{"id":113,"date":"2024-02-25T17:09:50","date_gmt":"2024-02-25T17:09:50","guid":{"rendered":"https:\/\/egdnd.lt\/?page_id=113"},"modified":"2025-02-26T19:35:07","modified_gmt":"2025-02-26T19:35:07","slug":"didzioji-kova","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/egdnd.lt\/?page_id=113","title":{"rendered":"Did\u017eioji kova"},"content":{"rendered":"\n

UDK 23\/28 Vh-05<\/p>\n\n\n\n

Versta    i\u0161    leidinio: Ellen G. White. The Great Controversy Between Oirist and Satan. Pacific Press Publishing Association. Mountain View, California 1950<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Turinys<\/h2>\n\n\n\n

PRATARM\u0116.. 3<\/a><\/p>\n\n\n\n

1. JERUZAL\u0116S SUGRIOVIMAS. 6<\/a><\/p>\n\n\n\n

2. PERSEKIOJIMAI PIRMAISIAIS AM\u017dIAIS. 14<\/a><\/p>\n\n\n\n

3. DVASIN\u0116S TAMSOS EPOCHA.. 18<\/a><\/p>\n\n\n\n

4. VALDENSAI. 23<\/a><\/p>\n\n\n\n

5. D\u017dONAS VIKLIFAS. 29<\/a><\/p>\n\n\n\n

6. HUSAS IR JERONIMAS. 36<\/a><\/p>\n\n\n\n

7. MARTYNO LIUTERIO ATSKYRIMAS NUO ROMOS BA\u017dNY\u010cIOS. 45<\/a><\/p>\n\n\n\n

8. MARTYNAS LIUTERIS PRIE\u0160 SEIM\u0104.. 55<\/a><\/p>\n\n\n\n

9. \u0160VEICAR\u0172 REFORMATORIUS. 66<\/a><\/p>\n\n\n\n

10. REFORMACIJOS PA\u017dANGA VOKIETIJOJE.. 72<\/a><\/p>\n\n\n\n

11. KUNIGAIK\u0160\u010cI\u0172 PROTESTAS. 77<\/a><\/p>\n\n\n\n

12. REFORMACIJA PRANC\u016aZIJOJE.. 83<\/a><\/p>\n\n\n\n

13. REFORMACIJA NYDERLANDUOSE IR SKANDINAVIJOJE.. 94<\/a><\/p>\n\n\n\n

14. V\u0116LYVOJO LAIKOTARPIO ANGL\u0172 REFORMATORIAI 98<\/a><\/p>\n\n\n\n

15. BIBLIJA IR PRANC\u016aZIJOS REVOLIUCIJA.. 106<\/a><\/p>\n\n\n\n

16. KOLONISTAI AMERIKOJE.. 115<\/a><\/p>\n\n\n\n

17. RYTO \u0160AUKLIAI 119<\/a><\/p>\n\n\n\n

18. AMERIKOS REFORMATORIUS. 126<\/a><\/p>\n\n\n\n

19. \u0160VIESA PRO TAMS\u0104.. 136<\/a><\/p>\n\n\n\n

20. DIDYSIS RELIGINIS PRABUDIMAS. 140<\/a><\/p>\n\n\n\n

21. ATMESTASIS [SP\u0116JIMAS. 148<\/a><\/p>\n\n\n\n

22. PRANA\u0160YS\u010cI\u0172 I\u0160SIPILDYMAS. 154<\/a><\/p>\n\n\n\n

23. KAS YRA \u0160VENTYKLA?. 161<\/a><\/p>\n\n\n\n

24. \u0160VENT\u0172 \u0160VEN\u010cIAUSIOJE.. 166<\/a><\/p>\n\n\n\n

25. NEKINTAMAS DIEVO [STATYMAS. 170<\/a><\/p>\n\n\n\n

26. REFORMOS DARBAS. 177<\/a><\/p>\n\n\n\n

27. M\u016aS\u0172 LAIK\u0172 ATGIMIMAI. 181<\/a><\/p>\n\n\n\n

28. GYVENIMO KNYGA.. 189<\/a><\/p>\n\n\n\n

29. BLOGIO KILM\u0116.. 194<\/a><\/p>\n\n\n\n

30. \u0160\u0116TONO IR \u017dMOGAUS PRIE\u0160I\u0160KUMAS. 199<\/a><\/p>\n\n\n\n

31. PIKT\u0172J\u0172 DVASI\u0172 VEIKLA.. 202<\/a><\/p>\n\n\n\n

32. \u0160\u0116TONO PINKL\u0116S. 205<\/a><\/p>\n\n\n\n

33. PIRMOJI DID\u017dIOJI APGAVYSTE.. 210<\/a><\/p>\n\n\n\n

34. AR GALI MIRUSIEJI KALB\u0116TIS SU MUMIS?. 217<\/a><\/p>\n\n\n\n

35. GR\u0116SM\u0116 S\u0104\u017dIN\u0116S LAISVEI 221<\/a><\/p>\n\n\n\n

36. ART\u0116JANTI KOVA.. 229<\/a><\/p>\n\n\n\n

37. BIBLIJA – PATIKIMA APSAUGA.. 233<\/a><\/p>\n\n\n\n

38. PASKUTINIS PERSP\u0116JIMAS. 237<\/a><\/p>\n\n\n\n

39. NELAIMES METAS. 241<\/a><\/p>\n\n\n\n

40. DIEVO TAUTA I\u0160VADUOTA.. 249<\/a><\/p>\n\n\n\n

41. \u017dEM\u0116S NUNIOKOJIMAS. 256<\/a><\/p>\n\n\n\n

42. KOVOS PABAIGA.. 260<\/a><\/p>\n\n\n\n

PASTABOS. 267<\/a><\/p>\n\n\n\n

PRATARM\u0116<\/a><\/h1>\n\n\n\n

   Kol nebuvo nusid\u0117j\u0119s, Adomas gal\u0117jo laisvai bendrauti su K\u016br\u0117ju. Nusid\u0117j\u0119s \u017emogus atskyr\u0117 save nuo Dievo, \u017emonija neteko \u0161ios didel\u0117s privilegijos. Tik I\u0161gelb\u0117jimo Planas atv\u0117r\u0117 keli\u0105, kuriuo \u017eem\u0117s gyventojai gal\u0117jo susisiekti su Dangumi. Dievas bendravo su \u017emon\u0117mis per \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105. Dievi\u0161koji \u0161viesa pasiekdavo pasaul\u012f aprei\u0161kimais, skirtais Jo i\u0161rinktiesiems tarnams. \u0160ventosios Dvasios paakinti [\u012fkv\u0117pti] \u017emon\u0117s kalb\u0117jo Dievo vardu (2 Petro 1, 21).<\/p>\n\n\n\n

   Per pirmuosius dvide\u0161imt penkerius \u017emonijos istorijos \u0160imtme\u010dius nebuvo ra\u0161ti\u0161k\u0173 aprei\u0161kim\u0173. Tie, kurie buvo Dievo i\u0161mokyti, perduodavo savo \u017einias palikuonims, tai t\u0119s\u0117si labai ilga:. T\u0117vas perduodavo mokym\u0105 s\u016bnui, o \u0160is savo s\u016bnui… Tik Moz\u0117s laikais prasid\u0117jo pasiruo\u0161imas ra\u0161ytiniam \u017dod\u017eiui. \u012ekv\u0117pti aprei\u0161kimai buvo i\u0161reik\u0161ti \u012fkv\u0117ptoje Knygoje. Sis darbas t\u0119s\u0117si \u0161e\u0161iolika \u0161imtme\u010di\u0173 – nuo Moz\u0117s, k\u016brimo ir \u012estatymo istoriografo, iki Jono, did\u017eiausi\u0173 Evangelijos ties\u0173 u\u017era\u0161ytojo.<\/p>\n\n\n\n

   Biblija savo autoriumi nurodo Diev\u0105, ta\u010diau j\u0105 u\u017era\u0161e \u017emoni\u0173 rankos. \u012evairus atskir\u0173 knyg\u0173 stilius atskleid\u017eia b\u016bdingus keli\u0173 \u0161ios relikvijos ra\u0161ytoj\u0173 bruo\u017eus. Visos atskleistos tiesos yra Dievo \u012fkv\u0117ptos (2 Timotiejui 3, 16), ta\u010diau jas i\u0161rei\u0161kia \u017dmoni\u0173 \u017eod\u017eiai. Per \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 Am\u017einasis atskleid\u0117 \u0161vies\u0105 Savo tarn\u0173 protams ir \u0161irdims. Jis siunt\u0117 sapnus ir reg\u0117jimus, simbolius ir \u012fvaizd\u017eius; tie, kuriems buvo atskleista tiesa, savaip, skirtingais \u017eod\u017eiais perpasakojo j\u0105 \u017emon\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n

   Dievas pats i\u0161tar\u0117 De\u0161imt \u012fsakym\u0173 ir u\u017era\u0161\u0117 Savo ranka. Jie yra Dievi\u0161ki, o ne sukurti \u017emogaus. Ta\u010diau Biblija liudija Dievo ir \u017emogaus vienov\u0119, nes \u017emoni\u0173 kalba u\u017era\u0161ytos Dievo mintys.<\/p>\n\n\n\n

   Toki\u0105 vienov\u0119 liudijo Kristaus prigimtis, Kuris buvo ir Dievo S\u016bnus, ir \u017dmogaus S\u016bnus. Remiantis Biblija, teisinga yra tai, kas pasakyta ir apie Krist\u0173, – tas \u017dodis tapo k\u016bnu ir gyveno tarp m\u016bs\u0173 Qono 1, 14).<\/p>\n\n\n\n

   U\u017era\u0161ytos skirtingais am\u017eiais Biblijos knygos skiriasi savo stiliumi ir fakt\u0173 \u012fvairove, nes j\u0105 ra\u0161\u0117 \u012fvair\u016bs \u017emon\u0117s, kuri\u0173 protiniai ir dvasiniai talentai buvo nevienodi. Skirtingi ra\u0161ytojai naudojo skirtingas i\u0161rai\u0161kos formas; da\u017enai t\u0105 pa\u010di\u0105 ties\u0105 vienas perteikia \u012fsp\u016bdingiau. Kai keli ra\u0161ytojai pateikia t\u0105 pat\u012f dalyk\u0105 \u012fvairiais aspektais ir santykiais, tai prietaringam, ner\u016bpestingam ar i\u0161 anksto nusiteikusiam skaitytojui gali atrodyti, kad tai prie\u0161taravimai ar neatitikimai. M\u0105stantis, atidus tyrin\u0117tojas ai\u0161kiai \u012f\u017evelgia absoliu\u010di\u0105 Knygos harmonij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Skirting\u0173 asmen\u0173 pateikta tiesa parodoma i\u0161 \u012fvairi\u0173 pozicij\u0173. Vien\u0105 ra\u0161ytoj\u0105 stipriau veikia vienas dalykas, jis suvokia j\u012f derindamas prie savo patirties ar suvokimo bei pripa\u017einimo galimybi\u0173. Kitas pabr\u0117\u017eia kit\u0105 dalyk\u0105. Ir kiekvienas, vadovaujamas \u0160ventosios Dvasios, pateikia tai, kas labiausiai stebina jo prot\u0105 – skirting\u0105 tiesos aspekt\u0105, ta\u010diau nesuardo bendros harmonijos. Taip atskleistos tiesos susijungia. Jos sudaro puiki\u0105 visum\u0105, kuri paj\u0117gi patenkinti visas \u017emoni\u0173 reikmes bet kuriomis aplinkyb\u0117mis ir gyvenimo atvejais.<\/p>\n\n\n\n

   Dievui buvo malonu perduoti Savo ties\u0105 pasauliui per \u017emones. Dievas per \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 ruo\u0161\u0117 ir \u012fgalino i\u0161rinktuosius atlikti \u0161\u012f darb\u0105. Jis vadovavo j\u0173 mintims, nurodydamas, k\u0105 sakyti ir k\u0105 ra\u0161yti. Dangi\u0161kosios kilmes turtai buvo patik\u0117ti \u017eemi\u0161kiems indams. Nors liudijim\u0105 perteikia netobula \u017emoni\u0173 kalba, bet tai yra Dievo liudijimas. Paklusnus, tikintis Dievo vaikas \u012f\u017ei\u016bri jame piln\u0105 malon\u0117s ir tiesos Dievi\u0161kosios galios didyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   Dievas atskleid\u0117 \u017emon\u0117ms \u017einias, reikalingas i\u0161sigelb\u0117ti, Savo \u017dodyje. \u0160ventasis Ra\u0161tas turi b\u016bti priimtas kaip negin\u010dijamas, tikrasis Jo valios aprei\u0161kimas. Jis atskleid\u017eia Dievo charakter\u012f, jis yra doktrin\u0173 aprei\u0161k\u0117jas ir patyrimo matas. Visas Rastas yra Dievo \u012fkv\u0117ptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, aukl\u0117ti teisumui, kad Dievo \u017emogus tapt\u0173 tobulas, pasireng\u0119s kiekvienam geram darbui (2 Timotiejui 3, 16.17).<\/p>\n\n\n\n

   Nors Dievas atskleid\u0117 Savo vali\u0105 \u017dmon\u0117ms Savo \u017dodyje, bet nesumenkino \u0160ventosios Dvasios vaidmens; Ji nuolat dalyvauja ir vadovauja m\u016bs\u0173 darbams. M\u016bs\u0173 I\u0161gelb\u0117tojas taip pat pa\u017ead\u0117jo Dvasi\u0105, kad per J\u0105 gal\u0117t\u0173 perduoti \u017dod\u012f Savo tarnams, ap\u0161viest\u0173 ir pad\u0117t\u0173 pritaikyti Savo moksl\u0105. Dievo Dvasia \u012fkv\u0117p\u0117 Biblij\u0105, tod\u0117l Jos mokymas niekada neprie\u0161tarauja \u017dod\u017eiui.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ventajai Dvasiai nebuvo ir negali b\u016bti skirta pakeisti Biblij\u0105, nes \u0160ventasis Ra\u0161tas ai\u0161kiai nurodo, kad Dievo \u017dodis yra kriterijus, kuriuo reikia tikrinti kiekvien\u0105 moksl\u0105 ir patyrim\u0105. Apa\u0161talas Jonas sako: \u201eNe kiekviena dvasia tik\u0117kite, bet i\u0161tirkite dvasias, ar jos i\u0161 Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikr\u0173 prana\u0161\u0173” (1 Jono 4, 1). O prana\u0161as Izaijas teigia: \u201eJei \u017emon\u0117s jums sakys: ‘Kreipkit\u0117s \u012f v\u0117les ir b\u016br\u0117jus, kurie \u0160nab\u017eda ir d\u016bsauja! Argi netur\u0117t\u0173 tauta atsiklausti savo diev\u0173, tartis su mirusiaisiais d\u0117l gyv\u0173j\u0173 mokymo ir liudijimo?’ – be abejo, taip kalbantieji nereg\u0117s au\u0161ros!” (Izaijo 8, 19. 20)<\/p>\n\n\n\n

   \u017dmon\u0117ms, kurie teigia, kad jiems nebereikia Dievo \u017dod\u017eio vadovavimo, paniekina \u0160ventosios Dvasios darb\u0105. Juos valdo \u012fsp\u016bd\u017eiai, kuriuos jie laiko Dievo balsu savo sieloje. Ta\u010diau \u0160i kontroliuojanti dvasia, n\u0117ra Dievo Dvasia. Sekdami \u012fsp\u016bd\u017eiais ir nepaisydami \u0160ventojo Ra\u0161to, jie gali susipainioti, apsigauti ir net pra\u017e\u016bti. Toks elgesys tarnauja piktojo k\u0117slams. \u0160ventosios Dvasios misija yra labai svarbi Kristaus Ba\u017eny\u010diai, tod\u0117l \u0161\u0117tonas stengiasi paniekinti \u0160ventosios Dvasios darb\u0105 panaudodamas ekstremist\u0173 ir fanatik\u0173 klydimus, kad priverst\u0173 Dievo taut\u0105 apleisti t\u0105 j\u0117gos \u0161altin\u012f, kur\u012f suteik\u0117 pats Vie\u0161pats.<\/p>\n\n\n\n

   Kartu su Dievo \u017dod\u017eiu Jo Dvasia tur\u0117jo t\u0119sti Savo darb\u0105 skleisdama Evangelij\u0105. Kol buvo ra\u0161omi Senasis ir Naujasis Testamentai, \u0160ventoji Dvasia, neskaitant aprei\u0161kim\u0173, kurie tur\u0117jo b\u016bti i\u0161reik\u0161ti \u0161ventajame Kanone, nenustojo \u0161viesti pavienius protus. Pati Biblija pasakoja, kad \u0160ventoji Dvasia \u012fsp\u0117davo, bardavo \u017emones, patardavo ir ap\u0161viesdavo juos, nors tai nebuvo susij\u0119 su \u0160ventojo Ra\u0161to k\u016brimu. Minimi prana\u0161ai, gyven\u0119 skirtingais am\u017eiais, kuri\u0173 pasisakymai neu\u017era\u0161yti. U\u017ebaigus \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, \u0160ventoji Dvasia ir toliau t\u0119s Savo darb\u0105 \u2014 \u0160vies, \u012fsp\u0117s ir guos Dievo vaikus.<\/p>\n\n\n\n

   J\u0117zus pa\u017ead\u0117jo Savo mokiniams: \u201eO Glob\u0117jas – \u0160ventoji Dvasia, Kur\u012f Mano vardu T\u0117vas atsi\u0173s, – Jis i\u0161mokys jus visko ir visk\u0105 primins, k\u0105 esu jums pasak\u0119s. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, […] prane\u0161, kas turi \u012fvykti” (Jono 14, 26; 16, 13). \u0160ventasis Ra\u0161tas moko, kad \u0161ie pa\u017eadai neapsiriboja apa\u0161tal\u0173 dienomis, o yra skirti vis\u0173 am\u017ei\u0173 Kristaus Ba\u017eny\u010diai. I\u0161gelb\u0117tojas u\u017etikrina Savo sek\u0117jus: \u201e\u0160tai A\u0161 esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos” (Mato 28, 20). Apa\u0161talas Paulius skelbia, kad \u0161ventosios Dvasios dovanos ir aprei\u0161kimai buvo taikyti Ba\u017eny\u010diai, kad apr\u016bpint\u0173 \u0160ventuosius tarnyst\u0117s darbui, Kristaus k\u016bno ugdymui, kol visi pasieksime tik\u0117jimo vienyb\u0119 ir Dievo S\u016bnaus pa\u017einim\u0105, tapsime tikrais vyrais pagal Kristaus pilnatv\u0117s am\u017eiaus saik\u0105 (Efezie\u010diams 4, 12.13).<\/p>\n\n\n\n

\u00a0\u00a0 U\u017e Efezo tikin\u010diuosius apa\u0161talas meld\u0117si, kad m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties J\u0117zaus Kristaus Dievas, garb\u0117s T\u0117vas, suteikt\u0173 Jiems i \u0161 m i n ties ir aprei\u0161kimo Dvasi\u0105 ir Jie gal\u0117t\u0173 J\u012f pa\u017einti, idant ap\u0161viest\u0173 J\u0173 \u0161irdies akis ir Jie pa\u017eint\u0173, kokia yra vikis, \u012f kuri\u0105 […] pa\u0161aukti […] ir kokia nepalyginama Jo galyb\u0117s didybe mums tikintiesiems, veikiant Jo neribotai j\u0117gai (Efezie\u010diams 1, 17-19). Dievo Dvasia tur\u0117jo ap\u0161viesti prot\u0105 ir pad\u0117ti suprasti gili\u0105sias Dievo \u017dod\u017eio prasmes, tokios palaimos pra\u0161\u0117 apa\u0161talas Efezo bendruomenei.<\/p>\n\n\n\n

   Po nuostabios \u0160ventosios Dvasios aprai\u0161kos per Sekmines apa\u0161talas Petras skatino \u017emones atgailauti ir krik\u0161tytis vardan J\u0117zaus Kristaus, kad b\u016bt\u0173 atleistos j\u0173 nuod\u0117m\u0117s. Jis sak\u0117: \u201e[…] tada gausite \u0160ventosios Dvasios dovan\u0105. Juk jums skirtas pa\u017eadas, taip pat j\u016bs\u0173 vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasi\u0161auks Vie\u0161pats, m\u016bs\u0173 Dievas” (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 2, 38.39).<\/p>\n\n\n\n

   Kartu su did\u017eiosios Dievo dienos vaizdais Vie\u0161pats per prana\u0161\u0105 Joel\u012f pa\u017ead\u0117jo Savo Dvasios aprai\u0161k\u0105 (\u017er. Joelio 3, 1). Prana\u0161yst\u0117 i\u0160 dalies i\u0161sipild\u0117, kai \u0160ventoji Dvasia buvo i\u0161lieta per Sekmines. Ji visi\u0161kai i\u0161sipildys, kai bus parodyta Dievi\u0161koji malon\u0117, kuri pasireik\u0161 baigiamuoju Evangelijos darbu.<\/p>\n\n\n\n

   Did\u017eioji g\u0117rio ir blogio kova labai sustipr\u0117s laik\u0173 pabaigoje. Visais am\u017eiais \u0161\u0117tonas rod\u0117 savo pykt\u012f Kristaus Ba\u017eny\u010diai, o Dievas teik\u0117 Savo tautai malon\u0119 ir Dvasi\u0105, kad sustiprint\u0173 ir pad\u0117t\u0173 atlaikyti piktojo j\u0117gas. Kai Kristaus apa\u0161talai tur\u0117jo skelbti Jo Evangelij\u0105 pasauliui ir u\u017era\u0161yti j\u0105 ateinantiems am\u017eiams, jie buvo ypatingu b\u016bdu \u0160ventosios Dvasios ap\u0161viesti. Kai Ba\u017eny\u010dia art\u0117s prie galutinio savo i\u0161laisvinimo, \u0161\u0117tonas dirbs dar smarkiau. Jis ateis kupinas balsaus \u012fnir\u0161io, \u017einodamas ma\u017eai betur\u012fs laiko. J\u012f lyd\u0117s \u012fvair\u016bs galingi darbai, \u017eenklai Ir netikri stebuklai (Aprei\u0161kimo 12, 12; 2 Tesalonikie\u010diams 2, 9). \u0160e\u0161is t\u016bkstan\u010dius met\u0173 \u0160is didelis protas, kuris ka\u017ekada buvo auk\u0161\u010diausias tarp Dievo angel\u0173, buvo visi\u0161kai palenktas apgaul\u0117s ir \u017elugdymo darbui. Visos \u0160\u0117toni\u0161ko sugeb\u0117jimo gelm\u0117s, am\u017ei\u0173 kovose \u012fgytas \u017eiaurumas ir i\u0161ugdyta gudryb\u0117 bus nukreipti prie\u0161 Dievo taut\u0105, kai dvi j\u0117gos susidurs lemiamajame m\u016b\u0161yje. \u0160io pavojaus metu Kristaus sek\u0117jai turi perduoti pasauliui Vie\u0161paties antrojo at\u0117jimo \u012fsp\u0117jim\u0105; \u017emon\u0117s turi b\u016bti pasireng\u0119 stoti prie\u0161 J\u012f nesutepti, nepeiktini Ir taikingi (2 Petro 3, 14). Tuo metu ypatinga Dievi\u0161kosios malon\u0117s ir galios dovana bus reikalinga Ba\u017eny\u010diai taip pat kaip ir apa\u0161tal\u0173 dienomis.<\/p>\n\n\n\n

   Ilgalaikes g\u0117rio ir blogio kovos scenas \u0161i\u0173 puslapi\u0173 ra\u0161ytojai atskleid\u0117 \u0160ventosios Dvasios ap\u0161vietimas. Kartkart\u0117mis man buvo leista matyti Kristaus, gyvyb\u0117s Valdovo, m\u016bs\u0173 i\u0161gelb\u0117jimo K\u016br\u0117jo, ir \u0161\u0117tono, blogio valdovo, nuod\u0117m\u0117s pradininko, pirmojo \u0160ventojo Dievo \u012estatymo pa\u017eeid\u0117jo, \u012fvairi\u0173 am\u017ei\u0173 did\u017ei\u0105j\u0105 kov\u0105. \u0160\u0117tono prie\u0161i\u0161kumas Kristui nukreiptas prie\u0161 Jo sek\u0117jus. Neapykanta Dievi\u0161kojo \u012estatymo principams, apgavystes, kai paklydimams suteikiama tiesos i\u0161vaizda, o Dievo \u012estatymas pakei\u010diamas \u017emoni\u0173 \u012fstatymu ir jie ver\u010diami garbinti k\u016brin\u012f, o ne K\u016br\u0117j\u0105, toki\u0173 nusi\u017eengim\u0173 galima atsekti visoje praeities istorijoje. \u0160\u0117tonas visuomet stengiasi klaidingai nu\u0161viesti Dievo charakter\u012f, priversti \u017emones puosel\u0117ti neteising\u0105 K\u016br\u0117jo samprat\u0105 ir \u017ei\u016br\u0117ti \u012f J\u012f su baime ir neapykanta, o ne su meile. Jis uoliai si\u016blo atmesti Dievi\u0161k\u0105j\u012f \u012estatym\u0105 ir bando \u012ftikinti \u017emones, kad \u0161io \u012estatymo reikalavimai jiems neprivalomi. Piktasis ir jo parankiniai visais am\u017eiais vienodai persekiojo tuos, kurie band\u0117 atsilaikyti prie\u0161 apgaul\u0119. Visa tai galima atsekti patriarch\u0173, prana\u0161\u0173, apa\u0161tal\u0173, kankini\u0173 ir reformatori\u0173 istorijoje.<\/p>\n\n\n\n

   Per did\u012fj\u012f galutin\u012f susid\u016brim\u0105 \u0161\u0117tonas laikysis tos pa\u010dios politikos, rodys t\u0105 pa\u010di\u0105 dvasi\u0105 ir dirbs taip pat kaip ir ankstesniais am\u017eiais, kad pasiekt\u0173 sav\u0105j\u012f tiksl\u0105. Kaip buvo, taip ir bus, skirsis tik tai, kad b\u016bsimoji kova pasi\u017eym\u0117s baisia \u012ftampa, kurios pasaulis dar nebuvo reg\u0117j\u0119s. \u0160\u0117tono apgaul\u0117s bus \u012fmantresn\u0117s, o puolimai akivaizdesni. Jis m\u0117gins suved\u017eioti, jei tai \u012fmanoma, net i\u0161rinktuosius (Morkaus 13, 22).<\/p>\n\n\n\n

   Kadangi Dievo Dvasia atv\u0117r\u0117 man did\u017ei\u0105sias jo \u017dod\u017eio tiesas, praeities ir ateities vaizdus, tod\u0117l man\u0119s papra\u0161\u0117 paskelbti kitiems tai, kas man buvo atskleista. Man reik\u0117jo atkurti pra\u0117jusi\u0173 am\u017ei\u0173 kovos istorij\u0105 ir pateikti j\u0105 taip, kad i\u0161ry\u0161k\u0117t\u0173 greitai art\u0117jan\u010dio m\u016b\u0161io peripetijos. D\u0117l to a\u0161 stengiausi atrinkti ir sujungti Ba\u017eny\u010dios istorijos \u012fvykius taip, kad \u0161ie nurodyt\u0173 ir atskleist\u0173 did\u017ei\u0105sias tiesas, kurios skirtingais laikotarpiais buvo atskleistos pasauliui. Jos k\u0117l\u0117 \u0161\u0117tono pykt\u012f ir pasaul\u012f mylin\u010dios Ba\u017eny\u010dios prie\u0161i\u0161kum\u0105, ta\u010diau jas palaik\u0117 tie, kurie nebrangino savo gyvyb\u0117s ir nebijojo mirti.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160iuose u\u017era\u0161ymuose mes galim\u0105 matyti prana\u0161ingus mus laukian\u010dios kovos \u017eenklus. \u017di\u016br\u0117dami \u012f; j uos Dievo \u017dod\u017eio \u0161viesoje ir ap\u0161viesti Jo Dvasios, mes galime matyti atskleistas nedor\u0117li\u0173 priemones ir pavoj\u0173, kurio turi saugotis tie, kurie bus be d\u0117m\u0117s prie\u0161 Vie\u0161pat\u012f Jam at\u0117jus.<\/p>\n\n\n\n

   Svarb\u016bs \u012fvykiai, kurie \u017eym\u0117jo reformos pa\u017eang\u0105 pra\u0117jusiais am\u017eiais, priklauso istorijai. Jie gerai \u017einomi ir visuotinai pripa\u017e\u012fstami protestanti\u0161kojo pasaulio; tai faktai, kuri\u0173 niekas negali nuneigti. \u0160i\u0105 istorij\u0105 a\u0161 pateikiau glaustai, kad atitikt\u0173 knygos apimt\u012f ir trumpum\u0105, kuri\u0173 b\u016btina laikytis; faktai buvo i\u0161d\u0117styti taip, kad u\u017eimt\u0173 kuo ma\u017eiau vietos ir leist\u0173 juos tinkamai suprasti. Kai kuriais atvejais, kai istorikas sujung\u0117 \u012fvykius trumpai ir suprantamai arba patogiai apibendrino detales, jo \u017eod\u017eiai buvo cituojami, ta\u010diau vietomis \u0161altiniai nenurodomi, nes pats ra\u0161ytojas \u012ftaigiai pateikia dalyk\u0105. Atpasakojant n\u016bdienos patirt\u012f ir po\u017ei\u016br\u012f, buvo pana\u0161iai naudotasi spausdintais veikalais.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ioje knygoje nesistengiama pateikti daug nauj\u0173 ties\u0173, susijusi\u0173 su pra\u0117jusi\u0173 laik\u0173 kova, bet bandoma parodyti faktus ir principus, kurie siejasi su b\u016bsimaisiais \u012fvykiais. \u012e buvusias \u0160viesos ir tamsos j\u0117g\u0173 kovas turi b\u016bti \u017ei\u016brima kaip \u012f turin\u010dias nauj\u0105 reik\u0161m\u0119, nu\u0161vie\u010dian\u010dias ateit\u012f, rodan\u010dias keli\u0105 tiems, kurie kaip ir pra\u0117jusi\u0173 am\u017ei\u0173 reformatoriai tur\u0117s atsisakyti \u017eemi\u0161kosios gerov\u0117s ir b\u016bti Dievo \u017dod\u017eio ir J\u0117zaus liudijimo liudytojai.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ios knygos tikslas \u2014 atskleisti did\u017eiosios tiesos ir nuod\u0117m\u0117s kovos vaizdus. Bandoma perteikti \u0161\u0117tono apgaules ir mos b\u016bdus, kurie pad\u0117t\u0173 jam s\u0117kmingiau prie\u0161intis, si\u016bloma, kaip geriausiai \u012fveikti blog\u012f. Nu\u0161vie\u010diama nuod\u0117m\u0117s prigimtis ir si\u016bloma galutinai atsikratyti ja, kad b\u016bt\u0173 ai\u0161kiai parodytas Dievo teisingumas ir gerumas, taip pat atsiskleist\u0173 \u0161venta, nekintama jo \u012estatymo prigimtis. A\u0161 nuo\u0161ird\u017eiai meld\u017eiuosi, kad knyga pad\u0117t\u0173 sieloms i\u0161sivaduoti i\u0161 tamsos j\u0117g\u0173 ir jos paveld\u0117t\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173 dal\u012f \u0161viesoje, \u0161lovint\u0173 T\u0105, Kuris myli mus ir paaukojo Save u\u017e mus.<\/p>\n\n\n\n

    Elena. Vait<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

1. JERUZAL\u0116S SUGRIOVIMAS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [17-18]<\/strong>  O kad tu \u0161iandien suprastum, kas tau atne\u0161a ramyb\u0119! Deja, tai pasl\u0117pta nuo tavo aki\u0173. Tu sulauksi dien\u0173, kai tavo prie\u0161ai apjuos tave pylimu, apguls i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 ir suspaus tave; jie parblok\u0161 ant \u017eem\u0117s tave ir tavo vaikus su tavimi ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepa\u017einai savo aplankymo meto (Luko 19, 42-44).<\/p>\n\n\n\n

   Nuo Alyv\u0173 kalno vir\u0161\u016bn\u0117s J\u0117zus \u017evelg\u0117 j Jeruzal\u0119. Apa\u010dioje atsiv\u0117r\u0117 gra\u017eus ir romus vaizdas. Buvo \u0161ven\u010diama Pascha, Jok\u016bbo s\u016bn\u016bs susirinko \u0161v\u0119sti didel\u0117s nacionalin\u0117s \u0161vent\u0117s. Viduryje sod\u0173, vynuogyn\u0173 ir \u017eali\u0173 \u0161lait\u0173, nus\u0117t\u0173 piligrim\u0173 palapin\u0117mis, \u012f vir\u0161\u0173 kilo ap\u017eeldintos kalvos, didingi r\u016bmai ir tvirti Izraelio sostines pylimai. Tikriausiai Siono dukt\u0117 did\u017eiuodamasi gal\u0117jo pasakyti: \u201eA\u0161 s\u0117d\u017eiu kaip karalien\u0117 […] ir li\u016bdesio nematysiu” ‘. Ji taip pat g\u0117r\u0117josi savimi ir, atrodo, buvo \u012fsitikinusi Dangaus palankumu. Prie\u0161 \u0161imtme\u010dius karali\u0161kasis dainius giedojo: \u201eJo \u0161ventasis kalnas, auk\u0161tas ir gra\u017eus, yra visos \u017eem\u0117s d\u017eiaugsmas, Siono kalnas, […] did\u017eiojo karaliaus miestas” (Psalmi\u0173 48, 2.3). Mat\u0117si didingi \u0160ventyklos pastatai. Besileid\u017eian\u010dios saul\u0117s spinduliai ap\u0161viet\u0117 sniego baltumo marmurines sienas ir atsispind\u0117jo nuo auksini\u0173 vart\u0173, bok\u0161to ir \u0161elmens. \u0160ventykla stov\u0117jo kaip gro\u017eio vir\u0161\u016bn\u0117, kuria did\u017eiavosi visa \u017eyd\u0173 tauta. Joks Izraelio vaikas negal\u0117jo pa\u017evelgti j j\u0105 be susi\u017eav\u0117jusio ir d\u017eiaugsmingo virpulio! Ta\u010diau visai kitokios mintys jaudino J\u0117z\u0173. Prisiartin\u0119s prie Jeruzal\u0117s ir i\u0161vyd\u0119s miest\u0105, J\u0117zus verk\u0117 jo (Luko 19, 41). Nors Jis pergalingai \u012f\u017eeng\u0117 \u012f miest\u0105, lydimas d\u017ei\u016bgavim\u0173, Jam mojavo palmi\u0173 \u0161akomis, skamb\u0117jo osa-nos kaln\u0173 aidas ir t\u016bkstan\u010diai bals\u0173 skelb\u0117 J\u012f karaliumi, bet pasaulio I\u0161gelb\u0117toj\u0105 ap\u0117m\u0117 staigus ir paslaptingas li\u016bdesys. Jis, Dievo S\u016bnus, Izraelio Pa\u017ead\u0117tasis, Kurio galia nugal\u0117jo mirt\u012f ir i\u0161kviet\u0117 jos belaisvius i\u0161 kapo, verk\u0117 ne i\u0161 paprastos \u0160irdg\u0117los, o apimtas stipraus, nesuvaldomo sielvarto.<\/p>\n\n\n\n

   [18-19]<\/strong> Ne d\u0117l Sav\u0119s jis verk\u0117, nors gerai \u017einojo, kas Jo laukia. Prie\u0161 J\u012f \u2014 Getseman\u0117, art\u0117jan\u010dios kan\u010dios vieta. Taip pat mat\u0117si Avi\u0173 vartai, pro kuriuos daugel\u012f am\u017ei\u0173 buvo vedamos aukoti aukos ir kurie buvo atverti jam, kai Jis bus kaip \u0117riukas, vedamas pjauti (Izaijo 53, 7). Netoli buvo Golgotos kalnas, nukry\u017eiavimo vieta. Keli\u0105, kuriuo Kristus greit praeis, apgaubs didel\u0117s tamsos siaubas, kai Jis atiduos Savo gyvyb\u0119 kaip auk\u0105 u\u017e nuod\u0117mes. Ta\u010diau ne \u0161i\u0173 scen\u0173 reginys met\u0117 \u0161e\u0161\u0117l\u012f ant jo \u0161i\u0105 d\u017eiaugsmo valand\u0105. B\u016bsimos kan\u010dios sielvartas neaptemd\u0117 Jo nesavanaudi\u0161kos dvasios. Jis verk\u0117 t\u016bkstan\u010di\u0173 pasmerkt\u0173 Jeruzal\u0117s gyventoj\u0173, kurie u\u017esispyr\u0119 atsisak\u0117 atgailos, t\u0173, kuri\u0173 Jis at\u0117jo palaiminti ir i\u0161gelb\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

   T\u016bkstantmet\u0117 ypatingos Dievo malon\u0117s ir glob\u0117ji\u0161ko r\u016bpinimosi i\u0161rinkt\u0105ja tauta istorija i\u0161kilo prie\u0161 J\u0117zaus akis. \u0160tai Morijo kalnas \u2014 Dievo S\u016bnaus aukos simbolis, kur pa\u017eado s\u016bnus, nesiprie\u0161inanti auka, buvo priristas prie aukuro. Ten palaiminimo Sandora, \u0160lovingas Mesijo pa\u017eadas, buvo patvirtintas tikin\u010di\u0173j\u0173 t\u0117vui (Prad\u017eios 22, 9.16\u201418). Ten, kur kylan\u010dios \u012f dang\u0173 aukos liepsnos nuo Arnano klojimo nukreip\u0117 angelo \u017eudytojo kard\u0105 (1 Metra\u0161\u010di\u0173 21) – I\u0161gelb\u0117tojo aukos ir tarpininkavimo u\u017e nusikaltusius \u017emones simbolis. Dievas pagerb\u0117 Jeruzal\u0119 labiau u\u017e kitas \u017eem\u0117s vietas: VIE\u0160PATS I\u0161sirinko Sion\u0105, Jis nor\u0117jo tur\u0117ti j\u012f Savo Namais (Psalmi\u0173 132, 13). Ten. per am\u017eius \u0161ventieji prana\u0161ai skelb\u0117 savo \u012fsp\u0117jan\u010dias \u017einias. Ten kunigai smilk\u0117 savo smilkytuvais ir smilkal\u0173 debesys su \u0161lovinan\u010di\u0173j\u0173 maldomis kilo pas Diev\u0105. Ten kasdien buvo aukojamas papjaut\u0173 avi\u0173 kraujas, primenantis Dievo Avin\u0117l\u012f. Ten pasirodydavo Jehova \u0161lov\u0117s debesyje vir\u0161 Sandoros skrynios malon\u0117s sosto. Ten stov\u0117jo stebuklingi laiptai, jungiantys \u017eem\u0119 su dangumi (Prad\u017eios 28, 12; Jono 1, 51) -laiptai, kuriais kyla ir nusileid\u017eia Dievo angelai, laiptai atv\u0117rusieji pasauliui keli\u0105 j \u0160vent\u0173 \u0161ven\u010diausi\u0105j\u0105. Jei Izraelio tauta b\u016bt\u0173 i\u0161tikima Dangui, Jeruzal\u0117 stov\u0117t\u0173 per am\u017eius kaip Dievo i\u0161rinktasis miestas (Jeremijo 17, 21-25). Ta\u010diau tos pagerbtos tautos istorija buvo kupina mai\u0161to ir nuopuolio. Ji prie\u0161inosi Dangaus malonei, piktnaud\u017eiavo privilegijomis ir atmet\u0117 palankias progas.<\/p>\n\n\n\n

  [19-20] <\/strong>Nors izraelitai i\u0161juokdavo Dievo pasiuntinius, niekindami Jo \u017eod\u017eius ir ty\u010diodamiesi i\u0161 Jo prana\u0161\u0173 (2 Metra\u0161\u010di\u0173 36, 16), Jis vis d\u0117lto atsiskleid\u0117 jiems kaip VIE\u0160PATS […] gailestingas ir maloninius Dievas, l\u0117tas pykti, gausus gerumo ir i\u0161tikimyb\u0117s (I\u0161\u0117jimo 34, 6). Nors jie niekino Diev\u0105, bet Jo malon\u0117 \u0160auk\u0117 juos. Kaip visk\u0105 atleid\u017eiantis, gailestingas t\u0117vas, mylintis Dievas siunt\u0117 jiems \u017dod\u012f per Savo pasiuntinius kasdien be perstojo, nes gail\u0117josi Savo \u017emoni\u0173 ir Savo buvein\u0117s {2 Metra\u0161\u010di\u0173 36, 15)- Kai persp\u0117jimai, maldavimai ir priekai\u0161tai nepad\u0117jo, Jis siunt\u0117 jiems geriausi\u0105 Dangaus Dovan\u0105, tiksliau, Jis i\u0161liejo vis\u0105 dang\u0173 \u0161ia Dovana.<\/p>\n\n\n\n

   Pats Dievo S\u016bnus buvo si\u0173stas atversti neatgailaujant\u012f miest\u0105. Kristus pasi\u0117m\u0117 Izrael\u012f kaip gra\u017e\u0173 vynmed\u012f i\u0160 Egipto (Psalmi\u0173 80, 9). Prie\u0161 tai jo ranka i\u0161var\u0117 pagonis. Jis pasodino vynmed\u012f ant labai derlingo kalno ir aptv\u0117r\u0117 )\\ Savo glob\u0117ji\u0161ku r\u016bpinimusi. Jis siunt\u0117 Savo tarnus pri\u017ei\u016br\u0117ti med\u017eio. \u201eK\u0105 dar reik\u0117jo padaryti Mano vynuogynui, ko A\u0161 jame nepadariau?” – su\u0161unka Jis (\u017er. Izaijo 5, 1\u20144). Nors Jis tik\u0117josi skani\u0173 vynuogi\u0173, vynmedis dav\u0117 r\u016bg\u0161\u010dias uogas. Vis dar tik\u0117damasis gero derliaus, jis Pats at\u0117jo \u012f vynuogyn\u0105, tik\u0117damas kaip nors j\u012f i\u0161gelb\u0117ti. Jis apkas\u0117 Savo vynmed\u012f, apkarp\u0117 j\u012f, pri\u017ei\u016br\u0117jo ir nenuilstamai steng\u0117si i\u0161gelb\u0117ti Savo Paties pasodint\u0105 med\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Trejus metus \u0160lov\u0117s ir \u0161viesos Vie\u0161pats buvo tarp Savo tautos. Jis vaik\u0161\u010diojo, darydamas gera. ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, skelbdamas belaisviams i\u0161vadavim\u0105, akliesiems \u2014 reg\u0117jim\u0105; rai\u0161ieji \u0117m\u0117 vaik\u0161\u010dioti, kurtieji gird\u0117ti, raupsuotieji buvo apvalomi, mirusieji prikeliami, o vargdieniams skelbiama Geroji naujiena (\u017er. Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 10, 38; Luko 4, 18; Mato 11, 5). \u012e visus buvo meiliai kreiptasi: \u201eAteikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prisl\u0117gti: A\u0161 jus atgaivinsiu!” (Mato 11, 28)<\/p>\n\n\n\n

   Nors jie atsilygino piktu u\u017e ger\u0105 ir neapykanta u\u017e meil\u0119 (Psalmi\u0173 109, 5), Jis be paliovos t\u0119s\u0117 Savo gailestingumo misij\u0105. Niekada nebuvo atstumti tie, kurie siek\u0117 Jo malon\u0117s. Neturintis pa-srog\u0117s Keliautojas, patyr\u0119s paniek\u0105 ir skurd\u0105, gyveno tam, kad patenkint\u0173 \u017emoni\u0173 reikmes ir palengvint\u0173 j\u0173 varg\u0105, ragint\u0173 juos<\/p>\n\n\n\n

priimti gyvyb\u0117s dovan\u0105. Malon\u0117s bangos, atsimu\u0161an\u010dios \u012f \u0161ias u\u017esispyrusias \u0161irdis, gr\u012f\u017edavo jiems stipresniu gailestingos, neapsakomos meil\u0117s srautu. Ta\u010diau Izraelis nusigr\u0119\u017e\u0117 nuo savo geriausio Bi\u010diulio ir vienintelio Pagalbininko. Jo nuo\u0161ird\u016bs priekai\u0161tai buvo niekinami, patarimai atmetami, o i\u0160 \u012fsp\u0117jim\u0173 juokiamasi.<\/p>\n\n\n\n

   [20-21]<\/strong> Vilties ir atleidimo valanda pra\u0117jo; Dievo ilgai atid\u0117liota r\u016bstyb\u0117s taur\u0117 buvo beveik pilna. Juodas debesis, kuris kaup\u0117si per mai\u0161to ir nuopuolio am\u017eius, netrukus tur\u0117jo i\u0161silieti ant nusikaltusios tautos, o Jis, vienintelis gal\u0117j\u0119s i\u0161gelb\u0117ti j\u0105 nuo gresian\u010dio likimo, buvo paniekintas, \u012f\u017eeistas, atstumtas ir greitai tur\u0117jo b\u016bti nukry\u017eiuotas. Kai Kristus bus prikaltas prie Golgotos kry\u017eiaus, baigsis dienos, kai Izraelio tauta gal\u0117jo naudotis Dievo palankumu ir palaimomis. Net vienintele prarasta siela yra didel\u0117 nelaim\u0117, nesuskai\u010diuojamai nusverianti pasaulio turtus ir laim\u0117jimus; o tuomet Kristus \u017ei\u016br\u0117jo \u012f Jeruzal\u0119, kurios pra\u017e\u016btis buvo nulemta. Jis mat\u0117 miest\u0105 ir taut\u0105, kuri ka\u017ekada buvo pasirinkta Dievo kaip Jo ypatingas lobis.<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161ai verk\u0117 d\u0117l Izraelio nuopuolio ir d\u0117l baisi\u0173 varg\u0173, kuriuos suk\u0117l\u0117 j\u0173 nuod\u0117m\u0117s. Prana\u0161as Jeremijas tro\u0161ko, kad jo akys b\u016bt\u0173 a\u0161ar\u0173 \u0160altinis, kad jis gal\u0117t\u0173 dien\u0105 nakt\u012f raudoti d\u0117l dukters, savo tautos, u\u017emu\u0161t\u0173j\u0173, kad be perstojo pl\u016bst\u0173 jo akys a\u0161aromis, nes VIE\u0160PATIES kaimen\u0117 genama \u012f tremt\u012f (\u017er. Jeremijo 8, 23; 13, 17). Kaip li\u016bd\u0117jo ir kent\u0117jo tuomet Tas, Kurio prana\u0161i\u0161kas \u017evilgsnis siek\u0117 ne metus, bet am\u017eius! Jis mat\u0117 angel\u0105 \u017eudytoj\u0105 su pakeltu kardu prie\u0161 miest\u0105, kuris taip ilgai buvo Jehovos buvimo vieta. Nuo Alyv\u0173 kalno vir\u0161\u016bn\u0117s, tos vietos, kuri\u0105 netrukus u\u017eims Titas ir jo kariuomen\u0117, Jis \u017ei\u016br\u0117jo \u012f sl\u0117n\u012f, mat\u0117 \u0160ventuosius kiemus i\u0161dabintus portikais. A\u0161arose skendin\u010dios Jo akys reg\u0117jo, kad greitai tas sienas sups svetima kariuomen\u0117. Jis gird\u0117jo rikiuojam\u0173 m\u016b\u0161iui kariuomeni\u0173 gars\u0105, J\u012f pasiek\u0117 motin\u0173 ir vaik\u0173, verkian\u010di\u0173 duonos apsuptame mieste, balsai. Jis mat\u0117 jo \u0161ventus ir gra\u017eius namus, r\u016bmus ir bok\u0161tus, apsiaustus liepsn\u0173. Vieta, kur jie stov\u0117jo, taps kr\u016bva rusenan\u010di\u0173 griuv\u0117si\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   \u017dvelgdamas \u012f ateit\u012f, J\u0117zus mat\u0117 taut\u0105, i\u0161sisklaid\u017eiusi\u0105 po pasaul\u012f kaip sudu\u017eusio laivo liekanas negyvenamoje pakrant\u0117je. \u0160is dalinis atpildas, kuris tur\u0117jo i\u0161tikti Izraelio vaikus, buvo tik pirmieji la\u0161ai, i\u0161lieti i\u0161 \u012fnir\u0161io taur\u0117s, kuri\u0105 jie tur\u0117s i\u0161gerti iki dugno paskutin\u0119 teismo dien\u0105. Dievi\u0161kasis gailestis, ilgesinga meil\u0117 buvo i\u0161reik\u0161ta \u0161iais li\u016bdnais \u017eod\u017eiais: Jeruzale, Jeruzale! Tu \u017eudai prana\u0161us ir u\u017emu\u0161i akmenimis tuos, kurie pas tave si\u0173sti d. Kiek kart\u0173 nor\u0117jau surinkti tavo vaikus, kaip vi\u0161ta surenka savo vi\u0161\u010diukus po sparnais, o tu nenor\u0117jai! (Mato 23, 37) Kitaip tariant, o tauta, vertinta labiau nei kitos, jeigu b\u016btum pa\u017einusi savo aplankymo met\u0105 ir supratusi tai, kas atne\u0161a ramyb\u0117j A\u0160 sulaikiau teisingumo angel\u0105 ir kvie\u010diau tave atgailauti, ta\u010diau veltui. J\u016bs atst\u016bm\u0117te ir atmet\u0117te ne tik tarnus, pasiuntinius ir prana\u0161us, bet ir Izraelio \u0160vent\u0105j\u012f, j\u016bs\u0173 I\u0161gelb\u0117toj\u0105. Jeigu tu b\u016bsi sugriauta, tu viena esi atsakinga u\u017e tai. J\u016bs nenorite ateiti pas Mane, kad tur\u0117tum\u0117te gyvenim\u0105 (Jono 5, 40).<\/p>\n\n\n\n

   [21-22] <\/strong>Jeruzal\u0117 Kristui buvo pasaulio simbolis. Ji vaizdavo nepasitik\u0117jimo ir mai\u0161to kupin\u0105 gyvenim\u0105, kuris susilauks Dievo atpildo. Jo l\u016bpas skausmingai susukti privert\u0117 nusikaltusios gimin\u0117s vargai. Jis mat\u0117 nuod\u0117m\u0117s istorij\u0105, pa\u017eenklint\u0105 \u017emoni\u0173 nelaim\u0117mis, a\u0161aromis ir krauju. Jo \u0161irdis buvo sujaudinta neapsakomo gailes\u010dio nuli\u016bdusiems ir ken\u010diantiems \u017eem\u0117je; Jis tro\u0161ko pad\u0117ti jiems visiems. Ta\u010diau net Jo ranka negal\u0117jo apgr\u0119\u017eti \u017emoni\u0173 nelaimi\u0173 srauto. Tik nedaugelis siek\u0117 vienintelio pagalbos \u0161akinio. J\u0117zus nor\u0117jo atiduoti Savo gyvyb\u0119 mir\u010diai, i\u0161gelb\u0117ti juos, ta\u010diau nedaugelis at\u0117jo pas J\u012f, kad tur\u0117t\u0173 gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Dangaus Didyb\u0117 a\u0161aroja! Susir\u016bpin\u0119s beribio Dievo S\u016bnus prisl\u0117gtas sielvarto! Tai privert\u0117 vis\u0105 dang\u0173 steb\u0117tis. Si scena atskleid\u017eia mums per\u017eengiant\u012f ribas nuod\u0117m\u0117s baisum\u0105. Ji parodo, kaip sunku net ir Beribei Galybei i\u0161gelb\u0117ti kaltuosius nuo Dievo \u012estatymo pa\u017eeidimo pasekmi\u0173. \u017di\u016br\u0117damas \u012f paskutini\u0105j\u0105 kart\u0105, J\u0117zus mat\u0117 pasaul\u012f, \u012fsitraukus\u012f \u012f apgaul\u0119, pana\u0161i\u0105 \u012f t\u0105, kuri priartino Jeruzal\u0117s sugriovim\u0105. Did\u017eioji \u017eyd\u0173 nuod\u0117m\u0117 buvo Kristaus atmetimas; did\u017eioji krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio nuod\u0117m\u0117 \u2014 Dievo \u012estatymo, Jo valdymo danguje ir \u017eem\u0117je pagrindo – atmetimas. Jehovos nuostatai bus niekinami ir nevertinami. Milijonai nuod\u0117m\u0117s pavergt\u0173j\u0173, pasmerkt\u0173 i\u0161k\u0119sti antr\u0105j\u0105 mirt\u012f, atsisak\u0117 klausyti tiesos \u017eod\u017ei\u0173 aplankymo dien\u0105. Baisus aklumas! Keistas susi\u017eav\u0117jimas!<\/p>\n\n\n\n

   [23-24]<\/strong> Dvi dienos prie\u0161 Pasch\u0105, kai Kristus paskutin\u012f kart\u0105 i\u0161\u0117jo i\u0161 \u0161ventyklos, apkaltin\u0119s \u017eyd\u0173 vadus veidmainyste, Jis v\u0117l nu\u0117jo su Savo mokiniais prie Alyv\u0173 kalno. Jie atsis\u0117do ant \u017eol\u0117to \u0161laito, nuo kurio atsiv\u0117r\u0117 miesto vaizdas. Dar kart\u0105 Jis pa\u017evelg\u0117 \u012f pa\u017e\u012fstamas sienas, bok\u0161tus ir r\u016bmus. Dar kart\u0105 Jis pa\u017ei\u016br\u0117jo \u012f akinan\u010diai puo\u0161ni\u0105 \u0160ventykl\u0105, gro\u017eio diadem\u0105, vainikuojan\u010di\u0105 \u0160vent\u0105j\u012f kaln\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Prie\u0161 t\u016bkstant\u012f met\u0173 psalmi\u0173 giedotojas i\u0161garbino Dievo, padariusio jo \u0161ventuosius Namus Savo pastoge, palankum\u0105 Izraeliui: \u201eJo palapin\u0117 pastatyta Saleme, Jis gyvena ant Siono kalno. [Jis] pasirinko Judo gimin\u0119, Siono kaln\u0105, kur\u012f labai myli. Jis pastat\u0117 Savo \u0161ventykl\u0105, lyg namus danguje” (Psalmi\u0173 76, 3; 78, 68.69). Pirmoji \u0161ventykla buvo pastatyta s\u0117kmingiausiu Izraelio istorijos metu. Karalius Dovydas d\u0117l to surinko dideles turt\u0173 atsargas ir tiksliai nubr\u0117\u017e\u0117 \u0161ventyklos br\u0117\u017einius, nes j\u012f ved\u0117 VIE\u0160PATIES ranka. (1 Metra\u0161\u010di\u0173 28, 11.19). Protingiausias Izraelio monarchas Saliamonas atliko visus darbus. Si \u0161ventykla buvo nuostabiausias pastatas, kur\u012f tik buvo mat\u0119s pasaulis. Ta\u010diau Vie\u0161pats per prana\u0161\u0105 Ag\u0117j\u0105 taip parei\u0161k\u0117 d\u0117l antrosios \u0161ventyklos: \u201e\u0160i\u0173 nauj\u0173j\u0173 Nam\u0173 \u0161lov\u0117 bus didesn\u0117 negu senoji. Visas tautas taip sudrebinsiu, kad vis\u0173 taut\u0173 lobiai 2 suplauks \u010dia; pripildysiu \u0161iuos Namus \u0161lov\u0117s” (\u017er. Ag\u0117jo 2, 9.7).<\/p>\n\n\n\n

   Kai Nebukadnezaras 3 sugriov\u0117 \u0161ventykl\u0105, ji buvo atstatyta tik ma\u017edaug 500 met\u0173 prie\u0161 Kristaus gimim\u0105, kai tauta gr\u012f\u017eo i\u0161 ilgalaik\u0117s tremties \u012f nuniokot\u0105 ir beveik apleist\u0105 \u0160al\u012f. Tarp j\u0173 buvo sen\u0173 \u017emoni\u0173, kurie mat\u0117 Saliamono \u0161ventyklos didyb\u0119 ir verk\u0117 dedant naujojo pastato pamatus, nes man\u0117, kad \u0161i \u0160ventykla bus ne tokia kaip buvusioji. Prana\u0161as \u012ftaigiai apib\u016bdina vyravus\u012f jausm\u0105: \u201eKas tarp j\u016bs\u0173 dar yra gyvas, kuris mat\u0117 \u0161iuos Namus pirmyk\u0161t\u0117s \u0161lov\u0117s? Kaip jums dabar jie atrodo? Argi jie ne niekas j\u016bs\u0173 akyse?” (Ag\u0117jo 2, 3; \u017er. Ezros 3, 12) Tuomet buvo pa\u017ead\u0117ta, kad \u0161io pastato \u0161lov\u0117 bus didesn\u0117 negu buvusi.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau antroji \u0160ventykla neprilygo savo didingumu pirmajai, taip pat nebuvo pagerbta tais matomais Dievo buvimo \u017eenklais, kurie buvo susij\u0119 su pirm\u0105ja \u0161ventykla. Nebuvo antgamtin\u0117s j\u0117gos I\u0161sirei\u0161kimo, kuri \u017eym\u0117t\u0173 jos pa\u0161ventinim\u0105. Joks \u0161lov\u0117s debesis nepripild\u0117 naujai pastatytos \u0161ventyklos. Jokios dangaus liepsnos nenusileido, kad praryt\u0173 auk\u0105 ant aukuro. Dievi\u0161koji \u0161lov\u0117 daugiau negyveno tarp kerub\u0173 \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausioje. Ten nebebuvo skrynios, kuri\u0105 gaub\u0117 permaldavimo dangtis – malon\u0117s sostas, ir Sandoros plok\u0161\u010di\u0173. Joks balsas neatsiliep\u0117 i\u0161 dangaus, kai kunigas k busdavo Jehovos valios.<\/p>\n\n\n\n

   [24-25]<\/strong> Per am\u017eius \u017eydai veltui steng\u0117si \u012frodyti, kad Dievo pa\u017eadas, (luotas per prana\u0161\u0105 Ag\u0117j\u0105, buvo \u012fvykdytas; ta\u010diau i\u0161didumas ir netik\u0117jimas aptemd\u0117 j\u0173 protus. Jie nesuprato tikrosios prana\u0161o rod\u017ei\u0173 reik\u0161mes. Antroji \u0160ventykla nebuvo pagerbta Jehovos \u0161lov\u0117s debesiu, ta\u010diau buvo pagerbta dalyvavimu to Vienintelio, Kuriame k\u016bni\u0161kai gyvena visa Dievyst\u0117s pilnatv\u0117, – To, Kuris Pats buvo 1 ^evas. Vis\u0173 taut\u0173 Tro\u0161kimas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 at\u0117jo j Savo \u0160ventykl\u0105 kaip Vyras i\u0160 Nazareto, mokydamas ir gydydamas \u0161ventuosiuose kiemuose. Kristaus, ir tik jo, asmeni\u0161ko buvimo d\u0117ka antroji \u0161ven-lykla vir\u0161ijo pirm\u0105j\u0105 savo \u0161love. Ta\u010diau Izraelis atmet\u0117 pasi\u016blyt\u0105 Dangaus Dovan\u0105. Su nuolankiu Mokytoju, Kuris t\u0105 dien\u0105 i\u0161\u0117jo |>n> jos auksinius vartus, \u0161lov\u0117 visiems laikams apleido \u0161i\u0105 \u0161ven-lykl\u0105. Taip i\u0161sipild\u0117 I\u0161gelb\u0117tojo \u017eod\u017eiai: \u0160tai j\u016bs\u0173 namai bus jums palikti tu\u0161ti {Mato 23, 38).<\/p>\n\n\n\n

   Mokiniai buvo nusteb\u0119 ir kupini pagarbios baim\u0117s d\u0117l Kris-I.IIIN prana\u0161yst\u0117s apie \u0161ventyklos sugriovim\u0105 ir nor\u0117jo geriau su-|u;isri Jo \u017eod\u017eius. Turtai, darbas ir meniniai sugeb\u0117jimai daugiau kaip keturiasde\u0161imt met\u0173 buvo gausiai eikvojami, kad padidint\u0173 \u0160ventyklos puikum\u0105. Erodas Didysis i\u0161naudojo jai ir Romos, ir >,yd\u0173 turtus; net pasaulieti\u0161kas imperatorius praturtino j\u0105 savo dovanomis. Dideli, beveik pasaki\u0161ko dyd\u017eio balto marmuro luitai buvo atsi\u0173sti i\u0160 Romos ir sudar\u0117 pastato dal\u012f; \u012f juos mokiniai ‘ atkreip\u0117 Mokytojo d\u0117mes\u012f, sakydami: \u201eMokytojau, tik pa\u017evelk, kokie akmenys ir kokie pastatai!” (Morkaus 13, 1) Tuomet J\u0117zus i\u0161kilmingai ir stulbinan\u010diai atsake: \u201eI\u0161 ties\u0173 sakau jums: \u010dia neliks akmens ant akmens, viskas bus i\u0161griauta” (Mato 24, 2).<\/p>\n\n\n\n

   [25-26]<\/strong> Mokiniai Jeruzal\u0117s sugriovim\u0105 siejo su Kristaus at\u0117jimu. Jie tik\u0117jo, kad Krist\u0173 lyd\u0117s \u017eemi\u0161ka \u0161lov\u0117 ir Jis u\u017eims pasaulin\u0117s imperijos sost\u0105, nubaus nusid\u0117jusius \u017eydus ir nutrauks Romos jung\u0105. Vie\u0161pats pasak\u0117 jiems, kad Jis ateis antr\u0105 kart\u0105. Tod\u0117l, pamin\u0117jus nuosprend\u012f Jeruzalei, j\u0173 mintys nukrypo \u012f t\u0105 at\u0117jim\u0105. Apsup\u0119 I\u0161gelb\u0117toj\u0105 ant Alyv\u0173 kalno, jie klaus\u0117: \u201ePasakyk mums, kada tai \u012fvyks? Ir koks Tavo at\u0117jimo ir pasaulio pabaigos \u017eenklas?” {Mato 24, 3)<\/p>\n\n\n\n

   Ateitis buvo gailestingai nusl\u0117pta nuo mokini\u0173. Jei tuo metu mokiniai b\u016bt\u0173 suprat\u0119 du baisius dalykus, kurie j\u0173 lauk\u0117 – I\u0161gelb\u0117tojo kan\u010dias ir mirt\u012f bei miesto ir \u0160ventyklos sugriovim\u0105 \u2014 juos b\u016bt\u0173 ap\u0117m\u0119s siaubas. Kristus papasakojo jiems daugel\u012f reik\u0161ming\u0173 \u012fvyki\u0173, kurie \u012fvyks art\u0117jant laik\u0173 pabaigai. Tuomet Jo \u017eod\u017eiai nebuvo galutinai suvokti; j\u0173 reik\u0161m\u0117 bus atskleista tada, kai tautai reik\u0117s \u0161i\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 nurodym\u0173. Jo i\u0161tarta prana\u0161yst\u0117 tur\u0117jo dvejop\u0105 prasm\u0119: kalb\u0117damas apie Jeruzal\u0117s sugriovim\u0105, Jis i\u0161 anksto pavaizdavo paskutiniosios did\u017eiosios dienos baisumus.<\/p>\n\n\n\n

   J\u0117zus papasakojo besiklausantiems mokiniams apie nuosprend\u017eius, kurie i\u0161tiks puolus\u012f Izrael\u012f. Jis pa\u017eym\u0117jo atpild\u0105, kur\u012f izraelitai patirs atsisak\u0119 Mesijo ir J\u012f nukry\u017eiav\u0119. Prie\u0161 \u0161\u012f bais\u0173 kulminacin\u012f \u012fvyk\u012f pasirodys ai\u0161k\u016bs \u017eenklai. Siaubinga valanda ateis staiga ir netik\u0117tai. Tod\u0117l I\u0161gelb\u0117tojas \u012fsp\u0117jo savo sek\u0117jus: \u201eKai tik pamatysite prana\u0161o Danieliaus paskelbt\u0105 sunaikinimo pabais\u0105, stovin\u010di\u0105 \u0161ventoje vietoje (skaitytojas te\u012fsid\u0117mi!), tuomet, kas bus Jud\u0117joje, teb\u0117ga  kalnus […]” (Mato 24, 15.16; plg. Luko 21, 20.21). Kai \u0161ventojoje \u017eem\u0117je, nusidriekusioje kelet\u0105 \u0161imt\u0173 metr\u0173 u\u017e miesto sien\u0173, bus \u012fbestos stabmeldi\u0161kos rom\u0117n\u0173 v\u0117liavos, tuomet Kristaus sek\u0117jai tur\u0117t\u0173 gelb\u0117tis b\u0117gdami. Kai pasirodys \u012fsp\u0117jantieji \u017eenklai, reik\u0117t\u0173 nedelsiant gelb\u0117tis b\u0117gant. Visai Jud\u0117jai, kaip ir pa\u010diai Jeruzalei, reik\u0117t\u0173 skubiai paklusti \u017denklams. Kas dirba ant stogo, netur\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti pasiimti joki\u0173 daikt\u0173, net did\u017eiausi\u0173 brangenybi\u0173, o kas plu\u0161a laukuose ar vynuogynuose, gali palikti ten net kar\u0161tyje numestus apsiaustus. Jie netur\u0117t\u0173 gai\u0161ti ne akimirkos, nes gali pra\u017e\u016bti.<\/p>\n\n\n\n

   [26-27]<\/strong> Valdant Erodui, Jeruzal\u0117 buvo labai i\u0161puo\u0161ta, pasta\u010dius bok\u0161-iii1′, sien\u0105 ir tvirtov\u0119, taip pat saugoma nat\u016bralios vietov\u0117s ji tapo neabejotinai nepalau\u017eiama. Tas, kuris tuomet vie\u0161ai b\u016bt\u0173 paskel-IK;.N, kad \u0161ventykla bus sugriauta, kaip Nojus savo metu b\u016bt\u0173 |i.iv;idintas pami\u0161usiu panikos skleid\u0117ju. Ta\u010diau Kristus pasak\u0117: \u201ei ‘.ingus ir \u017eem\u0117 praeis, o Mano \u017eod\u017eiai nepraeis” (Mato 24, V>). Jeruzal\u0117 buvo pasmerkta d\u0117l savo nuod\u0117mi\u0173, o u\u017esispyr\u0119s netik\u0117jimas nul\u0117m\u0117 jos likim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Per prana\u0161\u0105 Mich\u0117j\u0105 Vie\u0161pats paskelb\u0117: \u201eTad i\u0161klausykite tai, Jokubo nam\u0173 valdovai ir Izraelio nam\u0173 vadai! J\u016bs neapken\u010diate teisingumo ir i\u0161kraipote visa, kas tiesu! J\u016bs statote Sion\u0105 krauju ir Jeruzal\u0119 neteisingumu! Jos valdovai teisia u\u017e ky\u0161\u012f, jos kunigai moko u>, u\u017emokest\u012f, jos prana\u0161ai buria u\u017e pinig\u0105, bet jie \u0161aukiasi VIE\u0160-I’ATIES ir sako: ‘Tikrai VIE\u0160PATS yra su mumis! M\u016bs\u0173 nepasieks jokia nelaim\u0117'” (Mich\u0117jo 3, 9-11). \u0160ie \u017eod\u017eiai tiksliai apib\u016bdina nusid\u0117jusius, bet pasitikin\u010dius savo teisumu Jeruzal\u0117s gyventojus. Tikindami, kad tvirtai laikosi Dievo \u012estatymo nurodym\u0173, jie pa\u017eeidin\u0117jo visus jo principus. Jie neapkent\u0117 Kristaus, nes Jo tyrumas ir \u0161ventumas atskleid\u0117 j\u0173 nedorum\u0105; jie kaltino, kad Jis buvo vis\u0173 juos u\u017egriuvusi\u0173 d\u0117l nuod\u0117mi\u0173 b\u0117d\u0173 |nuv.a.stis. Nors jie ir \u017einojo, kad Kristus be nuod\u0117mi\u0173, bet paskelb\u0117, kad Jo mirtis u\u017etikrins \u017dyd\u0173 saugum\u0105. Teismo taryba svarst\u0117: \u201eJei taip J\u012f paliksime, visi \u012ftik\u0117s J\u012f; ateis rom\u0117nai ir sunaikins \u0161vent\u0105j\u0105 virt;) bei m\u016bs\u0173 taut\u0105” (Jono 11, 48). Jei Kristus bus paaukotas, jie gal\u0117t\u0173 dar kart\u0105 tapti stipria, vieninga tauta. Taip galvodami jie pritar\u0117 vyriausiojo kunigo nuomonei, jog geriau paaukoti vien\u0105 \u017dmog\u0173, kad ne\u017e\u016bt\u0173 visa tauta.<\/p>\n\n\n\n

   Taigi \u017eyd\u0173 vadai stat\u0117 Sion\u0105 praliedami krauj\u0105 ir Jeruzal\u0119 netei-‘.iii\u012eMimu (Mich\u0117jo 3, 10). Nors jie nu\u017eud\u0117 savo I\u0161gelb\u0117toj\u0105, nes Jis smerk\u0117 j\u0173 nuod\u0117mes, bet j\u0173 pasitik\u0117jimas savo teisumu buvo toks didelis, kad jie laik\u0117 save Dievo i\u0161rinkt\u0105ja tauta ir tik\u0117josi, jog Vie\u0161-(MIS apsaugos juos nuo j\u0173 prie\u0161\u0173. \u201eTod\u0117l, – t\u0119s\u0117 prana\u0161as, – per j\u016bs\u0173 kalt\u0119 Sionas taps ariamu lauku, Jeruzal\u0117 virs griuv\u0117si\u0173 kr\u016bva, \u0161ventyklos kalnas – mi\u0161ku apaugusia auk\u0161tuma” (Mich\u0117jo 3, 12).<\/p>\n\n\n\n

   [27-28]<\/strong> Beveik keturiasde\u0161imt met\u0173 po to, kai Kristus paskelb\u0117 Jeruzal\u0117s likim\u0105, Vie\u0161pats vis atid\u0117liojo Savo nuosprend\u012f miestui ir tautai. Dievas buvo steb\u0117tinai kantrus Evangelijos niekintojams ir Savo S\u016bnaus \u017eudikams. Nevaisingo med\u017eio palyginimas atskleid\u0117 Dievo santykius su \u017eyd\u0173 tauta. Buvo \u012fsakyta: \u201eNukirsk j\u012f, kam dar \u017eem\u0119 alina!” (Luko 13, 7), ta\u010diau gailestingas Dievas vis dar gail\u0117josi. Tarp \u017eyd\u0173 buvo daug \u017emoni\u0173, kurie ne\u017einojo apie Krist\u0173 ir Jo misij\u0105. Vaikai netur\u0117jo palanki\u0173 galimybi\u0173, negavo tos \u0161viesos, kuri\u0105 atmet\u0117 j\u0173 t\u0117vai. Dievas nor\u0117jo, kad apa\u0161tal\u0173 pamokslai jiems atskleist\u0173 \u0161vies\u0105; jie gal\u0117jo pamatyti, kaip pildosi prana\u0161yst\u0117: Kristus gim\u0117 ir gyveno tarp j\u0173, buvo nukry\u017eiuotas ir prisik\u0117l\u0117. Vaikai nebuvo smerkiami d\u0117l t\u0117v\u0173 nuod\u0117mi\u0173. Ta\u010diau jie, pa\u017eindami \u0160vies\u0105, atskleist\u0105 dar j\u0173 t\u0117vams, atmet\u0117 ir papildomai suteikt\u0105 prog\u0105, tapo t\u0117v\u0173 nuod\u0117mi\u0173 dalininkais ir perpild\u0117 nedorybi\u0173 saik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Dievo kantryb\u0117 Jeruzalei tik sutvirtino \u017eyd\u0173 u\u017esispyrim\u0105 neatgailauti d\u0117l savo nuod\u0117mi\u0173. Neapk\u0119sdami ir persekiodami J\u0117zaus mokinius, jie atmet\u0117 paskutin\u012f malones kvietim\u0105. Tada Dievas nustojo juos saugoti ir v\u0117l leido veikti \u0161\u0117tonui ir jo angelams, tauta buvo palikta valdyti jos pasirinktam vadovui. \u017dyd\u0173 vaikai atst\u016bm\u0117 Kristaus malon\u0119, kuri gal\u0117jo pad\u0117ti jiems pa\u017eaboti blogus polinkius, ir dabar \u0161ie nugal\u0117jo. \u0160\u0117tonas pa\u017eadino \u017eiauriausias ir tamsiausias sielos gelmes. \u017dmon\u0117s daugiau nebem\u0105st\u0117, jie prarado prot\u0105 – buvo valdomi aistr\u0173 ir aklo \u012fnir\u0161io. Savo \u017eiaurumu jie tapo pana\u0161\u016bs \u012f \u0161\u0117ton\u0105. \u0160eimoje ir tautoje, auk\u0161\u010diausiose ir \u017eemiausiose visuomen\u0117s klas\u0117se vyravo \u012ftarin\u0117jimai, pavydas, neapykanta, mai\u0161tas, rietenos, \u017emog\u017eudyst\u0117s. Niekur nebuvo saugu. Draugai ir giminai\u010diai i\u0161davin\u0117jo vienas kit\u0105. T\u0117vai \u017eud\u0117 savo vaikus, o vaikai t\u0117vus. Tautos vadai neteko galios tvardytis. Nekontroliuojamos aistros pavert\u0117 juos tironais. \u017dydai neteisingai liudijo, kad nuteist\u0173 nekalt\u0105 Dievo S\u016bn\u0173. \u0160ie melagingi kaltinimai padar\u0117 j\u0173 gyvenim\u0105 nepatikim\u0105. J\u0173 veiksmai jau seniai skelb\u0117: \u201eSalin mums i\u0161 aki\u0173 su Izraelio \u0161ventuoju!” (Izaijo 30, 11) Dabar j\u0173 tro\u0161kimas i\u0161sipild\u0117. Dievo baim\u0117 daugiau netrukd\u0117 jiems. Tautos priekyje buvo \u0161\u0117tonas, ir vie\u0161oji, ir religin\u0117 vald\u017eia buvo jo \u012ftakoje.<\/p>\n\n\n\n

   [28-30]<\/strong> Kartais prie\u0161ing\u0173 grupuo\u010di\u0173 vadai susivienydavo pl\u0117\u0161ti ir kankinti savo nelaimingas aukas, o po to v\u0117l puldavo vieni kitus ir \u017eud\u0117 be pasigail\u0117jimo. Net \u0161ventykla negal\u0117jo sulaikyti j\u0173 baisaus \u017eiaurumo. Besimeld\u017eiantieji b\u016bdavo u\u017epuolami prie aukuro, o \u0161ventykl\u0105 suter\u0161davo nu\u017eudyt\u0173j\u0173 k\u016bnai. Ta\u010diau aklai ir \u0161ventvagi\u0161kai pasitik\u0117dami savimi, pragari\u0161ko darbo kurstytojai vie\u0161ai skelb\u0117, kad jie nebijo, jog Jeruzal\u0117 gali b\u016bti sugriauta, nes tai buvo Dievo miestas. Nor\u0117dami dar labiau \u012ftvirtinti savo vald\u017ei\u0105, jie papirkin\u0117jo netikrus prana\u0161us. Netgi tada, kai rom\u0117n\u0173 legionai apsupo \u0161ventykl\u0105, prana\u0161ai teig\u0117, jog \u017emon\u0117s turi laukti Dievo i\u0161gelb\u0117jimo. Iki paskutines akimirkos minios tik\u0117jo, kad Auk\u0161\u010diausiasis \u012fsiterps ir leis nugal\u0117ti prie\u0161us. Ta\u010diau Izraelis atst\u016bm\u0117 Dievi\u0161k\u0105j\u0105 glob\u0105 ir dabar nebuvo apgintas. Nelaiminga Jeruzal\u0117! Suskaldyta vidaus nesutarim\u0173, sutepta nu\u017eudyt\u0173 vaik\u0173 krauju, patvinusi i\u0161davyst\u0117s up\u0117mis, bej\u0117g\u0117 ji atiteko prie\u0161ui – svetima kariuomen\u0117 pralau\u017e\u0117 \u012ftvirtinimus ir i\u0161\u017eud\u0117 gyn\u0117jus.<\/p>\n\n\n\n

   Visos Kristaus prana\u0161yst\u0117s apie Jeruzal\u0117s sugriovim\u0105 i\u0161sipild\u0117. \u017dydai patyr\u0117 Jo \u012fsp\u0117jan\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ties\u0105: Kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseik\u0117ta (Mato 7, 2).<\/p>\n\n\n\n

   Pasirod\u0117 \u017eenklai ir stebuklai, prana\u0161aujantys nelaim\u0119 ir pra\u017e\u016bt\u012f. Vidurnakt\u012f vir\u0161 \u0161ventyklos ir aukuro su\u017eibo nenat\u016brali \u0161viesa. Vakaro \u017earos debesyse mat\u0117si kovos ve\u017eim\u0173 ir besiruo\u0161ian\u010di\u0173 m\u016b\u0161iui kari\u0173 vaizdai. Nakt\u012f \u0161ventykloje atliekan\u010dius savo pareigas kunigus i\u0161g\u0105sdino paslaptingi garsai; \u017dem\u0117 dreb\u0117jo ir gird\u0117josi daugyb\u0117s bals\u0173 \u0161auksmas: \u201eI\u0161eikime i\u0161 \u010dia!” Didieji rytiniai vartai, kurie buvo tokie sunk\u016bs, kad juos vos gal\u0117davo u\u017edaryti dvide\u0161imt \u017emoni\u0173 ir kuriuos saugojo did\u017eiuliai gele\u017eies strypai, giliai \u012ftvirtint\u0173 kieto akmens grindinyje, patys atsidar\u0117 vidurnakt\u012f*.<\/p>\n\n\n\n

* Milman H. H. The History of the Jews. – Bk. 13.<\/p>\n\n\n\n

   Septynerius metus Jeruzal\u0117s gatv\u0117mis vaik\u0161\u010diojo \u017emogus, skelbdamas vargus ir nelaimes, kurias patirs miestas. Kiekvien\u0105<\/p>\n\n\n\n

dien\u0105 ir nakt\u012f jis giedojo laidotuvi\u0173 giesm\u0119: \u201eBalsas i\u0161 ryt\u0173! Balsas i\u0161 vakar\u0173! Balsas nuo keturi\u0173 v\u0117j\u0173! Balsas Jeruzalei ir \u0160ventyklai! Balsas su\u017ead\u0117tiniams ir su\u017ead\u0117tin\u0117ms! Balsas visai tautai!”* Sis keistuolis buvo u\u017edarytas \u012f kal\u0117jim\u0105 ir kankinamas, ta\u010diau i\u0160 jo lup\u0173 nei\u0161spr\u016bdo joks skundas. \u012e visus \u012f\u017eeidin\u0117jimus ir u\u017egauliojimus jis atsakin\u0117jo vienodai: \u201eVargas, vargas Jeruzalei! Vargas, vargas jos gyventojams!” \u012esp\u0117jantys \u0160\u016bksniai nenutilo tol, kol jis \u017euvo savo paties i\u0161prana\u0161autoje apsiaustyje.<\/p>\n\n\n\n

   [30-31]<\/strong> N\u0117 vienas krik\u0161\u010dionis ne\u017euvo per Jeruzal\u0117s sugriovim\u0105. Kristus \u012fsp\u0117jo Savo mokinius, ir visi, kurie tik\u0117jo Jo \u017eod\u017eiais, lauk\u0117 pa\u017ead\u0117tojo \u017eenklo. \u201eKai matysite Jeruzal\u0119, supam\u0105 kariuomen\u0117s, \u017einokite, jog prisiartino jos nuniokojimas, \u2014 sak\u0117 J\u0117zus. \u2014 Tuomet, kas bus Jud\u0117joje, teb\u0117ga \u012f kalnus, kas mieste – tei\u0161eina i\u0161 jo […]” (Luko 21, 20.21). Po to, kai vadovaujami Cestijaus rom\u0117nai apsupo miest\u0105, jie netik\u0117tai nutrauk\u0117 apgult\u012f, nors s\u0105lygos greitam puolimui buvo palankios. Apsuptieji, netek\u0119 vilties s\u0117kmingai apsiginti, ruo\u0161\u0117si pasiduoti, bet rom\u0117n\u0173 karvedys d\u0117l ne\u017einomos prie\u017easties netik\u0117tai atitrauk\u0117 savo karines paj\u0117gas. Dievo gailestingas \u012f\u017evalgumas pakreip\u0117 \u012fvykius Savo tautos gerovei. Laukiantiems krik\u0161\u010dionims buvo duotas \u017ead\u0117tasis \u017eenklas, pasitaik\u0117 palanki galimybe paklusti I\u0161gelb\u0117tojo \u012fsp\u0117jimui. \u012evykiai buvo valdomi taip, kad nei \u017eydai, nei rom\u0117nai negal\u0117t\u0173 sukliudyti krik\u0161\u010dionims pab\u0117gti. Atsitraukus Cestijui, \u017eydai puol\u0117 vytis ir persekiojo besitraukian\u010di\u0105 kariuomen\u0119; kai abi kariuomen\u0117s stojo \u012f kautynes, krik\u0161\u010dionys gal\u0117jo palikti miest\u0105. Tuo metu \u0161alis atsikrat\u0117 prie\u0161\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 stengtis pakenkti krik\u0161\u010dionims. Apsiausties metu \u017eydai buvo susirink\u0119 Jeruzal\u0117je \u0161v\u0119sti Palapini\u0173 \u0161vent\u0117s, tod\u0117l krik\u0161\u010dionys visoje \u0160alyje gal\u0117jo laisvai pab\u0117gti. Nedelsdami jie pasitrauk\u0117 \u012f saugi\u0105 viet\u0105 \u2014 Pelos miest\u0105 Per\u0117joje u\u017e Jordano.<\/p>\n\n\n\n

* Milman. Min. veik. – Bk. 13.<\/p>\n\n\n\n

\u017dyd\u0173 kariuomen\u0117, persekiodama Cestij\u0173 ir jo karius, \u012fnirtingai puol\u0117 prie\u0161us, grasindama juos galutinai sutriu\u0161kinti. Rom\u0117nus sunkiai pasisek\u0117 organizuotai atsitraukti. \u017dydai beveik nepatyr\u0117 nuostoli\u0173 ir su kovos laimikiu triumfuodami gr\u012f\u017eo \u012f Jeruzal\u0119. Ta\u010diau \u0160i tariama s\u0117km\u0117 atne\u0161\u0117 jiems tik nelaim\u0119. Pergal\u0117 \u012fkv\u0117p\u0117 juos u\u017esispyrusiai prie\u0161intis rom\u0117nams. Atkaklus mai\u0161tas neapsakomai vargino pasmerkt\u0105j\u012f miest\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   [31-32]<\/strong> Baisios negandos u\u017egriuvo Jeruzal\u0119, kai miesto apgult\u012f atnaujino Titas. Miestas buvo apsuptas per Paschos \u0161vent\u0119, kai jame susirinko milijonai \u017eyd\u0173. Maisto, jei jis b\u016bt\u0173 r\u016bpestingai vartojamas, b\u016bt\u0173 u\u017etek\u0119 gyventojams keleriems metams, ta\u010diau jis buvo i\u0161naudotas anks\u010diau d\u0117l besivar\u017ean\u010di\u0173 grupuo\u010di\u0173 pavydo ir ker\u0161to, tod\u0117l dabar teko patirti visus bado baisumus. Kvie\u010di\u0173 saik\u0105 parduodavo u\u017e talent\u0105. Alkio skausmai buvo tokie a\u0161tr\u016bs, kad vyrai grau\u017edavo dir\u017e\u0173 ir sandal\u0173 od\u0105 bei skyd\u0173 apvalkalus. Nakt\u012f dauguma \u017emoni\u0173 paslap\u010dia i\u0161eidavo u\u017e miesto sien\u0173 rinkti laukini\u0173 augal\u0173. Daugelis buvo sugauti ir po \u017eiauri\u0173 kankinim\u0173 nu\u017eudyti, o i\u0160 t\u0173, kurie saugiai gr\u012f\u017edavo atgal, da\u017enai buvo atimama tai, k\u0105 jie taip rizikuodami prisirinkdavo. Turintys vald\u017ei\u0105 sukeldavo ne\u017emoni\u0161kas kan\u010dias palau\u017etiems nepritekliaus \u017emon\u0117ms, atimdami i\u0160 j\u0173 paskutines menkas atsargas, kurias jie tur\u0117jo u\u017esisl\u0117p\u0119. Taip da\u017enai be\u0161irdi\u0161kai elg\u0117si tie, kurie patys gerai maitinosi ir tik nor\u0117jo susikrauti atsargas atei\u010diai.<\/p>\n\n\n\n

  T\u016bkstan\u010diai mir\u0117 nuo bado ir epidemij\u0173. Pa\u0161lijo nat\u016bral\u016bs santykiai: vyrai apvogin\u0117jo \u017emonas, o \u017dmonos vyrus. Vaikai i\u0161pl\u0117\u0161davo maist\u0105 i\u0161 pagyvenusi\u0173 t\u0117v\u0173 burnos. Kadaise prana\u0161as su\u0161uko: \u201eAr gali moteris u\u017emir\u0161ti savo ma\u017eyl\u012f […]?” (Izaijo 49, 15) Dabar pasmerktasis miestas atsak\u0117 tuo, kad gera\u0161ird\u0117s moterys pa\u010dios i\u0161vir\u0117 savo vaikus; jie tapo joms maistu, kai dukt\u0117, Mano tauta, buvo sunaikinta’ (Raud\u0173 4, 10). I\u0161sipild\u0117 \u012fsp\u0117janti prana\u0161yst\u0117, i\u0161tarta prie\u0161 keturiolika am\u017ei\u0173: Net \u0161velniausia ir lepiausia i\u0161 j\u016bs\u0173 moter\u0173, tokia \u0161velni ir tokia lepi, kad n\u0117ra pratusi kojos padu paliesti \u017eem\u0119, pavyd\u0117s savo mylimam vyrui, s\u016bnui bei dukterei nuoval\u0173, kurios i\u0161eina gimdant, ir pagimdyto k\u016bdikio, nes pati juos valgys slapta, kai nebus lik\u0119 nieko kito, bevilti\u0161kai skurstam visiems tavo miestams d\u0117l prie\u0161o apgulos (Pakartoto \u012estatymo 28, 56.57).<\/p>\n\n\n\n

   [32-33]<\/strong> Rom\u0117n\u0173 vadai siek\u0117 sukelti \u017eydams siaub\u0105 ir priversti juos pasiduoti. Tie belaisviai, kurie sugauti prie\u0161inosi, buvo kankinami ir nukry\u017eiuojami prie\u0161ais miesto sien\u0105. Kasdien taip mirdavo \u0161imtai, ir \u0161is baisus darbas t\u0119s\u0117si tol, kol Jozapato sl\u0117nyje ir prie Golgotos kalno buvo pastatyta tiek kry\u017ei\u0173, kad vos buvo galima tarp j\u0173 praeiti. Taip i\u0161sipild\u0117 baisus prakeikimas, i\u0161tartas prie\u0161 Piloto teismo sost\u0105: Jo kraujas [tekrinta] ant m\u016bs\u0105 ir m\u016bs\u0173 vaik\u0173! (Mato 27, 25)<\/p>\n\n\n\n

   Titas mielai b\u016bt\u0173 nutrauk\u0119s \u0161iuos baisumus ir Jeruzal\u0117 b\u016bt\u0173 i\u0161vengusi visos savo bausm\u0117s. Jis pasibais\u0117jo pamat\u0119s mirusi\u0173j\u0173 k\u016bnus, kr\u016bvomis gulin\u010dius sl\u0117nyje. Nuo Alyv\u0173 kalno vir\u0161\u016bn\u0117s susi\u017eav\u0117j\u0119s jis \u017ei\u016br\u0117jo \u012f nuostabi\u0105 \u0161ventykl\u0105 ir \u012fsak\u0117, kad neb\u016bt\u0173 pajudintas n\u0117 vienas jos akmuo. Ruo\u0161damasis u\u017evaldyti \u0160i\u0105 tvirtov\u0119, jis nuo\u0161ird\u017eiai kreip\u0117si \u012f \u017eyd\u0173 vyresniuosius, kad \u0161ie nepriverst\u0173 jo sutepti \u0161ios \u0161ventos vietos krauju, jeigu jie i\u0161eis ir kovos kitoje vietoje, joks rom\u0117nas nepa\u017eeis \u0161ios \u0161ventyklos \u0161ventumo. Pats Juozapas Flavijus i\u0161rai\u0161kinga kalba maldavo juos pasiduoti, i\u0161gelb\u0117ti save, savo miest\u0105 ir \u0161ventykl\u0105. Ta\u010diau \\ jo \u017eod\u017eius buvo atsakyta grubiais keiksmais. Ietys buvo sviestos \u012f j\u012f, paskutin\u012f \u017emogi\u0161k\u0105j\u012f tarpinink\u0105, kai jis stov\u0117jo ir kreip\u0117si \u012f juos. Kadaise \u017eydai atmet\u0117 Dievo S\u016bnaus kvietimus, dabar \u012fkalbin\u0117jimai bei pra\u0161ymai tik dar labiau \u012fkv\u0117p\u0117 juos ry\u017etingai prie\u0161intis iki galo. Veltui Titas’ steng\u0117si i\u0161saugoti \u0161ventykl\u0105. Tasai, Kuris buvo auk\u0161tesnis u\u017e j\u012f, pasak\u0117, kad neliks akmens ant akmens.<\/p>\n\n\n\n

   Bukas \u017eyd\u0173 vyresni\u0173j\u0173 u\u017esispyrimas ir neatleistini nusikaltimai, daromi apsuptame mieste, suk\u0117l\u0117 rom\u0117n\u0173 pasibais\u0117jim\u0105 ir pasipiktinim\u0105, tod\u0117l galiausiai Titas nusprend\u0117 paimti \u0161ventykl\u0105 \u0161turmu. Ta\u010diau jis nutar\u0117: jei bus \u012fmanoma, i\u0161gelb\u0117ti j\u0105 nuo sugriovimo. Kariai nepais\u0117 jo \u012fsakym\u0173. Po to, kai jis nu\u0117jo miegoti \u012f palapin\u0119, \u017eydai, i\u0161\u0117j\u0119 i\u0160 \u0161ventyklos, u\u017epuol\u0117 kareivius i\u0161 lauko puses. Kovojant vienas kareivis \u012fmet\u0117 nuod\u0117gul\u012f pro ang\u0105 prieangyje ir tuoj kedru i\u0161mu\u0161ti \u0161vent\u0173j\u0173 Nam\u0173 kambariai u\u017esiliepsnojo. Titas, lydimas savo karved\u017ei\u0173 ir legionieri\u0173, nuskub\u0117jo ten ir \u012fsak\u0117 kareiviams u\u017egesinti liepsnas, ta\u010diau j jo \u017eod\u017eius niekas nekreip\u0117 d\u0117mesio. \u012et\u016b\u017e\u0119 kareiviai m\u0117t\u0117 liepsnojan\u010dius nuod\u0117gulius \u012f besijungian\u010dius su \u0161ventykla kambarius, o po to kardais \u017eud\u0117 tuos, kurie ten buvo prisiglaud\u0119. Kraujas tek\u0117jo \u0161ventyklos laiptais kaip vanduo. \u017duvo t\u016bkstan\u010diai’ \u017eyd\u0173. M\u016b\u0161io metu gird\u0117josi \u0161\u016bksniai: Jihabodas!” – tai rei\u0161kia: ‘\u0161lov\u0117 pasitrauk\u0117 i\u0161 Izraelio’ (plg. 1 Sa-niiK-lio 4, 21).<\/p>\n\n\n\n

   [33-34]<\/strong> \u201eTitas nesugeb\u0117jo sustabdyti kareivi\u0173 \u012fnir\u0161io; \u012f\u0117j\u0119s su karve-il\/uiis jis ap\u017ei\u016br\u0117jo \u0160ventojo pastato vid\u0173. jo puo\u0161numas juos nu-Meliino; liepsnos dar nebuvo pasiekusios \u0161ventyklos, tod\u0117l Titas i\u0161 paskutini\u0173j\u0173 steng\u0117si j\u0105 i\u0161gelb\u0117ti. Jis i\u0161\u0161oko \u012f lauk\u0105 ir ragino kareivius sustabdyti \u0161io did\u017eiulio gaisro pl\u0117tim\u0105si. Romos kariuomen\u0117s karininkas Liberalis steng\u0117si, kad jo kariai paklust\u0173 vir\u0161ininko skeptrui, ta\u010diau pagarb\u0105 imperatoriui u\u017eslopino \u012fnirt\u0119s prie-SiSkumas \u017eydams, \u017eiaurus m\u016b\u0161io jaudulys ir nepasotinama grobio viltis. Kareiviai mat\u0117 visur spindint\u012f auks\u0105, kuris akinamai \u0161vyt\u0117jo liepsnos \u0161viesoje. Jie man\u0117, kad \u0161ventykloje sukaupti nesuskai\u010diuojami turtai. Vienas kareivis nepastebimai \u012fki\u0161o degl\u0105 \u012f tarp dur\u0173 ir staktos esant\u012f ply\u0161\u012f, visas pastatas staiga paskendo liepsnose. D\u016bmai ir ugnis privert\u0117 rom\u0117n\u0173 vadus pasitraukti, puikusis pastatas buvo paliktas likimo valiai.<\/p>\n\n\n\n

   Tai buvo baisus reginys rom\u0117nui, o koks jis tur\u0117jo b\u016bti \u017eydui? Visa kalno vir\u0161\u016bn\u0117, kuri st\u016bksojo vir\u0161um miesto, i\u0161siver\u017e\u0117 kaip vulkanas. Su baisiausiu trenksmu vienas paskui kit\u0105 griuvo pastatai, kuriuos rijo liepsnojant\u012f praraja. Kedro stogai buvo kaip liepsnos paklod\u0117s; paauksuoti bok\u0161tai \u0161viet\u0117 kaip nurausvinti fakelai; nuo vart\u0173 bok\u0161t\u0173 kilo \u012f vir\u0161\u0173 liepsnos ir d\u016bm\u0173 stulpai. Buvo ap\u0161viestos ir gretimos kalvos bei matomi \u017emoni\u0173 siluetai, su siaubu stebin\u010di\u0173 S j bais\u0173 regin\u012f; sienos ir vir\u0161utinio miesto auk\u0161tumos buvo pilnos \u017emoni\u0173, vieni – i\u0161balusiais i\u0160 nevilties veidais, kiti \u2014 r\u016bs\u010diai \u017dvelgiantys su bej\u0117gi\u0161ku ker\u0161tu. B\u0117giojan\u010di\u0173 \u0160en ir ten rom\u0117n\u0173 kareivi\u0173 balsai ir mir\u0161tan\u010di\u0173 liepsnose mai\u0161tinink\u0173 aimanos susimai\u0161\u0117 su mil\u017eini\u0161ko gaisro riaumojimu ir krintan\u010di\u0173 sij\u0173 kurtinan\u010diu garsu. Atsiliep\u0117 kaln\u0173 aidai ir ne\u0161\u0117 esan\u010di\u0173 auk\u0161tumose \u012fmoni\u0173 \u0160\u016bksnius. Miesto sienos skamb\u0117jo nuo dejoni\u0173 ir klyksm\u0173. \u017dmon\u0117s, i\u0161sek\u0119 nuo bado, sukaup\u0117 likusias j\u0117gas, kad gal\u0117t\u0173 i\u0161reik\u0161ti savo skausm\u0105 ir sielvart\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   [34-36]<\/strong> \u017dudyni\u0173 vaizdas viduje buvo dar baisesn\u0117s negu i\u0160 i\u0161or\u0117s. Vyrai ir moterys, jauni ir seni, kunigai ir mai\u0161tininkai, tie, kurie kovojo, ir tie, kurie maldavo pasigail\u0117jimo, buvo sukapoti be atodairos. Nu\u017eudyt\u0173j\u0173 skai\u010dius vir\u0161ijo \u017eudik\u0173 skai\u010di\u0173. Legionieriai tur\u0117jo laipioti per mirusi\u0173j\u0173 kr\u016bvas, kad gal\u0117t\u0173 t\u0119sti naikinam\u0105j\u012f darb\u0105”*.<\/p>\n\n\n\n

   Po \u0161ventyklos sunaikinimo visas miestas greitai per\u0117jo \u012f rom\u0117n\u0173 rankas. \u017dyd\u0173 vyresnieji paliko savo neprieinamus bok\u0161tus, ir Titas rado juos tu\u0161\u010dius. Nusteb\u0119s jis \u017ei\u016br\u0117jo \u012f juos ir parei\u0161k\u0117, kad Dievas jam atidav\u0117 miest\u0105, nes jokie ginklai neb\u016bt\u0173 \u012fveik\u0119 \u0161i\u0173 nuostabi\u0173 dantyt\u0173 sien\u0173. Miestas ir \u0161ventykla buvo sugriauti iki pamat\u0173, o \u017eem\u0117, ant kurios stov\u0117jo \u0161ventasis pastatas, buvo nuarta kaip dirva (Jeremijo 26, 18). Per apsiaust\u012f ir po to vykusias \u017eudynes \u017euvo daugiau kaip milijonas \u017emoni\u0173. Lik\u0119 gyvi buvo paimti \u012f nelaisv\u0119, parduoti \u012f vergij\u0105, nuvalyti \u012f Rom\u0105 pagerbti nugal\u0117toj\u0173 triumfo, atiduoti laukiniams \u017ev\u0117rims amfiteatruose ar i\u0161bla\u0161kyti po \u017eem\u0119 kaip benamiai klaj\u016bnai.<\/p>\n\n\n\n

   \u017dydai patys nusikal\u0117 sau grandines, jie patys pripild\u0117 ker\u0161to taur\u0119. Galutinis sunaikinimas, kuris i\u0161tiko taut\u0105, ir visi vargai, kurie v\u0117liau juos lyd\u0117jo, buvo j\u0173 elgesio rezultatas. Prana\u0161as sak\u0117: \u201eSunaikinsiu tave, Izraeli! […] Nes tu sukniubai per savo kair\u0119” (\u017er. Oz\u0117jo 13, 9; 14, 2). J\u0173 kan\u010dios da\u017enai pateikiamos kaip bausm\u0117, gauta tiesioginiu Dievo nuosprend\u017eiu. Taip didysis apgavikas siekia u\u017emaskuoti savo darb\u0105. Atkakliai atmesdami Dievo meil\u0119 ir malon\u0119, \u017eydai prarado Dievo glob\u0105, ir \u0160\u0117tonui buvo leista valdyti juos pagal savo vali\u0105. Bais\u016bs \u017diaurumai, \u012fvyk\u0119 per Jeruzal\u0117s sugriovim\u0105, liudija baud\u017eiam\u0105j\u0105 \u0160\u0117tono j\u0117g\u0105 tiems, kurie jam pasiduoda.<\/p>\n\n\n\n

* Milman. Min. veik. – Bk. 16.<\/p>\n\n\n\n

   Mes negalime \u012fsivaizduoti, kiek esame skolingi Kristui u\u017e ramyb\u0119 ir glob\u0105! Dievo sulaikan\u010dioji j\u0117ga u\u017ekerta keli\u0105 \u017emonijai galutinai patekti \u012f \u0160\u0117tono vald\u017ei\u0105. Neklusnieji ir ned\u0117kingieji turi Imli ypa\u010d d\u0117kingi Dievui u\u017e Jo malon\u0119 ir did\u017ei\u0105 kantryb\u0119 pa\u017ea-li(i\u012f;int \u017eiauraus ir negailestingo piktojo j\u0117g\u0105. Kai \u017emon\u0117s per\u017eengia Dievi\u0161kojo kantrumo ribas, \u0161is suvar\u017eymas panaikinamas. Dievas n\u0117ra nuosprend\u017eio vykdytojas nusid\u0117j\u0117liui, bet Jis palieka Jo malon\u0117s niekintojus likimo valiai. \u0160ie gali pjauti tai, k\u0105 s\u0117jo. Kiekvienas atmestas \u0161viesos spindulys, kiekvienas paniekintas ar ii<„itst\/,velgtas \u012fsp\u0117jimas, kiekviena patenkinta aistra, kiekvienas Dievo \u012estatymo pa\u017eeidimas – tai pas\u0117ta s\u0117kla, kuri tikrai duos derli\u0173. Dievo Dvasia, Kuriai nuolat prie\u0161inamasi, atsitraukia nuo nusid\u0117j\u0117lio, ir nelieka j\u0117gos, galin\u010dios pa\u017eaboti sielos aistras ir apsaugoti nuo \u0161\u0117tono pyk\u010dio ir prie\u0161i\u0161kumo. Sugriauta Jeruzal\u0117 yra baisus ir rimtas \u012fsp\u0117jimas visiems, kurie elgiasi lengvab\u016bdi\u0161kai ??u Dievi\u0161kosios malon\u0117s kvietimais ir prie\u0161inasi Dievi\u0161kojo gailestingumo u\u017etarimui. Niekada nebuvo \u012ftikinamiau \u012frodyta Dievo neapykanta nuod\u0117mei ir Jo bausm\u0117s, kurios teks kaltiesiems.<\/p>\n\n\n\n

   [36-37]<\/strong> I\u0161gelb\u0117tojo prana\u0161yst\u0117 d\u0117l Dievo bausm\u0117s Jeruzalei turi ir kit\u0105 Kini\u0161k\u0105, kuri yra tik nery\u0161kus to baisaus nusiaubimo \u0160e\u0161\u0117lis. I\u0161rinktojo miesto likimas atskleid\u017eia Diev\u0105 atmetusio ir pamynusio ]n malon\u0119 pasaulio lemt\u012f. Ilgas \u017emoni\u0173 nelaimi\u0173, kurios \u012fvyko \u017eemeje per visus nusikaltim\u0173 am\u017eius, s\u0105ra\u0161as. \u0160ird\u017eiai pasidaro nedera ir u\u017etemsta s\u0105mon\u0117 galvojant apie tai. Kokie bais\u016bs pa-M\u012eirie\u0161inimo Dangaus valiai rezultatai! Ta\u010diau i\u0161kyla dar tamsesni .Keities vaizdai. Praeities \u012fvykiai – tai ilga mai\u0161t\u0173, kar\u0173 ir revoliucij\u0173, m\u016b\u0161io mai\u0161a\u010di\u0173, skrais\u010di\u0173, i\u0161voliot\u0173 kraujyje'(\u017er. Izaijo 9, 4) istorija. Bet tai niekis, palyginti su tos dienos baisumais, kai sulaikan\u010dioji Dievo Dvasia pasitrauks nuo nedor\u0117li\u0173, ir daugiau nebelabos \u017emoni\u0173 aistr\u0173 ir \u0161\u0117toni\u0161ko pyk\u010dio prasiver\u017eimo! Tuomet pasaulis kaip niekada anks\u010diau pamatys \u0161\u0117tono valdymo rezultatus.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau t\u0105 dien\u0105, kaip ir Jeruzal\u0117s sugriovimo metu, Dievo urna, kiekvienas, kuris bus \u012fra\u0161ytas gyventi (Izaijo 4, 3), bus apsaugotas. Kristus paskelb\u0117, kad Jis ateis antr\u0105j\u012f kart\u0105 surinkti Savo i\u0161tikim\u0173j\u0173: \u201eTuomet danguje pasirodys \u017dmogaus S\u016bnaus \u017eenklas, o visos \u017eem\u0117s rautos ims raudoti ir pamatys \u017dmogaus S\u016bn\u0173, ateinant\u012f dangaus debesyse su did\u017eia galybe ir \u0160love. Jis pasi\u0173s Savo angelus, kurie skard\u017eiais trimit\u0173 garsais surinks Jo i\u0161rinktuosius i\u0161 vis\u0173 keturi\u0173 \u0161ali\u0173, nuo vieno dangaus pakra\u0161\u010dio lig kito” (Mato 24, 30.31)- Tuomet nepaklusn\u016bs bus sunaikinti Vie\u0161paties J\u0117zaus burnos kv\u0117pimu ir sutriu\u0161kinti Jo didingu at\u0117jimu (2 Tesalonikie\u010diams 2, 8). Jie sunaikins save ir \u017eus d\u0117l savo nedorybi\u0173, kaip senov\u0117s Izraelio piktadariai- J\u0173 nuod\u0117mingas gyvenimas atskyr\u0117 juos nuo Dievo, j\u0173 prigimtis taip sumenko nuo blogio, kad Jo \u0161lov\u0117s apsirei\u0161kimas prilygs deginan\u010diai ugniai.<\/p>\n\n\n\n

   [37-38]<\/strong> Tegu \u017emones saugosi ir \u012fsimena pamok\u0105, perduot\u0105 Kristaus \u017eod\u017eiais. Kaip Jis persp\u0117jo Savo mokinius apie Jeruzal\u0117s sugriovim\u0105, pateikdamas jiems b\u016bsimos pra\u017e\u016bties \u017eenkl\u0105, kad jie gal\u0117t\u0173 i\u0161sigelb\u0117ti, taip Jis persp\u0117jo pasaul\u012f apie jo galutin\u0119 \u017elugimo dien\u0105 ir nurod\u0117 jiems art\u0117jimo \u017eenklus, kad visi pageidaujantys gal\u0117t\u0173 i\u0161vengti ateisian\u010dios r\u016bstyb\u0117s. J\u0117zus paskelb\u0117: \u201eBus \u017eenkl\u0173 saul\u0117je, m\u0117nulyje ir \u017evaig\u017ed\u0117se, o \u017eem\u0117je tautos bla\u0161kysis […]” (Luko 21, 25; plg. Mato 24, 29; Morkaus 13, 24-26; Aprei\u0161kimo 6, 12-17). Tie, kurie pamatys prana\u0161i\u0161kus Jo at\u0117jimo \u017eenklus, turi \u017einoti, jog Jis arti, prie slenks\u010dio (Mato 24, 33). Taigi bud\u0117kite \u2014 tai Jo \u012fsp\u0117jimo \u017eod\u017eiai (Morkaus 13, 35). Tie, kurie atkreips d\u0117mes\u012f \u012f \u012fsp\u0117jim\u0105, nebus palikti tamsoje, kuri t\u0105 dien\u0105 u\u017eklupt\u0173 juos netik\u0117tai. Ta\u010diau tuos, kurie nebud\u0117s, Vie\u0161paties diena u\u017eklups lyg vagis nakt\u012f’ (\u017er. 1 Tesalonikie\u010diams 5, 2-5).<\/p>\n\n\n\n

   Pasaulis n\u0117ra pasiruo\u0161\u0119s patik\u0117ti \u017einia apie t\u0105 laik\u0105, kaip ir \u017eydai priimti I\u0161gelb\u0117tojo \u012fsp\u0117jim\u0105 apie Jeruzal\u0119. Kada ji be\u012fvykt\u0173, Vie\u0161paties diena bedieviams ateis netik\u0117tai. Kai gyvenimas skrieja nekintamai, kai \u017emon\u0117s yra u\u017evaldyti malonum\u0173, verslo, prekybos, vaikosi pelno, kai religiniai vadai i\u0161auk\u0161tina pasaulio pa\u017eang\u0105 ir \u0161vietim\u0105, o \u017emon\u0117s yra patik\u0117j\u0119 netikru saugumu, tuomet, kaip vagis \u012fs\u0117lina \u012f nesaugom\u0105 nam\u0105 vidurnakt\u012f, taip staigus sunaikinimas u\u017egrius ner\u016bpestinguosius ir bedievius ir jie niekur nepab\u0117gs (1 Tesalonikie\u010diams 5, 3).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n


<\/strong><\/p>\n\n\n\n

2. PERSEKIOJIMAI PIRMAISIAIS AM\u017dIAIS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

   [39-40]<\/strong> Kai J\u0117zus atskleid\u0117 mokiniams Jeruzal\u0117s likim\u0105 ir Savo antrojo .n^jimo \u012fvykius, Jis taip pat i\u0161prana\u0161avo Savo tautos i\u0161gyvenimus nuo to momento, kai Jis i\u0161siskirs su jais, iki Savo sugr\u012f\u017eimo su ili(!),ia galybe ir \u0161love j\u0173 i\u0161vaduoti. Nuo Alyv\u0173 kalno I\u0161gelb\u0117tojas mat\u0117 audras, kurios tuoj u\u017egrius apa\u0161tali\u0161k\u0105j\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105, o \u017ei\u016br\u0117-il.imos toliau \u012f ateit\u012f Jo akys \u012f\u017evelg\u0117 nuo\u017emius, niokojan\u010dius ura-f,.imis, kurie tur\u0117jo pasiekti Jo sek\u0117jus per ateinan\u010dius tamsos ir persekiojimo am\u017eius. Keliais sukelian\u010diais pagarbi\u0105 baim\u0119 sakiniais |i.s i\u0161prana\u0161avo dali\u0105, pasaulio valdov\u0173 paskirt\u0105 Dievo Ba\u017eny\u010diai (Mato 24, 9.21.22). Kristaus sek\u0117jai turi \u017dengti tuo pa\u010diu pa\u017eeminimo, paniekinimo ir kan\u010di\u0173 keliu, kuriuo \u0117jo j\u0173 Moky-loju.s. Prie\u0161i\u0161kumas, kil\u0119s prie\u0161 pasaulio Atpirk\u0117j\u0105, pasireik\u0161 prie\u0161 visus, kurie tik\u0117s Jo vardu.<\/p>\n\n\n\n

       Ankstyvosios Ba\u017eny\u010dios istorija liudija, kad I\u0161gelb\u0117tojo \u017eod\u017eiai pildosi. \u017dem\u0117s ir pragaro j\u0117gos i\u0161sirikiavo kautyni\u0173 rikiuote prie\u0161 Krist\u0173 Jo sek\u0117j\u0173 asmenyje. Pagonys numat\u0117: jei triumfuos Evangelija, j\u0173 \u0161ventov\u0117s ir aukurai bus nu\u0161luoti nuo \u017dem\u0117s pa-vn\u010ciaus, tod\u0117l jie suteik\u0117 savo paj\u0117gas, kad sunaikint\u0173 krik\u0161\u010dio-nyb\u0119. \u012esi\u017eieb\u0117 persekiojim\u0173 ugnis. I\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0173 buvo atimtas j\u0173 imtas, jie buvo i\u0161varyti i\u0161 nam\u0173. Jie i\u0161tv\u0117r\u0117 did\u017ei\u0173 kent\u0117jim\u0173 kov\u0105. I u* tur\u0117jo i\u0161k\u0119sti paty\u010dias Ir plakimus, taip pat pan\u010dius Ir kal\u0117jim\u0105 (Hebrajams 10, 32; H, 36). Daugelis pa\u017eenklino savo liudijimus krauju. Kilmingieji ir vergai, turtingieji ir varg\u0161ai, mokyti ir nei\u0161man\u0117liai buvo vienodai \u017eudomi be pasigail\u0117jimo.<\/p>\n\n\n\n

   Sic persekiojimai prasid\u0117jo Nerono laikais, ma\u017edaug tuo metu, kai apa\u0161talas Paulius tapo kankiniu, ir t\u0119s\u0117si per am\u017eius stipriau II silpniau. Krik\u0161\u010dionys buvo neteisingai kaltinami baisiausiais nusikaltimais ir paskelbiami did\u017eiausi\u0173 nelaimi\u0173 – bado, \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 ir maro \u2014 prie\u017eastimi. Kadangi jie tapo visuotin\u0117s neapykantos ir \u012ftarin\u0117jim\u0173 objektai, skund\u0117jai buvo pasireng\u0119 d\u0117l pasipelnymo i\u0161duoti ir nekaltuosius. Jie buvo nuteisiami kaip mai\u0161tininkai prie\u0161 valstyb\u0119, kaip religijos ir visuomen\u0117s prie\u0161ai. Daugelis buvo atiduoti laukiniams \u017ev\u0117rims ar gyvi sudeginti amfiteatruose. Kai kurie buvo nukry\u017eiuojami, kiti apsiau\u010diami laukini\u0173 \u017ev\u0117ri\u0173 kailiais ir \u012fvedami \u012f aren\u0105, kad juos sudraskyt\u0173 \u0161unys. J\u0173 bausm\u0117 da\u017enai tapdavo visuotini\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 pagrindine pramoga. Minios susirinkdavo pasig\u0117r\u0117ti tuo reginiu, kad palyd\u0117t\u0173 mir\u0161tan\u010di\u0173j\u0173 agonijas juoku ir plojimais.<\/p>\n\n\n\n

   [40-41]<\/strong> Kur tik beie\u0161kot\u0173 prieglobs\u010dio, Kristaus sek\u0117jai buvo med\u017eiojami kaip pl\u0117\u0161r\u016bs \u017ev\u0117rys. Jie buvo priversti sl\u0117ptis apleistose ir negyvenamose vietose. J\/e buvo akmenimis mu\u0161ami, pj\u016bklais pjaustomi, kalavijo kir\u010diais \u017eudomi, klajojo prisideng\u0119 avikailiais ar o\u017ekenomis, vargo, kent\u0117 priespaud\u0105 ir kankinimus. Jie, kuri\u0173 pasaulis nebuvo vertas, slapst\u0117si dykumose, kalnuose, olose ir \u017eem\u0117s ply\u0161iuose {Hebrajams 11, 37.38). Katakombos tapo prieglobs\u010diu t\u016bkstan\u010diams. Po kalvomis ir uolomis aplink Romos miest\u0105 po \u017eeme buvo i\u0161kastos ilgos galerijos. U\u017e miesto sien\u0173 mylias t\u0119s\u0117si tamsus ir painus, koridori\u0173 tinklas. \u0160iose po\u017eemin\u0117se sl\u0117ptuv\u0117se Kristaus sek\u0117jai laidojo savo mirusiuosius. Kai b\u016bdavo \u012ftariami ar paskelbiami u\u017e \u012fstatymo rib\u0173, \u010dia jie rasdavo sau namus. Kai gyvyb\u0117s Dav\u0117jas pa\u017eadins tuos, kurie kovojo ger\u0105j\u0105 tik\u0117jimo kov\u0105, daug nukankint\u0173j\u0173 d\u0117l Kristaus i\u0161eis i\u0161 \u0161i\u0173 tamsi\u0173 ir ni\u016bri\u0173 urv\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   \u017diauriai persekiojami \u0161ie J\u0117zaus liudytojai nesutep\u0117 savo tik\u0117jimo. Nors i\u0161 j\u0173 buvo atimti elementar\u016bs patogumai ir saul\u0117s \u0161viesa, o namais tapo tamsus, bet draugi\u0161kas \u017eem\u0117s prieglobstis, jie nesiskund\u0117. Tik\u0117jimo, kantryb\u0117s ir vilties \u017eod\u017eiais jie dr\u0105sino vienas kit\u0105 i\u0161k\u0119sti nepriteklius ir vargus. Prarasta \u017eemi\u0161ka palaima negal\u0117jo priversti j\u0173 i\u0161si\u017ead\u0117ti tik\u0117jimo Kristumi. I\u0161gyvenimai ir persekiojimai kas \u017eingsnis artino juos prie ramyb\u0117s ir atlygio dienos.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip ir ankstesnieji Dievo tarnai, daugelis buvo kankinami ir atsisak\u0117 laisv\u0117s, kad laim\u0117t\u0173 prakilnesn\u012f prisik\u0117lim\u0105 (Hebrajams 11, 35). Jie prisimin\u0117 savo Mokytojo \u017eod\u017eius, kad, persekiojami d\u0117l Kristaus, jie tur\u0117t\u0173 nepaprastai d\u017eiaugtis, nes jiems bus gausiai atlyginta danguje; lygiai taip kadaise persekiojo ir prana\u0161us. Jie d\u017eiaug\u0117si, kad tapo verti kent\u0117ti u\u017e ties\u0105. I\u0161 liepsnojan\u010di\u0173 lau\u017e\u0173 gird\u0117josi pergalingos giesm\u0117s. Tik\u0117dami ir \u017evelgdami auk\u0161tyn, jie mat\u0117 Krist\u0173 ir angelus, palinkusius i\u0161 dangaus, kad \u012fd\u0117miai steb\u0117t\u0173 j\u0173 ry\u017et\u0105 ir d\u017eiaugt\u0173si i\u0161tverme. Nuo Dievo sosto skamb\u0117jo balsas: \u201eB\u016bk i\u0161tikimas iki mirties, ir A\u0161 tau duosiu gyvenimo vainik\u0105!” (Aprei\u0161kimo 2, 10)<\/p>\n\n\n\n

  [41-42]<\/strong> Veltui \u0161\u0117tonas steng\u0117si sunaikinti Kristaus Ba\u017eny\u010di\u0105 smurtu. Did\u017eioji kova, kurios metu J\u0117zaus mokiniai atidav\u0117 gyvyb\u0119, nenutr\u016bko ir tuomet, kai i\u0161tikimieji v\u0117liavne\u0161iai krito savo postuose. Pralaim\u0117dami jie nugal\u0117jo. Dievo darbininkai buvo nu\u017eudyti, ta\u010diau Jo darbas tvirtai \u0117jo \u012f priek\u012f. Evangelija buvo skelbiama ir daug\u0117jo jos \u0161alinink\u0173. Ji prasiskverb\u0117 j vietas, kurios buvo nepasiekiamos net Romos \u012ftakai. Krik\u0161\u010dionis, prie\u0161indamasis pagoni\u0173 valdovams, kurie skatino persekiojim\u0105, sak\u0117: \u201eJ\u016bs galite \u017eudyti mus, kankinti mus, teisti mus. […] J\u016bs\u0173 neteisingumas \u012frodo, kad esame nekalti. […] J\u016bs\u0173 \u017eiaurumas […] nenaudingas jums. Juo daugiau m\u016bs\u0173 i\u0161guldote, juo labiau mes augame; krik\u0161\u010dioni\u0173 kraujas yra s\u0117kla”*. Tai buvo dar stipresnis kvietimas \u012ftikinti kitus.<\/p>\n\n\n\n

  * Tcrtullian. Apologeticum 50.<\/p>\n\n\n\n

  T\u016bkstan\u010diai buvo \u012fkalinti ir nu\u017eudyti, ta\u010diau kiti u\u017eimdavo j\u0173 vietas. Tie, kurie buvo nukankinti d\u0117l savo tik\u0117jimo, liko i\u0161tikimi Kristui ir Jo laikomi nugal\u0117tojais. Jie kovojo ger\u0105j\u0105 tik\u0117jimo kov\u0105 ir gaus \u0161lov\u0117s vainik\u0105 at\u0117jus Kristui. J\u0173 patirtos kan\u010dios suartino krik\u0161\u010dionis vien\u0105 su kitu ir su j\u0173 Atpirk\u0117ju. J\u0173 gyvenimo pavyzdys ir prie\u0161mirtiniai \u017eod\u017eiai patvirtino ties\u0105; \u0160\u0117tono pavaldiniai netik\u0117tai palikdavo j\u012f ir prad\u0117davo \u017eengti po Kristaus v\u0117liava. Ta\u010diau \u0160\u0117tonas \u012fsmeig\u0117 savo v\u0117liav\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dioje, kad gal\u0117t\u0173 s\u0117kmingiau kurti kovos planus prie\u0161 Dievo vald\u017ei\u0105. Jei Kristaus sek\u0117jus pasisekt\u0173 apgauti ir sukelti Dievo nepalankum\u0105, tuomet j\u0173 stipryb\u0117, tvirtumas ir ry\u017etas pradingt\u0173, jie tapt\u0173 lengvu grobiu piktajam.<\/p>\n\n\n\n

   [42-43]<\/strong> Dabar didysis prie\u0161as steng\u0117si apsukrumu pasiekti tai, ko nepasiek\u0117 j\u0117ga. Persekiojimai liov\u0117si ir buvo pakeisti pavojingais laikino klest\u0117jimo ir pasaulin\u0117s garb\u0117s viliojimais. Stabmeld\u017eiai buvo skatinami priimti dal\u012f krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimo, atmetus esmines tiesas. Jie parei\u0161k\u0117, kad pripa\u017e\u012fsta J\u0117z\u0173 kaip Dievo S\u016bn\u0173 ir tiki Jo mirtimi bei prisik\u0117limu, ta\u010diau jie nebuvo \u012fsitikin\u0119 savo prigimties nuod\u0117mingumu ir nejaut\u0117 reikalo atgailauti ar pakeisti \u0161ird\u012f. Pateikdami kai kurias savo nuolaidas, jie si\u016bl\u0117, jog ir krik\u0161\u010dionys nusileist\u0173, kad visi gal\u0117t\u0173 susijungti vienu tik\u0117jimu Kristumi.<\/p>\n\n\n\n

   Dabar Ba\u017eny\u010dia pateko \u012f bais\u0173 pavoj\u0173. Palyginti su tuo, kal\u0117jimas, kankinimai, lau\u017eas ir kardas buvo palaima. Kai kurie krik\u0161\u010dionys buvo tvirtai nusistat\u0119 nepriimti nuolaid\u0173. Kiti buvo nuolai-desni ir nor\u0117jo pakeisdami savo tik\u0117jimo nuostatas prisid\u0117ti prie t\u0173, kurie i\u0161 dalies pri\u0117m\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0119. Jie teig\u0117, kad susijungimas pad\u0117s atversti pagonis. Tai buvo gilaus sielvarto laikas i\u0161tikimiesiems Kristaus sek\u0117jams. Apsimestinos krik\u0161\u010dionyb\u0117s dingstimi \u0161\u0117tonas prasiskverb\u0117 \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105, kad i\u0161kraipyt\u0173 tik\u0117jimo nuostatas ir nukreipt\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 mintis nuo tiesos \u017eod\u017eio.<\/p>\n\n\n\n

   Pagaliau dauguma krik\u0161\u010dioni\u0173 sutiko i\u0161 dalies atsi\u017ead\u0117ti savo nuostat\u0173, tarp krik\u0161\u010dionyb\u0117s ir pagonyb\u0117s buvo sudaryta s\u0105junga. Nors stab\u0173 garbintojai i\u0161rei\u0161k\u0117 nor\u0105 atsiversti ir prisijung\u0117 prie Ba\u017eny\u010dios, jie vis dar buvo prisiri\u0161\u0119, prie stabmeldyst\u0117s, tik pakeit\u0117 savo garbinimo objektus j J\u0117z\u0173 ir net Marij\u0105 ar kitus \u0160ventuosius. Blogas stabmeldyst\u0117s raugas, patek\u0119s \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105, t\u0119s\u0117 savo pra\u017e\u016bting\u0105 darb\u0105. Klaidingos dogmos, prietaringi papro\u010diai ir stabmeldi\u0161kos apeigos buvo \u012etrauktos \u012f jos tik\u0117jim\u0105 ir pamaldas. Kai Kristaus sek\u0117jai susijung\u0117 su stabmeld\u017eiais, krik\u0161\u010dioni\u0173 religija i\u0161sikreip\u0117, o Ba\u017eny\u010dia prarado tyrum\u0105 ir j\u0117gas. \u017dinoma, buvo ir toki\u0173, kuri\u0173 nesuklaidino \u0160ios iliuzijos. Jie ir toliau liko i\u0161tikimi tiesos Pradininkui ir garbino tik Diev\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Tarp t\u0173, kurie skelb\u0117si es\u0105 Kristaus sek\u0117jai, i\u0161ry\u0161k\u0117jo dvi grup\u0117s. Viena tyrin\u0117jo I\u0161gelb\u0117tojo gyvenim\u0105, nuo\u0161ird\u017eiai steng\u0117si i\u0161taisyti savo tr\u016bkumus ir prisiderinti prie tikrojo Pavyzd\u017eio, o kita veng\u0117 ai\u0161ki\u0173, prakti\u0161k\u0173 ties\u0173, atskleid\u017eian\u010di\u0173 j\u0173 klaidas. Net geriausiais laikais Ba\u017eny\u010dios nesudar\u0117 vien tik i\u0161tikimieji, tyrieji Ir nuo\u0161irdieji. M\u016bs\u0173 I\u0161gelb\u0117tojas mok\u0117, kad tie, kurie noriai \u012fsitraukia \u012f nuod\u0117m\u0119, neturi b\u016bti priimami \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105. Ta\u010diau Jis Pati bendravo su \u017emon\u0117mis, kurie tur\u0117jo charakterio tr\u016bkum\u0173, ir mokymu, ir pavyzd\u017eiu dar\u0117 jiems ger\u0105 \u012ftak\u0105, kad klystamieji tur\u0117t\u0173 palanki\u0105 galimyb\u0119 pamatyti savo ydas ir i\u0161taisyt\u0173 jas. Tarp dvylikos apa\u0161tal\u0173 buvo vienas i\u0161davikas. Judas buvo priimtas \u012f j\u0173 b\u016br\u012f nepaisant charakterio yd\u0173. Jis buvo pripa\u017eintas mokiniu, kad klausydamas Kristaus pamokym\u0173 ir matydamas Jo pavyzd\u012f gal\u0117t\u0173 su\u017einoti, koks turi buri krik\u0161\u010dioni\u0161kas charakteris, ir pamatyt\u0173 savo klaidas, atgailaut\u0173 bei Dievi\u0161kosios malon\u0117s veikiamas klusnumu tiesai nuskaidrint\u0173 savo siel\u0105. Ta\u010diau Judas nevaik\u0161\u010diojo \u0161viesoje, kuri taip maloningai jam \u0161viet\u0117. |sitrauk\u0119s \u012f nuod\u0117m\u0119, jis pasidav\u0117 \u0161\u0117tono gundymams. Jo charakterio blogieji bruo\u017eai \u2022\u0117m\u0117 dominuoti. Judas susid\u0117jo su tamsos j\u0117gomis, pykdavo, kai )am priekai\u0161taudavo d\u0117l jo prasi\u017eengim\u0173 ir galiausiai padar\u0117 bais\u0173 nusikaltim\u0105 \u2014 i\u0161dav\u0117 savo Mokytoj\u0105. Taip visi, kurie puosel\u0117ja blog\u012f, po pamaldumo i\u0161vaizda slepia neapykant\u0105 tiems, kurie \u012fmerkia j\u0173 nuod\u0117mes. Pasitaikius palankiai progai, jie kaip Judas i\u0161duos tuos, kurie demaskavo j\u0173 klaidas.<\/p>\n\n\n\n

[43-44]<\/strong>  Apa\u0161talai susid\u016br\u0117 Ba\u017eny\u010dioje su tais, kurie atrod\u0117 pamald\u016bs, nors slap\u010dia puosel\u0117jo blog\u012f. Ananijas ir Sapfyra pasielg\u0117 kaip apgavikai; jie apsimet\u0117, kad visk\u0105 atiduoda Dievui, nors god\u017eiai pasiliko dal\u012f sau. Tiesos Dvasia atskleid\u0117 apa\u0161talams tikr\u0105j\u012f \u0161i\u0173 Veidmaini\u0173 b\u016bd\u0105, o Dievo bausm\u0117 i\u0161vadavo Ba\u017eny\u010di\u0105 nuo \u0161ios g\u0117dingos jos tyrum\u0105 ter\u0161ian\u010dios d\u0117m\u0117s. Sis puikus \u012f\u017evalgios Kristaus Dvasios Ba\u017eny\u010dioje \u012frodymas k\u0117l\u0117 siaub\u0105 apgavikams ir Piktadariams. Jie ilgiau negal\u0117jo likti su tais, kurie i\u0161 \u012fpro\u010dio ir polinkio buvo nuolatiniai Kristaus atstovai. I\u0161bandymai ir perse-Iriojlmai u\u017egriuvo Jo sek\u0117jus, tik tie, kurie buvo pasiruo\u0161\u0119 atsisakyti Vilko d\u0117l tiesos, nor\u0117jo tapti Jo mokiniais. Kol t\u0119s\u0117si persekiojimai, Ba\u017eny\u010dia liko palyginti tyra. Ta\u010diau kai jie baig\u0117si, prie Ba\u017eny\u010dios prisid\u0117jo atsivert\u0117li\u0173, kurie nebuvo nuo\u0161ird\u016bs ir atsidav\u0119, tod\u0117l atsiv\u0117r\u0117 kelias \u0160\u0117tonui atsigauti.<\/p>\n\n\n\n

   [45-46]<\/strong> Santarv\u0117 tarp \u0160viesos Kunigaik\u0161\u010dio ir tamsos kunigaik\u0161\u010dio ne\u012fmanoma, tod\u0117l negali b\u016bti vienyb\u0117s ir tarp j\u0173 sek\u0117j\u0173. Kai krik\u0161\u010dionys sutiko susijungti su tais, kurie i\u0161 dalies atsivert\u0117 nuo pagonyb\u0117s, jie \u012f\u017eeng\u0117 \u012f keli\u0105, kuris ved\u0117 tolyn nuo tiesos. \u0160\u0117tonas d\u017ei\u016bgavo, kad sugeb\u0117jo apgauti tiek daug Kristaus sek\u0117j\u0173. Pama\u017eu jis pasinaudojo savo j\u0117ga, kad dar labiau palenkt\u0173 juos \u012f savo pus\u0119 ir skatino persekioti i\u0161tikimuosius Dievui. Niekas taip gerai nesuprato, kaip reik\u0117t\u0173 prie\u0161intis tikrajam krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimui, kaip tie, kurie kart\u0105 jau buvo jo gyn\u0117jai; ir \u0161ie puol\u0119 krik\u0161\u010dionys, susijung\u0119 su pusiau pagoni\u0161kais bendrininkais, nukreip\u0117 kov\u0105 prie\u0161 svarbiausius Kristaus mokslo nuostatus.<\/p>\n\n\n\n

  Tie, kurie liko i\u0161tikimi ir atsilaik\u0117 prie\u0161 apgavystes ir pasibjaur\u0117jimus, pridengtus \u0161ventik\u0173 r\u016bbais ir \u012fvestus \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105, tur\u0117jo kovoti \u017e\u016btb\u016btin\u0119 kov\u0105. Biblija nebebuvo pripa\u017e\u012fstama tik\u0117jimo matu. Religin\u0117s laisv\u0117s doktrina buvo pavadinta erezija, o jos \u0161alininkai neken\u010diami ir paskelbti u\u017e \u012fstatymo rib\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Po ilgos ir nuo\u017emios kovos ta nedidel\u0117 i\u0161tikim\u0173j\u0173 dalis nusprend\u0117 nutraukti bet kokius santykius su netikra ba\u017eny\u010dia, jei ji neatsisakys stabmeldyst\u0117s ir melo. Jie mat\u0117, kad atsiskyrimas b\u016btinas, jeigu patys nori paklusti Dievo \u017dod\u017eiui. Jie nedr\u012fso pak\u0119sti lemting\u0173 sieloms klaid\u0173 ir rod\u0117 pavyzd\u012f, kuris i\u0161gelb\u0117t\u0173 j\u0173 vaikus ir vaikai\u010dius nuo tik\u0117jimo pavoj\u0173. Nor\u0117dami i\u0161laikyti taik\u0105 ir vienyb\u0119, jie buvo pasireng\u0119 daryti nuolaidas, neprie\u0161taraujan\u010dias i\u0161tikimybei Dievui, ta\u010diau jaut\u0117, kad net taika bus per brangiai \u012fgyta, jei paaukos savo \u012fsitikinimus. Jei vienyb\u0117 gali b\u016bti i\u0161laikyta tik nusi\u017eengiant tiesai ir teisumui, tuomet geriau palikti nesutarimus, o gal net skelbti kar\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Pasauliui ir Ba\u017eny\u010diai b\u016bt\u0173 geriau, jei principai, kuriais vadovavosi \u0161ios nepalau\u017eiamos sielos, atgyt\u0173 \u0161irdyse t\u0173, kurie laiko save Dievo tauta. Ta\u010diau kelia nerim\u0105 abejingumas mokymo nuostatams, kurie yra krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimo atramos. \u012esigali nuomon\u0117, kad pagaliau jie n\u0117ra gyvybi\u0161kai svarb\u016bs. Sis nuosmukis sustiprina \u0161\u0117tono parankini\u0173 j\u0117gas. Klaidingos teorijos ir lemtingi klydimai, kuriems prie\u0161inosi prie\u0161 t\u016bkstan\u010dius met\u0173 i\u0161tikimieji sek\u0117jai, dabar daugumos \u017emoni\u0173, skelbian\u010di\u0173 save Kristaus sek\u0117jais, sutinkami palankiai.<\/p>\n\n\n\n

   [46-47]<\/strong> Pirmieji krik\u0161\u010dionys i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo ypatingi \u017emon\u0117s. J\u0173 nepriekai\u0161tingas elgesys ir nenukrypstantis tik\u0117jimas buvo nuolatinis priekai\u0161tas, kuris trikd\u0117 nusid\u0117j\u0117li\u0173 ramyb\u0119. Nors j\u0173 buvo nedaug ir jie netur\u0117jo turt\u0173, pad\u0117ties ar garbing\u0173 titul\u0173, bet visur, kur j\u0173 charakteris ir mokymas tapdavo \u017einomas, \u0161ie krik\u0161\u010dionys k\u0117l\u0117 siaub\u0105 piktadariams. Tod\u0117l j\u0173 nekent\u0117 nedor\u0117liai, kaip Abelio nekent\u0117 bedievis Kainas. Kaip Kainas nu\u017eud\u0117 Abel\u012f, taip tie, kurie steng\u0117si i\u0161sivaduoti i\u0161 \u0160ventosios Dvasios \u012ftakos suvar\u017eym\u0173, \u017eud\u0117 Dievo taut\u0105. Ir \u017eydai atmet\u0117 ir nukry\u017eiavo I\u0161gelb\u0117toj\u0105, nes Jo tyrumas ir \u0161ventumas nuolat priekai\u0161tavo j\u0173 savanaudi\u0161kumui ir sugedimui. Nuo Kristaus laik\u0173 iki dabar Jo i\u0161tikimieji mokiniai patiria neapykant\u0105 ir prie\u0161i\u0161kum\u0105 t\u0173, kurie seka nuod\u0117m\u0117s keliu.<\/p>\n\n\n\n

  Ar gali Evangelija buri vadinama ramyb\u0117s \u017einia? Kai prana\u0161as Izaijas i\u0161prana\u0161avo Mesijo gimim\u0105, jis priskyr\u0117 Jam Ramyb\u0117s Kunigaik\u0161\u010dio titul\u0105. Kai angelai paskelb\u0117 piemenims, kad gim\u0117 Kristus, jie giedojo vir\u0161 Betliejaus lygum\u0173: \u201eGarb\u0117 Dievui auk\u0161tyb\u0117se, o \u017eem\u0117je ramyb\u0117 Jo mylimiems \u017emon\u0117ms!” (Luko 2, 14) Ta\u010diau atrodo, kad prana\u0161i\u0161kas skelbimas ir Kristaus \u017eod\u017eiai nesutampa: Nemanykite, Jog A\u0161 at\u0117j\u0119s ne\u0161ti \u017eemei ramyb\u0117s. A\u0160 at\u0117jau ne\u0161ti ne ramyb\u0117s, o kalavijo (Mato 10, 34). Jei teisingai suprasime \u0160iuos du teiginius, jie puikiai atitiks vienas kit\u0105. Evangelija yra ramyb\u0117s \u017einia. Krik\u0161\u010dionyb\u0117 yra sistema, kuri\u0105 pri\u0117mus ir jai paklusus, pasklis \u017eem\u0117je ramyb\u0117, harmonija ir laim\u0117. Kristaus religija glaud\u017eiais ry\u0161iais siekia sujungti visus, kurie pripa\u017e\u012fsta Jo moksl\u0105. J\u0117zus steng\u0117si sutaikyti \u017emones su Dievu ir vien\u0105 su kitu. Ta\u010diau pasaul\u012f valdo \u0161\u0117tonas, did\u017eiausias Kristaus prie\u0161as. Evangelija \u017emon\u0117ms pateikia gyvenimo principus, kurie visi\u0161kai neatitinka j\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 ir nor\u0173, tod\u0117l jie sukyla prie\u0161 j\u0105. Jie neapken\u010dia tyrumo, kuris atskleid\u017eia ir smerkia j\u0173 nuod\u0117mes, jie persekioja ir naikina tuos, kurie \u012ftikin\u0117ja juos teisingais ir \u0161ventais jos nuostatais. \u0160ia prasme Evangelija vadinama kalaviju, nes kilnios jos tiesos atne\u0161a neapykant\u0105 ir nesantaik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   [47-48]<\/strong> Paslaptinga Apvaizda, Kuri leid\u017eia teisiesiems k\u0119sti nedor\u0117li\u0173 persekiojimus, apstulbino daugel\u012f t\u0173, kurie silpnai tiki. Kai kurie net pasiruo\u0161\u0119 atmesti savo pasitik\u0117jim\u0105 Dievu, nes Jis leid\u017eia niekingiems \u017emon\u0117ms klest\u0117ti, o geriausi ir doriausi yra persekiojami ir kankinami j\u0173 \u017eiaurios j\u0117gos. Klausiama, kaip Tas, Kuris yra teisingas bei gailestingas, Kuris turi ir neribot\u0105 gali\u0105, toleruoja toki\u0105 neteisyb\u0119 ir priespaud\u0105? Tai klausimas, kuris netur\u0117t\u0173 m\u016bs\u0173 jaudinti. Dievas pakankamai \u012frod\u0117 mums Savo meil\u0119 ir nedera abejoti Jo gerumu, nes mes negalime suprasti Jo Apvaizdos darbo. I\u0161gelb\u0117tojas, numatydamas abejones, kurios kils Jo mokini\u0173 sielose tamsos ir i\u0161bandymo dienomis, pasak\u0117: \u201eAtsiminkite Mano \u017eod\u017eius, kuriuos esu jums pasak\u0119s: ‘Tarnas ne didesnis u\u017e \u0161eiminink\u0105!1 Jei persekiojo Mane, tai ir jus persekios” (Jono 15, 20). J\u0117zus kent\u0117jo nuo nedor\u0117li\u0173 \u017eiaurumo daugiau negu bet kuris Jo sek\u0117jas b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s i\u0161kent\u0117ti. Tie, kurie turi i\u0161k\u0119sti kankinimus ir net kankinio mirt\u012f, seka brangaus Dievo S\u016bnaus p\u0117domis. Vie\u0161pats negai\u0161ta i\u0161tes\u0117ti pa\u017eado (2 Petro 3, 9). Jis neu\u017emir\u0161o ir neapleido Savo vaik\u0173, ta\u010diau leid\u017eia nedor\u0117liams atskleisti savo tikr\u0105j\u012f charakter\u012f, kad n\u0117 vienas, kuris trok\u0161ta vykdyti Vie\u0161paties vali\u0105, negal\u0117t\u0173 b\u016bti apgautas. Be to, teisieji \u012fmetami \u012f sielvart\u0173 krosn\u012f, kad gal\u0117t\u0173 apsivalyti, ir j\u0173 pavyzdys \u012ftikint\u0173 kitus tik\u0117jimo bei pamaldumo tikrovi\u0161kumu, o j\u0173 tvirtumas pasmerkt\u0173 bedievius bei netikin\u010diuosius.<\/p>\n\n\n\n

   Dievas leid\u017eia nedor\u0117liams klest\u0117ti ir atskleisti savo prie\u0161i\u0161kum\u0105 Jam. Kai jie pripildys savo nedorumo saik\u0105, visi matys Dievo teisingum\u0105 ir gailestingum\u0105 juos galutinai sunaikinant, jo ker\u0161to dienos art\u0117ja. Visi, atmetantys \u012estatym\u0105 ir engiantys Jo taut\u0105, gaus teising\u0105 atlyg\u012f u\u017e savo poelgius. Kiekvienas neteisingumo ar \u017eiaurumo veiksmas prie\u0161 i\u0161tikimuosius Dievui bus vertinamas lyg b\u016bt\u0173 padarytas pa\u010diam Kristui, ir u\u017e j\u012f bus nubausta.<\/p>\n\n\n\n

   Kitas, dar svarbesnis klausimas tur\u0117t\u0173 patraukti dabartini\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 d\u0117mes\u012f. Apa\u0161talas Paulius skelb\u0117, kad visi, kurie trok\u0161ta maldingai gyventi Kristuje J\u0117zuje, bus persekiojami(2 Timotiejui 3, 12). Kod\u0117l tuomet persekiojimai atrodo neveiksmingi? Vienintel\u0117 prie\u017eastis yra ta, kad Ba\u017eny\u010dia prisitaik\u0117 prie pasaulietini\u0173 norm\u0173 ir tod\u0117l ne\u017eadina pasiprie\u0161inimo. Dabartin\u0117 religija n\u0117ra tokia tyra ir \u0161venta, koks buvo krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimas Kristaus ir Jo apa\u0161tal\u0173 laikais. Krik\u0161\u010dionyb\u0117 tapo populiari pasaulyje, nes nuolaid\u017eiauja nuod\u0117mei, \u012f did\u017ei\u0105sias Dievo \u017dod\u017eio tiesas \u017ei\u016bri labai abejingai, o pati Ba\u017eny\u010dia i\u0161laik\u0117 ma\u017eai gyvo pamaldumo. Kai atgaivinsime ankstyvosios Ba\u017eny\u010dios tik\u0117jim\u0105 bei gali\u0105, atsinaujins ir persekiojimai, \u012fsi\u017eiebs persekiojimo ugnis.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n


<\/strong><\/p>\n\n\n\n

3. DVASIN\u0116S TAMSOS EPOCHA<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [49-50]<\/strong> Apa\u0161talas Paulius 2-ame lai\u0161ke tesalonikie\u010diams i\u0161prana\u0161avo didel\u012f nuopuol\u012f, kuris \u012fvyks \u012fvedus popie\u017eiaus vald\u017ei\u0105. Jis sak\u0117, kad Kristaus diena dar nei\u0161au\u0161o, nes pirmiau turi ateiti atkritimas ir apsireik\u0161ti nedoryb\u0117s \u017emogus, pra\u017e\u016bties s\u016bnus, prie\u0161tarautojas, kuris i\u0161kelia save virs kiekvieno vadinamojo dievo ar \u0161ventenyb\u0117s, ir pats s\u0117dasi Dievo \u0160ventykloje, d\u0117damasis Dievu (2, 3.4). Be to, apa\u0161talas \u012fsp\u0117ja savo brolius, kad nedoryb\u0117s sl\u0117pinys jau veikia (2, 7). Jis i\u0161 anksto mat\u0117 ats\u0117linan\u010dius \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105 klydimus, kurie paruo\u0161 dirv\u0105 popie\u017eiaus i\u0161kilimui.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161 prad\u017ei\u0173 slapta ir tyliai, o po to atviriau, stipr\u0117damas ir prad\u0117damas vadovauti \u017emoni\u0173 protams, nedoryb\u0117s sl\u0117pinys vykd\u0117 savo apgauling\u0105 ir \u0161ventvagi\u0161k\u0105 darb\u0105. Beveik nepastebimai pagonyb\u0117s papro\u010diai rado keli\u0105 \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105. Nuolaid\u017eiavimo ir taikstymosi dvasia buvo apribota tam tikram laikui \u017eiauriais persekiojimais, kuriuos Ba\u017eny\u010dia i\u0161kent\u0117 vyraujant pagonybei. Kai persekiojimai liov\u0117si ir krik\u0161\u010dionyb\u0117 \u012f\u0117jo \u012f teismus ir karaliaus r\u016bmus, ji atsisak\u0117 Kristaus ir Jo apa\u0161tal\u0173 kuklumo bei nuolankumo, per\u0117m\u0117 dirbtin\u012f pagoni\u0161k\u0173 \u017eyni\u0173 ir valdov\u0173 i\u0161kilmingum\u0105 bei i\u0161didum\u0105. Dievo reikalavimus ji pakeit\u0117 \u017emoni\u0173 priesakais ir padavimais. IV am\u017eiuje tariamai atsivert\u0117 imperatorius Konstantinas. Sis \u012fvykis suk\u0117l\u0117 didel\u012f d\u017ei\u016bgavim\u0105; pasaulis apsigaub\u0119s teisumo skraiste, \u012f\u0117jo \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105, kurios nuosmukis jau tuomet spar\u010diai did\u0117jo. Nors atrod\u0117 nuslopinta, bet i\u0160 tikr\u0173j\u0173 pagonyb\u0117 tapo nugal\u0117toja. Jos dvasia vald\u0117 Ba\u017eny\u010di\u0105, o jos mokymas, apeigos ir papro\u010diai buvo \u012ftraukti \u012f prisiekusi\u0173j\u0173 Kristaus sek\u0117j\u0173 tik\u0117jim\u0105 ir pamaldas.<\/p>\n\n\n\n

  Sis kompromisas tarp pagonyb\u0117s ir krik\u0161\u010dionyb\u0117s pagimd\u0117 nedoryb\u0117s \u017emog\u0173, i\u0161prana\u0161aut\u0105 kaip prie\u0161tarautoj\u0105 ir sukilus\u012fj\u012f prie\u0161 Diev\u0105. \u0160i mil\u017eini\u0161ka netikros religijos sistema yra \u0161\u0117tono galios \u0161edevras, ji liudija jo pastangas atsis\u0117sti \u012f sost\u0105 ir valdyti \u017eem\u0119 pagal savo vali\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   [50-51]<\/strong> \u0160\u0117tonas kart\u0105 jau steng\u0117si susitarti su Kristumi, jis at\u0117jo pas Dievo S\u016bn\u0173, gund\u0117 J\u012f dykumoje ir rod\u0117 Jam viso pasaulio karalystes bei j\u0173 didyb\u0119. \u0160\u0117tonas si\u016bl\u0117 visa tai atiduoti Kristui, jei Jis pripa\u017eins tamsos valdovo vir\u0161enyb\u0119. Kristus priekai\u0161tav\u0119 pernelyg pasitikin\u010diam savimi gundytojui ir privert\u0117 j\u012f pasitraukti. Ta\u010diau \u0161\u0117tonui sekasi geriau gundyti \u017emog\u0173. Nor\u0117dama i\u0161laikyti turtus ir garb\u0119, Ba\u017eny\u010dia buvo linkusi ie\u0161koti did\u017ei\u0173j\u0173 pasaulio \u017emoni\u0173 palankumo ir paramos. Atmesdama Krist\u0173, ji buvo priversta sutikti su vasaline \u0161\u0117tono atstovo – Romos vyskupo – priklausomybe.<\/p>\n\n\n\n

   Viena pagrindini\u0173 katalikyb\u0117s dogm\u0173 skelbia, kad popie\u017eius yra matoma visuotin\u0117s Kristaus Ba\u017eny\u010dios galva, kurios vyskupams ir kunigams suteikti auk\u0161\u010diausi \u012fgaliojimai visame pasaulyje. Be to, popie\u017eiui buvo suteiktas Dievi\u0161kumo titulas. Jis buvo pavadintas Vie\u0161pats Dievas Popie\u017eius4 ir paskelbtas neklystan\u010diu 5. Jis reikalauja vis\u0173 \u017emoni\u0173 pagarbos. Tai tas pats reikalavimas, kur\u012f \u0161\u0117tonas pateik\u0117 Kristui gundydamas dykumoje, j\u012f vis dar kartoja Romos ba\u017eny\u010dia, ir daugelis yra pasireng\u0119 dievinti popie\u017ei\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau tie, kurie bijo Dievo ir garbina J\u012f, prie\u0161inasi akipl\u0117\u0161i\u0161kam dangi\u0161kosios vald\u017eios pasisavinimui taip, kaip ir Kristus kadaise atmet\u0117 gudraus prie\u0161o reikalavimus: \u201eVie\u0161pat\u012f, savo Diev\u0105, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!” (Luko 4, 8) Dievas niekada Savo \u017dodyje neu\u017esimin\u0117, kad Jis paskyr\u0117 kur\u012f nors \u017emog\u0173 Ba\u017e- ny\u010dios galva. Popie\u017eiaus vir\u0161enyb\u0117s dogma tiesiogiai prie\u0161tarauja \u0160ventojo Rasto mokslui. Popie\u017eius negali valdyti Kristaus Ba\u017eny\u010dios, kol j\u0117ga neu\u017egrobs vald\u017eios.<\/p>\n\n\n\n

   Romos ba\u017eny\u010dios \u0161alininkai atkakliai kaltino protestantus erezija ir savavali\u0161ku atsiskyrimu nuo tikrosios Ba\u017eny\u010dios. Ta\u010diau \u0161ie kaltinimai labiau tinka jiems patiems. Jie atmet\u0117 Kristaus v\u0117liav\u0105 ir nukrypo nuo tik\u0117jimo, vien\u0105 kart\u0105 visiems laikams duoto \u0161ventiesiems(Judo 3).<\/p>\n\n\n\n

[51-52]<\/strong> \u0160\u0117tonas gerai \u017einojo, kad \u0160ventasis Ra\u0161tas leis \u017emon\u0117ms atpa\u017einti jo apgavystes ir atsilaikyti prie\u0161 jo gali\u0105. Net pasaulio I\u0161gelb\u0117tojas atsispyr\u0117 Savo \u017dod\u017eiu piktojo puolimui. Prie\u0161 kiekvien\u0105 puolim\u0105 Kristus atstatydavo am\u017einosios tiesos skyd\u0105, sakydamas: \u201ePara\u0161yta”. Kiekvien\u0105 prie\u0161o pasi\u016blym\u0105 Jis nurungdavo \u017dod\u017eio i\u0161mintimi ir galia. Kad \u0161\u0117tonas i\u0161laikyt\u0173 savo \u012ftak\u0105 \u017emon\u0117ms ir \u012fvest\u0173 popie\u017eiaus vald\u017ei\u0105, jis turi padaryti taip, kad jie nepa\u017eint\u0173 \u0160ventojo Ra\u0161to. Biblija i\u0161auk\u0161tina Diev\u0105 ir atskleid\u017eia mirtingiems \u017emon\u0117ms tikr\u0105j\u0105 j\u0173 pad\u0117t\u012f; tod\u0117l jos \u0161ventosios tiesos turi b\u016bti pasl\u0117ptos ir u\u017egniau\u017etos. \u0160i\u0105 logik\u0105 pritaik\u0117 Romos ba\u017eny\u010dia. \u0160imtme\u010diais buvo u\u017edrausta platinti Biblij\u0105. \u017dmon\u0117ms buvo u\u017edrausta skaityti j\u0105 ar tur\u0117ti savo namuose, o neprincipingi kunigai ir prelatai ai\u0161kino jos moksl\u0105 taip, kad sustiprint\u0173 savo autoritet\u0105. Taip popie\u017eius tapo beveik visuotinai pripa\u017eintas kaip Dievo vietininkas \u017eem\u0117je, gav\u0119s vald\u017ei\u0105 Ba\u017eny\u010diai ir valstybei.<\/p>\n\n\n\n

   Atsikrat\u0119s paklydim\u0173 \u017einyno, \u0161\u0117tonas \u0117m\u0117 dirbti pagal savo vali\u0105. Prana\u0161yst\u0117 liudijo, kad popie\u017eiai u\u017esimos pakeisti \u0161ven\u010di\u0173 dienas ir \u012estatym\u0105 (Danieliaus 7, 25). Ir ji netrukus \u0117m\u0117 pildytis. Norint pad\u0117ti naujatikiams formaliai pereiti nuo pagoni\u0161k\u0173 stab\u0173 garbinimo, pama\u017eu \u012f krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jim\u0105 buvo \u012fvestas paveiksl\u0173 ir relikvij\u0173 garbinimas. Visuotinio susirinkimo nutarimu 6 buvo galutinai \u012fvesta \u0161i stabmeldyst\u0117s sistema. Nor\u0117dama u\u017ebaigti \u0161ventvagi\u0161k\u0105 darb\u0105, Roma i\u0161brauk\u0117 i\u0160 Dievo \u012estatymo antr\u0105j\u012f \u012fsakym\u0105, draud\u017eiant\u012f garbinti stabus, ir padalijo de\u0161imt\u0105j\u012f \u012fsakym\u0105, kad i\u0161likt\u0173 toks pat \u012fsakym\u0173 skai\u010dius.<\/p>\n\n\n\n

   Nuolaidos pagonybei smugd\u0117 Dangaus autoritet\u0105. \u0160\u0117tonas, remdamasis neatsivertusiais Ba\u017eny\u010dios vadovais, taip pat suklastojo ketvirt\u0105j\u012f \u012fsakym\u0105 ir m\u0117gino panaikinti senovin\u0119 sabat\u0105, kuri\u0105 Dievas pa\u0161ventino ir palaimino (Prad\u017eios 2, 2.3), o vietoj jos \u012fved\u0117 \u0161vent\u0119, \u0161ven\u010diam\u0105 pagoni\u0173 kaip \u0161vent\u0105 Saul\u0117s dien\u0105. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jos nebuvo bandoma keisti atvirai. Pirmaisiais am\u017eiais visi krik\u0161\u010dionys laik\u0117si tikrosios sabatos \u012fsakymo. Jie uoliai garbino Diev\u0105 ir tik\u0117jo, kad Jo \u012estatymas yra nekintamas, stropiai saugojo Jo priesak\u0173 \u0160ventum\u0105. Ta\u010diau \u0161\u0117tono tarpininkai dirbo labai gudriai. Kad \u017emoni\u0173 d\u0117mesys b\u016bt\u0173 patrauktas \u012f sekmadien\u012f, jis buvo padarytas \u0161vente, pagerbian\u010dia Kristaus prisik\u0117lim\u0105. Tam buvo skirtos religin\u0117s pamaldos ir ji buvo laikoma poilsio diena, nors vis dar buvo \u0161ven\u010diama ir sabata.<\/p>\n\n\n\n

  [52-53]<\/strong> Nor\u0117damas paruo\u0161ti dirv\u0105 darbui, kur\u012f jis planavo \u012fvykdyti, \u0161\u0117tonas privert\u0117 \u017eydus prie\u0161 Kristaus at\u0117jim\u0105 apsunkinti sabat\u0105 grie\u017e\u010diausiais reikalavimais, jos laikym\u0105si paversdamas na\u0161ta. Dabar, pasinaudodamas klaidinga \u0161viesa, kuria jis apgaub\u0117 sabat\u0105, piktasis ap\u0161auk\u0117 j\u0105 \u017eyd\u0173 nuostata. Kai daugelis krik\u0161\u010dioni\u0173 ir toliau \u0161vent\u0117 sekmadien\u012f kaip d\u017eiaugsming\u0105 \u0161vent\u0119, \u0161\u0117tonas vert\u0117 juos parodyti savo neapykant\u0105 judaizmui, padaryti sabat\u0105 pasninko, li\u016bdesio ir nusiminimo diena.<\/p>\n\n\n\n

   IV a. prad\u017eioje imperatorius Konstantinas i\u0161leido \u012fsakym\u0105, paskelbdamas sekmadien\u012f visuotina \u0161vente visoje Romos imperijoje7. Saul\u0117s dien\u0105 \u0161vent\u0117 jo pagoni\u0161ki pavaldiniai ir krik\u0161\u010dionys. Imperatorius steng\u0117si suvienyti susidurian\u010dius pagonyb\u0117s ir krik\u0161\u010dionyb\u0117s interesus. Tai daryti j\u012f skatino Ba\u017eny\u010dios vyskupai. Dvasininkai tro\u0161ko garb\u0117s ir vald\u017eios, tod\u0117l nor\u0117jo, kad tos pa\u010dios dienos laikyt\u0173si ir krik\u0161\u010dionys, ir pagonys, tuomet tariami krik\u0161\u010dionys sustiprint\u0173 Ba\u017eny\u010dios gali\u0105 bei garb\u0119. Nors dievobaimingi krik\u0161\u010dionys pama\u017eu buvo ver\u010diami gerbti sekmadien\u012f kaip tam tikra prasme \u0161vent\u0105 dien\u0105, bet jie vis dar laik\u0117si ketvirtojo \u012fsakymo ir pripa\u017eino tikr\u0105j\u0105 sabat\u0105 kaip Vie\u0161paties \u0161vent\u0105j\u0105 dien\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Didysis apgavikas tuo neu\u017ebaig\u0117 savo darbo. Jis nusprend\u0117 surinkti krik\u0161\u010dioni\u0173 pasaul\u012f po savo v\u0117liava ir pasinaudoti savo atstovu \u2014 i\u0161did\u017eiuoju Romos popie\u017eiumi, kuris vadino save Kristaus vietininku. Jo tiksl\u0105 \u012fgyvendino i\u0161 dalies atsivert\u0119 pagonys, ambicingi prelatai ir pasaul\u012f mylintys dvasininkai. Kartais buvo su\u0161aukiami gaus\u016bs Ba\u017eny\u010dios susirinkimai, \u012f kuriuos suva\u017eiuodavo auk\u0161ti Ba\u017eny\u010dios dvasininkai i\u0161 viso pasaulio. Per kiekvien\u0105 susirinkim\u0105 sabata, kuri\u0105 \u012fved\u0117 Dievas, buvo vis labiau \u017eeminama, o sekmadienis i\u0161auk\u0161tinamas. Taigi pagoni\u0161koji \u0161vent\u0117 galiausiai tapo gerbiama kaip Dievi\u0161kasis nuostatas, o Biblin\u0117 sabata buvo paskelbta judaizmo atgyvena, jos besilaikantys buvo prakeikiami.<\/p>\n\n\n\n

   [53-55] <\/strong>Did\u017eiajam atsimet\u0117liui pasisek\u0117 i\u0161kelti save vir\u0161 kiekvieno vadinamuoju dievo ar \u0161ventenyb\u0117s, jis atsis\u0117do Dievo \u0161ventykloje, d\u0117damasis Dievu (2 Tesalonikie\u010diams 2, 4). Jis i\u0161dr\u012fso pakeisti Dievi\u0161kojo \u012estatymo nuostat\u0105, kuris vienintelis ai\u0161kiai nurodo visai \u017dmonijai tikr\u0105j\u012f ir gyv\u0105j\u012f Diev\u0105. Ketvirtuoju \u012fsakymu Dievas atsiskleid\u017eia kaip dangaus bei \u017eem\u0117s K\u016br\u0117jas, taip Jis i\u0161siskiria i\u0160 netikr\u0173 diev\u0173. Kaip paminklas k\u016brimo darbui, septintoji diena, buvo pa\u0161ventinta poilsio diena \u017emogui. Ji buvo skirta i\u0161laikyti gyv\u0105j\u012f Diev\u0105 \u017emoni\u0173 mintyse kaip b\u016bties \u0161altin\u012f ir garbinimo bei pagarbos objekt\u0105. \u0160\u0117tonas stengiasi atitraukti \u017emones nuo i\u0161tikimyb\u0117s Dievui ir paklusnumo Jo \u012estatymui, tod\u0117l jis nukreipia savo pastangas prie\u0161 t\u0105 \u012fsakym\u0105, kuris nurodo Diev\u0105 kaip K\u016br\u0117j\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Protestantai dabar tvirtina, kad Kristaus prisik\u0117limas sekmadien\u012f padar\u0117 j\u012f krik\u0161\u010dioni\u0173 sabata. Ta\u010diau \u0160ventasis Ra\u0161tas to neteigia. Tai dienai Kristus ir Jo apa\u0161talai nesuteik\u0117 jokios garb\u0117s. Sekmadienio \u0161ventimas kaip krik\u0161\u010dioni\u0161kasis nuostatas, turi savo prad\u017ei\u0105 tame nedoryb\u0117s sl\u0117pinyje (2 Tesalonikie\u010diams 2, 7), kuris prad\u0117jo savo darb\u0105 jau apa\u0161talo Pauliaus laikais. Kur ir kada Vie\u0161pats i\u0161sirinko \u0161\u012f popie\u017eijos rank\u0173 produkt\u0105? Kokia svari prie\u017eastis pakeit\u0117 nuostat\u0105, bet nepaliko \u017eymi\u0173 \u0160ventajame Ra\u0161te?<\/p>\n\n\n\n

   VI a. popie\u017eija jau visi\u0161kai \u012fsitvirtino. Jos sostas \u012fsik\u016br\u0117 imperijos sostin\u0117je, o Romos vyskupas buvo paskelbtas visos ba\u017eny\u010dios galva. Pagonyb\u0117 u\u017eleido viet\u0105 popie\u017eijai. Slibinas atidav\u0117 jam [\u017ev\u0117riui] savo galyb\u0119, savo sost\u0105 ir didel\u0119 vald\u017ei\u0105 (Aprei\u0161kimo 13, 2). Prasid\u0117jo 1260 met\u01738 popie\u017eiaus priespauda, i\u0161prana\u0161auta Danieliaus prana\u0161yst\u0117je it Aprei\u0161kime Jonui (\u017er. Danieliaus 7, 25; Aprei\u0161kimo 13, 5-7). Krik\u0161\u010dionys buvo priversti pasirinkti, arba tur\u0117jo paminti savo dorum\u0105 ir pripa\u017einti popie\u017eijos apeigas bei dievinti popie\u017ei\u0173, arba praleisti savo likus\u012f gyvenim\u0105 po\u017eemio kal\u0117jimuose, mirti kankinimo suoluose nuo budelio kirvio, b\u016bti sudegintiems. I\u0161sipild\u0117 J\u0117zaus \u017eod\u017eiai: Jus i\u0161davin\u0117s t\u0117vai, broliai gimin\u0117s ir draugai; kai kuriuos net \u017eudys. Visi j\u016bs\u0173 nek\u0119s d\u0117l Mano vardo (Luko 21, 16.17). Tikin\u010di\u0173j\u0173 persekiojimai tapo dar \u012fnirtin-gesni nei anks\u010diau, ir pasaulis tapo dideliu kovos lauku. \u0160imtme\u010dius Kristaus Ba\u017eny\u010dia rado prieglobst\u012f b\u016bdama atsiskyrusi ir ne\u017einoma. Tai nusak\u0117 prana\u0161as: \u201eMoteris pab\u0117go \u012f dykum\u0105, kur buvo jai Dievo paruo\u0161ta b\u016bstin\u0117, kad tenai ji b\u016bt\u0173 maitinama t\u016bkstant\u012f du \u0161imtus \u0161e\u0161iasde\u0161imt dien\u0173” (Aprei\u0161kimo 12, 6).<\/p>\n\n\n\n

   [55-56]<\/strong> \u012esitvirtinus Romos ba\u017eny\u010dios vald\u017eiai prasid\u0117jo Tamsieji am\u017eiai9. Did\u0117jant jos galiai, tamsa gil\u0117jo. Tik\u0117jim\u0105 Kristumi – tikr\u0105j\u012f pagrind\u0105 \u2014 pakeit\u0117 tik\u0117jimas Romos popie\u017eiumi. U\u017euot pasitik\u0117j\u0119 Dievo S\u016bnumi, atleid\u017eian\u010diu nuod\u0117mes ir teikian\u010diu am\u017ein\u0105j\u012f i\u0161gelb\u0117jim\u0105, \u017emon\u0117s pasitik\u0117jo popie\u017eiumi, kunigais ir prelatais, kuriuos jis \u012fgaliojo. Juos mok\u0117, kad popie\u017eius yra \u017eemi\u0161kasis tarpininkas ir \u012f Diev\u0105 galima kreiptis tik per j\u012f. Popie\u017eius jiems atstoja Diev\u0105, tod\u0117l jam reikia bes\u0105lygi\u0161kai paklusti. Nukrypimas nuo jo reikalavim\u0173 buvo pakankama prie\u017eastis nubausti nusikaltusius k\u016bnus ir sielas. Taip \u017emoni\u0173 protai atitr\u016bko nuo Dievo ir nukrypo \u012f klaidingus, nusid\u0117jusius ir \u017eiaurius \u017emones, jie nukreip\u0117 savo mintis \u012f \u0161\u0117ton\u0105, kuris veik\u0117 \u0161iuos \u017emones. Nuod\u0117m\u0119 u\u017emaskavo \u0161ventumo skraist\u0117. Kai \u0160ventasis Ra\u0161tas buvo u\u017edraustas, o \u017emogus prad\u0117jo laikyti save auk\u0161\u010diausiuoju, beliko laukti tik apgavyst\u0117s, gudryb\u0117s ir nedoryb\u0117s. \u017dmogus atsisak\u0117 Dievo \u012estatymo ir, remdamasis tradicija, i\u0161k\u0117l\u0117 sav\u0105j\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Kristaus Ba\u017eny\u010diai tai buvo pavojingos dienos. I\u0161tikim\u0173j\u0173 v\u0117liavne\u0161i\u0173 liko nedaug. Nors tiesa neliko be liudytoj\u0173, ta\u010diau kartais atrod\u0119, kad paklydimai ir prietaringumas \u012fsivyraus, o tikroji religija bus i\u0161varyta i\u0161 \u017eem\u0117s. Evangelija buvo atimta i\u0161 \u017emoni\u0173, atsirado \u012fvairios religijos formos, o \u017dmon\u0117ms buvo u\u017ekrauta grie\u017et\u0173 reikalavim\u0173 na\u0161ta.<\/p>\n\n\n\n

   Jie tur\u0117jo ne tik priimti popie\u017ei\u0173 kaip savo tarpinink\u0105, bet ir pasitik\u0117ti tuo, kad savo darbais gal\u0117s u\u017esitarnauti nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105. Ilgos maldinink\u0173 kelion\u0117s, ba\u017enytin\u0117s bausm\u0117s, relikvij\u0173 garbinimas, ba\u017eny\u010di\u0173, kapavie\u010di\u0173 ir altori\u0173 statybos, did\u017eiul\u0117s pinigin\u0117s aukos ba\u017eny\u010diai – \u0160ie ir daugelis pana\u0161i\u0173 dalyk\u0173 buvo naudojami numal\u0161inti Dievo pykt\u012f ir u\u017esitikrinti Jo palankum\u0105 tarsi Dievas kaip \u017emogus pykt\u0173 d\u0117l smulkmen\u0173 arba nusiramint\u0173, gav\u0119s dovan\u0173 ar atlikus ba\u017enytines bausmes!<\/p>\n\n\n\n

[56-57]<\/strong> Nepaisant to, kad nedoryb\u0117s vyravo net tarp Romos ba\u017eny\u010dios vadov\u0173, jos \u012ftaka nuolat did\u0117jo. VIII a. pabaigoje Romos ba\u017eny\u010dios atstovai i\u0161k\u0117l\u0117 mint\u012f, kad pirmaisiais ba\u017eny\u010dios am\u017eiais Romos vyskupai tur\u0117jo t\u0105 pa\u010di\u0105 dvasin\u0119 gali\u0105, kuri egzistuoja dabar. Norint \u012frodyti \u0161i\u0105 prielaid\u0105, reik\u0117jo panaudoti tam tikras priemones, kad b\u016bt\u0173 \u012fgytas autoritetas. I\u0161eit\u012f pasi\u016bl\u0117 melo t\u0117vas. Vienuoliai suklastojo senovinius rankra\u0161\u010dius. Buvo atrasti anks\u010diau negird\u0117ti dekretai, kurie skelb\u0117 visapusi\u0161k\u0105 popie\u017eiaus auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 vald\u017ei\u0105 nuo ankstyviausi\u0173 laik\u0173. Atmetusi ties\u0105, ba\u017eny\u010dia i\u0161kart pripa\u017eino \u0160ias melagystes10.<\/p>\n\n\n\n

   Nedaugelis i\u0161tikim\u0173 statytoj\u0173, sta\u010diusi\u0173 ant tikrojo pamato (1 Korintie\u010diams 3, 10.11), buvo sunerim\u0119 ir sumi\u0161\u0119, kai klaidingo mokslo \u0160iuk\u0161l\u0117s sutrukd\u0117 darb\u0105. Kaip ir Nehemijo laik\u0173 Jeruzal\u0117s sienos statytojai, jie buvo pasireng\u0119 sakyti: \u201eNe\u0161\u0117j\u0173 j\u0117gos nusilpo, o \u0161iuk\u0161li\u0173 labai daug; mes patys nepaj\u0117gsime sienos atstatyti” (\u017er. Nehemijo 4, 4). I\u0161varginti nuolatini\u0173 persekiojim\u0173, apgavys\u010di\u0173, blogio ir vis\u0173 kit\u0173 kli\u016b\u010di\u0173, kurias stat\u0117 \u0161\u0117tonas, kad kliudyt\u0173 j\u0173 pa\u017eangai, kai kurie i\u0161tikimi statytojai buvo prisl\u0117gti. Besir\u016bpindama ramybe, savo gyvybe ir turto saugumu dalis nusisuko nuo tikr\u0173j\u0173 pamat\u0173. Kiti, atvirk\u0161\u010diai, nepab\u016bg\u0119 savo prie\u0161\u0173 puolim\u0173, be baim\u0117s sak\u0117: \u201eNebijokite j\u0173! Atsiminkite VIE\u0160PAT\u012e, diding\u0105 ir \u0161iurp\u0105 keliant\u012f” (\u017er. Nehemijo 4, 8), ir jie t\u0119s\u0117 savo darb\u0105, kiekvienas su kalaviju prie \u0161ono (Efezie\u010diams 6, 17).<\/p>\n\n\n\n

   Kiekviename \u0161imtmetyje ta pati neapykantos ir prie\u0161i\u0161kumo tiesai dvasia \u012fkv\u0117pdavo Dievo prie\u0161us, budrumo bei i\u0161tikimyb\u0117s buvo reikalaujama i\u0161 Jo tarn\u0173. Kristaus \u017eod\u017eiai, i\u0161tarti pirmiesiems mokiniams, taikomi Jo sek\u0117jams ir laik\u0173 pabaigoje: K\u0105 sakau jums, sakau ir visiems: bud\u0117kite! (Morkaus 13, 37)<\/p>\n\n\n\n

   Atrod\u0117, kad tamsa vis tir\u0161t\u0117ja. Stab\u0173 garbinimas i\u0161plito. Jiems buvo u\u017edegamos \u017evak\u0117s ir meld\u017eiamasi. \u012esigal\u0117jo absurdi\u0161ki ir prietaringi papro\u010diai. \u017dmoni\u0173 protus u\u017evald\u0117 prietarai, atrod\u0117, jog protas visi\u0161kai prarado savo gali\u0105. Kunigai ir vyskupai m\u0117go malonumus, buvo geidulingi ir suged\u0119, tod\u0117l ir \u017emon\u0117s, kurie \u017evelg\u0117 \u012f juos kaip \u012f savo vadovus, paskendo nei\u0161manyme ir nedoryb\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

[57-58]<\/strong> Kitas popie\u017eiaus vald\u017eios \u017eingsnis buvo \u017eengtas XI a., kai Grigalius VII paskelb\u0117 Romos ba\u017eny\u010dios nepriekai\u0161tingum\u0105. Vienas i\u0161 jo tvirtinim\u0173 skelb\u0117, kad, anot \u0160ventojo Ra\u0161to, ba\u017eny\u010dia niekada neklydo ir niekada neklys. Ta\u010diau Biblija \u012frodo \u0161i\u0173 teigini\u0173 nepagr\u012fstum\u0105. I\u0161didusis popie\u017eius teig\u0117, kad gali nuversti imperatorius. Jis tvirtino, kad n\u0117 vienas jo \u012fsakymas negali b\u016bti pakeistas, o jis turi i\u0161imtin\u0119 teis\u0119 keisti kit\u0173 sprendimus11.<\/p>\n\n\n\n

   Puikiai neklystamumo gyn\u0117jo, \u0160io tironi\u0161ko diktatoriaus charakter\u012f atskleid\u017eia jo elgesys su Vokietijos imperatoriumi Henriku IV. Leid\u0119s sau nekreipti d\u0117mesio \u012f popie\u017eiaus vald\u017ei\u0105 monarchas buvo ekskomunikuotas ir nuverstas nuo sosto. I\u0161sigand\u0119s savo kunigaik\u0161\u010di\u0173, kuriuos mai\u0161tui skatino popie\u017eius, dezertyravimo ir grasinim\u0173, Henrikas nutar\u0117 susitaikyti su Roma. Lydimas \u017emonos ir i\u0161tikimo tarno, jis vidur\u017eiem\u012f perkirto Alpes, kad nusi\u017eemint\u0173 prie\u0161 popie\u017ei\u0173. Pasiek\u0119s pil\u012f, kurioje tuo metu gyveno Grigalius, jis be palydov\u0173 buvo nuvestas \u012f i\u0161orin\u012f kiem\u0105 ir ten \u017eiemos speige vienplaukis, basas, vilk\u0117damas elgetos drabu\u017eiais lauk\u0117 popie\u017eiaus leidimo pasirodyti. Tik po trij\u0173 pasninko ir i\u0161pa\u017ein\u010di\u0173 dien\u0173 popie\u017eius teik\u0117si jam atleisti. Karali\u0161kosios vald\u017eios \u017eenklai ir regalijos buvo atgautos tik su popie\u017eiaus sankcija. Grigalius, padr\u0105sintas savo pergal\u0117s, gyr\u0117si, kad jo pareiga pa\u017eeminti karali\u0173 i\u0161didum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip skiriasi \u0161is i\u0161puik\u0119s valdingas popie\u017eius nuo romaus ir \u0161velnaus Kristaus, Kuris maldauja prie \u0161irdies dur\u0173, kad \u017emogus J\u012f \u012fsileist\u0173 ir priimt\u0173 Jo atne\u0161t\u0105 ramyb\u0119 ir atleidim\u0105. Kristus mok\u0117 Savo mokinius: \u201e[…] kas panor\u0117t\u0173 b\u016bti pirmas tarp j\u016bs\u0173, teb\u016bnie j\u016bs\u0173 vergas” (Mato 20, 27).<\/p>\n\n\n\n

   Slenkant am\u017eiams, Romos skelbiamose doktrinose daug\u0117jo paklydim\u0173. Dar prie\u0161 popie\u017eijos \u012fsigal\u0117jim\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105 veik\u0117 pagoni\u0161k\u0173 filosof\u0173 mokslas. Neseniai atsivert\u0119 pagonys vis dar laik\u0117si savo filosofijos doktrin\u0173 ir ne tik studijavo j\u0105 patys, bet ir ragino tai daryti kitus, skelbdami, kad taip bus i\u0161pl\u0117sta naujo tik\u0117jimo \u012ftaka tarp stabmeld\u017ei\u0173. Taip krik\u0161\u010dioni\u0161kame tik\u0117jime atsirado rimti klydimai. Did\u017eiausias j\u0173 buvo tik\u0117jimas \u012fgimtu sielos nemirtingumu ir jos s\u0105moningumu po mirties. \u0160is mokslas pad\u0117jo pagrindus, ant kuri\u0173 Roma suk\u016br\u0117 \u0161vent\u0173j\u0173 globos ir mergel\u0117s Marijos garbinimo dogmas. Pana\u0161iai atsirado ir am\u017ein\u0173j\u0173 kan\u010di\u0173 erezija, kuri netrukus per\u0117jo \u012f katalik\u0173 tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   [58-59]<\/strong> Taip buvo paruo\u0161tas kelias \u012fvesti dar vien\u0105 pagonyb\u0117s i\u0161radim\u0105, kur\u012f Roma pavadino skaistykla ir ja g\u0105sdino lengvai apgaunamas ir prietaringas minias. \u0160i erezija tvirtina esant kan\u010di\u0173 viet\u0105, kurioje sielos nenusipelniusi\u0173j\u0173 am\u017einojo prakeikimo turi k\u0119sti bausmes u\u017e savo nuod\u0117mes, apsivaliusios, jos \u012fleid\u017eiamos \u012f dang\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Naudodamasi savo sek\u0117j\u0173 baime ir nedoryb\u0117mis, Roma sugalvojo dar vien\u0105 klast\u0105. Tai – indulgencij\u0173 mokslas. Visiems, kurie dalyvaus popie\u017eiaus karuose, kad i\u0161pl\u0117st\u0173 ba\u017enytines valdas, nubaus jo prie\u0161us ar i\u0161naikins tuos, kurie dr\u012fso neigti jo dvasin\u0119 vir\u0161enyb\u0119, buvo pa\u017ead\u0117ta visi\u0161kai atleisti nuo kan\u010di\u0173 ir bausmi\u0173 u\u017e buvusias, esamas ir b\u016bsimas nuod\u0117mes. \u017dmon\u0117ms taip pat buvo teigiama, kad, mok\u0117dami pinigus ba\u017eny\u010diai, jie gali i\u0161silaisvinti i\u0161 nuod\u0117mi\u0173 ir palengvinti mirusi\u0173j\u0173 draug\u0173, \u012fkalint\u0173 kankinan\u010diose liepsnose, siel\u0173 kan\u010dias. Tokiomis priemon\u0117mis Roma pild\u0117 savo i\u017ed\u0105, skend\u0117jo prabangoje ir grimzdo \u012f nedorybi\u0173 bei paleistuvyst\u0117s li\u016bn\u0105, apsimetusi esanti atstov\u0117 To, Kuris netur\u0117jo kur galvos priglausti13.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ventojo Ra\u0161to Vie\u0161paties Vakarien\u0117 buvo pakeista stabmeldi\u0161ka mi\u0161i\u0173 auka. Popie\u017eiaus kunigai \u0161iomis apeigomis tik\u0117josi paversti paprast\u0105 duon\u0105 ir vyn\u0105 tikruoju Kristaus krauju ir k\u016bnu*. \u0160ventvagi\u0161kai pasitik\u0117dami savimi jie atvirai tvirtino, kad gali sukurti Diev\u0105, vis\u0173 dalyk\u0173 K\u016br\u0117j\u0105. I\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0173, grasinant mirties bausme, buvo reikalaujama atvirai i\u0161pa\u017einti \u0161i\u0105 baisi\u0105 Dang\u0173 \u012f\u017eeid\u017eian\u010di\u0105 erezij\u0105. Daugelis, kurie atsisak\u0117 tai daryti, buvo atiduoti liepsnoms.<\/p>\n\n\n\n

* Wiseman N. P. S (Cardinal). The Real Presence of the Body and Blood of Our Lord Jesus Christ in The Blessed Eucharist. – In: Proved From Scrip-ture. – Lecture 8. – Sec. 3. – Par. 26.<\/p>\n\n\n\n

   [59-60]<\/strong> XIII1 a. buvo \u012fkurtas baisiausias popie\u017eiaus \u012frankis – inkvizicija15. Tamsos kunigaik\u0161tis veik\u0117 kartu su popie\u017eiaus hierarchijos vadovais. J\u0173 u\u017edaruose susirinkimuose \u0161\u0117tonas ir jo angelai vadovavo nuod\u0117ming\u0173 \u017emoni\u0173 protams, o tarp j\u0173 nematomas stov\u0117jo Dievo angelas, fiksuodamas neteis\u0117tus dekretus ir u\u017era\u0161in\u0117damas neteis\u0117tus poelgius, kad apie juos su\u017einot\u0173 \u017emon\u0117s. Did\u017eioji Babel\u0117 buvo girta, nuo \u0161vent\u0173j\u0173 kraujo. Milijonai su\u017ealot\u0173 kankini\u0173 \u0161auk\u0117 Dievo ker\u0161to atsimet\u0117liams.<\/p>\n\n\n\n

   Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia tapo pasaulio despotu. Karaliai ir imperatoriai paklusdavo Romos popie\u017eiaus \u012fsakymams. Atrod\u0117, kad \u017eemi\u0161kasis ir am\u017einasis \u017emoni\u0173 likimas priklaus\u0117 nuo jos. \u0160imtme\u010dius Romos mokymas buvo pla\u010diai ir bes\u0105lygi\u0161kai priimamas, jos apeigos atliekamos pagarbiai, jos \u0160vent\u0117s visuotinai \u0161ven\u010diamos. Jos dvasininkija buvo gerbiama ir dosniai remiama. Niekada dar Romos ba\u017eny\u010dia nebuvo pasiekusi didesnio \u0161lovingumo, didyb\u0117s ir galios.<\/p>\n\n\n\n

  Ta\u010diau popie\u017eijos galyb\u0117s vidudienis tapo pasaulio vidurnak\u010diu*. \u0160ventojo Ra\u0161to beveik niekas ne\u017einojo \u2014 nei liaudis, nei kunigai. Kaip ir senov\u0117s fariziejai, popie\u017eijos lyderiai neapkent\u0117 \u0161viesos, kuri atskleist\u0173 j\u0173 nuod\u0117mes. Pa\u0161alin\u0119 Dievo \u012estatym\u0105, teisumo mat\u0105, jie vald\u0117 be apribojim\u0173 ir. nevar\u017eomi vykd\u0117 nedorybes, vyravo apgavyst\u0117s, i\u0161tvirkavimas ir godumas. \u017dmon\u0117s nesibod\u0117jo joki\u0173 nusikaltim\u0173, kuriais gal\u0117davo \u012fsigyti turt\u0105 ir pad\u0117t\u012f. Popie\u017ei\u0173 ir prelat\u0173 r\u016bmai buvo niek\u0161i\u0161kiausio i\u0161tvirkavimo vieta. Kai kurie valdantys popie\u017eiai buvo \u012fvykd\u0119 daug baisi\u0173 nusikaltim\u0173. Pasaulietiniai valdovai kartais netgi steng\u0117si nuversti \u0161iuos tironus, nes j\u0173 niek\u0161i\u0161kas elgesys per\u017eeng\u0117 visas tolerancijos ribas. Per am\u017eius Europa nepa\u017eeng\u0117 \u012f priek\u012f nei \u0161vietimo, nei meno, nei kult\u016bros srityje. Krik\u0161\u010dionyb\u0117 buvo moraliai ir intelektualiai paraly\u017eiuota.<\/p>\n\n\n\n

* WylieJ. A. The History of Protestantism. – Bk. 1. – Ch. 4.<\/p>\n\n\n\n

   Pasaulio pad\u0117tis valdant Romai parod\u0117, kad i\u0161sipild\u0117 prana\u0161o Oz\u0117jo \u017eod\u017eiai: Mano tauta naikinama, nes jai stinga pa\u017einimo, kadangi tu atmeta pa\u017einim\u0105, atmesiu tave […]; kadangi tu u\u017emir\u0161ai savo Dievo mokym\u0105, u\u017emir\u0161iu ir A\u0161 tavo vaikus. Dorumo, i\u0161tikimos meil\u0117s ir Dievo pa\u017einimo n\u0117ra! Kreiva priesaika, melagyst\u0117, \u017emog\u017eudyst\u0117, vagyst\u0117 ir svetimavimas \u012fsigal\u0117jo, kraujo praliejimas po kraujo praliejimo (\u017er. Oz\u0117jo 4, 6.1.2). Tokius vaisius subrandino atsimet\u0117liai nuo Dievo \u017dod\u017eio.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n


<\/strong><\/p>\n\n\n\n

4. VALDENSAI<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [61-62]<\/strong> Tamsa, kuri gaub\u0117 \u017eem\u0119 per ilg\u0105 popie\u017eijos vie\u0161patavimo laikotarp\u012f, negal\u0117jo visi\u0161kai u\u017egesinti tiesos \u0161viesos. Kiekviename am\u017eiuje buvo Dievo liudytoj\u0173, saugojan\u010di\u0173 tik\u0117jim\u0105 Kristumi kaip Dievo ir \u017emogaus tarpininku. Jie laik\u0117 Biblij\u0105 vienintele gyvenimo taisykle ir \u0161vent\u0117 tikr\u0105j\u0105 sabat\u0105. Pasaulis turi b\u016bti d\u0117kingas tiems \u017emon\u0117ms, nors b\u016bsimos kartos niekada apie juos nesu\u017einos. Jie buvo pasmerkti kaip eretikai, j\u0173 mokym\u0105 neig\u0117, juos \u0161mei\u017e\u0117, j\u0173 veikalus draud\u0117 arba i\u0161kraip\u0117. Ta\u010diau jie nepasidav\u0117 ir i\u0161laik\u0117 nesutept\u0105 tik\u0117jim\u0105 kaip \u0160vent\u0105 palikim\u0105 b\u016bsimoms kartoms.<\/p>\n\n\n\n

   Dievo tautos istorija Romos vie\u0161patavimo am\u017eiais u\u017era\u0161yta danguje, ta\u010diau jai ma\u017eai vietos skirta \u017emoni\u0173 metra\u0161\u010diuose. Jos p\u0117dsakus galima atrasti tik persekiotoj\u0173 kaltinimuose. Tokia buvo Romos politika – i\u0161trinti bet kokius doktrin\u0173 ar nutarim\u0173 nesutarim\u0173 p\u0117dsakus. Ji steng\u0117si sunaikinti visa, kas jai atrod\u0117 ereti\u0161ka – ir asmenis, ir veikalus. U\u017etekdavo suabejoti ar bent paklausti apie popie\u017eijos dogm\u0173 autoritet\u0105, ir tai gal\u0117jo kainuoti gyvyb\u0119 tiek turtingam, tiek varg\u0161ui; kilmingajam ir prastuoliui. Roma steng\u0117si sunaikinti visus u\u017era\u0161us apie disident\u0173 persekiojimus. Popie\u017eiaus kanceliarija i\u0161leido \u012fsakus naikinti tokias knygas, rankra\u0161\u010dius ir dokumentus. Kol nebuvo i\u0161rastas knyg\u0173 spausdinimas, toki\u0173 leidini\u0173 buvo ma\u017eai ir jie nebuvo tinkami ilgai i\u0161laikyti, tod\u0117l Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia nesunkiai \u012fgyvendino savo tiksl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   N\u0117 viena ba\u017eny\u010dia, esanti Romai pavald\u017eioje teritorijoje, ilgai nesid\u017eiaug\u0117 s\u0105\u017ein\u0117s laisve. Kai popie\u017eija \u012fsigal\u0117jo, ji \u0117m\u0117 triu\u0161kinti visus, kurie atsisak\u0117 pripa\u017einti jos vald\u017ei\u0105, ir ba\u017eny\u010dios viena po kitos jai pasidav\u0117.<\/p>\n\n\n\n

   Did\u017eiojoje Britanijoje krik\u0161\u010dionyb\u0117 \u012fsigal\u0117jo labai anksti. Evangelija, kuri\u0105 britai pri\u0117m\u0117 pirmaisiais \u0160imtme\u010diais, tuomet dar nebuvo suter\u0161ta Romos paklydim\u0173. Pagoni\u0161k\u0173j\u0173 imperatori\u0173 persekiojimai, kurie pasiek\u0117 net \u0160iuos tolimus krantus, buvo vienintel\u0117 dovana, kuri\u0105 pirmosios Britanijos ba\u017eny\u010dios gavo i\u0161 Romos. Dauguma krik\u0161\u010dioni\u0173, b\u0117gdami nuo persekiojim\u0173 Anglijoje, rado prieglobst\u012f \u0160kotijoje. I\u0161 ten tiesa pasiek\u0117 Airij\u0105, ir visos \u0161ios \u0161alys j\u0105 d\u017eiaugsmingai sutiko.<\/p>\n\n\n\n

   [62-63]<\/strong> Kai saksai u\u017ekariavo Britanij\u0105, pagonyb\u0117 v\u0117l \u012fgijo vald\u017ei\u0105. U\u017ekariautojai buvo per daug i\u0161did\u016bs, kad leist\u0173 vergams juos mokyti, tod\u0117l krik\u0161\u010dionys buvo priversti pasitraukti \u012f kalnus ir negyvenamas vietas. Ta\u010diau laikinai u\u017etemdyta \u0161viesa tebe\u0161viet\u0117 toliau. V\u0117liau ji taip \u012fsipliesk\u0117 \u0160kotijoje, kad pasiek\u0117 net tolimiausius kra\u0161tus. Pamaldusis Kolumb\u0105, i\u0161eivis i\u0161 Airijos, sutelk\u0117 i\u0161sisklaid\u017eiusius tikin\u010dius bendra\u017eygius nuo\u0161alioje Ajonos16 salel\u0117je. Jie pavert\u0117 t\u0105 viet\u0105 misionieri\u0161kojo darbo centru. Tarp \u0161i\u0173 evangelist\u0173 buvo \u017emoni\u0173, \u0161ven\u010dian\u010di\u0173j\u0173 Biblijos sabat\u0105, jie supa\u017eindino kitus su \u0161ia tiesa. Ajonos saloje buvo \u012fsteigta mokykla, i\u0161 kurios misionieriai vykdavo ne tik \u012f \u0160kotij\u0105 ar Anglij\u0105, bet ir \u012f Vokietij\u0105, \u0160veicarij\u0105 ir net Italij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Roma nukreip\u0117 savo \u017evilgsn\u012f \u012f Britanij\u01051 ir nusprend\u0117 j\u0105 u\u017evaldyti. VI am\u017eiuje. Romos misionieriai atvyko atversti saks\u0173 \u012f \u201etikr\u0105j\u012f” tik\u0117jim\u0105. I\u0161did\u016bs barbarai sutiko juos pagarbiai, ir greitai t\u016bkstan\u010diai prad\u0117jo i\u0161pa\u017einti Romos tik\u0117jim\u0105. Misijai i\u0161sipl\u0117tus, popie\u017eininkai ir j\u0173 naujakrik\u0161tai susid\u016br\u0117 su krik\u0161\u010dionimis, kurie laik\u0117si senov\u0117s tik\u0117jimo. I\u0161ry\u0161k\u0117jo akivaizdus skirtumas. Senojo tik\u0117jimo i\u0161pa\u017ein\u0117jai buvo paprasti, kukl\u016bs, j\u0173 charakteris, mokslas bei elgsena atspind\u0117jo \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Naujieji krik\u0161\u010dionys buvo prietaringi, i\u0161did\u016bs ir visur pompasti\u0161kai demonstravo savo vald\u017ei\u0105. Romos pasiuntinys reikalavo, kad krik\u0161\u010dioni\u0161kos ba\u017eny\u010dios pripa\u017eint\u0173 auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 popie\u017eiaus vald\u017ei\u0105. Britai nuolankiai atsak\u0117, kad jie trok\u0161ta myl\u0117ti visus \u017emones, o popie\u017eiui nebuvo suteikta teis\u0117 vie\u0161patauti Ba\u017eny\u010dioje, jie gali jam paklusti, kaip pakl\u016bsta ir bet kuriam kitam Kristaus sek\u0117jui. Buvo ne kart\u0105 bandoma i\u0161gauti i\u0161 j\u0173 Romos pripa\u017einim\u0105, ta\u010diau \u0161ie kukl\u016bs krik\u0161\u010dionys, nustebinti pasiuntini\u0173 i\u0161didumo, tvirtai atsak\u0117, kad jie ne\u017eino kito mokytojo i\u0161skyrus Krist\u0173. Tada atsiskleid\u0117 tikrasis popie\u017eijos veidas. Romos katalik\u0173 vadas pasak\u0117: \u201eJeigu j\u016bs nepri-imsite broli\u0173, kurie atne\u0161a jums ramyb\u0119, j\u016bs tur\u0117site priimti prie\u0161us, kurie atne\u0161a kar\u0105. Jeigu neprisijungsite prie m\u016bs\u0173, rodydami saksams gyvenimo keli\u0105, j\u016bs sulauksite mirties kir\u010dio”*. Tai nebuvo vien tu\u0161ti grasinimai. Karas, intrigos ir apgavyst\u0117s buvo panaudotos prie\u0161 \u0161iuos Biblijos tik\u0117jimo liudytojus, kol Britanijos ba\u017eny\u010dios buvo sugriautos ir pakluso popie\u017eiaus vald\u017eiai.<\/p>\n\n\n\n

   [63-64]<\/strong> Kra\u0161tuose, kurie nebuvo Romai pavald\u017eioje teritorijoje, daugel\u012f am\u017ei\u0173 gyvavo krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomen\u0117s, kuri\u0173 nepaliet\u0117 popie\u017eijos puvenos. Ilgas gyvenimas tarp pagoni\u0173 paveik\u0117 juos, ta\u010diau ir toliau jie laik\u0117 Biblij\u0105 vienintele tik\u0117jimo norma ir liko i\u0161tikimi daugeliui jos ties\u0173. \u0160ie krik\u0161\u010dionys tik\u0117jo Dievo \u012fstatymo am\u017einumu ir laik\u0117si ketvirtojo Dievo \u012fsakymo – sabatos. Tokios ba\u017eny\u010dios egzistavo Centrin\u0117je Afrikoje ir arm\u0117n\u0173 Azijoje.<\/p>\n\n\n\n

   Pirmieji, kurie ry\u017etingai pasiprie\u0161ino ir atsispyr\u0117 popie\u017eiaus vald\u017eiai, buvo valdensai. Toje \u017dem\u0117je, kurioje \u012fsitvirtino Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios sostas, melui ir pagedimui buvo \u012fnirtingai prie\u0161inamasi. \u0160imtme\u010dius Pjemonto ba\u017eny\u010dios i\u0161laik\u0117 savo nepriklausomyb\u0119, ta\u010diau pagaliau at\u0117jo laikas, kai Roma pareikalavo, kad jos pasiduot\u0173. Po atkaklios kovos ba\u017eny\u010di\u0173 vyresnieji buvo priversti pripa\u017einti auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 Romos vald\u017ei\u0105, kuriai, atrod\u0117, rei\u0161k\u0117 pagarb\u0105 visas pasaulis. Ta\u010diau buvo ir toki\u0173, kurie atsisak\u0117 pasiduoti popie\u017ei\u0173 ir prelat\u0173 autoritetui. Jie buvo nusprend\u0119 i\u0161laikyti savo i\u0161tikimyb\u0119 Dievui ir apsaugoti tik\u0117jimo grynum\u0105 bei paprastum\u0105. \u012evyko skilimas. Tie, kurie tvirtai laik\u0117si senov\u0117s tik\u0117jimo, dabar i\u0161siskyr\u0117: vieni, palik\u0119 savo gimt\u0105sias Alpes, i\u0161k\u0117l\u0117 tiesos v\u0117liav\u0105 kitose \u0161alyse; o kiti pasitrauk\u0117 \u012f nuo\u0161alius sl\u0117nius bei uol\u0117tas kaln\u0173 tvirtoves, kad toliau gal\u0117t\u0173 laisvai \u0161lovinti Diev\u0105.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’AubigneJ. H. History of the Reformation of the Sixceenth Century. -Bk. 17. – Ch. 2.<\/p>\n\n\n\n

   Tik\u0117jimas, kur\u012f per am\u017eius i\u0161laik\u0117 ir kurio mok\u0117 valdensai krik\u0161\u010dionys, labai skyr\u0117si nuo klaiding\u0173 Romos doktrin\u0173. J\u0173 religiniai \u012fsitikinimai buvo pagr\u012fsti ra\u0161ytiniu Dievo \u017dod\u017eiu – tikruoju krik\u0161\u010dionyb\u0117s pagrindu. Kukl\u016bs \u017eemdirbiai, atsiskyr\u0119 nuo pasaulio nuo\u0161aliose buvein\u0117se, kurie kasdien gan\u0117 savo kaimenes ir dirbo vynuogynuose, ne patys i\u0161rado ties\u0105, prie\u0161ing\u0105 nuklydusios ba\u017eny\u010dios dogmoms ir erezijoms. Jie nepri\u0117m\u0117 naujo tik\u0117jimo. J\u0173 religiniai \u012fsitikinimai buvo paveld\u0117ti i\u0161 t\u0117v\u0173. Jie kovojo d\u0117l apa\u0161tali\u0161kosios Ba\u017eny\u010dios tik\u0117jimo, vien\u0105 kan\u0105 visiems laikams duoto \u0160ventiesiems {Judo 3). Dykumos Ba\u017eny\u010dia, o ne i\u0161did\u017eioji hierarchija, pasodinta \u012f sost\u0105 puikioje pasaulio sostin\u0117je, buvo tikroji Kristaus Ba\u017eny\u010dia, tiesos turt\u0173 saugotoja, kuri\u0105 Dievas patik\u0117jo<\/p>\n\n\n\n

. Savo tautai, kad ji perduot\u0173 j\u0105 pasauliui.<\/p>\n\n\n\n

[64-65]<\/strong> Viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kuri atskyr\u0117 tikr\u0105j\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105<\/p>\n\n\n\n

~; nuo Romos, buvo pastarosios neapykanta Biblijos sabatai. Kaip .,. ir buvo pasakyta prana\u0161yst\u0117je, popie\u017eijos vald\u017eia nudr\u0117b\u0117 \u017eem\u0117n v ties\u0105. Ba\u017eny\u010dios, kurioms vadovavo popie\u017eius, buvo priverstos \u0160v\u0119sti sekmadien\u012f kaip \u0161vent\u0105 dien\u0105. Vyravo paklydimai ir prietarai, tod\u0117l daugelis tikr\u0173j\u0173 Dievo \u017emoni\u0173 buvo taip suklaidinti, kad \u0160v\u0119sdami sabat\u0105, jie susilaikydavo nuo darb\u0173 ir sekmadien\u012f. Ta\u010diau tai nepatenkino popie\u017eijos vadov\u0173. Jie reikalavo, kad \u0161ventu b\u016bt\u0173 laikomas tik sekmadienis, o sabata b\u016bt\u0173 niekinama. Tie grie\u017e\u010diausiai pasmerk\u0117 tuos, kurie dr\u012fso rodyti jai pagarb\u0105. Tik pab\u0117g\u0119 nuo Romos vald\u017eios, \u017emon\u0117s gal\u0117jo vykdyti Dievo \u012fsakym\u0105 ramyb\u0117je17.<\/p>\n\n\n\n

   Pirmieji Europoje valdensai i\u0161vert\u0117 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u010518. \u0160imtus’ met\u0173 prie\u0161 Reformacij\u0105 jie jau tur\u0117jo Biblijos rankra\u0161\u010dius savo gimt\u0105ja kalba. Jie \u017einojo tikr\u0105j\u0105 ties\u0105, ir tai pavert\u0117 juos ypatingu neapykantos ir persekiojimo objektu. Valdensai paskelb\u0117, kad Romos ba\u017eny\u010dia yra kritusioj i Babel\u0117, pavaizduota Aprei\u0161kimo knygoje. Rizikuodami savo gyvybe, jie steng\u0117si atremti skleid\u017eiam\u0105 blog\u0105 \u012ftak\u0105. Ilgai persekioti kai kurie pri\u0117m\u0117 kompromis\u0105 ir pama\u017eu aukojo svarbiausius tik\u0117jimo principus, bet kiti tvirtai laik\u0117si tiesos. Tamsos ir paklydim\u0173 am\u017eiais dalis valdens\u0173 neig\u0117 Romos autoritet\u0105, atsisak\u0117 stabmeldyst\u0117s – stab\u0173 garbinimo ir laik\u0117si tikrosios sabatos. Siau\u010diant stipriausioms represij\u0173 audroms, jie i\u0161laik\u0117 savo tik\u0117jim\u0105. \u017dudomi savojie\u010di\u0173 ietimis ir deginami Romos katalik\u0173 deglais, jie tvirtai gyn\u0117 Dievo \u017dod\u012f ir Jo garb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   [64-67]<\/strong> U\u017e auk\u0161t\u0173 kaln\u0173, kurie visais laikais sl\u0117p\u0117 persekiojamuosius, rado sau sl\u0117ptuv\u0119 valdensai. \u010cia tiesos \u0161viesa deg\u0117 viduram\u017ei\u0173 tamsoje; \u010dia t\u016bkstant\u012f met\u0173 tiesos liudytojai i\u0161laik\u0117 senov\u0117s tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Dievas par\u016bpino Savo tautai labai diding\u0105 \u0161ventov\u0119, atitinkan\u010di\u0105 jiems patik\u0117t\u0105 galing\u0105 ties\u0105. Tiems i\u0161tikimiesiems trem-tiniams kalnai buvo nekintamo Jehovos teisumo simbolis. Jie rod\u0117 vaikams auk\u0161tai i\u0161kilusias vir\u0161\u016bnes ir kalb\u0117jo jiems apie T\u0105, Kuriame n\u0117ra joki\u0173 atmain\u0173 ir joki\u0173 sambr\u0117\u0161k\u017319, Kurio \u017dodis yra tvirtas kaip am\u017einieji kalnai. Dievas pastat\u0117 kalnus \u012f viet\u0105 Savo j\u0117ga, apsisiaut\u0117 galybe 20, tod\u0117l jokia ranka, i\u0161skyrus Jo Paties begalin\u0119 j\u0117g\u0105, negali pajudinti j\u0173 i\u0161 vietos. Pana\u0161iai Jis \u012fved\u0117 Savo \u012estatym\u0105, vald\u017eios danguje ir \u017eem\u0117je pagrind\u0105. \u017dmogaus ranka gali pasiekti savo artimus ir atimti jiems gyvyb\u0119, ta\u010diau ji negali i\u0161rauti kaln\u0173 ir nusviesti j\u0173 \u012f j\u016br\u0105, ji nepaj\u0117gi pakeisti n\u0117 vieno Jehovos \u012estatymo nurodymo ar i\u0161trinti nors vien\u0105 Jo pa\u017ead\u0105, skirt\u0105 tiems, kurie pildys Jo vali\u0105. Savo atsidavimu Jo \u012estatymui Dievo tarnai tur\u0117t\u0173 b\u016bti tokie tvirti kaip am\u017einieji kalnai.<\/p>\n\n\n\n

   Kalnai, apjuosiantys sl\u0117nius, buvo nuolatiniai Dievo kuriamosios galios ir niekad nema\u017e\u0117jan\u010dio Jo glob\u0117ji\u0161ko r\u016bpinimosi liudytojai. Piligrimai i\u0161moko myl\u0117ti tylius Jehovos artumo simbolius, jie nesiskund\u0117 sunkumais ir nesijaut\u0117 vieni\u0161i tarp nuo\u0161ali\u0173 kaln\u0173. Jie d\u0117kojo Dievui, kad Jis suteik\u0117 prieglobst\u012f nuo \u017emoni\u0173 pyk\u010dio bei \u017eiaurumo, ir d\u017eiaug\u0117si, kad gali laisvai J\u012f \u0161lovinti. Kai persekiodavo prie\u0161ai, ne\u012fveikiami kalnai patvirtindavo tikr\u0105j\u0105 apsaug\u0105. Nuo daugelio skard\u017ei\u0173 jie \u0161lovino Diev\u0105 ir Romos kariuomen\u0117 negal\u0117jo nutildyti j\u0173 pad\u0117kos giesmi\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160i\u0173 Kristaus sek\u0117j\u0173 pamaldumas buvo tyras, paprastas ir nuo\u0161irdus. Tiesos principus jie vertino labiau u\u017e namus ir \u017eemes, draugus, giminai\u010dius ir net gyvyb\u0119. \u0160iuos principus jie nuo\u0161ird\u017eiai dieg\u0117 jaunimui. Nuo ankstyvos vaikyst\u0117s vaikams buvo ai\u0161kinamas \u0160ventasis Ra\u0161tas, jie buvo mokomi gerbti Dievo \u012estatymo reikalavimus. Biblijos knyg\u0173 buvo nedaug, tod\u0117l j\u0105 reik\u0117jo mokytis mintinai. Daugelis gal\u0117davo pakartoti ilgas Senojo ir Naujojo Testament\u0173 i\u0161traukas. Apmastymai apie Diev\u0105 buvo siejami su didingais gamtos vaizdais ir kukliais kasdieninio gyvenimo palaiminimais. Ma\u017ei vaikai buvo mokomi d\u0117kingai \u017ei\u016br\u0117ti \u012f Diev\u0105 kaip [ visokios malon\u0117s ir visokios paguodos Dav\u0117j\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   [67-68]<\/strong> \u0160veln\u016bs t\u0117vai protingai myl\u0117jo savo vaikus ir nepratino j\u0173 nuolaid\u017eiauti. Suaugus lauk\u0117 kupinas i\u0161bandym\u0173 ir sunkum\u0173 gyvenimas, o gal net kankinio mirtis. Nuo vaikyst\u0117s jie buvo mokomi pakelti sunkumus, b\u016bti paklusn\u016bs, ta\u010diau sugeb\u0117jo savaranki\u0161kai galvoti ir veikti. Labai anksti jie suprato, kas yra atsakomyb\u0117, atsargiai kalb\u0117jo ir suprato tylos i\u0161mint\u012f. Vienas neatsargus \u017eodis, i\u0161girstas prie\u0161\u0173, gal\u0117jo pra\u017eudyti ne tik kalbant\u012fj\u012f, bet ir \u0161imtus jo broli\u0173. Kaip vilkai med\u017eioja grob\u012f, taip tiesos prie\u0161ai persekiojo tuos, kurie dr\u012fso reikalauti religijos laisv\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

   Valdensai paaukojo savo \u017eemi\u0161k\u0105j\u0105 gerov\u0119 tiesos labui ir atkakliai dirbo, kad tur\u0117t\u0173 duonos k\u0105sn\u012f. Kiekvienas ariamos \u017eem\u0117s lopin\u0117lis tarp kaln\u0173 buvo r\u016bpestingai \u012fdirbamas, o sl\u0117niai ir nederlingi kaln\u0173 \u0161laitai kruop\u0161\u010diai pri\u017ei\u016brimi. Ekonomija ir grie\u017etas pasiaukojimas sudar\u0117 dal\u012f mokymo, kur\u012f perduodavo vaikams. Ma\u017eiesiems buvo ai\u0161kinama, kad Dievas numato tok\u012f gyvenim\u0105 kaip disciplin\u0105, kad savo reikmes jie patenkins darbu, apdairumu, r\u016bpindamiesi ir tik\u0117dami. Tai buvo varginantis ir reikalaujantis1 daug pastang\u0173 buvimas, ta\u010diau i\u0161mok\u0117 \u017emog\u0173 atsilaikyti prie\u0161 nuopuol\u012f. Tai buvo tikros Dievi\u0161kos raidos mokykla. Jaunimas buvo pratinamas dirbti ir pakelti sunkumus. Vaikai buvo pratinami ne tik prie fizinio, bet ir intelektualinio darbo, nes jie \u017einojo, kad save reikia tobulinti ir ugdyti tam, kad gal\u0117t\u0173 tarnauti Dievui.<\/p>\n\n\n\n

   Valdens\u0173 bendruomen\u0117s savo tyrumu ir paprastumu primin\u0117 apa\u0161tali\u0161k\u0173 laik\u0173 bendruomenes. Atmesdami popie\u017ei\u0173 ir prelat\u0173 vie\u0161patavim\u0105, jie laik\u0117 Biblij\u0105 vieninteliu neklystan\u010diu autoritetu. J\u0173 skelb\u0117jai, skirtingai nuo i\u0161did\u017ei\u0173 Romos kunig\u0173, sek\u0117 Mokytojo pavyzd\u017eiu, Kuris at\u0117jo, ne kad Jam tarnaut\u0173, bet Pats tarnauti11.<\/p>\n\n\n\n

Jie gan\u0117 Dievo kaimen\u0119, vesdami j\u0105 \u012f \u0161ventojo \u017dod\u017eio \u017ealiuojan\u010dias lankas ir prie rami\u0173 vanden\u0173 22. Atmetusi dirbtin\u012f i\u0161kilmingum\u0105 ir i\u0161didum\u0105, tauta rinkosi ne puikiose katedrose ar didingose ba\u017eny\u010diose, bet kaln\u0173 pap\u0117d\u0117se, Alpi\u0173 sl\u0117niuose. Pavojaus metu jie sl\u0117p\u0117si uol\u0173 tvirtov\u0117je, kad pasiklausyt\u0173 tiesos \u017dod\u017eio, skelbiamo Kristaus tarn\u0173. Skelb\u0117jai ne tik mok\u0117 Evangelijos, jie lank\u0117 sergan\u010dius, aukl\u0117jo vaikus, persp\u0117davo klystan\u010dius, spr\u0119sdavo gin\u010dus, palaikydavo santarv\u0119 ir broli\u0161k\u0105 meil\u0119. Taikos metu savanori\u0161komis aukomis juos paremdavo \u017emon\u0117s. Kiekvienas i\u0161 j\u0173, kaip ir apa\u0161talas Paulius, palapini\u0173 aud\u0117jas, i\u0161moko kokio nors amato, kad prireikus gal\u0117tt^ save i\u0161laikyti.<\/p>\n\n\n\n

   [68-69]<\/strong> Skelb\u0117jai mokydavo jaunim\u0105. Daug d\u0117mesio buvo skiriama bendram mokymui, ta\u010diau pagrind\u0105 sudar\u0117 Biblijos tyrin\u0117jimas. Evangelijos pagal Mat\u0105 ir Jon\u0105, taip pat daugelis apa\u0161tal\u0173 lai\u0161k\u0173 buvo i\u0161mokstami mintinai. Jie perra\u0161in\u0117jo \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Vieni rankra\u0161\u010diai apimdavo vis\u0105 Biblij\u0105, kiti – tik trumpas jos dalis, kurias sugebantieji \u010dia pat paai\u0161kindavo. Taip buvo atskleisti tiesos lobiai, kuriuos ilgai sl\u0117p\u0117 siekiantys i\u0161kelti save vir\u0161 Dievo.<\/p>\n\n\n\n

  Tamsiuose \u017eem\u0117s urvuose degl\u0173 \u0160viesoje kantr\u016bs ir atkakl\u016bs tikintieji eilut\u0117 po eilut\u0117s, skyrius po skyriaus perra\u0161in\u0117jo \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Taip vyko darbas, atskleid\u017eiantis Dievo vali\u0105 kaip gryn\u0105 auks\u0105. Tiems, kurie vykd\u0117 \u0161\u012f darb\u0105, sunkumai pad\u0117jo geriau pa\u017einti Jo vali\u0105, kuri suspindo visa pilnatve. Dangaus angelai globojo \u0161iuos i\u0161tikimus darbininkus.<\/p>\n\n\n\n

  Nors \u0161\u0117tonas skatino popie\u017eijos kunigus ir prelatus palaidoti tiesos \u017dod\u012f po erezijos, prietaringumo ir paklydim\u0173 \u0161iuk\u0161l\u0117mis, ta\u010diau jis stebuklingai i\u0161liko nepaliestas per visus tamsos am\u017eius. Jis tur\u0117jo ne \u017emogi\u0161k\u0105j\u012f, bet Dievi\u0161k\u0105j\u012f antspaud\u0105. \u017dmon\u0117s atkakliai steng\u0117si supainioti nesud\u0117ting\u0105 \u0160ventojo Ra\u0161to reik\u0161m\u0119 ir priversti prie\u0161tarauti j\u012f savo paties liudijimams, ta\u010diau, kaip Nojaus laivas vir\u0161 banguojan\u010dios gelm\u0117s, taip ir Dievo \u017dodis atlaik\u0117 audras, kurios grasino j\u012f sunaikinti. Telkinys turi gausias aukso ir sidabro gyslas, kurios pasl\u0117ptos po \u017eeme, tod\u0117l jas reikia atkasti, kad rastum turtingas atsargas, taip ir \u0160ventasis Ra\u0161tas slepia tiesos lobius, kurie atsiskleid\u017eia tik nuo\u0161ird\u017eiam, kukliam, pamald\u017eiam ie\u0161kotojui. Dievas numat\u0117 Biblij\u0105 kaip vadov\u0117l\u012f visai \u017emonijai -vaikams, jaunuomenei ir suaugusiems, – kad jie gal\u0117t\u0173 mokytis vis\u0105 gyvenim\u0105. Jis dav\u0117 Savo \u017dod\u012f \u017emon\u0117ms kaip Sav\u0119s aprei\u0161kim\u0105. Kiekviena nauja tiesa naujai atskleid\u017eia jos Autoriaus charakter\u012f. \u0160ventojo Ra\u0161to tyrin\u0117jimas glaud\u017eiau sieja \u017emones su K\u016br\u0117ju ir leid\u017eia ai\u0161kiau suvokti Jo vali\u0105. Jis suartina Diev\u0105 ir \u017emog\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   [69-70]<\/strong> Valdensai Vie\u0161paties baim\u0119 laik\u0117 i\u0161minties prad\u017eia, ta\u010diau jie suprato, kad, norint lavinti prot\u0105 ir nuovokum\u0105, reikia bendrauti ir su pasauliu, pa\u017einti \u017emones, aktyviai dirbti. I\u0161 savo mokykl\u0173 kalnuose jaunuoliai buvo siun\u010diami mokytis \u012f Pranc\u016bzijos ir Italijos miestus. Tenai jie gal\u0117jo studijuoti, m\u0105styti ir steb\u0117ti gyvenim\u0105. Ten nusi\u0173sti jaunuoliai buvo gundomi, mat\u0117 nedorybes, susidurdavo su gudriais \u0161\u0117tono parankiniais, jiems primygtinai bruko klastingiausias erezijas ir pavojingiausias apgaules. Ta\u010diau j\u0173 vaikyst\u0117s aukl\u0117jimas pareng\u0117 juos tiems i\u0161bandymams.<\/p>\n\n\n\n

   Mokyklose jie negal\u0117jo atvirai bendrauti. J\u0173 drabu\u017eiai buvo pasi\u016bti taip, kad gal\u0117t\u0173 pasl\u0117pti brangiausi\u0105 turt\u0105 \u2014 brangius \u0160ventojo Ra\u0161to rankra\u0161\u010dius. \u0160iuos i\u0161tis\u0173 m\u0117nesi\u0173 ir met\u0173 darbo vaisius jie ne\u0161iojosi su savimi. Jeigu gal\u0117davo, vengdami sukelti \u012ftarim\u0105, jie atsargiai perduodavo savo lob\u012f tiems, kurie atrod\u0117 pasireng\u0119 priimti ties\u0105. Nuo ma\u017eens valdens\u0173 jaunimas buvo ruo\u0161iamas tokiai veiklai; jie suprato savo darb\u0105 ir noriai j\u012f atlikdavo. Daugelis mokini\u0173 priimdavo j\u0173 mokym\u0105 ir atsiversdavo, o tiesa pasklisdavo po vis\u0105 mokykl\u0105. Popie\u017eiaus atstovai niekaip negal\u0117davo atsekti vadinamosios demoralizuojan\u010dios erezijos \u0161altini\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Kristaus dvasia \u2014 tai misionieri\u0161ka dvasia. Pirmasis atnaujintos \u0161irdies raginimas – atvesti kitus pas I\u0161gelb\u0117toj\u0105. Tokia buvo krik\u0161\u010dioni\u0161koji valdens\u0173 dvasia. Jie jaut\u0117, kad Dievas i\u0161 j\u0173 reikalavo ne tik i\u0161laikyti tiesos tyrum\u0105 savo bendruomen\u0117se; jiems teko garbinga misija – leisti atskleisti \u0160vies\u0105 tiems, kurie buvo tamsoje; Dievo \u017dod\u017eio galia jie siek\u0117 nutraukti Romos u\u017ed\u0117t\u0105, vergij\u0105. Valdens\u0173 tarnautojai buvo ruo\u0161iami b\u016bti misionieriais; kiekvienas, kuris tik\u0117josi tapti tarnautoju, pirmiausia tur\u0117jo \u012fgyti patirties kaip evangelistas. Kiekvienas, prie\u0161 prad\u0117damas dirbti bendruomen\u0117je, tur\u0117jo trejus metus atitarnauti kokiame nors misijos lauke savo gimtin\u0117je. Si tarnyst\u0117 reikalavo pasi\u0161ventimo ir pasiaukojimo, ji buvo tinkamas \u012fvadas \u012f ganytojo gyvenim\u0105 i\u0161bandym\u0173 laikais. Jaunuoliai, kurie b\u016bdavo palaiminami \u0161ventajai tarnystei, mat\u0117 prie\u0161 save ne \u017eemi\u0161kojo turto ir didyb\u0117s perspektyv\u0105, bet sunk\u0173 darb\u0105 ir pavojing\u0105 gyvenim\u0105, gal net kankinio mirt\u012f. Misionieriai i\u0161vykdavo po du, taip kaip J\u0117zus si\u0173sdavo Savo mokinius. Kiekvien\u0105 jaunuol\u012f paprastai lyd\u0117davo pagyven\u0119s ir patyr\u0119s \u017emogus, kuris vadovaudavo jam ir buvo atsakingas u\u017e jo mokym\u0105. Jaunasis bendrakeleivis tur\u0117davo laikytis aukl\u0117tojo nurodym\u0173. \u0160ie bendradarbiai kartais i\u0161siskirdavo, ta\u010diau da\u017enai susitikdavo melstis ir pasitarti, kad stiprint\u0173 vienas kito tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   [70-72]<\/strong> Jeigu kas nors b\u016bt\u0173 su\u017einoj\u0119s j\u0173 misijos tiksl\u0105, ji b\u016bt\u0173 \u017elugusi, tod\u0117l misionieriai kruop\u0161\u010diai sl\u0117p\u0117 savo tikruosius ketinimus. Kiekvienas tarnautojas misionierius mok\u0117davo kok\u012f nors amat\u0105 ir savo darb\u0105 atlikdavo prisideng\u0119s pasaulietiniu u\u017esi\u0117mimu. Da\u017eniausiai jie pasirinkdavo pirklio ar prekiautojo profesij\u0105. \u201eJie pardavin\u0117davo \u0161ilko ir juvelyrinius dirbinius bei kitas prekes, kurios tuo metu buvo retenyb\u0117; tod\u0117l juos priimdavo kaip prekiautojus, bet b\u016bt\u0173 atst\u016bm\u0119 kaip misionierius”*. Vis\u0105 laik\u0105 j\u0173 \u0161irdys buvo nukreiptos \u012f Diev\u0105, kad \u012fgyt\u0173 i\u0161minties ir gal\u0117t\u0173 pateikti lob\u012f brangesn\u012f U\u017d auks\u0105 ar brangakmenius. Jie slapta ne\u0161iojosi Biblijos ar pavieni\u0173 jos dali\u0173 nuora\u0161us. Pasitaikius palankiai progai, jie atkreipdavo pirk\u0117j\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161iuos rankra\u0161\u010dius. Da\u017enai taip buvo \u017eadinamas susidom\u0117jimas perskaityti Dievo \u017dod\u012f, ir jo dalis maloniai buvo paliekama tiems, kurie nor\u0117jo j\u0105 gauti.<\/p>\n\n\n\n

* WylieJ. A. The History of Protestantism. – Bk. l.-Ch. 7-<\/p>\n\n\n\n

   \u0160i\u0173 misionieri\u0173 veikla prasid\u0117jo lygumose ir j\u0173 kaln\u0173 pap\u0117d\u017ei\u0173 sl\u0117niuose, ta\u010diau po to labai i\u0161sipl\u0117t\u0117. Basomis kojomis, vilk\u0117dami nusid\u0117v\u0117jusius kelioni\u0173 drabu\u017eius, kaip ir j\u0173 Mokytojas, jie pereidavo didelius miestus ir pasiekdavo tolimas \u0161alis. Visur, kur \u0117jo, jie s\u0117jo brangias s\u0117klas. Naujos bendruomen\u0117s kilo j\u0173 kelyje, ir kankini\u0173 kraujas paliudydavo ties\u0105. Busimoji Dievo diena parodys daug siel\u0173, kurias surinko \u0161ie i\u0161tikimi \u017emon\u0117s. Slaptai ir tyliai Dievo \u017dodis skyn\u0117si keli\u0105 per krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f pasaul\u012f. J\u012f maloniai pri\u0117m\u0117 \u017emon\u0117s, kuri\u0173 \u0161irdys atsiv\u0117r\u0117 tiesai.<\/p>\n\n\n\n

   [72-73]<\/strong> \u0160ventasis Ra\u0161tas atskleid\u0117 valdensams Dievo elges\u012f su \u017emon\u0117mis praeityje, nurod\u0117 dabartin\u0119 j\u0173 atsakomyb\u0119 ir pareigas, tai pat parod\u0117 ateities pavojus bei \u0161lov\u0119. Jie tik\u0117jo, kad artinasi vis\u0173 dalyk\u0173 pabaiga. Kai tyrin\u0117davo Biblij\u0105, jie dar giliau suvok\u0117 brangius pamokymus ir laik\u0117 savo pareiga perduoti kitiems \u0161ias tiesas. \u0160ventuose puslapiuose jie mat\u0117 atskleist\u0105 I\u0161gelb\u0117jimo Plan\u0105. Tik\u0117dami J\u0117zumi, jie atrado vilt\u012f, ramyb\u0119 ir padr\u0105sinim\u0105. Kai \u0161viesa ap\u0161viet\u0117 j\u0173 protus ir pripild\u0117 malone j\u0173 \u0161irdis, jie tro\u0161ko nukreipti \u0161iuos spindulius \u012f tuos, kuriuos gaub\u0117 popie\u017eijos paklydim\u0173 tamsa.<\/p>\n\n\n\n

  Jie mat\u0117, kad vadovaujant popie\u017eiui ir kunigams, kankindama k\u016bn\u0105 liaudis tu\u0161\u010diai siek\u0117 gauti nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105. \u017dmon\u0117s tik\u0117jo, kad gali i\u0161sigelb\u0117ti tik darydami gerus darbus. Tuomet j\u0173 \u017evilgsnis krypo \u012f save, juos sl\u0117g\u0117 mintys apie nuod\u0117mes, jie galvodavo apie Dievo pykt\u012f ir vargino savo sielas ir k\u016bnus, stengdamiesi i\u0161taisyti padarytas klaidas. Taip nuo\u0161ird\u017eios sielos buvo apraizgytos Romos doktrin\u0173. T\u016bkstan\u010diai apleido savo draugus bei giminai\u010dius ir u\u017esidar\u0117 vienuolyn\u0173 cel\u0117se. Da\u017enai pasninkaudami, skirdami sau \u017eiaurias bausmes, bud\u0117dami vidurnakt\u012f, ilgai gul\u0117dami ant \u0161alt\u0173, dr\u0117gn\u0173 akmen\u0173 ni\u016briose buvein\u0117se, maldini n ki\u0161kai keliaudami, \u017eemindami save t\u016bkstan\u010diai veltui siek\u0117 s\u0105\u017ein\u0117s ramyb\u0117s. Prisl\u0117gti nuod\u0117m\u0117s jausmo ir persekiojami Dievo \u012fnir\u0161io baim\u0117s, daugelis kent\u0117jo toliau, kol galiausiai j\u0173 i\u0161varginta prigimtis pal\u016b\u017edavo ir be vilties spindul\u0117lio jie nueidavo \u012f kapus.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ioms badaujan\u010dioms sieloms valdensai kar\u0161tai tro\u0161ko pateikti gyvenimo duonos, atskleisti joms Dievo pa\u017ead\u0173 ramyb\u0117s \u017eini\u0105 ir nurodyti Krist\u0173 kaip vienintel\u0119 i\u0161sigelb\u0117jimo vilt\u012f. Mokym\u0105, kad geri darbai gali i\u0161pirkti kaltes, t. y. Dievo \u012estatymo pa\u017eeidim\u0105, jie laik\u0117 melu. Pasitik\u0117jimas \u017emogi\u0161kaisiais nuopelnais nukreipia \u017evilgsn\u012f nuo berib\u0117s Dievo meil\u0117s. J\u0117zus mir\u0117 pasiaukodamas u\u017e \u017emones, nes puolusi \u017emonija negal\u0117jo nieko atiduoti u\u017e save Dievui. Nukry\u017eiuoto ir prisik\u0117lusio I\u0161gelb\u0117tojo nuopelnai yra krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimo pagrindas. Sielos priklausomyb\u0117 nuo Kristaus yra labai reali, ir jos ry\u0161ys su Juo turi \u012fj\u016bri toks pat artimas, kaip k\u016bno dali\u0173 ry\u0161ys su k\u016bnu.<\/p>\n\n\n\n

   [73-74]<\/strong> Popie\u017eiaus ir kunig\u0173 pamokymai nul\u0117m\u0117, kad \u017emon\u0117s prad\u0117jo \u017di\u016br\u0117ti \u012f Diev\u0105 ar net j Krist\u0173 kaip j r\u016bst\u0173, ni\u016br\u0173 ar net atgras\u0173. Buvo skelbiama, kad I\u0161gelb\u0117tojas neu\u017ejau\u010dia nusid\u0117j\u0117li\u0173, tod\u0117l jiems reikia kunig\u0173 ir \u0161vent\u0173j\u0173 tarpininkavimo. Tie, kuri\u0173 mintys buvo ap\u0161viestos Dievo \u017dod\u017eio, tro\u0161ko nurodyti vargstan\u010dioms sieloms J\u0117z\u0173 kaip juos u\u017ejau\u010diant\u012f ir mylint\u012f I\u0161gelb\u0117toj\u0105, laukiant\u012f i\u0161sk\u0117stomis rankomis ir kvie\u010diant\u012f ateiti pas J\u012f visus, prisl\u0117gtus nuod\u0117mi\u0173, r\u016bpes\u010di\u0173 ir varg\u0173 na\u0161tos. Valdensai kar\u0161tai tro\u0161ko pa\u0161alinti \u0161\u0117tono u\u017ekrautas kli\u016btis, trukdan\u010dias \u017emon\u0117ms kreiptis tiesiai \u012f Diev\u0105 remiantis Jo pa\u017eadais, kad i\u0161pa\u017eint\u0173 nuod\u0117mes ir gaut\u0173 atleidim\u0105 bei ramyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   Valdensai misionieriai nuo\u0161ird\u017eiai atskleisdavo ie\u0161kantiems protams brangias Evangelijos tiesas. Jie apdairiai pateikdavo r\u016bpestingai perra\u0161yt\u0105 \u0160ventojo Ra\u0161to dal\u012f. Jie d\u017eiaug\u0117si gal\u0117dami suteikti vilt\u012f nuo\u0161ird\u017eiai, nuod\u0117m\u0117s palau\u017etai sielai, kuri man\u0117, kad ker\u0161tingas Dievas laukia progos \u012fvykdyti teisingum\u0105. Dreban\u010diomis l\u016bpomis, pl\u016bsdami a\u0161aromis, da\u017enai kl\u016bpodami, jie atskleisdavo savo broliams brangius pa\u017eadus, rodan\u010dius nusid\u0117j\u0117liams vienintel\u0119 vilt\u012f. Taip tiesos \u0161viesa pasiekdavo daugel\u012f u\u017etemdyt\u0173 prot\u0173, nustumdama tamsos debes\u012f, kol Teisumo Saul\u0117 pasiekdavo \u0161irdis ir i\u0161gydydavo jas savo spinduliais. Da\u017enai tam tikra \u0160ventojo Ra\u0161to dalis buvo skaitoma kelis kartus, nes klausytojas tro\u0161ko i\u0161girsti j\u0105 pakartotinai, nor\u0117damas \u012fsitikinti, kad i\u0161girdo teisingai. Ypa\u010d nuo\u0161ird\u017eiai buvo trok\u0161tama i\u0161girsti \u017eod\u017eius: Jo S\u016bnaus J\u0117zaus kraujas apvalo mus nuo vis\u0173 nuod\u0117mi\u0173 (1 Jono 1, 7), Kaip Moz\u0117 dykumoje i\u0161k\u0117l\u0117 \u017ealt\u012f, taip turi b\u016bti i\u0161keltas ir \u017dmogaus S\u016bnus, kad kiekvienas, kuris J\u012f tiki, tur\u0117t\u0173 am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105 (Jono 3, 14.15).<\/p>\n\n\n\n

   Daugelis \u012fsitikino, kad Romos mokymas klaidingas. Jie mat\u0117, koks bereik\u0161mis yra \u017emoni\u0173 ar angel\u0173 tarpininkavimas nusid\u0117j\u0117lio labui. Kai tikroji \u0161viesa ap\u0161viesdavo j\u0173 protus, jie d\u017eiugiai su\u0161ukdavo: \u201eBe tik\u0117jimo ne\u012fmanoma patikti Dievui! Ir n\u0117ra niekame kitame i\u0161gelb\u0117jimo, nes neduota \u017emon\u0117ms po dangumi kito vardo, kuriuo gal\u0117tume b\u016bti i\u0161gelb\u0117ti” (Hebrajams 11, 6; Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 4, 12).<\/p>\n\n\n\n

   [74-75]<\/strong> Daugeliui gyvenimo audr\u0173 i\u0161kankint\u0173 siel\u0173 buvo sunku i\u0161kart patik\u0117ti beribe I\u0161gelb\u0117tojo meile. Ta\u010diau \u0161i mintis atne\u0161\u0117 tok\u012f didel\u012f palengv\u0117jim\u0105, tok\u012f didel\u012f \u0160viesos sraut\u0105, kad joms atrod\u0117, jog jos pakeltos \u012f dang\u0173. Savo rank\u0105 jos pasitikin\u010diai \u012fd\u0117davo \u012f Kristaus rank\u0105, o j\u0173 kojos tvirtai atsistodavo ant Am\u017einosios Uolos. Dingdavo visa mirties baim\u0117. Dabar jos gal\u0117davo eiti \u012f kal\u0117jim\u0105 ar net sudegti ant lau\u017eo, jei taip pagarbint\u0173 I\u0161gelb\u0117tojo vard\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Dievo \u017dodis buvo platinamas slaptose vietose. Kartais j\u012f skaitydavo vienam \u017emogui, o kartais b\u016breliui t\u0173, kurie siek\u0117 tiesos ir \u0161viesos. Da\u017enai taip buvo praleid\u017eiama visa naktis. Kartais klausytojai b\u016bdavo taip nusteb\u0119 ir susi\u017eav\u0117j\u0119, kad malon\u0117s pasiuntiniai tur\u0117davo nutraukti skaitym\u0105, kol b\u016bdavo gerai suvokiamos i\u0161gelb\u0117jimo \u017einios. Da\u017enai b\u016bdavo klausiama: \u201eAr i\u0160 tikr\u0173j\u0173 Dievas priims mano auk\u0105? Ar Jis bus palankus mani Ar Jis atleis man?” Tuomet badavo skaitomas toks atsakymas: \u201eAteikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prisl\u0117gti; A\u0161 jus atgaivinsiu!” (Mato 11, 28)<\/p>\n\n\n\n

   Kai klausantieji suvokdavo pa\u017ead\u0105, pasigirsdavo d\u017eiugus atsiliepimas: \u201eNebereikia daugiau ilgai, sunkiai keliauti \u012f \u0161vent\u0105sias vietas. A\u0161 galiu ateiti pas J\u0117z\u0173 toks, koks esu, nuod\u0117mingas ir nedoras, ir Jis neatstums atgailaujan\u010dio nusid\u0117j\u0117lio. Juk para\u0161yta: Tavo nuod\u0117m\u0117s tau atleistos!2^ Mano, net mano gali b\u016bti atleistos!”<\/p>\n\n\n\n

   \u0160vento d\u017eiaugsmo banga u\u017eliedavo kr\u016btin\u0119, ir J\u0117zaus vardas b\u016bdavo \u0161lovingai auk\u0161tinamas. \u0160ie laimingi \u017emon\u0117s gr\u012f\u017edavo \u012f namus skleisti \u0161viesos kitiems. Jie kartodavo savo nauj\u0105j\u012f i\u0161gyvenim\u0105 ir teig\u0117, kad rado tikr\u0105j\u012f ir gyv\u0105j\u012f keli\u0105. \u0160ventojo Ra\u0161to \u017eod\u017eiuose, kurie buvo nukreipti \u012f tiesos trok\u0161tan\u010di\u0173j\u0173 \u0160irdis, buvo kar\u0161ta ir galinga j\u0117ga. Tai buvo Dievo balsas, kuris \u012ftikindavo klausytojus.<\/p>\n\n\n\n

   [75-76]<\/strong> Tiesos pasiuntiniai toliau eidavo savo keliu, ta\u010diau j\u0173 kuklumas, j\u0173 nuo\u0161irdumas, j\u0173 kar\u0161tas ir gilus u\u017esidegimas buvo da\u017enai pastebimas. Klausytojai neklausdavo j\u0173, i\u0161 kur jie at\u0117jo ar kur jie eina. Juos taip nustebindavo i\u0161girsta \u017einia, o po to u\u017eliedavo d\u0117kingumo ir d\u017eiaugsmo banga, kad jiems nekildavo mintis klausin\u0117ti apie k\u0105 nors daugiau. Kai \u017emon\u0117s \u012ftikin\u0117davo tiesos pasiuntinius u\u017eeiti \u012f savo namus, jie atsakydavo, kad privalo lankyti paklydusias kaimen\u0117s avis. Tuomet jie nusteb\u0119 klausdavo: \u201eAr tai ne angelai i\u0160 dangaus?”<\/p>\n\n\n\n

   Da\u017eniausiai \u0161i\u0173 tiesos pasiuntini\u0173 daugiau niekas nebematy-davo. Misionieriai i\u0161vykdavo kitur ar baigdavo savo gyvenim\u0105 ne\u017einomame po\u017eemio kal\u0117jime, o gal j\u0173 kaulai boluodavo toje vietoje, kur jie liudijo ties\u0105. Ta\u010diau j\u0173 i\u0161tart\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 niekas negal\u0117jo sunaikinti. Jie atlikdavo savo darb\u0105 \u017emoni\u0173 \u0161irdyse, o palaimintus vaisius visi\u0161kai atskleis tiktai Teismo diena.<\/p>\n\n\n\n

   Valdens\u0173 misionieriai \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f \u0161\u0117tono karalyst\u0119, ir tai su\u017eadino dar didesn\u012f tamsos j\u0117g\u0173 budrum\u0105. Kiekvien\u0105 tiesos skelbimo pa\u017eang\u0105 steb\u0117jo blogio kunigaik\u0161tis, jis ragino savo pavaldinius saugotis. Nuolanki\u0173 klajokli\u0173 darbuose popie\u017eijos vadai mat\u0117 pavojaus \u017eenkl\u0105 savo tikslams. Jei tiesos \u0161viesai b\u016bt\u0173 leista \u0161viesti be kli\u016b\u010di\u0173, ji b\u016bt\u0173 i\u0161sklaid\u017eiusi sunkius paklydim\u0173 debesis, kurie buvo apgaub\u0119 \u017emones. Geroji naujiena b\u016bt\u0173 nukreipusi \u017emoni\u0173 mintis tik \u012f Diev\u0105 ir galiausiai b\u016bt\u0173 sunaikinusi Romos vald\u017ei\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Toki\u0173 \u017emoni\u0173, i\u0161laikiusi\u0173 pirmosios Ba\u017eny\u010dios tik\u0117jim\u0105, egzistavimas liudijo Romos nuklydim\u0105, tod\u0117l skatino baisi\u0105 neapykant\u0105 ir persekiojimus. Jie nesutiko atsisakyti \u0160ventojo Ra\u0161to, – Roma negal\u0117jo toleruoti tokio \u012f\u017eeidimo. Ji nusprend\u0117 nu\u0161luoti \u0161iuos \u017emones nuo \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus. Prasid\u0117jo kry\u017eiaus \u017eygiai prie\u0161 Dievo taut\u0105 j\u0173 kaln\u0173 gimtin\u0117je. Inkvizitoriai sek\u0117 j\u0173 p\u0117dsakais, ir da\u017enai kartojosi nekalto Abelio \u017eudymo scena.<\/p>\n\n\n\n

   Nuolat j\u0173 derlingos dirvos b\u016bdavo i\u0161tryptos, j\u0173 namai ir ba\u017enyt\u0117l\u0117s nu\u0161luojami nuo \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus. Ten, kur plyt\u0117jo ve\u0161l\u016bs laukai ir stov\u0117jo nekalt\u0173, darb\u0161\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 namai, liko dykuma. Pl\u0117\u0161rus \u017ev\u0117ris dar labiau \u012fsiunta, pajut\u0119s kraujo skon\u012f, o popie\u017einink\u0173 aktyvum\u0105 padidino j\u0173 auk\u0173 kan\u010dios. Daugelis \u0161i\u0173 Dievo \u017dod\u017eio liudytoj\u0173 d\u0117l tik\u0117jimo buvo persekiojami po kalnus ir med\u017eiojami sl\u0117niuose, jiems teko sl\u0117ptis ne\u012f\u017eengiamuose mi\u0161kuose ar uol\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

   [76-77]<\/strong> \u0160iems doriems \u017emon\u0117ms nebuvo \u012fmanoma i\u0161kelti joki\u0173 kaltinim\u0173, ta\u010diau jie buvo paskelbti u\u017e \u012fstatymo rib\u0173. Net j\u0173 prie\u0161ai teig\u0117, kad, tai buvo taik\u016bs, ram\u016bs ir pamald\u016bs \u017emon\u0117s, kuri\u0173 did\u017eiausias nusi\u017eengimas buvo tas,1 kad jie nenor\u0117jo tarnauti Dievui pagal popie\u017eiaus vali\u0105. D\u0117l \u0161io \u201enusikaltimo” juos u\u017egriuvo visi pa\u017eeminimai, \u012f\u017eeidin\u0117jimai ir kankinimai, kokius begal\u0117jo i\u0161rasti \u017emon\u0117s ar velnias.<\/p>\n\n\n\n

   Kai Roma nusprend\u0117 i\u0161naikinti \u0161i\u0105 neken\u010diam\u0105 sekt\u0105, popie\u017eius i\u0161leido bul\u0119, smerkian\u010di\u0105 eretikus ir leid\u017eian\u010di\u0105 juos i\u0161\u017eudyti24. J\u0173 nekaltino nes\u0105\u017einingumu, tinginyste ar patvirkimu, ta\u010diau jie tur\u0117jo pamaldumo ir \u0161ventumo i\u0161vaizd\u0105 ir steng\u0117si suved\u017eioti tikrosios kaimen\u0117s avis – toks buvo kaltinimas. Tod\u0117l popie\u017eius \u012fsak\u0117, jeigu \u0161i neapken\u010diama ir piktavali\u0161ka sekta neatsisakys ir nei\u0161si\u017ead\u0117s savo \u012fsitikinim\u0173, bus sunaikinta kaip nuodingos gyvat\u0117s*. Ar \u0161is i\u0161didus valdovas tik\u0117josi kada nors v\u0117l i\u0161girsti \u0160iuos \u017eod\u017eius? Ar jis \u017einojo, kad jie \u012fra\u0161omi \u012f dangaus knygas ir bus priminti jam Paskutiniojo teismo dien\u0105? \u201eI\u0161 ties\u0173 sakau jums, kiek kart\u0173 tai padar\u0117te vienam i\u0161 \u0161it\u0173 ma\u017eiausi\u0173j\u0173 Mano broli\u0173, – sak\u0117 J\u0117zus, – Man padar\u0117te” (Mato 25, 40).<\/p>\n\n\n\n

   Bul\u0117 kviet\u0117 visus katalikus dalyvauti kry\u017eiaus \u017eygiuose prie\u0161 eretikus. Skatindama u\u017esiimti \u0160iuo \u017eiauriu darbu ji \u201eatleido nuo ba\u017enytini\u0173 laikin\u0173 bei am\u017ein\u0173 bausmi\u0173 ir nuo bet koki\u0173 priesaik\u0173 visus, kurie dalyvavo kry\u017eiaus \u017eygiuose; ji \u012fteisino nuosavyb\u0117s teis\u0119 \u012f bet kur\u012f eretik\u0173 \u017eem\u0117se neteis\u0117tai \u012fgyt\u0105 turt\u0105 ir pa\u017ead\u0117jo atleisti visas nuod\u0117mes, jei jie nu\u017eudys bent vien\u0105 eretik\u0105. Ji panaikino visas sutartis, sudarytas valdens\u0173 naudai, \u012fsak\u0117 j\u0173 nami\u0161kiams palikti juos, u\u017edraud\u0117 suteikti jiems bet koki\u0105 pagalb\u0105<\/p>\n\n\n\n

ir \u012fgalino kiekvien\u0105 u\u017evaldyti j\u0173 turt\u0105”*. \u0160is dokumentas ai\u0161kiai atskleid\u017eia dvasi\u0105 to, kuris stov\u0117jo u\u017ekulisiuose. Ten buvo girdimas slibino riaumojimas, o ne Kristaus balsas.<\/p>\n\n\n\n

   [77-78]<\/strong> Popie\u017eijos vadai neatitiko did\u017eiojo Dievo \u012estatymo mato, ta\u010diau pasirinko toki\u0105 norm\u0105, kuri jiems riko ir nutar\u0117 priversti visus prisiderinti, nes tokia buvo j\u0173, Romos vad\u0173, valia. Vyko baisiausios tragedijos. Suged\u0119 ir \u0161ventvagi\u0161ki kunigai ir popie\u017eiai atlikin\u0117jo \u0161\u0117tono darb\u0105. Gailestingumui nebuvo vietos j\u0173 \u0161irdyje. Ta pati dvasia, kuri nukry\u017eiavo Krist\u0173 ir \u017eud\u0117 apa\u0161talus, vald\u0117 kraujo i\u0161tro\u0161kus\u012f Neron\u0105, veik\u0117 ir dabar, kad gal\u0117t\u0173 nu\u0161luoti nuo \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus tuos, kurie myl\u0117jo Diev\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Dievobaimingi \u017emon\u0117s kantriai ir tvirtai pak\u0117l\u0117 ilgus persekiojimus, tuo pagerbdami savo I\u0161gelb\u0117toj\u0105. Nepaisydami kry\u017eiaus \u017eygi\u0173 ir ne\u017emoni\u0161k\u0173 skerdyni\u0173, jie ir toliau si\u0173sdavo savo misionierius skleisti brangi\u0105 ties\u0105. Juos gaud\u0117 ir \u017eud\u0117, ta\u010diau j\u0173 kraujas palaistydavo pas\u0117tas s\u0117klas, kurios subrandindavo vaisi\u0173. Valdensai liudijo Diev\u0105 \u0161imtme\u010dius prie\u0161 Liuterio gimim\u0105. I\u0161bla\u0161kyti po daugel\u012f kra\u0161t\u0173, jie s\u0117jo s\u0117klas Reformacijai, kuri prasid\u0117jo Viklifo laikais, i\u0161sipl\u0117t\u0117 ir sustipr\u0117jo Liuterio laikais. J\u0105 t\u0119s iki paskutin\u0117s dienos tie, kurie pasireng\u0119 visk\u0105 i\u0161kent\u0117ti d\u0117l Dievo \u017dod\u017eio ir J\u0117zaus liudijimo (Aprei\u0161kimo 1, 9).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n


<\/strong><\/p>\n\n\n\n

5. D\u017dONAS VIKLIFAS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

   [79-80]<\/strong> Prie\u0161 Reformacij\u0105 buvo labai ma\u017eai Biblijos egzempliori\u0173, ta\u010diau Dievas neleido, kad Jo \u017dodis visi\u0161kai i\u0161nykt\u0173. Dievo \u017dod\u017eio tiesos negal\u0117jo b\u016bti vis\u0105 laik\u0105 slepiamos. Dievas gal\u0117jo lengvai sutraukyti grandines, surakinusias gyvyb\u0117s \u017dod\u012f, kaip kitados atidar\u0117 kal\u0117jimo duris bei gele\u017einius vartus, kad i\u0161laisvint\u0173 Savo tarnus. \u012evairiose Europos \u0161alyse Dievo Dvasia paragino \u017emones ie\u0161koti tiesos kaip pasl\u0117pto lobio. Apvaizdos vadovaujami, did\u017eiai susidom\u0117j\u0119 jie tyrin\u0117jo \u0160ventojo Ra\u0161to puslapius. Jie nor\u0117jo i\u0161vysti \u0161vies\u0105 bet kuria kaina. Nors jie ne visk\u0105 ai\u0161kiai suprato, bet paj\u0117g\u0117 suvokti taip ilgai sl\u0117pt\u0105 ties\u0105. Kaip dangaus pasiuntiniai jie \u0117jo \u012f priek\u012f. \u017dmon\u0117s steng\u0117si sutraukyti paklydim\u0173 ir prietar\u0173 grandines, kviet\u0117 pakilti ir ginti savo laisv\u0119 melo pavergtuosius.<\/p>\n\n\n\n

   Per \u0161imtme\u010dius Dievo \u017dodis buvo liudijamas kalbomis, kurias mok\u0117jo tik apsi\u0161viet\u0119, i\u0161silavin\u0119 \u017emon\u0117s. I\u0161imtis buvo valden-sai. Ta\u010diau at\u0117jo laikas i\u0161versti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, kad jis pasiekt\u0173 \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 \u017emones, o jie gal\u0117t\u0173 j\u012f tur\u0117ti gimt\u0105ja kalba. Vidurnaktis pra\u0117jo: tamsos valandos pama\u017eu tolo, ir daugelyje \u0161ali\u0173 pasirod\u0117 art\u0117jan\u010dios au\u0161ros \u017eenklai.<\/p>\n\n\n\n

   XIV a. Anglijoje su\u017eibo \u201eRytin\u0117 reformacijos \u017evaig\u017ed\u0117”. D\u017eonas Viklifas buvo reform\u0173 \u0161auklys ne tik Anglijai, bet ir visam krik\u0161\u010dioni\u0161kam pasauliui. Didysis protestas prie\u0161 Rom\u0105, kur\u012f jam buvo leista i\u0161reik\u0161ti, negal\u0117jo b\u016bti nutildytas. Jo kalbos skatino kovoti, o prasid\u0117jusi kova baig\u0117si \u017emoni\u0173, ba\u017eny\u010di\u0173 ir taut\u0173 i\u0161vadavimu.<\/p>\n\n\n\n

   D\u017eonas Viklifas tur\u0117jo humanitarin\u012f i\u0161silavinim\u0105. Vie\u0161paties baim\u0117 buvo jo i\u0161minties prad\u017eia. Koled\u017ee jaunuolis pasi\u017eym\u0117jo nuo\u0161ird\u017eiu pamaldumu, stulbinan\u010diais sugeb\u0117jimais ir didele erudicija. Trok\u0161damas \u017eini\u0173, jis siek\u0117 susipa\u017einti su kiekviena mokslo \u0161aka. Viklifas perprato ir suvok\u0117 scholastin\u0119 filosofij\u0105, ba\u017eny\u010dios kanonus ir civilin\u0119 teis\u0119. V\u0117lesnei jo veiklai labai pravert\u0117 jaunyst\u0117je \u012fgytos \u017einios. Nuodugniai susipa\u017ein\u0119s su spekuliatyvine filosofija, jis sugeb\u0117jo atskleisti jos klaidas, o valstybin\u0117s ir ba\u017enytin\u0117s teis\u0117s studijos pareng\u0117 j\u012f did\u017eiajai kovai u\u017e civilin\u0119 ir tik\u0117jimo laisv\u0119. Jis mok\u0117jo naudotis Dievo \u017dod\u017eio ginklu, buvo i\u0161silavin\u0119s ir gerai suprato scholast\u0173 samprotavimo metodus. Jo talentas, \u017eini\u0173 kraitis ir kruop\u0161tumas peln\u0117 draug\u0173 ir prie\u0161\u0173 pagarb\u0105. Jo \u0161alininkai did\u017eiavosi, kad j\u0173 lyderis buvo \u017eymus tautos protas, o jo prie\u0161ai negal\u0117jo teigti, kad jis yra silpnas ir nemok\u0161a, ir niekinti reformos pagrind\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   [80-81]<\/strong> Dar besimokydamas koled\u017ee D\u017eonas Viklifas prad\u0117jo tyrin\u0117ti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Tais laikais Biblija buvo u\u017era\u0161yta senov\u0117s kalbomis, tik mokyti \u017emon\u0117s gal\u0117jo atrasti tiesos \u0161altin\u012f, kuris buvo neprieinamas bemoksliams. Taip buvo parengtas kelias Viklifo ateities darbui – reformatoriaus darbui. I\u0161simokslin\u0119 \u017emon\u0117s tyrin\u0117jo Dievo \u017dod\u012f ir atrado jame atskleist\u0105 did\u017ei\u0105j\u0105 ties\u0105 apie visiems skirt\u0105 Dievo malon\u0119. Pa\u017ein\u0119 ties\u0105 \u017emon\u0117s steng\u0117si atskleisti j\u0105 kitiems.<\/p>\n\n\n\n

   Kai Viklifo d\u0117mesys nukrypo \u012f \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, jis prad\u0117jo j\u012f kruop\u0161\u010diai tyrin\u0117ti. Atkakliai dirbti D\u017eonas i\u0161moko mokyklose; Jis buvo i\u0161tro\u0161k\u0119s \u017eini\u0173, jo poreikio negal\u0117jo patenkinti nei filosofijos, nei ba\u017eny\u010dios mokslo tyrin\u0117jimas. Dievo \u017dodyje jis rado tai, ko anks\u010diau atkakliai ie\u0161kojo. \u010cia jis su\u017einojo apie I\u0161gelb\u0117jimo Plan\u0105 ir pa\u017eino Krist\u0173 kaip vienintel\u012f Dievo ir \u017emoni\u0173 Tarpinin-k\u0105. Viklifas pasi\u0161vent\u0117 tarnauti Kristui ir nusprend\u0117 skelbti su\u017einotas tiesas.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip ir v\u0117lesni reformatoriai D\u017eonas Viklifas savo darbo prad\u017eioje nenumat\u0117, kuo jis baigsis. Jis ne ty\u010dia stojo prie\u0161 Rom\u0105, ta\u010diau atsidavimas tiesai vert\u0117 \u0161\u012f \u017emog\u0173 prie\u0161intis paklydimams. -Juo ai\u0161kiau Viklifas pasteb\u0117davo popie\u017eijos paklydimus, juo uoliau jis skelb\u0117 Biblijos tiesas. Jis pamat\u0117, kad Roma atsisak\u0117 Dievo \u017dod\u017eio d\u0117l \u017emoni\u0173 papro\u010di\u0173, tod\u0117l be baim\u0117s kaltino dvasininkij\u0105, kad ji atmet\u0117 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, ir reikalavo, kad Biblija b\u016bt\u0173 sugr\u0105\u017einta \u017emon\u0117ms, o jos autoritetas ba\u017eny\u010dioje b\u016bt\u0173 atstatytas. Viklifas buvo gabus ir nuo\u0161irdus mokytojas, i\u0161kalbingas pamokslininkas; jo kasdienis gyvenimas patvirtino skelbiamas tiesas. \u0160ventojo Rasto pa\u017einimas, \u012f\u017evalgus protas, nepriekai\u0161tingas gyvenimas, nepalenkiama dr\u0105sa ir teisingumas u\u017etikrino jam visuotin\u0119 pagarb\u0105 ir pasitik\u0117jim\u0105. Daugelis \u017emoni\u0173 jaut\u0117 nepasitenkinim\u0105 savo tik\u0117jimu, nes mat\u0117 vyraujan\u010dias Romos ba\u017eny\u010dios nedorybes, tod\u0117l jie d\u017eiaugsmingai sveikino Viklifo skelbiamas tiesas. Ta\u010diau popie\u017einink\u0173 vyresnyb\u0117 labai u\u017epyko, kai pamat\u0117, jog \u0161is reformatorius turi didesn\u0119 nei j\u0173 \u012ftak\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   [80-82]<\/strong> D\u017eonas Viklifas \u012f\u017evalgiai atskleisdavo paklydimus ir daugyb\u0119 Romos darom\u0173 piktadarybi\u0173. B\u016bdamas karaliaus r\u016bm\u0173 klebonu, jis dr\u0105siai i\u0161d\u0117st\u0117 savo po\u017ei\u016br\u012f \u012f mokes\u010dius, kuri\u0173 popie\u017eius reikalavo i\u0161 Anglijos monarcho. D\u017eonas ai\u0161kino, kad popie\u017eiaus pasik\u0117sinimas \u012f pasaulietini\u0173 valdov\u0173 vald\u017ei\u0105 prie\u0161tarauja sveikam protui ir Dievo aprei\u0161kimui. Popie\u017eiaus reikalavimai k\u0117l\u0117 didel\u012f pasipiktinim\u0105, tod\u0117l Viklifo mokymas atitiko vyraujan\u010dias nuotaikas. Karalius ir didikai susivienijo. Jie pasiprie\u0161ino popie\u017eiaus diktatui ir atsisak\u0117 mok\u0117ti mokes\u010dius. Taip popie\u017eiaus primatui Anglijoje buvo suduotas gana stiprus sm\u016bgis.<\/p>\n\n\n\n

   Kitas blogis, su kuriuo ilgai ir ry\u017etingai kovojo \u0161is Reformacijos veik\u0117jas, buvo elgetaujan\u010di\u0173 vienuoli\u0173 ordinai. Elgetaujan\u010di\u0173 vienuoli\u0173, kurie ard\u0117 tautos didyb\u0119 ir gerov\u0119, Anglijoje atsirado be galo daug. J\u0173 neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 juto \u016bkis, \u0161vietimas, elgesio normos. Dykin\u0117jantys, elgetaujantys vienuoliai alino \u017emoni\u0173 i\u0161teklius ir menkino naudingo darbo reik\u0161m\u0119. Jaunimas buvo demoralizuojamas. D\u0117l elgetaujan\u010di\u0173 vienuoli\u0173 \u012ftakos daugelis stojo \u012f vienuolynus, nes nor\u0117jo gyventi taip kaip jie. Jaunuoliai, paneigdami t\u0117v\u0173 vait\u0105, palikdavo namus ir prad\u0117davo bast\u016bn\u0173 gyvenim\u0105. Vienas ankstyv\u0173j\u0173 Romos ba\u017eny\u010dios t\u0117v\u0173 parei\u0161k\u0117, kad vienuoli\u0173 \u012fsipareigojimai svarbesni u\u017e s\u016bnaus meil\u0119 ir pareig\u0105: \u201eJeigu tu pamatytum prie savo dur\u0173 slenks\u010dio verkiant\u012f ir dejuojant\u012f t\u0117v\u0105, ar nuog\u0105 savo motinos k\u016bn\u0105, kuri ne\u0161iojo tave po \u0161irdim ir maitino kr\u016btimi, tu privalai sutrypti juos ir skubiai \u017eengti tiesiai pas Krist\u0173”. D\u0117l \u0161io \u201esiaubingo ne\u017emoni\u0161kumo”, taip v\u0117liau \u0161i\u0105 nuostat\u0105 apib\u016bdino Martynas Liuteris, \u201edvelkian\u010dio labiau vilk\u0173 ir tiron\u0173 elgesiu, o ne krik\u0161\u010dioni\u0173 ir \u017dmoni\u0173”, vaik\u0173 \u0161irdys atbuko t\u0117v\u0173 a\u0161aroms*. Taip popie\u017einink\u0173 vyresnyb\u0117 kaip ir senov\u0117s fariziejai Dievo liepim\u0105 pavert\u0117 niekais d\u0117l savojo papro\u010dio. D\u0117l to i\u0161irdavo \u0161eimos, t\u0117vai netekdavo savo vaik\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   [82-83]<\/strong> Net universitet\u0173 studentai susiviliodavo melagingomis vienuoli\u0173 kalbomis ir stodavo \u012f j\u0173 ordinus. V\u0117liau daugelis gail\u0117davosi d\u0117l \u0161io \u017eingsnio, nes pamat\u0117, kad su\u017elugd\u0117 savo gyvenim\u0105 ir suk\u0117l\u0117 t\u0117vams \u0161irdg\u0117l\u0105. Ta\u010diau, patekus \u012f sp\u0105stus, nebuvo \u012fmanoma atgauti laisv\u0119. Daugelis t\u0117v\u0173, bijodami vienuoli\u0173 \u012ftakos, atsisak\u0117 si\u0173sti s\u016bnus \u012f universitetus, tod\u0117l did\u017eiuosiuose mokymo centruose gerokai suma\u017e\u0117jo student\u0173. Mokymo lygis smuko, \u012fsivyravo nemok\u0161i\u0161kumas.<\/p>\n\n\n\n

* Sears Barnas. The Life of Luther. – P. 70, 69.<\/p>\n\n\n\n

   Popie\u017eius suteik\u0117 \u0161iems vienuoliams \u012fgaliojimus klausytis i\u0161pa\u017einties ir atleisti nuod\u0117mes. Tai virto did\u017eiulio blogio \u0161altiniu. Nor\u0117dami kuo daugiau pasipelnyti, vienuoliai buvo pasireng\u0119 nedelsdami atleisti nuod\u0117mes, tod\u0117l \u012f juos kreipdavosi \u012fvair\u016bs nusikalt\u0117liai, suklest\u0117jo baisiausios ydos. Ligoniai ir varg\u0161ai buvo palikti kent\u0117ti, o dovanos, tur\u0117jusios patenkinti j\u0173 reikmes, atitekdavo vienuoliams, kurie grasindami reikalaudavo i\u0161 \u017emoni\u0173 i\u0161maldos ir kaltino bedievi\u0161kumu tuos, kurie neaukodavo vienuoliams. Nepaisant tariamojo neturto, vienuolynai nuolatos lobo, o didingi pastatai ir turtingi stalai dar akivaizd\u017eiau pabr\u0117\u017e\u0117 did\u0117jant\u012f tautos skurd\u0105. Maloniai leisdami laik\u0105, vietoj sav\u0119s rinkti i\u0161maldos jie si\u0173sdavo nei\u0161prususius \u017emones, kurie pasakodavo gudriai i\u0161galvotas pasakas, legendas apie stebuklus ir kvailino jais tikin\u010dius. Vienuoliai k\u0117l\u0117 savo autoritet\u0105, naudodamiesi mini\u0173 prietaringumu. Jie tikino \u017emones, kad j\u0173 religin\u0117 pareiga – pripa\u017einti popie\u017eiaus vir\u0161enyb\u0119, garbinti \u0161ventuosius ir dovanoti vienuoli\u0173 ordinui dovanas, \u2014 pasak j\u0173, taip reikia u\u017esitikrinti viet\u0105’ danguje. [84-85]<\/strong> Mokyti ir pamaldus \u017emon\u0117s berg\u017ed\u017eiai steng\u0117si reformuoti vienuolij\u0173 veikl\u0105. Ta\u010diau Viklifas, b\u016bdamas nepaprastai \u012f\u017evalgus, pakirto pa\u010dias blogio \u0160aknis. Jis paskelb\u0117, kad pati vienuolyn\u0173 sistema klaidinga ir j\u0105 reik\u0117t\u0173 panaikinti. Kilo diskusijos, prasid\u0117jo svarstymai. Daugelis, matydami besibastan\u010dius po \u0161al\u012f ir pardavin\u0117jan\u010dius popie\u017eiaus indulgencijas vienuolius, \u0117m\u0117 abejoti, ar nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105 galima \u012fsigyti u\u017e pinigus. Jie \u0117m\u0117 svarstyti: kad b\u016bt\u0173 atleista, reikia pra\u0161yti Diev\u0105, o ne Romos popie\u017ei\u017325. Daugel\u012f jaudino beribis vienuoli\u0173 godumas. \u017dmon\u0117s kalb\u0117jo, kad \u201evienuoliai ir Romos kunigai baigia mus su\u0117sti kaip v\u0117\u017eys. Dievas turi mus I\u0161gelb\u0117ti, nes kitaip tauta \u017eus”*. Nor\u0117dami nusl\u0117pti savo godum\u0105, elgetaujantys vienuoliai teig\u0117, kad seka I\u0161gelb\u0117tojo pavyzd\u017eiu, nes J\u0117zus ir Jo mokiniai taip pat gyveno i\u0161 \u017emoni\u0173 i\u0161maldos. Toks tvirtinimas atsigr\u0119\u017e\u0117 prie\u0161 juos pa\u010dius, nes daugelis \u017emoni\u0173 prad\u0117jo ie\u0161koti tiesos \u0160ventajame Ra\u0161te, o to ma\u017eiausiai tro\u0161ko Roma. \u017dmoni\u0173 mintys nukrypo \u012f tiesos \u0161altin\u012f, kur\u012f nuo j\u0173 ilgai sl\u0117p\u0117.<\/p>\n\n\n\n

   D\u017eonas Viklifas prad\u0117jo ra\u0161yti ir leisti traktatus, nukreiptus prie\u0161 vienuolius, ta\u010diau per daug nesiv\u0117l\u0117 \u012f gin\u010dus, o nor\u0117jo nukreipti \u017emoni\u0173 mintis \u012f Biblijos moksl\u0105 ir jos Autori\u0173. Viklifas paskelb\u0117, kad atleisti nuod\u0117mes ar atskirti nuo ba\u017eny\u010dios negali nei popie\u017eius nei paprasti kunigai. Joks \u017emogus negali b\u016bti atskirtas nuo ba\u017eny\u010dios, nebent j\u012f pasmerkt\u0173 Dievas. Kitaip Viklifas negal\u0117jo nuversti tos mil\u017eini\u0161kos dvasin\u0117s ir \u017eemi\u0161kos vald\u017eios organizacijos, kuri\u0105 suk\u016br\u0117 popie\u017eius ir kuri buvo \u012fkalinusi milijonus \u017emoni\u0173 siel\u0173 ir k\u016bn\u0173.<\/p>\n\n\n\n

* Merk d’Aubigne J. H. History of the Reformation of the Sixteenth Cen-tuty. – Bk. 17- – Ch. 2.<\/p>\n\n\n\n

   D\u017eonas Viklifas buvo pakviestas ginti Anglijos kar\u016bnos teises nuo Romos pretenzij\u0173. Paskirtas karali\u0161kuoju pasiuntiniu, jis dvejus metus praleido Nyderlanduose, vesdamas derybas su popie\u017eiaus \u012fgaliotiniais. Ten jis bendravo su dvasininkais i\u0161 Pranc\u016bzijos, Italijos, Ispanijos. U\u017esienyje jis su\u017einojo daug \u012fdomi\u0173, bet vie\u0161ai neskelbiam\u0173 dalyk\u0173. Tai labai pravert\u0117 jo tolesnei veiklai. Bendraudamas su popie\u017eiaus r\u016bm\u0173 atstovais, Viklifas suprato tikr\u0105j\u012f ba\u017eny\u010dios hierarchijos b\u016bd\u0105 ir siekius. Sugr\u012f\u017e\u0119s \u012f Anglij\u0105, jis dar ry\u017etingiau skelb\u0117 savo ankstesnius tvirtinimus, jog Romos dievai -tai i\u0161didumas, apgavyst\u0117s ir godumas.<\/p>\n\n\n\n

   [85-86]<\/strong> Viename savo traktat\u0173 apie popie\u017eiaus mokes\u010dius Viklifas pasak\u0117: \u201eJie atima i\u0161 m\u016bs\u0173 \u0161alies pinigus, kurie gal\u0117t\u0173 atitekti vargstantiems. Be to, kiekvienais metais i\u0161 karaliaus i\u017edo i\u0161leid\u017eiama t\u016bkstan\u010diai marki\u017326 sakramentams ir kitiems dvasiniams dalykams; visa tai yra prakeikta simonijos27 erezija, o visas krik\u0161\u010dioni\u0161kasis pasaulis ver\u010diamas jai pritarti ir palaikyti j\u0105. Jeigu m\u016bs\u0173 karalyst\u0117je ir b\u016bt\u0173 kalnai aukso, o nei vienas \u017emogus, i\u0161skyrus i\u0161puikusius pasaulie\u010dius, duokl\u0117s dvasininkams rink\u0117jus, nieko neimt\u0173 i\u0161 \u0161i\u0173 kaln\u0173, tai laikui b\u0117gant auksas vis vien pasibaigt\u0173, nes jie ima i\u0161 m\u016bs\u0173 pinigus, bet nieko neduoda, tik u\u017etraukia Dievo prakeikim\u0105 u\u017e savo simonij\u0105”*.<\/p>\n\n\n\n

   Sugr\u012f\u017e\u0119s \u012f Anglij\u0105, D\u017eonas Viklifas buvo paskirtas \u012f Latervort\u0105. Tai liudijo, kad monarchas buvo nepatenkintas jo kalbomis. Viklifo \u012ftaka buvo juntama ir karaliaus r\u016bmuose, ir tautos gyvenime. ?<\/p>\n\n\n\n

   Popie\u017eius greitai prad\u0117jo grasinti. \u012e Anglij\u0105 buvo nusi\u0173stos trys bul\u0117s. Jos atkeliavo \u012f universitet\u0105, karaliui ir prelatams28 -visos reikalavo imtis staigi\u0173 ir ry\u017eting\u0173 priemoni\u0173, kad nutildyt\u0173 erezijos skelb\u0117j\u0105**. Prie\u0161 pasirodant bul\u0117ms, vyskupai patrauk\u0117 Viklif\u0105 \u012f teism\u0105. Du \u012ftakingiausi kunigaik\u0161\u010diai lyd\u0117jo j\u012f \u012f teism\u0105, o liaudis apsupo pastat\u0105 ir steng\u0117si patekti \u012f vid\u0173. Minia taip i\u0161g\u0105sdino teis\u0117jus, kad teismo procesas buvo laikinai atid\u0117tas, o kaltinamajam leista ramiai i\u0161eiti. Kiek v\u0117liau Eduardas III, kur\u012f prelatai, pasinaudoj\u0119 jo senyvu am\u017eiumi, steng\u0117si nuteikti prie\u0161 reformatori\u0173, mir\u0117, o Viklifo buv\u0119s gyn\u0117jas tapo karalyst\u0117s regentu.<\/p>\n\n\n\n

* Lewisjohn, History of the Life and Sufferings of J. Wiclif. – P. 37.<\/p>\n\n\n\n

** Neander Augustus. General History of the Christian Religion and Church. Period 6. – Sec. 2. – Pt. 1. – Par. 8.<\/p>\n\n\n\n

   [86-87]<\/strong> Pasiekusios Anglij\u0105 bul\u0117s kategori\u0161kai \u012fpareigojo suimti ir nuteisti eretik\u0105. Jos tiesiogiai nurod\u0117 nubausti Viklif\u0105 mirtimi ant lau\u017eo. Atrod\u0117, kad Viklifas greit taps Romos \u012fnir\u0161io auka. Ta\u010diau Tas, Kuris Savo tarnui senov\u0117je pasak\u0117: \u201eNebijok, […] A\u0161 esu tavo skydas” (Prad\u017eios 15, 1), v\u0117l i\u0161ties\u0117 rank\u0105, kad apgint\u0173 Sav\u0105j\u012f tarn\u0105. Mir\u0117 ne reformatorius, o popie\u017eius, kuris steng\u0117si sunaikinti reformatori\u0173. Grigalius XI mir\u0117, o dvasininkai, kurie buvo susirink\u0119 \u012f Viklifo teism\u0105, i\u0161siskirst\u0117.<\/p>\n\n\n\n

   Dievi\u0161koji Apvaizda vadovavo \u012fvykiams taip, kad \u012fsigal\u0117t\u0173 Reformacija. Po popie\u017eiaus Grigaliaus XI mirties buvo i\u0161rinkti du besirungiantys popie\u017eiai30. Dabar jau dvi kovojan\u010dios j\u0117gos, kiekviena teigianti savo neklystamum\u0105, reikalavo paklusti. Viena kviet\u0117 tikin\u010diuosius pad\u0117ti kariauti su kita, si\u0173sdama baisius prakeiksmus prie\u0161ams ir \u017dad\u0117dama atlyg\u012f savo r\u0117m\u0117jams. Tai labai susilpnino popie\u017eiaus vald\u017ei\u0105. Prie\u0161i\u0161kos grupuot\u0117s kariavo tarpusavyje, tod\u0117l Viklifas gal\u0117jo atsip\u016bsti. Popie\u017eiai vienas kit\u0105 da\u017enai prakeikdavo, kaltino b\u016btais ir neb\u016btais nusikaltimais. Buvo i\u0161lieta daug kraujo, nes kiekvienoje pus\u0117je kov\u0117si paprasti \u017emon\u0117s, kurie tenkino prie\u0161taringas vad\u0173 pretenzijas. Nusikaltimai ir paskalos u\u017etvind\u0117 ba\u017eny\u010di\u0105. Tuo metu reformatorius, tyliai pasitrauk\u0119s \u012f Latervorto parapij\u0105, uoliai dirbo, stengdamasis nukreipti \u017emones nuo besivar\u017ean\u010di\u0173 popie\u017ei\u0173 pas J\u0117z\u0173, Ramyb\u0117s Kunigaik\u0161t\u012f.<\/p>\n\n\n\n

    Skilimo prie\u017eastis buvo nesantaika ir sugedimas, jie paruo\u0161\u0117 keli\u0105 Reformacijai ir pad\u0117jo \u017emon\u0117ms suprasti, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo popie\u017eiaus vald\u017eia. Savo traktate \u201eOn the Schism of the Popes” (\u201eApie popie\u017ei\u0173 schizm\u0105”) Viklifas ragino \u017emones pagalvoti, ar \u0160ie du popie\u017eiai buvo neteis\u016bs, kai vienas kit\u0105 vadino antikristu. \u201eDievas, – ra\u0161\u0117 jis, \u2014 negal\u0117jo leisti, kad velnias valdyt\u0173 tik vien\u0105 i\u0161 j\u0173, ta\u010diau […] padalijo juos, kad \u017emon\u0117s Kristaus vardu gal\u0117t\u0173 lengviau nugal\u0117ti juos abu”*.<\/p>\n\n\n\n

* Vaughan H. Life and Opinions of John Wycliffe. – V. 2. – P. 6.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip ir Dievi\u0161kasis Mokytojas, D\u017eonas Viklifas skelb\u0117 Evangelij\u0105 neturtingiems. Nepasitenkin\u0119s \u0161viesos skleidimu vien kukliuose Latervorto parapijos namuose, jis nutar\u0117, kad Evangelija turi pasiekti visas Anglijos dalis. Nor\u0117damas \u012fgyvendinti savo siek\u012f, i\u0160 paprast\u0173, atsidavusi\u0173 Dievui \u017emoni\u0173 jis suorganizavo grup\u0119 pamokslinink\u0173. Tie \u017emon\u0117s myl\u0117jo ties\u0105 ir nor\u0117jo, kad ji kuo pla\u010diau paplist\u0173. \u0160ie vyrai \u0117jo visur: mok\u0117 turgaviet\u0117se, dideli\u0173 miest\u0173 gatv\u0117se ir kaimo takeliuose. Jie ie\u0161kojo pagyvenusi\u0173, sergan\u010di\u0173 bei neturting\u0173 ir skelb\u0117 jiems Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105 apie Dievo malon\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   [87-88]<\/strong> B\u016bdamas Oksfordo universiteto profesoriumi, D\u017eonas Viklifas skelb\u0117 Dievo \u017dod\u012f auditorijose. Jis taip i\u0161tikimai ai\u0161kino studentams ties\u0105, kad net gavo \u201eEvangelijos daktaro” titul\u0105. Ta\u010diau did\u017eiausias jo darbas b\u016bt\u0173 \u0160ventojo Ra\u0161to vertimas \u012f angl\u0173 kalb\u0105. Savo k\u016brinyje \u201eOn the Truth and Meaning of Scripture” (\u201eApie \u0160ventojo Ra\u0161to ties\u0105 ir reik\u0161m\u0119”) jis parei\u0161k\u0117, kad ketina i\u0161versti Biblij\u0105. Tuomet visi Anglijos gyventojai gal\u0117t\u0173 perskaityti apie nuostabius Dievo darbus gimt\u0105ja kalba.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau staiga Viklifo darbas nutr\u016bko. Nors netur\u0117jo n\u0117 \u0161e\u0161iasde\u0161imties met\u0173, bet nepaliaujamas darbas, studijos ir prie\u0161\u0173 puolimai atsiliep\u0117 D\u017eono j\u0117goms, jis be laiko paseno ir sunkiai: susirgo. Si \u017einia labai prad\u017eiugino vienuolius. Dabar jie galvojo, kad reformatorius labai gail\u0117sis, kad kenk\u0117 ba\u017eny\u010diai, tod\u0117l nuskub\u0117jo \u012f jo buvein\u0119 i\u0161klausyti i\u0161pa\u017einties. Keturi\u0173 religini\u0173 ordin\u0173 atstovai ir keturi civiliai pareig\u016bnai susirinko prie mir\u0161tan\u010dio \u017emogaus patalo.<\/p>\n\n\n\n

   -Jau ats\u0117lina mirtis, \u2014 sak\u0117 jie, – prisimink savo kaltes ir<\/p>\n\n\n\n

m\u016bs\u0173 akivaizdoje atsiimk \u017eod\u017eius, kuriais mus \u012f\u017eeidei.<\/p>\n\n\n\n

   Reformatorius klaus\u0117si tyl\u0117damas, po to pamojo tarnui, kad j\u012f pasodint\u0173 lovoje ir, \u012fsmeig\u0119s \u017evilgsn\u012f \u012f \u017emones, kurie lauk\u0117 jo atgailos, tvirtu balsu, kuris taip da\u017enai priversdavo juos sudreb\u0117ti, pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -A\u0161 nemirsiu, a\u0161 gyvensiu ir vis atskleisiu blogus elgetaujan\u010di\u0173<\/p>\n\n\n\n

vienuoli\u0173 poelgius*.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min veik. – Bk. 17. – Ch. 7.<\/p>\n\n\n\n

   [88-89]<\/strong> Nusteb\u0119 ir susig\u0117d\u0119 vienuoliai i\u0161skub\u0117jo i\u0161 kambario.<\/p>\n\n\n\n

 D\u017eono Viklifo \u017eod\u017eiai i\u0161sipild\u0117. Jis gyveno, kad savo t\u0117vynainiams \u012fd\u0117t\u0173 \u012f rankas galingiausi\u0105 i\u0161 vis\u0173 ginkl\u0173 prie\u0161 Rom\u0105 -Biblij\u0105. Tai dangaus priemon\u0117, padedanti i\u0161laisvinti ir \u0161viesti \u017emones, atskleisti jiems Evangelij\u0105. Atliekant \u0161\u012f darb\u0105 reik\u0117jo \u012fveikti daug dideli\u0173 kli\u016b\u010di\u0173. Viklifas jaut\u0117 senatv\u0117s negali\u0105; jis suvok\u0117, kad jam liko gyventi tik keleri metai. Nors mat\u0117 pasiprie\u0161inim\u0105, bet padr\u0105sintas Dievo \u017dod\u017eio pa\u017ead\u0173, jis be baim\u0117s \u0117jo \u012f priek\u012f. Protingas, didel\u0119 gyvenimo patirt\u012f turintis \u017emogus, ypatingai saugomas Dievo Apvaizdos buvo parengtas \u0161iam did\u017eiausiam darbui. Tuo metu, kai visas krik\u0161\u010dioni\u0161kasis pasaulis gyveno sumai\u0161tyje, reformatorius, gyvendamas Latervorto parapijos namuose, nekreip\u0117 d\u0117mesio \u012f aplink siau\u010dian\u010di\u0105 audr\u0105 prad\u0117jo- sava darb\u0105. Pagaliau pirmasis Biblijos vertimas \u012f angl\u0173 kalb\u0105 buvo baigtas. Dievo \u017dodis tapo prieinamas visai Anglijai. Dabar reformatorius nebijojo nei kal\u0117jimo, nei lau\u017eo, nes \u012fd\u0117jo \u012f angl\u0173 rankas \u017eibur\u012f, kurio \u0161viesos niekas neu\u017egesins. I\u0161versdamas Biblij\u0105, jis nutrauk\u0117 nemok\u0161i\u0161kumo ir blogio grandines, i\u0161laisvino ir pak\u0117l\u0117 savo \u0161al\u012f taip, kaip nesugeb\u0117jo nei viena pergal\u0117 m\u016b\u0161io lauke. ?    Tuo metu dar nebuvo \u017einomas spausdinimas, tod\u0117l Biblija gal\u0117jo b\u016bti dauginama tik l\u0117tu ir varginan\u010diu darbu. \u017dmones labai sudomino \u0160i Knyga ir jie nor\u0117jo j\u0105 \u012fsigyti, tod\u0117l daugelis noriai \u012fsijung\u0117 \u012f perra\u0161in\u0117jimo darb\u0105, bet patenkinti paklaus\u0105 buvo sunku. Kai kurie turtingesni pirk\u0117jai nor\u0117jo visos Biblijos, kiti pirko tik atskirus skyrius. Daugeliu atvej\u0173 kelios \u0160eimos susid\u0117davo ir \u012fsigydavo vien\u0105 egzempliori\u0173. Taigi Viklifo Biblija pasiek\u0117 \u017emoni\u0173 namus per trump\u0105 laik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Naujas \u017einojimas i\u0161laisvino \u017emoni\u0173 protus, kuriuos iki tol vald\u0117 popie\u017eiaus mokslas. Dabar Viklifas mok\u0117 \u017eymiausi\u0173 protestantizmo doktrin\u0173 \u2014 i\u0161sigelb\u0117jimo tik\u0117jimu Kristumi doktrinos ir vien tik \u0160ventojo Ra\u0161to teisingumo doktrinos. Jo si\u0173stieji pamokslininkai platino Biblij\u0105 kartu su reformatoriaus ra\u0161tais. Jie dirbo s\u0117kmingai, atnaujint\u0105 tik\u0117jim\u0105 pri\u0117m\u0117 beveik pus\u0117 Anglijos gyventoj\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   [89-90]<\/strong> \u0160ventojo Ra\u0161to pasirodymas i\u0161g\u0105sdino ba\u017eny\u010dios vadovus. Jie tur\u0117jo susidurti su galingesne nei Viklifas galia, prie\u0161 j\u0105 ginklai buvo bej\u0117giai. Tuo metu Anglijoje nebuvo \u012fstatymo, draud\u017eian\u010dio skaityti Biblij\u0105, nes niekada anks\u010diau ji nebuvo i\u0161leista gimt\u0105ja kalba. V\u0117liau tokie \u012fstatymai buvo i\u0161leisti ir j\u0173 buvo grie\u017e\u010diausiai laikomasi. Tuo tarpu, nepaisant kunig\u0173 pastang\u0173, buvo palanki proga skleisti Dievo \u017dod\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Popie\u017einink\u0173 vyresnyb\u0117 v\u0117l prad\u0117jo planuoti, kaip nutildyti reformatori\u0173. Tris kartus i\u0161 eil\u0117s buvo nes\u0117kmingai m\u0117ginta j\u012f nuteisti. Pirm\u0105 kart\u0105 vyskup\u0173 susirinkimas paskelb\u0117 Viklifo rastus ereti\u0161kais ir, patrauk\u0119 jaun\u0105j\u012f karali\u0173 Ri\u010dard\u0105 II \u012f savo pus\u0119, gavo karali\u0161k\u0105j\u012f \u012fsakym\u0105 \u012fkalinti visus, kurie laikysis pasmerktojo<\/p>\n\n\n\n

mokymo.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau Viklifas kreip\u0117si \u012f parlament\u0105. Jis dr\u0105siai kaltino ba\u017eny\u010dios hierarchij\u0105 prie\u0161 tautos taryb\u0105 ir atskleid\u0117 did\u017eiulius piktnaud\u017eiavimus, kuriems pritardavo ba\u017eny\u010dia. Labai \u012ftikinamai jis vaizdavo popie\u017ei\u0173 ydas ir kaltino juos vald\u017eios uzurpavimu. Jo prie\u0161ai \u012fsiuto. Iki tol Viklifo draugai ir r\u0117m\u0117jai nusileisdavo ir paklusdavo, buvo tikimasi, kad ir pats reformatorius, senyvo am\u017eiaus, vieni\u0161as ir be draug\u0173, nusilenks kar\u016bnai ir tiarai31. Bet, nugal\u0117tas buvo ne jis, o popie\u017eininkai. Parlamentas, paveiktas kar\u0161tos Viklifo kalbos, panaikino persekiojimo edikt\u0105, ir reformatorius v\u0117l buvo laisvas.<\/p>\n\n\n\n

   Pagaliau Viklifas buvo patrauktas \u012f teism\u0105 tre\u010di\u0105 kart\u0105. Dabar jis stojo prie\u0161 auk\u0161\u010diausi\u0105j\u012f karalyst\u0117s dvasininkijos tribunol\u0105. \u010cia erezijai nebus rodoma jokia malon\u0117. Pagaliau Roma \u0161v\u0119s pergal\u0119, o reformatoriaus veikla bus sustabdyta – taip galvojo popie\u017eininkai. Jei jiems pavykt\u0173 \u012fgyvendinti savo tiksl\u0105, Viklifas but\u0173 priverstas i\u0161si\u017ead\u0117ti savo mokslo arba sudegti ant lau\u017eo.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau D\u017eonas Viklifas nei\u0161si\u017ead\u0117jo, bet ir neapsimetin\u0117jo. Jis dr\u0105siai gyn\u0117 savo mokym\u0105 ir atmet\u0117 puolan\u010di\u0173j\u0173 kaltinimus* Negalvodamas apie save, apie savo pad\u0117t\u012f, nekreipdamas d\u0117mesio \u012f aplinkybes, jis primin\u0117 klausytojams Dievo teism\u0105 ir pasv\u0117r\u0117 j\u0173 sofistines apgavystes am\u017einosios tiesos svarstykl\u0117mis. Sal\u0117je, kurioje vyko teismas, buvo juntama \u0160ventosios Dvasios galia. Dievas taip paveik\u0117 klausytojus, kad, rodos, jie negal\u0117jo pajud\u0117ti i\u0161 vietos. Kaip str\u0117l\u0117s i\u0161 Vie\u0161paties str\u0117lin\u0117s, reformatoriaus \u017eod\u017eiai perv\u0117r\u0117 j\u0173 \u0160irdis. Kaltinim\u0105 erezija Viklifas nukreip\u0117 \u012f pa\u010dius kaltintojus. Kod\u0117l, klaus\u0117 jis, jie dr\u012fsta skleisti savo paklydimus, kod\u0117l, siekdami naudos, naudojasi Dievo malone.<\/p>\n\n\n\n

[90-91]<\/strong> Galiausiai jis pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – Pagalvokite, su kuo j\u016bs kovojate? Su senu \u017emogumi, kuris stovi ant mirties slenks\u010dio? Ne! J\u016bs kovojate su Tiesa, o \u0161i Tiesa yra u\u017e jus stipresn\u0117, ir ji nugal\u0117s jus*. – Tai pasak\u0119s, jis i\u0161\u0117jo i\u0161 susirinkimo, ir n\u0117 vienas prie\u0161as neband\u0117 jo sulaikyti.<\/p>\n\n\n\n

* Wy\/e\/.ATheHistoryofProtestantism.-Bk. 2-Ch. 13.<\/p>\n\n\n\n

   D\u017eono Viklifo darbas buvo beveik atliktas; tiesos v\u0117liava, kuri\u0105 jis taip ilgai ne\u0161\u0117, greitai gal\u0117jo i\u0161kristi i\u0161 jo rankos, ta\u010diau jis dar kart\u0105 tur\u0117jo paliudyti Evangelij\u0105. Ties\u0105 reik\u0117jo paskelbti pa\u010dioje nuod\u0117m\u0117s karalyst\u0117s tvirtov\u0117je. Viklifas buvo patrauktas \u012f teism\u0105 prie\u0161 popie\u017eiaus tribunol\u0105 Romoje, kur taip da\u017enai buvo liejamas \u0161vent\u0173j\u0173 kraujas. Nors jis suvok\u0117 gresiant\u012f pavoj\u0173, bet b\u016bt\u0173 paklus\u0119s i\u0161kvietimui. Tik paraly\u017eiaus priepuolis sukliud\u0117 jo kelion\u0119. Nors Roma negal\u0117jo i\u0161girsti jo balso, bet jis gal\u0117jo perteikti savo \u017eod\u017eius ra\u0161tu. Reformatorius nusiunt\u0117 popie\u017eiui pagarb\u0173, krik\u0161\u010dioni\u0161ka dvasia para\u0161yt\u0105 lai\u0161k\u0105, ta\u010diau jame i\u0161rei\u0161k\u0117 ai\u0161k\u0173 priekai\u0161t\u0105 popie\u017eiaus sosto i\u0161didumui ir dirbtiniam i\u0161kilmingumui.<\/p>\n\n\n\n

   Jis ra\u0161\u0117: \u201eI\u0160 tikr\u0173j\u0173 d\u017eiaugiuosi, gal\u0117damas atverti ir paskelbti kiekvienam \u017emogui tik\u0117jim\u0105, kurio laikausi, o ypa\u010d Romos vyskupui, kuris, kaip a\u0161 manau, yra teisingas ir nuo\u0161irdus, tod\u0117l patvirtins mano tik\u0117jimo pagr\u012fstum\u0105, o jei a\u0161 klystu, nurodys mano paklydimus.<\/p>\n\n\n\n

   Pirmiausia a\u0161 galvoju, kad Kristaus Evangelija yra svarbiausia Dievo \u012estatymo dalis. […] Turint omeny, kad Romos vyskupas yra Kristaus vietininkas \u017eem\u0117je, mano manymu, jam, labiau nei kitiems, tur\u0117t\u0173 galioti Evangelijos \u012estatymas. Kristaus mokini\u0173 didingum\u0105 sudaro ne \u017eemi\u0161kas garbingas vardas ar \u0161lov\u0117, bet siekis kuo tiksliau atitikti Kristaus gyvenim\u0105 ir charakter\u012f. […] Kristus Savo \u017eemi\u0161kame gyvenime buvo neturtingiausias \u017dmogus. Jis atsisak\u0117 \u017eemi\u0161kos garb\u0117s ir vald\u017eios. […]<\/p>\n\n\n\n

   [91-92]<\/strong> Joks nuo\u0161irdus tikintysis neturi sekti nei popie\u017eiumi, nei kitu \u0161ventuoju, nes jie negyvena taip kaip J\u0117zus Kristus. Petras ir Zebediejaus s\u016bn\u016bs, u\u017euot sek\u0119 Kristumi, tro\u0161ko \u017eemi\u0161kos garb\u0117s ir tuo nusi\u017eeng\u0117, tod\u0117l niekas neturi sekti \u0161iuo pavyzd\u017eiu.<\/p>\n\n\n\n

   Popie\u017eius turi palikti \u017eemi\u0161k\u0105 valdym\u0105 pasaulietinei vald\u017eiai, o pats turi mokyti vis\u0105 dvasininkij\u0105, nes taip dar\u0117 Kristus ir Jo mokiniai. Jei suklydau taip kalb\u0117damas, a\u0161 nuolankiai pasiruo\u0161\u0119s priimti bet koki\u0105 bausm\u0119, jei i\u0161kils toks b\u016btinum\u0105, jei gal\u0117\u010diau, atvyk\u010diau pas Romos vyskup\u0105. Ta\u010diau Vie\u0161pats nusprend\u0117 kitaip, ir a\u0161 turiu Dievo klausyti labiau negu \u017emoni\u0173”.<\/p>\n\n\n\n

   Baigdamas jis ra\u0161\u0117: \u201eMelskim\u0117s m\u016bs\u0173 Dievui, kad Jis taip paveikt\u0173 m\u016bs\u0173 popie\u017ei\u0173 Urbon\u0105 VI, jog jis gal\u0117t\u0173 savo gyvenimu ir b\u016bdu kartu su dvasininkija sekti Vie\u0161pa\u010diu J\u0117zumi Kristumi; ir kad jie gal\u0117t\u0173 veiksmingiau mokyti \u017dmones, kurie i\u0161tikimai sekt\u0173 jais    .<\/p>\n\n\n\n

   Taigi Viklifas nurod\u0117 popie\u017eiui ir kardinolams Kristaus nuolankum\u0105 ir kuklum\u0105. Jis parod\u0117 visam krik\u0161\u010dioni\u0161kajam pasauliui skirtum\u0105 tarp j\u0173 ir Dievi\u0161kojo Mokytojo, Kurio atstovais jie d\u0117josi.<\/p>\n\n\n\n

   Jis buvo tikras, kad u\u017e i\u0161tikimyb\u0119 sumok\u0117s gyvybe. Nor\u0117dami j\u012f sunaikinti, karalius, popie\u017eius ir vyskupai susivienijo; buvo akivaizdu, kad jau po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 jis atsidurs ant lau\u017eo. Ta\u010diau jo dr\u0105sa buvo nepalau\u017eiama. Jis klaus\u0117: \u201eKod\u0117l j\u016bs manote, kad kankinio vainikas toli nuo j\u016bs\u0173? Tik prad\u0117kite skelbti Kristaus Evangelij\u0105 i\u0161puikusiems prelatams, ir j\u016bs nei\u0161vengsite mirties. Ar d\u0117l to turiu gyventi ir tyl\u0117ti? […] Niekada! Tekrinta ant man\u0119s sm\u016bgis, a\u0161 laukiu jo”**.<\/p>\n\n\n\n

* Foxejohn. Acts and Monuments. – V. 3- – P. 49, 50.<\/p>\n\n\n\n

** Mede d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 17. – Ch. 8.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau Dievo Apvaizda saugojo Savo tarn\u0105. Vyras, kuris vis\u0105 gyvenim\u0105 dr\u0105siai gyn\u0117 ties\u0105, kasdien rizikavo savo gyvybe, netur\u0117jo tapti savo prie\u0161\u0173 neapykantos auka. D\u017eonas Viklifas niekada nesisl\u0117p\u0117, kad apsisaugot\u0173, jo skydas buvo Vie\u0161pats. Ir dabar, kai jo prie\u0161ai buvo tikri, kad auka j\u0173 rankose, Dievo ranka pasl\u0117p\u0117 j\u012f neprieinamoje vietoje. Ruo\u0161damasis dalyti komunij\u0105 Latervorto ba\u017eny\u010dioje, Viklifas sukniubo ir po kurio laiko mir\u0117.<\/p>\n\n\n\n

   [92-93]<\/strong> Dievas paved\u0117 Viklifui Savo darb\u0105. Jo l\u016bpomis Vie\u0161pats skelb\u0117 tiesos \u017dod\u012f ir saugojo j\u012f, kad \u017emon\u0117s gal\u0117t\u0173 i\u0161girsti. Reformatoriaus gyvyb\u0117 buvo i\u0161saugota, o darbai t\u0119siami tol, kol buvo pad\u0117ti pamatai dideliam Reformacijos darbui.<\/p>\n\n\n\n

   D\u017eonas Viklifas i\u0161\u0117jo i\u0161 Ankstyv\u0173j\u0173 viduram\u017ei\u0173 tamsos. Kai jis klojo reformos pamatus, nebuvo joki\u0173 rast\u0173, kuriais gal\u0117t\u0173 remtis. Pakviestas kaip ir Jonas Krik\u0161tytojas \u012fvykdyti ypating\u0105 u\u017eduot\u012f, jis tapo naujosios eros \u0161aukliu. Ta\u010diau jo pateikta tiesos doktrin\u0173 sistema buvo vieninga ir i\u0161baigta, v\u0117lesni\u0173 laik\u0173 reformatoriai nepralenk\u0117 jo, o kai kurie ir neprilygo. Pamatai buvo pad\u0117ti giliai ir buvo tokie stipr\u016bs, kad pastatytasis ant j\u0173 pastatas stov\u0117jo tvirtai ir nepriekai\u0161tingai. Tiems, kurie \u0117jo po jo, nieko nereik\u0117jo keisti.<\/p>\n\n\n\n

   Galingas jud\u0117jimas, kurio priekyje \u0117jo Viklifas, tur\u0117jo i\u0161vaduoti s\u0105\u017ein\u0119 ir prot\u0105 bei i\u0161laisvinti tautas, Jo i\u0161takos slyp\u0117jo Biblijoje. Ji buvo tas palaimingos srov\u0117s \u0161altinis, kuris gyvyb\u0117s vandeniu tek\u0117jo nuo XIV a. D\u017eonas Viklifas pripa\u017eino \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 ir buvo visi\u0161kai \u012fsitikin\u0119s, kad jis – Dievo valios \u012fkv\u0117ptasis aprei\u0161kimas, tik\u0117jimo taisykl\u0117 ir gyvenimo matas. Reformatorius buvo i\u0161mokytas laikyti Romos ba\u017eny\u010di\u0105 Dievi\u0161kuoju, neabejotinai teisingu autoritetu ir be abejoni\u0173 priimti per t\u016bkstant\u012f met\u0173 sukurt\u0105 moksl\u0105 ir papro\u010dius. Ta\u010diau jis nusisuko nuo viso to, kad paklust\u0173 \u0161ventam Dievo \u017dod\u017eiui \u2014 autoritetingam \u0161altiniui, ir ragino \u017emones j\u012f pripa\u017einti. Viklifas teig\u0117, kad ne ba\u017eny\u010dios \u017eodis, kur\u012f skelbia popie\u017eius, o Dievo balsas, atskleistas Jo \u017dodyje, yra vienintelis autoritetas. Jis ai\u0161kino, kad Biblija tiksliai i\u0161rei\u0161kia Dievo vali\u0105. Be to, tik pati Biblija gali paai\u0161kinti save, tod\u0117l kiekvienas \u017emogus, tyrin\u0117damas j\u0105, gali pats su\u017einoti savo pareigas. Taip jis kreip\u0117 \u017emoni\u0173 mintis nuo popie\u017eiaus ir Romos ba\u017eny\u010dios link Dievo \u017dod\u017eio.<\/p>\n\n\n\n

   [94-95]<\/strong> Viklifas \u2014 vienas did\u017eiausi\u0173 reformatori\u0173. Nedaugelis jo sek\u0117j\u0173 pasi\u017eym\u0117jo tokiu intelekto platumu, minties ai\u0161kumu, sugeb\u0117jo taip tvirtai palaikyti ir dr\u0105siai ginti ties\u0105. Pirmasis reformatorius tyrai gyveno, stropiai mok\u0117si ir dirbo, buvo doras ir s\u0105\u017einingas, siek\u0117 pana\u0161\u0117ti \u012f Krist\u0173 meile ir i\u0161tikimu tarnavimu. Jis tur\u0117jo visas ger\u0105sias savybes ir mok\u0117jo jomis naudotis ir tuomet, kai aplink tvyrojo intelekto tamsa ir moral\u0117s sugedimas.<\/p>\n\n\n\n

   D\u017eono Viklifo charakteris liudija aukl\u0117jan\u010di\u0105 ir kei\u010dian\u010di\u0105 \u0160ventojo Rasto gali\u0105. Tokiu j\u012f padar\u0117 Biblija. Jei stengiam\u0117s suvokti did\u017ei\u0105sias aprei\u0161kimo tiesas, Auk\u0161tybi\u0173 j\u0117gos suteikia mums \u017evalumo ir energijos. Taip lav\u0117ja m\u016bs\u0173 protai, did\u0117ja \u012f\u017evalgumas, tampame paj\u0117g\u016bs priimti reikiamus sprendimus. Biblijos tyrin\u0117jimas kilnina kiekvien\u0105 mint\u012f, jausm\u0105 ir tro\u0161kim\u0105, suteikia tvirtumo ketinimams, dr\u0105sos, kantryb\u0117s, pakelia dvasi\u0105, tobulina charakter\u012f ir apvalo siel\u0105 nuo nuod\u0117mi\u0173. Rimtas ir pagarbus \u0160ventojo Ra\u0161to tyrin\u0117jimas susieja tyrin\u0117tojo prot\u0105 su beribe I\u0161mintimi, pasaulis \u012fgyja kilnesni\u0173 \u017emoni\u0173, pasi\u017eymin\u010di\u0173 guvesniais proto sugeb\u0117jimais. \u201eTavo \u017eod\u017ei\u0173 ai\u0161kinimas ap\u0161vie\u010dia, pamoko \u012f\u017evalgos net nei\u0161man\u0117lius”, – sako psalmi\u0173 giedotojas (Psalmi\u0173 119, 130).<\/p>\n\n\n\n

   Viklifo mokslas spar\u010diai plito. Jo sek\u0117jai, vadinami viklifitais ir lolardais32, ne\u0161dami Evangelijos \u0161vies\u0105 i\u0161rai\u017e\u0117 vis\u0105 Anglij\u0105 ir nukeliavo \u012f kitas \u0160alis. Mirus vadui, pamokslininkai dirbo dar ry\u017etingiau, minios \u017emoni\u0173 susiburdavo j\u0173 pasiklausyti. Tarp atsivertusi\u0173j\u0173 buvo nema\u017eai kilming\u0173 \u017emoni\u0173, jiems pritar\u0117 net karalien\u011733. Daugelyje viet\u0173 pasikeit\u0117 \u017emoni\u0173 gyvenimo b\u016bdas, o stabmeldi\u0161ki katalikyb\u0117s simboliai buvo pa\u0161alinti i\u0161 ba\u017eny\u010di\u0173. Ta\u010diau greitai negailestinga persekiojim\u0173 banga u\u017egriuvo tuos, kurie dr\u012fso pripa\u017einti Biblij\u0105 savo vadovu. Anglijos monarchai, siekiantys Romos pagalba sustiprinti savo vald\u017ei\u0105, nedvejodami paaukojo reformatorius. Pirm\u0105 kart\u0105 Anglijos istorijoje Evangelijos skelb\u0117jai buvo pasmerkti mirti ant lau\u017eo. Kankiniai buvo \u017dudomi vienas po kito. Persekiojami, paskelbti u\u017e \u012fstatymo ribos, tankinami tiesos gyn\u0117jai gal\u0117jo i\u0161sakyti savo skausm\u0105 tik galybi\u0173 Vie\u0161pa\u010diui. Gaudomi kaip ba\u017eny\u010dios prie\u0161ai ir karalyst\u0117s i\u0161davikai, jie t\u0119s\u0117 savo darb\u0105 slaptose vietose, rasdami prieglobst\u012f kukliuose neturting\u0173j\u0173 namuose, o da\u017enai slapstydamiesi net urvuose ir olose.<\/p>\n\n\n\n

   [95-96]<\/strong> Nepaisydamas persekiotoj\u0173 \u012fnir\u0161io, ramus, nuo\u0161irdus, rimtas ir kantrus protesto balsas buvo nukreiptas prie\u0161 religin\u012f pagedim\u0105 ir jo aidas buvo girdimas per am\u017eius. To meto krik\u0161\u010dionys \u017einojo ties\u0105 tik i\u0161 dalies, ta\u010diau jie i\u0161moko myl\u0117ti ir paklusti Dievo \u017dod\u017eiui bei kantriai u\u017e j\u012f kent\u0117jo. Kaip ir apa\u0161tal\u0173 laikais, daugelis paaukojo savo \u017eemi\u0161k\u0105j\u012f turt\u0105 d\u0117l Kristaus. Tie, kurie gal\u0117jo gyventi savo namuose, maloniai dalijosi pastoge su persekiojamais broliais, o kai patys b\u016bdavo i\u0161tremiami, nuolankiai priimdavo tremtinio dali\u0105. Tiesa, t\u016bkstan\u010diai, i\u0161g\u0105sdinti persekiotoj\u0173 \u012ft\u016b\u017eio, i\u0161sipirkdavo laisv\u0119. Jie paaukodavo savo tik\u0117jim\u0105 ir i\u0161eidavo i\u0161 kal\u0117jim\u0173 apsireng\u0119 atgailautoj\u0173 r\u016bbais, kad parodyt\u0173 savo i\u0161si\u017ead\u0117jim\u0105. Ta\u010diau daugelis – ir kilmingieji, ir paprasti \u017emon\u0117s – be baim\u0117s liudijo ties\u0105 po\u017eemi\u0173 kal\u0117jim\u0173 cel\u0117se, lolard\u0173 bok\u0161tuose, buvo kankinami ir deginami, bet d\u017eiaug\u0117si es\u0105 verti dalyvauti Jo kan\u010diose.<\/p>\n\n\n\n

   Popie\u017eininkams nepasisek\u0117 atsikratyti D\u017eono Viklifo iki jo mirties, bet ir po mirties jis nedav\u0117 jiems ramyb\u0117s. Konstanco Visuotinis ba\u017eny\u010dios susirinkimas nutar\u0117 daugiau nei keturiasde\u0161imt met\u0173 po Viklifo mirties i\u0161kasti jo kaulus ir vie\u0161ai sudeginti, o pelenus i\u0161barstyti \u012f \u0160alia tekant\u012f upel\u012f. \u201eSis upelis, – sako senas ra\u0161ytojas, -nuplukd\u0117 jo pelenus \u012f Aivon\u0105, Aivonas – \u012f Severn\u0105, Severnas – \u012f j\u016br\u0105, o toliau – \u012f did\u017eiausius vandenynus. Taigi D\u017eono Viklifo pelenai tapo jo mokymo, kuris paplito visame pasaulyje, simboliu”*. Jo prie\u0161ai net nesuvok\u0117 savo piktavali\u0161ko poelgio reik\u0161m\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

   D\u017eono Viklifo darb\u0173 d\u0117ka Janas Husas i\u0161 Bohemijos35 atskleid\u0117 daug katalikyb\u0117s paklydim\u0173 ir prad\u0117jo reformatoriaus veikl\u0105. Taip \u0160iose dviejose \u0161alyse, esan\u010diose toli viena nuo kitos, buvo pas\u0117ta tiesos s\u0117kla. I\u0161 Bohemijos mokslas paplito po kitas \u0161alis. \u017dmoni\u0173 mintys buvo nukreiptos \\ seniai u\u017emir\u0161t\u0105 Dievo \u017dod\u012f. Dievo ranka ruo\u0161\u0117 keli\u0105 Did\u017eiajai Reformacijai.<\/p>\n\n\n\n

* Fuller T. Church History of Britain. – Bk. 4. – Sec. 2. – Far. 54.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n


<\/strong><\/p>\n\n\n\n

6. HUSAS IR JERONIMAS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

   [97-98]<\/strong> Bohemijoje Evangelija pasklido IX am\u017eiuje. \u0160ventasis Ra\u0161tas buvo i\u0161verstas, ir pamaldos buvo laikomos tautos kalba36. Ta\u010diau \u012fsigalint popie\u017eijai, Dievo \u017dodis buvo nustumtas \u012f \u0161al\u012f, ‘Grigalius VII, kuris pats \u0117m\u0117si pa\u017eeminti karali\u0173 i\u0161didum\u0105, taip pat ry\u017etingai siek\u0117 pavergti ir taut\u0105, tod\u0117l i\u0161leido bul\u0119, draud\u017eian\u010di\u0105 laikyti pamaldas \u010dek\u0173 kalba. Popie\u017eius paskelb\u0117: \u201eVisagaliui b\u016bt\u0173 malonu, kad Jis but\u0173 garbinamas ne\u017einoma kalba; daug erezij\u0173 ir blogio atsirado d\u0117l \u0160ios taisykl\u0117s nesilaikymo”*. Taigi Roma nusprend\u0117, kad Dievo \u017dod\u017eio \u0161viesa turi b\u016bti u\u017egesinta. \u017dmon\u0117s liko tamsoje. Ta\u010diau Dangus rado kit\u0105 keli\u0105 Ba\u017eny\u010diai palaikyti. Daug valdens\u0173 ir albigie\u010di\u0173, i\u0161varyt\u0173 i\u0161 savo nam\u0173 Pranc\u016bzijoje ir Italijoje, atvyko \u012f Bohemij\u0105. Nors jie nedr\u012fso mokyti atvirai, bet uoliai dirbo slapta. Taip per am\u017eius buvo i\u0161saugotas tikrasis tik\u0117jimas.<\/p>\n\n\n\n

* WylieJ. A. The History of Protestantism. – Bk. 3. – Ch. 1.<\/p>\n\n\n\n

   Dar iki Jano Huso veiklos Bohemijoje buvo \u017emoni\u0173, kurie atvirai smerk\u0117 ba\u017eny\u010dios sugedim\u0105 ir palaid\u0105 \u017emoni\u0173 gyvenim\u010537. J\u0173 darbas suk\u0117l\u0117 visuomen\u0117s susidom\u0117jim\u0105. Ba\u017eny\u010dios vyresnyb\u0117 sunerimo, prasid\u0117jo Evangelijos skelb\u0117j\u0173 persekiojimas. Tod\u0117l \u017emon\u0117s rinkosi pamaldoms mi\u0161kuose ir kalnuose, o kareiviai juos med\u017eiojo ir \u017eud\u0117 kaip laukinius \u017ev\u0117ris. Po kurio laiko buvo paskelbta, kad tie, kurie nesilaiko Romos ba\u017eny\u010dios tik\u0117jimo, turi b\u016bti deginami. Ta\u010diau krik\u0161\u010dionys atiduodami gyvyb\u0119, tik\u0117josi, kad j\u0173 darbas nenueis veltui. Vienas t\u0173, kurie \u201emok\u0117, kad i\u0161gelb\u0117jimas pasiekiamas vien tik\u0117jimu nukry\u017eiuotu I\u0161gelb\u0117toju”, mirdamas parei\u0161k\u0117: \u201eTiesos prie\u0161\u0173 \u012fnir\u0161is dabar turi persvar\u0105 prie\u0161 mus, bet taip nebus vis\u0105 laik\u0105; i\u0161 paprast\u0173 \u017emoni\u0173 atsiras vienas<\/p>\n\n\n\n

be kardo ir vald\u017eios, ir prie\u0161ai nesugeb\u0117s jo nugal\u0117ti”*. Martyno Liuterio laikas dar nebuvo at\u0117j\u0119s, ta\u010diau pasirod\u0117 vyras, kurio liudijimas prie\u0161 Rom\u0105 i\u0161judino tautas.<\/p>\n\n\n\n

* Wylie. Min. veik. – Bk. 3. – Ch. 1.<\/p>\n\n\n\n

   [98-99]<\/strong> Janas Husas buvo kil\u0119s i\u0161 paprast\u0173 \u017emoni\u0173 ir, mirus t\u0117vui, anksti liko na\u0161lai\u010diu. Jo religinga motina man\u0117, kad s\u016bnui reikia mokslo ir Dievo baim\u0117s pajutimo, tod\u0117l siek\u0117 u\u017etikrinti jam \u0161\u012f palikim\u0105. Janas mok\u0117si provincijos mokykloje, po to i\u0161vyko \u012f Prahos universitet\u0105, kur buvo priimtas labdaros stipendininku. Neturtinga motina palyd\u0117jo j\u012f \u012f Prah\u0105. Ji netur\u0117jo \u017eemi\u0161k\u0173j\u0173 turt\u0173, kuriuos gal\u0117t\u0173 duoti s\u016bnui. Kai jie priart\u0117jo prie did\u017eiojo miesto, ji atsiklaup\u0117 prie likusio be t\u0117vo jaunuolio, ir maldavo Dangi\u0161kojo T\u0117vo palaiminti jos vaik\u0105. Tuo metu motina ne\u012fsivaizdavo, kaip bus atsakyta \u012f jos mald\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Universitete Janas Husas greitai i\u0161siskyr\u0117 nepailstamu uolumu ir greita pa\u017eanga, o jo nepriekai\u0161tingas gyvenimas, romumas ir draugi\u0161kumas peln\u0117 visuotin\u0119 pagarb\u0105. Jis nuo\u0161ird\u017eiai laik\u0117 Romos ba\u017eny\u010di\u0105 tikr\u0105ja ba\u017eny\u010dia ir i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 siek\u0117 jos dvasinio palaiminimo. Metini\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 proga jis atliko i\u0161pa\u017eint\u012f, sumok\u0117jo paskutines monetas i\u0161 savo skurd\u017ei\u0173 atsarg\u0173 ir prisijung\u0117 prie procesijos, kad gal\u0117t\u0173 gauti \u017ead\u0117t\u0105j\u012f nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105. Baig\u0119s universitet\u0105, jis buvo \u012f\u0161ventintas kunigu, netrukus buvo paauk\u0161tintas – paskirtas karaliaus r\u016bm\u0173 kapelionu. Kiek v\u0117liau tapo universiteto, kuriame mok\u0117si, profesoriumi, po to rektoriumi. Per kelerius metus kuklus studentas, tapo \u0161alies pasidid\u017eiavimu, o jo vardas tapo \u017einomas visoje Europoje.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau reform\u0105 Husas prad\u0117jo kitoje srityje. Pra\u0117jus keleriems metams po \u012f\u0161ventinimo, jis buvo paskirtas Betliejaus koply\u010dios pamokslininku. \u0160ios koply\u010dios \u012fk\u016br\u0117jai man\u0117, kad svarbu skelbti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 \u017emon\u0117ms suprantama kalba. Nepaisant Romos pasiprie\u0161inimo \u0161iai praktikai, Bohemijoje Dievo \u017dodis vis dar buvo skelbiamas vietos kalba. Ta\u010diau Biblija buvo ma\u017eai \u017einoma. Blogiausios ydos vyravo \u012fvairiuose \u017emoni\u0173 luomuose. Remdamasis<\/p>\n\n\n\n

Dievo \u017dod\u017eiu, Janas Husas negailestingai smerk\u0117 blog\u012f, kad \u012fgyvendint\u0173 tiesos ir tyrumo principus.<\/p>\n\n\n\n

   [99-100] <\/strong>Prahos gyventojas Jeronimas, kuris v\u0117liau artimai bendravo su Husu, gr\u012f\u017edamas i\u0161 Anglijos atsive\u017e\u0117 D\u017eono Viklifo ra\u0161tus. Atsivertusi Anglijos karalien\u0117 buvo Bohemijos kunigaik\u0161tyt\u0117, tod\u0117l reformos darbai pla\u010diai paplito jos gimtojoje \u0161alyje. \u0160iuos ra\u0161tus Husas skait\u0117 labai susidom\u0117j\u0119s. Jis man\u0117, kad j\u0173 autorius buvo tikras krik\u0161\u010dionis, tod\u0117l buvo link\u0119s palankiai vertinti skelbiamas reformas. Neju\u010dia Janas Husas \u012f\u017eeng\u0117 \u012f keli\u0105, kuris tolino j\u012f nuo Romos.<\/p>\n\n\n\n

   Tuo metu \u012f Prah\u0105 i\u0161 Anglijos atvyko du keliautojai pri\u0117m\u0119 Evangelijos \u0161vies\u0105 ir pasiry\u017e\u0119 skleisti j\u0105 svetimose \u0161alyse. Prad\u0117j\u0119 atvirai kalb\u0117ti prie\u0161 popie\u017eiaus vir\u0161enyb\u0119, jie buvo greitai nutildyti. Nenor\u0117dami atsisakyti sav\u0173 sieki\u0173, \u017emon\u0117s rado kit\u0105 i\u0161eit\u012f. B\u016bdami ne tik pamokslininkai, bet ir menininkai, jie panaudojo savo sugeb\u0117jimus. Jie nutap\u0117 du paveikslus. Viename pavaizdavo Krist\u0173, \u012f\u017eengiant\u012f \u012f Jeruzal\u0119, Kuris romus, […] joja ant asil\u0117s (Mato 21, 5), o i\u0161 paskos seka basi, apdriskusiais kelion\u0117s drabu\u017eiais Jo mokiniai. Kitas paveikslas vaizdavo popie\u017eiaus procesij\u0105: popie\u017eius, pasipuo\u0161\u0119s brangiais r\u016bbais ir triguba kar\u016bna, joja \u017eirgu, papuo\u0161tu brangenyb\u0117mis, lydimas trimitinink\u0173, o i\u0161 paskos seka puo\u0161niai apsireng\u0119 kardinolai ir prelatai.<\/p>\n\n\n\n

   Sis \u201epamokslas” patrauk\u0117 vis\u0173 \u017emoni\u0173 d\u0117mes\u012f. Minios at\u0117jo pasi\u017ei\u016br\u0117ti paveiksl\u0173. Visi gal\u0117jo suprasti pamok\u0105, o daugel\u012f sukr\u0117t\u0117 kontrastas tarp Kristaus, Mokytojo, romumo bei kuklumo ir popie\u017eiaus, Jo tarno, i\u0161didumo ir aroganti\u0161kumo. Prahoje kilo didelis s\u0105my\u0161is, o svetim\u0161aliai tur\u0117jo skubiai i\u0161vykti, ta\u010diau j\u0173 pamoka nebuvo u\u017emir\u0161ta. Janui Husui paveikslai padar\u0117 didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f. Jie paskatino j\u012f atid\u017eiai tyrin\u0117ti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 ir D\u017eono Viklifo ra\u0161tus. Nors Husas dar nebuvo pasiruo\u0161\u0119s priimti vis\u0173 Viklifo skelbiam\u0173 reform\u0173, bet ai\u0161kiai pamat\u0117 tikr\u0105j\u012f popie\u017eyst\u0117s veid\u0105 ir pasmerk\u0117 ba\u017eny\u010dios hierarchijos i\u0161didum\u0105, garb\u0117s tro\u0161kim\u0105 ir sugedim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161 Bohemijos \u0161viesa pasklido \u012f Vokietij\u0105, nes bruzd\u0117jimai Prahos universitete privert\u0117 pasitraukti namo \u0161imtus vokie\u010di\u0173 student\u0173. Daugelis j\u0173 pirm\u0105 kart\u0105 susipa\u017eino su Biblija, o gr\u012f\u017e\u0119 platino Evangelij\u0105 t\u0117vyn\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

   [100-101]<\/strong> \u017dinios apie \u012fvykius Prahoje pasiek\u0117 Rom\u0105, Janas Husas buvo pakviestas atvykti pas popie\u017ei\u0173. Paklusti \u2014 rei\u0161k\u0117 atsisveikinti su gyvybe. Bohemijos karalius ir karalien\u0117, diduomen\u0117s atstovai ir vyriausyb\u0117s pareig\u016bnai susivienijo, pra\u0161ydami popie\u017eiaus, kad Husui b\u016bt\u0173 leista likti Prahoje ir atsakyti Romai per atstov\u0105. Atmet\u0119s \u0160\u012f pra\u0161ym\u0105, popie\u017eius prad\u0117jo teism\u0105, pripa\u017eino Hus\u0105 kaltu, o po to paskelb\u0117 Prahos miestui interdikt\u010535.<\/p>\n\n\n\n

   Tais laikais toks nuosprendis keldavo didel\u0119 panik\u0105. Po interdikto paskelbimo sek\u0119 veiksmai tur\u0117jo sukelti \u017emon\u0117ms baim\u0119. Juk mas\u0117s pri\u0117m\u0117 popie\u017ei\u0173 kaip paties Dievo atstov\u0105, laikant\u012f rankose dangaus ir pragaro raktus ir turint\u012f gali\u0105 teisti tiek \u017eem\u0117je, riek danguje. Buvo tikima, kad dangaus vartai u\u017esitrenkia kra\u0161tui, kuriam paskelbtas interdiktas. Kol popie\u017eiaus malon\u0117 nenuims ba\u017enytinio prakeikimo, mirusieji negal\u0117s patekti \u012f palaimos buvein\u0119. \u0160i\u0105 baisi\u0105 nelaim\u0119 liudija sustabdytos religin\u0117s apeigos, u\u017edarytos ba\u017eny\u010dios. Sutuoktuv\u0117s buvo atliekamos \u0160ventoriuje. Mirusieji, kuri\u0173 nebuvo galima laidoti pa\u0161ventintoje \u017eem\u0117je, buvo laidojami be joki\u0173 apeig\u0173 laukuose ar grioviuose. Tokiomis priemon\u0117mis, kurios veik\u0117 vaizduot\u0119, Roma band\u0117 u\u017evaldyti \u017emoni\u0173 protus ir \u0161irdis.<\/p>\n\n\n\n

   Praha \u0160urmuliavo. Dauguma kaltino Jan\u0105 Hus\u0105, paskelb\u0117 j\u012f vis\u0173 nelaimi\u0173 prie\u017eastimi ir reikalavo i\u0161duoti j\u012f Romos teismui. Nor\u0117damas, kad audra nurimt\u0173, reformatorius pasitrauk\u0117 \u012f savo gimt\u0105j\u012f kaim\u0105. Draugams, kuriuos paliko Prahoje, jis ras\u0117: \u201eA\u0161 pasitraukiau i\u0161 j\u016bs\u0173 tarpo sekdamas J\u0117zaus Kristaus nurodymu ir pavyzd\u017eiu, kad neduo\u010diau galimyb\u0117s piktavaliams u\u017esitraukti am\u017einojo pasmerkimo, kad netap\u010diau pamald\u017ei\u0173j\u0173 sielvarto prie\u017eastimi ir jie neb\u016bt\u0173 persekiojami. A\u0161 laikinai pasitraukiau, nes suprantu, kad nedori kunigai gali ilgam u\u017edrausti skleisti jums Dievo \u017dod\u012f; ta\u010diau nepalikau j\u016bs\u0173, kad j\u016bs i\u0161si\u017ead\u0117tum\u0117te Dievo tiesos, d\u0117l kurios su Dievo pagalba a\u0161 pasiruo\u0161\u0119s mirti”*. Husas t\u0119s\u0117 darb\u0105 ir keliavo po kaimynines apylinkes, sakydamas trok\u0161tan\u010dioms minioms pamokslus. Popie\u017eiaus bandymai u\u017egniau\u017eti Tiesos \u017dod\u012f, prisid\u0117jo prie to, kad jis dar labiau pasklido. Mes juk nieko negalime prie\u0161 ties\u0105, bet tiktai u\u017e ties\u0105 (2 Korintie\u010diams 13, 8).<\/p>\n\n\n\n

* Bonnechose E. The Reformers Before the Reformation. – V. 1. – P. 87.<\/p>\n\n\n\n

   [101-103]<\/strong> \u201e\u0160iuo gyvenimo tarpsniu Jano Huso mintyse vyko skausminga kova. Nors ba\u017eny\u010dia steng\u0117si j\u012f su\u017elugdyti, bet jis pripa\u017eino jos autoritet\u0105. Romos ba\u017eny\u010dia jam vis dar buvo Kristaus nuotaka, o popie\u017eius \u2014 Dievo atstovas ir vietininkas. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 Janas Husas kovojo su pasekm\u0117mis, bet nesigilino \u012f prie\u017eastis, kurios jas suk\u0117l\u0117. Vyko \u012fnirtinga \u012fsitikinim\u0173 ir s\u0105\u017ein\u0117s kova. Jei vald\u017eia teis\u0117ta ir neklystanti, kaip jis man\u0117, kod\u0117l jis taip atkakliai steng\u0117si jai nepaklusti. Kod\u0117l jam atrod\u0117, kad paklus\u0119s nusid\u0117s, juk jis paklus neklystan\u010diai ba\u017eny\u010diai? Tai buvo problema, kurios jis negal\u0117jo i\u0161spr\u0119sti, tai buvo abejon\u0117, kuri j\u012f kankino kasdien. Jis padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad tai, kas buvo atsitik\u0119 anks\u010diau, I\u0161gelb\u0117tojo laikais, nutiko dabar: ba\u017eny\u010dios kunigai tapo nedorais \u017emon\u0117mis ir panaudojo teis\u0117t\u0105 vald\u017ei\u0105 neteis\u0117tiems tikslams. Tod\u0117l jis apsisprend\u0117 ir prad\u0117jo mokyti kitus, kad \u0160ventojo Ra\u0161to priesakai, priimti protu, turi vadovauti s\u0105\u017einei. Kitaip tariant, Dievas, kalbantis per \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, o ne ba\u017eny\u010dia, kalbanti per dvasininkij\u0105, turi b\u016bti vienintelis patikimas vadovas”*.<\/p>\n\n\n\n

* Wyiie. Min. veik. – Bk. 3. – Ch. 2.<\/p>\n\n\n\n

   Kai po kurio laiko sujudimas Prahoje nusl\u016bgo, Husas gr\u012f\u017eo \u012f Betliejaus koply\u010di\u0105 ir uoliai skelb\u0117 Dievo \u017dod\u012f. Jo prie\u0161ai buvo aktyv\u016bs ir galingi, ta\u010diau karalien\u0117 ir daugelis didik\u0173 buvo jo draugai, be to, j\u012f palaik\u0117 liaudis. Lygindami jo tyr\u0105 ir kiln\u0173 moksl\u0105 bei \u0161vent\u0105 gyvenim\u0105 su i\u0161kreiptu Romos ba\u017eny\u010dios mokslu ir dvasinink\u0173 godumu bei i\u0161tvirkimu, daugelis laik\u0117 garbe b\u016bti jo pus\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

   Iki tol Husas dirbo vienas, ta\u010diau dabar prie reformos darbo prisijung\u0117 Jeronimas, kuris, b\u016bdamas Anglijoje, pri\u0117m\u0117 D\u017eono Viklifo moksl\u0105. V\u0117liau j\u0173 gyvenimas susipyn\u0117, j\u0173 nei\u0161skyr\u0117 net<\/p>\n\n\n\n

mirtis. Talentas, i\u0161kalba ir erudicija \u2014 dovanos, kurios peln\u0117 jam palankum\u0105, \u2014 tai i\u0161skirtiniai Jeronimo bruo\u017eai. Ta\u010diau savyb\u0117s, kurios nusako charakterio tvirtum\u0105, labiau i\u0161ry\u0161k\u0117jo Huso charakteryje. Jo ram\u016bs sprendimai pad\u0117davo pa\u017eaboti impulsyv\u0173 Jeronimo b\u016bd\u0105. Jeronimas nuolankiai pripa\u017eindavo savo draugo prana\u0161um\u0105 ir klausydavo jo patarim\u0173. Drauge vykdoma j\u0173 reforma greitai plito.<\/p>\n\n\n\n

   [103-104]<\/strong> Dievas ry\u0161kia \u0161viesa ap\u0161viet\u0117 i\u0161rinkt\u0173j\u0173 \u017dmoni\u0173 protus ir atskleid\u0117 jiems daugel\u012f Romos paklydim\u0173. Ta\u010diau jie negavo visos \u0161viesos, kuri tur\u0117jo b\u016bti duota pasauliui. Dievo tarnai ved\u0117 \u017dmones i\u0161 katalikyb\u0117s tamsos, bet jiems teko susidurti su daugybe dideli\u0173 kli\u016b\u010di\u0173. Jis ved\u0117 juos pama\u017eu, atskleisdavo jiems tiek, kiek jie gal\u0117jo suprasti. Jie neb\u016bt\u0173 paj\u0117g\u0119 priimti visos \u0161viesos i\u0160 karto. Kaip ry\u0161k\u016bs vidurdienio saul\u0117s spinduliai apakina tuos, kurie ilgai gyvena tamsoje, taip visa \u0161viesa but\u0173 privertusi juos nusisukti. Tod\u0117l Vie\u0161pats atskleid\u0117 \u0161iems vyrams \u0161vies\u0105 pama\u017eu. Kiekvien\u0105 am\u017ei\u0173 atsirasdavo vis nauji i\u0161tikimi darbuotojai, kurie ved\u0117 \u017emones toliau reformacijos keliu.<\/p>\n\n\n\n

   Ba\u017eny\u010dios skilimas t\u0119s\u0117si. Dabar net trys popie\u017eiai kovojo d\u0117l vald\u017eios40, o j\u0173 kova u\u017epild\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f pasaul\u012f nusikaltimais ir s\u0105my\u0161iu. Nepasitenkindami \u017eodiniais prakeiksmais, jie grieb\u0117si \u017eemi\u0161kesni\u0173 kovos b\u016bd\u0173. Kiekvienas steng\u0117si \u012fsigyti ginkl\u0173 ir nusisamdyti kuo daugiau kareivi\u0173. Tam reik\u0117jo pinig\u0173, o norint j\u0173 gauti, buvo pardavin\u0117jamos ba\u017enytin\u0117s pareigos, teis\u0117s rinkti mokes\u010dius ir ba\u017eny\u010dios palaiminimai. Vyresni\u0173j\u0173 pavyzd\u017eiu sek\u0117 \u017eemesnieji dvasininkai, jie \u0117m\u0117si simonijos41 ir kovojo tarpusavyje, kad sutramdyt\u0173 prie\u0161us ir sustiprint\u0173 savo gali\u0105. Janas Husas kasdien vis dr\u0105siau pasisak\u0117 prie\u0161 pasibjaur\u0117tinus dalykus, kurie buvo daromi religijos vardu, o liaudis atvirai kaltino Romos vyresnyb\u0119 d\u0117l vis\u0173 varg\u0173, kurie u\u017egriuvo krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f pasaul\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Atrod\u0117, kad Praha v\u0117l stov\u0117jo ant kruvino konflikto slenks\u010dio. Dabar Dievo tarnas buvo apkaltintas taip pat kaip tas, kuris daro sumi\u0161im\u0105 Izraelyje (\u017er. 1 Karali\u0173 18, 17). Miestui v\u0117l buvo paskelbtas interdiktas, Husas v\u0117l pasitrauk\u0117 \u012f savo gimt\u0105j\u012f kaim\u0105. Nutilo i\u0161tikimojo liudytojo balsas, skamb\u0117j\u0119s i\u0161 mylimos Betliejaus koply\u010dios. Prie\u0161 patvirtindamas savo i\u0161tikimyb\u0119 tiesai ir atiduodamas u\u017e tai gyvyb\u0119, jis tur\u0117jo prabilti nuo auk\u0161tesn\u0117s trib\u016bnos visiems krik\u0161\u010dionims.<\/p>\n\n\n\n

   [104-105]<\/strong> Kad Europoje b\u016bt\u0173 u\u017ekirstas kelias vyraujan\u010diam blogiui, Konstance buvo su\u0161auktas Visuotinis ba\u017eny\u010dios susirinkimas. Imperatoriaus Zigmanto valia j\u012f sukviet\u0117 vienas i\u0161 trij\u0173 popie\u017ei\u0173 var\u017eov\u0173 Jonas XXIII. Nors jam nelabai patiko toks sprendimas, nes jo gyvenim\u0105 ir politik\u0105 da\u017enai kritikavo net paged\u0119 prelatai, bet jis nedr\u012fso prie\u0161intis Zigmanto valiai42.<\/p>\n\n\n\n

   Ba\u017eny\u010dios susirinkimas tur\u0117jo \u012fveikti skilim\u0105 ir i\u0161gyvendinti erezij\u0105. \u012e susirinkim\u0105 tur\u0117jo atvykti du popie\u017eiai ir naujojo mokslo vyriausias propaguotojas Janas Husas. Pirmieji, r\u016bpindamiesi savo saugumu, patys neatvyko, bet atsiunt\u0117 savo atstovus. Popie\u017eius Jonas XXIII, nors ir buvo \u0161io susirinkimo oficialusis iniciatorius, taip pat atvyko nuog\u0105staudamas, nes nujaut\u0117, kad imperatorius slapta trok\u0161ta j\u012f nuversti. Popie\u017eius bijojo, kad reik\u0117s atsakyti u\u017e visus padarytus nusikaltimus ir u\u017e blog\u012f, kuris u\u017etrauk\u0117 negarb\u0119 tiarai. Ta\u010diau jis atvyko \u012f Konstanc\u0105 labai i\u0161kilmingai, lydimas auk\u0161\u010diausio rango dvasinink\u0173 ir dvari\u0161ki\u0173. Visa miesto dvasininkija ir auk\u0161tus postus u\u017eimantys pareig\u016bnai bei did\u017eiul\u0117 minia gyventoj\u0173 i\u0161\u0117jo jo pasitikti. Vir\u0161 popie\u017eiaus galvos buvo auksinis baldakimas, kur\u012f ne\u0161\u0117 keturi vyriausieji magistratai. Prie\u0161 j\u012f buvo nesama ostija, o prabang\u016bs kardinol\u0173 ir didik\u0173 r\u016bbai vaizd\u0105 dar\u0117 dar \u012fsp\u016bdingesn\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Tuo tarpu prie Konstanco art\u0117jo kitas keliautojas. Janas Husas \u017einojo apie jam gresiant\u012f pavoj\u0173. Jis atsisveikino su draugais tarsi nujausdamas, kad niekada daugiau j\u0173 nebepamatys, nes jo kelias nuves j\u012f ant lau\u017eo. Nors jis tur\u0117jo Bohemijos karaliaus apsaugin\u012f ra\u0161t\u0105, o pakeliui jam buvo \u012fteiktas ir imperatoriaus Zigmanto apsauginis ra\u0161tas, Husas buvo pasiruo\u0161\u0119s mirti.<\/p>\n\n\n\n

   Prahoje lai\u0161ke draugams jis ras\u0117: \u201eMano broliai […], a\u0161 i\u0161vykstu, tur\u0117damas apsaugin\u012f karaliaus ra\u0161t\u0105, susitikti su daugybe mirtin\u0173 prie\u0161\u0173 […]. Vis d\u0117lto a\u0161 pasikliauju visagaliu Dievu, savo I\u0161gelb\u0117toju, ir tikiuosi, kad Jis i\u0161klausys j\u016bs\u0173 kar\u0161tas maldas, perduos Savo i\u0161mint\u012f ir apdairum\u0105 mano l\u016bpoms, kad gal\u0117\u010diau jiems atsispirti. Esu tikras, kad Jis Savo \u0160vent\u0105ja Dvasia sutvirtins mane skelbti ties\u0105, tuomet gal\u0117siu dr\u0105siai sutikti i\u0161m\u0117ginimus, kal\u0117jim\u0105 ir net \u017eiauri\u0105 mirt\u012f. J\u0117zus Kristus kent\u0117jo d\u0117l t\u0173, kuriuos myl\u0117jo. Jis paliko mums pavyzd\u012f, kad mes kantriai i\u0161k\u0119stume visus i\u0161bandymus ir i\u0161sigelb\u0117tume. Jis yra Dievas, o mes Jo k\u016briniai. Jis yra Vie\u0161pats, o mes Jo tarnai. Jis yra pasaulio Valdovas, o mes niekingi mirtingieji, ta\u010diau Jis kent\u0117jo d\u0117l m\u016bs\u0173. Kod\u0117l mes negalime kent\u0117ti, juk kan\u010dios apvalo mus? Mielieji, jei mano mirtis pasitarnaus Jo \u0161lovei, melskit\u0117s, kad ji ateit\u0173 greitai, kad Jis pad\u0117t\u0173 man tvirtai pakelti visas negandas. Jeigu bus lemta gr\u012f\u017eti \u012f j\u016bs\u0173 tarp\u0105, melskime Diev\u0105, kad gr\u012f\u017e\u010diau be d\u0117m\u0117s, kad nenutyl\u0117\u010diau n\u0117 vienos Evangelijos tiesos ir palik\u010diau savo broliams puik\u0173 pavyzd\u012f, kuriuo jie gal\u0117t\u0173 sekti. Manau, kad jus daugiau nepamatysite man\u0119s Prahoje, ta\u010diau jei visagalis Dievas panor\u0117s sugr\u0105\u017einti mane jums, tuomet \u017eenkime pirmyn su tvirta \u0161irdimi, pa\u017eindami ir myl\u0117dami Jo \u012estatym\u0105”*.<\/p>\n\n\n\n

* Bonnechose. Min. veik. – V. 1. – P. 147, 148.<\/p>\n\n\n\n

   [105-106]<\/strong> Kitame lai\u0161ke kunigui, tapusiam Evangelijos mokiniu, Janas Husas nuolankiai pripa\u017eino savo klaidas ir kaltino save, kad \u201ejaut\u0117 malonum\u0105, d\u0117v\u0117damas prabangius r\u016bbus ir tu\u0161\u010diai leisdamas laik\u0105 menkaver\u010diams u\u017esi\u0117mimams”. Po to jis prid\u0117jo \u0160iuos jaudinan\u010dius persp\u0117jimus: \u201eTegu tavo mintis u\u017evaldo Dievo \u0161lovinimas ir siel\u0173 i\u0161gelb\u0117jimas, o ne parapij\u0173 ir turto tro\u0161kimas. Saugokis, kad nei\u0161puo\u0161tum savo nam\u0173 labiau u\u017e savo siel\u0105, labiausiai r\u016bpinkis dvasiniu pastatu. B\u016bk pamaldus ir kuklus, nesumenkink savo vert\u0117s puotaudamas. Jei nepakeisi gyvenimo b\u016bdo ir nesusilaikysi nuo nesaikingumo, a\u0161 bijau, kad busi grie\u017etai nubaustas kaip ir a\u0161 […]. Tu pa\u017e\u012fsti mano moksl\u0105, nes buvai nuo vaikyst\u0117s mokytas, tod\u0117l n\u0117ra daugiau reikalo apie tai ra\u0161yti. Bet a\u0161 maldauju tav\u0119s m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties gailestingumu: tu\u0161\u010diai nesidid\u017eiuok, juk matai, kad a\u0161 suklupau”. Ant voko Husas u\u017era\u0161\u0117: \u201eA\u0161 maldauju tav\u0119s, mano drauge: neatpl\u0117\u0161k \u0160io lai\u0161ko, kol ne\u012fsitikinsi, kad esu mir\u0119s”*.<\/p>\n\n\n\n

  [106-107]<\/strong> Keliaudamas Janas Husas pasteb\u0117jo, kad jo mokslas pasiek\u0117 \u017emoni\u0173 \u0161irdis, kad daugelis nuo\u0161ird\u017eiai atsivert\u0117 ir palankiai priima pasikeitimus. \u017dmon\u0117s susiburdavo, sveikindami j\u012f, o kai kuri\u0173 miest\u0173 magistratai \u0117jo kartu su juo gatv\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

   Atvykus \u012f Konstanc\u0105, Husui buvo suteikta visi\u0161ka laisv\u0117. Be imperatoriaus apsauginio ra\u0161to, jam taip pat buvo u\u017etikrinta asmenin\u0117 popie\u017eiaus globa. Nepaisant \u0161i\u0173 i\u0161kilming\u0173 parei\u0161kim\u0173, reformatorius buvo suimtas ir popie\u017eiaus bei kardinol\u0173 \u012fsakymu \u012fmestas \u012f pasibais\u0117tin\u0105 po\u017eemin\u012f kal\u0117jim\u0105. V\u0117liau jis buvo perkeltas \u012f ne\u012fveikiam\u0105 tvirtov\u0119 kitoje Reino pus\u0117je. Nieko nelaim\u0117j\u0119s klasta, popie\u017eius taip pat greitai pateko \u012f \u0160\u012f kal\u0117jim\u0105**. Be \u017emog\u017eudyst\u0117s, simonijos ir svetimavimo, susirinkimas apkaltino j\u012f niek\u0161i\u0161kiausiais nusikaltimais, \u201enuod\u0117m\u0117mis, kuri\u0173 nedera min\u0117ti”. Pagal susirinkimo nutarim\u0105 jis neteko kar\u016bnos ir buvo \u012fmestas \u012f kal\u0117jim\u0105. Kiti ?\u00b0 „popie\u017eiai taip pat buvo nuversti, ir i\u0161rinktas naujas popie\u017eius43.<\/p>\n\n\n\n

   Nors pats popie\u017eius Jonas XXIII buvo pripa\u017eintas kaltu,d\u0117l didesni\u0173 nusikaltim\u0173 negu Janas Husas kada nors kaltino kunigus ir d\u0117l to reikalavo reformacijos, ta\u010diau tas pats susirinkimas, kuris nuvert\u0117 popie\u017ei\u0173, \u0117m\u0117si nutildyti reformatori\u0173. Huso \u012fkalinimas suk\u0117l\u0117 didel\u012f pasipiktinim\u0105 Bohemijoje. Galingi didikai nusiunt\u0117 susirinkimui r\u016bs\u010dius protestus d\u0117l \u0161io \u012f\u017eeidimo. Imperatorius buvo nepatenkintas, kad buvo pa\u017eeistas apsauginis ra\u0161tas, tod\u0117l taip pat pasiprie\u0161ino Huso teismo procesui. Ta\u010diau reformatoriaus prie\u0161ai buvo ry\u017etingi ir pagie\u017eingi. Jie primin\u0117 imperatoriui ankstesn\u012f jo paties nusiteikim\u0105, nuog\u0105stavimus ir uolum\u0105. Jie pateik\u0117 svarius argumentus, kad \u012frodyt\u0173, jog \u201eduotas pa\u017eadas netaikomas eretikams ir asmenimis, kurie \u012ftariami erezija, nors jie tur\u0117t\u0173 karali\u0173 ir imperatori\u0173 apsauginius ra\u0161tus”***. Taip jie nugal\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

* Bonnechose. Min. veik. – V. 1. – P. 148, 149.<\/p>\n\n\n\n

** Bonnechose. Min. veik. -V. 1. – P. 247.<\/p>\n\n\n\n

*** LenfancJacgues. History of the Council of Constance. – V. 1. – P. 516.<\/p>\n\n\n\n

   [107-108]<\/strong> Nualintas ligos ir \u012fkalinimo – dr\u0117gnas, dvokiantis po\u017eeminio kal\u0117jimo oras suk\u0117l\u0117 kar\u0161tine, kuri vos nenusine\u0161\u0117 jo gyvyb\u0117s -Janas Husas pagaliau stojo prie\u0161 susirinkim\u0105. Surakintas grandin\u0117mis, jis stov\u0117jo prie\u0161 imperatori\u0173, kurio garb\u0117 ir duotas \u017eodis tur\u0117jo garantuoti jo saugum\u0105. Per ilg\u0105 teismin\u0119 apklaus\u0105 Husas tvirtai laik\u0117si tiesos ir prie\u0161 susirinkusius auk\u0161tus ba\u017eny\u010dios bei valstyb\u0117s pareig\u016bnus i\u0161kilmingai ir dr\u0105siai smerk\u0117 ba\u017eny\u010dios hierarch\u0173 pagedim\u0105. Kai buvo pareikalauta i\u0161si\u017ead\u0117ti savo mokslo arba pasirinkti mirt\u012f, jis pasirinko kankinio likim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Dievo malon\u0117 palaik\u0117 j\u012f. Kan\u010di\u0173 savait\u0117mis prie\u0161 galutin\u012f nuosprend\u012f Dievi\u0161koji ramyb\u0117 pripild\u0117 jo siel\u0105. \u201eA\u0161 ra\u0161au \u0161\u012f lai\u0161k\u0105, – ra\u0161\u0117 jis draugui, – kal\u0117jimo supan\u010diota ranka, rytoj tikiuosi mirties nuosprend\u017eio […]. Kai J\u0117zus Kristus pad\u0117s mums v\u0117l susitikti nuostabioje b\u016bsimojo gyvenimo ramyb\u0117je,, tu su\u017einosi, koks gailestingas pasirod\u0117 man Dievas, kaip veiksmingai Jis palaik\u0117 mane per i\u0161m\u0117ginimus ir teismus”*.<\/p>\n\n\n\n

   Po\u017eemio kal\u0117jimo tamsoje jis mat\u0117 tikrojo tik\u0117jimo triumf\u0105. Sapnuose gr\u012f\u017edamas \u012f koply\u010di\u0105 Prahoje, kur skelb\u0117 Evangelij\u0105, jis mat\u0117 popie\u017ei\u0173 ir vyskupus, trinan\u010dius Kristaus paveikslus, kuriuos jis nutap\u0117 ant sien\u0173. \u201e\u0160is reginys nuli\u016bdino Hus\u0105, ta\u010diau kit\u0105 dien\u0105 jis jau sapnavo daug dailinink\u0173, restauruojan\u010di\u0173 paveikslus ir tapan\u010di\u0173 kitus paveikslus ry\u0161kiomis spalvomis. Baig\u0119 ? savo darb\u0105, dailininkai, apsupti didel\u0117s minios, su\u0161uko: ‘Tegu dabar ateina popie\u017eius ir vyskupai; jie niekados daugiau j\u0173 nenutrins'”. Pasakodamas savo sapn\u0105, reformatorius pasak\u0117: \u201eA\u0161 esu \u012fsitikin\u0119s, kad Kristaus atvaizdas niekados nebus i\u0161trintas. Jie nor\u0117jo j\u012f sunaikinti, ta\u010diau j\u012f i\u0161 naujo kiekvieno \u017emogaus \u0161irdyje \u012fra\u0161ys geresni negu a\u0161 pamokslininkai”**.<\/p>\n\n\n\n

   Paskutin\u012f kart\u0105 Janas Husas stojo prie\u0161 susirinkim\u0105. Tai buvo didel\u0117 ir stulbinanti draugija – imperatorius, imperijos kunigaik\u0161\u010diai, karali\u0173 atstovai, kardinolai, vyskupai, prelatai ir didel\u0117 minia \u017emoni\u0173, kurie at\u0117jo steb\u0117ti tos dienos \u012fvyki\u0173. I\u0160 vis\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio \u0161ali\u0173 susirinko pirmosios teis\u0117tos kovos u\u017e tik\u0117jim\u0105 liudytojai.<\/p>\n\n\n\n

   [108-109]<\/strong> Pakviestas tarti paskutin\u012f \u017eod\u012f, Husas paskelb\u0117, kad nei\u0161si\u017ead\u0117s savo \u017eod\u017ei\u0173 ir, nukreip\u0119s skvarb\u0173 \u017evilgsn\u012f \u012f monarch\u0105, kuris taip beg\u0117di\u0161kai sulau\u017e\u0117 savo pa\u017ead\u0105, tar\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -A\u0161 nusprend\u017eiau savanori\u0161kai stoti prie\u0161 \u0161\u012f susirinkim\u0105 ir \u010dia esantis imperatorius pa\u017ead\u0117jo man apsaug\u0105*.<\/p>\n\n\n\n

   Kai susirinkusi\u0173j\u0173 akys nukrypo \u012f didik\u0105, Zigmantas smarkiai i\u0161raudo.<\/p>\n\n\n\n

   Paskelbus nuosprend\u012f, prasid\u0117jo pa\u017eeminimo ceremonija. Vyskupai apreng\u0117 savo kalin\u012f dvasininko r\u016bbais. Priimdamas dvasininko r\u016bb\u0105, Husas tar\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Kai mano Vie\u0161pat\u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173 ved\u0117 nuo Erodo pas Pilot\u0105, Jis buvo aprengtas baltu r\u016bbu, kad b\u016bt\u0173 pa\u017eemintas.<\/p>\n\n\n\n

   Dar kart\u0105 paliepus, kad at\u0161aukt\u0173 savo \u017eod\u017eius, jis kreip\u0117si \u012f \u017emones” ir tar\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Kaip a\u0161 tuomet \u017ei\u016br\u0117siu \u012f dang\u0173? Kaip a\u0161 gal\u0117siu pa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f akis tai daugybei, kuriai skelbiau Evangelij\u0105? Ne, a\u0161 vertinu j\u0173 i\u0161gelb\u0117jim\u0105 labiau nei savo vargan\u0105 k\u016bn\u0105, kuris dabar yra pasmerk<\/p>\n\n\n\n

tas mirti.<\/p>\n\n\n\n

   Po to vienas po kito buvo nupl\u0117\u0161iami kunigo r\u016bbai. Atlikdamas \u0161i\u0105 ceremonijos dal\u012f, kiekvienas vyskupas i\u0161tardavo prakeiksm\u0105. Galiausiai \u201ejie u\u017ed\u0117jo jam ant galvos piramid\u0117s formos popierin\u0119 mitr\u0105, ant kurios buvo nupie\u0161tos baisios velni\u0173 fig\u016bros, o priekyje ry\u0161kiai u\u017era\u0161yta Arkieretikas.<\/p>\n\n\n\n

   -Su did\u017eiausiu d\u017eiaugsmu, – pasak\u0117 Husas, – a\u0161 ne\u0161ioju \u0161\u012f<\/p>\n\n\n\n

g\u0117dos vainik\u0105 i\u0161 meiles Tau, o J\u0117zau, nes d\u0117l man\u0119s ne\u0161iojai er\u0161k\u0117\u010di\u0173<\/p>\n\n\n\n

vainik\u0105**.  <\/p>\n\n\n\n

* Bonnechose. Min. veik. – V. 2. – P. 67.<\/p>\n\n\n\n

** Merk d’AubigneJ. A. History of the Reformation of the Sixteenth Century. – Bk. l.-Ch. 6.<\/p>\n\n\n\n

* Bonnechose, Min. veik. – V. 2. – P. 84. ** Bonnechose, Min. veik. – V. 2. – P. 86.<\/p>\n\n\n\n

[109-110]<\/strong> Kai jis buvo taip \u201epapuo\u0161tas”, prelatai pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – Dabar mes atiduodame tavo siel\u0105 velniui.<\/p>\n\n\n\n

   – O a\u0161, – tar\u0117 Janas Husas, pakeldamas akis \u012f dang\u0173, – pavedu savo dvasi\u0105 Tavo rankoms, o Vie\u0161patie J\u0117zau, nes Tu i\u0161gelb\u0117jai mane*.<\/p>\n\n\n\n

   Po to j\u012f perdav\u0117 civilinei vald\u017eiai ir nuved\u0117 \u012f bausm\u0117s vykdymo viet\u0105. Paskui j\u012f sek\u0117 didel\u0117 procesija – \u0161imtai apsiginklavusi\u0173 kari\u0173, i\u0161sipuo\u0161\u0119 kunigai bei vyskupai ir Konstanco gyventojai. Kai jau viskas buvo paruo\u0161ta lau\u017eui u\u017edegti, priri\u0161tas prie g\u0117dos stulpo kankinys dar kart\u0105 buvo paragintas i\u0161si\u017ead\u0117ti paklydim\u0173 ir i\u0161sigelb\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

   -Koki\u0173 paklydim\u0173, – paklaus\u0117 Husas, – a\u0161 tur\u0117\u010diau i\u0161si\u017ead\u0117ti? A\u0161 nesu niekuo nusikalt\u0119s. Saukiu liudytoju Diev\u0105, kad tai, k\u0105 a\u0161 para\u0161iau ir skelbiau, skirta i\u0161gelb\u0117ti sielas i\u0161 nuod\u0117m\u0117s ir pra\u017e\u016bties. Tod\u0117l a\u0161 su d\u017eiaugsmu savo krauju patvirtinsiu t\u0105 ties\u0105, kuri\u0105 ra\u0161iau ir skelbiau**.Kai liepsnos \u0117m\u0117 gaubti j\u012f, kankinys prad\u0117jo giedoti:<\/p>\n\n\n\n

   -J\u0117zau, Dovydo S\u016bnau, pasigail\u0117k man\u0119s, – ir t\u0119s\u0117 tol, kol jo balsas nutilo am\u017eiams.<\/p>\n\n\n\n

   Net jo prie\u0161ai buvo priblok\u0161ti tokios didvyri\u0161kos laikysenos. Apie Huso, o v\u0117liau ir Jeronimo kankini\u0173 mirt\u012f, uolus popie\u017eininkas ra\u0161\u0117: \u201eJie abu nepakeit\u0117 \u012fsitikinim\u0173, kai at\u0117jo paskutin\u0117 valanda. Jie u\u017elipo ant lau\u017eo tarsi eit\u0173 \u012f vestuvi\u0173 puot\u0105. I\u0161 j\u0173 l\u016bp\u0173 nepasigirdo n\u0117 vienas skausmo \u0161\u016bksnis. Kai prad\u0117jo kilti liepsnos, jie giedojo, ir net \u012fsisiaut\u0117jusi liepsna ne i\u0161 karto paj\u0117g\u0117 nutildyti giesmes”***.<\/p>\n\n\n\n

Bk. 3. – Ch. 7. Wylie. Min. veik.  Ten pat. * Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   Kai Huso k\u016bnas visi\u0161kai sudeg\u0117, pelenai kartu su \u017eeme buvo surinkti ir \u012fmesti \u012f Rein\u0105, o i\u0161 ten nuplukdyti \u012f vandenyn\u0105. Veltui jo persekiotojai puosel\u0117jo vilt\u012f, kad i\u0161rov\u0117 jo skelbiamas tiesas. Ka\u017ein ar jie gal\u0117jo pamanyti, jog pelenai, kuriuos vanduo nuplukd\u0117 \u012f vandenyn\u0105, bus i\u0161sklaidyti po visus \u017eem\u0117s kampelius. Jie bus tartum s\u0117kla, kuri pasieks tolimiausius kra\u0161tus ir duos gaus\u0173 tiesos liudytoj\u0173 derli\u0173. Balsas, skamb\u0117j\u0119s Konstanco susirinkimo sal\u0117je, aidu atsilieps per visus ateinan\u010dius am\u017eius. Janas Husas i\u0161\u0117jo, ta\u010diau tiesa, u\u017e kuri\u0105 jis mir\u0117, niekada ne\u017eus. Jo tik\u0117jimo ir i\u0161tikimyb\u0117s pavyzdys skatino daugel\u012f ry\u017etingai ginti ties\u0105 kankinim\u0173 ir mirties akivaizdoje. Huso egzekucija parod\u0117 visam pasauliui klasting\u0105 Romos \u017eiaurum\u0105. Tiesos prie\u0161ai, patys to nesuvokdami, par\u0117m\u0117 reikal\u0105, kur\u012f taip steng\u0117si sunaikinti.<\/p>\n\n\n\n

   [110-111]<\/strong> Greitai dar vienas g\u0117dos stulpas buvo pastatytas Konstance. Kito liudytojo kraujas tur\u0117jo b\u016bti pralietas u\u017e ties\u0105. Atsisveikindamas su Husu, prie\u0161 jam i\u0161vykstant \u012f Visuotin\u012f ba\u017eny\u010dios susirinkim\u0105, Jeronimas ragino j\u012f b\u016bti dr\u0105siu it tvirtu. Jei Janas patekt\u0173 \u012f pavoj\u0173, jis pa\u017ead\u0117jo ateiti jam \u012f pagalb\u0105. I\u0161gird\u0119s apie reformatoriaus \u012fkalinim\u0105, i\u0161tikimasis mokinys tuoj prad\u0117jo rengtis tes\u0117ti savo pa\u017ead\u0105. Lydimas vieno bendrakeleivio ir netur\u0117damas jokio apsauginio ra\u0161to, jis i\u0161vyko \u012f Konstanc\u0105. Atvyk\u0119s Jeronimas \u012fsitikino, kad tik pats save pastat\u0117 \u012f pavoj\u0173, niekuo negal\u0117damas pad\u0117ti savo draugui. Jis skubiai i\u0161vyko i\u0161 miesto, ta\u010diau pakeliui \u012f namus buvo suimtas ir gr\u0105\u017eintas atgal, sukaustytas grandin\u0117mis ir saugojamas b\u016brio kareivi\u0173. Pirm\u0105 kart\u0105 pasirod\u0119s prie\u0161 susirinkim\u0105, Jeronimas band\u0117 atremti jam pateiktus kaltinimus, ta\u010diau jo \u017eod\u017eiai buvo sutikti \u0161\u016bksniais:<\/p>\n\n\n\n

   – Ant lau\u017eo j\u012f! Ant lau\u017eo!*<\/p>\n\n\n\n

* Bonnechose. Min. veik. – V. 1. – P. 234.<\/p>\n\n\n\n

   Jis buvo \u012fmestas \u012f kal\u0117jim\u0105, skausmingai sukaustytas grandin\u0117mis ir maitinamas tik duona bei vandeniu. Po keleto \u017eiauri\u0173 \u012fkalinimo m\u0117nesi\u0173 Jeronimas sunkiai susirgo. Jo gyvybei gr\u0117s\u0117 pavojus, tod\u0117l prie\u0161ai i\u0161sigando, kad jis gali i\u0161spr\u016bsti i\u0161 nag\u0173 ir prad\u0117jo su juo elgtis geriau, ta\u010diau kal\u0117jime kankinys i\u0161buvo dar vienerius metus.<\/p>\n\n\n\n

   Jano Huso mirtis nedav\u0117 toki\u0173 rezultat\u0173, koki\u0173 tik\u0117josi popie\u017eininkai. Grubiai pa\u017eeid\u0119 apsaugin\u012f ra\u0161t\u0105, kankintojai susilauk\u0117 dideli\u0173 priekai\u0161t\u0173, tod\u0117l ba\u017eny\u010dios susirinkimas elg\u0117si apdairiau ir nusprend\u0117 nesudeginti Jeronimo, bet priversti j\u012f i\u0161si\u017ead\u0117ti savo \u017eod\u017ei\u0173. Jis buvo atvestas \u012f susirinkim\u0105, jam buvo pasi\u016blyta pasirinkti: at\u0161aukti savo \u017eod\u017eius arba mirti ant lau\u017eo. Mirtis \u012fkalinimo prad\u017eioje jam b\u016bt\u0173 malon\u0117, palyginti su baisiomis kan\u010diomis, kurias jis patyr\u0117 kal\u0117jime, ta\u010diau dabar, nusilpnintas ligos, kal\u0117jimo \u017eiaurumo, kankinamas nerimo ir ne\u017einomyb\u0117s, atskirtas nuo draug\u0173, prisl\u0117gtas Huso mirties Jeronimas pasidav\u0117 ir sutiko paklusti susirinkimui. Jis pasi\u017ead\u0117jo laikytis katalik\u0173 tik\u0117jimo ir pripa\u017eino susirinkimo nutarimus, pasmerkian\u010dius D\u017eono Viklifo ir Jano Huso moksl\u0105, i\u0161skyrus \u201e\u0161vent\u0105sias tiesas”*, kuri\u0173 jie mok\u0117.<\/p>\n\n\n\n

* Bonnechose. Mm. veik. -V. 2.~ P. 141.<\/p>\n\n\n\n

   [111-112] <\/strong>Taip Jeronimas pasisteng\u0117 nutildyti s\u0105\u017ein\u0117s bals\u0105 ir i\u0161vengti mirties. Ta\u010diau kal\u0117jimo vienatv\u0117je jis ai\u0161kiai suvok\u0117, kad suklydo. Jis galvojo apie Huso dr\u0105s\u0105 bei i\u0161tikimyb\u0119, o m\u0105stydamas apie save suprato, kad i\u0161sigyn\u0117 tiesos. Jis galvojo apie Dievi\u0161k\u0105j\u012f Mokytoj\u0105, Kuriam pasi\u017ead\u0117jo tarnauti ir Kuris d\u0117l jo i\u0161kent\u0117 mirt\u012f ant kry\u017eiaus. Prie\u0161 i\u0161si\u017ead\u0117damas, jis kent\u0117jo k\u016bno kan\u010dias, bet jaut\u0117 sielos ramyb\u0119, nes buvo \u012fsitikin\u0119s Dievo malone, ta\u010diau dabar s\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eatis ir abejon\u0117s kankino j\u012f baisiau nei k\u016bno skausmai. Jis \u017einojo, kad dar daug ko tur\u0117s i\u0161si\u017ead\u0117ti, kol Roma paliks j\u012f ramyb\u0117je. Kelias, kuriuo jis prad\u0117jo eiti, baigsis visi\u0161ka i\u0161davyste. Tod\u0117l Jeronimas nutar\u0117, kad d\u0117l trumpalaikio poilsio nuo kan\u010di\u0173 jis nei\u0161duos savo Vie\u0161paties.<\/p>\n\n\n\n

   Greitai jis v\u0117l stojo prie\u0161 susirinkim\u0105. Jo nuolaidos nepatenkino teis\u0117j\u0173. Su\u017eadinti Jano Huso mirties, jie tro\u0161ko kraujo ir reikalavo nauj\u0173 auk\u0173. Jeronimas gal\u0117jo i\u0161saugoti gyvyb\u0119 tik visi\u0161kai i\u0161si\u017ead\u0117damas tiesos. Ta\u010diau jis nusprend\u0117 atvirai pripa\u017einti savo tik\u0117jim\u0105 ir sekti paskui savo brol\u012f kankin\u012f \u012f liepsnas.<\/p>\n\n\n\n

   Jis atsisak\u0117 savo ankstesniojo vie\u0161o i\u0161si\u017ead\u0117jimo ir kaip pasmerktasis mirti i\u0161kilmingai pareikalavo galimyb\u0117s gintis. Bijodami, kad jo \u017eod\u017eiai paveiks minias, prelatai reikalavo, kad jis tik prisipa\u017eint\u0173 arba paneigt\u0173 jam pateiktus kaltinimus.<\/p>\n\n\n\n

      [112-113]<\/strong> -J\u016bs laik\u0117te mane u\u017edar\u0119 tris \u0161imtus ir keturiasde\u0161imt dien\u0173 baisiame kal\u0117jime, – pasak\u0117 jis, – purve, smarv\u0117je, netenkindami elementari\u0173 poreiki\u0173; po to, atved\u0119 mane \u010dia ir i\u0161klaus\u0119 mano mirtin\u0173 prie\u0161\u0173, atsisakote i\u0161klausyti man\u0119s. […] Jei esate i\u0161 tikr\u0173j\u0173 i\u0161mintingi \u017emon\u0117s, laikote save pasaulio \u0161viesa, pasistenkite nenusid\u0117ti teisingumui. A\u0161 esu tik silpnas mirtingasis; mano gyvyb\u0117 n\u0117ra svarbi, kai a\u0161 raginu jus nepriimti neteisingo sprendimo, daugiau kalbu d\u0117l j\u016bs\u0173 negu d\u0117l sav\u0119s*.<\/p>\n\n\n\n

* Bonnechose. Min. veik. – V. 2. – P. 146, 147.<\/p>\n\n\n\n

   Jo pra\u0161ymas galiausiai buvo patenkintas. Jeronimas atsiklaup\u0117 savo teis\u0117j\u0173 akivaizdoje ir meld\u0117si, kad Dievo Dvasia vadovaut\u0173 jo mintims ir \u017eod\u017eiams, o jis gal\u0117t\u0173 kalb\u0117ti neprie\u0161taraudamas tiesai bei b\u016bti vertas savo Mokytojo. T\u0105 dien\u0105 jam i\u0161sipild\u0117 Dievo pa\u017eadas, duotas pirmiesiems mokiniams: \u201eJ\u016bs b\u016bsite d\u0117l Man\u0119s ved\u017eiojami pas valdovus bei karalius […]. Kai jie jus \u012fsk\u0173s, nesir\u016bpinkite, kaip ar k\u0105 kalb\u0117site, nes t\u0105 valand\u0105 jums bus duota, k\u0105 j\u016bs turite sakyti. Tada jau nebe j\u016bs kalb\u0117site, o j\u016bs\u0173 T\u0117vo Dvasia kalb\u0117s j\u016bs\u0173 l\u016bpomis” (Mato 10, 18-20).<\/p>\n\n\n\n

   Jeronimo \u017eod\u017eiai nustebino ir su\u017eav\u0117jo net prie\u0161us. Visus metus jis buvo u\u017edarytas tamsiame po\u017eemio kal\u0117jime, kur negal\u0117jo skaityti, kent\u0117 fizines ir dvasines kan\u010dias. Ta\u010diau nepaisant visko, jis ai\u0161kiai ir \u012ftikinamai pateik\u0117 argumentus tarsi vis\u0105 \u0161\u012f laik\u0105 b\u016bt\u0173 ramiai studijav\u0119s. Savo klausytojams Jeronimas nurod\u0117 daug \u0160vent\u0173 vyr\u0173, kurie buvo neteisingai nuteisti. Beveik kiekviena karta tur\u0117jo atstov\u0173, kuri\u0173 garb\u0117 b\u016bdavo pl\u0117\u0161iama, jie b\u016bdavo priver\u010diami pasitraukti. Nors jie siek\u0117 pa\u017eadinti savo meto \u017emones, bet b\u016bdavo nesuprasti ir tik v\u0117liau sulaukdavo pagarbos. Pats Kristus buvo bedievi\u0161ko teismo nuteistas kaip nusikalt\u0117lis.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161si\u017ead\u0117j\u0119s Jeronimas pritar\u0117, kad nuosprendis Husui buvo teisingas. Dabar jis vie\u0161ai atgailavo ir prakalbo apie kankinio mirtimi mirusio draugo nekaltum\u0105 ir \u0161ventum\u0105. Jis pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -A\u0161 pa\u017einojau j\u012f nuo vaikyst\u0117s […]. Jis buvo puikiausias \u017emogus, teisingas ir \u0161ventas; nors ir nekaltas, buvo pasmerktas […]. A\u0161 taip pat esu pasireng\u0119s mirti, man\u0119s nebaugina kankinimai, paruo\u0161ti mano prie\u0161\u0173 ir melaging\u0173 liudytoj\u0173, kurie vien\u0105 dien\u0105 tur\u0117s atsiskaityti u\u017e savo darbus prie\u0161 did\u012fj\u012f Diev\u0105, Kurio niekas negali apgauti*.<\/p>\n\n\n\n

* Bonnechose. Min. veik. – V. 2. – P. 151.<\/p>\n\n\n\n

[113-114]<\/strong> Kaltindamas save, kad i\u0161si\u017ead\u0117jo tiesos, Jeronimas t\u0119s\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – I\u0161 vis\u0173 nuod\u0117mi\u0173, kurias a\u0161 padariau jaunyst\u0117je, n\u0117 viena taip neslegia mano min\u010di\u0173 ir taip smarkiai negrau\u017eia mano s\u0105\u017ein\u0117s, kaip ta, kuri\u0105 a\u0161 padariau \u0161ioje lemtingoje vietoje, kai pritariau<\/p>\n\n\n\n

neteisingam nuosprend\u017eiui, pateiktam D\u017eonui Vikiifui ir \u0161ven tajam kankiniui Janui Husui, kuris buvo mano mokytojas ir draugas. Taip! A\u0161 prisipa\u017e\u012fstu i\u0161 \u0161irdies gelmi\u0173 ir pasibais\u0117j\u0119s sakau,<\/p>\n\n\n\n

kad negarbingai sudreb\u0117jau, kai, pab\u016bg\u0119s mirties, pasmerkiau j\u0173 mokym\u0105. Tod\u0117l nusi\u017eemin\u0119s pra\u0161au […] Visagal\u012f Diev\u0105, kad malon\u0117t\u0173 atleisti man nuod\u0117mes, o ypa\u010d \u0161i\u0105,, baisiausi\u0105 i\u0161 vis\u0173. \u2014 Rody<\/p>\n\n\n\n

damas \u012f teis\u0117jus, jis tvirtu balsu tar\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – J\u016bs pasmerk\u0117te Viklif\u0105 ir Hus\u0105 ne tod\u0117l, kad jie sudrebino ba\u017eny\u010dios mokslo pamatus, bet papras\u010diausiai d\u0117l to, kad jie smerk\u0117 g\u0117dingus dvasinink\u0173 darbus \u2014 j\u0173 i\u0161didum\u0105, prabang\u0105 ir visas kitas prelat\u0173 bei kunig\u0173 ydas. Dalykai, apie kuriuos jie kalb\u0117jo, yra nepaneigiami. A\u0161 pritariu j\u0173 nuomonei.Dreb\u0117dami i\u0161 \u012fnir\u0161io, prelatai nutrauk\u0117 jo kalb\u0105:<\/p>\n\n\n\n

   -Ar dar reikia \u012frodym\u0173? Prie\u0161 m\u016bs\u0173 akis – vienas labiausiaiu\u017ekiet\u0117jusi\u0173 eretik\u0173!<\/p>\n\n\n\n

Nekreipdamas d\u0117mesio \u012f triuk\u0161m\u0105, Jeronimas t\u0119s\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Nejau j\u016bs manote, jog a\u0161 bijau mirti? J\u016bs laik\u0117te mane visus metus baisiame po\u017eemio kal\u0117jime, baisesniame u\u017e pa\u010di\u0105 mirt\u012f. J\u016bs elg\u0117t\u0117s su manimi blogiau ir \u017diauriau nei turkai, \u017eydai ar<\/p>\n\n\n\n

pagonys. Man gyvam, m\u0117sa ant kaul\u0173 beveik supuvo, ta\u010diau a\u0161 nesiskund\u017eiu. Bebaimis, dr\u0105sus vyras neturi verkti. A\u0161 galiu tik steb\u0117tis tokiu dideliu barbari\u0161kumu krik\u0161\u010dionio at\u017evilgiu**. V\u0117l pakilo pyk\u010dio audra, ir Jeronimas buvo skubiai sugr\u0105\u017eintas \u012f kal\u0117jim\u0105. Ta\u010diau susirinkime buvo \u017emoni\u0173, kuriems jo \u017eod\u017eiai padar\u0117 didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f. Jie panoro i\u0161gelb\u0117ti jo gyvyb\u0119. Jeronim\u0105 aplank\u0117 auk\u0161tus ba\u017eny\u010dios postus u\u017eimantys dvasininkai ir ragino pasiduoti susirinkimui. Jam buvo \u017eadamas puikus gyvenimas, jeigu jis sutiks nesiprie\u0161inti Romai. Ta\u010diau kaip ir jo Mokytojas, kai Jam buvo pasi\u016blyta pasaulio \u0161lov\u0117, Jeronimas liko nepalau\u017eiamas.<\/p>\n\n\n\n

** Bonnechose. Min. veik. -V. 2. – P. 151-153.<\/p>\n\n\n\n

   [114-115]<\/strong> – \u012erodykite man \u0160ventuoju Ra\u0161tu, kad a\u0161 klystu, – pasak\u0117 jis, – ir a\u0161 i\u0161si\u017ead\u0117siu savo \u017eod\u017ei\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   – \u0160ventasis Ra\u0161tas! – su\u0161uko vienas i\u0161 gundytoj\u0173. – Ar visk\u0105 galima spr\u0119sti pagal j\u012f? Kas gali j\u012f suprasti, kol ba\u017eny\u010dia nei\u0161ai\u0161kino jo?<\/p>\n\n\n\n

   – Ar \u017emoni\u0173 pasakojimai yra vertesni pasitik\u0117jimo labiau nei „m\u016bs\u0173 I\u0161gelb\u0117tojo Evangelija? \u2014 atkirto Jeronimas. \u2013 Apa\u0161talas Paulius neragino laikytis \u017emoni\u0173 papro\u010di\u0173, bet kviet\u0117 tyrin\u0117ti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   – Eretikas! – pasigirdo atsakymas. – A\u0161 gailiuosi taip ilgai tav\u0119s maldav\u0119s. Matau, kad tave skatina velnias*.<\/p>\n\n\n\n

* Wylic. Min. veik. – Ak. 3. – Ch. 10.<\/p>\n\n\n\n

   Netrukus buvo paskelbtas nuosprendis. Jeronim\u0105 nuved\u0117 \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 viet\u0105, kur atidav\u0117 gyvyb\u0119 Husas. Eidamas jis giedojo, jo veidas \u0160vyt\u0117jo d\u017eiaugsmu ir ramybe. Jis \u017evelg\u0117 \u012f Krist\u0173, mirtis jam neatrod\u0117 siaubinga. Kai budelis, ruo\u0161damasis u\u017edegti lau\u017e\u0105, \u017eeng\u0117 u\u017e jo, kankinys su\u0161uko:<\/p>\n\n\n\n

   -Ateik dr\u0105siau \u012f priek\u012f. U\u017edek lau\u017e\u0105, kad a\u0161 maty\u010diau.  Jei a\u0161 bijo\u010diau, man\u0119s \u010dia neb\u016bt\u0173. Kai liepsnos jau plaikst\u0117si aplink j\u012f, jis prad\u0117jo melstis.<\/p>\n\n\n\n

   -Vie\u0161patie, visagali T\u0117ve! Pasigail\u0117k man\u0119s ir atleisk man nuod\u0117mes, nes Tu \u017einai, kad a\u0161 visada myl\u0117jau Tavo ties\u0105**. \u2013 Jo balsas nutilo, bet l\u016bpos vis dar \u0161nab\u017ed\u0117jo maldos \u017eod\u017eius. Kai ugnis atliko savo darb\u0105, kankinio pelenai su \u017eeme buvo surinkti ir i\u0161berti \u012f Rein\u0105.<\/p>\n\n\n\n

** Bonnechose. Min. veik. – V. 2. – P. 168.<\/p>\n\n\n\n

   [115-116]<\/strong> Taip \u017euvo i\u0161tikimieji Dievo \u0161viesos ne\u0161\u0117jai. Ta\u010diau j\u0173 skelbiamos tiesos \u0160viesa – j\u0173 didvyri\u0161ko pavyzd\u017eio \u0161viesa – negal\u0117jo b\u016bti u\u017egesinta. Kaip niekas negali priversti jud\u0117ti atgal saul\u0119, taip niekas negali sukliudyti nu\u0161visti naujos dienos au\u0161rai.<\/p>\n\n\n\n

   Jano Huso sudeginimas suk\u0117l\u0117 Bohemijoje pasipiktinimo ir pasibais\u0117jimo bang\u0105. Visa tauta jaut\u0117, kad jis tapo kunig\u0173 \u012fnir\u0161io ir imperatoriaus klastingumo auka. Apie j\u012f buvo kalbama kaip apie i\u0161tikim\u0105 tiesos skelb\u0117j\u0105, tod\u0117l Visuotinis ba\u017eny\u010dios susirinkimas, kuris i\u0161leido \u012fsak\u0105 d\u0117l jo mirties, buvo kaltinamas \u017emog\u017eudyste. Dabar Huso mokslas susilauk\u0117 dar daugiau d\u0117mesio nei anks\u010diau. Popie\u017eiaus ediktu D\u017eono Viklifo rastai buvo pasmerkti sudeginti. Ta\u010diau sunaikinti pasisek\u0117 ne visus, dabar jie buvo i\u0161traukti i\u0161 sl\u0117ptuvi\u0173 ir tyrin\u0117jami kartu su Biblija ar jos dalimis, kurias \u017emon\u0117s gal\u0117jo gauti. Taip daugelis buvo paskatinti pripa\u017einti reformuot\u0105 tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Jano Huso \u017eudikai nes\u0117d\u0117jo sud\u0117j\u0119 rank\u0173 ir ramiai ne\u017ei\u016br\u0117jo, kaip jo darbas triumfuoja. Nor\u0117dami numal\u0161inti \u0161\u012f jud\u0117jim\u0105, popie\u017eius ir imperatorius susijung\u0117, Zigmanto kariuomen\u0117 patrauk\u0117 \u012f Bohemij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau atsirado i\u0161vaduotojas. \u017di\u017eka, kuris tik prasid\u0117jus karui visi\u0161kai apako, buvo vienas gabiausi\u0173 to meto karved\u017ei\u0173. Jis vadovavo \u010dek\u0173 kariuomenei. Pasitik\u0117dami Dievo pagalba ir tik\u0117dami savo reikalo teisingumu, \u0160ie \u017emon\u0117s atr\u0117m\u0117 si\u0173stas prie\u0161 juos galingiausias armijas. Imperatoriaus paj\u0117gos \u012fsiver\u017edavo \u012f Bohemij\u0105, ta\u010diau b\u016bdavo priverstos g\u0117dingai gr\u012f\u017eti. Husitai nesibaimino mirties, tod\u0117l niekas negal\u0117jo j\u0173 \u012fveikti. Pra\u0117jus keleriems metams nuo karo prad\u017eios, mir\u0117 dr\u0105susis Zi\u017eka, ta\u010diau jo viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 Prokopas. Tai buvo narsus ir sumanus karvedys, taip pat ir gabus vadas.<\/p>\n\n\n\n

   Su\u017einoj\u0119, kad mir\u0117 aklasis vadas, Bohemijos prie\u0161ai man\u0117, jog atsirado palanki proga atgauti visk\u0105, k\u0105 prarado. Popie\u017eius paskelb\u0117 kry\u017eiaus \u017eyg\u012f prie\u0161 husitus. V\u0117l buvo surinkta didel\u0117 kariuomen\u0117, bet \u017eygis patyr\u0117 siaubing\u0105 pralaim\u0117jim\u0105. Po to buvo paskelbtas dar vienas kry\u017eiaus \u017eygis. Visose popie\u017eiaus valdomose Europos \u0161alyse buvo renkami pinigai, kariai ir karin\u0117 amunicija. Minios b\u016br\u0117si po popie\u017eiaus v\u0117liava, nes tik\u0117jo, kad pagaliau bus padarytas galas eretikams husitams. Tik\u0117damos pergale, jos \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Bohemij\u0105. Tauta pakilo atremti puolim\u0105. Dvi kariuomen\u0117s jud\u0117jo viena prie\u0161ais kit\u0105, kol tik up\u0117 teskyr\u0117 jas. \u201eKry\u017eiuo\u010diai tur\u0117jo kiekybin\u012f prana\u0161um\u0105, ra\u010diau, u\u017euot staigiai k\u0117l\u0117si \u012f kit\u0105 up\u0117s pus\u0119 ir stoj\u0119 \u012f m\u016b\u0161\u012f su husitais, kuriuos nugal\u0117ti at\u0117jo i\u0161 taip toli, jie stov\u0117jo ir tyl\u0117dami \u017evelg\u0117 \u012f narsius kovotojus”*. Staiga paslaptinga panika u\u017evald\u0117 prie\u0161\u0105. Neprad\u0117jusios m\u016b\u0161io, galingos prie\u0161o paj\u0117gos pakriko ir i\u0161sibla\u0161k\u0117, atrod\u0117, kad juos i\u0161sklaid\u0117 nematoma j\u0117ga. Besivydama b\u0117glius, husit\u0173 kariuomen\u0117 daugel\u012f i\u0161\u017eud\u0117, didelis grobis pateko \u012f nugal\u0117toj\u0173 rankas. Taigi karas, u\u017euot nuskurdin\u0119s Bohemijos gyventojus, praturtino juos.<\/p>\n\n\n\n

 [116-117]<\/strong> Po keleri\u0173 met\u0173, valdant naujam popie\u017eiui, buvo surengtas dar vienas kry\u017eiaus \u017eygis. Kaip ir anks\u010diau, \u017emon\u0117s ir l\u0117\u0161os suplauk\u0117 i\u0161 vis\u0173 popie\u017eiui pavald\u017ei\u0173 Europos \u0161ali\u0173. Didel\u0117s privilegijos buvo si\u016blomos tiems, kurie \u012fsijungs \u012f \u0160\u012f pavojing\u0105 reikal\u0105. Kiekvienam kry\u017eiuo\u010diui buvo u\u017etikrinta, kad bus atleistos sunkiausios nuod\u0117m\u0117s. Visiems, kurie kris kovoje, buvo pa\u017ead\u0117tas geras atlygis danguje, o tie, kurie i\u0161liks gyvi, sulauks garb\u0117s ir turt\u0173. V\u0117l buvo surinkta did\u017eiul\u0117 kariuomen\u0117, kuri, perkirtusi sien\u0105, \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Bohemij\u0105. Husit\u0173 paj\u0117gos atsitrauk\u0117, leisdamos u\u017epuolikams \u012feiti gilyn \u012f \u0161al\u012f ir manyti, kad pergal\u0117 jau arti. Pagaliau Prokopo vadovaujama kariuomen\u0117 sustojo ir, atsisukusi \u012f prie\u0161\u0105, puol\u0117. Tik dabar suprat\u0119 savo klaid\u0105, kry\u017eiuo\u010diai savo stovykloje lauk\u0117 puolimo.- Dar nei\u0161vyd\u0119 husit\u0173, o tik i\u0161gird\u0119 j\u0173 art\u0117jimo gars\u0105, kry\u017eiuo\u010diai puol\u0117 \u012f panik\u0105. Kunigaik\u0161\u010diai, karved\u017eiai ir paprasti kareiviai, met\u0119 ginklus, i\u0161sib\u0117giojo kas kur. Veltui popie\u017eiaus legatas, \u0161io \u012fsiver\u017eimo vadas, steng\u0117si suburti savo i\u0161sigandusias ir sutrikdytas paj\u0117gas. Nepaisant jo did\u017eiausi\u0173 pastang\u0173, jis pats buvo nu\u0161luotas b\u0117gli\u0173 srauto. \u012esivyravo visi\u0161kas s\u0105my\u0161is, ir v\u0117l daug grobio pateko \u012f nugal\u0117toj\u0173 rankas.<\/p>\n\n\n\n

* Wylie. Min. veik. – Bk. 3. – Ch. 17.<\/p>\n\n\n\n

   [117-118]<\/strong> Taigi ir \u0161\u012f kart\u0105 galingiausi\u0173 Europos \u0160ali\u0173 pasi\u0173sta did\u017eiul\u0117 kariuomen\u0117, dr\u0105si\u0173, karing\u0173, apmokyt\u0173 ir apginkluot\u0173 \u017emoni\u0173 b\u016brys, be m\u016b\u0161io pab\u0117go nuo ma\u017eos ir iki \u0161iol silpnos tautos gyn\u0117j\u0173. Taip pasirei\u0161k\u0117 Dievi\u0161koji galia. U\u017epuolikai buvo apimti antgamti\u0161ko siaubo. Tas, Kuris sunaikino faraono kariuomen\u0119 Raudonojoje j\u016broje, privert\u0117 b\u0117gti midianie\u010di\u0173 pulkus nuo Gedeono ir jo trys \u0161imtai kari\u0173 per vien\u0105 nakt\u012f i\u0161guld\u0117 i\u0161did\u017ei\u0173 asir\u0173 paj\u0117gas, v\u0117l i\u0161ties\u0117 Savo rank\u0105, kad sunaikint\u0173 eng\u0117j\u0105. Ten jie bus apimti tokio siaubo, kokio dar n\u0117ra buv\u0119} nes Dievas i\u0161m\u0117tys jus apgulusi\u0173j\u0173 kaulus. Jie bus nugal\u0117ti, nes Dievas juos atmet\u0117 (Psalmi\u0173 53, 5).<\/p>\n\n\n\n

   Popie\u017eijos vyresnyb\u0117, praradusi vilt\u012f laim\u0117ti j\u0117ga, galiausiai grieb\u0117si diplomatijos. Buvo pasiektas kompromisas – pripa\u017einta Bohemijos gyventoj\u0173 s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0117, ta\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai buvo apgaul\u0117 ir \u010dekai pateko \u012f Romos vald\u017ei\u0105. Nugal\u0117tojai nurod\u0117 keturis punktus, kurie tur\u0117jo u\u017etikrinti taik\u0105 su Roma: laisvai skelbti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, kad visi parapijie\u010diai tur\u0117t\u0173 teis\u0119 priimti komunij\u0105 duonos ir vyno pavidalu, pamaldas atlikti gimt\u0105ja kalba, nu\u0161alinti i\u0161 vis\u0173 pasaulietini\u0173 pareig\u0173 ir vald\u017eios dvasininkus, nusikaltusius dvasininkus teisti ne ba\u017eny\u010dios teismuose, o civiliniuose teismuose. Popie\u017eiaus vald\u017eia pagaliau \u201esutiko, kad keturi husit\u0173 reikalavimai b\u016bt\u0173 priimti, ta\u010diau teis\u0117 ai\u0161kinti susitarim\u0105, t. y. ai\u0161kinti jo prasm\u0119, liko ba\u017eny\u010dios susirinkimui, kitaip sakant, popie\u017eiui ir imperatoriui”*. \u0160iuo pagrindu buvo pasira\u0161ytas susitarimas, Roma apgaule ir klasta gavo tai, ko jai nepasisek\u0117 pasiekti prievarta. Savaip interpretuodama susitarime pateiktus husit\u0173 punktus ir Biblij\u0105, ji gal\u0117jo i\u0161kreipti j\u0173 prasm\u0119, kad panaudot\u0173 savo tikslams.<\/p>\n\n\n\n

* Wylie. Min. veik. – Bk. 3- – Ch. 18.<\/p>\n\n\n\n

   Dauguma Bohemijos gyventoj\u0173 man\u0117, kad toks susitarimas pavojingas, tod\u0117l nepanoro su juo sutikti. Kilo nesutarimai, \u012fsipliesk\u0117 civiliniai mai\u0161tai. \u0160ioje kovoje \u017euvo kilnusis Prokopas, ir Bohemija visi\u0161kai prarado laisv\u0119.<\/p>\n\n\n\n

[118-119]<\/strong> Huso ir Jeronimo i\u0161davikas Zigmantas tapo Bohemijos karaliumi. Nepaisydamas priesaikos ginti Bohemijos gyventoj\u0173 teises, jis pad\u0117jo \u012fsitvirtinti popie\u017eijos vald\u017eiai. Pataikaudamas Romai, jis tur\u0117jo ma\u017eai naudos. Dvide\u0161imt met\u0173 jo gyvenimas buvo pilnas pavoj\u0173 ir r\u016bpes\u010di\u0173. Ilgi ir bevaisiai karai i\u0161eikvojo jo turtus ir pra\u017eud\u0117 dideles kariuomenes. Karaliauti jam teko vos metus. Jis mir\u0117, palik\u0119s savo karalyst\u0119 ant civilinio karo slenks\u010dio ir u\u017esitrauk\u0119s g\u0117d\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Toliau tes\u0117si mai\u0161tai, nesantaika, liejosi kraujas. Svetim\u0161ali\u0173 kariuomen\u0117s v\u0117l \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f Bohemij\u0105, o vidaus nesutarimai tebe-trikd\u0117 taut\u0105. Tie, kurie liko i\u0161tikimi Evangelijai, buvo \u017eiauriai persekiojami.<\/p>\n\n\n\n

   Kai j\u0173 buvusieji broliai, sudar\u0119 sutart\u012f su Roma per\u0117m\u0117 jos paklydimus, senojo tik\u0117jimo \u0161alininkai susijung\u0117 \u012f atskir\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105, pavadinta \u201eBroli\u0161k\u0105ja bendruomene”. Jie u\u017esitrauk\u0117 dar stipresn\u0119 neapykant\u0105. Ta\u010diau j\u0173 tvirtumas buvo nepalau\u017eiamas. Priversti ie\u0161koti prieglobs\u010dio mi\u0161kuose ir olose, jie rinkdavosi skaityti Dievo \u017dod\u012f ir garbina Diev\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Per pasiuntinius, slapta nusi\u0173stus \u012f kitas \u0161alis, jie su\u017einojo, kad kai kur \u201eyra tiesos i\u0161pa\u017eintoj\u0173, po kelet\u0105 viename ar kitame mieste, kurie taip pat buvo persekiojami, o Alpi\u0173 kalnuose jau seniai buvo \u012fsik\u016brusi ba\u017eny\u010dia, kuri r\u0117m\u0117si \u0160ventuoju Ra\u0161tu ir protestavo prie\u0161 pagoni\u0161kus Romos papro\u010dius”*. Si \u017einia buvo sutikta d\u017eiaugsmingai, ir u\u017emegztas ry\u0161ys su krik\u0161\u010dionimis valdensais.<\/p>\n\n\n\n

* Wy!Je. Min. veik. – Bk. 3. – Ch. 19.<\/p>\n\n\n\n

   Tvirtai laikydamiesi Evangelijos, Bohemijos gyventojai net tamsiausiomis persekiojimo valandomis vis nukreipdavo \u017evilgsn\u012f \u012f horizont\u0105. Jie tik\u0117jo, kad netrukus i\u0161au\u0161 rytas. \u201eJiems teko sunkios dienos, ta\u010diau […] jie prisimin\u0117 \u017eod\u017eius, kuriuos pirm\u0105 kart\u0105 pasak\u0117 Husas, o po to pakartojo Jeronimas, kad praslinks \u0161imtme\u010diai ir i\u0161au\u0161 diena. Tie \u017eod\u017eiai husitams rei\u0161k\u0117 t\u0105 pat\u012f, k\u0105 Juozapo \u017eod\u017eiai pavergtoms Izraelio gimin\u0117ms: A\u0161 mir\u0161ta, bet Dievas tikrai aplankys jus ir i\u0161ves”*. \u201eXV a. pabaigoje susik\u016br\u0117 daugiau Broli\u0161kosios bendruomen\u0117s ba\u017eny\u010di\u0173. Nors j\u0173 gyvenimas nebuvo lengvas, bet palyginti ramus. XVI a. prad\u017eioje Bohemijoje ir Moravijoje broliai tur\u0117jo jau du \u0161imtus ba\u017eny\u010di\u0173”**. \u201eI\u0161veng\u0119 naikinan\u010dios ugnies ir kardo, lik\u0119 gyvi, jie gal\u0117jo pamatyti au\u0161r\u0105 tos dienos, kuri\u0105 i\u0161prana\u0161avo Janas Husas”***.<\/p>\n\n\n\n

Wylie. Min. veik. – Bk. 3. – Ch. 19-” Gillett Erza Hali. Life and Times of John Huss. „* Wyiie. Min. veik. – Bk. 3. – Ch. 19.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n


<\/strong><\/p>\n\n\n\n

7. MARTYNO LIUTERIO ATSKYRIMAS NUO ROMOS BA\u017dNY\u010cIOS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [120-121]<\/strong> Prie\u0161akyje t\u0173, kurie buvo pasaukti vesti Ba\u017eny\u010di\u0105 i\u0161 katalikyb\u0117s tamsos \u012f tyresnio tik\u0117jimo \u0161vies\u0105, stovi Martynas Liuteris. Ver\u017elus, atkaklus, u\u017esispyr\u0119s, pasi\u0161vent\u0119s, nejau\u010diantis jokios baim\u0117s i\u0161skyrus Dievo, nepripa\u017e\u012fstantis jokio religinio pagrindo tik \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, Liuteris buvo savo laiko \u017emogus. Dievas pasirinko Liuter\u012f Savo \u012frankiu, kad jis reformuot\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 ir ap\u0161viest\u0173 pasaul\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Kaip ir pirmieji Evangelijos \u0161aukliai, Liuteris gim\u0117 neturtingoje \u0161eimoje. Jo vaikyst\u0117 prab\u0117go kuklaus vokie\u010di\u0173 kalnakasio namuose. Kasdien sunkiai dirbdamas t\u0117vas u\u017edirbdavo l\u0117\u0161as s\u016bnaus i\u0161simokslinimui. T\u0117vas nor\u0117jo, kad Martynas tapt\u0173 teisininku, ta\u010diau Dievas ketino padaryti j\u012f didel\u0117s \u0161ventov\u0117s staty-<\/p>\n\n\n\n

toj\u0173. Sunkumai, nepriteklius ir grie\u017eta disciplina buvo beribes<\/p>\n\n\n\n

I\u0161minties mokykla, kuri pareng\u0117 Liuter\u012f svarbiausiai gyvenimo misijai.<\/p>\n\n\n\n

   Martyno t\u0117vas buvo guvaus proto, tvirto charakterio, s\u0105\u017einingas, ry\u017etingas ir doras \u017emogus. Jis laik\u0117si savo \u012fsitikinim\u0173, nepaisydamas pasekmi\u0173. Protingai samprotaudamas, Liuteris vyresnysis nepasitik\u0117jo vienuoliais. Jis buvo labai nepatenkintas, kai be jo sutikimo s\u016bnus \u012fstojo \u012f vienuolyn\u0105. Tik po dviej\u0173 met\u0173 jis susitaik\u0117 su s\u016bnum, nors t\u0117vo nuomon\u0117 nepasikeit\u0117.<\/p>\n\n\n\n

   Taigi Liuterio t\u0117vai labai r\u016bpinosi savo vaik\u0173 mokymu ir aukl\u0117jimu. Jie steng\u0117si i\u0161mokyti savo at\u017ealas Dievo \u017dod\u017eio ir \u012fdiegti krik\u0161\u010dioni\u0161kas dorybes. T\u0117vas da\u017enai garsiai melsdavosi, kad vaikas atsimint\u0173 Vie\u0161paties vard\u0105 ir vien\u0105 dien\u0105 prad\u0117t\u0173 skleisti Jo ties\u0105. Kad ugdyt\u0173 vaik\u0173 moral\u0119 ir intelekt\u0105, t\u0117vai uoliai naudojosi kiekviena palankia proga, kuri\u0105 suteikdavo j\u0173 sunkus gyvenimas. Jie nuo\u0161ird\u017eiai ir atkakliai siek\u0117 i\u0161aukl\u0117ti vaikus pamald\u017eius ir naudingus gyvenimui. Kartais t\u0117v\u0173 ry\u017etas peraugdavo \u012f prievart\u0105, ta\u010diau j\u0173 aukl\u0117jimas nusipeln\u0117 pagarbos ir pritarimo -i\u0161aug\u0119s reformatorius tai suprato.<\/p>\n\n\n\n

  [121-122]<\/strong> Mokykloje, kurioje Martynas mok\u0117si vaikyst\u0117je, buvo aukl\u0117jama grie\u017etai, kartais buvo naudojamos fizin\u0117s bausm\u0117s. Jo t\u0117vai buvo neturtingi. I\u0161vyk\u0119s mokytis \u012f kit\u0105 miest\u0105, jis u\u017esidirbdavo sau duon\u0105 giedodamas tai prie vien\u0173, tai prie kit\u0173 nam\u0173 dur\u0173, ir da\u017enai k\u0119sdavo alk\u012f. J\u012f g\u0105sdino vyraujantis prietaringas po\u017ei\u016bris \u012f religij\u0105. Kiekvien\u0105 vakar\u0105 jis guldavosi miegoti nuli\u016bd\u0119s, nes j\u012f kaust\u0117 nuolatin\u0117 ateities baim\u0117. Jis galvodavo apie Diev\u0105 kaip apie grie\u017et\u0105, negailesting\u0105 teis\u0117j\u0105, \u017eiaur\u0173 tiron\u0105, o ne kaip apie ger\u0105 Dangi\u0161k\u0105j\u012f T\u0117v\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Nepaisydamas daugyb\u0117s dideli\u0173 nusivylim\u0173, Liuteris ry\u017etingai ver\u017e\u0117si pirmyn, steng\u0117si tobul\u0117ti, stiprino moral\u0119. Jis karstai tro\u0161ko mokytis. Jo rimtas ir ver\u017elus protas siek\u0117 pa\u017einti naudingus ir svarius dalykus, nekreipdamas d\u0117mesio j i\u0161or\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   B\u016bdamas a\u0161tuoniolikos met\u0173 Martynas \u012fstojo \u012f Erfurto universitet\u0105. Dabar jo materialin\u0117 pad\u0117tis pager\u0117jo, perspektyvos atrod\u0117 \u0161viesesn\u0117s nei anks\u010diau. Taup\u016bs ir darb\u0161t\u016bs jo t\u0117vai sukaup\u0117 pakankamai l\u0117\u0161\u0173, kad gal\u0117t\u0173 jam pad\u0117ti. Ger\u0173 draug\u0173 \u012ftaka i\u0161 dalies i\u0161sklaid\u0117 ni\u016br\u0173 ankstesnio mokymo poveik\u012f. Jis \u0117m\u0117 studijuoti geriausi\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 veikalus, stropiai kaup\u0117 j\u0173 verting\u0173 min\u010di\u0173 turt\u0105, \u0160i\u0173 i\u0161minting\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161mintis tapo jam sava. Anks\u010diau, kai jis dar mok\u0117si grie\u017etos drausm\u0117s mokykloje, Liuteris i\u0161siskirdavo i\u0161 bendramoksli\u0173, o dabar palankiomis s\u0105lygomis jo protas dar spar\u010diau tobul\u0117jo. Puiki atmintis, laki vaizduot\u0117, geb\u0117jimas giliai m\u0105styti ir nenuilstamas stropumas pad\u0117jo jam i\u0161kilti vir\u0161 draug\u0173. Visapusi\u0161kas i\u0161silavinimas subrandino nuovokum\u0105, proto gyvum\u0105 ir \u012f\u017evalgum\u0105, kurie ruo\u0161\u0117 j\u012f gyvenimo kovai.<\/p>\n\n\n\n

   Liuterio \u0161irdyje i\u0161liko Vie\u0161paties baim\u0117. Siekiant tikslo, ji pad\u0117jo b\u016bti nepalau\u017eiamam ir paklusti Dievui. Jis nuolat jaut\u0117 priklausomyb\u0119 nuo Dievo pagalbos, tod\u0117l kiekvien\u0105 dien\u0105 prad\u0117davo malda – pra\u0161\u0117 Diev\u0105 vadovauti ir paremti. Jis da\u017enai sakydavo: \u201eRimta malda – pus\u0117 darbo”*.<\/p>\n\n\n\n

   [122-123]<\/strong>Vien\u0105 dien\u0105, beie\u0161kodamas knyg\u0173 universiteto bibliotekoje, Liuteris surado lotyni\u0161k\u0105 Biblij\u0105. Tokios knygos jis niekada anks\u010diau nebuvo mat\u0119s; jis net ne\u017einojo, kad ji egzistuoja, nes buvo gird\u0117j\u0119s tik Evangelij\u0173 ir apa\u0161tal\u0173 Lai\u0161k\u0173 i\u0161traukas, kurios buvo skaitomos \u017emon\u0117ms per pamaldas. Jis galvojo, kad jos sudar\u0117 vis\u0105 Biblij\u0105. Dabar pirm\u0105 kart\u0105 Liuteris pamat\u0117 vis\u0105 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Nusteb\u0119s, jis baimingai vart\u0117 \u0161ventus puslapius. Jo jaudinim\u0105si i\u0161dav\u0117 pagreit\u0117j\u0119s pulsas ir virpanti \u0160irdis, nes vis skait\u0117 ir kartais susukdavo: \u201eKad Dievas man duot\u0173 toki\u0105 knyg\u0105!”** Salia jo buvo Dievo angelai, o Dievo sosto \u0161viesos spinduliai atskleid\u0117 jam tiesos lobius. Liuteris visada bijojo \u012f\u017eeisti Diev\u0105, ta\u010diau dabar, kaip niekada anks\u010diau, jis \u012fsitikino, jog yra nusid\u0117j\u0117lis.<\/p>\n\n\n\n

   Nuo\u0161irdus tro\u0161kimas i\u0161silaisvinti i\u0161 nuod\u0117mi\u0173 ir susitaikyti su Dievu paskatino j\u012f \u012fstoti \u012f vienuolyn\u0105 ir pasi\u0161v\u0119sti vienuolio gyvenimui. Vienuolyne jam tekdavo atlikti negarbingiausius, sunkiausius darbus, eiti i\u0161 nam\u0173 \u012f namus ir prasyti i\u0161maldos. Jis buvo tokio am\u017eiaus, kai labiausiai geid\u017eiama pagarbos ir pripa\u017einimo, tod\u0117l \u0161ios vergi\u0161kos pareigos skaudino jo nat\u016bralius jausmus. Bet jis kantriai kent\u0117 pa\u017eeminim\u0105, nes tik\u0117jo, kad to u\u017esitarnavo nusidedamas.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’AubigneJ. H. History of the Reformation of the Sixteenth Century. – Bk. 2.-Ch. 2.<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik. – Bk. 2. – Ch. 2.<\/p>\n\n\n\n

   Kiekvien\u0105 laisv\u0105 valand\u0117l\u0119 jis skirdavo mokslams, aukodamas mieg\u0105 ir gail\u0117damas laiko, kur\u012f sugai\u0161ta valgydamas. Labiau u\u017e visk\u0105. Liuter\u012f d\u017eiugino Dievo \u017dod\u017eio tyrin\u0117jimas. Vienuolyne jis rado Biblij\u0105, grandine pritvirtint\u0105 prie sien\u0173, ir da\u017enai \u012f j\u0105 \u017ei\u016br\u0117davo. Liuteris suvok\u0117 savo nuod\u0117mingum\u0105, tod\u0117l steng\u0117si darbais gauti atleidim\u0105 ir ramyb\u0119. Jis gyveno labai grie\u017etai: pasninkai, ilgos maldos ir k\u016bno plakimas tur\u0117jo nugal\u0117ti prigimties blogybes, nuo kuri\u0173 nei\u0161vadavo vienuolio gyvenimas. Jis buvo pasiry\u017e\u0119s bet kokiai aukai, kuri pad\u0117t\u0173 i\u0161gryninti \u0161ird\u012f, kad Dievas gal\u0117t\u0173 j\u0105 priimti. \u201eA\u0161 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvau pamaldus vienuolis, \u2014 sak\u0117 Liuteris v\u0117liau, – ir vykd\u017eiau savo ordino \u012fstatus grie\u017e\u010diau nei galiu i\u0161reik\u0161ti \u017eod\u017eiais. Jei kada nors vienuolis gal\u0117t\u0173 u\u017esitarnauti dang\u0173 savo vienuoli\u0161kais darbais, tai a\u0161 buvau jo vertas […]. Jei bu\u010diau taip gyven\u0119s ilgiau, tai sav\u0119s tramdymu b\u016b\u010diau nuvar\u0119s save \u012f kapus”*. \u017diauriai kankindamas k\u016bn\u0105, jis prarado daug j\u0117g\u0173, kent\u0117jo nuo alpulio ir spazm\u0173, kurie vargino j\u012f vis\u0105 gyvenim\u0105. Nors Liuteris labai steng\u0117si, bet jo prisl\u0117gta siela nerado paguodos. Galiausiai j\u012f ap\u0117m\u0117 neviltis.<\/p>\n\n\n\n

   [123-124]<\/strong>Kai Martynui Liuteriui atrod\u0117, kad viskas prarasta, Dievas atsiunt\u0117 jam bi\u010diul\u012f. Pamaldusis \u0160taupicas atskleid\u0117 jam Dievo \u017dod\u012f. Jis ragino ne\u017ei\u016br\u0117ti \u012f save, pad\u0117jo i\u0161sivaduoti i\u0161 slegian\u010dio kalt\u0117s jausmo, pa\u017eeidus Dievo \u012estatym\u0105, ir \u017evelgti \u012f J\u0117z\u0173, nuod\u0117mes atleid\u017eiant\u012f I\u0161gelb\u0117toj\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   – U\u017euot kankin\u0119s save u\u017e nuod\u0117mes, pulk \u012f Jo gl\u0117b\u012f! Pasitik\u0117k Juo, Jo gyvenimo teisumu, tik\u0117k Jo atperkamosios mirties galia! Klausyk Dievo S\u016bnaus! Jis tapo \u017dmogumi, kad u\u017etikrint\u0173 tau Dievi\u0161k\u0105j\u0105 malon\u0119. […] Myl\u0117k T\u0105, Kuris tave pirmas pamilo!** -Taip kalb\u0117jo malon\u0117s pasiuntinys.<\/p>\n\n\n\n

* Mede d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 2. – Ch. 3. *<\/p>\n\n\n\n

* Min. veik. – Bk. 2. – Ch. 4.<\/p>\n\n\n\n

   Jo \u017eod\u017eiai padar\u0117 Liuteriui didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f. Ilgai kovoj\u0119s su savo klaidingu \u012fsitikinimu, jis sugeb\u0117jo suvokti ties\u0105, ir jo nerimaujanti siela nurimo.<\/p>\n\n\n\n

   Liuteris buvo \u012f\u0161ventintas \u012f kunigus ir pakviestas d\u0117styti Viten-bergo universitete. Ten prad\u0117jo tyrin\u0117ti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 originalo kalbomis. Po to jis \u0117m\u0117 skaityti paskaitas apie Biblij\u0105. Daugybei susi\u017eav\u0117jusi\u0173 klausytoj\u0173 atsiskleid\u0117 Psalm\u0117s, Evangelijos ir apa\u0161tal\u0173 Lai\u0161kai. \u0160taupicas, jo draugas ir mokytojas, skatino j\u012f pakilti \u012f sakykl\u0105 ir skelbti Dievo \u017dod\u012f. Liuteris svyravo, jis jaut\u0117si nevertas kalb\u0117ti \u017emon\u0117ms vietoj Kristaus. Ilgai svyrav\u0119s, jis patenkino atkaklius draug\u0173 pra\u0161ymus. Liuteris gerai pa\u017einojo \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, o Dievo malon\u0117 buvo su juo. Jo i\u0161kalba \u017eav\u0117jo klausytojus, ai\u0161kiai ir \u012ftikinamai d\u0117stoma tiesa pasiekdavo susirinkusiuosius, o jo u\u017esidegimas paliesdavo \u0160irdis.<\/p>\n\n\n\n

   [124-125]<\/strong>Liuteris dar buvo tikras Romos ba\u017eny\u010dios s\u016bnus ir jam niekados nekilo mintis? kad gal\u0117t\u0173 b\u016bti kitaip. Dievo Apvaizda numat\u0117 jo kelion\u0119 \u012f Rom\u0105. Jis keliavo p\u0117s\u010diomis, pakeliui apsistodamas vienuolynuose. Keliaudamas per Italij\u0105, jis buvo nustebintas vieno vienuolyno turtingumu, didingumu ir prabanga. Nuolat gaudami dideles pajamas, vienuoliai gyveno puikiose buvein\u0117se, reng\u0117si puo\u0161niais ir prabangiais r\u016bbais, puotavo prie gausiai apkraut\u0173 stal\u0173. Skausmingai nuog\u0105staudamas Liuteris gretino \u0161\u012f vaizd\u0105 su savo pasiaukojan\u010diu gyvenimu. Jis buvo labai suglum\u0119s.<\/p>\n\n\n\n

   Pagaliau tolumoje Liuteris pamat\u0117 miest\u0105 ant septyni\u0173 kalv\u0173. Giliai susijaudin\u0119s Liuteris parklupo ant \u017eem\u0117s ir su\u0161uko: \u201e\u0160ventoji Roma, a\u0161 sveikinu tave!”* Jis \u012f\u017eeng\u0117 \u012f miest\u0105, lank\u0117 ba\u017eny\u010dias, klaus\u0117si kunig\u0173 ir vienuoli\u0173 kartojam\u0173 nuostabi\u0173 pasakojim\u0173 ir atliko visas reikalingas apeigas. Visur jis mat\u0117 vaizdus, kurie stebino j\u012f ir k\u0117l\u0117 jam siaub\u0105. Jis pamat\u0117, kad blogis tvyro dvasininkijos sluoksniuose, gird\u0117jo nepadorius prelat\u0173 juokus ir pasibais\u0117jo j\u0173 \u0161ventvagyste net per mi\u0161ias. B\u016bdamas tarp vienuoli\u0173 ir miestie\u010di\u0173, jis visur mat\u0117 lengvab\u016bdi\u0161k\u0105 linksminim\u0105si ir i\u0161tvirkim\u0105. Kur tik jis pasisukdavo, visur reg\u0117jo i\u0161niekintas \u0161ventas vietas. V\u0117liau jis ra\u0161\u0117: \u201eNiekas negali \u012fsivaizduoti, kokios nuod\u0117m\u0117s ir g\u0117dingi dalykai vyksta Romoje! Kad patik\u0117tum, juos reikia i\u0161girsti ir pamatyti. Tod\u0117l yra \u012fprasta sakyti: *Jei yra pragaras, tai Roma pastatyta ant jo: tai bedugn\u0117, i\u0161 kurios kyla \u012fvairiausios nuod\u0117m\u0117s'”**.<\/p>\n\n\n\n

* Merk d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 2. – Ch. 6.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   Neseniai i\u0161leistame dekrete popie\u017eius pa\u017ead\u0117jo atlaidus visiems, kurie kl\u016bp\u0117dami pakils vadinamaisiais \u201ePiloto laiptais”, kuriais, kaip teigiama, nulipo m\u016bs\u0173 I\u0161gelb\u0117tojas, i\u0161eidamas i\u0161 rom\u0117n\u0173 teismo. Jie ka\u017ekaip stebuklingai persik\u0117l\u0117 i\u0161 Jeruzal\u0117s \u012f Rom\u0105. Vien\u0105 dien\u0105 pamald\u017eiai nusiteik\u0119s Liuteris keliais lipo tais laiptais, kai staiga lyg perk\u016bnas i\u0161 giedro dangaus nuskamb\u0117j\u0119s balsas jam tar\u0117: \u201eTeisusis gyvens tik\u0117jimu” (Romie\u010diams 1, 17). Jis pa\u0161oko ir pasi\u0161alino i\u0161 tos vietos susig\u0117d\u0119s ir pasibais\u0117j\u0119s. Si \u0160ventojo Ra\u0161to i\u0161trauka nuolatos jam skamb\u0117jo. Nuo to laiko jis ai\u0161kiau suvok\u0117, kad, norint i\u0161sigelb\u0117ti, nedera pasitik\u0117ti \u017emoni\u0173 darbais, reikia visi\u0161kai pasikliauti Kristaus nuopelnais. Jam atsiv\u0117r\u0117 akys, ir niekas jo daugiau negal\u0117jo \u012ftikinti popie\u017eijos teigiama iliuzija. Nusuk\u0119s veid\u0105 nuo Romos, jis nusisuko nuo jos ir \u0161irdimi; nuo tada atotr\u016bkis vis did\u0117jo, kol Liuteris galutinai nutrauk\u0117 visus ry\u0161ius su Romos ba\u017eny\u010dia.<\/p>\n\n\n\n

   [125-126]<\/strong> Gr\u012f\u017eus i\u0161 Romos, Vitenbergo universitete Liuteriui buvo suteiktas teologijos daktaro laipsnis. Dabar jis gal\u0117jo laisvai pasi\u0161v\u0119sti \u0160ventojo Ra\u0161to tyrin\u0117jimui. Liuteris i\u0161kilmingai prisiek\u0117 vis\u0105 likus\u012f gyvenim\u0105 r\u016bpestingai tyrin\u0117ti ir i\u0161tikimai skelbti Dievo \u017dod\u012f, o ne popie\u017eiaus dogmas. Jis buvo ne paprastas vienuolis ar profesorius, bet autoritetingas Biblijos skelb\u0117jas, pa\u0161auktas kaip piemuo ganyti Dievo aveles, kurios buvo i\u0161alkusios ir i\u0161tro\u0161kusios tiesos. Jis ry\u017etingai parei\u0161k\u0117, kad krik\u0161\u010dionys turi gauti tik tok\u012f mokym\u0105, kuris remiasi \u0160ventuoju Ra\u0161tu. Jo \u017eod\u017eiai smog\u0117 \u012f pa\u010dius popie\u017eiaus vald\u017eios pamatus ir tapo esminiu Reformacijos principu.<\/p>\n\n\n\n

   Liuteris suprato, kad pavojinga \u017emoni\u0173 priesakus i\u0161kelti auk\u0161\u010diau Dievo \u017dod\u017eio. Tod\u0117l jis dr\u0105siai puol\u0117 scholast\u0173 samprotavimus ir netik\u0117jim\u0105, kritikavo filosofij\u0105 bei teologij\u0105, kuri taip ilgai veik\u0117 \u017emones. Jis paskelb\u0117, kad tokie mokslai bever\u010diai ir netgi \u017ealingi. Jis siek\u0117 klausytoj\u0173 mintis nukreipti nuo filosof\u0173 ir teolog\u0173 sofistikos \u012f am\u017ein\u0105sias tiesas, kurias skelb\u0117 prana\u0161ai ir apa\u0161talai.<\/p>\n\n\n\n

   Tai buvo labai vertinga \u017einia tiesos trok\u0161tantiems \u017emon\u0117ms, kurie klausydavo jo \u017eod\u017ei\u0173. Niekados anks\u010diau jie nebuvo gird\u0117j\u0119 tokio mokymo. Geroji naujiena apie I\u0161gelb\u0117tojo meil\u0119, u\u017etikrintas atleidimas ir ramyb\u0117, kuriuos suteik\u0117 Jo kraujas, pripild\u0117 d\u017eiaugsmu \u0161irdis ir \u012f\u017eieb\u0117 am\u017einyb\u0117s vilt\u012f. Vitenberge \u012fsi\u017eieb\u0117 \u0161viesa, kurios spinduliai tur\u0117jo pasiekti tolimiausius \u017eem\u0117s pakra\u0161\u010dius ir dar labiau su\u0161visti art\u0117jant laik\u0173 pabaigai.<\/p>\n\n\n\n

   [126-127]<\/strong>Ta\u010diau \u0160viesa ir tamsa nesiderina. Tarp tiesos ir netiesos vyksta nesutaikoma kova. Palaikyti ir apginti vien\u0105, vadinasi, kovoti ir neigti kit\u0105. M\u016bs\u0173 I\u0161gelb\u0117tojas pasak\u0117: \u201eA\u0161 at\u0117jau ne\u0161ti ne ramyb\u0117s, o kalavijo” (Mato 10, 34). Pra\u0117jus keleriems metams po Reformacijos prad\u017eios, Liuteris teig\u0117: \u201eDievas neveda man\u0119s, Jis stumia mane \u012f priek\u012f, Jis traukia mane. A\u0161 nesu sau \u0160eimininkas. A\u0160 trok\u0161tu ramyb\u0117s, ta\u010diau patekau \u012f sumai\u0161ties ir perversm\u0173 s\u016bkur\u012f”*. Dabar jo lauk\u0117 tikras kovos laukas.<\/p>\n\n\n\n

   Romos ba\u017eny\u010dia prekiavo Dievo malone. Pinig\u0173 keit\u0117j\u0173 stalai (Mato 21, 12) buvo sustatyti \u0160alia altori\u0173, gird\u0117josi pirk\u0117j\u0173 ir pardav\u0117j\u0173 \u0161\u016bksniai. Popie\u017eius \u012fgaliojo vie\u0161ai prekiauti indulgencijomis, nes teig\u0117, kad reikia l\u0117\u0161\u0173 statyti \u0161v. Petro ba\u017eny\u010di\u0105 Romoje. \u0160ventykla Dievo garbei tur\u0117jo b\u016bti pastatyta nusikaltim\u0173 kaina, kertiniu jos akmeniu tapo nedoryb\u0117s. Nors buvo imtasi skubi\u0173 priemoni\u0173 atgaivinti ir stiprinti \u017elungan\u010di\u0105 Rom\u0105, bet pastangos dav\u0117 prie\u0161ing\u0173 rezultat\u0173 \u2014 sudav\u0117 mirtin\u0105 sm\u016bg\u012f jos didybei ir galybei, nes tai paskatino popie\u017eiaus institucijos prie\u0161us labai ry\u017etingai ir s\u0117kmingai sukilti \u012f kov\u0105, kuri sukr\u0117t\u0117 \u0161v. sost\u0105 ir trigub\u0105 popie\u017eiaus kar\u016bn\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Vienuolis Tecelis, kur\u012f paskyr\u0117 vadovauti indulgencij\u0173 prekybai Vokietijoje, buvo anks\u010diau demaskuotas u\u017e didelius nusikaltimus visuomenei ir Dievo (statymui44. Ta\u010diau jis i\u0161veng\u0117 bausm\u0117s u\u017e savo nusikaltimus; jam buvo pavesta vykdyti savanaudi\u0161kus ir g\u0117dingus popie\u017eiaus planus. Jis \u012f\u017e\u016bliai kartojo ai\u0161k\u0173 mel\u0105 ir k\u016br\u0117 steb\u0117tinus pasakojimus, kad apgaut\u0173 prietaringus \u017emones, nei\u0161man\u0117lius ir lengvatikius. Jeigu jie b\u016bt\u0173 \u017einoj\u0119 Dievo \u017dod\u012f, neb\u016bt\u0173 apgauti. Nor\u0117damas sustiprinti savo vald\u017ei\u0105, padidinti turtus ir valdyti \u017emones, popie\u017eius sl\u0117p\u0117 nuo \u017emoni\u0173 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105**.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aublgne. Min. veik. – Bk. 5. – Ch. 5.<\/p>\n\n\n\n

** Pla\u010diau apie tai: Gieseler John C. L. A Compendium of Ecclesiastical History. – Period 4. – Sec, 1 – Par. 5.<\/p>\n\n\n\n

Kai Tecelis \u012feidavo \u012f miest\u0105, prie\u0161 j\u012f \u0117j\u0119s \u0161auklys skelbdavo:<\/p>\n\n\n\n

 \u201eDievo ir \u0161ventojo t\u0117vo malon\u0117 prie j\u016bs\u0173 vart\u0173”*. \u017dmon\u0117s sveikindavo \u0161ventvagi\u0161k\u0105 apsimet\u0117l\u012f, tarsi jis b\u016bt\u0173 Dievas, nu\u017eeng\u0119s pas juos i\u0161 dangaus. Ba\u017eny\u010diose prasid\u0117davo g\u0117dinga prekyba. Pakil\u0119s \u012f sakykl\u0105 Tecelis liaupsindavo indulgencijas kaip brangiausias Dievo dovanas. Jis skelb\u0117, kad, remiantis \u0160iais atlaid\u0173 rastais, visos b\u016bsimos pirk\u0117jo nuod\u0117m\u0117s bus atleistos, \u201eir net atgaila nebereikalinga”**. Be to, jis tikindavo klausytojus, kad indulgencijos galioja ne tik gyviesiems, bet ir mirusiems: t\u0105 akimirk\u0105, kai pinigai suskamb\u0117s jo d\u0117\u017e\u0117je, siela, u\u017e kuri\u0105 sumok\u0117ta, paliks skaistykl\u0105 ir keliaus \u012f dang\u0173***.<\/p>\n\n\n\n

* Mer\/ed’Aubigne. Min. veik. -Bk. 3.-Ch. 1.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

*** Pla\u010diau apie tai: Hagenbach K. R. History of the Reformarion. – V. 1. – P. 96.<\/p>\n\n\n\n

   [127-128]<\/strong> Kai Simonas burtininkas nor\u0117jo i\u0161 apa\u0161tal\u0173 nusipirkti stebukladario gali\u0105, apa\u0161talas Petras atsak\u0117 jam: \u201eKad tu pra\u017e\u016btum su savo sidabru, jei sumanei u\u017e pinigus nusipirkti Dievo dovan\u0105!” (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 8, 20) Ta\u010diau Tecelio pasi\u016blymas buvo priimtinas t\u016bkstan\u010diams. \u012e jo kas\u0105 plauk\u0117 auksas ir sidabras. Lengviau buvo nusipirkti i\u0161gelb\u0117jim\u0105 u\u017e pinigus negu pasiekti j\u012f atgaila, tik\u0117jimu, stengiantis kovoti su nuod\u0117m\u0117mis ir jas nugal\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

   Indulgencij\u0173 pardavin\u0117jimui pasiprie\u0161ino mokyti ir pamald\u016bs Romos ba\u017eny\u010dios \u017emon\u0117s, daugelis atmet\u0117 jas kaip neatitinkan\u010dias nei sveiko proto, nei Dievo aprei\u0161kimo. N\u0117 vienas prelatas nedr\u012fso pasiprie\u0161inti \u0161iai nedorai prekybai, ta\u010diau liaudis buvo sutrikusi ir nerami, daugelis nekantriai klausin\u0117jo, ar Dievas nesiims joki\u0173 priemoni\u0173, kad apvalyt\u0173 Savo Ba\u017eny\u010di\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Liuteris, nors dar buvo uolus popie\u017eiaus vald\u017eios \u0160alininkas, bet pasibais\u0117jo indulgencij\u0173 prekybos \u0161ventvagi\u0161kumu ir akipl\u0117\u0161i\u0161kumu. Daugelis jo parapijie\u010di\u0173 nusipirko atlaid\u0173 ra\u0161tus. Jie ateidavo pas kunig\u0105 i\u0161pa\u017einti visokiausias nuod\u0117mes ir tik\u0117dami atleidimo ne tod\u0117l, kad steng\u0117si gail\u0117tis u\u017e nuod\u0117mes ir nor\u0117jo prad\u0117ti nauj\u0105 gyvenim\u0105, bet remdamiesi indulgencijomis. Liuteris atsisak\u0117 duoti jiems i\u0161ri\u0161im\u0105 ir \u012fsp\u0117jo, kad jeigu jie neatgailaus ir nepakeis savo gyvenimo, \u017eus d\u0117l savo nuod\u0117mi\u0173. Labai suglum\u0119 jie kreip\u0117si \u012f Tecel\u012f ir pasiskund\u0117, kad j\u0173 nuod\u0117mklausys atsisak\u0117 pripa\u017einti indulgencijas, o kai kurie dr\u0105sesni net pareikalavo gr\u0105\u017einti pinigus. Vienuolis labai supyko. Jis \u0117m\u0117 svaidyti baisiausius prakeiksmus, liep\u0117 vie\u0161ose vietose sukurti lau\u017eus ir paskelb\u0117, kad \u201egavo i\u0161 popie\u017eiaus \u012fsakym\u0105 sudeginti visus eretikus, kurie dr\u012fs prie\u0161intis \u0160ven\u010diausioms indulgencijoms”*.<\/p>\n\n\n\n

* Mede d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 3. – Ch. 4.<\/p>\n\n\n\n

   [128-130]<\/strong>Dabar Liuteris prad\u0117jo kovoti u\u017e ties\u0105. Jo balsas skamb\u0117jo i\u0161 sakyklos rimtai ir i\u0161kilmingai \u012fsp\u0117damas. Jis nurod\u0117 \u017emon\u0117ms atstumian\u010di\u0105 nuod\u0117m\u0117s prigimt\u012f ir mok\u0117, kad \u017emogus negali pats vienas suma\u017einti savo kalt\u0119 ar i\u0161vengti bausm\u0117s. Nusid\u0117j\u0117l\u012f gali i\u0161gelb\u0117ti tik atgaila Dievui ir tik\u0117jimas Kristumi. Kristaus malon\u0117s negalima nusipirkti – tai dovana. Jis patar\u0117 \u017emon\u0117ms ne-pirkti indulgencij\u0173, bet pasitik\u0117ti nukry\u017eiuotu I\u0161gelb\u0117toju. Jis papasakojo savo skausming\u0105 patirt\u012f, kai veltui steng\u0117si i\u0161sigelb\u0117ti tramdydamas ir kankindamas save, jis patikino klausytojus, kad ne\u017ei\u016br\u0117damas \u012f save ir tik\u0117damas Kristumi rado ramyb\u0119 ir d\u017eiaugsm\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Kadangi Tecelis t\u0119s\u0117 savo prekyb\u0105 ir k\u0117l\u0117 nedoras pretenzijas, Liuteris nutar\u0117 veiksmingiau pasiprie\u0161inti \u0161iam nedoram piktnaud\u017eiavimui. Netrukus pasitaik\u0117 palanki proga. Vitenbergo pilies ba\u017eny\u010dioje buvo daug relikvij\u0173, kurios tam tikr\u0173 \u0160ven\u010di\u0173 proga buvo rodomos \u017emon\u0117ms; tiems, kurie tuomet apsilankydavo ba\u017eny\u010dioje ir atlikdavo i\u0161pa\u017eint\u012f, buvo garantuojama, kad atleid\u017eiamos visos nuod\u0117m\u0117s. Tomis dienomis ten ateidavo daugyb\u0117 \u017emoni\u0173. Artinosi viena svarbiausi\u0173 toki\u0173 prog\u0173 – Vis\u0173 \u0160vent\u0173j\u0173 \u0161vent\u0117. I\u0161vakar\u0117se Liuteris, prisijung\u0119s prie minios, kuri trauk\u0117 \u012f ba\u017eny\u010di\u0105, prikal\u0117 prie dur\u0173 ra\u0161t\u0105, kuriame buvo sura\u0161ytos devyniasde\u0161imt penkios tez\u0117s neigian\u010dios indulgencijas. Jis paskelb\u0117, kad gali apginti jas kit\u0105 dien\u0105 universitete, jeigu atsiras \u017emoni\u0173, kurie nor\u0117s jas pulti.<\/p>\n\n\n\n

  [130-131]<\/strong> Liuterio tez\u0117s patrauk\u0117 visuotin\u0105 d\u0117mes\u012f. Jas vis skait\u0117 ir skait\u0117. Universitete kilo didelis sujudimas. Tez\u0117s teig\u0117, kad nei popie\u017eiui, nei jokiam kitam \u017emogui niekas nesuteik\u0117 teis\u0117s atleisti nuod\u0117mes ar skirti bausm\u0119. Visa tai ne kas kita, kaip gudryb\u0117 i\u0161vilioti pinigus i\u0161 \u017emoni\u0173, pasinaudojus j\u0173 prietarais. Klastingasis \u0161\u0117tonas nori pra\u017eudyti sielas t\u0173, kurie patik\u0117s \u0161iuo melu. Buvo ai\u0161kiai pasakyta, kad Kristaus Evangelija yra vertingiausias ba\u017eny\u010dios lobis. Ji nurodo Dievo malon\u0119, kuri duodama visiems, siekiantiems jos tik\u0117jimu ir atgaila.<\/p>\n\n\n\n

   Liuterio tez\u0117s suk\u0117l\u0117 diskusij\u0105, ta\u010diau niekas nesiry\u017eo priimti i\u0161\u0161\u016bkio. Jo i\u0161kelti klausimai per kelias dienas pasklido Vokietijoje, o po keli\u0173 savai\u010di\u0173 nuskamb\u0117jo per vis\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f pasaul\u012f. Daugelis pamald\u017ei\u0173 katalik\u0173 mat\u0117 ba\u017eny\u010dioje vyraujan\u010dias baisias nedorybes ir labai d\u0117l to li\u016bd\u0117jo, bet ne\u017einojo, kaip sustabdyti j\u0173 plitim\u0105. Perskait\u0119 tezes su dideliu d\u017eiaugsmu atpa\u017eino jose Dievo \u017dod\u012f. Jie jaut\u0117, kad Vie\u0161pats maloningai i\u0161ties\u0117 rank\u0105, kad sustabdyt\u0173 pl\u016bstant\u012f pagedimo sraut\u0105, kuris plauk\u0117 i\u0160 Romos sosto. Kunigaik\u0161\u010diai ir magistratai slapta d\u017eiaug\u0117si, jog bus apribota i\u0161didi popie\u017eiaus vald\u017eia, kuri neig\u0117 teis\u0119 apsk\u0173sti jos sprendimus.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161sigando tik m\u0117gstan\u010dios nuod\u0117m\u0119 prietaringos minios. \u017dmon\u0117s pab\u016bgo, kad bus atskleista maloni apgaul\u0117, kuri ramindavo ir i\u0161sklaidydavo baim\u0119. Gudr\u016bs dvasininkai pajuto, kad permainos kelia gr\u0117sm\u0119 \u012fteisintiems j\u0173 nusikaltimams – jie gali netekti stabilaus pajam\u0173 \u0161altinio, tod\u0117l \u012fnir\u0161\u0119 puol\u0117 ginti apgaul\u0119. Reformatoriui teko susidurti su piktais kaltintojais. Kai kurie kaltino j\u012f skubotu elgesiu ir impulsyviais veiksmais. Kiti priekai\u0161tavo jam d\u0117l pernelyg didelio pasitik\u0117jimu savimi. Jie teig\u0117, kad jam vadovauja ne Dievas, o i\u0161didumas ir noras atkreipti \u012f save d\u0117mes\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   – Kas ne\u017eino, \u2014 atkirto Liuteris, – kad \u017emogui, i\u0161kelian\u010diam bet kuri\u0105 nauj\u0105 id\u0117j\u0105, retai pasiseka neb\u016bti i\u0161did\u017eiam ir nekelti gin\u010d\u0173? […] Kod\u0117l Krist\u0173 ir visus kankinius pasmerk\u0117 mirti? Tod\u0117l, kad \u012f juos \u017ei\u016br\u0117jo kaip \u012f to meto i\u0161minties niekintojus, kurie i\u0161k\u0117l\u0117 naujoves, pirmiau nuolankiai nepasitar\u0119 su negin\u010dijamos tiesos skelb\u0117jais. – Jis dar prid\u016br\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   <\/strong> – K\u0105 darau, bus padaryta, ta\u010diau ne \u017emoni\u0173 i\u0161mintimi, o Dievo valia. Jei tai Dievo darbas, kas j\u012f sustabdys? Jei ne, kas pad\u0117s jo pa\u017eangai? Ne mano valia, ne j\u016bs\u0173, ne m\u016bs\u0173, bet Tavo valia teesie, o \u0161ventasis T\u0117ve, Kuris esi danguje*.<\/p>\n\n\n\n

   [131-132]<\/strong> Nors prad\u0117ti darb\u0105 Liuter\u012f paskatino Dievo Dvasia, bet jis negal\u0117jo jo atlikti be sunkios kovos. Prie\u0161\u0173 priekai\u0161tai, i\u0161kraipyti jo tikslai, piktai neteisingai smerkiamas jo charakteris ir motyvai u\u017egriuvo j\u012f nesulaikomu srautu. Visa tai tur\u0117jo nema\u017e\u0105 poveik\u012f. Liuteris buvo tikras, kad daugelis \u012f\u017eymi\u0173 \u017emoni\u0173 ir ba\u017eny\u010dioje, ir mokyklose d\u017eiugiai prisijungs prie jo ir pad\u0117s vykdyti reform\u0105. Auk\u0161tas pareigas u\u017eiman\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 padr\u0105sinimo \u017eod\u017eiai \u012f\u017eieb\u0117 jam vilt\u012f ir d\u017eiaugsm\u0105. Jis jau mat\u0117 nu\u0161vintan\u010di\u0105 \u0161viesesn\u0119 ba\u017eny\u010dios dien\u0105. Ta\u010diau netrukus padr\u0105sinim\u0105 pakeit\u0117 priekai\u0161tai ir pasmerkimas. Daugelis prelat\u0173 ir valstyb\u0117s pareig\u016bn\u0173 patik\u0117jo Liuterio tezi\u0173 teisingumu, ta\u010diau greitai suvok\u0117, kad \u0160i\u0173 tezi\u0173 pripa\u017einimas sukels dideles permainas. \u0160vietimas ir tik\u0117jimo reforma i\u0160 esm\u0117s pakenks Romos vald\u017eiai, u\u017etvers t\u016bkstan\u010dius \u0161altini\u0173, papildan\u010di\u0173 jos i\u017ed\u0105, ir labai suma\u017eins pernelyg dideles popie\u017einink\u0173 i\u0161laidas bei prabang\u0105. Be to, jei \u017emon\u0117s bus i\u0161mokyti m\u0105styti ir veikti kaip s\u0105moningos b\u016btyb\u0117s, \u017evelgian\u010dios \u012f Krist\u0173, Kuris yra vienintel\u0117 i\u0161gelb\u0117jimo viltis, tai popie\u017eius bus nuverstas nuo sosto ir galiausiai i\u0161 j\u0173 pa\u010di\u0173 bus atimta vald\u017eia. D\u0117l to jie atsisak\u0117 pripa\u017einti ties\u0105, kuri\u0105 atskleid\u0117 Dievas. Prie\u0161indamiesi \u017emogui, kur\u012f Jis pasiunt\u0117 juos ap\u0161viesti, jie pasiprie\u0161ino Kristui ir tiesai.<\/p>\n\n\n\n

   Liuteris dreb\u0117damas \u017ei\u016br\u0117jo \u012f save \u2014 vienas \u017emogus, besiprie\u0161inantis pasaulio gali\u016bnams. Jis kartais abejodavo, ar i\u0161 tikr\u0173j\u0173 j\u012f veda Dievas, kad pasiprie\u0161int\u0173 ba\u017eny\u010dios vald\u017eiai. \u201eKas a\u0161 toks, -ra\u0161\u0117 jis, \u2014 kad pasiprie\u0161in\u010diau popie\u017eiaus didybei, prie\u0161 kuri\u0105 […] dreba \u017eem\u0117s karaliai ir visas pasaulis? […] Niekas ne\u017eino, k\u0105 i\u0161kent\u0117 mano \u0161irdis per \u0161iuos pirmuosius du metus, ir koks li\u016bdesys ir neviltis mane kankino”**. Ta\u010diau jis nepal\u016b\u017eo. Kai nebuvo \u017emogi\u0161kosios paramos, jis \u017evelg\u0117 tik \u012f Diev\u0105 ir buvo tikras, kad visi\u0161kai saugiai gali atsiremti \u012f Jo visagal\u0119 rank\u0105.<\/p>\n\n\n\n

* Msrle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 3. – Ch. 6.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   [132-133]<\/strong>Vienam Reformacijos \u0161alininkui Liuteris ras\u0117: \u201eMes negal\u0117sime suprasti \u0160ventojo Ra\u0161to nei tyrin\u0117dami j\u012f, nei savo protu. Tavo pirmoji pareiga – prad\u0117ti malda. Maldauk Vie\u0161pat\u012f, kad i\u0160 Savo did\u017eiojo gailestingumo pad\u0117t\u0173 tau teisingai suprasti Jo \u017dod\u012f. Vienintelis Dievo \u017dod\u017eio ai\u0161kintojas yra jo Autorius, nes Jis Pats yra pasak\u0119s: ‘Ir bus visi mokomi Dievo’45. Nesitik\u0117k nieko pasiekti pats, savo protu: pasitik\u0117k tik Dievu ir atsiduok Jo Dvasios \u012etakai. Patik\u0117k manimi kaip \u017emogumi, kuris pats tai patyr\u0117”*. Tai gyvybi\u0161kai svarbi pamoka tiems, kurie jau\u010dia, kad Dievas pa\u0161auk\u0117 juos skelbti did\u017ei\u0105sias turimas tiesas46. \u0160ios tiesos sukels \u0161\u0117tono ir \u017emoni\u0173, kuriems patinka prasimanymai, \u012fnir\u0161\u012f. Kovojant su blogiu nepakanka \u017emogi\u0161kosios i\u0161minties ir proto.<\/p>\n\n\n\n

   Kai Liuterio prie\u0161ai remdavosi papro\u010diais ir tradicija, popie\u017eiaus autoritetu ir nutarimais, reformatorius atremdavo juos Biblija. Jis pateikdavo argumentus, kuri\u0173 prie\u0161ininkai negal\u0117davo paneigti, tod\u0117l formalizmo ir prietaringumo vergai reikalavo jo kraujo, kaip \u017eydai kadaise reikalavo Kristaus kraujo. \u201eJis eretikas! -\u0161auk\u0117 popie\u017eiaus sek\u0117jai. – Baisu, kad ba\u017eny\u010dia leid\u017eia tokiam siaubingam eretikui gyventi! Kuo grei\u010diau j\u012f \u012f e\u0161efot\u0105!”* Ta\u010diau Liuteris netapo j\u0173 \u012fnir\u0161io auka. Dievas jam paved\u0117 darb\u0105, tod\u0117l siunt\u0117 dangaus angelus, kad saugot\u0173 j\u012f, nors daugelis gavusi\u0173 i\u0161 Liuterio brangi\u0105 \u0161vies\u0105, tapo \u0160\u0117tono pyk\u010dio objektais ir u\u017e ties\u0105 dr\u0105siai kent\u0117 kankinimus bei mirt\u012f.<\/p>\n\n\n\n

* Merk d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 3. – Ch. 7.<\/p>\n\n\n\n

** Merk d’Aubigne. Min. veik, – Bk. 3. – Ch. 9.<\/p>\n\n\n\n

   Liuterio mokymas patrauk\u0117 m\u0105stan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 d\u0117mes\u012f visoje Vokietijoje. I\u0161 jo pamoksl\u0173 ir darb\u0173 sklido \u0161viesos spinduliai, kurie pa\u017eadino ir ap\u0161viet\u0117 t\u016bkstan\u010dius. Gyvas tik\u0117jimas keit\u0117 negyv\u0105 formalizm\u0105, kuris taip ilgai kaust\u0117 ba\u017eny\u010di\u0105. Kiekvien\u0105 dien\u0105 \u017emon\u0117s atmesdavo bent po dal\u012f katalikyb\u0117s prietar\u0173. Griuvo i\u0161ankstinio nusistatymo barjerai. Dievo \u017dodis, kuriuo Liuteris tikrino kiekvien\u0105 doktrin\u0105 ir kiekvien\u0105 reikalavim\u0105, buvo kaip dvia\u0161menis kalavijas, kuris skyn\u0117si keli\u0105 \u012f \u017emoni\u0173 \u0161irdis. Visur buvo siekdama dvasin\u0117s pa\u017eangos. Visur vyravo toks teisumo alkis ir tro\u0161kulys, kaip, niekad anks\u010diau per ilgus am\u017eius. \u017dmoni\u0173 akys, tiek ilgai nukreiptos \u012f \u017emogi\u0161k\u0105sias apeigas ir \u017eemi\u0161kuosius tarpininkus,,dabar su atgaila ir tik\u0117jimu \u017evelg\u0117 \u012f nukry\u017eiuot\u0105j\u012f Krist\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   [133-134]<\/strong> \u0160is did\u017eiulis susidom\u0117jimas suk\u0117l\u0117 dar didesnius popie\u017eiaus vald\u017eios b\u016bg\u0161tavimus. Liuteris buvo i\u0161kviestas \u012f Rom\u0105, kad atsakyt\u0173 \u012f kaltinimus erezija. Sis \u012fsakymas jo draugams suk\u0117l\u0117 siaub\u0105. Jie gerai \u017einojo, koks pavojus gresia jam \u0161iame puolusiame mieste, kuris buvo girtas nuo J\u0117zaus kankini\u0173 kraujo47. Tod\u0117l jie protestavo reikalaudami, kad jis b\u016bt\u0173 apklaustas Vokietijoje, bet nevykt\u0173 \u012f Rom\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Galiausiai \u0161is reikalavimas buvo patenkintas, ir popie\u017eius paskyr\u0117 legat\u010548 svarstyti \u0161i\u0105 byl\u0105. Jis gavo i\u0161 popie\u017eiaus nurodymus, kuriuose Liuteris jau buvo paskelbtas eretiku. Legatas buvo \u012fgaliotas \u201enubausti ir \u012fkalinti [Liuter\u012f] nedelsiant”. Jeigu \u0161is u\u017esispirt\u0173 ir legatas negal\u0117t\u0173 jo \u012fveikti, buvo leid\u017eiama \u201epaskelbti j\u012f u\u017e \u012fstatymo rib\u0173 visoje Vokietijoje; i\u0161tremti, prakeikti ir atskirti nuo ba\u017eny\u010dios visus, kurie palaiko Liuter\u012f”*. Be to, popie\u017eius nurod\u0117 savo legatui, kad, nor\u0117damas i\u0161rauti su \u0161aknimis pragai\u0161ting\u0105 erezij\u0105, jis atskirt\u0173 nuo ba\u017eny\u010dios visus, i\u0161skyrus imperatori\u0173, kurie atsisakyt\u0173 suimti Liuter\u012f bei jo sek\u0117jus ir atiduoti juos Romai, nesvarbu, kokias pareigas jie u\u017eimt\u0173 ba\u017eny\u010dioje ar visuomen\u0117je. – \u010cia atsiskleid\u0117 tikroji popie\u017eyst\u0117s dvasia. Siame dokumente nebuvo n\u0117 p\u0117dsako krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 princip\u0173 ar net papras\u010diausio teisingumo. Liuteris buvo toli nuo Romos; jis negal\u0117jo paai\u0161kinti ar apginti savo pozicij\u0173; dar neprad\u0117jus nagrin\u0117ti jo bylos, jis jau i\u0160 anksto buvo paskelbtas eretiku ir per vien\u0105 dien\u0105 raginamas i\u0161si\u017ead\u0117ti, apkaltintas, nuteistas ir pasmerktas. Ir tai atliko apsi\u0161auk\u0117lis \u0161ventasis t\u0117vas, vienintelis auk\u0161\u010diausias neklystantis ba\u017eny\u010dios ir valstyb\u0117s autoritetas!<\/p>\n\n\n\n

* Merk d’Aubigne, Min. veik. – Bk. 4. – Ch. 2.<\/p>\n\n\n\n

   [134-135]<\/strong>Kai Liuteriui labai reik\u0117jo tikro draugo u\u017euojautos ir patarimo, Dievi\u0161koji Apvaizda pasiunt\u0117 \u012f Vitenberg\u0105 Melanchton\u0105. Jaunas, kuklus, drovus Melanchtonas savo protingais sprendimais, giliomis \u017einiomis, gera i\u0161kalba, tyru ir nuo\u0161ird\u017eiu elgesiu u\u017esitarnavo visuotin\u012f susi\u017eav\u0117jim\u0105 ir pagarb\u0105. Talentas neu\u017ego\u017e\u0117 jo gero b\u016bdo. Greitai jis tapo nuo\u0161ird\u017eiu Evangelijos mokiniu ir Liuterio labiausiai patikimu bi\u010diuliu ir vertingu rams\u010diu. Jo \u0161velnumas, apdairumas ir tikslumas papild\u0117 dr\u0105s\u0173 ir energing\u0105 Liuterio charakter\u012f. J\u0173 bendradarbiavimas stiprino Reformacij\u0105 ir tapo nauju jos rams\u010diu.<\/p>\n\n\n\n

   Teismo proceso vieta buvo parinktas Augsburgas, reformatorius i\u0161keliavo \u012f \u0161\u012f miest\u0105 p\u0117s\u010diomis. Liuterio bi\u010diuliai rimtai nuog\u0105stavo ir pra\u0161\u0117 nerizikuoti, nes pasigirdo atviri grasinimai, jog pakeliui jis bus su\u010diuptas ir nu\u017eudytas. Jie net \u012fkalbin\u0117jo j\u012f laikinai i\u0161vykti i\u0161 Vitenbergo ir apsistoti ten, kur bus suteikta sl\u0117ptuv\u0117. Ta\u010diau jis nenor\u0117jo nutraukti darbo, kur\u012f Dievas jam paskyr\u0117. Jis prival\u0117jo i\u0161tikimai ginti ties\u0105, nepaisydamas aplink siau\u010dian\u010dios audros. Tod\u0117l Liuteris kalb\u0117jo: \u201eA\u0160 esu pana\u0161us \u012f prana\u0161\u0105 Jeremij\u0105, kuris vaidijasi ir kivir\u010dijasi49. Ta\u010diau juo labiau man grasina, juo labiau a\u0161 d\u017eiaugiuosi. […] Jie jau sutryp\u0117 mano garb\u0119 ir ger\u0105 vard\u0105. Lieka vienas dalykas \u2014 tai mano apgail\u0117tinas k\u016bnas: tegul pasiima j\u012f – jie \u0161iek riek sutrumpins mano gyvenim\u0105, ta\u010diau mano sielos jie negal\u0117s pasiimti. Tas, kuris nori skelbti Kristaus \u017dod\u012f pasauliui, turi kiekvien\u0105 akimirk\u0105 tik\u0117tis mirties”*.<\/p>\n\n\n\n

* Mede d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 4. – Ch. 4.<\/p>\n\n\n\n

   \u017dinia apie Liuterio atvykim\u0105 \u012f Augsburg\u0105 suk\u0117l\u0117 popie\u017eiaus legatui didel\u012f pasitenkinim\u0105. U\u017esispyr\u0119s eretikas, kuris patrauk\u0117 viso pasaulio d\u0117mes\u012f, atrod\u0117, jau pateko \u012f Romos rankas, ir legatas nusprend\u0117, jog \u0161\u012f kart\u0105 jis nei\u0161tr\u016bks. Reformatorius netur\u0117jo jokio apsauginio ra\u0161to. Bi\u010diuliai pra\u0161\u0117 be jo nesirodyti legatui, o patys steng\u0117si kaip nors i\u0161 imperatoriaus j\u012f gauti. Legatas ketino priversti, jei pavyks, Liuter\u012f i\u0161si\u017ead\u0117ti savo \u017eod\u017ei\u0173, o jei nepavykt\u0173, prievarta nuve\u017eti \u012f Rom\u0105, kur jo laukt\u0173 toks pat likimas kaip Huso ir Jeronimo. Tod\u0117l per savo pagalbininkus jis steng\u0117si \u012ftikinti Liuter\u012f atvykti be apsauginio ra\u0161to ir pasikliauti jo malone. Reformatorius tvirtai nusprend\u0117 taip ir padaryti. Jis pasirod\u0117 popie\u017eiaus pasiuntiniui netur\u0117damas dokumento, suteikian\u010dio imperatoriaus apsaug\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   [135-136]<\/strong>Popie\u017eiaus tarnai steng\u0117si elgtis diplomati\u0161kai. Kalb\u0117damas legatas atrod\u0117 labai draugi\u0161kas, tik reikalavo, kad Liuteris bes\u0105lygi\u0161kai paklust\u0173 ba\u017eny\u010dios autoritetui ir nedr\u012fst\u0173 kelti joki\u0173 klausim\u0173 ar diskutuoti. Ta\u010diau jis rinkamai ne\u012fvertino \u0161io \u017emogaus charakterio. Atsakydamas Liuteris i\u0161rei\u0161k\u0117 pagarb\u0105 ba\u017eny\u010diai, bet parod\u0117 sav\u0105j\u012f tiesos tro\u0161kim\u0105 ir teig\u0117, jog pasiruo\u0161\u0119s atremti visus puolimus prie\u0161 mokym\u0105, kur] skelb\u0117, ir pateikti savo doktrinas apsvarstyti \u017eymiausiuose universitetuose. Liuteris protestavo prie\u0161 kardinolo elges\u012f, kai \u0161is be joki\u0173 \u012frodym\u0173 reikalavo i\u0161si\u017ead\u0117ti pa\u017ei\u016br\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Vienintelis atsakymas buvo:<\/p>\n\n\n\n

– Atsiimk savo \u017eod\u017eius!<\/p>\n\n\n\n

   Reformatorius paai\u0161kino, kad jo pa\u017ei\u016bros r\u0117m\u0117si \u0160ventuoju Rastu, ir tvirtai parei\u0161k\u0117, kad jis nei\u0161si\u017ead\u0117s tiesos. Legatas nesugeb\u0117jo atremti Liuterio argument\u0173, tod\u0117l apipyl\u0117 j\u012f priekai\u0161tais ir pajuoka. Po to \u0117m\u0117 meilikauti, kalb\u0117damas jis naudojo daug citat\u0173 i\u0160 ba\u017eny\u010dios t\u0117v\u0173 posaki\u0173 bei tradicijos dokument\u0173 ir neleido reformatoriui \u012fsiterpti. Matydamas, kad tolesni pokalbiai nebus rezultatyv\u016bs, Liuteris gavo nenoromis duot\u0105 leidim\u0105 pateikti savo atsakym\u0105 ra\u0161tu.<\/p>\n\n\n\n

   Bi\u010diuliui jis ta\u0161\u0117: \u201eTaip apkaltintasis gauna dvigub\u0105 naud\u0105: pirmiausia, kas para\u0161yta, gali b\u016bti pateikta svarstyti kitiems, antra, atsiranda proga paveikti jei ne s\u0105\u017ein\u0119, tai bent sukelti nuog\u0105stavimus tam aroganti\u0161kam ir plepiam despotui, kuris kitaip \u012fveikt\u0173 mane savo \u012fsakmia kalba”*.<\/p>\n\n\n\n

* Martyn. The Life and Times of Luther. – V. 1. – P. 271, 272.<\/p>\n\n\n\n

   Per kit\u0105 susitikim\u0105 Liuteris ai\u0161kiai, glaustai ir \u012ftaigiai i\u0161d\u0117st\u0117 savo pa\u017ei\u016bras, paremtas gausiomis \u0160ventojo Rasto citatomis. Garsiai perskait\u0119s, kas para\u0161yta, jis \u012fteik\u0117 ra\u0161t\u0105 kardinolui, bet \u0161is su panieka numet\u0117 j\u012f \u0161alin \u0161aukdamas, kad tai daugyb\u0117 tu\u0161\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ir citat\u0173, neturin\u010di\u0173 nieko bendra su reikalu. Tada susijaudin\u0119s Liuteris pasitiko i\u0161did\u0173j\u012f prelat\u0105 jo paties ginklais – tradicija ir ba\u017eny\u010dios mokslu – ir apvert\u0117 auk\u0161tyn kojomis jo tvirtinimus.<\/p>\n\n\n\n

  [136-137]<\/strong>  Kai prelatas suprato, kad nepaj\u0117gs paneigti Liuterio argument\u0173, jis prarado savitvard\u0105 ir \u012fnir\u0161\u0119s su\u0161uko:<\/p>\n\n\n\n

   -I\u0161si\u017ead\u0117k! Kitaip a\u0161 nusi\u0173siu tave \u012f Rom\u0105, kur stosi prie\u0161 teis\u0117jus, \u012fgaliotus spr\u0119sti tavo byl\u0105. A\u0160 atskirsiu tave ir visus tavo \u0161alininkus nuo ba\u017eny\u010dios, taip pat tuos, kurie tave palaiko. Galiausiai i\u0161did\u017eiai ir piktai jis paskelb\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -I\u0161si\u017ead\u0117k arba daugiau negr\u012f\u017ek!*<\/p>\n\n\n\n

   Reformatorius su savo bi\u010diuliais greitai pasitrauk\u0117, tuo ai\u0161kiai parodydamas, kad apie i\u0161si\u017ead\u0117jim\u0105 negali b\u016bti n\u0117 kalbos. Ai\u0161ku, ne to tik\u0117josi kardinolas. Jis puosel\u0117jo vilt\u012f, kad j\u0117ga ir grasinimais gal\u0117s priversti Liuter\u012f pasiduoti. Ta\u010diau dabar su kart\u0117liu \u017ei\u016br\u0117jo \u012f savo \u0161alininkus \u2014 jo planai netik\u0117tai \u017elugo.<\/p>\n\n\n\n

   Liuterio pastangos dav\u0117 ger\u0173 rezultat\u0173. Susirink\u0119 \u017emon\u0117s tur\u0117jo palanki\u0105 prog\u0105 palyginti ir \u012fvertinti abu vyrus, j\u0173 pa\u017ei\u016bras ir elges\u012f. Skirtumas buvo akivaizdus! Paprastas, kuklus ir nepalau\u017eiamas reformatorius laik\u0117si tvirtai Dievo suteikta j\u0117ga, tiesa buvo jo pus\u0117je; popie\u017eiaus legatas – pasip\u016bt\u0119s, valdingas, i\u0161puik\u0119s, keliantis nepagr\u012fstus reikalavimus, negalintis pateikti n\u0117 vieno argumento i\u0161 \u0160ventojo Ra\u0161to, bet pa\u0161\u0117lusiai \u0161aukiantis: \u201eI\u0161si\u017ead\u0117k savo \u017eod\u017ei\u0173 arba b\u016bsi nusi\u0173stas \u012f Rom\u0105 ir nubaustas!”<\/p>\n\n\n\n

   Nors Liuteris tur\u0117jo apsaugin\u012f rast\u0105, popie\u017eininkai planavo j\u012f suimti ir \u012fkalinti. Jo bi\u010diuliai tvirtino, kad pasilikti Augsburge b\u016bt\u0173 beprasmi\u0161ka, reikia tu\u010dtuojau gr\u012f\u017eti \u012f Vitenberg\u0105. Be to, reikia elgtis atsargiai, kad prie\u0161ai nesu\u017einot\u0173 jo ketinim\u0173. \u0160vintant Liuteris paliko miest\u0105, jis i\u0161jojo lydimas palydovo, kur\u012f par\u016bpino. miesto vald\u017eia. Nujausdamas blog\u012f, jis paslap\u010dia jojo tamsiomis ir tyliomis miesto gatv\u0117mis. \u017diaurus ir klastingi prie\u0161ai planavo j\u012f sunaikinti. Ar jis i\u0161vengs pasp\u0119st\u0173 sp\u0105st\u0173? Tokios ni\u016brios mintys sukosi jo galvoje. Pagaliau jis pasiek\u0117 ma\u017eus vartus miesto sienoje. Jie buvo atidaryti, ir abu keliauninkai nekliudomi prajojo. Saugiai palik\u0119 miest\u0105, b\u0117gliai prad\u0117jo joti grei\u010diau, kai legatas su\u017einojo, kad Liuteris i\u0161vyko, \u0161is jau buvo nepasiekiamas. \u0160\u0117tonas ir jo bendrai buvo nugal\u0117ti. \u017dmogus, kuris atrod\u0117 pakliuv\u0119s \u012f j\u0173 vald\u017ei\u0105, i\u0161spr\u016bdo kaip pauk\u0161tis i\u0161 med\u017eiotojo \u017dabang\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   [137-138]<\/strong>Su\u017einoj\u0119s apie Liuterio pab\u0117gim\u0105, legatas pajuto apmaud\u0105 ir \u012fnir\u0161o. Jis tik\u0117josi, kad bus apdovanotas u\u017e i\u0161mint\u012f ir tvirtum\u0105, nes kovojo su ba\u017eny\u010dios ramyb\u0117s drumst\u0117ju, bet jo viltys \u017elugo. Savo pykt\u012f jis i\u0161liejo lai\u0161ke Frydrichui, Saksonijos kurfiurstui50, piktai kaltindamas Liuter\u012f ir reikalaudamas, kad Frydrichas atsi\u0173st\u0173 reformatori\u0173 \u012f Rom\u0105 ar i\u0161tremt\u0173 i\u0161 Saksonijos.<\/p>\n\n\n\n

   Gindamasis Liuteris reikalavo, kad legatas ar popie\u017eius remt\u0173si \u0160ventuoju Ra\u0161tu ir nurodyt\u0173 reformatoriaus paklydimus. Jis i\u0161kilmingai pasi\u017ead\u0117jo i\u0161si\u017ead\u0117ti savo mokslo, jei bus \u012frodyta, kad \u0161is prie\u0161tarauja Dievo \u017dod\u017eiui. Be to, jis i\u0161rei\u0161k\u0117 savo d\u0117kingum\u0105 Dievui, nes buvo laikomas vertu kent\u0117ti u\u017e \u0161vent\u0105 reikal\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Frydrichas dar ma\u017eai \u017einojo apie reformatori\u0173 moksl\u0105, ta\u010diau j\u012f labai paveik\u0117 Liuterio \u017eod\u017ei\u0173 nuo\u0161irdumas, galia ir ai\u0161kumas. Kol nebus \u012frodyta, jog reformatorius klysta, kunigaik\u0161tis nusprend\u0117 b\u016bti jo gyn\u0117ju. Atsakydamas legatui jis ra\u0161\u0117: \u201eKadangi dr. Martynas atvyko pas jus \u012f Augsburg\u0105, tur\u0117tum\u0117te b\u016bti patenkintas. Mes neman\u0117me, kad j\u016bs reikalausite, jog jis i\u0161si\u017ead\u0117t\u0173 savo pa\u017ei\u016br\u0173, neparod\u0119 jam, kur jis klysta. N\u0117 vienas mokytas m\u016bs\u0173 kunigaik\u0161tyst\u0117s \u017emogus neprane\u0161\u0117 man, kad Liuterio mokslas yra bedievi\u0161kas, antikrik\u0161\u010dioni\u0161kas ar ereti\u0161kas”. \u201eTod\u0117l Frydrichas atsisak\u0117 si\u0173sti Liuter\u012f \u012f Rom\u0105 ar i\u0161tremti i\u0161 savo kunigaik\u0161tyst\u0117s”*.<\/p>\n\n\n\n

Mede d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 4. – Ch. 8.<\/p>\n\n\n\n

Merk d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 4. – Ch. 10.<\/p>\n\n\n\n

Kurfiurstas mat\u0117, kad visuomen\u0117s moral\u0117 smunka. Reik\u0117jo didel\u0117s reformos. Jei \u017emon\u0117s pripa\u017eint\u0173 Dievo \u012fsakymus, paklust\u0173 jiems ir ap\u0161viestos s\u0105\u017ein\u0117s balsui, nereik\u0117t\u0173 sud\u0117ting\u0173, brangiai kainuojan\u010di\u0173 priemoni\u0173, kovojant su nusikalt\u0117liais ir juos baud\u017eiant. Jis mat\u0117, jog Liuterio darbas gal\u0117jo b\u016bti rezultatyvus, tod\u0117l d\u017eiaug\u0117si, kad ba\u017eny\u010dioje juntama teigiama \u012ftaka.<\/p>\n\n\n\n

  [138-139]<\/strong> Jis pasteb\u0117jo, kad profesorius Liuteris dirbo labai s\u0117kmingai. Pra\u0117jo vos vieneri metai nuo to laiko, kai reformatorius prie pilies ba\u017eny\u010dios dur\u0173 prikal\u0117 savo tezes, o maldinink\u0173, kurie aplankydavo ba\u017eny\u010di\u0105 per Vis\u0173 \u0160vent\u0173j\u0173 \u0161vent\u0119, labai suma\u017e\u0117jo. Roma neteko daug garbintoj\u0173, tu\u0161t\u0117jo auk\u0173 skrynios. Bet Vitenbergas nei\u0161 tu\u0161t\u0117jo, j\u012f u\u017etvind\u0117 ne relikvij\u0173 garbintojai, o i\u0161tro\u0161k\u0119 mokslo studentai. Liuterio ra\u0161tai suk\u0117l\u0117 didel\u012f susidom\u0117jim\u0105 Biblija, ne tik i\u0161 Vokietijos, bet ir i\u0161 kit\u0173 \u0160ali\u0173 j Vitenbergo universitet\u0105 rinkosi studentai. Pamat\u0119 Vitenberg\u0105 pirm\u0105 kart\u0105, jaunuoliai \u201ekeldavo rankas \u012f dang\u0173 ir garbindavo Diev\u0105 u\u017e tai, kad Jo valia tiesos spinduliai sklinda i\u0161 \u0161io miesto, kaip senov\u0117s laikais nuo Siono kalno, kad pasiekt\u0173 tolimiausias \u0161alis”*.<\/p>\n\n\n\n

   Liuteris dar nebuvo galutinai atsisak\u0119s Romos ba\u017eny\u010dios paklydim\u0173. Kai jis lygino \u0161ventojo Dievo \u017dod\u017eio tiesas ir popie\u017eiaus nutarimus, labai steb\u0117josi. Jis ra\u0161\u0117: \u201eA\u0161 skaitau popie\u017eiaus nutarimus ir […J ne\u017einau, ar popie\u017eius yra pats antikristas, ar jo apa\u0161talas, nes nutarimuose Kristus nepaprastai klaidingai nu\u0161viestas ir nukry\u017eiuotas”**. Ta\u010diau tuo metu Liuteris dar buvo i\u0161tikimas Romos ba\u017eny\u010dios s\u016bnus ir niekada neman\u0117, jog kada nors atsiskirs nuo jos.<\/p>\n\n\n\n

* Mede d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 4. – Ch. 10. *<\/p>\n\n\n\n

*Min. veik. -Bk. 5. – Ch. 1.<\/p>\n\n\n\n

   Reformatoriaus ra\u0161tai ir mokslas pasiek\u0117 visas krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio tautas. Jie paplito \u0160veicarijoje ir Olandijoje, pasiek\u0117 Pranc\u016bzij\u0105 ir Ispanij\u0105, Anglijoje jo mokslas buvo priimtas kaip gyvyb\u0117s \u017dodis, tiesa taip pat paplito Belgijoje ir Italijoje. T\u016bkstan\u010diai nusimet\u0117 mirtin\u0105 s\u0105sting\u012f ir nubudo, tik\u0117dami \u0161viesia gyvenimo viltimi ir d\u017eiaugsmu.<\/p>\n\n\n\n

   [140]<\/strong> Liuterio u\u017esipuolimai vis labiau pykd\u0117 Rom\u0105. Kai kurie fanatikai, tarp kuri\u0173 buvo net kataliki\u0161k\u0173 universitet\u0173 profesoriai, paskelb\u0117, kad tas, kuris nu\u017eudys maisting\u0105j\u012f vienuol\u012f, nenusid\u0117s. Kart\u0105 prie reformatoriaus pri\u0117jo nepa\u017e\u012fstamasis. Po apsiaustu jis sl\u0117p\u0117 ginkl\u0105, ta\u010diau i\u0161 prad\u017ei\u0173 dar pasiteiravo, kod\u0117l Liuteris vaik\u0161to vienas.<\/p>\n\n\n\n

   – A\u0161 esu Dievo rankose, – atsak\u0117 Liuteris. – Jis yra mano j\u0117ga ir skydas. K\u0105 man gali padaryti \u017emogus?*<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161gird\u0119s \u0161iuos \u017eod\u017eius, nepa\u017e\u012fstamasis i\u0161balo ir skubiai pasi\u0161alino, tarsi b\u016bt\u0173 i\u0161vyd\u0119s dangaus angel\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Roma siek\u0117 sunaikinti Liuter\u012f, ta\u010diau Dievas j\u012f saugojo. Jo mokslas skamb\u0117jo visur – \u201epirkiose ir vienuolynuose, […] didik\u0173 pilyse, universitetuose ir karali\u0173 r\u016bmuose”; kilmingi \u017emon\u0117s visur \u0117jo jam \u012f pagalb\u0105**.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip tik tuo metu Liuteris susipa\u017eino su Huso mokslu ir suprato, kad Bohemijos reformatorius skelb\u0117 did\u017ei\u0105j\u0105 ties\u0105 apie nuteisinim\u0105 tik\u0117jimu, kurios jis pats taip ilgai ie\u0161kojo ir kurios dabar mok\u0117. Liuteris sak\u0117: \u201eMes visi – Paulius, Augustinas ir a\u0161 pats – buvome husitai patys to ne\u017einodami”. Jis t\u0119s\u0117: \u201eDievas b\u016btinai nubaus pasaul\u012f u\u017e tai, kad jis sudegino ties\u0105, kuri buvo jam skelbiama pra\u0117jusiame am\u017eiuje”***.<\/p>\n\n\n\n

   Kreipdamasis \u012f imperatori\u0173 ir Vokietijos diduomen\u0119 d\u0117l krik\u0161\u010dionyb\u0117s reformavimo, Liuteris apib\u016bdino popie\u017ei\u0173: \u201eBaisu \u017ei\u016br\u0117ti \u012f \u017emog\u0173, kuris vadina save Kristaus vietininku, o skendi prabangoje, kurios neturi joks imperatorius. Ar jis pana\u0161us \u012f varging\u0105j\u012f J\u0117z\u0173 arba kukl\u0173j\u012f Petr\u0105? Sakoma, kad popie\u017eius yra pasaulio vie\u0161pats. Ta\u010diau Kristus, Kurio vietininku jis giriasi es\u0105s, sak\u0117: ‘Mano Karalyst\u0117 ne i\u0161 \u0161io pasaulio’. Ar gali vietininko valdos b\u016bti didesn\u0117s u\u017e auk\u0161\u010diau esan\u010diojo? ‘****<\/p>\n\n\n\n

* Merk d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 6. – Ch. 2.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

*** Wyliej. A. The History of Protestantism. – Bk. 6. – Ch. 1.<\/p>\n\n\n\n

**** Merk d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 6. – Ch. 3.<\/p>\n\n\n\n

  [120-142]<\/strong> Jis ra\u0161\u0117 apie universitetus: \u201eA\u0161 labai bijau, kad universitetai pasirodys es\u0105 didieji pragaro vartai, jei juose nebus uoliai tyrin\u0117jamas \u0160ventasis Ra\u0161tas ir jo tiesos nepasieks jaunimo \u0161ird\u017ei\u0173. A\u0160 nepatar\u010diau atiduoti savo vaiko ten, kur \u0160ventajam Ra\u0161tui nesuteikiama pirmaeil\u0117 svarba. Kiekviena institucija, kurioje \u017emon\u0117s nuolat netyrin\u0117ja Dievo \u017dod\u017eio, pasmerkta morali\u0161kai smukti”*.<\/p>\n\n\n\n

   Liuterio kreipimaisi greitai paplito visoje Vokietijoje ir paveik\u0117 \u017emones. Tauta buvo i\u0161judinta, liaudis tro\u0161ko susiburti po reformos v\u0117liava. Liuterio prie\u0161ininkai, degdami \u012fnir\u0161iu atker\u0161yti, ragino popie\u017ei\u0173 imtis ry\u017eting\u0173 priemoni\u0173. Buvo nutarta, kad Liuterio mokslas turi b\u016bti nedelsiant pasmerktas. Reformatoriui ir jo sek\u0117jams buvo’ skirta \u0161e\u0161iasde\u0161imt dien\u0173, po kuri\u0173, jeigu jie nei\u0161si\u017ead\u0117s savo \u017dod\u017ei\u0173, visi bus atskirti nuo ba\u017eny\u010dios.<\/p>\n\n\n\n

   Reformacijai at\u0117jo sunk\u016bs laikai. Romos nuosprendis atskirti nuo ba\u017eny\u010dios sukeldavo galing\u0173 monarch\u0173 siaub\u0105, pasmerkdavo galingas imperijas vargui ir nuniokojimui. \u012e prakeiktuosius buvo \u017ei\u016brima su baime ir siaubu. Jie prarasdavo draugus, su jais buvo elgiamasi kaip su visuomen\u0117s atmatomis, juos persekiodavo, kad sunaikint\u0173. Liuteris suvok\u0117, kokia audra tuoj kils, ta\u010diau buvo tvirtas ir tik\u0117jo, kad Kristus apgins ir palaikys j\u012f. Su kankinio tik\u0117jimu ir dr\u0105sa jis ra\u0161\u0117: \u201eKas man atsitiks, a\u0161 ne\u017einau ir nenoriu \u017einoti. […] Tegu sm\u016bgis krinta ten, kur jam lemta, a\u0161 nebijau. Be m\u016bs\u0173 Dangi\u0161kojo T\u0117vo \u017einios n\u0117 lapas nenukrinta, juo labiau Jis nuolat r\u016bpinasi mumis! Nesunku mirti u\u017e \u017dod\u012f, nes \u017dodis, Kuris tapo k\u016bnu ir krauju, Pats mir\u0117. Jeigu esame mir\u0119 su Juo, tikime, kad gyvensime su Juo, o, patyr\u0119 tai; k\u0105 Jis i\u0161gyveno, b\u016bsime ten, kur Jis yra, ir liksime su Juo per am\u017eius”**.<\/p>\n\n\n\n

Kai popie\u017eiaus bul\u0117 pasiek\u0117 Liuter\u012f, jis pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

* Merk d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 6. – Ch. 3-<\/p>\n\n\n\n

** Merk d’Aubigne. Min. veik. – London: Walther, 1840. – Bk. 6. – Ch. 9.<\/p>\n\n\n\n

   – A\u0161 niekinu ir atmetu j\u0105 kaip neteising\u0105 ir bedievi\u0161k\u0105. […] Ji smerkia pat\u012f KRIST\u0172. […] A\u0161 d\u017eiaugiuosi, kad galiu patirti visokias piktybes u\u017e teisingiausi\u0105 reikal\u0105. Mano \u0160irdis i\u0161silaisvino, nes pagaliau \u017einau, jog popie\u017eius yra antikristas ir jo sostas yra paties \u0161\u0117tono sostas*.<\/p>\n\n\n\n

   [142-143]<\/strong>Ta\u010diau Romos \u012fsakymas neliko be pasekmi\u0173. Kal\u0117jimas, kankinimai ir kardas buvo pakankamai veiksmingos priemon\u0117s, priver-\u010diancios paklusti. Popie\u017eiaus bul\u0117s k\u0117l\u0117 silpn\u0173 ir prietaring\u0173 \u017emoni\u0173 siaub\u0105. Nors \u017emon\u0117s u\u017ejaut\u0117 Liuter\u012f, bet daugelis man\u0117, jog gyvenimas per brangus, kad rizikuot\u0173 juo d\u0117l reformos. Atrod\u0117, kad reformatoriaus darbas netrukus sustos.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau reformatorius kaip ir anks\u010diau buvo dr\u0105sus. Roma svaid\u0117 \u012f j\u012f prakeiksmus, o pasaulis steb\u0117jo neabejodamas, kad jis \u017eus arba bus priverstas nusileisti. Bet Liuteris paskelb\u0117 triu\u0161kinam\u0105 nuosprend\u012f ir vie\u0161ai parei\u0161k\u0117, kad apsisprend\u0117 apleisti ba\u017eny\u010di\u0105 visiems laikams. Dalyvaujant studentams, d\u0117stytojams ir \u012fvairi\u0173 luom\u0173 miestie\u010di\u0173 miniai, Martynas Liuteris sudegino popie\u017eiaus bul\u0119, taip pat kanon\u0173 teisi\u0173 ir ba\u017eny\u010di\u0173 nutarim\u0173 rinkinius bei kai kuriuos kitus dokumentus, remian\u010dius popie\u017eiaus vald\u017ei\u0105. Jis tar\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Sudegindami mano knygas, mano prie\u0161ai sugeb\u0117jo pakenkti<\/p>\n\n\n\n

tiesos reikalui, paveikdami paprast\u0173 \u017emoni\u0173 mintis ir pra\u017eudydami j\u0173 sielas. D\u0117l to a\u0161 sunaikinu j\u0173 knygas. Prasid\u0117jo rimta kova. Iki \u0161iol a\u0161 tik \u017eaid\u017eiau su popie\u017eiumi. A\u0161 prad\u0117jau \u0161\u012f darb\u0105 Dievo<\/p>\n\n\n\n

vardu; jis baigsis ir be man\u0119s, bet Vie\u0161paties galia**. Prie\u0161ai ty\u010diojosi ir priekai\u0161tavo, kad jo darbas menkas ir bevertis, bet Liuteris atsak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Kas \u017eino, ar ne Dievas pasirinko ir pakviet\u0117 mane; ar jie netur\u0117t\u0173 bijoti, jog> niekindami mane, niekina pat\u012f Diev\u0105? Moz\u0117 buvo vienas, i\u0161keliaudamas i\u0161 Egipto; Elijas buvo vienas, valdant karaliui Achabui; Izaijas vienas Jeruzal\u0117je; Ezechielis \u2013 vienas Babilonijoje. […] Dievas niekada nepasirinkdavo prana\u0161ais nei<\/p>\n\n\n\n

vyriausi\u0173j\u0173 kunig\u0173, nei kit\u0173 \u012f\u017eymi\u0173 asmenybi\u0173; paprastai Jis pasirinkdavo ne\u017eymius \u017eemos kilm\u0117s \u017emones, kart\u0105 net piemen\u012f Amos\u0105. Kiekviename am\u017eiuje buvo \u0161ventieji, kurie rizikuodami gyvybe, demaskuodavo \u017eem\u0117s galinguosius, karalius, kunigaik\u0161\u010dius, kunigus ir i\u0161mintinguosius. A\u0161 nesakau, kad esu prana\u0161as, bet manau, kad jie tur\u0117t\u0173 gerokai prisibijoti, nors a\u0161 esu vienas, o j\u0173 \u2014 daug. A\u0161 \u012fsitikin\u0119s, kad Dievo \u017dodis su manimi, o ne su jais*.<\/p>\n\n\n\n

* Merk d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 6. – Ch. 9-<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik. – Bk. 6. – Ch. 10.<\/p>\n\n\n\n

  [143-144]<\/strong> Ta\u010diau galutinai atsiskirti nuo ba\u017eny\u010dios Martynas Liuteris apsisprend\u0117 tik po stiprios vidin\u0117s kovos. Tuo metu jis ra\u0161\u0117: \u201eKasdien a\u0161 vis labiau ir labiau jau\u010diu, kaip sunku atsisakyti to, kas buvo \u012fskiepyta vaikyst\u0117je. Kaip tai skausminga! Nors mano pus\u0117je \u0160ventasis Rastas, sunku pateisinti save, nes i\u0161dr\u012fsau vienas pasiprie\u0161inti popie\u017eiui ir pavadinti j\u012f antikristu! Koks sunkus i\u0161m\u0117ginimas teko mano \u0161ird\u017eiai! Daug kart\u0173 klausdavau sav\u0119s to paties, ko man\u0119s klausdavo popie\u017eiaus \u0161alininkai: ‘Ar tu tik vienas protingas, o visi kiti klysta? Kas bus, jei pagaliau pasirodys, jog tu klydai ir suved\u017eiojai tiek daug siel\u0173? Kas tuomet bus am\u017eiams pasmerktas?’ Taip a\u0161 kovojau su savimi ir \u0161\u0117tonu, kol Kristus Savo neklystan\u010diu \u017dod\u017eiu par\u0117m\u0117 mano \u0161ird\u012f ir i\u0161sklaid\u0117 \u0161ias abejones”**.<\/p>\n\n\n\n

   Popie\u017eius grasino Liuter\u012f atskirti nuo ba\u017eny\u010dios, jei jis nei\u0161si\u017ead\u0117s savo mokslo, ir dabar savo \u017eod\u012f i\u0161tes\u0117jo. Nauja bul\u0117 paskelb\u0117 galutin\u012f reformatoriaus atskyrim\u0105 nuo Romos ba\u017eny\u010dios, pasmerk\u0117 j\u012f kaip prakeikt\u0105 Dangaus ir smerk\u0117 visus, kurie pripa\u017eins jo moksl\u0105*. Prasid\u0117jo lemiamas did\u017eiosios kovos etapas.<\/p>\n\n\n\n

* Merk d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 6. – Ch. 10.<\/p>\n\n\n\n

** Martyn. Min. veik. – P. 372, 373.<\/p>\n\n\n\n

   Visi, kuriuos Dievas pasirenka skelbti ties\u0105, skirt\u0105 j\u0173 laikotarpiui, sutiks pasiprie\u0161inim\u0105. Tokia j\u0173 dalia. Liuterio laikais buvo svarbi t\u0173 laik\u0173 tiesa; \u0161iandien Ba\u017eny\u010diai svarbi dabarties tiesa. Tas, Kurio valia viskas vyksta, \u012fvairiose situacijose reikalauja, kad \u017emon\u0117s atlikt\u0173 pareigas, atitinkan\u010dias j\u0173 laikus ir aplinkybes. Jeigu jie \u012fvertint\u0173 jiems si\u0173st\u0105 \u0161vies\u0105, tuomet gal\u0117t\u0173 geriau pa\u017einti ties\u0105. Gaila, bet ir \u0161iandien daugelis nesiekia tiesos kaip ir to meto popie\u017eiaus \u0161alininkai, kurie stojo prie\u0161 Liuter\u012f. Kaip ir pra\u0117jusiais am\u017eiais<\/p>\n\n\n\n

vietoj Dievo \u017dod\u017eio linkstame priimti \u017emoni\u0173 priesakus ir pamokymus. Tie, kurie skelbia ties\u0105, skirt\u0105 j\u0173 metui, netur\u0117t\u0173 tik\u0117tis, kad bus sutikti palankiau nei pra\u0117jusi\u0173 am\u017ei\u0173 reformatoriai. Baigiantis pasaulio istorijai, did\u017eioji tiesos ir blogio, Kristaus ir \u0161\u0117tono kova vis stipr\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

  [144]<\/strong> J\u0117zus pasak\u0117 Savo mokiniams: \u201eJei j\u016bs b\u016btum\u0117te pasaulio, jis myl\u0117t\u0173 jus kaip savuosius. Kadangi j\u016bs \u2014 ne pasaulio, bet A\u0161 jus i\u0161 pasaulio i\u0161skyriau, tod\u0117l jis j\u016bs\u0173 neken\u010dia. Atsiminkite Mano \u017eod\u017eius, kuriuos esu jums pasak\u0119s: ‘Tarnas ne didesnis u\u017e \u0161eiminink\u0105!1 Jei persekiojo Mane, tai ir jus persekios; jeigu laik\u0117si Mano \u017eod\u017eio, laikysis ir j\u016bs\u0173” (Jono 15, 19.20). Antra vertus, m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats ai\u0161kiai pasak\u0117: \u201eVargas jums, kai visi \u017dmon\u0117s jus giria, nes ir j\u0173 prot\u0117viai lygiai taip gyr\u0117 netikrus prana\u0161us” (Luko 6, 26). \u0160iandieninis pasaulis nesutinka su Kristaus dvasia taip pat kaip ankstesniaisiais laikais, ir tie, kurie skelbia Dievo \u017dod\u012f, nebus surikti palankiau nei anks\u010diau. Kovos formos gali kisti, prie\u0161i\u0161kumas gali b\u016bti ne toks atviras, labiau u\u017emaskuotas, bet vis dar egzistuoja ta pati neapykanta, kuri egzistuos iki laik\u0173 pabaigos.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n


<\/strong><\/p>\n\n\n\n

8. MARTYNAS LIUTERIS PRIE\u0160 SEIM\u0104<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [145-146]<\/strong> Naujasis imperatorius Karolis V atsis\u0117do \u012f Vokietijos sost\u0105, ir Romos pasiuntiniai skub\u0117jo j\u012f pasveikinti. Jie nor\u0117jo, kad jis panaudot\u0173 savo gali\u0105 kovai su Reformacija. Antra vertus, Saksonijos kurfiurstas, kuriam Karolis tur\u0117jo b\u016bti labai d\u0117kingas u\u017e kar\u016bn\u0105, maldavo nesiimti joki\u0173 \u017eingsni\u0173 prie\u0161 Liuter\u012f, kol jo nei\u0161klausys. Tod\u0117l imperatorius atsid\u016br\u0117 labai keblioje pad\u0117tyje. Popie\u017eininkus labai patenkint\u0173, jei imperatorius nuteist\u0173 Liuter\u012f mirties bausme. Dar anks\u010diau Saksonijos kurfiurstas parei\u0161k\u0117, kad \u201enei jo imperatori\u0161koji didenyb\u0117, nei joks kitas \u017emogus ne\u012frod\u0117 Liuterio ra\u0161t\u0173 nepagr\u012fstumo”, tod\u0117l dabar jis pra\u0161\u0117, kad \u201ereformatoriui b\u016bt\u0173 -i\u0161duotas apsauginis rastas, \u012fgalinantis j\u012f pasirodyti prie\u0161 mokytus, pamald\u017eius ir be\u0161ali\u0161kus teis\u0117jus”*.<\/p>\n\n\n\n

* Merie d’Aubigne J. H. History of the Reformation of the Sixteenth Century. -Bk. 6.-Ch. 2.<\/p>\n\n\n\n

   Vis\u0173 d\u0117mesys dabar buvo nukreiptas \u012f Vokietijos valstyb\u0117s suva\u017eiavim\u0105, kuris po Karolio V \u012f\u017eengimo \u012f sost\u0105 buvo su\u0161auktas Vormse, nes reik\u0117jo apsvarstyti daug svarbi\u0173 politini\u0173 klausim\u0173 ir u\u017edavini\u0173. Pirm\u0105 kart\u0105 Vokietijos kunigaik\u0161\u010diai tur\u0117jo susitikti su savo jaunu monarchu. I\u0161 vis\u0173 t\u0117vyn\u0117s kra\u0161t\u0173 atvyko kilmingieji ba\u017eny\u010dios ir imperijos didikai. Vormse susirinko visi: pasaulietiniai did\u017ei\u016bnai, kurie puikavosi savo auk\u0161ta kilme ir titulais, savo paveldimumo teis\u0117mis; didingi dvasininkai, jau\u010diantys savo rango ir galios prana\u0161um\u0105; r\u016bm\u0173 riteriai ir j\u0173 ginkluoti tarnai bei tolim\u0173 u\u017esienio \u0161ali\u0173 pasiuntiniai. Ta\u010diau pagrindinis \u0161io didelio susirinkimo objektas, kuris \u017eadino did\u017eiausi\u0105 susidom\u0117jim\u0105, buvo Saksonijos reformatorius.<\/p>\n\n\n\n

  [146-147]<\/strong> Karolis V i\u0161 anksto \u012fsp\u0117jo Saksonijos kurfiurst\u0105 atsive\u017eti Liuter\u012f, u\u017etikrindamas jam saugum\u0105 ir si\u016blydamas atvirai diskutuoti su kompetentingais asmenimis. Liuteris nekantravo stoti prie\u0161 imperatori\u0173. Tuo metu jo sveikata buvo pa\u0161lijusi, ta\u010diau jis pa-ras\u0117 Saksonijos kurfiurstui: \u201eJei a\u0161 negal\u0117siu nuvykti \u012f Vorms\u0105 d\u0117l sveikatos, papra\u0161ysiu, kad mane nuve\u017et\u0173 ten sergant\u012f. Nes jei imperatorius kvie\u010dia mane, negaliu abejoti, kad tai yra paties Dievo kvietimas. Jei jie nor\u0117s panaudoti prie\u0161 mane j\u0117g\u0105, o tai yra labai tik\u0117tina (mat jie kvie\u010dia mane ne tam, kad klausyt\u0173 mano mokslo), a\u0161 atiduodu visk\u0105 \u012f Vie\u0161paties rankas. Tas, Kuris i\u0161saugojo tris jaunuolius degan\u010dioje kar\u0161toje krosnyje, tebegyvena ir valdo. Jei Jis nei\u0161gelb\u0117s man\u0119s, vadinasi, mano gyvenimas ne toks svarbus. Stenkim\u0117s tik apsaugoti Evangelij\u0105 nuo nedor\u0117li\u0173 pajuokos, kad jie netriumfuot\u0173, b\u016bkime pasiruo\u0161\u0119 pralieti krauj\u0105 gindami j\u0105. Ne man spr\u0119sti, kas mane i\u0161gelb\u0117s – mirtis ar gyvenimas. […] J\u016bs galite i\u0160 man\u0119s tik\u0117tis visko […], ta\u010diau a\u0161 nepasitrauksiu ir nei\u0161si\u017ead\u0117siu savo \u017eod\u017ei\u0173. Pasitraukti a\u0161 negaliu, o juo labiau i\u0161si\u017ead\u0117ti savo \u017eod\u017ei\u0173”*.<\/p>\n\n\n\n

* Merk d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 1.<\/p>\n\n\n\n

   Kai Vormse pasklido \u017einia, kad Liuteris kalb\u0117s seime, visuomen\u0117 sujudo. Popie\u017eiaus legatas Aleandras, kuriam \u0161\u012f kart\u0105 buvo specialiai patik\u0117tas \u0161is reikalas, sunerimo ir supyko. Jis jaut\u0117, kad Liuterio kalba su\u017elugdys vis\u0105 reikal\u0105. Atnaujinti byl\u0105, kurioje popie\u017eius jau paskelb\u0117 nuosprend\u012f, reik\u0161t\u0173 u\u017etraukti negarb\u0119 auk\u0161\u010diausiajam popie\u017eiaus autoritetui. Be to, jis buvo susir\u016bpin\u0119s, kad i\u0161rai\u0161kingi ir \u012ftikinantys \u0160io \u017emogaus argumentai gali paveikti daugel\u012f kunigaik\u0161\u010di\u0173 ir jie nusigr\u0119\u0161 nuo popie\u017eiaus. Tod\u0117l legatas primygtinai \u012fkalbin\u0117jo Karol\u012f, kad jis neleist\u0173 Liuteriui pasirodyti Vormse. Tuo metu buvo paskelbta bul\u0117 apie Liuterio atskyrim\u0105 nuo ba\u017eny\u010dios. Bul\u0117 ir legato spaudimas paskatino imperatori\u0173 pasiduoti. Jis para\u0161\u0117 Saksonijos kurfiurstui, jeigu Liuteris nei\u0161si\u017ead\u0117s savo \u017eod\u017ei\u0173, jis privalo likti Vitenberge.<\/p>\n\n\n\n

Nesitenkindamas \u0161ia pergale, Aleandras atkakliai siek\u0117, kad reformatorius b\u016bt\u0173 pasmerktas. Tok\u012f u\u017esispyrim\u0105 galima but\u0173 pavartoti deramiems tikslams, bet jis primygtinai kreip\u0117 kunigaik\u0161\u010di\u0173, prelat\u0173 ir kit\u0173 seimo dalyvi\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161\u012f reikal\u0105, kaltindamas Liuter\u012f \u201eardom\u0105ja veikla, mai\u0161tu, neteis\u0117tumu ir \u0161ventvagi\u0161kumu”. Ta\u010diau legato ry\u017etas ir u\u017esidegimas per daug ai\u0161kiai atskleid\u0117 dvasi\u0105, kuria jis veik\u0117. Buvo pasteb\u0117ta, kad \u201ej\u012f skatina neapykanta ir ker\u0161tas, o ne pamaldumas ir uolumas”*. Tod\u0117l dauguma seimo dalyvi\u0173 palankiai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f Liuterio byl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   [147-148]<\/strong> Aleandras dar uoliau \u0117m\u0117 raginti imperatori\u0173 laikytis popie\u017eiaus edikt\u0173, ta\u010diau pagal Vokietijos \u012fstatymus to negalima buvo daryti be kunigaik\u0161\u010di\u0173 sutikimo. \u012ekyrusis legatas nugal\u0117jo ir imperatorius leido jam pateikti \u0161\u012f klausim\u0105 seimui. \u201eTai buvo pakili diena nuncijui. \u012e susirinkim\u0105 susirinko \u017eym\u016bs asmenys, bet svarstoma problema buvo \u017dymiai reik\u0161mingesn\u0117. Aleandras tur\u0117jo ginti Romos, […] vis\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 motinos ir valdov\u0117s, autoritet\u0105”. Auk\u0161\u010diausi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio dvasinink\u0173 akivaizdoje jis tur\u0117jo apginti teises, kurias popie\u017eius es\u0105 paveld\u0117jo i\u0161 Petro. \u201eTur\u0117damas i\u0161kalbingumo dovan\u0105, jis padar\u0117 stulbinant\u012f \u012fsp\u016bd\u012f. Dievo Apvaizda leido, kad Romai, kol ji dar nepasmerkta, didingiausiame tribunole atstovaut\u0173 gabiausias jos oratorius”**. Tie, kurie palaik\u0117 reformatori\u0173, \u0161iek tiek nuog\u0105staudami klaus\u0117si Aleandro kalbos. Saksonijos kunigaik\u0161tis nedalyvavo pos\u0117dyje, ta\u010diau jo nurodymu keletas patar\u0117j\u0173 atvyko u\u017esira\u0161yti nuncijaus kalbos.<\/p>\n\n\n\n

* Merk d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 1.<\/p>\n\n\n\n

** WylieJ. ,4? The History of Protestantism. – Bk. 6. – Ch. 4.<\/p>\n\n\n\n

   Aleandras nusprend\u0117 sunaikinti ties\u0105 savo did\u017eiausio i\u0161kalbingumo ir erudicijos d\u0117ka. Jis b\u0117r\u0117 kaltinimus Liuteriui, vaizduodamas j\u012f ba\u017eny\u010dios ir valstyb\u0117s, gyv\u0173j\u0173 ir mirusi\u0173j\u0173, dvasininkijos ir pasaulie\u010di\u0173, ba\u017eny\u010dios susirinkim\u0173 ir eilini\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 prie\u0161u.<\/p>\n\n\n\n

   – Martynas Liuteris u\u017e savo paklydimus vertas, – teig\u0117 nun-cijus, – kad \u0161imt\u0105 t\u016bkstan\u010di\u0173 kart\u0173 b\u016bt\u0173 sudegimas kaip eretikas.<\/p>\n\n\n\n

   Baigdamas kalb\u0105, jis steng\u0117si sukelti paniek\u0105 reformuoto tik\u0117jimo i\u0161pa\u017ein\u0117jams:<\/p>\n\n\n\n

   – Kas tie liuteronai? Tai nemok\u0161i\u0161k\u0173 i\u0161si\u0161ok\u0117li\u0173, pagedusi\u0173 kunig\u0173, pasileidusi\u0173 vienuoli\u0173, nei\u0161man\u0117li\u0173 teisinink\u0173 bei nusigyvenusi\u0173 didik\u0173 gauja ir saujel\u0117 suklaidint\u0173 bei nukrypusi\u0173 i\u0161 kelio paprast\u0173 \u017emoni\u0173. Palyginti su jais katalik\u0173 b\u016brys gausesnis, jie pralenkia oponentus sugeb\u0117jimais ir galia! Vieningai \u0161io garbingo susirinkimo priimtas dekretas ap\u0161vies nei\u0161manan\u010dius, \u012fsp\u0117s neapgalvojusius savo \u017eingsni\u0173, \u012ftvirtins svyruojan\u010dius ir suteiks j\u0117g\u0173 silpniesiems*.<\/p>\n\n\n\n

   [148-149]<\/strong> Visais am\u017eiais tokiais ginklais buvo puolami tiesos gyn\u0117jai. Tie patys argumentai ir dabar nukreipiami prie\u0161 tuos, kurie dr\u012fsta prie\u0161intis \u012fsigal\u0117jusiems paklydimams ir skelbti ai\u0161k\u0173 ir suprantam\u0105 Dievo \u017dod\u017eio moksl\u0105. \u201eKas yra tie nauj\u0173j\u0173 moksl\u0173 skelb\u0117jai? – su\u0161unka populiarios religijos \u0161alininkai. – Jie nei\u0161silavin\u0119, j\u0173 nedaug, kil\u0119 i\u0160 pras\u010diok\u0173. Jie dr\u012fsta teigti, kad \u017eino ties\u0105 ir yra Dievo i\u0161rinktieji. Ta\u010diau jie yra nei\u0161man\u0117liai ir apgauna patys save. Pa\u017evelkite, kokia gausi ir \u012ftakinga yra m\u016bs\u0173 ba\u017eny\u010dia! Kiek daug \u012f\u017eymi\u0173 ir mokyt\u0173 \u017emoni\u0173 yra tarp m\u016bs\u0173! Mes \u017eymiai stipresni u\u017e juos!” Ai\u0161ku, kad \u0161ie argumentai daro \u012ftak\u0105 pasauliui, ta\u010diau dabar jie n\u0117ra svaresni nei reformatoriaus laikais.<\/p>\n\n\n\n

   Reformacija, kaip man\u0117 daugelis, nesibaig\u0117 Martynu Liuteriu. Ji t\u0119sis iki pasaulio istorijos pabaigos. Reformatorius tur\u0117jo atlikti didel\u012f darb\u0105, skleisdamas kitiems \u0161vies\u0105, kuri\u0105 jam suteik\u0117 Dievas. Ta\u010diau jis negavo visos \u0161viesos, kuri tur\u0117jo b\u016bti duota pasauliui. Nuo to laiko iki dabar nauji \u0160ventojo Ra\u0161to \u0161viesos spinduliai nuolat sklinda ir atskleid\u017eia naujas1 tiesas.<\/p>\n\n\n\n

   Legato kalba padar\u0117 seimui didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f. Jame nedalyvavo Liuteris, kuris ai\u0161kiomis ir \u012ftikinamomis Dievo \u017dod\u017eio tiesomis b\u016bt\u0173 nugal\u0117j\u0119s popie\u017eiaus atstov\u0105. \u012esikar\u0161\u010diavusi minia buvo linkusi ne tik pasmerkti reformatori\u0173 ir jo skelbiam\u0105 moksl\u0105, bet, jei bus \u012fmanoma, i\u0161rauti erezij\u0105 su \u0161aknimis. Roma d\u017ei\u016bgavo, kad gal\u0117jo i\u0161naudoti palankiausi\u0105 prog\u0105 apginti savo reikal\u0105. Viskas, k\u0105 buvo galima pasakyti, kad j\u0105 apgint\u0173, buvo pasakyta. Ta\u010diau<\/p>\n\n\n\n

tariamoji pergal\u0117 buvo pralaim\u0117jimo \u017eenklas. Kai prasid\u0117s atvira prie\u0161ing\u0173 j\u0117g\u0173 kova, vis ai\u0161kiau ry\u0161k\u0117s tiesos ir paklydim\u0173 kontrastas. Niekada nuo tos dienos Roma nebus tokia tikra savimi kaip buvo.<\/p>\n\n\n\n

  [149-150]<\/strong> Nors seimo dauguma nesvyruodama gal\u0117jo atiduoti Liuter\u012f Romos ker\u0161tui, bet daugelis j\u0173 mat\u0117 ir smerk\u0117 vyraujant\u012f ba\u017eny\u010dioje nuopuol\u012f ir tro\u0161ko sustabdyti piktnaud\u017eiavimus, nuo kuri\u0173 kent\u0117jo Vokietijos \u017emon\u0117s. Legatas atskleid\u0117 tik gra\u017ei\u0105j\u0105 popie\u017eiaus vald\u017eios dal\u012f, bet nusl\u0117p\u0117 hierarchijos pagedim\u0105 ir godum\u0105. Ta\u010diau Vie\u0161pats paveik\u0117 vien\u0105 seimo dalyv\u012f, kad jis teisingai pavaizduot\u0173 popie\u017eijos tironij\u0105. Atsistojo Saksonijos kunigaik\u0161tis Jurgis ir kilniai, ry\u017etingai ir labai tiksliai apib\u016bdino popie\u017eijos apgavystes, niek\u0161ybes ir baisias to puolimo pasekmes. Baigdamas jis pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – Tai tik keli piktnaud\u017eiavim\u0173 faktai, kurie liudija prie\u0161 Rom\u0105. Kunigai visi\u0161kai neturi g\u0117dos, vienintelis j\u0173 tikslas tapo […] pinigai, pinigai, pinigai. […] tod\u0117l tie, kurie tur\u0117t\u0173 skelbti ties\u0105, kalba mel\u0105; juos ne tik toleruoja, bet ir apmoka, ir juo daugiau jie meluoja, juo daugiau u\u017edirba. Tokie u\u017enuodyti vandenys teka i\u0161 \u0161io bjauraus \u0161altinio. I\u0161tvirkimas tiesia rank\u0105 godumui. […] Deja, bet g\u0117dingi dvasininkijos poelgiai pasmerk\u0117 tiek nelaiming\u0173 siel\u0173 am\u017einajai pra\u017e\u016b\u010diai. Reikalinga visuotin\u0117 reforma*.<\/p>\n\n\n\n

* Mede d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7- – Ch. 3.<\/p>\n\n\n\n

: Mede d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 4.<\/p>\n\n\n\n

   Tikriausiai pats Liuteris neb\u016bt\u0173 \u012ftikinamiau ir \u012ftaigiau pasmerk\u0119s popie\u017eyst\u0117s piktnaud\u017eiavim\u0173, ir tas faktas, kad kalb\u0117tojas buvo ry\u017etingas reformatoriaus prie\u0161as, suteik\u0117 jo \u017eod\u017eiams dar daugiau svarumo.<\/p>\n\n\n\n

   Jei susirinkusieji b\u016bt\u0173 prareg\u0117j\u0119, b\u016bt\u0173 pamat\u0119 Dievo angelus, i\u0161sklaidan\u010dius paklydim\u0173 tams\u0105 ir atverian\u010dius \u017emoni\u0173 \u0161irdis ir protus, kad priimt\u0173 ties\u0105. Tiesos ir i\u0161minties galia Dievas veik\u0117 net Reformacijos prie\u0161us ir taip ruo\u0161\u0117 keli\u0105 did\u017eiajam darbui. Martynas Liuteris seimo susirinkime nedalyvavo, ta\u010diau ten skamb\u0117jo balsas To, Kuris buvo auk\u0161tesnis u\u017e Liuter\u012f.<\/p>\n\n\n\n

  [150-151]<\/strong> Seimas i\u0161 karto paskyr\u0117 komisij\u0105, kad ji parodyt\u0173 Vokietijos liaud\u017eiai sunkiai slegian\u010di\u0105 popie\u017eijos priespaud\u0105. Imperatoriui buvo pateiktas \u0161imto vieno piktnaud\u017eiavimo s\u0105ra\u0161as ir pra\u0161ymas, kad imperatorius nedelsdamas imt\u0173si priemoni\u0173 juos pa\u0161alinti. \u201eKiek prarandama krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 siel\u0173, – ras\u0117 pra\u0161ytojai, \u2014 kai pl\u0117\u0161iama, kai prievarta i\u0161gauna pinigus u\u017e \u017emoni\u0173 prasi\u017eengimus krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio dvasinis valdovas! M\u016bs\u0173 pareiga u\u017ekirsti keli\u0105 \u017emoni\u0173 \u017e\u016b\u010diai ir negarbei. D\u0117l to mes nuolankiai, bet ry\u017etingai pra\u0161ome nedelsiant paskelbti visuotin\u0119 reform\u0105 ir prad\u0117ti j\u0105 vykdyti”*.<\/p>\n\n\n\n

   Dabar susirinkimas pareikalavo, kad prie\u0161 j\u012f stot\u0173 reformatorius. Nepaisydamas atkakli\u0173 Aleandro pra\u0161ym\u0173 ir protest\u0173, imperatorius pagaliau sutiko, ir Martynas Liuteris buvo i\u0161kviestas kalb\u0117ti seime. Kartu su i\u0161kvietimu buvo \u012fteiktas apsauginis ra\u0161tas, u\u017etikrinantis saug\u0173 gr\u012f\u017eim\u0105. \u0160\u012f ra\u0161t\u0105 ir i\u0161kvietim\u0105 \u012f Vitenberg\u0105 atve\u017e\u0117 asmuo, \u012fgaliotas lyd\u0117ti Liuter\u012f \u012f Vorms\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Liuterio draugai \u0117m\u0117 baimintis ir sielvartauti. \u017dinodami \u017emoni\u0173 prie\u0161i\u0161kum\u0105 ir nusistatym\u0105 prie\u0161 reformatori\u0173, jie baiminosi, kad apsauginis ra\u0161tas negal\u0117s jo apginti, tod\u0117l maldavo, kad Liuteris nerizikuot\u0173 savo gyvybe. Ta\u010diau jis atsak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – Popie\u017eininkai visi\u0161kai nenori, kad a\u0161 vyk\u010diau \u012f Vorms\u0105, o siekia mane pasmerkti ir trok\u0161ta mano mirties. Man tai neturi reik\u0161m\u0117s. Melskit\u0117s ne u\u017e mane, o u\u017e Dievo \u017dod\u012f. […] Kad gal\u0117\u010diau nugal\u0117ti \u0161iuos melo tarnus, Kristus duos man Savosios Dvasios. Vis\u0105 gyvenim\u0105 a\u0161 juos niekinau; savo mirtimi a\u0161 juos nugal\u0117siu. Vormse jie r\u016bpinasi, kaip mane priversti i\u0161si\u017ead\u0117ti savo \u017eod\u017ei\u0173. \u0160tai toks bus mano i\u0161si\u017ead\u0117jimas: anks\u010diau a\u0161 sakiau, kad popie\u017eius yra Kristaus vietininkas \u017eem\u0117je, dabar tvirtinu, kad jis yra m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties prie\u0161as ir velnio apa\u0161talas**<\/p>\n\n\n\n

   \u012e pavojing\u0105 kelion\u0119 Liuteris i\u0161vyko ne vienas. Be imperatoriaus pasiuntinio j\u012f lyd\u0117ti nusprend\u0117 trys i\u0161tikimiausi jo draugai. Prie j\u0173 nuo\u0161ird\u017eiai nor\u0117jo prisijungti ir Melanchtonas. Jo \u0161irdis buvo prisiri\u0161usi prie Liuterio, tod\u0117l jis tro\u0161ko sekti paskui reformatori\u0173 net \u012f kal\u0117jim\u0105 ir mirt\u012f. Ta\u010diau jo pra\u0161ymas nebuvo patenkintas. Jei Liuteris \u017d\u016bt\u0173, Reformacijos viltys b\u016bt\u0173 susietos su jo jaunu bendra\u017eygiu. Atsisveikindamas su Melanchtonu, reformatorius pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Jei a\u0161 negr\u012f\u0161iu, jei mano prie\u0161ai mane nu\u017eudys, t\u0119sk mano<\/p>\n\n\n\n

darb\u0105 it b\u016bk tvirtas tiesos mokytojas. […] Jei tu i\u0161liksi, mano<\/p>\n\n\n\n

mirtis ma\u017eai k\u0105 tereiks*.<\/p>\n\n\n\n

   [151-152]<\/strong> Studentai ir miestie\u010diai, susirink\u0119 palyd\u0117ti Liuter\u012f, buvo giliai sujaudinti. Minia, kurios \u0161ird\u012f paliet\u0117 Evangelija, raudodama link\u0117jo jam s\u0117kmingos kelion\u0117s. Taip reformatorius ir jo bendra\u017eygiai i\u0161vyko,i\u0161 Vitenbergo.<\/p>\n\n\n\n

   Keliaudami jie pasteb\u0117jo, kad \u017emon\u0117s buvo prisl\u0117gti ni\u016brios nuojautos. Kai kuriuose miestuose jiems nebuvo rodoma jokios pagarbos. Kart\u0105, kai jie sustojo nak\u010diai, vienas prijau\u010diantis kunigas i\u0161rei\u0161k\u0117 nuog\u0105stavimus, rodydamas Liuteriui ital\u0173 reformatoriaus, tapusio kankiniu, portret\u0105. Kit\u0105 dien\u0105 jie su\u017einojo, kad Vormse Liuterio ra\u0161tai buvo pasmerkti. Imperatoriaus pasiuntiniai skelb\u0117 dekret\u0105 ir ragino \u017emones atne\u0161ti pasmerktus ir u\u017edraustus ra\u0161tus magistratams. Liuter\u012f lyd\u0117j\u0119s imperatoriaus atstovas baiminosi d\u0117l jo saugumo susirinkime. Jis paman\u0117, kad Liuterio ry\u017etas tur\u0117jo susilpn\u0117ti, tod\u0117l paklaus\u0117, ar reformatorius vis dar nori vykti toliau. Sis atsak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Nors mano rastai bus pasmerkti kiekviename mieste, bet a\u0161<\/p>\n\n\n\n

keliausiu toliau**.<\/p>\n\n\n\n

Merk d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 4. * Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 6.<\/p>\n\n\n\n

Mede d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 7. * Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   Erfurte Liuter\u012f sutiko garbingai. Apsuptas besi\u017eavin\u010dios minios, jis \u0117jo gatv\u0117mis, kuriomis da\u017enai vaik\u0161\u010diodavo su elgetos krep\u0161iu. Jis aplank\u0117 savo vienuolyno cel\u0119, prisimin\u0117 kov\u0105, kurios d\u0117ka dabar Vokietijoje sklindanti \u0161viesa nu\u0161viet\u0117 jo siel\u0105. J\u012f pa-pra\u0160\u0117 pasakyti pamoksl\u0105, bet tai jam buvo u\u017edrausta. Ta\u010diau imperatoriaus atstovas leido, ir buv\u0119s vienuolis, dirb\u0119s vienuolyne sunk\u0173 ir \u017eeminant\u012f darb\u0105, pakilo \u012f sakykl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [152-153]<\/strong> \u012e susirinkusi\u0105 mini\u0105 jis kreip\u0117si Kristaus \u017eod\u017eiais:<\/p>\n\n\n\n

   -Ramyb\u0117 jums! Filosofai, daktarai ir ra\u0161ytojai, – t\u0119s\u0117 jis, – siekia i\u0161mokyti \u017emones, kaip pasiekti am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105, ta\u010diau jiems nesiseka. Dabai a\u0161 jums pasakysiu: […] Dievas prik\u0117l\u0117 vien\u0105 Vyr\u0105 i\u0161 mirusi\u0173j\u0173, Vie\u0161pat\u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173, kad Jis nugal\u0117t\u0173 mirt\u012f, panaikint\u0173 nuod\u0117m\u0119 it u\u017edaryt\u0173 pragaro vartus. Tai yra i\u0161gelb\u0117jimo darbas. […] Kristus nugal\u0117jo! Tai d\u017eiaugsminga naujiena, ir mes esame i\u0161gelb\u0117ti Jo nuopelnais, o ne savo. […] M\u016bs\u0173 Vie\u0161pats J\u0117zus Kristus pasak\u0117: ‘Ramyb\u0117 jums! Pasi\u017ei\u016br\u0117kite \u012f Mano rankas’.<\/p>\n\n\n\n

Tai yra: ‘\u017di\u016br\u0117kite \u017emon\u0117s! Tai A\u0160, tik A\u0160 panaikinau j\u016bs\u0173 nuod\u0117mes ir i\u0161pirkau jus; tod\u0117l dabar j\u016bs turite ramyb\u0119”.<\/p>\n\n\n\n

   Toliau jis kalb\u0117jo apie tai, jog tikrasis tik\u0117jimas pasireik\u0161 \u0161ventu gyvenimu.<\/p>\n\n\n\n

   -Dievas i\u0161gelb\u0117jo mus, tod\u0117l m\u016bs\u0173 darbai turi b\u016bti Jam priimtini. Esi turtingas? Tuomet tegu tavo turtas pasitarnauja stokojantiems. Esi neturtingas? Tuomet pasitarnauk turtingiesiems. Jei darbuojies tiktai sau, tuomet tavo darbai, kuriuos manai esant priimtinus Dievui, yra klaidingi*.<\/p>\n\n\n\n

* Merk d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 7.<\/p>\n\n\n\n

   \u017dmon\u0117s klaus\u0117si susi\u017eav\u0117j\u0119. \u0160ioms i\u0161alkusioms sieloms buvo dalijama gyvyb\u0117s duona. Kristus buvo i\u0161auk\u0161tintas j\u0173 akyse labiau nei popie\u017eiai, legatai, imperatoriai ir karaliai. Liuteris nekalb\u0117jo apie savo pavojing\u0105 pad\u0117t\u012f. Jis nesiek\u0117 padaryti save j\u0173 min\u010di\u0173 ir u\u017euojautos objektu. Kalb\u0117damas apie Krist\u0173, jis visai u\u017emir\u0161o save. Nor\u0117damas parodyti J\u0117z\u0173 kaip1 nusid\u0117j\u0117li\u0173 I\u0161gelb\u0117toj\u0105, Jis atsistojo Golgotos Vyro \u0161e\u0161\u0117lyje.<\/p>\n\n\n\n

   Toliau keliaujant visut \u012f reformatori\u0173 buvo \u017ei\u016brima susidom\u0117jus. Smalsios minios rinkosi aplink j\u012f, o draugi\u0161ki balsai \u012fsp\u0117davo apie popie\u017einink\u0173 k\u0117slus. \u017dmon\u0117s sak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Jie sudegins tave ir pavers tavo k\u016bn\u0105 pelenais, kaip jie padar\u0117 Janui Husui.<\/p>\n\n\n\n

   [153-154]<\/strong> Liuteris atsakydavo:<\/p>\n\n\n\n

   -Nors pakeliui nuo Vormso iki Vitenbergo jie u\u017edegt\u0173 ugn\u012f, kurios liepsnos siekt\u0173 dang\u0173, a\u0161 ei\u010diau per j\u0105 vardan Vie\u0161paties. A\u0161 stosiu prie\u0161 juos, a\u0161 \u012feisiu \u012f \u0161ios pabaisos nasrus ir i\u0161lau\u017eysiu<\/p>\n\n\n\n

jos dantis i\u0161pa\u017eindamas Vie\u0161pat\u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173*.<\/p>\n\n\n\n

   \u017dinia, kad Liuteris jau netoli Vormso, suk\u0117l\u0117 didel\u012f s\u0105my\u0161\u012f. Draugai baiminosi d\u0117l jo saugumo, o prie\u0161ai \u2014 jo s\u0117km\u0117s. Buvo stengiamasi atkalb\u0117ti j\u012f \u012f\u017eengti \u012f miest\u0105. Popie\u017eiaus \u0161alininkai si\u016bl\u0117 jam vykti \u012f draugi\u0161kai nusiteikusio riterio pil\u012f, kur, kaip buvo teigiama, visi sunkumai bus taikiai i\u0161spr\u0119sti. Draugai steng\u0117si \u012fbauginti reformatori\u0173 nurodydami, kokie pavojai jam gr\u0117s\u0117. Ta\u010diau visos j\u0173 pastangos buvo berg\u017ed\u017eios. Liuteris nepal\u016b\u017eo ir paskelb\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Jei Vormse b\u016bt\u0173 riek velni\u0173, kiek yra \u010derpi\u0173 ant nam\u0173 stog\u0173, a\u0161 vis tiek \u012f\u017eengsiu \u012f ji. <\/p>\n\n\n\n

  Atvykus prie Vormso vart\u0173, reformatori\u0173 pasveikinti susirinko didel\u0117 minia. Tiek daug \u017emoni\u0173 nesuplaukdavo pasitikti net paties imperatoriaus. Susijaudinimas buvo labai didelis. I\u0161 minios pasigirdo veriantis balsas, giedantis geduling\u0105 laidotuvi\u0173 giesm\u0119 kaip \u012fsp\u0117jim\u0105 Liuteriui apie jo laukiant\u012f likim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

-Dievas apsaugos mane, \u2014 pasak\u0117 jis lipdamas i\u0161 ve\u017eimo.<\/p>\n\n\n\n

Popie\u017eiaus \u0161alininkai netik\u0117jo, kad Liuteris i\u0161dr\u012fs pasirodyti<\/p>\n\n\n\n

Vormse, tod\u0117l jo atvykimas i\u0161g\u0105sdino juos. Imperatorius tu\u010dtuojau sukviet\u0117 savo patar\u0117jus apsvarstyti veiksm\u0173 plan\u0105. Vienas vyskupas, nepalenkiamas popie\u017eiaus \u0161alininkas, pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

  – Mes per daug ilgai aptarin\u0117jame \u0161\u012f klausim\u0105. Tegul j\u016bs\u0173 imperatori\u0161koji didenyb\u0117 atsikrato \u0161iuo \u017emogumi i\u0161 karto. Ar Zigmantas nesudegino Jano Huso? Mes neprivalome i\u0161duoti eretikui apsauginio ra\u0161to ir skaitytis su juo.<\/p>\n\n\n\n

   -Ne, – atsak\u0117 imperatorius, – mes privalome tes\u0117ti savo pa\u017ead\u0105***.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 7.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

*** Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 8.<\/p>\n\n\n\n

[154-155]<\/strong> Tod\u0117l buvo nutarta i\u0161klausyti reformatori\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Visas miestas tro\u0161ko pamatyti \u0161\u012f \u012f\u017eym\u0173j\u012f \u017emog\u0173, ir greitai lankytoj\u0173 b\u016brys pripild\u0117 jo namus. Liuteris dar nebuvo visi\u0161kai atsigav\u0119s po nesenos ligos, jis buvo i\u0161vargintas dvi savaites trukusios kelion\u0117s, tur\u0117jo ruo\u0161tis svarbiems rytdienos \u012fvykiams, tod\u0117l jam reik\u0117jo ramyb\u0117s ir poilsio. Ta\u010diau \u017emon\u0117s taip kar\u0161tai tro\u0161ko j\u012f pamatyti, kad teko pails\u0117ti vos kelias valandas, po to j\u012f entuziastingai u\u017egriuvo nekantraujantys didikai, riteriai, kunigai ir miestel\u0117nai. Tarp j\u0173 buvo daug kilming\u0173j\u0173, kurie dr\u0105siai reikalavo i\u0161 imperatoriaus panaikinti dvasinink\u0173 piktnaud\u017eiavimus ir kurie, anot Liuterio, \u201evisi buvo i\u0161laisvinti Evangelijos”*. Ne tik draugai, bet ir prie\u0161ai at\u0117jo pasi\u017ei\u016br\u0117ti \u012f \u0161\u012f bebaim\u012f vienuol\u012f. Jis ramiai pasitiko at\u0117jusius, atsakin\u0117jo \u012f klausimus i\u0161mintingai ir garbingai. Liuteris elg\u0117si tvirtai ir dr\u0105siai. Jo i\u0161bal\u0119s, sulys\u0119s veidas, kuriame sunkus darbas ir liga paliko p\u0117dsakus, buvo malonus ir net linksmas. Jo \u017eod\u017ei\u0173 i\u0161kilmingumas ir neapsimestinis nuo\u0161irdumas suteik\u0117 jam gali\u0105, kuriai net jo prie\u0161ai negal\u0117jo atsispirti. Ir draugai, ir prie\u0161ai buvo labai nustebinti. Kai kurie buvo \u012fsitikin\u0119, kad j\u012f lyd\u0117jo Dievo galia, kiti teig\u0117 tai, k\u0105 fariziejai kalb\u0117jo apie Krist\u0173: \u201eJis demono aps\u0117stas”.<\/p>\n\n\n\n

   Kit\u0105 dien\u0105 Liuteris buvo pakviestas stoti prie\u0161ais seim\u0105. Imperatoriaus pareig\u016bnas lyd\u0117jo j\u012f \u012f audiencijos sal\u0119, ta\u010diau j\u0105 pasiekti buvo labai sunku. Visas gatves u\u017etvind\u0117 minios, kurios tro\u0161ko pamatyti vienuol\u012f, i\u0161dr\u012fsus\u012f pasiprie\u0161inti popie\u017eiaus vald\u017eiai.<\/p>\n\n\n\n

   Kai Liuteris jau ruo\u0161\u0117si stoti prie\u0161ais teis\u0117jus, senas karvedys, daugelio m\u016b\u0161i\u0173 didvyris, maloniai jam pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – Varg\u0161as vienuoli, varg\u0161as vienuoli! Tu dabar eini atremti vien\u0105 i\u0161 pik\u010diausi\u0173 puolim\u0173, kurio man ar bet kuriam kitam kariui neteko patirti kruviniausiuose m\u016b\u0161iuose. Jei esi tikras, jog tavo reikalas teisingas, eik pirmyn Dievo vardan ir nieko nebijok. Dievas tav\u0119s neapleis**.<\/p>\n\n\n\n

Martyn, The Life and Times of Luther. – V. 1. * Merle d’Aubigne, Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 8.<\/p>\n\n\n\n

   [155-156]<\/strong> Pagaliau Liuteris stojo prie\u0161 susirinkim\u0105. Imperatorius atsis\u0117do \u012f sost\u0105, j\u012f supo auk\u0161ti imperijos asmenys. Niekada joks paprastas \u017emogus nebuvo pasirod\u0119s tokiame \u012fsp\u016bdingame susirinkime, kuriame Liuteris tur\u0117jo apginti savo tik\u0117jim\u0105. \u201eJau pats pasirodymas \u010dia buvo did\u017eiul\u0117 pergal\u0117 prie\u0161 popie\u017eyst\u0119. Popie\u017eius ‘pasmerk\u0117 \u0160\u012f \u017emog\u0173, ta\u010diau dabar jis stov\u0117jo prie\u0161ais teism\u0105, kuris, imdamasis nagrin\u0117ti Liuterio byl\u0105, pakilo auk\u0161\u010diau u\u017e popie\u017ei\u0173. Popie\u017eius atskyr\u0117 reformatori\u0173 nuo ba\u017eny\u010dios ir nuo visuomen\u0117s, bet dabar jis buvo pagarbiai pakviestas ir stov\u0117jo prie\u0161 didingiausi\u0105 pasaulio susirinkim\u0105. Popie\u017eius pasmerk\u0117 j\u012f am\u017einai tylai, ta\u010diau dabar jis ruo\u0161\u0117si kalb\u0117ti t\u016bkstan\u010diams atid\u017ei\u0173 klausytoj\u0173, atvykusi\u0173 i\u0161 tolimiausi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio kampeli\u0173. Taip vis\u0173 Liuterio pastang\u0173 ir veiksm\u0173 d\u0117ka prasid\u0117jo did\u017eiul\u0117 revoliucija. Romos sostas susvyravo, jos galios suma\u017e\u0117jimo prie\u017eastimi buvo dr\u0105saus vienuolio balsas”*.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 8.<\/p>\n\n\n\n

   Stov\u0117damas prie\u0161ais \u0161\u012f auk\u0161t\u0173 ir tituluot\u0173 asmen\u0173 susirinkim\u0105, nekilmingas reformatorius atrod\u0117 sutrik\u0119s ir apimtas pagarbios baim\u0117s. Matydami jo jaudinim\u0105si, keli kunigaik\u0161\u010diai pri\u0117jo prie jo ir vienas i\u0161 j\u0173 su\u0161nib\u017ed\u0117jo:<\/p>\n\n\n\n

– Nebijokite t\u0173, kurie \u017eudo k\u016bn\u0105, bet negali u\u017emu\u0161ti sielos.<\/p>\n\n\n\n

Kitas pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -, Kai j\u016bs tur\u0117site d\u0117l Man\u0119s stoti prie\u0161 valdytojus ir karalius, tada jau nebe j\u016bs kalb\u0117site, o j\u016bs\u0173 T\u0117vo Dvasia kalb\u0117s j\u016bs\u0173 l\u016bpomis. – Taip didieji pasaulio vyrai primin\u0117 Kristaus \u017eod\u017eius Dievo tarnui, kad sustiprint\u0173 j\u012f i\u0161m\u0117ginimo valand\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Liuteriui liep\u0117 atsistoti prie\u0161ais imperatoriaus sost\u0105. Pilnoje sal\u0117je stojo mirtina tyla. Tuomet pakilo imperatoriaus \u012fgaliotinis ir, rodydamas \u012f Liuterio ra\u0161t\u0173 rinkin\u012f, pareikalavo, kad reformatorius atsakyt\u0173 \u012f du klausimus: ar jis pripa\u017e\u012fsta, jog tai jo ra\u0161tai, ir ar jis ketina i\u0161si\u017ead\u0117ti ten i\u0161d\u0117styt\u0173 savo pa\u017ei\u016br\u0173. Kai buvo i\u0161vardinti knyg\u0173 pavadinimai, Liuteris pripa\u017eino, kad jis yra knyg\u0173 autorius. \u012e antr\u0105j\u012f klausim\u0105 reformatorius atsak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -A\u0161 elg\u010diausi neprotingai, jei atsaky\u010diau nepasvarst\u0119s, nes \u0161is klausimas susij\u0119s su tik\u0117jimu ir siel\u0173 i\u0161gelb\u0117jimu, taip pat su did\u017eiausiu ir brangiausiu turtu danguje ar \u017eem\u0117je – Dievo \u017dod\u017eiu.<\/p>\n\n\n\n

Antraip a\u0161 galiu pasakyti ma\u017eiau nei reikalauja aplinkyb\u0117s, arba atvirk\u0161\u010diai, pasakyti daugiau nei reikalauja tiesa, ir tada Kristaus \u017eod\u017eiai: ‘O kas i\u0161sigins Man\u0119s \u017emoni\u0173 akivaizdoje, to ir A\u0161 i\u0161siginsiu .Savo Dangi\u0161kojo T\u0117vo akivaizdoje’53 bus taikomi tiesiogiai man. D\u0117l to su did\u017eiausiu nuolankumu a\u0161 pra\u0161au j\u016bs\u0173<\/p>\n\n\n\n

imperatori\u0161kosios didenyb\u0117s duoti man laiko, kad gal\u0117\u010diau atsakyti nenusi\u017eengdamas Dievo \u017dod\u017eiui*.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 8.<\/p>\n\n\n\n

  [156-157] <\/strong>Pateikdamas tok\u012f pra\u0161ym\u0105, Liuteris pasielg\u0117 protingai. Jo \u017eod\u017eiai \u012ftikino susirinkusius, kad jis nesielgia neapdairiai arba neapgalvotai. Toks ramumas ir savitvarda, neb\u016bdingi \u017emogui, kuris buvo dr\u0105sus ir nepalau\u017eiamas, suteik\u0117 \u012ftaigum\u0105 jo \u017dod\u017eiams ir \u012fgalino j\u012f atsakyti apdairiai, ry\u017etingai, i\u0161mintingai ir garbingai, kas nustebino bei apvyl\u0117 jo prie\u0161us, kuri\u0173 i\u0161didumas ir \u012f\u017e\u016blumas buvo u\u017egautas.<\/p>\n\n\n\n

   Kit\u0105 dien\u0105 Liuteris tur\u0117jo v\u0117l ateiti \u012f susirinkim\u0105 ir duoti galutin\u012f atsakym\u0105. Matydamas, kokios j\u0117gos susijung\u0117 prie\u0161 ties\u0105, jis puol\u0117 \u012f nevilt\u012f. Jo tik\u0117jimas susvyravo, j\u012f u\u017evald\u0117 baim\u0117 ir virpulys, siaubas sukaust\u0117 jo vali\u0105. Jis mat\u0117 did\u0117jant\u012f pavoj\u0173. Atrod\u0117, kad prie\u0161ai triumfavo, kad tamsos j\u0117gos laimi kov\u0105. Debesys susikaup\u0117 vir\u0161 jo ir, rodos, atskyr\u0117 nuo Dievo. Jis nor\u0117jo b\u016bti patikintas, kad galybi\u0173 Vie\u0161pats bus su juo. Apimtas dvasios kan\u010dios, jis parkrito veidu \u012f \u017eem\u0119 ir i\u0161liejo sielvarting\u0105 raud\u0105, kurios niekas, i\u0161skyrus Diev\u0105, negal\u0117t\u0173 suprasti.<\/p>\n\n\n\n

   -O visagali ir am\u017einasis Dieve; – meld\u0117 jis, – koks baisus \u0161is pasaulis! \u017di\u016br\u0117k, jis atv\u0117r\u0117 savo nasrus, kad praryt\u0173 mane, o a\u0161 tiek ma\u017eai pasitikiu Tavimi. […] Jei a\u0161 pasitik\u0117siu tik \u0161io pasaulio<\/p>\n\n\n\n

stiprybe, viskas baigta. […] At\u0117jo mano paskutinioji valanda, mano pasmerkimas paskelbtas. […] O Dieve, pad\u0117k man \u012fveikti \u0161io pasaulio i\u0161mint\u012f! Padaryti tai […] gali Tu vienas […], nes tai ne mano darbas, o Tavo. Man n\u0117ra \u010dia k\u0105 ginti, n\u0117ra u\u017e k\u0105 kovoti su \u0161iais pasaulio did\u017ei\u016bnais. […] Ta\u010diau tai Tavo reikalas, […] tai teisingas ir am\u017einas reikalas. O Vie\u0161patie, pad\u0117k man! I\u0161tikimasis ir nesikei\u010diantis Dieve, a\u0161 nepasikliauju n\u0117 vienu \u017emogumi. […] Viskas, kas \u017emogi\u0161ka, yra netikra; viskas, kas \u017emogi\u0161ka, \u017elunga. […] Tu pasirinkai mane savo darbui. […] B\u016bk su manimi vardan Savo mylimojo S\u016bnaus, J\u0117zaus Kristaus, Kuris yra mano apsauga, mano skydas ir mano stipryb\u0117*.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 8.<\/p>\n\n\n\n

  [157-158]<\/strong> I\u0161mintingoji Dievo Apvaizda leido Liuteriui suprasti gresiant\u012f pavoj\u0173, leido suvokti, kad jis negali pasikliauti vien savo j\u0117gomis, nes per daug pasitik\u0117damas savimi gali patekti \u012f pavoj\u0173. Ta\u010diau siaub\u0105, kuris akimirksniu u\u017evald\u0117 j\u012f, suk\u0117l\u0117 ne kan\u010dios, kankinim\u0173 ar mirties baim\u0117; at\u0117jo kriti\u0161kas momentas, ir reformatorius jaut\u0117si nepaj\u0117gus j\u012f \u012fveikti. D\u0117l jo silpnumo gal\u0117jo su\u017elugti tiesos reikalas. Jis kovojo su Dievu ne d\u0117l savo saugumo, o d\u0117l Evangelijos pergal\u0117s. Jo i\u0161kankintoje sieloje vyko kova pana\u0161i \u012f t\u0105, kuri\u0105 nakt\u012f prie nuo\u0161alaus upelio patyr\u0117 Izraelis. Kaip Izraelis Liuteris tapo nugal\u0117toju^. Visi\u0161kai prarad\u0119s vilt\u012f, jis tik\u0117damas \u0161auk\u0117si galingojo I\u0161vaduotojo Kristaus, ir buvo u\u017etikrintas, kad nebus paliktas vienas seime. Ramyb\u0117 \u012fsivie\u0161patavo jo sieloje, jis d\u017eiaug\u0117si, kad jam buvo leista i\u0161auk\u0161tinti Dievo \u017dod\u012f prie\u0161 taut\u0173 valdovus.<\/p>\n\n\n\n

   Pasikliaudamas Dievu Liuteris pasireng\u0117 laukian\u010diai kovai. Jis apgalvojo savo atsakym\u0105, per\u017ei\u016br\u0117jo savo ra\u0161tus ir parinko tinkamus \u0160ventojo Ra\u0161to argumentus, kad paremt\u0173 savo \u017eod\u017eius. U\u017ed\u0117j\u0119s kair\u0119 rank\u0105 ant \u0160ventosios knygos, kuri gul\u0117jo prie\u0161ais j\u012f atversta, pak\u0117l\u0117 de\u0161in\u0119 rank\u0105 \u012f dang\u0173 ir prisiek\u0117 \u201elikti i\u0161tikimu Evangelijai ir laisvai i\u0161pa\u017einti savo tik\u0117jim\u0105, net jeigu reikt\u0173 patvirtinti savo liudijim\u0105 krauju”**.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   Kai jis v\u0117l stojo prie\u0161 seim\u0105, jo veide nesimat\u0117 n\u0117 truput\u0117lio baim\u0117s ar sutrikimo. Nesudrums\u010diamai ramus, ta\u010diau labai narsus ir kilnus, jis stov\u0117jo kaip Dievo liudytojas prie\u0161 \u017eem\u0117s did\u017ei\u016bnus. Dabar imperatoriaus \u012fgaliotinis v\u0117l pareikalavo, kad Liuteris konkre\u010diai atsakyt\u0173, ar jis ketina i\u0161si\u017ead\u0117ti savo mokslo. Reformatorius atsak\u0117 nesikar\u0161\u010diuodamas, \u0161velniu ir nuolankiu balsu. Jis laik\u0117si kukliai ir pagarbiai, ta\u010diau jo tikrumas ir d\u017eiaugsmas stebino susirinkusius.<\/p>\n\n\n\n

   -\u0160viesiausiasis imperatoriau, \u0161lovingieji kunigaik\u0161\u010diai, maloningieji ponai, \u2014 prad\u0117jo Martynas Liuteris, – a\u0161 stoviu \u0161iandien prie\u0161 jus pagal vakaryk\u0161t\u012f j\u016bs\u0173 nurodym\u0105 ir Dievo malon\u0117s padedamas maldauju j\u016bs\u0173, imperatori\u0161koji didenybe ir kunigaik\u0161\u010di\u0173<\/p>\n\n\n\n

\u0160viesyb\u0117s, maloningai i\u0161klausyti mano ginam\u0105j\u0105 kalb\u0105, kuri, esu<\/p>\n\n\n\n

\u012fsitikin\u0119s, yra teisinga ir tikra. Jei d\u0117l nei\u0161manymo a\u0161 pa\u017eeisiu<\/p>\n\n\n\n

karaliaus r\u016bm\u0173 etiket\u0105 ir papro\u010dius, pra\u0161au atleisti man, nes buvau<\/p>\n\n\n\n

i\u0161aukl\u0117tas ne valdov\u0173 r\u016bmuose, o vienuolyno cel\u0117se*.<\/p>\n\n\n\n

 [158-159]<\/strong>  Po to, atsakydamas \u012f pateikt\u0105 klausim\u0105, jis parei\u0161k\u0117, kad i\u0161spausdinti ra\u0161tai nevienodi. Vienuose jis tyrin\u0117jo tik\u0117jimo ir ger\u0173 darb\u0173 ry\u0161\u012f – net jo prie\u0161ai pripa\u017eino, kad toks darbas ne tik nekenksmingas, o naudingas. I\u0161si\u017ead\u0117ti j\u0173, reik\u0161t\u0173 pasmerkti tiesas, kurias pripa\u017e\u012fsta visi. Kiti ra\u0161tai demaskuoja popie\u017eyst\u0117s ydas ir piktnaud\u017eiavimus. Pripa\u017einti \u0161iuos ra\u0161tus esant netinkamus reik\u0161t\u0173 sustiprinti Romos tironij\u0105 ir pla\u010diau atverti duris gausybei baisi\u0173 nedorybi\u0173. Dar kituose ra\u0161tuose jis kritikavo asmenis, kurie gyn\u0117 egzistuojant\u012f blog\u012f. D\u0117l pastar\u0173j\u0173 jis atvirai prisipa\u017eino, jog buvo per daug grie\u017etas. Jis netvirtino, jog neklydo, ta\u010diau nei\u0161si\u017ead\u0117t\u0173 net \u0160i\u0173 knyg\u0173, nes tai padr\u0105sint\u0173 tiesos prie\u0161us ir jie pasinaudot\u0173 proga dar \u017eiauriau trypti Dievo \u017emones.<\/p>\n\n\n\n

   -Vis d\u0117lto a\u0161 esu tik \u017emogus, o ne Dievas, – t\u0119s\u0117 jis, \u2014 tod\u0117l a\u0161 ginsiuos kaip gyn\u0117si Kristus: ‘Jei pasakiau neties\u0105, \u012frodyk, kad tai netiesa. […] Dievo malon\u0117s padedamas a\u0161 maldauju j\u016bs\u0173, \u0161viesiausiasis imperatoriau ir \u0161lovingieji kunigaik\u0161\u010diai, ir vis\u0173 kit\u0173 \u012frodyti pagal prana\u0161\u0173 ir apa\u0161tal\u0173 darbus, kur a\u0161 klydau. Kai b\u016bsiu<\/p>\n\n\n\n

\u012ftikintas, i\u0161si\u017ead\u0117siu kiekvieno savo paklydimo ir pirmasis, pagrieb\u0119s savo knygas, \u012fmesiu \u012f ugn\u012f.<\/p>\n\n\n\n

  [159-160]<\/strong> Tai, k\u0105 a\u0161 pasakiau, tikiuosi ai\u0161kiai parodo, jog kruop\u0161\u010diai pasv\u0117riau ir apsvars\u010diau pavoj\u0173, \u012f kur\u012f save statau, ta\u010diau nenusimenu, o d\u017eiaugiuosi, matydamas, kad Evangelija dabar kaip ir ankstesniais laikais yra gin\u010d\u0173 ir nesutarim\u0173 prie\u017eastis. Tai b\u016bdinga Dievo \u017dod\u017eiui, tokia yra jo dalia. ‘A\u0160 at\u0117jau ne\u0161ti ne ramyb\u0117s, o kalavijo, \u2014 sak\u0117 J\u0117zus Kristus. Dievo ketinimai yra nuostab\u016bs ir bais\u016bs, tod\u0117l saugokit\u0117s, kad, siekdami i\u0161spr\u0119sti nesutarimus, nevirstum\u0117te \u0161ventojo Dievo \u017dod\u017eio persekiotojais ir neu\u017esitrauktum\u0117te ne\u012fveikiam\u0173 pavoj\u0173, nelaimi\u0173 ir am\u017einosios pra\u017e\u016bties srauto. […] A\u0160 gal\u0117\u010diau pateikti daug pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161 negin\u010dijamo Dievo \u017dod\u017eio. A\u0161 gal\u0117\u010diau pamin\u0117ti faraon\u0105, Babilonijos karalius ir tuos izraelitus, kuri\u0173 darbai niekada taip veiksmingai neprisid\u0117jo prie j\u0173 \u017e\u016bties, kaip tada, kai jie, nor\u0117dami sustiprinti savo vald\u017ei\u0105, siek\u0117 \u012fgyvendinti savo planus, kurie atrod\u0117 labai i\u0161mintingi. Dievas perk\u0117l\u0117 kalnus jiems ne\u017einant5?*.<\/p>\n\n\n\n

   Martynas Liuteris kalb\u0117jo voki\u0161kai. Po to jo papra\u0161\u0117 pakartoti tuos pa\u010dius \u017eod\u017eius lotyni\u0161kai. Nors buvo pavarg\u0119s, jis suriko ir v\u0117l pasak\u0117 kalb\u0105 taip pat ai\u0161kiai ir energingai kaip ir prie\u0161 tai. Viskam vadovavo Dievo Apvaizda. Daugelis kunigaik\u0161\u010di\u0173 buvo taip apakinti paklydim\u0173 ir prietar\u0173, kad i\u0161 prad\u017ei\u0173 nesuprato Liuterio argument\u0173, ta\u010diau pakartotinis ai\u0161kinimas pad\u0117jo jiems suvokti pateiktus dalykus.<\/p>\n\n\n\n

   Tie, kurie u\u017esispyr\u0119 u\u017emerk\u0117 akis \u0161viesai ir atsisak\u0117 \u0161viesos \u012ftikinim\u0173, \u012fsiuto d\u0117l Liuterio \u017eod\u017ei\u0173 \u012ftaigumo. Kai jis baig\u0117 kalb\u0117ti, vienas seimo dalyvis piktai pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Tu neatsakei \u012f pateikt\u0105 klausim\u0105. […] Tu turi duoti ai\u0161k\u0173 ir tiksl\u0173 atsakym\u0105. […] Ar i\u0161si\u017eadi savo ra\u0161t\u0173 ir \u017eod\u017ei\u0173, ar ne?<\/p>\n\n\n\n

Reformatorius atsak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Kadangi \u0161viesiausioji didenyb\u0117 ir \u0160lovingieji auk\u0161tyb\u0117s reikalauja ai\u0161kaus, paprasto ir tikslaus atsakymo, a\u0161 jums j\u012f duosiu. \u0160tai jis: a\u0161 negaliu pateikti svarstyti savo tik\u0117jimo nei popie\u017eiui, nei ba\u017eny\u010dios susirinkimams, nes akivaizdu, kad jie da\u017enai klydo ir prie\u0161taravo vienas kitam. Tod\u0117l a\u0161 negaliu i\u0161si\u017ead\u0117ti ir nei\u0161si\u017ead\u0117siu, nebent b\u016bsiu \u012ftikintas \u0160ventojo Ra\u0161to liudijimu ar ai\u0161kiausiais proto \u012frodymais mano tvirtinim\u0173 neteisingumu, nebent tai pakeist\u0173 mano s\u0105\u017ein\u0119, suvar\u017eyt\u0105 Dievo \u017dod\u017eiu, nes krik\u0161\u010dioniui pavojinga daryti k\u0105 nors prie\u0161 s\u0105\u017ein\u0119. \u010cia a\u0161 stoviu ir kitaip negaliu. Tegu padeda man Dievas. Amen*.<\/p>\n\n\n\n

* Mede d’Aubigne, Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 8.<\/p>\n\n\n\n

  [160-161]<\/strong> Taip \u0161is teisus \u017emogus kov\u0117si, remdamasis patikimu Dievo \u017dod\u017eiu. Jo veid\u0105 nu\u0161viet\u0117 dangaus \u0161viesa. Jo charakterio didingumas ir tyrumas, jo \u0161irdies ramyb\u0117 ir d\u017eiaugsmas buvo matomi visiems, kai jis pasisak\u0117 prie\u0161 paklydim\u0173 gali\u0105 ir liudijo nugalin\u010dio pasaul\u012f tik\u0117jimo prana\u0161um\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  Visi susirinkusieji kuriam laikui i\u0161 nuostabos neteko \u017eado. Pirm\u0105kart Liuteris kalb\u0117jo \u017eemu balsu, pagarbiai, regis, paklusdamas. Popie\u017eininkai suprato tai kaip \u012frodym\u0105, kad jo dr\u0105sa pradeda silpti. Liuterio pra\u0161ym\u0105 duoti jam laiko apm\u0105stymui jie palaik\u0117 i\u0161si\u017ead\u0117jimo \u012f\u017eanga. Pats Karolis V ironi\u0161kai \u017ei\u016br\u0117damas j i\u0161sekus\u012f vienuol\u012f, jo paprastus drabu\u017eius ir kalbos paprastum\u0105, pasak\u0117: .. – Sis vienuolis niekad nepadarys man\u0119s eretiku.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u012fkart reformatoriaus dr\u0105sa ir tvirtumas, jo argument\u0173 \u012ftaigumas ir ai\u0161kumas privert\u0117 visus nustebti. Imperatorius susi\u017eav\u0117j\u0119s su\u0161uko:<\/p>\n\n\n\n

-Kaip dr\u0105siai kalba \u0161is vienuolis!  ,,<\/p>\n\n\n\n

   Daugelis Vokietijos kunigaik\u0161\u010di\u0173 d\u017eiaugdamiesi ir did\u017eiuodamiesi \u017ei\u016br\u0117jo \u012f \u0161\u012f savo tautos atstov\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Romos \u0161alininkai buvo nugal\u0117ti; j\u0173 reikalas pasirod\u0117 nepalankiausioje \u0161viesoje. Jie steng\u0117si i\u0161laikyti savo vald\u017ei\u0105 remdamiesi ne \u0160ventuoju Ra\u0161tu, o grasinimais – savo patikimiausiu argumentu. Vienas seimo dalyvis pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Jei tu nei\u0161si\u017ead\u0117si, imperatorius ir imperijos kunigaik\u0161\u010diai nutars, kaip elgtis su nepataisomu eretiku.<\/p>\n\n\n\n

   [161-162]<\/strong> Liuterio draugai, kurie d\u017eiaugsmingai klaus\u0117si jo kilnios gynybos, sudreb\u0117jo, i\u0161gird\u0119 \u0161iuos \u017eod\u017eius, ta\u010diau jis pats ramiai atsak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -A\u0161 negaliu nieko i\u0161si\u017ead\u0117ti, tepadeda man Dievas*.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 8.<\/p>\n\n\n\n

   Jam buvo liepta pasi\u0161alinti, kol tarsis kunigaik\u0161\u010diai. Visi jaut\u0117, kad at\u0117jo didysis lemiamas momentas. Atkaklus Liuterio atsisakymas pasiduoti gal\u0117jo am\u017eiams paveikti ba\u017eny\u010dios istorij\u0105. Buvo nutarta duoti jam dar vien\u0105 palanki\u0105 prog\u0105 i\u0161si\u017ead\u0117ti. Paskutin\u012f kart\u0105 j\u012f pakviet\u0117 \u012f sal\u0119. V\u0117l nuskamb\u0117jo klausimas, ar jis i\u0161si\u017eada savo mokslo.<\/p>\n\n\n\n

   -A\u0161 neturiu jokio kito atsakymo, \u2014 tar\u0117 jis, – tik t\u0105, kur\u012f j\u016bs jau gird\u0117jote. – Tapo ai\u0161ku, kad jo neprivers paklusti nei Romos \u012fsakymai, nei pa\u017eadai, nei grasinimai.<\/p>\n\n\n\n

   Popie\u017eijos vyresnyb\u0117s orumas buvo u\u017egautas, nes j\u0173 galyb\u0119, prie\u0161 kuri\u0105 dreb\u0117jo karaliai ir didikai, dabar taip paniekino \u0161is paprastas vienuolis. J\u0173 \u012fnir\u0161\u012f gal\u0117jo numal\u0161inti tik Liuterio kaip kankinio mirtis. Ta\u010diau reformatorius, suprasdamas jam gresiant\u012f pavoj\u0173, kalb\u0117jo krik\u0161\u010dioni\u0161kai ramiai ir kilniai. Jo \u017eod\u017eiuose nebuvo i\u0161didumo, kar\u0161\u010diavimosi ir i\u0161kraipym\u0173. Jis nemat\u0117 sav\u0119s ir aplink j\u012f esan\u010di\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 vyr\u0173, ta\u010diau jaut\u0117, kad stovi prie\u0161 Vienintel\u012f, Kuris auk\u0161tesnis u\u017e popie\u017eius, prelatus, karalius ir imperatorius. Liuterio l\u016bpomis galingai ir didingai kalb\u0117jo pats Kristus, ir draugai, ir prie\u0161ai labai steb\u0117josi tokia kalba. Dievo Dvasia nematomai dalyvavo tame susirinkime ir paveik\u0117 imperijos did\u017ei\u016bn\u0173 \u0161irdis. Kai kurie kunigaik\u0161\u010diai dr\u0105siai pripa\u017eino Liuterio reikalo teisingum\u0105. Daugel\u012f \u012ftikino tiesa, ta\u010diau kiti i\u0161 prad\u017ei\u0173 labai susidom\u0117j\u0119, v\u0117liau i\u0161laik\u0117 savo ankstesnes pa\u017ei\u016bras. Be to, buvo \u017emoni\u0173, kurie tuo metu nei\u0161rei\u0161k\u0117 savo \u012fsitikinim\u0173, ta\u010diau v\u0117liau, patys patyrin\u0117j\u0119 \u0160vent\u0105j\u012f Rast\u0105, tapo bebaimiai Reformacijos \u0160alininkai.<\/p>\n\n\n\n

   Kurfiurstas Frydrichas neramiai lauk\u0117 Liuterio pasirodymo prie\u0161 seim\u0105 ir susijaudin\u0119s klaus\u0117si jo kalbos. Jis d\u017eiaugdamasis ir did\u017eiuodamasis steb\u0117josi reformatoriaus dr\u0105sa, tvirtumu bei savitvard\u0105 ir pasiry\u017eo dar labiau ginti j\u012f. Jis sugretino kovojan\u010dias puses ir pamat\u0117, kad popie\u017ei\u0173, karali\u0173 ir prelat\u0173 i\u0161mintis virsta niekais prie\u0161 tiesos galyb\u0119. Popie\u017eyst\u0117 patyr\u0117 pralaim\u0117jim\u0105, kur\u012f jaus vis\u0173 am\u017ei\u0173 visos tautos.<\/p>\n\n\n\n

  [162-163]<\/strong> Kai legatas pamat\u0117 Liuterio kalbos poveik\u012f, jis \u0117m\u0117 b\u016bg\u0161tauti d\u0117l Romos vald\u017eios tvirtumo, tod\u0117l nutar\u0117 pasinaudoti bet kokiomis priemon\u0117mis, kad sunaikint\u0173 reformatori\u0173. Rodydamas visus savo i\u0161kalbos ir diplomatijos sugeb\u0117jimus, kuriais pasi\u017eym\u0117jo, jis parod\u0117 jaunam imperatoriui, jog b\u016bt\u0173 pavojinga ir labai neprotinga d\u0117l ka\u017ekokio vienuolio paaukoti galingo Romos sosto draugyst\u0119 ir param\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Jo \u017eod\u017eiai pasiek\u0117 tiksl\u0105. Kit\u0105 dien\u0105 po Liuterio kalbos Karolis V para\u0161\u0117 susirinkimui rast\u0105, paskelbdamas savo sprendim\u0105 vykdyti pirmtak\u0173 politik\u0105 ir ginti katalik\u0173 tik\u0117jim\u0105. Kadangi Liuteris atsisak\u0117 i\u0161si\u017ead\u0117ti savo mokslo, reik\u0117t\u0173 imtis grie\u017e\u010diausi\u0173 priemoni\u0173 prie\u0161 erezijas ir j\u0173 skelb\u0117j\u0105. \u201eVienas vienuolis, apkvait\u0119s nuo savo paties beprotyst\u0117s, sukilo prie\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio tik\u0117jim\u0105. Nor\u0117damas sustabdyti tok\u012f bedievi\u0161kum\u0105, a\u0161 paaukosiu karalyst\u0119, turt\u0105, draugus, k\u016bn\u0105, krauj\u0105, siel\u0105 ir gyvyb\u0119. A\u0161 ketinu paleisti Liuter\u012f namo, ta\u010diau u\u017edraud\u017eiu jam kelti tarp \u017emoni\u0173 nors menkiausius neramumus, antraip prad\u0117siu kov\u0105 su juo ir jo sek\u0117jais kaip su u\u017ekiet\u0117jusiais eretikais, atskirtais nuo ba\u017eny\u010dios ir visuomen\u0117s ir sunaikinsiu juos. Kvie\u010diu kunigaik\u0161\u010dius elgtis kaip pridera i\u0161tikimiems krik\u0161\u010dionims”*. Ta\u010diau imperatorius pabr\u0117\u017e\u0117, kad<\/p>\n\n\n\n

reikia gerbti Liuterio apsaugin\u012f ra\u0161t\u0105 ir leisti jam saugiai pasiekti namus nesi\u0117mus joki\u0173 prie\u0161i\u0161k\u0173 veiksm\u0173.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 9.<\/p>\n\n\n\n

   Seimo dalyvi\u0173 nuomon\u0117s i\u0161siskyr\u0117. Popie\u017eiaus atstovai ir pasiuntiniai v\u0117l reikalavo, kad neb\u016bt\u0173 kreipiamas d\u0117mesys \u012f reformatoriaus apsaugin\u012f ra\u0161t\u0105. Jie sak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – Jo pelenai turi b\u016bti sumesti \u012f Rein\u0105, kaip prie\u0161 \u0161imtmet\u012f buvo sumesti Jano Huso**.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   [163-164]<\/strong> Nors Vokietijos kunigaik\u0161\u010diai ir buvo popie\u017eiaus \u0161alininkai bei atviri Liuterio prie\u0161ai, bet neleido sulau\u017eyti pa\u017eado, nes tai b\u016bt\u0173 u\u017etrauk\u0119 g\u0117d\u0105 tautai. Jie nurod\u0117 dideles nelaimes, \u012fvykusias po Jano Huso \u017e\u016bties, ir paskelb\u0117, kad nedr\u012fsta u\u017etraukti Vokietijai ir savo jaunam imperatoriui \u0161i\u0173 baisi\u0173 blogybi\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Pats Karolis, atsakydamas \u012f tok\u012f negarbing\u0105 popie\u017einink\u0173 pasi\u016blym\u0105, parei\u0161k\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – Nors garb\u0117 ir tik\u0117jimas b\u016bt\u0173 i\u0161varyti net i\u0161 viso pasaulio, jie tur\u0117t\u0173 rasti prieglobst\u012f kunigaik\u0161\u010di\u0173 \u0161irdyse*.  Nuo\u017emiausi Liuterio prie\u0161ai, popie\u017eiaus \u0161alininkai, ragino j\u012f pasekti Zigmanto p\u0117domis, – palikti Liuter\u012f ba\u017eny\u010dios valiai, ta\u010diau, prisimin\u0119s scen\u0105, kai Husas vie\u0161ame susirinkime parod\u0117 \u012f savo grandines ir primin\u0117<\/p>\n\n\n\n

monarchui jo pa\u017ead\u0105, Karolis pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – A\u0161 nenor\u0117\u010diau raudonuoti kaip Zigmantas”**.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau Karolis s\u0105moningai atmet\u0117 Liuterio pateiktas tiesas. \u201eA\u0161 tvirtai nusprend\u017eiau sekti savo prot\u0117vi\u0173 pavyzd\u017eiu”,  ra\u0161\u0117 monarchas***. Jis nutar\u0117, jog nenusi\u017eengs tradicijai, net eidamas tiesos ir teisingumo keliu. Kaip ir jo prot\u0117viai, jis palaikys popie\u017eyst\u0119, nepaisydamas vis\u0173 jos \u017eiaurum\u0173 ir sugedimo. Jis taip ir pasielg\u0117, atsisakydamas priimti \u0161vies\u0105, kurios nepri\u0117m\u0117 jo prot\u0117viai, ar atsisakydamas daryti tai, ko jie neb\u016bt\u0173 dar\u0119.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 9.<\/p>\n\n\n\n

** Lenfant Jac\u0105ues. History of the Council of Constance. -V. 1. \u2014 P. 422.<\/p>\n\n\n\n

*** Merk d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 9.<\/p>\n\n\n\n

   Ir \u0160iandien yra daug \u017emoni\u0173, kurie stipriai laikosi savo t\u0117v\u0173 papro\u010di\u0173 ir tradicij\u0173. Kai Vie\u0161pats siun\u010dia jiems nauj\u0105 \u0161vies\u0105, jie atsisako j\u0105 priimti. Jie teigia, jei t\u0117vai jos negavo, tai ir mums jos nereikia. Ta\u010diau m\u016bs\u0173 t\u0117v\u0173 ir m\u016bs\u0173 gyvenimas skiriasi, tod\u0117l skiriasi m\u016bs\u0173 pareigos ir atsakomyb\u0117. Dievas nepritars mums, jei aklai seksime t\u0117vais, u\u017euot patys tyrin\u0117j\u0119 tiesos \u017dod\u012f ir juo nustat\u0119 savo pareigas bei atsakomyb\u0119. M\u016bs\u0173 atsakomyb\u0117 yra didesn\u0117 nei m\u016bs\u0173 prot\u0117vi\u0173. Mes tur\u0117sime atsiskaityti ne tik u\u017e t\u0105 \u0161vies\u0105, kuri\u0105 jie gavo ir perdav\u0117 mums kaip palikim\u0105, bet ir u\u017e nauj\u0105 \u0160vies\u0105, kuri dabar \u0161vie\u010dia mums i\u0161 Dievo \u017dod\u017eio.<\/p>\n\n\n\n

  [164-165]<\/strong> Kristus pasak\u0117 apie netikin\u010dius \u017eydus: \u201eJei neb\u016b\u010diau at\u0117j\u0119s ir jiems kalb\u0117j\u0119s, jiems kalt\u0117s neb\u016bt\u0173. O dabar jie neturi kuo pateisinti savo nuod\u0117m\u0117s” (Jono 15, 22). Ta pati Dievi\u0161koji galia kalb\u0117jo Liuterio l\u016bpomis Vokietijos imperatoriui ir kunigaik\u0161\u010diams. Kai Dievo \u017dod\u017eio \u0161viesa ap\u0161viet\u0117 daugel\u012f seime, Dievo Dvasia paskutin\u012f kart\u0105 maldavo juos atsiversti. Kaip prie\u0161 daugel\u012f am\u017ei\u0173 Pilotas leido i\u0161didumui ir populiarumui u\u017everti \u0161irdies duris pasaulio I\u0161gelb\u0117tojui; kaip drebantis Feliksas liep\u0117 tiesos pasiuntiniui: \u201e\u0160iam kartui u\u017etenka. Gali eiti. Kai bus metas, a\u0161 tave pasi\u0161auksiu”; kaip i\u0161didusis Agripa prisipa\u017eino: \u201eTuojau, \u017ei\u016br\u0117k, \u012ftikinsi mane krik\u0161\u010dionimi tapti” (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 24, 25; 26, 28), ta\u010diau nusisuko nuo Dangaus si\u0173stos \u017einios – taip pasielg\u0117 Karolis, pasiduodantis \u017demi\u0161kajai garbei d\u0117l politini\u0173 sumetim\u0173, atmet\u0119s tiesos \u0161vies\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Po vis\u0105 miest\u0105 plito gandai apie rezgamas prie\u0161 Liuter\u012f pinkles, paskalos k\u0117l\u0117 didel\u012f susijaudinim\u0105. Reformatorius \u012fsigijo daug draug\u0173, kurie, \u017einodami klasting\u0105 Romos \u017eiaurum\u0105 visiems, i\u0161dr\u012fsusiems i\u0161kelti vie\u0161umon jos bjaurumus, nusprend\u0117 i\u0161gelb\u0117ti reformatori\u0173. \u0160imtai kilming\u0173j\u0173 prisiek\u0117 ginti j\u012f. Ne vienas atvirai pasmerk\u0117 imperatoriaus ra\u0161t\u0105, liudijant\u012f i\u0161tikimyb\u0119 Romos vald\u017eiai. Ant nam\u0173 vart\u0173 ir vie\u0161ose vietose atsirado u\u017era\u0161ai – vieni smerkiantys, kiti – palaikantys Liuter\u012f Viename j\u0173 buvo u\u017era\u0161yti tik i\u0161mintingo Saliamono \u017eod\u017eiai: Vargas tau, \u0161alie, kurios karalius Jaunuolis (Mokytojo 10, 16). Visoje Vokietijoje pasirei\u0161k\u0119s visuotinis liaudies pritarimas Liuteriui \u012ftikino ir imperatori\u0173, ir seim\u0105, kad bet koks reformatoriui parodytas neteisingumas sukels pavoj\u0173 imperijos ramybei ir net sostui.<\/p>\n\n\n\n

   Nors Frydrichas Saksonietis i\u0161laik\u0117 dirbtin\u012f sant\u016brum\u0105, r\u016bpestingai sl\u0117pdamas savo tikruosius jausmus reformatoriui, bet jis budriai saugojo Liuter\u012f, steb\u0117damas visus jo ir jo prie\u0161\u0173 \u017eingsnius. Buvo ir toki\u0173, kurie net neband\u0117 sl\u0117pti savo simpatij\u0173 Martynui Liuteriui. J\u012f lank\u0117 kunigaik\u0161\u010diai, grafai, baronai ir kiti \u012f\u017eym\u016bs asmenys, pasaulie\u010diai ir dvasininkai. \u201eMa\u017eas reformatoriaus kambar\u0117lis, – ra\u0161\u0117 Spalatinas, \u2014 negal\u0117jo sutalpinti vis\u0173 lankytoj\u0173, kurie ateidavo pas j\u012f”*. \u017dmon\u0117s \u017eiur\u0117jo \u012f j\u012f lyg \u012f ant\u017emog\u012f. Net ir tie, kurie nepri\u0117m\u0117 jo mokymo, \u017eav\u0117josi tuo neapsimestiniu nuo\u0161irdumu, kuris skatino reformatori\u0173 ver\u010diau mirti nei i\u0161duoti s\u0105\u017ein\u0119.<\/p>\n\n\n\n

* Martyn. Min. veik. – V. 1. – P. 404.<\/p>\n\n\n\n

  [165-166]<\/strong> Kai kurie atkakliai steng\u0117si priversti Liuter\u012f siekti kompromiso su Roma. Didikai ir kunigaik\u0161\u010diai \u012ftikin\u0117jo, jei ir toliau jis laikysis savo nuostatos, kuri prie\u0161tarauja ba\u017eny\u010diai ir seimui, greitai bus i\u0161vytas i\u0160 \u0161alies ir niekur nebus saugus. Liuteris atsak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

– Kristaus Evangelija negali b\u016bti skelbiama be pasiprie\u0161ini-Kod\u0117l baim\u0117 ir pavojus tur\u0117t\u0173 atskirti mane nuo Vie\u0161-<\/p>\n\n\n\n

mo.<\/p>\n\n\n\n

paties ir nuo Dievo \u017dod\u017eio, kuris yra vienintel\u0117 tiesa? Ne, a\u0161 geriau paaukosiu savo gyvyb\u0119, savo k\u016bn\u0105 ir krauj\u0105**.<\/p>\n\n\n\n

** Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 10.<\/p>\n\n\n\n

   V\u0117liau j\u012f v\u0117l ragino paklusti imperatoriaus sprendimui, nes tada jam nieko nereik\u0117s bijoti. Atsakydamas Liuteris parei\u0161k\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -A\u0161 sutinku visa \u0161irdimi, kad imperatorius, kunigaik\u0161\u010diai ir net paprasti krik\u0161\u010dionys patyrin\u0117t\u0173 mano ra\u0161tus ir pareik\u0161t\u0173 apie juos savo nuomon\u0119. Ta\u010diau su viena s\u0105lyga: jie tur\u0117t\u0173 vadovautis<\/p>\n\n\n\n

Dievo \u017dod\u017eiu kaip matu. \u017dmon\u0117ms nieko kito nelieka \u2014 tik paklusti \u0160ventajam Ra\u0161tui. Neprievartaukite mano s\u0105\u017ein\u0117s, nes ji yra suri\u0161ta ir suvar\u017eyta \u0160ventojo Rasto***.<\/p>\n\n\n\n

*** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   \u012e pana\u0161\u0173 kreipim\u0105si Liuteris atsak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – A\u0161 sutinku atsisakyti apsauginio ra\u0161to. A\u0161 atiduodu save ir savo gyvyb\u0119 \u012f imperatoriaus rankas, ta\u010diau niekada neatsisakysiu Dievo \u017dod\u017eio!**** – Jis sutiko paklusti Visuotinio ba\u017eny\u010dios<\/p>\n\n\n\n

susirinkimo sprendimui, bet tik su s\u0105lyga: susirinkimas tur\u0117t\u0173 priimti sprendim\u0105, kuris atitikt\u0173 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Jis prid\u016br\u0117:<\/p>\n\n\n\n

**** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   – Kiekvienas krik\u0161\u010dionis gali spr\u0119sti apie Dievo \u017dod\u012f ir tik\u0117jim\u0105 taip kaip popie\u017eius ir milijonas susirinkim\u0173*****.<\/p>\n\n\n\n

***** Martyn. Min. veik. -V. 1. – P. 410.<\/p>\n\n\n\n

  [166-167]<\/strong> Ir draugai, ir prie\u0161ai pagaliau \u012fsitikino, kad tolesn\u0117s pastangos priversti reformatori\u0173 i\u0161si\u017ead\u0117ti berg\u017ed\u017eios.<\/p>\n\n\n\n

   Jei reformatorius b\u016bt\u0173 nusileid\u0119s nors d\u0117l vieno dalyko, \u0161\u0117tonas ir jo angelai b\u016bt\u0173 laim\u0117j\u0119. Ta\u010diau jo nepajudinamas tvirtumas leido i\u0161laisvinti ba\u017eny\u010di\u0105 ir prad\u0117ti nauj\u0105 ir geresn\u0119 er\u0105. Vieno \u017emogaus \u012ftaka, kuris savaranki\u0161kai i\u0161dr\u012fso analizuoti tik\u0117jimo dalykus, tur\u0117jo paveikti ba\u017eny\u010di\u0105 ir pasaul\u012f ne tik tuo metu, bet ir ateityje. Liuterio tvirtumas ir i\u0161tikimyb\u0117 suteiks stipryb\u0117s tiems, kurie patirs pana\u0161ius dalykus iki pat laik\u0173 pabaigos. Dievo galia ir didyb\u0117 auk\u0161\u010diau \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 sprendim\u0173, auk\u0161\u010diau \u0161\u0117tono galyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

   Imperatorius liep\u0117 Liuteriui greitai gr\u012f\u017eti namo; jis \u017einojo, kad po \u0161io d\u0117mesio netrukus seks jo pasmerkimas. Gr\u0117smingi debesys pakibo vir\u0161 jo, ta\u010diau kai jis i\u0161vyko i\u0161 Vormso, jo \u0161irdis buvo kupina d\u017eiaugsmo ir gyriaus. \u201ePats velnias, – ra\u0161\u0117 jis, -saugojo popie\u017eiaus tvirtov\u0119, ta\u010diau Kristus padar\u0117 joje pla\u010di\u0105 ang\u0105, tod\u0117l \u0161\u0117tonas buvo priverstas pripa\u017einti, kad Vie\u0161pats yra galingesnis u\u017e j\u012f”*.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 7. – Ch. 11.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161vyk\u0119s i\u0161 Vormso ir nor\u0117damas, kad jo tvirtumas neb\u016bt\u0173 palaikytas mai\u0161tu, Liuteris para\u0161\u0117 imperatoriui lai\u0161k\u0105. \u201eDievas, \u0161ird\u017ei\u0173 Tyr\u0117jas, yra mano liudytojas, – ra\u0161\u0117 jis, – a\u0161 pasiruo\u0161\u0119s nuo\u0161ird\u017eiausiai paklusti imperatoriaus didenybei garb\u0117je ir negarb\u0117je, gyvenime ir mirtyje be joki\u0173 i\u0161im\u010di\u0173, i\u0161skyrus Dievo \u017dod\u012f, kuriuo \u017emogus ir gyvena. A\u0161 nelau\u017eysiu i\u0161tikimyb\u0117s imperatoriui, nes praradimas ar laim\u0117jimas \u0161iuo atveju neturi reik\u0161m\u0117s i\u0161gelb\u0117jimui. Kai kalbama apie am\u017einuosius interesus, Dievas nenori, kad \u017emogus paklust\u0173 \u017emogui. Toks paklusimas dvasiniuose reikaluose yra tikrasis garbinimas, o garbinti reikia tik K\u016br\u0117j\u0105”**.<\/p>\n\n\n\n

   Pakeliui \u012f namus Liuteris buvo sutinkamas dar \u0161irdingiau nei keliaudamas \u012f Vorms\u0105. Auk\u0161tieji dvasininkai sveikino nuo ba\u017eny\u010dios atskirt\u0105 vienuol\u012f, o civiliai valdytojai pagerb\u0117 \u017emog\u0173, kur\u012f pasmerk\u0117 imperatorius. Jo pra\u0161\u0117 sakyti pamokslus ir, nepaisydamas imperatoriaus draudimo, jis v\u0117l kilo \u012f sakykl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   – A\u0161 niekados neprisiekiau surakinti Dievo \u017dod\u012f, \u2014 sak\u0117 jis, \u2014 ir niekados to nepadarysiu*.<\/p>\n\n\n\n

  [167-168]<\/strong> Netrukus po Liuterio i\u0161vykimo i\u0161 Vormso popie\u017eiaus \u0161alininkai \u012fkalb\u0117jo imperatori\u0173 i\u0161leisti edikt\u0105, nukreipt\u0105 prie\u0161 reformatori\u0173. \u0160iuo \u012fsakymu Martynas Liuteris buvo pavadintas \u201etikru \u0160\u0117tonu \u017emogaus pavidalu, vilkin\u010diu vienuolio sutana”**. Imperatorius paskelb\u0117, kad pasibaigus apsauginio ra\u0161to galiojimo laikui, bus imtasi priemoni\u0173 sustabdyti Liuterio veikl\u0105. Visiems buvo draud\u017eiama priglausti j\u012f, duoti jam gerti ar valgyti, \u017eod\u017eiais ar darbais, vie\u0161ai ar slapta pad\u0117ti jam ar palaikyti j\u012f. J\u012f tur\u0117jo su\u010diupti, kur tik jis beb\u016bt\u0173, ir pristatyti vald\u017eiai. Jo \u0160alininkai taip pat tur\u0117jo b\u016bti \u012fkalinti, o j\u0173 turtas konfiskuotas. Jo ra\u0161tai turi b\u016bti naikinami ir, galiausiai, visi, kurie dr\u012fst\u0173 pasiprie\u0161inti \u0161iam \u012fsakymui, taip pat turi b\u016bti pasmerkti. Saksonijos kurfiurstas ir kiti draugi\u0161kai Liuteriui nusiteik\u0119 kunigaik\u0161\u010diai i\u0161vyko i\u0161 Vormso paskui reformatori\u0173, tod\u0117l imperatoriaus \u012fsakymas gavo seimo pritarim\u0105. Dabar Romos \u0161alininkai \u0161vent\u0117 pergal\u0119. Jie man\u0117, kad Reformacijos likimas jau galutinai i\u0161spr\u0119stas.<\/p>\n\n\n\n

** Merle d’Aubigne, Min. veik. – Bk. 7. – Ch. U.<\/p>\n\n\n\n

* Martyn. Min. veik. – V. 1. – P. 420.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160i\u0105 kriti\u0161k\u0105 valand\u0105 Dievas suteik\u0117 Savo tarnui galimyb\u0119 i\u0161sigelb\u0117ti. Budri akis sek\u0117 Liuterio \u017eingsnius, nuo\u0161irdi ir kilni \u0161irdis ry\u017eosi j\u012f i\u0161gelb\u0117ti. Buvo ai\u0161ku, kad Rom\u0105 patenkins tik reformatoriaus mirtis, tik pasisl\u0117p\u0119s jis gal\u0117jo nepatekti li\u016btui \u012f nasrus. Dievas suteik\u0117 Frydrichui Saksonie\u010diui i\u0161minties rasti b\u016bd\u0105, kaip j\u012f i\u0161saugoti. Padedant tikriems draugams Frydricho tikslas buvo pasiektas, Liuteris buvo pasl\u0117ptas ir nuo draug\u0173, ir nuo prie\u0161\u0173. Gr\u012f\u017edamas \u012f namus, jis buvo sulaikytas, atskirtas nuo savo palydov\u0173 ir paskubomis perve\u017etas per mi\u0161k\u0105 \u012f Vartburgo pil\u012f, nuo\u0161ali\u0105 kaln\u0173 tvirtov\u0119. Jo pagrobimas ir pasl\u0117pimas buvo taip apgaubti paslapties skraiste, kad net pats Frydrichas ilg\u0105 laik\u0105 ne\u017einojo, kur dingo Liuteris. Tai buvo s\u0105moningai sl\u0117pta. Kol kunigaik\u0161tis ne\u017einojo, kur yra Liuteris, jis negal\u0117jo atskleisti paslapties. Jam pakako \u017einoti, kad reformatorius yra saugus, ir tuo jis buvo patenkintas.<\/p>\n\n\n\n

  [168-169]<\/strong> Pra\u0117jo pavasaris, vasara ir ruduo, at\u0117jo \u017diema, o Liuteris vis dar buvo \u201ekalinys”. Aleandras ir jo pad\u0117j\u0117jai d\u017ei\u016bgavo, kad Evangelijos \u0161viesa, atrod\u0117, lyg jau u\u017egesinta. Ta\u010diau reformatorius pild\u0117 savo \u017eibint\u0105 i\u0161 tiesos lobyno, ir \u0161viesa tur\u0117jo suspind\u0117ti dar ry\u0161kiau.<\/p>\n\n\n\n

   Saugiai gyvendamas draugi\u0161koje aplinkoje Vartburge, Liuteris kur\u012f laik\u0105 d\u017eiaug\u0117si savo pasitraukimu i\u0161 m\u016b\u0161io ir s\u0105my\u0161io. Ta\u010diau jis ilgai negal\u0117jo pasitenkinti ramybe ir poilsiu. Priprat\u0119s prie aktyvaus gyvenimo ir atkaklios kovos, jis sunkiai pak\u0117l\u0117 neveiklum\u0105. Tomis vienatv\u0117je praleistomis dienomis j\u012f jaudino ba\u017eny\u010dios pad\u0117tis, tod\u0117l jis nusimin\u0119s su\u0161uko:<\/p>\n\n\n\n

   – Deja! N\u0117ra n\u0117 vieno \u0161iomis Vie\u0161paties r\u016bstyb\u0117s dienomis, kuris stot\u0173 kaip uola prie\u0161 J\u012f, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173 Izrael\u012f!*<\/p>\n\n\n\n

*Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 9. – Ch. 2.<\/p>\n\n\n\n

   Reformatorius m\u0105st\u0117 apie save ir \u0117m\u0117 baimintis, kad bus apkaltintas bailumu, nes pasitrauk\u0117 i\u0161 kovos. Jis priekai\u0161tavo sau d\u0117l neveiklumo ir nuolaid\u017eiavimo, nors kiekvien\u0105 dien\u0105 padarydavo daugiau nei sugeb\u0117t\u0173 vienas \u017emogus. Jo plunksna nuolatos dirbo. Liuterio prie\u0161ai puosel\u0117jo vilt\u012f, kad privert\u0117 j\u012f nueiki, ta\u010diau jie buvo nemaloniai nustebinti ir sutrikdyti, su\u017einoj\u0119, kad jis dar t\u0119sia darb\u0105. Daugyb\u0117 jo traktat\u0173 plito po vis\u0105 Vokietij\u0105. Ne\u012fkainojama jo dovana tautie\u010diams buvo Naujojo Testamento vertimas \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105. I\u0161 savo kalnuoto Patmaso jis beveik i\u0161tisus metus skelb\u0117 Evangelij\u0105, smerkdamas \u017emoni\u0173 nuod\u0117mes ir paklydimus.<\/p>\n\n\n\n

   Dievas atitrauk\u0117 Savo tarn\u0105 i\u0161 vie\u0161ojo gyvenimo scenos ne tik tam, kad apsaugot\u0173 Liuter\u012f nuo prie\u0161\u0173 pyk\u010dio ar leist\u0173 jam ramiai gyventi, Vie\u0161pats siek\u0117 kilnesni\u0173 tiksl\u0173. Kaln\u0173 prieglobs\u010dio vienumoje ir ne\u017einomyb\u0117je Liuteris buvo atskirtas nuo \u017eemi\u0161kojo prierai\u0161umo ir meilikavim\u0173. Taip jis buvo apsaugotas nuo i\u0161didumo ir pernelyg didelio savim pasitik\u0117jimo, k\u0105 da\u017enai atne\u0161a s\u0117km\u0117. Kent\u0117jimai ir pa\u017eeminimas paruo\u0161\u0117 j\u012f saugiai \u017eengti \u012f svaiginamas auk\u0161tumas, \u012f kurias buvo taip staiga i\u0161keltas.<\/p>\n\n\n\n

  [169-170]<\/strong> Kai \u017emon\u0117s d\u017eiaugiasi laisve, kuri\u0105 jiems atne\u0161a tiesa, jie link\u0119 garbinti tuos, kuriuos Dievas pa\u0161auk\u0117 sutraukyti paklydim\u0173 ir prietar\u0173 grandines. \u0160\u0117tonas siekia nukreipti \u017emoni\u0173 mintis ir jausmus nuo Dievo \u012f \u017emoni\u0173 darbus. Jis skatina garbinti tik \u012frank\u012f ir ignoruoti Dievo rank\u0105, kuri vadovauja visiems \u012fvykiams. Da\u017enai taip giriami ir gerbiami religiniai vadovai nustodavo matyti savo priklausomyb\u0119 nuo Dievo ir pernelyg pasitik\u0117jo savimi. Jie prad\u0117jo vadovauti \u017emoni\u0173 protui ir s\u0105\u017einei, kurie to ir lauk\u0117, u\u017euot pasitik\u0117j\u0119 Dievo \u017dod\u017eiu. Reformos darbas da\u017enai sustodavo, nes jos \u0161alininkai puosel\u0117davo pana\u0161i\u0105 dvasi\u0105. Dievas tro\u0161ko apsaugoti Reformacij\u0105 nuo \u0161io pavojaus. Jis nor\u0117jo, jog \u0160is darbas b\u016bt\u0173 pa\u017eym\u0117tas ne \u017emogaus, o Dievo antspaudu. \u017dmoni\u0173 akys buvo nukreiptos \u012f Liuter\u012f kaip \u012f tiesos ai\u0161kintoj\u0105, tod\u0117l jis buvo atitrauktas \u012f \u0161al\u012f, kad vis\u0173 akys nukrypt\u0173 \u012f am\u017ein\u0105j\u012f tiesos K\u016br\u0117j\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n


<\/strong><\/p>\n\n\n\n

9. \u0160VEICAR\u0172 REFORMATORIUS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [171-172]<\/strong> Pasirinkdamas b\u016bdus reformuoti Ba\u017eny\u010di\u0105, Dievas laik\u0117si to paties plano, kaip ir \u012fkurdamas j\u0105. Dievi\u0161kasis Mokytojas pra\u0117jo pro did\u017eiuosius \u017eem\u0117s vyrus, tituluotus ir turtingus, kurie buvo \u012fprat\u0119 b\u016bti giriami ir garbinami kaip \u017emoni\u0173 vadai. Jie taip did\u017eiavosi ir gyr\u0117si savo prana\u0161umu, kad negal\u0117jo atjausti savo tautie\u010di\u0173 ir bendradarbiauti su paprastu Nazareto Vyru. Kvietimas buvo skirtas nemokytiems, sunkiai dirbantiems Galil\u0117jos \u017evejams: \u201eEikite paskui Mane! A\u0161 padarysiu jus \u017emoni\u0173 \u017evejais” (Mato 4, 19). \u0160ie mokiniai buvo nemokyti, bet \u017eingeid\u016bs. Juos menkai klaidino to meto mokymai, tod\u0117l Kristus s\u0117kmingiau gal\u0117jo mokyti ir ruo\u0161ti Savo tarnystei. Taip buvo ir did\u017eiosios Reformacijos dienomis. \u017dymiausi reformatoriai buvo paprasti, nei\u0161paikinti \u017emon\u0117s, nepatyr\u0119 fanatizmo ir ne\u012fsiv\u0117l\u0119 \u012f dvasinink\u0173 intrigas. Dievas panaudoja paprastus \u012frankius, kad pasiekt\u0173 dideli\u0173 rezultat\u0173. Tuomet \u0160lov\u0117 tenka ne \u017emon\u0117ms, o Tam, Kuris dirba per juos, siekdamas \u012fgyvendinti Savo gerus sumanymus.<\/p>\n\n\n\n

   Pra\u0117jus kelioms savait\u0117ms po Martyno Liuterio gimimo kalnakasio trobel\u0117je Saksonijoje, kerd\u017eiaus trobel\u0117je Alp\u0117se gim\u0117 Ulrikas Cvinglis. Jo vaikyst\u0117s aplinka ir aukl\u0117jimas paruo\u0161\u0117 j\u012f ateities misijai. J\u012f supo gamtos didyb\u0117 ir gro\u017eis, tod\u0117l jau vaikyst\u0117je jis pajuto pagarb\u0105 K\u016br\u0117jui; jo protas anksti suvok\u0117 Dievo didingum\u0105, gali\u0105 ir galyb\u0119. Gimtuosius kalnus pasiek\u0119 pasakojimai apie \u017eygdarbius su\u017eadino jaunatvi\u0161kus Ulriko tro\u0161kimus. Prisiglaud\u0119s prie savo pamald\u017eios mo\u010diut\u0117s, jis klaus\u0117si brangi\u0173 Biblijos istorijos pasakojim\u0173, kuriuos senol\u0117 kruop\u0161\u010diai surinko i\u0161 legend\u0173 ir ba\u017eny\u010dios padavim\u0173. Gyvai susidom\u0117j\u0119s jis gaud\u0117 kiekvien\u0105 \u017eod\u012f apie kilnius patriarch\u0173 ir prana\u0161\u0173 poelgius, apie piemenis, kurie gan\u0117 savo kaimenes ant Palestinos kalv\u0173, kur angelai kalb\u0117josi su jais, apie Betliejaus K\u016bdik\u012f ir Golgotos Vyr\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [172-173]<\/strong> Kaip ir Johanas Liuteris, Cvinglio t\u0117vas tro\u0161ko, kad jo s\u016bnus gaut\u0173 i\u0161silavinim\u0105, tod\u0117l berniukas buvo anksti priverstas i\u0161siskirti su gimtuoju sl\u0117niu. Berniukas pasi\u017eym\u0117jo guviu protu, tod\u0117l reik\u0117jo rasti pakankamai gerus mokytojus. B\u016bdamas trylikos met\u0173, jis i\u0161vyko \u012f Bern\u0105, kur buvo garsiausia to meto \u0160veicarijos mokykla. Ta\u010diau \u010cia i\u0161kilo pavojus, kuris gal\u0117jo pakenkti jo gyvenimo atei\u010diai, – vienuoliai steng\u0117si \u012fvilioti j\u012f \u012f vienuolyn\u0105. Dominikon\u0173 ir pranci\u0161kon\u0173 vienuoliai kovojo d\u0117l populiarumo. Populizmo vardan jie visaip puo\u0161davo savo ba\u017eny\u010dias, i\u0161kilmingai atlikin\u0117davo apeigas ir demonstruodavo ypatingas relikvijas bei stebukling\u0105sias ikonas.<\/p>\n\n\n\n

   Berno dominikonai suprato, kad, prisikalbin\u0119 \u0160\u012f talenting\u0105 jaun\u0105 mokin\u012f, garantuos sau peln\u0105 ir garb\u0119. Jaunuolio energija, \u012fgimti oratoriaus ir ra\u0161ytojo gabumai, polinkis muzikai ir poezijai b\u016bt\u0173 veiksmingesni u\u017e dirbtin\u012f i\u0161kilmingum\u0105 ir pompasti\u0161kum\u0105. Jis pritraukt\u0173 \u017emones \u012f pamaldas ir padidint\u0173 ordino pajamas. Gudraudami ir meilikaudami jie band\u0117 \u012fvilioti jaun\u0105j\u012f Ulrik\u0105 \u012f savo vienuolyn\u0105. Dar b\u016bdamas studentas Liuteris palaidojo save vienuolyno cel\u0117je, ir pasaulis b\u016bt\u0173 j\u012f prarad\u0119s, jei Dievo Apvaizda neb\u016bt\u0173 i\u0161laisvinusi. Cvingliui nebuvo skirta patirti t\u0105 pat\u012f pavoj\u0173. Laimei, jo t\u0117vui buvo prane\u0161ta apie vienuoli\u0173 planus, o \u0161is neketino leisti, kad s\u016bnus gyvent\u0173 dykaduoni\u0161k\u0105 ir tu\u0161\u010di\u0105 vienuoli\u0173 gyvenim\u0105. Jis suprato, kad s\u016bnaus ateitis pavojuje, tod\u0117l liep\u0117 jam kuo grei\u010diau gr\u012f\u017eti namo.<\/p>\n\n\n\n

   Jaunuolis pakluso, ta\u010diau nenor\u0117jo pasilikti savo gimtajame sl\u0117nyje, tod\u0117l greitai v\u0117l i\u0161vyko mokytis, \u0161\u012f kart\u0105 \u012f Bazel\u012f. Ten Ulrikas pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161girdo Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105 apie Dievo malon\u0119. Jo antikini\u0173 kalb\u0173 mokytojas Vitembachas, studijuodamas graik\u0173 ir hebraj\u0173 kalbas, susipa\u017eino su \u0160ventuoju Ra\u0161tu, taip Dievi\u0161kosios \u0161viesos spinduliai per j\u012f pasiek\u0117 mokini\u0173 protus. Jis teig\u0117, kad yra tiesa, senesn\u0117 ir daug vertingesn\u0117 u\u017e scholast\u0173 ir filosof\u0173 teorijas. Si senovin\u0117 tiesa yra ta, jog tik Kristaus mirtis gali i\u0161pirkti nusid\u0117j\u0117lio nuod\u0117mes. Cvingliui \u0160ie \u017eod\u017eiai buvo kaip pirmasis \u0161viesos spindulys, pasirodantis prie\u0161 au\u0161r\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   [173-174]<\/strong> Greitai Cvinglis paliko Bazel\u012f ir prad\u0117jo savaranki\u0161kai gyventi. Jo pirmoji tarnyst\u0117s vieta buvo parapija Alp\u0117se, netoli nuo gimtojo sl\u0117nio. \u012e\u0161ventintas \u012f kunigus, jis, pasak vieno draugo, \u201evisa siela pasi\u0161vent\u0117 ie\u0161koti Dievi\u0161kosios tiesos, nes gerai suprato, \u012edek daug privalo \u017einoti tas, kuriam patik\u0117tos Dievo avel\u0117s”*. Juo daugiau jis gilinosi \u012f \u0160vent\u0105j\u012f Rast\u0105, juo ai\u0161kiau mat\u0117 skirtum\u0105 tarp Rasto ties\u0173 ir Romos paklydim\u0173. Jis nutar\u0117 paklusti Biblijai kaip Dievo \u017dod\u017eiui, vieninteliam patikimam ir teisingam vadovui. Jis suprato, kad \u0160i Knyga ai\u0161kina pati save. Jis nedr\u012fso ie\u0161koti anks\u010diau susiformavusi\u0173 mokym\u0173 ir doktrin\u0173 patvirtinimo ar paneigimo \u0160ventajame Ra\u0161te, ta\u010diau laik\u0117 savo pareiga su\u017einoti, ko moko pats Ra\u0161tas. Cvinglis atsi\u017evelg\u0117 j visk\u0105, kas pad\u0117t\u0173 teisingai suprasti Ra\u0161to reik\u0161m\u0119, tod\u0117l meld\u0117 \u0160ventosios Dvasios pagalbos, Kuri, anot jo, atskleis Biblijos tiesas visiems, kurie j\u0173 siekia nuo\u0161ird\u017eiai ir su malda.<\/p>\n\n\n\n

* WyikJ. A. The History of Protestantism. – Bk. 8. – Ch. 5.<\/p>\n\n\n\n

   \u201e\u0160ventasis Rastas, – teig\u0117 Cvinglis, – at\u0117jo i\u0161 Dievo, o ne i\u0161 \u017emogaus, ir Dievas, Kuris ap\u0161vie\u010dia mus, leis suprasti \u017dod\u017eius, einan\u010dius i\u0160 Jo. Dievo \u017dodis […] negali b\u016bti nesuprastas, nes jis yra ai\u0161kus, pats save ai\u0161kina, atsiskleid\u017eia sielai ir ap\u0161vie\u010dia j\u0105 i\u0161gelb\u0117jimu bei malone, paguod\u017eia j\u0105, daro nuolanki\u0105. I\u0161si\u017ead\u0117dama sav\u0119s, siela atsiduoda Dievui”. Cvinglio gyvenimas patvirtino jo \u017eod\u017ei\u0173 teisingum\u0105. Kalb\u0117damas apie to meto i\u0161gyvenimus, jis ras\u0117: \u201eKai a\u0161 […] prad\u0117jau visi\u0161kai pasikliauti \u0160ventuoju Ra\u0161tu, filosofiniai ir scholastin\u0117s teologijos teiginiai sukilo mano sieloje. Galiausiai nutariau: a\u0161 privalau atmesti vis\u0105 mel\u0105 ir sekti tuo, ko moko Dievas Savo paprastais \u017eod\u017eiais. Tada prad\u0117jau pra\u0161yti Diev\u0105 Jo \u0161viesos, ir \u0160ventasis Ra\u0161tas tapo man lengviau suprantamas     .<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik. – Bk. 8.-Ch. 6.<\/p>\n\n\n\n

  [174-175]<\/strong> Savo skelbiam\u0105 moksl\u0105 Cvinglis nesisavino i\u0161 Liuterio, nes tai buvo Kristaus mokslas. \u201eJei Martynas Liuteris skelbia Krist\u0173, -sak\u0117 \u0161veicar\u0173 reformatorius, \u2014 jis daro t\u0105 pat\u012f k\u0105 ir a\u0161. Pas Krist\u0173 jis atved\u0117 daugiau \u017emoni\u0173 nei a\u0161, ta\u010diau tai nieko nerei\u0161kia. A\u0161 nenoriu vadintis kitu vardu, tik Kristaus, nes esu Jo karys, o Jis yra vienintelis mano Vadas. Niekada gyvenime nera\u0161iau Liuteriui, nei jis man. Kod\u0117l? Tod\u0117l, kad b\u016bt\u0173 parodyta, jog Dievo Dvasia neprie\u0161tarauja Sau, nes mes abu nesusitar\u0119 vienbalsiai skelbiame Kristaus moksl\u0105”*.<\/p>\n\n\n\n

   1516 m. Cvinglis buvo pakviestas tapti pamokslininku Einzy-delno vienuolyne. \u010cia jis gal\u0117jo i\u0161 ar\u010diau pamatyti Romos ba\u017eny\u010dios pagedim\u0105 ir tapti tikru reformatoriumi, kurio vardas nuskamb\u0117s toli u\u017e gimt\u0173j\u0173 Alpi\u0173. Tarp pagrindini\u0173 Einzydelno \u0161ventenybi\u0173 ypating\u0105 pagarb\u0105 buvo u\u017esitarnav\u0119s \u0161v\u010d. Mergel\u0117s paveikslas, kuris, kaip teigiama, tur\u0117jo galios daryti stebuklus. Vir\u0161 vienuolyno vart\u0173 buvo para\u0161yta: \u010cia galima gauti visi\u0161k\u0105 nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105 **. Visais met\u0173 laikais maldininkai lank\u0117 vienuolyn\u0105, kad pagarbint\u0173 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s \u0161ventenyb\u0119, ta\u010diau per did\u017ei\u0105j\u0105 jos min\u0117jimo \u0161vent\u0119 supl\u016bsdavo minios \u017emoni\u0173 i\u0161 vis\u0173 \u0160veicarijos kra\u0161t\u0173 ir net i\u0161 Pranc\u016bzijos bei Vokietijos. Labai \u012f\u017eeistas tokio reginio, Cvinglis pasinaudojo palankia proga paskelbti \u0161iems prietar\u0173 vergams apie laisv\u0119, kuri\u0105 teikia Evangelija.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne J. H. History of the Reformation of the Sixteenrh Century. Bk. 8. – Ch. 9.<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik. -Bk. 8. – Ch. 5.<\/p>\n\n\n\n

   Jis sak\u0117: \u201eNemanykite, kad \u0161ioje ba\u017eny\u010dioje Dievas yra ar\u010diau j\u016bs\u0173 nei kitur. Kur j\u016bs begyventum\u0117te, Dievas yra \u0161alia j\u016bs\u0173 ir girdi jus. […] Ar gali k\u016bno darbai, ilgos maldinink\u0173 kelion\u0117s, aukos, paveikslai, maldos \u0161v\u010d. Mergelei ar kitierns \u0161ventiesiems pelnyti Dievo malon\u0119? […] K\u0105 duoda mald\u0173 daug\u017eod\u017eiavimas? Kok\u012f poveik\u012f turi pra\u0161matnus gobtuvas, nuskusta galva, ilgas ir laisvai krintantis r\u016bbas ar auksu i\u0161siuvin\u0117tos \u0161lepet\u0117s? […] Dievas \u017ei\u016bri \u012f \u0161ird\u012f, o m\u016bs\u0173 \u0161irdys yra toli nuo Jo. Kristus, – t\u0119s\u0117 jis, –<\/p>\n\n\n\n

kart\u0105 paaukotas ant kry\u017eiaus, yra mus i\u0161gelb\u0117jusi auka, kuri at-p\u012frko tikin\u010di\u0173j\u0173 nuod\u0117mes, kad jie am\u017einai gyvent\u0173”*.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 8. – Ch. 5.<\/p>\n\n\n\n

  [175-176]<\/strong> Daugeliui \u0161ie pamokymai nepatiko. Jie kar\u010diai nusivyl\u0117, i\u0161gird\u0119, kad j\u0173 varginanti kelion\u0117 buvo veltui. Jie negal\u0117jo suprasti, kad atleidim\u0105 Kristaus auka suteikia veltui. \u012eprastas kelias \u012f Dangaus Karalyst\u0119, kur\u012f nurod\u0117 Roma, visi\u0161kai juos tenkino, tod\u0117l jie baiminosi sunkum\u0173, kurie gal\u0117jo i\u0161kilti ie\u0161kant geresnio kelio. Lengviau buvo patik\u0117ti savo i\u0161gelb\u0117jim\u0105 kunigams ir popie\u017eiui negu siekti \u0161irdies tyrumo.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau buvo ir toki\u0173, kurie d\u017eiaugsmingai pri\u0117m\u0117 Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105 apie i\u0161gelb\u0117jim\u0105 per Krist\u0173. Romos ba\u017eny\u010dios apeigos neteik\u0117 sielai ramyb\u0117s, tod\u0117l tik\u0117jimu \u017emon\u0117s pri\u0117m\u0117 I\u0161gelb\u0117tojo kraujo gali\u0105 kaip permaldavimo auk\u0105 u\u017e nuod\u0117mes. Jie gr\u012f\u017eo \u012f namus ir skleid\u0117 kitiems gaut\u0105 brangi\u0105 \u0161vies\u0105. Taip tiesa buvo ne\u0161ama i\u0160 kaimo \u012f kaim\u0105, i\u0161 miesto \u012f miest\u0105, ir maldinink\u0173 skai\u010dius \u0160v\u010d. Mergel\u0117s ba\u017eny\u010dioje labai suma\u017e\u0117jo. Taip pat suma\u017e\u0117jo dovan\u0173 bei auk\u0173, tod\u0117l atitinkamai suma\u017e\u0117jo nuo j\u0173 priklausanti Cvinglio alga. Ta\u010diau tai k\u0117l\u0117 jam tik d\u017eiaugsm\u0105, nes jis mat\u0117, kad fanati\u0161kumo ir prietar\u0173 tamsa sklaidosi.<\/p>\n\n\n\n

   Ba\u017eny\u010dios vyresnyb\u0117 su\u017einojo apie Cvinglio veikl\u0105, ta\u010diau tuo metu nesiki\u0161o. Tik\u0117damiesi palenkti j\u012f \u012f savo pus\u0119, jie steng\u0117si palenkti j\u012f meilikavimu. Tuo tarpu tiesa vis labiau \u012fsitvirtindavo \u017emoni\u0173 \u0160irdyse.<\/p>\n\n\n\n

   Cvinglio darbas Einzydelne paruo\u0161\u0117 j\u012f platesnei veiklai, kuri\u0105 jis tur\u0117jo netrukus prad\u0117ti. Po trej\u0173 met\u0173 vienuolyne jis buvo pakviestas u\u017eimti Ci\u016bricho katedros kunigo pareigas. Ci\u016brichas tuo metu buvo svarbiausias \u0160veicarijos konfederacijos miestas, tod\u0117l Cvinglio \u012ftaka gal\u0117jo labai greitai i\u0161plisti. Ta\u010diau dvasininkai, kurie pakviet\u0117 Cvingl\u012f atvykti \u012f \u0161\u012f miest\u0105, veng\u0117 ir bijojo bet koki\u0173 naujovi\u0173, tod\u0117l smulkiai i\u0161ai\u0161kino jam pareigas.<\/p>\n\n\n\n

Jie pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – Tu turi stengtis surinkti kuo daugiau l\u0117\u0161\u0173 katedrai. Tu privalai raginti tikin\u010diuosius ir i\u0161 sakyklos, ir i\u0161 klausyklos mok\u0117ti ba\u017eny\u010diai de\u0161imtin\u0119 ir rinkliav\u0105, kad jie savo aukomis rodyt\u0173 prierai\u0161um\u0105 ba\u017eny\u010diai. Tu turi stengtis didinti pajamas, atlikdamas ligoni\u0173 patepim\u0105, laikydamas mi\u0161ias ir vykdydamas kiekvien\u0105 ba\u017enytin\u0119 apeig\u0105. \u012e kapeliono pareigas taip pat \u012feina sakrament\u0173 teikimas, pamoksl\u0173 sakymas ir r\u016bpinimasis avel\u0117mis, – prid\u0117jo mokytojai. -Ta\u010diau tu gali pasikviesti pavaduotoj\u0105, ypa\u010d sakyti pamokslus. Tu teiksi sakramentus tik \u012f\u017eymiems \u017emon\u0117ms ir tik tada, kai b\u016bsi pakviestas; neturi j\u0173 teikti visiems i\u0160 eil\u0117s*.<\/p>\n\n\n\n

  [176-177]<\/strong> Cvinglis klaus\u0117si \u0161i\u0173 pamokym\u0173 tyl\u0117damas, o pad\u0117koj\u0119s u\u017e suteikt\u0105 garb\u0119 ir kvietim\u0105, paai\u0161kino, k\u0105 jis nor\u0117t\u0173 daryti. Jis sak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – Kristaus gyvenimas per daug ilgai buvo slepiamas nuo \u017emoni\u0173. A\u0161 sakysiu pamokslus pagal \u0161v. Mato Evangelij\u0105, […] kalb\u0117siu tik apie tai, kas para\u0161yta \u0160ventajame Ra\u0161te, ai\u0161kinsiu jo gelmes, lygindamas vien\u0105 i\u0161trauk\u0105 su kita ir nuo\u0161ird\u017eiai nuolat melsdamasis stengsiuos, kad viskas b\u016bt\u0173 suprantama. A\u0160 tarnausiu Dievo \u0161lovei, jo viengimio S\u016bnaus gyriui, kad tikrai sielos b\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117tos ir pamokytos tikrojo tik\u0117jimo**.<\/p>\n\n\n\n

   Kai kurie dvasininkai nepritar\u0117 Cvinglio sumanymams ir steng\u0117si atkalb\u0117ti, ta\u010diau jis liko tvirtas. Jis paskelb\u0117, kad nesiruo\u0161ia \u012fvesti naujov\u0117s, o veiks tais pa\u010diais metodais, kuriuos Ba\u017eny\u010dia naudojo ankstesniais ir tyresniais laikais.<\/p>\n\n\n\n

Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 8. – Ch. 6. * Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   Jo skelbiamos tiesos suk\u0117l\u0117 didel\u012f susidom\u0117jim\u0105: minios \u017emoni\u0173 ateidavo pasiklausyti jo pamoksl\u0173. Tarp klausytoj\u0173 buvo ir tie, kurie jau seniai nustojo lankyti pamaldas. Cvinglis prad\u0117davo savo tarnyst\u0119 ai\u0161kindamas Evangelij\u0105. Jis skait\u0117 ir ai\u0161kino savo klausytojams \u012fkvepiant\u012f pasakojim\u0105 apie Kristaus gyvenim\u0105, mokym\u0105 ir mirt\u012f. Kaip ir Enzydelne, \u010cia jis skelb\u0117 Dievo \u017dod\u012f kaip vienintel\u012f tikr\u0105 neklystam\u0105 \u0161altin\u012f, o Kristaus mirt\u012f – kaip vienintel\u0119 tobul\u0105 auk\u0105. \u201eA\u0161 noriu atvesti jus pas Krist\u0173, – sak\u0117 jis, – pas Krist\u0173 – vienintel\u012f i\u0161gelb\u0117jimo \u0161altin\u012f”*. Pas pamokslinink\u0105 rinkdavosi vis\u0173 luom\u0173 \u017emon\u0117s: nuo valstyb\u0117s veik\u0117j\u0173 ir mokslinink\u0173 iki amatinink\u0173 ir valstie\u010di\u0173. Labai \u012fd\u0117miai jie klaus\u0117si jo \u017eod\u017ei\u0173. Jis kalb\u0117jo ne tik apie i\u0161gelb\u0117jimo dovan\u0105 kiekvienam, bet ir be baim\u0117s peik\u0117 to meto pagedim\u0105. Daugelis gr\u012f\u017edavo i\u0161 katedros garbindami Diev\u0105. \u201eSis \u017emogus, – sak\u0117 jie, – yra tiesos skelb\u0117jas. Jis bus m\u016bs\u0173 Moz\u0117 ir i\u0161ves mus i\u0160 \u0161ios egiptieti\u0161kos tamsos”**.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 8. – Ch. 6.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat. Ten pat. Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

  [177-178]<\/strong> Nors i\u0161 prad\u017ei\u0173 Cvinglio pastangos buvo sutinkamos labai entuziastingai, netrukus jis susid\u016br\u0117 su pasiprie\u0161inimu. Vienuoliai pasiry\u017eo padaryti gal\u0105 jo veiklai ir pasmerk\u0117 jo mokym\u0105. Daugelis ty\u010diojosi ir \u0161aip\u0117si i\u0161 jo, kiti \u012f\u017eeidin\u0117jo ir grasino. Bet Cvinglis visa tai kantriai i\u0161tv\u0117r\u0117. Jis sak\u0117: \u201eJei norime atvesti nedor\u0117lius pas Krist\u0173, turime u\u017emerkti akis prie\u0161 aplinkini\u0173 veiksmus1’***.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip tik tuo pat metu atsirado netik\u0117ta parama, palaikanti Reformacijos darb\u0105. Reformacijos draugas i\u0161 Bazelio atsiunt\u0117 \u012f Ciurich\u0105 \u017emog\u0173, kuris tur\u0117jo kelet\u0105 Liuterio ra\u0161t\u0173. Buvo manoma, kad knygos gali pad\u0117ti skleisti \u0161vies\u0105, tod\u0117l Lukianas jas ir atve\u017e\u0117. \u201eNuspr\u0119sk pats, – ra\u0161\u0117 draugas Cvingliui, – ar \u0161is \u017emogus yra pakankamai protingas ir sumanus. Jeigu taip, leisk jam ne\u0161ioti i\u0161 miesto \u012f miest\u0105, i\u0160 kaimo \u012f kaim\u0105 ir net i\u0161 namo \u012f nam\u0105 \u0160veicarijoje Martyno Liuterio ra\u0161tus, o ypa\u010d jo Vie\u0161paties maldos i\u0161ai\u0161kinim\u0105, para\u0161yt\u0105 parapijie\u010diams. Juo knygos bus \u017einomesn\u0117s, juo daugiau jos ras pirk\u0117j\u0173”****. Taip \u0161viesa prasiskverb\u0117 \u012f kra\u0161t\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   -Kai Dievas ruo\u0161iasi sutraukyti prietar\u0173 ir nemok\u0161i\u0161kumo grandines, \u0161\u0117tonas, nor\u0117damas dar labiau apsiausti \u017emones tamsa ir dar stipriau surakinti juos grandin\u0117mis, pradeda veikti energingiau. Tuo metu, kai \u012fvairiose \u0160alyse prad\u0117jo reik\u0161tis \u017emon\u0117s, nurodantys liaud\u017eiai atleidimo ir i\u0161teisinimo per Kristaus krauj\u0105 keli\u0105, Roma sunerimo. Ji dar atkakliau platino atlaid\u0173 ra\u0161tus u\u017e pinigus, prekyba atlaidais krik\u0161\u010dioni\u0161kame pasaulyje suaktyv\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

 [178-179]<\/strong>  Kiekviena nuod\u0117m\u0117 tur\u0117jo savo kain\u0105, ir \u017emon\u0117ms buvo nevar\u017eomai atleid\u017eiama u\u017e nusikaltimus, jei jie gerai papildydavo ba\u017eny\u010dios i\u017ed\u0105. Taip kilo du jud\u0117jimai \u2014 vienas, si\u016blantis nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105 u\u017e pinigus, o kitas, nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105 per Kristaus krauj\u0105. Roma \u012fteisino nuod\u0117mes ir padar\u0117 jas savo pajam\u0173 \u0161altiniu, o reformatoriai smerk\u0117 jas ir rod\u0117 j Krist\u0173 kaip I\u0161gelb\u0117toj\u0105 ir permaldavimo auk\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Vokietijoje indulgencijas pardavin\u0117ti buvo pavesta dominikon\u0173 vienuoliams, kuriems vadovavo li\u016bdnai pagars\u0117j\u0119s Tecelis. \u0160veicarijoje jos pateko \u012f pranci\u0161kon\u0173 rankas, o jiems vadovavo ital\u0173 vienuolis Samsonas. Jis jau buvo gerai pasitarnav\u0119s Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010diai, surink\u0119s stambias pinig\u0173 sumas Vokietijoje ir \u0160veicarijoje, kurios papild\u0117 popie\u017eiaus i\u017ed\u0105. Dabar jis v\u0117l keliavo po \u0160veicarij\u0105, pritraukdamas dideles minias, pl\u0117\u0161damas varg\u0161us valstie\u010dius ir rinkdamas brangias dovanas i\u0160 turting\u0173j\u0173. Ta\u010diau reformos \u012ftaka jau buvo juntama, nors prekyba indulgencijomis tebevyko. Cvinglis dar buvo Einzydelne, kai kaimyniniame mieste pasirod\u0117 Samsonas su savo \u201eprek\u0117mis”. Kai reformatoriui buvo prane\u0161ta apie indulgencij\u0173 pardav\u0117jo pasirodym\u0105, jis tuoj prad\u0117jo pasiprie\u0161inimo kov\u0105. Jiems neteko susitikti, ta\u010diau Cvinglis taip s\u0117kmingai demaskavo vienuolio veikl\u0105, jog”pastarasis tur\u0117jo i\u0161vykti kitur.<\/p>\n\n\n\n

   Ci\u016briche Cvinglis atkakliai peik\u0117 prekyb\u0105 indulgencijomis. Kai Samsonas atvyko prie miesto vart\u0173, j\u012f pasitiko miesto tarybos pasiuntinys ir pasi\u016bl\u0117 jam neu\u017eeiti \u012f miest\u0105. Nors Samsonas ir pateko \u012f vid\u0173, ta\u010diau buvo i\u0161si\u0173stas atgal, nepardav\u0119s n\u0117 vienos indulgencijos. Po to jis greit paliko \u0160veicarij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Ypating\u0105 mast\u0105 Reformacija \u012fgavo 1519 m., kai \u0160veicarijoje siaut\u0117jo maras, arba did\u017eioji mirtis, kuris nusine\u0161\u0117 daugyb\u0119 gyvybi\u0173. Kai \u017emon\u0117s susitikdavo su mirtimi akis \u012f ak\u012f, tuomet daugelis suprasdavo, kokie menki ir bever\u010diai yra nuod\u0117mi\u0173 atleidimo lapiuk\u0161\u010diai, kuriuos jie neseniai nusipirko. Tod\u0117l jie tro\u0161ko tur\u0117ti<\/p>\n\n\n\n

tvirtesn\u012f savo tik\u0117jimo pamat\u0105. Cvinglis taip pat nei\u0161veng\u0117 ligos. Jis jaut\u0117si taip blogai, jog nebuvo jokios vilties, kad i\u0161gis, o greitai pasklido gandas, kad jis mir\u0117. Ta\u010diau \u0161i\u0105 sunki\u0105 valand\u0105 jo \u0161irdyje neu\u017egeso viltis, jis nepal\u016b\u017eo. Reformatorius su tik\u0117jimu \u017evelg\u0117 \u012f Golgotos kry\u017ei\u0173 visi\u0161kai pasitik\u0117damas Kristaus permaldavimo auka. Kai jis i\u0161tr\u016bko i\u0161 mirties gniau\u017et\u0173, Evangelij\u0105 skelb\u0117 dar kar\u0161\u010diau nei prie\u0161 tai, o jo balsas skamb\u0117jo nepaprastai galingai. \u017dmon\u0117s d\u017eiaugsmingai sveikino savo mylim\u0105 mokytoj\u0105, kuris jau viena koja stov\u0117jo kape. Slaugydami ligonius ir besir\u016bpindami mir\u0161tan\u010diais, jie dar labiau \u0117m\u0117 branginti Evangelij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [179-180]<\/strong> Tyrin\u0117damas \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 Cvinglis geriau suprato jo tiesas ir patyr\u0117 jos atgaivinan\u010di\u0105 gali\u0105. \u017dmogaus nuopuolis ir I\u0161gelb\u0117jimo Planas – \u0161tai temos, kurias jis tyrin\u0117davo. \u201eAdome, – kalb\u0117jo jis, – mes visi mir\u0117me, paskendome nuod\u0117m\u0117se ir esame pasmerkti”*. \u201eKristus […] sumok\u0117jo u\u017e m\u016bs\u0173 am\u017ein\u0105j\u012f i\u0161gelb\u0117jim\u0105. […] Jo kan\u010dios yra […] am\u017eina auka, paaukota mums i\u0161-.gydyti; ji patenkina Dievi\u0161k\u0105j\u012f teisingum\u0105 visiems am\u017eiams tiems, kurie tiki ja tvirtai ir nepalau\u017eiamai. – Ta\u010diau Cvinglis ai\u0161kiai mok\u0117, kad Kristaus malon\u0117 neleid\u017eia \u017dmon\u0117ms nusid\u0117ti: Kas turi tik\u0117jim\u0105 Dievu, su tuo yra Dievas, o jei su juo yra Dievas, tai tokio \u017emogaus \u0161irdyje \u012fsiliepsnos tro\u0161kimas, skatinantis ir priver\u010diantis daryti gerus darbus”**.<\/p>\n\n\n\n

* Wylie. Min. veik. – Bk. 8. – Ch. 9.<\/p>\n\n\n\n

** Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 8. – Ch. 9.<\/p>\n\n\n\n

   Cvinglio pamokslais dom\u0117tasi taip, kad katedra visada b\u016bdavo sausakim\u0161a at\u0117jusi\u0173 jo pasiklausyti \u017emoni\u0173. Po truput\u012f, kad jie paj\u0117gt\u0173 suvokti ir \u012fsis\u0105moninti, reformatorius atskleisdavo savo klausytojams ties\u0105. Jis kalb\u0117jo atsargiai ir i\u0161 prad\u017ei\u0173 neai\u0161kindavo t\u0173 klausim\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 atstumti juos ir sukelt\u0173 i\u0161ankstin\u012f nusistatym\u0105. Jo darbas tur\u0117jo atverti j\u0173 \u0161irdis Kristaus mokslui, su\u0161velninti juos ir \u012ftikinti sekti Jo pavyzd\u017eiu. V\u0117liau, kai jie priimdavo Evangelijos principus, j\u0173 prietarai ir i\u0161ankstinis nusistatymas i\u0161nykdavo savaime.<\/p>\n\n\n\n

  [180-181]<\/strong> \u017dingsnis po \u017eingsnio Reformacija Ci\u016briche \u017eeng\u0117 \u012f priek\u012f. Sunerim\u0119 jos prie\u0161ai sukilo ir \u0117m\u0117 aktyviai prie\u0161intis. Prie\u0161 metus Vitenbergo vienuolis i\u0161tar\u0117: \u201eNe!” popie\u017eiui ir imperatoriui Vormse, dabar pana\u0161u, kad buvo prie\u0161inamasi popie\u017eiaus reikalavimams Ci\u016briche. Puolimai prie\u0161 Cvingl\u012f nesiliov\u0117. Popie\u017eiui paval-d\u017eiuose kantonuose Evangelijos mokiniai kartkart\u0117mis patekdavo ant lau\u017eo, ta\u010diau prie\u0161ams to buvo ma\u017ea: reik\u0117jo nutildyti erezijos mokytoj\u0105. Tod\u0117l Konstanco vyskupas pasiunt\u0117 tris atstovus \u012f Ci\u016bricho taryb\u0105, kaltindamas Cvingl\u012f, kad jis moko \u017emones pa\u017eeisti ba\u017eny\u010dios \u012fstatymus ir sukelia pavoj\u0173 visuomen\u0117s ramybei ir gerovei. Vyskupas teig\u0117, jei ba\u017eny\u010dios autoritetas bus pakirstas, kils visuotin\u0117 anarchija. Cvinglis atsak\u0117, kad jis ketverius metus skelb\u0117 Evangelij\u0105 Ci\u016briche, \u201ekuris yra ramesnis ir taikingesnis negu bet kuris kitas konfederacijos miestas”.<\/p>\n\n\n\n

   -Argi tuomet, –  klaus\u0117 jis, – tikroji krik\u0161\u010dionyb\u0117 n\u0117ra geriausias visuotinio saugumo sargas?*<\/p>\n\n\n\n

   Vyskupo atstovai ragino susirinkimo narius laikytis ba\u017eny\u010dios, u\u017e kurios rib\u0173, kaip jie teig\u0117, n\u0117ra i\u0161sigelb\u0117jimo. Cvinglis parei\u0161k\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Tegu \u0161is kaltinimas neg\u0105sdina j\u016bs\u0173. Ba\u017eny\u010dios pamatas yra ta pati Uola, tas pats Kristus, Kuris dav\u0117 Simonui vard\u0105 Petras, nes \u0161is J\u012f i\u0161tikimai i\u0161pa\u017eino. Dievui brangus kiekvienos tautos<\/p>\n\n\n\n

\u017emogus, kuris visa \u0161irdimi tiki Vie\u0161pat\u012f J\u0117z\u0173. I\u0160 tikr\u0173j\u0173 tai ir yra ba\u017eny\u010dia, u\u017e kurios rib\u0173 n\u0117ra i\u0161sigelb\u0117jimo*.<\/p>\n\n\n\n

   Po \u0161io susirinkimo vienas vyskupo pasiuntinys pri\u0117m\u0117 reformuot\u0105 tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Miesto taryba atsisak\u0117 imtis bet koki\u0173 veiksm\u0173 prie\u0161 Cvingl\u012f, tod\u0117l Roma prad\u0117jo ruo\u0161tis naujam puolimui. Informuotas apie savo prie\u0161\u0173 k\u0117slus, reformatorius su\u0161uko:<\/p>\n\n\n\n

   – Tegu jie ateina! A\u0161 bijau j\u0173 kaip i\u0161siki\u0161usi \u012f j\u016br\u0105 uola bijo<\/p>\n\n\n\n

bang\u0173, kurios l\u016b\u017eta jos pap\u0117d\u0117je***.<\/p>\n\n\n\n

Wylie. Min. veik. – Bk. 8. – Ch. 9.<\/p>\n\n\n\n

” Merle d’Aubigne. Min. veik. – London: Wakher, 1840. – Bk. 8. – Ch. 11. B* Wylie. Min. veik. – Bk. 8. – Ch. 11.<\/p>\n\n\n\n

   [181-182]<\/strong> Dvasinink\u0173 pastangos tik par\u0117m\u0117 Reformacij\u0105, kuri\u0105 jie siek\u0117 nugal\u0117ti. Tiesa tebeplito toliau. Vokietijoje jos \u0161alininkai, nuli\u016bdinti Liuterio dingimo, matydami Evangelijos plitim\u0105 \u0160veicarijoje, v\u0117l \u012fsidr\u0105sino.<\/p>\n\n\n\n

   Kai Reformacija \u012fsigal\u0117jo Ci\u016briche, jos vaisiai buvo gerai matomi kovojant su blogiu ir palaikant visuomen\u0117s tvark\u0105 ir santaik\u0105. \u201eRamyb\u0117 \u012fsigal\u0117jo m\u016bs\u0173 mieste, – ra\u0161\u0117 Cvinglis, – jokios nesantaikos, jokios veidmainyst\u0117s, jokio pavydo, joki\u0173 gin\u010d\u0173. I\u0161 kur gal\u0117t\u0173 ateiti tokia vienyb\u0117, jeigu ne i\u0161 Vie\u0161paties ir m\u016bs\u0173 skelbiamo mokslo, kuris duoda mums ramyb\u0117s ir pamaldumo vaisius?”*<\/p>\n\n\n\n

* Wylie. Min. veik. – Bk. 8. – Ch. 15.<\/p>\n\n\n\n

   Reformacijos pasiektos pergal\u0117s privert\u0117 popie\u017eininkus imtis dar energingesni\u0173 veiksm\u0173 j\u0105 sunaikinti. Matydami, kad persekiojimai siekiant u\u017egniau\u017eti Liuterio veikl\u0105 Vokietijoje buvo nes\u0117kmingi, \u010dia jie nutar\u0117 nugal\u0117ti reformatorius j\u0173 pa\u010di\u0173 ginklais. Popie\u017eininkai nusprend\u0117 surengti disput\u0105 su Cvingliu. Jie nor\u0117jo tinkamai pasirinkti ne tik viet\u0105, bet ir arbitrus, kurie nuspr\u0119st\u0173, kuri pus\u0117 laimi. Jeigu jie sugeb\u0117t\u0173 prisivilioti Cvingl\u012f pas save, tai pasir\u016bpint\u0173, kad jis nepasprukt\u0173. Kai vadas bus nutildytas, jud\u0117jim\u0105 bus galima greit u\u017egniau\u017eti. Ta\u010diau savo k\u0117slus jie kruop\u0161\u010diai sl\u0117p\u0117.<\/p>\n\n\n\n

   Disputo vieta buvo paskirtas Badenas, ta\u010diau Cvinglis ten nenuvyko. Ci\u016bricho taryba, \u012ftardama popie\u017einink\u0173 k\u0117slus ir atmindama liepsnojan\u010dius lau\u017eus, ant kuri\u0173 popie\u017eiaus kantonuose degino Evangelijos i\u0161pa\u017ein\u0117jus, neleido savo ganytojui rizikuoti gyvybe. Cvinglis buvo pasiruo\u0161\u0119s susitikti su bet kuriuo Romos atstovu Ci\u016briche, ta\u010diau vykti \u012f Baden\u0105, kur k\u0105 tik buvo pralietas kankini\u0173 u\u017e ties\u0105 kraujas, rei\u0161k\u0117 eiti tiesiai mir\u010diai \u012f nagus. Atstovauti reformatoriui buvo parinkti Ekolampadijas ir Haleris, o \u012f\u017eymusis dr. Ekas, palaikomas daugelio garsi\u0173 ba\u017eny\u010dios daktar\u0173 ir prelat\u0173, buvo Romos atstovas.<\/p>\n\n\n\n

   Nors Cvinglis ir nedalyvavo susirinkime, bet jo \u012ftaka disputui buvo jau\u010diama. Sekretoriavo popie\u017eininkai, o kitiems buvo draud\u017eiama u\u017esira\u0161in\u0117ti, grasinant mirtimi. Nepaisant to, reformatorius kasdien gaudavo i\u0161sami\u0105 ataskait\u0105 apie tai, kas vyko Badene. Vienas studentas, dalyvaujantis dispute, kiekvien\u0105 vakar\u0105 u\u017era\u0161ydavo dien\u0105 i\u0161sakytus argumentus. \u0160iuos u\u017era\u0161us kiti du studentai apsi\u0117m\u0117 pristatyti Cvingliui \u012f Ci\u016brich\u0105 kartu su kasdien ra\u0161omais Ekolampadijaus lai\u0161kais. Reformatorius atsakydavo, duodavo patarimus ir pasi\u016blymus. Atsakymus jis ra\u0161ydavo nakt\u012f, o studentai su jais \u012f Baden\u0105 gr\u012f\u017edavo ryt\u0105. \u0160ie pasiuntiniai ant galv\u0173 ne\u0161davo krep\u0161ius su naminiais pauk\u0161\u010diais ir nesukeldavo sargybos \u012ftarim\u0173, tod\u0117l netrukdomi patekdavo \u012f miest\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [182-183]<\/strong>  Taip Cvinglis kovojo su klastingu prie\u0161u. \u201eSavo apm\u0105stymais, \u2014 sak\u0117 Mikonijus, – steb\u0117jimais, bemieg\u0117mis naktimis ir patarimais, kuriuos jis perduodavo \u012f Baden\u0105, padar\u0117 daugiau negu b\u016bt\u0173 padar\u0119s diskutuodamas asmeni\u0161kai su savo prie\u0161ais”*.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161 anksto d\u017eiaugdamiesi s\u0117kme Romos katalikai atvyko \u012f Baden\u0105, vilk\u0117dami brangiais r\u016bbais, papuo\u0161tais brangenyb\u0117mis, jie gyveno prabangiai, j\u0173 stalai l\u016b\u017eo nuo rinktini\u0173 patiekal\u0173 ir vyn\u0173. Ba\u017enytini\u0173 pareig\u0173 na\u0161t\u0105 jie palengvindavo linksmyb\u0117mis ir puota-vimais. Visi\u0161ka prie\u0161ingyb\u0117 jiems buvo reformatoriai, kurie liaudies akyse ma\u017eai kuo tesiskyr\u0117 nuo elget\u0173. Kuklus valgis ilgai neu\u017elai-kydavo j\u0173 prie stalo. Nam\u0173 \u0161eimininkas, kuriuose buvo apsistoj\u0119s Ekolampadijas, kartkart\u0117mis \u017evilgtel\u0117damas j jo kambar\u012f, visuomet matydavo j\u012f arba dirbant\u012f, arba besimeld\u017eiant\u012f, ir labai steb\u0117damasis sak\u0117, t kad \u0161is eretikas \u201elabai pamaldus”.<\/p>\n\n\n\n

   Disputo prad\u017eioje \u201edr. Ekas labai i\u0161sipuo\u0161\u0119s i\u0161did\u017eiai u\u017elipo \u012f sakykl\u0105, kai tuo tarpu paprastai apsireng\u0119s kuklusis Ekolampadijas buvo priverstas atsis\u0117sti prie\u0161ais savo oponent\u0105 ant grubiai ta\u0161yto suolo”**. Eko griausmingas balsas ir begalinis pasitik\u0117jimas savimi niekada jo neapvildavo. Jo uolum\u0105 \u017eadino aukso ir garb\u0117s tro\u0161kimas, nes tik\u0117jimo gyn\u0117jas tur\u0117jo gauti ger\u0105 atlyg\u012f. Kai pritr\u016bkdavo svaresni\u0173 argument\u0173, jis pereidavo prie \u012f\u017eeidin\u0117jim\u0173 ir net keiksm\u0173.<\/p>\n\n\n\n

 [183-184]<\/strong>  Kuklus ir pernelyg nepasitikintis savimi Ekolampadijas veng\u0117 gin\u010do ir savo kalb\u0105 prad\u0117jo i\u0161kilmingu prisipa\u017einimu:<\/p>\n\n\n\n

   -A\u0161 nepripa\u017e\u012fstu jokio autoriteto, tik Dievo \u017dod\u012f*.<\/p>\n\n\n\n

   Nors elg\u0117si \u0161velniai ir mandagiai, jis pasirod\u0117 es\u0105s protingas ir nepalau\u017eiamas. Kai Romos katalikai kaip \u012fprasta prad\u0117jo remtis ba\u017eny\u010dios tradicijos autoritetu, reformatorius tvirtai laik\u0117si \u0160ventojo Ra\u0161to.<\/p>\n\n\n\n

   -Tradicija, – sak\u0117 jis, – neturi galios m\u016bs\u0173 \u0160veicarijoje, nebent<\/p>\n\n\n\n

j\u0105 patvirtint\u0173 Konstitucija. O tik\u0117jimui m\u016bs\u0173 konstitucija yra<\/p>\n\n\n\n

Biblija**.<\/p>\n\n\n\n

Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 11.-Ch. 13. * Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik.-Bk. 11.-Ch. 13.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   Abiej\u0173 diskusijos dalyvi\u0173 skirtumas neliko nepasteb\u0117tas. Ram\u016bs, ai\u0161k\u016bs reformatoriaus samprotavimai, pateikti \u0160velniai ir sant\u016briai, patrauk\u0117 \u017emones, kurie su panieka nusigr\u0119\u017e\u0117 nuo dr. Eko pagyr\u016bni\u0161k\u0173 ir triuk\u0161ming\u0173 tirad\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Disputas t\u0119s\u0117si a\u0161tuoniolika dien\u0173. Jam baigiantis, popie\u017eininkai pagyr\u016bni\u0161kai teig\u0117, kad laim\u0117jo. Dauguma atstov\u0173 palaik\u0117 Romos pus\u0119, ir seimas pripa\u017eino, kad reformatoriai buvo nugal\u0117ti. Kartu su savo vadu Cvingliu jie buvo atskirti nuo ba\u017eny\u010dios. Ta\u010diau v\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, kuri pus\u0117 buvo teisi. Disputas dar labiau sutvirtino protestant\u0173 gretas, ir netrukus pagrindiniai miestai -Bernas ir Bazelis \u2014 pasisak\u0117 u\u017e Reformacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

10. REFORMACIJOS PA\u017dANGA VOKIETIJOJE<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [185-186]<\/strong> Paslaptingas Martyno Liuterio dingimas suk\u0117l\u0117 siaub\u0105 visai Vokietijai. Visur buvo apie j\u012f klausin\u0117jama, pasklido ne\u012ftik\u0117tinos paskalos, o daugelis man\u0117, kad j\u012f nu\u017eud\u0117. J\u012f apverk\u0117 ne tik artimiausi draugai, bet ir t\u016bkstan\u010diai slapt\u0173 Reformacijos \u0161alinink\u0173. Daugelis i\u0161kilmingai prisiek\u0117 atker\u0161yti u\u017e jo mirt\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Kai Romos katalik\u0173 vyresnyb\u0117 suvok\u0117, kad daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 nusista\u010diusi\u0173 prie\u0161 j\u0105, ji labai i\u0161sigando. Nors i\u0161 prad\u017ei\u0173 ji d\u017ei\u016bgavo, manydama, kad Liuteris \u017euvo, ta\u010diau netrukus pati nor\u0117jo pasisl\u0117pti nuo liaudies r\u016bstyb\u0117s. Liuterio prie\u0161ai dabar jo bijojo labiau nei tada, kai jis buvo tarp j\u0173. Tie, kurie \u012fnirtingai steng\u0117si sunaikinti nars\u0173j\u012f reformatori\u0173, dabar, kai jis tapo bej\u0117gis belaisvis, labai i\u0161sigando. \u201eVienintel\u0117 i\u0161eitis i\u0161sigelb\u0117ti, – sak\u0117 vienas j\u0173, -tai u\u017edegti deglus, surasti j\u012f ir gr\u0105\u017einti tautai, kuri reikalauja jo”*. Imperatoriaus ediktas neteko galios. Popie\u017eiaus legatai labai pasipiktino, kai pamat\u0117, jog Liuterio likimas sujaudino taut\u0105 labiau nei \u0161is ediktas.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne]. H. History of the Reformation of che Sixteenth Century. -Bk. 9.-Ch. 1.<\/p>\n\n\n\n

   D\u017eiugi naujiena, kad reformatorius saugus, nors ir belaisvis, ne tik nuramino \u017emoni\u0173 nuog\u0105stavimus, bet dar labiau padidino j\u0173 simpatij\u0105 jam. jo rastai buvo skaitomi dar \u012fd\u0117miau nei iki tol. Vis daugiau \u017emoni\u0173 \u0117m\u0117 palaikyti \u0161\u012f \u017emog\u0173, kuris sutikdamas bais\u0173 pasiprie\u0161inim\u0105 gyn\u0117 Dievo \u017dod\u012f. Reformacija vis stipr\u0117jo. Liuterio pas\u0117ta s\u0117kla prad\u0117jo dygti visur. Jo pasitraukimas leido atlikti darb\u0105, kuris jam dalyvaujant neb\u016bt\u0173 atliktas. Kai neliko vado, jo bendra\u017eygiai pajuto ypating\u0105 atsakomyb\u0119. \u012esitvirtin\u0119 tik\u0117jime jie uoliai steng\u0117si daryti visk\u0105, k\u0105 gal\u0117jo, kad taip puikiai prad\u0117tas darbas nenutr\u016bkt\u0173.<\/p>\n\n\n\n

  [186-187]<\/strong> Ta\u010diau \u0160\u0117tonas nedykin\u0117jo. Dabar jis steng\u0117si daryti tai, k\u0105 dar\u0117 per kitus reformacinius jud\u0117jimus – apgauti ir pra\u017eudyti \u017emones, paki\u0161damas jiems mel\u0105 vietoj tiesos. I am\u017eiuje krik\u0161\u010dioni\u0161koje ba\u017eny\u010dioje buvo netikr\u0173 mesij\u0173, o dabar, XVI am\u017eiuje, atsirado netikr\u0173 prana\u0161\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Keli \u017emon\u0117s, kuriuos paveik\u0117 religinio pasaulio sujudimas, \u012fsivaizdavo, jog gavo ypating\u0105 Dangaus aprei\u0161kim\u0105, tod\u0117l teig\u0117, kad turi Dievi\u0161k\u0105j\u012f pavedim\u0105 u\u017ebaigti Reformacij\u0105, kuri\u0105, anot j\u0173, silpnai prad\u0117jo Martynas Liuteris58. Ta\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jie naikino tai, k\u0105 jis buvo padar\u0119s. Jie atmet\u0117 pagrindin\u012f Reformacijos princip\u0105: Dievo \u017dodis yra visa apimantis tik\u0117jimo ir gyvenimo matas. Atsisak\u0119 \u0161io neklystan\u010dio vadovo, kuris atskleid\u017eia paklydimus ir mel\u0105, jie pasikliov\u0117 permainingu bei miglotu kriterijumi – savo jausmais ir \u012fsp\u016bd\u017eiais – ir atv\u0117r\u0117 keli\u0105 \u0161\u0117tonui \u012f \u017emoni\u0173 protus, kad veikt\u0173 juos taip, kaip jam patinka.<\/p>\n\n\n\n

  Vienas \u0161i\u0173 prana\u0161\u0173 teig\u0117, kad gauna nurodymus i\u0161 angelo Gabrieliaus. Kitas, met\u0119s mokslus, skelb\u0117, jog pats Dievas apdovanojo j\u012f i\u0161mintimi ai\u0161kinti Jo \u017dod\u012f. Prie j\u0173 prisijung\u0117 ir daugiau i\u0161 prigimties \u012f fanatizm\u0105 linkusi\u0173 \u017emoni\u0173. \u0160i\u0173 aistring\u0173 fanatik\u0173 poelgiai suk\u0117l\u0117 didel\u012f sujudim\u0105. Martyno Liuterio pamokslai pad\u0117jo \u017emon\u0117ms suvokti reformos b\u016btinum\u0105, o dabar kai kuriuos nuo\u0161ird\u017eius tikin\u010diuosius suklaidino nauj\u0173j\u0173 prana\u0161\u0173 pretenzijos.<\/p>\n\n\n\n

   Nuvyk\u0119 \u012f Vitenberg\u0105 \u0161io jud\u0117jimo vadovai parei\u0161k\u0117 Melan-chtonui ir jo bendra\u017eygiams:<\/p>\n\n\n\n

  -Dievas siunt\u0117 mus mokyti \u017emones. Mes artimai bendraujame su Vie\u0161pa\u010diu; mes \u017einome ateit\u012f; trumpai tariant, mes esame apa\u0161talai ir prana\u0161ai ir remiam\u0117s dr. Liuteriu*.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 9. – Ch. 7.<\/p>\n\n\n\n

   Reformatoriai buvo nustebinti ir apstulbinti. Jie nebuvo anks\u010diau to patyr\u0119 ir ne\u017einojo, kaip jiems elgtis. Melanchtonas pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

  -\u0160iuos \u017emones veikia nepaprastos dvasios, ta\u010diau kokios? […]<\/p>\n\n\n\n

Mes turime saugotis, kad neu\u017egesintume Dievo Dvasios, bet reikia b\u016bti budriems, kad \u0161\u0117tono dvasia m\u016bs\u0173 nesuklaidint\u0173*.<\/p>\n\n\n\n

 [187-188]<\/strong>  Greitai pasirei\u0161k\u0117 naujojo mokymo vaisiai. \u017dmon\u0117s \u0117m\u0117 nepaisyti \u0160ventojo Ra\u0161to ir netrukus visi\u0161kai j\u012f atmet\u0117. Mokymo \u012fstaigose \u012fsivyravo sumai\u0161tis. Netek\u0119 savitvardos studentai apleido mokslus ir pasitrauk\u0117 i\u0161 universiteto. \u017dmon\u0117s, kurie man\u0117, kad jiems reikia atgaivinti Reformacij\u0105 ir vadovauti jos darbui, tik prived\u0117 jud\u0117jim\u0105 prie bedugn\u0117s kra\u0161to. Dabar Romos \u0161alininkai atgavo pasitik\u0117jim\u0105 savimi ir d\u017ei\u016bgaudami su\u0161uko:<\/p>\n\n\n\n

  -Dar vienas paskutinis susir\u0117mimas, ir mes laim\u0117sime**.<\/p>\n\n\n\n

Kai Vartburg\u0105 pasiek\u0117 tokios \u017einios, Liuteris labai susir\u016bpino:<\/p>\n\n\n\n

   -A\u0161 visuomet laukiau, kad \u0161\u0117tonas pasi\u0173s mums toki\u0105 nelaim\u0119***.<\/p>\n\n\n\n

  Jis suvok\u0117 tikr\u0105j\u012f \u0161i\u0173 apsimet\u0117li\u0173 prana\u0161\u0173 prigimt\u012f ir mat\u0117 pavoj\u0173, kuris grasino tiesai. Popie\u017eiaus ir imperatoriaus antpuoliai nesuk\u0117l\u0117 tokio baiminimosi ir nenuli\u016bdino jo taip kaip dabartin\u0117 pad\u0117tis. Tariamieji Reformacijos draugai virto did\u017eiausiais jos prie\u0161ais. Tos tiesos, kurios teik\u0117 Liuteriui did\u017eiausi\u0105 d\u017eiaugsm\u0105 ir paguod\u0105, buvo panaudojamos sukelti nesantaik\u0105 ir sukurti ba\u017eny\u010dioje sumai\u0161t\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Reformacijos darbui vadovavo Dievo Dvasia, Jos veikiamas Liuteris padar\u0117 daugiau nei gal\u0117jo padaryti \u017emogus. Reformatorius neketino veikti taip ry\u017etingai ir daryti tokius radikalius poky\u010dius, kaip atsitiko i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Jis buvo tik \u012frankis begalin\u0117s Galyb\u0117s rankose. Ta\u010diau jis nuolat baiminosi d\u0117l to, kokie bus jo darbo ‘rezultatai, ir kart\u0105 pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Jeigu a\u0161 \u017eino\u010diau, kad mano mokymas pakenks nors vienam \u017emogui, vienam vieninteliam, paprastam ir nepastebimam \u017emogui, beje, to negali b\u016bti, nes mano mokymas yra Evangelijos esm\u0117, a\u0161 geriau mir\u010diau de\u0161imt kart\u0173 negu i\u0161si\u017ead\u0117\u010diau jos****.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 9. – Ch. 7.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

*** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

**** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

 [188-189]<\/strong>  O dabar Vitenberge, pa\u010diame Reformacijos centre, greitai \u012fsigal\u0117jo fanati\u0161kumas ir neteis\u0117tumas. Liuteris nebuvo d\u0117l to kaltas, ta\u010diau visoje Vokietijoje jo prie\u0161ai vert\u0117 kalt\u0119 jam. Suskaudus \u0161ird\u017eiai, jis kartais sav\u0119s klausdavo: \u201eAr tokia bus did\u017eiojo Reformacijos darbo pabaiga?”* Jis gr\u016bm\u0117si su Dievu malda, ir ramyb\u0117 v\u0117l gr\u012f\u017eo \u012f jo \u0160ird\u012f 55.<\/p>\n\n\n\n

   – Vie\u0161patie, \u0160is darbas yra ne mano, o Tavo, – meld\u0117si Liuteris, \u2014 negi Tu leisi, kad j\u012f sugriaut\u0173 fanatizmas ir prietarai? – Jis negal\u0117jo likti toli nuo kovos lauko, tod\u0117l nusprend\u0117 gr\u012f\u017eti \u012f Vitenberg\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Nedelsdamas jis leidosi \u012f pavojing\u0105 kelion\u0119. Liuteris buvo paskelbtas u\u017e \u012fstatymo rib\u0173, tod\u0117l jo prie\u0161ai laisvai gal\u0117jo atimti jam gyvyb\u0119. Draugams buvo u\u017edrausta pad\u0117ti jam ar suteikti prieglobst\u012f. Imperijos vald\u017eia taik\u0117 jo \u0161alininkams grie\u017e\u010diausias bausmes. Ta\u010diau reformatorius mat\u0117, kad Evangelijos darbas pavojuje, ir vardan Vie\u0161paties dr\u0105siai \u017eeng\u0117 kovoti u\u017e ties\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Nurod\u0119s prie\u017east\u012f, kod\u0117l jis palieka Vartburg\u0105, Saksonijos kunigaik\u0161\u010diui Liuteris ra\u0161\u0117: \u201eTegul b\u016bna \u017einoma J\u016bs\u0173 didenybei, kad a\u0161 vykstu \u012f Vitenberg\u0105 saugomas labiau nei kunigaik\u0161\u010diai ar kurfiurstai. A\u0161 nepra\u0161au J\u016bs\u0173 didenyb\u0117s paramos ir apsaugos, anaiptol, a\u0161 nor\u0117\u010diau apginti Jus. Jei tik \u017eino\u010diau, kad J\u016bs\u0173 didenybe gal\u0117s ir nor\u0117s mane ginti, a\u0161 apskritai nevyk\u010diau \u012f Vitenberg\u0105. N\u0117ra kardo, kuris gal\u0117t\u0173 paremti \u0161\u012f reikal\u0105. Pats Dievas turi padaryti visk\u0105 be \u017emogaus pagalbos ar sutikimo. Ginti gali tas, kuris turi didesn\u012f tik\u0117jim\u0105”**.<\/p>\n\n\n\n

   Antrame lai\u0161ke, para\u0161ytame pakeliui \u012f Vitenberg\u0105, Liuteris ra\u0161\u0117: \u201eA\u0161 pasiruo\u0161\u0119s u\u017esitraukti J\u016bs\u0173 didenyb\u0117s nemalon\u0119 ir viso pasaulio \u012fnir\u0161\u012f. Argi Vitenbergo gyventojai n\u0117ra mano avel\u0117s? Ar ne Dievas patik\u0117jo jas man? Jeigu reikia, a\u0161 turiu mirti d\u0117l j\u0173. Be to, baiminuosi, kad Vokietijoje kils baisus maistas, kuriuo Dievas nubaus mano taut\u0105”***.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 9. – Ch. 7.<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik. – Bk. 9. – Ch. 8.<\/p>\n\n\n\n

*** Min. veik. – Bk. 9. – Ch. 7.<\/p>\n\n\n\n

   [189-190]Nepaprastai atsargiai ir nuolankiai, ta\u010diau ry\u017etingai ir tvirtai, jis prad\u0117jo savo darb\u0105. \u201e\u017dod\u017eiu, – sak\u0117 jis, – mes turime sugriauti ir- sunaikinti tai, kas buvo sukurta smurtu. A\u0161 neketinu j\u0117ga i\u0161rauti prietarus ir netik\u0117jim\u0105. […] N\u0117 vieno nereikia versti. Laisv\u0117 yra tik\u0117jimo esm\u0117”*.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 9. – Ch. 8.<\/p>\n\n\n\n

   Greitai po Vitenberg\u0105 pasklido \u017einia, kad Martynas Liuteris gr\u012f\u017eo ir ruo\u0161iasi sakyti pamokslus. \u017dmon\u0117s plauk\u0117 i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173, ir ba\u017eny\u010dia prisipild\u0117 sausakim\u0161a. Pakil\u0119s \u012f sakykl\u0105, jis nepaprastai i\u0161mintingai ir \u0161velniai mok\u0117, ragino ir bar\u0117. Primindamas veiksmus t\u0173, kurie grieb\u0117si smurto panaikindami mi\u0161ias, jis pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – Mi\u0161ios yra blogas dalykas; Dievas taip pat prie\u0161 jas, tod\u0117l j\u0173 reik\u0117t\u0173 atsisakyti, ir a\u0161 nor\u0117\u010diau, kad visame pasaulyje vietoj j\u0173 vykt\u0173 Evangelijos Vakarien\u0117. Ta\u010diau nuo mi\u0161i\u0173 nereikia n\u0117 vieno atitraukti j\u0117ga. Visa yra Dievo rankose. Turi veikti Jo \u017dodis, o ne mes. J\u016bs galite paklausti, kod\u0117l? A\u0161 nelaikau \u017emoni\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 rankoje kaip puod\u017eius laiko mol\u012f. Mes turime teis\u0119 kalb\u0117ti, ta\u010diau n e t u r i m e teis\u0117s veikti. Sakykime pamokslus, visa kita priklauso nuo Dievo. K\u0105 pasieksiu, jei panaudosiu j\u0117g\u0105? J\u0117ga a\u0161 pasieksiu tik apsimetin\u0117jim\u0105, formalizm\u0105, pam\u0117gd\u017eiojim\u0105, veidmainyst\u0119 ir \u017emoni\u0173 i\u0161galvotus priesakus. […] Ta\u010diau nebus nei nuo\u0161irdumo, nei tik\u0117jimo, nei meil\u0117s. Kur n\u0117ra \u0161io trejeto, n\u0117ra nieko, ir a\u0161 neduo\u010diau n\u0117 sur\u016bdijusio skatiko u\u017e tokius vaisius. […] Dievas padaro daugiau Savo \u017eod\u017eiu nei j\u016bs arba a\u0161, arba net visas pasaulis kartu. Dievas u\u017evaldo \u0161ird\u012f, kai \u0161irdis u\u017evaldyta, galima laim\u0117ti. […]<\/p>\n\n\n\n

   A\u0161 sakysiu pamokslus, diskutuosiu ir ra\u0161ysiu, ta\u010diau neversiu nieko daryti prievarta, nes tik\u0117jimas yra savanori\u0161kas aktas. Pa\u017evelkite, k\u0105 a\u0161 padariau: a\u0161 stojau prie\u0161 popie\u017ei\u0173 ir jo \u0161alininkus, prie\u0161 indulgencijas, ta\u010diau ne smurtu ar sukilimu. A\u0161 skelbiau Dievo \u017dod\u012f, sakiau pamokslus ir ra\u0161iau, – tai viskas, k\u0105 dariau. Netgi kai miegojau, […] mano pamoksl\u0173 \u017eodis griov\u0117 popie\u017eyst\u0117s tvirtov\u0119, ko negal\u0117jo padaryti nei imperatoriai, nei kunigaik\u0161\u010diai. Bet a\u0161 pats nieko nepadariau, visk\u0105 padar\u0117 Dievo \u017dodis. Jei a\u0161 b\u016b\u010diau grieb\u0119sis smurto, tikriausiai visa Vokietija b\u016bt\u0173 papl\u016bdusi krauju. Koks b\u016bt\u0173 buv\u0119s rezultatas? Tai b\u016bt\u0173 atne\u0161\u0119 tik pra\u017e\u016bt\u012f bei varg\u0105 ir k\u016bnui, ir sielai. Tod\u0117l a\u0161 esu ramus, tegul vis\u0105 pasaul\u012f veikia tik Dievo \u017dodis*.<\/p>\n\n\n\n

  [190-191]<\/strong> Diena i\u0161 dienos vis\u0105 savait\u0119 Martynas Liuteris sak\u0117 pamokslus i\u0161tro\u0161kusioms minioms. Dievo \u017dodis sutrauk\u0117 fanati\u0161kumo kerus. Evangelijos galia sugr\u0105\u017eino paklydusius \u017emones \u012f tiesos keli\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Liuteris nenor\u0117jo susitikti su fanatikais, kuri\u0173 veiksmai suk\u0117l\u0117 riek blogio. Jis \u017einojo, kad jie yra u\u017esispyr\u0119, ne\u017eabot\u0173 aistr\u0173 \u017emon\u0117s, kurie, skelbdami, kad juos ap\u0161viet\u0117 dangaus \u0161viesa, nepakent\u0117 n\u0117 menkiausio prie\u0161taravimo ar net \u0160velniausio priekai\u0161to ir patarimo. Nepagr\u012fstai pretenduodami \u012f did\u017eiausi\u0105 autoritet\u0105, jie vert\u0117 visus bes\u0105lygi\u0161kai pripa\u017einti j\u0173 reikalavimus. Kai \u0160ie fanatikai pareikalavo pasikalb\u0117ti su Liuteriu, jis suriko susirikti. Jis taip s\u0117kmingai atskleid\u0117 j\u0173 apsimetin\u0117jimus, kad apsi\u0161auk\u0117liai i\u0161kart i\u0161vyko i\u0161 Vitenbergo.<\/p>\n\n\n\n

   Fanati\u0161kumas kuriam laikui buvo \u012fveiktas, ta\u010diau po keleri\u0173 met\u0173 jis v\u0117l prasiver\u017e\u0117 su dar didesne j\u0117ga ir tur\u0117jo baisesnes pasekmes. Apie \u0161io jud\u0117jimo vadovus Liuteris pasak\u0117 taip: \u201e\u0160ventasis Ra\u0161tas jiems yra tik mirusi raid\u0117, jie visi ima \u0161aukti: ‘Dvasia! Dvasia!’ Ai\u0161ku, a\u0161 neisiu tuo keliu, kur veda j\u0173 dvasia. Tegul gailestingasis Dievas apsaugo mane nuo tokios ba\u017eny\u010dios, kurioje vien \u0161ventieji. A\u0161 noriu b\u016bti su paprastais, silpnais, sergan\u010diais, kurie \u017eino ir pripa\u017e\u012fsta savo nuod\u0117mes, kurie sunkiai d\u016bsauja ir nuolat i\u0161 \u0161ird\u017ei\u0173 gelmi\u0173 \u0161aukiasi Dievo, maldaudami Jo paguodos ir stipryb\u0117s”**.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 9. – Ch. 8.<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik. – Bk. 10. – Ch. 10.<\/p>\n\n\n\n

   Aktyviausias fanatikas Tomas Miunceris buvo apdovanotas puikiais sugeb\u0117jimais, kurie, jei b\u016bt\u0173 teisingai nukreipti, b\u016bt\u0173 \u012fgalin\u0119 j\u012f padaryti daug gero, ta\u010diau jis nepa\u017eino pradini\u0173 tikrosios religijos princip\u0173. \u201eJis siek\u0117 reformuoti pasaul\u012f, ta\u010diau kaip ir visi entuziastai u\u017emir\u0161o, kad reformacija turi prasid\u0117ti nuo jo paties”*. Jis buvo ambicingas, tro\u0161ko vald\u017eios ir visuomenin\u0117s pad\u0117ties, nenor\u0117jo b\u016bti antras netgi po Liuterio. Jis paskelb\u0117, kad reformatoriai, pakeisdami popie\u017eiaus autoritet\u0105 \u0160ventuoju Rastu, suk\u016br\u0117 tik nauj\u0105 popie\u017eyst\u0117s form\u0105. Jo \u017dod\u017eiais tariant, jis buvo Dievo \u012fgaliotas padaryti tikr\u0105 reform\u0105. \u201eTas, kuris turi toki\u0105 dvasi\u0105, – sak\u0117 Miunceris, – turi ir tikr\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105, net jeigu niekada gyvenime nemat\u0117 \u0160ventojo Ra\u0161to”**.<\/p>\n\n\n\n

* Merk d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 9. – Ch. 8.<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik. – Bk. 10. – Ch. 10.<\/p>\n\n\n\n

  [191-192]<\/strong> \u0160ie mokytojai fanatikai buvo veikiami emocij\u0173. Kiekviena mintis ir dvasios pakilimas jiems atrod\u0117 kaip Dievo balsas, tod\u0117l jie met\u0117si \u012f didelius kra\u0161tutinumus. Kai kurie net sudegino savo Biblijas, \u0161aukdami: \u201eRaid\u0117 u\u017emu\u0161a, o Dvasia teikia gyvyb\u0119”. Miuncerio mokymas paskatino \u017dmones siekti ka\u017eko nepasiekiamo, nepaprasto, kai tuo tarpu jie tenkino savo i\u0161didum\u0105, i\u0161keldami \u017emoni\u0173 po\u017ei\u016brius ir nuomones auk\u0161\u010diau Dievo \u017dod\u017eio. T\u016bkstan\u010diai pasuko paskui j\u012f. Netrukus jis prad\u0117jo smerkti vie\u0161as pamaldas ir parei\u0161k\u0117, kad paklusti kunigaik\u0161\u010diams rei\u0161kia tarnauti ir Dievui, ir Beliarui.<\/p>\n\n\n\n

   \u017dmon\u0117s, kurie tik prad\u0117jo i\u0161sivaduoti i\u0161 popie\u017eyst\u0117s jungo, taip pat buvo nepatenkinti civilin\u0117s vald\u017eios apribojimais. Tomo Miuncerio revoliucingas mokymas, kuris, pasak jo, gavo Dievo pritarim\u0105, skatino jo sek\u0117jus nepripa\u017einti jokios vald\u017eios, i\u0161laisvino prietarus bei aistras. Prasid\u0117jo baisiausi maistai ir susir\u0117mimai, o Vokietijos laukai permirko krauju.<\/p>\n\n\n\n

   Matydamas fanatizmo pasekmes, kurioms, prie\u0161\u0173 manymu, paskatino Reformacij\u0105, Liuteris v\u0117l i\u0161gyveno did\u017eiules sielos kan\u010dias, kaip kadaise Erfurte. Popie\u017eyst\u0117s vadai skelb\u0117, o daugelis pritar\u0117 jiems, kad mai\u0161tai buvo Liuterio mokymo vaisius. Nors kaltinimas netur\u0117jo n\u0117 menkiausio pagrindo, ta\u010diau reformatorius labai nusimin\u0117. Tai buvo daugiau nei jis gal\u0117jo pakelti – tiesos reikalui i\u0161kilo gr\u0117sm\u0117 b\u016bti sugretintam su primityviu fanatizmu. Antra vertus, maist\u0173 kurstytojai neapkent\u0117 Liuterio, kadangi jis ne tik prie\u0161inosi j\u0173 doktrinoms ir atmet\u0117 j\u0173 tariam\u0105j\u012f Dievi\u0161k\u0105j\u012f \u012fkv\u0117pim\u0105, bet ir paskelb\u0117 juos civilin\u0117s vald\u017eios mai\u0161tininkais. Ker\u0161ydami jie ap\u0161auk\u0117 Liuter\u012f niekingu apgaviku. Taigi jis u\u017esitrauk\u0117 ir kunigaik\u0161\u010di\u0173, ir liaudies prie\u0161i\u0161kum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [192-193]<\/strong> Romos katalikai d\u017ei\u016bgavo, tik\u0117damiesi, kad Reformacija greitai su\u017elugs. Jie smerk\u0117 Martyn\u0105 Liuter\u012f net u\u017e tokias klaidas, kurias jis nuo\u0161ird\u017eiai steng\u0117si i\u0161taisyti. Fanatikams, teigusiems, kad su jais buvo labai neteisingai elgiamasi, pavyko u\u017ekariauti daugyb\u0117s \u017emoni\u0173 simpatijas. Da\u017enai tuos, kurie laikosi neteising\u0173 pozicij\u0173, pradedama laikyti kankiniais. Jie i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 kovojo su Reformacija, o dabar j\u0173 buvo gailimasi, jie buvo laikomi \u017eiaurumo ir priespaudos aukomis. Tai buvo \u0161\u0117tono darbas, \u012fkv\u0117ptas tos pa\u010dios mai\u0161tingos dvasios, kuri kadaise pasirei\u0161k\u0117 danguje.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u0117tonas nuolat siekia apgauti \u017emones ir priversti juos vadinti nuod\u0117m\u0119 teisumu, o teisum\u0105 nuod\u0117me. Tai daryti jam labai sekasi. I\u0161tikimi Dievo tarnai da\u017enai pasmerkiami, jiems priekai\u0161taujama vien d\u0117l to, kad jie dr\u0105siai stoja ginti ties\u0105! \u017dmon\u0117s, kurie yra \u0161\u0117tono talkininkai, giriami, jiems meilikaujama, kartais jie net laikomi kankiniais, o tie, kurie tur\u0117t\u0173 b\u016bti gerbiami ir palaikomi d\u0117l i\u0161tikimyb\u0117s Dievui, paliekami likimo valiai, \u012ftarin\u0117jami, jais nepasitikima.<\/p>\n\n\n\n

   Apsimestinas \u0161ventumas ir tariamas pasi\u0161ventimas tebeklai-dina \u017emones. Tai pasirei\u0161kia \u012fvairiomis formomis, bet i\u0161lieka ta pati dvasia, kaip ir Liuterio laikais. Ji nukreipia \u017emoni\u0173 mintis nuo \u0160ventojo Ra\u0161to ir ver\u010dia juos vadovautis savo jausmais bei vaizduote, o ne paklusti Dievo \u012estatymui. Tai yra s\u0117kmingiausia \u0161\u0117tono priemon\u0117 u\u017etraukti negarb\u0119 tiesos tyrumui.<\/p>\n\n\n\n

   Liuteris dr\u0105siai gyn\u0117 Evangelij\u0105 nuo puolim\u0173 i\u0160 vis\u0173 pusi\u0173. Dievo \u017dodis pasirei\u0161k\u0117 kaip .galingas ginklas kiekviename susid\u016brime. \u0160iuo \u017dod\u017eiu jis kovojo su uzurpacine popie\u017eiaus vald\u017eia ir scholast\u0173 racionalistine filosofija, jis kaip uola prie\u0161inosi fanati\u0161-kumui, kuris siek\u0117 susilieti su Reformacija.<\/p>\n\n\n\n

   Kiekviena \u0161i\u0173 kovojan\u010di\u0173 pusi\u0173 savaip atmet\u0117 \u0160vent\u0105j\u012f Rast\u0105 ir i\u0161k\u0117l\u0117 \u017emoni\u0173 i\u0161mint\u012f kaip religin\u0117s tiesos ir pa\u017einimo \u0161altin\u012f. Racionalizmas nusilenkia protui ir padaro j\u012f religijos teisingumo kriterijumi. Romos katalikai, skelbiantys popie\u017eiaus \u012fkv\u0117pim\u0105, kuris siekia apa\u0161tal\u0173 laikus ir nekinta visais am\u017eiais, leid\u017eia kiekvien\u0105 bais\u0173 pasileidim\u0105 ir pagedim\u0105 pridengti apa\u0161tali\u0161k\u0173 \u012fgaliojim\u0173 \u0161ventumo skraiste. \u012ekv\u0117pimas, \u012f kur\u012f pretendavo Tomas Miunceris ir jo \u0161alininkai, buvo vien vaizduot\u0117s vaisius ir tur\u0117jo griaunan\u010di\u0105 \u012ftak\u0105 tiek pasaulietinei, tiek ba\u017enytinei vald\u017eiai. Tikroji krik\u0161\u010dionyb\u0117 priima Dievo \u017dod\u012f kaip didel\u012f \u012fkv\u0117ptos tiesos lob\u012f ir bet kurio \u012fkv\u0117pimo mat\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [193-194]<\/strong> Gr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 Vartburgo, Liuteris baig\u0117 versti Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105, ir pagaliau Vokietijos \u017emon\u0117s gavo Evangelij\u0105 savo gimt\u0105ja kalba. Visi mylintys ties\u0105 d\u017eiaugsmingai sutiko Evangelijos vertim\u0105, ta\u010diau tie, kurie laik\u0117si \u017emoni\u0173 papro\u010di\u0173 ir \u012fsakym\u0173, j\u0105 atmet\u0117.<\/p>\n\n\n\n

   Kunigai sunerimo, kad dabar paprasti \u017emon\u0117s gal\u0117s su jais ai\u0161kintis Dievo \u017dod\u012f ir bus atskleistas kunig\u0173 nemok\u0161i\u0161kumas. J\u0173 juslinio m\u0105stymo ginklai buvo bej\u0117giai prie\u0161 Dvasios kalavij\u0105. Roma ry\u017eosi panaudoti savo autoritet\u0105, kad u\u017ekirst\u0173 keli\u0105 \u0160ventojo Ra\u0161to plitimui, ta\u010diau dekretais, prakeiksmais ir melu ji nieko nepasiek\u0117. Juo labiau Roma smerk\u0117 ir draud\u0117 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, juo labiau \u017emon\u0117s tro\u0161ko su\u017einoti, ko jis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 mok\u0117. Visi ra\u0161tingieji nor\u0117jo tyrin\u0117ti Dievo \u017dod\u012f patys. Jie ne\u0161iojosi j\u012f su savimi, skait\u0117 po kelet\u0105 kart\u0173 ir nepasitenkindavo, kol nei\u0161mokdavo ilg\u0173 i\u0161trauk\u0173 atmintinai. Matydamas susidom\u0117jim\u0105, su kuriuo buvo priimamas Naujasis Testamentas, Liuteris nelaukdamas prad\u0117jo versti Sen\u0105j\u012f Testament\u0105 ir leido j\u012f dalimis, kai tik jas u\u017ebaigdavo.<\/p>\n\n\n\n

   Martyno Liuterio ra\u0161tai buvo vienodai sveikinami ir miestuose, ir kaimuose. \u201eK\u0105 Liuteris ir jo bendradarbiai para\u0161ydavo, platindavo kiti. Vienuoliai, \u012fsitikin\u0119 \u012f\u017ead\u0173 beprasmi\u0161kumu ir trok\u0161tantys pakeisti dykin\u0117jant\u012f gyvenim\u0105 aktyvia veikla, ta\u010diau patys nesugebantys skelbti Dievo \u017dod\u017eio, keliavo per provincijos miestus ir kaimus, pardavin\u0117jo Liuterio ir jo bendradarbi\u0173 knygas. Greitai Vokietijoje atsirado daug toki\u0173 narsi\u0173 knygne\u0161i\u0173”*.<\/p>\n\n\n\n

* Mede d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 9. – Ch. 11.<\/p>\n\n\n\n

  [194-195]<\/strong> \u0160ias knygas labai susidom\u0117j\u0119 tyrin\u0117jo turtingi ir varg\u0161ai, mokyti ir nemokyti. Kaim\u0173 mokykl\u0173 mokytojai naktimis skait\u0117 jas garsiai nedidel\u0117ms prie \u017eidinio susirinkusioms grup\u0117ms klausytoj\u0173. Kiekvien\u0105 kart\u0105 kelios sielos \u012fsitikindavo tiesa ir su d\u017eiaugsmu pri\u0117musios \u017dod\u012f, perduodavo Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105 kitiems.<\/p>\n\n\n\n

   Pild\u0117si \u012fkv\u0117ptas Dievo \u017dodis: Tavo \u017eod\u017ei\u0173 ai\u0161kinimas ap\u0161vie\u010dia, painoko \u012f\u017evalgos net nei\u0161man\u0117lius (Psalmi\u0173 119, 130). \u0160ventojo Rasto tyrin\u0117jimas labai keit\u0117 \u017emoni\u0173 \u0161irdis ir protus. Popie\u017eiaus vie\u0161patavimas u\u017ekrov\u0117 pavaldiniams gele\u017ein\u012f jung\u0105, kuris laik\u0117 juos ne\u017einioje ir \u017eemino. Prietar\u0173 i\u0161g\u0105sdinti \u017emon\u0117s skrupulingai siek\u0117 laikytis apeig\u0173, kurios nejaudino nei \u0161irdies, nei proto. Liuterio pamokslai, atskleid\u017eiantys paprastas Dievo \u017dod\u017eio tiesas, o po to ir pats ra\u0161ytinis \u017dodis, patek\u0119s \u012f paprast\u0173 \u017emoni\u0173 rankas, pa\u017eadino j\u0173 snaud\u017eian\u010dias j\u0117gas. Jis ne tik val\u0117 ir kilnino j\u0173 dvasi\u0105, bet ir ugd\u0117 protinius sugeb\u0117jimus.<\/p>\n\n\n\n

   Vis\u0173 luom\u0173 \u017emones buvo galima pamatyti su Biblija rankose, ginan\u010dius Reformacijos mokym\u0105. Popie\u017eininkai, kurie paliko \u0160ventojo Ra\u0161to tyrin\u0117jim\u0105 kunigams ir vienuoliams, dabar ragino juos griauti nauj\u0105j\u012f mokym\u0105. Ta\u010diau kunigus ir vienuolius, kurie nei\u0161man\u0117 nei \u0160ventojo Ra\u0161to, nei Dievo galyb\u0117s, nugal\u0117jo tie, kuriuos jie kaltino nemok\u0161i\u0161kumu ir erezija. \u201eNelaimei, – pasak\u0117 vienas katalik\u0173 ra\u0161ytojas, – Liuteris \u012ftikino savo sek\u0117jus nerik\u0117ti niekuo, i\u0161skyrus \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105”*. Minios susirinkdavo i\u0161girsti ties\u0105, skelbiam\u0105 ma\u017eai i\u0161silavinusi\u0173 \u017emoni\u0173, kurie net \u012fsijungdavo \u012f disku- ? sijas su mokytais ir i\u0161kalbingais teologais. \u0160i\u0173 did\u017ei\u0173 \u017emoni\u0173 g\u0117dingas nemok\u0161i\u0161kumas labai i\u0161ry\u0161k\u0117davo tada, kai j\u0173 argumentus atremdavo paprastas Dievo \u017dod\u017eio mokslas. Amatininkai, kareiviai, moterys ir net vaikai buvo geriau susipa\u017ein\u0119 su Biblijos mokymu nei kunigai ir mokytieji daktarai.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 9. – Ch. 11.<\/p>\n\n\n\n

   Mokyti \u017emon\u0117s taip pat netrukus pajuto Evangelijos \u012ftak\u0105, j\u0173 darbai \u017eymiai skyr\u0117si nuo popie\u017eiaus sek\u0117j\u0173<\/p>\n\n\n\n

darb\u0173. \u201ePasi\u0161vent\u0119 mokslui, tyrin\u0117jantys \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 ir susipa\u017e\u012fstantys su antikos \u0161edevrais kilnia\u0161ird\u017eiai jaunuoliai nepasidav\u0117 seniems ba\u017eny\u010dios hierarchijos \u0161alininkams, kurie apleido kalb\u0173 ir literat\u016bros mokym\u0105si. […] Tur\u0117dami gyv\u0105 prot\u0105, kilni\u0105 siel\u0105 ir bebaim\u0119 \u0161ird\u012f, \u0161ie jauni vyrai greitai \u012fgijo toki\u0173 \u017dini\u0173, kad ilg\u0105 laik\u0105 niekas negal\u0117jo var\u017eytis su jais. […] Tod\u0117l kai \u0161ie jauni Reformacijos gyn\u0117jai bet kokioje draugijoje susitikdavo su Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios daktarais, jie taip lengvai juos \u012fveikdavo, kad \u0161ie nei\u0161manantys vyrai prad\u0117davo svyruoti, susijaudindavo ir nusipelnydavo visuotin\u0117s paniekos”*.<\/p>\n\n\n\n

 [196]<\/strong>  Kai Romos katalik\u0173 dvasininkija pamat\u0117, kad suma\u017e\u0117jo parapijie\u010di\u0173 ba\u017eny\u010diose, ji kreip\u0117si pagalbos \u012f miest\u0173 vyresnyb\u0119 ir bet kokiomis priemon\u0117mis steng\u0117si susigr\u0105\u017einti klausytojus. Ta\u010diau \u017emon\u0117s naujame tik\u0117jime rado tai, kas patenkino sielos reikmes, ir nusisuko nuo t\u0173, kurie taip ilgai maitino juos i\u0161galvotais ritualais ir bever\u010diais priesakais.<\/p>\n\n\n\n

   Kai tiesos mokytojus prad\u0117jo persekioti, jie atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f Kristaus \u017eod\u017eius: Kai prad\u0117s jus persekioti viename mieste, b\u0117kite \u012f kit\u0105 (Mato 10, 23). \u0160viesa prasiskverb\u0117 visur. Persekiojami b\u0117gliai rasdavo svetingai atvertas duris ir svetur gyvendami liudydavo Krist\u0173. Kartais jiems pavykdavo skelbti ba\u017eny\u010diose, o kai neb\u016bdavo tokios galimyb\u0117s, kieno nors namuose arba lauke. \u0160ventykla tapdavo bet kuri vieta, kur atsirasdavo nors vienas klausytojas. Taip energingai bei atkakliai skelbiama tiesa nepais\u0117 joki\u0173 kli\u016b\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Berg\u017ed\u017eios buvo ba\u017enytin\u0117s ir civilin\u0117s vald\u017eios pastangos sunaikinti erezij\u0105. Veltui persekiotojai grieb\u0117si \u012fkalinim\u0173, kankinim\u0173, lau\u017e\u0173 ir kardo. T\u016bkstan\u010diai tikin\u010di\u0173j\u0173 pa\u017eenklino savo tik\u0117jim\u0105 krauju, bet darbas vyko toliau. Persekiojimai tik pasitarnavo tiesos skleidimui, o \u0161\u0117tono pastangos sujungti j\u0105 su fanatizmu baig\u0117si tuo, kad skirtumas tarp Dievo ir \u0161\u0117tono darbo tapo akivaizdus.<\/p>\n\n\n\n

Merk d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 9. – Ch. 11.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

11. KUNIGAIK\u0160\u010cI\u0172 PROTESTAS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [197-198]<\/strong> Vienas kilniausi\u0173 vie\u0161\u0173 parei\u0161kim\u0173 kada nors padaryt\u0173 Reformacijos vardan buvo Vokietijos krik\u0161\u010dioni\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 protestas, pareik\u0161tas 1529 m. \u0160p\u0117jerio seime. T\u0173 Dievo vyr\u0173 dr\u0105sa, tik\u0117jimas ir tvirtumas i\u0161kovojo s\u0105\u017ein\u0117s ir minties laisv\u0119 ateinantiems am\u017eiams. J\u0173 protestas suteik\u0117 reformuotai Ba\u017eny\u010diai protestant\u0173 vard\u0105, o jo principai sudar\u0117 \u201epa\u010di\u0105 protestantizmo esm\u0119”*.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne J. H. History of the Reformation of the Sixteenth Century. – Bk. 13. – Ch. 6.<\/p>\n\n\n\n

   Reformacijai at\u0117jo tamsios ir gr\u0117smingos dienos. Nepaisant Vormso edikto, paskelbusio Liuter\u012f u\u017e \u012fstatymo rib\u0173 ir u\u017edrau-dusio skleisti jo moksl\u0105 arba tik\u0117ti juo, imperijoje \u012fsigal\u0117jo religinis pakantumas. Dievo apvaizda tramd\u0117 su tiesa kovojan\u010dias j\u0117gas. Nors Karolis V siek\u0117 su\u017elugdyti Reformacij\u0105, bet kai tik jis pakeldavo rank\u0105 suduoti sm\u016bg\u012f, b\u016bdavo priverstas nukreipti j\u012f \u012f \u0161al\u012f. Da\u017enai nei\u0161vengiama \u017e\u016btis gr\u0117s\u0117 visiems, kurie dr\u012fso pasiprie\u0161inti Romai, ta\u010diau kriti\u0161ku momentu atsirasdavo kokia nors kli\u016btis -tai prie rytin\u0117s sienos pasirodydavo turk\u0173 armijos, tai Pranc\u016bzijos karalius, tai net pats popie\u017eius, kuris pavyd\u0117jo imperatoriui did\u0117jan\u010dios galyb\u0117s, paskelbdavo jam kar\u0105. Taip d\u0117l taut\u0173 kovos ir sujudimo Reformacija gal\u0117jo stipr\u0117ti ir pl\u0117stis.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau galiausiai katalik\u0173 vadai \u012fveik\u0117 tarpusavio vaidus, kad gal\u0117t\u0173 bendromis j\u0117gomis pulti reformatorius. 1526 m. \u0160p\u0117jerio seimas suteik\u0117 kiekvienai \u0160aliai visi\u0161k\u0105 religijos laisv\u0119 iki Visuotinio ba\u017eny\u010dios susirinkimo. Bet vos tik pra\u0117jo pavojai, kurie privert\u0117 padaryti \u0161i\u0105 nuolaid\u0105, 1529 m imperatorius \u0160p\u0117jeryje sukviet\u0117 antr\u0105j\u012f seim\u0105, kad galutinai sunaikint\u0173 erezij\u0105. Buvo nuspr\u0119sta m\u0117ginti taikiai \u012fkalb\u0117ti kunigaik\u0161\u010dius pasiprie\u0161inti Reformacijai, jei tai nepasisekt\u0173, Karolis buvo pasireng\u0119s griebtis ginklo.<\/p>\n\n\n\n

 [198-199]<\/strong>  Popie\u017eininkai d\u017ei\u016bgavo. Daugyb\u0117 j\u0173 susirinko \u012f \u0160p\u0117jer\u012f, jie atvirai rod\u0117 savo prie\u0161i\u0161kum\u0105 reformatoriams ir j\u0173 u\u017etar\u0117jams. Melanchtonas ra\u0161\u0117: \u201eMes tapome pasaulio \u0161iuk\u0161l\u0117mis ir jau\u010diame j\u0173 neapykant\u0105, ta\u010diau Kristus pa\u017evelgs \u012f Savo varg\u0161us vaikus ir apsaugos juos”*. Atvykusiems kunigaik\u0161\u010diams protestantams buvo u\u017edrausta skelbti Evangelij\u0105 tuose namuose, kuriuose jie apsistojo. Ta\u010diau \u0160p\u0117jerio gyventojai tro\u0161ko gird\u0117ti Dievo \u017dod\u012f ir, nepaisydami draudimo, t\u016bkstan\u010diai pl\u016bdo \u012f pamaldas, kurios vykdavo Saksonijos kurfiursto koply\u010dioje.<\/p>\n\n\n\n

   Tai greitino kriz\u0119. Imperatorius kreip\u0117si \u012f seim\u0105 reikalaudamas, kad nutarimas, kuris suteik\u0117 s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119, b\u016bt\u0173 at\u0161auktas, nes jis es\u0105 suk\u0117l\u0117 didel\u0119 netvark\u0105. Sis despoti\u0161kas ketinimas suk\u0117l\u0117 protestant\u0173 nerim\u0105 ir pasipiktinim\u0105. Vienas j\u0173 pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

  -Kristus v\u0117l pateko \u012f Kajafo ir Piloto rankas.<\/p>\n\n\n\n

   Romos dvasininkai dar labiau \u012fnir\u0161o. Vienas u\u017esispyr\u0119s popie\u017eininkas parei\u0161k\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Geriau turkai nei liuteronai, nes turkai laikosi pasninko, o liuteronai – ne. Jeigu mums reikt\u0173 rinktis, ver\u010diau pasirinktume senosios ba\u017eny\u010dios ra\u0161tus, nors juose ir yra klaid\u0173, o ne \u0160vent\u0105j\u012f Dievo Ra\u0161t\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Melanchtonas ra\u0161\u0117: \u201eKiekvien\u0105 dien\u0105 vis\u0173 akivaizdoje Faberis meta \u012f mus, Evangelijos skelb\u0117jus, vis nauj\u0105 akmen\u012f”**.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 5.<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik. – Bk. 13.-Ch. 5-<\/p>\n\n\n\n

   Religijos pakantumas buvo \u012fteisintas, k protestanti\u0161kos kunigaik\u0161tyst\u0117s ry\u017eosi prie\u0161intis bet kokiam teisi\u0173 pa\u017eeidimui61. Martynui Liuteriui, pagal Vormso edikt\u0105 vis dar esan\u010diam u\u017e \u012fstatymo rib\u0173, nebuvo leista atvykti \u012f \u0160p\u0117jer\u012f, ta\u010diau vietoj jo atvyko bendra\u017eygiai ir kunigaik\u0161\u010diai, kuriuos Dievas \u0161iuo kriti\u0161ku momentu \u012fkv\u0117p\u0117 ginti Jo reikal\u0105. Kilmingasis Frydrichas Saksonietis, Liuterio glob\u0117jas, mir\u0117, ta\u010diau jo brolis ir \u012fp\u0117dinis Jonas d\u017eiaugs-<\/p>\n\n\n\n

mingai sveikino Reformacij\u0105 ir, siekdamas taikos, energingai ir dr\u0105siai gyn\u0117 tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [199-200]<\/strong>  Dvasininkai siek\u0117, kad pripa\u017einusios Reformacij\u0105 kunigaik\u0161tyst\u0117s bes\u0105lygi\u0161kai pasiduot\u0173 Romos jurisdikcijai. O reformatoriai reikalavo jiems anks\u010diau suteiktos laisv\u0117s. Jie negal\u0117jo sutikti, kad Roma v\u0117l prad\u0117t\u0173 valdyti tas \u0161alis, kurios taip d\u017eiaugsmingai pri\u0117m\u0117 Dievo \u017dod\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Pagaliau buvo pasi\u016blytas kompromisas: ten, kur Reformacija dar nebuvo \u012fsitvirtinusi, Vormso ediktas tur\u0117t\u0173 b\u016bti grie\u017etai vykdomas, o \u201eten, kur \u017emon\u0117s nesilaiko jo ir kur jo vykdymas sukelt\u0173 mai\u0161to gr\u0117sm\u0119, ne\u012fvesti joki\u0173 nauj\u0173 reform\u0173, pamoksluose nenagrin\u0117ti gin\u010dytin\u0173 klausim\u0173, netrukdyti katalikams laikyti Mi\u0161ias it neleisti priimti liuteronyb\u0119”*. Seimas pri\u0117m\u0117 tok\u012f sprendim\u0105, nud\u017eiugindamas ba\u017eny\u010di\u0173 kunigus ir prelatus.<\/p>\n\n\n\n

   Jei \u0161is ediktas \u012fsigaliot\u0173, \u201eReformacija negal\u0117t\u0173 nei pl\u0117stis ten […], kur ji dar nebuvo \u017einoma, nei \u012fsitvirtint\u0173 […] ten, kur ji jau gyvavo”**. Vadinasi, \u017eod\u017eio laisv\u0117 b\u016bt\u0173 u\u017edrausta. B\u016bt\u0173 draud\u017eiama atsiversti \u012f nauj\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105. Reformacijos draugai tur\u0117jo nedelsdami paklusti \u0160iems apribojimams ir draudimams. Atrod\u0117, kad pasaulio viltys u\u017egeso. \u201eRomos vald\u017eios atk\u016brimas […] nei\u0161vengiamai sugr\u0105\u017eint\u0173 senuosius piktnaud\u017eiavimus” ir atsirast\u0173 proga \u201evisi\u0161kai sunaikinti darb\u0105, kuris jau ir taip sukr\u0117stas fanatizmo ir nesutarim\u0173”***.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 5.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

*** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   Kai protestantai susirinko pasitarti, jie \u017ei\u016br\u0117jo vienas \u012f kit\u0105 visi\u0161kai nusimin\u0119 ir vienas kito klaus\u0117: \u201eK\u0105 daryti?” Atsakymas \u012f \u0160\u012f klausim\u0105 tur\u0117jo did\u017eiul\u0119 reik\u0161m\u0119 pasauliui. \u201eAr Reformacijos vadai pasiduos ir pripa\u017eins edikt\u0105? Kaip gal\u0117jo reformatoriai \u0161i\u0105 i\u0160 ties\u0173 lemting\u0105 valand\u0105 taip lengvai pasiduoti ir priimti neteisingus sprendimus?! Kiek padori\u0173 pretekst\u0173 ir pateisinam\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 jie gal\u0117jo rasti, kad niekas nesmerkt\u0173j\u0173 paklusus Romai! Kunigaiks\u010diams liuteronams buvo garantuojama religijos laisv\u0117. Ta pati privilegija buvo taikoma ir j\u0173 valdiniams, kurie prie\u0161 \u012fsakymo i\u0161leidim\u0105 pri\u0117m\u0117 reformuot\u0105 tik\u0117jim\u0105. Negi tai j\u0173 netenkino? Kiek pavoj\u0173 jie i\u0161vengt\u0173, jeigu vykdyt\u0173 \u012fsak\u0105! Kokios ne\u017einomos audros ir v\u0117tros juos u\u017eklups, jei nepaklus! Kas \u017eino, kokias galimybes atne\u0161 ateitis? Pasirinkime taik\u0105, priimkime alyv\u0173 \u0161akel\u0119, kuri\u0105 mums si\u016blo Roma, ir u\u017egydykime Vokietijos \u017eaizdas. Taip samprotaudami reformatoriai gal\u0117jo pateisinti kompromis\u0105, kuris artimiausiu metu b\u016bt\u0173 su\u017elugd\u0119s j\u0173 reikal\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [200-201]<\/strong>  Laimei, jie rimtai \u012fvertino principus, kuriais r\u0117m\u0117si \u0160is pasi\u016blymas, ir j\u0173 veiksmams vadovavo tik\u0117jimas. Kokie buvo tie principai? Tai Romos teis\u0117 suvar\u017eyti s\u0105\u017ein\u0119 ir u\u017edrausti minties laisv\u0119. Jiems ir j\u0173 pavaldiniams protestantams tik\u0117jimo laisv\u0117 buvo suteikta tik kaip malon\u0117, specialiai s\u0105lygota \u0161io pasi\u016blymo, tai nebuvo teis\u0117. Tam, kuris nepriklaus\u0117 \u0160iam susitarimui, liko galioti didysis Romos vald\u017eios principas; neliko s\u0105\u017ein\u0117s savaranki\u0161kumo ir teis\u0117s; Roma tebebuvo neklystantis teis\u0117jas ir jai reik\u0117jo paklusti. Pri\u0117mus si\u016blom\u0105 susitarim\u0105 tekt\u0173 pripa\u017einti, kad religijos laisv\u0117 galioja tik Saksonijoje, o likusioje krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio dalyje minties laisv\u0117 ir reformuoto tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas b\u016bt\u0173 laikomas nusikaltimu; nepaklusni\u0173j\u0173 lauk\u0117 po\u017eemio kal\u0117jimai it lau\u017eai. Ar gal\u0117jo jie sutikti apriboti religijos laisv\u0119? Tuomet reik\u0117jo pripa\u017einti, kad Reformacija baig\u0117si, ir atsivertusi\u0173j\u0173 daugiau nebus, kad atkovota paskutin\u0117 \u017eem\u0117s p\u0117da, o ten, kur Roma tur\u0117jo vald\u017ei\u0105, jos vie\u0161patavimas bus am\u017einai i\u0161saugotos. Ar reformatoriai gal\u0117jo likti nekalti d\u0117l kraujo, kur\u012f praliet\u0173 \u0160imtai ir t\u016bkstan\u010diai t\u0173, kurie pagal \u0160\u012f kompromisin\u012f susitarim\u0105 tur\u0117t\u0173 atiduoti gyvyb\u0119 popie\u017eiaus valdomose \u0160alyse? Tai reik\u0161t\u0173 svarbi\u0105 valand\u0105 i\u0161duoti Evangelij\u0105 ir krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio laisv\u0119”*. Ne! Geriau jie \u201epaaukos visk\u0105, net savo kunigaik\u0161tystes, kar\u016bnas ir gyvyb\u0119”**.<\/p>\n\n\n\n

* WylieJ. A. The History of Protestantism. – Bk. 9. – Ch. 15.<\/p>\n\n\n\n

** Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 5-<\/p>\n\n\n\n

   – Mes atmetame \u0161\u012f \u012fsakym\u0105, – parei\u0161k\u0117 kunigaik\u0161\u010diai. – S\u0105\u017ein\u0117s dalykuose daugumos nuomone negalioja.<\/p>\n\n\n\n

  \u0160ie seimo dalyviai paskelb\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – M\u016bs\u0173 imperija d\u017eiaugiasi 1526 m. dekreto taika; j\u012f panaikinus, Vokietija patirs varg\u0105 ir v\u0117l susiskaldys. Seimas turi teis\u0119 palaikyti religijos laisv\u0119, kol bus su\u0161auktas Visuotinis susirinkimas*.<\/p>\n\n\n\n

 [201-202]<\/strong>  Valstyb\u0117s pareiga – apsaugoti s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119, tokia yra jos \u012fgaliojim\u0173 riba religijos dalykuose. Bet kuri vyriausyb\u0117, i\u0161leisdama \u012fstatymus, kuriais m\u0117gina reguliuoti religin\u012f gyvenim\u0105 arba ki\u0161tis \u012f j\u012f, aukoja svarbiausi\u0105 princip\u0105, u\u017e kur\u012f taip kilniai kovojo krik\u0161\u010dionys protestantai.<\/p>\n\n\n\n

   Popie\u017eininkai nusprend\u0117 palau\u017eti tai, k\u0105 jie vadino \u201e\u012f\u017e\u016bliu u\u017esispyrimu”. Jie m\u0117gino pas\u0117ti nesantaik\u0105 tarp Reformacijos gyn\u0117j\u0173, baugino visus, kurie slapta pritar\u0117 jai. Pagaliau seimas pareikalavo, kad laisv\u0173j\u0173 miest\u0173 atstovai atsakyt\u0173, ar pritaria pasi\u016blymo s\u0105lygoms. \u0160ie pra\u0161\u0117 palaukti ta\u010diau veltui. Primygtinai reikalaujant atsakymo i\u0161ai\u0161k\u0117jo, kad pus\u0117 j\u0173 palaiko reformatorius. Tie, kurie atsisak\u0117 paaukoti s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119 ir asmeninio sprendimo teis\u0119, gerai \u017dinojo, jog ateityje jie bus kritikuojami, smerkiami ir persekiojami. Vienas seimo dalyvis pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Mes turime arba atsi\u017ead\u0117ti Dievo \u017dod\u017eio, arba \u017e\u016bti lau\u017eo liepsnose**.<\/p>\n\n\n\n

Merle d’Aubigne. Min. veik. -Bk. 13.-Ch. 5. * Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   Karalius Ferdinandas, imperatoriaus atstovas seime, suprato, kad \u012fsakas sukels rimtus nesutarimus. Reik\u0117jo \u012fkalb\u0117ti kunigaik\u0161\u010dius j\u012f pripa\u017einti ir palaikyti. Tod\u0117l jis grieb\u0117si \u012ftikin\u0117jimo meno, gerai \u017einodamas, kad panaudojus j\u0117g\u0105, \u0161i\u0173 vyr\u0173 ry\u017etas tik sustipr\u0117s. Jis \u201emaldavo kunigaik\u0161\u010dius pripa\u017einti \u012fsak\u0105 u\u017etikrindamas, kad tuomet imperatorius bus jais labai patenkintas”. Ta\u010diau \u0161ie i\u0161tikimi vyrai pripa\u017eino auk\u0161tesn\u0119 nei \u017eemi\u0161k\u0173j\u0173 valdov\u0173 vald\u017ei\u0105, tod\u0117l ramiai atsak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Mes paklusime imperatoriui visais klausimais, kurie pad\u0117s palaikyti taik\u0105 ir pagarbins Diev\u0105*.<\/p>\n\n\n\n

  [202-203]<\/strong> Pagaliau prie\u0161 vis\u0105 seim\u0105 karalius parei\u0161k\u0117 kurfiurstui ir jo \u0160alininkams, kad ediktas \u201ebus i\u0161leistas kaip imperatoriaus \u012fsakas” ir \u201eJiems beliks pasiduoti daugumai”. Tai pasak\u0119s jis i\u0161\u0117jo, nesuteikdamas reformatoriams galimyb\u0117s apsvarstyti jo \u017eod\u017eius ir atsakyti. \u201eVeltui jie siunt\u0117 delegacij\u0105, maldaudami karali\u0173 gr\u012f\u017eti. j\u0173 \u012ftikin\u0117jimus jis teatsak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

  -Viskas jau nuspr\u0119sta, belieka paklusti**.<\/p>\n\n\n\n

   Imperatoriaus \u0161alininkai neabejojo, kad krik\u0161\u010dionys kunigaik\u0161\u010diai laikys \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 auk\u0161\u010diau u\u017e visus \u017emoni\u0173 mokymus ir reikalavimus. Jie \u017einojo, kad ten, kur buvo laikomasi \u0161io principo, popie\u017eyst\u0117 galiausiai patirdavo pralaim\u0117jim\u0105. Ta\u010diau kaip t\u016bkstan\u010diai j\u0173 am\u017einink\u0173, suprantan\u010di\u0173 tik tai, kas regima, imperatoriaus \u0161alininkai tik\u0117josi, kad jie ir popie\u017eininkai bus stipresni u\u017e reformatorius. Jei reformatoriai b\u016bt\u0173 pasikliov\u0119 tik savo j\u0117gomis, jie b\u016bt\u0173 tokie bej\u0117giai, kaip apie juos man\u0117 prie\u0161ai. Nors naujai pa\u017evelgusi\u0173 \u012f tik\u0117jim\u0105 nebuvo daug, nepaisant Romos nemalon\u0117s, jie buvo stipr\u016bs. Jie nusisuko \u201enuo seimo sprendimo ir kreip\u0117si \u012f Dievo \u017dod\u012f, nuo imperatoriaus Karolio \u2014 \u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173, karali\u0173 Karali\u0173 ir vie\u0161pa\u010di\u0173 Vie\u0161pat\u012f”***.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 5.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

*** Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 6.<\/p>\n\n\n\n

   Kadangi Ferdinandas atsisak\u0117 i\u0161klausyti kunigaik\u0161\u010dius protestantus, jie nusprend\u0117 nekreipti d\u0117mesio \u012f tai, kad jis nedalyvauja seime ir kuo skubiau pateik\u0117 savo protest\u0105 Nacionalinei tarybai. Jie sura\u0161\u0117 i\u0161kilming\u0105 deklaracij\u0105 ir \u012fteik\u0117 seimui:<\/p>\n\n\n\n

   \u201eDievo, vienintelio m\u016bs\u0173 K\u016br\u0117jo, Gyn\u0117jo, I\u0161gelb\u0117tojo ir Atpirk\u0117jo, Kuris vien\u0105 dien\u0105 teis mus, taip pat vis\u0173 \u017emoni\u0173 ir vis\u0173 gyv\u0173j\u0173 akivaizdoje, i\u0161kilmingai parei\u0161kiame, kad nei mes, nei m\u016bs\u0173 tauta nesutinkame ir nepalaikome nei vieno edikto punkto, nes jis prie\u0161tarauja Dievui, Jo \u0160ventajam \u017dod\u017eiui, m\u016bs\u0173 gerai s\u0105\u017einei ir m\u016bs\u0173 siel\u0173 i\u0161gelb\u0117jimui.<\/p>\n\n\n\n

 [203-204]<\/strong>  Kaip mes galime priimti \u0161\u012f \u012fsak\u0105? Visagalis Dievas kvie\u010dia kiekvien\u0105 \u017emog\u0173 pa\u017einti J\u012f; argi mes galime sutikti su \u0160iuo \u012fsakymu, kuris atima teis\u0119 pa\u017einti Diev\u0105? Tik tas mokymas, kuris atitinka Dievo \u017dod\u012f, gali b\u016bti laikomas teisingu ir tikru. […] Vie\u0161pats draud\u017eia mokyti ko nors kito. […] \u0160ventasis Ra\u0161tas tur\u0117t\u0173 b\u016bti ai\u0161kinamas kitais ir labiau suprantamais tekstais; [..,] \u0161i \u0160ventoji Knyga yra reikalinga krik\u0161\u010dioniui visais atvejais, j\u0105 lengva suprasti, ji i\u0161sklaido tams\u0105. Dievo malon\u0117s padedami mes nutar\u0117me skelbti tik Jo tyr\u0105 tikr\u0105 \u017dod\u012f, koks jis pateiktas Senojo ir Naujojo Testamento Biblijos knygose, nepridedami nieko, kas neatitinka jo. Sis \u017dodis yra vienintel\u0117 tiesa, tikroji viso mokymo ir viso gyvenimo taisykl\u0117, kuri niekada negali nuvilti m\u016bs\u0173 ar mus apgauti. Tas, kuris stato ant \u0161io pagrindo, atsilaikys prie\u0161 visas pragaro j\u0117gas, kai visa \u017emogi\u0161koji proto menkyst\u0117, nukreipta prie\u0161 \u017dod\u012f, \u017dus Dievo akivaizdoje.<\/p>\n\n\n\n

   Tod\u0117l nusimetame mus slegiant\u012f jung\u0105. Vis d\u0117lto mes tikim\u0117s, kad jo imperatori\u0161koji didenyb\u0117 elgsis su mumis kaip pridera krik\u0161\u010dioniui, kuris myli Diev\u0105 labiau u\u017e visk\u0105, ir mes i\u0161rei\u0161kiame jam, taip pat ir jums, maloningieji ponai, savo meil\u0119 ir klusnum\u0105, nes tai ir yra m\u016bs\u0173 tiesiogin\u0117 bei teis\u0117ta pareiga”*.<\/p>\n\n\n\n

   Tai padar\u0117 seimui did\u017eiul\u012f \u012fsp\u016bd\u012f. Protestuojan\u010di\u0173j\u0173 narsa daugel\u012f apstulbino ir sujaudino. Ateitis atrod\u0117 jiems audringa ir tamsi. Rod\u0117s, kad nepavyks i\u0161vengti nesantaikos, vaid\u0173 ir kraujo praliejimo. Ta\u010diau reformatoriai, \u012fsitikin\u0119 savo reikalo teisumu ir remdamiesi \u012f Visagalio rank\u0105, buvo \u201etvirti ir dr\u0105s\u016bs”.<\/p>\n\n\n\n

   \u201e\u0160io garsaus protesto principai […] sudaro vis\u0105 protestantizmo esm\u0119. Sis protestas buvo nukreiptas prie\u0161 du piktnaud\u017eiavimus: pasaulietin\u0117s vald\u017eios ki\u0161im\u0105si \u012f tik\u0117jimo dalykus ir despoti\u0161k\u0105 ba\u017eny\u010dios vald\u017ei\u0105. Protestantizmas i\u0161kelia civilin\u0117s vald\u017eios nesiki\u0161imo \u012f s\u0105\u017ein\u0117s reikalus princip\u0105 ir Dievo \u017dod\u017eio autoritet\u0105 auk\u0161\u010diau matomos ba\u017eny\u010dios autoriteto. Nepripa\u017eindami pasaulietin\u0117s vald\u017eios Dievi\u0161kuose dalykuose, kartu su apa\u0161talais ir prana\u0161ais protestantai sako: ‘Dievo reikia klausyti labiau negu \u017emoni\u0173’62. Nepa\u017eemindami Karolio V kar\u016bnos, jie i\u0161kelia J\u0117zaus Kristaus kar\u016bn\u0105. Ta\u010diau protestantai eina toliau: jie remiasi principu, kad bet koks \u017emoni\u0173 mokymas turi b\u016bti priklausomas nuo negin\u010dijamo Dievo \u017dod\u017eio”*. Be to, protestantai parei\u0161k\u0117 savo teis\u0119 laisvai reik\u0161ti \u012fsitikinimus. Jie ne tik tik\u0117s Dievo \u017dod\u017eiu ir jam paklus, bet ir jo mokys. Jie taip pat paneig\u0117 kunigo ar pareig\u016bno teis\u0119 jiems kliudyti. \u0160p\u0117jerio protestas prie\u0161inosi religiniam nepakantumui ir i\u0161kilmingai skelb\u0117 vis\u0173 \u017dmoni\u0173 teis\u0119 garbinti Diev\u0105 pagal j\u0173 s\u0105\u017ein\u0117s bals\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [204-205]<\/strong>  Protestas buvo paskelbtas vie\u0161ai, jis liko t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 atmintyje, jis \u012fra\u0161ytas \u012f dangaus knygas, kur jokio \u017emogaus ranka jo nei\u0161trins. Visa protestanti\u0161koji Vokietija pri\u0117m\u0117 \u0160\u012f protest\u0105 kaip savo tik\u0117jimo i\u0161rai\u0161k\u0105. \u0160ioje deklaracijoje \u017emon\u0117s mat\u0117 naujesn\u0117s ir geresn\u0117s eros pa\u017ead\u0105. Vienas kunigaik\u0161tis \u0160p\u0117jerio protestantams pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – Tegu Visagalis, suteik\u0119s jums malon\u0119 kalb\u0117ti energingai, laisvai ir dr\u0105siai, padeda jums i\u0161laikyti t\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 tvirtum\u0105 iki am\u017einyb\u0117s dienos**.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 6.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   Jeigu reformatoriai, pasiek\u0119 tam tikr\u0105 s\u0117km\u0119, b\u016bt\u0173 prad\u0117j\u0119 taikstytis prie laiko ir aplinkybi\u0173, kad garantuot\u0173 sau pasaulio malon\u0119, jie b\u016bt\u0173 i\u0161dav\u0119 Diev\u0105 ir savo idealus, ir kartu su\u017elugd\u0119 vis\u0105 reikal\u0105. Sis kilni\u0173 reformatori\u0173 patyrimas moko ateinan\u010dius am\u017eius. \u0160\u0117tono b\u016bdai, kuriais jis kovoja su Dievu ir Jo \u017dod\u017eiu, nepasikeit\u0117; dabar, kaip ir XVI am\u017eiuje, jis ry\u017etingai siekia, kad \u017emon\u0117s savo gyvenime nesivadovaut\u0173 \u0160ventuoju Ra\u0161tu. M\u016bs\u0173 laikais taip pat labai nukrypstama nuo Ra\u0161to mokymo ir nuostat\u0173, tod\u0117l reik\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti prie did\u017eiojo protestant\u0173 principo: Biblija, ir tik Biblija yra vienintelis tik\u0117jimo ir pareigos matas. \u0160\u0117tonas t\u0119sia savo darb\u0105: \u012fvairiausiomis priemon\u0117mis stengiasi panaikinti religijos laisv\u0119. Antikrik\u0161\u010dioni\u0161ka vald\u017eia, kuri\u0105 atmet\u0117 protestantai \u0160p\u0117jeryje, dabar i\u0161 naujo stengiasi atkurti prarast\u0105 vir\u0161enyb\u0119, tod\u0117l \u0161iandien vienintel\u0117 reformos viltis – nenukrypstamai laikytis Dievo \u017dod\u017eio, kaip buvo parodyta kriti\u0161ku Reformacijai metu.’*.’<\/p>\n\n\n\n

 [205-206]<\/strong>  Kai protestantams i\u0161kilo pavojaus gr\u0117sm\u0117, Dievas i\u0161ties\u0117 Savo rank\u0105, kad apgint\u0173 i\u0161tikimuosius. Kaip tik tuo metu \u201e\u0160p\u0117jerio gatv\u0117mis skub\u0117jo Melanchtonas su savo draugu Simonu Grineu-su; jis ragino savo bendrakeleiv\u012f perplaukti \u012f kit\u0105 Reino krant\u0105. Sis buvo labai nustebintas tokio skubotumo. Melanchtonas paai\u0161kino:<\/p>\n\n\n\n

   -Prie man\u0119s pri\u0117jo senas, garbaus am\u017eiaus nepa\u017e\u012fstamas \u017emogus ir rimtai nusiteik\u0119s persp\u0117jo, kad Ferdinandas greit pasi\u0173s teis\u0117tvarkos pareig\u016bnus suimti Grineus\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   T\u0105 dien\u0105 Simonas Grineusas pasipiktino \u017eymaus katalik\u0173 daktaro Faberio pamokslu. Baigus jam kalb\u0117ti, Grineusas pri\u0117jo prie pamokslininko ir i\u0161rei\u0161k\u0117 savo pasipiktinim\u0105 tuo, kad \u0161is gyn\u0117 \u201ekai kuriuos bjaurius paklydimus”. \u201eFaberis nusl\u0117p\u0117 savo pykt\u012f, ta\u010diau tuoj po to nuvyko pas karali\u0173, i\u0161 kurio gavo leidim\u0105 suimti \u012fkyr\u0173j\u012f Heidelbergo profesori\u0173. Melanchtonas neabejojo, jog Dievas pasiunt\u0117 Savo angel\u0105, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173 jo bi\u010diul\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Melanchtonas nejud\u0117damas lauk\u0117 ant Reino kranto, kol up\u0117s vandenys atitver\u0117 Grineus\u0105 nuo persekiotoj\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   -Pagaliau! – su\u0161uko jis, pamat\u0119s savo draug\u0105 kitame up\u0117s krante. – Pagaliau jis i\u0161pl\u0117\u0161tas i\u0161 \u017eiauri\u0173 nag\u0173, kurie trok\u0161ta nekalto kraujo. – Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f namus, Melanchtonas su\u017einojo, kad, ie\u0161kodami Grineuso, pareig\u016bnai apvert\u0117 juos auk\u0161tyn kojom”*.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 6.<\/p>\n\n\n\n

   Reformacija tur\u0117jo b\u016bti i\u0161garsinta pasaulio galingiesiems. Karalius Ferdinandas atsisak\u0117 i\u0161klausyti kunigaik\u0161\u010dius protestantus, ta\u010diau jiems buvo suteikta galimyb\u0117 pateikti savo reikal\u0105, dalyvaujant imperatoriui ir susirinkus auk\u0161tiems dvasininkams ir valstyb\u0117s pareig\u016bnams. Nor\u0117damas padaryti gal\u0105 vaidams, kurie drumst\u0117 imperijos ramyb\u0119, kitais metais po \u0160p\u0117jerio protesto Karolis V su\u0161auk\u0117 seim\u0105 Augsburge ir parei\u0161k\u0117 nor\u0105 jam pats pirmininkauti. Ten buvo pakviesti ir protestant\u0173 vadai.<\/p>\n\n\n\n

  [206-207]<\/strong> Dideli pavojai gr\u0117s\u0117 Reformacijai, ta\u010diau jos \u0161alininkai patik\u0117jo savo reikal\u0105 Dievui ir i\u0161kilmingai pasi\u017ead\u0117jo likti i\u0161tikimi Evangelijai. Saksonijos kurfiursto artimieji ragino j\u012f nesirodyti seime. Jie sak\u0117, jog imperatorius sukviet\u0117 visus kunigaik\u0161\u010dius, kad \u012fviliot\u0173 juos \u012f sp\u0105stus, ir paklaus\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Ar nerizikinga nuvykti ir u\u017esidaryti apjuostame sienomis mieste su galingu prie\u0161u?<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau kiti kilmingieji parei\u0161k\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Tegu kunigaik\u0161\u010diai b\u016bna dr\u0105s\u016bs, ir Dievo reikalas bus i\u0161gelb\u0117tas.<\/p>\n\n\n\n

  -Dievas yra i\u0161tikimas ir jis neapleis m\u016bs\u0173, – pasak\u0117 Liuteris*.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 14. – Ch. 2.<\/p>\n\n\n\n

  Taigi kurfiurstas su palyda i\u0161vyko \u012f Augsburg\u0105. Visi \u017einojo, kokie pavojai jam gr\u0117s\u0117, tod\u0117l daugelis i\u0161lyd\u0117jo j\u012f li\u016bdnais veidais ir neramia \u0160irdimi. Ta\u010diau Liuteris, kuris lyd\u0117jo juos tik iki Koburgo, palaik\u0117 j\u0173 besilpstant\u012f tik\u0117jim\u0105, giedodamas \u0161ia proga sukurt\u0105 giesm\u0119 \u201eM\u016bs\u0173 Dievas yra stipri tvirtov\u0117”. Suskamb\u0117jusios melodijos garsai palengvino neramios nuojautos na\u0161t\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Kunigaik\u0161\u010diai protestantai nusprend\u0117 pateikti seimui savo po\u017ei\u016br\u012f ra\u0161ti\u0161kai, pagr\u012fsdami teiginius \u0160ventuoju Ra\u0161tu. Sis u\u017edavinys buvo pavestas Liuteriui, Melanchtonu! ir j\u0173 bendra\u017eygiams. \u0160\u012f i\u0161pa\u017einim\u0105 protestantai pri\u0117m\u0117 kaip savo tik\u0117jimo i\u0161rai\u0161k\u0105 ir susirinko pasira\u0161yti po \u0161iuo svarbiu dokumentu. Tai buvo i\u0161kilmingas ir atsakingas momentas. Reformatoriai siek\u0117 atsiriboti nuo politini\u0173 klausim\u0173. Jie suvok\u0117, kad Reformacijai neturi daryti \u012ftakos niekas, i\u0161skyrus Dievo \u017dod\u012f. Kai kunigaik\u0161\u010diai susirinko pasira\u0161yti tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einim\u0105, Melanchtonas \u012fsiterp\u0117 ir pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Tegu pasira\u0161o teologai ir ba\u017eny\u010dios tarnautojai; patausokime galing\u0173j\u0173 \u017eem\u0117je autoritet\u0105 kitiems dalykams.<\/p>\n\n\n\n

-Dievas nepritars jums, jeigu ne\u012feisite tai padaryti man!   – su\u0161uko Jonas Saksonietis. – A\u0161 esu pasiry\u017e\u0119s padaryti visk\u0105, ko reikalauja teisingumas, nesir\u016bpindamas d\u0117l savo kar\u016bnos. A\u0161 trok\u0161tu i\u0161pa\u017einti Vie\u0161pat\u012f. J\u0117zaus Kristaus kry\u017eius man brangesnis nei kurfiursto kar\u016bna ir mantija. – Tai pasak\u0119s, jis pasira\u0161\u0117. Pa\u0117m\u0119s plunksn\u0105, kitas kunigaik\u0161tis tar\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Jei mano Vie\u0161paties J\u0117zaus Kristaus garb\u0117 to reikalauja, a\u0161 esu pasiruo\u0161\u0119s […J atsisakyti savo turto ir paaukoti gyvyb\u0119. A\u0161 geriau atsisakysiu vald\u017eios ir kunigaik\u0161tyst\u0117s, paliksiu savo t\u0117v\u0173<\/p>\n\n\n\n

\u017eem\u0119 su lazda rankoje negu pripa\u017einsiu mokym\u0105, kuris neatitinka \u0161io i\u0161pa\u017einimo princip\u0173*. – Toks buvo \u0161i\u0173 Dievo \u017emoni\u0173 tik\u0117jimas ir dr\u0105sa.<\/p>\n\n\n\n

  [207-208]<\/strong> At\u0117jo metas pasirodyti imperatoriui. S\u0117d\u0117damas soste, apsuptas kurfiurst\u0173 ir kunigaik\u0161\u010di\u0173, Karolis suteik\u0117 protestantams reformatoriams audiencij\u0105. Jam buvo perskaityti j\u0173 tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo nuostatai. \u0160iame didingame susirinkime buvo ai\u0161kiai i\u0161d\u0117stytos Evangelijos tiesos ir nurodyti Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios paklydimai. Ta diena buvo paskelbta \u201edid\u017eiausia Reformacijos diena ir viena \u0161lovingiausi\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117s ir \u017emonijos istorijoje”**.<\/p>\n\n\n\n

   Tik keli metai pra\u0117jo nuo to laiko, kai Vitenbergo vienuolis vienas stov\u0117jo prie\u0161 nacionalin\u0119 taryb\u0105 Vormse. Dabar vietoj jo stov\u0117jo kilmingiausi ir galingiausi imperijos kunigaik\u0161\u010diai. Martynui Liuteriui buvo u\u017edrausta pasirodyti Augsburge, ta\u010diau jis dalyvavo ten savo \u017eod\u017eiais ir maldomis. Jis ra\u0161\u0117; \u201eA\u0160 be galo d\u017eiaugiuosi, kad i\u0161gyvenau iki \u0161ios valandos, kai Krist\u0173 vie\u0161ai i\u0161auk\u0161tino tokie \u017eym\u016bs i\u0161pa\u017ein\u0117jai ir tokiame didingame susirinkime”***. Taip i\u0161sipild\u0117 \u0160ventojo Ra\u0161to \u017eod\u017eiai: Kalb\u0117siu apie Tavo \u012fsakus ir nesig\u0117dinsiu karali\u0173 akivaizdoje (Psalmi\u0173 119, 46).<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 14. – Ch. 6.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

*** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   Apa\u0161talo Pauliaus laikais Evangelija, d\u0117l kurios jis buvo \u012fkalintas, taip pat buvo paskelbta karaliams ir kilmingiesiems. Istorija pasikartojo: tai, k\u0105 imperatorius u\u017edraud\u0117 skelbti i\u0161 sakykl\u0173, buvo paskelbta r\u016bmuose; tai, k\u0105 daugelis laik\u0117 netinkamu klausytis net tarnams, i\u0161girdo \u0161eimininkai ir imperijos valdovai. Kar\u016bnuoti ir tituluoti asmenys buvo klausytojai, kar\u016bnuoti kunigaik\u0161\u010diai – pamokslininkai, o pamokslas buvo skirtas didingai Dievo tiesai. \u201eNuo apa\u0161tal\u0173 laik\u0173, \u2014 teigia vienas ra\u0161ytojas, – nebuvo nieko didingesnio, nebuvo skelbiama kilnesnio tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo”*.<\/p>\n\n\n\n

   – Mes negalime paneigti, kad viskas, k\u0105 pasak\u0117 liuteronai, yra tiesa, – parei\u0161k\u0117 vienas vyskupas popie\u017eininkas.<\/p>\n\n\n\n

   – Ar galite argumentuotai paneigti kurfiursto ir jo \u0161alinink\u0173 i\u0161pa\u017einim\u0105? – ka\u017ekas paklaus\u0117 dr. Eko.<\/p>\n\n\n\n

   – Apa\u0161tal\u0173 ir prana\u0161\u0173 ra\u0161tais \u2014 ne, – buvo atsakyta, – ta\u010diau t\u0117v\u0173 ir ba\u017eny\u010dios mokymu – taip!<\/p>\n\n\n\n

   – A\u0161 suprantu, – atsiliep\u0117 u\u017edav\u0119s klausim\u0105. – Anot j\u016bs\u0173, liuteronai remiasi \u0160ventuoju Ra\u0161tu, o mes – ne**.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 14. – Ch. 7.<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik. – Bk. 14. – Ch. 8.<\/p>\n\n\n\n

  [208]<\/strong> Kai kurie Vokietijos kunigaik\u0161\u010diai ten pat pri\u0117m\u0117 reformuot\u0105 tik\u0117jim\u0105. Pats imperatorius paskelb\u0117, kad Protestant\u0173 i\u0161pa\u017einimas yra gryna tiesa. I\u0161pa\u017einimo nuostatai buvo i\u0161versti \u012f daugel\u012f kalb\u0173 ir pasklido po vis\u0105 Europ\u0105, o milijonai v\u0117lesni\u0173 kart\u0173 \u017emoni\u0173 pripa\u017eino juos kaip savo tik\u0117jimo pamat\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161tikimi Dievo tarnai nedirbo pavieniui. Kai kunigaik\u0161tyst\u0117s, vald\u017eios, tamsybi\u0173 pasaulio valdovai ir dvasin\u0117s blogio j\u0117gos dangaus auk\u0161tumose susijung\u0117 bendrai kovai su jais, Vie\u0161pats nepaliko Savo vaik\u0173 nelaim\u0117je. Jeigu j\u0173 akys b\u016bt\u0173 gal\u0117jusios matyti, jie kaip ir senov\u0117s prana\u0161as b\u016bt\u0173 i\u0161vyd\u0119 ai\u0161k\u0173 Dievi\u0161kojo artumo ir pagalbos \u012frodymus. Kai prana\u0161o Eliziejo tarnas i\u0161sigand\u0119s parod\u0117 savo \u0160eimininkui prie\u0161\u0173 kariuomen\u0119, supusi\u0105 juos ir atkirtusi\u0105 bet koki\u0105 galimyb\u0119 pasprukti, prana\u0161as meld\u0117si: \u201eO VIE\u0160PATIE, atmerk jam akis, kad pamatyt\u0173!” (2 Karali\u0173 6, 17) Ir tarnas pamat\u0117: \u0161tai kalvos buvo pilnos ugnini\u0173 \u017eirg\u0173 ir ve\u017eim\u0173 \u2013 dangaus kariuomen\u0117, i\u0161sirikiavusi apginti Dievo \u017emog\u0173. Pana\u0161iai angelai saugojo ir reformatorius.<\/p>\n\n\n\n

  [208-209]<\/strong> Martynas Liuteris tvirtai gyn\u0117 princip\u0105, kuris skelb\u0117, kad ginant Reformacij\u0105 nereik\u0117t\u0173 kreiptis pagalbos nei \u012f civilin\u0119 vald\u017ei\u0105, nei griebtis ginkl\u0173. Jis d\u017eiaug\u0117si, kad Vokietijos kunigaik\u0161\u010diai pri\u0117m\u0117 Evangelij\u0105, ta\u010diau kai jie pasi\u016bl\u0117 sudaryti karin\u0119 s\u0105jung\u0105, pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – Evangelijos mokym\u0105 turi ginti tik Dievas. […] Juo ma\u017eiau \u017emon\u0117s ki\u0161is \u012f \u0161\u012f reikal\u0105, juo labiau bus matoma Dievo pagalba. Visas pasi\u016blytas politines priemones, mano manymu, galima priskirti niekingai baimei ir nuod\u0117mingam nepasitik\u0117jimui*.<\/p>\n\n\n\n

   Kai galingi prie\u0161ai susivienijo kovai su reformuotu tik\u0117jimu ir atrod\u0117, kad t\u016bkstan\u010diai kard\u0173 apnuoginami prie\u0161 j\u012f, Liuteris ra\u0161\u0117: \u201e\u0160\u0117tonas rodo savo \u012fnir\u0161\u012f, o nedori popie\u017eiai ruo\u0161ia s\u0105mokslus ir grasina mums karu. Raginkite \u017emones tik\u0117jimu ir maldomis narsiai kovoti Dievo sosto akivaizdoje, kad m\u016bs\u0173 prie\u0161ai, \u012fveikti Dievo Dvasios, b\u016bt\u0173 priversti sudaryti taik\u0105. M\u016bs\u0173 pagrindin\u0117 reikm\u0117, m\u016bs\u0173 pagrindinis darbas yra malda; tegu \u017emon\u0117s \u017eino, kad dabar prie\u0161 juos nukreiptas kardo smaigalys ir \u0161\u0117tono pyktis, tod\u0117l tesimeld\u017eia”**.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – London: Walther, 1840. – Bk. 10. -Ch. 14.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   V\u0117liau, dar kart\u0105 prisimin\u0119s kunigaik\u0161\u010di\u0173 protestant\u0173 pasi\u016blyt\u0105 gynybos s\u0105jung\u0105, Liuteris teig\u0117, kad vienintelis \u0161ios kovos ginklas tur\u0117t\u0173 b\u016bti Dvasios kalavijas. Jis ra\u0161\u0117 Saksonijos kurfiurstui: \u201ePaklusdami s\u0105\u017ein\u0117s balsui, mes negalime pritarti pasi\u016blytai s\u0105jungai. Mes geriau \u0161imt\u0105 kart\u0173 mirsime negu matysime, kad d\u0117l Evangelijos reikalo bus pralietas nors la\u0161as kraujo. M\u016bs\u0173 dalia – b\u016bti vedamais pjauti \u0117ry\u010diais. Reikia ne\u0161ti Kristaus kry\u017ei\u0173. Tegu j\u016bs\u0173 auk\u0161tyb\u0117 nesibaimina. Savo maldomis mes padarysime daugiau nei m\u016bs\u0173 prie\u0161ai pagyromis. Tegu j\u016bs\u0173 rankos nesusitepa broli\u0173 krauju. Jeigu imperatorius pareikalaus, kad mes stotume prie\u0161 teism\u0105, esame pasiruo\u0161\u0119 atvykti. J\u016bs negalite apginti m\u016bs\u0173 tik\u0117jimo: kiekvienas turi b\u016bti pasiruo\u0161\u0119s u\u017e tik\u0117jim\u0105 rizikuoti ir atiduoti gyvyb\u0119”*.<\/p>\n\n\n\n

  [209-210]<\/strong> I\u0161 slaptos maldos vietos kilo j\u0117ga, kuri sukr\u0117t\u0117 pasaul\u012f Did\u017ei\u0105ja Reformacija. Ten su \u0160venta ramybe Vie\u0161paties tarnai stov\u0117jo ant Jo pa\u017ead\u0173 uolos. Kovos Augsburge metu Liuteris, \u201enepraleisdavo n\u0117 dienos, nepasiekdamas nors trij\u0173 valand\u0173 maldai, ir tai buvo valandos, palankiausios u\u017esi\u0117mimams”. I\u0161 jo atskiro kambar\u0117lio gird\u0117josi, kaip jis i\u0161lieja savo siel\u0105 Dievui \u017eod\u017eiais, \u201ekupinais \u0161ventos pagarbos, \u0161ventos baim\u0117s ir vilties. Jis kreip\u0117si \u012f Diev\u0105 lyg kalb\u0117t\u0173si su draugu”.<\/p>\n\n\n\n

   – A\u0161 \u017einau, kad Tu esi m\u016bs\u0173 T\u0117vas ir m\u016bs\u0173 Dievas, – meld\u0117si jis, \u2014 ir kad Tu i\u0161sklaidysi Savo vaik\u0173 persekiotojus, nes Tu esi su mumis, kai gresia pavojus. Sis reikalas yra Tavo, ir tik Tavo valios d\u0117ka mes jo \u0117m\u0117m\u0117s. Tuomet apsaugok mus, o T\u0117ve!**<\/p>\n\n\n\n

   Melanchtonui, kuris buvo prisl\u0117gtas r\u016bpes\u010di\u0173 ir baim\u0117s na\u0161tos, jis ra\u0161\u0117: \u201eMalon\u0117 ir ramyb\u0117 yra Kristuje, a\u0161 sakau Kristuje, o ne pasaulyje. Amen. A\u0160 baisiausiai neapken\u010diu to per didelio nerimo, kuris \u017eudo tave. Jei \u0160is reikalas neteisingas, palikime j\u012f; jei reikalas teisingas, kod\u0117l mes tur\u0117tume atmesti pa\u017eadus To, Kuris liepia mums miegoti be baim\u0117s? […] Kristus u\u017ebaigs tiesos ir teisingumo darb\u0105. Jis gyvena, Jis valdo; tai kod\u0117l mes tur\u0117tume bijoti?”***<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. -Bk. 14.-Ch. 1.<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik.-Bk. 14.-Ch. 6.<\/p>\n\n\n\n

*** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   Dievas i\u0161girdo Savo tarn\u0173 d\u016bsavimus. Jis suteik\u0117 kunigaik\u0161\u010diams ir dvasininkams malon\u0119 bei dr\u0105s\u0105 ginti ties\u0105 prie\u0161 tamsybi\u0173-pasaulio valdovus. Vie\u0161pats pasak\u0117: \u201e\u0160tai A\u0161 dedu Sione rinktin\u012f akmen\u012f, brang\u0173 kertin\u012f akmen\u012f; kas tiki J\u012f, nebus sug\u0117dintas” (1 Petro 2, 6). Reformatoriai protestantai stat\u0117 ant Kristaus, ir pragaro vartai negal\u0117jo j\u0173 nugal\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n


<\/strong><\/p>\n\n\n\n

12. REFORMACIJA PRANC\u016aZIJOJE<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [211-212]<\/strong> Kai buvo pareik\u0161tas protestas \u0160p\u0117jeryje ir paskelbtas Augsburgo i\u0161pa\u017einimas, pa\u017eenklin\u0119s Reformacijos triumf\u0105 Vokietijoje, slinko kovos ir tamsos metai. Protestantizmui, susilpn\u0117jus d\u0117l jo \u0160alinink\u0173 skilimo ir galing\u0173 prie\u0161\u0173 puolim\u0173, atrod\u0117, buvo lemta visi\u0161kai su\u017elugti. T\u016bkstan\u010diai patvirtino savo liudijim\u0105 krauju. Kilo pilietinis karas; protestant\u0173 reikal\u0105 i\u0161dav\u0117 vienas i\u0161 vadov\u0173; kilmingiausi kunigaik\u0161\u010diai protestantai pateko \u012f imperatoriaus rankas ir kaip belaisviai buvo ve\u017eiojami i\u0160 miesto \u012f miest\u0105. Ta\u010diau tariamosios pergal\u0117s metu imperatorius patyr\u0117 pralaim\u0117jim\u0105. Jis pamat\u0117, kad auka i\u0161slydo jam i\u0160 rank\u0173 ir pagaliau buvo priverstas parodyti pakantum\u0105 mokslui, kur\u012f jis vis\u0105 gyvenim\u0105 steng\u0117si sunaikinti. Nor\u0117damas i\u0161rauti erezij\u0105, jis rizikavo savo karalyste, turtais ir gyvybe. Dabar imperatorius pamat\u0117, kad jo armijos sutriu\u0161kintos kruvinose kautyn\u0117se, jo turtai i\u0161eikvoti, daugeliui jo vald\u0173 gresia mai\u0161tai, o tik\u0117jimas, kur\u012f jis berg\u017ed\u017eiai steng\u0117si u\u017egniau\u017eti, visur spar\u010diai plinta. Karolis V kovojo su Visagalio galybe. Dievas pasak\u0117: \u201eTeb\u016bna \u0161viesa!” Ta\u010diau imperatorius visomis j\u0117gomis siek\u0117 i\u0161laikyti tams\u0105. Jo planai su\u017elugo, ir, prie\u0161 laik\u0105 susen\u0119s, i\u0161sekintas ilgos kovos, jis atsisak\u0117 sosto ir pasitrauk\u0117 \u012f vienuolyn\u010563.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160veicarijoje kaip ir Vokietijoje Reformacijai at\u0117jo sunkios dienos. Nors dauguma kanton\u0173 pripa\u017eino reformuot\u0105 tik\u0117jim\u0105, kiti u\u017esispyr\u0119 laik\u0117si Romos tik\u0117jimo. Persekiojimas t\u0173, kurie tro\u0161ko tiesos, galiausiai suk\u0117l\u0117 pilietin\u012f kar\u0105. Cvinglis ir daugelis jo \u0161alinink\u0173 krito kruvinose Kapelio kautyn\u0117se. Paveiktas \u0161i\u0173 baisi\u0173 nelaimi\u0173, greitai po to mir\u0117 Ekolampadijas. Roma triumfavo ir daugelyje kra\u0161t\u0173 atgavo beveik visk\u0105, k\u0105 buvo praradusi. Ta\u010diau Tas, Kurio sumanymai siekia am\u017einyb\u0117s dienas, neapleido Savo reikalo ir nepaliko Savo vaik\u0173 likimo valiai. Jo ranka i\u0161gelb\u0117jo juos. Jis pa\u017eadino kovotojus kitose \u0161alyse, kurie toliau vykd\u0117 Reformacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [212-213]<\/strong>  Dar nenuskamb\u0117jus Martyno Liuterio kaip reformatoriaus balsui, Pranc\u016bzijoje prad\u0117jo au\u0161ti. Vienas pirm\u0173j\u0173, kur\u012f pasiek\u0117 \u0160viesa, buvo Lefevras, labai apsi\u0161viet\u0119s Pary\u017eiaus universiteto profesorius, nuo\u0161irdus ir kar\u0161tas popie\u017eininkas. Tyrin\u0117damas senovin\u0119 literat\u016br\u0105, jis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f Biblij\u0105, ir prad\u0117jo ai\u0161kinti j\u0105 savo studentams.<\/p>\n\n\n\n

   Lefevras buvo uolus \u0161vent\u0173j\u0173 garbintojas; jis nor\u0117jo parengti \u0161vent\u0173j\u0173 ir kankini\u0173 istorij\u0105 pagal ba\u017eny\u010dios padavim\u0105. Sis darbas reikalavo daug laiko ir j\u0117g\u0173, ta\u010diau profesorius jau buvo daug nuveik\u0119s, kai, manydamas, kad \u0161iam darbui gali pasitarnauti Biblija, prad\u0117jo j\u0105 nuodugniai tyrin\u0117ti. Jis i\u0160 tikr\u0173j\u0173 rado \u0161ventuosius, ta\u010diau ne tokius, kokius juos apib\u016bdindavo ba\u017enytinis kalendorius. Dievi\u0161kosios \u0161viesos srautas ap\u0161viet\u0117 jo prot\u0105. Nusteb\u0119s ir pasipiktin\u0119s, jis atsisak\u0117 ankstesnio tikslo ir nusprend\u0117 tyrin\u0117ti Dievo \u017dod\u012f. Netrukus jis prad\u0117jo skelbti ten rastas brangi\u0105sias tiesas.<\/p>\n\n\n\n

   1512 m., dar iki Liuterio ar Cvinglio Reformacijos darb\u0173, Lefevras ra\u0161\u0117: \u201eDievas nuteisina mus tik\u0117jimu; tik teisumas, kur\u012f mes gauname i\u0160 Jo malon\u0117s, atveria am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105”*. Svarstydamas apie atpirkimo paslapt\u012f, jis su\u0161uko: \u201eNenusakoma pasikeitimo didyb\u0117: Nenuod\u0117mingasis \u2014 pasmerktas, o kaltieji – nuteisinami; prakeikimai krinta ant Palaimintojo, o prakeiktasis yra laiminamas; Gyvasis mir\u0161ta, o mirusieji gyvena, \u0160loving\u0105j\u012f apgaubia tamsa, o nei\u0161manantys ir sug\u0117dinti apsiau\u010diami \u0161love”**.<\/p>\n\n\n\n

* WylkJ. A. The History of Protestantism. – Bk. 13. – Ch. 1.<\/p>\n\n\n\n

** Merle d’Aubigne J. H. History of the Reformation of the Sixteenth Century. – London: Walther, 1840. – Bk. 12. – Ch. 2.<\/p>\n\n\n\n

   Ai\u0161kindamas, kad \u0161lov\u0117 u\u017e i\u0161gelb\u0117jim\u0105 priklauso tik Dievui, jis taip pat skelb\u0117, jog \u017emogaus pareiga – paklusti. \u201eJei tu priklausai Kristaus ba\u017eny\u010diai, \u2014 sak\u0117 jis, \u2014 tu esi Jo k\u016bno dalis; o jei tu esi Jo k\u016bno dalis, tuomet tu turi Dievi\u0161kosios prigimties pilnatv\u0119. […] Jeigu \u017emon\u0117s gal\u0117t\u0173 suprasti \u0161i\u0105 privilegij\u0105! Kaip tyrai, skais\u010diai ir \u0161ventai jie gyvent\u0173, kaip paniekinan\u010diai jie nusisukt\u0173 nuo \u0161io pasaulio \u0160lov\u0117s, kuri yra niekas, palyginti su vidine \u0160love, ta \u0161love, kurios negali matyti akys”*.<\/p>\n\n\n\n

  [213-214]<\/strong> Tarp Lefevro student\u0173 buvo keletas, kurie su did\u017eiausiu susidom\u0117jimu klaus\u0117si jo \u017eod\u017ei\u0173 ir kurie po to, kai j\u0173 mokytojo balsas nutilo, t\u0119s\u0117 jo prad\u0117t\u0105 darb\u0105 – skelb\u0117 ties\u0105. Vienas j\u0173 buvo Gijomas Farelis. Pamald\u017ei\u0173 t\u0117v\u0173 s\u016bnus, i\u0161mokytas aklai priimti visus ba\u017eny\u010dios mokymus, jis, kaip it apa\u0161talas Paulius, apie save gal\u0117jo pasakyti: \u201e[…] a\u0161 kaip fariziejus gyvenau, laikydamasis grie\u017e\u010diausios m\u016bs\u0173 tik\u0117jimo krypties” (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 26, 5). Kaip uolus popie\u017eininkas, jis tro\u0161ko sunaikinti visus, kurie tik dr\u012fst\u0173 pasiprie\u0161inti ba\u017eny\u010diai. \u201eA\u0161 grie\u017eiau dantimis kaip \u012fsiut\u0119s vilkas, kai i\u0161girsdavau k\u0105 nors kalbant\u012f prie\u0161 popie\u017ei\u0173”, \u2014 prisimindavo jis v\u0117liau**. Jis nepailso garbinti \u0161vent\u0173j\u0173, kartu su Lefevru apeidavo Pary\u017eiaus ba\u017eny\u010dias, besimelsdamas prie altori\u0173 ir puo\u0161damas dovanomis relikvijoms. Ta\u010diau tai neteik\u0117 sielai ramyb\u0117s. Nuod\u0117m\u0117s suvokimas neapleisdavo netgi tada, kai jis atlikdavo skirt\u0105 ba\u017enytin\u0119 atgail\u0105. Kaip balso i\u0160 dangaus jis klaus\u0117si reformatoriaus \u017eod\u017ei\u0173: \u201eI\u0161gelb\u0117jimas yra malon\u0117. Nekaltasis yra pasmerktas, o nusikalt\u0117lis \u2014 nuteisintas. Tik Kristaus kry\u017eius atidaro dangaus ir u\u017edaro pragaro vartus”***.<\/p>\n\n\n\n

   Gijomas Farelis d\u017eiaugsmingai pri\u0117m\u0117 ties\u0105. Atsivert\u0119s kaip Saulius, jis nusigr\u0119\u017e\u0117 nuo tradicijos vergijos ir gavo Dievo vaik\u0173 laisv\u0119. \u201eVietoj kraugeri\u0161kos pl\u0117\u0161raus vilko \u0161irdies, jis \u012fgijo romi\u0105 \u0161velnaus ir nekalto avin\u0117lio \u0161ird\u012f, jis visi\u0161kai pasitrauk\u0117 nuo popie\u017eiaus ir atsidav\u0117 J\u0117zui Kristui”****.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne. Min. veik. – London: Walther1 1840. – Bk. 12. -Ch. 2.<\/p>\n\n\n\n

** Wylie. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 2.<\/p>\n\n\n\n

*** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

**** Merk d’Aubigne. Min. veik. – Bk. 12. – Ch. 3.<\/p>\n\n\n\n

  Lefevras ir toliau skleid\u0117 tiesos \u0160vies\u0105 studentams, tuo tarpu Farelis, prad\u0117j\u0119s tarnauti Kristui taip kar\u0161tai, kaip kadaise tarnavo popie\u017eiui, skelb\u0117 ties\u0105 visuomenei. Ba\u017eny\u010dios hierarchas, Mo miesto vyskupas64 taip pat prisijung\u0117 prie j\u0173. Skelbti Evangelij\u0105 pad\u0117jo ir kiti mokytojai, i\u0161siskiriantys savo sugeb\u0117jimais ir erudicija. Jie susilauk\u0117 daug paramos i\u0160 vis\u0173 socialini\u0173 sluoksni\u0173 – j\u0173 \u0161alininkai buvo ne tik amatininkai ir valstie\u010diai, bet ir kar\u016bnuoti asmenys. Tuo metu valdan\u010diojo monarcho Pranci\u0161kaus I sesuo taip pat pri\u0117m\u0117 reformuot\u0105 tik\u0117jim\u0105. Pats karalius ir jo motina kur\u012f laik\u0105 \u017ei\u016br\u0117jo j j\u012f palankiai, tod\u0117l reformatoriai viltingai lauk\u0117 to laiko, kai visa Pranc\u016bzija pripa\u017eins Evangelij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [214-215]<\/strong>  Ta\u010diau j\u0173 viltims nebuvo lemta i\u0161sipildyti. Kristaus mokini\u0173 lauk\u0117 i\u0161bandymai ir persekiojimai, bet tai gailestingai buvo nusl\u0117pta nuo j\u0173 aid\u0173. I\u0161 prad\u017ei\u0173 vyravo ramyb\u0117, kad jie gal\u0117t\u0173 \u012fgauti j\u0117g\u0173 prie\u0161 audr\u0105. Reformacija s\u0117kmingai plito. Mo vyskupas uoliai dirbo savo vyskupijoje, mokydamas ir dvasininkus, ir paprastus \u017emones. Nemok\u0161i\u0161ki ir nedori kunigai buvo atleisti ir, kiek \u012fmanoma, pakeisti mokytais ir pamald\u017eiais. Vyskupas labai tro\u0161ko, kad jo \u017emon\u0117s patys susipa\u017eint\u0173 su Dievo \u017dod\u017eiu, ir jo tro\u0161kimas netrukus i\u0161sipild\u0117. Lefevras pasiry\u017eo i\u0161versti Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105, ir tuo pat metu, kai Liuterio voki\u0161kasis \u0160ventasis Ra\u0161tas i\u0161\u0117jo Vitenberge, prac\u016bzi\u0161kasis Naujasis Testamentas buvo i\u0161leistas Mo. Vyskupas negail\u0117jo j\u0117g\u0173 ir l\u0117\u0161\u0173, kad i\u0161platint\u0173 j\u012f savo parapijose, tod\u0117l \u0160ventasis Ra\u0161tas greitai pasiek\u0117 \u017emones.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip mir\u0161tantys i\u0160 tro\u0161kulio keliautojai d\u017eiaugsmingai puola prie gaivinan\u010dio vandens \u0161altinio, taip \u0161ios sielos sutiko Dangaus \u017eini\u0105. Valstie\u010diai, dirbdami laukuose, o amatininkai savo dirbtuv\u0117se, praskaidrindavo kasdien\u012f darb\u0105, kalb\u0117damiesi apie brangias \u0160ventojo Ra\u0161to tiesas. Vakarais, u\u017euot \u0117j\u0119 \u012f vynines, jie susirinkdavo vieni kit\u0173 namuose, skaitydavo Dievo \u017dod\u012f ir kartu melsdavosi bei \u0161lovindavo Diev\u0105. \u0160ios bendruomen\u0117s greitai pasikeit\u0117. Neturting\u0173, nemokyt\u0173 ir sunkiai dirban\u010di\u0173 valstie\u010di\u0173 gyvenim\u0105 paveik\u0117 taurinanti Dievo malon\u0117s j\u0117ga. Nusi\u017eemin\u0119, mylintys ir dori jie buvo gyvi liudytojai to, k\u0105 Evangelija gali padaryti tiems, kurie j\u0105 nuo\u0161ird\u017eiai priima.<\/p>\n\n\n\n

 [215-216]<\/strong>  \u0160viesa, \u012fsi\u017eiebusi Mo mieste, pasklido toli. Kiekvien\u0105 dien\u0105 did\u0117jo atsivertusi\u0173j\u0173 skai\u010dius. Ba\u017eny\u010dios hierarchijos pykt\u012f kur\u012f laik\u0105 sulaik\u0117 karalius, kuris niekino ribot\u0105 vienuoli\u0173 fanati\u0161kum\u0105, ta\u010diau popie\u017eininkai galiausiai nugal\u0117jo. V\u0117l \u012fsiliepsnojo lau\u017eai. Mo vyskupas, priverstas pasirinkti lau\u017e\u0105 arba i\u0161si\u017ead\u0117ti, pasirinko lengvesn\u012f keli\u0105, ta\u010diau, nepaisydamos savo vado kritimo, jo avel\u0117s liko tvirtos. Daugelis paliudijo savo i\u0161tikimyb\u0119 tiesai mirtimi lau\u017eo liepsnose. \u0160i\u0173 paprast\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 dr\u0105sa ir atsidavimas mirties valand\u0105 bylojo t\u016bkstan\u010diams garsiau, nei j\u0173 \u017eod\u017eiai ramyb\u0117s dienomis.<\/p>\n\n\n\n

   Ne tik paprastieji ir neturtingieji kent\u0117dami bei niekinami narsiai liudijo Krist\u0173. Prabangiose pili\u0173 ir r\u016bm\u0173 men\u0117se buvo diding\u0173 siel\u0173, kurios ties\u0105 vertino labiau u\u017e turt\u0105, pad\u0117t\u012f ar net gyvyb\u0119. Riterio ginkluot\u0117 sl\u0117p\u0117 kilnesn\u0119 ir tvirtesn\u0119 dvasi\u0105 nei vyskupo mantija ar mitra. Luji de Berkenas buvo auk\u0161tos kilm\u0117s. Narsus ir mandagus riteris god\u017eiai siek\u0117 \u017eini\u0173, buvo eleganti\u0161k\u0173 manier\u0173 ir nepriekai\u0161tingo elgesio. \u201eJis buvo, \u2014 sako vienas ra\u0161ytojas, – kar\u0161tas popie\u017eijos \u0160alininkas, uoliai lank\u0117 mi\u0161ias ir noriai klaus\u0117si pamoksl\u0173; […] visas jo dorybes vainikavo ypatingas pasibjaur\u0117jimas liuteronybe”. Ta\u010diau kaip ir daugelis kit\u0173, kuriuos Apvaizda nukreip\u0117 \u012f Biblij\u0105, jis nustebo rad\u0119s joje \u201ene Romos, o Martyno Liuterio mokym\u0105”*. Taigi jis visi\u0161kai atsidav\u0117 Evangelijos skelbimui.<\/p>\n\n\n\n

 [216-217]  <\/strong>Berkenas buvo \u201elabiausiai apsi\u0161viet\u0119s Pranc\u016bzijos kilmingasis”, gabus, i\u0161kalbingas, dr\u0105sus, uolus ir \u012ftakingas \u017emogus karaliaus r\u016bmuose – jis buvo karaliaus numyl\u0117tinis; visa tai daugel\u012f skatino laikyti j\u012f ver\u010diausiu \u0161alies reformatoriumi. Beza sak\u0117: \u201eBerkenas b\u016bt\u0173 tap\u0119s antruoju Liuteriu, jeigu Pranci\u0161kaus I asmenyb\u0117je jis b\u016bt\u0173 rad\u0119s antr\u0105j\u012f Saksonijos kurfiurst\u0105”. \u201eJis blogesnis u\u017e Liuter\u012f,” \u2014 \u0161auk\u0117 popie\u017eininkai**. Ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 Pranc\u016bzijos katalikai bijojo jo labiau nei Liuterio. Jie pasodino Berken\u0105 \u012f kal\u0117jim\u0105 kaip eretik\u0105, ta\u010diau karalius i\u0161laisvino j\u012f. Kova t\u0119s\u0117si kelet\u0105 met\u0173. Pranci\u0161kus I, svyruodamas tarp Romos ir Reformacijos, pakaitomis toleravo ir var\u017e\u0117 pikt\u0105 vienuoli\u0173 kar\u0161tum\u0105. Popie\u017eininkai buvo tris kartus \u012fkalin\u0119 Berken\u0105, ir kiekvien\u0105 kart\u0105 karalius i\u0161laisvindavo j\u012f. \u017dav\u0117damasis \u0161io \u017emogaus genialumu ir kilnumu, karalius atsisak\u0117 paaukoti j\u012f ba\u017eny\u010dios hierarchijos pyk\u010diui.<\/p>\n\n\n\n

* Wylie. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 9-<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   Berkenas buvo \u012fsp\u0117tas d\u0117l pavojaus, gresian\u010dio jam Pranc\u016bzijoje, ir raginamas pasekti pavyzd\u017eiu t\u0173, kurie saugiai gyveno savanori\u0161koje tremtyje. Bailus ir prisitaik\u0117li\u0161kas Erazmas, kuriam, nepaisant viso erudicijos \u017eavumo, tr\u016bko moralin\u0117s didyb\u0117s, kuri skatina \u017emones paaukoti gyvyb\u0119 ir garb\u0119 u\u017e ties\u0105, ra\u0161\u0117 Berkenui: \u201ePapra\u0161yk, kad tave pasi\u0173st\u0173 ambasadoriumi \u012f kuri\u0105 nors \u0161al\u012f arba i\u0161vyk \u012f kelion\u0119 po Vokietij\u0105. Tu pa\u017e\u012fsti Bed\u0105 ir kitus jo bendra\u017eygius. Jis yra daugiagalv\u0117 pabaisa, svaidanti nuodus \u012f visas puses. Tavo prie\u0161\u0173 – legionai. Jei tavo dalia b\u016bt\u0173 geresn\u0117 nei J\u0117zaus Kristaus, net ir tuomet jie nepalikt\u0173 tav\u0119s, kol nesunaikint\u0173 pa\u010diais \u017eemiausiais b\u016bdais. Per daug nepasitik\u0117k karaliaus globa. Bet kuriuo atveju nekompromituok man\u0119s teologams”*.<\/p>\n\n\n\n

* Wylie. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 9.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau, did\u0117jant pavojui, Berkeno u\u017esidegimas tik sustipr\u0117jo. Negalvodamas pasielgti taip, kaip patar\u0117 Erazmas, jis nusprend\u0117 veikti dar dr\u0105siau. Jis ne tik gins ties\u0105, bet ir demaskuos paklydimus. Kaltinim\u0105 erezija, kur\u012f Romos katalikai steng\u0117si jam primesti, jis nukreips \u012f juos pa\u010dius. Labiausiai nesutaikomi ir pik\u010diausi jo oponentai buvo Pary\u017eiaus universiteto, kuris buvo auk\u0161\u010diausias dvasinis autoritetas mieste ir \u0161alyje, teologijos fakulteto mokslininkai ir vienuoliai. I\u0161 j\u0173 veikal\u0173 Berkenas i\u0161ra\u0161\u0117 dvylika prie\u0161taravim\u0173, kuriuos vie\u0161ai paskelb\u0117 kaip \u201eprie\u0161taraujan\u010dius Biblijai ir ereti\u0161kus” ir kreip\u0117si \u012f karali\u0173 b\u016bti \u0161io gin\u010do teis\u0117ju.<\/p>\n\n\n\n

   Karalius, nor\u0117damas parodyti prie\u0161inink\u0173 \u012ftaigum\u0105 ir i\u0161mint\u012f, d\u017eiaug\u0117si galimybe pa\u017eeminti i\u0161puikusi\u0173 vienuoli\u0173 i\u0161didum\u0105. Jis liep\u0117, kad Romos katalikai gint\u0173 savo reikal\u0105 remdamiesi Biblija. Jie gerai \u017einojo, kad \u0161is ginklas neatne\u0161 jiems s\u0117km\u0117s. Katalikai geriau mok\u0117jo valdyti tokius ginklus kaip \u012fkalinimai, kankinimai ir lau\u017eai. Dabar vaidmenys pasikeit\u0117, ir jie pamat\u0117, kad stovi ant tos prarajos kra\u0161to, \u012f kuri\u0105 nor\u0117jo nustumti Berken\u0105. Nusteb\u0119 jie ne\u017einojo, ko griebtis, kad i\u0161sisukt\u0173 i\u0161 nemalonios pad\u0117ties.<\/p>\n\n\n\n

 [217-218]<\/strong>  Ta\u010diau \u201ekaip tik tuo metu buvo i\u0161niekinta ant vienos gatv\u0117s kampo stov\u0117jusi mergel\u0117s Marijos statula”. Mieste kilo s\u0105my\u0161is. Minios pasipiktinusi\u0173 ir nuli\u016bdusi\u0173 \u017emoni\u0173 supl\u016bdo j t\u0105 viet\u0105. Karalius taip pat buvo labai \u012f\u017eeistas. Tai buvo palanki proga, kuria vienuoliai gal\u0117jo pasinaudoti savo labui, ir jie jos nepraleido. Jie parei\u0161k\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – Tai Berkeno mokymo vaisiai. \u0160iuo liuteron\u0173 suokalbiu netrukus bus sunaikinta viskas – religija, \u012fstatymai ir net sostas*.<\/p>\n\n\n\n

   Ir v\u0117l Berkenas buvo suimtas. Karaliaus tuo metu nebuvo Pary\u017eiuje, tod\u0117l vienuoliai gal\u0117jo daryti, k\u0105 tik nor\u0117jo. Reformatorius buvo nuteistas ir pasmerktas mirti, kad Pranci\u0161kus negal\u0117t\u0173 jo i\u0161gelb\u0117ti, nuosprendis \u012fvykdytas t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105. Vidurdien\u012f Berken\u0105 nugabeno \u012f bausm\u0117s viet\u0105. Mil\u017eini\u0161ka minia susirinko pasi\u017ei\u016br\u0117ti \u0161io reginio. Buvo nema\u017ea toki\u0173, kurie nustebo ir nust\u0117ro pamat\u0119, kad auka tapo \u017emogus i\u0161 vienos narsiausi\u0173 bei kilmingiausi\u0173 Pranc\u016bzijos \u0160eim\u0173. Nuostaba, panieka, pasipiktinimas ir neapykanta atsispind\u0117jo susirinkusios minios veiduose, ta\u010diau vienas veidas buvo ramus ir nesudrumstas. Kankinio mintys buvo toli nuo \u0160urmulio; jis jaut\u0117 tik savo Vie\u0161paties artum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Berkenas nemat\u0117 nei apgail\u0117tino ve\u017eimo, kuriuo j\u012f ve\u017e\u0117, nei ni\u016bri\u0173 budeli\u0173 veid\u0173, jis negalvojo apie laukian\u010di\u0105 baisi\u0105 mirt\u012f. Tas, Kuris buvo \u201enumir\u0119s, bet yra gyvas per am\u017ei\u0173 am\u017eius ir turi mirties ir mirusi\u0173j\u0173 pasaulio raktus”, buvo \u0161alia jo. Berkeno veidas \u0161vyt\u0117jo dangaus \u0161viesa ir ramybe. Jis apsireng\u0117 geriausiais drabu\u017eiais \u2014”aksomo apsiaustu, skais\u010diai raudona atlaso liemene ir auksaspalv\u0117mis keln\u0117mis”** Jis tur\u0117jo paliudyti savo tik\u0117jim\u0105 karali\u0173 Karaliaus akivaizdoje, tod\u0117l jokie gedulo \u017eenklai neu\u017egniau\u017e\u0117 jo d\u017eiaugsmo.<\/p>\n\n\n\n

* Wylie. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 9.<\/p>\n\n\n\n

** Merk d’Aubigne]. H. History of the Reformation in Europe in the Time of<\/p>\n\n\n\n

Calvin.-Bk. 2. – Ch. 16.<\/p>\n\n\n\n

 [218-219]<\/strong>  Procesija l\u0117tai jud\u0117jo gatv\u0117mis, kuriose susirinko minios \u017emoni\u0173. Visi nusteb\u0119 \u017ei\u016br\u0117jo \u012f jo ram\u0173 ir d\u017eiug\u0173 veid\u0105. \u017dmon\u0117s sak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – Jis pana\u0161us \u012f \u017emog\u0173, \u0160ventykloje m\u0105stant\u012f apie \u0161ventus dalykus*.<\/p>\n\n\n\n

   Ant lau\u017eo Luji Berkenas nor\u0117jo tarti kelis \u017eod\u017eius \u017emon\u0117ms, ta\u010diau, bijodami pasekmi\u0173, vienuoliai prad\u0117jo \u0161aukti, o kareiviai \u017evanginti ginklais, tod\u0117l triuk\u0161mas u\u017ego\u017e\u0117 kankinio bals\u0105. Taip 1529 m. kult\u016bringo Pary\u017eiaus \u0160viesuomen\u0117 ir auk\u0161\u010diausieji ba\u017eny\u010dios autoritetai \u201edav\u0117 pavyzd\u012f 1793 metams, kaip nutildyti ant e\u0161afoto mirti pasmerkt\u0173 \u017emoni\u0173 \u0161ventus \u017dod\u017eius”**.<\/p>\n\n\n\n

   Berkenas buvo pasmaugtas, o jo k\u016bnas sudegintas. \u017dinios apie jo mirt\u012f labai nuli\u016bdino Reformacijos draugus visoje Pranc\u016bzijoje. Ta\u010diau jis \u017euvo neveltui. \u201eMes taip pat esame pasiruo\u0161\u0119, – sak\u0117 tiesos liudytojai, – pasitikti mirt\u012f d\u017eiaugsmingai, nukreipdami \u017evilgsnius \u012f am\u017einyb\u0119”***.<\/p>\n\n\n\n

* Wylie. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 9.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

*** Merle d’Aubigne]. H. History of the Reformation in Europe in the Time<\/p>\n\n\n\n

of Calvin. -Bk. 2. – Ch. 16.<\/p>\n\n\n\n

   Persekiojamiems Mo mieste reformuoto tik\u0117jimo skelb\u0117jams buvo u\u017edrausta sakyti pamokslus, tod\u0117l jie i\u0161keliavo \u012f kitus kra\u0161tus. Lefevras po kurio laiko i\u0161vyko \u012f Vokietij\u0105, o Farelis gr\u012f\u017eo \u012f savo gimt\u0105j\u012f miest\u0105 ryt\u0173 Pranc\u016bzijoje, kad gal\u0117t\u0173 skleisti \u0160vies\u0105 vaikyst\u0117s vietov\u0117je. \u017dinios apie \u012fvykius Mo mieste jau buvo pla\u010diai Pasklidusios, tod\u0117l tiesa, kuri\u0105 jis uoliai skelb\u0117, rado klausytoj\u0173. Ta\u010diau vald\u017eia greitai \u0117m\u0117si priemoni\u0173 j\u012f nutildyti, ir jis buvo i\u0161varytas i\u0160 miesto. Nors daugiau negal\u0117jo dirbti vie\u0161ai, Farelis \u0117jo i\u0161 kaimo \u012f kaim\u0105, mokydamas namuose ir nuo\u0161aliose pievose, rasdamas prieglobst\u012f mi\u0161kuose ir uol\u0117tuose urvuose, kur da\u017enai ateidavo vaikyst\u0117je. Dievas ruo\u0161\u0117 j\u012f didesniems i\u0161bandymams. \u201eVargai, persekiojimai ir \u0160\u0117tono u\u017ema\u010dios, apie kurias a\u0161 buvau i\u0161<\/p>\n\n\n\n

anksto \u012fsp\u0117tas, u\u017egriuvo mane, – sak\u0117 jis, – ir tai buvo sunkiau nei a\u0161 b\u016b\u010diau gal\u0117j\u0119s pakelti, ta\u010diau Dievas, mano T\u0117vas, teik\u0117 j\u0117g\u0173 ir pad\u0117s man visuomet”*.<\/p>\n\n\n\n

  [219-220]<\/strong> Kaip ir apa\u0161tal\u0173 laikais persekiojimai i\u0161\u0117jo \u012f gera Evangelijos plitimui (Filipie\u010diams 1, 12). I\u0161varyti i\u0161 Pary\u017eiaus ir Mo, I\u0161bla\u0161kytieji keliaudami skelb\u0117 Gerosios naujienos \u017eod\u012f (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 8, 4). Taip \u0160viesa skverb\u0117si \u012f tolimiausias Pranc\u016bzijos provincijas.<\/p>\n\n\n\n

   Dievas ir toliau ruo\u0161\u0117 \u017emones, kurie t\u0119st\u0173 jo darb\u0105. Vienoje Pary\u017eiaus auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 mok\u0117si m\u0105slus, sant\u016brus jaunuolis \u2014 Jonas Kalvinas. Jis pasi\u017eym\u0117jo ne tik \u012f\u017evalgiu protu, bet ir doru gyvenimu, pamaldumu bei \u017eini\u0173 tro\u0161kimu. Greitai jo gabumai ir stropumas padar\u0117 j\u012f koled\u017eo pasidid\u017eiavimu, buvo laukiama, kad Kalvinas taps paj\u0117giausias ir garbingiausias Romos ba\u017eny\u010dios gyn\u0117jas. Ta\u010diau Dievi\u0161kosios \u0160viesos spindulys prasiskverb\u0117 net pro scholastikos ir prietar\u0173 sienas, u\u017e kuri\u0173 gyveno Kalvinas. Naujas mokymas k\u0117l\u0117 jam siaub\u0105, jis neabejojo, kad eretikai vertai u\u017esitarnavo lau\u017e\u0173. Ta\u010diau visai atsitiktinai pats susid\u016br\u0117 su erezija ir buvo priverstas patikrinti, kaip Romos katalik\u0173 teologija sugeba kovoti su protestant\u0173 mokymu.<\/p>\n\n\n\n

   Jono’ Kalvino pusbrolis, kuris prisijung\u0117 prie reformatori\u0173, apsigyveno Pary\u017eiuje. Abu giminai\u010diai da\u017enai susitikdavo ir kartu aptardavo dalykus, kurie drumst\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio ramyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   – Pasaulyje yra dvi religijos, – sak\u0117 protestantas Olivetanas. –<\/p>\n\n\n\n

Viena religija yra ta, kuri\u0105 suk\u016br\u0117 patys \u017emon\u0117s, kai \u017emogus sten<\/p>\n\n\n\n

giasi i\u0161gelb\u0117ti save apeigomis ir gerais darbais; kit\u0105 religij\u0105 atsklei<\/p>\n\n\n\n

d\u017eia \u0160ventasis Ra\u0161tas, jis moko \u017emones tik\u0117tis i\u0161gelb\u0117jimo tik Dievo<\/p>\n\n\n\n

malon\u0117s dovana.<\/p>\n\n\n\n

   – Man nereikia tavo naujojo mokymo! – su\u0161uko Kalvinas. –<\/p>\n\n\n\n

Ar gali b\u016bti, kad vis\u0105 gyvenim\u0105 a\u0161 klydau?**<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne J. H. History of the Reformation of the Sixteenth Century. – Bk. 12. – Ch. 9.<\/p>\n\n\n\n

 ** Wylie. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 9.<\/p>\n\n\n\n

  [220-221]<\/strong> Ta\u010diau jo s\u0105mon\u0117je prabudo mintys, kuri\u0173 jis negal\u0117jo atsikratyti. Lik\u0119s vienas savo kambar\u0117lyje jis apm\u0105st\u0117 pusbrolio \u017eod\u017eius. jo neapleido nuod\u0117mingumo suvokimas; jis mat\u0117 save be u\u017etar\u0117jo \u0161ventojo ir teisingo Teis\u0117jo akivaizdoje. \u0160vent\u0173j\u0173 tarpininkavimas, geri darbai, ba\u017eny\u010dios apeigos – ar visa tai gali i\u0161pirkti kalt\u0119? Prie\u0161 save jis mat\u0117 tik am\u017einos nevilties juodum\u0105. Veltui ba\u017eny\u010dios teologai steng\u0117si palengvinti jo sielvart\u0105. Su Dievu jo sielos negal\u0117jo sutaikyti nei i\u0161pa\u017eintis, nei atgailos darbai.<\/p>\n\n\n\n

   Vis dar berg\u017ed\u017eiai kovodamas Jonas Kalvinas kart\u0105 \u0117jo pro miesto aik\u0161t\u0119, kur tapo eretiko sudeginimo liudytoju. J\u012f priblo\u0161k\u0117 romi kankinio veido i\u0161rai\u0161ka. Laukdamas siaubingos mirties kan\u010di\u0173, u\u017esitrauk\u0119s bais\u0173 ba\u017eny\u010dios pasmerkim\u0105, jis i\u0161laik\u0117 tik\u0117jim\u0105 ir dr\u0105s\u0105, kuriuos jaunasis studentas skausmingai palygino su savo sielvartu ir tamsa, kurioje gyveno grie\u017e\u010diausiai paklusdamas ba\u017eny\u010diai. Jis \u017einojo, kad eretikai savo tik\u0117jim\u0105 grind\u0117 \u0160ventuoju Ra\u0161tu, tod\u0117l nusprend\u0117 i\u0161tyrin\u0117ti j\u012f ir suprasti, jei gal\u0117s, j\u0173 d\u017eiaugsmo paslapt\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Biblijoje jis rado Krist\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   – T\u0117ve! – su\u0161uko jis. – Jo auka permaldavo Tavo r\u016bstyb\u0119, Jo kraujas nuplov\u0117 mano netyrum\u0105, Jo kry\u017eius panaikino mano prakeikim\u0105, Jo mirtis suteik\u0117 man atleidim\u0105. Mes i\u0161sigalvojome daug beprotybi\u0173, ta\u010diau Tu davei man Savo \u017dod\u012f kaip \u017eibint\u0105 ir palietei mano \u0160ird\u012f, kad pasibjaur\u0117\u010diau vis\u0173 kit\u0173 nuopelnais, i\u0161skyrus J\u0117zaus*.<\/p>\n\n\n\n

* Martyn. The Life and Times of Luther. – V. 3. – Ch. 13.<\/p>\n\n\n\n

   Kalvinas buvo ruo\u0161iamas tapti dvasininku. Jau dvylikos met\u0173 jis buvo paskirtas \u012f ma\u017e\u0105 koplyt\u0117l\u0119 kunigo pad\u0117j\u0117ju ir pagal ba\u017eny\u010dios kanonus dav\u0117 \u012f\u017eadus. Jis nebuvo \u012f\u0161ventintas ir neatliko kunigo pareig\u0173, ta\u010diau tapo dvasininkijos atstovu, tur\u0117jo titul\u0105 ir gavo atitinkam\u0105 atlyginim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Jausdamas, kad niekada netaps kunigu, jis kur\u012f laik\u0105 studijavo teis\u0119, ta\u010diau galiausiai met\u0117 studijas ir nusprend\u0117 pa\u0161v\u0119sti gyvenim\u0105 Evangelijai. Vis d\u0117lto jis abejojo, ar sugeb\u0117s tapti tautos mokytoju. I\u0161 prigimties buvo drovus, tod\u0117l dabar j\u012f sl\u0117g\u0117 didel\u0117s atsakomyb\u0117s na\u0161ta, tod\u0117l jis vis dar nor\u0117jo atsiduoti studijoms. Ta\u010diau primygtinai draug\u0173 pra\u0161omas, jis pagaliau sutiko. Kalvinas sak\u0117: \u201eNuostabu, kad tokios \u017eemos kilm\u0117s \u017emogus gali nusipelnyti tokios garb\u0117s”*.<\/p>\n\n\n\n

* Wylie. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 9.<\/p>\n\n\n\n

 [221-222]<\/strong>  Kalvinas ramiai prad\u0117jo savo darb\u0105, jo \u017eod\u017eiai buvo kaip \u017eem\u0119 atgaivinanti rasa. Jis i\u0161vyko i\u0161 Pary\u017eiaus ir dabar gyveno provincijoje, saugomas princes\u0117s Margaritos, kuri, myl\u0117dama Evangelij\u0105, globojo jos mokinius. Kalvinas buvo \u0161velnus ir kuklus jaunuolis. Jis prad\u0117jo dirbti \u017emoni\u0173 namuose. Apsuptas \u0161eimos nari\u0173, jis skaitydavo \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 ir atverdavo i\u0161gelb\u0117jimo tiesas. Tie, kurie i\u0161girsdavo Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105, perduodavo j\u0105 kitiems. Greitai mokytojas prad\u0117jo lankyti u\u017e miesto rib\u0173 esan\u010dius kaimus ir miestelius. Jis \u012feidavo ir \u012f pilis, ir \u012f l\u016b\u0161neles, \u017eeng\u0117 pirmyn, klodamas pagrindus b\u016bsimoms bendruomen\u0117ms, kurios ateityje tur\u0117jo dr\u0105siai liudyti ties\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 jis v\u0117l gr\u012f\u017eo \u012f Pary\u017ei\u0173. Mokslininkai ir scholastai buvo ne\u012fprastai sujud\u0119. Besimokydami senovini\u0173 kalb\u0173, \u017emon\u0117s \u0117m\u0117si Biblijos, ir daugelis t\u0173, kuri\u0173 \u0161irdys dar nepa\u017eino jos ties\u0173, kar\u0161tai jas aptarin\u0117jo ir net diskutavo su popie\u017eininkais. Nors Kalvinas buvo paj\u0117gus teologijos diskusij\u0173 karys, bet jam buvo skirta atlikti svarbesn\u0119 misij\u0105. \u017dmoni\u0173 protai buvo su\u017eadinti, tod\u0117l at\u0117jo metas atverti jiems ties\u0105. Tuo metu, kai universitet\u0173 sal\u0117se skamb\u0117jo teologini\u0173 diskusij\u0173 triuk\u0161mas, Jonas Kalvinas \u0117jo i\u0161 nam\u0173 \u012f namus, atskleisdavo \u017emon\u0117ms Biblij\u0105 ir kalb\u0117davo jiems apie Krist\u0173 bei Jo nukry\u017eiavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Dievo apvaizda numat\u0117, kad Pary\u017eiuje dar kart\u0105 nuskamb\u0117t\u0173 kvietimas priimti Evangelij\u0105. Lefevro ir Farelio kvietimai buvo atmesti, ta\u010diau kiekvienas did\u017eiosios sostin\u0117s gyventojas tur\u0117jo dar kart\u0105 i\u0161girsti \u0161i\u0105 \u017eini\u0105. D\u0117l politini\u0173 motyv\u0173 karalius dar nebuvo visi\u0161kai prisijung\u0119s prie Romos kovos su Reformacija, tod\u0117l princes\u0117 Margarita tur\u0117jo vilties, kad Pranc\u016bzijoje triumfuos protestantizmas. Ji tvirtai nusprend\u0117, jog reformuotas tik\u0117jimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti skelbiamas Pary\u017eiuje. Karaliui i\u0161vykus, ji liep\u0117 protestant\u0173 dvasininkui sakyti pamokslus miesto ba\u017eny\u010diose. Kai auk\u0161ti popie\u017eijos pareig\u016bnai tai u\u017edraud\u0117, ji pasi\u016bl\u0117 karali\u0161kus r\u016bmus. Viena men\u0117 buvo \u012frengta kaip koply\u010dia ir buvo paskelbta, kad kiekvien\u0105 dien\u0105 tam tikr\u0105 valand\u0105 bus sakomas pamokslas, tod\u0117l vis\u0173 luom\u0173 ir pad\u0117\u010di\u0173 \u017dmon\u0117s kvie\u010diami atvykti. \u012f pamaldas rinkosi minios \u017emoni\u0173. Ne tik koply\u010dia, bet ir vestibiulis bei gretimos men\u0117s buvo sausakim\u0161os. Kiekvien\u0105 dien\u0105 susirinkdavo t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173: didikai, valstyb\u0117s veik\u0117jai, teis\u0117jai, pirkliai ir amatininkai. Karalius ne tik nedraud\u0117 t\u0173 sueig\u0173, bet leido naudotis dvejomis Pary\u017eiaus ba\u017eny\u010diomis. Niekada anks\u010diau miestas nebuvo taip sujaudintas Dievo \u017dod\u017eio. Atrod\u0117, jog dangi\u0161kojo gyvenimo dvelksmas apgaub\u0117 \u017emones. Girtuokliavimo, palaido gyvenimo, rieten\u0173 ir dykin\u0117jimo viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 savitvarda, tyrumas, tvarka ir darb\u0161tumas.<\/p>\n\n\n\n

  [222-223]<\/strong> Ta\u010diau ba\u017eny\u010dios hierarchija nes\u0117d\u0117jo sud\u0117jusi rank\u0173. Kai karalius atsisak\u0117 ki\u0161tis bei u\u017edrausti Evangelijos skelbim\u0105, dvasininkai kreip\u0117si \u012f liaud\u012f. Nebuvo pagail\u0117ta joki\u0173 priemoni\u0173 \u012fbauginti tamsius ir prietaringus \u017emones. Aklai pasiduodamas netikriems mokytojams, Pary\u017eius, kaip ir senoji Jeruzal\u0117, nepa\u017eino savo aplankymo meto ir to, kas gal\u0117jo atne\u0161ti jam ramyb\u0119. Dvejus metus Dievo \u017dodis buvo skelbiamas sostin\u0117je, nors nema\u017ea dalis \u017emoni\u0173 pri\u0117m\u0117 Evangelij\u0105, bet dauguma j\u0105 atmet\u0117. Pranci\u0161kus I rod\u0117 religin\u012f pakantum\u0105, ta\u010diau tai dar\u0117 siekdamas sav\u0173 tiksl\u0173, o tuo pasinaudoj\u0119 popie\u017eininkai dar kart\u0105 triumfavo. V\u0117l buvo u\u017edarytos ba\u017eny\u010dios ir pastatytas e\u0161afotas.<\/p>\n\n\n\n

   Kalvinas vis dar buvo Pary\u017eiuje. Pasin\u0117r\u0119s \u012f mokslus, apm\u0105stymus ir maldas, jis ruo\u0161\u0117si b\u016bsimajam darbui ir tebeskleid\u0117 \u0161vies\u0105. Ta\u010diau galiausiai \u012ftarimas krito ir ant jo. Miesto vald\u017eia nusprend\u0117 nubausti j\u012f ugnimi. Manydamas es\u0105s saugus nuo\u0161alioje vietoje, jis n\u0117 ne\u012ftar\u0117 pavojaus, kol kart\u0105 draugai atskub\u0117jo pas j\u012f prane\u0161ti, kad pareig\u016bnai jau pakeliui ir tuoj j\u012f suims. Netrukus pasigirdo garsus beldimas. Nebuvo galima delsti n\u0117 akimirkos. Kelidraugai sulaik\u0117 pareig\u016bnus, o kiti pad\u0117jo reformatoriui nusileisti \u017eemyn pro lang\u0105, ir jis greitai pasitrauk\u0117 \u012f miesto pakra\u0161t\u012f. Laikinai prisiglaud\u0119s vieno darbininko, Reformacijos draugo, trobel\u0117je, jis persireng\u0117 \u0160eimininko r\u016bbais ir, u\u017esid\u0117j\u0119s ant pe\u010di\u0173 kauptuk\u0105, prad\u0117jo savo kelion\u0119. Keliaudamas \u012f pietus, jis v\u0117l rado prieglobst\u012f princes\u0117s Margaritos valdose*.<\/p>\n\n\n\n

* \u017dr. Merle d’Aubigne J. H. History of the Reformation in Europe in the Time of Calvin. – Bk. 2. – Ch. 30.<\/p>\n\n\n\n

 [223-224]<\/strong>  \u010cia jis praleido kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173, globojamas galing\u0173 draug\u0173, \u012fsitrauk\u0119s \u012f ankstesnius mokslus. Ta\u010diau jo \u0161irdis tro\u0161ko skelbti Evangelij\u0105 Pranc\u016bzijai, tod\u0117l jis negal\u0117jo \u010dia ilgiau pasilikti. Kai tik audra pra\u016b\u017e\u0117, jis rado sau nauj\u0105 veiklos lauk\u0105 Puatj\u0117, kur gyvavo universitetas ir buvo pritariama naujam mokymui. Vis\u0173 luom\u0173 \u017emon\u0117s susidom\u0117j\u0119 klaus\u0117si Evangelijos. Pamokslai buvo sakomi ne vie\u0161ai, o vyriausiojo magistrato namuose, Kalvino laikinoje buvein\u0117je, o kartais ir miesto sode. Tiems, kurie nor\u0117jo klausytis, Jonas Kalvinas atverdavo am\u017einojo gyvenimo \u017eod\u017eius. Kiek v\u0117liau, kai klausytoj\u0173 pagaus\u0117jo, buvo nutarta, jog saugiau rinktis u\u017e miesto. Giliame siaurame tarpukalnyje, kur med\u017eiai ir i\u0161kilusios uolos teik\u0117 didesn\u012f nuo\u0161alum\u0105, susirinkimo vietai buvo pasirenkamas ply\u0161ys. Nedidel\u0117mis grupel\u0117mis1 \u017emon\u0117s i\u0161eidavo i\u0160 miesto ir skirtingais keliais atvykdavo \u012f t\u0105 viet\u0105. \u0160ioje nuo\u0161al\u0117je Biblija buvo garsiai skaitoma ir ai\u0161kinama. \u010cia Pranc\u016bzijos protestantai pirm\u0105 kart\u0105 dalyvavo Vie\u0161paties Vakarien\u0117je. I\u0161 \u0161ios ma\u017eos bendruomen\u0117s buvo i\u0161si\u0173sti keli i\u0161tikimi Evangelijos skelb\u0117jai.<\/p>\n\n\n\n

   Dar kart\u0105 Kalvinas gr\u012f\u017eo \u012f Pary\u017ei\u0173. Net ir dabar jo neapleido viltis, kad Pranc\u016bzijos \u017emon\u0117s pripa\u017eins Reformacij\u0105. Ta\u010diau greitai jis \u012fsitikino, kad n\u0117ra joki\u0173 galimybi\u0173 dirbti. Skelbti Evangelij\u0105 \u2014 rei\u0161k\u0117 eiti tiesiai ant lau\u017eo, tod\u0117l jis nutar\u0117 i\u0161vykti \u012f Vokietij\u0105. Vos jam i\u0161vykus i\u0160 Pranc\u016bzijos, audra u\u017eklupo protestantus. Jei jis b\u016bt\u0173 pasilik\u0119s, be jokios abejon\u0117s, b\u016bt\u0173 \u017euv\u0119s.<\/p>\n\n\n\n

   Trok\u0161dami, kad j\u0173 \u0161alis neatsilikt\u0173 nuo Vokietijos ir \u0160veicarijos, Pranc\u016bzijos reformatoriai nutar\u0117 suduoti dr\u0105s\u0173 sm\u016bg\u012f Romos ba\u017eny\u010dios papro\u010diams, kad sujudint\u0173 vis\u0105 taut\u0105. Vien\u0105 nakt\u012f visoje Pranc\u016bzijoje buvo i\u0161klijuoti plakatai, nukreipti prie\u0161 mi\u0161ias. Ta\u010diau vietoj lauktos Reformacijos pergal\u0117s, \u0161is neapgalvotas \u017eingsnis buvo pra\u017e\u016btingas ne tik tiems, kurie j\u012f \u017eeng\u0117, bet ir Reformacijos draugams Pranc\u016bzijoje. Popie\u017eininkai sulauk\u0117 taip ilgai lauktos dingsties, dabar jie gal\u0117jo visi\u0161kai sunaikinti eretikus, nes jie buvo pavojingi sostui ir drumst\u0117 tautos ramyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

  [224-225] <\/strong>Ne\u017einomo \u017emogaus, ar neapdairaus draugo, ar klastingo prie\u0161o ranka, vien\u0105 plakat\u0105 priklijavo prie karaliaus apartament\u0173 dur\u0173. Monarchas pasibais\u0117jo. \u0160iame plakate buvo negailestingai puolami papro\u010diai, kuri\u0173 buvo laikomasi kelet\u0105 am\u017ei\u0173. Nereg\u0117tas dr\u0105sumas t\u0173, kurie i\u0161dr\u012fso mesti tokius tiesius ir \u0161iurk\u0161\u010dius \u017eod\u017eius, suk\u0117l\u0117 karaliaus pykt\u012f. Nusteb\u0119s jis trumpam sustingo, dreb\u0117damas i\u0161 pasipiktinimo ir netek\u0119s \u017eado. Po to savo \u012fnir\u0161\u012f i\u0161rei\u0161k\u0117 \u017eod\u017eiais:<\/p>\n\n\n\n

   – Suimkite visus be i\u0161imties, \u012ftariamus Liuterio erezija. A\u0161 i\u0161naikinsiu juos visus*. – Svyravimai baig\u0117si. Karalius nusprend\u0117 stoti \u012f Romos pus\u0119.<\/p>\n\n\n\n

* Mede d’Aubigne J. H. History of the Reformation in Europe in the Time of Calvin. – Bk. 4. – Ch. 10.<\/p>\n\n\n\n

   Buvo imtasi skubi\u0173 priemoni\u0173 suimti visus Pary\u017eiaus liuteronus. \u012ekliuvo ir varg\u0161as amatininkas, reformuoto tik\u0117jimo \u0161alininkas, kuris sukviesdavo tikin\u010diuosius \u012f slaptus susirinkimus. Grasindami mirtimi ant lau\u017eo, popie\u017eiaus pasiuntiniai pareikalavo parodyti, kur gyvena visi jam \u017dinomi miesto protestantai. Jis atsisak\u0117 vykdyti j\u0173 paliepim\u0105, ta\u010diau galiausiai lau\u017eo baim\u0117 nugal\u0117jo, ir jis sutiko tapti savo broli\u0173 i\u0161daviku. Karali\u0161kasis seklys Morenas kartu su i\u0161daviku, apsuptas kunig\u0173, kurie ne\u0161\u0117 ostij\u0105, smilkal\u0173 ne\u0161\u0117j\u0173, vienuoli\u0173 bei kareivi\u0173, tyliai \u0117jo miesto gatv\u0117mis. Procesija buvo surengta pagerbti \u201e\u0160v\u010d. sakrament\u0105”, i\u0161pirkti protestant\u0173 mi\u0161i\u0173 \u012f\u017eeidimo kalt\u0119. Ta\u010diau visas \u0160is puo\u0161nus reginys sl\u0117p\u0117 pagrindinius k\u0117slus. Pri\u0117j\u0119s prie liuterono namo, i\u0161davikas duodavo \u017eenkl\u0105, bet nei\u0161tardavo n\u0117 \u017eod\u017eio. Procesija sustodavo, kareiviai \u012fsilau\u017edavo \u012f nam\u0105, i\u0161tempdavo \u0161eim\u0105 \u012f gatv\u0119, sukaustydavo j\u0105, ir baisingoji minia traukdavo toliau ie\u0161koti nauj\u0173 auk\u0173. Jie \u201eneaplenk\u0117 n\u0117 vieno namo, didelio ar ma\u017eo, netgi Pary\u017eiaus universiteto. […] Morenas privert\u0117 vis\u0105 miest\u0105 dreb\u0117ti. […] \u012esivie\u0161patavo teroras”*.<\/p>\n\n\n\n

 [225-227]<\/strong>  Aukos mirdavo baisiose kan\u010diose, nes pagal special\u0173 \u012fsakym\u0105 lau\u017eas deg\u0117 pama\u017eu, nor\u0117ta prailginti nelaiming\u0173j\u0173 agonij\u0105. Ta\u010diau jie mirdavo didvyri\u0161kai, likdavo i\u0161tikimi, nepajudinami ir ram\u016bs, tod\u0117l persekiotojai, negal\u0117dami sugniu\u017edyti nepakenkiamo j\u0173 tvirtumo, jaut\u0117si nugal\u0117ti. \u201eE\u0161afotai buvo pastatyti kiekviename Pary\u017eiaus kvartale, kasdien buvo deginamos naujos aukos, norint paskelbti teror\u0105 erezijai, prat\u0119siant mirties bausm\u0117s \u012fvykdymus. Ta\u010diau gal\u0173 gale triumfavo Evangelija. Visas Pary\u017eius tur\u0117jo prog\u0105 pamatyti, kokie \u017emon\u0117s skelb\u0117 nauj\u0105j\u012f mokym\u0105. Kankini\u0173 sakyklos buvo lau\u017eai. Giedras d\u017eiaugsmas, kuriuo nu\u0161visdavo \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 veidai, kai jie eidavo […] \u012f mirties bausm\u0117s viet\u0105, j\u0173 didvyri\u0161kumas, kai juos paliesdavo kar\u0161ti ugnies lie\u017euviai, j\u0173 nuolankus skriaud\u0173 atleidimas, ne kart\u0105 pakeit\u0119s pykt\u012f gailes\u010diu, neapykant\u0105 – meile, – visa tai i\u0161kalbingai liudijo Evangelijos naudai”**.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne J, H. History of the Reformation in Europe in the Time of Calvin. – Bk. 4. – Ch. 10.<\/p>\n\n\n\n

** Wylie. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 20.<\/p>\n\n\n\n

   Kunigai, stengdamiesi, kad liaudies pyktis nesusilpn\u0117t\u0173, skleid\u0117 apie protestantus baisiausi\u0105 \u0161mei\u017et\u0105. Protestantai buvo kaltinami s\u0105mokslu i\u0161\u017eudyti katalikus, nuversti vyriausyb\u0119 ir nu\u017eudyti karali\u0173. \u0160ie teiginiai netur\u0117jo n\u0117 menkiausi\u0173 \u012frodym\u0173. Ta\u010diau bais\u016bs prana\u0161avimai i\u0161sipild\u0117, tik visai kitomis aplinkyb\u0117mis ir daug v\u0117liau. Nekaltiems protestantams katalik\u0173 parodytas \u017eiaurumas kaup\u0117si kaip sunkus atpildas ir po keli\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 i\u0161siliejo tomis pa\u010diomis bausm\u0117mis, kurios, anot j\u0173 prana\u0161avim\u0173, gr\u0117s\u0117 karaliui, jo vyriausybei ir jo pavaldiniams. Ta\u010diau \u0161ios bausm\u0117s u\u017egriuvo d\u0117l bedievi\u0173 ir pa\u010di\u0173 popie\u017einink\u0173 kalt\u0117s. Baisias nelaimes, kurios u\u017eklupo Pranc\u016bzij\u0105 pra\u0117jus trims \u0161imtme\u010diams, suk\u0117l\u0117 ne protestantizmas, o jo u\u017egniau\u017eimas.<\/p>\n\n\n\n

  [227-228]<\/strong> Visus visuomen\u0117s sluoksnius ap\u0117m\u0117 baim\u0117, \u012etarin\u0117jimai ir nepasitik\u0117jimas. Kilus visuotiniam sambr\u016bzd\u017eiui, buvo matyti, kaip giliai liuteron\u0173 mokymas \u012fsitvirtino labiausiai apsi\u0161vietusi\u0173, turin\u010di\u0173 didel\u0119 \u012ftak\u0105 did\u017ei\u0173 asmenybi\u0173 protuose. Staiga liko tu\u0161ti garbingi ir atsakingi postai. I\u0160 miesto dingo amatininkai, spaustuvininkai, mokslininkai, universitet\u0173 profesoriai, juristai ir net dvari\u0161kiai. \u0160imtai pab\u0117go i\u0161 Pary\u017eiaus ir tapo savanoriais tremtiniais. Da\u017enas tuo parod\u0117, kad palaiko reformuot\u0105 tik\u0117jim\u0105. Popie\u017eininkai steb\u0117josi tuo, kas vyko, mat jie n\u0117 ne\u012ftar\u0117, kad aplink tiek daug eretik\u0173. Tod\u0117l j\u0173 pyktis i\u0161siliejo ant daugyb\u0117s kuklesni\u0173 auk\u0173, kurios buvo j\u0173 galioje. Kal\u0117jimai buvo perpildyti, atrod\u0117, kad net oras patams\u0117jo nuo degan\u010di\u0173 mirties lau\u017e\u0173, ant kuri\u0173 buvo sudeginami Evangelijos i\u0161pa\u017ein\u0117jai.<\/p>\n\n\n\n

   Pranci\u0161kus d\u017ei\u016bgavo. Jis man\u0117 atgaivin\u0119s \u0161vietimo ir kult\u016bros s\u0105j\u016bd\u012f, kuriuo pa\u017eym\u0117ta XVI a. prad\u017eia. Jam patikdavo suburti savo dvare \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 ra\u0161ytojus ir mokslininkus. Jo meil\u0117 mokslui ir panieka vienuoli\u0173 nemok\u0161i\u0161kumui ir prietarams i\u0161 dalies paai\u0161kina jo pakantum\u0105 Reformacijai. Ta\u010diau \u012fsijaut\u0119s ir nor\u0117damas i\u0161rauti erezij\u0105 su \u0161aknimis, \u0161is \u0161vietimo glob\u0117jas i\u0161leido edikt\u0105, skelbiant\u012f, kad visoje Pranc\u016bzijoje u\u017edraud\u017eiama spauda! Pranci\u0161kus yra vienas i\u0161 daugelio istorijos pavyzd\u017ei\u0173, rodan\u010di\u0173, kad intelektas ir kult\u016bra neapsaugo nuo religinio nepakantumo ir persekiojimo.<\/p>\n\n\n\n

   Vie\u0161ai ir i\u0161kilmingai Pranc\u016bzija tur\u0117jo susidoroti su protestantizmu. Kunigai teig\u0117, kad tie, kurie pasmerk\u0117 mi\u0161ias, \u012f\u017eeid\u0117 Dang\u0173, tod\u0117l reikalavo, kad j\u0173 kalt\u0117 b\u016bt\u0173 i\u0161pirkta krauju. Savo tautos labui karalius tur\u0117jo vie\u0161ai pritarti \u0160iam baisiam sprendimui.<\/p>\n\n\n\n

   1535 m. sausio 21 d. buvo numatyta siaubinga ceremonija. Viskas buvo padaryta taip, kad ceremonija su\u017eadint\u0173 visos tautos prietaring\u0105 baim\u0119 ir akl\u0105 neapykant\u0105 protestantams. Pary\u017eiaus gatves u\u017etvind\u0117 i\u0161 visos \u0161alies suplaukusios \u017emoni\u0173 minios. T\u0105 dien\u0105 pasirod\u0117 \u012fsp\u016bdinga ir did\u017eiul\u0117 procesija. \u201eAnt gatv\u0117s, kuria slinko procesija, nam\u0173 kab\u0117jo gedulo juostos, vietomis buvo pastatyti altoriai”. Vir\u0161 kiekvien\u0173 dur\u0173 deg\u0117 deglai \u201e\u0160v\u010d. sakramento” garbei. Prie\u0161 austant procesija i\u0161sirikiavo prie karaliaus r\u016bm\u0173. \u201ePirmiausia buvo ne\u0161amos v\u0117liavos ir keli\u0173 parapij\u0173 kry\u017eiai, po to pasirod\u0117 miestel\u0117nai, einantys po du su degan\u010diais deglais”. Po j\u0173 sek\u0117 keturi\u0173 ordin\u0173 vienuoliai, kiekvienas pasipuo\u0161\u0119s savitais r\u016bbais, paskui juos buvo ne\u0161amos stebuklingos relikvijos, toliau \u0117jo prabangus ir blizgantis b\u016brys: i\u0161did\u016bs auk\u0161tieji dvasininkai, vilkintys skais\u010diai raudonais ir violetiniais r\u016bbais, papuo\u0161tais brangakmeniais.<\/p>\n\n\n\n

[228-229]<\/strong>   Kariuomen\u0117s prie\u0161akyje \u017eeng\u0117 Pary\u017eiaus vyskupas po nuostabiu baldakimu, […] kur\u012f laik\u0117 keturi valdovo s\u016bn\u016bs. […] Po kariuomen\u0117s \u0117jo karalius. […] Pranci\u0161kus I t\u0105 dien\u0105 nebuvo u\u017esid\u0117j\u0119s kar\u016bnos, nevilk\u0117jo karali\u0161k\u0173 r\u016bb\u0173.” \u201eVienplaukis, nudelb\u0119s akis, rankose laikydamas u\u017edegt\u0105 plon\u0105 \u017evak\u0119”, Pranc\u016bzijos karalius pasirod\u0117 \u201eatgailaujan\u010dio nusid\u0117j\u0117lio vaidmenyje”*. Prie kiekvieno altoriaus jis nusi\u017eemin\u0119s priklaupdavo, bet ne d\u0117l yd\u0173, kurios suter\u0161\u0117 jo siel\u0105, ne d\u0117l nekalto kraujo, kuriuo susitep\u0117 rankas, o d\u0117l mirtin\u0173 savo tautos nuod\u0117mi\u0173, nes ji i\u0161dr\u012fso pasmerkti misi\u0105s. Po jo \u0117jo karalien\u0117 ir auk\u0161ti valstyb\u0117s pareig\u016bnai, taip pat poromis, kiekvienas ne\u0161damas po degant\u012f degl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

* Wylie Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 21.<\/p>\n\n\n\n

   T\u0105 dien\u0105 did\u017eiojoje vyskupo r\u016bm\u0173 men\u0117je monarchas pasak\u0117 kalb\u0105 savo didikams. Li\u016bdna veido i\u0161rai\u0161ka jis i\u0161\u0117jo pas juos ir graudulingais \u017eod\u017eiais i\u0161rei\u0161k\u0117 sielvart\u0105 d\u0117l \u201enusikaltim\u0173, \u0161ventvagi\u0161k\u0173 kalb\u0173, li\u016bdesio ir g\u0117dos dienos”, kurios susilauk\u0117 tauta. Jis kviet\u0117 kiekvien\u0105 i\u0161tikim\u0105 pavaldin\u012f pad\u0117ti i\u0161naikinti pragai\u0161ting\u0105 erezij\u0105, kuri grasino Pranc\u016bzijai pra\u017e\u016btimi.<\/p>\n\n\n\n

   – Gerbiamieji ponai, – kreip\u0117si jis, – kaip tikra tai, kad a\u0161 esu j\u016bs\u0173 karalius, taip tikra ir tai, kad, jei a\u0161 \u017eino\u010diau, jog mano ranka ar koja sutepta, ar u\u017ekr\u0117sta \u0161iuo bjauriu puv\u0117siu, a\u0161 duo\u010diau jums j\u0105 nukirsti. […] Be to, jei a\u0161 pamaty\u010diau, jog nors vienas mano vaikas susitep\u0119s tuo, a\u0161 nepagail\u0117\u010diau ir jo. […] A\u0160 i\u0161duo\u010diau j\u012f pats ir paauko\u010diau Dievui.<\/p>\n\n\n\n

   A\u0161aros u\u017egniau\u017e\u0117 jo kalb\u0105, pravirko ir visi susirinkusieji, vieningai \u0160aukdami:<\/p>\n\n\n\n

  -Mes gyvensime ir mirsime u\u017e katalik\u0173 tik\u0117jim\u0105!*<\/p>\n\n\n\n

  [229-230]<\/strong> Tir\u0161ta tamsa apgaub\u0117 taut\u0105, atmetusi\u0105 tiesos \u0161vies\u0105. I\u0161ganingoji Dievo malon\u0117 pasirod\u0117 visiems \u017emon\u0117ms, ta\u010diau Pranc\u016bzija, po to, kai pamat\u0117 jos gali\u0105 ir \u0161ventum\u0105, po to, kai t\u016bkstan\u010diai buvo su\u017eav\u0117ti jos Dievi\u0161ko gro\u017eio, po to, kai miestai ir kaimeliai buvo ap\u0161viesti jos \u0161viesa, nusisuko nuo jos, pasirinkdama tams\u0105. Ji atsisak\u0117 jai si\u016blomos Dangaus dovanos. \u017dmon\u0117s pavadino blog\u012f g\u0117riu, o g\u0117r\u012f \u2014 blogiu, kol patys tapo saviapgaul\u0117s aukomis. Galb\u016bt jie i\u0161 ties\u0173, persekiodami Dievo \u017emones, man\u0117, kad vykdo \u0160vent\u0105 pareig\u0105 Dievui, ta\u010diau j\u0173 tariamasis nuo\u0161irdumas neatleido j\u0173 kalt\u0117s. Jie s\u0105moningai atmet\u0117 \u0161vies\u0105, kuri b\u016bt\u0173 pad\u0117jusi i\u0161vengti apgaul\u0117s, b\u016bt\u0173 apsaugojusi j\u0173 sielas nuo kraujo praliejimo.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161kilminga priesaika i\u0161rauti erezij\u0105 su \u0161aknimis buvo duota didingoje katedroje, kur beveik po trij\u0173 am\u017ei\u0173, liaudis, u\u017emir\u0161usi gyv\u0105j\u012f Diev\u0105, kar\u016bnavo \u201eI\u0161minties deiv\u0119”. Po to procesija v\u0117l patrauk\u0117 Pary\u017eiaus gatv\u0117mis, o \u017emon\u0117s, kurie atstovavo Pranc\u016bzijai, \u0117m\u0117si darbo, kur\u012f prisiek\u0117 atlikti. \u201eNetoli vienas nuo kito buvo pastatyti e\u0161afotai, skirti sudeginti protestantams; viskas buvo parengta taip, kad lau\u017eai u\u017esiliepsnot\u0173 t\u0105 akimirk\u0105, kai pasirodys karalius, o procesijos dalyviai tapt\u0173 mirties bausm\u0117s \u012fvykdymo liudytojais”**. \u0160i\u0173 Kristaus liudytoj\u0173 patirtas kan\u010dias per daug sunku apra\u0161yti, ta\u010diau galima pasakyti, kad aukos atidav\u0117 gyvyb\u0119 n\u0117 \u012edek nedvejodamos. Kai vien\u0105 protestant\u0105 \u012fkalbin\u0117jo i\u0161si\u017ead\u0117ti savojo tik\u0117jimo, jis pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -A\u0161 tikiu tik tuo, k\u0105 anks\u010diau skelb\u0117 prana\u0161ai bei apa\u0161talai ir kuo tik\u0117jo visi \u0161ventieji. A\u0161 tikiu ir pasitikiu Dievu, Kuris nugal\u0117s vis\u0105 pragaro galyb\u0119***.<\/p>\n\n\n\n

* Mede d’Aubigne J. H. History of the Reformation in Europe in the Time of<\/p>\n\n\n\n

Calvin. – Bk 4. – Ch. 12.<\/p>\n\n\n\n

** Wylie. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 21.<\/p>\n\n\n\n

*** Mede d’Aubigne]. H. History of the Reformation in Europe in the Time<\/p>\n\n\n\n

of Calvin. -Bk. 4. -Ch. 12.<\/p>\n\n\n\n

  Procesija vis sustodavo bausm\u0117s vietose. At\u0117jusi prie karaliaus<\/p>\n\n\n\n

r\u016bm\u0173, minia i\u0161siskirst\u0117, o karalius ir prelatai pasisalino, labai patenkinti dienos darbu ir sveikindami save, kad dabar prad\u0117tas darbas bus t\u0119siamas tol, kol erezija visi\u0161kai bus sunaikinta.<\/p>\n\n\n\n

 [230-231]<\/strong>  Pranc\u016bzijos atmesta ramyb\u0117s Evangelija buvo pasmerkta visi\u0161kai sunaikinti, ir tai tur\u0117jo baisias pasekmes. 1793 m. sausio 21 d., pra\u0117jus dviem \u0160imtams penkiasde\u0161imt a\u0161tuoneriems metams nuo tos dienos, kai Pranc\u016bzija prisiek\u0117 sunaikinti reformatorius, kita procesija, tur\u0117dama visi\u0161kai kitus ketinimus, \u0117jo Pary\u017eiaus gatv\u0117mis. \u201eIr v\u0117l karalius buvo pagrindin\u0117 fig\u016bra, ir v\u0117l buvo sumai\u0161tis bei \u0161auksmai, ir v\u0117l buvo girdimi \u0161\u016bksniai, reikalaujantys daugiau auk\u0173, ir v\u0117l buvo kraup\u016bs e\u0161afotai, ir v\u0117l dienos \u012fvykiai baig\u0117si baisiomis mirties bausm\u0117mis. Liudvikas XVI, besigrumiantis su kal\u0117jimo sargais ir budeliais, buvo u\u017etemptas ant e\u0161afoto, kol kirvis krito \u017eemyn, nukirsdamas karaliui galv\u0105”*. Karalius buvo ne vienintel\u0117 auka. Tomis kruvinomis Teroro valdymo dienomis toje pa\u010dioje vietoje buvo giljotinuoti du t\u016bkstan\u010diai a\u0161tuoni \u0161imtai \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

* Wylie. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 21.<\/p>\n\n\n\n

   Reformacija pasi\u016bl\u0117 pasauliui atverst\u0105 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, atskleis^ dama Dievo \u012estatymo priesakus ir siekdama \u012fd\u0117ti juos \u012f \u017emoni\u0173 \u0161irdis. Neapr\u0117piama meil\u0117 atideng\u0117 \u017emon\u0117ms Dangaus \u012fsakymus ir principus. Dievas pasak\u0117: \u201eLaikykit\u0117s j\u0173 ir vykdykite juos, nes tai parodys tautoms j\u016bs\u0173 i\u0161mint\u012f ir protingum\u0105. Gird\u0117dami apie visus \u0161iuos \u012fstatus, jie sakys: ‘I\u0161 tikr\u0173j\u0173 i\u0161mintingi ir protingi yra \u017emon\u0117s \u0161ios didel\u0117s tautos!'” (Pakartoto \u012estatymo 4, 6) Kai Pranc\u016bzija atmet\u0117 Dangaus dovan\u0105, ji pas\u0117jo anarchijos ir pra\u017e\u016bties s\u0117klas, tod\u0117l viso to nei\u0161vengiama pasekm\u0117 buvo revoliucija ir teroras.<\/p>\n\n\n\n

   Dar prie\u0161 plakat\u0173 sukelt\u0105 persekiojim\u0105 atkaklusis Farelis buvo priverstas pasitraukti i\u0161 gimtin\u0117s. Jis nuvyko \u012f \u0160veicarij\u0105 ir pad\u0117jo Cvingliui, ten svarstykl\u0117s persisv\u0117r\u0117 Reformacijos naudai. Nors jis ir toliau gyveno \u0160veicarijoje, bet dar\u0117 didel\u0119 \u012ftak\u0105 Pranc\u016bzijos Reformacijai. Pirmaisiais tremties metais r\u016bpinosi, kad Evangelija plist\u0173 gimtojoje \u0161alyje: praleido daug laiko skelbdamas Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105 savo tautie\u010diams pasienyje, kur budriai steb\u0117jo kov\u0105, palaikydamas pranc\u016bzus paguodos ir patarimo \u017eod\u017eiais. Padedant kitiems tremtiniams vokie\u010di\u0173 reformatori\u0173 ra\u0161tai buvo i\u0161versti \u012f pranc\u016bz\u0173 kalb\u0105 ir kartu su pranc\u016bzi\u0161k\u0105ja Biblija i\u0161leisti dideliais tira\u017eais. Keliaujantys knygne\u0161iai prekiavo \u0161iomis knygomis Pranc\u016bzijoje. Jie gaudavo jas pigiai, o pelnas pad\u0117davo t\u0119sti darb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [231-232]<\/strong>  Farelis prad\u0117jo savo darb\u0105 \u0160veicarijoje kaip mokyklos mokytojas. Nuvyk\u0119s \u012f nuo\u0161ali\u0105 parapij\u0105, jis \u0117m\u0117 mokyti vaikus. Be \u012fprast\u0173 dalyk\u0173 jis atsargiai \u0117m\u0117 d\u0117styti Biblijos tiesas, tik\u0117damasis, jog vaikai perduos \u017einias t\u0117vams. Kai kurie \u012ftik\u0117jo, ta\u010diau kunigai pareikalavo nutraukti darb\u0105, ir prietaringi kaimo \u017emon\u0117s tam nesiprie\u0161ino.<\/p>\n\n\n\n

   * Tai negali b\u016bti Kristaus Evangelija, – teig\u0117 kunigai, – jos skelbimas atne\u0161a ne ramyb\u0119, o kar\u0105*.<\/p>\n\n\n\n

* Wy\/\/e. Min. veik. – Bk. 14. – Ch. 3.<\/p>\n\n\n\n

   Sekdamas pirm\u0173j\u0173 Kristaus mokini\u0173 pavyzd\u017eiu persekiojamas viename mieste Farelis vyko j kit\u0105. Klajodamas i\u0161 kaimo \u012f kaim\u0105, i\u0161 miesto \u012f miest\u0105, jis kent\u0117 alk\u012f, \u0161alt\u012f, nuovarg\u012f ir rizikavo gyvybe. Jis sak\u0117 pamokslus turgaus aik\u0161t\u0117se, ba\u017eny\u010diose, o kartais net i\u0161 katedr\u0173 sakykl\u0173. B\u016bdavo ir toki\u0173 dien\u0173, kai jis nerasdavo ba\u017eny\u010dioje n\u0117 vieno klausytojo; kartkart\u0117mis jo pamoksl\u0105 pertraukdavo \u0161\u016bksniai ir pa\u0161aipios pastabos; o kartais j\u012f j\u0117ga i\u0161tempdavo i\u0161 sakyklos. Daugel\u012f kart\u0173 j\u012f u\u017epuldavo \u012fnir\u0161usi minia, kuri j\u012f \u017ev\u0117ri\u0161kai sumu\u0161davo. Ta\u010diau Farelis ry\u017etingai t\u0119s\u0117 savo darb\u0105. Nors da\u017enai b\u016bdavo atstumiamas, bet jis atkakliai prad\u0117davo darb\u0105 i\u0161 naujo. Ir vienas po kito miestai ir miesteliai, buvusios popie\u017eyst\u0117s tvirtov\u0117s, atverdavo vartus*Evangelijai. Ma\u017eoji parapija, kurioje jis prad\u0117jo darb\u0105, greitai pri\u0117m\u0117 reformuot\u0105 tik\u0117jim\u0105. Murte-no ir Ne\u0161atelio miestai taip pat atsisak\u0117 Romos katalik\u0173 apeig\u0173 ir i\u0161met\u0117 i\u0160 savo ba\u017eny\u010di\u0173 stabmeldi\u0161kus atvaizdus.<\/p>\n\n\n\n

   Farelis seniai tro\u0161ko i\u0161kelti protestantizmo v\u0117liav\u0105 \u017denevoje. Jeigu jis laim\u0117t\u0173 Kristui \u0161\u012f miest\u0105, \u017deneva tapt\u0173 Pranc\u016bzijos,<\/p>\n\n\n\n

\u0160veicarijos ir Italijos Reformacijos centru. Siekdamas u\u017esibr\u0117\u017eto tikslo, jis t\u0119s\u0117 savo darb\u0105, kol pavyko \u012ftvirtinti reformuot\u0105 tik\u0117jim\u0105 aplinkiniuose miesteliuose ir kaimuose. Ir tik tada kartu su vienu bendradarbiu \u012f\u017eeng\u0117 \u012f \u017denev\u0105. Ta\u010diau jam buvo leista pasakyti tik du pamokslus. Kunigai veltui steng\u0117si, kad miesto vald\u017eia j\u012f pasmerkt\u0173. Tada jie i\u0161kviet\u0117 Farel\u012f \u012f ba\u017eny\u010dios taryb\u0105. Kunigai po drabu\u017eiais sl\u0117p\u0117 ginklus, nes buvo pasiry\u017e\u0119 j\u012f nu\u017eudyti. Lauke susirinko \u012fsiutusi minia ginkluotais kardais ir lazdomis, \u017emon\u0117s ketino j\u012f u\u017emu\u0161ti, jeigu pavykt\u0173 pasprukti i\u0161 tarybos. Ta\u010diau miesto vyresnyb\u0117 ir ginkluoti kariai j\u012f i\u0161gelb\u0117jo. Ankst\u0173 ryt\u0105 jis su draugu buvo perkeltas per e\u017eer\u0105 \u012f saugi\u0105 viet\u0105. Taip baig\u0117si pirmasis m\u0117ginimas paskelbti Evangelij\u0105 \u017denevai.<\/p>\n\n\n\n

 [232-233]<\/strong>  Kitam bandymui buvo i\u0161rinktas niekuo nei\u0161siskiriantis ir nei\u0161vaizdus jaunuolis, juo nepasitik\u0117jo net Reformacijos draugai. K\u0105 gal\u0117t\u0173 padaryti toks \u017emogus ten, kur buvo atstumtas Farelis? Ar gal\u0117jo drovus ir nepatyr\u0119s jaunuolis atlaikyti audr\u0105, nuo kurios buvo priversti b\u0117gti stipriausi ir narsiausi? Ta\u010diau, kaip skelb\u0117 Galybi\u0173 VIE\u0160PATS, tai bus \u012fvykdyta ne galybe, nej\u0117ga, bet Dievo Dvasia (Zacharijo 4, 6). Dievas pasirinko, kas pasauliui kvaila, kad sug\u0117dint\u0173 i\u0161min\u010dius. Nes Dievo kvailyb\u0117 i\u0161mintingesn\u0117 u\u017e \u017emones, ir Dievo silpnyb\u0117 galingesn\u0117 u\u017e \u017emon\u0117s (1 Korintie\u010diams 1,27.25).<\/p>\n\n\n\n

   Fromanas prad\u0117jo savo darb\u0105 mokykloje. Tiesas, kuri\u0173 jis mok\u0117 vaikus, \u0161ie atkartodavo namuose. Netrukus pasiklausyti Biblijos ai\u0161kinimo prad\u0117jo rinktis ir t\u0117vai. Klas\u0117 prisipildydavo atid\u017ei\u0173 klausytoj\u0173. Jis i\u0161dalindavo Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105 ir religines bro\u0161i\u016bras, kurios pasiekdavo ir daugel\u012f kit\u0173, nedr\u012fsusi\u0173 ateiti pasiklausyti naujo mokymo. Po kurio laiko \u0161is tiesos skelb\u0117jas buvo priverstas b\u0117gti, ta\u010diau jo paskelbta tiesa u\u017ekariavo \u017emoni\u0173 \u0160irdis. Reformacijos s\u0117kla buvo pas\u0117ta. Reformacija toliau stipr\u0117jo ir plito. Pamokslininkai gr\u012f\u017eo, ir j\u0173 darbo d\u0117ka \u017denevoje pagaliau \u012fsigal\u0117jo protestant\u0173 pamaldos.<\/p>\n\n\n\n

   Miestas jau buvo pripa\u017ein\u0119s Reformacij\u0105, kai po daugelio klajoni\u0173 Jonas Kalvinas \u012f\u017eeng\u0117 pro jo vartus. Aplank\u0119s gimtin\u0119, jis keliavo \u012f Bazel\u012f, ta\u010diau su\u017einoj\u0119s, kad tiesiogin\u012f keli\u0105 u\u017ekirto Karolio V kariuomen\u0117, buvo priverstas pasukti aplinkiniu keliu pro \u017denev\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [233-234]<\/strong>  Kalvino atvykimas parod\u0117 Fareliui, kad Dievas i\u0161ties\u0117 Savo rank\u0105. Nors \u017deneva pri\u0117m\u0117 reformuot\u0105 tik\u0117jim\u0105, ta\u010diau ten dar daug k\u0105 reik\u0117jo padaryti. Diev\u0105 \u017emon\u0117s priima ne bendruomen\u0117mis, o individualiai. \u0160irdies ir s\u0105mon\u0117s dvasinis atgimimas \u012fvyksta ne pagal susirinkim\u0173 nutarimus, o \u0160ventosios Dvasios galybe. Nors \u017denevos gyventojai atmet\u0117 Romos vald\u017ei\u0105, bet jie dar nebuvo pasiruo\u0161\u0119 atsisakyti yd\u0173, kurios gyvavo valdant Romai. \u012egyvendinti tyrus Evangelijos principus ir \u012ftikinti \u017emones, kad jie b\u016bt\u0173 verti pad\u0117ties, kuri\u0105 jiems numat\u0117 Apvaizda, buvo nelengva.<\/p>\n\n\n\n

   Farelis buvo \u012fsitikin\u0119s, kad Kalvinas yra tas \u017emogus, su kuriuo galima bendradarbiauti. Vie\u0161paties vardu jis i\u0161kilmingai pra\u0161\u0117 jaunojo skelb\u0117jo likti \u010dia ir dirbti. Sis pasi\u016blymas i\u0161g\u0105sdino Kalvin\u0105. Nedr\u0105sus ir m\u0117gstantis ramyb\u0119, jis bijojo dr\u0105si\u0173, nepriklausom\u0173 ir net \u016bmi\u0173 \u017denevos gyventoj\u0173. D\u0117l silpnos sveikatos ir \u012fpro\u010dio daug m\u0105styti, jis siek\u0117 vienumos. Tik\u0117damas, kad pasitarnauti Reformacijai jis geriau gal\u0117t\u0173 plunksna, nor\u0117jo rasti ram\u0173 prieglobst\u012f mokytis pa\u010diam ir mokyti bei ugdyti bendruomenes. Ta\u010diau i\u0161kilmingas Farelio \u012fkalbin\u0117jimas buvo jam kaip Dangaus kvietimas, ir jis nedr\u012fso atsisakyti. Jam atrod\u0117, kad \u201eDievas, i\u0161 dangaus i\u0161ties\u0119s rank\u0105, u\u017ed\u0117jo ant jo ir be i\u0161lyg\u0173 pastat\u0117 \u012f t\u0105 viet\u0105, i\u0161 kurios jis taip tro\u0161ko i\u0161tr\u016bkti”*.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne]. H. History of the Reformation in Europe in the Time of Calvin. – Bk. 9. – Ch. 17.<\/p>\n\n\n\n

   Tuo metu protestantizmui i\u0161kilo did\u017eiul\u0117 gr\u0117sm\u0117. Popie\u017eiaus prakeiksmai pasipyl\u0117 ant \u017denevos, o galingos valstyb\u0117s grasino j\u0105 sunaikinti. Kaip \u0161is nedidelis miestas gal\u0117jo pasiprie\u0161inti galingai ba\u017eny\u010dios hierarchijai, kuri taip da\u017enai priversdavo paklusti karalius ir imperatorius? Kaip jis gal\u0117jo atsilaikyti prie\u0161 did\u017ei\u0105sias pasaulio u\u017ekariautoj\u0173 kariuomenes?<\/p>\n\n\n\n

   Visame krik\u0161\u010dioni\u0161kame pasaulyje protestantizmui taip pat grasino gr\u0117smingi prie\u0161ai. Pirm\u0173j\u0173 pergali\u0173 metas Reformacijai pra\u0117jo, Roma sutelk\u0117 naujas j\u0117gas, tik\u0117damasi galutinai j\u0105 sunaikinti. Tuo metu buvo \u012fkurtas J\u0117zuit\u0173 ordinas, \u017eiauriausias, nes\u0105\u017einingiausias ir galingiausias popie\u017eyst\u0117s \u012frankis. Laisvi nuo \u017eemi\u0161k\u0173 ry\u0161i\u0173 ir interes\u0173, numarin\u0119 nat\u016bralius jausmus, nutild\u0119 s\u0105\u017ein\u0117s ir proto bals\u0105, jie nepripa\u017eino joki\u0173 norm\u0173 ir taisykli\u0173, i\u0161skyrus savojo ordino, o pagrindinis j\u0173 siekis buvo pl\u0117sti ordino galyb\u0119. Kristaus Evangelija teik\u0117 j\u0117g\u0173 jos sek\u0117jams oriai pasitikti pavojus ir i\u0161k\u0119sti kan\u010dias, nebijoti \u0161al\u010dio, alkio, kankinim\u0173 suolo, po\u017eeminio kal\u0117jimo ar lau\u017eo. Kovoti su protestantais j\u0117zuitams buvo \u012fskiepytas toks fanatizmas, kuris \u012fgalino i\u0161k\u0119sti pana\u0161ius pavojus, kovoti su tiesa nesivar\u017eant d\u0117l priemoni\u0173. Nebuvo tokio nusikaltimo, kuriam jie nepasiry\u017et\u0173, visos priemon\u0117s, kurios pad\u0117davo siekti tikslo, buvo priimtinos. Dav\u0119 nuolatinio skurdo ir nuolankumo \u012f\u017ead\u0105, jie primygtinai siek\u0117 turt\u0173 ir vald\u017eios, kad panaudot\u0173 juos sunaikinti protestantizm\u0105 ir v\u0117l atstatyt\u0173 popie\u017eiaus vir\u0161enyb\u0119.          <\/p>\n\n\n\n

   [234-235]<\/strong>Ordino nariai, prisideng\u0119 \u0161ventumo skraiste, lank\u0117 kal\u0117jimus ir ligonines, pad\u0117jo ligotiems ir varg\u0161ams, pareik\u0161dami, jog i\u0161si\u017eada pasaulio, primindami, kad turi \u0161vent\u0105 J\u0117zaus vard\u0105, kuris vaik\u0161\u010diojo darydamas gera. Ta\u010diau po \u0161ia nepriekai\u0161tinga i\u0161ore sl\u0117p\u0117si pikti ir kraup\u016bs k\u0117slai. Pagrindinis ordino principas – tikslas pateisina priemones. Tuo remiantis buvo ne tik pateisinamas, bet ir girtinas melas, vagyst\u0117s, priesaikos lau\u017eymas ir \u017emog\u017eudyst\u0117s, jeigu tai tarnavo Romos ba\u017eny\u010dios interesams. Griebdamiesi \u012fvairiausi\u0173 gudrybi\u0173, j\u0117zuitai prasibraudavo \u012f valstybinius postus, tapdavo karali\u0173 patar\u0117jais ir darydavo \u012ftak\u0105 \u0161alies politikai. Jie b\u016bdavo klusn\u016bs tarnai ir sekdavo savo \u0161eimininkus. Jie \u012fkurdavo auk\u0161tesnes mokyklas kunigaik\u0161\u010di\u0173 bei didik\u0173 at\u017ealoms ir pradines mokyklas pras\u010diokams, protestant\u0173 \u0161eim\u0173 vaikai prival\u0117jo laikytis katalik\u0173 apeig\u0173. Visas i\u0161orinis Romos ba\u017eny\u010dios pamald\u0173 i\u0161kilmingumas buvo nukreiptas \u012f tai, kad sukelt\u0173 sumai\u0161t\u012f \u017emoni\u0173 mintyse ir apakint\u0173 bei su\u017eav\u0117t\u0173 vaizduot\u0119, tod\u0117l laisv\u0117s idealus, d\u0117l kurios vargo ir praliejo krauj\u0105 t\u0117vai, i\u0161duodavo s\u016bn\u016bs. J\u0117zuitai greitai paplito visoje Europoje, kur tik jie pasirodydavo, ten atgimdavo popie\u017eyst\u0117.<\/p>\n\n\n\n

  [235-236]<\/strong> Siekdamas suteikti jiems didesn\u0119 gali\u0105, popie\u017eius i\u0161leido bul\u0119, kuri atgaivino inkvizicij\u010570. Nepaisydama bendro pasibjaur\u0117jimo, kuris i\u0161ry\u0161k\u0117jo net kataliki\u0161kose \u0161alyse, popie\u017eijos vyresnyb\u0117 v\u0117l \u012fk\u016br\u0117 t\u0105 bais\u0173 tribunol\u0105, ir siaubingi \u017ev\u0117ri\u0161kumai, kuri\u0173 negal\u0117t\u0173 pak\u0119sti dienos \u0160viesa, buvo kartojami slaptuose po\u017eemiuose. Daugelyje \u0161ali\u0173 daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 – tautos pa\u017eiba \u2014 tyriausi, kilniausi, labiausiai apsi\u0161viet\u0119, pamald\u016bs ir pasi\u0161vent\u0119 pastoriai, darb\u0161t\u016bs ir mylintys t\u0117vyn\u0119 pilie\u010diai, \u017eym\u016bs mokslininkai, talentingi menininkai ir nagingi amatininkai buvo \u017eudomi arba priversti b\u0117gti j kitas \u0161alis.<\/p>\n\n\n\n

   Tokiomis priemon\u0117mis Roma steng\u0117si u\u017egniau\u017eti Reformacijos \u0161vies\u0105, priversti nusigr\u0119\u017eti \u017emones nuo \u0160ventojo Ra\u0161to ir \u012fstumti juos \u012f tamsi\u0173j\u0173 Viduram\u017ei\u0173 nemok\u0161i\u0161kum\u0105 ir prietaringum\u0105. Ta\u010diau Dievo palaiminimo ir kilni\u0173 vyr\u0173, kuriuos Jis pakviet\u0117 t\u0119sti Liuterio darb\u0105, d\u0117ka protestantizmas nebuvo u\u017egniau\u017etas. U\u017e savo j\u0117g\u0173 \u0161altin\u012f jis turi b\u016bti d\u0117kingas ne kunigaik\u0161\u010di\u0173 ginklams ar malonei. Jo tvirtov\u0117mis tapo ma\u017eiausios \u0161alys, kukliausios ir silpniausios tautos: ma\u017eut\u0117 \u017deneva tarp galing\u0173 prie\u0161\u0173, planuojan\u010di\u0173 j\u0105 sunaikinti; sm\u0117l\u0117toji Olandija, \u012fsik\u016brusi Siaur\u0117s j\u016bros pakrant\u0117se, kovojo su tuometin\u0117s did\u017eiausios ir turtingiausios \u0161alies, Ispanijos, tironija; at\u0161iauri ir nederlinga \u0160vedija laim\u0117jo Reformacijai daug pergali\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Beveik trisde\u0161imt met\u0173 Jonas Kalvinas dirbo \u017denevoje. Pirmiausia jis \u012fk\u016br\u0117 ba\u017eny\u010di\u0105, kuri tvirtai laik\u0117si Biblijos moralini\u0173 pagrind\u0173, o po to prisid\u0117jo prie Reformacijos plitimo visoje Europoje. Nors jo, kaip liaudies vadovo veikla, nebuvo nepriekai\u0161tinga, o mokymas neklystantis, ta\u010diau jis pad\u0117jo skleisti tiesas, kurios buvo ypa\u010d svarbios ginant protestantizm\u0105 nuo atgyjan\u010dios popie\u017eijos galyb\u0117s. Jis pad\u0117jo reformuotoms ba\u017eny\u010dioms ugdyti paprastum\u0105 ir gyvenimo tyrum\u0105, nepasiduoti i\u0161didumui ir pagedimui, kuriuos puosel\u0117jo Romos katalik\u0173 mokymas.<\/p>\n\n\n\n

   \u017deneva siunt\u0117 mokytojus ir leidinius, kurie skleid\u0117 reformuot\u0105 mokym\u0105. Vis\u0173 \u0161ali\u0173 persekiojamieji \u0161iame mieste ie\u0161kojo patarimo, palaikymo ir padr\u0105sinimo. Kalvino miestas tapo prieglobs\u010diu visos Vakar\u0173 Europos persekiojamiems reformatoriams. Gelb\u0117damiesi nuo baisi\u0173 persekiojim\u0173, kurie t\u0119s\u0117si \u0161imtme\u010dius, b\u0117gliai atvykdavo prie \u017denevos vart\u0173. I\u0161sekusius, su\u017eeistus, netekusius nam\u0173 ir artim\u0173j\u0173 \u0161iltai sutikdavo ir \u0161velniai r\u016bpindavosi. Rad\u0119 \u010cia antruosius namus, jie laimino \u0161\u012f miest\u0105 savo sumanumu, mokytumu it pamaldumu. Daugelis, ie\u0161kojusi\u0173 \u010dia prieglobs\u010dio, v\u0117liau gr\u012f\u017edavo \u012f savo gimt\u0105sias \u0160alis kovoti su Romos tironija. D\u017eonas Noksas, narsus \u0160kot\u0173 reformatorius, nema\u017eai angl\u0173 puriton\u0173, Olandijos ir Ispanijos protestantai, Pranc\u016bzijos hugenotai ne\u0161\u0117 i\u0160 \u017denevos \u0161viesos \u017eibint\u0105, kad ap\u0161viest\u0173 savo gimtini\u0173 tamsum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

13. REFORMACIJA NYDERLANDUOSE IR SKANDINAVIJOJE<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [237-238]<\/strong> Nyderlanduose popie\u017eiaus tironija labai anksti suk\u0117l\u0117 ry\u017eting\u0105 pasiprie\u0161inim\u0105. 700 met\u0173 prie\u0161 Liuter\u012f vyriausi\u0105j\u012f Romos kunig\u0105 apkaltino du vyskupai, kurie buvo pasiuntiniai Romoje ir perprato tikr\u0105j\u012f \u201e\u0160ventojo sosto” veid\u0105: \u201e[Dievas] padar\u0117 Ba\u017eny\u010di\u0105 – Savo su\u017ead\u0117tin\u0119 ir karalien\u0119 \u2014 kilnia ir am\u017eina \u0161eimos r\u016bpintoj\u0117le. Jis dav\u0117 jai krait\u012f, kuris nei ma\u017e\u0117ja, nei genda, dav\u0117 jai am\u017ein\u0105 kar\u016bn\u0105 ir skeptr\u0105; […] visu tuo tu naudojiesi kaip vagis grobiu. Tu i\u0161auk\u0161tinai save Dievo \u0161ventykloje; u\u017euot gan\u0119s avis, tu virtai vilku; […] Tu nor\u0117tum priversti mus tik\u0117ti, kad esi vyriausiasis vyskupas, ta\u010diau elgiesi kaip tironas. […] Tu tur\u0117tum b\u016bti tarn\u0173 tarnas, kaip pats save vadini, bet pasidarei vie\u0161pa\u010di\u0173 vie\u0161pats. […] Tu paniekinai Dievo priesakus. […] \u0160ventoji Dvasia kuria ba\u017eny\u010dias visoje \u017eem\u0117je. […] Dievo miestas, kurio pilie\u010diais mes visi esame, apima vis\u0105 dang\u0173; jis yra didesnis nei \u0161vent\u0173j\u0173 prana\u0161\u0173 miestas pavadintas Babilonu, kuris, pretenduodamas vadintis Dievi\u0161kuoju miestu, band\u0117 pasiekti dang\u0173 ir gyr\u0117si, kad jo i\u0161mintis nei\u0161semiama; ir galiausiai manai, nors ir be jokios prie\u017easties, kad niekada nesi suklyd\u0119s ir negali suklysti”*.<\/p>\n\n\n\n

* Brande Gerard. History of the Reformation in and About the Low Coun-tries.-Bk. 1. – P.. 6.<\/p>\n\n\n\n

   Sis protestas aid\u0117jo per kelis am\u017eius. Ankstyvieji mokytojai, kurie i\u0161va\u017ein\u0117jo skersai ir i\u0161ilgai \u012fvairias \u017eemes, buvo \u017einomi \u012fvairiais vardais, jie dirbo pana\u0161iai kaip valdens\u0173 misionieriai ir skleid\u0117 visur Evangelijos \u017eini\u0105, pagaliau j\u0173 mokslas pasiek\u0117 Nyderlandus. J\u0173 mokymas spar\u010diai plito. Jie eiliuotai i\u0161vert\u0117 valdens\u0173 Biblij\u0105 \u012f dan\u0173 kalb\u0105. Jie teig\u0117, \u201ekad ji yra labai naudinga; joje n\u0117ra nieko lengvab\u016bdi\u0161ko, n\u0117ra mit\u0173, n\u0117ra niek\u0173, n\u0117ra apgaul\u0117s, bet yra tik tiesos \u017eod\u017eiai; i\u0160 tikr\u0173j\u0173 kartais randamas ir kietas rie\u0161utas, bet suprasti g\u0117rio ir \u0160ventumo esme ir pajausti jo saldum\u0105 visai nesunku”*. Taip ra\u0161\u0117 senov\u0117s tik\u0117jimo draugai XII am\u017eiuje.<\/p>\n\n\n\n

  [238-239]<\/strong> Tada Roma prad\u0117jo persekiojimus. Bet, nepaisant kankinim\u0173 ir lau\u017e\u0173, tikin\u010di\u0173j\u0173 daug\u0117jo, jie atkakliai teig\u0117, kad \u0160ventasis Ra\u0161tas yra vienintelis neklystantis tik\u0117jimo autoritetas ir \u201eniekas neturi b\u016bti ver\u010diamas tik\u0117ti, o turi b\u016bti laim\u0117tas pamokslu”**.<\/p>\n\n\n\n

* Brandt. Min. veik. – Bk. 1. – P. U.<\/p>\n\n\n\n

** Martyn. The Life and Times of Luther. – V. 2. – P. 87.<\/p>\n\n\n\n

   Liuterio mokymas rado rinkam\u0105 dirv\u0105 Nyderlanduose, kur atsidav\u0119 ir i\u0161tikimi \u017dmon\u0117s \u0117m\u0117 skelbti Evangelij\u0105. I\u0161 vienos Olandijos provincijos kilo Meno Simonsas. I\u0161aukl\u0117tas kaip Romos katalikas, jis buvo \u012f\u0161ventintas \u012f kunigus, bet visi\u0161kai ne\u017einojo Bib-lijos, nes jos neskait\u0117 i\u0161 baim\u0117s, kad neb\u016bt\u0173 ap\u0161auktas eretiku: Kai j\u012f apniko abejon\u0117s d\u0117l transsubstanciacijos71, jis man\u0117, kad tai \u0161\u0117tono gundymas, ir maldomis bei atgaila steng\u0117si i\u0161silaisvinti, ta\u010diau veltui. Draskomas abejoni\u0173, jis steng\u0117si nutildyti kaltinant\u012f s\u0105\u017ein\u0117s bals\u0105, ta\u010diau nes\u0117kmingai. Po kurio laiko jam teko patyrin\u0117ti Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105 it Liuterio ra\u0161tus, tai paskatino j\u012f priimti reformuot\u0105 tik\u0117jim\u0105. Netrukus jis tapo vieno \u012fvykio liudytoju: kaimyniniame kaimelyje buvo nuteistas mirti nukirsdinant vienas \u017emogus, kuris antr\u0105 kart\u0105 pasikrik\u0161tijo. Tai paskatino Simons\u0105 tyrin\u0117ti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, kas sakoma apie k\u016bdiki\u0173 krik\u0161tijim\u0105. Ra\u0161te niekur nerado k\u016bdiki\u0173 krik\u0161to patvirtinimo, bet suprato, kad atgaila ir tik\u0117jimas yra b\u016btina krik\u0161to s\u0105lyga.<\/p>\n\n\n\n

   Meno Simonsas pasitrauk\u0117 i\u0161 Romos ba\u017eny\u010dios ir paaukojo savo gyvenim\u0105, kad gal\u0117t\u0173 mokyti t\u0173 ties\u0173, kurias suprato. Tiek Vokietijoje, tiek Nyderlanduose atsirado nema\u017ea fanatik\u0173, skelbian\u010di\u0173 absurdi\u0161kas ir mai\u0161tingas pa\u017ei\u016bras, skatinan\u010dias pa\u017eeidin\u0117ti tvark\u0105 ir padorum\u0105, kurstan\u010dias prievart\u0105 ir sukilim\u0105. Meno Simonsas mat\u0117 siaubingas pasekmes, kurias tokie jud\u0117jimai nei\u0161vengiamai sukels, tod\u0117l i\u0160 vis\u0173 j\u0117g\u0173 prie\u0161inosi klaidingiems mokymams ir laukin\u0117ms fanatik\u0173 id\u0117joms. Vis d\u0117lto \u0161ie fanatikai suklaidino daugel\u012f \u017emoni\u0173, nors kai kurie v\u0117liau atsisak\u0117 pra\u017e\u016bting\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173. Taip pat buvo lik\u0119 dar daug pirm\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 sek\u0117j\u0173 – valdens\u0173 mokymo vaisi\u0173. Tarp \u0160i\u0173 \u017emoni\u0173 Meno Si-monsas darbavosi labai uoliai ir s\u0117kmingai.<\/p>\n\n\n\n

   [239-240]<\/strong>   Dvide\u0161imt penkerius metus jis keliavo kartu su \u017emona ir vaikais, patirdamas didelius vargus ir pavojus, neretai rizikuodamas gyvybe. Jis perkirto Nyderlandus ir \u0161iaurin\u0119 Vokietij\u0105. Savo \u017einias jis perduodavo paprastiems \u017dmon\u0117ms, ir dar\u0117 jiems stipri\u0105 \u012ftak\u0105. I\u0161 prigimties i\u0161kalbingas, nors ir turintis ribot\u0105 i\u0161silavinim\u0105, Simonsas buvo nesudrums\u010diamai harmoninga asmenyb\u0117: pasi\u017eym\u0117jo nuolankia dvasia ir \u0160velniomis manieromis, buvo nuo\u0161irdus ir pamaldus, savo gyvenimu iliustravo tas tiesas, kuri\u0173 mok\u0117, tod\u0117l u\u017esitarnavo \u017emoni\u0173 pasitik\u0117jim\u0105, jo sek\u0117jai buvo bla\u0161komi ir engiami. Jie daug kent\u0117jo, nes buvo painiojami su fanatikais i\u0161 Miunsterio. Ta\u010diau Meno Simonso pastang\u0173 d\u0117ka daugelis \u017emoni\u0173 atsivert\u0117.<\/p>\n\n\n\n

   Niekur kitur Reformacijos id\u0117jos nebuvo taip noriai priimamos kaip Nyderlanduose. Ta\u010diau vargu ar kitose \u0161alyse j\u0173 besilaikantieji buvo taip \u017eiauriai persekiojami. Vokietijoje Karlas V siek\u0117 sunaikinti Reformacij\u0105, jis mielai b\u016bt\u0173 pasiunt\u0119s jos sek\u0117jus ant lau\u017eo, bet kunigaik\u0161\u010diai pasiprie\u0161ino jo valiai. Nyderlanduose jo galia buvo didesn\u0117, tod\u0117l \u012fsakai d\u0117l persekiojim\u0173 sek\u0117 vienas kit\u0105. Skaityti Biblij\u0105, klausytis jos skaitymo ar ai\u0161kinimo ir netgi kalb\u0117ti apie j\u0105, rei\u0161k\u0117 u\u017esitraukti mirties ant lau\u017eo nuosprend\u012f. U\u017e tai, kad buvo meld\u017eiamasi Dievui vienumoje, u\u017e atsisakym\u0105 garbinti paveikslus, ar u\u017e giesmi\u0173 giedojim\u0105 taip pat buvo baud\u017eiama mirtimi. Netgi tie, kurie prisipa\u017eindavo klyd\u0119, b\u016bdavo nuteisiami: vyrai mirdavo nuo kalavijo, moterys b\u016bdavo gyvos palaidojamos. Valdant Karoliui V ir Pilypui II \u017euvo t\u016bkstan\u010diai tikin\u010di\u0173j\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Kart\u0105 visa \u0161eima buvo atvesta pas inkvizitori\u0173, j\u0105 apkaltino tuo, kad nelanko mi\u0161i\u0173 ir garbina Diev\u0105 namuose. Kai buvo paklaustas, kaip jie meld\u017eiasi vieni, jauniausiasis s\u016bnus atsak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

  – Mes klaupiam\u0117s ant keli\u0173 ir pra\u0161ome, kad Dievas ap\u0161viest\u0173 m\u016bs\u0173 mintis ir atleist\u0173 m\u016bs\u0173 nuod\u0117mes; mes meld\u017eiam\u0117s u\u017e m\u016bs\u0173 valdov\u0105, kad jo valdymas klest\u0117t\u0173, o jo gyvenimas b\u016bt\u0173 laimingas; mes meld\u017eiam\u0117s u\u017e m\u016bs\u0173 teis\u0117jus, kad Dievas juos apsaugot\u0173*.<\/p>\n\n\n\n

  [240-241]<\/strong> Keli teis\u0117jai buvo sujaudinti toki\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, ta\u010diau t\u0117vas ir vyriausias s\u016bnus vis tiek buvo pasmerkti sudeginti.<\/p>\n\n\n\n

   Juo \u017eiauresni buvo persekiojimai, juo labiau augo kankini\u0173 tik\u0117jimas. Ne tik vyrai, bet ir gle\u017enos moterys bei merginos rod\u0117 nepalau\u017eiam\u0105 dr\u0105s\u0105. \u201e\u017dmonos stodavo \u0161alia vyr\u0173 lau\u017e\u0173 ir, kai jie kent\u0117davo liepsnose, jos \u0160nab\u017ed\u0117davo paguodos \u017eod\u017eius arba giedodavo giesmes, kad padr\u0105sint\u0173”. \u201eMerginos, kurias gyvas u\u017ekasdavo, guldavo \u012f kap\u0105 tarsi nakties miegui savo miegamuosiuose, o \u012f e\u0161afot\u0105 pakildavo pasipuo\u0161usios taip, tarsi eit\u0173 \u012f savo vestuves.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip ir pagoni\u0173 laikais, kai buvo siekiama sunaikinti Evangelij\u0105, krik\u0161\u010dioni\u0173 kraujas buvo s\u0117kla***. Persekiojimai pasitarnavo tuo, kad padidino tiesos liudytoj\u0173 gretas. Metai po met\u0173 valdovas, iki beprotyb\u0117s \u017eeid\u017eiamas nenugalimo \u017emoni\u0173 ry\u017eto, veltui t\u0119s\u0117 savo \u017eiaur\u0173 darb\u0105. Valdant kilniajam Vilhelmui Oranie\u010diui, revoliucija pagaliau suteik\u0117 Olandijai teis\u0119 laisvai garbinti Diev\u0105.<\/p>\n\n\n\n

*Wylie J. A. The History’ of Protestantism. – Bk. 18. – Ch. 6.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

*** Plg. Tertullian. Apologeticum 50.<\/p>\n\n\n\n

   Pjemonto kalnuose, Pranc\u016bzijos lygumose, Olandijos pakrant\u0117se Evangelijos pa\u017eanga buvo pa\u017eym\u0117ta jos i\u0161pa\u017eintoj\u0173 krauju. O \u0161iaur\u0117s \u0161alyse ji buvo sutikta taikiai. Studentai gr\u012f\u017edami namo i\u0161 Vitenbergo, parsive\u017e\u0117 reformuot\u0105 tik\u0117jim\u0105 \u012f Skandinavij\u0105. Liuterio ra\u0161tai taip pat pad\u0117jo plisti \u0161viesai. Paprasti, nuo\u0161ird\u016bs \u0161iaur\u0117s \u017emon\u0117s nusisuko nuo sugadintos, pasip\u016btusios ir sav\u0173j\u0173 priesak\u0173 besilaikan\u010dios Romos. Jie sveikino grynas, paprastas ir gyvybe dvelkian\u010dias \u0160ventojo Ra\u0161to tiesas.<\/p>\n\n\n\n

   Danijos reformatorius Hansas Tausenas buvo valstie\u010dio s\u016bnus. Anksti pasi\u017eym\u0117j\u0119s gyvu protu, berniukas tro\u0161ko gauti i\u0161silavinim\u0105, bet t\u0117v\u0173 materialin\u0117 pad\u0117tis to neleido, tod\u0117l jis \u012fstojo \u012f<\/p>\n\n\n\n

vienuolyn\u0105. \u010cia jo gyvenimo skaistumas, uolumas ir i\u0161tikimyb\u0117 patrauk\u0117 vienuolyno vyresniojo d\u0117mes\u012f. \u0160is susidar\u0117 \u012fsp\u016bd\u012f, kad berniukas turi talent\u0105, kuris kada nors ateityje leis jam tapti getu ba\u017eny\u010dios tarnu. Buvo nuspr\u0119sta suteikti jam i\u0161silavinim\u0105 viename Vokietijos arba Nyderland\u0173 universitete. Jaunajam studentui buvo leista pa\u010diam pasirinkti mokykl\u0105, ta\u010diau su i\u0161lyga: jis negal\u0117s vykti \u012f Vitenberg\u0105. Ba\u017eny\u010dios mokinys, pasak vienuoli\u0173, tur\u0117jo b\u016bti apsaugotas nuo pavojaus u\u017esikr\u0117sti erezija.<\/p>\n\n\n\n

 [241-242]<\/strong>  Tausenas nuvyko \u012f Keln\u0105, kuris tais laikais, beje, kaip ir dabar, buvo viena i\u0161 stipriausi\u0173 Romos ba\u017eny\u010dios tvirtovi\u0173. \u010cia jam greitai nusibodo atgrasus mokytoj\u0173 misticizmas. Apytikriai tuo pat metu jis susipa\u017eino su Liuterio ra\u0161tais. Perskait\u0119s naujojo mokslo ra\u0161tus, jis labai panoro asmeni\u0161kai susitikti su did\u017eiuoju reformatoriumi. Ai\u0161ku, taip elgdamasis, Tausenas rizikavo \u012f\u017eeisti savo vienuolyno vyresn\u012fj\u012f ir prarasti jo param\u0105. Vis d\u0117lto v\u0117liau jis apsisprend\u0117 ir netrukus buvo \u012fra\u0161ytas \u012f Vitenbergo studentus.<\/p>\n\n\n\n

   Parvyk\u0119s \u012f Danij\u0105, jis gr\u012f\u017eo \u012f savo vienuolyn\u0105. Niekas dar n\u0117 ne\u012ftar\u0117, kad jis pasidav\u0117 liuteronybei; Tausenas neatskleid\u0117 savo paslapties, ir, nesukeldamas i\u0161ankstinio neigiamo draug\u0173 nusistatymo, steng\u0117si nukreipti juos \u012f tyr\u0105 tik\u0117jim\u0105 ir \u0161ventesn\u012f gyvenim\u0105. Jis atversdavo Biblij\u0105 ir ai\u0161kindavo jos tikr\u0105j\u0105 prasm\u0119, nurodydamas Krist\u0173, kaip vienintel\u012f nusid\u0117j\u0117li\u0173 teisum\u0105 ir i\u0161gelb\u0117jimo vilt\u012f. Vienuolyno vyresnysis, kuris d\u0117jo viltis, kad Tausenas bus narsus Romos ba\u017eny\u010dios gyn\u0117jas, labai \u012fnir\u0161o, kai su\u017einojo apie mokinio veikl\u0105. Tuojau pat Tausenas buvo perkeltas i\u0161 savojo vienuolyno \u012f kit\u0105, u\u017edarytas \u012f cel\u0119 ir grie\u017etai pri\u017ei\u016brimas.<\/p>\n\n\n\n

   Jo nauj\u0173 globotoj\u0173 siaubui, keletas vienuoli\u0173 netrukus parei\u0161k\u0117, kad priima protestant\u0173 tik\u0117jim\u0105. Pro cel\u0117s grotas Tausenas dalijosi su savo bendramin\u010diais tiesos pa\u017einimu. Jei \u0161it\u0173 dan\u0173 vienuoli\u0173 dvasios t\u0117vai b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119 patirties, kaip ba\u017eny\u010diai reikia elgtis su eretikais, Tauseno balso daugiau niekada niekas neb\u016bt\u0173 gird\u0117j\u0119s. Ta\u010diau, u\u017euot \u012fkalin\u0119 j\u012f kokiame nors po\u017eemio kal\u0117jime, jie i\u0161vijo j\u012f i\u0161 vienuolyno. Dabar prie\u0161ai buvo bej\u0117giai. Tik k\u0105 i\u0161\u0117j\u0119s karali\u0161kasis \u012fsakas saugojo naujo mokymo skleid\u0117jus. Tausenas prad\u0117jo sakyti pamokslus. Ba\u017eny\u010dios buvo jam atvertos, o \u017emon\u0117s gr\u016bdosi, kad gal\u0117t\u0173 j\u012f i\u0161girsti. Pana\u0161iai ir kiti skleid\u0117 Dievo \u017dod\u012f. Naujasis Testamentas, i\u0161verstas \u012f dan\u0173 kalb\u0105, pla\u010diai paplito. Popie\u017einink\u0173 pastangos su\u017elugdyti \u0160i\u0105 veikl\u0105 baig\u0117si tuo, kad ji dar labiau paplito, ir netrukus Danija paskelb\u0117, kad priima reformuot\u0105 tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [242-243]<\/strong> Taip pat ir \u0160vedijoje jauni \u017emon\u0117s, atsig\u0117r\u0119 i\u0160 Vitenbergo \u0161ulinio, parve\u017e\u0117 gyvyb\u0117s vandens savo tautie\u010diams. Du \u0160vedijos Reformacijos pradininkai – Olausas ir Laurencijus Petriai, kalvio i\u0160 Erebro s\u016bn\u016bs, mok\u0117si pas Liuter\u012f ir Melanchton\u0105. V\u0117liau jie r\u016bpinosi i\u0161mokyti savo tautie\u010dius t\u0173 dalyk\u0173, kuriuos su\u017einojo ten b\u016bdami. Kaip ir did\u017eiojo reformatoriaus, Olauso u\u017esidegimas ir i\u0161kalba sukeldavo \u017emoni\u0173 entuziazm\u0105. Tuo tarpu Laurencijus, kaip ir Melanchtonas, tur\u0117jo ypa\u010d gili\u0173 \u017eini\u0173, buvo m\u0105slus ir sant\u016brus. Abu vyrai buvo kar\u0161tai pamald\u016bs, giliai i\u0161man\u0117 teologij\u0105 ir dr\u0105siai skelb\u0117 ties\u0105. Ta\u010diau ir popie\u017eininkai nesnaud\u0117. Katalik\u0173 kunigai nuteikdavo prie\u0161 reformatorius tamsius ir prietaringus \u017emones. Olausas Petris da\u017enai buvo minios u\u017epuolamas, o kelet\u0105 kart\u0173 vos i\u0161liko gyvas. \u0160iuos reformatorius m\u0117go ir globojo karalius.<\/p>\n\n\n\n

   Romos ba\u017eny\u010dios valdomi \u017emon\u0117s buvo paskend\u0119 skurde ir sulink\u0119 nuo priespaudos. Jie netur\u0117jo \u0160ventojo Ra\u0161to. J\u0173 religija apsiribojo simboliais ir apeigomis, kurios neteik\u0117 protui \u0161viesos. \u017dmon\u0117s \u0117m\u0117 gr\u012f\u017eti prie prietar\u0173 ir savo stabmeld\u017ei\u0173 prot\u0117vi\u0173 apeig\u0173. Tauta suskilo \u012f prie\u0161i\u0161kas grupuotes, kuri\u0173 am\u017eina kova didino varg\u0105. Karalius pasiry\u017eo reformuoti valstyb\u0119 ir ba\u017eny\u010di\u0105, tod\u0117l mielai sveikino gabius pad\u0117j\u0117jus kovoti su Roma.<\/p>\n\n\n\n

   Karaliaus ir \u0160vedijos diduomen\u0117s akivaizdoje Olausas Petris labai i\u0161mintingai apgyn\u0117 reformuoto tik\u0117jimo mokym\u0105 gin\u010de su Romos ba\u017eny\u010dios gyn\u0117jais. Jis parei\u0161k\u0117, kad ba\u017eny\u010dios t\u0117v\u0173 mokymai yra priimtini tik tada, kai jie dera su \u0160ventuoju Ra\u0161tu; esmin\u0117s tik\u0117jimo tiesos yra pateiktos Biblijoje ai\u0161kiai ir suprantamai, tod\u0117l kiekvienas \u017emogus gali jas suprasti. Kristus pasak\u0117: \u201eMano mokslas ne Mano, bet To, Kuris yra Mane siunt\u0119s” (Jono 7, 16); o apa\u0161talas Paulius parei\u0161k\u0117, kad, jei jis imt\u0173 […] skelbti kitoki\u0105<\/p>\n\n\n\n

Evangelij\u0105 negu yra paskelb\u0119s, \u2014 teb\u016bnie prakeiktas! (Galatams 1, 8) \u201eKod\u0117l, – klaus\u0117 reformatorius, – kiti dr\u012fsta nustatin\u0117ti dogmas savo nuo\u017ei\u016bra ir primesti jas kitiems, teigdami, kad jos b\u016btinos i\u0161sigelb\u0117ti?”* Jis parod\u0117, kad ba\u017eny\u010dios nutarimai neturi jokios galios, jeigu prie\u0161tarauja Dievo \u012fsakymams, ir paskelb\u0117 did\u012fj\u012f protestantizmo princip\u0105: \u201eBiblija ir tik Biblija” yra tik\u0117jimo ir veiklos matas.<\/p>\n\n\n\n

 [243-244]<\/strong>  \u0160is gin\u010das, nors ir vyk\u0119s ma\u017eai te\u017einomame m\u016b\u0161io lauke, leid\u017eia pamatyti \u201e\u017emones, kurie sudar\u0117 Reformacijos kariuomen\u0117s gretas. Jie nebuvo bera\u0161\u010diai, atskal\u016bnai, triuk\u0161mingi gin\u010dininkai -anaiptol \u2014 \u0161ie \u017emon\u0117s tyrin\u0117jo Dievo \u017dod\u012f ir gerai \u017einojo, kaip valdyti ginklus, kuriuos jiems dav\u0117 Biblija. Pa\u017einimu jie pralenk\u0117 savo am\u017eininkus. Kai atkreipiame d\u0117mes\u012f \u012f tokius garsius \u0161vietimo centrus, kaip Vitenbergas ir Ciurichas, \u012f tokias ry\u0161kias asmenybes, kaip Liuteris ir Melanchtonas, Cvinglis ir Ekolampadijas, galime sulaukti priekai\u0161to, kad jie buvo jud\u0117jimo vadai ir nat\u016bralu i\u0160 j\u0173 tik\u0117tis nepaprast\u0173 gabum\u0173 ir puiki\u0173 laim\u0117jim\u0173, o sek\u0117jai buvo prastesni nei vadai. Taip, tai tiesa. Ta\u010diau nukreipkime \u017evilgsn\u012f \u012f ma\u017eai \u017einomus \u012fvykius \u0160vedijoje, \u012f kuklias asmenybes – Olaus\u0105 ir Laurencij\u0173 Petrius – nuo mokytoj\u0173 \u012f mokinius – k\u0105 mes matome?.. Mokslininkus ir teologus, \u017emones, kurie tiksliai perprato Evangelijos tiesas ir nesunkiai nugal\u0117jo patyrusius ir tituluotus Romos ba\u017eny\u010dios teologus”**.<\/p>\n\n\n\n

* Wylie. Min. veik. – Bk. 10. – Ch. 4.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160io gin\u010do rezultatas buvo toks, kad \u0160vedijos karalius pri\u0117m\u0117 protestant\u0173 tik\u0117jim\u0105, o netrukus ir riksdagas72 pasek\u0117 jo pavyzd\u017eiu. Olausas Petris i\u0161vert\u0117 Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105 \u012f \u0161ved\u0173 kalb\u0105 ir, atsi\u017evelgdami \u012f karaliaus pageidavim\u0105, abu broliai \u0117m\u0117si versti vis\u0105 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Taigi pirm\u0105 kart\u0105 \u0160vedijos \u017emon\u0117s gavo Dievo \u017dod\u012f gimt\u0105ja kalba. Riksdagas nutar\u0117, kad visoje karalyst\u0117je dvasininkai ai\u0161kint\u0173 Ra\u0161t\u0105, o vaikai mokyklose b\u016bt\u0173 mokomi skaityti Biblij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [244]<\/strong> Pama\u017eu, bet u\u017etikrintai palaiminga Evangelijos \u0161viesa i\u0161sklaid\u0117 nemok\u0161i\u0161kumo ir prietaringumo tams\u0105. I\u0161laisvinta i\u0161 Romos priespaudos, tauta pasiek\u0117 galyb\u0119 ir didyb\u0119, kokios anks\u010diau niekada netur\u0117jo. \u0160vedija tapo viena i\u0161 protestantizmo atram\u0173. Pra\u0117jus am\u017eiui, did\u017eiausio pavojaus metu, \u0161i negausi, kadaise silpna valstyb\u0117 vienintel\u0117 Europoje i\u0161dr\u012fso i\u0161tiesti pagalbos rank\u0105 Vokietijai baisiame trisde\u0161imties met\u0173 kare. Atrod\u0117, kad visa \u0161iaur\u0117s Europa paklius \u012f Romos tironij\u0105. Ta\u010diau \u0160vedijos kariuomen\u0117 pad\u0117jo Vokietijai sustabdyti popie\u017eijos antpl\u016bd\u012f, laim\u0117ti pakantum\u0105 protestantams – kalvinistams ir liuteronams – ir gr\u0105\u017einti s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119 toms \u0161alims, kurios pri\u0117m\u0117 Reformacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

14. V\u0116LYVOJO LAIKOTARPIO ANGL\u0172 REFORMATORIAI<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [245-246]<\/strong> Tuo metu, kai Martynas Liuteris atvert\u0117 u\u017eskleist\u0105j\u0105 Biblij\u0105 Vokietijos \u017emon\u0117ms, Viljamas Tindalis buvo \u0160ventosios Dvasios paskatintas atlikti t\u0105 pat\u012f Anglijoje. Viklifas \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 i\u0161vert\u0117 i\u0161 lotyni\u0161kojo teksto, kuriame buvo daug klaid\u0173. Si Biblija niekada nebuvo atspausdinta, o ranka ra\u0161yti egzemplioriai buvo tokie brang\u016bs, kad tik turtingieji ir didikai gal\u0117jo j\u0105 \u012fsigyti. Be to, j\u0105 skaityti grie\u017etai draud\u0117 ba\u017eny\u010dia, tod\u0117l skaitytoj\u0173 ratas buvo palyginti siauras. 1516 m., metai prie\u0161 pasirodant Liuterio tez\u0117ms, Erazmas pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161leido pagal graiki\u0161kus rankra\u0161\u010dius paruost\u0105 Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105 ir jo lotyni\u0161k\u0105j\u012f vertim\u0105. Taigi pirm\u0105 kart\u0105 Dievo \u017dodis buvo atspausdintas originalo kalba. Siame leidinyje buvo i\u0161taisyta daug ankstesni\u0173 klaid\u0173 ir patikslinta teksto esm\u0117. Tai leido apsi\u0161vietusiems \u017emon\u0117ms geriau pa\u017einti ties\u0105 ir past\u016bm\u0117jo Reformacij\u0105 \u012f priek\u012f. Ta\u010diau paprastiems \u017emon\u0117ms Dievo \u017dodis vis dar buvo neprieinamas. Tindalis tur\u0117jo u\u017ebaigti Vik-lifo prad\u0117t\u0105 darb\u0105, kad duot\u0173 savo tautie\u010diams Biblij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Stropus mokinys ir nuo\u0161irdus tiesos ie\u0161kotojas pri\u0117m\u0117 Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105 i\u0161 Erazmo Naujojo Testamento graiki\u0161kojo teksto, jis dr\u0105siai skelb\u0117 savo \u012fsitikinimus, ragindamas, kad kiekviena doktrina b\u016bt\u0173 patikrinta \u0160ventuoju Ra\u0161tu. \u012e popie\u017eininko teigin\u012f, jog ba\u017eny\u010dia dav\u0117 Biblij\u0105 ir tik ba\u017eny\u010dia gali ai\u0161kinti j\u0105, Tindalis atsak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Ar \u017einote, kas i\u0161mok\u0117 erelius rasti sau grob\u012f? Na, tas pats Dievas moko Savo alkanus vaikus ie\u0161koti T\u0117vo Jo \u017dodyje. U\u017euot dav\u0119 mums \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, j\u016bs pasl\u0117p\u0117te j\u012f nuo m\u016bs\u0173; j\u016bs deginate tuos, kurie skelbia j\u012f, ir, jei gal\u0117tum\u0117te, sudegintum\u0117te pat\u012f \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105*.<\/p>\n\n\n\n

  [246]<\/strong> Tindalio pamokslai suk\u0117l\u0117 didel\u012f susidom\u0117jim\u0105, ir daugelis pri\u0117m\u0117 ties\u0105. Ta\u010diau kunigai buvo budr\u016bs, kai jis i\u0161vykdavo kitur, grasinimais ir melu jie stengdavosi sunaikinti prad\u0117t\u0105 darb\u0105, ir tai jiems labai da\u017enai pasisekdavo. \u201eK\u0105 daryti?! – susukdavo Tindalis. – Kai a\u0161 s\u0117ju s\u0117kl\u0105 vienoje vietoje, mano prie\u0161ai suniokoja lauk\u0105, kur\u012f a\u0161 k\u0105 tik palikau. A\u0161 juk negaliu b\u016bti visur. Jei krik\u0161\u010dionys tur\u0117t\u0173 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 gimt\u0105ja kalba, jie patys gal\u0117t\u0173 kovoti su prie\u0161taringais tariamojo pa\u017einimo teigimais. Be Biblijos \u017emon\u0117s negali rasti tiesos”**.<\/p>\n\n\n\n

   Naujas tikslas u\u017evald\u0117 jo mintis. \u201eJehovos \u0161ventykloje, – sak\u0117 Tindalis, – psalm\u0117s buvo giedamos hebraj\u0173 kalba, ar ne angl\u0173 kalba tur\u0117t\u0173 mums kalb\u0117ti Evangelija? […] Ar ba\u017eny\u010dia tur\u0117t\u0173 gauti ma\u017eiau \u0161viesos vidudien\u012f negu au\u0161tant? […] Krik\u0161\u010dionys turi perskaityti Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105 gimt\u0105ja kalba”. Ba\u017eny\u010dios daktarai ir mokytojai nesutaria tarpusavyje. Tik \u0160ventojo Ra\u0161to d\u0117ka \u017emon\u0117s gali rasti ties\u0105. \u201eVienas palaiko vien\u0105 mokytoj\u0105, kitas – kit\u0105. […] Dauguma autori\u0173 prie\u0161tarauja vienas kitam. Kaip mes galime atskirti t\u0105, kuris sako ties\u0105, nuo to, kuris skleid\u017eia mel\u0105? […] Kaip? […] Tik Dievo \u017dod\u017eio pagalba”***.<\/p>\n\n\n\n

Netrukus vienas katalik\u0173 teologas, gin\u010dydamasis su juo, su\u0161uko:<\/p>\n\n\n\n

  -Mums geriau b\u016bti be Dievo \u012fsakym\u0173 negu be popie\u017eiaus!<\/p>\n\n\n\n

Tindalis atsak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -A\u0161 ignoruoju popie\u017ei\u0173 ir visus jo \u012fsakymus. Ir jeigu Dievas prailgins mano gyvenim\u0105, tai po keleri\u0173 met\u0173 a\u0161 pasieksiu, kad berniukas, einantis paskui pl\u016bg\u0105, geriau \u017einos \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 ne<\/p>\n\n\n\n

gu j\u016bs****.<\/p>\n\n\n\n

* Merle d’Aubigne J. H. History of the Reformation of the Sixteenth Century. – Bk. 18.-Ch. 4.<\/p>\n\n\n\n

 ** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

*** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

**** Anderson. Annals of the English Bible. – P. 19-<\/p>\n\n\n\n

[246-248]<\/strong>  Jo puosel\u0117tas tro\u0161kimas duoti \u017emon\u0117ms Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105 gimt\u0105ja kalba dar labiau sustipr\u0117jo, ir jis \u0117m\u0117si darbo. Persekiojim\u0173 i\u0161varytas i\u0161 nam\u0173, Tindalis atvyko \u012f London\u0105 ir \u010dia kur\u012f laik\u0105 dirbo netrukdomas. Ta\u010diau popie\u017einink\u0173 siaut\u0117jimas v\u0117l privert\u0117 j\u012f b\u0117gti. Atrod\u0117, jog Anglijoje nebeliko vietos, kur prisiglausti, tod\u0117l jis nusprend\u0117 ie\u0161koti prieglobs\u010dio Vokietijoje. \u010cia jis prad\u0117jo spausdinti angli\u0161k\u0105 Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105. Du kartus darbas buvo sustabdytas, ta\u010diau u\u017edraudus spausdinti viename mieste, jis vykdavo \u012f kit\u0105. Galiausiai Tindalis atvyko \u012f Vorms\u0105, kur prie\u0161 kelerius metus Martynas Liuteris gyn\u0117 Evangelij\u0105 prie\u0161 Seim\u0105. \u0160iame senoviniame mieste buvo daug Reformacijos draug\u0173, ir Tindalis t\u0119s\u0117 darb\u0105 be trukdym\u0173. Greitai buvo i\u0161leisti trys t\u016bkstan\u010diai Naujojo Testamento egzempliori\u0173, kitas leidimas i\u0161\u0117jo dar tais pa\u010diais metais.<\/p>\n\n\n\n

   Jis atkakliai t\u0119s\u0117 savo darbus. Nepaisant to, kad Anglijos vald\u017eia grie\u017e\u010diausiai saugojo uostus, Dievo \u017dodis slaptais keliais pasiekdavo London\u0105 ir buvo platinamas visoje \u0161alyje. Popie\u017eininkai steng\u0117si u\u017egniau\u017eti ties\u0105, ta\u010diau veltui. Daramo vyskupas vienu meru nupirko i\u0161 Tindalio bendradarbio knygne\u0161io visas Biblijas, ketindamas jas sunaikinti, nes man\u0117, kad tai sukliudys reformatori\u0173 darbui. Ta\u010diau atsitiko prie\u0161ingai. Pinigai, gauti u\u017e knyg\u0105, pad\u0117jo i\u0161leisti naujesn\u012f ir geresn\u012f leidim\u0105, kuris be \u0160i\u0173 l\u0117\u0161\u0173 neb\u016bt\u0173 i\u0161vyd\u0119s \u0161viesos. Kai Tindalis buvo suimtas, jam buvo pa\u017ead\u0117ta laisv\u0117, jeigu jis atskleis vardus t\u0173, kurie dav\u0117 jam pinigus spausdinti Biblij\u0105. Jis atsak\u0117, kad Daramo vyskupas prisid\u0117jo labiau negu bet kuris kitas, nes, brangiai sumok\u0117j\u0119s u\u017e Biblijas, jis pad\u0117jo s\u0117kmingiau dirbti.<\/p>\n\n\n\n

   Tindalis buvo \u012fviliotas \u012f prie\u0161\u0173 rankas ir \u012fkalintas daugeliui m\u0117nesi\u0173. Galiausiai jis paliudijo savo tik\u0117jim\u0105 kankinio mirtimi, ta\u010diau jo paruo\u0161ti ginklai suteik\u0117 galimyb\u0119 kitiems tiesos kariams kovoti u\u017e ties\u0105 visais am\u017eiais net iki m\u016bs\u0173 laik\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Hi\u016b Latimeris i\u0161 sakyklos skelb\u0117, kad Biblij\u0105 reikia skaityti gimt\u0105ja kalba. \u0160ventojo Ra\u0161to Autorius, pasak jo, yra \u201epats Dievas”, nes \u0160ventasis Rastas pasi\u017eymi Autoriaus galybe ir am\u017einybe. \u201eN\u0117ra n\u0117 vieno karaliaus, imperatoriaus, valdovo ar vyresnyb\u0117s […], kuri netur\u0117t\u0173 paklusti […] Jo \u0160ventajam \u017dod\u017eiui”. \u201eNevaik\u0161\u010diokime aplinkiniais keliais, tegu mums vadovauja Dievas: nesekime […] savo prot\u0117vi\u0173 p\u0117domis, nesiekime to, ko siek\u0117 jie, o darykime tai, k\u0105 jie prival\u0117jo padaryti”*.<\/p>\n\n\n\n

 [248-249]<\/strong>  I\u0161tikimi Tindalio draugai Robertas Barnsas ir D\u017eonas Fritas pakilo ginti ties\u0105. Po j\u0173 sek\u0117 broliai Ridliai ir Kranmeris. Anglijos Reformacijos vadai buvo i\u0161silavin\u0119 \u017emon\u0117s, Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia labai vertino j\u0173 uolum\u0105 ir pamaldum\u0105. J\u0173 pasiprie\u0161inimas popie\u017eiaus vald\u017eiai \u012frod\u0117, kad jie suvok\u0117 \u201e\u0161ventojo sosto” paklydimus. \u017dinodami Babel\u0117s paslapt\u012f, jie gal\u0117jo liudyti prie\u0161 j\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   \u201eTaigi a\u0161 u\u017eduosiu kit\u0105 klausim\u0105, – sak\u0117 Latimeris. \u2014 Kas yra stropiausias visos Anglijos vyskupas ir prelatas? […] A\u0161 matau, kad j\u016bs klausot\u0117s ir tikit\u0117s i\u0161girsti jo vard\u0105. […] Ir a\u0161 pasakysiu jums: tai yra velnias. […] Jis niekada nei\u0161vyksta i\u0161 savo vyskupijos; kreipkit\u0117s \u012f j\u012f bet kuriuo metu, nes jis visada namie, […] jis vis\u0105 laik\u0105 dirba. […] A\u0160 jus u\u017etikrinu: niekada nepamatysite jo dykin\u0117jan\u010dio. […] Kur gyvena velnias, […] ten n\u0117ra vietos knygoms, o padaug\u0117ja \u017evaki\u0173; ten dingsta Biblijos ir padaug\u0117ja ro\u017ean\u010di\u0173; ten dingsta Evangelijos \u0161viesa ir netgi vidurdien\u012f u\u017edegamos \u017evak\u0117s; […] ten atmetamas Kristaus kan\u010di\u0173 kry\u017eius, o i\u0161auk\u0161tinama skaistykla, kuri i\u0161tu\u0161tina tikin\u010di\u0173j\u0173 ki\u0161enes; […] tarsi gird\u0117tume sakant: ‘Nesir\u016bpinkite varg\u0161ais, ligoniais, tais, kurie neturi drabu\u017ei\u0173, puo\u0161kite paveikslus, med\u012f ir akmen\u012f, i\u0161kelkite \u017emoni\u0173 priesakus ir \u012fstatymus, atmeskite Dievo priesakus ir Jo \u0160vent\u0105j\u012f \u017dod\u012f’. […] M\u016bs\u0173 prelatai gal\u0117t\u0173 b\u016bti tokie strop\u016bs, s\u0117dami gero mokymo s\u0117klas, kaip \u0161\u0117tonas s\u0117ja rauges ir pikt\u017eoles!”**<\/p>\n\n\n\n

* Latimer Hugh. First Sermon Preached Before King Edward VI.<\/p>\n\n\n\n

** Latimer. Sermon of the Plough.<\/p>\n\n\n\n

   Pagrindinis \u0161i\u0173 reformatori\u0173 principas buvo toks pats kaip ir valdens\u0173, D\u017eono Viklifo, Jano Huso, Martyno Liuterio, Ulriko Cvinglio ir j\u0173 sek\u0117j\u0173 \u2014 i\u0161keltas \u0160ventojo Ra\u0161to negin\u010dijamas autoritetas kaip tik\u0117jimo ir gyvenimo matas. Jie neig\u0117 popie\u017ei\u0173, susirinkim\u0173, ba\u017eny\u010dios t\u0117v\u0173 ir karali\u0173 teis\u0119 vadovauti \u017emoni\u0173 s\u0105\u017einei. Jie pripa\u017eino tik Biblijos autoritet\u0105, jos mokymu tikrino visas doktrinas ir pa\u017ei\u016bras. Tik\u0117jimas Dievu ir Jo \u017dod\u017eiu palaik\u0117 \u0161iuos \u0160ventus \u017emones, kai jie atiduodavo savo gyvyb\u0119 ant lau\u017eo.<\/p>\n\n\n\n

   – Nenusimink! \u2014 su\u0161uko Latimeris savo draugui kankiniui, kai liepsnos prad\u0117jo tildyti jo \u017eod\u017eius. – \u0160iandien Dievo malon\u0117s padedami mes u\u017edegsime toki\u0105 \u017evak\u0119 Anglijoje, kurios, a\u0161 manau, niekas neu\u017ep\u016bs*.<\/p>\n\n\n\n

* Works of Hugh Latimer. – V. 1. – P. 13.<\/p>\n\n\n\n

[249-250]<\/strong>   \u0160kotijoje tiesos s\u0117klos, kurias pas\u0117jo Kolumba ir jo draugai, niekada nebuvo visi\u0161kai sunaikintos. \u0160imtus met\u0173 po to, kai Anglijos ba\u017eny\u010dios pakluso Romai, \u0160kotijos ba\u017eny\u010dios i\u0161laik\u0117 savo nepriklausomyb\u0119. Ta\u010diau XII a. \u010dia taip pat \u012fsigal\u0117jo popie\u017eyst\u0117, ir niekur jos vald\u017eia nebuvo tokia begalin\u0117 kaip \u010cia. Niekur nebuvo gilesn\u0117s tamsos. Kartais tams\u0105 praskrosdavo \u0160viesos spinduliai, kurie teik\u0117 vilt\u012f, kad ateis rytas. Atvyk\u0119 i\u0161 Anglijos su Biblija ir D\u017eono Viklifo mokymu lolardai steng\u0117si i\u0161saugoti Evangelijos pa\u017einim\u0105. Kiekvienas am\u017eius tur\u0117jo savo liudytojus ir kankinius.<\/p>\n\n\n\n

   Kai prasid\u0117jo Did\u017eioji Reformacija, \u0160kotij\u0105 pasiek\u0117 Martyno Liuterio ra\u0161tai ir angli\u0161kas Tindalio Naujasis Testamentas. Nepasteb\u0117ti ba\u017eny\u010dios vadov\u0173 \u0161ie nebyl\u016bs pasiuntiniai tyliai vaik\u0161\u010diojo po kalnus ir sl\u0117nius, u\u017edegdami naujam gyvenimui tiesos \u017eibint\u0105, kurio per keturis priespaudos am\u017eius \u0160kotijoje vos neu\u017egesino Roma.<\/p>\n\n\n\n

   Kankini\u0173 kraujas dav\u0117 nauj\u0105 akstin\u0105 Reformacijos darbui. Staiga pa\u017eadinta pavojaus, kuris gr\u0117s\u0117 popie\u017eijos reikalui, vyresnyb\u0117 sudegino ant lau\u017eo kelet\u0105 kilniausi\u0173 ir garbingiausi\u0173 \u0160kotijos s\u016bn\u0173. Ta\u010diau e\u0161afotai tapo sakyklomis, mir\u0161tan\u010di\u0173 liudytoj\u0173 \u017eod\u017eiai gird\u0117josi visoje \u0161alyje ir skatino \u017emoni\u0173 sielas siekti am\u017eino tikslo – nusimesti Romos jung\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Patrikas Hamiltonas ir D\u017eord\u017eas Vi\u0161artas, buvo kilmingi \u0161kotai, ta\u010diau ir jie kartu su kitais kukliais mokiniais atidav\u0117 gyvyb\u0119 ant lau\u017eo. Vi\u0161arto mirt\u012f mat\u0117 vienas \u017emogus, kurio negal\u0117jo nutildyti<\/p>\n\n\n\n

ugnis. Jam buvo lemta, Dievo padedamam, suduoti mirtin\u0105 sm\u016bg\u012f popie\u017eiaus vald\u017eiai \u0160kotijoje.<\/p>\n\n\n\n

 [250-251]<\/strong> D\u017eonas Noksas nusisuko nuo ba\u017eny\u010dios tradicijos bei misticizmo ir pri\u0117m\u0117 Dievo \u017dod\u017eio ties\u0105. Vi\u0161arto mokymas patvirtino jo sprendim\u0105 nutraukti ry\u0161ius su Romos ba\u017eny\u010dia ir prisijungti prie persekiojam\u0173 reformatori\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Skatinamas bendra\u017eygi\u0173 tapti pamokslininku, D\u017eonas ilgai dvejojo ir sutiko tik po ilg\u0173 vienatv\u0117s ir skausmingos vidin\u0117s kovos dien\u0173. Ta\u010diau sutik\u0119s, jis vis\u0105 gyvenim\u0105 dirbo dr\u0105siai, ry\u017etingai ir atkakliai. Sis atsidav\u0119s reformatorius nebijojo n\u0117 vieno \u017emogaus. Aplink liepsnojantys kankini\u0173 lau\u017eai tik dar labiau didino jo uolum\u0105. Nors tirono kirvis grasinan\u010diai kabojo vir\u0161 jo galvos, bet jis laik\u0117si tvirtai, ir, naikindamas stabmeldyst\u0119, stipriai sm\u016bgiavo \u012f visas puses.<\/p>\n\n\n\n

   Stov\u0117damas prie\u0161 \u0160kotijos karalien\u0119, kurios akivaizdoje sutrikdavo daugelis protestantizmo vad\u0173, D\u017eonas Noksas be baim\u0117s liudijo ties\u0105, jo negal\u0117jo \u012fveikti nei meilikavimai, nei grasinimai. Karalien\u0117 pavadino j\u012f eretiku. Kai ji apkaltino Noks\u0105, kad \u0161is skelbia valstyb\u0117s u\u017edraust\u0105 religij\u0105 ir taip nusideda Dievo \u012fsakymui, liepian\u010diam pavaldiniams klausyti savo valdov\u0173, D\u017eonas Noksas tvirtai atsak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Kadangi tikroji religija turi prad\u017ei\u0105 ne nuo valdan\u010di\u0173j\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173, bet tik nuo am\u017einojo Dievo, tod\u0117l pavaldiniai neprivalo sekti savo valdovus, jeigu j\u0173 religin\u0117s pa\u017ei\u016bros nesutampa. Da\u017enai<\/p>\n\n\n\n

atsitinka taip, kad valdovai nei\u0161mano tikrosios Dievo religijos ir yra patys nemok\u0161i\u0161kiausi \u017emon\u0117s. […] Jeigu Abraomo s\u0117kla b\u016bt\u0173 pri\u0117musi faraono religij\u0105, kurio pavaldiniai jie buvo daugel\u012f met\u0173,<\/p>\n\n\n\n

dr\u012fstu paklausti, j\u016bs\u0173 didenybe, kokia religija b\u016bt\u0173 dabar pasaulyje? Arba, tarkim, jeigu apa\u0161tal\u0173 laikais visi \u017emon\u0117s b\u016bt\u0173 pri\u0117m\u0119 Romos imperatoriaus religij\u0105, koks tik\u0117jimas dabar b\u016bt\u0173 \u017eem\u0117je? […] Taigi, maloningoji valdove, j\u016bs galite matyti, kad pavaldiniams neb\u016btina i\u0161pa\u017einti valdov\u0173 tik\u0117jimo, nors jie ir privalo j\u0173 klausyti.<\/p>\n\n\n\n

  Marija paprie\u0161taravo:<\/p>\n\n\n\n

  -J\u016bs ai\u0161kinate \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 vienaip, o jie [Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios mokytojai] – kitaip. Kuo man tik\u0117ti ir kas tur\u0117t\u0173 b\u016bti teis\u0117jai?<\/p>\n\n\n\n

   – J\u016bs turite tik\u0117ti Dievu, Kuris ai\u0161kiai kalba per Savo \u017dod\u012f, -atsak\u0117 reformatorius, – ir tik\u0117ti tuo, ko \u0160is \u017dodis moko, o ne tuo, k\u0105 jums kalba \u017emon\u0117s. Dievo \u017dodis ai\u0161kina pats save, ir jeigu sutinkama kokia nors neai\u0161ki vieta, \u0160ventoji Dvasia, Kuri niekada sau neprie\u0161tarauja, padeda i\u0161ai\u0161kinti tai kitais tekstais. Taigi nelieka joki\u0173 abejoni\u0173, nebent \u017emogus ir toliau u\u017esispirs ir liks dvasi\u0161kai aklas*.<\/p>\n\n\n\n

* David Laing. The Collected Works of John Knox. – V. 2. – P. 281, 284.<\/p>\n\n\n\n

  [251-252]<\/strong> Taip karalien\u0117s akivaizdoje, rizikuodamas gyvybe, kalb\u0117jo apie ties\u0105 bebaimis reformatorius. Jis siek\u0117 savo tikslo be galo dr\u0105siai. Jis meld\u0117si ir kovojo Vie\u0161paties m\u016b\u0161iuose, kol pagaliau \u0160kotija i\u0161sivadavo i\u0161 popie\u017eyst\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

   Protestantizmo kaip nacionalin\u0117s religijos \u012fvedimas Anglijoje suma\u017eino persekiojimus, ta\u010diau visi\u0161kai j\u0173 nesustabd\u0117. Nors buvo atsisakyta daugelio Romos ba\u017eny\u010dios dogrn\u0173, bet kai kurie mokymai ir apeigos liko. Nebebuvo pripa\u017e\u012fstama popie\u017eiaus vir\u0161enyb\u0117, ta\u010diau ba\u017eny\u010dios galva tapo monarchas. Pamaldos ba\u017eny\u010dioje dar netur\u0117jo Evangelijos tyrumo ir paprastumo. Dar nebuvo suprastas didysis religijos laisv\u0117s principas. Nors protestant\u0173 vadai retai griebdavosi baisi\u0173 \u017eiaurum\u0173, kuriuos Roma naudojo prie\u0161 erezij\u0105, ta\u010diau kiekvieno \u017emogaus teis\u0117 garbinti Diev\u0105 pagal s\u0105\u017ein\u0117s bals\u0105 dar nebuvo pripa\u017einta. I\u0161 vis\u0173 buvo reikalaujama priimti tok\u012f mokym\u0105 ir laikytis toki\u0173 garbinimo form\u0173, koki\u0173 reikalavo ba\u017eny\u010dia. Disenteriai74 buvo daugiau ar ma\u017eiau persekiojami dar \u0160imtus met\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   XVII a. t\u016bkstan\u010diai pastori\u0173 buvo atleisti i\u0161 savo pareig\u0173. Grasinant nuobaudomis, \u012fkalinimu ir i\u0161tr\u0117mimu, \u017emon\u0117ms buvo draud\u017eiama lankytis bet kokiuose religiniuose susirinkimuose, i\u0161skyrus tuos, kuriuos leido valstybin\u0117 ba\u017eny\u010dia. I\u0161tikimos sielos, kurios ir toliau rinkdavosi garbinti Diev\u0105, buvo priverstos susitikin\u0117ti tamsiose gatvel\u0117se ar pal\u0117p\u0117se, o kai kada net nakt\u012f mi\u0161ke. Mi\u0161ko gl\u016bdumos prieglobstyje, paties Dievo ranka pastatytoje \u0161ventov\u0117je, \u0160ie i\u0161bla\u0161kyti ir persekiojami Vie\u0161paties vaikai rinkdavosi i\u0161lieti \u0161ird\u012f Dievui maldomis ir garbinimu. Nepaisant didelio atsargumo, daugelis atidav\u0117 gyvyb\u0119 u\u017e tik\u0117jim\u0105. Kal\u0117jimai buvo perpildyti, \u0161eimos i\u0161ardytos, daugelis i\u0161tremti \u012f kitas \u0161alis. Bet Dievas neapleido Savo vaik\u0173, ir \u017eiaur\u016bs persekiojimai negal\u0117jo j\u0173 nutildyti. Daugelis perkirto vandenyn\u0105 ir, nuvyk\u0119 \u012f Amerik\u0105, pad\u0117jo pilietin\u0117s ir religin\u0117s laisv\u0117s pamatus, kuri suvienijo ir i\u0161garsino \u0161al\u012f.<\/p>\n\n\n\n

 [252-253]<\/strong>  Kaip ir apa\u0161tal\u0173 laikais, persekiojimai pasitarnavo Evangelijos plitimui. Baisiame po\u017eemio kal\u0117jime, pilname i\u0161tvirk\u0117li\u0173 ir kriminalini\u0173 nusikalt\u0117li\u0173, D\u017eonas Banjanas jaut\u0117 dangaus artum\u0105 ir ten para\u0161\u0117 knyg\u0105 –  nuostab\u0173 alegorin\u012f pasakojim\u0105 apie Piligrimo kelion\u0119 i\u0161 Mirties \u0160alies \u012f Dangi\u0161k\u0105j\u012f miest\u0105. Daugiau nei du \u0161imtus met\u0173 \u0161is balsas, pirm\u0105kart nuskamb\u0117j\u0119s Bedfordo kal\u0117jime, sujaudino \u017emoni\u0173 \u0161irdis. D\u017eono Banjano \u201ePiligrim’s Progress” (\u201ePiligrimo kelion\u0117”) ir \u201eGrace Abounding to the Chief of Sin-ners” (\u201eGausi malon\u0117 did\u017eiausiam nusid\u0117j\u0117liui”) daugel\u012f nukreip\u0117 tikruoju gyvenimo keliu.<\/p>\n\n\n\n

   Ri\u010dardas Baksteris, D\u017eonas Flavelis, D\u017eozefas Alenas ir kiti talentingi, i\u0161simokslin\u0119 bei turintys didel\u0119 dvasin\u0119 patirt\u012f \u017emon\u0117s dr\u0105siai stojo ginti tik\u0117jim\u0105, \u201evien\u0105 kart\u0105 visiems laikams duot\u0105 \u0161ventiesiems”. \u017dmoni\u0173, kuriuos \u0160io pasaulio valdovai paskelb\u0117 u\u017e \u012fstatymo rib\u0173 ir i\u0161tr\u0117m\u0117, atliktas darbas niekada nepraras savo reik\u0161mingumo. Flavelio \u201eFountain of Life” (\u201eGyvyb\u0117s \u0161altinis”) ir \u201eMethod of Grace” (\u201eMalon\u0117s poveikis”) mok\u0117 t\u016bkstan\u010dius, kaip reikia atsiduoti Kristui. Baksterio \u201eReformed Pastor” (\u201eAtgim\u0119s pastorius”) tapo palaiminimu visiems trok\u0161tantiems Dievo darbo atnaujinimo, o jo \u201eSaints’ Everiasting Rest” (\u201eAm\u017einas \u0160vent\u0173j\u0173 poilsis”) atliko savo darb\u0105, vesdamas sielas \u012f poils\u012f, kuris dar laukia Dievo tautos75.<\/p>\n\n\n\n

   Pra\u0117jus \u0161imtme\u010diui, did\u017eiosios dvasin\u0117s tamsos laikais, kaip Dievo \u0161viesos ne\u0161\u0117jai pasirod\u0117 D\u017eord\u017eas Vaitfyldas ir broliai Vezliai. Vie\u0161pataujant valstybinei ba\u017eny\u010diai, Anglijos \u017emon\u0117s taip dvasi\u0161kai nusmuko, kad ma\u017eai tesiskyr\u0117 nuo pagoni\u0173. M\u0117gstamiausias dvasininkijos u\u017esi\u0117mimas buvo tyrin\u0117ti prigimtin\u0119 religij\u0105, ir \u0161is klausimas u\u017e\u0117m\u0117 did\u017ei\u0105j\u0105 teologijos dal\u012f. Auk\u0161tuomen\u0117 pa\u0161aipiai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f pamaldum\u0105 ir did\u017eiavosi tuo, kad stovi auk\u0161\u010diau t\u0173, kuriuos jie vadino fanatikais. \u017demesnieji visuomenes sluoksniai skend\u0117jo tamsyb\u0117je ir ydose, tuo tarpu ba\u017eny\u010dia, praradusi ir dr\u0105s\u0105, ir tik\u0117jim\u0105 daugiau negal\u0117jo pakelti parblok\u0161tos tiesos.<\/p>\n\n\n\n

  [253-254]<\/strong> Did\u017eioji nuteisinimo tik\u0117jimu tiesa, kuri\u0105 taip ai\u0161kiai i\u0161d\u0117st\u0117 Liuteris, buvo beveik visi\u0161kai u\u017emir\u0161ta, o jos viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 Romos katalik\u0173 principas, kad i\u0161gelb\u0117ti \u017emog\u0173 gali tik geri darbai. Vaitfyldas ir broliai Vezliai, valstybin\u0117s ba\u017eny\u010dios nariai, nuo\u0161ird\u017eiai steng\u0117si u\u017esitarnauti Dievo palankum\u0105, kur\u012f, kaip juos mok\u0117, buvo galima u\u017esitarnauti doru gyvenimu, laikantis religini\u0173 apeig\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Kai \u010carlzas Vezlis susirgo ir lauk\u0117 mirties, jo paklaus\u0117, kuo jis grind\u017eia sav\u0105j\u0105 am\u017einojo gyvenimo vilt\u012f. Jis atsak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

  – A\u0161 tarnavau Dievui visomis j\u0117gomis.<\/p>\n\n\n\n

   Kai u\u017edav\u0119s klausim\u0105 draugas nebuvo visi\u0161kai patenkintas jo atsakymu, Vezlis pagalvojo: \u201eK\u0105 a\u0161 gird\u017eiu! Nejaugi mano pastangos neteikia vilties? Ar kas nors gali atimti i\u0161 man\u0119s visk\u0105, k\u0105 esu padar\u0119s? Neturiu daugiau kuo viltis”*. Tokia buvo gili tamsa, kuri apgaub\u0117 ba\u017eny\u010di\u0105, u\u017etemd\u0117 atpirkim\u0105, pl\u0117\u0161\u0117 garb\u0119 Kristui ir nukreip\u0117 \u017emoni\u0173 mintis nuo vienintel\u0117s i\u0161sigelb\u0117jimo vilties \u2014 nukry\u017eiuoto I\u0161gelb\u0117tojo kraujo.<\/p>\n\n\n\n

* Whitehead John. Life of the Rev. Charles Wesley. – P. 102.<\/p>\n\n\n\n

   \u010carlzas Vezlis ir jo bendramin\u010diai \u012fsitikino, kad tikrasis pamaldumas slypi \u0160irdyje, o Dievo \u012estatymas galioja mintims tiek pat, kiek \u017eod\u017eiams ir veiksmams. \u012esitikin\u0119, kad b\u016btinas \u0161irdies \u0161ventumas, taip pat gyvenimo b\u016bdo nepriekai\u0161tingumas, jie nuo\u0161ird\u017eiai siek\u0117 naujo gyvenimo. Melsdamiesi ir d\u0117dami did\u017eiules pastangas jie siek\u0117 u\u017egniau\u017eti nuod\u0117mingus k\u016bni\u0161kos \u0161irdies polinkius. Jie gyveno kukliai, pasiaukojan\u010diai, dar\u0117 gerus darbus, atsisakydami reikalingiausi\u0173 dalyk\u0173, uoliai ir kruop\u0161\u010diai vykd\u0117 tai, kas, j\u0173 manymu, gal\u0117jo pad\u0117ti jiems pasiekti trok\u0161tam\u0105 tiksl\u0105 – \u0161ventum\u0105, kuris u\u017etikrint\u0173 Dievo palankum\u0105. Ta\u010diau jie nepasiek\u0117 to, ko siek\u0117. Veltui jie steng\u0117si i\u0161sivaduoti i\u0160 nuod\u0117m\u0117s prakeikimo ar panaikinti jos gali\u0105. Taip kovojo ir Liuteris savo cel\u0117je Erfurte. Tas pats klausimas kankino ir jo siel\u0105: \u201e[…] kaip gali \u017emogus b\u016bti teisus prie\u0161 Diev\u0105?” (Jobo 9, 2)<\/p>\n\n\n\n

[254-255]<\/strong>   Dievi\u0161koji tiesos ugnis, kuri beveik u\u017egeso ant protestantizmo aukur\u0173, tur\u0117jo v\u0117l \u012fsi\u017eiebti nuo senov\u0117s deglo, kur\u012f per \u0161imtme\u010dius ne\u0161\u0117 Bohemijos krik\u0161\u010dionys. \u012ekandin Reformacijai Bohemij\u0105 u\u017epl\u016bdo Romos ordos ir sutryp\u0117 protestantizm\u0105. Visi atsisakiusieji i\u0161si\u017ead\u0117ti tiesos buvo priversti b\u0117gti. Kai kurie, rad\u0119 prieglobst\u012f Saksonijoje, ir toliau i\u0161laik\u0117 senovin\u012f tik\u0117jim\u010576. I\u0161 \u0161i\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 palikuoni\u0173 Vezliai su savo bendramin\u010diais ir per\u0117m\u0117 tiesos \u0161vies\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Kai D\u017eonas ir \u010carlzas Vezliai buvo \u012f\u0161ventinti \u012f kunigus, jie buvo i\u0161si\u0173sti kaip misionieriai \u012f Amerik\u0105. Laive buvo ir grup\u0117 Moravijos broli\u0173. Siau\u010diant stipriai audrai, D\u017eonas Vezlis, susid\u016br\u0119s akis \u012f ak\u012f su mirtimi, jaut\u0117, kad n\u0117ra susitaik\u0119s su Dievu. Vokie\u010diai nustebino j\u012f savo ramumu ir pasitik\u0117jimu Dievu, ir tai jam buvo nesuprantama.<\/p>\n\n\n\n

V\u0117liau jis pasakojo:<\/p>\n\n\n\n

   \u201eA\u0161 ilgai steb\u0117jau \u0160i\u0173 rimt\u0173 \u017emoni\u0173 elges\u012f. J\u0173 nuolankumas rei\u0161k\u0117si noru patarnauti kitiems keleiviams, ko n\u0117 neman\u0117 daryti joks anglas; jie tai dar\u0117 ne d\u0117l u\u017emokes\u010dio, jie sak\u0117, kad tai labai padeda sutramdyti j\u0173 i\u0161did\u017eias \u0161irdis, kad j\u0173 mylintis I\u0161gelb\u0117tojas padar\u0117 jiems daug daugiau. Niekas negal\u0117jo sutrikdyti j\u0173 ramumo ir i\u0161vesti i\u0161 pusiausvyros. Kai audros metu laiv\u0105 m\u0117tydavo \u012f \u0161alis, o jie krisdami u\u017esigaudavo, ta\u010diau lyg niekur nieko atsikeldavo ir nesisk\u0173sdami eidavo toliau. \u012esimin\u0117 ir tokia akimirka, kuri parod\u0117, kad jie yra bebaimiai, neturi i\u0161didumo, pyk\u010dio ar ker\u0161to jausmo. Begiedant psalm\u0119, kuria prasid\u0117jo j\u0173 pamaldos, bangos u\u017eliejo den\u012f, o v\u0117tra supl\u0117\u0161\u0117 \u012f skutelius did\u017ei\u0105j\u0105 bur\u0119, atrod\u0117, kad juoda bedugn\u0117 jau prarijo mus. Anglai \u0117m\u0117 baisiai \u0161aukti, o vokie\u010diai toliau sau ramiai giedojo. Kiek v\u0117liau a\u0161 j\u0173 paklausiau:<\/p>\n\n\n\n

  Ar jus nebijojote?’ Vienas atsak\u0117: ‘D\u0117kui Dievui, ne’. Tada a\u0161 v\u0117l paklausiau: ‘Ar j\u016bs\u0173 \u017emonos ir vaikai taip pat nebijojo?’ Jis \u0161velniai atsak\u0117: ‘Ne, m\u016bs\u0173 \u017emonos ir vaikai nebijo mirti'”*.<\/p>\n\n\n\n

 [255-256]<\/strong>  Atvyk\u0119s \u012f Savan\u0105, D\u017eonas Vezlis kur\u012f laik\u0105 gyveno tarp Moravijos broli\u0173; jam padar\u0117 didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161kas elgesys. Apie vienas j\u0173 pamaldas, kurios labai skyr\u0117si nuo Anglijos ba\u017eny\u010dios negyvo formalizmo, jis ra\u0161\u0117: \u201eMatydamas did\u012f j\u0173 pamald\u0173 paprastum\u0105 ir i\u0161kilmingum\u0105, mintimis persik\u0117liau t\u016bkstant\u012f septynis \u0161imtus met\u0173 atgal, ir tarytum atsiradau viename t\u0173 susirinkime, kai dar nebuvo pompasti\u0161k\u0173 apeig\u0173, o palapini\u0173 aud\u0117jas Paulius ar \u017evejas Petras skelb\u0117 Dievo \u017dod\u012f \u0160ventosios Dvasios galia”**.<\/p>\n\n\n\n

   Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Anglij\u0105, D\u017eonas Vezlis, pamokytas Moravijos broli\u0173 pamokslininko, ai\u0161kiau suprato Biblijos religij\u0105. Jis \u012fsitikino, kad reikia atsisakyti bet kokios vilties i\u0161sigelb\u0117ti gerais darbais ir visi\u0161kai pasitik\u0117ti Dievo Avin\u0117liu, Kuris naikina pasaulio nuod\u0117m\u0119 77. Broli\u0161kosios morav\u0173 bendruomen\u0117s susirinkime Londone buvo perskaitytas Liuterio pamokslas apie pasikeitim\u0105, kuris \u012fvyksta tikin\u010diojo \u0161irdyje, kai j\u0105 veikia Dievo Dvasia. Besiklausant D\u017eono Vezlio sieloje u\u017esideg\u0117 tik\u0117jimo liepsna. \u201eA\u0161 jau\u010diau, – sak\u0117 jis, -kad, nor\u0117damas i\u0161sigelb\u0117ti, turiu pasitik\u0117ti Kristumi, tik Kristumi. Esu tikras, kad Jis prisi\u0117m\u0117 MANO nuod\u0117mes, b\u016btent MANO ir i\u0161vadavo MANE i\u0161 nuod\u0117m\u0117s ir mirties \u012fstatymo”***.<\/p>\n\n\n\n

* Whitehead. Min. veik. – P. 10.<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik. – P. 11, 12.<\/p>\n\n\n\n

*** Min. veik. – P. 52.<\/p>\n\n\n\n

   Ilgais, varginan\u010diais ir neteikian\u010diais paguodos kovos metais, grie\u017etai pasiaukodamas, gird\u0117damas priekai\u0161tus ir k\u0119sdamas pa\u017eeminim\u0105, D\u017eonas Vezlis tvirtai siek\u0117 vienintelio tikslo – rasti Diev\u0105. Dabar jis rado Vie\u0161pat\u012f ir pamat\u0117, kad Dievo malon\u0117, kuri\u0105 jis steng\u0117si u\u017esitarnauti maldomis ir pasninkais, gerais darbais ir pasiaukojimu, buvo dovana, gaunama be pinig\u0173 ir be kainos78.<\/p>\n\n\n\n

Tik\u0117jimas Kristumi sustiprino jo siel\u0105, ji deg\u0117 tro\u0161kimu visur skleisti \u0161lovingosios Evangelijos skelbiam\u0105 neatlygintin\u0105 Dievo malon\u0119. \u201eA\u0161 \u017ei\u016briu \u012f vis\u0105 pasaul\u012f kaip \u012f savo parapij\u0105, \u2014 sak\u0117 jis, \u2014 kurios dalimi esu ir a\u0161, ir manau, kad tai yra mano pareiga ir \u0161venta teis\u0117 skelbti visiems, kurie nori i\u0161girsti, d\u017eiaugsming\u0105 i\u0161gelb\u0117jimo \u017eini\u0105”*.<\/p>\n\n\n\n

* Whitehead. Min. veik. – P. 74.<\/p>\n\n\n\n

[256-257]<\/strong>   Jis ir toliau gyveno grie\u017eto pasiaukojimo gyvenim\u0105, ta\u010diau toks gyvenimas jau buvo ne tik\u0117jimo pagrindas, o rezultatas, ne \u0161aknys., o \u0161ventumo vaisiai. Dievo malon\u0117 Kristuje yra krik\u0161\u010dioni\u0173 vilties pamatas, o ta malon\u0117 pasirei\u0161kia paklusnumu. Vezlis skyr\u0117 gyvenim\u0105 skelbti did\u017ei\u0105sias tiesas, kurias jis gavo, – nuteisinim\u0105 tik\u0117jimu atperkan\u010diu Kristaus krauju ir atnaujinan\u010dia \u0160ventosios Dvasios galia, veikian\u010dia \u0161ird\u012f, o viso to vaisiai yra gyvenimas pagal Kristaus pavyzd\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Vaitfyld\u0105 ir brolius Vezlius darbui paruo\u0161\u0117 ilgas asmenini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, nerimo ir kan\u010dios kelias, nes juos jaudino bevilti\u0161ka pad\u0117tis. Kad gal\u0117t\u0173 i\u0161k\u0119sti sunkumus kaip geri Kristaus kariai, jie tur\u0117jo pereiti pajuokos, pasity\u010diojim\u0173 ir persekiojim\u0173 ugn\u012f tiek universitete, tiek tarnyst\u0117s prad\u017eioje. Juos ir kelet\u0105 jiems prijau\u010dian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 netikintys draugai paniekinamai pravard\u017eiavo metodistais. Dabar \u0160is vardas laikomas garbingu vienos did\u017eiausi\u0173 Anglijos ir Amerikos denominacij\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   B\u016bdami Anglikon\u0173 ba\u017eny\u010dios nariai, jie tvirtai laik\u0117si jos Dievo garbinimo form\u0173, ta\u010diau Vie\u0161pats parod\u0117 jiems Savo \u017dod\u017eiu tobulesn\u012f pavyzd\u012f, o \u0160ventoji Dvasia skatino skelbti nukry\u017eiuot\u0105j\u012f Krist\u0173. J\u0173 darbus lyd\u0117jo Auk\u0161\u010diausiojo galia. T\u016bkstan\u010diai atsivert\u0117 ir \u012fsitikino Dievo \u017dod\u017eio teisingumu. \u0160ias aveles reik\u0117jo ginti nuo god\u017ei\u0173 vilk\u0173. D\u017eonas Vezlis neketino kurti naujos denominacijos, ta\u010diau jis suvienijo visus tikin\u010dius \u012f Metodist\u0173 bendruomen\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   Kova su valstybine ba\u017eny\u010dia, kuri\u0105 tur\u0117jo vesti pamokslininkai, atrod\u0117 varginanti ir nesuprantama. Ta\u010diau Dievas Savo i\u0161mintimi pasuko \u012fvykius taip, kad reforma prasid\u0117jo pa\u010dioje ba\u017eny\u010dioje. Jeigu reforma b\u016bt\u0173 primesta i\u0161 svetur, ji neb\u016bt\u0173 gal\u0117jusi koreguoti t\u0173 dalyk\u0173, kuriems labiausiai jos reik\u0117jo. Atgimimo pamokslininkai buvo patys ba\u017eny\u010dios tarnai, jie tur\u0117jo puikias galimybes, tod\u0117l tiesa prasiskverb\u0117 ten, kur kitais atvejais prie\u0161 j\u0105 b\u016bt\u0173 u\u017etrenktos durys. Kai kurie dvasininkai, \u012fveik\u0119 moralin\u012f s\u0105sting\u012f, tapo uol\u016bs savo parapij\u0173 pamokslininkai. Ba\u017eny\u010dios, kurios buvo pasidavusios formalizmui, prad\u0117jo nauj\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [257-258]<\/strong>  D\u017eono Vezlio laikais, kaip ir visais ba\u017eny\u010dios Istorijos am\u017eiais, \u012fvairiais gabumais apdovanoti \u017dmon\u0117s atlikdavo jiems skirt\u0105 darb\u0105. Kartais d\u0117l kai kuri\u0173 mokymo punkt\u0173 j\u0173 nuomon\u0117s skirdavosi, ta\u010diau visi jie buvo \u012fkv\u0117pti Dievo Dvasios, juos vienijo vienas visk\u0105 nustelbiantis tikslas – laim\u0117ti Kristui sielas. Vienu metu i\u0161kil\u0119 nesutarimai tarp Vaitfyldo ir broli\u0173 Vezli\u0173 gr\u0117s\u0117 susiskaldymu, ta\u010diau Kristaus mokykloje i\u0161moktas nuolankumas, abipusis pakantumas ir gera\u0161irdi\u0161kumas leido jiems susitaikyti. Ne gin\u010dai jiems r\u016bp\u0117jo, kai aplink vie\u0161patavo nuod\u0117m\u0117 ir blogis, kai nusid\u0117j\u0117liai \u0117jo \u012f pra\u017e\u016bt\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Er\u0161k\u0117\u010diais klotu keliu Dievo tarnai \u0117jo pirmyn. Jiems trukd\u0117 \u012ftakingi ir mokyti \u017emon\u0117s. Netrukus juos u\u017egriuvo dvasinink\u0173 prie\u0161i\u0161kumas, ba\u017eny\u010di\u0173 durys u\u017esidar\u0117 tyram tik\u0117jimui ir tiems, kurie j\u012f skelb\u0117. Juos pl\u016bdo i\u0161 sakykl\u0173, ir tai suk\u0117l\u0117 tamsi\u0173, nemok\u0161i\u0161k\u0173 ir netikin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 \u012fnir\u0161\u012f. Tik Dievo malon\u0117s d\u0117ka D\u017eonas Vezlis ne kart\u0105 stebuklingai i\u0161veng\u0117 mirties. Kart\u0105, kai jis susid\u016br\u0117 su \u012fnir\u0161usia minia ir, atrod\u0117, kad n\u0117ra jokios vilties i\u0161sigelb\u0117ti, angelas, \u017emogaus pavidalu, stojo jo ginti, minia prasiskyr\u0117, ir Kristaus tarnas saugiai pasitrauk\u0117 i\u0161 pavojingos vietos.<\/p>\n\n\n\n

   Prisimindamas dar vien\u0105 stebukling\u0105 atvej\u012f, D\u017eonas Vezlis pasakojo: \u201eKai mes leidom\u0117s slid\u017eiu keliu \u017eemyn nuo kalno, daugelis steng\u0117si pargriauti mane, tikriausiai tik\u0117damiesi, kad, jei a\u0161 pargri\u016bsiu, daugiau nepasikelsiu. Ta\u010diau a\u0161 nei karto nesuklupau ir nepaslydau, kol visi\u0161kai pasprukau nuo j\u0173. […] Nors daugelis steng\u0117si pargriauti mane, tempdami u\u017e apykakl\u0117s ar drabu\u017ei\u0173, jiems nepavyko. Tik vienam pasisek\u0117 u\u017esikabinti u\u017e mano liemen\u0117s ki\u0161en\u0117s, kuri kaip mat atsid\u016br\u0117 jo rankose. Kitaki\u0161en\u0117, kurioje buvo pinigai, nuply\u0161o tik pusiau. […] Ka\u017ekoks stiprus vyri\u0161kis i\u0161 u\u017epakalio kelis kartus nor\u0117jo suduoti man didele \u0105\u017euoline lazda, jeigu jis b\u016bt\u0173 sudav\u0119s, jam daugiau nereik\u0117t\u0173 kelti rankos. Ta\u010diau jam niekaip nesisek\u0117 suduoti. A\u0161 ne\u017einau, kaip tai atsitiko, nes negal\u0117jau pasitraukti nei j kair\u0119, nei \u012f de\u0161in\u0119. […] Kitas, prasibrov\u0119s pro mini\u0105, prib\u0117g\u0119s nor\u0117jo smogti man, bet netik\u0117tai jo ranka nusileido, ir tik lengvai paliet\u0119s mano galv\u0105 pasak\u0117: ‘Kokie \u0161veln\u016bs jo plaukai!’ […] Pirmieji, kuri\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f mane pasikeit\u0117, buvo miesto patrak\u0117liai, prastuomen\u0117s mu\u0161eikos, o vienas buvo net me\u0161k\u0173 pjudytojas. […]<\/p>\n\n\n\n

[258-259]<\/strong>   Kaip pama\u017eu ir \u0161velniai Dievas ruo\u0161ia mus vykdyti Sav\u0105j\u0105 vali\u0105! Prie\u0161 dvejus metus \u012f mane mestas plytgalys su\u017ealojo pet\u012f. Po met\u0173 akmuo pataik\u0117 man \u012f tarpuak\u012f. Praeit\u0105 m\u0117nes\u012f man smog\u0117, o \u0160\u012f vakar\u0105 net du kartus: vien\u0105, kai \u0117jau \u012f miest\u0105, antr\u0105kart, kai i\u0161\u0117jau, ta\u010diau a\u0161 nejutau jokio skausmo, nors pirmasis \u017emogus smog\u0117 man i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 \u012f kr\u016btin\u0119, o kitas \u2014 \u012f l\u016bpas taip stipriai, kad tuoj pat i\u0161try\u0161ko kraujas. N\u0117 vienas sm\u016bgis nesuk\u0117l\u0117 man skausmo, lyg jie b\u016bt\u0173 liet\u0119 mane \u0161iaudu”*.<\/p>\n\n\n\n

* Wes!ey John. Works. – V. 3. – P. 297, 298.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160i\u0173 ankstyv\u0173j\u0173 laik\u0173 metodistai – ir eiliniai tikintieji, ir pamokslininkai \u2014 buvo i\u0161juokiami ir persekiojami tiek ba\u017eny\u010dios nari\u0173, tiek atvir\u0173 bedievi\u0173, kurie buvo ty\u010dia kurstomi apkalbomis ir melu. Naujojo tik\u0117jimo \u0161alininkus tamp\u0117 po teisingumo r\u016bmus. Ta\u010diau \u0160ie r\u016bmai tur\u0117jo tik skamb\u0173 pavadinim\u0105, nes t\u0173 laik\u0173 teismuose sunku buvo rasti teisingum\u0105. Da\u017enai tikintieji patirdavo persekiotoj\u0173 smurt\u0105. Gatv\u0117s prastuomen\u0117 siaubdavo j\u0173 namus, dau\u017eydavo baldus, naikindavo turt\u0105, grobdavo, kas tik patikdavo, ty\u010diodavosi ir i\u0161 suaugusi\u0173j\u0173, ir i\u0161 vaik\u0173. Kartais b\u016bdavo i\u0161kabinami skelbimai, nurodantys tam tikr\u0105 valand\u0105 ir viet\u0105, kvie\u010diantys pl\u0117sti ir niokoti metodist\u0173 namus. Tokie grub\u016bs, atviri \u017emoni\u0173 ir Dievo \u012estatymo pa\u017eeidin\u0117jimai buvo toleruojami. Nuolat buvo persekiojami \u017emon\u0117s, kuri\u0173 vienintel\u0117 kalt\u0117 buvo ta, kad jie steng\u0117si nukreipti nusid\u0117j\u0117lius i\u0161 pra\u017e\u016bties \u012f \u0161ventumo keli\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   [259-260]<\/strong> Atsakydamas \u012f i\u0161puolius prie\u0161 j\u012f ir jo draugus, D\u017eonas Vezlis sak\u0117: \u201eKai kas teigia, jog m\u016bs\u0173 mokymas neteisingas, klaidingas ir fanati\u0161kas, iki \u0161iol negird\u0117tas, o mus vadina kvakeriais, fanatikais ir popie\u017eininkais. Ta\u010diau tokiems kaltinimams n\u0117ra jokio pagrindo, nes kiekvienas m\u016bs\u0173 mokymo punktas atitinka \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, kur\u012f pri\u0117m\u0117 m\u016bs\u0173 ba\u017eny\u010dia. Tod\u0117l jis negali b\u016bti nei neteisingas, nei klaidingas”. \u201eKiti sako: ‘J\u0173 mokymas yra per grie\u017etas; jie nutiesia per siaur\u0105 keli\u0105 \u012f dang\u0173’. Tai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra pagr\u012fstas prie\u0161taravimas (ir vienintelis per vis\u0105 laik\u0105); jis yra nepastebimas t\u016bkstan\u010dio kit\u0173 kaltinim\u0173, kurie pasirei\u0161kia \u012fvairiomis formomis, pagrindas. Ar mes susiaurinome keli\u0105 \u012f dang\u0173 labiau nei Vie\u0161pats ir Jo apa\u0161talai? Ar m\u016bs\u0173 mokymas grie\u017etesnis nei Biblijos? Patyrin\u0117kime tik kelias vietas: Myl\u0117k Vie\u0161pat\u012f, savo Diev\u0105, visa. \u0161irdimi, visa siela, visomis j\u0117gomis ir visu protu. Teismo dien\u0105 \u017emon\u0117s tur\u0117s duoti apyskait\u0105 u\u017e kiekvien\u0105 pasakyt\u0105 tu\u0161\u010di\u0105 \u017eod\u012f. Ar valgote, atgeriate, ar \u0160iaip k\u0105 darote, vis\u0105 darykite Dievo garbei.<\/p>\n\n\n\n

   Jeigu m\u016bs\u0173 mokymas yra grie\u017etesnis nei \u0160is, mus reikia peikti, ta\u010diau \u0160irdyje j\u016bs pripa\u017e\u012fstate, kad taip n\u0117ra. Jei kas nors, ai\u0161kindamas Dievo \u017dod\u012f, leid\u017eia \u012fsivelti net ma\u017eiausiam netikslumui, ar jis nei\u0161kreipia Ra\u0161to? Ar gali bet kuris Dievo paslap\u010di\u0173 saugotojas b\u016bti laikomas i\u0161tikimu, jeigu jis k\u0105 nors pakeis \u0161iame \u0160ventame lobyne? Ne. Jam neleista nieko nei suma\u017einti, nei su\u0161velninti; jis privalo paskelbti \u017emon\u0117ms: ‘A\u0161 negaliu derinti \u0160ventojo Ra\u0161to prie j\u016bs\u0173 skonio. J\u016bs turite gyventi pagal jo nurodymus arba am\u017einai \u017e\u016bti’. \u0160tai kod\u0117l \u017emon\u0117s ima \u0160aukti: ‘\u0160ie \u017emon\u0117s negailestingi!’ Nejaugi? Argi mes nepamaitiname alkan\u0173 ir neaprengiame nuog\u0173? ‘Ne, tuo j\u016bs\u0173 negalima apkaltinti. J\u016bs\u0173 pa\u017ei\u016bros per daug grie\u017etos. J\u016bs manote, kad niekas negali b\u016bti i\u0161gelb\u0117tas kitaip nei j\u016bs nurodote'”*.<\/p>\n\n\n\n

* Wesley. Min. veik. – V. 3. – P. 152, 153.<\/p>\n\n\n\n

   Dvasin\u012f smukim\u0105, kuris i\u0161ry\u0161k\u0117jo Anglijoje iki Vezlio, suk\u0117l\u0117 antinominis mokymas80. Daugelis tvirtino, kad Kristus panaikino moral\u0117s \u012estatym\u0105, tod\u0117l krik\u0161\u010dionys neprivalo jo laikytis; kad kiekvienas tikintysis yra i\u0161laisvinamas i\u0161 \u201eger\u0173 darb\u0173 vergijos”. Kiti, nors ir pripa\u017eino \u012estatymo nekintamum\u0105, skelb\u0117, jog dvasininkai netur\u0117t\u0173 raginti \u017emoni\u0173 paklusti jo priesakams, nes tie, kuriuos Dievas i\u0161 anksto paskyr\u0117 i\u0161gelb\u0117ti, \u201enenugalimos Dievo malon\u0117s veikiami taps pamald\u016bs ir dori”, o tie, kurie pasmerkti am\u017einai \u017e\u016b\u010diai, \u201enegali paklusti Dievo \u012estatymui”.<\/p>\n\n\n\n

[260-262]<\/strong>   Kiti, laikydamiesi nuomon\u0117s, kad \u201ei\u0161rinktieji negali netekti Dievo malon\u0117s ir palankumo”, pri\u0117jo dar baisesn\u0117s i\u0161vados, jog \u201e\u017emoni\u0173 nedoryb\u0117s i\u0160 tikr\u0173j\u0173 n\u0117ra nuod\u0117m\u0117 ir n\u0117ra laikoma Dievo \u012estatymo lau\u017eymu, tod\u0117l jiems neb\u016btina i\u0161pa\u017einti nuod\u0117mes ar nusigr\u0119\u017eti nuo j\u0173 atgailaujant”*. Tod\u0117l, teig\u0117 jie, net bjauriausia nuod\u0117m\u0117, \u201ekuri apskritai laikoma dideliu Dievo \u012estatymo pa\u017eeidimu, n\u0117ra nuod\u0117m\u0117 Dievo akyse”, jeigu j\u0105 padaro vienas Jo i\u0161rinkt\u0173j\u0173, \u201enes tuo i\u0161 esm\u0117s i\u0161rinktieji ir skiriasi, kad negali daryti nieko, kas nepatinka Dievui ar draud\u017eiama Jo \u012estatymu.”<\/p>\n\n\n\n

   Sis siaubingas mokymas i\u0161 esm\u0117s yra toks pats, kaip ir v\u0117lesnio laikotarpio populiari\u0173 \u0160viet\u0117j\u0173 ir teolog\u0173 mokymas, kad neegzistuoja nekintamas Dievo \u012estatymas kaip teisingumo matas; pati visuomen\u0117 sukuria sau moral\u0117s nuostatas, kurios nuolat kei\u010diasi. Visas \u0160ias id\u0117jas \u012fkv\u0117p\u0117 vienas ir tas pats pikt\u0173j\u0173 dvasi\u0173 valdovas, kuris prad\u0117jo savo darb\u0105 tarp nenuod\u0117ming\u0173 dangaus gyventoj\u0173, stengdamasis panaikinti teisingus Dievo \u012estatymo apribojimus.<\/p>\n\n\n\n

   Mokymas apie tai, kad Dievas i\u0161 anksto nulemia kiekvieno \u017emogaus likim\u0105, prived\u0117 prie to, kad daugelis atmet\u0117 Dievo \u012estatym\u0105. D\u017eonas Vezlis tvirtai kovojo su antinomistini\u0173 paklydim\u0173 skelb\u0117jais ir \u012frodin\u0117jo, jog jie prie\u0161tarauja \u0160ventajam Ra\u0161tui. I\u0161ganingoji Dievo malon\u0117 pasirod\u0117 visiems \u017emon\u0117ms. Tai gera ir priimtina akyse m\u016bs\u0173 Gelb\u0117tojo Dievo, Kuris trok\u0161ta, kad visi \u017dmon\u0117s b\u016bt\u0173 i\u0161ganyti ir pasiekt\u0173 tiesos pa\u017einim\u0105. Vienas yra Dievas ir vienas Dievo ir \u017emoni\u0173 Tarpininkas – \u017emogus Kristus J\u0117zus, Kuris atidav\u0117 Save kaip i\u0161pirk\u0105 u\u017e visus (Titui 2, 11; 1 Timotiejui 2, 3-6). Dievo Dvasia nu\u017eengia ant kiekvieno \u017emogaus, kad \u0161is<\/p>\n\n\n\n

* Antinomians. – McClintock and Strong Cyclopedia.<\/p>\n\n\n\n

pasinaudot\u0173 i\u0161gelb\u0117jimo dovana. Taigi Kristus yra tikroji \u0161viesa, kuri ap\u0161vie\u010dia kiekvien\u0105 \u017emog\u0173, ir ji at\u0117jo \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f(Jono 1, 9). Laisvu noru atsisakydami am\u017einojo gyvenimo dovanos, \u017emon\u0117s praranda i\u0161gelb\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[262-263]<\/strong>   Atsakydamas \u012f tvirtinim\u0105, kad Kristaus mirtis panaikina De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173 ir apeig\u0173 \u012estatym\u0105, Vezlis ra\u0161\u0117: \u201eKristus nepanaikino De\u0161imties \u012fsakym\u0173 moral\u0117s Dievo \u012estatymo, kur\u012f ragino vykdyti prana\u0161ai. Jis at\u0117jo ne panaikinti kurio nors \u012estatymo \u012fsakymo, nes \u012estatymo niekas negali pakeisti, jis yra nekintantis kaip I\u0161tikimasis Liudytojas danguje. […] Nuo pasaulio suk\u016brimo jis buvo sura\u0161ytas […] ne akmens plok\u0161t\u0117se, bet gyv\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 plok\u0161t\u0117se. Ir nors raides, kart\u0105 u\u017era\u0161ytas Dievo pir\u0161tu, dabar da\u017eniausiai nuod\u0117m\u0117 padaro sunkiai \u012fskaitomas, vis d\u0117lto jos negali b\u016bti visi\u0161kai u\u017eteptos, kol mes dar suvokiame, kas yra gera ir kas bloga. Visi \u012estatymo \u012fsakymai galioja ir galios visai \u017emonijai visais am\u017eiais, nes \u012estatymas nepriklauso nei nuo laiko, nei nuo vietos, nei nuo besikei\u010dian\u010di\u0173 aplinkybi\u0173, jis turi Dievi\u0161k\u0105j\u0105 kilm\u0119, \u012fd\u0117tas \u012f \u017emogaus prigimt\u012f ir kiekvienas \u012fsakymas neatskiriamai susij\u0119s vienas su kitu.<\/p>\n\n\n\n

   Ne panaikinti j\u0173 at\u0117jau, bet \u012fvykdyti. […] Be abejon\u0117s, \u0161ie Kristaus \u017eod\u017eiai (kaip ir pasakytieji prie\u0161 ir po to), rei\u0161kia: ‘A\u0161 at\u0117jau \u012ftvirtinti \u012estatymo pilnatv\u0119, nepaisant \u017emoni\u0173 neteising\u0173 ai\u0161kinim\u0173; A\u0161 at\u0117jau nu\u0161viesti tai, kas tamsu ir neai\u0161ku; A\u0161 at\u0117jau paskelbti tikr\u0105j\u0105 kiekvieno \u012fsakymo reik\u0161m\u0119, parodyti jo plot\u012f ir ilg\u012f, auk\u0161t\u012f ir gyl\u012f, ir i\u0161ry\u0161kinti \u012fsakym\u0173 tyrum\u0105 ir neapr\u0117piam\u0105 dvasingum\u0105'”*.<\/p>\n\n\n\n

* Wesley. Sermon 25.<\/p>\n\n\n\n

   D\u017eonas Vezlis skelb\u0117 visi\u0161k\u0105 \u012estatymo ir Evangelijos darn\u0105. Jis sak\u0117, jog tarp \u012estatymo ir Evangelijos yra nepaprastai glaudus ry\u0161ys. \u012estatymas nuolat nutiesia ir nurodo keli\u0105 \u012f Evangelij\u0105, antra vertus, Evangelija nuolat rodo mums, kaip tiksliau \u012fvykdyti \u012estatym\u0105. Pavyzd\u017eiui, \u012estatymas reikalauja, kad myl\u0117tume Diev\u0105, artimus, liepia b\u016bti kukliems, nuolankiems ir \u0161ventiems. Bet mes jau\u010diame, kad nepaklustame jam, ir net negalime paklusti. Ta\u010diau atmename Dievo pa\u017ead\u0105, kad Jis apdovanos mus tokia meile ir padarys mus nuolankius, kuklius ir \u0161ventus. Kai mes priimame Evangelij\u0105 \u2014 Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105, visa tai \u012fvyksta mums pagal m\u016bs\u0173 tik\u0117jim\u0105, ir \u012estatymo reikalavimai i\u0161sipildo mumyse per tik\u0117jim\u0105 J\u0117zumi Kristumi. […]<\/p>\n\n\n\n

 [263-264]<\/strong>  \u201eDid\u017eiausi Kristaus Evangelijos prie\u0161ai yra tie, \u2014 t\u0119sia D\u017eonas Vezlis, – kurie atvirai, sta\u010diai apkalbin\u0117ja ir teisia \u012estatym\u0105, kurie moko \u017emones lau\u017eyti [panaikinti, atleisti nuo vykdymo, padaryti neprivalom\u0105] ne tik vien\u0105, ma\u017eiausi\u0105 ar did\u017eiausi\u0105 paliepim\u0105; bet visus paliepimus apskritai. […] Labiausiai stebina tai, kad \u0161ie \u017emon\u0117s yra \u012fsitikin\u0119, jog atmesdami \u012estatym\u0105, jie gerbia Krist\u0173, ir sumenkindami Jo mokym\u0105, i\u0161auk\u0161tina J\u012f. Jie pagerbia J\u0117z\u0173 kaip Judas, kuris pasak\u0119s: ‘Sveikas, Rabi!’, pabu\u010diavo J\u012f. Kristus gali teis\u0117tai paklausti kiekvieno i\u0161 j\u0173: ‘Judai, pabu\u010diavimu tu i\u0161duodi \u017dmogaus S\u016bn\u0173?’ Jeigu kalbama apie Jo krauj\u0105, o atimama i\u0161 Jo kar\u016bna, jeigu panaikinamas bet kuris Jo \u012estatymo \u012fsakymas, es\u0105 Evangelijos pa\u017eangai, nejaugi taip nei\u0161duodamas Kristus pabu\u010diavimu? I\u0161 ties\u0173, niekas nei\u0161vengs toki\u0173 kaltinim\u0173, jeigu skelbs tik\u0117jim\u0105 pana\u0161iu b\u016bdu, tiesiogiai ar netiesiogiai stengdamiesi atmesti b\u016btinyb\u0119 paklusti; kas taip liudija Krist\u0173, panaikina arba sumenkina net ma\u017eiausi\u0105 Dievo paliepim\u0105”*.<\/p>\n\n\n\n

* Wesley. Sermon 25.<\/p>\n\n\n\n

   Tiems, kurie teig\u0117, kad \u201eEvangelijos skelbimas atstoja \u012estatymo paskirt\u012f”, D\u017eonas Vezlis sak\u0117: \u201eTai mes visi\u0161kai neigiame. Toks supratimas neatitinka svarbiausios \u012estatymo paskirties: \u012frodyti \u017emones nusid\u0117jus ir pa\u017eadinti tuos, kurie dar miega ant pragaro slenks\u010dio”. Apa\u0161talas Paulius skelbia, kad per \u012estatym\u0105 tik pa\u017e\u012fstame nuod\u0117m\u0119 83. \u201eKol \u017emogus nesuvoks savo nuod\u0117mingumo, jis i\u0161 ties\u0173 nejaus poreikio b\u016bti atpirktam Kristaus krauju. […] Kaip sako ir pats m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats: ‘Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams’. Tod\u0117l neprotinga si\u016blyti gydytoj\u0105 sveikiems, arba tiems, kurie \u012fsivaizduoja es\u0105 tokie. Pirmiausia svarbu \u012ftikinti \u017emones, kad jie serga, kitaip jie nepad\u0117kos jums u\u017e j\u016bs\u0173 tri\u016bs\u0105. Pana\u0161iai neprotinga si\u016blyti Krist\u0173 tiems, kuri\u0173 \u0161irdis yra sveika ir niekada nebuvo sudu\u017eusi”*.<\/p>\n\n\n\n

*Wesley. Sermon 35.<\/p>\n\n\n\n

  [264]<\/strong> Taip liudydamas Dievo malon\u0117s Evangelij\u0105, D\u017eonas Vezlis kaip ir jo Mokytojas siek\u0117 Dievo \u012estatym\u0105 padaryti didingu ir \u0161lo-vingu85. Jis s\u0105\u017einingai atliko jam pavest\u0105 Dievo darb\u0105, tod\u0117l gal\u0117jo g\u0117r\u0117tis puikiais savo darbo vaisiais. Savo ilgo (i\u0161gyveno daugiau kaip a\u0161tuoniasde\u0161imt met\u0173) gyvenimo pabaigoje, beveik pus\u0119 am\u017eiaus praleid\u0119s keliaudamas kaip misionierius, D\u017eonas Vezlis tur\u0117jo daugiau kaip pus\u0119 milijono sek\u0117j\u0173. Vis d\u0117lto tik tada, kai visa atpirkt\u0173j\u0173 \u0161eima susirinks Dievo Karalyst\u0117je, mes su\u017einosime, kiek i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo t\u0173, kurie pasik\u0117l\u0117 i\u0160 nuod\u0117m\u0117s ir nedorybi\u0173 griuv\u0117si\u0173 kilniam ir tyram gyvenimui, kiek buvo t\u0173, kurie jo mokymo d\u0117ka dvasi\u0161kai praturt\u0117jo. Jo gyvenimas yra ne\u012fkainojama pamoka kiekvienam krik\u0161\u010dioniui. B\u016bt\u0173 gera, jei \u0161io Kristaus tarno tik\u0117jimas ir kuklumas, nenuilstantis uolumas, pasiaukojimas ir pasi\u0161ventimas atsispind\u0117t\u0173 \u0161i\u0173 laik\u0173 bendruomen\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

15. BIBLIJA IR PRANC\u016aZIJOS REVOLIUCIJA<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [265-266]<\/strong> XVI a. atsivertusi Biblij\u0105 Reformacija siek\u0117 pripa\u017einimo visose Europos \u0161alyse. Kai kurios tautos d\u017eiaugsmingai sveikino j\u0105 kaip Dangaus \u0161aukl\u0119. Kitose \u0161alyse popie\u017eystei pasisek\u0117 sutrukdyti Reformacijos pl\u0117tr\u0105, ir kilninanti \u0160ventojo Rasto \u0161viesa buvo beveik u\u017egesinta. Sal\u012f, apie kuri\u0105 bus kalbama \u0161iame skyriuje, ap\u0161viet\u0117 tiesos \u0161viesa, bet tamsa nepasitrauk\u0117. I\u0161tisus \u0161imtme\u010dius vyko tiesos ir paklydim\u0173 kova. Galiausiai blogis triumfavo, Dangaus tiesa buvo atmesta. At\u0117jo \u0161viesa \u012f pasaul\u012f, bet \u017emon\u0117s labiau myl\u0117jo tams\u0105 nei \u0160vies\u0105 (Jono 3, 19). Pranc\u016bzijos tautai teko pjauti tai, k\u0105 ji pas\u0117jo. I\u0161 \u017emoni\u0173 buvo atimta var\u017eanti Dievo Dvasia, nes jie atmet\u0117 Jo malon\u0117s dovan\u0105. Dievas leido, kad blogis galutinai \u012fsigal\u0117t\u0173, tuomet visas pasaulis pamat\u0117 savanori\u0161ko \u0161viesos atsisakymo pasekmes.<\/p>\n\n\n\n

   Daug met\u0173 Pranc\u016bzija kovojo su Biblija, revoliucijos metu buvo pasiektas \u0161ios kovos apog\u0117jus. Roma visaip steng\u0117si u\u017egniau\u017eti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, tod\u0117l tamsos j\u0117g\u0173 pasirei\u0161kimas buvo nei\u0161vengiamas86. Revoliucija ir jos baisumai parod\u0117 pasauliui popie\u017eiaus politikos ir Romos ba\u017eny\u010dios mokslo, kuris vyravo daugiau nei t\u016bkstant\u012f met\u0173, rezultatus.<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161ai liudijo, kad popie\u017eiaus vie\u0161patavimo laikotarpiu bus u\u017edraustas \u0160ventasis Rastas, o Aprei\u0161kimo knygos autorius nurod\u0117 baisias pasekmes, kurias d\u0117l nedoryb\u0117s \u017emogaus vie\u0161patavimo tur\u0117jo patirti Pranc\u016bzija.<\/p>\n\n\n\n

   Vie\u0161paties angelas pasak\u0117; \u201eJie [pagonys] tryps \u0160vent\u0105j\u012f miest\u0105 keturiasde\u0161imt du m\u0117nesius. A\u0161 duosiu gali\u0105 Savo dviem liudytojams, kad jie, mai\u0161ais apsivilk\u0119, prana\u0161aut\u0173 t\u016bkstant\u012f du \u0160imtus \u0161e\u0161iasde\u0161imt dien\u0173”.<\/p>\n\n\n\n

[266-267]  <\/strong> Kai jie baigs liudyti \u017ev\u0117ris, i\u0161lind\u0119s i\u0160 bedugn\u0117s, kovos su jais, nugal\u0117s ir nu\u017eudys juos. J\u0173 lavonai gul\u0117s aik\u0161t\u0117je did\u017eiojo miesto, kuris dvasine prasme vadinamas Sodoma ir Egiptu, kur ir j\u0173 Vie\u0161pats buvo nukry\u017eiuotas. […] \u017dem\u0117s gyventojai d\u017ei\u016bgaus ir linksminsis d\u0117l j\u0173 \u017euvimo, jie siuntin\u0117s vieni kitiems dovanas, nes tuodu prana\u0161ai vargino \u017eem\u0117s gyventojus. O po pusketvirtos dienos gyvyb\u0117s dvasia nuo Dievo \u012f\u017eeng\u0117 \u012f juodu. Jie pa\u0161oko ant koj\u0173, Ir did\u017eiul\u0117 baim\u0117 pagavo tuos, kurie \u012f juos \u017ei\u016br\u0117jo (Aprei\u0161kimo 11, 2\u201411).<\/p>\n\n\n\n

   \u010cia pamin\u0117ti laikotarpiai \u2014 keturiasde\u0161imt du m\u0117nesiai Ir t\u016bkstantis du \u0160imtai \u0161e\u0161iasde\u0161imt dien\u0173 \u2014 nurodo t\u0105 pat\u012f period\u0105, kur\u012f Kristaus Ba\u017eny\u010dia tur\u0117jo kent\u0117ti Romos priespaud\u0105. Popie\u017eiaus vie\u0161patavimas t\u0119s\u0117si 1260 met\u0173, jis prasid\u0117jo 538 m. po Kr. ir baig\u0117si 1798 m.87. Tais metais Pranc\u016bzijos kariuomen\u0117 \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Rom\u0105, pa\u0117m\u0117 popie\u017ei\u0173 \u012f nelaisv\u0119, ir jis mir\u0117 tremtyje. Nors netrukus buvo i\u0161rinktas naujas popie\u017eius, bet nuo to laiko popie\u017eius niekada netur\u0117jo ankstesn\u0117s galios ir vald\u017eios.<\/p>\n\n\n\n

   Ba\u017eny\u010dia nebuvo persekiojama visus 1260 met\u0173. Dievas i\u0160 Savo malon\u0117s sutrumpino ugnini\u0173 i\u0161bandym\u0173 laik\u0105. Prana\u0161audamas did\u012f sielvart\u0105, kur\u012f patirs Ba\u017eny\u010dia, I\u0161gelb\u0117tojas pasak\u0117: \u201eIr jeigu tos dienos neb\u016bt\u0173 sutrumpintos, nei\u0161sigelb\u0117t\u0173 n\u0117 vienas \u017emogus. Bet d\u0117l i\u0161rinkt\u0173j\u0173 ros dienos bus sutrumpintos” (Mato 24, 22). Reformacijos d\u0117ka persekiojimai baig\u0117si dar prie\u0161 1798 metus.<\/p>\n\n\n\n

   Kalb\u0117damas apie du liudytojus, prana\u0161as toliau sako: \u201eJie yra du alyvmed\u017eiai ir du \u017eibintuvai, stovintys visos \u017eem\u0117s Vie\u0161paties akivaizdoje” (Aprei\u0161kimo 11, 4). \u201eTavo \u017dodis, – antrina psalmi\u0173 giedotojas, \u2014 \u017eibintas mano \u017eingsniams ir \u0161viesa mano takui” (Psalmi\u0173 119, 105). \u0160ie du liudytojai simbolizuoja Sen\u0105j\u012f ir Nauj\u0105j\u012f Testamentus. Abiej\u0173 liudytoj\u0173 mintys apie Dievo \u012estatymo kilm\u0119 ir am\u017einum\u0105 yra svarbios. Jie abu yra I\u0161gelb\u0117jimo Plano liudytojai. Senojo Testamento pirmavaizd\u017eiai, aukos ir prana\u0161yst\u0117s nurodo ateinant\u012f I\u0161gelb\u0117toj\u0105, o Naujojo Testamento apa\u0161tal\u0173 Lai\u0161kai ir Evangelijos pasakoja apie I\u0161gelb\u0117toj\u0105, Kuris at\u0117jo tiksliai taip, kaip buvo i\u0161prana\u0161auta.<\/p>\n\n\n\n

[267-268]<\/strong> Jie, mai\u0161ais apsivilk\u0119, prana\u0161aus t\u016bkstant\u012f du \u0161imtus \u0161e\u0161iasde\u0161imt dien\u0173. Did\u017ei\u0105j\u0105 \u0160io laikotarpio dal\u012f Dievo liudytojus gaub\u0117 tamsa. Popie\u017eiaus vald\u017eia steng\u0117si pasl\u0117pti nuo \u017emoni\u0173 tiesos \u017dod\u012f ir pateikdavo jiems netikrus liudytojus, kurie prie\u0161taravo \u0160ventajam Ra\u0161tui88. Kai Biblij\u0105 u\u017edraud\u0117 ir religin\u0117, ir pasaulietin\u0117 vald\u017eia, kai jos liudijimai buvo i\u0161kraipomi, kai \u017emon\u0117s ir piktosios dvasios i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 steng\u0117si atitraukti tautos d\u0117mes\u012f nuo Ra\u0161to, kai tie, kurie dr\u012fso skelbti \u0161vent\u0105sias tiesas, buvo persekiojami, i\u0161duodami, kankinami, palaidojami po\u017eemi\u0173 kal\u0117jimuose, tapdavo kankiniais d\u0117l savo tik\u0117jimo, arba b\u016bdavo priversti ie\u0161koti prieglobs\u010dio nepasiekiamuose kalnuose ir \u017eem\u0117s urvuose, \u2014 tai ir rei\u0161k\u0117, kad du i\u0161tikimieji liudytojai prana\u0161avo apsivilk\u0119 mai\u0161ais. Vis d\u0117lto jie t\u0119s\u0117 savo liudijim\u0105 vis\u0105 1260 met\u0173 laikotarp\u012f. Ir tamsiausiais laikais buvo i\u0161tikim\u0173 \u017emoni\u0173, kurie myl\u0117jo Dievo \u017dod\u012f ir buvo uol\u016bs, gindami Dievo garb\u0119. I\u0161tikimiems tarnams buvo suteikta i\u0161mintis, galia ir vald\u017eia skelbti Jo ties\u0105 per vis\u0105 \u0161\u012f laikotarp\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Jei kas panor\u0117s juos skriausti, i\u0161 j\u0173 burnos i\u0161siver\u0161 ugnis ir praris j\u0173 prie\u0161ininkus. Jei kas nor\u0117s jiems kenkti, tas irgi taip \u017eus (Aprei\u0161kimo 11, 5). \u017dmon\u0117s negali nebaud\u017eiami trypti Dievo \u017dod\u017eio. \u0160io svarbaus \u012fsp\u0117jimo reik\u0161m\u0117 nurodoma paskutiniame Aprei\u0161kimo knygos skyriuje: \u201eA\u0161 parei\u0161kiu kiekvienam, kuris klauso \u0161ios knygos prana\u0161yst\u0117s \u017eod\u017ei\u0173: Jeigu kas prie j\u0173 k\u0105 prid\u0117s, Dievas jam prid\u0117s apra\u0161yt\u0173 \u0161ioje knygoje negand\u0173. Ir jeigu kas atims k\u0105 nors nuo \u0161ios prana\u0161yst\u0117s knygos \u017eod\u017ei\u0173, Dievas atims jo dal\u012f nuo gyvyb\u0117s med\u017eio ir \u0161ventojo miesto, kurie apra\u0161yti \u0161itoje knygoje'” (Aprei\u0161kimo 22, 18.19).<\/p>\n\n\n\n

   Dievas \u012fsp\u0117jo \u017emones tam, kad apsaugot\u0173 juos, kad jie nekeist\u0173 to, k\u0105 Jis atskleid\u017eia ar nurodo. \u0160ie rimti \u012fsp\u0117jimai taikomi visiems, kurie savo \u012ftaka skatina kitus lengvab\u016bdi\u0161kai \u017ei\u016br\u0117ti \u012f Dievo \u012estatym\u0105. \u0160ie \u012fsp\u0117jimai turi priversti baimintis ir dreb\u0117ti tuos, kurie \u012f\u017e\u016bliai skelbia, kad nesvarbu, ar jie paklus Dievo \u012fstatymui, ar ne. Visi, kurie i\u0161kelia savo nuomon\u0119 auk\u0161\u010diau u\u017e Dievi\u0161k\u0105j\u012f aprei\u0161kim\u0105, kurie i\u0161kreipia ai\u0161ki\u0105 \u0160ventojo Ra\u0161to prasm\u0119 savo patogumui arba nor\u0117dami prisiderinti prie pasaulio, prisiima labai didel\u0119 atsakomyb\u0119. Ra\u0161ytinis \u017dodis, Dievo \u012estatymas, yra kiekvieno \u017emogaus charakterio matas, jis smerkia visus, kurie neatitinka \u0160io tobulo kriterijaus.<\/p>\n\n\n\n

  [268-269]<\/strong> Kai Jie baigs liudyti Laikotarpis, kai du liudytojai tur\u0117jo prana\u0161auti apsireng\u0119 mai\u0161ais, baig\u0117si 1798 m. Kada j\u0173 darbas tamsoje \u0117jo \u012f pabaig\u0105, su jais tur\u0117jo susiremti j\u0117ga, vaizduojama \u017ev\u0117rimi, i\u0161lindusiu i\u0161 bedugn\u0117s. Daugelyje Europos \u0161ali\u0173, ba\u017eny\u010dios ir valstyb\u0117s vyresnyb\u0117 buvo \u0161\u0117tono \u012ftakoje, kuris veik\u0117 per popie\u017ei\u0173. \u010cia mes matome, kaip pasirei\u0161kia nauja \u0161\u0117toni\u0161kos j\u0117gos forma.<\/p>\n\n\n\n

   Roma laik\u0117si tokios politikos: dangstydamasi pagarba Biblijai, laik\u0117 j\u0105 u\u017erakint\u0105 nepa\u017e\u012fstama kalba ir pasl\u0117pt\u0105 nuo \u017emoni\u0173. Valdant Romai, liudytojai prana\u0161avo apsivilk\u0119 mai\u0161ais. Ta\u010diau kita j\u0117ga \u2014 \u017ev\u0117ris i\u0161 bedugn\u0117s – tur\u0117jo pakilti \u012f atvir\u0105 kov\u0105 su Dievo \u017dod\u017eiu.<\/p>\n\n\n\n

   Didysis miestas, kurio gatv\u0117se liudytojai bus nu\u017eudyti ir kur gul\u0117s j\u0173 lavonai, dvasine prasme vadinamas Egiptu. I\u0161 vis\u0173 taut\u0173, kurias pristato Biblijos istorija, egiptie\u010diai akipl\u0117\u0161i\u0161kiausiai neig\u0117 gyvojo Dievo buvim\u0105 ir prie\u0161inosi Jo \u012fsakymams. Joks monarchas niekada nedr\u012fso atviriau ir savavali\u0161kiau mai\u0161tauti prie\u0161 Dangaus vald\u017ei\u0105 kaip Egipto karalius. Kai Moz\u0117 Dievo vardu dav\u0117 jam nurodymus, faraonas i\u0161did\u017eiai atsak\u0117: \u201eKas gi tas VIE\u0160PATS, kad a\u0161 tur\u0117\u010diau Jam paklusti ir leisti Izraeliui eiti? Nei a\u0161 pa\u017e\u012fstu t\u0105 VIE\u0160PAT\u012e, nei leisiu Izraeliui eiti!” (I\u0161\u0117jimo 5, 2) Ateizmas ir tauta, simbolizuojanti Egipt\u0105, taip pat atmes gyvojo Dievo reikalavimus ir parodys pana\u0161i\u0105 netik\u0117jimo bei atviro nepaklusnumo dvasi\u0105. Didysis miestas dvasine prasme prilyginamas Sodomai. Sodomos pagedimas, kuri atvirai lau\u017e\u0117 Dievo \u012estatym\u0105, ypa\u010d pasirei\u0161k\u0117 i\u0161tvirkavimu. Tokia nuod\u0117m\u0117 taip pat buvo charakteringiausias tautos bruo\u017eas, kuri \u012fk\u016bnijo \u0161i\u0105 prana\u0161yst\u0117s dal\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Pasak prana\u0161o, trump\u0105 laik\u0105 prie\u0161 1798 m. i\u0161kils \u0161\u0117toni\u0161kos kilm\u0117s ir b\u016bdo galia, kuri prad\u0117s kov\u0105 su Biblija. Salyje, kur dviej\u0173 Dievo liudytoj\u0173 liudijimas bus prievarta nutildytas, i\u0161ry\u0161k\u0117s faraono ateizmas ir Sodomos i\u0161tvirkimas.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160i prana\u0161yst\u0117 steb\u0117tinai tiksliai i\u0161sipild\u0117 Pranc\u016bzijos istorijoje. Per 1793 m. revoliucij\u0105 \u201epasaulis pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161girdo apie tai, kad \u017emon\u0117s, gim\u0119 ir i\u0161aukl\u0117ti civilizuotoje visuomen\u0117je, turintys teis\u0119 valdyti vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 Europos taut\u0173, vieningai paneig\u0117 i\u0161kilming\u0105 ties\u0105, kuri kada nors buvo duota \u017emogui, ir vienbalsiai i\u0161si\u017ead\u0117jo tik\u0117jimo ir Dievo garbinimo”*. \u201ePranc\u016bzija yra vienintel\u0117 valstyb\u0117 pasaulyje, kurios tauta, kaip teigia autoritetingi \u0161altiniai, pak\u0117l\u0117 rank\u0105 atvirai kovai prie\u0161 Visatos Autori\u0173. Anglijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir kitur buvo ir yra daug netikin\u010di\u0173 ir burnojan\u010di\u0173 prie\u0161 Diev\u0105 \u017emoni\u0173, ta\u010diau Pranc\u016bzija i\u0161siskiria pasaulio istorijoje kaip vienintel\u0117 \u0161alis, kuri specialiu \u012estatym\u0173 leid\u017eiamojo susirinkimo dekretu paskelb\u0117, kad Dievo n\u0117ra; ir sostin\u0117je, ir visoje \u0161alyje \u017emon\u0117s \u0161oko ir dainavo i\u0160 d\u017eiaugsmo d\u0117l \u0160io nutarimo”**.<\/p>\n\n\n\n

  [270-271]<\/strong> Pranc\u016bzija taip pat i\u0161siskiria ir tais bruo\u017eais, kuriais ypa\u010d pasi\u017eym\u0117jo Sodoma. Revoliucijos metu Pranc\u016bzijoje vyravo toks moralinis pasileidimas ir i\u0161tvirkavimas, kuris savo metu tapo lygum\u0173 miest\u0173 \u2014 Sodomos ir Gomoros – \u017elugimo prie\u017eastimi. Istoriko, apib\u016bdinan\u010dio Pranc\u016bzijos ateizm\u0105 ir palaid\u0105 gyvenim\u0105, apra\u0161ymai visi\u0161kai atitinka prana\u0161yst\u0119: \u201eKartu su \u012fstatymais, draud\u017eian\u010diais religij\u0105, buvo i\u0161leisti ir nauji vedyb\u0173 \u012fstatymai, kurie griov\u0117 vien\u0105 \u0161ven\u010diausi\u0173 s\u0105jung\u0173, kuri yra visuomen\u0117s tvirtumo laidas. Vedybin\u0117 s\u0105junga buvo i\u0161rei\u0161kiama paprasta, laikino pob\u016bd\u017eio dviej\u0173 asmen\u0173 civiline sutartimi, j\u0105 buvo galima nutraukti bet kada panor\u0117jus. […] Jei piktosios dvasios stengt\u0173si i\u0161rasti veiksmingiausi\u0105 b\u016bd\u0105, kaip sunaikinti visk\u0105, kas yra \u0160venta, gerbtina ar am\u017eina \u0161eimoje, kuris u\u017etikrint\u0173, kad griaunanti \u012ftaka bus nuolat perduodama i\u0161 kartos \u012f kart\u0105, tai net jos neb\u016bt\u0173 gal\u0117jusios i\u0161rasti veiksmingesnio santuokos i\u0161niekinimo b\u016bdo. […] Garsi savo s\u0105mojais aktor\u0117 Sofi Arnu apib\u016bdino civilin\u0119 santuok\u0105 kaip \u201ei\u0161tvirkavimo sakrament\u0105”***.<\/p>\n\n\n\n

* Scott Walter. Life of Napoleon. – V. 1. – Ch. 17.<\/p>\n\n\n\n

** Blackwood’s Magazine, 1870, November.<\/p>\n\n\n\n

*** Scott. Min.veik.-V. l.- Ch. 17.<\/p>\n\n\n\n

   Ir kur m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats buvo nukry\u017eiuotas. \u0160i\u0105 prana\u0161yst\u0117s dal\u012f Pranc\u016bzija taip pat \u012fvykd\u0117. Jokioje kitoje \u0161alyje, i\u0161skyrus \u0161i\u0105, nebuvo parodytas steb\u0117tinai didis prie\u0161i\u0161kumas Kristui. Jokia kita \u0161alis taip \u017eiaunai ir atkakliai nesiprie\u0161ino tiesai. Persekiodama Evangelijos i\u0161pa\u017ein\u0117jus, Pranc\u016bzija dar kart\u0105 nukry\u017eiavo Krist\u0173 per Jo mokinius.<\/p>\n\n\n\n

  [271-272]<\/strong> I\u0161tisus am\u017eius buvo liejamas \u0161vent\u0173j\u0173 kraujas. Kai valdensai Pjemonto kalnuose atidav\u0117 gyvyb\u0119 u\u017e Dievo \u017dod\u012f ir J\u0117zaus liudijim\u010589, j\u0173 broliai, Pranc\u016bzijos albigie\u010diai, pana\u0161iai liudijo ties\u0105. Reformacijos laikais j\u0173 sek\u0117jai mirdavo baisiose kan\u010diose, tuo tarpu karalius ir didikai, auk\u0161tuomen\u0117s damos ir grak\u0161\u010dios merginos – tautos pasidid\u017eiavimas ir elitas – g\u0117r\u0117josi J\u0117zaus kankini\u0173 agonija. Daugelyje \u012fnirting\u0173 kautyni\u0173, kovodami d\u0117l \u0161ven\u010diausi\u0173 \u017emogaus teisi\u0173, krauj\u0105 liejo narsieji hugenotai. Protestantai buvo paskelbti u\u017e \u012fstatymo rib\u0173, u\u017e j\u0173 galvas buvo paskirtas atlygis, jie buvo med\u017eiojami kaip laukiniai \u017ev\u0117rys.<\/p>\n\n\n\n

   Ba\u017eny\u010dia, dykumoje 90, negaus\u016bs pirm\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 palikuonys, kurie dar buvo lik\u0119 Pranc\u016bzijoje XVIII a. ir slapst\u0117si \u0161alies piet\u0173 kalnuose, i\u0161laik\u0117 savo t\u0117v\u0173 tik\u0117jim\u0105. Kai jie i\u0161dr\u012fsdavo susitikti nakt\u012f kaln\u0173 tarpekliuose ar nuo\u0161aliose dykyn\u0117se, persekiojantys drag\u016bnai susekdavo juos, pagauti jie tapdavo katorgininkai galerose iki gyvos galvos. Tyriausi, kilniausi ir labiausiai i\u0161silavin\u0119 pranc\u016bzai buvo sukaustomi grandin\u0117mis ir baisiai kankinami kartu su pl\u0117\u0161ikais bei \u017eudikais”*. Kai kuriems buvo rodomas \u201egailestingumas” \u2014 juos beginklius ir bej\u0117gius \u0161altakrauji\u0161kai \u017eudydavo, kai jie atsiklaup\u0119 melsdavosi. \u0160imtai senuk\u0173, bej\u0117gi\u0173 moter\u0173 ir nekalt\u0173 vaik\u0173 buvo \u017eudomi susirinkim\u0173 vietose. Tarpekliuose ar mi\u0161kuose, kur jie da\u017eniausiai susitikdavo, buvo \u012fprasta \u201ekas keturi \u017dingsniai rasti mirusi\u0173j\u0173 k\u016bnus, nukirstus kardu arba pakaruoklius ant med\u017ei\u0173”. \u0160alis, nuniokota kardo, kirvio ir lau\u017e\u0173, \u201ebuvo paversta didele ni\u016bria dykuma”. \u201e\u0160ie \u017eiaurumai buvo vykdomi […] ne kokiame nors tamsiame am\u017eiuje, o nuostabiais Liudviko XIV laikais, kai tobul\u0117jo mokslas, klest\u0117jo literat\u016bra, o r\u016bm\u0173 ir sostin\u0117s dvasininkai buvo i\u0161simokslin\u0119 bei i\u0161kalbingi, dedasi nuolank\u016bs ir gera\u0161irdi\u0161ki”**.<\/p>\n\n\n\n

* WylieJ. A. The History of Protestantism. – Bk. 22. – Ch. 6.<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik. – Ch. 7.<\/p>\n\n\n\n

  [272-273]<\/strong> Baltramiejaus naktis tapo pa\u010diu sunkiausiu, pa\u010diu \u017eiauriausiu i\u0161 vis\u0173 tais siaubingais am\u017eiais \u012fvykdyt\u0173 nusikaltim\u0173. Pasaulis vis dar su \u0161iurpuliu prisimena \u0161\u012f bail\u0173 ir \u017diaur\u0173 puolim\u0105. Raginamas Romos katalik\u0173 kunig\u0173 ir prelat\u0173, Pranc\u016bzijos karalius dav\u0117 sutikim\u0105 \u0161iam baisiam nusikaltimui. Vidurnakt\u012f nuskamb\u0117j\u0119 varpai tapo skerdyni\u0173 signalu. T\u016bkstan\u010diai ramiai miegan\u010di\u0173 savo namuose ir pasitikin\u010di\u0173 savo karaliumi protestant\u0173 buvo i\u0161traukti i\u0161 lov\u0173 ir \u0161altakrauji\u0161kai nu\u017eudyti.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip Kristus buvo nematomas Savo tautos vadas i\u0161vaduojantis i\u0161 Egipto vergov\u0117s, taip \u0161\u0117tonas, didindamas kankini\u0173 skai\u010di\u0173, buvo nematomas savo pavaldini\u0173 vadas \u0161iame baisiame nusikaltime. \u017dudyn\u0117s Pary\u017eiuje t\u0119s\u0117si septynias dienas, kuri\u0173 pirmosios trys pasi\u017eym\u0117jo nesuvokiamu \u012ft\u016b\u017eiu. Kraujas buvo liejamas ne tik sostin\u0117je. Specialiu karaliaus \u012fsaku protestant\u0173 \u017eudyn\u0117s ap\u0117m\u0117 visas provincijas ir miestus, kur tik buvo protestant\u0173. Nebuvo kreipiamas d\u0117mesys nei \u012f am\u017ei\u0173, nei \u012f lyt\u012f. Nebuvo pasigail\u0117ta nei nekalto k\u016bdikio, nei \u017eilaplaukio. Kilmingi ir pras\u010diokai, seni ir jauni, motinos ir vaikai buvo \u017eudomi kartu. Visoje Pranc\u016bzijoje skerdyn\u0117s t\u0119s\u0117si du m\u0117nesius. \u017duvo 70 000 \u017emoni\u0173 – pats tautos \u017eiedas.<\/p>\n\n\n\n

   \u201eKai \u017einios apie \u017eudynes pasiek\u0117 Rom\u0105, dvasininkijos d\u017ei\u016bgavimui nebuvo rib\u0173. Lotaringijos kardinolas91 apdovanojo pasiuntin\u012f t\u016bkstan\u010diu kron\u0173, \u0161v. Angelo pilies patrankos to \u012fvykio garbei d\u017eiaugsmingai griaud\u0117jo saliutais, skamb\u0117jo vis\u0173 varpini\u0173 varpai, lau\u017eai nakt\u012f pavert\u0117 diena, o Grigalius XIII kartu su kardinolais ir kitais \u017eymiais dvasininkais ilga procesija nukeliavo \u012f \u0161v. Liudviko ba\u017eny\u010di\u0105. Ten Lotaringijos kardinolas giedojo: ‘Te Deum’ (‘Tau, Dieve’). […] \u0160iam \u012fvykiui pa\u017eym\u0117ti buvo nukaltas specialus medalis, o Vatikane ir dabar galima pamatyti tris Baltramiejaus nak\u010diai skirtas Vazario freskas, kurios vaizduoja admirolo92 u\u017epuolim\u0105, karali\u0173 ir jo didikus aptarin\u0117jan\u010dius skerdynes, pa\u010dias skerdynes. Popie\u017eius Grigalius XIII pasiunt\u0117 Karoliui IX Auksin\u0119 ro\u017e\u0119, o pra\u0117jus keturiems m\u0117nesiams po skerdyni\u0173, […] jis su pasitenkinimu klaus\u0117si pranc\u016bz\u0173 kunigo pamokslo, […] kuris kalb\u0117jo apie t\u0105 kupin\u0105 laim\u0117s ir d\u017eiaugsmo dien\u0105, kai \u0161ventasis t\u0117vas gavo d\u017eiugi\u0105 \u017eini\u0105 ir i\u0161kilmingai pad\u0117kojo Dievui bei \u0161v. Liudvikui”*.<\/p>\n\n\n\n

* White Henry. The Massacre of St. Bartholomew. -Ch. 14. – Par. 34.<\/p>\n\n\n\n

  [273-274]<\/strong> Ta pati dvasia, kuri \u012fkv\u0117p\u0117 Baltramiejaus nakties \u017eudynes, vadovavo ir revoliucijos \u012fvykiams. J\u0117zus Kristus buvo paskelbtas apsi\u0161auk\u0117liu, o pranc\u016bz\u0173 bedievi\u0173 \u0161\u016bkis buvo \u201eNuverskime niek\u0161\u0105”, t. y. Krist\u0173. Akipl\u0117\u0161i\u0161kas \u0160ventvagi\u0161kumas ir pasibjaur\u0117tinas nedorumas \u0117jo koja kojon; niekingiausi \u017emon\u0117s, u\u017ekiet\u0117j\u0119 nusikalt\u0117liai ir pasileid\u0117liai buvo i\u0161auk\u0161tinami. \u0160\u0117tonui buvo rei\u0161kiama did\u017eiausia pagarba, o Kristus, tiesos, tyrumo ir nesavanaudi\u0161kos meil\u0117s \u012fsik\u016bnijimas, buvo nukry\u017eiuotas.<\/p>\n\n\n\n

   \u017dv\u0117ris, i\u0161lind\u0119s i\u0161 bedugn\u0117s, kovos su jais, nugal\u0117s ir nu\u017eudys juos. Bedievi\u0161ka vald\u017eia, kuri vald\u0117 Pranc\u016bzij\u0105 per revoliucij\u0105 ir Teroro vie\u0161patavim\u0105, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kovojo su Dievu ir Jo \u0161ventuoju \u017dod\u017eiu taip, kaip pasaulis dar nebuvo mat\u0119s. Nacionalinis konventas panaikino Dievo garbinim\u0105; Biblijos buvo surinktos, paniekintos ir vie\u0161ai sudegintos; Dievo \u012estatymas buvo sutryptas; buvo panaikinti \u0160ventojo Ra\u0161to priesakai. Nebuvo \u0160ven\u010diama savaitin\u0117 ramyb\u0117s diena, vietoj jos kiekviena de\u0161imta diena buvo skirta niekinti Diev\u0105 ir linksmintis. Buvo u\u017edraustas krik\u0161tas ir komunija, o vir\u0161 kap\u0173 krentantys \u012f akis u\u017era\u0161ai skelb\u0117, kad mirtis yra am\u017einas miegas.<\/p>\n\n\n\n

   Bedieviai teig\u0117, kad Dievo baim\u0117 yra ne i\u0161minties, o beprotyst\u0117s prad\u017eia. Buvo u\u017edraustas bet koks religinis garbinimas, i\u0161skyrus tarnavim\u0105 laisvei ir \u0161aliai. \u201eKonstitucinis Pary\u017eiaus vyskupas tur\u0117jo suvaidinti pagrindin\u012f vaidmen\u012f beg\u0117di\u0161kiausioje ir skandalingiausioje komedijoje, kada nors atliktoje prie\u0161 Nacionalin\u012f konvent\u0105. […] Jis at\u0117jo su kapitula \u012f Konvent\u0105, kad paskelbt\u0173, jog religija, kurios jis mok\u0117 tiek daug met\u0173, visais at\u017evilgiais buvo ne kas kita, kaip religin\u0117 apgaul\u0117, neturinti nei istorinio, nei \u0161ventos tiesos pagrindo. I\u0161kilmingais ir ai\u0161kiais \u017eod\u017eiais jis i\u0161si\u017ead\u0117jo Dievo egzistavimo, Kuriam buvo \u012f\u0161ventintas tarnauti; jis pasi\u017ead\u0117jo ateityje tarnauti laisvei, lygybei, gerovei ir dorovei. Po to numet\u0117 ant stalo vyskupo r\u016bbus. Tuomet Konvento pirmininkas broli\u0161kai j\u012f apkabino. \u0160io prelato pavyzd\u017eiu pasek\u0117 dar keli kunigai atskal\u016bnai”*.<\/p>\n\n\n\n

 [274-275]<\/strong>  \u017dem\u0117s gyventojai d\u017ei\u016bgaus ir linksminsis d\u0117l j\u0173 \u017euvimo, jie siuntin\u0117s vieni kitiems dovanas, nes tiedu prana\u0161ai vargino \u017eem\u0117s gyventojus. Bedievi\u0161koji Pranc\u016bzija nutild\u0117 dviej\u0173 priekai\u0161taujan\u010di\u0173 Dievo liudytoj\u0173 balsus. Tiesos \u017dodis buvo nudr\u0117btas Pranc\u016bzijos gatv\u0117se, o tie, kurie neapkent\u0117 Dievo \u012estatymo suvar\u017eym\u0173 ir reikalavim\u0173, d\u017ei\u016bgavo. \u017dmon\u0117s met\u0117 i\u0161\u0161\u016bk\u012f Dangaus Karaliui. Kaip senov\u0117s nusid\u0117j\u0117liai jie \u0161auk\u0117: \u201eKaip gali Dievas \u017dinoti?” ir: \u201eAuk\u0161\u010diausiasis nesu\u017einos, k\u0105 darome!” (Psalmi\u0173 73, 11)<\/p>\n\n\n\n

   Sunku patik\u0117ti, bet \u0161ventvagi\u0161kai \u012f\u017e\u016blus naujosios tvarkos kunigas sak\u0117: \u201eDieve, jei Tu i\u0161 tikr\u0173j\u0173 esi, atker\u0161yk u\u017e Savo suter\u0161t\u0105 vard\u0105. A\u0161 metu Tau i\u0161\u0161\u016bk\u012f! Tu tyli, Tu nedr\u012fsti prabilti Savo griausmais. Kas po to patik\u0117s Tavo egzistavimu?”** Ar tai ne faraono reikalavimo aidas: \u201eKas gi tas VIE\u0160PATS, kad a\u0161 tur\u0117\u010diau Jam paklusti ir leisti Izraeliui eiti? Nei a\u0161 pa\u017e\u012fstu t\u0105 VIE\u0160PAT\u012e, nei leisiu Izraeliui eiti!” 93<\/p>\n\n\n\n

* Scott. Min. veik. – V. 1. – Ch. 17.<\/p>\n\n\n\n

** Lacrecelle. Histoire.-V. 11.-P. 309, pateikta: Alison Archibald. History of Europe.-V. 1. – Ch. 10.<\/p>\n\n\n\n

   Kvailys sau \u0161irdyje sako: ‘Dievo n\u0117ra\/'(Psalmi\u0173 14, 1) Apie tokius tiesos niekintojus Vie\u0161pats sako: \u201e[…] j\u0173 paikumas […] bus visiems regimas” (2 Timotiejui 3, 9). Po to, kai Pranc\u016bzija atsisak\u0117 garbinti gyv\u0105j\u012f Diev\u0105, Auk\u0161\u010diausi\u0105j\u012f, Prakiln\u0173j\u012f, Am\u017ein\u0105j\u012f, pra\u0117jo nedaug laiko; \u0160alis nusirito iki \u017eemiausio pagonyb\u0117s laiptelio, \u017emon\u0117s prad\u0117jo garbinti i\u0161tvirkusi\u0105 moter\u012f kaip I\u0161minties deiv\u0119. Visa tai vyko Nacionalinio konvento \u2014 auk\u0161\u010diausios civilin\u0117s ir \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios vald\u017eios \u2014 deputat\u0173 akivaizdoje! Istorikas byloja: \u201eViena t\u0173 beproti\u0161k\u0173 laik\u0173 ceremonij\u0173 lieka nepralenkiama bedievi\u0161kumu ir absurdi\u0161kumu. Konvento durys pla\u010diai atsiv\u0117r\u0117 grupei muzikant\u0173, lydin\u010di\u0173 municipaliteto atstovus; visa \u0161i i\u0161kilminga procesija \u012f\u0117jo \u012f vid\u0173, giedodama ‘Himn\u0105 laisvei’. Jie lyd\u0117jo b\u016bsimo garbinimo objekt\u0105 – moter\u012f, vualiu pridengtu veidu, kuri\u0105 jie pavadino I\u0161minties deive. Atne\u0161us j\u0105 \u012f garbing\u0105 viet\u0105, i\u0161kilmingai nukeliamas jos vualis, ir ji atsis\u0117da pirmininkui i\u0161 de\u0161in\u0117s; tuomet visi be vargo atpa\u017e\u012fsta operos artist\u0119. […] \u0160iai merginai, geriausiai atstovaujan\u010diai j\u0173 garbinam\u0105 i\u0161mint\u012f, Nacionalinis konventas i\u0161rei\u0161k\u0117 vie\u0161\u0105 pagarb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [275-276]<\/strong> \u0160is nedoras ir juokingas maskaradas tapo tam tikra apeiga. I\u0161minties deiv\u0117s i\u0161auk\u0161tinimas vyko visoje \u0161alyje, kur tik gyventojai nor\u0117jo pasiekti revoliucijos auk\u0161tumas*.<\/p>\n\n\n\n

Proto kulto garbintojas pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -\u012estatym\u0173 leid\u0117jai! Fanati\u0161kumas u\u017eleido viet\u0105 Protui. Fanatizmo u\u017etemdytos akys nebegal\u0117jo i\u0161k\u0119sti ry\u0161kios \u0161viesos. \u0160iandien daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 susirinko po \u0161iais gotikiniais skliautais, kur pirm\u0105 kart\u0105 atkartojo ties\u0105. \u010cia pranc\u016bzai \u0161lovina tai, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 verta \u0160lovinimo, – Laisv\u0119 ir Prot\u0105. \u010cia mes palink\u0117jome s\u0117km\u0117s Respublikos armijai. \u010cia mes vardan Proto, vardan \u0160io gyvo pavyzd\u017eio, gamtos stebuklo, atsisak\u0117me negyv\u0173 stab\u0173**.<\/p>\n\n\n\n

   Kai I\u0161minties deiv\u0119 atved\u0117 \u012f Konvent\u0105, pirmininkas, pa\u0117m\u0119s j\u0105 u\u017e rankos ir pasisuk\u0119s \u012f susirinkusiuosius, tar\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   -Mirtingieji, nustokite dreb\u0117j\u0119 prie\u0161 bej\u0117gius Dievo griausmus, kuriais jus g\u0105sdino. Nuo \u0161iol mes neturime jokios kitos dievyb\u0117s, tik I\u0161minties deiv\u0119. A\u0161 pristatau jums kilmingiausi\u0105 ir tyriausi\u0105 pavyzd\u012f; jeigu jums reikia dievai\u010dio, pasirinkite tik \u0161\u012f. […] Nusilenkite didingam Laisv\u0117s Senatui! Tegyvuoja Protas!<\/p>\n\n\n\n

   \u201ePo to deiv\u0119, kuri\u0105 palyd\u0117jo Konvento pirmininkas, \u012fsodino \u012f \u012fsp\u016bdingai i\u0161puo\u0161t\u0105 ve\u017eim\u0105 ir, mil\u017eini\u0161kos minios lydima, ji nuvyko \u012f Dievo Motinos katedr\u0105, kad suvaidint\u0173 dievyb\u0119. Ten moteris buvo nuvesta prie altoriaus, pasodinta ant pakylos, kur j\u0105 pagerb\u0117 visi dalyvaujantys”***.<\/p>\n\n\n\n

* Scott. Min. veik. – V. 1. – Ch. 17.<\/p>\n\n\n\n

** Thiers M. A. History of the French Revolution. – V. 2. – P. 370, 371-<\/p>\n\n\n\n

*** Alison. Min. veik. – V. 1. – Ch. 10.<\/p>\n\n\n\n

   Netrukus po to buvo atlikta vie\u0161o Biblijos sudeginimo ceremonija. Liaudies draugijos Muziejaus skyriaus nariai \u012f\u0117jo \u012f municipaliteto sal\u0119 \u0161aukdami:<\/p>\n\n\n\n

   -Tegyvuoja Protas!<\/p>\n\n\n\n

  [276-277]<\/strong> Jie ne\u0161\u0117 ant karties kelias apdegusias knygas. Tarp \u0161i\u0173 knyg\u0173 buvo brevijoriai, mi\u0161iolai, Senasis ir Naujasis Testamentai, kurie, anot pirmininko, \u201edidel\u0117se liepsnose i\u0161pirko kalt\u0119 u\u017e visas kvailystes, kuriomis \u017emon\u0117s buvo priversti tik\u0117ti”*.<\/p>\n\n\n\n

   Ateizmas u\u017ebaig\u0117 darb\u0105, kur\u012f prad\u0117jo popie\u017eyst\u0117. Romos politika sudar\u0117 tokias socialines, politines ir religines s\u0105lygas, kurios pagreitino Pranc\u016bzijos \u017elugim\u0105. Kalb\u0117dami apie revoliucijos baisumus, ra\u0161ytojai sako, kad d\u0117l vis\u0173 kra\u0161tutinum\u0173 kalta valstyb\u0117 ir ba\u017eny\u010dia94. Teisingumo d\u0117lei reikia pripa\u017einti, kad kalt\u0117 tenka ba\u017eny\u010diai. Popie\u017eyst\u0117 nuteik\u0117 karalius prie\u0161 Reformacij\u0105, ji vaizdavo reformatorius kaip kar\u016bnos prie\u0161us ir nesantaikos k\u0117l\u0117jus, drums\u010dian\u010dius tautos ramyb\u0119 ir harmonij\u0105. Romos dvasia \u012fkv\u0117p\u0117 monarchams baisiausi\u0105 \u017eiaurum\u0105 ir skatino negailestingai engti liaud\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ventasis Ra\u0161tas ne\u0161\u0117 laisv\u0119. Kur tik buvo priimta Geroji naujiena, \u017emoni\u0173 protai prabusdavo. Jie prad\u0117davo traukyti grandines, kurios pavert\u0117 juos nemok\u0161i\u0161kumo, blogio ir prietar\u0173 vergais. Jie prad\u0117jo m\u0105styti ir veikti savaranki\u0161kai. Tai matydami, monarchai dreb\u0117jo d\u0117l savo vald\u017eios.<\/p>\n\n\n\n

   Roma nuolat kurst\u0117 j\u0173 b\u016bg\u0161tavimus. 1525 m. popie\u017eius persp\u0117jo Pranc\u016bzijos regent\u0105: \u201eSi beprotyb\u0117 [protestantizmas] suardys ir sunaikins ne tik religij\u0105, bet ir valstyb\u0117s pamatus, diduomen\u0119, \u012fstatymus, teis\u0117tvark\u0105 bei luominius skirtumus”**. Po keleri\u0173 met\u0173 popie\u017eiaus nuncijus \u012fsp\u0117jo karali\u0173: \u201eJ\u016bs\u0173 didenybe, neapsigaukite. Protestantai suardys vis\u0105 valstybin\u0119 ir religin\u0119 tvark\u0105. […] Sostui gresia toks pat pavojus kaip ir altoriui. […] Naujos religijos \u012fvedimas sukels b\u016btinyb\u0119 pakeisti valdymo form\u0105”***.<\/p>\n\n\n\n

* Journal de Paris, 1793, No. 318. Cituota: Buchez-Roux. Collection of Parlamentary History. – V. 30. – P. 200, 201.<\/p>\n\n\n\n

** Felice G. History of the Protestants of France. – Bk. 1. – Ch. 2. – Par. 8.<\/p>\n\n\n\n

*** Merle d’Aubigne J. H. History of the Reformation in Europe in the Time of Calvin. -Bk. 2. -Ch. 36.<\/p>\n\n\n\n

 Teologai taip pat naudojosi \u017emoni\u0173 i\u0161ankstiniu nusistatymu ir skelb\u0117, kad protestant\u0173 mokymas \u201esuvilioja savo naujumu ir kvailyb\u0117mis. Jis atima i\u0161 karali\u0173 jiems priklausant\u012f pavaldini\u0173 pagarbum\u0105, nualina ba\u017eny\u010di\u0105 ir valstyb\u0119”. Taip Romai pasisek\u0117 nuteikti Pranc\u016bzij\u0105 prie\u0161 Reformacij\u0105. Kad b\u016bt\u0173 apsaugotas sostas ir diduomen\u0117s privilegijos, i\u0161saugota teis\u0117tvarka, Pranc\u016bzijoje buvo apnuogintas persekiojimo kardas'”*.<\/p>\n\n\n\n

* Wylie. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 4.<\/p>\n\n\n\n

  [277-278]<\/strong> \u0160alies valdovai nenumat\u0117 lemting\u0173 tokios politikos pasekmi\u0173. Biblijos mokslas b\u016bt\u0173 \u012fskiepij\u0119s \u017emoni\u0173 \u0160irdyse ir protuose teisingumo, saikingumo, tiesos, lygyb\u0117s ir dosnumo principus, kurie yra tautos klest\u0117jimo pagrindas. Teisumas i\u0161auk\u0161tina taut\u0105 ir sostas tvirt\u0117ja, teisumu (Patarli\u0173 14, 34; 16, 12). Teisumo poveikis bus taika, o teisumo vaisius \u2014 ramyb\u0117 ir apsauga, tverianti am\u017eiais (Izaijo 32, 17). Tas, kas pakl\u016bsta Dievo \u012estatymui, gerbs ir laikysis \u0161alies \u012fstatym\u0173. Tas, kas bijo Dievo, gerbs ir karali\u0173 u\u017e visus jo teisingus ir teis\u0117tus veiksmus. Ta\u010diau nelaimingoji Pranc\u016bzija u\u017edraud\u0117 Biblij\u0105 ir paskelb\u0117 u\u017e \u012fstatymo rib\u0173 jos mokinius. \u0160imtme\u010diais dori ir principingi, a\u0161traus proto ir tvirtos dvasios \u017emon\u0117s, kurie i\u0161dr\u012fso atvirai i\u0161reik\u0161ti savo \u012fsitikinimus ir tik\u0117jim\u0105, kent\u0117jo u\u017e ties\u0105. Tie \u017emon\u0117s vergi\u0161kai dirbo galerose, \u017e\u016bdavo ant lau\u017e\u0173 arba po\u017eemi\u0173 kal\u0117jim\u0173 vienut\u0117se. T\u016bkstan\u010diai gelb\u0117josi b\u0117gdami. Visi tie baisumai t\u0119s\u0117si 250 met\u0173 nuo Reformacijos prad\u017eios.<\/p>\n\n\n\n

   \u201eVargu ar per t\u0105 ilg\u0105 laikotarp\u012f Pranc\u016bzijoje buvo karta, kuri nereg\u0117jo beproti\u0161ko persekiojimo \u012ft\u016b\u017eio, nuo kurio b\u0117go Evangelijos mokiniai. B\u0117gliai panaudodavo savo intelekt\u0105, meninius gabumus, darb\u0161tum\u0105, sugeb\u0117jim\u0105 tvarkytis ten, kur jie buvo prana\u0161esni u\u017e kitus, ir tuo praturtindavo \u0161alis, kuriose rasdavo prieglobst\u012f. Savo gabumais jie pad\u0117davo suklest\u0117ti kitoms \u0160alims, tuo tarpu j\u0173 gimtasis kra\u0161tas viso to netekdavo. Jeigu visi \u0161ie talentai b\u016bt\u0173 lik\u0119 Pranc\u016bzijoje ir tuos 300 met\u0173 tremtini\u0173 darb\u0161tumas b\u016bt\u0173 tarnav\u0119s j\u0173 kra\u0161tui, jeigu j\u0173 \u017einios b\u016bt\u0173 panaudotos pramon\u0117je, k\u016brybiniai gabumai ir analitinis m\u0105stymas b\u016bt\u0173 praturtin\u0119s pranc\u016bz\u0173 literat\u016br\u0105 ir moksl\u0105; jeigu tremtini\u0173 i\u0161mintis but\u0173 vadovavusi Pranc\u016bzijos taryboms, j\u0173 narsumas pasireik\u0161t\u0173 m\u016b\u0161iuose, o teisingumas – sudarant \u012fstatymus, Biblijos religija b\u016bt\u0173 ugd\u017eiusi pranc\u016bz\u0173 prot\u0105 ir vadovavusi j\u0173 s\u0105\u017einei, neapsakoma \u0160lov\u0117 \u0161iandien gaubt\u0173 Pranc\u016bzij\u0105! Ji b\u016bt\u0173 klestinti ir laiminga \u0160alis, pavyzdys tautoms!<\/p>\n\n\n\n

  [278-279]<\/strong> Ta\u010diau aklas ir negailestingas Fanati\u0161kumas i\u0161vijo i\u0161 Pranc\u016bzijos visus doryb\u0117s mokytojus, visus tvarkos \u0161alininkus, visus s\u0105\u017einingus sosto gyn\u0117jus; tiems, kurie tro\u0161ko padaryti savo \u0161al\u012f didinga ir \u0160lovinga., buvo pasakyta: ‘Pasirinkite: lau\u017eas arba tremtis’. Galiausiai valstyb\u0117 visi\u0161kai su\u017elugo; neliko s\u0105\u017ein\u0117s, kuri\u0105 b\u016bt\u0173 galima paskelbti u\u017e \u012fstatymo rib\u0173, religijos, kuri\u0105 b\u016bt\u0173 galima u\u017etempti ant lau\u017eo, patriotizmo, kur\u012f b\u016bt\u0173 galima persekioti ir i\u0161vyti”*. Siaubinga tokios politikos pasekm\u0117 buvo revoliucija ir visos jos baisyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

* Wylie. Min. veik. – Bk. 13. – Ch. 20.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161tr\u0117mus hugenotus, Pranc\u016bzijoje prasid\u0117jo visuotinis nuosmukis. Ka\u017ekada klest\u0117j\u0119 pramon\u0117s miestai sunyko, derlingi kra\u0161tai v\u0117l virto dykviet\u0117mis, nepaprast\u0105 pa\u017eang\u0105 pakeit\u0117 intelektualinis pilkumas ir moralin\u0117 degradacija. Pary\u017eius tapo did\u017eiuliu elgetynu. Buvo paskai\u010diuota, kad, prasid\u0117jus revoliucijai, ma\u017edaug 200 000 elget\u0173 pra\u0161\u0117 labdaros i\u0161 karaliaus. Smunkan\u010dioje tautoje klest\u0117jo tik valdingi ir \u017eiaur\u016bs j\u0117zuitai, kuriems priklaus\u0117 ba\u017eny\u010dios ir mokyklos, jie vadovavo kal\u0117jimams ir galeroms.<\/p>\n\n\n\n

   Evangelija b\u016bt\u0173 pad\u0117jusi Pranc\u016bzijai i\u0161spr\u0119sti tas politines ir socialines problemas, kurias berg\u017ed\u017eiai band\u0117 tvarkyti dvasininkija, karalius, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jai ir kurios galiausiai \u012fst\u016bm\u0117 taut\u0105 \u012f anarchij\u0105 bei pra\u017e\u016bt\u012f. Ta\u010diau d\u0117l Romos \u012ftakos \u017emon\u0117s u\u017emir\u0161o palaimintas I\u0161gelb\u0117tojo pasiaukojimo ir nesavanaudi\u0161kos meil\u0117s pamokas. Jie nesiaukodavo kit\u0173 gerovei. Niekas nesmerk\u0117 turting\u0173j\u0173 u\u017e tai, kad jie eng\u0117 varginguosius, o vargingieji, b\u016bdami pavergti ir pa\u017eeminti, nesulaukdavo jokios pagalbos. Turting\u0173j\u0173 ir galing\u0173j\u0173 savanaudi\u0161kumas tapo vis labiau matomas ir slegiantis. Per am\u017eius diduomen\u0117s godumas ir i\u0161laidos vis labiau sl\u0117g\u0117 valstie\u010dius. Turtingieji skriaud\u0117 varg\u0161us, o \u0161ie neapkent\u0117 turting\u0173j\u0173.<\/p>\n\n\n\n

  [279-281]<\/strong> Daugelyje provincij\u0173 dvarai priklaus\u0117 didikams, o darbo \u017emon\u0117s tik nuomodavo juos. Darbininkai tur\u0117jo tenkinti \u0161eiminink\u0173 poreikius, nes buvo j\u0173 vald\u017eioje. Viduriniojo ir \u017eemesniojo luomo pe\u010dius u\u017egul\u0117 ba\u017eny\u010dios ir valstyb\u0117s i\u0161laikymo na\u0161ta; civilin\u0117 ir ba\u017enytin\u0117 vald\u017eia u\u017ed\u0117jo jiems did\u017eiulius mokes\u010dius. \u201eDiduomen\u0117s kaprizai ir norai buvo laikomi auk\u0161\u010diausiu \u012fstatymu; \u016bkininkai ir valstie\u010diai gal\u0117jo mirti i\u0161 bado, ta\u010diau tai visai nejaudino eng\u0117j\u0173. […] \u017dmon\u0117s buvo priversti tenkinti dvarinink\u0173 interesus. Valstie\u010di\u0173 gyvenimas buvo kupinas nepaliaujamo darbo ir nesibaigian\u010dio skurdo. J\u0173 nusiskundimai, jeigu jie kada nors i\u0161dr\u012fsdavo pasisk\u0173sti, buvo priimami su u\u017egaulia panieka. Teismai visada palaikydavo didik\u0105, o ne valstiet\u012f. Teis\u0117jai da\u017enai imdavo ky\u0161ius, o ma\u017eiausi aristokrat\u0173 kaprizai \u0161ios visuotin\u0117s korupcijos d\u0117ka tur\u0117jo \u012fstatymo gali\u0105. Pus\u0117 mokes\u010di\u0173, kuriuos i\u0161 liaudies i\u0161spausdavo pasaulietiniai ponai ir dvasininkija, nepasiekdavo karaliaus ir vyskupo i\u017edo. Nusl\u0117ptus pinigus jie i\u0161leisdavo malonumams ir \u012fgeid\u017eiams. Alindami pavaldinius didikai nemok\u0117jo joki\u0173 mokes\u010di\u0173, be to, pagal \u012fstatym\u0105 ir papro\u010dius tur\u0117jo teis\u0119 \u012f visus valstyb\u0117s postus. Privilegijuot\u0173j\u0173 tebuvo 150 000, o milijonai, kad patenkint\u0173 j\u0173 norus, buvo pasmerkti bevilti\u0161kam ir \u017eeminan\u010diam gyvenimui” 95.<\/p>\n\n\n\n

   Karaliaus dvaras gyveno prabangiai ir palaidai. Tauta visi\u0161kai nepasitik\u0117jo valdovais. \u012etarin\u0117jimai persmelk\u0117 visas valstyb\u0117s institucijas. Daugiau nei pus\u0119 am\u017eiaus prie\u0161 revoliucij\u0105 \u0161al\u012f vald\u0117 Liudvikas XV, kuris pagars\u0117jo kaip tingus, lengvab\u016bdis ir palaidas monarchas. I\u0161tvirkusi ir \u017eiauri aristokratija, nualinta ir tamsi liaudis \u012fst\u016bm\u0117 valstyb\u0119 \u012f didelius finansinius sunkumus, tai suk\u0117l\u0117 \u017emoni\u0173 pykt\u012f; nereik\u0117jo prana\u0161o akies, kad numatytum baisi\u0105 besiartinan\u010di\u0105 baigt\u012f. \u012e savo patar\u0117j\u0173 \u012fsp\u0117jimus karalius paprastai atsakydavo: \u201eStenkit\u0117s, kad viskas eit\u0173 skland\u017eiai, kol a\u0161 gyvenu, o po mano mirties teb\u016bna tai, kam lemta b\u016bti”. Berg\u017ed\u017eiai buvo \u012fkalbin\u0117jama daryti reformas. Karalius mat\u0117 blog\u012f, ta\u010diau netur\u0117jo nei dr\u0105sos, nei j\u0117g\u0173 jam pasiprie\u0161inti. Likim\u0105, laukiant\u012f Pranc\u016bzijos, geriausiai pavaizduoja lengvab\u016bdi\u0161kas ir savanaudi\u0161kas Liudviko XV posakis: Po man\u0119s, nors ir tvanas!<\/p>\n\n\n\n

  [281-282]<\/strong> Kurstydama karali\u0173 ir valdan\u010diosios klas\u0117s pavyd\u0105, Roma dar\u0117 jiems spaudim\u0105, nes gerai \u017einojo, jog tuomet valstyb\u0117 susilpn\u0117s, ir tokiomis s\u0105lygomis bus galima pavergti ir valdovus, ir liaud\u012f. Laikydamasi tokios toliaregi\u0161kos politikos, Roma suprato, kad, norint pavergti \u017emones, reikia supan\u010dioti j\u0173 sielas, o geriausias b\u016bdas laikyti juos vergijoje – suvar\u017eyti j\u0173 laisv\u0119. Moral\u0117s nuosmukis, Romos politikos pasekm\u0117, buvo t\u016bkstan\u010dius kart\u0173 baisesnis u\u017e fizines kan\u010dias. At\u0117mus i\u0161 \u017emoni\u0173 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, i\u0161k\u0117lus vietoj jo savanaudi\u0161kumo ir fanatizmo mokym\u0105, pranc\u016bzus apgaub\u0117 prietar\u0173 ir nemok\u0161i\u0161kumo tamsa, jie paskendo ydose, tod\u0117l visi\u0161kai nebegal\u0117jo tvardytis.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau pasekm\u0117s buvo kitokios nei Roma tik\u0117josi. U\u017euot aklai pri\u0117musi jos dogmas, liaudis tapo revoliucinga ir netikinti. \u017dmon\u0117s niekino Romos katalikyb\u0119 ir tapatino j\u0105 su dvasininkijos intrigomis, \u012f dvasininkij\u0105 jie \u017ei\u016br\u0117jo kaip \u012f savo eng\u0117jus. Vienintelis jiems \u017einomas dievas buvo Romos dievas, o vienintel\u0117 j\u0173 religija buvo Romos mokslas. \u017dmon\u0117s man\u0117, kad godumas ir \u017eiaurumas yra d\u0117sningi \u0160ventojo Ra\u0161to mokymo vaisiai, tod\u0117l nenor\u0117jo apie j\u012f daugiau gird\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

   Roma klaidingai nu\u0161viet\u0117 Dievo charakter\u012f ir i\u0161kraip\u0117 Jo reikalavimus, tod\u0117l dabar \u017emon\u0117s atmet\u0117 ir \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, ir jo Autori\u0173. Roma reikalavo aklai tik\u0117ti savo dogmomis teigdama, kad jos pagr\u012fstos \u0160ventuoju Ra\u0161tu. Atsakydami \u012f tai, Volteras ir jo bendramin\u010diai visi\u0161kai atmet\u0117 Dievo \u017dod\u012f, jie skleid\u0117 netik\u0117jimo nuodus. Roma primyn\u0117 \u017emones gele\u017einiu kulnu, ir dabar, nusmuk\u0119 bei sulauk\u0117j\u0119, jie i\u0161siver\u017e\u0117 i\u0161 tironijos ir atmet\u0117 bet kokius suvar\u017eymus. \u012esiut\u0119 d\u0117l to, kad juos taip ilgai apgaudin\u0117jo, jie atsisak\u0117 ir tiesos, ir melo. Palaik\u0119 savival\u0119 laisve, yd\u0173 vergai d\u017eiaug\u0117si \u012fsivaizduojama nepriklausomybe.<\/p>\n\n\n\n

   Revoliucijos prad\u017eioje karaliaus nuolaid\u0173 d\u0117ka liaudis gavo daugiau viet\u0173 parlamente nei didikai ir dvasininkija. Politin\u0117 vaild\u017eia atsid\u016br\u0117 \u017eem\u0173j\u0173 luom\u0173 rankose, ta\u010diau jie nebuvo pasireng\u0119 pasinaudoti ja protingai ir apdairiai. Nor\u0117dami atitaisyti patirtas skriaudas, jie nusprend\u0117 pertvarkyti visuomen\u0119. \u012e\u017eeista liaudis negal\u0117jo pamir\u0161ti susikaupusi\u0173 nuoskaud\u0173, ji nutar\u0117 radikaliai pakeisti savo pad\u0117t\u012f ir atker\u0161yti tiems, kuriuos laik\u0117 savo b\u0117d\u0173 kaltininkais. Tironijos pamokos nepra\u0117jo veltui, engiamieji nukreip\u0117 savo pykt\u012f prie\u0161 eng\u0117jus.<\/p>\n\n\n\n

 [282-283]<\/strong>  Nelaimingoji Pranc\u016bzija liedama krauj\u0105 nu\u0117m\u0117 pas\u0117t\u0105 derli\u0173. Kokios baisios buvo paklusnumo Romai pasekm\u0117s! Ten, kur Pranc\u016bzija, spaud\u017eiama Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios, pastat\u0117 pirm\u0105j\u012f e\u0161afot\u0105 Reformacijos prad\u017eioje, ten revoliucija surent\u0117 pirm\u0105j\u0105 giljotin\u0105. Toje pa\u010dioje vietoje, kur XVI a. buvo sudeginti pirmieji protestantai kankiniai, XVIII a. buvo giljotinuotos pirmosios aukos. Atmesdama Evangelij\u0105, kuri b\u016bt\u0173 u\u017egyd\u017eiusi jos \u017eaizdas, Pranc\u016bzija atv\u0117r\u0117 duris bedievybei ir suirutei. Kai buvo atmesti Dievo \u012estatymo apribojimai, paai\u0161k\u0117jo, kad \u017emoni\u0173 \u012fstatymai nepaj\u0117gia sulaikyti galingo aistr\u0173 srauto, ir tauta pasuko mai\u0161to bei anarchijos keliu. Karas prie\u0161 Biblij\u0105 prad\u0117jo er\u0105, kuri pasaulio istorijoje vadinama Teroro vie\u0161patavimu. Ramyb\u0117 ir laim\u0117 paliko \u017emoni\u0173 namus ir \u0161irdis. Niekas nebuvo saugus. \u0160iandien triumfuojantis rytoj gal\u0117jo b\u016bti \u012ftariamas ir pasmerktas. Smurtas ir geismai vie\u0161patavo visur.<\/p>\n\n\n\n

   Karalius, dvasininkija ir didikai buvo priversti pasiduoti susijaudinusi\u0173 ir \u012fsiutusi\u0173 \u017emoni\u0173 \u017eiaurumui. Mirties bausm\u0117, \u012fvykdyta karaliui, su\u017eadino ker\u0161to tro\u0161kim\u0105, o tie, kurie pasmerk\u0117 j\u012f mir\u010diai, netrukus patys pateko ant e\u0161afoto. Buvo nutarta sunaikinti visus \u012ftariamus prie\u0161i\u0161kumu revoliucijai. Kal\u0117jimai buvo perpildyti. Vienu metu ten kankinosi daugiau nei 200 000 suimt\u0173j\u0173. Karalyst\u0117s miestus ap\u0117m\u0117 siaubas. Viena revoliucionieri\u0173 partija kovojo su kita, Pranc\u016bzija tapo besivar\u017ean\u010di\u0173 mini\u0173 lauku, \u017emones u\u017evald\u0117 aistr\u0173 \u0161\u0117lsmas. \u201ePary\u017eiuje kilo s\u0105my\u0161is po s\u0105my\u0161io, gyventojai pasiskirst\u0117 \u012f grupuotes, kurios, atrod\u0117, nesiek\u0117 nieko kito tik sunaikinti viena kit\u0105.” Visuotin\u0117 suirut\u0117 padid\u0117jo d\u0117l to, kad Pranc\u016bzija buvo \u012ftraukta \u012f ilg\u0105 ir niokojant\u012f kar\u0105 su did\u017eiau\u0161iomis Europos valstyb\u0117mis. \u201e\u0160alis buvo ant visi\u0161ko \u017elugimo slenks\u010dio, kariuomen\u0117 reikalavo pinig\u0173, pary\u017eie\u010diai badavo, provincijas niokojo pl\u0117\u0161ikai, o civilizacij\u0105 beveik sunaikino anarchija ir piktnaud\u017eiavimas laisve”.<\/p>\n\n\n\n

 [283-284]<\/strong>  Dabar \u017emon\u0117s \u012fsisavino taip uoliai duotas Romos \u017eiaurumo ir kankinim\u0173 pamokas. Pagaliau at\u0117jo atpildo diena. Dabar jau ne J\u0117zaus mokiniai buvo u\u017edaromi \u012f po\u017eemi\u0173 kal\u0117jimus ar tempiami ant e\u0161afot\u0173. Jie jau seniai \u017euvo arba buvo priversti palikti \u0161al\u012f. Negailestinga Roma dabar pajuto mirt\u012f ne\u0161an\u010di\u0105 j\u0117g\u0105 t\u0173, kuriuos ji i\u0161mok\u0117 jausti malonum\u0105 d\u0117l kruvin\u0173 susidorojim\u0173. \u201ePersekiojimai, kurie buvo Pranc\u016bzijos dvasininkijos \u012frankis tiek daug am\u017ei\u0173, dabar su nepaprastu \u017eiaurumu atsisuko prie\u0161 j\u0105 pa\u010di\u0105. E\u0161afotai raudonavo nuo kunig\u0173 kraujo. Galeras ir kal\u0117jimus, anks\u010diau prigr\u016bstus hugenot\u0173, dabar pripild\u0117 j\u0173 persekiotojai. Prirakinti prie suol\u0173 ir irkl\u0173, Romos katalik\u0173 dvasininkai patyr\u0117 visus tuos vargus, kuriais ba\u017eny\u010dia su kaupu \u201eapdovanodavo” kilnius eretikus” 96.<\/p>\n\n\n\n

   At\u0117jo dienos, kai barbari\u0161kiausi teismai vadovavosi barbari\u0161kiausiais \u012fstatymais, kai \u017emogus negal\u0117jo pasisveikinti su kaimynu ar net pasimelsti […], kad neb\u016bt\u0173 apkaltintas valstybiniu nusikaltimu. \u0160nipai tykojo ant kiekvieno kampo, nuo pat ryto be atvangos dirbo giljotina, kal\u0117jimai ir laiv\u0173 triumai buvo perpildyti kalini\u0173, o putojantis kraujas nutekamaisiais grioviais tek\u0117jo \u012f Sen\u0105. […] Pary\u017eiaus gatv\u0117mis kasdien vilkosi i\u0161tisos ve\u017eim\u0173 virtin\u0117s, ve\u017ean\u010dios pasmerktus mir\u010diai \u017emones; Konvento komisarai m\u0117gavosi \u017eiaurumo beproti\u0161kumu, stebinan\u010diu netgi visko ma\u010diusi\u0105 sostin\u0119. Atrod\u0117, kad mirt\u012f ne\u0161an\u010dios giljotinos peilis dirbo per l\u0117tai. Karte\u010d\u0117 belaisvi\u0173 eiles kirto kaip \u017eol\u0119. Pripildyt\u0173 belaisviais bar\u017e\u0173 dugnuose specialiai buvo pralau\u017eiamos skyl\u0117s. Lionas tapo dykuma. Arase kaliniams buvo atsisakoma suteikti toki\u0105 malon\u0119 kaip greita mirtis. Visur Luaros upe nuo Somi\u016bro iki j\u016bros dideli varn\u0173 ir pesli\u0173 b\u016briai k\u0117l\u0117 puotas ant nuog\u0173, keistai apsikabinusi\u0173 lavon\u0173. Gailestingumas nebuvo rodomas nei ly\u010diai, nei am\u017eiui. Jaun\u0173 vaikin\u0173 ir mergin\u0173 skai\u010dius, kuriuos nu\u017eud\u0117 \u0161is baisus r\u0117\u017eimas, siek\u0117 \u0161imtus. Nuo kr\u016bties atitrauktus k\u016bdikius jakobinai m\u0117t\u0117 nuo ieties ant ieties per vis\u0105 rikiuot\u0119” . Per de\u0161imt teroro met\u0173 \u017euvo daugyb\u0117 \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

 [284-285]<\/strong>  Viskas vyko taip, kaip tro\u0161ko \u0161\u0117tonas. Viso to jis siek\u0117 per ilgus am\u017eius. Jo politika – tai apgaul\u0117 nuo prad\u017eios iki pabaigos, jo u\u017esibr\u0117\u017etas tikslas – atne\u0161ti \u017emon\u0117ms varg\u0105 ir kan\u010dias, sudarkyti ir i\u0161niekinti Dievo k\u016brinij\u0105, apjuodinti Dievo meil\u0119 bei gerum\u0105 ir sukelti \u0161irdg\u0117l\u0105 visam Dangui. \u0160\u0117tonas meistri\u0161kai apakina \u017emones ir kalt\u0119 d\u0117l savo darbo suver\u010dia Dievui, tarsi visos nelaim\u0117s b\u016bt\u0173 K\u016br\u0117jo plan\u0173 vaisius. Kai d\u0117l \u017eiaurios jo \u012ftakos smuk\u0119 ir sugyvul\u0117j\u0119 \u017emon\u0117s pasiekia tariam\u0105j\u0105 laisv\u0119, jis skatina per\u017eengti bet kokias ribas ir saik\u0105. Po to ne\u017eabot\u0105 savival\u0117s vaizd\u0105 tironai ir eng\u0117jai rodo kaip laisv\u0117s rezultat\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Kai nuo paklydimo nutraukiamas vienas r\u016bbas, \u0161\u0117tonas j\u012f apvelka kitu, ir \u017emon\u0117s j\u012f v\u0117l mielai priima. Kai \u0161\u0117tonas pamat\u0117, kad pranc\u016bzai suprato, jog Romos mokslas yra apgaul\u0117 ir jis daugiau negal\u0117s priversti juos lau\u017eyti Dievo \u012estatym\u0105, tai \u0117m\u0117 skatinti laikyti bet kuri\u0105 religij\u0105 apgaule, o Biblij\u0105 – pasak\u0117\u010dia. Atmesdami Dievo priesakus, \u017emon\u0117s pasidav\u0117 ne\u017eabotam blogiui.<\/p>\n\n\n\n

   Lemtinga klaida, atne\u0161usi toki\u0105 pra\u017e\u016bt\u012f Pranc\u016bzijos gyventojams, buvo did\u017eiosios tiesos, jog tikr\u0105j\u0105 laisv\u0119 teikia Dievo \u012estatymas, ignoravimas. \u201eO, kad klausytum Mano \u012esakym\u0173! Tavo gerov\u0117 b\u016bt\u0173 kaip up\u0117, o tavo teisumas – kaip mari\u0173 bangos. […] Nedor\u0117liai netur\u0117s ramyb\u0117s, – sako VIE\u0160PATS. – O Man\u0119s klausantieji gyvens saugiai, j\u0173 nevargins nelaim\u0117s baim\u0117” (\u017er. Izaijo 48, 18.22; Patarli\u0173 1, 33).<\/p>\n\n\n\n

   Ateistai, skeptikai ir atsimet\u0117liai prie\u0161inasi Dievo \u012estatymui ir atmeta j\u012f, ta\u010diau viso to pasekm\u0117s rodo, kad \u017emoni\u0173 gerov\u0117 – paklusti Dievo priesakams. Kas nenori mokytis i\u0161 Dievo knygos, tesimoko i\u0161 taut\u0173 istorijos.<\/p>\n\n\n\n

   Kai \u0161\u0117tonas, Romos ba\u017eny\u010dios padedamas, privert\u0117 \u017emones pasukti i\u0161 paklusnumo Dievui kelio, jis kruop\u0161\u010diai sl\u0117p\u0117 savo tikruosius tikslus, jo darbas buvo taip meistri\u0161kai u\u017emaskuotas, kad \u017emoni\u0173 nuosmukis ir b\u0117dos nebuvo laikomos nusi\u017eengimo Dievo \u012estatymui padariniais. Dievo Dvasia labai prie\u0161inosi \u0161\u0117tono \u012ftakai, tod\u0117l jis negal\u0117jo galutinai \u012fgyvendinti savo ketinim\u0173. \u017dmon\u0117s nesugeb\u0117jo suprasti nei savo varg\u0173 \u0161altinio, nei varg\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Ta\u010diau revoliucijos metu, kai Nacionalinis susirinkimas at-v\u012frai atmet\u0117 Dievo \u012estatym\u0105 ir \u012fsivie\u0161patavo Teroras, prie\u017eastys tapo visiems akivaizd\u017eios.<\/p>\n\n\n\n

 [285-287]<\/strong>  Kai Pranc\u016bzija vie\u0161ai atsisak\u0117 Dievo ir atmet\u0117 Biblij\u0105, nedori \u017emon\u0117s ir tamsybi\u0173 dvasios d\u017eiaug\u0117si, kad pasiek\u0117 taip ilgai trok\u0161tam\u0105 tiksl\u0105 – visa karalyst\u0117 i\u0161sivadavo i\u0161 Dievo \u012estatymo suvar\u017eym\u0173. Kadangi bausm\u0117 u\u017e nedorus darbus nebuvo tuoj pat \u012fvykdyta, \u017emogaus \u0161irdis \u012fsidr\u0105sino daryti pikta (\u017er. Mokytojo 8, 11). Ta\u010diau gero ir teisingo \u012estatymo pa\u017eeidimas nei\u0161vengiamai tur\u0117jo baigtis vargais ir suirute. Nors \u017emon\u0117s u\u017e savo blogus poelgius nebuvo i\u0161 karto nubausti, bet jie nei\u0161vengiamai \u0117jo \u012f pra\u017e\u016bt\u012f. I\u0161tisi nusikaltim\u0173 ir nuopuoli\u0173 am\u017eiai pild\u0117 \u012fnir\u0161io taur\u0119 iki atpildo dienos, ir kai taur\u0117 visi\u0161kai prisipild\u0117, Diev\u0105 niekinusieji per v\u0117lai pamat\u0117, kaip baisu reg\u0117ti Dievi\u0161kosios kantryb\u0117s gal\u0105. Sulaikan\u010dioji Dievo Dvasia jau daugiau nebesiprie\u0161ino \u017eiauriai \u0161\u0117tono galiai, ir \u0161\u0117tonas, kurio vienintelis malonumas yra \u017emoni\u0173 kan\u010dios, gavo laisv\u0119 veikti. Tie, kurie pasirinko tarnauti blogiui, tur\u0117jo nuimti jo derli\u0173, kol visa \u0161alis prisipild\u0117 nusikaltim\u0173, kuri\u0173 ne\u012fmanoma apra\u0161yti. I\u0161 nuniokot\u0173 provincij\u0173 ir sunaikint\u0173 miest\u0173 sklido bais\u016bs neapsakomo sielvarto \u0161auksmai. Pranc\u016bzija, atrod\u0117, buvo sukr\u0117sta \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo. Religij\u0105, \u012fstatymus, visuomen\u0117s gyvenimo normas, \u0161eim\u0105, valstyb\u0119 ir ba\u017eny\u010di\u0105 \u2014 visa tai nu\u0161lav\u0117 nedora ranka, u\u017esimojusi prie\u0161 Dievo \u012estatym\u0105. Teisingai pasak\u0117 i\u0161min\u010dius: \u201eNedor\u0117lis pargri\u016bva per savo nedorum\u0105. Nusid\u0117j\u0117lis gali daryti pikt\u0105 \u0161imt\u0105 kart\u0173 ir, nepaisant to, ilgai gyventi. \u017dinau, kad bus gera bijantiems Dievo, nes jie garbina Jo Artum\u0105, bet nebus gera nedor\u0117liui” (\u017er. Patarli\u0173 11, 5; Mokytojo 8, 12.13). Kadangi jie nekent\u0117 pa\u017einimo ir ne\u012fgijo pagarbios VIE\u0160PATIES baim\u0117s, […] jie valgys savo kelio vaisius ir bus savo k\u0117sl\u0173 pasotinti (Patarli\u0173 1, 29.31). I\u0161tikimieji Dievo liudytojai, kuriuos nu\u017eud\u0117 i\u0161lindusi i\u0161 bedugn\u0117s \u0161ventvagi\u0161ka j\u0117ga, po kurio laiko v\u0117l prabilo. Po pusketvirtos dienos gyvyb\u0117s dvasia nuo Dievo \u012f\u017eeng\u0117 \u012f juodu. Jie pa\u0161oko ant koj\u0173, ir did\u017eiul\u0117 baim\u0117 pagavo tuos, kurie \u012f juos \u017ei\u016br\u0117jo (Aprei\u0161kimo 11, 11). 1793 m. Pranc\u016bzijos Nacionalinis konventas i\u0161leido dekretus, draud\u017eian\u010dius krik\u0161\u010dioni\u0173 religij\u0105 ir Biblij\u0105. Po trej\u0173 su puse met\u0173 Nacionalinis susirinkimas anuliavo tuos dekretus, ir \u0160ventajam Ra\u0161tui buvo sugr\u0105\u017eintas pakantumas. Pasaulis pamat\u0117, kokios siaubingos buvo to \u0161ventvagi\u0161ko poelgio pasekm\u0117s. \u017dmon\u0117s pripa\u017eino b\u016btinyb\u0119 tik\u0117ti Dievu ir Jo \u017dod\u017eiu kaip doryb\u0117s ir moral\u0117s pagrindu. Vie\u0161pats pasak\u0117: \u201eK\u0105 tu \u012f\u017eeidei ir kam pikt\u017eod\u017eiavai? Prie\u0161 k\u0105 pak\u0117lei savo bals\u0105, \u017evelgdamas \u012f\u017e\u016bliomis akimis? Prie\u0161 Izraelio \u0160vent\u0105j\u012f! A\u0161 juos pamokysiu, visiems laikams jiems parodysiu Savo rank\u0105 ir Savo galyb\u0119, kad jie \u017einot\u0173, jog Mano vardas yra VIE\u0160PATS” (Izaijo 37, 23; Jeremijo 16, 21).<\/p>\n\n\n\n

 [287-288]<\/strong>  Kalb\u0117damas toliau apie tuos du liudytojus, prana\u0161as skelbia: \u201eTada jie i\u0161girdo galing\u0105 bals\u0105 i\u0161 dangaus, kuris jiems \u0161auk\u0117: ‘U\u017e\u017eenkite \u0161en!’ ir jiedu u\u017e\u017eeng\u0117 \u012f dang\u0173 debesyje, o j\u0173 prie\u0161ai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f juodu” (Aprei\u0161kimo 11, 12). Pranc\u016bzija paskelb\u0117 kar\u0105 dviem Dievo liudytojams, dabar jie buvo pagerbti kaip niekada anks\u010diau. 1804 metais buvo \u012fkurta Brit\u0173 ir U\u017esienio Biblijos draugija. Kiek v\u0117liau visoje Europoje atsirado daug pana\u0161i\u0173 draugij\u0173 ir daugyb\u0117 j\u0173 filial\u0173. 1816 metais buvo \u012fkurta Amerikos Biblijos draugija. \u012ek\u016brus Brit\u0173 draugij\u0105, Biblija buvo i\u0161spausdinta ir platinama 50 kalb\u0173. Nuo to laiko ji i\u0161versta \u012f \u0161imtus kalb\u0173 ir dialekt\u017398.<\/p>\n\n\n\n

   Penkiasde\u0161imt met\u0173 prie\u0161 1792 m. misionieri\u0161kam darbui u\u017esienyje buvo skiriama ma\u017eai d\u0117mesio. Nebuvo kuriamos naujos bendruomen\u0117s, \u0161iek tiek dirbo tik kelios ba\u017eny\u010dios, skleisdamos krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jim\u0105 pagoni\u0161kose \u0161alyse. Ta\u010diau XVIII a. pabaigoje situacija \u017eymiai pasikeit\u0117. Racionalizmas daugiau nebepa-tenkino \u017emoni\u0173, jie jaut\u0117 Dievi\u0161kojo aprei\u0161kimo ir gyvos religijos poreik\u012f. Nuo to laiko misionieri\u0161kas darbas u\u017esienyje nepaprastai suaktyv\u0117jo”.<\/p>\n\n\n\n

   Pager\u0117jus spausdinimo galimyb\u0117ms, Biblijos platinimo darbas \u012fgijo nauj\u0105 paspirt\u012f. Tobul\u0117jant ry\u0161io priemon\u0117ms, \u012fveikus ankstesnius prietarus ir nacionalinio i\u0161skirtinumo barjerus, Romos popie\u017eiui praradus pasaulietin\u0119 vald\u017ei\u0105, Dievo \u017dod\u017eiui atsiv\u0117r\u0117 kelias. Jau seniai \u0160ventasis Ra\u0161tas be apribojim\u0173 pardavin\u0117jamas Romos gatv\u0117se ir yra prieinama knyga visuose \u017dem\u0117s rutulio kampeliuose.<\/p>\n\n\n\n

 [288]<\/strong>  Skeptikas Volteras vien\u0105 kart\u0105 pagyr\u016bni\u0161kai parei\u0161k\u0117: \u201eNusibodo klausytis, kaip \u017emon\u0117s kalba, kad dvylika \u017emoni\u0173 paklojo pamatus krik\u0161\u010dioni\u0173 religijai. A\u0161 \u012frodysiu, jog gali pakakti ir vieno \u017emogaus j\u0105 sunaikinti”. Po jo mirties pra\u0117jo daug met\u0173. Milijonai \u017emoni\u0173 \u012fsijung\u0117 \u012f kov\u0105 su Biblija. Ta\u010diau n\u0117 nepana\u0161u, kad ji b\u016bt\u0173 sunaikinta. Jei Voltero laikais buvo \u0161imtai jos egzempliori\u0173, tai dabar atsirado de\u0161imtys, \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173. Vienas i\u0161 ankstyv\u0173j\u0173 reformatori\u0173 taip pasak\u0117 apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105: \u201eBiblija yra priekalas, \u012f kur\u012f at\u0161ipo daug k\u016bj\u0173”. Vie\u0161pats pasak\u0117: \u201eJoks ginklas, nukaltas tau pulti, neatne\u0161 s\u0117km\u0117s; lie\u017euv\u012f, kuris bylos prie\u0161 tave teisme, tu nugal\u0117si” (Izaijo 54, 17).<\/p>\n\n\n\n

   Dievo \u017dodis tveria am\u017einai. Jo \u012fsakai tvirti, patikimi am\u017ei\u0173 am\u017eiais, duoti tiesa ir teisumu (Izaijo 40, 8; Psalmi\u0173 111, 7.8). Viskas, kas statoma ant \u017emogaus autoriteto, bus sunaikinta, o tai, kas statoma ant nekintan\u010dio Dievo \u017dod\u017eio uolos, tvers am\u017eiais.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

16. KOLONISTAI AMERIKOJE<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [289-290]<\/strong> Nors angl\u0173 reformatoriai atsisak\u0117 Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios mokslo, bet i\u0161saugojo nema\u017eai jos doktrin\u0173. Buvo atmestas Romos ba\u017eny\u010dios autoritetas ir atsisakyta jos tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo, bet kai kurie papro\u010diai ir apeigos Anglikon\u0173 ba\u017eny\u010dios pamaldose buvo paliktos. Buvo teigiama, kad \u0161ie dalykai nesusij\u0119 su s\u0105\u017eine. Kadangi j\u0173 nemini \u0160ventasis Ra\u0161tas, vadinasi, jie neesminiai, nedraustini ir i\u0161 esm\u0117s nedaro blogo poveikio. I\u0161laikytos apeigos suma\u017eint\u0173 praraj\u0105, kuri atskyr\u0117 reformuotas ba\u017eny\u010dias nuo Romos ba\u017eny\u010dios, ir pad\u0117t\u0173 Romos katalikams pripa\u017einti protestant\u0173 tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Ir konservatoriams, ir linkusiems j kompromisus \u0161ie argumentai atrod\u0117 visi\u0161kai logi\u0161ki. Ta\u010diau ne visi \u017emones laik\u0117si pana\u0161ios nuomon\u0117s. Faktas, kad tie papro\u010diai \u201ebuvo tiltas tarp Romos ir Reformacijos”*, buvo pakankamas argumentas prie\u0161intis \u0161iems papro\u010diams. Be to, i\u0161laikyta tradicija primin\u0117 buvusi\u0105 vergij\u0105, i\u0161 kurios jie buvo i\u0161vaduoti ir \u012f kuri\u0105 visi\u0161kai nenor\u0117jo gr\u012f\u017eti. \u0160ie \u017emon\u0117s teig\u0117, kad Dievas Savo \u017dod\u017eiu nurod\u0117, kaip reikia J\u012f garbinti, o \u017emon\u0117s negali savavali\u0161kai k\u0105 nors prid\u0117ti arba atimti. Did\u017eiojo nuopuolio prad\u017eioje buvo siekiama ba\u017eny\u010dios autoritet\u0105 prilyginti Dievo autoritetui. Roma prad\u0117jo u\u017edrausdama tai, ko neu\u017edraud\u0117 Dievas, o baig\u0117 u\u017edrausdama tai, kas buvo Jo nustatyta.<\/p>\n\n\n\n

*Martyn. The Life and Times of Luther. – V. 5. – P. 22.<\/p>\n\n\n\n

   Daugelis nuo\u0161ird\u017eiai nor\u0117jo gr\u012f\u017eti prie ankstyvosios krik\u0161\u010dionyb\u0117s tyrumo ir paprastumo. Daugel\u012f Anglikon\u0173 ba\u017eny\u010dios papro\u010di\u0173 jie pripa\u017eino stabmeldyst\u0117s paminklais, s\u0105\u017ein\u0117 neleido jiems dalyvauti tokiose pamaldose. Ta\u010diau Anglikon\u0173 ba\u017eny\u010dia, kuri\u0105 palaik\u0117 civilin\u0117 vald\u017eia, neleido nukrypti nuo pagrindini\u0173 ba\u017eny\u010dios nuostat\u0173. \u012estatymas reikalavo dalyvauti valstybin\u0117s ba\u017eny\u010dios pamaldose, buvo draud\u017eiami nesankcionuoti religiniai susirinkimai, nesilaikant \u0161i\u0173 nurodym\u0173, buvo grasinama \u012fkalinimu, i\u0161tr\u0117mimu ar net mirtimi.<\/p>\n\n\n\n

 [290-291]<\/strong>  XVII a. prad\u017eioje k\u0105 tik \u012f\u017eeng\u0119s \u012f Anglijos sost\u0105 monarchas paskelb\u0117 savo ketinim\u0105 \u201epriversti puritonus paklusti arba […] palikti \u0161al\u012f, antraip j\u0173 pad\u0117tis gali pablog\u0117ti”*. G\u0105sdinami, persekiojami ir \u012fkalinami jie visi\u0161kai nesitik\u0117jo geresni\u0173 dien\u0173, tod\u0117l daugelis \u012fsitikino, kad tiems, kurie nori tarnauti Dievui pagal s\u0105\u017ein\u0119, \u201eAnglija n\u0117ra tinkama vieta”**. Dideli sunkumai, kal\u0117jimai ir netektys privert\u0117 kai kuriuos ie\u0161koti prieglobs\u010dio Olandijoje. Ta\u010diau j\u0173 ketinimai susid\u016br\u0117 su kli\u016btimis, jie patekdavo \u012f prie\u0161\u0173 rankas. Bet pagaliau ry\u017etingumas nugal\u0117jo, ir jie rado prieglobst\u012f draugi\u0161kame Olandijos Respublikos paj\u016bryje.<\/p>\n\n\n\n

   B\u0117gdami jie paliko namus, turt\u0105 ir neteko pragyvenimo \u0161altinio. \u0160ioje \u0161alyje jie buvo svetim\u0161aliai, juos supo \u017emon\u0117s, kalb\u0117j\u0119 ne\u017einoma kalba ir laik\u0119si nesuprantam\u0173 papro\u010di\u0173. Nor\u0117dami u\u017esidirbti sau duon\u0105, jie buvo priversti imtis nauj\u0173 ir ne\u012fprast\u0173 darb\u0173. Nebejauni vyrai, kurie vis\u0105 gyvenim\u0105 dirbo \u017eem\u0119, dabar tur\u0117jo i\u0161mokti kito amato. Ta\u010diau jie d\u017eiugiai pasitikdavo sunkumus, nesiskund\u0117 ir negai\u0161o laiko dykin\u0117dami. Nors jie da\u017enai skurdo, bet d\u0117kojo Dievui u\u017e gaunamas palaimas ir d\u017eiaug\u0117si dvasinio bendravimo laisve. \u201eJie \u017einojo, kad yra sve\u010diai ir ateiviai, tod\u0117l nekreip\u0117 d\u0117mesio \u012f laikinus dalykus, bet \u017evelg\u0117 \u012f dang\u0173, savo brangi\u0105j\u0105 t\u0117vyn\u0119, ir \u012fgydavo dvasios ramyb\u0119”***.<\/p>\n\n\n\n

* Bancroft George. History of the United States of America. – Pt. 1. – Ch. 12. – Par. 6.<\/p>\n\n\n\n

** Palfrey J. G. History of New England. – Ch. 3. – Par. 43.<\/p>\n\n\n\n

*** Bancroft. Min. veik. – Par. 15.<\/p>\n\n\n\n

   Tremtis ir sunkumai dar labiau sustiprino j\u0173 meil\u0119 ir tik\u0117jim\u0105. Jie pasitik\u0117jo Vie\u0161paties pa\u017eadais, ir Jis nepaliko j\u0173 varge. Dievo angelai visada buvo \u0161alia j\u0173, kad padr\u0105sint\u0173 ir palaikyt\u0173 juos.<\/p>\n\n\n\n

Kai Dievo ranka parod\u0117 jiems keli\u0105 per jur\u0105 \u012f \u0161al\u012f, kur Jo \u017emon\u0117s gal\u0117t\u0173 rasti sau prieglobst\u012f ir palikt\u0173 savo vaikams brang\u0173 religin\u0117s laisv\u0117s palikim\u0105, jie dr\u0105siai patrauk\u0117 Apvaizdos rodomu keliu.<\/p>\n\n\n\n

  [291-292]<\/strong> Dievas siunt\u0117 Savo vaikams i\u0161bandymus, kad paruo\u0161t\u0173 juos vykdyti Jo maloningus sumanymus j\u0173 pa\u010di\u0173 gerovei. Ba\u017eny\u010dia buvo pa\u017eeminta, kad v\u0117l b\u016bt\u0173 i\u0161auk\u0161tinta. D\u0117l ba\u017eny\u010dios Dievas pasiruo\u0161\u0119s parodyti Savo gali\u0105, pateikti pasauliui dar vien\u0105 \u012frodym\u0105, kad Jis nepaliks t\u0173, kurie Juo pasitiki. Jis taip vald\u0117 \u012fvykius, kad \u0161\u0117tono pyktis ir piktavali\u0173 \u017emoni\u0173 ketinimai tik padidino Jo \u0161lov\u0119 ir nuved\u0117 Jo vaikus \u012f saugi\u0105 viet\u0105. Persekiojimai ir tremtis atv\u0117r\u0117 keli\u0105 \u012f laisv\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161 prad\u017ei\u0173 priversti atsiskirti nuo Anglikon\u0173 ba\u017eny\u010dios, puritonai susijung\u0117, i\u0161kilmingai pasi\u017ead\u0117j\u0119, kad, kaip laisvi Vie\u0161paties vaikai, \u201ekartu vaik\u0161\u010dios \u017einomais ir dar ne\u017einomais Jo keliais”*. \u010cia pasirei\u0161k\u0117 tikrosios reformos dvasia, gyvybingas protestantizmo principas. Piligrimai paliko Olandij\u0105, kad rast\u0173 namus Naujajame pasaulyje. J\u0173 pastorius D\u017eonas Robinsonas, kur\u012f Apvaizda sulaik\u0117 nuo kelion\u0117s su jais, atsisveikindamas su tremtiniais pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – Broliai, greitai mes i\u0161siskirsime, ir Vie\u0161pats te\u017eino, ar a\u0161 kada nors v\u0117l jus reg\u0117siu. Ta\u010diau, nepaisant to, ar Jis leis mums pasimatyti, ar ne, a\u0161 pra\u0161au jus prie\u0161 Diev\u0105 ir Jo palaimintus angelus sekti manimi taip, kaip a\u0161 sekiau Kristumi. Jei Dievas jums si\u0173s nauj\u0105 \u0161vies\u0105, b\u016bkite pasiruo\u0161\u0119 j\u0105 priimti, kaip priimdavote ties\u0105, kuri\u0105 skelbiau a\u0161, nes esu tikras, kad Vie\u0161pats turi dar daugiau tiesos ir \u0161viesos, kuri bus atskleista per Jo \u0160vent\u0105j\u012f \u017dod\u012f**.<\/p>\n\n\n\n

* BrownJ. The Pilgrim Fathers. – P. 74.<\/p>\n\n\n\n

** Martyn. Min. veik. – V. 5. – P. 70.<\/p>\n\n\n\n

   A\u0161 giliai sielvartauju matydamas i\u0161 dalies reformuotas ba\u017eny\u010dias, jos pasiek\u0117 tam tikr\u0105 Reformacijos lyg\u012f ir neketina \u017eengti n\u0117 \u017eingsnio toliau nei jos pradininkai. Liuteronai nenori \u017ei\u016br\u0117ti toliau nei mat\u0117 Liuteris. […] Kalvinai, kaip j\u016bs matote, sustingo toje vietoje, kurioje juos paliko didysis Dievo \u017emogus, kuris, regis, \u017einojo ne visk\u0105. Tai nelaim\u0117, kuri\u0105 reikia apraudoti. Nors jie ir buvo savo meto \u0161viesuliai, bet nepa\u017eino Dievo \u017dod\u017eio gelmi\u0173. Jeigu jie dabar b\u016bt\u0173 gyvi, noriai priimt\u0173 nauj\u0105 \u0161vies\u0105, kaip savo metu pri\u0117m\u0117 jos pirmuosius spindulius*.<\/p>\n\n\n\n

 [292-293]<\/strong>  Atsiminkite, – kalb\u0117jo jis, – savo pasi\u017ead\u0117jim\u0105 vaik\u0161\u010dioti \u017einomais ir dar ne\u017einomais Vie\u0161paties keliais. Prisiminkite savo pa\u017ead\u0105 ir Sandor\u0105 su Dievu bei susitarim\u0105 vienas su kitu priimti \u0161vies\u0105 ir ties\u0105, kuri atsiskleis i\u0161 Jo ra\u0161ytinio \u017dod\u017eio. Ta\u010diau pra\u0161au j\u016bs\u0173 – b\u016bkite atsarg\u016bs. Prie\u0161 priimdami ties\u0105 pasverkite ir palyginkite j\u0105 su kitais \u0160ventojo Ra\u0161to tekstais \u2014 ne\u012fmanoma, kad krik\u0161\u010dioni\u0161kasis pasaulis, neseniai i\u0161\u0117j\u0119s i\u0161 ne\u012f\u017evelgiamos tamsos, i\u0161 karto sugeb\u0117t\u0173 \u012fgyti pa\u017einimo pilnatv\u0119**.<\/p>\n\n\n\n

   S\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0117s tro\u0161kimas \u012fkv\u0117p\u0117 piligrimus dr\u0105siai pakelti ilgos kelion\u0117s gr\u0117sm\u0119, i\u0161k\u0119sti beribio vandenyno sunkumus bei pavojus ir su Dievo palaima pakloti Amerikos pakrant\u0117je galingos tautos pamatus. Ta\u010diau s\u0105\u017einingi ir dievobaimingi piligrimai dar nesuprato did\u017eiojo religin\u0117s laisv\u0117s principo. Laisv\u0119, kuri\u0105 gavo sau toki\u0173 dideli\u0173 auk\u0173 kaina, jie nebuvo link\u0119 suteikti kitiems. \u201eTik nedaugelis net i\u0161 did\u017eiausi\u0173 XVII a. m\u0105stytoj\u0173 ir auk\u0161tos dorov\u0117s \u017emoni\u0173 gerai suvok\u0117 \u0161\u012f svarb\u0173 Naujojo Testamento princip\u0105, kuris \u201epripa\u017e\u012fsta Diev\u0105 vieninteliu \u017emoni\u0173 tik\u0117jimo teis\u0117ju”***. Mokymas apie tai, jog Dievas leido, kad Ba\u017eny\u010dia vadovaut\u0173 \u017emoni\u0173 s\u0105\u017einei, nustatyt\u0173, kas yra erezija ir baust\u0173 u\u017e j\u0105, yra labiausiai \u012fsi\u0161aknij\u0119s popie\u017eyst\u0117s paklydimas. Nors reformatoriai atmet\u0117 Romos ba\u017eny\u010dios moksl\u0105, bet jie nebuvo visi\u0161kai laisvi nuo jos nepakantumo dvasios. Ilgus jos valdymo am\u017eius tir\u0161ta tamsa, kuria popie\u017eiaus vald\u017eia apgaub\u0117 vis\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f pasaul\u012f, net ir dabar nebuvo visi\u0161kai i\u0161sklaidyta. Vienas \u017eymus Masa\u010d\u016bsetso valstijos veik\u0117jas teig\u0117: \u201ePasaul\u012f antikrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 padar\u0117 pakantumas, ir n\u0117ra nieko blogo, jei ba\u017eny\u010dia baud\u017eia eretikus”****. Kolonistai nutar\u0117, kad tik ba\u017eny\u010dios nariai gali rinkti civilin\u0119 vyriausyb\u0119. Buvo sukurta savoti\u0161ka valstybin\u0117 ba\u017eny\u010dia, visi \u017emon\u0117s prival\u0117jo finansi\u0161kai remti dvasininkij\u0105, o vietin\u0117 vald\u017eia gavo teis\u0119 u\u017ekirsti keli\u0105 bet kokiai erezijai. Taip civilin\u0117 vald\u017eia pateko \u012f ba\u017eny\u010dios rankas. Netrukus visa tai susilauk\u0117 nei\u0161vengiam\u0173 rezultat\u0173 – persekiojim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

* Neal D. History of the Puritans. – V. 1. – P. 269.<\/p>\n\n\n\n

** Martyn. Min. veik. – V. 5. – P. 70, 71.<\/p>\n\n\n\n

*** Min. veik. – P. 297.<\/p>\n\n\n\n

**** Min. veik. – P. 335.<\/p>\n\n\n\n

  [293-294]<\/strong> Rod\u017eeris Viljamsas atvyko j Nauj\u0105j\u012f pasaul\u012f pra\u0117jus vienuolikai met\u0173 po pirmosios kolonijos \u012fk\u016brimo. Kaip ir pirmieji piligrimai jis atvyko tik\u0117damasis religin\u0117s laisv\u0117s, ta\u010diau suvok\u0117, kad laisv\u0117 yra neatsiejama kiekvieno \u017emogaus teis\u0117, nesvarbu, kokios b\u016bt\u0173 jo pa\u017ei\u016bros. Jis nuo\u0161ird\u017eiai ie\u0161kojo tiesos ir pana\u0161iai kaip Robinsonas man\u0117, kad pasauliui dar neatskleista Dievo \u017dod\u017eio \u0161viesos pilnatv\u0117. Viljamsas buvo \u201epirmasis \u017emogus \u0161iuolaikiniame krik\u0161\u010dioni\u0161kame pasaulyje, \u012f civilinio valdymo pamatus \u012fd\u0117j\u0119s s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0117s ir \u012fsitikinim\u0173 lygyb\u0117s prie\u0161 \u012fstatym\u0105 princip\u0105”*. Jis tvirtino, kad vald\u017eios pareiga u\u017ekirsti keli\u0105 nusikaltimams, ta\u010diau ji neturi jokios teis\u0117s kontroliuoti s\u0105\u017ein\u0119. \u201eVisuomen\u0117 ar vald\u017eia, \u2014 sak\u0117 jis, \u2014 gali spr\u0119sti, kokie turi b\u016bti \u017emoni\u0173 tarpusavio santykiai. Jeigu bandoma nurodyti \u017emogaus pareigas Dievui, toks elgesys yra netinkamas, tai neu\u017etikrina saugumo. Tur\u0117dama teis\u0119 ki\u0161tis \u012f \u017emoni\u0173 s\u0105\u017ein\u0119, vald\u017eia gal\u0117t\u0173 nurodyti vienoki\u0105 nuomon\u0119 ar tik\u0117jim\u0105 \u0160iandien, o kitoki\u0105 \u2014 rytoj. Tai dar\u0117 Anglijos karaliai ir karalien\u0117s, Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios popie\u017eiai, tokius sprendimus priimdavo visuotiniai susirinkimai. Taip tik\u0117jimo klausimais kilt\u0173 did\u017eiul\u0117 painiava”**.<\/p>\n\n\n\n

* Bancroft. Min. veik. – Pt. 1. – Ch. 15. – Par. 16.<\/p>\n\n\n\n

** Martyn. Min. veik. – V. 5. – P. 340.<\/p>\n\n\n\n

   Grasinant baudomis ar \u012fkalinimu, buvo reikalaujama lankyti valstybin\u0117s ba\u017eny\u010dios pamaldas. \u201eViljamsas pasmerk\u0117 \u0161\u012f \u012fstatym\u0105. Anglijos \u012fstatymo blogis buvo tas, kad vert\u0117 lankyti parapijos ba\u017eny\u010di\u0105. Priverstinis skirting\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 \u017emoni\u0173 suvienijimas, jam atrod\u0117 kaip atviras j\u0173 prigimtini\u0173 teisi\u0173 pa\u017eeidimas. Liepti lankyti pamaldas netikintiems arba nelinkusiems tai daryti, rei\u0161kia skatinti veidmainyst\u0119. […]<\/p>\n\n\n\n

   – N\u0117 vienas neturi prievarta lankyti pamald\u0173, – sak\u0117 jis, – ar<\/p>\n\n\n\n

prie\u0161 savo \u012fsitikinimus remti ba\u017eny\u010di\u0105 aukomis.<\/p>\n\n\n\n

   – Nejaugi! – su\u0161uko prie\u0161ininkai, nustebinti jo parei\u0161kimo. –<\/p>\n\n\n\n

Argi darbininkas nevertas savo u\u017emokes\u010dio?<\/p>\n\n\n\n

   – Taip, – atsak\u0117 jis, – bet mok\u0117ti turi tie, kurie pasamd\u0117 j\u012f*.<\/p>\n\n\n\n

 [294-295]<\/strong>  Rod\u017eeris Viljamsas buvo gerbiamas ir mylimas, nes buvo i\u0161tikimas tarnautojas, ret\u0173 gabum\u0173 \u017emogus, nepalenkiamo dorumo ir geros \u0161irdies, ta\u010diau jo tvirtas neigimas, kad civilin\u0117 vald\u017eia turi teis\u0119 valdyti ba\u017eny\u010di\u0105, ir religijos laisv\u0117s reikalavimas negal\u0117jo b\u016bti paken\u010diamas. Buvo teigiama, kad \u0161io naujo mokymo \u012fgyvendinimas \u201esugriaus valstyb\u0117s gyvenimo pamatus ir nuvers vyriausyb\u0119”**. Jis buvo i\u0161tremtas i\u0161 kolonijos. Vengdamas su\u0117mimo, spiginant \u017eiemos \u0161al\u010diui ir siau\u010diant p\u016bgai, Viljamsas buvo priverstas b\u0117gti \u012f g\u016bd\u0173 mi\u0161k\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   \u201eKeturiolika savai\u010di\u0173, \u2014 pasakoja jis, \u2014 a\u0161 bla\u0161kiausi tuo \u0161altu met\u0173 laiku, netur\u0117damas nei pastog\u0117s, nei duonos”. Ta\u010diau \u201esl\u0117nio varnai maitino mane100, o i\u0161dub\u0119 med\u017eiai teik\u0117 prieglobst\u012f”***. Taip jis t\u0119s\u0117 savo kankinan\u010di\u0105 kelion\u0119 per snieg\u0105, nepramintais tanki\u0173 mi\u0161k\u0173 takais, kol rado prieglobst\u012f vienoje ind\u0117n\u0173 gentyje, kurios pasitik\u0117jim\u0105 ir palankum\u0105 laim\u0117jo mokydamas Evangelijos ties\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Po ilg\u0173 klajoni\u0173 ir permainos m\u0117nesi\u0173 jis pagaliau pasiek\u0117 Naragenseto \u012flank\u0105; \u010dia jis paklojo naujo tipo valstyb\u0117s pamatus, kuri tikr\u0105ja to \u017eod\u017eio prasme pripa\u017eino tik\u0117jimo laisv\u0119. Pagrindinis Rod\u017eerio Viljamso kolonijos principas buvo tas, \u201ekad kiekvienas \u017emogus turi teis\u0119 garbinti Diev\u0105 pagal savo s\u0105\u017ein\u0119”****. Jo ma\u017ea valstija \u2014 Rod Ailendas tapo engiam\u0173j\u0173 prieglobs\u010diu, ji did\u0117jo bei klest\u0117jo, kol pagrindiniai jos principai – civilin\u0117 ir religin\u0117 laisv\u0117 \u2014 tapo Amerikos Respublikos kertiniu akmeniu.<\/p>\n\n\n\n

[295-296]<\/strong> Didingame dokumente, kur\u012f m\u016bs\u0173 prot\u0117viai i\u0161k\u0117l\u0117 kaip savo teisi\u0173 \u012fstatymo projekt\u0105 – Nepriklausomyb\u0117s deklaracij\u0105, jie paskelb\u0117: \u201eMes pripa\u017e\u012fstame \u0161ias tiesas: visi \u017emon\u0117s yra sukurti lyg\u016bs, visiems K\u016br\u0117jas suteik\u0117 tam tikras neatimamas teises, tarp kuri\u0173 yra teis\u0117 \u012f gyvenim\u0105, laisv\u0119 ir laim\u0119”. Konstitucija garantavo s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119: \u201eReliginiai \u012fsitikinimai niekada nebus s\u0105lyga arba kli\u016btis u\u017eimti bet koki\u0105 visuomenin\u0119 pareig\u0105 Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose”. \u201eKongresas nepriims jokio \u012fstatymo, kuris verst\u0173 i\u0161pa\u017einti tam tikr\u0105 religij\u0105 arba u\u017edraust\u0173 i\u0161pa\u017einti bet koki\u0105 kit\u0105”.<\/p>\n\n\n\n

* Bancroft. Min. veik. – Pt. 1. – Ch. 15. – Par. 2.<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik. – Par. 10.<\/p>\n\n\n\n

*** Martyn. Min. veik. – V. 5. – P. 349, 350.<\/p>\n\n\n\n

**** Min. veik. – P. 354.<\/p>\n\n\n\n

   \u201eKonstitucijos autoriai pripa\u017eino am\u017ein\u0105j\u012f princip\u0105, kad \u017emogaus santykiai su Dievu yra vir\u0161 \u017emoni\u0173 \u012fstatym\u0173 ir jo s\u0105\u017ein\u0117s teis\u0117s yra nepajudinamos. Norint nustatyti \u0161i\u0105 ties\u0105, nereikia ai\u0161kinim\u0173, mes suprantame tai savo \u0161irdimi. Nepaisant \u017emoni\u0173 \u012fstatym\u0173, \u0161ios tiesos suvokimas palaik\u0117 kankinius j\u0173 kan\u010diose ir lau\u017eo liepsnose. Jie jaut\u0117, kad j\u0173 pareiga Dievui buvo auk\u0161\u010diau u\u017e \u017emoni\u0173 potvarkius, kad \u017emogus neturi joki\u0173 teisi\u0173 \u012f j\u0173 s\u0105\u017ein\u0119. Tai \u012fgimtas principas, kurio niekas negali panaikinti”*.<\/p>\n\n\n\n

   Kai Europos \u0161alis pasiek\u0117 \u017einios apie \u0161al\u012f, kurioje kiekvienas \u017emogus gali d\u017eiaugtis savo darbo vaisiais ir paklusti savo s\u0105\u017ein\u0117s balsui, t\u016bkstan\u010diai steng\u0117si pasiekti Naujojo pasaulio krantus. Kolonist\u0173 skai\u010dius spar\u010diai did\u0117jo. \u201eSpecialiu \u012fstatymu Masa\u010d\u016bsetsas pasi\u016bl\u0117 sveting\u0105 pri\u0117mim\u0105 ir valstyb\u0117s pagalb\u0105 bet kurios tautyb\u0117s krik\u0161\u010dionims, kurie perkirs Atlant\u0105, b\u0117gdami nuo kar\u0173, bado ir persekiojim\u0173. Taip b\u0117gliai ir engiamieji, remiantis \u0161iuo \u012fstatymu, tapo valstijos sve\u010diai”**. Po dvide\u0161imties met\u0173 nuo pirm\u0173j\u0173 kolonist\u0173 i\u0161silaipinimo Plymute t\u016bkstan\u010diai piligrim\u0173 \u012fsik\u016br\u0117 Naujojoje Anglijoje.<\/p>\n\n\n\n

* Congressional documents. \u2014 Seriai No. 200. – Document No. 271.<\/p>\n\n\n\n

** Martyn. Min. veik. – V. 5. – P. 417.<\/p>\n\n\n\n

   Nor\u0117dami u\u017esitikrinti laisv\u0119, kurios tiek ilgai ie\u0161kojo, \u201ejie sunkiai dirbo, tenkinosi kukliu u\u017edarbiu ir gyveno taupiai. Jie tik\u0117josi gauti i\u0161 \u017eem\u0117s tik atlyg\u012f u\u017e savo tri\u016bs\u0105. Jokia auksin\u0117 svajon\u0117 neapakino j\u0173 apgaulingais spinduliais. […] Jie pasitenkino l\u0117ta, ta\u010diau tvirta socialin\u0117s politikos pa\u017eanga. Jie kantriai kent\u0117 beribi\u0173 platybi\u0173 skurd\u0105, laistydami a\u0161aromis ir prakaitu laisv\u0117s med\u012f, kol jis giliai \u012fsi\u0161aknijo \u017eem\u0117je”.<\/p>\n\n\n\n

 [296-297]<\/strong>  \u0160ventasis Ra\u0161tas buvo laikomas tik\u0117jimo pagrindu, i\u0161minties \u0161altiniu ir laisv\u0117s chartija. Jo princip\u0173 stropiai mok\u0117 namuose, mokykloje ir ba\u017eny\u010dioje, o mokymo vaisiai pasirei\u0161k\u0117 taupumu, supratingumu, tyrumu ir pakantumu. Puriton\u0173 gyvenviet\u0117je gal\u0117davai pragyventi kelerius metus ir \u201enepamatyti i\u0161g\u0117rusio, i\u0161girsti keiksmo ar sutikti elget\u0105”*. Tai buvo gyvas pavyzdys, kad Biblijos principai yra patikimiausia tautin\u0117s didyb\u0117s garantija. Silpnos ir atskiros kolonijos tapo galing\u0173 valstij\u0173 konfederacija, o nusteb\u0119s pasaulis pa\u017eym\u0117jo taik\u0105 ir klest\u0117jim\u0105 \u201eba\u017eny\u010dioje be popie\u017eiaus, o valstyb\u0117je be karaliaus”.<\/p>\n\n\n\n

* Bancroft. Min. veik. – Pt. 1. – Ch. 19. – Par. 25.<\/p>\n\n\n\n

   Amerikos pakrant\u0117s trauk\u0117 nuolat did\u0117jan\u010dius \u017emoni\u0173 srautus, ta\u010diau j\u0173 siekiai labai skyr\u0117si nuo pirm\u0173j\u0173 piligrim\u0173. Nors pradinis tik\u0117jimas ir tyrumas dar\u0117 didel\u0119 teigiam\u0105 \u012ftak\u0105, bet ji vis silpn\u0117jo, nes daug\u0117jo \u017emoni\u0173, kurie siek\u0117 tik materialin\u0117s gerov\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

   Pirm\u0173j\u0173 kolonist\u0173 priimtos taisykl\u0117s, leid\u017eian\u010dios tik Ba\u017eny\u010dios nariams balsuoti ar u\u017eimti pareigas civilin\u0117je vyriausyb\u0117je, pasekm\u0117s buvo pra\u017e\u016btingos. Toki\u0173 priemoni\u0173 buvo imtasi, norint i\u0161laikyti valstyb\u0117s tyrum\u0105, ta\u010diau tai \u017elugd\u0117 Ba\u017eny\u010di\u0105. Kadangi tik\u0117jimas buvo balsavimo ir \u012fsidarbinimo s\u0105lyga, daugelis, skatinami tik \u017eemi\u0161k\u0173 ir politini\u0173 motyv\u0173, prisijung\u0117 prie Ba\u017eny\u010dios nepakeit\u0119 \u0161irdies. Taigi bendruomen\u0117se buvo daug neatsivertusi\u0173 \u017emoni\u0173 ir net tarp dvasinink\u0173 buvo toki\u0173, kurie klaidingai suprato ties\u0105 ir nieko ne\u017einojo apie atnaujinan\u010di\u0105 \u0160ventosios Dvasios gali\u0105. Pasekm\u0117s buvo pra\u017e\u016btingos. Tai nekart pasirei\u0161k\u0117 Ba\u017eny\u010dios istorijoje nuo Konstantino iki m\u016bs\u0173 laik\u0173, kai buvo bandoma sukurti Ba\u017eny\u010di\u0105 valstyb\u0117s pagalba, kai buvo ie\u0161koma valstyb\u0117s paramos Gerajai naujienai To, Kuris pasak\u0117: \u201eMano Karalyst\u0117 ne i\u0161 \u0161io pasaulio” (Jono 18, 36). Nors ir ne\u017eymus Ba\u017eny\u010dios ir valstyb\u0117s ry\u0161ys, kuriuo siekiama priartinti pasaul\u012f prie Ba\u017eny\u010dios, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tik priartina Ba\u017eny\u010di\u0105 prie pasaulio.<\/p>\n\n\n\n

  [297-298]<\/strong> Palikuonys u\u017emir\u0161o did\u012fj\u012f princip\u0105, kur\u012f taip kilniai palaik\u0117 D\u017eonas Robinsonas ir Rod\u017eeris Viljamsas, kad tiesa yra pa\u017eangi, o krik\u0161\u010dionys tur\u0117t\u0173 b\u016bti pasireng\u0119 priimti bet kur\u012f \u0160ventojo Dievo \u017dod\u017eio \u0161viesos spindul\u012f. Kaip ir Europoje, Amerikos protestant\u0173 ba\u017eny\u010dios, kurias praturtino Reformacijos palaimos, nesugeb\u0117jo \u017eengti \u012f priek\u012f reformos keliu. Nors kartkart\u0117mis i\u0161kildavo i\u0161tikimi vyrai, kurie skelbdavo naujas tiesas ir demaskuodavo ilgai vyravusius paklydimus, dauguma, kaip Kristaus laik\u0173 \u017eydai ir Liuterio laik\u0173 popie\u017eiaus \u0161alininkai, tenkinosi savo t\u0117v\u0173 tik\u0117jimu ir neketino keisti gyvenimo. Tod\u0117l religija v\u0117l i\u0161sigim\u0117 \u012f formalizm\u0105, buvo laikomasi paklydim\u0173 bei prietar\u0173, kurie b\u016bt\u0173 buv\u0119 atmesti, jei ba\u017eny\u010dia b\u016bt\u0173 vaik\u0161\u010diojusi Dievo \u017dod\u017eio \u0161viesoje. Taip Reformacijos \u012fkv\u0117pta dvasia pama\u017eu geso, kol v\u0117l i\u0161kilo poreikis reformuoti protestant\u0173 ba\u017eny\u010dias, kaip ir Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 Liuterio laikais. V\u0117l mat\u0117si tas pats atsidavimas \u017eemi\u0161kiems dalykams ir dvasinis s\u0105stingis, didi pagarba \u017emoni\u0173 nuomon\u0117ms, o Dievo \u017dod\u017eio mokymas buvo pakeistas \u017emoni\u0173 i\u0161galvotais priesakais.<\/p>\n\n\n\n

   XIX a. prad\u017eioje visuotinai i\u0161platinta Biblija ir skaisti jos \u0161viesa ap\u0161vietusi pasaul\u012f, nesuteik\u0117 tiesos pa\u017einimo ir praktinio pamaldumo pa\u017eangos. \u0160\u0117tonas negal\u0117jo kaip pra\u0117jusiais am\u017eiais sl\u0117pti nuo \u017emoni\u0173 Dievo \u017dod\u017eio, nes jis dabar buvo visiems prieinamas, ta\u010diau, siekdamas savo tiksl\u0173, jis skatino daugum\u0105 nevertinti Ra\u0161to. \u017dmon\u0117s nenor\u0117jo tyrin\u0117ti \u0160ventojo Ra\u0161to, tod\u0117l ir toliau pri\u0117m\u0117 klaidingus ai\u0161kinimus ir palaik\u0117 mokymus, neturin\u010dius jokio Biblijos pagrindo.<\/p>\n\n\n\n

   Matydamas savo berg\u017ed\u017eias pastangas sunaikinti ties\u0105 persekiojimais, \u0161\u0117tonas v\u0117l grieb\u0117si kompromiso, kuris kadaise s\u0105lygojo didel\u012f nuopuol\u012f ir l\u0117m\u0117 Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios susiformavim\u0105. Jis skatino krik\u0161\u010dionis susijungti dabar jau ne su pagonimis, o su tais, kurie pasi\u0161vent\u0119 \u0161io pasaulio dalykams rod\u0117, kad yra tokie pat stabmeld\u017eiai, kaip ir medini\u0173 stab\u0173 garbintojai. Ir \u0161ios s\u0105jungos pasekm\u0117s buvo ne ma\u017eiau pra\u017e\u016btingos kaip ankstesniaisiais am\u017eiais. Prisidengus religija, buvo skatinamas i\u0161didumas ir prabanga, ba\u017eny\u010dios smuko. \u0160\u0117tonas ir toliau kraip\u0117 \u0160ventojo Ra\u0161to moksl\u0105. Giliai \u012fsi\u0161aknij\u0119 papro\u010diai pra\u017eud\u0117 milijonus \u017emoni\u0173. U\u017euot kovojusi u\u017e tik\u0117jim\u0105, vien\u0105 kart\u0105 visiems laikams duot\u0105 \u0161ventiesiems 101, Ba\u017eny\u010dia palaik\u0117 ir gyn\u0117 \u0161iuos papro\u010dius. Taip i\u0161sigim\u0117 principai, d\u0117l kuri\u0173 tiek daug padar\u0117 ir i\u0161kent\u0117 reformatoriai.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

17. RYTO \u0160AUKLIAI<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [299-300]<\/strong> Viena didingiausi\u0173 ir \u0161lovingiausi\u0173 \u0160ventojo Ra\u0161to ties\u0173 yra tiesa apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105, kuris u\u017ebaigs did\u012fj\u012f i\u0161gelb\u0117jimo darb\u0105. Dievo vaikams, \u0161ios \u017eem\u0117s sve\u010diams, kurie taip ilgai klaid\u017eioja \u016bksmingoje mirties \u0161alyje, suteikiama d\u017eiaugsminga J\u0117zaus at\u0117jimo viltis. Jis yra prisik\u0117limas ir gyvenimas, Jis sugr\u0105\u017eins namo Savo i\u0161tremtus s\u016bn\u016bs. Mokymas apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 yra svarbiausias \u0160ventojo Ra\u0161to mokymas. Nuo tos dienos, kai pirmoji pora li\u016bd\u0117dama atsisveikino su Edeno sodu, tik\u0117jimo vaikai lauk\u0117 Pa\u017ead\u0117tojo at\u0117jimo, Kuris sunaikint\u0173 piktojo gali\u0105 ir v\u0117l gr\u0105\u017eint\u0173 jiems prarast\u0105j\u012f Roj\u0173. Senov\u0117s \u0161ventieji lauk\u0117 didingo Mesijo at\u0117jimo kaip savo vil\u010di\u0173 i\u0161sipildymo. Henochui, septintajam nuo Adomo, kuris tris \u0161imtus met\u0173 \u017eem\u0117je \u0117jo su Dievu, buvo leista i\u0161 toli steb\u0117ti I\u0161gelb\u0117tojo at\u0117jim\u0105. Jis sak\u0117: \u201e\u0160tai at\u0117jo Vie\u0161pats su miriadais Savo \u0161vent\u0173j\u0173 \u012fvykdyti visiems teismo” (Judo 14.15). Patriarchas Jobas savo sielvarto nakt\u012f su nepalau\u017eiamu pasitik\u0117jimu su\u0161uko: \u201eJuk a\u0161 \u017einau, kad mano Atpirk\u0117jas gyvas; gal\u0173 gale Jis pakils kaip liudytojas \u017eem\u0117je. Net kai liga jau bus su\u0117dusi mano od\u0105, savo k\u016bnu matysiu Diev\u0105. Matysiu J\u012f savo, o ne kieno kito akimis!” (Jobo 19, 25.26)<\/p>\n\n\n\n

   Kristaus at\u0117jimas, kuris pa\u017eenklins teisingumo pergal\u0119, \u012fkv\u0117p\u0117 didingiausius ir kar\u0161\u010diausius \u0161vent\u0173j\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 pasisakymus. Biblijos poetai ir prana\u0161ai vartojo \u017eod\u017eius, degan\u010dius dangaus ugnimi. Psalmi\u0173 giedotojas apdainavo Izraelio Karaliaus gali\u0105 ir didyb\u0119: \u201eI\u0161 Siono, gro\u017eio vir\u0161\u016bn\u0117s, Dievas \u0161vyti. M\u016bs\u0173 Dievas ateina, bet ne tyliai […]. Jis pasi\u0161aukia dang\u0173 ir \u017eem\u0119 Savo tautos teismui. Dangus tesilinksmina, \u017eem\u0117 ted\u017ei\u016bgauja […] VIE\u0160PATIES Artume, nes Jis ateina, nes Jis ateina valdyti \u017eem\u0117s. Teisiai Jis valdys pasaul\u012f ir i\u0161tikimai tautas” (Psalmi\u0173 50, 2-4; 96, 11\u201413).<\/p>\n\n\n\n

 [300-301]<\/strong>  Prana\u0161as Izaijas su\u0161uko: \u201ePabuskite ir \u0161aukite i\u0161 d\u017eiaugsmo, visi, kurie gulite dulk\u0117se! Tavo mirusieji gyvens, j\u0173 k\u016bnai prisikels, nes Tavo rasa \u2014 rasa, \u0161vytinti \u0161viesa, tod\u0117l ir \u0161e\u0161\u0117li\u0173 \u0161alis atiduos mirusiuosius. Jis visiems laikams sunaikins mirt\u012f. Vie\u0161pats DIEVAS nu\u0161luostys a\u0161aras nuo vis\u0173 veid\u0173. Savo tautos g\u0117d\u0105 Jis pa\u0161alins visur \u017eem\u0117je. Tikrai tas \u012fvyks, nes taip kalb\u0117jo VIE\u0160PATS! T\u0105 dien\u0105 bus sakoma: ‘\u0160tai m\u016bs\u0173 Dievas! Juo mes pasitik\u0117jome, ir Jis mus i\u0161gelb\u0117jo! \u0160tai VIE\u0160PATS! Juo mes pasitik\u0117jome! D\u017ei\u016bgaukime ir linksminkim\u0117s, kad Jis mus i\u0161gan\u0117!'” (\u017er. Izaijo 26, 19; 25, 8.9)<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161as Habakukas, susi\u017eav\u0117j\u0119s \u0161ventu reg\u0117jimu, apib\u016bdino Jo pasirodym\u0105: \u201eDievas at\u0117jo i\u0161 Temano, \u0160ventasis i\u0161 Parano kalno. […] Jo Garb\u0117 padeng\u0117 dang\u0173, ir \u017eem\u0117 buvo sklidina Jo Garb\u0117s. \u017d\u0117r\u0117jimas kaip saul\u0117s; du spinduliai \u0161vyti i\u0161 Jo rankos, i\u0161 ten, kur slypi Jo galyb\u0117. […] Sustodamas Jis supurt\u0117 \u017eem\u0119, pa\u017evelgdamas sudrebino tautas. Am\u017einieji kalnai skeld\u0117jo, palei Jo senuosius kelius \u012fdubo pirmyk\u0161t\u0117s kalvos. […] Nejau Tu \u012fnir\u0161ai ant upi\u0173 ir \u012ft\u016b\u017eai ant j\u016bros, kai valdei Savo \u017eirgus, pergalingus karo ve\u017eimus? […] Kalnai, matydami Tave, dreb\u0117jo; pratr\u016bko li\u016btis, suriaumojo j\u016br\u0173 bedugn\u0117. Saul\u0117 i\u0161k\u0117l\u0117 auk\u0161tai savo rankas, m\u0117nulis sustojo savo didingoje buvein\u0117j nuo Tavo greit\u0173j\u0173 str\u0117li\u0173 \u0161viesos, nuo Tavo \u017eaibuojan\u010dios ieties spindesio. […] i\u0161\u0117jai gelb\u0117ti Savo tautos, gelb\u0117ti Savo pateptojo” (Habakuko 3, 3.4.6.8.10.11.13).<\/p>\n\n\n\n

   Kai I\u0161gelb\u0117tojas tur\u0117jo i\u0161siskirti su Savo mokiniais, Jis guod\u0117 nelaiminguosius, u\u017etikrindamas, kad ateis v\u0117l: \u201eTegul nei\u0161sig\u0105sta j\u016bs\u0173 \u0161irdys! […] Mano T\u0117vo namuose daug buveini\u0173. Antraip argi b\u016b\u010diau sak\u0119s: ‘Einu jums vietos paruo\u0161ti!’? Kai nu\u0117j\u0119s paruo\u0161iu, v\u0117l sugr\u012f\u0161iu ir jus pas Save pasiimsiu […]. Kai ateis \u017dmogaus S\u016bnus Savo \u0161lov\u0117je ir kartu su Juo visi angelai, tada Jis atsis\u0117s Savo garb\u0117s soste. Jo akivaizdoje bus surinkti vis\u0173 taut\u0173 \u017emon\u0117s […]” (Jono 14, 1-3; Mato 25, 31.32).<\/p>\n\n\n\n

   U\u017etruk\u0119 ant Alyv\u0173 kalno Kristui \u012f\u017eengus \u012f dang\u0173, angelai pakartojo mokiniams Jo pa\u017ead\u0105 sugr\u012f\u017eti: \u201eTasai J\u0117zus, paimtas nuo j\u016bs\u0173 \u012f dang\u0173, sugr\u012f\u0161 taip pat, kaip esate J\u012f mat\u0119 \u017eengiant \u012f dang\u0173” (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 1, 11). Apa\u0161talas Paulius, \u012fkv\u0117ptas \u0160ventosios Dvasios, paliudijo: \u201ePats Vie\u0161pats, nuskamb\u0117jus paliepimui, ar-kangelo balsui ir Dievo trimitui, nu\u017eengs i\u0161 dangaus” (1 Tesaloni-kie\u010diams 4, 16). Prana\u0161as, b\u016bdamas Patirto saloje, pasak\u0117: \u201e\u0160tai Jis ateina su debesimis, ir i\u0161vys J\u012f kiekviena akis […]” (Aprei\u0161kimo 1, 7).<\/p>\n\n\n\n

 [301-302]<\/strong>  Kristaus at\u0117jimas gaubiamas visokeriopa \u0161love iki vis\u0173 dalyk\u0173 atnaujinimo meto. Dievas tai nuo am\u017ei\u0173 paskelb\u0117 Savo \u0161vent\u0173j\u0173 prana\u0161\u0173 l\u016bpomis (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 3, 21). Tada ateis galas ilgalaikiam blogio vie\u0161patavimui, pasaulio karalyst\u0117 taps Vie\u0161paties ir Jo Mesijo Karalyst\u0117, ir Jis vie\u0161pataus per am\u017ei\u0173 am\u017eius!(Aprei\u0161kimo 11, 15) Tada VTE\u0160PATIES \u0161lov\u0117 bus apreik\u0161ta! Visa \u017emonija drauge j\u0105 i\u0161vys […] Vie\u0161pats DIEVAS su\u017eeldins teisum\u0105 ir \u0161lov\u0119 vis\u0173 taut\u0173 akivaizdoje. VIE\u0160PATS Savo tautos liku\u010diui bus \u0161lovingas vainikas bei puiki diadema (Izaijo 40, 5; 61, 11; 28, 5).<\/p>\n\n\n\n

   Tada po visu dangumi \u012fsikurs taiki ir ilgai lauktoji Mesijo Karalyst\u0117. VIE\u0160PATS u\u017ejau\u010dia Sion\u0105, visiems jo griuv\u0117siams Jis maloningas. Jo dykum\u0105 paver\u010dia Edenu ir jo tyrlaukius \u2014 VIE\u0160PA TIES sodu. Jai bus suteikta Libano \u0161lov\u0117, Karmelio ir Sarono didingumas. Tav\u0119s daugiau nebevadins `Palikt\u0105ja’, tavo \u0161alies \u2014 ‘Nuniokot\u0105ja’, bet b\u016bsi vadinama Ji Mano \u017eavesys’, o tavo \u0161alis\u2014 ‘I\u0161tek\u0117jusia […]. Kaip tuokt\u0173si vaikinas su mergele, taip tavo Statytojas susituoks su tavimi (Izaijo 51, 3; 35, 2; 62, 4.5).<\/p>\n\n\n\n

   Vie\u0161paties at\u0117jimas visais laikais buvo Jo tikr\u0173j\u0173 sek\u0117j\u0173 viltis. Ant Alyv\u0173 kalno duotas I\u0161gelb\u0117tojo pa\u017eadas sugr\u012f\u017eti nu\u0161viet\u0117 mo-kini\u0173 ateit\u012f, pripild\u0117 j\u0173 \u0161irdis d\u017eiaugsmo ir vilties, kurios negal\u0117jo nuslopinti ir u\u017etemdyti nei sielvartas, nei i\u0161m\u0117ginimai. Ken\u010diantiems ir persekiojamiems did\u017eiojo Dievo bei Gelb\u0117tojo J\u0117zaus Kristaus \u0161lov\u0117s apsirei\u0161kimas buvo palaimintoji viltis 102. Kai Tesalonikos krik\u0161\u010dionys li\u016bd\u0117dami laidojo savo mylimuosius, kurie tik\u0117josi likti gyvi iki Vie\u0161paties at\u0117jimo dienos, j\u0173 mokytojas Paulius atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f prisik\u0117lim\u0105, kuris \u012fvyks at\u0117jus I\u0161gelb\u0117tojui. Tuomet mirusieji Kristuje prisikels ir kartu su gyvaisiais bus pagauti debe-sysna pasitikti Vie\u0161paties ore ir taip visuomet pasiliks su Vie\u0161pa\u010diu.<\/p>\n\n\n\n

   \u201eTod\u0117l, \u2014 sak\u0117 jis, \u2014 guoskite vieni kitus \u0161itais \u017eod\u017eiais” (1 Tesalo-nikie\u010diams 4, 16-18).<\/p>\n\n\n\n

  [302-303]<\/strong> Uol\u0117toje Patmo saloje mylimas J\u0117zaus mokinys i\u0161girdo pa\u017ead\u0105: \u201eTaip, A\u0161 veikiai ateinu!” Jo kar\u0161tas atsakymas skamba Ba\u017eny\u010dios maldoje per visas jos klajones: \u201eAteik, Vie\u0161patie J\u0117zau!” (Aprei\u0161kimo 22, 20)<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161 po\u017eemi\u0173 kal\u0117jim\u0173, lau\u017e\u0173 ir e\u0161afot\u0173, kur \u0161ventieji ir kankiniai liudijo ties\u0105, per visus am\u017eius girdisi vilties ir tik\u0117jimo balsas. \u201e\u012esitikin\u0119 Jo prisik\u0117limu ir taip pat savuoju, Jam at\u0117jus, \u2014 sako vienas krik\u0161\u010dionis, – jie su panieka \u017ei\u016br\u0117jo \u012f mirt\u012f ir buvo vir\u0161 jos”*. Jie nor\u0117jo nueiti \u012f kap\u0105, kad \u201ei\u0161eit\u0173 i\u0161 jo laisvi”**. Jie lauk\u0117 \u201eVie\u0161paties, ateisian\u010dio i\u0161 dangaus Savo T\u0117vo \u0161lov\u0117s debesyse”, \u201eatne\u0161an\u010dio teisiesiems i\u0161gelb\u0117jim\u0105”. Valdensai puosel\u0117jo tokias pat viltis***. D\u017eonas Viklifas lauk\u0117 I\u0161gelb\u0117tojo pasirodymo kaip Ba\u017eny\u010dios vilties****.<\/p>\n\n\n\n

   Martynas Liuteris skelb\u0117: \u201eA\u0161 esu \u012fsitikin\u0119s, kad Teismo diena ateis ne v\u0117liau kaip po trij\u0173 \u0161imt\u0173 met\u0173. Dievas nenori ir negali daugiau k\u0119sti \u0161io nedoro pasaulio”. \u201eArt\u0117ja did\u017eioji diena, kai bus nuversta \u0161i pasibjaur\u0117tina karalyst\u0117”*****.<\/p>\n\n\n\n

   \u201eNetoli \u0161io pasenusio pasaulio pabaiga,” \u2014 sak\u0117 Melanchtonas. Jonas Kalvinas ragino krik\u0161\u010dionis \u201enesvyruoti, o su viltimi laukti Kristaus at\u0117jimo dienos kaip laimingiausio \u012fvykio”, ir teig\u0117, jog \u201evisa tikin\u010di\u0173j\u0173 \u0161eima turi nepamesti i\u0161 aki\u0173 \u0161ios dienos”. \u201eMes turime alkti Kristaus, turime ie\u0161koti Jo ir m\u0105styti apie J\u012f, \u2014 sak\u0117 jis, – kol nei\u0161au\u0161 ta did\u017eioji diena, kai m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats apreik\u0161 Savo Karalyst\u0117s \u0161lov\u0117s pilnatv\u0119”******.<\/p>\n\n\n\n

* Taylor Daniel T. The Reign of Christ on Earth: or, The Voice of the Church<\/p>\n\n\n\n

in All Ages. – P. 33.<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik. – P. 54.<\/p>\n\n\n\n

*** Min. veik. – P. 129-132.<\/p>\n\n\n\n

**** Min. veik. – P. 132-134.<\/p>\n\n\n\n

***** Min. veik. – P. 158, 134.<\/p>\n\n\n\n

****** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

 [303-304]<\/strong>   \u201eAr Vie\u0161pats J\u0117zus ne \u017emogi\u0161ku k\u016bnu pakilo \u012f dang\u0173? \u2014 klaus\u0117 \u0161kot\u0173 reformatorius D\u017eonas Noksas. \u2014 Nejaugi Jis negr\u012f\u0161? Mes \u017einome, kad Jis gr\u012f\u0161, ir tai \u012fvyks greitai”. Ridlis ir Latimeris, kurie atidav\u0117 gyvyb\u0119 u\u017e ties\u0105, tik\u0117dami lauk\u0117 Vie\u0161paties at\u0117jimo. Ridlis ra\u0161\u0117: \u201eA\u0161 esu tikras, kad pasaulis eina prie savo pabaigos. Tod\u0117l kartu su Dievo tarnu Jonu kreipkim\u0117s i\u0161 \u0161irdies gelmi\u0173 \u012f m\u016bs\u0173 i\u0161gelb\u0117toj\u0105 Krist\u0173: ‘Ateik, Vie\u0161patie J\u0117zau!'”*.<\/p>\n\n\n\n

   \u201eM\u0105styti apie Vie\u0161paties at\u0117jim\u0105, \u2014 sak\u0117 Ri\u010dardas Baksteris, \u2014 man yra maloniausias ir d\u017eiaugsmingiausias dalykas”**. \u201eDievo \u0161vent\u0173j\u0173 tik\u0117jimo darbai ir charakteris pasirei\u0161kia su meile laukiant Jo at\u0117jimo ir palaimintosios vilties”. \u201eMirtis yra paskutinysis prie\u0161as, kur\u012f sunaikins prisik\u0117limas, tai mus turi pamokyti, kaip nuo\u0161ird\u017eiai tikintieji turi laukti ir melsti Kristaus antrojo at\u0117jimo, kai bus pasiekta visi\u0161ka ir galutin\u0117 pergal\u0117”***. \u201eTai yra ta diena, kurios visi tikintieji tur\u0117t\u0173 ilg\u0117tis, tik\u0117tis ir laukti, diena, kai baigsis j\u0173 i\u0161gelb\u0117jimo darbas ir i\u0161sipildys visi j\u0173 siel\u0173 tro\u0161kimai ir siekiai”. \u201eVie\u0161patie, kiek galima grei\u010diau priartink \u0161i\u0105 palaimint\u0105 dien\u0105!”**** Tokia buvo apa\u0161tali\u0161kos Ba\u017eny\u010dios, Ba\u017eny\u010dios dykumoje ir reformatori\u0173 viltis.<\/p>\n\n\n\n

* Taylor. Min. veik. – P. 151, 145.<\/p>\n\n\n\n

** Baxter Richard. Works. – V. 17. – P. 555.<\/p>\n\n\n\n

*** Min. veik. – P. 500.<\/p>\n\n\n\n

**** Min. veik. – P. 182, 183.<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161yst\u0117 ne tik nusako Kristaus at\u0117jimo tiksl\u0105 ir b\u016bd\u0105, bet nurodo \u017eenklus, i\u0161 kuri\u0173 \u017emon\u0117s su\u017einos, kad \u0161is \u012fvykis jau art\u0117ja. J\u0117zus pasak\u0117: \u201eBus \u017eenkl\u0173 saul\u0117je, m\u0117nulyje ir \u017evaig\u017ed\u0117se. Saul\u0117 u\u017etems, m\u0117nulis nebeduos \u0161viesos, \u017evaig\u017ed\u0117s kris nuo dangaus, ir dangaus galyb\u0117s bus sukr\u0117stos. Tada \u017emon\u0117s pamatys \u017dmogaus S\u016bn\u0173, ateinant\u012f debesyse su did\u017eia galia ir \u0161love” (\u017er. Luko 21, 25; Morkaus 13, 24\u201426). Taip apib\u016bdinami pirmieji Kristaus antrojo at\u0117jimo \u017eenklai: \u201eTuomet kilo didelis \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas, saul\u0117 pasidar\u0117 juoda kaip a\u0161utinis mai\u0161as, visas m\u0117nulis paraudo lyg kraujas” (Aprei\u0161kimo 6, 12).<\/p>\n\n\n\n

 [304-305]<\/strong>  \u0160ie \u017eenklai pasirod\u0117 prie\u0161 XIX a. prad\u017ei\u0105. Prana\u0161yst\u0117s pildosi, 1755 m. \u012fvyko baisiausias bet kada istorijoje \u017einomas \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas. Pavadintas Lisabonos \u017eem\u0117s dreb\u0117jimu jis ap\u0117m\u0117 didesn\u0119 Europos, Afrikos ir Amerikos dal\u012f. Virpesiai buvo juntami Grenlandijoje, Vest Indijoje, Maderos saloje, Norvegijoje, \u0160vedijoje, Did\u017eiojoje Britanijoje ir Airijoje. Jis ap\u0117m\u0117 ne ma\u017eiau kaip keturis milijonus kvadratini\u0173 myli\u0173. Afrikoje sm\u016bgiai buvo tokie pat stipr\u016bs kaip ir Europoje. Buvo sunaikinta didel\u0117 Al\u017eyro dalis, o netoli Maroko \u017eem\u0117 prarijo kaim\u0105 su a\u0161tuoniais ar de\u0161imtimi t\u016bkstan\u010di\u0173 gyventoj\u0173. Mil\u017eini\u0161ka banga nu\u0161lav\u0117 Ispanijos ir Afrikos pakrantes, prarydama savo kelyje miestus ir palikdama paskui save baisius nuniokojimus.<\/p>\n\n\n\n

   Patys stipriausi po\u017eeminiai sm\u016bgiai buvo juntami Ispanijoje ir Portugalijoje. Pasakojama, kad Kadise atslenkanti banga siek\u0117 60 p\u0117d\u0173 auk\u0161t\u012f. \u201eDid\u017eiausi Portugalijos [kalnai] buvo tiek smarkiai sudrebinti nuo pat pap\u0117d\u0117s, kad kai kuri\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117s suskilo, \u012fgydamos keis\u010diausias formas, o did\u017eiuliai luitai garm\u0117jo \u012f gretimus sl\u0117nius. Pasak ma\u010diusi\u0173j\u0173, i\u0161 kaln\u0173 tarpekli\u0173 ver\u017e\u0117si liepsnos”*.<\/p>\n\n\n\n

   Lisabonoje \u201ei\u0161 prad\u017ei\u0173 pasigirdo garsus po\u017eeminis griaud\u0117jimas ir tuoj pat stipr\u016bs sm\u016bgiai sugriov\u0117 didesn\u0119 miesto dal\u012f. Per kokias \u0161e\u0161ias minutes \u017euvo 60 000 \u017emoni\u0173. J\u016bra i\u0161 prad\u017ei\u0173 nusl\u016bgo, atidengdama ilg\u0105 dugno juost\u0105, o po to v\u0117l tvino \u012f krant\u0105, pakildama penkiasde\u0161imt ar daugiau p\u0117d\u0173 vir\u0161 \u012fprasto savo lygio.” \u201eDar vienas nepaprastas \u012fvykis, kuris \u012fvyko katastrofos Lisabonoje metu. Sugriuvo nauja krantin\u0117, pastatyta i\u0161 gryno marmuro, kuriai buvo i\u0161eikvotos labai didel\u0117s pinig\u0173 sumos. Joje, nor\u0117dama apsisaugoti nuo krintan\u010di\u0173 skeveldr\u0173, susirinko daugyb\u0117 \u017emoni\u0173, ta\u010diau staiga krantin\u0117 su visais \u017emon\u0117mis nugrimzdo \u012f j\u016br\u0105, ir niekada n\u0117 vienas paskend\u0119s k\u016bnas nei\u0161plauk\u0117 \u012f pavir\u0161i\u0173”**.<\/p>\n\n\n\n

   \u201ePo\u017eeminis sm\u016bgis akimirksniu sugriov\u0117 visas ba\u017eny\u010dias ir vienuolynus, beveik visus didelius pastatus ir daugiau kaip ketvirtadal\u012f gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173. Pra\u0117jus dviem valandoms po sm\u016bgio kai kuriose miesto dalyse kilo gaisrai, beveik tris dienas mieste siaut\u0117jo ugnis, kuri visi\u0161kai sunaikino pastatus. \u017dem\u0117s dreb\u0117jimas \u012fvyko \u0161ventadien\u012f, kai ba\u017eny\u010dios ir vienuolynai buvo pilni \u017emoni\u0173, ta\u010diau i\u0161sigelb\u0117jo tik nedaugelis”*. \u201eNe\u012fmanoma apra\u0161yti \u017emoni\u0173 siaubo. Niekas neverk\u0117, nes patirtas \u0161okas i\u0161d\u017eiovino a\u0161aras. \u017dmon\u0117s bla\u0161k\u0117si, pami\u0161\u0119 i\u0161 siaubo ir nuostabos. Jie mu\u0161\u0117si \u012f kr\u016btin\u0119, \u0161aukdami: ‘Pasigail\u0117k m\u016bs\u0173, Dieve! At\u0117jo pasaulio pabaiga!’ Motinos u\u017emir\u0161o vaikus ir b\u0117giojo su Nukry\u017eiuotojo kry\u017eiumi rankose. Savo nelaimei, dauguma skub\u0117jo sl\u0117ptis ba\u017eny\u010diose, ta\u010diau sakramentalijos nei\u0161gelb\u0117jo. Veltui varg\u0161ai \u017emon\u0117s puol\u0117 prie altori\u0173, nes ir statulos, ir kunigai, ir liaudis kartu buvo palaidoti po griuv\u0117siais”. V\u0117liau buvo nustatyta, kad t\u0105 lemting\u0105 dien\u0105 \u017euvo apie 90 000 \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

 [305-306]<\/strong>  Po dvide\u0161imt penkeri\u0173 met\u0173 pasirod\u0117 kitas prana\u0161yst\u0117je pamin\u0117tas \u017eenklas \u2014 saul\u0117s ir m\u0117nulio u\u017etemimas. Dar labiau stebino tas faktas, kad labai tiksliai buvo nurodytas i\u0161sipildymo laikas. Kalb\u0117damas su Savo mokiniais ant Alyv\u0173 kalno ir apibudin\u0119s ilg\u0105 Ba\u017eny\u010dios kent\u0117jim\u0173 laikotarp\u012f \u2014 1260 met\u0173 popie\u017eiaus persekiojimus, I\u0161gelb\u0117tojas pa\u017ead\u0117jo sutrumpinti sunkius i\u0161m\u0117ginimus, be to, Jis pamin\u0117jo kai kuriuos \u012fvykius prie\u0161 Savo at\u0117jim\u0105 ir nurod\u0117 j\u0173 laik\u0105: \u201eTomis dienomis, po ano suspaudimo, saul\u0117 u\u017etems, m\u0117nulis nebeduos \u0161viesos […]” (Morkaus 13, 24). 1260 dien\u0173, t. y. met\u0173 baig\u0117si 1798 metais. Ketvirt\u012f am\u017eiaus prie\u0161 tai beveik liov\u0117si persekiojimai. Pasak Kristaus, po \u0161i\u0173 persekiojim\u0173 tur\u0117jo u\u017etemti saul\u0117. \u0160i prana\u0161yst\u0117 i\u0161sipild\u0117 1780 m. gegu\u017e\u0117s 19 d.<\/p>\n\n\n\n

   \u201eTamsioji 1780 m. gegu\u017e\u0117s 19 diena, kai juoda tamsa u\u017etrauk\u0117 vis\u0105 Naujosios Anglijos dang\u0173 ir atmosfer\u0105, yra bene vienintelis, paslaptingiausias ir iki dabar nepaai\u0161kinamas unikalus rei\u0161kinys […]”**.<\/p>\n\n\n\n

*Lyell Charles. Principles of Geology. – P. 495.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat. Lisbon. – In: Encyclopedia Americana, 1831.<\/p>\n\n\n\n

* Devens R. M. Our First Century. – P. 89.<\/p>\n\n\n\n

  [306-307]<\/strong> Liudytojas i\u0161 Masa\u010d\u016bsetso \u0161\u012f \u012fvyk\u012f apibudina taip: \u201eI\u0161 ryto patek\u0117jo skaisti saul\u0117, ta\u010diau greitai aptemo. Debesys patams\u0117jo ir leidosi vis \u017eemiau. Jie pasidar\u0117 juodi ir gr\u0117smingi, \u0117m\u0117 \u017eaibuoti, sugriaud\u0117jo griaustinis ir prad\u0117jo lynoti. Apie devint\u0105 valand\u0105 debesys prad\u0117jo sklaidytis ir \u012fgavo varin\u012f atspalv\u012f, o \u017eem\u0117, uolos, med\u017eiai, pastatai, vanduo ir \u017emon\u0117s atrod\u0117 pasikeit\u0119 \u0161ioje keistoje ne\u017eemi\u0161koje \u0161viesoje. Po keli\u0173 minu\u010di\u0173 sunkus juodas debesis u\u017edeng\u0117 vis\u0105 dang\u0173, teliko siauras ruo\u017eelis horizonte, pasidar\u0117 taip tamsu, kaip paprastai b\u016bna devint\u0105 valand\u0105 vakare vasar\u0105. […]<\/p>\n\n\n\n

   Baim\u0117, \u0161iurpulys ir susir\u016bpinimas pama\u017eu ap\u0117m\u0117 \u017emoni\u0173 \u0161irdis. Moterys stov\u0117jo prie dur\u0173 ir \u017ei\u016br\u0117jo \u012f tams\u0173 gamtovaizd\u012f, vyrai gr\u012f\u017eo i\u0161 lauko darb\u0173, dailid\u0117 paliko \u012frankius, kalvis \u017eaizdr\u0105, prekiautojas u\u017edar\u0117 prekystal\u012f. Vaikus paleido i\u0161 mokyklos, ir jie dreb\u0117dami i\u0161 baim\u0117s parb\u0117go namo. Keliautojai sustojo artimiausiuose \u016bkiuose. ‘Kas dabar bus?’ – klaus\u0117 l\u016bpos ir \u0161irdys. Atrod\u0117, kad \u017eem\u0119 ruo\u0161\u0117si u\u017egri\u016bti uraganas, kad viskam at\u0117jo galas.<\/p>\n\n\n\n

   Buvo u\u017edegtos \u017evak\u0117s, o \u017eidinio ugnis \u0161viet\u0117 taip skais\u010diai, kaip tams\u0173 rudens vakar\u0105. […] Vi\u0161tos sut\u016bp\u0117 ant lakt\u0173, galvijai susirinko prie ganykl\u0173 u\u017etvar\u0173 ir myk\u0117, \u0117m\u0117 kvaks\u0117ti varl\u0117s, pauk\u0161\u010diai \u010diulb\u0117jo savo vakaro giesmes, prad\u0117jo skraidyti \u0161ik\u0161nosparniai. Ta\u010diau \u017emon\u0117s \u017einojo, kad dar ne naktis. […]<\/p>\n\n\n\n

   Dr. Natanielis Vitekeris, Salemo Padangt\u0117s ba\u017eny\u010dios pastorius, laik\u0117 pamaldas ir pasak\u0117 pamoksl\u0105, kad tamsa yra antgamtin\u0117. Pamaldos vyko ir daugelyje kit\u0173 viet\u0173. T\u0105 dien\u0105 pasakytuose pamoksluose buvo pa\u017eymima, kad \u0161i\u0105 tams\u0105 i\u0161prana\u0161avo \u012fkv\u0117ptosios prana\u0161yst\u0117s. […] Ypa\u010d tamsu pasidar\u0117 vienuolikt\u0105 valand\u0105”*. \u201eDaugelyje \u0161alies viet\u0173 vidurdien\u012f buvo taip tamsu, kad \u017emon\u0117s be \u017evaki\u0173 negal\u0117jo nei \u012f\u017ei\u016br\u0117ti laikrod\u017ei\u0173 rodykli\u0173, nei pietauti, nei atlikti nam\u0173 ruo\u0161os. […] Tamsa i\u0161sipl\u0117t\u0117 didel\u0117je teritorijoje: nuo Falmauto rytuose iki vakarini\u0173 Konektikuto rib\u0173 ir Olbanio. Pietuose ji pasiek\u0117 paj\u016br\u012f, o \u0161iaur\u0117je – visas Amerikos kolonijas”*.<\/p>\n\n\n\n

*The Essex Antiquarian, 1899, April. – V. 3. – No. 4. – P. 53, 54.<\/p>\n\n\n\n

  [307-308]<\/strong> Po g\u016bd\u017eios dienos tamsos, likus valandai ar dviem iki vakaro, dangus pra\u0161vies\u0117jo, v\u0117l pasirod\u0117 saul\u0117, nors dar apgaubta juodo sunkaus r\u016bko. \u201eSaulei nusileidus, u\u017eslinko debesys ir labai greit sutemo”. \u201eNakties tamsa buvo nema\u017eiau ne\u012fprasta ir bauginanti negu dienos. Nepaisant m\u0117nulio pilnaties, nieko nebuvo galima \u012f\u017ei\u016br\u0117ti be \u017evaki\u0173 \u0161viesos, kurios vos ne vos bliks\u0117jo nam\u0173 languose, rodos, viskas paskendo egiptieti\u0161koje ne\u012f\u017evelgiamoje tamsoje”**. Vienas liudytojas pasakoja: \u201eA\u0161 negal\u0117jau atsikratyti minties, kad tamsa neb\u016bt\u0173 buvusi labiau ne\u012f\u017evelgiama, jeigu net visi dangaus k\u016bnai b\u016bt\u0173 apgaubti nepermatoma u\u017edanga arba visai u\u017egest\u0173”***. Nors t\u0105 nakt\u012f devint\u0105 valand\u0105 patek\u0117jo pilnas m\u0117nulis, \u201ejis nei\u0161sklaid\u0117 mirties \u016bksm\u0117s debes\u0173”. Po vidurnak\u010dio tamsyb\u0117s i\u0161sisklaid\u0117 ir pasirod\u0117 kruvinai raudonas m\u0117nulis.<\/p>\n\n\n\n

* Gordon William. History of the Rise, Progress, and Establishment of the Independence of the U. S. A. – V. 3. – P. 57.<\/p>\n\n\n\n

** Thomas Isaiah. Massachusetts Spy; or, American Oracle of Liberty, 1780, May 25. – V. 10. – No. 472.<\/p>\n\n\n\n

*** Dr. Samuel’o Tenney’o i\u0161 Ekseterio, Naujasis Hamp\u0161yras, lai\u0161kas, para\u0161ytas<\/p>\n\n\n\n

1785 m. gruod\u017eio m\u0117nes\u012f, pateiktas: Massachusetts Historical Society Collections, 1792. – lst series. – V. 1. – P. 97.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160i 1780 m. gegu\u017e\u0117s 19-oji diena istorijoje \u017einoma kaip Tamsioji diena. Nuo Moz\u0117s laik\u0173 ne\u017einoma atvej\u0173, kad tokia tir\u0161ta tamsa apimt\u0173 toki\u0105 didel\u0119 teritorij\u0105 ir trukt\u0173 taip ilgai. \u0160io \u012fvykio liudytoj\u0173 apra\u0161ymas yra tik duslus Vie\u0161paties \u017eod\u017ei\u0173 aidas. Prana\u0161as Joelis apra\u0161\u0117 \u0161\u012f \u012fvyk\u012f 2500 met\u0173 prie\u0161 jam \u012fvykstant: \u201eSaul\u0117 bus paversta tamsa, o m\u0117nulis \u2014 krauju prie\u0161 ateinant didingajai ir baisiajai VIE\u0160PATIES dienai” (Joelio 3, 4).<\/p>\n\n\n\n

   Kristus liep\u0117 Savo tautai steb\u0117ti Jo at\u0117jimo \u017eenklus ir juos pama\u010dius d\u017eiaugtis, kad Karaliaus at\u0117jimas arti. \u201eKai visa tai prasid\u0117s, – pasak\u0117 Jis, – atsitieskite ir pakelkite galvas, nes j\u016bs\u0173 i\u0161vadavimas arti” (Luko 21, 28). Jis nurod\u0117 Savo sek\u0117jams pavasar\u012f besiskleid\u017eian\u010dius pumpurus ir pasak\u0117: \u201eKai jie ima sprogti, j\u016bs \u017einote arti esant vasar\u0105. Taip pat pamat\u0119 tai dedantis, \u017einokite, kad Dievo Karalyst\u0117 arti” (21, 30.31).<\/p>\n\n\n\n

  [308-310]<\/strong> Ta\u010diau nuolankumo ir atsidavimo dvasia Ba\u017eny\u010dioje u\u017eleido viet\u0105 i\u0161didumui ir formalizmui, tod\u0117l meil\u0117 Kristui ir tik\u0117jimas Jo at\u0117jimu at\u0161alo. \u012esitrauk\u0119 \u012f pasaulietinius reikalus ir ie\u0161kodami malonum\u0173, tie, kurie dedasi es\u0105 Dievo vaikai, prad\u0117jo nebegird\u0117ti I\u0161gelb\u0117tojo nurodym\u0173 apie Jo pasirodymo \u017eenklus. Jie \u0117m\u0117 nepaisyti mokymo apie Jo antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105, \u0160ventojo Ra\u0161to tekstai \u0161iuo klausimu buvo u\u017etemdyti neteisingais ai\u0161kinimais, kol galiausiai tiesa buvo ignoruojama ir visi\u0161kai u\u017emir\u0161ta. Ypa\u010d tai pasirei\u0161k\u0117 Amerikos ba\u017eny\u010diose. Visuomen\u0117s g\u0117r\u0117jimasis laisve ir komfortu, ambicingas turto ir prabangos siekimas, pernelyg didelis pelno vaikymasis, vald\u017eios ir populiarumo siekimas, kurie atrod\u0117 kiekvienam pasiekiami, s\u0105lygojo tai, kad \u017emon\u0117s sutelk\u0117 savo interesus ir viltis \u012f \u0161io gyvenimo dalykus, nukeldami tolimai atei\u010diai t\u0105 i\u0161kilming\u0105 dien\u0105, kai ateis \u017eemi\u0161k\u0173j\u0173 dalyk\u0173 galas.<\/p>\n\n\n\n

   Kai I\u0161gelb\u0117tojas nurod\u0117 sek\u0117jams Savo sugr\u012f\u017eimo \u017eenklus, Jis numat\u0117 atsimetim\u0105, kuris \u012fvyks prie\u0161 Jam ateinant antr\u0105j\u012f kart\u0105. Kaip ir Nojaus dienomis, \u017emon\u0117s bus \u012fnik\u0119 \u012f \u017eemi\u0161kus r\u016bpes\u010dius, ie\u0161kos malonum\u0173, pirks, pardavin\u0117s, sodins, statys, tuoksis, u\u017emir\u0161dami Diev\u0105 ir b\u016bsim\u0105j\u012f gyvenim\u0105. Tuo metu gyvensian\u010dius Kristus persp\u0117jo: \u201eSaugokit\u0117s, kad j\u016bs\u0173 \u0161irdis neb\u016bt\u0173 apsunkusi nuo svaigal\u0173, girtyb\u0117s ir kasdieni\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173, kad toji diena neu\u017eklupt\u0173 j\u016bs\u0173 netik\u0117tai. […] Tod\u0117l vis\u0105 laik\u0105 bud\u0117kite ir melskit\u0117s, kad paj\u0117gtum\u0117te i\u0161vengti vis\u0173 b\u016bsim\u0173j\u0173 nelaimi\u0173 ir atsilaikyti \u017dmogaus S\u016bnaus akivaizdoje” (Luko 21, 34.36).<\/p>\n\n\n\n

   \u0160io meto Ba\u017eny\u010dios b\u016bsen\u0105 I\u0161gelb\u0117tojas Aprei\u0161kime Jonui apib\u016bdina \u0161iais \u017eod\u017eiais: \u201eTave vadina gyvu, o tu esi mir\u0119s” (Aprei\u0161kimo 3, 1). Tie, kurie atsisakys pabusti i\u0161 savo ner\u016bpestingo miego, i\u0161kilmingai \u012fsp\u0117jami: \u201eJeigu nebud\u0117si, A\u0161 ateisiu kaip vagis, ir tu ne\u017einosi, kuri\u0105 valand\u0105 tave u\u017eklupsiu” (Aprei\u0161kimo 3, 3).<\/p>\n\n\n\n

   B\u016btina pa\u017eadinti \u017emones, kad jie suvokt\u0173 gresiant\u012f pavoj\u0173, kad pasiruo\u0161t\u0173 gr\u0117smingiems \u012fvykiams, susijusiems su paskutiniuoju i\u0161bandymu. Dievo prana\u0161as skelbia: \u201eVIE\u0160PATIES diena didi, nepaprastai baisi ir kas gali j\u0105 i\u0161tverti?” 0oelio 2, 11) Kas atsilaikys, kai Jis pasirodys, nes Jo akys per \u0161ventos \u017evelgti \u012f pikta, Jis negali \u017ei\u016br\u0117ti \u012f nusikaltimus (Habakuko 1, 13). Tiems, kurie \u0161aukia: \u201eM\u016bs\u0173 Dieve! Mes, Izraelis, Tave pa\u017e\u012fstame!”, ta\u010diau sulau\u017e\u0117 Jo Sandor\u0105 ir skub\u0117jo pas kitus dievus, dangstydami nuod\u0117mes \u0161irdyje ir eidami nedorybi\u0173 keliais, Vie\u0161paties diena bus tamsyb\u0117, o ne \u0161viesa, tamsi naktis be jokios pro\u0161vaist\u0117s (Oz\u0117jo 8, 2; Psalmi\u0173 16, 4; Amoso 5, 20). \u201eT\u0105 dien\u0105 i\u0161nar\u0161ysiu Jeruzal\u0119 su \u017eiburiu, -sako Vie\u0161pats, \u2014 ir nubausiu \u017emones, kurie patenkinti ilsisi ant savo nuos\u0117d\u0173, manydami savo \u0161irdyse: ‘VIE\u0160PATS nedarys gero, bet nedarys n\u0117 pikto’. Nubausiu pasaul\u012f u\u017e jo blog\u012f ir nedor\u0117lius u\u017e j\u0173 kalt\u0119. Sutramdysiu \u012f\u017e\u016bli\u0173j\u0173 i\u0161didum\u0105, pa\u017eeminsiu tiron\u0173 \u012f\u017e\u016blum\u0105. VIE\u0160PATIES pyk\u010dio dien\u0105 nepaj\u0117gs j\u0173 i\u0161gelb\u0117ti nei auksas, nei sidabras. Bus i\u0161pl\u0117\u0161ti j\u0173 turtai ir sunaikinti j\u0173 namai” (\u017er. Sofonijo 1, 12.13.18; Izaijo 13, 11).<\/p>\n\n\n\n

  [310-311]<\/strong> I\u0161vyd\u0119s t\u0105 baisi\u0105 dien\u0105, prana\u0161as Jeremijas su\u0161uko: \u201eMano \u0161irdie! Mano \u0161irdie! Raitausi i\u0161 skausmo! Netelpa kr\u016btin\u0117je mano \u0161irdis! Man ply\u0161ta \u0161irdis, negaliu tyl\u0117ti, nes gird\u017eiu rago garsus, m\u016b\u0161io \u0161auksmus. ‘Nelaim\u0117 vejasi nelaim\u0119’, \u2014 prane\u0161ama. Visas kra\u0161tas niokojamas […]” (Jeremijo 4, 19.20)<\/p>\n\n\n\n

   Tai bus pyk\u010dio diena, sielvarto ir skausmo diena, pra\u017e\u016bties ir siaubo diena, tamsos ir sutem\u0173 diena, juod\u0173 debes\u0173 diena, diena rago gars\u0173 ir kovos \u0161auksm\u0173. Tikrai ateina VTE\u0160PATIES diena […]; ji pavers kra\u0161t\u0105 tyrlaukiais, sunaikins jame nusid\u0117j\u0117lius!(Sofonijo 1, 15.16; Izaijo 13, 9)<\/p>\n\n\n\n

   Kalb\u0117damas apie t\u0105 did\u017ei\u0105j\u0105 dien\u0105, Dievo \u017dodis i\u0161kilmingai ir \u012fsp\u016bdingai ragina Dievo vaikus pabusti i\u0161 dvasinio mieguistumo, kad atgailaudami bei nusi\u017eemin\u0119 jie ie\u0161kot\u0173 Jo veido: \u201eP\u016bskite rag\u0105 Sione, skelbkite pavoj\u0173 Mano \u0160ventajame kalne! Tedreba visi kra\u0161to gyventojai, nes VIE\u0160PATIES diena ateina, ji jau arti. […] skelbkite pasnink\u0105, su\u0161aukite \u012f i\u0161kilm\u0119 bendrij\u0105! Sutelkite taut\u0105, paai\u0161kinkite susirinkimui. Sukvieskite senelius, surinkite ma\u017eut\u0117lius, net \u017eindomus k\u016bdikius. Jaunikis tepalieka savo kambar\u012f, o jaunoji \u2014 savo pav\u0117sin\u0119. Tarp prieangio ir aukuro teverkia kunigai. ‘Ta\u010diau dabar, – tai VIE\u0160PATIES \u017eodis, – gr\u012f\u017ekite pas Mane visa savo \u0161irdimi, pasninku, verksmu ir raudojimu; persipl\u0117\u0161-kite \u0161irdis, o ne drabu\u017eius’. Gr\u012f\u017ekite pas VIE\u0160PAT\u012e, savo Diev\u0105, nes Jis maloningas ir gailestingas, kantrus ir kupinas gerumo, pasireng\u0119s atleisti, o ne bausti” (\u017er. Joelio 2, 1.12.13.15-17).<\/p>\n\n\n\n

  [311-312]<\/strong> Kad Dievo tauta paj\u0117gt\u0173 atsilaikyti Dievo akivaizdoje Jo teismo dien\u0105, reikia \u012fvykdyti reform\u0105. Dievas mat\u0117, jog daugelis Jo vaik\u0173 neugd\u0117 sav\u0119s am\u017einybei, tod\u0117l, gail\u0117damasis j\u0173, siunt\u0117 jiems \u012fsp\u0117jan\u010di\u0105 \u017eini\u0105, kad pa\u017eadint\u0173 juos i\u0161 sustingimo ir paruo\u0161t\u0173 Vie\u0161paties at\u0117jimui.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160is \u012fsp\u0117jimas pateikiamas Aprei\u0161kimo knygos 14-ame skyriuje. \u010cia matome, kad, paskelbus Trij\u0173 angel\u0173 \u017eini\u0105, ateina \u017dmogaus S\u016bnus nuimti \u017eem\u0117s derli\u0173. Pirmoji \u017einia skelbia apie art\u0117jan\u010di\u0105 teismo dien\u0105. Prana\u0161as mato angel\u0105, lekiant\u012f dangaus viduriu, turint\u012f paskelbti \u017eem\u0117s gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir \u017emon\u0117ms am\u017ein\u0105j\u0105 Evangelij\u0105. Jis \u0161auk\u0117 galingu balsu: ‘Bijokite Dievo ir atiduokite Jam pagarb\u0105, nes at\u0117jo Jo teismo valanda; nuolankiai pa\u0161lovinkite dangaus ir \u017eem\u0117s, j\u016bros ir vandens \u0161altini\u0173 Sutv\u0117r\u0117j\u0105!’ (Aprei\u0161kimo 14, 6.7)<\/p>\n\n\n\n

   \u0160i \u017einia yra am\u017einosios Evangelijos dalis. Skelbti Evangelij\u0105 pavesta \u017emon\u0117ms, o ne angelams. \u0160ventieji angelai tik vadovauja \u0161iam darbui ir yra atsakingi u\u017e did\u017eiojo \u017emoni\u0173 i\u0161gelb\u0117jimo darbo eig\u0105, i\u0161 esm\u0117s evangelizavimo darb\u0105 atlieka \u017eemi\u0161kieji Kristaus tarnai.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161tikimi \u017emon\u0117s, kurie pakluso Dievo Dvasios balsui ir Jo \u017dod\u017eio mokymui, tur\u0117jo paskelbti \u0161\u012f \u012fsp\u0117jim\u0105 pasauliui. Tai buvo tie, kurie kreip\u0117si \u012f tvir\u010diausi\u0105 prana\u0161\u0173 \u017eod\u012f, laik\u0117si jo tarsi \u017eiburio, \u0161vie\u010dian\u010dio tamsioje vietoje, kol i\u0161au\u0161 diena ir […] \u0161irdyse u\u017etek\u0117s au\u0161rin\u0117 (\u017er. 2 Petro 1, 19). Jie siek\u0117 Dievo pa\u017einimo labiau u\u017e visus pasl\u0117ptus lobius tik\u0117dami, kad i\u0161minties atlygis didesnis u\u017e atlyg\u012f auksu (Patarli\u0173 3, 14). Ir Vie\u0161pats atskleid\u0117 jiems did\u017ei\u0105sias Savo Karalyst\u0117s tiesas. VIE\u0160PATS \u2014 pagarbiai Jo bijan\u010di\u0173 draugas, patvirtinantis Savo Sandor\u0105 (Psalmi\u0173 25, 14).<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau \u0161i\u0105 ties\u0105 suprato ir \u0117m\u0117 skelbti ne \u017eym\u016bs teologai. Jeigu jie b\u016bt\u0173 buv\u0119 i\u0161tikimi sargybiniai, stropiai ir su malda l\u016bpose tyrin\u0117j\u0119 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, jie but\u0173 \u017einoj\u0119, kiek ilgai dar truks naktis. Prana\u0161yst\u0117s jiems b\u016bt\u0173 atskleidusios tai, kas \u012fvyks. Ta\u010diau jie to nedar\u0117, tod\u0117l skelbti \u017eini\u0105 buvo pavesta paprastiems \u017emon\u0117ms. J\u0117zus pasak\u0117: \u201eVaik\u0161\u010diokite, kol turite \u0161vies\u0105, kad neu\u017eklupt\u0173 j\u016bs\u0173 tamsa” (Jono 12, 35). Tie, kurie nusisuka nuo Dievo \u0161viesos arba jos neie\u0161ko, kai gali j\u0105 gauti, paliekami tamsoje. I\u0161gelb\u0117tojas skelbia: \u201eKas seka Manimi, nebevaik\u0161\u010dios tamsyb\u0117se […]” (Jono 8,12). Tas, kuris atkakliai siekia su\u017einoti, kokia yra Dievo valia, ir nuo\u0161ird\u017eiai priima si\u0173st\u0105 \u0161vies\u0105, gaus jos dar daugiau. Tokiai sielai bus si\u0173sta dangaus \u017evaig\u017ed\u0117, nukreipianti \u012f tiesos pilnatv\u0119.<\/p>\n\n\n\n

 [312-313]<\/strong>  Kristaus pirmojo at\u0117jimo metu \u0161ventojo miesto kunigai ir Ra\u0161to \u017einovai, kuriems buvo patik\u0117tas Dievo \u017dodis, b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119 suprasti to meto \u017eenklus ir paskelbti Pa\u017ead\u0117tojo at\u0117jim\u0105. Prana\u0161as Mich\u0117-jas savo prana\u0161yst\u0117je nurod\u0117 Jo gimimo viet\u0105, o prana\u0161as Danielius tiksliai nusak\u0117 Jo at\u0117jimo laik\u0105 (\u017er. Mich\u0117jo 5, 1; Danieliaus 9,25). Dievas patik\u0117jo \u0161ias prana\u0161ystes \u017eyd\u0173 tautos vadams, tod\u0117l jie negali pasiteisinti, kad ne\u017einojo ir neskelb\u0117 \u017emon\u0117ms, jog netrukus ateis Mesijas. J\u0173 ne\u017einojimas buvo nedovanotino aplaidumo rezultatas. \u017dydai stat\u0117 nu\u017eudytiems Dievo prana\u0161ams antkapius, ta\u010diau, i\u0161reik\u0161dami pagarb\u0105 \u0161io pasaulio gali\u016bnams, jie auk\u0161tino \u0161\u0117tono tarnus. \u012esitrauk\u0119 \u012f ambicing\u0105 kov\u0105 d\u0117l pirmenyb\u0117s ir vald\u017eios tarp \u017emoni\u0173, jie i\u0161leido i\u0161 aki\u0173 jiems dangaus Karaliaus si\u016blom\u0105 Dievi\u0161k\u0105j\u0105 garb\u0119. <\/p>\n\n\n\n

   Pagarbiai susidom\u0117j\u0119 Izraelio vyresnieji tur\u0117jo tyrin\u0117ti did\u017eiausio pasaulio \u012fvykio – Dievo S\u016bnaus at\u0117jimo  – viet\u0105, laik\u0105 ir aplinkybes. Visi \u017emon\u0117s turi bud\u0117ti ir laukti, kad b\u016bt\u0173 tarp pirm\u0173j\u0173, kurie pasveikins pasaulio I\u0161gelb\u0117toj\u0105. Deja, Betliejuje du pavarg\u0119 keliautojai i\u0161 Nazareto kalv\u0173 i\u0161vaik\u0161\u010diojo visas siauras gatveles rytin\u0117je miesto pus\u0117je, veltui ie\u0161kodami poilsio vietos ir pastog\u0117s nak\u010diai. N\u0117 vienos durys neatsiv\u0117r\u0117, kad priimt\u0173 juos. Pagaliau jie rado prieglobst\u012f apgail\u0117tinoje pa\u0161i\u016br\u0117je, \u012frengtoje gyvuliams. \u010cia ir gim\u0117 pasaulio I\u0161gelb\u0117tojas.<\/p>\n\n\n\n

   Dangaus angelai mat\u0117 \u0161lov\u0119, kuria Dievo S\u016bnus dalijosi su T\u0117vu prie\u0161 pasaulio suk\u016brim\u0105, tod\u0117l jie labai susidom\u0117j\u0119 lauk\u0117 Jo pasirodymo \u017eem\u0117je, kaip d\u017eiaugsmingiausio visiems \u017emon\u0117ms \u012fvykio. Angelams buvo liepta prane\u0161ti \u0161i\u0105 Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105 tiems, kurie buvo pasireng\u0119 j\u0105 priimti ir kurie d\u017eiugiai paskleist\u0173 j\u0105 \u017eem\u0117s gyventojams. Kristus apipl\u0117\u0161\u0117 pats Save, priimdamas \u017emogaus prigimt\u012f. Kad paaukot\u0173 Save u\u017e nuod\u0117mes, Jis tur\u0117jo pakelti be galo sunki\u0105 vargo na\u0161t\u0105. Ta\u010diau angelai nor\u0117jo, kad nusi\u017eemin\u0119s Auk\u0161\u010diausiojo S\u016bnus parodyt\u0173 \u017emon\u0117ms didyb\u0119 ir \u0161lov\u0119, kuri dera Jo Esybei. Ar \u0161io pasaulio gali\u016bnai susirinks Izraelio sostin\u0117je, kad pasveikint\u0173 J\u012f at\u0117jimo proga? Ar angel\u0173 legionai pristatys J\u012f laukiantiems \u017emon\u0117ms?<\/p>\n\n\n\n

 [313-314]<\/strong>  Angelas nu\u017eeng\u0117 j \u017eem\u0119, kad pamatyt\u0173, kas pasiruo\u0161\u0119s sveikinti J\u0117z\u0173. Ta\u010diau jis nemat\u0117 joki\u0173 laukimo \u017eenkl\u0173. Jis negird\u0117jo joki\u0173 \u0161lovinimo ir d\u017ei\u016bgaujan\u010di\u0173 bals\u0173, kad art\u0117ja Mesijo at\u0117jimas. Angelas kur\u012f laik\u0105 skrajojo vir\u0161 i\u0161rinktojo miesto ir \u0161ventyklos, kur per am\u017eius apsireik\u0161davo Dievo \u0161lov\u0117, ta\u010diau net ir ten jaut\u0117si tas pats abejingumas. I\u0161did\u016bs, pasip\u016bt\u0119 kunigai aukojo kruvinas aukas \u0161ventykloje. Fariziejai garsiai kalb\u0117jo \u017emon\u0117ms ar pagyr\u016bni\u0161kai meld\u0117si aik\u0161t\u0117se. Karali\u0173 r\u016bmuose, filosof\u0173 sueigose, rabin\u0173 mokyklose visur vyravo abejingumo ir ne\u017einojimo dvasia d\u0117l nuostabaus \u012fvykio, kuris vis\u0105 dang\u0173 pripild\u0117 d\u017eiaugsmo ir \u0161lovinimo, kad \u017eem\u0117je tuoj gims \u017emoni\u0173 I\u0161gelb\u0117tojas.<\/p>\n\n\n\n

   Taigi niekur nesimat\u0117 joki\u0173 Kristaus laukimo \u017eenkl\u0173, niekas nesiruo\u0161\u0117 sutikti gyvyb\u0117s K\u016br\u0117jo. Labai nusteb\u0119s dangaus pasiuntinys jau ruo\u0161\u0117si gr\u012f\u017eti \u012f dang\u0173 su g\u0117dinga \u017einia, kai staiga pamat\u0117 b\u016brel\u012f piemen\u0173, i\u0161ginusi\u0173 savo bandas nak\u010diai. Jie \u012fd\u0117miai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f \u017evaig\u017ed\u0117t\u0105 dang\u0173, tik\u0117damiesi, jog i\u0161sipildys prana\u0161yst\u0117 apie Mesijo at\u0117jim\u0105 \u012f \u017eem\u0119, jie lauk\u0117 ateinant pasaulio I\u0161gelb\u0117tojo. \u0160ie \u017emon\u0117s buvo pasiruo\u0161\u0119 priimti dangaus \u017eini\u0105. Ir staiga pasirod\u0117 Vie\u0161paties angelas, d\u017eiaugsmingai paskelbdamas Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105. Dangaus \u0161lov\u0117 u\u017eliejo vis\u0105 lygum\u0105, pasirod\u0117 nesuskaitoma daugyb\u0117 angel\u0173, nes d\u017eiaugsmas u\u017eliej\u0119s angel\u0173 \u0161irdis buvo toks didis, kad j\u012f paskelbt\u0173 tik vienas dangaus pasiuntinys, tod\u0117l daugyb\u0117 bals\u0173 susiliejo giesme, kuri\u0105 vien\u0105 dien\u0105 giedos visos i\u0161gelb\u0117tosios tautos: \u201eGarb\u0117 Dievui auk\u0161tyb\u0117se, o \u017eem\u0117je ramyb\u0117 Jo mylimiems \u017emon\u0117ms!” (Luko 2, 14)<\/p>\n\n\n\n

  [315-316]<\/strong> Kokia pamokanti yra \u0161i nuostabi Betliejaus istorija! Ji peikia m\u016bs\u0173 netik\u0117jim\u0105, i\u0161didum\u0105 ir pasitenkinim\u0105 savimi. Ji \u012fsp\u0117ja mus saugotis neleistino ner\u016bpestingumo, kuris ne\u017eada nieko gero, -mes pra\u017ei\u016br\u0117sime laiko \u017eenklus ir nepa\u017einsime m\u016bs\u0173 aplankymo meto.<\/p>\n\n\n\n

   Ne tik Jud\u0117jos kalvose, ne tik tarp piemen\u0173 angelai rado \u017emoni\u0173, kurie lauk\u0117 Mesijo at\u0117jimo. Pagoni\u0173 \u0161alyje taip pat buvo laukian\u010di\u0173j\u0173 Jo. Tai buvo i\u0161mintingi, turtingi ir kilmingi Ryt\u0173 filosofai. Studijuodami gamt\u0105, i\u0161min\u010diai mat\u0117 Diev\u0105 Jo k\u016brinijoje. I\u0161 \u017eyd\u0173 Ra\u0161t\u0173 jie su\u017einojo apie \u017dvaig\u017ed\u0119, kuri patek\u0117s i\u0161 Jok\u016bbo, ir nekantriai lauk\u0117 at\u0117jimo To, Kuris bus ne tik Izraelio paguoda, bet ir \u0161viesa pagonims, i\u0161gelb\u0117jimu iki pat \u017eem\u0117s pakra\u0161\u010di\u0173 (Luko 2, 25.32; Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 13, 47). Jie ie\u0161kojo \u0161viesos, ir, i\u0161\u0117jusi i\u0161 Dievo sosto, ji nu\u0161viet\u0117 jiems keli\u0105. Tuo metu, kai Jeruzal\u0117s kunigai ir rabinai, kurie tur\u0117jo saugoti ir ai\u0161kinti ties\u0105, buvo apgaubti tamsos, Dangaus si\u0173sta \u017evaig\u017ed\u0117 nurod\u0117 \u0161iems pagonims, svetim\u0161aliams neseniai gimusio Karaliaus gimimo viet\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Kristus antr\u0105 kart\u0105 pasirodys ne d\u0117l nuod\u0117mi\u0173, bet Jo laukian\u010di\u0173j\u0173 i\u0161ganymui (Hebrajams 9, 28). Kaip ir Geroji naujiena apie I\u0161gelb\u0117tojo gimim\u0105, \u017einia apie Jo antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 nebuvo patik\u0117ta religiniams vadams. Jie nesugeb\u0117jo i\u0161saugoti ry\u0161io su Dievu ir atmet\u0117 dangaus \u0161vies\u0105, tod\u0117l jie buvo ne i\u0161 t\u0173, kuriems ra\u0161\u0117 apa\u0161talas Paulius: \u201eBet j\u016bs, broliai, neskendite tamsoje, kad toji diena jus u\u017eklupt\u0173 lyg vagis. Juk j\u016bs visi esate \u0161viesos vaikai, dienos vaikai. Mes nepriklausome nak\u010diai nei tamsai” (1 Tesalonikie-\u010diams 5, 4.5).<\/p>\n\n\n\n

   Sargybiniai ant Siono sien\u0173 tur\u0117jo pirmieji priimti naujien\u0105 apie I\u0161gelb\u0117tojo at\u0117jim\u0105, jie pirmieji, pak\u0117l\u0119 bals\u0105, tur\u0117jo prabilti, kad Jis jau netoli, jie pirmieji tur\u0117jo \u012fsp\u0117ti \u017emones, kad b\u016bt\u0173 pasiruo\u0161\u0119 Jo at\u0117jimui. Ta\u010diau jie buvo ner\u016bpestingi, svajojo apie ramyb\u0119 ir saugum\u0105, tuo tarpu \u017emon\u0117s vis grimzdo \u012f nuod\u0117ming\u0105 snaudul\u012f. J\u0117zus mat\u0117, kad Jo Ba\u017eny\u010dia yra kaip nevaisingas figmedis, turintis ve\u0161li\u0105 lapij\u0105, ta\u010diau nemezgantis brangi\u0173 vaisi\u0173. Ba\u017eny\u010dia did\u017eiavosi, kad laikosi religini\u0173 apeig\u0173, tuo tarpu jai truko nuolankumo ir atgailos dvasios bei tikrojo tik\u0117jimo, \u2014 to, kas yra priimtiniausia Dievui. Vietoj Dvasios vaisi\u0173 klest\u0117jo i\u0161didumas, formalizmas, pasip\u016btimas, savanaudi\u0161kumas ir prievarta. Atsimetusi Ba\u017eny\u010dia nemat\u0117 laiko \u017eenkl\u0173. Dievas neatsisak\u0117 jos ir nei\u0161si\u017ead\u0117jo Savo i\u0161tikimyb\u0117s jai, ji pasitrauk\u0117 nuo Jo ir atsiskyr\u0117 nuo Jo meil\u0117s. Jos nariai atsisak\u0117 vykdyti i\u0161keltas s\u0105lygas, tod\u0117l Jis ne\u012fvykd\u0117 Savo pa\u017ead\u0173.<\/p>\n\n\n\n

  [316]<\/strong> Tokie yra akivaizd\u016bs Dievo \u0161viesos ir prana\u0161um\u0173 nevertinimo rezultatai. Jei Ba\u017eny\u010dia neseks Apvaizdos rodomu keliu, priimdama kiekvien\u0105 \u0161viesos spindul\u012f ir atlikdama visa, kas pavesta, religija nei\u0161vengiamai i\u0161sigims ir taps tik paprast\u0173 form\u0173 laikymusi, i\u0161nyks gyvybinga pamaldumo dvasia. \u0160i tiesa ne kart\u0105 pasitvirtino Ba\u017eny\u010dios istorijoje. Dievas reikalauja i\u0161 Savo vaik\u0173 tik\u0117jimo darb\u0173 ir paklusnumo, kurie atitikt\u0173 teikiamas palaimas ir prana\u0161umus. Paklusnumas reikalauja pasiaukojimo, t. y. ne\u0161ti savo kry\u017ei\u0173. D\u0117l to tiek daug besivadinan\u010di\u0173 Kristaus sek\u0117jais atsisak\u0117 priimti Dangaus \u0161vies\u0105 ir kaip senov\u0117s \u017eydai nepa\u017eino j\u0173 aplankymo meto (Luko 19, 44). D\u0117l j\u0173 i\u0161didumo ir netik\u0117jimo Vie\u0161pats pra\u0117jo pro juos ir atskleid\u0117 Savo ties\u0105 tiems, kurie kaip Betliejaus piemenys ir Ryt\u0173 i\u0161min\u010diai pri\u0117m\u0117 vis\u0105 jiems si\u0173st\u0105 \u0161vies\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

18. AMERIKOS REFORMATORIUS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [317-318]<\/strong>  Viljamas Mileris buvo doras ir s\u0105\u017einingas fermeris. Jis abejojo \u0160ventojo Ra\u0161to Dievi\u0161kuoju autoritetu, ta\u010diau nuo\u0161ird\u017eiai tro\u0161ko su\u017einoti ties\u0105. \u0160\u012f vyr\u0105 Dievas i\u0161rinko skelbti Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105. Kaip ir daugelis kit\u0173 reformatori\u0173, Viljamas Mileris ankstyvoje jaunyst\u0117je patyr\u0117 skurd\u0105, sunkumai i\u0161mok\u0117 j\u012f veiklumo ir pasiaukojimo. Jo prot\u0117viai pasi\u017eym\u0117jo nepriklausoma, laisv\u0119 mylin\u010dia dvasia, didele i\u0161tverme ir meile t\u0117vynei, – bruo\u017eais, kurie i\u0161ry\u0161k\u0117jo ir Milerio charakteryje. Jo t\u0117vas buvo revoliucin\u0117s armijos kapitonas, \u0161eimai teko daug k\u0105 paaukoti per t\u0105 audring\u0173 kov\u0173 ir kan\u010di\u0173 met\u0105, tai ir l\u0117m\u0117 Viljamo ankstyvosios jaunyst\u0117s specifik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Mileris buvo stiprios sveikatos ir jau vaikyst\u0117je rod\u0117 neeilinius gabumus, kurie augant dar labiau i\u0161ry\u0161k\u0117jo. Viljamas buvo guvaus proto ir gerai i\u0161sivyst\u0119s, tod\u0117l labai siek\u0117 \u017eini\u0173. Nors jam neteko mokytis koled\u017ee, bet meil\u0117 \u017einioms, \u012fprotis rimtai m\u0105styti, \u012fgimtas kriticizmas padar\u0117 j\u012f protingu ir sumaniu \u017emogumi. Jis buvo nepriekai\u0161tingos moral\u0117s, tur\u0117jo nesuter\u0161t\u0105 vard\u0105, visi gerb\u0117 j\u012f u\u017e s\u0105\u017einingum\u0105, taupum\u0105 ir geranori\u0161kum\u0105. Energijos ir stropumo d\u0117ka jis anksti susik\u016br\u0117 materialin\u0119 gerov\u0119, nors niekada neatsisak\u0117 galimyb\u0117s gilinti savo \u017einias. J\u012f lyd\u0117jo s\u0117km\u0117 ir civilin\u0117je, ir karin\u0117je tarnyboje, atrod\u0117, kad jam pla\u010diai atvertas kelias \u012f turt\u0105 ir garb\u0119. Viljamo motina buvo labai pamaldi, tod\u0117l jo vaikyst\u0117 pra\u0117jo religin\u0117je aplinkoje. Ta\u010diau v\u0117liau jis pateko \u012f deist\u0173 draugij\u0105, kuri padar\u0117 jam stipresn\u0119 \u012ftak\u0105 d\u0117l to, kad joje b\u016br\u0117si geri, humani\u0161ki ir geranori\u0161ki \u017emon\u0117s. Krik\u0161\u010dioni\u0161ka aplinka, kurioje jie gyveno, veik\u0117 j\u0173 charakter\u012f. U\u017e savo prana\u0161um\u0105, kuris peln\u0117 jiems pagarb\u0105 ir pasitik\u0117jim\u0105, jie tur\u0117jo b\u016bti d\u0117kingi Biblijai, ta\u010diau nesugeb\u0117jo tinkamai panauduoti savo sugeb\u0117jim\u0173 ir aplinkiniams dar\u0117 \u012ftak\u0105, prie\u0161ing\u0105 Dievo \u017dod\u017eiui. Bendraudamas su \u0161iais \u017emon\u0117mis, Mileris sutiko su j\u0173 mintimis. To meto \u0160ventojo Ra\u0161to ai\u0161kinim\u0173 \u012fvairove jam atrod\u0117 nepriimtina. Ta\u010diau jo \u012fsitikinimai, atmetantys Biblij\u0105 ir nesi\u016blantys nieko gero, suteik\u0117 jam tik nepasitenkinim\u0105. Vis d\u0117lto \u0161ios pasaul\u0117\u017ei\u016bros jis laik\u0117si beveik dvylika met\u0173. Kai jam sukako trisde\u0161imt ketveri, \u0160ventoji Dvasia paveik\u0117 jo \u0161ird\u012f, jis pasijuto es\u0105s nusid\u0117j\u0117lis. Ankstesnis po\u017ei\u016bris neteik\u0117 laimingo pomirtinio gyvenimo vilties. Ateitis atrod\u0117 tamsi ir ni\u016bri. V\u0117liau, prisimindamas tuometinius savo jausmus, jis sak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

 [318-319]<\/strong>  \u201eMintis apie visi\u0161k\u0105 sunaikinim\u0105 buvo \u0161alta ir \u0161iurpinanti, o suvokimas, kad reik\u0117s duoti apyskait\u0105, rei\u0161k\u0117 nei\u0161vengiam\u0105 vis\u0173 \u017e\u016bt\u012f. Dangus buvo kaip \u017ealvaris vir\u0161 galvos, o \u017eem\u0117 kaip gele\u017eis po kojomis. Am\u017einyb\u0117 –  kas tai? Kod\u0117l mirtis? Juo ilgiau a\u0161 svars\u010diau, juo labiau painiojausi. Kuo daugiau a\u0161 galvojau, tuo padri-kesn\u0117s buvo mano i\u0161vados. A\u0161 stengiausi negalvoti apie tai, ta\u010diau \u0161ios mintys nedav\u0117 ramyb\u0117s. A\u0161 buvau tikras nelaim\u0117lis, bet nesupratau, kod\u0117l. A\u0161 murm\u0117jau ir skund\u017eiausi, nors ir ne\u017einojau, kuo. A\u0161 supratau, kad ka\u017ekas buvo ne taip, ta\u010diau ne\u017einojau, kaip ir kur rasti ties\u0105. A\u0161 raudojau, ta\u010diau tai buvo nevilties a\u0161aros”.<\/p>\n\n\n\n

   Tokia b\u016bsena t\u0119s\u0117si kelis m\u0117nesius. \u201eStaiga, – pasakoja jis, \u2014 a\u0161 suvokiau, koks i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra I\u0161gelb\u0117tojas. Matyt, turi b\u016bti gera ir gailestinga Esyb\u0117, Kuri i\u0161pirkt\u0173 m\u016bs\u0173 nedorybes ir i\u0161laisvint\u0173 nuo kalt\u0117s u\u017e nuod\u0117mes. A\u0161 akimirksniu pajutau, kokia meil\u0117s kupina turi b\u016bti \u0161i Esyb\u0117, ir pagalvojau, kad gal\u0117\u010diau pulti \u012f Jos gl\u0117b\u012f ir pasitik\u0117ti Jos malone. Ta\u010diau man kilo klausimas: kaip galima \u012frodyti, kad tokia Esyb\u0117 egzistuoja? A\u0161 supratau, jog niekur kitur, tik Biblijoje, galima rasti \u012frodymus, kad toks I\u0161gelb\u0117tojas ir net b\u016bsimasis gyvenimas egzistuoja. […]<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161gelb\u0117toj\u0105, Kurio man reik\u0117jo, a\u0161 radau \u0160ventajame Ra\u0161te, ir buvau apstulbintas, kai su\u017einojau, kad ka\u017ekokia paprasta knyga atskleid\u017eia principus, taip gerai pritaikytus \u017e\u016bstan\u010dio pasaulio reikm\u0117ms. Teko pripa\u017einti, kad \u0160ventasis Ra\u0161tas yra Dievo aprei\u0161kimas. Biblija tapo mano paguoda, o J\u0117zus – mano Bi\u010diuliu. I\u0161gelb\u0117tojas tapo man svarbesnis nei de\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 draug\u0173, o \u0160ventasis Ra\u0161tas, anks\u010diau buv\u0119s nesuprantamas ir atrod\u0119s prie\u0161taringas, dabar tapo \u017eibintu mano \u017eingsniams ir \u0161viesa mano takui. Nurimau ir buvau patenkintas. A\u0161 supratau, kad Vie\u0161pats Dievas yra Uola gyvenimo vandenyno viduryje. Nuo \u0161iol a\u0161 pasi\u0161ven\u010diau Biblijos tyrin\u0117jimui, ir galiu nuo\u0161ird\u017eiai pasakyti, kad jos tyrin\u0117jimas man teik\u0117 did\u017eiausi\u0105 malonum\u0105. A\u0161 ne\u017einojau n\u0117 pus\u0117s to, k\u0105 suradau Biblijoje, ir steb\u0117jausi, kod\u0117l anks\u010diau nema\u010diau nei jos gro\u017eio, nei didyb\u0117s ir gal\u0117jau j\u0105 atmesti! A\u0161 radau atsakymus \u012f savo \u0161irdies tro\u0161kimus, ji buvo vaistas nuo vis\u0173 sielos lig\u0173. A\u0161 nebenor\u0117jau skaityti nieko kito ir atv\u0117riau savo \u0161ird\u012f, kad gau\u010diau i\u0161minties i\u0161 Dievo”*.<\/p>\n\n\n\n

* Bliss S. Memoirs of William Miller. – P. 65-67.<\/p>\n\n\n\n

  [319-320]<\/strong> Viljamas Mileris vie\u0161ai parei\u0161k\u0117, kad tapo religijos, kuri\u0105 anks\u010diau niekino, \u0161alininku. Ta\u010diau jo netikintys draugai greitai i\u0161k\u0117l\u0117 visus tuos argumentus, kuriuos jis pats da\u017enai pateikdavo prie\u0161 Dievi\u0161k\u0105j\u012f \u0160ventojo Rasto autoritet\u0105. Jis dar nebuvo pasireng\u0119s atsakyti jiems, ta\u010diau svarst\u0117 – jei Biblija yra Dievo aprei\u0161kimas, ji neturi prie\u0161tarauti pati sau. Jei Biblija skirta mokyti \u017emones, ji turi b\u016bti jiems suprantama. Jis nusprend\u0117 pats i\u0161tyrin\u0117ti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 ir nustatyti, ar neb\u016bt\u0173 galima suderinti tariamus prie\u0161taravimus.<\/p>\n\n\n\n

   Siekdamas i\u0161vengti i\u0161ankstin\u0117s nuomon\u0117s, Mileris nesinaudojo jokiais komentarais, o lygino vien\u0105 \u0160ventojo Ra\u0161to tekst\u0105 su kitais, pasinaudodamas nuorodomis para\u0161t\u0117je ir Ab\u0117c\u0117line Biblijos tekst\u0173 rodykle. Jis tyrin\u0117jo reguliariai ir metodi\u0161kai. Prad\u0117j\u0119s nuo Prad\u017eios knygos, jis neskub\u0117damas skait\u0117 skirsnel\u012f po skirsnelio, kol jam visi\u0161kai atsiskleisdavo keli\u0173 i\u0161trauk\u0173 reik\u0161m\u0117;- jis tyrin\u0117jo toliau, kol nelikdavo joki\u0173 neai\u0161kum\u0173. Rad\u0119s koki\u0105 nors neai\u0161ki\u0105 viet\u0105, jis, kaip buvo prat\u0119s, lygindavo j\u0105 su kitais tekstais, kurie, jo manymu, siejosi su \u0161iuo klausimu. Buvo paliekama tiesiogin\u0117 kiekvieno >\u017eod\u017eio reik\u0161m\u0117, susijusi su teksto tema; jeigu Milerio po\u017ei\u016bris atitikdavo kitas lygiagre\u010dias i\u0161traukas, jo abejon\u0117s i\u0161nykdavo. Kai jis susidurdavo su sunkiai suprantamu tekstu, rasdavo jam paai\u0161kinim\u0105 kituose \u0160ventojo Ra\u0161to tekstuose. Jis tyrin\u0117jo Biblij\u0105 nuo\u0161ird\u017eiai melsdamasis ir siekdamas, kad Dievas ap\u0161viest\u0173 jo prot\u0105 ir pad\u0117t\u0173 rasti paai\u0161kinimus to, kas anks\u010diau buvo nesuprantama. I\u0161 savo patirties jis suprato psalmi\u0173 giedotojo \u017eod\u017ei\u0173 ties\u0105: Tavo \u017eod\u017ei\u0173 ai\u0161kinimas ap\u0161vie\u010dia, pamoko \u012f\u017evalgos net nei\u0161man\u0117lius (Psalmi\u0173 119, 130).<\/p>\n\n\n\n

  [320-321]<\/strong> Did\u017eiai susidom\u0117j\u0119s jis tyrin\u0117jo Danieliaus ir Aprei\u0161kimo Jonui knygas; \u0161ioms knygoms jis taik\u0117 tuos pa\u010dius ai\u0161kinimo principus kaip ir kitoms \u0160ventojo Ra\u0161to vietoms. Jis nepaprastai d\u017eiaug\u0117si suvok\u0119s, kad gali suprasti prana\u0161ys\u010di\u0173 simbolius. Jis \u012fsitikino, kad prana\u0161yst\u0117s tiksliai i\u0161sipild\u0117, kad \u012fvair\u016bs skai\u010diai, metaforos, palyginimai, alegorijos ir t. t. paai\u0161kinami tiesiogiai siejant juos vien\u0105 su kitu arba j\u0173 reik\u0161m\u0119 paai\u0161kina posakiai, kuriuose jie pavartoti kitose \u0160ventojo Ra\u0161to vietose, vadinasi, juos galima tiksliai suprasti. \u201eA\u0161 pri\u0117jau i\u0161vados, \u2014 sak\u0117 jis, \u2014 kad Biblija yra apreik\u0161t\u0173 ties\u0173 sistema, kurios pateiktos taip paprastai ir ai\u0161kiai, kad netgi nei\u0161manantis \u017emogus, einantis \u0161iuo keliu, nepasiklys”*. Grandis po grandies tiesos grandin\u0117je atlygino jo pastangas, kai \u017eingsnis po \u017eingsnio jis kilo did\u017ei\u0173j\u0173 prana\u0161ys\u010di\u0173 laiptais. Dangaus angelai vadovavo jo mintims ir \u012fgalino j\u012f suprasti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105.<\/p>\n\n\n\n

* Bliss. Min. veik. – P. 70.<\/p>\n\n\n\n

   Remdamasis tuo, kad prana\u0161yst\u0117s i\u0161sipild\u0117 praeityje, Mileris nusprend\u0117, jog tai u\u017etikrina, kad jos i\u0161sipildys ir ateityje. Taigi jis \u012fsitikino, kad visuotinio po\u017ei\u016brio \u012f dvasin\u0119 Kristaus Karalyst\u0119 \u2014 t\u016bkstantme\u010dio laikotarp\u012f \u017eem\u0117je prie\u0161 pasaulio pabaig\u0105 \u2014 nepatvirtina Dievo \u017dodis. \u0160is mokymas, nurodantis t\u016bkstant\u012f teisingumo ir ramyb\u0117s met\u0173 prie\u0161 asmenin\u012f Vie\u0161paties at\u0117jim\u0105, Dievo dienos baisumus atid\u0117jo tolimam ir neapibr\u0117\u017etam laikui. Nors \u0161is mokymas atrod\u0117 labai paguod\u017eiantis, bet jis prie\u0161taravo Kristaus ir Jo apa\u0161tal\u0173 mokymui, kurie skelb\u0117, kad kvie\u010diai ir raug\u0117s turi augti kartu iki pj\u016bties, t. y. iki pasaulio pabaigos (Mato 13, 30.38-41), kad  pikti \u017emon\u0117s, suved\u017eiotojai eis dar blogyn (2 Timotiejui 3, 13), kad paskutin\u0117mis dienomis u\u017eeis sunk\u016bs laikai, kad tamsos karalyst\u0117 bus iki Vie\u0161paties at\u0117jimo ir bus sunaikinta Jo<\/p>\n\n\n\n

burnos kv\u0117pimu ir sutriu\u0161kinta Jo didingu at\u0117jimu (Mato 13, 30.38\u201441; 2 Timotiejui 3, 1; 2 Tesalonikie\u010diams 2, 8).<\/p>\n\n\n\n

  [321-322]<\/strong> Apa\u0161tal\u0173 Ba\u017eny\u010dia neskelb\u0117, kad visas pasaulis atsivers ir ateis dvasin\u0117 Kristaus Karalyst\u0117. Iki XVIII a. prad\u017eios \u0161io mokymo visuotinai nepri\u0117m\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kasis pasaulis, ta\u010diau kaip ir kiekvieno paklydimo, \u0161io mokymo vaisiai buvo labai \u017ealingi. Juo remdamiesi, \u017emon\u0117s \u017ei\u016br\u0117jo \u012f Vie\u0161paties at\u0117jim\u0105 kaip \u012f labai tolim\u0105 \u012fvyk\u012f ir nekreip\u0117 d\u0117mesio \u012f tai, kad prana\u0161yst\u0117 nusako Jo at\u0117jimo \u017eenklus. Mokymas suk\u0117l\u0117 nepagr\u012fst\u0105 tikrumo ir saugumo jausm\u0105, tod\u0117l daugelis nesir\u016bpino, kaip pasitiks savo Vie\u0161pat\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Mileris surado, kad \u0160ventajame Ra\u0161te ai\u0161kiai nurodytas tiesioginis asmeninis Kristaus at\u0117jimas. Apa\u0161talas Paulius sako: \u201ePats Vie\u0161pats, nuskamb\u0117jus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nu\u017eengs i\u0161 dangaus” (1 Tesalonikie\u010diams 4, 16). I\u0161gelb\u0117tojas skelbia: \u201e[…] visos \u017eem\u0117s tautos […] pamatys \u017dmogaus S\u016bn\u0173, ateinant\u012f dangaus debesyse su did\u017eia galybe ir \u0161love. Kaip \u017eaibas tvykstel\u0117ja i\u0161 ryt\u0173 ir nu\u0161vinta iki vakar\u0173, toks bus ir \u017dmogaus S\u016bnaus at\u0117jimas” (\u017er. Mato 24, 30.27). J\u012f lyd\u0117s visi dangaus angelai. \u017dmogaus S\u016bnus ateis Savo \u0161lov\u0117je ir kartu su Juo visi angelai. Jis pasi\u0173s Savo angelus, kurie skard\u017eiais trimit\u0173 garsais surinks Jo i\u0161rinktuosius (Mato 25, 31; 24, 31).<\/p>\n\n\n\n

   Jam at\u0117jus mirusieji teisieji prisikels, o gyvi teisieji bus pakeisti. \u201e[…] nors mes ne visi u\u017emigsime, \u2014 sako apa\u0161talas Paulius, \u2014 bet visi b\u016bsime pakeisti \u2014 staiga, viena akimirka, gaud\u017eiant paskutiniam trimitui. Trimitas nuaid\u0117s, ir mirusieji bus prikelti jau negendantys, ir mes b\u016bsime pakeisti. Juk reikia, kad \u0161is gendantis [k\u016bnas] apsivilkt\u0173 negendamybe, \u0161is marus [k\u016bnas] apsivilkt\u0173 nemarybe” (1 Korintie\u010diams 15, 51-53). Lai\u0161ke tesalonikie\u010diams, apra\u0161ydamas Vie\u0161paties at\u0117jim\u0105, jis sako: \u201ePirmiausia prisikels tie, kurie mir\u0117 Kristuje, paskui mes, gyvieji, i\u0161likusieji, kartu su jais b\u016bsime pagauti debesysna pasitikti Vie\u0161paties ore ir taip visuomet pasiliksime su Vie\u0161pa\u010diu” (1 Tesalonikie\u010diams 4, 16.17).<\/p>\n\n\n\n

   Tik at\u0117jus Kristui, Jo tauta paveld\u0117s Karalyst\u0119. I\u0161gelb\u0117tojas pasak\u0117: \u201eKai ateis \u017dmogaus S\u016bnus Savo \u0161lov\u0117je ir kartu su Juo visi angelai, tada Jis atsis\u0117s Savo garb\u0117s soste. Jo akivaizdoje bus surinkti vis\u0173 taut\u0173 \u017emon\u0117s, ir Jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo o\u017ei\u0173. Avis Jis pastatys de\u0161in\u0117je, o\u017eius \u2014 kair\u0117je. Ir tars Karalius stovintiems de\u0161in\u0117je: ‘Ateikite, Mano T\u0117vo palaimintieji, paveld\u0117kite nuo pasaulio suk\u016brimo jums paruo\u0161t\u0105 Karalyst\u0119!'” (Mato 25, 31\u201434) I\u0161 pateikt\u0173 \u0160ventojo Ra\u0161to viet\u0173 matome, kai ateis \u017dmogaus S\u016bnus, mirusieji prisikels jau negendantys, o gyvieji bus pakeisti. Ir tik \u0161is didysis pakeitimas paruo\u0161 mus priimti Dievo Karalyst\u0119, nes apa\u0161talas Paulius sako: \u201eK\u016bnas ir kraujas nepaveld\u0117s Dievo Karalyst\u0117s, ir kas genda, nepaveld\u0117s to, kas negenda” (1 Korintie\u010diams 15, 50). Dabar \u017emon\u0117s yra mirtingi, genda, ta\u010diau Dievo Karalyst\u0117je jie bus negendantys ir tokie liks per am\u017eius. Tod\u0117l dabartiniai \u017emon\u0117s negali \u012feiti \u012f Dievo Karalyst\u0119. Ta\u010diau, kai J\u0117zus ateis, Jis suteiks Savo vaikams nemirtingum\u0105 ir pakvies juos paveld\u0117ti Savo Karalyst\u0119, nes iki \u0161iol jie buvo tik \u012fp\u0117diniai.<\/p>\n\n\n\n

  [322-323]<\/strong> \u0160ios ir kitos \u0160ventojo Ra\u0161to vietos visi\u0161kai \u012ftikino Miler\u012f, kad \u012fvykiai, kuri\u0173 buvo laukiama prie\u0161 Kristaus at\u0117jim\u0105 \u2014 visuotin\u0117s taikos Karalyst\u0117s \u012fk\u016brimo \u017eem\u0117je, kaip einan\u010dios pirma Dievo Karalyst\u0117s, – i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u012fvyks po antrojo Jo at\u0117jimo. Be to, visi laiko- \u017eenklai ir pasaulio b\u016bsena visi\u0161kai atitiko prana\u0161\u0173 apra\u0161ytas paskutini\u0105sias dienas. Tyrin\u0117damas \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, jis pri\u0117jo i\u0161vados, kad laikas, skirtas pasauliui egzistuoti, jau baigiasi.<\/p>\n\n\n\n

   \u201eKitas \u012frodymas, kuris man padar\u0117 esmin\u012f \u012fsp\u016bd\u012f, – sak\u0117 Mileris, – buvo \u0160ventojo Ra\u0161to chronologi\u0161kumas. […] A\u0161 pama\u010diau, kad praeityje i\u0161prana\u0161auti \u012fvykiai \u012fvyko prana\u0161ys\u010di\u0173 nurodytu metu. \u0160imtas dvide\u0161imt met\u0173 iki tvano (Prad\u017eios 6, 3), septynet\u0105 dien\u0173 iki pa\u010dios tvano prad\u017eios ir keturiasde\u0161imt dien\u0173 numatyto lietaus (Prad\u017eios 7, 4), keturi \u0161imtai met\u0173 Abraomo palikuoni\u0173 priespaudos (Prad\u017eios 15, 12.13), trys kep\u0117jo ir vynininko sapn\u0173 dienos (Prad\u017eios 40, 12-20), septyneri bado metai faraono \u0161alyje (Prad\u017eios 41, 27-54), keturiasde\u0161imt met\u0173 dykumoje (Skai\u010di\u0173 14, 34), treji su puse baisios sausros met\u0173 (1 Karali\u0173 17, 1; Luko 4, 25), […] septyniasde\u0161imt nelaisv\u0117s met\u0173 (Jeremijo 25, 11), septyneri Nebukadnezaro metai (Danieliaus 4, 13\u2014 16), septyni septynetai, \u0161e\u0161iasde\u0161imt du septynetai ir vienas septynetas, i\u0161 viso septyniasde\u0161imt septynet\u0173, skirt\u0173 \u017eydams (Danieliaus 9, 24\u201427), \u2014 visi \u0161ie \u012fvykiai buvo i\u0161prana\u0161auti ir \u012fvyko tiksliai nurodytu metu”*.<\/p>\n\n\n\n

  [323-324]<\/strong> Toliau tyrin\u0117damas jis rado \u012fvairius chronologinius periodus, kurie, jo nuomone, t\u0119sis iki Kristaus antrojo at\u0117jimo. \u012e \u0161iuos \u012fvykius jis \u017ei\u016br\u0117jo kaip \u012f apr\u0117\u017etus laikus, kuriuos Dievas nu\u0161viet\u0117 Savo tarnams. \u201eTai, kas pasl\u0117pta, priklauso VIE\u0160PA\u010cIUI, m\u016bs\u0173 Dievui, \u2014 sako Moz\u0117, \u2014 bet tai, kas apreik\u0161ta, am\u017einai yra mums ir m\u016bs\u0173 vaikams […]” (Pakartoto \u012estatymo 29, 28); per prana\u0161\u0105 Amos\u0105 Vie\u0161pats skelbia, kad Jis nedaro nieko, pirma neaprei\u0161k\u0119s Savo u\u017emojo Savo tarnams prana\u0161ams (3, 7). Tod\u0117l Dievo \u017dod\u017eio tyrin\u0117tojai gali tik\u0117tis rasti \u0160ventajame Ra\u0161te reik\u0161mingiausi\u0173 \u012fvyki\u0173, kurie \u012fvyks \u017emonijos istorijoje, nurodymus.<\/p>\n\n\n\n

   \u201eIr taip a\u0161 visi\u0161kai \u012fsitikinau, – sak\u0117 Mileris, – kad visas Ra\u0161tas yra Dievo \u012fkv\u0117ptas ir naudingas (2 Timotiejui 3, 16), jis nebuvo para\u0161ytas \u017emogaus valia, bet \u0160ventosios Dvasios paakinti \u017emon\u0117s kalb\u0117jo Dievo vardu (2 Petro 1,21), jis buvo mums pamokyti para\u0161ytas, kad i\u0161tverme ir Ra\u0161t\u0173 paguoda tur\u0117tume vilties (Romie\u010diams 15, 4). A\u0161 negaliu vertinti atskir\u0173 chronologini\u0173 Biblijos laikotarpi\u0173 kitaip nei Dievo \u017dod\u017eio dal\u012f, kuri turi b\u016bti taip pat tyrin\u0117jama greta kit\u0173 \u0160ventojo Ra\u0161to dali\u0173. Tod\u0117l a\u0161 suvokiau, kad, stengdamasis suprasti tai, k\u0105 Dievas i\u0161 Savo palankumo nusprend\u0117 mums atskleisti, netur\u0117jau teis\u0117s praeiti pro prana\u0161i\u0161kus laikotarpius”**.<\/p>\n\n\n\n

* Bliss. Min. veik. – P. 74, 75.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

   Atrodo, Kristaus antrojo at\u0117jimo laikas ai\u0161kiausiai atskleistas Danieliaus knygos 8-ojo skyriaus 14-ame skirsnelyje: Du t\u016bkstan\u010diai tris \u0161imtai vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173, o po to \u0160ventykla bus apvalyta. Laikydamasis principo, kad \u0160ventasis Ra\u0161tas ai\u0161kina pats save, Mileris su\u017einojo, kad diena Biblijos prana\u0161yst\u0117se rei\u0161kia metus  (\u017er. Skai\u010di\u0173 14, 34; Ezechielio 4, 6). Jis mat\u0117, jog 2300 prana\u0161i\u0161k\u0173 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 arba reali\u0173 met\u0173 laikotarpis t\u0119s\u0117si ilgiau nei \u017eydams skirtasis malon\u0117s laikas, vadinasi, jis negali b\u016bti skirtas \u0161ventyklos tarnavimui. Mileris laik\u0117si vyraujan\u010dio po\u017ei\u016brio, kad krik\u0161\u010dioni\u0173 am\u017eiuje \u017eem\u0117 yra \u0161ventykla, tod\u0117l suprato, jog Danieliaus prana\u0161yst\u0117s (8, 14) numatytas \u0161ventyklos apvalymas rei\u0161k\u0117 \u017eem\u0117s apvalym\u0105 ugnimi, antr\u0105 kart\u0105 at\u0117jus Kristui. Jis pri\u0117jo i\u0161vados, jei b\u016bt\u0173 galima toms 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 rasti teising\u0105 atskaitos ta\u0161k\u0105, tuomet b\u016bt\u0173 galima lengvai nustatyti Kristaus antrojo at\u0117jimo laik\u0105. Tada paai\u0161k\u0117t\u0173 did\u017eiosios pra\u017e\u016bties laikas, laikas, kai visam dabartiniam pasauliui ir \u201ejo i\u0161didumui ir galiai, i\u0161taigingumui ir tu\u0161tybei, nedorumui ir prievartai ateis galas”, kai prakeikimas \u201ebus nuimtas nuo \u017eem\u0117s, mirtis sunaikinta, kai Dievo tarnai, prana\u0161ai, \u0161ventieji ir tie, kurie bijo Jo vardo, gaus savo atlyg\u012f, o niokojantys \u017eem\u0119 bus sunaikinti”*.<\/p>\n\n\n\n

* Bliss. Min. veik. – P. 76.<\/p>\n\n\n\n

 [324-325]<\/strong>  I\u0161 naujo ir dar labiau susidom\u0117j\u0119s Viljamas Mileris tyrin\u0117jo prana\u0161ystes. Dien\u0105 nakt\u012f jis tyrin\u0117jo tiesas, kurios dabar atrod\u0117 neapsakomai svarbios ir \u017eavin\u010dios. Jis negal\u0117jo rasti 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpio prad\u017eios u\u017euominos Danieliaus knygos 8-ame skyriuje. Nors angelui Gabrieliui buvo pavesta paai\u0161kinti prana\u0161ui reg\u0117jim\u0105, bet jo paai\u0161kinimas buvo dalinis. Kai prana\u0161as pamat\u0117 baisius persekiojimus, kurie lauk\u0117 Ba\u017eny\u010dios, j\u012f apleido j\u0117gos. Jis daugiau negal\u0117jo pakelti reginio, tod\u0117l angelas kuriam laikui paliko j\u012f. Danielius pasijuto blogai ir sirgo kelet\u0105 dien\u0173 (Danieliaus 8, 27). \u201eBet jau\u010diau reg\u0117jimo baim\u0119, – sak\u0117 jis, – ir jo nesupratau” (8, 27).<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau Dievas Savo pasiuntiniui paliep\u0117: \u201eGabrieliau! Paai\u0161kink tam \u017emogui reg\u0117jim\u0105!” (Danieliaus 8, 16) Sis pavedimas tur\u0117jo b\u016bti \u012fvykdytas. Tod\u0117l angelas paklus\u0119s v\u0117l sugr\u012f\u017eo pas prana\u0161\u0105 ir tar\u0117: \u201eDanieliau, at\u0117jau duoti tau i\u0161minties ir supratimo. […] Taigi \u012fsid\u0117m\u0117k \u017eod\u012f ir suprask reg\u0117jim\u0105!” (Danieliaus 9, 22.23) Reg\u0117jime, kuris apra\u0161ytas 8-ame skyriuje, buvo vienas svarbus momentas, kuris liko nepaai\u0161kintas, tai 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpis. Tod\u0117l angelas, pasirod\u0119s antr\u0105 kart\u0105, daugiausia d\u0117mesio skyr\u0117 paai\u0161kinti laikotarpio prad\u017ei\u0105:<\/p>\n\n\n\n

  [325-326]<\/strong> \u201eSeptyniasde\u0161imt septynet\u0173 skirta tavo tautai ir tavo \u0161ventajam miestui. […] Tod\u0117l \u017einok ir suprask! Nuo to laiko, kai bus paskelbtas \u017eodis atnaujinti ir atstatyti Jeruzal\u0119, iki pateptojo vado bus septyni septynetai ir \u0161e\u0161iasde\u0161imt du septynetai. Ji bus atstatyta su aik\u0161t\u0117mis ir apsauginiu grioviu, ir tai \u012fvyks priespaudos metais. Po \u0161e\u0161iasde\u0161imt dviej\u0173 septynet\u0173 pateptasis bus nu\u017eudytas, bet ne d\u0117l savo kalt\u0117s […]. Vien\u0105 septynet\u0105 jis sudarys stipri\u0105 Sandor\u0105 su daugeliu, per pus\u0119 septyneto sustabdys aukojim\u0105 ir atna\u0161avim\u0105. Vietoj j\u0173 bus siaubingoji pabaisa, iki skirtoji pra\u017e\u016btis bus i\u0161lieta ant niokotojo” (Danieliaus 9, 24-27).<\/p>\n\n\n\n

  Angelas buvo specialiai pasi\u0173stas pas prana\u0161\u0105 Danieli\u0173 paai\u0161kinti tai, ko jis nesuprato 8-ojo skyriaus reg\u0117jime, t. y. \u017eod\u017ei\u0173, susijusi\u0173 su dviej\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 trij\u0173 \u0161imt\u0173 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpiu, kuriam pasibaigus, \u0160ventykla bus apvalyta. Angelas liep\u0117 Danieliui: \u201eTaigi \u012fsid\u0117m\u0117k \u017eod\u012f ir suprask reg\u0117jim\u0105!” Jo pirmieji \u017eod\u017eiai buvo: Septyniasde\u0161imt septynet\u0173 skirta tavo tautai ir tavo \u0161ventajam miestui. \u017dodis i\u0161verstas kaip skirta, pa\u017eod\u017eiui rei\u0161kia ‘atskirta’. Septyniasde\u0161imt septynet\u0173, kurie rei\u0161kia keturis \u0161imtus devyniasde\u0161imt met\u0173, pasak angelo, yra specialiai atskirta \u017eydams. Ta\u010diau nuo ko jie atskirti? 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 yra vienintelis 8-ame skyriuje pamin\u0117tas laikotarpis, tod\u0117l tikriausiai tai periodas, nuo kurio atskirti septyniasde\u0161imt septynet\u0173. Taigi septyniasde\u0161imt septynet\u0173 turi b\u016bti 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 dalis, o abu laikotarpiai tur\u0117t\u0173 prasid\u0117ti vienu metu. Angelas paai\u0161kino, kad septyniasde\u0161imt septynet\u0173 prasid\u0117s nuo tada, kai i\u0161eis \u012fsakas atstatyti Jeruzal\u0119. Jeigu b\u016bt\u0173 galima rasti to \u012fsako i\u0161leidimo dat\u0105, tuomet b\u016bt\u0173 nesunku nustatyti \u0161io did\u017eiojo 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpio pradin\u012f ta\u0161k\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160is \u012fsakas randamas Ezros knygos 7-ame skyriuje (7, 12\u201426). Galutin\u0119 form\u0105 \u0161iam \u012fsakui suteik\u0117 Persijos karalius Artakserksas I 457 m. pr. Kr. Ezros 6, 14 sakoma, kad Vie\u0161paties Namai Jeruzal\u0117je buvo pastatyti pagal Izraelio Dievo \u012fsakym\u0105 ir Kyro, Darijaus bei Artakserkso \u012fsakus. \u0160ie trys karaliai suk\u016br\u0117, patvirtino, papild\u0117 \u0161\u012f \u012fsak\u0105 ir padar\u0117 j\u012f tok\u012f, koks jis turi b\u016bti, kad tikt\u0173 pa\u017eym\u0117ti prana\u0161yst\u0117s nurodyt\u0105 2300 met\u0173 laikotarpio prad\u017ei\u0105. Laikydami, kad 457 m. pr. Kr. yra tas laikas, kai buvo i\u0161leistas galutinis \u012fsakas ir tai yra m\u016bs\u0173 ie\u0161komas pradinis ta\u0161kas, matome, kaip su visomis smulkmenomis i\u0161sipild\u0117 septyniasde\u0161imties septynet\u0173 prana\u0161yst\u0117.<\/p>\n\n\n\n

  [326-328]<\/strong> Nuo to laiko, kai bus paskelbtas \u017eodis atnaujinti ir atstatyti Jeruzal\u0119, iki pateptojo vado bus septyni septynetai ir \u0161e\u0161iasde\u0161imt du septynetai, t. y. \u0161e\u0161iasde\u0161imt devyni septynetai arba keturi \u0161imtai a\u0161tuoniasde\u0161imt treji metai. Artakserkso \u012fsakas \u012fsigaliojo 457 m. pr. Kr. ruden\u012f I03. Nuo \u0161i\u0173 met\u0173 keturi \u0161imtai a\u0161tuoniasde\u0161imt treji metai t\u0119siasi iki 27 m. po Kr. Kaip tik tada ir i\u0161sipild\u0117 prana\u0161yst\u0117. \u017dodis Pateptasis rei\u0161kia ‘Mesijas’. 27 m. po Kr. ruden\u012f Jonas Krik\u0161tytojas pakrik\u0161tijo Krist\u0173, ir Jis buvo pateptas \u0160ventosios Dvasios. Apa\u0161talas Petras liudija, jog Dievas J\u012f [J\u0117z\u0173 i\u0161 Nazareto] patep\u0117 \u0160vent\u0105ja Dvasia ir galybe (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 10, 38). O pats I\u0161gelb\u0117tojas sako: \u201eVie\u0161paties Dvasia ant Man\u0119s, nes Jis patep\u0117 Mane, kad ne\u0161\u010diau Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105 vargdieniams” (Luko 4, 18). Pakrik\u0161tytas Jis at\u0117jo \u012f Galil\u0117j\u0105 ir \u0117m\u0117 skelbti Dievo Evangelij\u0105, kad at\u0117jo metas ir prisiartino Dievo Karalyst\u0117 (Morkaus 1, 14.15).<\/p>\n\n\n\n

   Vien\u0105 septynet\u0105 jis sudarys stipri\u0105 Sandor\u0105 su daugeliu. \u010cia pamin\u0117tas septynetas yra paskutinis i\u0161 septyniasde\u0161imties. Tai paskutinieji septyneri \u0161io laikotarpio metai, specialiai skirti \u017eydams. Per \u0161\u012f laiko tarp\u0105, nuo 27 m. po Kr. iki 34 m. po Kr., Kristus, i\u0161 prad\u017ei\u0173 pats, o po to ir Jo mokiniai, skelb\u0117 Evangelij\u0105 tik \u017eydams. Si\u0173sdamas apa\u0161talus skelbti Dangaus Karalyst\u0117s Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105, I\u0161gelb\u0117tojas persp\u0117jo juos: \u201eNenuklyskite pas pagonis ir neu\u017esukite \u012f samarie\u010di\u0173 miestus. Ver\u010diau lankykite pra\u017euvusias Izraelio nam\u0173 avis” (Mato 10, 5.6).<\/p>\n\n\n\n

   Per pus\u0119 septyneto sustabdys aukojim\u0105 ir atna\u0161avim\u0105. 31 m. po Kr., t. y. pra\u0117jus trejiems su puse met\u0173 po m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties krik\u0161to, Jis buvo nukry\u017eiuotas. \u0160ios prakilnios aukos ant Golgotos kalno paaukojimas u\u017ebaig\u0117 auk\u0173 sistem\u0105, kurios keturis t\u016bkstan\u010dius met\u0173 simbolizavo Dievo Avin\u0117l\u012f. Ten pirmavaizdis \u201esusitiko” su tikrove, visa apeig\u0173 sistema ir aukos neteko reik\u0161m\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

 [328]<\/strong>  Septyniasde\u0161imt septynet\u0173 arba keturi \u0161imtai devyniasde\u0161imt met\u0173 specialiai atskirt\u0173 \u017eydams, kaip mes mat\u0117me, baig\u0117si 34 m. po Kr. Tais metais \u017eyd\u0173 tauta Sinedriono nutarimu atmet\u0117 Evangelij\u0105, pa\u017eenklindama tai Stepono nu\u017eudymu ir prad\u0117jusi persekioti Kristaus sek\u0117jus. Tais metais i\u0161gelb\u0117jimo \u017einia buvo prad\u0117ta skelbti visam pasauliui, neapsiribojant tik i\u0161rinkt\u0105ja tauta. D\u0117l persekiojimo priversti b\u0117gti i\u0161 Jeruzal\u0117s mokiniai keliaudami skelb\u0117 Gerosios naujienos \u017eod\u012f. Pilypas nuvyko \u012f Samarijos miest\u0105 ir \u0117m\u0117 skelbti gyventojams Mesij\u0105 (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 8, 4.5). Dievo pamokytas apa\u0161talas Petras atv\u0117r\u0117 i\u0161gelb\u0117jimo \u017eini\u0105 Cezar\u0117jos \u0161imtininkui, dievobaimingam Kornelijui, o uolusis Paulius, \u012ftik\u0117j\u0119s Krist\u0173, buvo si\u0173stas ne\u0161ti Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105 toli pagonims (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 22, 21).<\/p>\n\n\n\n

   Akivaizdu, kad nuostabiai i\u0161sipild\u0117 kiekviena \u0161ios prana\u0161yst\u0117s smulkmena. Be jokios abejon\u0117s, septyniasde\u0161imties septynet\u0173 laikotarpis prasid\u0117jo 457 m. pr. Kr., o baig\u0117si 34 m. po Kr. Turint \u0161iuos duomenis, nesunku nustatyti ir 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpio pabaig\u0105. I\u0161 dviej\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 trij\u0173 \u0161imt\u0173 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 (dien\u0173) at\u0117mus keturis \u0161imtus devyniasde\u0161imt dien\u0173 (septyniasde\u0161imt septynet\u0173) gauname t\u016bkstant\u012f a\u0161tuonis \u0161imtus de\u0161imt dien\u0173. Pasibaigus keturiems \u0161imtams devyniasde\u0161im\u010diai dien\u0173, dviej\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 trij\u0173 \u0161imt\u0173 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 (dien\u0173) laikotarpis dar t\u0119sis. Nuo 34 m. po Kr. atskai\u010diav\u0119 1810 met\u0173, gauname 1844 m. po Kr. Taigi Danieliaus knygos 8-ojo skyriaus 14-ame skirsnelyje pamin\u0117t\u0173 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpis baigiasi 1844 m. Pasibaigus \u0161iam did\u017eiajam prana\u0161i\u0161kam laikotarpiui, remiantis Dievo angelo liudijimu, \u0160ventykla bus apvalyta. Taigi \u0161ventyklos apvalymas, kuris, kaip visi tik\u0117jo, tur\u0117t\u0173 \u012fvykti Kristui antr\u0105 kart\u0105 at\u0117jus, buvo nurodytas tiksliai.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161 prad\u017ei\u0173 Mileris ir jo bendramin\u010diai tik\u0117jo, kad 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpis baigsis 1844 m. pavasar\u012f, o prana\u0161yst\u0117 nurodo t\u0173 met\u0173 ruden\u012f 104. Neteisingai suprasta prana\u0161i\u0161ko laikotarpio prad\u017eia suk\u0117l\u0117 nusivylim\u0105 ir sumi\u0161im\u0105 t\u0173, kurie tik\u0117jo, kad Vie\u0161pats ateis pavasar\u012f. Ta\u010diau tai n\u0117 kiek nesumenkino fakto reik\u0161m\u0117s, kuris nurod\u0117, kad 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpis baigsis 1844 m. ir tuomet \u012fvyks reik\u0161mingas \u012fvykis – \u0161ventykla bus apvalyta.<\/p>\n\n\n\n

  [329-330]<\/strong> Mileris prad\u0117jo tyrin\u0117ti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, nor\u0117damas \u012frodyti, kad jis yra Dievo aprei\u0161kimas, ta\u010diau negal\u0117jo \u012fsivaizduoti, kad prieis toki\u0173 i\u0161vad\u0173. Jis pats vos ne vos gal\u0117jo patik\u0117ti savo tyrin\u0117jimo rezultatais. Ta\u010diau \u0160ventojo Ra\u0161to \u012frodymai buvo per daug ai\u0161k\u016bs ir svar\u016bs, kad b\u016bt\u0173 galima nekreipti \u012f juos d\u0117mesio.<\/p>\n\n\n\n

   Jis paskyr\u0117 Biblijos tyrin\u0117jimui dvejus metus, ir 1818 m. tvirtai \u012fsitikino, jog po dvide\u0161imt penkeri\u0173 met\u0173 ateis Kristus, kad i\u0161vaduot\u0173 Savo taut\u0105. \u201eN\u0117ra reikalo, – sak\u0117 Mileris, – kalb\u0117ti apie d\u017eiaugsm\u0105, kuris pripild\u0117 mano \u0161ird\u012f, kai a\u0161 galvojau apie \u0161loving\u0105 ateit\u012f ir apie kar\u0161t\u0105 savo sielos tro\u0161kim\u0105 d\u017eiaugtis kartu su atpirktaisiais. Dabar Biblija tapo man naujai atskleista Knyga. A\u0161 tikrai tur\u0117jau pagrindo d\u017eiaugtis. Viskas, kas man atrod\u0117 tamsu, paslaptinga ir neai\u0161ku joje, i\u0161sisklaid\u0117 prie\u0161 skais\u010di\u0105 \u0161vies\u0105, kuri dabar nu\u0161vito i\u0161 jos \u0161vent\u0173 puslapi\u0173. Kokia \u0161viesi ir \u017eavi atrod\u0117 man toji tiesa! I\u0161nyko visi prie\u0161taravimai ir neatitikimai, kuriuos anks\u010diau pasteb\u0117davau. Nors dar buvo viet\u0173, kurias a\u0161 nevisi\u0161kai supratau, ta\u010diau i\u0161 Dievo \u017dod\u017eio \u012f mano aptemdyt\u0105 prot\u0105 sklido tokia \u0161viesa, kad jau\u010diau did\u017eiul\u012f pasitenkinim\u0105 tyrin\u0117damas \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, kurio anks\u010diau nesitik\u0117jau gauti i\u0161 jo mokymo”*.<\/p>\n\n\n\n

* Bliss. Min. veik. – P. 76, 77.<\/p>\n\n\n\n

   \u201eTvirtai \u012fsitikin\u0119s, kad greitai \u012fvyks \u0160ventojo Ra\u0161to i\u0161prana\u0161auti reik\u0161mingi \u012fvykiai, ir atsi\u017evelgdamas \u012f \u012frodymus, kurie paveik\u0117 mano prot\u0105, \u2014 sak\u0117 Mileris, \u2014 a\u0161 v\u0117l prad\u0117jau galvoti apie savo pareig\u0105 pasauliui”**. Jis suvok\u0117, kad jo pareiga perduoti kitiems gaut\u0105j\u0105 \u0161vies\u0105. Jis \u017einojo, kad susidurs su netikin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 pasiprie\u0161inimu, ta\u010diau buvo \u012fsitikin\u0119s, jog visi krik\u0161\u010dionys d\u017eiaugsis, tik\u0117damiesi susitikti su savo mylimu I\u0161gelb\u0117toju. Vienintelis dalykas, kurio jis bijojo, buvo tas, kad daugelis, labai nud\u017eiug\u0119, jog art\u0117ja \u0161lovingas i\u0161vadavimas, priims \u0161\u012f mokym\u0105 reikiamai ne\u012fsigilin\u0119 j \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, kad \u012fsitikint\u0173, jog i\u0161vadavimas tikrai arti. Tod\u0117l jis nesiry\u017eo atvirai pareik\u0161ti apie tai, kad nesuklaidint\u0173 kit\u0173. Jis v\u0117l per\u017ei\u016br\u0117jo argumentus, kurie patvirtino jau padarytas i\u0161vadas, atid\u017eiai i\u0161tyrin\u0117jo painesnes Ra\u0161to vietas. Jis pamat\u0117, kad Dievo \u017dod\u017eio \u0161viesa i\u0161sklaido visus prie\u0161taravimus, pana\u0161iai kaip saul\u0117s spinduliai i\u0161sklaido migl\u0105. Pra\u0117jo penkeri metai, kol jis visi\u0161kai \u012fsitikino savo i\u0161vad\u0173 teisingumu.<\/p>\n\n\n\n

**Min. veik – P. 81.<\/p>\n\n\n\n

[330-331]<\/strong> Tada jis dar labiau pajuto pareig\u0105 prane\u0161ti kitiems tai, ko, jo nuomone, taip ai\u0161kiai mok\u0117 \u0160ventasis Ra\u0161tas. \u201eKai a\u0161 u\u017esiimin\u0117jau savo reikalais, – sak\u0117 jis, – mano ausyse nuolatos skamb\u0117jo \u017eod\u017eiai: Eik ir pasakyk pasauliui apie jam gresiant\u012f pavoj\u0173. A\u0161 vis prisimindavau \u0161iuos \u0160ventojo Ra\u0161to \u017eod\u017eius: Jei A\u0161 tariu nedor\u0117liui: ‘Nedoras \u017emogau, tu turi mirti!’ \u2014 o tu nekalb\u0117si, kad \u012fsp\u0117tum nedor\u0117l\u012f mesti savo keli\u0105, tai tas nedor\u0117lis tikrai mirs d\u0117l savo kalt\u0117s, ta\u010diau jo kraujo pareikalausiu i\u0161 tavo rankos. Bet jei tu persp\u0117si nedor\u0117l\u012f, kad jis sugr\u012f\u017et\u0173 i\u0161 savo kelio, o jis negr\u012f\u0161, tai mirs d\u0117l savo kalt\u0117s, o tu i\u0161gelb\u0117si savo gyvast\u012f'(Ezechielio 33, 8.9). A\u0161 jau\u010diau, kad jei nedor\u0117lius* b\u016bt\u0173 galima veiksmingai \u012fsp\u0117ti, daugelis atgailaut\u0173, o jei jie nebus \u012fsp\u0117ti, j\u0173 kraujo gali b\u016bti pareikalauta i\u0161 mano rankos”*. Jis prad\u0117jo asmeni\u0161kai skelbti savo pa\u017ei\u016bras, kai tik jam pasitaikydavo palanki proga; jis meld\u0117si, kad kas nors i\u0161 ba\u017eny\u010dios tarn\u0173 suvokt\u0173 svarb\u0105 to, kas jam atskleista, ir pasi\u0161v\u0119st\u0173 tai skelbti. Ta\u010diau jam nedav\u0117 ramyb\u0117s \u012fsitikinimas, kad perduoti \u0161\u012f \u012fsp\u0117jim\u0105 yra jo asmenin\u0117 pareiga. Jo ausyse vis skamb\u0117jo \u017eod\u017eiai: Eik ir pasakyk apie tai pasauliui, kitaip jo kraujo pareikalausiu i\u0161 tavo rankos. Jis lauk\u0117 devynerius metus, o \u0161i na\u0161ta vis sl\u0117g\u0117 jo siel\u0105, kol 1831 m. jis pirm\u0105 kart\u0105 vie\u0161ai paskelb\u0117 savo \u012fsitikinimus.<\/p>\n\n\n\n

* Bliss. Min. veik. – P. 92.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip Eliziejus buvo pakviestas nuo lauko darb\u0173 tapti prana\u0161u105, taip ir Viljamas Mileris buvo pakviestas palikti savo pl\u016bg\u0105, kad atvert\u0173 \u017emon\u0117ms Dievo Karalyst\u0117s paslaptis. Labai jaudindamasis jis prad\u0117jo savo darb\u0105 ir \u017eingsnis po \u017eingsnio ved\u0117 savo klausytojus \u012f priek\u012f, atskleisdamas jiems prana\u0161i\u0161kus laikotarpius iki Kristaus antrojo at\u0117jimo. Matydamas, kaip jo \u017eod\u017eiai su\u017eadina vis didesn\u012f susidom\u0117jim\u0105, jis \u012fgijo daugiau j\u0117g\u0173 ir dr\u0105sos.<\/p>\n\n\n\n

   [331-332]<\/strong>Tik atkakliai pra\u0161omas tik\u0117jimo broli\u0173, kuri\u0173 \u017eod\u017eiuose jis i\u0161girdo Dievo kvietim\u0105, Mileris ry\u017eosi vie\u0161ai i\u0161d\u0117styti savo pa\u017ei\u016bras. Tuo metu jam jau buvo penkiasde\u0161imt met\u0173, jis buvo ne\u012fprat\u0119s kalb\u0117ti vie\u0161ai, j\u012f sl\u0117g\u0117 jausmas, kad jis netinkamas \u0161iam darbui. Ta\u010diau jau nuo pat prad\u017ei\u0173 jo pastangos gelb\u0117ti sielas buvo palaimintos. Po pirmosios kalbos \u012fvyko toks religinis prabudimas, kad atsivert\u0117 trylika \u0161eim\u0173, i\u0161skyrus du \u017emones. J\u012f tuoj pat pakviet\u0117 kalb\u0117ti kitose vietov\u0117se, ir beveik visur jo vargas b\u016bdavo apvainikuojamas atnaujintu Dievo darbu. Prad\u0117jo atsiversti nusid\u0117j\u0117liai, krik\u0161\u010dionys buvo \u012fkv\u0117piami labiau pasi\u0161v\u0119sti, o deistai ir netikintys buvo priversti pripa\u017einti Biblijos teisingum\u0105 ir krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jim\u0105. Tie, su kuriais jis dirbo, liudijo: \u201eJis paveik\u0117 \u017emones, kuriems niekas kitas negal\u0117jo padaryti \u012ftakos”*. Jo pamokslai buvo skirti, kad nukreipt\u0173 \u017emoni\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f did\u017ei\u0105sias religines tiesas ir sustabdyt\u0173 did\u0117jant\u012f am\u017eiaus supasaul\u0117jim\u0105 ir geismingum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

* Bliss. Min. veik. – P. 138.<\/p>\n\n\n\n

   Beveik kiekviename mieste jo pamoksl\u0173 d\u0117ka atsivert\u0117 vienur de\u0161imtys, kitur \u0161imtai \u017emoni\u0173. Daugelyje viet\u0173 jam atsiv\u0117r\u0117 beveik vis\u0173 denominacij\u0173 protestant\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 durys; kartais jis gaudavo kvietimus skelbti i\u0161 keli\u0173 religini\u0173 susivienijim\u0173 atstov\u0173. Viljamas Mileris niekuomet neskelbdavo ten, kur neb\u016bdavo kvie\u010diamas, ta\u010diau netrukus jis jau nebegal\u0117jo patenkinti n\u0117 pus\u0117s pasipylusi\u0173 kvietim\u0173. Daugelis t\u0173, kurie nors ir nepritar\u0117 jo po\u017ei\u016briui d\u0117l tikslaus Kristaus antrojo at\u0117jimo laiko, vis d\u0117lto \u012fsitikino, kad Kristaus at\u0117jimas art\u0117ja, ir tam reikia ruo\u0161tis. Kai kuriuose dideliuose miestuose jo darbas padar\u0117 didel\u012f poveik\u012f visuomenei. Svaigal\u0173 pardav\u0117jai nutrauk\u0117 prekyb\u0105 ir pavert\u0117 savo parduotuves susirinkim\u0173 patalpomis, u\u017esidar\u0117 azartini\u0173 \u017eaidim\u0173 namai, keit\u0117si bedievi\u0173, deist\u0173, universalist\u0173 106 ir net did\u017eiausi\u0173 nusid\u0117j\u0117li\u0173 gyvenimas, nes kai kurie j\u0173 jau daugel\u012f met\u0173 nelank\u0117 ba\u017eny\u010di\u0173. \u012evairios religin\u0117s bendruomen\u0117s beveik kas valand\u0105 organizuodavo maldos susirinkimus skirtingose miesto dalyse, o vidurdien\u012f ten pasimelsti ir garbinti Diev\u0105 rinkdavosi verslininkai. Susirinkimai vykdavo be perd\u0117to susijaudinimo, vyravo visuotin\u0117 rimtis ir i\u0161kilmingumas. Kaip ir ankstyvieji reformatoriai, Mileris steng\u0117si labiau paveikti \u017emoni\u0173 prot\u0105 ir s\u0105\u017ein\u0119 neaudrindamas j\u0173 jausm\u0173.<\/p>\n\n\n\n

 [332-333]<\/strong>  1833 m. Mileris gavo oficial\u0173 Baptist\u0173 ba\u017eny\u010dios, kuriai – priklaus\u0117, leidim\u0105 sakyti pamokslus. Daug \u0161ios ba\u017eny\u010dios tarnautoj\u0173 pritar\u0117 jo darbui, taigi dabar jis jau dirbo oficialiai. Jis nuolat keliavo ir sak\u0117 pamokslus, nors jo skelbimas i\u0161 esm\u0117s apsiribojo Nauj\u0105ja Anglija ir vidurio valstijomis. Kelerius metus jis gyveno i\u0161 savo l\u0117\u0161\u0173, ir v\u0117liau niekada negaudavo pakankamai pinig\u0173, kad gal\u0117t\u0173 nukeliauti ten, kur buvo kvie\u010diamas. Taigi jo visuomeninis darbas, u\u017e kur\u012f jis nieko negaudavo, buvo jam sunki na\u0161ta, jo turtas per \u0161\u012f gyvenimo laikotarp\u012f suma\u017e\u0117jo. Jis buvo didel\u0117s \u0161eimos galva, ir tik vis\u0173 \u0161eimos nari\u0173 taupumo ir darb\u0161tumo d\u0117ka l\u0117\u0161\u0173 pragyvenimui u\u017etekdavo i\u0161 \u016bkio gaunamo pelno.<\/p>\n\n\n\n

   1833 m., pra\u0117jus dvejiems metams po to, kai Mileris prad\u0117jo vie\u0161ai \u012frodin\u0117ti, kad art\u0117ja Kristaus at\u0117jimas, pasirod\u0117 dar vienas I\u0161gelb\u0117tojo antrojo at\u0117jimo \u017eenklas, kur\u012f Jis Pats nusak\u0117: \u201e[…] \u017evaig\u017ed\u0117s kris i\u0161 dangaus […]” (Mato 24, 29). O apa\u0161talas Jonas, pamat\u0119s reg\u0117jim\u0105, skelbiant\u012f Dievo dien\u0105, pasak\u0117: \u201e[…] dangaus \u017evaig\u017ed\u0117s \u0117m\u0117 kristi \u017eem\u0117n, tarytum baisaus v\u0117jo purtomas figmedis mest\u0173 dar neprinokusius vaisius” (Aprei\u0161kimo 6, 13). Si prana\u0161yst\u0117 stebinan\u010diai ir \u012fsp\u016bdingai i\u0161sipild\u0117 1833 m. lapkri\u010dio 13 d., kai i\u0161 dangaus pabiro didel\u0117 meteor\u0173 li\u016btis. Tai buvo didingiausias ir nuostabiausias kada nors u\u017era\u0161ytas krintan\u010di\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 reginys. \u201eVisas dangaus skliautas vir\u0161 Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 i\u0161tisas valandas buvo tarsi ugninis fejerverkas. Niekada \u0161ioje \u0161alyje nuo pirm\u0173j\u0173 jos \u012fsik\u016brimo dien\u0173 nebuvo tokio dangaus rei\u0161kinio, kuris vieniems k\u0117l\u0117 susi\u017eav\u0117jim\u0105, kitiems – siaub\u0105 ir panik\u0105”. \u201e\u0160io reginio didingumas ir \u012fsp\u016bdingas gro\u017eis dar i\u0161liko daugelio atmintyje. […] Jokia li\u016btis negali susilyginti su \u0161iuo meteor\u0173 srautu, kuris, atrodo, pasipyl\u0117 \u012f \u017eem\u0119 i\u0161 ryt\u0173 ir vakar\u0173, \u0161iaur\u0117s ir piet\u0173. Trumpai tariant, atrod\u0117, kad visas dangus juda. […] T\u0105 rei\u0161kin\u012f, anot profesoriaus Silimano \u017eurnalo \u201eJournal”, buvo galima steb\u0117ti visoje Siaur\u0117s Amerikoje. […] Nuo dviej\u0173 valand\u0173 nakties iki au\u0161ros visi\u0161kai giedrame, be debes\u0173 danguje mat\u0117si nesiliaujantis spindin\u010di\u0173 \u0161viesuli\u0173 \u017eaismas”*.<\/p>\n\n\n\n

  [333-334]<\/strong> \u201eI\u0161ties jokia kalba nebuvo galima apsakyti \u0161io nuostabaus reginio; […] nemat\u0119s jo, negali pakankamai \u012fsivaizduoti visos didyb\u0117s. Atrod\u0117, lyg visos dangaus \u017evaig\u017ed\u0117s b\u016bt\u0173 susikoncentravusios viename ta\u0161ke netoli zenito, i\u0161 kurio vienu metu \u017eaibo greitumu pasipyl\u0117 \u012f visas horizonto puses. Ir visa tai nesiliov\u0117: miriadai greitai keit\u0117 miriadus, lyg kas b\u016bt\u0173 specialiai suk\u016br\u0119s jas \u0161iai progai”**. \u201eKa\u017ein, ar \u012fmanoma vaizdingiau palyginti \u0161\u012f regin\u012f nei su baisaus v\u0117jo purtomo figmed\u017eio dar neprinokusi\u0173 vaisi\u0173 kritimu”***.<\/p>\n\n\n\n

* Devens R. M. American Progress; or, The Great Events of the Greatest Century. – Ch. 28. – Par. 1-5.<\/p>\n\n\n\n

** Reed F. In: Christian Advocate and Journal, 1833, Dec. 13.<\/p>\n\n\n\n

*** The Old Countryman. – In: Evening Advertiser (Portland), 1833, Nov. 26.<\/p>\n\n\n\n

   1833 m. lapkri\u010dio 14 d. Niujorko \u017eurnale \u201eJournal of Com-merce” buvo i\u0161spausdintas didelis straipsnis apie \u0161\u012f nuostab\u0173 rei\u0161kin\u012f. Autorius ra\u0161\u0117: \u201eA\u0161 manau, kad n\u0117 vienas mokslininkas, n\u0117 vienas filosofas niekada dar nemin\u0117jo ir neapra\u0161\u0117 tokio \u012fvykio, koks \u012fvyko vakar nakt\u012f. Nors mums sunku suprasti \u0161\u012f \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 kritim\u0105, bet reikia atminti, kad prie\u0161 t\u016bkstant\u012f a\u0161tuonis \u0161imtus met\u0173 prana\u0161as tiksliai i\u0161prana\u0161avo \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f, o jis i\u0161sipild\u0117 tikr\u0105ja \u0161io \u017eod\u017eio prasme”.<\/p>\n\n\n\n

   Taigi pasirod\u0117 paskutinis Kristaus at\u0117jimo \u017eenklas, d\u0117l kurio Jis Savo mokiniams pasak\u0117: \u201e[…] visa tai i\u0161vyd\u0119, \u017einokite, jog Jis arti, prie slenks\u010dio” (Mato 24, 33). Po \u0161i\u0173 \u017eenkl\u0173 apa\u0161talas Jonas pamat\u0117 kit\u0105 \u012fvyk\u012f: dangus atitr\u016bko tarsi besivyniojantis knygos rietimas, \u017eem\u0117 dreb\u0117jo, visi kalnai ir salos buvo i\u0161judinti i\u0161 savo viet\u0173; bedieviai, siaubo pagauti sl\u0117p\u0117si nuo \u017dmogaus S\u016bnaus veido (Aprei\u0161kimo 6, 12-17).<\/p>\n\n\n\n

  [334-335]<\/strong> Daugelis ma\u010diusi\u0173j\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 kritim\u0105, vertino j\u012f kaip ateinan\u010dio Teismo \u017eenkl\u0105, kaip \u201edid\u017eios ir baisios dienos gr\u0117sming\u0105 simbol\u012f, neabejotin\u0105 prana\u0161\u0105 ir gailestingumo po\u017eym\u012f”*. Taip \u017emoni\u0173 d\u0117mesys buvo nukreiptas \u012f tos prana\u0161yst\u0117s i\u0161sipildym\u0105, ir daugelis buvo paskatinti atsi\u017evelgti \u012f \u012fsp\u0117jim\u0105 d\u0117l Kristaus antrojo at\u0117jimo.<\/p>\n\n\n\n

   1840 m. didel\u012f susidom\u0117jim\u0105 suk\u0117l\u0117 kitos nuostabios prana\u0161yst\u0117s i\u0161sipildymas. 1838 m. D\u017eozajas Li\u010das, vienas \u017eymiausi\u0173 dvasinink\u0173, skelbian\u010di\u0173, kad art\u0117ja Kristaus antrasis at\u0117jimas, i\u0161leido Aprei\u0161kimo knygos 9-ojo skyriaus ai\u0161kinim\u0105, kuriame nusak\u0117 Otoman\u0173 imperijos \u017elugim\u0105. Pasak jo paskai\u010diavim\u0173, tai tur\u0117jo \u012fvykti \u201e1840 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f”, tik prie\u0161 kelias dienas prie\u0161 tos prana\u0161yst\u0117s i\u0161sipildym\u0105 jis ra\u0161\u0117: \u201eJei sutiksime, kad pirmasis laikotarpis \u2014 150 met\u0173 \u2014 pasibaig\u0117 prie\u0161 pat Dikozo107 \u012f\u017eengim\u0105 \u012f sost\u0105, leidus turkams, ir kad, pasibaigus pirmajam laikotarpiui, prasid\u0117jo 391 met\u0173 ir 15 dien\u0173 laikotarpis, kuris baigsis 1840 m. rugpj\u016b\u010dio 11 d., kai turkai nustos vie\u0161patauti Konstantinopolyje. Ir tai, a\u0161 galvoju, bus palaikyta atsitiktinumu”**.<\/p>\n\n\n\n

* The Old Countryman, 1833, Nov. 26.<\/p>\n\n\n\n

** Josiah’o Litch’o straipsnis \u017eurnale \u201eSigns of the Times, and Expositor of Prophecy”, 1840, Aug. 1.<\/p>\n\n\n\n

  Auk\u0161\u010diau nurodytu laiku Turkijos atstovai pripa\u017eino Europos s\u0105junginink\u0173 glob\u0105 ir valstyb\u0117 tapo priklausoma nuo krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 taut\u0173. Visa tai i\u0161sipild\u0117 tiksliai prana\u0161yst\u0117je numatytu metu108. Kai buvo apie tai su\u017einota, labai daug \u017emoni\u0173 \u012fsitikino Milerio ir jo bendradarbi\u0173 teisingai ai\u0161kinamomis prana\u0161yst\u0117mis. Tai paspartino adventist\u0173 jud\u0117jim\u0105. Mokslininkai ir \u012ftakingi \u017emon\u0117s prisijung\u0117 prie Milerio, skelbdami Dievo \u017dod\u012f ir pad\u0117dami jam spausdinti leidinius, tod\u0117l nuo 1844 m. skelbimo darbas labai i\u0161sipl\u0117t\u0117.<\/p>\n\n\n\n

  [335-336]<\/strong> Viljamas Mileris intelektualus \u017emogus, kurio prot\u0105 ugd\u0117 tyrin\u0117jimai ir apm\u0105stymai, susijung\u0119s su i\u0161minties \u0160altiniu, \u012fgavo dangi\u0161kosios i\u0161minties. Jis buvo nepriekai\u0161tingai s\u0105\u017einingas, vertas pagarbos, kilnaus b\u016bdo ir auk\u0161tos moral\u0117s \u017emogus. Jo nuo\u0161irdumas ir gerumas der\u0117jo su krik\u0161\u010dioni\u0161ku nuolankumu ir savitvarda, jis buvo atidus ir malonus, visuomet pasiruo\u0161\u0119s i\u0161klausyti kit\u0173 nuomon\u0119 ir \u012fvertinti j\u0173 argumentus. Jis tikrino visas teorijas ir mokymus Dievo \u017dod\u017eiu, niekada nesusierzindavo ir nesijaudino, o jo logi\u0161kas m\u0105stymas ir nuodugnus \u0160ventojo Ra\u0161to \u017einojimas \u012fgalino atmesti paklydimus ir atskleisti mel\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  Ta\u010diau Milerio darbui trukd\u0117 \u012fnirtingas pasiprie\u0161inimas. Kaip ir ankstyv\u0173j\u0173 reformatori\u0173, jo pateiktas tiesas prie\u0161i\u0161kai sutiko populiar\u016bs religijos mokytojai. Jie negal\u0117jo apginti savo pozicij\u0173 \u0160ventuoju Ra\u0161tu, tod\u0117l griebdavosi \u017emoni\u0173 padavim\u0173 ir pamokym\u0173 bei \u0161vent\u0173j\u0173 t\u0117v\u0173 tradicijos. Tiesos apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 skelb\u0117jai r\u0117m\u0117si tik Dievo \u017dod\u017eio liudijimu. J\u0173 \u0161\u016bkis skelb\u0117: \u201eBiblija ir vien tik Biblija”. \u0160ventojo Ra\u0161to oponentai argument\u0173 tr\u016bkum\u0105 kompensuodavo pajuoka ir pasity\u010diojimu. Laikas, pinigai, sugeb\u0117jimai buvo naudojami, kad ap\u0161mei\u017et\u0173 tuos \u017emones, kuri\u0173 vienintelis nusi\u017eengimas buvo tas, jog jie d\u017eiaugsmingai lauk\u0117 savo Vie\u0161paties sugr\u012f\u017eimo, steng\u0117si gyventi \u0161ventai ir ragino kitus pasiruo\u0161ti Jo pasirodymui.<\/p>\n\n\n\n

   Buvo labai stengiamasi atitraukti \u017emoni\u0173 mintis nuo Kristaus antrojo at\u0117jimo temos. Viskas buvo padaryta taip, kad prana\u0161ys\u010di\u0173, susijusi\u0173 su Kristaus at\u0117jimu ir pasaulio pabaigos klausimu, tyrin\u0117jimas prilygo nuod\u0117mei, tod\u0117l \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 g\u0117dytis u\u017esiimin\u0117ti tokiais dalykais. Vyraujantis po\u017ei\u016bris pakenk\u0117 tik\u0117jimui Dievo \u017dod\u017eiu. Toks mokymas dar\u0117 \u017emones netikin\u010dius, tod\u0117l daugelis nu\u0117jo keliu, leid\u017eian\u010diu tenkinti savo nuod\u0117mingus geismus. U\u017e visas ydas blogio mokytojai apkaltino adventistus.<\/p>\n\n\n\n

   Nors namai prisipildydavo suprating\u0173 ir atid\u017ei\u0173 klausytoj\u0173, bet Milerio pavard\u0117 retai pasirodydavo religin\u0117je spaudoje. Da\u017eniausiai buvo siekiama j\u012f i\u0161juokti ar apkaltinti. Lengvab\u016bd\u017eiai ir bedieviai, kurstomi religijos mokytoj\u0173, grieb\u0117si \u012f\u017eeid\u017eian\u010di\u0173 epitet\u0173, niek\u0161i\u0161k\u0173 ir \u0161ventvagi\u0161k\u0173 s\u0105moj\u0173, kad paniekint\u0173 j\u012f ir jo darb\u0105. \u017dilagalvis vyras, palik\u0119s jaukius namus ir savo l\u0117\u0161omis keliaujantis i\u0161 miesto \u012f miest\u0105, i\u0161 miestelio \u012f miestel\u012f, nepaliaujamai dirbdamas, kad prane\u0161t\u0173 pasauliui i\u0161kilming\u0105 persp\u0117jim\u0105, jog netoli Teismo diena, buvo pa\u0161aipiai pavadintas fanatiku, melagiu ir did\u017eiausiu apgaviku.<\/p>\n\n\n\n

 [336-337]<\/strong>  Pasipylusios pajuokos, i\u0161kraipymai ir \u012f\u017eeidin\u0117jimai suk\u0117l\u0117 net pasaulietin\u0117s spaudos pasipiktinim\u0105. \u201eTaip lengvab\u016bdi\u0161kai ir nepadoriai \u017ei\u016br\u0117ti \u012f tok\u012f svarb\u0173 klausim\u0105, kuris gali sukelti baisias pasekmes, – parei\u0161k\u0117 pasaulie\u010diai, \u2014 tai rei\u0161kia ne tik \u012f\u017eeidin\u0117ti \u0161io klausimo skelb\u0117jo ir jo \u0161alinink\u0173 jausmus, bet ir juoktis i\u0161 paskutiniojo Teismo dienos, ty\u010diotis i\u0161 paties Dievo ir niekinti Jo Teismo baisumus”*.<\/p>\n\n\n\n

* Bliss. Min. veik. – P. 183.<\/p>\n\n\n\n

   Visokio blogio kurstytojas steng\u0117si ne tik sukliudyti sklisti adventist\u0173 \u017einiai, bet ir sunaikinti pat\u012f prana\u0161\u0105. Mileris prakti\u0161kai pritaik\u0117 \u0160ventojo Ra\u0161to tiesas savo klausytojams, smerkdamas j\u0173 nuod\u0117mes ir pasitenkinim\u0105 savimi, tad jo ties\u016bs ir a\u0161tr\u016bs \u017eod\u017eiai suk\u0117l\u0117 prie\u0161i\u0161kum\u0105. Kart\u0105 prie\u0161i\u0161kai nusiteik\u0119 ba\u017eny\u010dios nariai \u012fkalbino pras\u010diokus nu\u017eudyti j\u012f einant\u012f namo po susirinkimo. Ta\u010diau minioje buvo ir \u0161ventieji angelai. Vienas j\u0173 \u017emogaus pavidalu pa\u0117m\u0117 Vie\u0161paties tarn\u0105 u\u017e rankos ir saugiai i\u0161ved\u0117 i\u0161 piktos minios. Milerio darbas dar nebuvo baigtas; \u0161\u0117tonas su savo pasiuntiniais buvo nusivyl\u0119s, nes su\u017elugo j\u0173 k\u0117slai.<\/p>\n\n\n\n

   Nepaisant pasiprie\u0161inimo, vis did\u0117jo susidom\u0117jimas adventist\u0173 jud\u0117jimu. Jei i\u0161 prad\u017ei\u0173 susirinkimus lank\u0117 de\u0161imtys ir net \u0161imtai \u017emoni\u0173, tai dabar j\u0173 buvo t\u016bkstan\u010diai. \u012e ba\u017eny\u010dias pasipyl\u0117 naujai atsivertusi\u0173j\u0173 srautas, ta\u010diau netrukus tai suk\u0117l\u0117 opozicijos nepasitenkinim\u0105, ba\u017eny\u010dios \u0117m\u0117si ry\u017eting\u0173 priemoni\u0173 prie\u0161 tuos, kurie laik\u0117si Milerio pa\u017ei\u016br\u0173. \u0160ie veiksmai paskatino j\u012f specialiu ra\u0161tu kreiptis \u012f vis\u0173 denominacij\u0173 krik\u0161\u010dionis ir reikalauti, kad tie, kurie tvirtina, jog jo mokymas klaidingas, \u012frodyt\u0173 tai \u0160ventuoju Ra\u0161tu.<\/p>\n\n\n\n

   [337-338]<\/strong> \u201eAr tai, kuo mes tikime, \u2014 sak\u0117 jis, \u2014 nepagr\u012fsta Dievo \u017dod\u017eiu, kur\u012f j\u016bs patys laikote taisykle, vienintele m\u016bs\u0173 tik\u0117jimo ir elgesio taisykle? K\u0105 mes padar\u0117me, kad u\u017esitrauk\u0117me tokius piktus kaltinimus i\u0161 sakyklos bei spaudos ir kuo remdamiesi j\u016bs nepriimate m\u016bs\u0173 [adventist\u0173] \u012f savo ba\u017eny\u010dias ir vengiate bendrauti su mumis? […] Jei sakome neties\u0105, \u012frodykite, kad tai netiesa. Remdamiesi Dievo \u017dod\u017eiu, \u012frodykite mums, jog mes klystame. Mes jau esame pakankamai i\u0161juokti, ta\u010diau tai niekada ne\u012ftikins m\u016bs\u0173, kad klystame. M\u016bs\u0173 pa\u017ei\u016bras gali pakeisti tik Dievo \u017dodis. Mes pri\u0117jome i\u0161vados visk\u0105 apm\u0105stydami ir melsdamiesi, nes radome \u012frodymus \u0160ventajame Ra\u0161te”*.<\/p>\n\n\n\n

* Bliss. Min. veik. – P. 250, 252.<\/p>\n\n\n\n

   Am\u017eius po am\u017eiaus Dievas siunt\u0117 per Savo tarnus pasauliui \u012fsp\u0117jimus, kurie visuomet buvo sutinkami pana\u0161iai: buvo abejojama ir netikima. Kai prie\u0161tvaninio pasaulio nedorumas privert\u0117 Diev\u0105 u\u017elieti \u017eem\u0119 tvanu, Jis pirmiausia atskleid\u0117 \u017emon\u0117ms Savo nutarim\u0105, kad jie gal\u0117t\u0173 pasinaudoti palankia proga ir atsikratyt\u0173 blogio. \u0160imt\u0105 dvide\u0161imt met\u0173 j\u0173 ausyse skamb\u0117jo balsas, kvie\u010diantis atgailauti ir persp\u0117jantis, kad kitaip Dievas i\u0161lies Savo \u012fnir\u0161\u012f ir juos sunaikins. Ta\u010diau \u0161i \u017einia atrod\u0117 jiems nepagr\u012fstas prasimanymas, tod\u0117l jie netik\u0117jo. M\u0117gaudamiesi savo nedorumu, jie i\u0161juok\u0117 Dievo pasiuntin\u012f, pro pir\u0161tus \u017ei\u016br\u0117jo \u012f jo \u012ftikin\u0117jimus ir net apkaltino j\u012f pernelyg dideliu pasitik\u0117jimu savimi. Kaip dr\u012fsta vienas \u017emogus stoti prie\u0161 visus pasaulio gali\u016bnus? Jei Nojaus skelbiama \u017einia i\u0161 tikr\u0173j\u0173 teisinga, kod\u0117l tuomet visas pasaulis nepripa\u017e\u012fsta jos ir netiki ja? K\u0105 rei\u0161kia vieno \u017emogaus tvirtinimas prie\u0161 t\u016bkstan\u010di\u0173 i\u0161mint\u012f! Ne, jie netik\u0117s \u012fsp\u0117jimu, jie neie\u0161kos prieglobs\u010dio laive!<\/p>\n\n\n\n

   \u0160aip\u016bnai nurod\u0117 gamtos rei\u0161kinius: met\u0173 laik\u0173 sek\u0105, m\u0117lyn\u0105 giedr\u0105 dang\u0173, \u017ealius laukus, gaivinamus \u0161velnios nakties rasos ir su\u0161uko: \u201eAr jis neseka mums pasak\u0173?”109 Su panieka jie pavadino teisyb\u0117s skelb\u0117j\u0105 pami\u0161\u0117liu fanatiku ir dar \u012fnirtingiau nei anks\u010diau ie\u0161kojo malonum\u0173 ir s\u0117jo blogio s\u0117klas. Ta\u010diau j\u0173 netik\u0117jimas negal\u0117jo sukliudyti numatytam \u012fvykiui. Dievas ilgai kent\u0117 j\u0173 nedorum\u0105, suteikdamas pakankamai galimybi\u0173 atgailauti, ta\u010diau numatytu laiku Jo teismai pasiek\u0117 tuos, kurie atmet\u0117 Jo malon\u0119.<\/p>\n\n\n\n

  [338-339]<\/strong> Kristus paskelb\u0117, kad pana\u0161iai bus netikima ir Jo antruoju at\u0117jimu. Kaip Nojaus dienomis \u017emon\u0117s nesir\u016bpino, kol u\u017e\u0117jo tvanas ir visus nusine\u0161\u0117, taip bus ir tada, m\u016bs\u0173 I\u0161gelb\u0117tojo \u017eod\u017eiais tariant, kai ateis \u017dmogaus S\u016bnus (Mato 24, 39). Kai laikantys save Dievo \u017emon\u0117mis vienysis su pasauliu, gyvendami jo gyvenim\u0105, ir kartu m\u0117gausis u\u017edraustais malonumais, kai pasaulio prabanga taps ba\u017eny\u010dios prabanga, kai skamb\u0117s vestuvi\u0173 varpai ir visi tik\u0117sis ilg\u0173 \u017eemi\u0161ko klest\u0117jimo met\u0173, tuomet staiga, kaip \u017eaibas blyksteli i\u0161 dangaus, ateis galas j\u0173 \u0161viesioms svajon\u0117ms ir apgaulingoms viltims.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip Dievas siunt\u0117 Savo tarnus \u012fsp\u0117ti pasaul\u012f apie art\u0117jant\u012f tvan\u0105, taip Jis siunt\u0117 Savo pasirinktus pasiuntinius prane\u0161ti apie paskutiniojo Teismo art\u0117jim\u0105. Ir kaip Nojaus am\u017eininkai su panieka i\u0161juok\u0117 teisumo skelb\u0117jo prana\u0161ystes, taip ir Viljamo Milerio laikais daugelis, netgi tie, kurie skelb\u0117si Dievo vaikais, juok\u0117si i\u0161 \u012fsp\u0117jimo \u017eod\u017ei\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Kod\u0117l mokymas ir skelbimas apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 buvo toks nepageidaujamas ba\u017eny\u010dioms? Vie\u0161paties at\u0117jimas nedor\u0117liams atne\u0161 varg\u0105 ir sielvart\u0105, tuo tarpu teisiesiems jis bus kupinas d\u017eiaugsmo ir i\u0161pildys j\u0173 l\u016bkes\u010dius. Visais am\u017eiais \u0161i did\u017eioji tiesa buvo paguoda Dievo i\u0161tikimiesiems. Kod\u0117l \u0161i tiesa kaip ir jos Autorius tapo pa\u017eaidos akmeniu ir nuopuolio prie\u017eastimi 110 tiems, kurie skelb\u0117si Jo vaikais? M\u016bs\u0173 Vie\u0161pats pa\u017ead\u0117jo Savo mokiniams: \u201eKai nu\u0117j\u0119s paruo\u0161iu [jums viet\u0105], v\u0117l sugr\u012f\u0161iu ir jus pas Save pasiimsiu […]” (Jono 14, 3). Gailestingas I\u0161gelb\u0117tojas numat\u0117 Savo sek\u0117j\u0173 vieni\u0161um\u0105 ir li\u016bdes\u012f, tod\u0117l paved\u0117 angelams raminti juos, \u012ftikinti, jog Jis v\u0117l ateis, nors dabar \u012f\u017eeng\u0117 j dang\u0173. Kai mokiniai stov\u0117jo, \u012fd\u0117miai \u017ei\u016br\u0117dami \u012f dang\u0173, kad paskutin\u012f kart\u0105 pamatyt\u0173 savo mylim\u0105 Mokytoj\u0105, j\u0173 d\u0117mes\u012f patrauk\u0117 angel\u0173 \u017eod\u017eiai: Vyrai galil\u0117jie\u010diai, ko stovite, \u017ei\u016br\u0117dami \u012f dang\u0173? Tasai J\u0117zus, paimtas nuo j\u016bs\u0173 \u012f dang\u0173, sugr\u012f\u0161 taip pat, kaip esate J\u012f mat\u0119 \u017eengiant \u012f dang\u0173 (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 1, 11). Angel\u0173 paskelbtoji \u017einia su\u017eadino jiems nauj\u0105 vilt\u012f. Mokiniai didelio d\u017eiaugsmo kupini, sugr\u012f\u017eo \u012f Jeruzal\u0119. Jie nuolat lank\u0117 \u0161ventykl\u0105 ir \u0161lovino Diev\u0105 (Luko 24, 52.53). Jie d\u017eiaug\u0117si ne tod\u0117l, kad J\u0117zus buvo nuo j\u0173 atskirtas, o jie palikti kovoti su i\u0161bandymais ir pasaulio pagundomis, o d\u0117l to, kad angelai u\u017etikrino, jog Jis v\u0117l ateis.<\/p>\n\n\n\n

 [339-340]<\/strong>  Ir \u0161iandien \u017einia apie Kristaus at\u0117jim\u0105 tur\u0117t\u0173 be galo d\u017eiuginti mus, kaip ji d\u017eiugino Betliejaus piemenis, kai angelai j\u0105 paskelb\u0117. Tie, kurie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 myli I\u0161gelb\u0117toj\u0105, turi tik d\u017eiaugtis i\u0161gird\u0119 \u017eini\u0105, pagr\u012fst\u0105 Dievo \u017dod\u017eiu, kad Tas, su Kuriuo jie sieja savo am\u017einojo gyvenimo viltis, sugr\u012f\u017eta, ta\u010diau ne tam, kad b\u016bt\u0173 \u012f\u017eeidin\u0117jamas, niekinamas ir atstumiamas kaip pirmojo Savo at\u0117jimo metu, o \u0161lovingas ir galingas, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173 Savo taut\u0105. Tik nemylintys I\u0161gelb\u0117tojo netrok\u0161ta, jog Jis ateit\u0173, ir puikiausias \u012frodymas to, kad ba\u017eny\u010dios atsimet\u0117 nuo Dievo, yra \u0161ios Dangaus si\u0173stos \u017einios su\u017eadintas susierzinimas ir prie\u0161i\u0161kumas.<\/p>\n\n\n\n

  Tie, kurie pri\u0117m\u0117 adventist\u0173 mokym\u0105, buvo \u012fkv\u0117pti atgailauti ir nusi\u017eeminti prie\u0161 Diev\u0105. Iki tol daugelis dar svyravo tarp Kristaus ir pasaulio, ta\u010diau dabar jie jaut\u0117, kad reikia galutinai apsispr\u0119sti. \u201eAm\u017einyb\u0117s dalykai \u012fgavo jiems nepaprast\u0105 realum\u0105. Dangus priart\u0117jo prie j\u0173, jie pasijuto kalti prie\u0161 Diev\u0105”*. Krik\u0161\u010dionys buvo pa\u017eadinti naujam dvasiniam gyvenimui ir suvok\u0117, kad laikas trumpas ir kad tai, k\u0105 jie turi daryti savo artimiesiems, reikia daryti kuo grei\u010diau. \u017demi\u0161kieji dalykai neteko vert\u0117s, jiems atsiv\u0117r\u0117 am\u017einyb\u0117, ir prie\u0161 sielos vert\u0119 ir visa, kas susij\u0119 su jos am\u017ein\u0105ja gerove arba sielvartu, nublanko visi \u017eemi\u0161kieji interesai. Dievo Dvasia nusileido ant j\u0173 ir suteik\u0117 j\u0117g\u0173 nuo\u0161ird\u017eiausiai kreiptis \u012f savo brolius kaip \u012f nusid\u0117j\u0117lius, kad \u0161ie pasiruo\u0161t\u0173 Dievo dienai. Tylus j\u0173 kasdienio gyvenimo liudijimas buvo nuolatinis priekai\u0161tas tiems ba\u017eny\u010dios nariams, kurie gyveno formal\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105, bet nepa\u0161ventint\u0105 gyvenim\u0105. \u0160ie \u017emon\u0117s visi\u0161kai nenor\u0117jo, kad jiems kas nors trukdyt\u0173 ie\u0161koti malonum\u0173, pelnyti pinigus ar trok\u0161ti \u017eemi\u0161kosios garb\u0117s. Tod\u0117l prie\u0161 adventist\u0173 tik\u0117jim\u0105 ir jo skelb\u0117jus kilo prie\u0161i\u0161kumas ir pasiprie\u0161inimas.<\/p>\n\n\n\n

* Bliss. Min. veik. – P. 146.<\/p>\n\n\n\n

  [340-341]<\/strong> Kadangi \u012frodymai, paremti prana\u0161i\u0161kais laikotarpiais, pasirod\u0117 nepriekai\u0161tingi, tiesos prie\u0161ininkai steng\u0117si nuvilti jos tyrin\u0117tojus, tvirtindami, jog prana\u0161yst\u0117s u\u017eantspauduotos. Taip protestantai pasuko Romos ba\u017eny\u010dios keliu. Popie\u017eiaus ba\u017eny\u010dia sl\u0117p\u0117 nuo \u017emoni\u0173 Biblij\u0105111, o protestant\u0173 ba\u017eny\u010dios skelb\u0117, kad negalima suprasti svarbiausios \u0160ventojo \u017dod\u017eio dalies, ypa\u010d t\u0173 ties\u0173, kurios labiausiai susijusios su m\u016bs\u0173 laikais.<\/p>\n\n\n\n

   Dvasininkai ir liaudis paskelb\u0117, kad Danieliaus ir Aprei\u0161kimo knyg\u0173 prana\u0161yst\u0117s yra nesuvokiamos ir paslaptingos. Ta\u010diau Kristus nukreip\u0117 Savo mokini\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f prana\u0161o Danieliaus \u017eod\u017eius, susijusius su \u012fvykiais, kurie tur\u0117jo \u012fvykti j\u0173 laikais: \u201eSkaitytojas te\u012fsid\u0117mi!” (\u017er. Mato 24, 15) Tod\u0117l tvirtinimas, kad Aprei\u0161kimo knyga yra paslaptinga, kad jos negalima suprasti, prie\u0161tarauja \u017eod\u017eiams, kuriais prasideda \u0161i knyga: J\u0117zaus Kristaus Aprei\u0161kimas, kur\u012f Dievas jam (Jonui) dav\u0117, kad jis atskleist\u0173 Jo tarnams, kas turi greitai \u012fvykti. […] Palaiminti prana\u0161yst\u0117s \u017eod\u017ei\u0173 skaitytojas ir klausytojai, tie, kurie laikosi, kas joje para\u0161yta, nes laikas jau arti (Aprei\u0161kimo 1, 1\u20143).<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161as sako: \u201ePalaimintas prana\u0161yst\u0117s \u017eod\u017ei\u0173 skaitytojas”. Vadinasi, bus toki\u0173, kurie neskaitys, ir \u0161is palaiminimas n\u0117ra skirtas jiems. Palaiminti klausytojai. Taip pat bus toki\u0173, kurie atsisakys klausytis visko, kas susij\u0119 su prana\u0161yst\u0117mis, vadinasi, palaiminimas skirtas ne jiems. Palaiminti, tie, kurie laikosi, kas joje para\u0161yta. Daugelis atsisakys atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f Aprei\u0161kimo knygos \u012fsp\u0117jimus ir paliepimus ir, ai\u0161ku, d\u0117l to negal\u0117s pretenduoti \u012f pa\u017ead\u0117t\u0105j\u012f palaiminim\u0105. Visi, kurie juoksis i\u0161 prana\u0161ys\u010di\u0173 ir ty\u010diosis i\u0161 jose i\u0161kilmingai pateikt\u0173 simboli\u0173, visi, kurie atsisakys pakeisti savo gyvenimo b\u016bd\u0105 ir nesiruo\u0161 \u017dmogaus S\u016bnaus at\u0117jimui, nebus palaiminti.<\/p>\n\n\n\n

   Neatsi\u017evelgdami \u012f Dievo \u012fkv\u0117pt\u0105 liudijim\u0105 \u017emon\u0117s dr\u012fsta mokyti, jog Aprei\u0161kimo knyga yra ne\u012fmenama m\u012fsl\u0117, knyga, kurios \u017emon\u0117s negali suprasti. \u0160i knyga yra atskleista paslaptis, atverta<\/p>\n\n\n\n

knyga. Aprei\u0161kimo knygos tyrin\u0117jimas nukreipia \u017emogaus mintis \u012f prana\u0161o Danieliaus knygos prana\u0161ystes, abi \u0161ios knygos pateikia svarbiausi\u0105 Dievo nurodym\u0105 \u017emon\u0117ms d\u0117l \u012fvyki\u0173 pasaulio istorijos pabaigoje.<\/p>\n\n\n\n

 [341-342]<\/strong>  Prana\u0161ui Jonui buvo apreik\u0161tos \u012fdomiausios ir labiausiai jaudinan\u010dios Ba\u017eny\u010dios i\u0161gyvenim\u0173 scenos. Jis mat\u0117 Dievo tautos b\u016bsen\u0105, gresian\u010dius pavojus, did\u017ei\u0105j\u0105 kov\u0105 ir galutin\u012f i\u0161gelb\u0117jim\u0105. Prana\u0161as u\u017era\u0161\u0117 paskutini\u0173j\u0173 laik\u0173 \u017einias, kurios subrandins \u017eem\u0117s derli\u0173: arba p\u0117dus dangaus aruodams, arba \u0161iaudus naikinan\u010diai ugniai. Jam buvo atskleistos labai svarbios tiesos, ypa\u010d d\u0117l paskutini\u0173j\u0173 laik\u0173 Ba\u017eny\u010dios, kad tie, kurie nuo paklydim\u0173 gr\u0119\u0161is \u012f ties\u0105, \u017einot\u0173 apie j\u0173 laukian\u010dius pavojus ir kovas. Niekas neturi likti tamsoje, ne\u017einoti to, kas laukia \u017dem\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

   Ar galima paai\u0161kinti tok\u012f pla\u010diai paplitus\u012f vienos svarbiausi\u0173 \u0160ventojo Ra\u0161to dali\u0173 nepaisym\u0105? Kod\u0117l vyrauja toks nenoras tyrin\u0117ti jos mokymus? Pasl\u0117pti nuo \u017emoni\u0173 tai, kas atskleid\u017eia tamsos kunigaik\u0161\u010dio apgaules, yra i\u0161 anksto apgalvot\u0173 jo pastang\u0173 vaisius. Numatydamas, kad bus kovojama su Aprei\u0161kimo knygos tyrin\u0117jimu, Kristus Aprei\u0161k\u0117jas, paskelb\u0117, kad visi, kurie skaitys, klausysis ir laikysis prana\u0161yst\u0117s \u017eod\u017ei\u0173, bus palaiminti.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

 <\/h1>\n\n\n\n

19. \u0160VIESA PRO TAMS\u0104<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [343-344]<\/strong> Visais am\u017eiais bet kuri reformacija, kuri\u0105 atlieka Dievas \u017eem\u0117je, bet kurie religiniai jud\u0117jimai, kuriems Jis vadovauja, steb\u0117tinai pana\u0161\u016bs. Dievo santykiai su \u017emon\u0117mis nekinta, o svarbiausius dabarties jud\u0117jimus palaiko ankstesni\u0173 jud\u0117jim\u0173 patirtis, tod\u0117l Ba\u017eny\u010dios ankstesni\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 i\u0161gyvenimai yra nepaprastai vertingi m\u016bs\u0173 laikams.<\/p>\n\n\n\n

   Jokia tiesa n\u0117ra ai\u0161kiau i\u0161d\u0117styta Biblijoje nei ta, kad Dievas per \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 vadovauja Savo tarnams \u017eem\u0117je vykdantiems did\u012fj\u012f i\u0161gelb\u0117jimo darb\u0105. \u017dmon\u0117s yra \u012frankiai Dievo rankose, kuriuos Jis panaudoja Savo malonei ir gailestingumui teikti. Kiekvienam \u017emogui pavestas skirtingas darbas, kiekvienam duotas tam tikras \u0161viesos saikas, pritaikytas jo laik\u0173 poreikiams, jo pakanka, kad Dievo jam pavestas darbas b\u016bt\u0173 atliktas. Ta\u010diau n\u0117 vienas \u017emogus, kur\u012f pagerb\u0117 Dangus, niekada iki galo nesuprato Did\u017eiojo I\u0161gelb\u0117jimo Plano arba Dievo ketinim\u0173 jo laikams. \u017dmon\u0117s nevisi\u0161kai supranta, ko siekia Dievas, pavesdamas jiems vienok\u012f ar kitok\u012f darb\u0105, jie nesuvokia, kokia reik\u0161minga toji \u017einia, kuri\u0105 jie skelbia Jo vardu.<\/p>\n\n\n\n

   \u201eArgi gali suvokti Dievo paslapt\u012f? Argi gali i\u0161\u017evalgyti Visagalio gelmes? Juk Mano mintys \u2014 ne j\u016bs\u0173 mintys, o Mano keliai -ne j\u016bs\u0173 k\u0117liai, – tai VIE\u0160PATIES \u017eodis. – Kaip auk\u0161tas dangus vir\u0161um \u017eem\u0117s, taip Mano keliai vir\u0161ija j\u016bs\u0173 kelius ir Mano mintys \u2014 j\u016bs\u0173 mintis. Atminkite, […] A\u0161 \u2014 Dievas, ir n\u0117ra tokio kaip A\u0161. Aprei\u0161kiu pabaig\u0105 nuo pat prad\u017eios, i\u0161 anksto paskelbiu, kas dar \u012fvyks. Tariu: ‘Mano u\u017emojis bus \u012fvykdytas!'” (\u017er. Jobo 11,7; Izaijo 55, 8.9; 46, 9.10)<\/p>\n\n\n\n

   Net ir prana\u0161ai, kurie buvo \u0160ventosios Dvasios ypatingai ap\u0161viesti, nevisi\u0161kai suvok\u0117 visos j\u0173 gaut\u0173 aprei\u0161kim\u0173 svarbos. J\u0173 reik\u0161m\u0117 am\u017eius po am\u017eiaus tur\u0117jo b\u016bti atskleista Dievo vaikams, kurie, atsiradus b\u016btinybei, rast\u0173 pamokymus aprei\u0161kimuose.<\/p>\n\n\n\n

 [344-345]<\/strong>  Ra\u0161ydamas apie i\u0161gelb\u0117jim\u0105, kur\u012f atskleid\u017eia Evangelija, apa\u0161talas Petras sako: \u201e\u0160ito i\u0161ganymo ie\u0161kojo ir j\u012f tyrin\u0117jo prana\u0161ai, kurie ir prana\u0161avo apie jums skirt\u0105j\u0105 malon\u0119. Jie nagrin\u0117jo, kur\u012f ir kok\u012f laik\u0105 nurod\u0117 juose veikianti Kristaus Dvasia, i\u0161prana\u0161avusi Kristaus kent\u0117jimus ir juos lydin\u010di\u0105 \u0161lov\u0119. Jiems buvo apreik\u0161ta, kad jie ne sau, bet jums tarnauja tuo, k\u0105 dabar jums atskleid\u0117 Evangelijos skelb\u0117jai, i\u0161 dangaus pasi\u0173stos \u0160ventosios Dvasios galia” (1 Petro 1, 10-12).<\/p>\n\n\n\n

   Nors prana\u0161ai iki galo nesuprato jiems atskleist\u0173 dalyk\u0173, jie nuo\u0161ird\u017eiai steng\u0117si perduoti vis\u0105 \u0161vies\u0105, kuri\u0105 Dievas malon\u0117jo jiems apreik\u0161ti. Jie ie\u0161kojo ir tyrin\u0117jo, nagrin\u0117jo, kur\u012f ir kok\u012f laik\u0105 nurod\u0117 juose veikianti Kristaus Dvasia. Kokia pamoka Dievo tautai, gyvenan\u010diai krik\u0161\u010dioni\u0161koje eroje, kurios gerovei \u0161ios prana\u0161yst\u0117s buvo duotos per tarnus prana\u0161us! Prana\u0161ams buvo apreik\u0161ta, kad jie ne sau, bet jums tarnauja tuo. Atkreipkite ypating\u0105 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161ventus Dievo vyrus, kurie ie\u0161kojo ir tyrin\u0117jo aprei\u0161kimus, liudijan\u010dius jiems apie b\u016bsimas kartas. Palyginkite j\u0173 \u0161vent\u0105 uolum\u0105 su ner\u016bpestingu ir abejingu v\u0117lesni\u0173 am\u017ei\u0173 i\u0161rinkt\u0173j\u0173 po\u017ei\u016briu \u012f \u0161ias Dangaus dovanas. Tai priekai\u0161tas tu\u0161tyb\u0119 ir pasaul\u012f mylin\u010di\u0173j\u0173 abejingumui, kurie skelbia, kad prana\u0161ys\u010di\u0173 negalima suprasti!<\/p>\n\n\n\n

   Riboti \u017emoni\u0173 protai negali pakankamai \u012fvertinti Beribio nutarimus ir Jo ketinimus, ta\u010diau suprasti ir priimti dangi\u0161k\u0105sias \u017einias da\u017enai trukdo paklydimai arba aplaidumas. Neretai \u017emoni\u0173 ir net Dievo tarn\u0173 protai b\u016bna taip aptemdyti kit\u0173 nuomone, tradicija ir netikrais mokymais, kad jie tik i\u0161 dalies sugeba suvokti did\u017ei\u0105sias Jo \u017dodyje atskleistas tiesas. Taip atsitiko ir Kristaus mokiniams, nors tuo metu Pats I\u0161gelb\u0117tojas dar buvo su jais. D\u0117l visuotinio po\u017ei\u016brio \u012f Mesij\u0105 kaip \u017eemi\u0161k\u0105j\u012f karali\u0173, kurio vadovaujamas Izraelis pasieks pasaulin\u0119 galyb\u0119, jie negal\u0117jo suprasti Jo \u017eod\u017ei\u0173 apie Jo Paties kan\u010dias ir mirt\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Pats Kristus siunt\u0117 juos su tokia \u017einia: \u201e[…] at\u0117jo metas ir prisiartino Dievo Karalyst\u0117. Atsiverskite ir tik\u0117kite Evangelija!” (plg. Morkaus 1, 15) \u0160i \u017einia buvo pagr\u012fsta Danieliaus knygos 9-ojo skyriaus prana\u0161yste. Angelas paskelb\u0117, kad \u0161e\u0161iasde\u0161imt devyni septynetai t\u0119sis iki Pateptojo Vado, tod\u0117l mokiniai d\u017eiaugsmingai ir viltingai lauk\u0117, kada Mesijas \u012fkurs Savo Karalyst\u0119 Jeruzal\u0117je ir valdys vis\u0105 \u017eem\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   [345-346]<\/strong> Jie skelb\u0117 \u017eini\u0105, kuri\u0105 jiems paved\u0117 Kristus, nors patys nebuvo \u012fsis\u0105monin\u0119 jos reik\u0161m\u0117s. Nors j\u0173 \u017einia r\u0117m\u0117si Danieliaus prana\u0161yste (9, 25), bet jie nepasteb\u0117jo, kad to paties skyriaus kitoje dalyje para\u0161yta apie Mesijo mirt\u012f. Nuo pat vaikyst\u0117s j\u0173 \u0161irdys lauk\u0117 b\u016bsimos \u017eemi\u0161kosios karalyst\u0117s \u0161lov\u0117s, tai neleido jiems gerai suprasti prana\u0161yst\u0117s detali\u0173 ir Kristaus \u017eod\u017ei\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Jie atliko savo pareig\u0105 ir paskelb\u0117 \u017eyd\u0173 tautai, kad jiems si\u016bloma malon\u0117. Tuo metu, kai tik\u0117josi pamatyti savo Vie\u0161pat\u012f \u012f\u017eengiant\u012f \u012f Dovydo sost\u0105, jie tapo liudytojais to, kaip J\u012f su\u010diupo, kankino, ty\u010diojosi i\u0161 Jo, nuteis\u0117 ir u\u017ek\u0117l\u0117 ant Golgotos kry\u017eiaus. Neviltis ir sielvartas spaud\u0117 mokini\u0173 \u0161irdis tomis dienomis, kai j\u0173 Vie\u0161pats ils\u0117josi kape.<\/p>\n\n\n\n

   Kristus at\u0117jo tiksliai prana\u0161yst\u0117s nurodytu laiku ir b\u016bdu. \u0160ventojo Ra\u0161to liudijimas i\u0161sipild\u0117 su visomis detal\u0117mis. Kristus paskelb\u0117 i\u0161gelb\u0117jimo \u017eini\u0105, ir Jo \u017eodis dvelk\u0117 galybe 112. Jo klausytoj\u0173 \u0161irdys buvo patikintos, kad \u0161i \u017einia atsi\u0173sta i\u0161 Dangaus. Dievo \u017dodis ir Dvasia patvirtino Dievi\u0161k\u0105j\u0105 Jo S\u016bnaus misij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Mokiniai kaip ir anks\u010diau be galo myl\u0117dami savo Mokytoj\u0105 liko i\u0161tiki Jam. Ta\u010diau vis d\u0117lto j\u0173 mintys buvo aptemdytos netikrumo ir abejoni\u0173. Tuomet sielvartaudami jie neprisimin\u0117 Kristaus \u017eod\u017ei\u0173, susijusi\u0173 su Jo kan\u010dia ir mirtimi. Jeigu J\u0117zus i\u0161 Nazareto i\u0161 tikr\u0173j\u0173 b\u016bt\u0173 Mesijas, ar jie b\u016bt\u0173 \u012fstumti \u012f tok\u012f li\u016bdes\u012f ir nevilt\u012f? \u0160is klausimas kankino j\u0173 sielas, kai I\u0161gelb\u0117tojas gul\u0117jo kape. Taip slinko nevilties sabatos valandos; tai buvo diena, kuri t\u0119s\u0117si nuo Jo mirties iki prisik\u0117limo.<\/p>\n\n\n\n

   Nors li\u016bdesio naktis apgaub\u0117 \u0161iuos J\u0117zaus sek\u0117jus, ta\u010diau jie nebuvo palikti likimo valiai. Prana\u0161ai sak\u0117: \u201e[…] nors s\u0117d\u017eiu tamsyb\u0117je, VIE\u0160PATS \u2014 mano \u0161viesa. […] Jis i\u0161ves mane \u012f \u0161vies\u0105, ir a\u0161 reg\u0117siu Jo teisum\u0105. […] Tau [Vie\u0161patie] ir pati tamsa n\u0117ra tamsi, ir naktis \u0161vie\u010dia kaip diena. Tamsa ir \u0161viesa Tau yra tas pat” (\u017er. Mich\u0117jo 7, 8.9; Psalmi\u0173 139, 12). Dievas lyg \u0161viesa., \u0161vie\u010dianti tamsoje doriesiems (Psalmi\u0173 112, 4). Jis pasak\u0117: \u201eA\u0161 vesiu keliaujan\u010dius akluosius, keliais ne\u017einomais juos vesiu. Tams\u0105 jiems paversiu \u0161viesa, o vingiuotus kelius i\u0161tiesinsiu. Visa tai darau d\u0117l j\u0173; j\u0173 A\u0161 neapleisiu” (Izaijo 42, 16).<\/p>\n\n\n\n

 [346-347]<\/strong>  Kiekvienas \u017einios \u017eodis, kuri\u0105 Vie\u0161paties vardu skelb\u0117 mokiniai, i\u0161sipild\u0117, \u012fvykiai atsitiko \u017einios nurodytu laiku. \u201eAt\u0117jo metas ir prisiartino Dievo Karalyst\u0117”, – skelb\u0117 jie. Kai pasibaig\u0117 \u0161e\u0161iasde\u0161imt devyni septynetai, kurie, pasak Danieliaus knygos 9-ojo skyriaus, t\u0119sis iki Mesijo, Pateptojo, at\u0117jimo, – Kristus gavo Dvasios patepim\u0105, kai buvo Jono pakrik\u0161tytas Jordano up\u0117je. Dievo Karalyst\u0117, kuri jau prisiartino, buvo \u012fkurta Kristaus mirtimi. \u0160i Karalyst\u0117 nebuvo \u017eemi\u0161koji Karalyst\u0117, kaip \u017eydai buvo i\u0161mokyti tik\u0117ti. Ji taip pat nebuvo ta b\u016bsimoji nemirtinga karalyst\u0117, kuri bus \u012fkurta, kai karalyst\u0117, vald\u017eia ir didyb\u0117 vis\u0173 karalys\u010di\u0173 po dangumi bus atiduota Auk\u0161\u010diausiojo \u0161ventiesiems. Tai am\u017eina Karalyst\u0117, kurioje visos vald\u017eios jiems tarnaus ir paklus (Danieliaus 7, 27). Biblijoje pavartotas posakis Dievo Karalyst\u0117 skirtas nurodyti ir Malon\u0117s Karalyst\u0119, ir \u0160lov\u0117s Karalyst\u0119. Malon\u0117s Karalyst\u0119 apa\u0161talas Paulius apra\u0161o Lai\u0161ke hebrajams. Nurod\u0119s Krist\u0173 kaip gailesting\u0105j\u012f U\u017etar\u0117j\u0105, Kuris at-   . jau\u010dia m\u016bs\u0173 silpnybes, apa\u0161talas sako: \u201eTod\u0117l visi\u0161kai pasitik\u0117dami artinkim\u0117s prie malon\u0117s sosto, kad patirtume gailestingum\u0105 ir rastume malon\u0119 […]” (Hebrajams 4, 15.16). Malon\u0117s sostas simbolizuoja Malon\u0117s Karalyst\u0119, nes sostas rei\u0161kia Karalyst\u0119. Daugeliui Savo palyginim\u0173 Kristus vartoja posak\u012f Dangaus Karalyst\u0117, kad nurodyt\u0173 Dievi\u0161kosios malon\u0117s darb\u0105 \u017emoni\u0173 \u0161irdyse.<\/p>\n\n\n\n

   Garb\u0117s sostas simbolizuoja \u0160lov\u0117s Karalyst\u0119. Apie \u0161i\u0105 Karalyst\u0119 Kristus kalba: \u201eKai ateis \u017dmogaus S\u016bnus Savo \u0161lov\u0117je ir kartu su Juo visi angelai, tada Jis atsis\u0117s Savo garb\u0117s soste. Jo akivaizdoje bus surinkti vis\u0173 taut\u0173 \u017emon\u0117s […]” (Mato 25, 31.32). Tai ateities Karalyst\u0117. Ji nebus \u012fkurta iki Kristaus antrojo at\u0117jimo.<\/p>\n\n\n\n

   Malon\u0117s Karalyst\u0117 buvo \u012fkurta tuoj pat po to, kai \u017emogus nusid\u0117jo, kai buvo sudarytas nusikaltusios \u017emonijos I\u0161gelb\u0117jimo Planas. Malon\u0117s Karalyst\u0117 \u0117m\u0117 egzistuoti tik d\u0117l \u0161io Plano ir Dievo pa\u017eado, vis d\u0117lto tik\u0117dami \u017emon\u0117s gal\u0117jo tapti jos pavaldiniais, nors fakti\u0161kai j\u0105 \u012ftvirtino tik Kristaus mirtis. Net prad\u0117j\u0119s Savo \u017eemi\u0161k\u0105j\u0105 misij\u0105, prisl\u0117gtas \u017emoni\u0173 u\u017esispyrimo ir ned\u0117kingumo, I\u0161gelb\u0117tojas gal\u0117jo nepaaukoti Sav\u0119s ant Golgotos kalno. Getseman\u0117je kan\u010di\u0173 taur\u0117 dreb\u0117jo Jo rankoje. Net tuomet Jis gal\u0117jo nusibraukti prakait\u0105 tarsi tir\u0161to kraujo la\u0161us nuo Savo kaktos ir palikti nusid\u0117jusi\u0105 \u017emonij\u0105 \u017e\u016bti d\u0117l jos nedorumo: Jeigu Jis b\u016bt\u0173 taip padar\u0119s, nusid\u0117j\u0119 \u017emon\u0117s niekada neb\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117ti. Ta\u010diau, kai I\u0161gelb\u0117tojas atidav\u0117 Savo gyvyb\u0119 ir paskutiniuoju atod\u016bsiu su\u0161uko: \u201eAtlikta!” 113, tapo ai\u0161ku, kad I\u0161gelb\u0117jimo Planas bus \u012fvykdytas. Buvo patvirtintas nusid\u0117jusiai porai Edene duotas pa\u017eadas juos i\u0161gelb\u0117ti. Taigi buvo \u012fkurta Malon\u0117s Karalyst\u0117, kuri iki to laiko egzistavo tik kaip Dievo pa\u017eadas.<\/p>\n\n\n\n

 [347-349]<\/strong>  Kristaus mirtis, kuri mokiniams atrod\u0117 kaip galutinis vil\u010di\u0173 sudu\u017eimas, buvo tas \u012fvykis, kuris am\u017eiams \u012ftvirtino Malon\u0117s Karalyst\u0119. Nors Kristaus mirtis ir suk\u0117l\u0117 jiems \u017eiaur\u0173 nusivylim\u0105, bet kartu ai\u0161kiai \u012frod\u0117, kad j\u0173 tik\u0117jimas buvo teisingas. \u012evykis, atne\u0161\u0119s jiems tiek li\u016bdesio ir nusivylimo, atv\u0117r\u0117 vilties duris visiems Adomo vaikams, su \u0161iuo \u012fvykiu visais am\u017eiais siejosi vis\u0173 i\u0161tikim\u0173 Dievui b\u016bsimasis gyvenimas bei am\u017einoji laim\u0117.<\/p>\n\n\n\n

   Be galo gailestingo Dievo ketinimai i\u0161sipild\u0117, nors mokiniai ir buvo nusivyl\u0119. J\u0173 \u0161irdis buvo u\u017ekariavusi Dievi\u0161koji malon\u0117 ir mokslo galia To, apie Kur\u012f kalb\u0117jo: \u201eNiekados \u017emogus n\u0117ra taip kalb\u0117j\u0119s!”114, vis d\u0117lto prie gryno meil\u0117s J\u0117zui aukso prisid\u0117jo \u017eemi\u0161kojo i\u0161didumo ir savanaudi\u0161k\u0173 ambicij\u0173 priemai\u0161os. Netgi po Paskutiniosios Vakarien\u0117s auk\u0161tutiniame kambaryje t\u0105 i\u0161kilming\u0105 valand\u0105, kai j\u0173 Mokytoj\u0105 jau deng\u0117 Getseman\u0117s \u0161e\u0161\u0117lis, tarp mokini\u0173 kilo gin\u010das, kuris i\u0161 j\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti laikomas did\u017eiausiu (Luko 22, 24). Jie svajojo apie sost\u0105, kar\u016bn\u0105 ir \u0161lov\u0119, kai jau art\u0117jo g\u0117dos ir sielos kan\u010dios valanda sode, teismo sal\u0117 ir Golgotos kry\u017eius. J\u0173 i\u0161did\u017eios \u0161irdys ir \u017eemi\u0161kosios \u0161lov\u0117s tro\u0161kimas privert\u0117 labai tvirtai laikytis klaidingo to meto mokymo ir nepaisyti I\u0161gelb\u0117tojo \u017eod\u017ei\u0173, kurie nurod\u0117 tikr\u0105j\u0105 Jo Karalyst\u0117s kilm\u0119, kan\u010dias ir mirt\u012f. \u0160ie suklydimai suk\u0117l\u0117 i\u0161bandym\u0105, skausming\u0105., bet reikaling\u0105 i\u0161bandym\u0105, kad jie pasitaisyt\u0173. Nors mokiniai neteisingai suprato jiems pavest\u0105 \u017eini\u0105 ir puosel\u0117jo nepagr\u012fstus l\u016bkes\u010dius, ta\u010diau jie skelb\u0117 Dievo \u012fsp\u0117jim\u0105, tod\u0117l Vie\u0161pats atlygino jiems u\u017e i\u0161tikimyb\u0119 ir paklusnum\u0105. Jiems buvo patik\u0117tas darbas skelbti visoms tautoms \u0161loving\u0105 \u017eini\u0105 apie prisik\u0117lus\u012fj\u012f Vie\u0161pat\u012f. Tam darbui juos gerai pareng\u0117 i\u0161gyventas skausmingas patyrimas.<\/p>\n\n\n\n

  [349-350]<\/strong> Prisik\u0117l\u0119s J\u0117zus pasirod\u0117 Savo mokiniams pakeliui \u012f Emaus\u0105 ir, prad\u0117j\u0119s Moze, primindamas visus prana\u0161us, […] ai\u0161kino jiems, kas visuose Ra\u0161tuose apie J\u012f pasakyta (Luko 24,27). Mokini\u0173 \u0161irdys prad\u0117jo stipriau plakti, o tik\u0117jimas buvo su\u017eadintas i\u0161 naujo. Dar prie\u0161 tai, kai J\u0117zus atsiskleid\u0117 jiems, jie atgim\u0117 gyvai vil\u010diai. J\u0117zus nor\u0117jo ap\u0161viesti j\u0173 supratim\u0105 ir sutvirtinti j\u0173 tik\u0117jim\u0105 tvir\u010diausiu prana\u0161\u0173 \u017eod\u017eiu. Jis tro\u0161ko, kad tiesa giliai \u012fsi\u0161aknyt\u0173 j\u0173 s\u0105mon\u0117je ne tik tod\u0117l, kad Pats j\u0105 paliudijo, bet ir tod\u0117l, kad negin\u010dijami \u012frodymai yra pateikti apeiginio \u012estatymo simboliuose, atspind\u017eiuose ir Senojo Testamento prana\u0161yst\u0117se. Kristaus sek\u0117jai prival\u0117jo tur\u0117ti motyvuot\u0105 tik\u0117jim\u0105, b\u016btin\u0105 ne tik jiems patiems, bet ir tam, kad gal\u0117t\u0173 ne\u0161ti \u017eini\u0105 apie Krist\u0173 visam pasauliui. Tod\u0117l kaip pirm\u0105j\u012f \u017eingsn\u012f perteikiant \u0161i\u0105 \u017eini\u0105 J\u0117zus nurod\u0117 mokiniams Moz\u0119 ir Prana\u0161us. Taip prisik\u0117l\u0119s Kristus paliudijo Senojo Testamento vert\u0119 ir svarb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Kokia permaina \u012fvyko mokini\u0173 \u0161irdyse, kai jie v\u0117l mat\u0117 mylim\u0105 Savo Mokytojo veid\u0105! (Luko 24, 32) Jie i\u0161 naujo visiems laikams rado T\u0105, apie Kur\u012f ra\u0161\u0117 Moz\u0117 \u012estatyme ir prana\u0161ai 115. Abejon\u0117s, skausmas, sielvartas ir neviltis u\u017eleido viet\u0105 tikrumui ir neaptemdytam tik\u0117jimui. Tod\u0117l nenuostabu, kad po to, kai Jis \u012f\u017eeng\u0117 \u012f dang\u0173 jie nuolat lank\u0117 \u0161ventykl\u0105 ir \u0161lovino Diev\u0105116. \u017dmon\u0117s, kurie \u017einojo tik apie g\u0117ding\u0105 I\u0161gelb\u0117tojo mirt\u012f, tik\u0117josi j\u0173 veiduose pamatyti li\u016bdes\u012f ir vil\u010di\u0173 \u017elugim\u0105, ta\u010diau pamat\u0117 d\u017eiaugsm\u0105 ir triumf\u0105. Mokiniai buvo gerai parengti savo darbo prad\u017eiai. Jie i\u0161gyveno sunkiausi\u0105 i\u0161bandym\u0105, kok\u012f tik gal\u0117jo patirti, kai jiems atrod\u0117, kad viskas prarasta, pergalingai i\u0161sipild\u0117 Dievo \u017dodis. Ar gal\u0117jo dabar kas nors palau\u017eti j\u0173 tik\u0117jim\u0105 ir u\u017egesinti meil\u0117s ugn\u012f?<\/p>\n\n\n\n

   Nors jie labai li\u016bd\u0117jo, bet tur\u0117jo didel\u0119 paguod\u0105 ir vilt\u012f, kuri buvo tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras (Hebrajams 6, 18.19). Jie buvo Dievo i\u0161minties ir galios liudytojai ir buvo tikri, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaik\u0161tyst\u0117s, nei dabartis, nei ateitis, nei galyb\u0117s, nei auk\u0161tumos, nei gelm\u0117s, nei jokie kiti k\u016briniainegal\u0117s j\u0173 atskirti nuo Dievo meil\u0117s, kuri yra m\u016bs\u0173 Vie\u0161patyje Kristuje J\u0117zuje (Romie\u010diams 8, 38.39). \u201eTa\u010diau visa mes lengvai nugalime per T\u0105, \u2014 sak\u0117 jie, \u2014 Kuris mus pamilo” (Romie\u010diams 8,37). Vie\u0161paties \u017dodis i\u0161lieka per am\u017eius. Tai kas pasmerks? Ar Kristus J\u0117zus, Kuris numir\u0117, bet buvo prikeltas, Kuris s\u0117di Dievo de\u0161in\u0117je ir net u\u017etaria mus?! (1 Petro 1, 25; Romie\u010diams 8, 34)<\/p>\n\n\n\n

 [350-351]<\/strong>  Vie\u0161pats pasak\u0117: \u201eMano tauta nebebus g\u0117dinama per am\u017eius” (Joelio 2, 26). A\u0161aros gali lietis vis\u0105 nakt\u012f, bet d\u017eiaugsmas ateina su au\u0161ra (Psalmi\u0173 30, 6). Kai I\u0161gelb\u0117tojo prisik\u0117limo dien\u0105 mokiniai sutiko J\u012f, j\u0173 \u0161irdys deg\u0117 klausantis Jo \u017eod\u017ei\u0173, jie \u017ei\u016br\u0117jo \u012f Jo galv\u0105, rankas ir kojas, kurios buvo su\u017eeistos d\u0117l j\u0173. Prie\u0161 Savo \u017eengim\u0105 dangun J\u0117zus i\u0161ved\u0117 juos i\u0161 Betanijos ir, pak\u0117l\u0119s rankas palaimino juos, tuomet liep\u0117: \u201eEikite \u012f vis\u0105 pasaul\u012f ir skelbkite Evangelij\u0105 visai k\u016brinijai”, be to, prid\u016br\u0117: \u201eIr \u0161tai A\u0161 esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos” (Morkaus 16, 15; Mato 28, 20). Kai per Sekmines nu\u017eeng\u0117 \u017ead\u0117tasis Glob\u0117jas, mokinius apgaub\u0117 j\u0117ga i\u0161 auk\u0161tybi\u0173, o tikin\u010di\u0173j\u0173 sielos virp\u0117jo nuo juntamo \u012f\u017eengusio \u012f dang\u0173 Vie\u0161paties artumo. Nors, kaip ir Jo, j\u0173 kelias ved\u0117 per aukas ir kan\u010dias, ar gal\u0117jo jie i\u0161keisti tarnavim\u0105 Jo malon\u0117s Evangelijai ir teisumo vainik\u0105 117, pa\u017ead\u0117tajam at\u0117jus, \u012f \u017eemi\u0161kojo sosto \u0161lov\u0119, kuri buvo j\u0173 viltis pirmosiomis darbo dienomis? Tas, Kuris Savo j\u0117ga, veikian\u010dia mumyse, gali padaryti nepalyginti daugiau, negu mes pra\u0161ome ar i\u0161manome 118, suteik\u0117 jiems kartu su Savo kent\u0117jimais ir Savo d\u017eiaugsm\u0105 daugyb\u0119 Savo vaik\u0173 nuvesti \u012f garb\u0119 119, neapsakom\u0105 d\u017eiaugsm\u0105 ir visa pranokstan\u010di\u0105 am\u017ein\u0105j\u0105 garb\u0119, su kuria palyginus, anot apa\u0161talo Pauliaus, lengvas dabartinis m\u016bs\u0173 vargas 120 nieko nerei\u0161kia.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161gyvenimai t\u0173, kurie skelb\u0117 \u017eini\u0105 apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105, buvo pana\u0161\u016bs \u012f mokini\u0173 i\u0161gyvenimus, kurie skelb\u0117 Karalyst\u0117s Evangelij\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 Mesijui at\u0117jus. Mokiniai skelb\u0117: \u201eAt\u0117jo metas ir prisiartino Dievo Karalyst\u0117”. Pana\u0161iai ir Viljamas Mileris su savo bendradarbiais teig\u0117, kad Biblijoje nurodytas ilgiausias ir paskutinis prana\u0161i\u0161kas laikotarpis baigiasi, artinasi Teismo valanda ir netrukus ateis am\u017einoji Karalyst\u0117. J\u0117zaus mokini\u0173 skelbiamas laikas r\u0117m\u0117si septyniasde\u0161imtimi Danieliaus prana\u0161yst\u0117s 9-ame skyriuje nurodyt\u0173 septynet\u0173. Tod\u0117l Mileris ir jo bendradarbiai teig\u0117, jog Danieliaus 8, 14 prana\u0161yst\u0117s nurodytas 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpis, \u012f kur\u012f \u012feina septyniasde\u0161imties septynet\u0173 laikotarpis, baigiasi. Ir vien\u0173, ir kit\u0173 skelbiama \u017einia r\u0117m\u0117si to paties did\u017eiojo prana\u0161i\u0161kojo laikotarpio skirting\u0173 dali\u0173 i\u0161sipildymu.<\/p>\n\n\n\n

  [351-352]<\/strong> Kaip ir pirmieji mokiniai, Mileris ir jo bendradarbiai patys iki galo nesuprato j\u0173 skelbiamos \u017einios. Nuo seno vyraujantys ba\u017eny\u010dios paklydimai kliud\u0117 jiems teisingai i\u0161siai\u0161kinti vien\u0105 svarb\u0173 prana\u0161yst\u0117s klausim\u0105. Tod\u0117l, nors jie ir skelb\u0117 pasauliui Dievo jiems pavest\u0105 \u017eini\u0105, ta\u010diau neteisingai suprat\u0119 jos esm\u0119 i\u0161gyveno didel\u012f nusivylim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Kalb\u0117damas apie Danieliaus knygos 8-ojo skyriaus 14-ojo skirsnelio prana\u0161i\u0161ko dviej\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 trij\u0173 \u0161imt\u0173 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarp\u012f, po kurio \u201e\u0161ventykla bus apvalyta”, Mileris, kaip buvo pamin\u0117ta, pritaik\u0117 bendrai priimt\u0105 po\u017ei\u016br\u012f, kad \u0161ventykla yra \u017eem\u0117. Jis tik\u0117jo, jog \u0161ventyklos apvalymas rei\u0161k\u0117 \u017eem\u0117s apvalym\u0105 ugnimi, at\u0117jus Vie\u0161pa\u010diui. Tod\u0117l, kai v\u0117liau jis nustat\u0117, kad 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpio pabaiga buvo ai\u0161kiai i\u0161prana\u0161auta, pri\u0117jo i\u0161vados, jog \u0161io laikotarpio pabaiga nurodo Kristaus antrojo at\u0117jimo laik\u0105. Jis suklydo, nes laik\u0117si bendrai priimto po\u017ei\u016brio, kas yra \u0161ventykla.<\/p>\n\n\n\n

   Apeig\u0173 sistemoje, kuri buvo Kristaus aukos ir kunigyst\u0117s \u0161e\u0161\u0117lis, \u0161ventyklos apvalymas buvo baigiamoji tarnyst\u0117, kuri\u0105 atlikin\u0117jo met\u0173 gale vyriausiasis kunigas. Tai buvo baigiamasis atpirkimo darbo veiksmas \u2014 Izraelio tautos nuod\u0117mi\u0173 panaikinimas. Jis simbolizavo baigiam\u0105j\u0105 m\u016bs\u0173 Vyriausiojo Kunigo tarnyst\u0119 danguje, naikino Jo tautos nuod\u0117mes, u\u017era\u0161ytas dangaus knygose. Tai apima teismin\u012f tyrim\u0105 ir nuosprend\u017eio skelbim\u0105, po kurio ateis Kristus dangaus debesyse su did\u017eia galybe ir \u0161love. Kol Jis ateis, bus per\u017ei\u016br\u0117tos visos bylos. J\u0117zus sako: \u201e\u0160tai A\u0161 veikiai ateinu, atsine\u0161damas atlyg\u012f, ir kiekvienam atmok\u0117siu pagal jo darbus” (Aprei\u0161kimo 22, 12). Apie \u0161\u012f teismo darb\u0105 prie\u0161 Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 skelbia Pirmojo angelo \u017einia Aprei\u0161kimo 14, 7: \u201eBijokite Dievo ir atiduokite Jam pagarb\u0105, nes at\u0117jo Jo teismo valanda”.<\/p>\n\n\n\n

  [352-353]<\/strong> Skelbusieji \u0161\u012f \u012fsp\u0117jim\u0105 prane\u0161\u0117 reikiam\u0105 \u017eini\u0105 reikiamu metu. Nors pirmieji mokiniai, remdamiesi Danieliaus knygos 9-uoju skyriumi, teig\u0117: \u201eAt\u0117jo metas ir prisiartino Dievo Karalyst\u0117”, ta\u010diau jie nesugeb\u0117jo suvokti, kad tame pa\u010diame tekste buvo i\u0161prana\u0161auta Mesijo mirtis. Pana\u0161iai ir Viljamas Mileris su savo bendradarbiais, remdamiesi Danieliaus 8, 14 ir Aprei\u0161kimo 14, 7 tekstais, skelb\u0117 \u017eini\u0105, ta\u010diau nesuprato, jog Aprei\u0161kimo 14-ame skyriuje buvo pateiktos ir kitos \u017einios, kurios taip pat turi b\u016bti paskelbtos prie\u0161 ateinant Vie\u0161pa\u010diui. Kaip mokiniai suklydo d\u0117l Karalyst\u0117s at\u0117jimo, pasibaigus septyniasde\u0161imties septynet\u0173 laikotarpiui, taip ir adventistai suklydo d\u0117l \u012fvykio, kuris tur\u0117jo \u012fvykti, pasibaigus 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpiui. Ir vieni, ir kiti suklydo tod\u0117l, kad laik\u0117si bendrai priimt\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173, kurios sukliud\u0117 suprasti ties\u0105. Ir mokiniai, ir Mileris vykd\u0117 Dievo vali\u0105, skelbdami jiems Dangaus pavestas \u017einias. Ta\u010diau ir mokiniai, ir Mileris d\u0117l to, kad neteisingai suprato skelbiam\u0105 \u017einios prasm\u0119, patyr\u0117 nusivylim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  Vis d\u0117lto Dievas \u012fvykd\u0117 Savo ger\u0105 sumanym\u0105, leisdamas, kad \u012fsp\u0117jimas apie Teism\u0105 b\u016bt\u0173 paskelbtas kaip tik taip. Artinosi didingoji diena, tod\u0117l Apvaizda leido, kad Jo vaikai pereit\u0173 tam tikro meto i\u0161bandym\u0105, kad b\u016bt\u0173 atskleistos j\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 mintys. Si \u017einia tur\u0117jo i\u0161bandyti ir apvalyti Ba\u017eny\u010di\u0105. \u017dmon\u0117s patys tur\u0117jo \u012fsitikinti, kas trauk\u0117 j\u0173 \u0161ird\u012f labiau – pasaulis ar Kristus ir Dangus. Jie tvirtino, kad myli I\u0161gelb\u0117toj\u0105, tod\u0117l dabar tur\u0117jo \u012frodyti savo meil\u0119. Ar jie buvo pasiruo\u0161\u0119 atsisakyti \u017eemi\u0161k\u0173j\u0173 vil\u010di\u0173 ir sieki\u0173, kad d\u017eiaugsmingai sveikint\u0173 savo Vie\u0161paties at\u0117jim\u0105? Ta \u017einia tur\u0117jo pad\u0117ti jiems suprasti savo tikr\u0105j\u0105 dvasin\u0119 b\u016bsen\u0105. \u0160i \u017einia buvo si\u0173sta gailestingai tikintis, kad atgailaujantys ir nusi\u017eemin\u0119 \u017emon\u0117s ie\u0161kos Vie\u0161paties.<\/p>\n\n\n\n

  [353-354]<\/strong> Nors jie patyr\u0117 nusivylim\u0105, kuris kilo neteisingai supratus \u017eini\u0105, bet tai tur\u0117jo pasitarnauti j\u0173 gerovei. Nusivylimas i\u0161band\u0117 \u0161irdis t\u0173, kurie man\u0117, jog pri\u0117m\u0117 \u012fsp\u0117jim\u0105. Ar nusivyl\u0119 jie i\u0161silaikys, ar neatsisakys pasitik\u0117ti Dievo \u017dod\u017eiu? Galb\u016bt melsdamiesi ir nusi\u017eemin\u0119 stengsis suprasti, kur suklydo ir neteisingai suprato prana\u0161yst\u0119? Kas pri\u0117m\u0117 \u017eini\u0105 i\u0161 baim\u0117s, pagautas valand\u0117l\u0117s pol\u0117kio ar impulso? Kiek \u017emoni\u0173 grau\u017e\u0117 abejon\u0117s ir netik\u0117jimas? Daugelis kalb\u0117jo apie savo meil\u0119 Vie\u0161pa\u010diui, teig\u0117, kad laukia Jo at\u0117jimo. Kai pasaulis ty\u010diosis i\u0161 j\u0173 ir priekai\u0161taus, kai jie patirs nusivylim\u0105 d\u0117l to, kad nei\u0161sipild\u0117 j\u0173 l\u016bkes\u010diai, ar nei\u0161si\u017ead\u0117s tuomet jie savojo tik\u0117jimo? Ar jie neatmes ties\u0173, kurias patvirtina ai\u0161kiausias Dievo \u017dod\u017eio liudijimas d\u0117l to, kad ne i\u0161 karto suprato Vie\u0161paties sumanymus d\u0117l j\u0173?<\/p>\n\n\n\n

   \u0160is i\u0161bandymas tur\u0117jo atskleisti tvirt\u0105 pasitik\u0117jim\u0105 t\u0173, kurie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tik\u0117dami pakluso Dievo \u017dod\u017eio mokymui ir \u0160ventajai Dvasiai. Sis i\u0161gyvenimas tur\u0117jo jiems parodyti, kaip pavojinga priimti \u017emoni\u0173 teorijas ir ai\u0161kinimus, u\u017euot padarius Biblij\u0105 savo ai\u0161kintoju. Tik\u0117jimo vaik\u0173 sutrikimas ir li\u016bdesys, kaip j\u0173 suklydimo pasekm\u0117, tur\u0117jo pad\u0117ti i\u0161taisyti klaidas.’ \u0160is i\u0161gyvenimas tur\u0117jo paskatinti r\u016bpestingiau tyrin\u0117ti prana\u0161\u0173 \u017eod\u012f, i\u0161mokti stropiau tyrin\u0117ti savo tik\u0117jimo pagrind\u0105 ir atmesti visk\u0105, kas nepagr\u012fsta tiesos \u017dod\u017eiu, nors ir b\u016bt\u0173 pla\u010diai priimta krik\u0161\u010dioni\u0161kame pasaulyje.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip ir pirmieji mokiniai, tikintieji tik v\u0117liau supras tai, kas jiems nebuvo ai\u0161ku i\u0161bandymo metu. Kai jie pamatys Vie\u0161paties skirt\u0105 pabaig\u0105 , supras, kad per i\u0161m\u0117ginimus, nors ir \u012fvykusius d\u0117l j\u0173 suklydim\u0173, tiksliai i\u0161sipild\u0117 Dievo meil\u0117s sumanymai. Palaimint\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 d\u0117ka jie su\u017einos, kad Vie\u0161pats yra kupinas u\u017euojautos ir gailestingumo , visi Jo takai- tai i\u0161tikimoji meil\u0117 ir tiesa visiems, kurie laikosi Jo Sandoros ir pakl\u016bsta Jo \u012fsakams.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

20. DIDYSIS RELIGINIS PRABUDIMAS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [355-356]<\/strong>  Didysis religinis prabudimas, kur\u012f sukels \u017einia apie Kristaus greit\u0105 at\u0117jim\u0105, yra i\u0161prana\u0161autas Aprei\u0161kimo knygos 14-ame skyriuje. Para\u0161yta, kad angelas l\u0117k\u0117 dangaus viduriu, jis tur\u0117jo paskelbti \u017eem\u0117s gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir \u017emon\u0117ms am\u017ein\u0105j\u0105 Evangelij\u0105. Jis \u0161auk\u0117 galingu balsu: ‘Bijokite Dievo ir atiduokite Jam pagarb\u0105, nes at\u0117jo Jo teismo valanda; nuolankiai pa\u0161lovinkite dangaus ir \u017eem\u0117s, j\u016bros ir vandens \u0161altini\u0173 Sutv\u0117r\u0117j\u0105!’ (Aprei\u0161kimo 14, 6.7)<\/p>\n\n\n\n

  Jau pats faktas, kad \u0161\u012f \u012fsp\u0117jim\u0105 prane\u0161a angelas, yra labai reik\u0161mingas. Dangaus pasiuntinio tyrumu, \u0161love ir galia Dievi\u0161koji I\u0161mintis nor\u0117jo pavaizduoti kiln\u0173 skelbiamos \u017einios pob\u016bd\u012f, galyb\u0119 ir didingum\u0105, kurie j\u0105 lyd\u0117s. Angelo l\u0117kimas dangaus viduriu, galingas balsas, kuriuo i\u0161tariamas \u012fsp\u0117jimas, ir \u012fsp\u0117jimo skelbimas visiems, kurie gyvena \u017eem\u0117je, \u2014 visoms tautoms, gentims, kalboms ir \u017emon\u0117ms \u012frodo to jud\u0117jimo greit\u012f ir pasaulin\u012f mast\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Pati \u017einia nu\u0161vie\u010dia laik\u0105, kada tur\u0117jo prasid\u0117ti \u0161is jud\u0117jimas. Sakoma, kad ji yra am\u017einosios Evangelijos dalis ir skelbia, kad at\u0117jo Teismo valanda. \u017dinia apie i\u0161gelb\u0117jim\u0105 buvo skelbiama visais laikais, ta\u010diau \u0161i \u017einia yra dalis Evangelijos, kuri gali b\u016bti paskelbta tik paskutiniaisiais laikais, nes tik tuomet bus galima sakyti, kad at\u0117jo Teismo valanda. Prana\u0161yst\u0117s pateikia \u012fvyki\u0173 sek\u0105, jie vyks iki teismo prad\u017eios. Tai labiausiai galima pasakyti apie prana\u0161o Danieliaus knyg\u0105. Ta\u010diau prana\u0161yst\u0119, kuri siejosi su paskutin\u0117mis dienomis, prana\u0161ui Danieliui buvo liepta pasl\u0117pti ir u\u017eantspauduoti iki pabaigos meto. Taigi \u017einia apie teism\u0105, kuri r\u0117m\u0117si \u0161i\u0173 prana\u0161ys\u010di\u0173 i\u0161sipildymu, negal\u0117jo b\u016bti paskelbta anks\u010diau, negu ateis laikas. Ta\u010diau, pasak prana\u0161o, tuo metu daugelis bus pasimet\u0119, ir pa\u017einimas 124 vis labiau plis (Danieliaus 12, 4).<\/p>\n\n\n\n

 [356-357]<\/strong>  Apa\u0161talas Paulius \u012fsp\u0117jo Ba\u017eny\u010di\u0105 nelaukti Kristaus at\u0117jimo jo laikais. \u201ePirmiau \u2014 sako jis, \u2014 turi ateiti atkritimas ir apsireik\u0161ti nedoryb\u0117s \u017emogus […]” (2 Tesalonikie\u010diams 2, 3). Mes galime laukti savo Vie\u0161paties at\u0117jimo ne anks\u010diau negu \u012fvyks didysis atsimetimas ir baigsis ilgas nedoryb\u0117s \u017emogaus valdymo laikotarpis. Nedoryb\u0117s \u017emogus, kuris taip pat pavadintas nedoryb\u0117s sl\u0117piniu, pra\u017e\u016bties s\u016bnumi ir Nedor\u0117liu simbolizuoja popie\u017eiaus vald\u017ei\u0105, kuris, pasak prana\u0161yst\u0117s, tur\u0117jo vie\u0161patauti 1260 met\u0173. \u0160is laikotarpis baig\u0117si 1798 m., tod\u0117l Kristus negal\u0117jo ateiti iki to laiko. Apa\u0161talo Pauliaus \u012fsp\u0117jimas apima vis\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0117s er\u0105 iki 1798 m. Tik po to tur\u0117jo b\u016bti skelbiama \u017einia apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Pra\u0117jusiais am\u017eiais tokia \u017einia niekad nebuvo skelbiama. Kaip \u017einome, apa\u0161talas Paulius jos neskelb\u0117; jis nurod\u0117 savo broliams, kad Vie\u0161paties at\u0117jimo diena dar toli. Apie tai neskelb\u0117 ir reformatoriai. Martynas Liuteris nurod\u0117 teismo laik\u0105 \u2014 trij\u0173 \u0161imt\u0173 met\u0173 ateit\u012f. Ta\u010diau 1798 m. nuo prana\u0161o Danieliaus knygos buvo nuimtas antspaudas, daugelis pasis\u0117m\u0117 \u017eini\u0173 apie prana\u0161yst\u0119 ir prad\u0117jo skelbti i\u0161kilming\u0105 ties\u0105 apie art\u0117jant\u012f teism\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip ir did\u017eioji XVI am\u017eiaus Reformacija, adventist\u0173 jud\u0117jimas tuo pa\u010diu metu prasid\u0117jo skirtingose krik\u0161\u010dioni\u0161kose \u0161alyse. Europoje ir Amerikoje tik\u0117jimo ir maldos vyrai buvo paskatinti tyrin\u0117ti prana\u0161ystes. Vis labiau \u012fsigilindami, jie visi\u0161kai \u012fsitikino, jog art\u0117ja pasaulio pabaiga. Skirtingose \u0161alyse krik\u0161\u010dionys susib\u016br\u0117 \u012f grupes; tyrin\u0117damos \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 jos galutinai \u012fsitikino, kad greitai ateis I\u0161gelb\u0117tojas.<\/p>\n\n\n\n

   1821 m., pra\u0117jus trejiems metams po to, kai Viljamas Mileris prana\u0161ys\u010di\u0173 tyrin\u0117jimo d\u0117ka su\u017einojo teismo laik\u0105, dr. Jozefas Volfas, \u201epasaulinio masto misionierius”, prad\u0117jo skelbti art\u0117jant\u012f Vie\u0161paties at\u0117jim\u0105. Volfas gim\u0117 Vokietijoje, \u017eyd\u0173 \u0161eimoje. Jo t\u0117vas buvo rabinas. Dar b\u016bdamas labai jaunas, Jozefas jau buvo \u012fsitikin\u0119s krik\u0161\u010dioni\u0173 religijos teisingumu. Trok\u0161tantis \u017eini\u0173 ir subtiliai m\u0105stantis, jis atid\u017eiai klaus\u0117si pokalbi\u0173, kurie vykdavo jo t\u0117vo namuose, kur kasdien susirinkdavo religingi \u017eydai ir samprotaudavo apie savo tautos viltis bei l\u016bkes\u010dius, apie ateisian\u010dio Mesijo \u0161lov\u0119 ir Izraelio atk\u016brim\u0105. Vien\u0105 dien\u0105, i\u0161gird\u0119s minint J\u0117z\u0173 i\u0161 Nazareto, berniukas pasiteiravo apie J\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   – Jis buvo talentingiausias \u017eydas, – buvo atsakyta. – Bet Jis skelb\u0117si es\u0105s Mesijas, tod\u0117l \u017eyd\u0173 taryba nuteis\u0117 J\u012f mirti.<\/p>\n\n\n\n

   – Ta\u010diau kod\u0117l Jeruzal\u0117 sugriauta, ir mes esame nelaisv\u0117je? – toliau klausin\u0117jo Jozefas.<\/p>\n\n\n\n

   – Deja, deja, – atsak\u0117 jo t\u0117vas, – tod\u0117l, kad \u017eydai \u017eud\u0117 prana\u0161us.<\/p>\n\n\n\n

 [357-358]<\/strong>  Berniukas i\u0161kart i\u0161sak\u0117 savo prielaid\u0105, jog \u201etikriausiai J\u0117zus taip pat buvo prana\u0161as, o \u017eydai nu\u017eud\u0117 J\u012f, nors Jis buvo nekaltas”*. \u0160i mintis j\u012f u\u017evald\u0117 labai stipriai. Nors jam buvo u\u017edrausta net u\u017eeiti \u012f krik\u0161\u010dioni\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105, bet jis da\u017enai klausydavosi pamoksl\u0173 lauke.<\/p>\n\n\n\n

   Kart\u0105, b\u016bdamas tik septyneri\u0173 met\u0173, jis did\u017eiuodamasis pasak\u0117 pagyvenusiam kaimynui krik\u0161\u010dioniui, kad, at\u0117jus Mesijui, Izraelio laukia d\u017eiaugsminga ateitis. Vyri\u0161kis maloniai atsak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

   – Mielas berniuk, a\u0161 tau pasakysiu, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo Mesijas. Tai buvo J\u0117zus i\u0161 Nazareto, […] Kur\u012f tavo prot\u0117viai nukry\u017eiavo kaip ir kitus senov\u0117s prana\u0161us. Eik namo ir perskaityk penkiasde\u0161imt tre\u010di\u0105 Izaijo prana\u0161yst\u0117s skyri\u0173. Tu \u012fsitikinsi, kad J\u0117zus Kristus yra Dievo S\u016bnus**.<\/p>\n\n\n\n

* Travels and Adventures of the Reverend Joseph Wolff. – V. 1. – P. 6.<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik. – P. 7.<\/p>\n\n\n\n

   Tai sudomino vaik\u0105. Nu\u0117j\u0119s namo ir skaitydamas nurodyt\u0105 \u0160ventojo Ra\u0161to viet\u0105, jis steb\u0117josi, kaip visa, kas ten apra\u0161yta, i\u0161sipild\u0117 J\u0117zui i\u0161 Nazareto. Galb\u016bt i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kaimynas krik\u0161\u010dionis teisus? Berniukas papra\u0161\u0117 t\u0117v\u0105 paai\u0161kinti prana\u0161yst\u0119, bet susid\u016br\u0117 su tokia nepermaldaujama tyla, jog niekados daugiau nedr\u012fso kelti \u0161io klausimo. Ta\u010diau tai tik padidino jo tro\u0161kim\u0105 geriau pa\u017einti krik\u0161\u010dioni\u0173 religij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Namuose \u017einios, kuri\u0173 jis siek\u0117 \u012fgyti, buvo r\u016bpestingai slepiamos. Sulauk\u0119s vienuolikos met\u0173, berniukas paliko t\u0117vo namus ir i\u0161\u0117jo \u012f plat\u0173j\u012f pasaul\u012f gauti i\u0161silavinim\u0105, pasirinkti religij\u0105 ir nustatyti tolesn\u012f savo gyvenimo keli\u0105. Trumpam jis apsistojo pas savo giminai\u010dius, ta\u010diau greitai buvo i\u0161vytas kaip atsimet\u0117lis, neteko paramos, liko be skatiko ki\u0161en\u0117je ir prad\u0117jo skintis sau keli\u0105 tarp nepa\u017e\u012fstam\u0173j\u0173. Jis klajojo i\u0161 vienos vietos \u012f kit\u0105, uoliai besimokydamas ir u\u017esidirbdamas pragyvenimui \u017eyd\u0173 kalbos pamokomis. Paveiktas vieno kataliko mokytojo, jis pri\u0117m\u0117 Romos katalik\u0173 tik\u0117jim\u0105 ir nusprend\u0117 tapti misionieriumi savo tautai. Vedamas \u0161io tikslo po keleri\u0173 met\u0173 \u012fstojo \u012f Tik\u0117jimo skleidimo kolegij\u0105 Romoje. \u010cia jo \u012fprotis nepriklausomai galvoti, atviros kalbos u\u017etrauk\u0117 kaltinim\u0105 erezija. Jis atvirai puol\u0117 netinkam\u0105 ba\u017eny\u010dios elges\u012f ir ragino vykdyti reform\u0105. Nors i\u0161 prad\u017ei\u0173 popie\u017eininkai ir dvasininkai elg\u0117si palankiai, ta\u010diau po kurio laiko jis buvo priverstas palikti Rom\u0105. Nuolat sekamas ba\u017eny\u010dios, jis vyko i\u0161 vienos vietos \u012f kit\u0105, kol paai\u0161k\u0117jo, jog jis niekada nepaklus Romos vergovei. Gal\u0173 gale j\u012f paskelb\u0117 nepataisomu, ir jis gal\u0117jo laisvai keliauti, kur tik nor\u0117jo. Tada jis nuvyko \u012f Anglij\u0105 ir, pri\u0117m\u0119s protestant\u0173 tik\u0117jim\u0105, prisijung\u0117 prie Anglikon\u0173 ba\u017eny\u010dios. Po dvej\u0173 met\u0173 studij\u0173, 1821 m. jis prad\u0117jo misionieriaus darb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [358-359]<\/strong>  Priimdamas did\u017ei\u0105j\u0105 ties\u0105 apie Kristaus pirm\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 kaip Skausm\u0173 Vyro, apsipratusiu su negalia, Volfas pamat\u0117, jog prana\u0161yst\u0117s taip pat ai\u0161kiai atskleid\u017eia Jo antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 su did\u017eia galybe ir \u0161love. Siekdamas vesti savo tautie\u010dius pas J\u0117z\u0173 i\u0161 Nazareto kaip Pa\u017ead\u0117t\u0105j\u012f Mesij\u0105, Volfas nurod\u0117 jiems pirm\u0105j\u012f Jo at\u0117jim\u0105, Jo nusi\u017eeminim\u0105, tai, kad Jis paaukojo Save u\u017e \u017emoni\u0173 nuod\u0117mes, Volfas ai\u0161kino, kad J\u0117zus ateis antr\u0105 kart\u0105 kaip Karalius ir I\u0161vaduotojas.<\/p>\n\n\n\n

   \u201eJ\u0117zus i\u0161 Nazareto yra tikrasis Mesijas, – skelb\u0117 jis, – Kurio rankos ir kojos buvo su\u017eeistos, Kuris buvo tylus kaip \u0117riukas, vedamas pjauti, Kuris buvo Skausm\u0173 Vyras, apsiprat\u0119s su negalia, Kuris at\u0117jo pirm\u0105 kart\u0105, kai skeptras ir valdovo lazda paliko Jud\u0105. Antr\u0105 kart\u0105 Jis ateis debesyse su arkangelo trimitu”*. \u201eJo kojos stov\u0117s ant Alyv\u0173 kalno. Ta vald\u017eia, kuri kart\u0105 buvo suteikta Adomui visai k\u016brinijai ir po to atimta i\u0161 jo (Prad\u017eios 1, 26; 3, 17), bus suteikta J\u0117zui. Jis taps visos \u017eem\u0117s karaliumi. Nebebus nei aimanos, nei verksmo, visur gird\u0117sis pagyrimo ir pad\u0117kos giesm\u0117s. […] Kai J\u0117zus ateis Savo T\u0117vo \u0161lov\u0117je su \u0161ventaisiais angelais, […] pirmiausia prisikels mirusieji tikintieji (\u017er. 1 Tesalonikie\u010diams 4, 16; 1 Korintie\u010diams 15, 23). \u012evyks tai, k\u0105 mes, krik\u0161\u010dionys, vadiname pirmuoju prisik\u0117limu. Pasikeis ir gyv\u016bn\u0173 karalyst\u0117 (Izaijo 11, 6-9), paklusdama J\u0117zui (Psalmi\u0173 8). \u012esivyraus, visuotin\u0117 taika”*. \u201eVie\u0161pats \u017ei\u016br\u0117damas \u012f \u017eem\u0119 v\u0117l pasakys, kad tai gera”**.<\/p>\n\n\n\n

* Wolff Joseph. Researches and Missionary Labors. \u2014 P. 62.<\/p>\n\n\n\n

  [359-360]<\/strong> Volfas tik\u0117jo, kad Vie\u0161paties at\u0117jimas arti, jo prana\u0161i\u0161k\u0173 laikotarpi\u0173 ai\u0161kinimas apie Paskutiniojo teismo dien\u0105 tik keleriais metais skyr\u0117si nuo Milerio ai\u0161kinim\u0173. Tiems, kurie nurodydavo \u0160ventojo Ra\u0161to \u017eod\u017eius: Tos dienos ir valandos niekas ne\u017eino125, manydami, kad \u017emon\u0117s nieko neturi \u017einoti apie tai, kad at\u0117jimas arti, Volfas atsakydavo: \u201eAr m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats pasak\u0117, kad Jo at\u0117jimo diena ir valanda niekada nebus \u017einoma? Ar Jis nedav\u0117 mums laiko \u017eenkl\u0173, kad gal\u0117tume \u017einoti nors tai, kad Jo at\u0117jimas arti, kaip kiekvienas \u017eino, jog figmed\u017eio \u0161akoms sumink\u0161t\u0117jus ir lapeliams sprogstant artinasi vasara? (Mato 24, 32) Ar mes niekada nei\u0161siai\u0161kinsime laiko, apie kur\u012f Jis ragina mus ne tik skaityti prana\u0161o Danieliaus knygoje, bet ir suprasti j\u0105? Toje pa\u010dioje Danieliaus knygoje sakoma, kad \u017eod\u017eiai bus pasl\u0117pti iki pabaigos meto [tai kaip tik pasitvirtino jo laikais], ir daugelis bus pasimet\u0119, ir pa\u017einimas [apie t\u0105 laik\u0105] vis labiau plis (Danieliaus 12, 4). Be to, m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats nenor\u0117jo pasakyti, jog nebus \u017einoma, kad laikas arti, o tik tai, kad tikslios dienos ir valandos ne\u017einos joks \u017emogus. Anaiptol, Jis sako, jog laiko \u017eenklai mums prane\u0161, kad mes ruo\u0161tum\u0117s Jo at\u0117jimui, kaip Nojus ruo\u0161\u0117 savo laiv\u0105”***.<\/p>\n\n\n\n

* Journal of the Reverend Joseph Wolff – P. 378, 379.<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik. – P. 294.<\/p>\n\n\n\n

*** Wolf\u00a3 Min. veik. – P. 404, 405.<\/p>\n\n\n\n

   Apie populiari\u0105 \u0160ventojo Ra\u0161to ai\u0161kinimo sistem\u0105 ir klaiding\u0105 jo ai\u0161kinim\u0105 Volfas ra\u0161\u0117: \u201eDid\u017eioji krik\u0161\u010dioni\u0173 ba\u017eny\u010dios dalis nukrypo nuo teisingo \u0160ventojo Ra\u0161to supratimo ir pasinaudojo iliuzine budist\u0173 sistema, kurie tiki, jog laiminga \u017emonijos ateitis bus tada, kai \u017emon\u0117s laisvai gal\u0117s skraidyti; \u0161ie krik\u0161\u010dionys, kai para\u0161yta \u017eydas, skaito ‘pagonis’, \u017eod\u012f Jeruzal\u0117 supranta kaip ‘ba\u017eny\u010di\u0105’, o jei para\u0161yta \u017eem\u0117, tai j\u0173 nuomone rei\u0161kia ‘dang\u0173’. Vie\u0161paties at\u0117jim\u0105 supranta kaip ‘Misionieri\u0173 draugijos pa\u017eang\u0105’, o \u017eod\u017eius: Kopkime \u012f Vie\u0161paties kaln\u0105, \u012f Dievo namus 126, supranta kaip ‘diding\u0105 metodist\u0173 susirinkim\u0105'”*.<\/p>\n\n\n\n

  [360-361]<\/strong> Dvide\u0161imt ketverius metus, nuo 1821 iki 1845 m., Volfas labai daug keliavo: jis buvo Afrikoje, aplankydamas Egipt\u0105 ir Abisinij\u0105, skersai i\u0161ilgai apkeliavo Palestin\u0105, Sirij\u0105, Persij\u0105, Buchar\u0105 ir Indij\u0105. Taip pat jis lank\u0117si Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose, o pakeliui laik\u0117 pamaldas \u0161ventos Elenos saloje. Jis atvyko \u012f Niujork\u0105 1837 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f. Jis sak\u0117 pamokslus \u0161iame mieste, v\u0117liau Filadelfijoje ir Baltimor\u0117je, kol galiausiai nuvyko j Va\u0161ington\u0105. \u201e\u010cia, \u2014 sak\u0117 jis, \u2014 eksprezidento D\u017eono Kvinsio Adamso pasi\u016blymu kongreso r\u016bmams vienbalsiai nubalsavus, man buvo leista kongreso pos\u0117d\u017ei\u0173 sal\u0117je \u0161e\u0161tadien\u012f skaityti paskait\u0105. Mane pagerbdami susirinkime dalyvavo visi kongreso nariai, taip pat Vird\u017einijos vyskupas ir Va\u0161ingtono dvasininkija bei gyventojai. Toki\u0105 pa\u010di\u0105 garb\u0119 man suteik\u0117 ir Niu D\u017eersio bei Pensilvanijos vietin\u0117s vald\u017eios nariai, kuriems a\u0161 skai\u010diau paskaitas apie savo kelion\u0119 po Azij\u0105 ir apie J\u0117zaus Kristaus Karalyst\u0119, kurioje karaliaus Jis pats”**.<\/p>\n\n\n\n

* Journal of the Reverend Joseph Wolff. – P. 96.<\/p>\n\n\n\n

** Min, veik. – P. 398, 399.<\/p>\n\n\n\n

   Dr. Volfas keliavo po labiausiai necivilizuotas \u0161alis be Europos vald\u017eios apsaugos ir patyr\u0117 daug sunkum\u0173, jam nuolat gr\u0117s\u0117 pavojai. Jis buvo mu\u0161amas per padus ir marinamas badu, buvo parduotas kaip vergas ir tris kartus pasmerktas mirti. Jis buvo patek\u0119s \u012f pl\u0117\u0161ik\u0173 rankas ir kelet\u0105 kart\u0173 vos nemir\u0117 i\u0161 tro\u0161kulio. Kart\u0105 i\u0161 jo buvo atimtas visas turtas, jam reik\u0117jo nukeliauti \u0161imtus myli\u0173 p\u0117s\u010diomis per kalnus, kai sniegas mu\u0161\u0117 \u012f veid\u0105, o basos kojos stingo, prisilietus prie su\u0161alusios \u017eem\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

 [361-362]<\/strong> Kai j\u012f \u012fsp\u0117jo nevykti be ginkl\u0173 pas laukines ir prie\u0161i\u0161kai nusiteikusias gentis, jis sak\u0117, jog \u201eyra apsiginklav\u0119s malda, u\u017esidegimu d\u0117l Kristaus ir tik\u0117jimu Jo pagalba.” \u201eA\u0161 taip pat jau\u010diu \u0161irdyje meil\u0119 Dievui ir artimam, o savo rankoje laikau Biblij\u0105”*. Kur tik beeidamas, jis visuomet ne\u0161iojosi su savimi Biblij\u0105 hebraj\u0173 ir angl\u0173 kalbomis. Apie vien\u0105 paskutini\u0173j\u0173 savo kelioni\u0173 jis sak\u0117: \u201eA\u0161 […] laikiau atverst\u0105 Biblij\u0105 savo rankoje. A\u0161 jau\u010diau, kad mano j\u0117ga \u0161ioje Knygoje ir jos stipryb\u0117 palaikys mane”**.<\/p>\n\n\n\n

   Jis atkakliai ir i\u0161tvermingai dirbo savo darb\u0105, kol \u017einia apie teism\u0105 buvo nune\u0161ta \u012f didesn\u0119 gyvenam\u0105 \u017dem\u0117s dal\u012f. Tarp \u017eyd\u0173, turk\u0173, pers\u0173, ind\u0173 ir daugelio kit\u0173 tautybi\u0173 bei rasi\u0173 jis platino Dievo \u017dod\u012f \u012fvairiomis kalbomis ir visur skelb\u0117 apie art\u0117jan\u010di\u0105 Mesijo Karalyst\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   Keliaudamas po Buchar\u0105, jis su\u017einojo, kad \u017emon\u0117s, gyvenantys vienoje tolimoje, necivilizuotoje vietov\u0117je, laik\u0117si mokymo apie Vie\u0161paties greit\u0105 at\u0117jim\u0105. \u201eJemeno arabai, \u2014 sak\u0117 jis, \u2014 turi knyg\u0105 ‘Syra’, kurioje kalbama apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 ir Jo \u0161loving\u0105 Karalyst\u0119. Jie tikisi, jog dideli \u012fvykiai \u012fvyks 1840 metais”***. \u201eJemene […] a\u0161 praleidau \u0161e\u0161ias dienas su Rechabo s\u016bnumis. Jie negeria vyno, nesodina vynuogyn\u0173, gyvena palapin\u0117se ir prisimena ger\u0105j\u012f sen\u0105j\u012f Jonadab\u0105, Rechabo s\u016bn\u0173. Tarp j\u0173 radau Izraelio s\u016bn\u0173 i\u0161 Dano gimin\u0117s, […] kurie kartu su Rechabo s\u016bnumis laukia Mesijo greito at\u0117jimo dangaus debesyse”****.<\/p>\n\n\n\n

* Adams W. H. D. In Perils Oft. – P. 192.<\/p>\n\n\n\n

**Min. veik.-P. 201.<\/p>\n\n\n\n

*** Journal of the Reverend Joseph Wolff. – P. 377.<\/p>\n\n\n\n

**** Min. veik. – P. 389.<\/p>\n\n\n\n

   Kitas misionierius sutiko tok\u012f pat tik\u0117jim\u0105 Totorijoje. Totori\u0173 mula paklaus\u0117 misionieriaus, kada Kristus ateis antr\u0105j\u012f kart\u0105? Kai pastarasis atsak\u0117, jog apie tai nieko ne\u017eino, mula buvo labai nustebintas tokio nemok\u0161i\u0161kumo. O juk Volfas vadino save Biblijos mokytoju. Mula parei\u0161k\u0117, jog yra tvirtai \u012fsitikin\u0119s, kad, remiantis prana\u0161yste, Kristus ateis apie 1844 m.<\/p>\n\n\n\n

 [362-363]<\/strong>  Anglijoje \u017einia apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 buvo prad\u0117ta skelbti 1826 m. Ta\u010diau \u010dia jud\u0117jimas ne\u012fgavo tokios apibr\u0117\u017etos formos kaip Amerikoje. Apie tiksl\u0173 Kristaus at\u0117jimo laik\u0105 retai buvo kalbama. Vis d\u0117lto buvo pla\u010diai skelbiama did\u017eioji tiesa apie Kristaus greit\u0105 at\u0117jim\u0105 su did\u017eia galybe ir \u0161love. Ji plito ne tik tarp disenteri\u0173 ar nonkonformist\u0173. Angl\u0173 ra\u0161ytojas Miuranas Brokas teigia, kad apie septyni \u0161imtai Anglikon\u0173 ba\u017eny\u010dios dvasinink\u0173 skelb\u0117 \u201eKaralyst\u0117s Evangelij\u0105”. Taigi Did\u017eiojoje Britanijoje taip pat buvo skelbiama \u017einia, nurodanti 1844 m., kaip Vie\u0161paties at\u0117jimo laik\u0105. \u010cia pla\u010diai buvo skelbiami Jungtin\u0117se Valstijose i\u0161leisti leidiniai apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105. \u0160ios knygos ir \u017eurnalai buvo pakartotinai i\u0161leid\u017eiami Anglijoje. 1842 m. anglas Robertas Vinteris, b\u016bdamas Amerikoje pri\u0117m\u0117 adventist\u0173 tik\u0117jim\u0105 ir, gr\u012f\u017e\u0119s \u012f gimt\u0105j\u0105 \u0161al\u012f, \u0117m\u0117 skelbti apie Vie\u0161paties antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105. Daugelis prisijung\u0117 prie jo darbo, ir \u017einia apie teism\u0105 buvo skelbiama \u012fvairiose Anglijos dalyse.<\/p>\n\n\n\n

   Piet\u0173 Amerikoje, kurioje vyravo tamsa ir dvasinink\u0173 intrigos, ispan\u0173 j\u0117zuitas, vardu Lakunza, prad\u0117jo tyrin\u0117ti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 ir suprato ties\u0105 apie art\u0117jant\u012f Kristaus at\u0117jim\u0105. Laikydamas savo pareiga \u012fsp\u0117ti \u017emones, ta\u010diau nor\u0117damas i\u0161vengti Romos pasmerkimo, jis paskelb\u0117 savo pa\u017ei\u016bras rabino Ben-Ezros slapyvard\u017eiu, vaizduodamas save atsivertusiu \u017eydu. Lakunza gyveno XVIII am\u017eiuje, bet tik apie 1825 m. jo knyga pasiek\u0117 London\u0105 ir buvo i\u0161versta \u012f angl\u0173 kalb\u0105. I\u0161leista knyga dar labiau pagilino jau su\u017eadint\u0105 susidom\u0117jim\u0105 Kristaus antruoju at\u0117jimu Anglijoje.<\/p>\n\n\n\n

   Vokietijoje \u0161\u012f mokym\u0105 XVIII am\u017eiuje skelb\u0117 Bengelis, liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios dvasininkas ir \u012f\u017eymus savo meto teologas bei kritikas. Baig\u0119s mokslus, Bengelis \u201epasi\u0161vent\u0117 teologijos studijoms. I\u0161 prigimties jis buvo m\u0105slus ir labai religingas. Vaikyst\u0117je gautas mokymas ir disciplina nat\u016braliai trauk\u0117 j\u012f prie teologijos. Kaip ir kiti m\u0105stantys jaunuoliai, jis tur\u0117jo kovoti su i\u0161kilusiomis abejon\u0117mis ir sunkumais, susijusiais su jo religiniu gyvenimu. Jis jausmingai u\u017esimena apie ‘daugyb\u0119 str\u0117li\u0173, kurios perv\u0117r\u0117 jo varg\u0161\u0119 \u0161ird\u012f ir pavert\u0117 jo jaunyst\u0119 sunkiu metu'”. Tap\u0119s Viurtembergo konsistorijos nariu, jis stojo ginti tik\u0117jimo laisv\u0117s. \u201eGindamas ba\u017eny\u010dios teises ir privilegijas, jis propagavo proting\u0105 laisv\u0119, suteiktin\u0105 tiems, kurie, paklusdami savo s\u0105\u017einei, nor\u0117jo nutraukti ry\u0161ius su ba\u017eny\u010dia”*. Geras tokios veiklos poveikis ir dabar jau\u010diamas jo gimtin\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

 [363-364]<\/strong>  Kart\u0105, ruo\u0161iantis pamokslui pagal Aprei\u0161kimo knygos 21-\u0105j\u012f skyri\u0173 advento sekmadieniui, Bengel\u012f nu\u0161viet\u0117 Kristaus antrojo at\u0117jimo \u0161viesa. Kaip niekados anks\u010diau jam atsiskleid\u0117 Aprei\u0161kimo knygos prana\u0161yst\u0117s. Sukr\u0117stas nepaprastos svarbos ir visa pranokstan\u010dios \u0161lov\u0117s vaizdais, kuriuos pateik\u0117 prana\u0161as, jis buvo priverstas laikinai atid\u0117ti \u0161i\u0105 tem\u0105. Sakykloje \u0161i tiesa v\u0117l apsirei\u0161k\u0117 jam ai\u0161kiai ir gyvai. Nuo tol jis \u0117m\u0117 uoliai tyrin\u0117ti prana\u0161ystes it netrukus \u012fsitikino, kad jos nurod\u0117 Kristaus greit\u0105 at\u0117jim\u0105, o jo nustatyta antrojo at\u0117jimo data tik keleriais metais skyr\u0117si nuo Milerio apskai\u010diavim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

* Bengei. In: Encyclopaedia Britannica, 9th ed.<\/p>\n\n\n\n

   Bengelio ra\u0161tai paplito po vis\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f pasaul\u012f, o jo po\u017ei\u016bris \u012f prana\u0161ystes buvo priimtas Viurtemberge ir i\u0161 dalies kituose Vokietijos kra\u0161tuose. \u0160is jud\u0117jimas t\u0119s\u0117si ir po jo mirties. \u017dinia apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 buvo skelbiama Vokietijoje tuo pa\u010diu metu kaip ir kitose \u0161alyse. I\u0161 prad\u017ei\u0173 kai kurie tikintieji nuvyko \u012f Rusij\u0105 ir ten \u012fk\u016br\u0117 kolonijas, tod\u0117l tik\u0117jimas, kad Kristus greitai ateis, vis dar skelbiamas \u0161ios \u0161alies vokie\u010di\u0173 bendruomen\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160viesa tai pat nu\u0161vito Pranc\u016bzijoje ir \u0160veicarijoje. \u017denevoje, kur Farelis ir Kalvinas skleid\u0117 Reformacijos ties\u0105, Gosenas skelb\u0117 \u017eini\u0105 apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105. Dar besimokydamas, Gosenas susid\u016br\u0117 su racionalizmo dvasia, kuri antroje XVIII am\u017eiaus pus\u0117je \u2014 XIX am\u017eiaus prad\u017eioje vyravo Europoje, tod\u0117l, tap\u0119s dvasininku, jis ne tik nieko ne\u017einojo apie tikr\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105, bet buvo link\u0119s \u012f skepticizm\u0105. Dar jaunyst\u0117je Gosenas susidom\u0117jo prana\u0161yst\u0117mis. Perskait\u0119s Roleno \u201eSenov\u0117s istorij\u0105”, jis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f antr\u0105j\u012f prana\u0161o Danieliaus knygos skyri\u0173; palygin\u0119s j\u012f su istoriko pateiktais duomenimis, jis buvo labai nusteb\u0119s, kaip nuostabiai tiksliai i\u0161sipild\u0117 prana\u0161yst\u0117. Tai buvo \u0160ventojo Ra\u0161to \u012fkv\u0117pimo \u012frodymas, kuris v\u0117lesniais metais buvo jam tarsi inkaras tarp gyvenimo pavoj\u0173. Racionalizmo mokymas neatne\u0161\u0117 jam pasitenkinimo, tod\u0117l tik Biblijos tyrin\u0117jimas ir siekimas gauti daugiau \u0161viesos atved\u0117 j\u012f \u012f teisingo tik\u0117jimo keli\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [364-365]<\/strong>  Toliau tyrin\u0117damas prana\u0161ystes jis \u012fsitikino, jog Kristaus at\u0117jimas yra arti. Labai paveiktas tos did\u017eiosios tiesos i\u0161kilmingumo ir svarbumo jis tro\u0161ko perduoti j\u0105 \u017emon\u0117ms, ta\u010diau vyraujantis \u012fsitikinimas, kad prana\u0161o Danieliaus knygoje yra paslaptys ir j\u0173 negalima atskleisti, labai apsunkino jo darb\u0105. Galiausiai jis, kaip kadaise Farelis skelbdamas Evangelij\u0105 \u017denevoje, nusprend\u0117 prad\u0117ti dirbti su vaikais, kuri\u0173 \u017einios tur\u0117jo sudominti t\u0117vus.<\/p>\n\n\n\n

   \u201eA\u0161 noriu, kad visi suprast\u0173, – v\u0117liau apie savo ketinimus sak\u0117 jis, – jog prad\u0117jau d\u0117styti \u0161i\u0105 ties\u0105 pirmiausia ne suaugusiems, o vaikams ne tod\u0117l, kad ji nereik\u0161minga, bet atvirk\u0161\u010diai, j\u0105 reikia \u012fsisamoninti, tod\u0117l prad\u0117jau d\u0117styti suprantamiausiu b\u016bdu. A\u0161 labai nor\u0117jau, kad \u0161i \u017einia b\u016bt\u0173 priimta, ir baiminausi, kad kreipdamasis \u012f suaugusius, galiu b\u016bti nei\u0161girstas. […] D\u0117l to nusprend\u017eiau prad\u0117ti nuo jauniausi\u0173. A\u0160 surinkau vaikus. Jei grup\u0117 did\u0117s ir a\u0161 pamatysiu, kad jie klausosi, kad jiems malonu ir \u012fdomu, kad jie supranta ir perduoda, k\u0105 su\u017einojo, kitiems, a\u0161 greitai surinksiu kit\u0105 grup\u0119, ir, savo ruo\u017etu, suaug\u0119 \u017emon\u0117s pamatys, kad verta pris\u0117sti ir tyrin\u0117ti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Jei taip \u012fvyks, bus pasiekta pergal\u0117”*.<\/p>\n\n\n\n

* Gaussen G. Daniel the Prophet. – V. 2. – Preface.<\/p>\n\n\n\n

   Jo pastangos buvo s\u0117kmingos. Po to, kai jis kreip\u0117si \u012f vaikus, at\u0117jo pasiklausyti ir vyresni \u017emon\u0117s. Jo ba\u017eny\u010dios galerijos prisipild\u0117 atid\u017ei\u0173 klausytoj\u0173. Tarp j\u0173 buvo \u012ftaking\u0173 mokslo \u017emoni\u0173 ir \u017denevoje apsilankiusi\u0173 svetim\u0161ali\u0173. Jie paskleid\u0117 \u017eini\u0105 ir kituose kra\u0161tuose.<\/p>\n\n\n\n

   Paskatintas s\u0117km\u0117s, Gosenas i\u0161leido savo pamokas, tik\u0117damasis, kad prana\u0161\u0173 knyg\u0173 tyrin\u0117jimas sudomins ba\u017eny\u010dias, kuriose pamaldos vyko pranc\u016bz\u0173 kalba. \u201eI\u0161leisti pamokymus vaikams, –<\/p>\n\n\n\n

ra\u0161\u0117 Gosenas, – vadinasi, pasakyti suaugusiems, kurie beveik niekada nekreipia d\u0117mesio \u012f tokias knygas, atsikalbin\u0117ja ir teigia, kad jos nesuprantamos: ‘Kaip jos gali b\u016bti nesuprantamos, jei j\u016bs\u0173 vaikai supranta jas?'” \u201eA\u0161 labai tro\u0161kau, – prideda jis, – pad\u0117ti suprasti \u0161ias prana\u0161ystes”. \u201eMan atrodo, kad n\u0117ra tinkamesn\u0117s med\u017eiagos, kuri patenkint\u0173 m\u016bs\u0173 laik\u0173 poreikius”. \u201eTik taip mes galime pasiruo\u0161ti art\u0117jantiems sunkiems i\u0161m\u0117ginimams, bud\u0117ti ir laukti J\u0117zaus Kristaus”.<\/p>\n\n\n\n

 [365-366]<\/strong>  Nepaisant to, kad Gosenas buvo vienas \u012f\u017eymiausi\u0173 ir mylimiausi\u0173 pranc\u016bz\u0173 pamokslinink\u0173, po kurio laiko jis buvo atleistas i\u0161 pareig\u0173. Kaltinim\u0173 esm\u0119 sudar\u0117 teiginys, kad mokydamas jaunim\u0105, jis naudojosi Biblija, u\u017euot mok\u0119s katekizmo, kuris buvo nuobodus racionalistini\u0173 tikybos pagrind\u0173 rinkinys, nutol\u0119s nuo tikrojo tik\u0117jimo. V\u0117liau Gosenas tapo teologijos d\u0117stytoju, nors sekmadieniais ir toliau mok\u0117 vaikus \u0160ventojo Ra\u0161to ties\u0173. Jo ra\u0161tai apie prana\u0161ystes taip pat su\u017eadino didel\u012f susidom\u0117jim\u0105. Kaip profesorius, ra\u0161ytojas ir vaik\u0173 mokytojas (tai buvo jo m\u0117gstamiausias u\u017esi\u0117mimas), daugel\u012f met\u0173 jis dar\u0117 didel\u0119 \u012ftak\u0105 ir patrauk\u0117 daugelio d\u0117mes\u012f, skatindamas tyrin\u0117ti prana\u0161ystes, kurios rod\u0117, kad Vie\u0161paties at\u0117jimas arti.<\/p>\n\n\n\n

   Skandinavijoje taip pat buvo skelbiama \u017einia apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 ir tuo buvo labai susidom\u0117ta. Daugelis buvo pa\u017eadinti i\u0161 ner\u016bpestingo snaudulio, i\u0161pa\u017eino savo nuod\u0117mes, atsisak\u0117 j\u0173 ir siek\u0117 atleidimo Kristaus vardu. Ta\u010diau valstybin\u0117s ba\u017eny\u010dios dvasininkai pasiprie\u0161ino \u0161iam jud\u0117jimui, jie primygtinai reikalavo, kad \u0161ios \u017einios skelb\u0117jai b\u016bt\u0173 \u012fmesti \u012f kal\u0117jim\u0105, ir j\u0173 noras buvo patenkintas. Daugelyje viet\u0173, kur Vie\u0161paties greito at\u0117jimo skelb\u0117jai buvo nutildyti, \u0161i\u0105 Dievo \u017eini\u0105 stebuklingai skelb\u0117 vaikai. Ma\u017eieji Kristaus sek\u0117jai buvo nepilname\u010diai, valstyb\u0117s \u012fstatymai nebaud\u0117 j\u0173, tod\u0117l vaikai gal\u0117jo kalb\u0117ti netrukdomi.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160is jud\u0117jimas labiausiai pasirei\u0161k\u0117 \u017eemesniuose visuomen\u0117s sluoksniuose, tod\u0117l \u017emon\u0117s rinkdavosi kukliose darbinink\u0173 l\u016b\u0161nel\u0117se, kad gal\u0117t\u0173 i\u0161girsti \u012fsp\u0117jimo \u017eini\u0105. Vaikai pamokslininkai patys da\u017eniausiai buvo toki\u0173 vargan\u0173 bust\u0173 gyventojai. Kai kuriems buvo ne daugiau kaip \u0161e\u0161eri ar a\u0161tuoneri metai. Nors j\u0173 gyvenimas rod\u0117, kad jie myli I\u0161gelb\u0117toj\u0105 ir stengiasi gyventi pagal \u0161ventus Dievo reikalavimus, vis d\u0117lto jie buvo paprasti vaikai, kuri\u0173 protiniai ir fiziniai sugeb\u0117jimai atitiko j\u0173 am\u017ei\u0173. Kai jie kalb\u0117davo \u017emon\u0117ms, buvo akivaizdu, kad juos vald\u0117 j\u0117ga i\u0161 auk\u0161tybi\u0173. Net j\u0173 balsai skamb\u0117davo kitaip ir elgesys buvo kitoks, i\u0161kilmingai ir \u012ftikinamai jie perduodavo \u012fsp\u0117jimo \u017eini\u0105 apie besiartinant\u012f teism\u0105, pasinaudodami \u0160ventojo Ra\u0161to \u017eod\u017eiais: \u201eBijokite Dievo ir atiduokite Jam pagarb\u0105, nes at\u0117jo Jo teismo valanda”. Jie atskleid\u0117 \u017emon\u0117ms j\u0173 nuod\u0117mes, smerk\u0117 ydas ir nedorum\u0105, peik\u0117 atsidavim\u0105 \u017eemi\u0161kiems dalykams ir atsimetim\u0105, \u012fsp\u0117dami savo klausytojus nedelsiant ruo\u0161tis, kad i\u0161vengtu ateinan\u010dios r\u016bstyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

 [366-368]<\/strong> \u017dmon\u0117s klausydavosi pagarbiai. \u012etikinanti Dievo Dvasia kalb\u0117jo j\u0173 \u0161irdims. Daugelis i\u0161 naujo susidom\u0117j\u0119 prad\u0117jo tyrin\u0117ti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, nedor\u0117liai pakeit\u0117 gyvenim\u0105, atsikrat\u0117 blog\u0173 \u012fpro\u010di\u0173; atlikto darbo vaisiai buvo tokie akivaizd\u016bs, kad valstybin\u0117s ba\u017eny\u010dios dvasininkai buvo priversti pripa\u017einti Dievo rank\u0105 \u0161iame jud\u0117jime.<\/p>\n\n\n\n

   Tokia buvo Dievo valia, kad Geroji naujiena apie I\u0161gelb\u0117tojo at\u0117jim\u0105 b\u016bt\u0173 skelbiama Skandinavijos \u0161alyse. Kai Jo tarn\u0173 balsai buvo nutildyti, Jis suteik\u0117 vaikams Savo Dvasi\u0105, kad \u0161ie gal\u0117t\u0173 u\u017ebaigti darb\u0105. Kai J\u0117zus art\u0117jo prie Jeruzal\u0117s, lydimas d\u017ei\u016bgaujan\u010dios minios, kuri pergalingai \u0161aukdama ir mojuodama palm\u0117s \u0161akomis paskelb\u0117 J\u012f Dovydo S\u016bnumi, pavyd\u016bs fariziejai liep\u0117 Jam nutildyti \u017emones. Ta\u010diau J\u0117zus atsak\u0117, kad visa tai yra prana\u0161yst\u0117s i\u0161sipildymas, jeigu jie nutils, akmenys prabils. Kunig\u0173 ir vyresni\u0173j\u0173 \u012fbauginti \u017emon\u0117s \u012feidami pro Jeruzal\u0117s vartus pritilo, ta\u010diau vaikai ir \u0161ventyklos kiemuose mojavo palm\u0117s \u0161akomis ir \u0161auk\u0117: \u201eOsana Dovydo S\u016bnui!” Kai nepatenkinti fariziejai priekai\u0161tavo Jam: \u201eAr girdi, k\u0105 jie sako?” J\u0117zus atsiliep\u0117: \u201eGird\u017eiu. Argi niekada nesate skait\u0119: ‘I\u0161 vaik\u0173 ir k\u016bdiki\u0173 l\u016bp\u0173 parengei Sau gyri\u0173’?” (Mato 21, 8\u201416) Pana\u0161iai kaip Dievas veik\u0117 per vaikus, Kristui at\u0117jus pirm\u0105 kart\u0105, taip Jis elg\u0117si ir skelbdamas \u017eini\u0105 apie Jo antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105. Turi i\u0161sipildyti Dievo \u017dodis apie tai, kad I\u0161gelb\u0117tojo at\u0117jimo \u017einia bus perduota visoms tautoms, gentims, kalboms ir \u017emon\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n

 [368-369]<\/strong>  Viljamui Mileriui ir jo bendradarbiams buvo pavesta skelbti \u012fsp\u0117jimo \u017eini\u0105 Amerikoje. \u0160i \u0161alis tapo didelio adventist\u0173 jud\u0117jimo centru. \u010cia i\u0161sipild\u0117 Pirmojo angelo \u017einios prana\u0161avimas. Milerio ir jo bendradarbi\u0173 ra\u0161tai pasiek\u0117 net tolimiausias \u0161alis. Kur tik prasiskverbdavo misionieriai, jie ne\u0161\u0117 Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105 apie greit\u0105 Kristaus at\u0117jim\u0105. Visur pasklido am\u017einosios Evangelijos \u017eod\u017eiai: Bijokite Dievo ir atiduokite Jam pagarb\u0105, nes at\u0117jo Jo teismo valanda.<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161ys\u010di\u0173 liudijimai, kurie, atrodo, bylojo, jog Kristus ateis 1844 m. pavasar\u012f, u\u017evald\u0117 \u017emoni\u0173 protus. \u017dinia sklido i\u0161 valstijos \u012f valstij\u0105, visur kilo did\u017eiulis susidom\u0117jimas. Daugelis buvo \u012fsitikin\u0119, kad prana\u0161i\u0161ki laikotarpiai \u012frodyti teisingai. Paaukoj\u0119 buvusius savo \u012fsitikinimus, jie d\u017eiaugsmingai pri\u0117m\u0117 ties\u0105. Kai kurie dvasininkai atsisak\u0117 savo ankstesni\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173, \u012fsitikinim\u0173, atlyginimo ir palik\u0119 savo ba\u017eny\u010dias prisijung\u0117 prie skelbian\u010di\u0173j\u0173 apie J\u0117zaus at\u0117jim\u0105. Ta\u010diau toki\u0173 dvasinink\u0173, kurie pri\u0117m\u0117 \u0161i\u0105 \u017eini\u0105, buvo nedaug, tod\u0117l skelbti ties\u0105 buvo patik\u0117ta paprastiems darbininkams. Fermeriai paliko laukus, meistrai – dirbtuves, prekybininkai – prekystalius, tarnautojai – vietas. Vis d\u0117lto skelb\u0117j\u0173 buvo ma\u017ea, nes reik\u0117jo atlikti didel\u012f darb\u0105. Siaubinga ba\u017eny\u010dios b\u016bsena ir nedoras pasaulis sunkia na\u0161ta spaud\u0117 tikr\u0173j\u0173 sargybini\u0173 sielas, kurie savanori\u0161kai kent\u0117 sunkumus, skurd\u0105 ir kan\u010dias, kad gal\u0117t\u0173 raginti \u017emones atgailauti ir i\u0161sigelb\u0117ti. Nepaisant \u0161\u0117tono prie\u0161inimosi, darbas kryptingai \u0117jo \u012f priek\u012f, daug t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 pri\u0117m\u0117 adventist\u0173 skelbiam\u0105 ties\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Visur buvo girdimas liudijimas, \u012fsp\u0117jantis nusid\u0117j\u0117lius, pasaulie\u010dius ir ba\u017eny\u010dios narius daryti visk\u0105, kad i\u0161vengt\u0173 art\u0117jan\u010dios r\u016bstyb\u0117s. Kaip Kristaus \u0161auklys Jonas Krik\u0161tytojas, pamokslininkai pak\u0117l\u0117 kirv\u012f vir\u0161 med\u017eio \u0161akn\u0173 ir ragino visus duoti tikr\u0173 atsivertimo vaisi\u0173. J\u0173 jaudinantys kreipiniai visi\u0161kai skyr\u0117si nuo saugumo ir ramyb\u0117s \u017eod\u017ei\u0173, kurie skamb\u0117jo i\u0161 populiari\u0173 sakykl\u0173. Visur, kur tik skamb\u0117jo \u0161i \u017einia, ji jaudino \u017emones. Paprastas ir ai\u0161kus \u0160ventojo Ra\u0161to liudijimas \u0160ventosios Dvasios veikimu galingai pavergdavo \u017emoni\u0173 \u0161irdis, tik nedaugelis gal\u0117jo jam atsispirti. Religijos mokytojai prabudo i\u0161 savo apgaulingo tikrumo ir pamat\u0117 savo paklydimus, meil\u0119 pasauliui, netik\u0117jim\u0105, i\u0161didum\u0105 ir savanaudi\u0161kum\u0105. Daugelis atgailaudami ir nusi\u017eemin\u0119 ie\u0161kojo Vie\u0161paties. Taip ilgai prisiri\u0161\u0119 prie \u017eemi\u0161k\u0173j\u0173 dalyk\u0173, dabar jie sutelk\u0117 vis\u0105 d\u0117mes\u012f tik j dangi\u0161kuosius dalykus. Dievo Dvasia nu\u017eeng\u0117 ant j\u0173, jautriomis ir nuolankiomis \u0161irdimis jie prisijung\u0117 prie skelbiamos \u017einios: Bijokite Dievo ir atiduokite Jam pagarb\u0105, nes at\u0117jo Jo teismo valanda.<\/p>\n\n\n\n

  [369-370]<\/strong> Nusid\u0117j\u0117liai verkdami klaus\u0117: \u201eK\u0105 turime daryti, kad b\u016btume i\u0161gelb\u0117ti?” Tie, kurie gyveno nes\u0105\u017einingai, atlygino padarytas skriaudas, o rad\u0119 ramyb\u0119 Kristuje tro\u0161ko pasidalyti ta palaima su kitais. T\u0117v\u0173 \u0161irdys buvo nukreiptos \u012f vaikus, o vaik\u0173 \u2014 \u012f t\u0117vus. I\u0161nyko visi i\u0161didumo ir savimanos barjerai ir \u017dmon\u0117s nuo\u0161ird\u017eiai i\u0161pa\u017eino savo nuod\u0117mes ir steng\u0117si i\u0161gelb\u0117ti savo artimuosius ir brangius jiems asmenis. Da\u017enai buvo girdimos kar\u0161tos u\u017etarimo maldos. Visur buvo siel\u0173, kurios nuo\u0161ird\u017eiai atgailaudamos maldavo Diev\u0105 i\u0161gelb\u0117ti. Daugelis praleisdavo i\u0161tisas naktis melsdamiesi, nes nor\u0117jo b\u016bti u\u017etikrinti, kad j\u0173 nuod\u0117m\u0117s atleistos. Taip pat jie meld\u0117si u\u017e savo artimus ir gimines, kad \u0161ie atsiverst\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Vis\u0173 luom\u0173 \u017emon\u0117s rinkdavosi \u012f adventist\u0173 susirinkimus. Turtingieji ir varg\u0161ai, kilmingieji ir pras\u010diokai skatinami \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 nor\u0117jo patys i\u0161girsti mokym\u0105 apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105. Kai Jo tarnai ai\u0161kino savo tik\u0117jimo pagrindus, Vie\u0161pats slopino prie\u0161inimosi dvasi\u0105. Kartais j\u0173 liudijimai b\u016bdavo silpni, ta\u010diau Dievo Dvasia suteikdavo \u012ftaigumo Jo tiesai. \u0160iuose susirinkimuose buvo juntamas \u0161vent\u0173j\u0173 angel\u0173 dalyvavimas, kasdien daugelis prisid\u0117davo prie tikin\u010di\u0173j\u0173. Did\u017eiul\u0117s minios u\u017egniau\u017eusios kvap\u0105 klaus\u0117si nuolat kartojam\u0173 i\u0161kilming\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 apie greit\u0105 Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105. Atrod\u0117, kad dangus ir \u017eem\u0117 suart\u0117jo. Dievo galia veik\u0117 \u012fvairaus am\u017eiaus \u017emones. Jie gr\u012f\u017edavo \u012f namus girdami Diev\u0105, j\u0173 d\u017eiaugsmingi balsai gird\u0117josi ir tyli\u0105 nakt\u012f. N\u0117 vienas, pabuvoj\u0119s tuose susirinkimuose, niekada nepamir\u0161 gilaus susidom\u0117jimo, kuris apimdavo visus ten dalyvaujan\u010dius.<\/p>\n\n\n\n

 [370-371]<\/strong>  Paskelbtas tikslus Kristaus at\u0117jimo laikas suk\u0117l\u0117 vis\u0173 luom\u0173 pasiprie\u0161inim\u0105; susivienijo dvasininkai, kurie skelb\u0117 savo nuomon\u0119 i\u0161 sakykl\u0173, ir u\u017ekiet\u0117j\u0119 nusid\u0117j\u0117liai. Taigi i\u0161sipild\u0117 prana\u0161yst\u0117s \u017eod\u017eiai: Pirmiausia turite \u017einoti, kad paskutin\u0117mis dienomis pasirodys \u0161aip\u016bnai, kupini pajuokos. Jie gyvens savo geiduliais ir kalb\u0117s: ‘Kur Jo pa\u017ead\u0117tas at\u0117jimas? Juk nuo to laiko, kai u\u017emigo prot\u0117viai, visa pasilieka kaip buv\u0119 nuo sutv\u0117rimo prad\u017eios ‘(2 Petro 3, 3.4). Daugelis, kurie skelb\u0117 apie savo meil\u0119 I\u0161gelb\u0117tojui, teig\u0117, kad jie n\u0117ra nusistat\u0119 prie\u0161 Kristaus antrojo at\u0117jimo mokym\u0105, bet nesutinka su konkre\u010diai nurodytu at\u0117jimo laiku. Ta\u010diau visareg\u0117 Dievo akis perskait\u0117, kas buvo para\u0161yta j\u0173 \u0161irdyse. Jie visi\u0161kai nenor\u0117jo gird\u0117ti apie Kristaus at\u0117jim\u0105, Kuris teis pasaul\u012f teisumu. Jie buvo nei\u0161tikimi tarnai, j\u0173 darbai atskleis vis\u0105 teisyb\u0119 \u0161irdis skaitan\u010diam Dievui, tod\u0117l bijojo susitikti su Vie\u0161pa\u010diu. Pana\u0161iai kaip \u017eydai Kristaus pirmojo at\u0117jimo metu \u0161ie \u017emon\u0117s nebuvo pasireng\u0119 sveikinti J\u0117z\u0173. Jie ne tik atsisak\u0117 klausyti ai\u0161ki\u0173 Biblijos \u012frodym\u0173, bet \u0161aip\u0117si i\u0161 t\u0173, kurie lauk\u0117 Vie\u0161paties. \u0160\u0117tonas ir jo angelai d\u017ei\u016bgavo ir ty\u010diojosi i\u0161 Kristaus bei \u0161vent\u0173j\u0173 angel\u0173, kad Jo tauta tiek temyli J\u012f, nes netrok\u0161ta Jo at\u0117jimo.<\/p>\n\n\n\n

   Tos dienos ir valandos niekas ne\u017eino. \u0160iuos \u017eod\u017eius da\u017eniausiai pateikdavo nepripa\u017e\u012fstantys adventist\u0173 tik\u0117jimo. \u0160ventajame Ra\u0161te para\u0161yta: Ta\u010diau tos dienos ir valandos niekas ne\u017eino, nei dangaus angelai, nei S\u016bnus, o vien tik T\u0117vas (Mato 24, 36). Laukiantieji Vie\u0161paties ai\u0161kiai ir neprie\u0161taringai paai\u0161kino \u0161\u012f tekst\u0105 ir nurod\u0117, kad j\u0173 prie\u0161ininkai netinkamai j\u012f supranta. \u0160iuos \u017eod\u017eius Kristus i\u0161tar\u0117 per t\u0105 atmintin\u0105 pokalb\u012f su Savo mokiniais ant Alyv\u0173 kalno, kai paskutin\u012f kart\u0105 apsilank\u0117 \u0161ventykloje. Mokiniai paklaus\u0117: \u201ePasakyk mums, kada tai \u012fvyks? Ir koks Tavo at\u0117jimo ir pasaulio pabaigos \u017eenklas?” (Mato 24, 3) J\u0117zus nurod\u0117 jiems \u017eenklus ir pasak\u0117: \u201eVisa tai i\u0161vyd\u0119, \u017einokite, jog Jis arti, prie slenks\u010dio” (Mato 24, 33). Vienas I\u0161gelb\u0117tojo pasakymas neatmeta kito. Nors joks \u017emogus ne\u017eino Jo at\u0117jimo dienos ir valandos, mums nurodyta ir mes turime \u017einoti apie jos art\u0117jim\u0105. Taip pat pasakyta, jeigu mes nepaisysime Jo \u012fsp\u0117jimo, atsisakysime ar atmesime \u017eini\u0105, kad Jis greitai ateis, mes padarysime lemting\u0105 klaid\u0105 kaip ir tie, kurie gyveno Nojaus laikais ir ne\u017einojo, kada u\u017eeis tvanas. To paties skyriaus palyginimas apie i\u0161tikim\u0105 ir nei\u0161tikim\u0105 tarn\u0105 nurodo likim\u0105 to, kuris savo \u0161irdyje sak\u0117: \u201eMano \u0161eimininkas neskuba gr\u012f\u017eti” (Mato 24, 48). \u0160is palyginimas byloja, kaip Kristus atsi\u017evelgs ir atlygins tiems, kurie laukia Jo ir moko apie Jo at\u0117jim\u0105, ir tiems, kurie neigia Jo at\u0117jim\u0105. \u201eTod\u0117l bud\u0117kite, nes ne\u017einote, kuri\u0105 dien\u0105 ateis j\u016bs\u0173 Vie\u0161pats, \u2014 sako Jis. \u2014 Laimingas toksai tarnas, kur\u012f sugr\u012f\u017e\u0119s \u0161eimininkas ras gerai besidarbuojant\u012f. Jeigu nebud\u0117si, A\u0160 ateisiu kaip vagis, ir tu ne\u017einosi, kuri\u0105 valand\u0105 tave u\u017eklupsiu” (\u017er. Mato 24, 42.46; Aprei\u0161kimo 3, 3).<\/p>\n\n\n\n

 [371-372]<\/strong> Apa\u0161talas Paulius kalba apie tuos, kuriems Vie\u0161paties at\u0117jimas bus netik\u0117tas: \u201eJ\u016bs patys gerai \u017einote, kad Vie\u0161paties diena u\u017eklups lyg vagis nakt\u012f. Kai \u017emon\u0117s kalb\u0117s: ‘Gyvename ramiai ir saugiai’, juos ir i\u0161tiks netik\u0117tas \u017elugimas, […] ir jie niekur nepab\u0117gs” (1 Tesalonikie\u010diams 5, 2.3). Ta\u010diau jis kreipiasi ir \u012f tuos, kurie atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f I\u0161gelb\u0117tojo \u012fsp\u0117jim\u0105: \u201eBet j\u016bs, broliai, neskendite tamsoje, kad toji diena jus u\u017eklupt\u0173 lyg vagis. Juk j\u016bs visi esate \u0161viesos vaikai, dienos vaikai. Mes nepriklausome nak\u010diai nei tamsai” (5, 4.5).<\/p>\n\n\n\n

   Taigi mes matome, kad \u0160ventasis Ra\u0161tas neduoda jokio pagrindo manyti, jog \u017emon\u0117s neturi nieko \u017einoti, kad Kristaus at\u0117jimas arti. Ta\u010diau tie, kurie ie\u0161kojo dingsties atmesti ties\u0105, u\u017esikim\u0161o ausis, kad negird\u0117t\u0173 \u0161io ai\u0161kinimo, o \u012f\u017e\u016bl\u016bs \u0161aip\u016bnai ir net tie, kurie laik\u0117 save Kristaus skelb\u0117jais, ir toliau kartojo \u017eod\u017eius: \u201eTos dienos ir valandos niekas ne\u017eino”. Kai \u017emon\u0117s prabudo ir prad\u0117jo ie\u0161koti i\u0161sigelb\u0117jimo kelio, religijos mokytojai stojo tarp j\u0173 ir tiesos, siekdami i\u0161sklaidyti j\u0173 baim\u0119 neteisingu Dievo \u017dod\u017eio ai\u0161kinimu. Nei\u0161tikimi sargybiniai susivienijo su did\u017eiuoju apgaviku, \u0161aukdami: \u201eRamyb\u0117, ramyb\u0117!”, kai Dievas nekalb\u0117jo apie ramyb\u0119. Kaip Kristaus laik\u0173 fariziejai, daugelis atsisak\u0117 patys \u012feiti j Dangaus Karalyst\u0119 ir trukd\u0117 tiems, kurie nor\u0117jo tai daryti. Jie bus atsakingi u\u017e \u0161i\u0173 siel\u0173 \u017e\u016bt\u012f127.<\/p>\n\n\n\n

Kukliausi ir labiausiai pasi\u0161vent\u0119 ba\u017eny\u010diai \u017emon\u0117s pirmieji<\/p>\n\n\n\n

pri\u0117m\u0117 \u0161i\u0105 \u017eini\u0105. Tie, kurie patys tyrin\u0117jo Biblij\u0105, negal\u0117jo nematyti bendrai priimto po\u017ei\u016brio \u012f prana\u0161ystes, kuris neatitiko Ra\u0161to. \u017dmon\u0117ms, kuriems nedar\u0117 \u012ftakos dvasininkija ir kurie patys tyrin\u0117jo Dievo \u017dod\u012f, adventist\u0173 mokym\u0105 tereik\u0117jo palyginti su \u0160ventuoju Ra\u0161tu, kad \u012fsitikint\u0173, jog mokymas turi Dievi\u0161k\u0105j\u012f autoritet\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [372-373]<\/strong> Daugel\u012f persekiojo j\u0173 netikintys broliai. Kai kurie, nor\u0117dami i\u0161saugoti pad\u0117t\u012f ba\u017eny\u010dioje, nieko nekalb\u0117jo apie sav\u0105j\u0105 vilt\u012f. Ta\u010diau buvo toki\u0173, kurie jaut\u0117, kad i\u0161tikimyb\u0117 Dievui neleido jiems sl\u0117pti ties\u0173, kurias Jis buvo jiems patik\u0117j\u0119s. Nema\u017eai \u017emoni\u0173 buvo pa\u0161alinti i\u0161 ba\u017eny\u010dios tik d\u0117l to, kad i\u0161rei\u0161k\u0117 savo tik\u0117jim\u0105 Kristaus at\u0117jimu. Tiems, kurie patyr\u0117 \u0161\u012f savo tik\u0117jimo i\u0161bandym\u0105, buvo labai brang\u016bs \u0161ie prana\u0161o \u017eod\u017eiai: J\u016bs\u0173 tautie\u010diai, kurie j\u016bs\u0173 neapken\u010dia ir atstumia d\u0117l Mano vardo, sako: ‘Teparodo VIE\u0160PATS Savo \u0161lov\u0119, kad gal\u0117tume j\u016bs\u0173 d\u017eiaugsmu pasid\u017eiaugti’. Ta\u010diau jie bus sug\u0117dinti (Izaijo 66, 5).<\/p>\n\n\n\n

   Labai susidom\u0117j\u0119 Dievo angelai steb\u0117jo, koki\u0105 \u012ftak\u0105 padar\u0117 \u0161is \u012fsp\u0117jimas. Kai ba\u017eny\u010dios atmet\u0117 \u012fsp\u0117jimo \u017eini\u0105, angelai nuli\u016bd\u0119 nusisuko. Ta\u010diau buvo nema\u017eai toki\u0173, kurie dar nebuvo i\u0161m\u0117ginti adventist\u0173 tiesos. Daugel\u012f suklaidino vyrai, \u017emonos, t\u0117vai ar vaikai, \u017emon\u0117s, kuriuos privert\u0117 patik\u0117ti, kad nuod\u0117m\u0117 net klausytis toki\u0173 erezij\u0173, kuri\u0173 mok\u0117 adventistai. Angelams buvo liepta akylai steb\u0117ti \u0161ias sielas, nes joms dar tur\u0117jo nu\u0161visti \u0161viesa i\u0161 Dievo sosto.<\/p>\n\n\n\n

   Tie, kurie pri\u0117m\u0117 \u017eini\u0105, nekantriai lauk\u0117 savo I\u0161gelb\u0117tojo at\u0117jimo. Artinosi laikas, kai jie tik\u0117josi susitikti su Juo. Ramiai ir i\u0161kilmingai jie art\u0117jo prie tos valandos. Jie tik\u0117josi malonaus bendra<\/p>\n\n\n\n

vimo su Dievu, ramyb\u0117s tikrumo, kuris tur\u0117jo j\u0173 laukti \u0161viesioje ateityje. N\u0117 vienas, i\u0161gyven\u0119s \u0161\u012f laukim\u0105 su viltimi ir tik\u0117jimu, negali u\u017emir\u0161ti brangi\u0173 laukimo valand\u0173. Kai iki nurodyto laiko<\/p>\n\n\n\n

liko kelios savait\u0117s, \u017eemi\u0161kieji reikalai buvo atid\u0117ti \u012f \u0161al\u012f. Nuo\u0161ird\u016bs tikintieji kruop\u0161\u010diai tikrino kiekvien\u0105 savo mint\u012f ir \u0161irdies jausm\u0105, tarsi jie gul\u0117t\u0173 mirties patale ir po keli\u0173 valand\u0173 tur\u0117t\u0173 u\u017emerkti      akis. \u017dmon\u0117s neruo\u0161\u0117 speciali\u0173 \u201edangun \u017eengimo r\u016bb\u0173” , ta\u010diauvisi jaut\u0117 poreik\u012f paruo\u0161ti siel\u0105, kad gal\u0117t\u0173 sutikti I\u0161gelb\u0117toj\u0105. J\u0173 balti r\u016bbai buvo sielos tyrumas, charakteris, apvalytas nuo nuod\u0117m\u0117s atperkan\u010diu Kristaus krauju. Tie, kurie laiko save Dievo vaikais, privalo tur\u0117ti t\u0105 pa\u010di\u0105 \u0161irdies i\u0161tyrimo dvasi\u0105, t\u0105 pat\u012f nuo\u0161ird\u0173 ir ry\u017eting\u0105 tik\u0117jim\u0105! Jeigu jie nusi\u017eemint\u0173 prie\u0161 Diev\u0105 ir si\u0173st\u0173 savo maldavimus malon\u0117s sostui, j\u0173 dvasinis gyvenimas b\u016bt\u0173 kur kas turtingesnis nei dabar. Ta\u010diau kiek ma\u017eai dabar meld\u017eiamasi, kaip ma\u017eai gailimasi d\u0117l nuod\u0117m\u0117s, o gyvojo tik\u0117jimo tr\u016bkumas i\u0161 daugelio atima malon\u0119, kuri\u0105 taip gausiai lieja m\u016bs\u0173 Atpirk\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

  [373-374]<\/strong> Dievas ketino i\u0161m\u0117ginti Savo taut\u0105. Jo ranka u\u017edeng\u0117 klaid\u0105, kuri \u012fsiv\u0117l\u0117 apskai\u010diuojant prana\u0161ys\u010di\u0173 laikotarpius. Adventistai nepasteb\u0117jo klaidos, jos nerado ir labiausiai mokyti j\u0173 oponentai. Pastarieji sak\u0117: \u201eJ\u016bs\u0173 prana\u0161ys\u010di\u0173 laikotarpi\u0173 skai\u010diavimai teisingi. Turi \u012fvykti didis \u012fvykis, ta\u010diau ne tas, kur\u012f prana\u0161auja ponas Mileris. Tai bus pasaulio atsivertimas, o ne Kristaus antrasis at\u0117jimas” 129.<\/p>\n\n\n\n

Laukiamas laikas pra\u0117jo, o Kristus, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173 Savo taut\u0105, neat\u0117jo. Tie, kurie su nuo\u0161ird\u017eia meile ir tik\u0117jimu lauk\u0117 savo I\u0161gelb\u0117tojo, kar\u010diai nusivyl\u0117. Ta\u010diau Dievo ketinimai buvo \u012fgyvendinti. Jis i\u0161tyr\u0117 \u0161irdis t\u0173, kurie teig\u0117, jog laukia Jo at\u0117jimo. Tarp j\u0173 buvo daug toki\u0173, kurie atsivert\u0117 skatinami vien tik baim\u0117s. J\u0173 tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas nepakeit\u0117 nei \u0161irdies, nei gyvenimo. Kai laukiamas \u012fvykis ne\u012fvyko, \u0161ie \u017emon\u0117s parei\u0161k\u0117, jog visai nesijaudina, nes niekada netik\u0117jo, jog Kristus tur\u0117jo ateiti. Jie buvo tarp pirm\u0173j\u0173, kurie juok\u0117si i\u0161 nuo\u0161ird\u017ei\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 sielvarto.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau J\u0117zus ir visa dangaus kareivija su meile ir u\u017euojauta \u017ei\u016br\u0117jo \u012f i\u0161m\u0117gintus bei i\u0161tikimus, nors nusivylusius Dievo vaikus. Jei tik b\u016bt\u0173 buv\u0119 galima atitraukti u\u017euolaid\u0105, skirian\u010di\u0105 matom\u0105j\u012f pasaul\u012f nuo nematomo, b\u016btume pamat\u0119, kaip angelai supo \u0161ias nepalau\u017eiamas sielas ir steng\u0117si apsaugoti jas nuo \u0161\u0117tono str\u0117li\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n


<\/strong><\/p>\n\n\n\n

21. ATMESTASIS [SP\u0116JIMAS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [375-376]<\/strong> Skelbdami mokym\u0105 apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105, Viljamas Mileris ir jo bendramin\u010diai dirbo siekdami vieno tikslo \u2014 pa\u017eadinti \u017emones ir leisti jiems pasiruo\u0161ti Teismo dienai. Jie steng\u0117si atkreipti religijos mokytoj\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f tikr\u0105j\u0105 ba\u017eny\u010dios vilt\u012f ir pad\u0117ti jiems pajusti gilesnio krik\u0161\u010dioni\u0161kojo gyvenimo poreik\u012f. Jie dirbo, kad pa\u017eadint\u0173 netikin\u010dius skubiai atgailauti ir atsiversti. \u201eJie nem\u0117gino atversti \u017emoni\u0173 \u012f kok\u012f nors tik\u0117jim\u0105 ar religin\u0119 grup\u0119. Jie dirbo tarp vis\u0173 grupi\u0173 ir tik\u0117jim\u0173, nesiki\u0161dami \u012f j\u0173 organizacij\u0105 ar tvark\u0105”.<\/p>\n\n\n\n

   \u201eKai dirbau, \u2014 sak\u0117 Mileris, \u2014 man niekada nekilo noras ar mintis sukurti kok\u012f nors nauj\u0105 tik\u0117jim\u0105 arba vien\u0105 mokym\u0105 nustelbti kitu. A\u0161 tur\u0117jau vienintel\u012f tro\u0161kim\u0105 \u2014 pad\u0117ti visiems. A\u0161 maniau, kad visi krik\u0161\u010dionys d\u017eiaugsis Kristaus at\u0117jimo viltimi, ir, kad tie, kurie nepritar\u0117 mano mokymui, taip pat myl\u0117s tuos, kurie pri\u0117m\u0117 j\u012f. A\u0161 niekada nemaniau, jog atsiras poreikis rinktis \u012f atskirus susirinkimus. Mano vienintelis tikslas buvo atvesti sielas pas Diev\u0105, prane\u0161ti pasauliui apie netrukus \u012fvyksiant\u012f teism\u0105 ir paskatinti artimus man \u017emones paruo\u0161ti savo \u0161irdis taip, kad ramiai gal\u0117t\u0173 sutikti savo Diev\u0105. Did\u017eioji dalis atsivertusi\u0173j\u0173 mano ra\u0161t\u0173 d\u0117ka prisijung\u0117 prie \u012fvairi\u0173 to meto ba\u017eny\u010di\u0173”*.<\/p>\n\n\n\n

* Bliss S. Memoirs of William Miller. – P. 388.<\/p>\n\n\n\n

   Milerio darbas gausino ba\u017eny\u010di\u0173 narius, tod\u0117l kur\u012f laik\u0105 \u012f j\u012f buvo \u017ei\u016brima palankiai. V\u0117liau dvasininkai ir religiniai vadovai sukilo prie\u0161 adventist\u0173 mokym\u0105 ir nor\u0117jo nuslopinti susidom\u0117jim\u0105 juo. Jie niekino \u0161\u012f jud\u0117jim\u0105 i\u0161 sakykl\u0173, draud\u0117 savo tikintiesiems lankytis susirinkimuose, kur buvo skelbiama \u017einia apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105, ir kalb\u0117ti apie savo vilt\u012f ba\u017eny\u010dios nari\u0173 susirinkimuose. Tikintiesiems at\u0117jo i\u0161bandymo metas, jie buvo sumi\u0161\u0119. Jie myl\u0117jo savo ba\u017eny\u010dias ir nenor\u0117jo nuo j\u0173 atsiskirti, ta\u010diau, pamat\u0119, kad Dievo \u017dodis suvar\u017eytas, o jiems atimama teis\u0117 tyrin\u0117ti prana\u0161ystes, \u012fsitikino, kad i\u0161tikimyb\u0117 Dievui neleid\u017eia jiems paklusti ba\u017eny\u010di\u0173 reikalavimams. Tuos, kurie siek\u0117 atitverti juos nuo Dievo \u017dod\u017eio liudijimo, jie negal\u0117jo laikyti kurian\u010diais Kristaus ba\u017eny\u010di\u0105, tiesos stulpu ir atrama.. Tod\u0117l jie jaut\u0117si es\u0105 teis\u016bs nutraukdami ankstesnius ry\u0161ius. 1844 m. vasar\u0105 apie 50 000 tikin\u010di\u0173j\u0173 atsiskyr\u0117 nuo to meto ba\u017eny\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

  [376-377]<\/strong> Tuo metu daugelyje Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 \u012fvyko \u017eym\u016bs poky\u010diai. Jau kelet\u0105 met\u0173 ten vyko laipsni\u0161kai did\u0117jantis prisiderinimas prie pasaulieti\u0161k\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 ir papro\u010di\u0173, tod\u0117l buvo jau\u010diamas ir atitinkamas tikrojo dvasinio gyvenimo nuosmukis. Tais metais jis tapo ypa\u010d ry\u0161kus beveik visose \u0161alies ba\u017eny\u010diose. Nors niekas nesugeb\u0117jo paai\u0161kinti prie\u017easties, bet pats faktas buvo toks akivaizdus, kad spauda ir pamokslininkai pla\u010diai aptarin\u0117jo \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Filadelfijoje vykusiame vyresni\u0173j\u0173 susirinkime Barnsas, vienos i\u0161 pagrindini\u0173 miesto ba\u017eny\u010di\u0173 pastorius ir pla\u010diai \u017einomo Biblijos komentaro autorius, pa\u017eym\u0117jo, \u201ekad jis jau dvide\u0161imt met\u0173 tarnauja ir iki Paskutin\u0117s Vakarien\u0117s niekada nebuvo taip, kad po \u0161ios apeigos prie ba\u017eny\u010dios neprisijungt\u0173 kiek nors atsivertu-si\u0173j\u0173. Ta\u010diau dabar niekas nenubunda, niekas neatsiver\u010dia, mokytoj\u0173 dvasingumas i\u0161bl\u0117so ir niekas nebekalba apie siel\u0173 i\u0161gelb\u0117jim\u0105. Ple\u010diantis verslui, did\u0117jant komercijos perspektyvoms ir gamybai, vis labiau domimasi pasaulietiniais reikalais. Tokia pati pad\u0117tis yra visose konfesijose”*.<\/p>\n\n\n\n

* Congregational Journal, 1844, May 23.<\/p>\n\n\n\n

   T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 vasario m\u0117nes\u012f Oberlino koled\u017eo profesorius Finis pasak\u0117: \u201eMes susid\u016br\u0117me su akivaizd\u017eiu faktu, kad m\u016bs\u0173 \u0161alies protestant\u0173 ba\u017eny\u010dios yra apati\u0161kos arba prie\u0161i\u0161kos beveik visoms \u0161io am\u017eiaus moralin\u0117ms reformoms. Yra i\u0161im\u010di\u0173, ta\u010diau j\u0173 labai ma\u017ea, tod\u0117l mes galime kalb\u0117ti apie bendr\u0105 tendencij\u0105. Visa tai patvirtina kiti faktai: ba\u017eny\u010diose beveik nejau\u010diama atgimimo \u012ftakos. Visur vyrauja did\u017eiulis dvasinis abejingumas. Tai liudija ir visos \u0161alies religin\u0117 spauda. […] Ba\u017eny\u010dios nariai tampa mados vergais: dalyvauja netikin\u010di\u0173j\u0173 pasilinksminimuose, \u0161vent\u0117se, \u0161okiuose. […] N\u0117ra reikalo pl\u0117toti \u0161ios skausmingos temos. Pakanka pasakyti, kad faktai kalba patys u\u017e save \u2014 ba\u017eny\u010dios apskritai pradeda i\u0161sigimti. Jos nutolo nuo Vie\u0161paties, ir Jis pasitrauk\u0117 nuo j\u0173”.<\/p>\n\n\n\n

  [377-378]<\/strong> Vienas ra\u0161ytojas \u017eurnale \u201eReligious Telescope” parei\u0161k\u0117: \u201eMes niekada anks\u010diau nebuvome tokio visuotinio religinio nuosmukio liudytojais. Ba\u017eny\u010dia tur\u0117t\u0173 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 prabusti ir ie\u0161koti \u0161ios nelaim\u0117s prie\u017easties, nes kiekvienas mylintis Sion\u0105 turi matyti besiartinan\u010di\u0105 nelaim\u0119. Kai mes prisiminsime retus tikrojo atsivertimo atvejus, reg\u0117sime \u012f\u017e\u016bl\u0173 nusid\u0117j\u0117li\u0173 akipl\u0117\u0161i\u0161kum\u0105 ir atkaklum\u0105, nenoromis su\u0161uksime: ‘Argi u\u017emir\u0161o Dievas, kaip pasigail\u0117ti?’130, arba: ‘Ar jau u\u017esidar\u0117 malon\u0117s durys?'”<\/p>\n\n\n\n

   D\u0117l tokios b\u016bsenos kalta ir pati ba\u017eny\u010dia. Dvasin\u0117 tamsa, kuri apgaubia tautas, ba\u017eny\u010dias ir atskirus \u017emones, u\u017eslenka ne tod\u0117l, kad Dievas Savo valia atima malon\u0119, o d\u0117l to, kad \u017emon\u0117s patys nepaiso arba atmeta Dievi\u0161k\u0105j\u0105 \u0161vies\u0105. Puikus \u0161ios tiesos pavyzdys yra Kristaus laik\u0173 \u017eyd\u0173 tautos istorija. Jie per daug atsidav\u0117 \u017eemi\u0161kiems dalykams, u\u017emir\u0161o Diev\u0105 ir Jo \u017dod\u012f, j\u0173 protas aptemo, o \u0161irdys prisipild\u0117 pasaulieti\u0161k\u0173 \u012fnori\u0173 ir jausm\u0173. Taigi jie nepa\u017eino Mesijo aplankymo meto ir d\u0117l savo i\u0161didumo bei netik\u0117jimo atmet\u0117 Atpirk\u0117j\u0105. Ta\u010diau Dievas net ir tuomet nepaliko \u017eyd\u0173 tautos ne\u017einioje ir neignoravo j\u0173 teis\u0117s i\u0161sigelb\u0117ti. Deja, tie, kurie atmet\u0117 ties\u0105, nenor\u0117jo gauti Dangaus dovanos. Jie pakeit\u0117 tams\u0105 \u012f \u0161vies\u0105, o \u0161vies\u0105 \u012f tams\u0105 131, kol juose buvusi \u0161viesa tapo tamsybe. O tamsyb\u0117 buvo begalin\u0117!<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u0117tonui patinka \u017emon\u0117s, kurie tik formaliai laikosi religijos ir neturi gyvybingo pamaldumo. Atmet\u0119 Evangelij\u0105, \u017eydai ir toliau uoliai laik\u0117si senovini\u0173 apeig\u0173, grie\u017etai saugojo nacionalin\u0119 nepriklausomyb\u0119, bet tuo metu patys tur\u0117jo pripa\u017einti, jog Dievas pasitrauk\u0117 i\u0161 j\u0173 tarpo. Prana\u0161o Danieliaus prana\u0161yst\u0117 tiksliai nurod\u0117 Mesijo at\u0117jimo laik\u0105 ir ai\u0161kiai nusak\u0117 Jo mirt\u012f, bet rabinai visaip steng\u0117si atimti \u017emon\u0117ms nor\u0105 j\u0105 tyrin\u0117ti, kol galiausiai prakeik\u0117 visus, kurie bandys apskai\u010diuoti Kristaus at\u0117jimo laik\u0105. Apakusi ir neatgailaujanti d\u0117l savo nuod\u0117mi\u0173 Izraelio tauta ir v\u0117lesniais am\u017eiais liko abejinga maloningiems i\u0161gelb\u0117jimo kvietimams, nekreip\u0117 d\u0117mesio \u012f Evangelijos palaiminimus, \u012f i\u0161kilming\u0105 ir gr\u0117sming\u0105 \u012fsp\u0117jim\u0105 tiems, kurie atmeta dangi\u0161k\u0105j\u0105 \u0161vies\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [378-379]<\/strong> Pana\u0161i elgsena sukels pana\u0161ias pasekmes. Tas, kuris ty\u010dia savyje slopina pareigos jausm\u0105, nes \u0161is kliudo jo polinkiams, galiausiai praras geb\u0117jim\u0105 atskirti ties\u0105 nuo paklydimo. Tada protas aptemsta, s\u0105\u017ein\u0117 atbunka, \u0161irdis ramb\u0117ja, o siela nutolsta nuo Dievo. Jeigu Dievi\u0161kosios tiesos \u017einia atmetama arba jos nepaisoma, Ba\u017eny\u010di\u0105 apgaubia tamsa, tik\u0117jimas ir meil\u0117 at\u0161\u0105la, \u012fsivyrauja nesantaika ir nesutarimai. Ba\u017eny\u010dios nariai savo interesus ir energij\u0105 nukreipia \u012f \u017eemi\u0161kus dalykus, o neatgailaujan\u010dios nusid\u0117j\u0117li\u0173 \u0161irdys dar labiau suramb\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

    Aprei\u0161kimo knygos 14-ame skyriuje pateikta Pirmojo angelo \u017einia skelbia Dievo teismo valand\u0105, ragina \u017emones bijoti Dievo ir atiduoti Jam pagarb\u0105. Si \u017einia skirta tiems, kurie save vadina Dievo vaikais, kad apsaugot\u0173 juos nuo demoralizuojan\u010dios pasaulio \u012ftakos, pa\u017eadint\u0173 juos ir leist\u0173 pamatyti tikr\u0105j\u0105 b\u016bsen\u0105 \u2014 jie atsidav\u0117 \u017eemi\u0161kiems dalykams ir atsimet\u0117. \u0160ia \u017einia Dievas persp\u0117jo ba\u017eny\u010di\u0105. Jeigu \u012fsp\u0117jimas b\u016bt\u0173 priimtas, i\u0161raut\u0173 su \u0161aknimis vis\u0105 blog\u012f, atskyrus\u012f juos nuo Dievo. Jeigu jie priimt\u0173 dangi\u0161k\u0105j\u0105 \u017eini\u0105, nu\u017eemint\u0173 savo \u0160irdis prie\u0161 Vie\u0161pat\u012f ir nuo\u0161ird\u017eiai imt\u0173 ruo\u0161tis stoti Jo akivaizdoje, tada Dievo Dvasia ir galia pasireik\u0161t\u0173 tarp j\u0173. Ba\u017eny\u010dia pasiekt\u0173 t\u0105 palaimint\u0105 apa\u0161tali\u0161k\u0173 laik\u0173 vienyb\u0119, tik\u0117jim\u0105 ir meil\u0119, kai tikintieji buvo vienos \u0161irdies ir vienos sielos, dr\u0105siai skelb\u0117 Dievo \u017dod\u012f, kai Vie\u0161pats kasdien didino j\u0173 b\u016br\u012f tais, kurie \u0117jo \u012f i\u0161ganym\u0105 (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 4, 32.31; 2, 47).<\/p>\n\n\n\n

   Jeigu tie, kurie laiko save Dievo tauta, priimt\u0173 \u0161vies\u0105, kuri \u0161vie\u010dia jiems i\u0161 Vie\u0161paties \u017dod\u017eio, tai pasiekt\u0173 vienyb\u0119, d\u0117l kurios meld\u0117si Kristus ir kuri\u0105 apa\u0161talas apib\u016bdino kaip Dvasios vienyb\u0119, kuri i\u0161saugoma taikos ry\u0161iu (Efezie\u010diams 4, 3). Jis sako: \u201eVienas k\u016bnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pa\u0161aukti \u012f vien\u0105 savo pa\u0161aukimo vilt\u012f. Vienas Vie\u0161pats, vienas tik\u0117jimas, vienas krik\u0161tas” (Efezie\u010diams 4, 4.5).<\/p>\n\n\n\n

  [379-380]<\/strong> Tokias palaimas gavo tie, kurie pri\u0117m\u0117 adventist\u0173 \u017eini\u0105. Jie i\u0161\u0117jo i\u0161 skirting\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173, bet anks\u010diau juos skyr\u0119 barjerai i\u0161nyko, nesutarimai d\u0117l tik\u0117jimo sudu\u017eo \u012f \u0161ipulius, buvo atsisakyta t\u016bkstantme\u010dio karalyst\u0117s \u017eem\u0117je vilties, kuri nepagr\u012fsta Ra\u0161tu, buvo pakoreguotas klaidingas po\u017ei\u016bris \u012f Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105, buvo i\u0161gyvendintas i\u0161didumas ir pasaulieti\u0161kumas, buvo atitaisytos visos skriaudos, \u0161irdys draugi\u0161kai susijung\u0117, \u012fsivie\u0161patavo meil\u0117 ir d\u017eiaugsmas. Jeigu \u0161io mokymo d\u0117ka pasikeit\u0117 nedaugelis, kurie pri\u0117m\u0117 \u0161i\u0105 \u017eini\u0105, t\u0105 pat\u012f b\u016bt\u0173 patyr\u0119 visi j\u0105 pri\u0117musieji.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau ne visos ba\u017eny\u010dios pri\u0117m\u0117 \u0161\u012f \u012fsp\u0117jim\u0105. J\u0173 dvasininkai, kurie kaip Izraelio nam\u0173 sargybiniai 132 pirmieji tur\u0117jo i\u0161ai\u0161kinti J\u0117zaus at\u0117jimo \u017eenklus, nesu\u017einojo tiesos nei i\u0161 prana\u0161\u0173 liudijim\u0173, nei i\u0161 laiko \u017eenkl\u0173. J\u0173 \u0161irdis u\u017epild\u0117 \u017eemi\u0161kos viltys ir ambicingi siekiai, tod\u0117l at\u0161alo meil\u0117 Dievui ir tik\u0117jimas Jo \u017dod\u017eiu. Kai buvo paskelbtas adventist\u0173 mokymas, jis suk\u0117l\u0117 dar didesn\u012f prie\u0161i\u0161kum\u0105 ir nepasitik\u0117jim\u0105. Vienas i\u0161 argument\u0173 prie\u0161 Kristaus antrojo at\u0117jimo mokym\u0105 buvo tas faktas, jog \u017eini\u0105 da\u017eniausiai skelb\u0117 ne teologai. Kaip ir senov\u0117je ai\u0161kus Dievo \u017dod\u017eio liudijimas buvo palydimas klausimu: \u201eAr tiki J\u012f bent vienas i\u0161 vyresnyb\u0117s ar fariziej\u0173?” 133 \u012esitikin\u0119, kaip sunku paneigti \u012frodymus d\u0117l prana\u0161i\u0161k\u0173 laikotarpi\u0173, daugelis netyrin\u0117jo patys ir atkalbin\u0117jo kitus, sakydami, jog prana\u0161i\u0161kos knygos yra u\u017eantspauduotos, tod\u0117l nesuprantamos. Daugyb\u0117 \u017emoni\u0173, aklai pasitik\u0117dami savo pastoriais, atsisak\u0117 klausyti \u012fsp\u0117jimo, o kiti, nors \u012fsitikino tiesa, nedr\u012fso prisipa\u017einti, kad neb\u016bt\u0173 pa\u0161alinti i\u0161 sinagogos 134. Dievo si\u0173stoji \u017einia, kuria Jis nor\u0117jo i\u0161bandyti ir apvalyti ba\u017eny\u010di\u0105, labai ai\u0161kiai atskleid\u0117, kiek daug buvo toki\u0173, kurie labiau myl\u0117jo pasaul\u012f negu Krist\u0173. Ry\u0161iai, siejantys juos su pasauliu, pasirod\u0117 es\u0105 stipresni u\u017e dangaus trauk\u0105. Jie pakluso \u017eemi\u0161kos i\u0161minties balsui ir nusisuko nuo \u0161irdis tirian\u010dios tiesos \u017einios.<\/p>\n\n\n\n

Atsisakydami priimti Pirmojo angelo \u012fsp\u0117jim\u0105, \u017emon\u0117s atmet\u0117 tas priemones, kurias Dangus paskyr\u0117 j\u0173 atgimimui. Jie paniekino ir atst\u016bm\u0117 maloning\u0105 pasiuntin\u012f, kuris b\u016bt\u0173 panaikin\u0119s visas blogybes, atskyrusias juos nuo Dievo, ir dar kar\u0161\u010diau siek\u0117 draugyst\u0117s su pasauliu. Tai buvo pagrindin\u0117 to baisaus atsidavimo \u017eemi\u0161kiems dalykams prie\u017eastis, galima teigti, kad 1844 m. ba\u017eny\u010dios i\u0161gyveno dvasin\u0119 mirt\u012f.<\/p>\n\n\n\n

  [380-381]<\/strong> Aprei\u0161kimo knygos 14-ame skyriuje paskui pirm\u0105 angel\u0105 lekia antras, kuris skelbia: \u201eKrito, krito did\u017eioji Babel\u0117, kuri savo paleistuvingo \u012fnir\u0161io vynu apgird\u0117 visas tautas!” (Aprei\u0161kimo 14, 8)<\/p>\n\n\n\n

\u017dodis Babel\u0117 kilo i\u0161 Babilu ir rei\u0161kia ‘sumai\u0161t\u012f’. Jis panaudotas \u0160ventajame Ra\u0161te, norint apib\u016bdinti \u012fvairias netikras arba atskal\u016bni\u0161kas religijas. Aprei\u0161kimo 17-ame skyriuje Babel\u0117 vaizduojama<\/p>\n\n\n\n

kaip moteris  tai metafora, kuri Biblijoje vartojama kaip ba\u017e<\/p>\n\n\n\n

ny\u010dios simbolis: padori moteris simbolizuoja tyr\u0105, o paleistuv\u0117<\/p>\n\n\n\n

atskal\u016bni\u0161k\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105.           <\/p>\n\n\n\n

   Biblijoje \u0161venti ir pastov\u016bs Kristaus ir Jo Ba\u017eny\u010dios santykiai vaizduojami santuokos s\u0105junga. Vie\u0161pats susiejo Save ir Savo taut\u0105 i\u0161kilminga Sandora, pagal kuri\u0105 Jis pa\u017ead\u0117jo b\u016bti j\u0173 Dievu, o jie i\u0161kilmingai pasi\u017ead\u0117jo b\u016bti Jo ir tik Jo vieno tauta. Vie\u0161pats sak\u0117: \u201eSusi\u017ead\u0117siu su tavimi am\u017einai, susi\u017ead\u0117siu su tavimi teisumu ir teisingumu, i\u0161tikima meile ir gailestingumu” (Oz\u0117jo 2, 21). Ir kitur: \u201eNes A\u0161 esu j\u016bs\u0173 Vie\u0161pats” (Jeremijo 3, 14). Apa\u0161talas Paulius taip pat vartoja \u0161\u012f simbol\u012f Naujajame Testamente: \u201eA\u0161 jus su\u017eiedavau su vienu Vyru, su Kristumi, ir turiu pas J\u012f nuvesti jus kaip skais\u010di\u0105 mergel\u0119” (2 Korintie\u010diams 11, 2).<\/p>\n\n\n\n

   Ba\u017eny\u010dios nei\u0161tikimyb\u0117 Kristui, kai ji nustoja pasitik\u0117ti Juo ir myl\u0117ti J\u012f, kai ji leid\u017eia, kad meil\u0117 \u017eemi\u0161kiems dalykams u\u017evaldyt\u0173 jos siel\u0105, lyginama su santuokos pasi\u017ead\u0117jimo sulau\u017eymu. \u0160iuo simboliu parodoma nuo Dievo nutolusio Izraelio nuod\u0117m\u0117, o nuostabi Dievo meil\u0117, kuri\u0105 jie paniekino, apra\u0161oma \u0161iais jaudinan\u010diais \u017eod\u017eiais: ‘Daviau tau priesaik\u0105, su\u0117jau \u012f sandor\u0105 su tavimi, – tai VIE\u0160PATIES \u017eodis, – ir tu tapai Mano. […] Tu tapai nepaprastai gra\u017ei, tinkama b\u016bti karaliene. Tavo vardas i\u0161gars\u0117jo tarp taut\u0173 d\u0117l tavo gro\u017eio, nes jis buvo tobulas Mano spindesiu, kur\u012f tau suteikiau […]. Bet tu, pasitik\u0117dama savo gro\u017eiu, elgeisi su savo vardu kaip kek\u0161\u0117 ir ne\u0161yk\u0161t\u0117jai kek\u0161yst\u0117s paslaug\u0173 kiekvienam praeiviui […]. O svetimaujanti \u017emona! I\u0161tek\u0117jusi u\u017e vyro, tu atsiduodi svetimiesiems!’ ‘Ta\u010diau kaip moteris d\u0117l meilu\u017eio darosi nei\u0161tikima, taip tu buvai Man nei\u0161tikima, Izraelio tauta’, \u2014 tai VIE\u0160PATIES \u017eodis (Ezechielio 16, 8.13-15.32; Jeremijo 3, 20).<\/p>\n\n\n\n

 [381-383]<\/strong>  Naujajame Testamente pana\u0161iai kreipiamasi \u012f vadinan\u010dius save krik\u0161\u010dionimis, kurie siekia draugyst\u0117s su pasauliu, o ne Dievo malon\u0117s. Apa\u0161talas Jok\u016bbas sako: \u201eJ\u016bs, svetimautojos! Argi ne\u017einote, kad draugyst\u0117 su pasauliu prie\u0161inga draugystei su Dievu? Taigi kas nori b\u016bti pasaulio bi\u010diulis, tas tampa Dievo prie\u0161ininku” (4, 4).<\/p>\n\n\n\n

  Aprei\u0161kimo knygos 17-ame skyriuje moteris (Babel\u0117) apib\u016bdinama kaip apsivilkusi purpuru ir raudonu drabu\u017eiu, i\u0161sipuo\u0161usi auksu, brangakmeniais ir perlais. Ji laik\u0117 rankoje aukso taur\u0119, piln\u0105 i\u0161tvirkimo \u0161lyk\u0161tybi\u0173 ir ne\u0161varum\u0173. Ant jos kaktos buvo u\u017era\u0161ytas vardas, sl\u0117pinys: ‘Did\u017eioji Babel\u0117, i\u0161tvirk\u0117li\u0173 ir \u017eem\u0117s \u0161lyk\u0161tybi\u0173 motina’ (17, 4.5). Prana\u0161as sako: \u201eMa\u010diau t\u0105 moter\u012f, girt\u0105 nuo \u0161vent\u0173j\u0173 ir J\u0117zaus liudytoj\u0173 kraujo” (Aprei\u0161kimo 17, 6). Babel\u0117 dar vadinama did\u017eiuoju miestu, valdan\u010diu \u017eem\u0117s karalius (17, 18). Ta vald\u017eia, kuri tiek am\u017ei\u0173 despoti\u0161kai vald\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio monarchus, buvo Roma. Purpuras ir raudonas drabu\u017eis, auksas, brangakmeniai ir perlai gyvai vaizduoja t\u0105 didingum\u0105 ir net karali\u0173 u\u017ego\u017eiant\u012f dirbtin\u012f i\u0161kilmingum\u0105, kur\u012f m\u0117go i\u0161didus Romos sostas. \u0160iai vald\u017eiai labiausiai ir tinka apib\u016bdinimas girta nuo \u0161vent\u0173j\u0173 kraujo, nes \u0161i ba\u017eny\u010dia \u017eiauriai persekiojo Kristaus sek\u0117jus. Babel\u0117 taip pat kaltinama neteis\u0117tu ry\u0161iu su \u017eem\u0117s karaliais. Nutolusi nuo Vie\u0161paties ir susijungusi su pagonimis, \u017eyd\u0173 religin\u0117 bendruomen\u0117 tapo i\u0161tvirk\u0117le, ie\u0161kodama \u017eemi\u0161k\u0173j\u0173 j\u0117g\u0173 paramos Roma taip pat u\u017esitrauk\u0117 tok\u012f pat\u012f pasmerkim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Babel\u0117 vadinama i\u0161tvirk\u0117li\u0173 ir \u017eem\u0117s \u0161lyk\u0161tybi\u0173 motina. Jos dukterys neabejotinai simbolizuoja ba\u017eny\u010dias, kurios tvirtai laikosi jos mokymo ir tradicijos bei seka jos pavyzd\u017eiu, aukoja ties\u0105 ir Dievo pritarim\u0105, kad sudaryt\u0173 neteis\u0117t\u0105 s\u0105jung\u0105 su pasauliu. Aprei\u0161kimo knygos 14-ame skyriuje pateikta \u017einia, skelbianti Babel\u0117s kritim\u0105, tinka religin\u0117ms organizacijoms, kurios kadaise buvo tyros, o dabar pagedo. Kadangi \u0161i \u017einia pateikta po \u012fsp\u0117jimo apie teism\u0105, ji turi b\u016bti skelbiama paskutin\u0117mis dienomis. Tod\u0117l ji numano ne tik Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105, nes \u0161i ba\u017eny\u010dia jau daugel\u012f am\u017ei\u0173 yra kritusi. Be to, Aprei\u0161kimo knygos 18-ame skyriuje Dievo vaikai kvie\u010diami i\u0161eiti i\u0161 Babel\u0117s. Remiantis \u0161ia \u0160ventojo Ra\u0161to vieta, dar daug Dievo vaik\u0173 yra Babel\u0117je. Kokiose religin\u0117se bendruomen\u0117se dabar galime rasti did\u017ei\u0105j\u0105 Kristaus sek\u0117j\u0173 dal\u012f? Be abejon\u0117s, \u012fvairiose protestant\u0173 tik\u0117jim\u0105 i\u0161pa\u017e\u012fstan\u010diose ba\u017eny\u010diose. Savo atsiradimo metu tos ba\u017eny\u010dios r\u0117m\u0117 Dievo ir tiesos pus\u0119, tod\u0117l jas lyd\u0117jo Jo palaima. Netikintis pasaulis buvo priverstas pripa\u017einti ger\u0105 Evangelijos princip\u0173 \u012ftak\u0105. Prana\u0161as sako Izraeliui: \u201e’Tavo vardas i\u0161gars\u0117jo tarp taut\u0173 d\u0117l tavo gro\u017eio, nes jis buvo tobulas Mano spindesiu, kur\u012f tau suteikiau’, \u2014 tai Vie\u0161paties DIEVO \u017eodis” (Ezechielio 16, 14). Ta\u010diau tos ba\u017eny\u010dios krito d\u0117l to paties potraukio, kuris buvo Izraelio prakeikimo ir \u017elugimo prie\u017eastimi, \u2014 potraukio pam\u0117gd\u017eioti netikin\u010di\u0173j\u0173 \u012fpro\u010dius ir ie\u0161koti j\u0173 draugyst\u0117s: Bet tu, pasitik\u0117dama savo gro\u017eiu, elgeisi su savo vardu kaip kek\u0161\u0117 ir ne\u0161yk\u0161t\u0117jai kek\u0161yst\u0117s paslaug\u0173 kiekvienam praeiviui, kek\u0161yst\u0117s paslaugas jam teikei! (Ezechielio 16, 15)       [383-384]<\/strong> Daugelis protestanti\u0161k\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 seka Romos pavyzd\u017eiu, palaikydamos neteis\u0117tus ry\u0161ius su \u201e\u017eem\u0117s karaliais”: valstybin\u0117s ba\u017eny\u010dios daro tai, bendraudamos su civilin\u0117mis vyriausyb\u0117mis, o kitos konfesijos – siekdamos pasaulio palankumo. Tod\u0117l \u017eodis Babel\u0117 \u2014 sumai\u0161tis \u2014 gali b\u016bti teis\u0117tai pritaikytas toms konfesijoms. Nors jos visos skelbia, kad grind\u017eia savo mokym\u0105 Biblija, ta\u010diau yra susiskald\u017eiusios \u012f begal\u0119 tik\u0117jim\u0173, smarkiai besiskirian\u010di\u0173 viena nuo kitos tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimu ir mokymu.<\/p>\n\n\n\n

 <\/strong> Atsiskyrusios nuo Romos ba\u017eny\u010dios jos per\u0117m\u0117 ne tik nuod\u0117ming\u0105 s\u0105jung\u0105 su pasauliu, bet ir kitus jos bruo\u017eus.<\/p>\n\n\n\n

   Vienas Romos katalik\u0173 leidinys tvirtina, \u201ejeigu Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia kada nors buvo kalta d\u0117l \u0161vent\u0173j\u0173 garbinimo kaip stabmeldyst\u0117s po\u017eymio, tai jos dukt\u0117, Anglikon\u0173 ba\u017eny\u010dia, kalta<\/p>\n\n\n\n

d\u0117l to paties, nes turi de\u0161imt ba\u017eny\u010di\u0173, skirt\u0173 Mergelei Marijai, ir tik vien\u0105, skirt\u0105 Kristui”*.<\/p>\n\n\n\n

 [384-385]<\/strong>  Dr. Hopkinsas traktate \u201eA Treatise on the Millennium” skelbia: \u201eN\u0117ra jokio pagrindo manyti, kad antikristo dvasia ir jo darbai apsiriboja tik Romos ba\u017eny\u010dia. Protestanti\u0161koms ba\u017eny\u010dioms taip pat b\u016bdinga antikristo dvasia, ir joms toli iki […] \u0161ventumo ir moralinio tyrumo”**.<\/p>\n\n\n\n

   Apie Presbiterion\u0173 ba\u017eny\u010dios atsiskyrim\u0105 nuo Romos dr. Gutris ra\u0161o: \u201ePrie\u0161 tris \u0161imtus met\u0173 m\u016bs\u0173 ba\u017eny\u010dia atvertusi Biblij\u0105 savo devizu skelb\u0117: ‘Tyrin\u0117kime \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105’ ir i\u0161\u0117jo pro Romos vartus”. Po to autorius u\u017eduoda reik\u0161ming\u0105 klausim\u0105: \u201eAr m\u016bs\u0173 ba\u017eny\u010dia tyra i\u0161\u0117jo i\u0161 Babel\u0117s?”***<\/p>\n\n\n\n

   \u201eAnglikon\u0173 ba\u017eny\u010dia, \u2014 sako Sperd\u017eenas, \u2014 atrodo persunkta apeigini\u0173 papro\u010di\u0173, tie, kurie atsiskyr\u0117 nuo \u0161ios ba\u017eny\u010dios, persi\u0117m\u0117 filosofinio netik\u0117jimo. \u017dmon\u0117s, i\u0161 kuri\u0173 mes tik\u0117jom\u0117s daugiau, vienas po kito nukrypo nuo tik\u0117jimo pagrind\u0173. A\u0161 nuolat galvoju apie tai, kad pati Anglijos \u0161irdis yra pakirsta baisaus netik\u0117jimo, kuris dr\u012fsta skintis keli\u0105 \u012f sakykl\u0105 ir vadintis krik\u0161\u010dionybe”.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip prasid\u0117jo didysis atsimetimas? Kod\u0117l ba\u017eny\u010dia nukrypo nuo Evangelijos paprastumo? Ji prisitaik\u0117 prie pagonyb\u0117s papro\u010di\u0173, kad palengvint\u0173 pagonims priimti krik\u0161\u010dionyb\u0119. Dar savo laikais apa\u0161talas Paulius ra\u0161\u0117: \u201eNedoryb\u0117s sl\u0117pinys jau veikia […]” (2 Tesalonikie\u010diams 2, 7). Apa\u0161tal\u0173 laikais ba\u017eny\u010dia buvo palyginti tyra. Bet \u201ejau II am\u017eiaus pabaigoje daugelis bendruomeni\u0173 pasikeit\u0117. Neliko ankstesnio paprastumo, ir, mirus pirmiesiems mokiniams, j\u0173 vaikai kartu su naujai atsivertusiaisiais […] nepastebimai pakeit\u0117 senuosius pagrindus”****.<\/p>\n\n\n\n

* Challoner Richard. The Catholic Christian Instructed. – Preface. \u2014P. 21, 22.<\/p>\n\n\n\n

** Hopkins Samuel. Works. – V. 2. – P. 328.<\/p>\n\n\n\n

*** Guthrie Thomas. The Gospel in Ezekiel. – P. 237.<\/p>\n\n\n\n

**** Robinson Robert. Ecclesiastical Researches. – Ch. 6. – Par. 1<\/p>\n\n\n\n

Norint i\u0161saugoti atsivertusius, buvo suma\u017einti auk\u0161ti krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo reikalavimai, d\u0117l to \u201epagoni\u0173 srautas u\u017etvind\u0117 ba\u017eny\u010di\u0105, atsine\u0161damas savo papro\u010dius, \u012fpro\u010dius ir stabus”*. Krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimas \u012fgijo pasaulie\u010di\u0173 valdov\u0173 palankum\u0105 ir param\u0105, tod\u0117l daugelis pri\u0117m\u0117 j\u012f. Nors jie vadinosi krik\u0161\u010dionimis, daugelis \u201ei\u0161 esm\u0117s liko pagonimis ir slapta garbino savo stabus”**.<\/p>\n\n\n\n

[385-386]<\/strong> Ar tas pats procesas nepasikartojo beveik kiekvienoje ba\u017eny\u010dioje, kuri vadino save protestanti\u0161ka ba\u017eny\u010dia? Kai jos \u012fk\u016br\u0117jai, veikiami tikrosios reformos dvasios, mir\u0117, j\u0173 palikuonys \u201epakeit\u0117 senuosius pagrindus”. Aklai laikydamiesi t\u0117v\u0173 tik\u0117jimo princip\u0173 ir atsisakydami priimti ties\u0105, nepatekusi\u0105 \u012f reformatori\u0173 akirat\u012f, jie smarkiai nukrypo nuo t\u0117v\u0173 kuklumo, pasiaukojimo ir pasaulio atsi\u017ead\u0117jimo. Taip i\u0161nyko ankstesnis paprastumas, o \u017eemi\u0161k\u0173j\u0173 dalyk\u0173 garbinimas atsine\u0161\u0117 \u201esavo papro\u010dius, \u012fpro\u010dius ir stabus”. Deja, \u0161i\u0105 draugyst\u0119 su pasauliu, kuri prie\u0161inga draugystei su Dievu 135, puosel\u0117ja vadinamieji Kristaus sek\u0117jai. Populiarios viso krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio ba\u017eny\u010dios pasitrauk\u0117 nuo Biblijoje nurodyto kuklumo, pasiaukojimo, paprastumo ir pamaldumo. Kalb\u0117damas apie teising\u0105 pinig\u0173 panaudojim\u0105, D\u017eonas Vezlis sak\u0117: \u201eNe\u0161vaistykite brangaus talento nor\u0117dami patenkinti savo aki\u0173 geidulius, pirkdami nereikalingus arba brangius r\u016bbus ir papuo\u0161alus. Ne\u0161vaistykite pinig\u0173 beprasmi\u0161kai puo\u0161dami savo namus, pirkdami nereikalingus ar prabangius baldus, brangius paveikslus, paauksuotus r\u0117mus. […] Neleiskite pinig\u0173 vien tam, kad patenkintum\u0117te sav\u0105j\u012f garb\u0117s tro\u0161kim\u0105 ar su\u017eadintum\u0117te \u017emoni\u0173 susi\u017eav\u0117jim\u0105 ir pagyrim\u0105. […] Kol tu visk\u0105 darysi gerai sau, \u017emon\u0117s girs tave. Kol tu ‘vilk\u0117si purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien i\u0161taigingai puotausi’, be abejo, daugelis girs tavo puik\u0173 skon\u012f, tavo dosnum\u0105 ir svetingum\u0105. Ta\u010diau nepirkite j\u0173 pritarimo tokia brangia kaina. Geriau tenkinkit\u0117s garbe, kuri ateina i\u0161 Dievo”***.<\/p>\n\n\n\n

* Gavazzi. Lectures. \u2014 P. 278.<\/p>\n\n\n\n

** Ten pat.<\/p>\n\n\n\n

*** Wesley. Works. – Sermon 50: \u201eThe Use of Money”.<\/p>\n\n\n\n

 Deja, daugelis m\u016bs\u0173 laik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 \u012f \u0161\u012f pamokym\u0105 nekreipia d\u0117mesio.<\/p>\n\n\n\n

[386-387]<\/strong> Priklausyti kokiai nors ba\u017eny\u010diai tapo populiaru. Valdovai, politikai, teisininkai, gydytojai ir verslininkai priklauso ba\u017eny\u010diai tam, kad u\u017esitikrint\u0173 visuomen\u0117s pagarb\u0105, pasitik\u0117jim\u0105 ir \u012fgyvendint\u0173 savo \u017eemi\u0161kus siekius. Taip jie m\u0117gina krik\u0161\u010dionyb\u0117s i\u0161pa\u017einimu pridengti savo nedorus darbelius. \u012evairios religin\u0117s bendruomen\u0117s sustipr\u0117jo d\u0117l pakrik\u0161tyt\u0173j\u0173 pasaulie\u010di\u0173 turto ir \u012ftakos, jos tampa vis galingesn\u0117s ir populiaresn\u0117s. Pagrindin\u0117se gatv\u0117se statomos didingos, i\u0161puo\u0161tos ba\u017eny\u010dios, kurias lanko prabangiai ir madingai apsireng\u0119 parapijie\u010diai. Didelis atlyginimas mokamas talentingam dvasininkui, kad \u0161is linksmint\u0173 ir pritraukt\u0173 tokius \u017emones. Jo pamokslai neturi smerkti da\u017enai darom\u0173 nuod\u0117mi\u0173, turi b\u016bti \u0161veln\u016bs ir teikti malonum\u0105 diduomen\u0117s ausiai. Taip \u012f\u017eym\u016bs nusid\u0117j\u0117liai \u012ftraukiami \u012f ba\u017eny\u010dios s\u0105ra\u0161us, o j\u0173 nuod\u0117m\u0117s slepiamos po pamaldumo skraiste.<\/p>\n\n\n\n

   Komentuodamas dabartin\u012f vadinam\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f pasaul\u012f, \u017einomas pasaulietinis \u017eurnalas teigia: \u201eBa\u017eny\u010dia neju\u010dia pasidav\u0117 pasaulio dvasiai ir suderino savo pamaldas su pasaulio siekiais. […] I\u0161 tikr\u0173j\u0173 dabar ba\u017eny\u010dia panaudoja visk\u0105, kas padeda padaryti tik\u0117jim\u0105 patrauklesn\u012f”. Vienas ra\u0161ytojas Niujorko \u017eurnale \u201eIndependent” taip kalba apie metodizm\u0105: \u201eRiba, skirianti dievobaimingum\u0105 ir netik\u0117jim\u0105, baigia i\u0161nykti, abiej\u0173 pusi\u0173 atstovai uoliai stengiasi panaikinti visus elgesio ir malonum\u0173 tenkinimo b\u016bd\u0173 skirtumus. […] Religijos populiarumas didina skai\u010di\u0173 t\u0173, kurie stengiasi gauti i\u0161 jos naud\u0105 ir nevykdo joki\u0173 \u012fsipareigojim\u0173”.<\/p>\n\n\n\n

   Hovardas Krosbis teigia: \u201eMus tur\u0117t\u0173 jaudinti tai, kad Kristaus ba\u017eny\u010dia nepateisina Vie\u0161paties sumanym\u0173. Kaip senov\u0117s \u017eydai palaik\u0117 artimus ry\u0161ius su stabmeld\u017eiais ir nutolo nuo Dievo, […] taip J\u0117zaus ba\u017eny\u010dia dabar d\u0117l netikusios bi\u010diulyst\u0117s su nedoru pasauliu paniekina Dievi\u0161kus tikrojo gyvenimo principus, pasiduoda pra\u017e\u016bting\u0173, nors nekaltai atrodan\u010di\u0173, bedievi\u0161kos visuomen\u0117s \u012fpro\u010di\u0173 \u012ftakai. Tokie \u017emon\u0117s prieina i\u0161vad\u0173, kurios yra svetimos Dievo aprei\u0161kimams ir stabdo augim\u0105 malone”*.<\/p>\n\n\n\n

*The Healthy Christian: An Appeal to the Chuch. – P. 141, 142.<\/p>\n\n\n\n

Atsidavimas \u017eemi\u0161kiems dalykams ir malonum\u0173 ie\u0161kojimas panaikino pasiaukojim\u0105 ir pasi\u0161ventim\u0105 Kristui. \u201eKai kurie vyrai ir moterys, aktyviai dalyvaujantys ba\u017eny\u010dios gyvenime, vaikyst\u0117je buvo i\u0161mokyti pasiaukoti Kristui”. Labai gaila, bet \u201ejei dabar reikia l\u0117\u0161\u0173, […] nieko negalima papra\u0161yti. Deja, rengiamos mug\u0117s, inscenizacijos, Kristaus teismo parodijos, teatralizuoti banketai, visa tai daroma \u017emoni\u0173 pramogai”.<\/p>\n\n\n\n

  [387-388]<\/strong> Viskonsino gubernatorius Va\u0161burnas savo metin\u0117je ataskaitoje 1873 m. sausio 9 d. ra\u0161\u0117: \u201eReikia \u012fstatym\u0173 u\u017edaryti mokyklas, kuriose mokoma lo\u0161ti kortomis. \u0160is blogis pasklido visur. Kartais net ba\u017eny\u010dia (\u017einoma, nety\u010dia) atlieka velnio darb\u0105. Organizuojami labdaringi koncertai, rengiami \u012fvair\u016bs lo\u0161imai, loterijos, kurios skirtos religiniams ar labdaros tikslams, bet da\u017eniausiai visi renginiai nepaiso joki\u0173 garbing\u0173 tiksl\u0173, yra vien pelno siekimas. Bet kokios priemon\u0117s, kai gaunama pinig\u0173, atrodo geros ir priimtinos. Niekas taip nedemoralizuoja ir nesvaigina \u017emogaus, ypa\u010d jaunimo, kaip pinigai, kurie \u012fgyjami be joki\u0173 pastang\u0173. Garbingi \u017emon\u0117s, \u012ftraukti \u012f \u0161i\u0105 lo\u0161im\u0173 prekyb\u0105, ramina savo s\u0105\u017ein\u0119 mintimi, kad l\u0117\u0161os bus panaudotos geriems tikslams, tod\u0117l niekas nesistebi, kad valstijos jaunimas \u012fpranta lo\u0161ti azartinius \u017eaidimus ir patiria pasitenkinim\u0105”.<\/p>\n\n\n\n

   Prisitaikymas prie pasaulio b\u016bdingas beveik visoms krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio ba\u017eny\u010dioms. Pamokslininkas Robertas Atkinsas tamsiomis spalvomis pie\u0161ia dvasinio nuosmukio, \u012fsivyravusio Anglijoje, paveiksl\u0105: \u201eTikrieji teisieji nyksta \u017eem\u0117je, ir niekas d\u0117l to nesijaudina. \u0160i\u0173 laik\u0173 religijos mokytojai pernelyg myli pasaul\u012f ir prisitaiko prie jo, jie m\u0117gsta \u017eemi\u0161k\u0105sias g\u0117rybes ir siekia garb\u0117s. Nors jie pa\u0161aukti kent\u0117ti kartu su Kristumi, ta\u010diau nedelsdami traukiasi i\u0161gird\u0119 bet kok\u012f ma\u017eiausi\u0105 priekai\u0161t\u0105. […] Ant kiekvienos ba\u017eny\u010dios dur\u0173 i\u0161rai\u017eyta: Atkritimas, atkritimas, atkritimas. Jeigu jie suvokt\u0173 arba pajaust\u0173 tai, tuomet dar atgimt\u0173 viltis! Deja, jie garsiai parei\u0161kia: ‘Mes esame turtingi ir pralob\u0119, ir nieko nebestokojame'”*.<\/p>\n\n\n\n

 [388-389]<\/strong>  Did\u017eiausia Babel\u0117s nuod\u0117m\u0117 yra ta, kad ji savo paleistuvingo \u012fnir\u0161io vynu apgird\u0117 visas tautas. \u0160i svaiginanti taur\u0117, kuri\u0105 ji si\u016blo pasauliui, vaizduoja klaiding\u0105 mokym\u0105, kur\u012f ji pri\u0117m\u0117, palaikydama neteis\u0117t\u0105 ry\u0161\u012f su \u017eem\u0117s gali\u016bnais. Draugyst\u0117 su pasauliu i\u0161kreip\u0117 jos tik\u0117jim\u0105, ji daro demoralizuojan\u010di\u0105 \u012ftak\u0105 pasauliui, nes moko ties\u0173, kurios prie\u0161tarauja ai\u0161kiausiems \u0160ventojo Ra\u0161to teiginiams.<\/p>\n\n\n\n

   Roma sl\u0117p\u0117 nuo \u017emoni\u0173 Biblij\u0105 ir vietoj jos bruko savo mokym\u0105. Tik Reformacijos d\u0117ka \u017emon\u0117ms buvo sugr\u0105\u017eintas Dievo \u017dodis. Ta\u010diau lig \u0161iol ba\u017eny\u010diose mokoma remtis tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimu ir ba\u017eny\u010di\u0173 mokslu, o ne \u0160ventuoju Ra\u0161tu. Kalb\u0117damas apie protestant\u0173 ba\u017eny\u010dias, \u010carlzas Bi\u010deris pasak\u0117: \u201eJie taip pat jautriai baisisi kiekvienu \u0161iurk\u0161\u010diu \u017eod\u017eiu, pasakytu prie\u0161 j\u0173 mokym\u0105, kaip kadaise \u0161ventieji t\u0117vai kr\u016bp\u010diodavo nuo bet kokios \u0161iurk\u0161\u010dios fraz\u0117s, pasakytos apie vis did\u0117jant\u012f \u0161vent\u0173j\u0173 ir kankini\u0173 garbinim\u0105, kur\u012f jie skatino. […] Protestant\u0173 evangelik\u0173 bendruomen\u0117s suri\u0161o sau ir kitiems rankas teigdamos, kad \u017emogus negali tapti pamokslininku, jeigu nepripa\u017e\u012fsta kokios nors kitos knygos be Biblijos. […] Tod\u0117l n\u0117ra nieko keisto teiginyje, kad j\u0173 tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo \u012ftaka tokia didi, kad jos pradeda drausti Biblij\u0105, kaip draud\u0117 Roma, ta\u010diau subtilesniu b\u016bdu”*.<\/p>\n\n\n\n

* 1846 m. vasario 22 d. Fort Veine, Indianos valstija, pasakytas pamokslas apie Biblij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Kada i\u0161tikimi mokytojai ai\u0161kina Dievo \u017dod\u012f, atsiranda mokyti vyrai, dvasininkai, pretenduojantys \u012f \u0160ventojo Ra\u0161to \u017einojim\u0105, jie vadina teising\u0105 mokym\u0105 erezija ir atitraukia nuo tiesos norin\u010dius visk\u0105 i\u0161siai\u0161kinti. Jei pasaulis neb\u016bt\u0173 taip bevilti\u0161kai apsvaigintas Babel\u0117s vynu, daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 \u012fsitikint\u0173 Dievo \u017dod\u017eiu ir atsiverst\u0173 ai\u0161ki\u0173 ir \u012ftikinan\u010di\u0173 jos ties\u0173 d\u0117ka. Ta\u010diau religinis mokymas pasirodo es\u0105s toks supainiotas ir prie\u0161taringas, kad \u017emon\u0117s ne\u017eino, k\u0105 laikyti tiesa. Neatsivertusio pasaulio prie ba\u017eny\u010dios dur\u0173 i\u0161 pasal\u0173 tykoja nuod\u0117m\u0117 . Aprei\u0161kimo knygos 14-ojo skyriaus Antrojo angelo \u017einia pirm\u0105 kart\u0105 buvo prad\u0117ta skelbti 1844 m. vasar\u0105 ir tuo metu buvo skirta Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 ba\u017eny\u010dioms, kur \u012fsp\u0117jimas apie teism\u0105 buvo skelbiamas pla\u010diausiai. Ta\u010diau \u0161i \u017einia beveik vis\u0173 buvo atmesta, nes rei\u0161k\u0117si ba\u017eny\u010dios nuosmukis. Tai, kas pasakyta Antrojo angelo \u017einioje, 1844 m. nevisi\u0161kai i\u0161sipild\u0117. Kadangi to meto ba\u017eny\u010dios atsisak\u0117 Kristaus antrojo at\u0117jimo \u0161viesos, jos morali\u0161kai smuko, bet \u0161is smukimas nebuvo galutinis. Toliau atmesdamos ypatingas tam metui skirtas tiesas, jos krito vis \u017eemiau ir \u017eemiau. Vis d\u0117lto dar ne laikas su\u0161ukti: \u201eKrito, krito did\u017eioji Babel\u0117, kuri savo paleistuvingo \u012fnir\u0161io vynu apgird\u0117 visas tautas!”, nes ji dar neapgird\u0117 vis\u0173 taut\u0173. Pasaulietin\u0117 abejingumo savo meto tirian\u010dioms tiesoms dvasia ir toliau skverbiasi \u012f viso krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio protestanti\u0161kas ba\u017eny\u010dias. Visoms \u0161ioms ba\u017eny\u010dioms skirtas r\u016bstus ir i\u0161kilmingas antrojo angelo kaltinimas. Ta\u010diau atkritimo darbas dar nepasiek\u0117 savo kulminacijos.<\/p>\n\n\n\n

 [389-390]<\/strong>  Biblija sako, kad prie\u0161 Vie\u0161paties antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 \u0161\u0117tono darb\u0105 lyd\u0117s \u012fvair\u016bs galingi darbai, \u017eenklai ir netikri stebuklai. Tiems, kurie atsisak\u0117 myl\u0117ti ties\u0105, kuri b\u016bt\u0173 juos i\u0161ganiusi, bus si\u0173stas galingas paklydimas, idant tik\u0117t\u0173 melu (2 Tesalonikie\u010diams 2, 9-11). Babel\u0117 nekris galutinai tol, kol nei\u0161sipildys anks\u010diau apra\u0161ytieji \u012fvykiai ir visos krik\u0161\u010dioni\u0161kos ba\u017eny\u010dios nesudarys su pasauliu stiprios s\u0105jungos. Poky\u010diai akivaizd\u016bs, ta\u010diau Aprei\u0161kimo knygoje (14, 8) nurodyta b\u016bsena galutinai i\u0161sipildys ateity.<\/p>\n\n\n\n

   Nepaisant dvasin\u0117s tamsos ir nutolimo nuo Dievo, kuris vyrauja visose Babel\u0119 sudaran\u010diose ba\u017eny\u010diose, jose vis dar nema\u017ea tikr\u0173j\u0173 Kristaus sek\u0117j\u0173. Ta\u010diau daug ir toki\u0173, kurie niekada negird\u0117jo ypating\u0173 savo metui skirt\u0173 ties\u0173. Nema\u017eai \u017emoni\u0173 nepatenkinti savo pad\u0117timi ir trok\u0161ta ry\u0161kesn\u0117s \u0161viesos. Veltui jie ie\u0161ko Kristaus atvaizdo savo ba\u017eny\u010diose. Ba\u017eny\u010dios vis tolsta nuo tiesos ir j\u0173 draugyst\u0117 su pasauliu tampa artimesn\u0117, i\u0161ry\u0161k\u0117ja skirtumas tarp dviej\u0173 \u017emoni\u0173 grupi\u0173. Greitai jos visi\u0161kai atsiskirs. Ateis metas, kai labiau u\u017e visk\u0105 mylintys Diev\u0105 \u017emon\u0117s nepanor\u0117s ilgiau b\u016bti susij\u0119 su tais, kurie labiau link\u0119 \u012f malonumus negu \u012f Diev\u0105, dedasi maldingi, bet atsi\u017ead\u0117j\u0119 maldingumo j\u0117gos.<\/p>\n\n\n\n

  [390]<\/strong> Aprei\u0161kimo knygos 18-as skyrius nurodo b\u016bsen\u0105, kuri\u0105 i\u0161prana\u0161avo antras angelas. Atmetusi Trij\u0173 angel\u0173 \u017eini\u0105 joje atsidurs ba\u017eny\u010dia (Aprei\u0161kimo 14, 6-12); tuomet Dievo tauta, dar tebesanti Babel\u0117je, bus pakviesta palikti j\u0105. Tai bus paskutin\u0117 \u017einia pasauliui, ji u\u017ebaigs jai skirt\u0105 darb\u0105. Tuomet tie, kurie netik\u0117jo tiesa, bet pam\u0117go neteisyb\u0119 (2 Tesalonikie\u010diams 2, 12), bus palikti klaidinan\u010dioje \u012ftakoje ir tik\u0117s melu, o tiesos \u0161viesa \u0161vies tiems, kuri\u0173 \u0161irdys atvertos jai. Visi Vie\u0161paties vaikai, esantys Babel\u0117je i\u0161girs kvietim\u0105: \u201eI\u0161eik i\u0161 Babel\u0117s, Mano tauta […]” (Aprei\u0161kimo 18, 4).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n


<\/strong><\/p>\n\n\n\n

22. PRANA\u0160YS\u010cI\u0172 I\u0160SIPILDYMAS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [391-392]<\/strong>  Pra\u0117jus 1844 m. pavasariui, kai buvo laukiama Vie\u0161paties at\u0117jimo, tie, kurie buvo pasireng\u0119 J\u012f sutikti, kur\u012f laik\u0105 kamavosi abejon\u0117mis ir netikrumu. Nors pasaulis \u017ei\u016br\u0117jo \u012f juos kaip \u012f \u017emones, kurie veltui puosel\u0117jo vilt\u012f ir dabar buvo nugal\u0117ti, ta\u010diau Dievo \u017dodis liko j\u0173 paguoda. Daugelis ir toliau tyrin\u0117jo \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, i\u0161 naujo tikrino savo tik\u0117jimo pagrindus ir kruop\u0161\u010diai tyrin\u0117jo prana\u0161ystes, kad gaut\u0173 kuo daugiau \u0161viesos. Biblijos liudijimas, atrod\u0117, ai\u0161kiai ir \u012ftikinamai patvirtino j\u0173 po\u017ei\u016br\u012f. \u017denklai neklystamai rod\u0117, kad Kristaus at\u0117jimas arti. Ypating\u0105 Vie\u0161paties palaim\u0105 liudijo nusid\u0117j\u0117li\u0173 atsivertimas ir dvasinio krik\u0161\u010dioni\u0173 gyvenimo atgimimas. Buvo ai\u0161ku, kad \u017eini\u0105 siunt\u0117 Dangus. Nors tikintieji negal\u0117jo paai\u0161kinti, kod\u0117l jiems teko nusivilti, ta\u010diau jaut\u0117, kad Dievas su jais.<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161yst\u0117s, kurios jiems atrod\u0117 susijusios su Kristaus antruoju at\u0117jimu, patvirtino j\u0173 netikrumo bei ne\u017einomyb\u0117s b\u016bsen\u0105. Prana\u0161yst\u0117s ragino juos kantriai laukti ir tik\u0117ti, kad tai, kas dabar jiems neai\u0161ku, savo laiku i\u0161ai\u0161k\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip pavyzd\u012f galime pamin\u0117ti Habakuko prana\u0161yst\u0119, kuri skelb\u0117: \u201eStov\u0117siu savo sargybos vietoje, liksiu ant pylimo, lauksiu, k\u0105 Jis man sakys, koks bus Jo atsakymas \u012f mano skund\u0105. Tuomet VIE\u0160PATS man atsak\u0117 ir tar\u0117: ‘U\u017era\u0161yk reg\u0117jim\u0105, \u012fra\u0161yk taip ai\u0161kiai \u012f lenteles, kad ir b\u0117gikas j\u012f perskaityt\u0173. Nustatytu laiku reg\u0117jimas i\u0161sipildys, o dabar jis skuba \u012f tiksl\u0105 ir nemeluoja. Jei atrodo, kad jis gai\u0161uoja, palauk; jis tikrai i\u0161sipildys ir nesuv\u0117luos’. Pasi\u017ei\u016br\u0117k \u012f puikuol\u012f! Jo dvasia n\u0117ra dora; o teisus \u017emogus gyvena savo tik\u0117jimu” (2, 1\u20144).<\/p>\n\n\n\n

 [392-393]<\/strong> Jau 1842 m. \u0161ios prana\u0161yst\u0117s pateikti nurodymai: \u201eU\u017era\u0161yk reg\u0117jim\u0105, \u012fra\u0161yk taip ai\u0161kiai j lenteles, kad ir b\u0117gikas j\u012f perskaityt\u0173”, \u012fkv\u0117p\u0117 \u010carlz\u0105 Fi\u010d\u0105 parengti ai\u0161kinam\u0105j\u0105 prana\u0161ys\u010di\u0173 schem\u0105, kad b\u016bt\u0173 galima pailiustruoti prana\u0161o Danieliaus ir Aprei\u0161kimo knyg\u0173 reg\u0117jimus. \u012e \u0161ios schemos i\u0161leidim\u0105 buvo \u017ei\u016brima kaip \u012f Habakuko nurodymo \u012fvykdym\u0105. Ta\u010diau niekas tuomet nepasteb\u0117jo, jog toje pa\u010dioje prana\u0161yst\u0117je kalbama, jog reg\u0117jimas i\u0161sipildys kiek v\u0117liau. Kai tikintieji nusivyl\u0117, \u0161i \u0160ventojo Ra\u0161to vieta \u012fgijo labai svarbi\u0105 reik\u0161m\u0119: Nustatytu laiku reg\u0117jimas i\u0161sipildys, o dabar jis skuba \u012f tiksl\u0105 ir nemeluoja. Jei atrodo, kad jis gai\u0161uoja, palauk; jis tikrai i\u0161sipildys ir nesuv\u0117luos, ir teisus \u017emogus gyvena savo tik\u0117jimu.<\/p>\n\n\n\n

Kai kurios Ezechielio prana\u0161yst\u0117s vietos suteikdavo tikintiesiems j\u0117g\u0173 ir paguosdavo: Mane pasiek\u0117 VIE\u0160PATIES \u017eodis: \u201e\u017dmogau, k\u0105 rei\u0161kia Izraelio \u017eem\u0117je j\u016bs\u0173 patarl\u0117: ‘Dienos prab\u0117ga, ir reg\u0117jimai nueina niekais? Tod\u0117l sakyk jiems: ‘Taip kalba Vie\u0161pats DIEVAS. […] Dienos at\u0117jo, ir reg\u0117jim\u0173 i\u0161sipildymas arti […]. A\u0161, VIE\u0160PATS, pasakiau, ir tai bus \u012fvykdyta be atid\u0117liojimo, […] A\u0161 i\u0161tarsiu Savo \u017eod\u012f ir j\u012f \u012fvykdysiu,[ …] \u017dmogau, Izraelio namai sako: ‘Reg\u0117jimas, kur\u012f jis mato, yra u\u017e daugelio met\u0173, jis prana\u0161auja tolim\u0105 ateit\u012f’. Tod\u0117l sakyk jiems: ‘Taip kalba Vie\u0161pats DIEVAS. N\u0117 vienas i\u0161 Mano \u017eod\u017ei\u0173 nebebus daugiau atid\u0117tas, bet kiekvienas \u017eodis, kur\u012f i\u0161tarsiu, bus \u012fvykdytas'”, – tai Vie\u0161paties DIEVO \u017eodis (Ezechielio 12, 21-25.27.28).<\/p>\n\n\n\n

   Laukiantieji Vie\u0161paties d\u017eiaug\u0117si, nes tik\u0117jo, kad Tas, Kuris aprei\u0161kia pabaig\u0105 nuo pat prad\u017eios l38, i\u0161 anksto numat\u0117 j\u0173 nusivylim\u0105 ir siunt\u0117 padr\u0105sinimo bei vilties \u017eod\u017eius. Jeigu ne \u0161ie \u0160ventojo Ra\u0161to tekstai, patariantys kantriai laukti ir tvirtai pasitik\u0117ti Dievo \u017dod\u017eiu, t\u0105 sunki\u0173 i\u0161bandym\u0173 valand\u0105 j\u0173 tik\u0117jimas b\u016bt\u0173 susvyrav\u0119s.<\/p>\n\n\n\n

   Evangelijos pagal Mat\u0105 25-ame skyriuje yra palyginimas apie de\u0161imt mergai\u010di\u0173, kuris taip pat iliustruoja adventist\u0173 i\u0161gyvenimus. \u0160ios Evangelijos 24-ame skyriuje, atsakydamas \u012f Savo mokini\u0173 klausim\u0105 apie tai, koks Jo at\u0117jimo ir pasaulio pabaigos \u017eenklas, Kristus nurod\u0117 kelis svarbiausius pasaulio ir ba\u017eny\u010dios istorijos<\/p>\n\n\n\n

\u012fvykius nuo Savo pirmojo iki antrojo at\u0117jimo. Tai: Jeruzal\u0117s sugriovimas, sunk\u016bs Ba\u017eny\u010dios i\u0161bandymai, kuriuos ji patyr\u0117 pagoni\u0173 ir popie\u017eiaus vald\u017eios persekiojim\u0173 metu, Saul\u0117s ir M\u0117nulio u\u017etemimai, \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 kritimas. Po to J\u0117zus kalb\u0117jo apie at\u0117jim\u0105 \u012f Savo Karalyst\u0119 ir susiejo su \u0161iuo \u012fvykiu palyginim\u0105 apie dvi \u017emoni\u0173 grupes, kurios laukia Jo at\u0117jimo. 25-as skyrius prasideda \u017eod\u017eiais: Tada Dangaus Karalyst\u0117 bus pana\u0161i \u012f de\u0161imt\u012f mergai\u010di\u0173. \u010cia, kaip ir 24-ojo skyriaus pabaigoje, kalbama apie paskutini\u0173j\u0173 laik\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105. \u0160is palyginimas rytieti\u0161k\u0173 vestuvi\u0173 pokylio \u012fvykiais iliustruoja \u017emoni\u0173 i\u0161gyvenimus.<\/p>\n\n\n\n

  [393-394]<\/strong> Tada Dangaus Karalyst\u0117 bus pana\u0161i \u012f de\u0161imt\u012f mergai\u010di\u0173, kurios, pasi\u0117musios \u017eibintus, i\u0161\u0117jo pasitikti jaunikio. Penkios i\u0161 j\u0173 buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasi\u0117m\u0117 \u017eibintus, o nepasi\u0117m\u0117 alyvos. Protingosios kartu su \u017eibintais pasi\u0117m\u0117 induose ir alyvos. Jaunikiui v\u0117luojant, visos \u0117m\u0117 snausti ir u\u017emigo. Vidurnakt\u012f pasigirdo balsai: ‘\u0160tai jaunikis! I\u0161eikite pasitikti!'(Mato 25, 1\u20146)<\/p>\n\n\n\n

   Kristaus at\u0117jim\u0105, apie kur\u012f skelb\u0117 Pirmojo angelo \u017einia, vaizduoja jaunikio at\u0117jimas. Pla\u010diai paplitusi\u0105 reformacij\u0105, kuri\u0105 vykdant buvo skelbiamas Kristaus antrasis at\u0117jimas, vaizduoja de\u0161imties mergai\u010di\u0173 i\u0161\u0117jimas. \u0160is palyginimas, kaip ir pateiktasis Evangelijos pagal Mat\u0105 24-ame skyriuje, kalba apie dvi \u017emoni\u0173 grupes. Abi pasi\u0117m\u0117 savo \u017eibintus – Biblij\u0105, ir jais pasi\u0161viesdamos i\u0161\u0117jo pasitikti jaunikio. Ta\u010diau paikosios pasi\u0117m\u0117 \u017eibintus, o nepasi\u0117m\u0117 alyvos, o protingosios kartu su \u017eibintais pasi\u0117m\u0117 induose ir alyvos. Antroji grup\u0117 gavo Dievo malon\u0119 – atnaujinan\u010di\u0105 ir pa\u0161ventinan\u010di\u0105 \u0160ventosios Dvasios gali\u0105, kuri daro Jo \u017dod\u012f \u017eibintu \u017eingsniams ir \u0161viesa takui139. Dievobaimingai tikintieji tyrin\u0117jo \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, nor\u0117dami su\u017einoti ties\u0105, ir nuo\u0161ird\u017eiai siek\u0117 gyvenimo ir \u0161irdies tyrumo. Jie patyr\u0117 asmeninius i\u0161gyvenimus, tik\u0117jo Dievu ir Jo \u017dod\u017eiu, j\u0173 tik\u0117jimo negal\u0117jo palau\u017eti nusivylimas ir Jaunikio u\u017edelsimas. Kiti pasi\u0117m\u0117 \u017eibintus, o nepasi\u0117m\u0117 alyvos. Jie veik\u0117 skatinami pol\u0117kio. I\u0161kilminga \u017einia su\u017eadino j\u0173 \u0161irdyse baim\u0119, ta\u010diau jie pasikliov\u0117 savo broli\u0173 tik\u0117jimu ir tenkinosi spingsin\u010dia ger\u0173 jausm\u0173 \u0161viesa, o i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nesuprato tiesos ir to, kok\u012f poveik\u012f \u017emoni\u0173 \u0161irdims daro malon\u0117. Kupini vilties greitai gauti atlyg\u012f, jie i\u0161\u0117jo pasitikti Vie\u0161paties, ta\u010diau nebuvo pasiruo\u0161\u0119, kad Jis u\u017edels, o jiems teks nusivilti. At\u0117jus i\u0161bandym\u0173 metui, j\u0173 tik\u0117jimas nusilpo ir \u017eibintai u\u017egeso.<\/p>\n\n\n\n

 [394-395]<\/strong> Jaunikiui v\u0117luojant, visos [mergait\u0117s] \u0117m\u0117 snausti ir u\u017emigo. Jaunikio u\u017etrukimas simbolizuoja tai, kad laikas, kada buvo laukiama Vie\u0161paties, pra\u0117jo; jis simbolizuoja laukian\u010di\u0173j\u0173 nusivylim\u0105 ir tariam\u0105 Jo u\u017edelsim\u0105. \u0160iuo ne\u017einomyb\u0117s metu prad\u0117jo ma\u017e\u0117ti pavir\u0161utini\u0161k\u0173 ir pusiau atsivertusi\u0173 \u017emoni\u0173 susidom\u0117jimas, j\u0173 pastangos susilpn\u0117jo. Tie, kuri\u0173 tik\u0117jimas r\u0117m\u0117si asmeniniu Biblijos \u017einojimu, stov\u0117jo ant uolos ir jokios nusivylimo bangos negal\u0117jo j\u0173 parblok\u0161ti. Mergait\u0117s \u0117m\u0117 snausti ir u\u017emigo. Vienos \u2014 nesir\u016b-pindamos, nuklysdamos nuo tik\u0117jimo, o kitos \u2014 kantriai laukdamos ry\u0161kesn\u0117s \u0161viesos. Ta\u010diau i\u0161bandym\u0173 nakt\u012f pastarosios, atrodo, taip pat prarado dal\u012f uolumo ir pasi\u0161ventimo. Pusiau atsivert\u0119 ir pavir\u0161utini\u0161ki \u017emon\u0117s daugiau negal\u0117jo remtis savo broli\u0173 tik\u0117jimu. Kiekvienas pats tur\u0117jo tvirtai stov\u0117ti, kitaip gal\u0117jo nukristi. Beveik tuo pa\u010diu metu prad\u0117jo reik\u0161tis fanatizmas. Kai kurie \u017emon\u0117s, kurie man\u0117 es\u0105 kar\u0161ti tikintys paskelbt\u0105ja \u017einia, atmet\u0117 Dievo \u017dod\u012f kaip vienintel\u012f patikim\u0105 vadov\u0105 ir, teigdami, kad jiems vadovauja \u0160ventoji Dvasia, pasidav\u0117 jausmams, \u012fsp\u016bd\u017eiams ir vaizduotei. Buvo ir toki\u0173, kurie rod\u0117 akl\u0105 ir nepakant\u0173 uolum\u0105, smerkdami visus jiems nepritarian\u010dius. Fanati\u0161kos id\u0117jos ir veikla nesulauk\u0117 daugumos adventist\u0173 pritarimo, ta\u010diau d\u0117l j\u0173 buvo pikt\u017eod\u017eiaujama tiesos keliui.<\/p>\n\n\n\n

   Tokiomis priemon\u0117mis \u0161\u0117tonas steng\u0117si sutrukdyti ir suardyti Dievo darb\u0105. Adventist\u0173 jud\u0117jimas labai sujaudino \u017emones. Atsivert\u0117 t\u016bkstan\u010diai nusid\u0117j\u0117li\u0173, o i\u0161tikimieji toliau skelb\u0117 ties\u0105 net ir u\u017edelsimo metu. Blogio kunigaik\u0161tis vis netekdavo savo pavaldini\u0173 ir, nor\u0117damas sumenkinti Dievo darb\u0105, steng\u0117si apgauti kai kuriuos tikin\u010diuosius ir priversti juos pulti \u012f kra\u0161tutinumus. Be to, jo tarnai buvo pasireng\u0119 pasinaudoti bet kokia pastar\u0173j\u0173 klaida, kiekvienu apsirikimu, kiekvienu netinkamu poelgiu, kad parodyt\u0173 \u017emon\u0117ms, jog adventistai ir j\u0173 tik\u0117jimas yra nepriimtinas. Juo daugiau buvo t\u0173, kurie \u0161\u0117tono skatinami tariamai patik\u0117jo Kristaus antruoju at\u0117jimu, bet tuo pat metu j\u0173 \u0161irdys priklaus\u0117 piktajam, juo didesn\u0117 tikimyb\u0117 buvo, kad \u012f juos bus \u017evelgiama kaip j vis\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 atstovus.<\/p>\n\n\n\n

 [395-396]<\/strong>  \u0160\u0117tonas yra broli\u0173 kaltintojas140, jo dvasia \u012fkvepia \u017emones sekti Vie\u0161paties vaik\u0173 klaidas bei tr\u016bkumus ir kiekvienu atveju atkreipti \u012f jas d\u0117mes\u012f, o geriausi poelgiai ir darbai lieka nepasteb\u0117ti. Jis visada labai aktyvus, kai Dievas dirba, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173 sielas. Kai Dievo s\u016bn\u016bs stoja Vie\u0161paties akivaizdoje, tarp j\u0173 atsiranda ir \u0161\u0117tonas. Vykstant religiniam atgimimui, jis stengiasi paveikti nepa\u0161ventint\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 \u017emones, kurie stokoja dvasin\u0117s pusiausvyros. Kai tokie \u017emon\u0117s i\u0161 dalies pripa\u017e\u012fsta ties\u0105 ir \u012fgyja tam tikr\u0105 tikin\u010di\u0173j\u0173 pasitik\u0117jim\u0105, tuomet piktasis stengiasi per juos pateikti savo teorijas, kad suviliot\u0173 lengvab\u016bd\u017eius. N\u0117 vienas \u017emogus negali vadintis tikruoju krik\u0161\u010dionimi vien d\u0117l to, kad priklauso Dievo vaik\u0173 bendruomenei, yra Maldos namuose arba yra Vie\u0161paties vai\u0161i\u0173 dalyvis. \u0160\u0117tonas da\u017enai dalyvauja i\u0161kilminguose susirinkimuose panaudodamas \u017emones kaip savo parankinius.<\/p>\n\n\n\n

   Blogio kunigaik\u0161tis kovoja d\u0117l kiekvienos \u017eem\u0117s p\u0117dos, kuria Dievo \u017emon\u0117s pasislenka pirmyn, keliaudami \u012f Dievo miest\u0105. Ba\u017eny\u010dios istorijoje nebuvo atvej\u0173, kad reformacija pasist\u016bm\u0117t\u0173 \u012f priek\u012f nesusidurdama su rimtomis kli\u016btimis. Taip buvo ir apa\u0161talo Pauliaus laikais. Kur tik jis \u012fkurdavo bendruomen\u0119, ten visuomet atsirasdavo \u017emoni\u0173, kurie priimdami tik\u0117jim\u0105 skleisdavo erezij\u0105, kuri, jeigu b\u016bt\u0173 priimta, gal\u0173 gale u\u017egesint\u0173 meil\u0119 tiesai. Liuteris taip pat patyr\u0117 daugyb\u0119 sunkum\u0173 ir ne kart\u0105 skaud\u017eiai nusivyl\u0117 fanatik\u0173 elgesiu, nes jie skelb\u0117, jog per juos kalba Dievas, ir k\u0117l\u0117 savo id\u0117jas bei nuomon\u0119 auk\u0161\u010diau \u0160ventojo Ra\u0161to liudijim\u0173. Daugelis, kuriems tr\u016bko tik\u0117jimo ir patyrimo, pernelyg pasitik\u0117jo savimi, m\u0117go klausytis ir perduoti naujovi\u0161kas id\u0117jas, m\u0117go klausytis nauj\u0173j\u0173 mokytoj\u0173 kalb\u0173 ir prisijung\u0117 prie \u0161\u0117tono tarn\u0173, naikinan\u010di\u0173 darb\u0105, kur\u012f Dievo skatinamas prad\u0117jo Martynas Liuteris. Ir broliai Vezliai, ir kiti, kurie savo \u012ftaka bei tik\u0117jimu laimino pasaul\u012f, taip pat kiekviename \u017eingsnyje susidurdavo su \u0161\u0117tono klasta, kai jis stumdavo pernelyg uolius, dvasin\u0117s pusiausvyros neturin\u010dius ir ne\u0161ventus \u017emones \u012f vis didesn\u012f fanatizm\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [396-397]<\/strong> Viljamas Mileris nepritar\u0117 fanatikams. Kaip ir Liuteris, jis teig\u0117, jog kiekviena dvasia tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161tirta Dievo \u017dod\u017eiu. \u201e-Velnias, – sak\u0117 jis, – m\u016bs\u0173 laikais daro daugelio \u017emoni\u0173 mintims did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105. Kaip mes galime \u017einoti, kokia dvasia veikia juos? Biblija atsako: ‘J\u016bs pa\u017einsite juos i\u0161 vaisi\u0173’. […] Pasaulyje pasklido daug dvasi\u0173, mes turime i\u0161tirti jas. Dvasia, kuri neskatina m\u016bs\u0173 gyventi sant\u016briai, teisingai ir maldingai \u0161iame pasaulyje, n\u0117ra Kristaus Dvasia. A\u0161 vis labiau ir labiau \u012fsitikinu, jog \u0161\u0117tonas vadovauja visiems fanati\u0161kiems jud\u0117jimams. […] Daugelis \u017emoni\u0173 tarp m\u016bs\u0173 teigia, jog yra visi\u0161kai \u0161venti, ta\u010diau seka \u017emoni\u0173 papro\u010diais ir jiems tolima tiesa kaip ir tiems, kurie nerei\u0161kia joki\u0173 pretenzij\u0173”*. \u201eKlaidos dvasia ves mus nuo tiesos, o Dievo Dvasia – prie tiesos. Ta\u010diau j\u016bs pasakysite, kad \u017emogus gali klysti, o manyti, kad suprato ties\u0105. Kas tada? M\u016bs\u0173 atsakymas toks: Dvasia ir \u017dodis sutaria. Jei \u017emogus, vertindamas save pagal Dievo \u017dod\u012f, pamato, jog visi\u0161kai atitinka Dievo \u017dod\u012f, tuomet jis gali tik\u0117ti, kad pa\u017eino ties\u0105. Ta\u010diau jeigu jis pamato, kad jam vadovaujanti dvasia neatitinka viso Dievo \u012estatymo ar Jo \u017dod\u017eio, tada jis turi b\u016bti labai atsargus, kad nepatekt\u0173 j velnio \u017eabangas”**. \u201eDa\u017eniau vidin\u012f pamaldum\u0105 \u012frodydavo \u0161vytin\u010dios akys, dr\u0117gni skruostai ir prislopintas balsas, o ne viso krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio triuk\u0161mas”***.<\/p>\n\n\n\n

* Bliss S. Memoirs of William Miller. – P. 236, 237.<\/p>\n\n\n\n

** The Advent Herald and Signs of the Times Reporter, 1845, Jan. 15. -V. 8. – No. 23.<\/p>\n\n\n\n

*** Bliss. Min. veik. – P. 282.<\/p>\n\n\n\n

   Reformacijos laikais prie\u0161ai visomis fanatizmo blogyb\u0117mis kaltino tuos, kurie aktyviausiai su juo kovojo. Pana\u0161iai veik\u0117 ir adventist\u0173 jud\u0117jimo prie\u0161ininkai. Nepasitenkindami vien ekstremist\u0173 ir fanatik\u0173 klaidomis, jie platino absurdi\u0161kus dalykus, n\u0117 i\u0161 tolo neatitinkan\u010dius tiesos. Tie \u017emon\u0117s veik\u0117 skatinami neapykantos ir u\u017esispyrimo, nes \u017einia apie greit\u0105 Kristaus at\u0117jim\u0105 drumst\u0117 jiems ramyb\u0119. Jie baiminosi, jog tai gali pasitvirtinti, ta\u010diau tuo pat metu vyl\u0117si, jog tai netiesa. Tokia buvo kovos su adventistais ir j\u0173 tik\u0117jimu prie\u017eastis.<\/p>\n\n\n\n

  [397-398]<\/strong> Jei keliems fanatikams ir pavyko \u012fsiskverbti \u012f adventist\u0173 gretas, vis d\u0117lto n\u0117ra pagrindo manyti, kad \u0161iam jud\u0117jimui vadovavo ne Dievas, juk fanatikai bei apgavikai apa\u0161talo Pauliaus ar Liuterio laik\u0173 Ba\u017eny\u010dioje negali sumenkinti j\u0173 darbo reik\u0161m\u0117s. Tegu Dievo tauta prabunda i\u0161 miego, nuo\u0161ird\u017eiai atgailauja ir dirba reformacijos labui. Tegu tyrin\u0117ja \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, kad su\u017einot\u0173 ties\u0105, kokia ji yra J\u0117zuje. Tegu visi\u0161kai pasi\u0161ven\u010dia Dievui, tuomet netruks \u012frodym\u0173, jog \u0161\u0117tonas vis dar aktyvus ir budrus. Visais \u012fmanomais apgaul\u0117s b\u016bdais jis rodo savo j\u0117g\u0105, pasitelkdamas visus puolusius savo karalyst\u0117s angelus.<\/p>\n\n\n\n

   Fanatizmo ir susiskaldym\u0173 prie\u017eastis nebuvo \u017einia apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105. Visa tai pasirei\u0161k\u0117 1844 m. vasar\u0105, kai adventistams daug abejoni\u0173 ir neai\u0161kum\u0173 suk\u0117l\u0117 tuometin\u0117 tikroji j\u0173 pad\u0117tis. Pirmojo angelo \u017einios skelbimas ir Vidurnak\u010dio \u0161auksmas var\u017e\u0117 fanatizm\u0105 ir nesutarimus. \u0160io i\u0161kilmingo jud\u0117jimo dalyviai buvo vieningi, j\u0173 \u0161irdys buvo kupinos meil\u0117s \u017emon\u0117ms ir J\u0117zui, Kur\u012f jie tik\u0117josi greitai pamatyti. Vienas tik\u0117jimas ir viena palaiminta viltis i\u0161k\u0117l\u0117 juos auk\u0161\u010diau aplinkini\u0173 \u012ftakos ir tapo skydu 141 nuo \u0161\u0117tono puolim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

  Jaunikiui v\u0117luojant, visos [mergait\u0117s] \u0117m\u0117 snausti ir u\u017emigo. Vidurnakt\u012f pasigirdo balsai: ‘\u0160tai jaunikis! I\u0161eikite pasitikti!’ Tuomet visos mergait\u0117s atsik\u0117l\u0117 ir tais\u0117si \u017eibintus (Mato 25, 5\u20147). 1844 m. vasar\u0105, kuri tapo viduriniu ta\u0161ku tarp laiko, kai buvo tikimasi, jog tuo metu baigsis 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpis, ir t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 rudens, iki kurio, kaip v\u0117liau buvo \u012fsitikinta, \u0161is laikotarpis nusit\u0119s\u0117, \u017einia buvo skelbiama paties \u0160ventojo Ra\u0161to \u017eod\u017eiais: \u201e\u0160tai jaunikis!”<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u012f jud\u0117jim\u0105 paspartino atradimas, kad Artakserkso \u012fsakymas d\u0117l Jeruzal\u0117s atstatymo, kuris buvo pradinis 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpio ta\u0161kas, \u012fsigaliojo 457 m. pr. Kr. ruden\u012f, o ne met\u0173 prad\u017eioje, kaip buvo anks\u010diau manyta. Skai\u010diuojant nuo 457 m. rudens, 2300 met\u0173 laikotarpis baig\u0117si 1844 m. ruden\u012f142.<\/p>\n\n\n\n

  [399-400]<\/strong> Senojo Testamento \u012fvaizd\u017eiai taip pat nurod\u0117 ruden\u012f, laik\u0105, kai tur\u0117jo prasid\u0117ti veiksmai, vaizduojami \u0161ventyklos apvalymu. Viskas tapo ai\u0161ku, kai buvo atkreiptas d\u0117mesys \u012f tai, kaip i\u0161sipild\u0117 Kristaus pirmojo at\u0117jimo \u012fvaizd\u017eiai.<\/p>\n\n\n\n

  Velykinio avin\u0117lio aukojimas buvo Kristaus mirties atspindys. Apa\u0161talas Paulius sako: \u201e[…] jau paaukotas m\u016bs\u0173 velykinis Avin\u0117lis, Kristus” (1 Korintie\u010diams 5, 7). Pirmasis derliaus p\u0117das, kuriuo per Velykas si\u016bbuodavo Vie\u0161paties akivaizdoje, simbolizavo Kristaus prisik\u0117lim\u0105. Kalb\u0117damas apie Vie\u0161paties ir vis\u0173 Jo vaik\u0173 prisik\u0117lim\u0105, apa\u0161talas Paulius sako: \u201ePirma Kristus, po Jo -priklausantys Kristui Jo at\u0117jimo metu” (1 Korintie\u010diams 15, 23). Kaip si\u016bbuojamas p\u0117das, kuriame buvo pirmosios sunokusios varpos, surinktos prie\u0161 pj\u016bt\u012f, Kristus yra tos nemirtingos atpirkt\u0173j\u0173, kurie per b\u016bsim\u0105 prisik\u0117lim\u0105 bus surinkti \u012f Dievo kl\u0117t\u012f, pj\u016bties Pirmasis vaisius.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ie \u012fvaizd\u017eiai \u012fsitvirtino ne tik realyb\u0117je, bet ir laike. \u017dyd\u0173 kalendoriaus pirmojo m\u0117nesio keturiolikt\u0105 dien\u0105, t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 ir m\u0117nes\u012f, kuri\u0105 penkiolika ilg\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 buvo aukojamas velykinis avin\u0117lis, Kristus su Savo mokiniais suvalg\u0119s velykin\u012f avin\u0117l\u012f) \u012fved\u0117 \u0161ventin\u0119 apeig\u0105, kuri tur\u0117jo b\u016bti atliekama Jo, kaip Dievo Avin\u0117lio, Kuris naikina pasaulio nuod\u0117m\u0119 l43 mirties atminimui. T\u0105 pa\u010di\u0105 nakt\u012f nedor\u0117li\u0173 rankos J\u012f su\u0117m\u0117, kad nukry\u017eiuot\u0173 ir nu\u017eudyt\u0173. Ta\u010diau tre\u010di\u0105 dien\u0105 m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats buvo prikeltas i\u0161 numirusi\u0173 kaip u\u017emigusi\u0173j\u0173 pirmagimis, kaip pirmojo vaisiaus tikrenyb\u0117, vis\u0173 prisik\u0117lusi\u0173j\u0173 teisi\u0173j\u0173, kuri\u0173 vargingi k\u016bnai bus padaryti pana\u0161\u016bs \u012f Jo garbing\u0105j\u012f k\u016bn\u0105, pavyzdys (1 Korintie\u010diams 15, 20; Filipie\u010diams 3, 21).<\/p>\n\n\n\n

   Pana\u0161iai savo laiku tur\u0117jo i\u0161sipildyti simbolinio tarnavimo \u012fvaizd\u017eiai, susij\u0119 su Kristaus antruoju at\u0117jimu. Pagal apeiginio tarnavimo sistem\u0105, perduot\u0105 per Moz\u0119, \u0161ventyklos apvalymas, arba did\u017eioji Permaldavimo diena, buvo \u017eyd\u0173 kalendoriaus septinto m\u0117nesio de\u0161imt\u0105j\u0105 dien\u0105 (\u017er. Kunig\u0173 16, 29-34), kai vyriausiasis kunigas, atlik\u0119s permaldavim\u0105 u\u017e vis\u0105 Izrael\u012f ir apval\u0119s \u0161ventykl\u0105 nuo nuod\u0117mi\u0173, i\u0161eidavo ir laimindavo taut\u0105. Taigi imta manyti, jog Kristus, m\u016bs\u0173 didysis Vyriausiasis Kunigas, pasirodys, kad apvalyt\u0173 \u017eem\u0119, sunaikint\u0173 nuod\u0117m\u0119 bei nusid\u0117j\u0117lius ir suteikt\u0173 Jo laukiantiems vaikams palaiming\u0105 nemirtingum\u0105. Septinto m\u0117nesio de\u0161imtoji diena, did\u017eioji Permaldavimo diena, \u0161ventyklos apvalymo diena, kuri 1844 m. atitiko spalio m\u0117nesio dvide\u0161imt antr\u0105 dien\u0105, buvo laikoma Vie\u0161paties at\u0117jimo diena. Tai atitiko skai\u010diavimus, kad 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpis baigsis ruden\u012f, tod\u0117l atrod\u0117, kad i\u0161vados teisingos.<\/p>\n\n\n\n

  [400-401]<\/strong> Pasak Evangelijos pagal Mat\u0105 25-ojo skyriaus palyginimo, jaunikis ateina, kai mergait\u0117s pradeda snausti ir u\u017emiega. Tai atitiko auk\u0161\u010diau nurodyt\u0105 prana\u0161yst\u0119 ir \u012fvaizd\u017eius. Tikintieji buvo \u012fsitikin\u0119 j\u0173 teisingumu, tod\u0117l t\u016bkstan\u010diai \u0117m\u0117 skelbti Vidurnak\u010dio \u0161auksm\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip did\u017eiul\u0117 banga \u0161is jud\u0117jimas ap\u0117m\u0117 vis\u0105 \u0161al\u012f. Si \u017einia sklido i\u0161 miesto j miest\u0105, i\u0161 kaimo \u012f kaim\u0105, pasiekdama nuo\u0161aliausius \u0161alies kampelius, kol laukiantieji Dievo vaikai buvo pa\u017eadinti. Paskelbus \u0161i\u0105 \u017eini\u0105, i\u0161nyko fanatizmas, pana\u0161iai kaip tekan\u010dios saul\u0117s spinduliai i\u0161tirpdo ryto \u0161aln\u0105. I\u0161nyko tikin\u010di\u0173j\u0173 abejon\u0117s ir sutrikimas, viltis ir pasitik\u0117jimas atgaivino j\u0173 \u0161irdis. Siame darbe nebuvo kra\u0161tutinum\u0173, kurie visada pasirodo ten, kur dirbama i\u0161 savanaudi\u0161k\u0173 paskat\u0173 be var\u017ean\u010dios Dievo \u017dod\u017eio arba Jo Dvasios \u012ftakos. \u0160is darbas buvo pana\u0161us \u012f tuos nusi\u017eeminimo ir gr\u012f\u017eimo pas Vie\u0161pat\u012f laikus, kuriuos i\u0161gyveno senov\u0117s Izraelis, atsiliep\u0119s \u012f Jo tarn\u0173 priekai\u0161tus. Sis jud\u0117jimas pasi\u017eym\u0117jo ypatyb\u0117mis, kurios b\u016bdingos Dievo darbui kiekvien\u0105 \u0161imtmet\u012f. \u017dmon\u0117s nepasidav\u0117 audringam d\u017eiaugsmui, bet atid\u017eiai tyrin\u0117jo savo \u0161irdis, i\u0161pa\u017eino nuod\u0117mes ir atsi\u017ead\u0117jo pasaulio. Juos labiausiai jaudino tai, kaip geriau pasiruo\u0161ti sutikti Vie\u0161pat\u012f, tod\u0117l jie atkakliai meld\u0117si ir visi\u0161kai pasi\u0161vent\u0117 Dievui.<\/p>\n\n\n\n

  Apib\u016bdindamas t\u0105 darb\u0105, Viljamas Mileris ra\u0161\u0117: \u201eNebuvo ypatingai d\u017ei\u016bgaujama. Atrod\u0117, kad \u017emon\u0117s taup\u0117 d\u017eiaugsm\u0105 atei\u010diai, kai dangus ir \u017eem\u0117 kartu d\u017ei\u016bgaus neapsakomu ir \u0161lovingiausiu d\u017eiaugsmu. Nebuvo girdima garsi\u0173 \u0161\u016bksni\u0173: jie taip pat buvo tausojami tam metui, kai nuskamb\u0117s dangaus trimitas. Giesmi\u0173 giedotojai tyl\u0117jo: jie lauk\u0117, kada gal\u0117s prisijungti prie dangaus angel\u0173 choro. […] J\u0173 nuomon\u0117s nesikirto: visi jie buvo vienos \u0161irdies ir vienos minties”*.<\/p>\n\n\n\n

 [401-402]<\/strong>  Kitas jud\u0117jimo dalyvis liudijo: \u201eSis jud\u0117jimas paskatino kuo giliau tyrin\u0117ti \u0161ird\u012f ir nusi\u017eeminti Auk\u0161\u010diausiojo, dangaus Dievo akivaizdoje, paragino atsisakyti pasaulietini\u0173 dalyk\u0173, \u012fveikti gin\u010dus ir nesutarimus. Nuod\u0117m\u0117s buvo i\u0161pa\u017e\u012fstamos, \u017emon\u0117s nuo\u0161ird\u017eiai atgailaudami bei sielodamiesi maldavo, kad Dievas atleist\u0173 ir priimt\u0173. Niekada anks\u010diau mes nebuvome tokio nusi\u017eeminimo ir atgailos liudytojai. Kaip Dievas buvo kalb\u0117j\u0119s per prana\u0161\u0105 Joel\u012f apie besiartinan\u010di\u0105 did\u017ei\u0105j\u0105 dien\u0105, \u0161i \u017einia paskatino \u017emones perpl\u0117\u0161ti \u0161irdis, o ne drabu\u017eius, ir kreiptis \u012f Vie\u0161pat\u012f pasninkaujant ir verkiant, Kaip Dievas buvo pa\u017ead\u0117j\u0119s per prana\u0161\u0105 Zacharij\u0105, malon\u0117s ir maldavimo dvasia i\u0161siliejo ant Jo vaik\u0173; jie \u017evelg\u0117 \u012f T\u0105, Kur\u012f perv\u0117r\u0117, \u0161alyje gird\u0117josi garsios raudos, […] tie, kurie lauk\u0117 Vie\u0161paties, nusi\u017eemino prie\u0161 J\u012f”**.<\/p>\n\n\n\n

* Bliss. Min. veik. – P. 270, 271.<\/p>\n\n\n\n

** 1845 m. sausio m\u0117n. Bliss’o pasakyti \u017eod\u017eiai, pateikti: Advent Shield and Review. – V. 1. – P. 271.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161 vis\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 religini\u0173 jud\u0117jim\u0173, pradedant apa\u0161tal\u0173 laikais, n\u0117 vienas nebuvo taip atitr\u016bk\u0119s nuo \u017emoni\u0173 silpnybi\u0173 ir \u0161\u0117tono klastos kaip 1844 m. rudens jud\u0117jimas. Net dabar, pra\u0117jus daugeliui met\u0173, visi, kurie dalyvavo jame ir tvirtai laik\u0117si tiesos, vis dar jau\u010dia \u0161vent\u0105 to palaiminto darbo \u012ftak\u0105 ir liudija, kad tai buvo Dievo darbas.<\/p>\n\n\n\n

   Kai pasigirdo balsas: \u201e\u0160tai Jaunikis! I\u0161eikite pasitikti!”, lauk\u0119 jo atsik\u0117l\u0117 ir tais\u0117si \u017eibintus. Jie prad\u0117jo tyrin\u0117ti Dievo \u017dod\u012f su nereg\u0117tu uolumu ir susidom\u0117jimu. I\u0161 dangaus buvo pasi\u0173sti angelai, kad padr\u0105sint\u0173 nusivylusius ir paruo\u0161t\u0173 juos priimti t\u0105 \u017eini\u0105. \u0160is darbas vyko ne \u017emoni\u0173 \u017eini\u0173 ir i\u0161minties d\u0117ka, o Dievo galia. \u0160\u012f kvietim\u0105 pirmieji i\u0161girdo ir pakluso jam ne talentingiausi, olabiausiai nusi\u017eemin\u0119 ir pasi\u0161vent\u0119 \u017emon\u0117s. Fermeriai paliko savo nenuimt\u0105 derli\u0173 laukuose, amatininkai \u2014 instrumentus, ir su a\u0161aromis akyse d\u017eiaugsmingai i\u0161\u0117jo skelbti \u012fsp\u0117jan\u010di\u0105 \u017eini\u0105. Tie, kurie tur\u0117t\u0173 vadovauti \u0161iam darbui, prisijung\u0117 prie jud\u0117jimo vieni paskutini\u0173j\u0173. Ba\u017eny\u010dios ne\u012fsileido \u0161ios \u017einios, tod\u0117l daugelis pri\u0117-musi\u0173j\u0173 j\u0105 nutrauk\u0117 su jomis ry\u0161ius. Dievo Apvaizda leido, kad \u0161is Vidurnak\u010dio \u0161auksmas susijungt\u0173 su Antrojo angelo \u017einia ir suteikt\u0173 darbui dar didesn\u0119 gali\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [402-403]<\/strong> \u017dinia: \u0160tai Jaunikis!’buvo negin\u010dytinas dalykas, nes \u0160ventojo Ra\u0161to argumentai buvo ai\u0161k\u016bs ir pagr\u012fsti. \u0160ie \u017eod\u017eiai tur\u0117jo skatinam\u0105j\u0105 j\u0117g\u0105, kuri jaudino \u017emogaus siel\u0105. Tai buvo neabejotina, nek\u0117l\u0117 joki\u0173 klausim\u0173. Kai Kristus pergalingai \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Jeruzal\u0119, \u0161vent\u0117s proga ten susirink\u0119 i\u0161 visos \u0161alies \u017emon\u0117s nu\u0117jo ant Alyv\u0173 kalno ir prisijung\u0117 prie minios, lydin\u010dios J\u0117z\u0173. Pagauti tos akimirkos \u012fkv\u0117pimo, jie kartu prad\u0117jo pakiliai \u0161aukti: \u201eGarb\u0117 Tam, Kuris ateina Vie\u0161paties vardu!” (Mato 21, 9) Pana\u0161iai netikintieji, kurie ateidavo \u012f adventist\u0173 susirinkimus – vieni i\u0161 smalsumo, kiti, kad pasijuokt\u0173, taip pat jaut\u0117 ne\u012fveikiam\u0105 j\u0117g\u0105, kuri lyd\u0117jo \u017eini\u0105: \u0160tai Jaunikis!<\/p>\n\n\n\n

   Tuo metu \u017emon\u0117s tur\u0117jo tvirt\u0105 tik\u0117jim\u0105, kuris dav\u0117 atsakymus \u012f maldas, tik\u0117jim\u0105, \u017evelgiant\u012f \u012f atpild\u0105. Pana\u0161iai kaip lietaus g\u016bsiai, laistantys i\u0161d\u017ei\u016bvusi\u0105 \u017eem\u0119, malon\u0117s Dvasia nusileido ant kar\u0161t\u0173 tiesos ie\u0161kotoj\u0173. Tie, kurie tik\u0117josi greitai susitikti su savo Atpirk\u0117ju, jaut\u0117 neapsakom\u0105 d\u017eiaugsm\u0105. Nugalinti \u0160ventosios Dvasios galia mink\u0161tino ir tirpd\u0117 \u0161irdis, o Jos palaimos buvo gausiai i\u0161lietos i\u0161tikimiems tiesos sek\u0117jams.<\/p>\n\n\n\n

   Pri\u0117musieji \u0161i\u0105 \u017eini\u0105 i\u0161kilmingai ir rimtai art\u0117jo prie to momento, kada jie tik\u0117josi susitikti su savo Vie\u0161pa\u010diu. Kiekvien\u0105 ryt\u0105 jie pirmiausia steng\u0117si \u012fsitikinti, jog Dievas juos pri\u0117m\u0117. Jie vieningai meld\u0117si kartu ir vienas u\u017e kit\u0105. Da\u017enai susirinkdavo nuo\u0161aliose vietose pabendrauti su Dievu, i\u0161 lauk\u0173 bei girai\u010di\u0173 \u012f dang\u0173 kilo u\u017etarimo maldos. I\u0161gelb\u0117tojo palankumas jiems buvo svarbesnis nei kasdienis maistas, jeigu koks nors debes\u0117lis u\u017etemdydavo j\u0173 sielas, jie nenurimdavo tol, kol jis neb\u016bdavo i\u0161sklaidytas. Gav\u0119 visa atleid\u017eian\u010dios malon\u0117s u\u017etikrinim\u0105, jie tro\u0161ko pamatyti T\u0105, Kur\u012f jie taip kar\u0161tai myl\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

  [403-404]<\/strong> Vis d\u0117lto jiems teko nusivilti. Laukiamas metas pra\u0117jo, ta\u010diau I\u0161gelb\u0117tojas neat\u0117jo. Tvirtai tik\u0117dami jie lauk\u0117 Jo at\u0117jimo ir dabar jaut\u0117si taip pat kaip Marija, kuri, at\u0117jusi prie I\u0161gelb\u0117tojo kapo ir radusi j\u012f tu\u0161\u010di\u0105, verkdama su\u0161uko: \u201e[…] pa\u0117m\u0117 mano Vie\u0161pat\u012f, ir ne\u017einau, kur J\u012f pad\u0117jo” (Jono 20, 13).<\/p>\n\n\n\n

   Pagarbios baim\u0117s jausmas ir nuog\u0105stavimas, kad \u017einia gali pasitvirtinti, kur\u012f laik\u0105 sulaik\u0117 netikint\u012f pasaul\u012f. Pra\u0117jus laukiamam metui, \u0161ie jausmai pama\u017eu i\u0161nyko. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jie nedr\u012fso triumfuoti prie\u0161 nusivylusius, ta\u010diau, kai nebuvo matyti joki\u0173 Dievo r\u016bstyb\u0117s po\u017eymi\u0173, j\u0173 b\u016bg\u0161tavimai i\u0161nyko, jie v\u0117l prad\u0117jo ty\u010diotis ir juoktis i\u0161 tikin\u010di\u0173j\u0173. Daugyb\u0117 \u017emoni\u0173, kurie visai neseniai skelb\u0117, jog tiki greitu Vie\u0161paties at\u0117jimu, i\u0161si\u017ead\u0117jo savojo tik\u0117jimo, o kai kuri\u0173 pernelyg savimi pasitikin\u010di\u0173 i\u0161didumas buvo taip giliai \u012f\u017eeistas, kad jiems nor\u0117josi skrad\u017eiai \u017eem\u0119 prasmegti. Kaip ir prana\u0161as Jona, jie rei\u0161k\u0117 nepasitenkinim\u0105 Dievu ir ver\u010diau nor\u0117jo mirti, nei gyventi. Tie \u017emon\u0117s, kuri\u0173 tik\u0117jimas r\u0117m\u0117si kit\u0173 nuomone, o ne Dievo \u017dod\u017eiu, dabar buvo pasireng\u0119 v\u0117l pakeisti savo po\u017ei\u016br\u012f. \u0160aip\u016bnai patrauk\u0117 \u012f savo pus\u0119 silpnuosius ir bailius, visi kartu jie tvirtino, kad n\u0117ra ko baimintis ir laukti. Laikas pra\u0117jo, Vie\u0161pats neat\u0117jo, tod\u0117l pasaulis t\u016bkstan\u010dius met\u0173 liks koks buv\u0119s.<\/p>\n\n\n\n

   Rimti ir nuo\u0161ird\u016bs tikintieji atsisak\u0117 d\u0117l Kristaus visko ir jaut\u0117 Jo artum\u0105 kaip niekada anks\u010diau. Jie tik\u0117jo, kad perdav\u0117 pasauliui paskutin\u0119 \u012fsp\u0117jan\u010di\u0105 \u017eini\u0105, ir, vildamiesi greitai b\u016bti priimti \u012f savo Dievi\u0161kojo Mokytojo ir dangi\u0161k\u0173j\u0173 angel\u0173 draugij\u0105, veng\u0117 draugijos t\u0173, kurie nepri\u0117m\u0117 \u0161ios \u017einios. Su did\u017eiausiu tro\u0161kimu jie kar\u0161tai meld\u0117si: \u201eAteik, Vie\u0161patie J\u0117zau, ateik grei\u010diau!” Ta\u010diau Jis neat\u0117jo. Dabar jiems buvo baisus tik\u0117jimo ir kantryb\u0117s i\u0161bandymas \u2014 v\u0117l imtis sunkios gyvenimo r\u016bpes\u010di\u0173 na\u0161tos ir sunkum\u0173, k\u0119sti \u0161aip\u016bn\u0173 pasity\u010diojim\u0105 ir pajuok\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau \u0161is nusivylimas nebuvo toks didis, kok\u012f patyr\u0117 mokiniai Kristaus pirmojo at\u0117jimo metu. Kai J\u0117zus i\u0161kilmingai \u012fjojo \u012f Jeruzal\u0119, Jo sek\u0117jai tik\u0117jo, kad Jis atsis\u0117s Dovydo soste ir i\u0161vaduos Izrael\u012f i\u0161 jo eng\u0117j\u0173. Puosel\u0117dami dideles viltis ir d\u017eiaugsmingus l\u016bkes\u010dius, jie var\u017e\u0117si tarpusavyje, rodydami savo Karaliui pagarb\u0105. Daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 ties\u0117 ant kelio savo drabu\u017eius kaip kilim\u0105, kiti klojo Jo keli\u0105 palmi\u0173 \u0161akomis. D\u017ei\u016bgaudami jie kartu d\u017eiaugsmingai sveikino J\u012f: \u201eOsana Dovydo S\u016bnui!” Kai \u0161io d\u017eiaugsmo prasiver\u017eimo supykdyti fariziejai sunerim\u0119 pareikalavo, kad J\u0117zus sudraust\u0173 Savo mokinius, Jis atsak\u0117 jiems: \u201eSakau jums, jei \u0161itie tyl\u0117s, akmenys \u0161auks!” (Luko 19, 40) Prana\u0161yst\u0117 tur\u0117jo i\u0161sipildyti. Mokiniai vykd\u0117 Dievo sumanymus, ta\u010diau j\u0173 lauk\u0117 kartus nusivylimas. Pra\u0117jo vos kelios dienos, ir jie tapo skausmingos I\u0161gelb\u0117tojo mirties liudytojai, jiems teko palaidoti Krist\u0173. J\u0173 l\u016bkes\u010diai nebuvo \u012fgyvendinti, o viltys mir\u0117 kartu su J\u0117zumi. Tik po to, kai j\u0173 Vie\u0161pats pergalingai i\u0161\u0117jo i\u0161 kapo, jie suprato, kad visa tai buvo i\u0161prana\u0161auta ir Mesijas tur\u0117jo kent\u0117ti ir prisikelti i\u0161 numirusi\u0173 (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 17, 3).<\/p>\n\n\n\n

  [404-405]<\/strong> Prie\u0161 penkis \u0161imtus met\u0173 Vie\u0161pats paskelb\u0117 per prana\u0161\u0105 Zacharij\u0105: \u201eDid\u017eiai d\u017ei\u016bgauk, Siono dukterie, garsiai kryk\u0161tauk, dukterie Jeruzale! \u0160tai pas tave ateina tavo Karalius, Jis i\u0161auk\u0161tintas ir pergalingas, Jis nuolankus ir joja ant asilo, ant asiliuko, asil\u0117s jauniklio” (Zacharijo 9, 9,). Jei mokiniai b\u016bt\u0173 \u017einoj\u0119 i\u0161 anksto, jog Kristaus laukia teismas ir mirtis, jie neb\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119 i\u0161pildyti \u0161ios prana\u0161yst\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

   Pana\u0161iai ir Mileris bei jo bendradarbiai i\u0161pild\u0117 prana\u0161yst\u0119 ir paskelb\u0117 \u017eini\u0105, kuri, remiantis Apvaizdos i\u0161prana\u0161avimu, tur\u0117jo b\u016bti perduota pasauliui. Jie neb\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119 jos perteikti, jei b\u016bt\u0173 ai\u0161kiai suprat\u0119 prana\u0161ystes, nurodan\u010dias laukiant\u012f nusivylim\u0105 ir slepian\u010dias kit\u0105 \u017eini\u0105, kuri bus paskelbta visoms tautoms prie\u0161 Vie\u0161paties antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105. Pirmojo ir Antrojo angel\u0173 \u017einios buvo paskelbtos reikiamu laiku. Mileris ir jo bendradarbiai atliko darb\u0105, kur\u012f Dievas suman\u0117 atlikti.<\/p>\n\n\n\n

   Pasaulis steb\u0117jo \u0161\u012f jud\u0117jim\u0105. Kadangi laikas pra\u0117jo, o Kristus neat\u0117jo, jis tik\u0117josi, kad visa adventizmo mokymo sistema nustos egzistavusi. Ta\u010diau tuo metu, kai daugelis nei\u0161laik\u0119 dideli\u0173 i\u0161m\u0117ginim\u0173 i\u0161si\u017ead\u0117jo savojo tik\u0117jimo, kiti liko tvirti. Adventist\u0173 jud\u0117jimas buvo vaisingas: \u017emon\u0117s \u012fgijo nuolanki\u0105 dvasi\u0105, i\u0161tyr\u0117 savo \u0161irdis, atsi\u017ead\u0117jo pasaulio ir pakeit\u0117 gyvenimo b\u016bd\u0105, \u2014 visa tai liudijo Dievi\u0161k\u0105j\u0105 tos \u017einios kilm\u0119. Niekas negal\u0117jo paneigti, jog \u0160ventosios Dvasios galia lyd\u0117jo mokym\u0105 apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105, niekas negal\u0117jo rasti klaid\u0173, padaryt\u0173 skai\u010diuojant prana\u0161i\u0161kus laikotarpius. Patys gabiausi adventist\u0173 oponentai nesugeb\u0117jo paneigti prana\u0161ys\u010di\u0173 ai\u0161kinimo sistemos. Netur\u0117dami Biblijos argument\u0173, adventistai negal\u0117jo atsisakyti savo tik\u0117jimo pagrind\u0173, kuriuos rimtai ir kruop\u0161\u010diai tyrin\u0117dami \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 pareng\u0117 \u017emon\u0117s, kuri\u0173 protus ap\u0161viet\u0117 Dievo Dvasia ir kuri\u0173 \u0161irdys kunkuliavo gaivinan\u010dia energija. Ar jie gal\u0117jo atsi\u017ead\u0117ti tiesos, kuri atlaik\u0117 stipriausi\u0105 kritik\u0105 ir pik\u010diausi\u0105 religijos mokytoj\u0173, mokyt\u0173 ir i\u0161kalbing\u0173 \u017emoni\u0173 pasiprie\u0161inim\u0105, tiesos, kuri tvirtai atlaik\u0117 vis\u0173 visuomen\u0117s sluoksni\u0173 pasity\u010diojimus ir u\u017egauliojimus?<\/p>\n\n\n\n

 [405-406]<\/strong>  I\u0161 tikr\u0173j\u0173 laukiamas \u012fvykis ne\u012fvyko, ta\u010diau net tai negal\u0117jo pakirsti j\u0173 tik\u0117jimo Dievo \u017dod\u017eiu. Kai prana\u0161as Jona Ninev\u0117s gatv\u0117se skelb\u0117, kad po keturiasde\u0161imties dien\u0173 miestas bus sunaikintas, Vie\u0161pats pri\u0117m\u0117 miesto gyventoj\u0173 nusi\u017eeminim\u0105 ir prat\u0119s\u0117 jiems malon\u0117s laik\u0105. Ta\u010diau \u017einia, kuri\u0105 skelb\u0117 Jona, nu\u017eeng\u0117 nuo Dievo, ir Ninev\u0117 buvo i\u0161m\u0117ginta Jo valia. Adventistai tik\u0117jo, kad skelbti \u012fsp\u0117jan\u010di\u0105 \u017eini\u0105 apie teism\u0105 jiems paved\u0117 Dievas. \u201eSi \u017einia, – skelb\u0117 jie, \u2014 i\u0161tyr\u0117 vis\u0173 i\u0161girdusi\u0173j\u0173 j\u0105 \u0161irdis ir paskatino su meile laukti Vie\u0161paties at\u0117jimo. Kitiems \u0161i \u017einia suk\u0117l\u0117 slapt\u0105, ta\u010diau \u017einom\u0105 Dievui, neapykant\u0105 Jo at\u0117jimui. \u0160i \u017einia nubr\u0117\u017e\u0117 rib\u0105, […] tiriantieji savo \u0161irdis tur\u0117jo galimyb\u0119 su\u017einoti, kurioje pus\u0117je jie yra, ar jie pasiruo\u0161\u0119 su\u0161ukti, jei ateit\u0173 Vie\u0161pats: ‘\u0160tai m\u016bs\u0173 Dievas! Juo mes pasitik\u0117jome, ir Jis mus i\u0161gelb\u0117jo!’144 Gal jie \u0161auks kalnams ir uoloms, kad \u0161ie gri\u016bt\u0173 ant j\u0173 ir pasl\u0117pt\u0173 nuo S\u0117din\u010diojo soste veido ir nuo Avin\u0117lio r\u016bstyb\u0117s? Mes tikime, kad Dievas tokiu b\u016bdu i\u0161band\u0117 Savo vaikus, j\u0173 tik\u0117jim\u0105, kad pamatyt\u0173, ar i\u0161bandymo valand\u0105 nepasikeis j\u0173 pa\u017ei\u016bros tomis s\u0105lygomis, kurias Jis numat\u0117, ar atsi\u017ead\u0117s \u0161io pasaulio ir visi\u0161kai pasitik\u0117s Dievo \u017dod\u017eiu”*.<\/p>\n\n\n\n

* The Advent Herald and Signs of the Times Reporter, 1844, Nov. 13. -V. 8. – No. 14.<\/p>\n\n\n\n

  [406-407]<\/strong> Jausmus t\u0173, kurie vis dar tik\u0117jo, kad Dievas vadovavo j\u0173 i\u0161gyvenimams, i\u0161rei\u0161kia Viljamo Milerio \u017eod\u017eiai: \u201eJei man tekt\u0173 dar kart\u0105 gyventi, turint tuos pa\u010dius \u012frodymus, kuriuos a\u0161 tur\u0117jau tuomet, tai, kad b\u016b\u010diau s\u0105\u017einingas ir prie\u0161 Diev\u0105, ir prie\u0161 artim\u0105, a\u0161 padary\u010diau t\u0105 pat\u012f, k\u0105 jau esu padar\u0119s”. \u201eEsu tikras, kad mano drabu\u017eiai \u0161var\u016bs nuo siel\u0173 kraujo. A\u0161 padariau visa, kas \u012fmanoma, kad neb\u016b\u010diau kaltas d\u0117l kieno nors pasmerkimo”. \u201eNors a\u0161 du kartus nusivyliau, \u2014 ra\u0161\u0117 \u0161is Dievo \u017emogus, \u2014 dar nesu prisl\u0117gtas arba nusimin\u0119s. […] A\u0161 kaip ir anks\u010diau tikiu Kristaus antruoju at\u0117jimu. Po rimt\u0173 apm\u0105stymo met\u0173 a\u0161 dariau tiktai tai, k\u0105 laikiau savo \u0161venta pareiga. Jeigu a\u0161 klydau, tai padariau i\u0161 gera\u0161irdi\u0161kumo ir meil\u0117s artimiesiems, nes esu \u012fsitikin\u0119s, kad tai mano pareiga Dievui”. \u201eA\u0161 \u017einau tik vien\u0105 dalyk\u0105: skelbiau tiktai tai, kuo tik\u0117jau, ir Dievas buvo su manimi, Jo galia pasirei\u0161k\u0117 darbe, tod\u0117l buvo padaryta daug gero”. \u201eAkivaizdu, kad m\u016bs\u0173 pamoksl\u0173 d\u0117ka t\u016bkstan\u010diai prad\u0117jo tyrin\u0117ti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 ir tik\u0117jimu bei apvalan\u010diu Kristaus krauju susitaik\u0117 su Dievu”*. \u201eA\u0161 niekada nesiekiau i\u0161did\u017ei\u0173j\u0173 palankumo ir nedreb\u0117jau prie\u0161 pasaulio neapykant\u0105. Ir dabar a\u0161 nesiekiu \u012fgyti j\u0173 palankumo ir neper\u017eengsiu savo pareigos rib\u0173, kad nesukel\u010diau j\u0173 neapykantos. A\u0161 nesistengiu kabintis \u012f gyvenim\u0105, tikiuosi nesuvirp\u0117siu pagalvoj\u0119s, kad galiu prarasti j\u012f, jeigu Dievas numatys, jog man tai geriausia”**.<\/p>\n\n\n\n

* Bliss. Min. veik. – P. 256, 255, 277, 280, 281.<\/p>\n\n\n\n

** White J. Life of William Miller. – P. 315.<\/p>\n\n\n\n

   Dievas nepaliko Savo vaik\u0173. Jo Dvasia ir toliau liko su tais, kurie skubotai neatsisak\u0117 gautos \u0161viesos ir nepasmerk\u0117 adventist\u0173 jud\u0117jimo. Lai\u0161ke hebrajams rasime padr\u0105sinimo ir \u012fsp\u0117jimo \u017eod\u017eius laukiantiems Kristaus ir i\u0161m\u0117ginamiems tuo kriti\u0161ku momentu: Tad nepameskite savo pasitik\u0117jimo, u\u017e kur\u012f skirtas didelis atlygis! Taip, reikia jums i\u0161tverm\u0117s, kad, \u012fvykd\u0119 Dievo vali\u0105, gautum\u0117te, kas pa\u017ead\u0117ta. Nes dar trumpa, trumpa valand\u0117l\u0117, ir ateis Laukiamasis, ir neu\u017etruks. Mano teisusis gyvens tik\u0117jimu, ir, jeigu jis bailiai pasitraukt\u0173, Mano siela juo nebesig\u0117r\u0117s. Ta\u010diau mes nesame bail\u016bs pab\u0117g\u0117liai savo pra\u017e\u016b\u010diai, bet laikom\u0117s tik\u0117jimo, kad i\u0161gelb\u0117tume savo sielas (Hebrajams 10, 35\u201439).<\/p>\n\n\n\n

[407-408]<\/strong>   Kad \u0161is pamokymas skirtas paskutini\u0173j\u0173 laik\u0173 Ba\u017eny\u010diai, ai\u0161ku i\u0161 \u017eod\u017ei\u0173, nurodan\u010di\u0173 Vie\u0161paties at\u0117jimo artum\u0105: \u201eNes dar trumpa, trumpa valand\u0117l\u0117, ir ateis Laukiamasis, ir neu\u017etruks”. Leid\u017eiama ai\u0161kiai suprasti, jog bus tariamai u\u017edelsta ir Vie\u0161pats, rodosi, u\u017etruks. \u0160is pamokymas atitinka to meto adventist\u0173 i\u0161gyvenimus. \u017dmon\u0117ms, kuriems buvo skirti \u0161ie \u017eod\u017eiai, gr\u0117s\u0117 pavojus prarasti tik\u0117jim\u0105. Jie \u012fvykd\u0117 Dievo vali\u0105, sekdami Jo Dvasios ir \u017dod\u017eio vadovavimu, ta\u010diau negal\u0117jo suprasti Jo ketinim\u0173 d\u0117l to, kas i\u0161gyventa ir negal\u0117jo pasteb\u0117ti kelio, kuris driek\u0117si prie\u0161 juos. Tod\u0117l jie prad\u0117jo abejoti, ar i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jiems vadovavo Dievas. Tam metui labai tiko \u017eod\u017eiai: Teisus \u017emogus gyvena tik\u0117jimu. Kai ry\u0161ki Vidurnak\u010dio \u0161auksmo \u0161viesa nu\u0161viet\u0117 jiems keli\u0105 ir jie pamat\u0117, kad nuo prana\u0161ys\u010di\u0173 jau nupl\u0117\u0161ti antspaudai, kad netrukus po to pasirod\u0117 \u017eenklai, nurodantys, kad Kristaus at\u0117jimas arti, jie gyveno reg\u0117jimu. Ta\u010diau dabar, prisl\u0117gti nei\u0161sipild\u017eiusi\u0173 vil\u010di\u0173, jie gal\u0117jo i\u0161silaikyti tik tik\u0117dami Dievu ir Jo \u017dod\u017eiu. Besi\u0161aipantis pasaulis sak\u0117: \u201eJ\u016bs esate apgauti. I\u0161si\u017ead\u0117kite savo tik\u0117jimo ir sakykite, kad adventist\u0173 jud\u0117jimas yra \u0161\u0117tono darbas”. Ta\u010diau Dievo \u017dodis tvirtino: \u201eJeigu j\u016bs bailiai pasitrauksite, Mano siela jumis nebesig\u0117r\u0117s”. Atsisakyti savo tik\u0117jimo dabar ir neigti \u0160ventosios Dvasios gali\u0105, kuri lyd\u0117jo \u0161i\u0105 \u017eini\u0105, reik\u0161t\u0173 pasitraukti \u012f pra\u017e\u016bt\u012f. Apa\u0161talo Pauliaus \u017eod\u017eiai: Tad nepameskite savo pasitik\u0117jimo, reikia jums i\u0161tverm\u0117s, nes dar trumpa, trumpa valand\u0117l\u0117, ir ateis Laukiamasis, ir neu\u017etruks, padr\u0105sino, kad jie b\u016bt\u0173 tvirtesni. Vienintelis tikrasis kelias buvo saugoti \u0161vies\u0105, kuri\u0105 vien\u0105 kart\u0105 visiems laikams gavo i\u0161 Dievo, tvirtai pasitik\u0117ti Jo pa\u017eadais, tyrin\u0117ti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, kantriai laukti ir bud\u0117ti, kad gal\u0117t\u0173 priimti tolesn\u0119 \u0161vies\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n


<\/strong><\/p>\n\n\n\n

23. KAS YRA \u0160VENTYKLA?<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [409-410]<\/strong> Adventist\u0173 tik\u0117jimo pagrindas ir svarbiausias argumentas buvo \u0161is \u0160ventojo Ra\u0161to teiginys: Du t\u016bkstan\u010diai tris \u0161imtai vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173, o po to \u0160ventykla bus apvalyta (Danieliaus 8,14). Visiems tikintiems tai buvo gerai \u017einomi \u017eod\u017eiai, kurie rei\u0161k\u0117, kad Vie\u0161paties at\u0117jimas arti. T\u016bkstan\u010diai l\u016bp\u0173 kartojo \u0161i\u0105 prana\u0161yst\u0119 kaip savo tik\u0117jimo \u0161\u016bk\u012f. Visi jaut\u0117, kad nuo prana\u0161yst\u0117je skelbiam\u0173 \u012fvyki\u0173 priklausys j\u0173 \u0161viesiausios svajon\u0117s ir labiausiai puosel\u0117jamos viltys. Kaip buvo \u012frodyta, tos prana\u0161i\u0161kos dienos tur\u0117jo baigtis 1844 m. ruden\u012f. Adventistai kaip ir visas krik\u0161\u010dioni\u0161kasis pasaulis tuo metu tik\u0117jo, kad \u017eem\u0117 ar tam tikra jos dalis ir yra ta \u0161ventykla. Jie man\u0117, jog \u0161ventyklos apvalymas rei\u0161kia \u017eem\u0117s apvalym\u0105 ugnimi Paskutini\u0105j\u0105 did\u017ei\u0105j\u0105 dien\u0105, tai \u012fvyks Kristaus antrojo at\u0117jimo metu. Taigi buvo padaryta i\u0161vada, kad Kristus gr\u012f\u0161 \u012f \u017eem\u0119 1844 metais.<\/p>\n\n\n\n

  Ta\u010diau numatytas laikas pra\u0117jo, o Vie\u0161pats neat\u0117jo. Tikintieji buvo tikri, kad Dievo \u017dodis negali klysti. Vadinasi, jie neteisingai i\u0161ai\u0161kino prana\u0161yst\u0119. Kur buvo klaida? Daugelis skubotai perkirto sunkum\u0173 mazg\u0105, teigdami, kad prana\u0161i\u0161kas 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpis nesibaig\u0117 1844 m. To nebuvo galima pagr\u012fsti jokiais faktais, i\u0161skyrus tuo, kad Kristus neat\u0117jo tada, kada buvo laukiamas. Jie \u012frodin\u0117jo, jei prana\u0161i\u0161kas laikotarpis b\u016bt\u0173 pasibaig\u0119s 1844 m., tuomet Kristus b\u016bt\u0173 at\u0117j\u0119s ir apval\u0119s \u0161ventykl\u0105, t. y. \u017eem\u0119 ugnimi, o kadangi Jis neat\u0117jo, vadinasi, \u0161is laikotarpis dar nesibaig\u0117.<\/p>\n\n\n\n

   Sutikti su tokia i\u0161vada, rei\u0161k\u0117 atsisakyti ankstesnio prana\u0161i\u0161ko laikotarpio skai\u010diavimo. Kaip \u017einome, prana\u0161i\u0161kas 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpis prasid\u0117jo 457 m. pr. Kr. ruden\u012f, kai \u012fsigaliojo Artakserkso \u012fsakymas atstatyti Jeruzal\u0119. Jei \u0161i\u0105 dat\u0105 laikysime pradiniu ta\u0161ku, tuomet visi \u012fvykiai, i\u0161prana\u0161auti prana\u0161o Danieliaus knygoje (9, 25-27), harmoningai derinasi su nurodytais terminais. \u0160e\u0161iasde\u0161imt devyni septynetai, t. y. pirmieji 483 metai i\u0161 2300 met\u0173 t\u0119s\u0117si iki Mesijo, Pateptojo, o Kristaus krik\u0161tas ir \u0160ventosios Dvasios patepimas tiksliai su visomis smulkmenomis \u012fvyko 27 m. po Kr. Septyniasde\u0161imtojo septyneto viduryje Mesijas tur\u0117jo b\u016bti nu\u017eudytas. Pra\u0117jus trims su puse met\u0173 po Kristaus krik\u0161to, 31 m. po Kr. pavasar\u012f, Jis buvo nukry\u017eiuotas. Septyniasde\u0161imt septynet\u0173, t. y. 490 met\u0173, buvo specialiai atskirta \u017eydams. \u0160io laikotarpio pabaigoje jie galutinai i\u0161si\u017ead\u0117jo Kristaus, prad\u0117j\u0119 persekioti Jo mokinius, tod\u0117l 34 m. po Kr. apa\u0161talai kreip\u0117si \u012f pagonis. Pasibaigus pirmiesiems 490 met\u0173 i\u0161 2300, liko 1810 met\u0173. Nuo 34 m. po Kr. 1810 met\u0173 t\u0119s\u0117si iki 1844 m. \u201ePo to, – pasak\u0117 angelas, – \u0160ventykla bus apvalyta”. Visos prana\u0161yst\u0117je nurodytos detal\u0117s neabejotinai i\u0161sipild\u0117 numatytu metu.<\/p>\n\n\n\n

 [410-411] <\/strong>Taip skai\u010diuojant viskas buvo ai\u0161ku ir harmoninga, i\u0161skyrus tai, kad 1844 m. ne\u012fvyko nieko, k\u0105 b\u016bt\u0173 galima buvo laikyti \u0161ventyklos apvalymu. Paneigti t\u0105 fakt\u0105, kad prana\u0161i\u0161kas 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpis baig\u0117si 1844 m., rei\u0161k\u0117 galutinai visk\u0105 supainioti ir atsisakyti teigini\u0173, kuriuos patvirtino neabejotinas prana\u0161yst\u0117s i\u0161sipildymas.<\/p>\n\n\n\n

   Vis d\u0117lto Dievas vadovavo Savo tautai did\u017eiajame Adventist\u0173 jud\u0117jime. Jo galia ir \u0161lov\u0117 lyd\u0117jo \u0161\u012f darb\u0105. Jis neleido, kad nusivylimas ir tamsa apgaubt\u0173 \u0161\u012f darb\u0105, kad b\u016bt\u0173 prikai\u0161iojama, kad tai melagingas ar fanati\u0161kas mokymas. Vie\u0161pats negal\u0117jo leisti, kad Jo \u017dodis kelt\u0173 abejones ir neai\u0161kumus. Nors daugelis atsisak\u0117 ankstesnio prana\u0161i\u0161ko laikotarpio skai\u010diavimo ir neig\u0117 Jud\u0117jimo pagr\u012fstum\u0105, ta\u010diau kiti nenor\u0117jo atsisakyti savo tik\u0117jimo ir patyrimo, nes jie r\u0117m\u0117si \u0160ventuoju Ra\u0161tu ir Dievo Dvasios liudijimu. Jie buvo \u012fsitikin\u0119, kad, tyrin\u0117dami prana\u0161ystes, naudojosi teisingais ai\u0161kinimo principais ir privalo tvirtai laikytis jau gaut\u0173 ties\u0173, vadovautis tais pa\u010diais principais ir toliau tyrin\u0117ti Biblij\u0105. Kar\u0161tai melsdamiesi, jie per\u017ei\u016br\u0117jo savo i\u0161vadas ir tyrin\u0117jo \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, kad surast\u0173 klaid\u0105. Nerad\u0119 savo skai\u010diavimuose jokios klaidos, jie stropiau prad\u0117jo ai\u0161kintis \u0161ventyklos termin\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [411-412]<\/strong> Tyrin\u0117dami \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 jie nerado joki\u0173 \u012frodym\u0173, kurie patvirtint\u0173 visuotinai priimt\u0105 po\u017ei\u016br\u012f, kad \u017eem\u0117 yra \u0161ventykla. Ta\u010diau jie rado i\u0161sam\u0173 \u0161ventyklos simbolio paai\u0161kinim\u0105, su\u017einojo apie \u0161ventyklos i\u0161planavim\u0105, jos i\u0161sid\u0117stym\u0105 ir tarnavim\u0105. \u0160vent\u0173j\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 paai\u0161kinimai buvo tokie ai\u0161k\u016bs ir i\u0161sam\u016bs, kad neliko joki\u0173 abejoni\u0173. Lai\u0161ke hebrajams apa\u0161talas Paulius sako: \u201eTiesa, pirmoji Sandora irgi tur\u0117jo apeigini\u0173 nuostat\u0173 bei \u017eemi\u0161k\u0105 \u0161ventykl\u0105. Buvo pastatyta padangt\u0117; prie\u0161akin\u0117 dalis, kur buvo \u017evakid\u0117, stalas ir pad\u0117tin\u0117s duonos kepalai, vadinosi \u0161ventoji. U\u017e antrosios u\u017edangos buvo padangt\u0117s dalis, vadinama \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausioji. Ten stov\u0117jo auksinis smilkymo aukuras ir i\u0161 vis\u0173 \u0161on\u0173 auksu apmu\u0161ta Sandoros skrynia, kurioje buvo aukso \u0105sotis su mana, i\u0161sprogusi Aarono lazda ir Sandoros plok\u0161t\u0117s. Vir\u0161um jos buvo \u0161lov\u0117s kerubai, kurie gaub\u0117 permaldavimo dangt\u012f” (Hebrajams 9, 1\u20145).<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ventykla, apie kuri\u0105 kalb\u0117jo apa\u0161talas Paulius, buvo Padangt\u0117, kuri\u0105 Dievo nurodymu pastat\u0117 Moz\u0117 kaip buvein\u0119 Auk\u0161\u010diausiajam \u017eem\u0117je. \u201eTepadaro jie Man \u0161ventykl\u0105, idant gal\u0117\u010diau gyventi tarp j\u0173”145, \u2014 taip skamb\u0117jo paliepimas Mozei, kai jis bendravo su Dievu ant Sinajaus kalno. Izraelitai keliavo dykuma, tod\u0117l Padangt\u0117 buvo pastatyta taip, kad j\u0105 b\u016bt\u0173 galima perkelti i\u0161 vienos vietos \u012f kit\u0105. Vis d\u0117lto tai buvo labai puikus statinys. Jos sienos buvo i\u0161 vertikali\u0173 lent\u0173, apmu\u0161t\u0173 auksu su sidabriniais pastovais, o stog\u0105 sudar\u0117 daug dangal\u0173 arba kilim\u0173. I\u0161oriniai Padangt\u0117s dangalai buvo i\u0161 i\u0161dirbtos odos, o vidiniai – i\u0161 puikios drob\u0117s, ant kurios buvo i\u0161siuvin\u0117tos kerub\u0173 fig\u016bros. I\u0161oriniame \u0161ventyklos kieme stov\u0117jo deginam\u0173j\u0173 auk\u0173 aukuras. Padangt\u0119 sudar\u0117 dvi patalpos, vadinamos \u0161vent\u0105ja ir \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausi\u0105ja, kurias vien\u0105 nuo kitos skyr\u0117 gra\u017ei u\u017edanga. Pana\u0161i u\u017edanga deng\u0117 \u012f\u0117jim\u0105 \u012f pirm\u0105j\u0105 patalp\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Pietiniame \u0161ventosios dalies \u0161one stov\u0117jo septyn\u0161ak\u0117 \u017evakid\u0117, kuri ap\u0161viesdavo \u0161ventykl\u0105 dien\u0105 nakt\u012f. \u0160iauriniame \u0161one stov\u0117jo stalas su pad\u0117tin\u0117s duonos kepalais, o prie\u0161ais u\u017edang\u0105, skirian\u010di\u0105 \u0161vent\u0105j\u0105 nuo \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausios, buvo auksinis smilkymo aukuras, nuo kurio kasdien \u012f dang\u0173 kartu su Izraelio maldomis kildavo kvap\u016bs smilkalai.<\/p>\n\n\n\n

 [412-413]<\/strong>  \u0160vent\u0173 \u0161ven\u010diausioje stov\u0117jo brangaus med\u017eio, i\u0161 vis\u0173 \u0161on\u0173 auksu apmu\u0161ta Sandoros skrynia, kurioje buvo saugomos dvi akmens plok\u0161t\u0117s, ant kuri\u0173 Dievas u\u017era\u0161\u0117 De\u0161imties \u012fsakym\u0173 \u012estatym\u0105. Vir\u0161 skrynios buvo puikaus darbo dangtis, vadinamas malon\u0117s sostu, i\u0161 abiej\u0173 gal\u0173 apvainikuotas dviem kerubais. Visa tai buvo padaryta i\u0161 gryno aukso. \u0160ioje patalpoje \u0161lov\u0117s debesyje tarp dviej\u0173 kerub\u0173 apsireik\u0161davo Dievi\u0161koji Esyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n

   Kai \u017eydai apsigyveno Kanaane, Padangt\u0119 pakeit\u0117 Saliamono pastatyta \u0161ventykla, kuri buvo didelis ir ilgalaikis statinys, bet i\u0161laik\u0117 tas pa\u010dias proporcijas ir buvo pana\u0161iai \u012frengta. Toki\u0105 i\u0161vaizd\u0105 \u0161ventykla tur\u0117jo iki 70-\u0173j\u0173 m. po Kr., iki tol, kol j\u0105 sunaikino rom\u0117nai, i\u0161skyrus t\u0105 laik\u0105, kai ji buvo sugriauta prana\u0161o Danieliaus laikais.<\/p>\n\n\n\n

   Tai buvo vienintel\u0117 kada nors \u017eem\u0117je buvusi \u0161ventykla, apie kuri\u0105 Biblija suteikia informacij\u0105. Apa\u0161talas Paulius paskelb\u0117, kad ji buvo pirmosios Sandoros \u0161ventykla. Argi naujoji Sandora neturi savo \u0161ventyklos?<\/p>\n\n\n\n

   Dar kart\u0105 per\u017ei\u016br\u0117j\u0119 Lai\u0161k\u0105 hebrajams, tiesos ie\u0161kotojai pamat\u0117, kad i\u0161 jau cituot\u0173 apa\u0161talo Pauliaus \u017eod\u017ei\u0173 buvo galima suprasti apie antr\u0105j\u0105, arba naujosios Sandoros, \u0161ventykl\u0105: Pirmoji Sandora irgi tur\u0117jo apeigini\u0173 nuostat\u0173 bei \u017eemi\u0161k\u0105 \u0161ventykl\u0105. \u017dod\u017eio irgi pavartojimas nurodo, kad apa\u0161talas jau anks\u010diau buvo u\u017esimin\u0119s apie \u0161ventykl\u0105. Atsivert\u0119 ankstesnio skyriaus prad\u017ei\u0105, jie perskait\u0117: Svarbiausia m\u016bs\u0173 svarstymuose tai, kad mes turime tok\u012f Vyriausi\u0105j\u012f Kunig\u0105, Kuris danguje atsis\u0117do Didyb\u0117s sosto de\u0161in\u0117je kaip einantis kunigyst\u0117s tarnyb\u0105 \u0161ventojoje vietoje ir tikrojoje padangt\u0117je, kuri\u0105 pastat\u0117 ne \u017emogus, o Vie\u0161pats (Hebrajams 8, 1.2).<\/p>\n\n\n\n

   \u010cia kalbama apie naujosios Sandoros \u0161ventykl\u0105. Pirmosios Sandoros \u0161ventykl\u0105 pastat\u0117 \u017emogus, Moz\u0117, \u0161i\u0105 – ne \u017emogus, o Vie\u0161pats. Pirmojoje \u0160ventykloje kunigyst\u0117s tarnyb\u0105 \u0117jo \u017eemi\u0161ki kunigai, o antrojoje – Kristus, m\u016bs\u0173 didysis Vyriausiasis Kunigas, einantis tarnyst\u0119 Dievo de\u0161in\u0117je. Viena \u0161ventykla buvo \u017eem\u0117je, kita yra danguje.<\/p>\n\n\n\n

 [413-414]<\/strong>  Be to, Moz\u0117 pastat\u0117 Padangt\u0119 pagal pavyzd\u012f, kur\u012f jam nurod\u0117 Dievas: \u201e[…] pagal Padangt\u0117s ir viso jos apstatymo pavyzd\u012f, – taip turite j\u0105 padaryti”. Kiek v\u0117liau jam buvo pasakyta: \u201e\u017di\u016br\u0117k, kad juos padarytum pagal pavyzd\u012f, parodyt\u0105 tau ant kalno” (I\u0161\u0117jimo 25, 9.40). Apa\u0161talas Paulius sako, kad priekin\u0117 Padangt\u0117 yra dabartinio laikotarpio \u012fvaizdis, kad joje buvo atna\u0161aujamos dovanos ir aukos, kad \u0161ventos patalpos buvo dangi\u0161k\u0173j\u0173 dalyk\u0173 atvaizdai, kad kunigai, kurie aukojo dovanas pagal \u012estatym\u0105, tarnavo dangi\u0161k\u0173j\u0173 dalyk\u0173 paveikslui ir \u0161e\u0161\u0117liui, o Kristus \u012f\u017eeng\u0117 ne \u012f rank\u0173 darbo \u0161ventykl\u0105 – tikrosios atvaizd\u0105, bet \u012f pat\u012f dang\u0173, kad nuo dabar mus u\u017etart\u0173, stov\u0117damas prie\u0161ais Dievo veid\u0105 (Hebrajams 9, 9.23; 8, 5; 9, 24).<\/p>\n\n\n\n

   Dangi\u0161koji \u0161ventykla, kurioje J\u0117zus tarnauja m\u016bs\u0173 labui, yra didysis originalas, jos kopija buvo Moz\u0117s pastatytoji \u0161ventykla \u017eem\u0117je. Dievas Savo Dvasia \u012fkv\u0117p\u0117 \u017eemi\u0161kosios \u0161ventyklos statytojus. Meniniai sugeb\u0117jimai, parodyti j\u0105 statant, buvo Dievi\u0161kosios i\u0161minties pasirei\u0161kimas. Sienos atrod\u0117 lyg padarytos i\u0161 masyvaus aukso, jos atspind\u0117jo \u012f visas puses sklindan\u010di\u0105 auksin\u0117s sep-tyn\u0161ak\u0117s \u017evakid\u0117s \u0161vies\u0105. Pad\u0117tin\u0117s duonos stalas ir smilkymo aukuras blizg\u0117jo lyg nupoliruotas auksas. Puo\u0161nus dangalas, sudarantis lubas, su m\u0117lynos, purpurin\u0117s ir skais\u010diai raudonos spalvos angel\u0173 fig\u016bromis papild\u0117 \u0161io vaizdo gro\u017e\u012f. U\u017e antrosios u\u017edangos apsireik\u0161davo regima Dievo \u0161lov\u0117, kur niekas, i\u0161skyrus vyriausi\u0105j\u012f kunig\u0105, negal\u0117jo \u012feiti ir likti gyvas.<\/p>\n\n\n\n

   Niekam neprilygstantis \u017eemi\u0161kosios Padangt\u0117s puo\u0161numas atskleid\u0117 \u017emonijai dangi\u0161kosios \u0161ventyklos didyb\u0119, kurioje m\u016bs\u0173 Tarpininkas eina tarnyst\u0119 u\u017e mus prie\u0161ais Dievo sost\u0105. Tai karali\u0173 Karaliaus buvein\u0117, Kuriam tarnauja t\u016bkstan\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010diai ir miriad\u0173 miriadai stovi prie\u0161ais J\u012f (Danieliaus 7, 10). Toji \u0161ventykla, pripildyta am\u017einojo sosto \u0161lov\u0117s, kur serafai, jos spindintys sargybiniai, \u0161lovindami Diev\u0105 dengia savo veidus, silpnai tegal\u0117jo atspind\u0117ti savo \u0161lov\u0119 ir didyb\u0119 didingiausiame statinyje, bet kada pastatytame \u017emoni\u0173 rankomis. Vis d\u0117lto \u017eemi\u0161koje \u0161ventykloje atliekama tarnyst\u0117 suteikia svarbi\u0173 ties\u0173 apie dangi\u0161k\u0105j\u0105 \u0161ventykl\u0105 ir apie did\u012fj\u012f darb\u0105, kuris atliekamas atpirkti \u017emog\u0173.<\/p>\n\n\n\n

  [414-415]<\/strong> \u0160ventos dangi\u0161kosios \u0161ventyklos dalys pavaizduotos dviem \u017eemi\u0161kosios \u0161ventyklos patalpomis. Kai viename reg\u0117jime apa\u0161talui Jonui buvo leista pamatyti Dievo \u0161ventykl\u0105 danguje, jis i\u0161vydo ten septynis deglus, liepsnojan\u010dius prie\u0161ais sost\u0105 (Aprei\u0161kimo 4, 5). Jis pamat\u0117 angel\u0105, kuris laik\u0117 aukso smilkytuv\u0105. Jam buvo duota daug smilkal\u0173, kad jis aukot\u0173 juos su vis\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173 maldomis ant auksinio aukuro prie\u0161ais sost\u0105 (Aprei\u0161kimo 8, 3). Prana\u0161ui buvo leista pamatyti pirm\u0105j\u0105 dangi\u0161kosios \u0161ventyklos patalp\u0105. Jis i\u0161vydo ten septynis deglus ir auksin\u012f aukur\u0105, kurie atitiko \u017eemi\u0161kosios \u0161ventyklos auksin\u0119 \u017evakid\u0119 ir smilkymo aukur\u0105. Kiek v\u0117liau atsidar\u0117 danguje Dievo \u0161ventykla (Aprei\u0161kimo 11, 19), ir jis gal\u0117jo pa\u017evelgti u\u017e vidin\u0117s u\u017edangos \u012f \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausi\u0105j\u0105. \u010cia jis pamat\u0117 Dievo Sandoros skryni\u0105, kuri atitiko Moz\u0117s padaryt\u0105 \u0161vent\u0105j\u0105 skryni\u0105, joje buvo laikomos Dievo \u012fsakym\u0173 plok\u0161t\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

   Taigi tie, kurie tyrin\u0117jo \u0161i\u0105 problem\u0105, rado negin\u010dijam\u0105 dangi\u0161kosios \u0161ventyklos egzistavimo \u012frodym\u0105. Moz\u0117 pastat\u0117 \u0161ventykl\u0105 \u017eem\u0117je pagal jam parodyt\u0105 pavyzd\u012f. Apa\u0161talas Paulius moko, kad \u017eemi\u0161koji \u0161ventykla buvo tikrosios \u0161ventyklos, kuri yra danguje, atvaizdas, o apa\u0161talas Jonas liudija mat\u0119s j\u0105 danguje.<\/p>\n\n\n\n

   Dangi\u0161koje \u0161ventykloje, Dievo buvein\u0117je, Jo sosto pamatas yra teisumas ir teisingumas. \u0160vent\u0173 \u0161ven\u010diausioje yra Jo \u012estatymas, didysis teisingumo matas, kuriuo tikrinama \u017emonija. Vir\u0161 skrynios, kurioje saugomos \u012estatymo plok\u0161t\u0117s, yra malon\u0117s sostas, prie\u0161ais kur\u012f Kristus d\u0117l Savo kraujo pra\u0161o pasigail\u0117ti nusid\u0117j\u0117li\u0173. Taip \u017emoni\u0173 Atpirkimo Plane yra pavaizduota teisingumo ir malon\u0117s vienyb\u0117. Tokiu b\u016bdu teisingum\u0105 ir malon\u0119 suderinti gal\u0117jo tik berib\u0117 I\u0161mintis, o \u012fgyvendinti – tik begalin\u0117 Galyb\u0117. Si vienyb\u0117 pripildo vis\u0105 dang\u0173 nuostabos ir \u0161ventos pagarbos. \u017demi\u0161koje \u0161ventykloje kerubai, pagarbiai \u017ei\u016brintys \u012f malon\u0117s sost\u0105, simbolizuoja angel\u0173 d\u0117mes\u012f, kurio reikia stebint atpirkimo darb\u0105. Tai gailestingumo paslaptis, \u012f kuri\u0105 geid\u017eia pa\u017evelgti net angelai, kaip Dievas gali b\u016bti teisingas, i\u0161teisindamas atgailaujant\u012f nusid\u0117j\u0117l\u012f ir atnaujindamas Savo ry\u0161\u012f su nusid\u0117jusi\u0105 \u017emonija, kaip Kristus gal\u0117jo pasilenkti ir i\u0161kelti i\u0161 pra\u017e\u016bties prarajos nesuskai\u010diuojam\u0105 daugyb\u0119 \u017emoni\u0173, apvilkti juos tyrais Savo teisumo r\u016bbais, prilyginti juos angelams, kurie niekada nebuvo nusid\u0117j\u0119, ir leisti am\u017einai gyventi Dievo akivaizdoje.<\/p>\n\n\n\n

 [415-416]<\/strong>  Kristaus, kaip \u017emogaus u\u017etar\u0117jo, darbas apra\u0161omas gra\u017eioje Zacharijo prana\u0161yst\u0117je apie T\u0105, Kurio vardas At\u017eala. Prana\u0161as sako: \u201eJis pastatys VIE\u0160PATIES \u0160ventykl\u0105, tur\u0117s karali\u0161k\u0105 didyb\u0119, s\u0117d\u0117s ir valdys Savo soste. Bus ir kunigas, s\u0117dintis Savo soste, ir taikus sutarimas tarp j\u0173” (Zacharijo 6, 12.13).<\/p>\n\n\n\n

   Jis pastatys VTE\u0160PATIES \u0160ventykl\u0105. Savo pasiaukojimu ir tarpininkavimu Kristus yra ir Dievo Ba\u017eny\u010dios pamatas, ir jos statytojas. Apa\u0161talas Paulius nurodo J\u012f kaip kertin\u012f akmen\u012f, ant kurio darniai auga visas pastatas, tampantis \u0161ventykla Vie\u0161patyje, ant kurio ir j\u016bs esate drauge statomi kaip Dievo buvein\u0117 Dvasioje (Efezie\u010diams 2, 20-22).<\/p>\n\n\n\n

   Jis tur\u0117s karali\u0161k\u0105 didyb\u0119. Kristui priklauso nusid\u0117jusios gimin\u0117s atpirkimo \u0161lov\u0117. Per am\u017ei\u0173 am\u017eius atpirktieji giedos: \u201eTam, Kuris mus myli ir nuplov\u0117 Savo krauju m\u016bs\u0173 nuod\u0117mes […] – Jam \u0161lov\u0117 ir galyb\u0117 per am\u017ei\u0173 am\u017eius! Amen” (Aprei\u0161kimo 1, 5.6).<\/p>\n\n\n\n

   Jis s\u0117d\u0117s ir valdys Savo soste. Bus ir kunigas, s\u0117dintis Savo soste. Jis dar nes\u0117di Savo garb\u0117s soste 146, nes \u0160lov\u0117s Karalyst\u0117 dar ne\u012fkurta. Tik tada, kai baigsis Jo, kaip tarpininko darbas, Vie\u0161pats Dievas duos Jam Jo t\u0117vo Dovydo sost\u0105; (…) ir Jo vie\u0161patavimui nebus galo (Luko 1, 32.33). Kaip Kunigas, Kristus s\u0117di \u0161alia Savo T\u0117vo Jo soste (Aprei\u0161kimo 3, 21). Soste \u0161alia am\u017einai vie\u0161pataujan\u010diojo s\u0117di Tas, Kuris prisi\u0117m\u0117 m\u016bs\u0173 negalias, Sau u\u017esikrov\u0117 m\u016bs\u0173 skausmus, Kuris, kaip ir mes, buvo visaip gundytas, ta\u010diau nenusid\u0117j\u0119s, kad gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti tiems, kurie yra gundomi. O jei kuris nusid\u0117t\u0173, tai mes turime U\u017etar\u0117j\u0105 pas T\u0117v\u0105 (\u017er. Izaijo 53, 4; Hebrajams 4, 15; 2, 18; 1 Jono 2, 1). Jo perdurtas ir sumu\u0161tas k\u016bnas, nepriekai\u0161tingas gyvenimas u\u017etikrina Jo tarpininkavim\u0105. Su\u017eeistos rankos, perdurtas \u0161onas, kojos su vini\u0173 d\u016bri\u0173 \u017eym\u0117mis \u2014 visa tai u\u017etaria nusid\u0117jus\u012f \u017emog\u0173, kurio atpirkimas buvo pasiektas taip brangiai.<\/p>\n\n\n\n

  [416-417]<\/strong> Taikus sutarimas tarp J\u0173. T\u0117vo meil\u0117, kuri ne ma\u017eesn\u0117 negu S\u016bnaus meil\u0117, yra nusid\u0117jusios \u017emonijos i\u0161gelb\u0117jimo pagrindas. Prie\u0161 palikdamas Savo mokinius, J\u0117zus pasak\u0117: \u201e[…] A\u0161 net nesakau, kad A\u0161 pra\u0161ysiu T\u0117v\u0105 u\u017e jus; juk patsai T\u0117vas jus myli […]” (Jono 16, 26.27). Dievas Kristuje sutaikino su Savimi pasaul\u012f (2<\/p>\n\n\n\n

Korintie\u010diams 5, 19). Dangi\u0161koje \u0161ventykloje bus taikus sutarimas tarp J\u0173, Dievas taip pamilo pasaul\u012f, Jog atidav\u0117 Savo viengim\u012f S\u016bn\u0173, kad kiekvienas, kuris J\u012f tiki, nepra\u017e\u016bt\u0173, bet tur\u0117t\u0173 am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105 (Jono 3, 16).           <\/p>\n\n\n\n

   Taigi \u0160ventasis Ra\u0161tas ai\u0161kiai atsako \u012f klausim\u0105: \u201eKas yra \u0161ventykla?” Biblijoje pavartotas \u017eodis \u0161ventykla, viena vertus, rei\u0161kia Padangt\u0119, kuri\u0105 pagal dangi\u0161k\u0105j\u012f pavyzd\u012f pastat\u0117 Moz\u0117, antra vertus, tai tikroji padangt\u0117 danguje, kuri\u0105 nurodo \u017eemi\u0161koji \u0161ventykla. Mirus Kristui, baig\u0117si simbolin\u0117 tarnyst\u0117. Tikroji padangt\u0117 danguje yra naujosios Sandoros \u0161ventykla. Kadangi Danieliaus prana\u0161yst\u0117 (8, 14) i\u0161sipild\u0117, \u0161ventykla, apie kuri\u0105 joje kalbama, turi b\u016bti naujosios Sandoros \u0161ventykla. 1844 m., kai pasibaig\u0117 prana\u0161i\u0161kas 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpis, \u017eem\u0117je nebuvo \u0161ventyklos. Taigi prana\u0161yst\u0117: Du t\u016bkstan\u010diai tris \u0161imtai vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173, o po to \u0160ventykla bus apvalyta neabejotinai nurodo dangi\u0161k\u0105j\u0105 \u0161ventykl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau lieka atsakyti \u012f svarbiausi\u0105 klausim\u0105: kas yra \u0161ventyklos apvalymas? Senajame Testamente kalbama apie \u017eemi\u0161kosios \u0161ventyklos apvalymo tarnyst\u0119. Ar danguje reikia ka\u017ek\u0105 apvalyti? Lai\u0161ko hebrajams 9-ame skyriuje ai\u0161kiai kalbama tiek apie \u017eemi\u0161kosios, tiek apie dangi\u0161kosios \u0161ventyklos apvalym\u0105. Bema\u017e viskas pagal \u012estatym\u0105 apvaloma krauju, ir be kraujo praliejimo n\u0117ra atleidimo. Taigi buvo b\u016btina \u0161itaip apvalyti dangi\u0161k\u0173j\u0173 dalyk\u0173 atvaizdus, o pa\u010dius dangaus dalykus – geresn\u0117mis aukomis negu \u0161itos (Hebrajams 9, 22.23), brangiuoju Kristaus krauju.<\/p>\n\n\n\n

 [417-418]<\/strong>  Ir apeigin\u0117s, ir tikrosios tarnyst\u0117s metu apvalymas tur\u0117jo b\u016bti atliekamas krauju: pirmuoju atveju \u2014 gyvuli\u0173 krauju, antruoju \u2014 Kristaus krauju. Nurodydamas prie\u017east\u012f, kod\u0117l apvalymui reikalingas kraujas, apa\u0161talas Paulius teigia, kad be kraujo praliejimo n\u0117ra nuod\u0117mi\u0173 atleidimo. Nuod\u0117mi\u0173 atleidimas, t. y. j\u0173 pa\u0161alinimas, \u2014 tai darbas, kuris turi b\u016bti atliktas. Ta\u010diau kaip gali nuod\u0117m\u0117 b\u016bti susieta su \u0161ventykla, nesvarbu, ar ji b\u016bt\u0173 danguje, ar \u017eem\u0117je? Atsakym\u0105 \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 galima su\u017einoti tyrin\u0117jant apeigin\u0119 tarnyst\u0119, nes \u0117jusieji tarnyst\u0119 \u017eem\u0117je kunigai tarnavo dangi\u0161k\u0173j\u0173 dalyk\u0173 paveikslui ir \u0161e\u0161\u0117liui(Hebrajams 8, 5).<\/p>\n\n\n\n

   Tarnyst\u0117 \u017eemi\u0161koje \u0161ventykloje susid\u0117jo i\u0161 dviej\u0173 veiksm\u0173: kunigai kasdien eidavo tarnyb\u0105 \u0161ventojoje, o vien\u0105 kart\u0105 per metus vyriausiasis kunigas atlikdavo ypating\u0105 atpirkimo veiksm\u0105 \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausioje, kad apvalyt\u0173 \u0161ventykl\u0105. Atgailaujantis nusid\u0117j\u0117lis kasdien atne\u0161davo auk\u0105 prie Padangt\u0117s dur\u0173 ir, u\u017ed\u0117j\u0119s rank\u0105 ant gyvulio galvos, i\u0161pa\u017eindavo savo nuod\u0117mes, tuo veiksmu perkeldamas jas nuo sav\u0119s nekaltai aukai. Po to gyvulys b\u016bdavo papjaunamas. \u201eBe kraujo praliejimo n\u0117ra atleidimo”, \u2014 sako apa\u0161talas. Nes k\u016bno gyvyb\u0117 yra kraujyje (Kunig\u0173 17,11). Sulau\u017eytas Dievo \u012estatymas reikalavo nusid\u0117j\u0117lio gyvyb\u0117s. Praliet\u0105 krauj\u0105, simbolizuojant\u012f prarast\u0105 nusid\u0117j\u0117lio gyvyb\u0119, kurio kalt\u0119 dabar per\u0117m\u0117 auka, kunigas nune\u0161davo \u012f \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausi\u0105j\u0105 ir juo ap\u0161lakstydavo u\u017edang\u0105, u\u017e kurios buvo skrynia su \u012estatymu, kur\u012f nusid\u0117j\u0117lis pa\u017eeid\u0117. \u0160ia apeiga, \u012fne\u0161ant krauj\u0105, nuod\u0117m\u0117 simboli\u0161kai patekdavo \u012f \u0161ventykl\u0105. Kai kuriais atvejais kraujas neb\u016bdavo ne\u0161amas \u012f \u0161vent\u0105j\u0105, ta\u010diau tuomet kunigas tur\u0117davo suvalgyti gyvulio m\u0117s\u0105, kaip Moz\u0117 nurod\u0117 Aarono s\u016bnums: \u201e[…] Dievas j\u0105 dav\u0117 jums, kad nuvalytum\u0117te bendrijos kalt\u0119, atliktum\u0117te permaldavim\u0105 j\u0173 labui VIE\u0160PATIES akivaizdoje!” (Kunig\u0173 10, 17) Ir viena, ir kita apeiga simbolizavo nuod\u0117m\u0117s perk\u0117lim\u0105 nuo atgailaujan\u010dio nusid\u0117j\u0117lio \u012f \u0161ventykl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Tokia tarnyst\u0117 buvo atliekama kasdien i\u0161tisus metus, ir taip Izraelio nuod\u0117m\u0117s buvo perkeliamos \u012f \u0161ventykl\u0105, tod\u0117l i\u0161kilo b\u016btinyb\u0117 jas panaikinti. Dievas \u012fsak\u0117, kad kiekviena \u0161venta patalpa but\u0173 apvalyta ypatinga permaldavimo apeiga. Taip jis atliks permaldavim\u0105 u\u017e \u0161ventykl\u0105, u\u017e izraelit\u0173 apeigin\u012f ne\u0161varum\u0105 ir u\u017e j\u0173 nusikaltimus bei visas nuod\u0117mes. T\u0105 pat padarys ir u\u017e Susitikimo Palapin\u0119, stovin\u010di\u0105 tarp j\u0173, viduryje j\u0173 ne\u0161varum\u0173 (Kunig\u0173 16,16). Permaldavimas taip pat tur\u0117jo b\u016bti atliekamas ir u\u017e aukur\u0105: Apvalys j\u012f nuo vis\u0173 izraelit\u0173 apeigini\u0173 ne\u0161varum\u0173 ir pa\u0161ventins (Kunig\u0173 16, 19).<\/p>\n\n\n\n

[419-420]<\/strong>  Vien\u0105 kart\u0105 per metus, did\u017ei\u0105j\u0105 Permaldavimo dien\u0105, kunigas \u012f\u017eengdavo \u012f \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausi\u0105j\u0105, kad apvalyt\u0173 \u0161ventykl\u0105. Taip buvo u\u017ebaigiamas metini\u0173 apeig\u0173 ciklas. Permaldavimo dien\u0105 prie Padangt\u0117s dur\u0173 atvesdavo du o\u017eius ir buvo traukiami burtai, kad patirt\u0173, katras i\u0161 o\u017ei\u0173 yra VIE\u0160PA\u010cIUI, o katras – Azazeliui (Kunig\u0173 16, 8). O\u017eys, kuris tekdavo Vie\u0161pa\u010diui, b\u016bdavo aukojamas kaip atna\u0161a u\u017e \u017emoni\u0173 nuod\u0117mes, o kunigas tur\u0117davo nune\u0161ti jo kraujo u\u017e u\u017edangos, ap\u0161lakstyti juo malon\u0117s sost\u0105 ir prie\u0161ais j\u012f. Krauju taip pat ap\u0161lakstydavo smilkymo aukur\u0105, esant\u012f prie\u0161ais u\u017edang\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Tada. Aaronas u\u017ed\u0117s gyvajam o\u017eiui ant galvos abi rankas, i\u0161pa\u017eins vir\u0161 jo visas izraelit\u0173 kaltes ir visus j\u0173 nusi\u017eengimus, visas j\u0173 nuod\u0117mes sud\u0117damas o\u017eiui ant galvos. O o\u017e\u012f per tam tikslui paskirt\u0105 \u017emog\u0173 i\u0161si\u0173s \u012f dykum\u0105. Taip o\u017eys i\u0161ne\u0161 ant sav\u0119s visas j\u0173 kaltes \u012f tyrus (Kunig\u0173 16, 21.22). Tas o\u017eys nebegr\u012f\u017edavo \u012f izraelit\u0173 stovykl\u0105, o \u017emogus, kuris j\u012f i\u0161vesdavo, tur\u0117davo nusiplauti k\u016bn\u0105 vandeniu ir i\u0161siskalbti drabu\u017eius, tik po to gal\u0117jo gr\u012f\u017eti \u012f stovykl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  Visa apeiga buvo skirta tam, kad izraelit\u0173 \u0161irdys suvokt\u0173 Dievo \u0161ventum\u0105 ir prisimint\u0173 Jo bjaur\u0117jim\u0105si nuod\u0117me. Jie tur\u0117jo \u012fsis\u0105moninti, kad prisilietimas prie nuod\u0117m\u0117s suter\u0161ia \u017emog\u0173. Vykstant permaldavimui, kiekvienas \u017emogus tur\u0117jo nu\u017eeminti savo siel\u0105. Visus reikalus reik\u0117jo atid\u0117ti \u012f \u0161al\u012f. Visa Izraelio bendrija tur\u0117jo praleisti t\u0105 dien\u0105 i\u0161kilmingai nusi\u017eemindama prie\u0161 Diev\u0105, melsdamasi, pasninkaudama ir atid\u017eiai tirdama savo \u0161ird\u012f.<\/p>\n\n\n\n

     Apeigin\u0117 tarnyst\u0117 turi savyje svarbi\u0173 ties\u0173 apie permaldavim\u0105. Vietoj nusid\u0117j\u0117lio buvo aukojamas pakaitalas, ta\u010diau atna-\u0161os kraujas nenuplaudavo nuod\u0117mi\u0173. Tod\u0117l nuod\u0117m\u0117s b\u016bdavo perkeliamos \u012f \u0161ventykl\u0105. Praliedamas krauj\u0105, nusid\u0117j\u0117lis pripa\u017eindavo \u012estatymo autoritet\u0105, i\u0161pa\u017eindavo savo kalt\u0119, nes pa\u017eeid\u0117 \u012estatym\u0105, ir, tik\u0117damas ateisian\u010diu I\u0161gelb\u0117toju, i\u0161reik\u0161davo nor\u0105 gauti atleidim\u0105. Vis d\u0117lto \u017emogus neb\u016bdavo galutinai atleid\u017eiamas nuo \u012estatymo pasmerkimo. Permaldavimo dien\u0105 vyriausiasis kunigas, aukodamas atna\u0161\u0105 u\u017e vis\u0105 bendrij\u0105, \u012feidavo \u012f \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausi\u0105j\u0105 su atna\u0161os krauju ir ap\u0161lakstydavo juo malon\u0117s sost\u0105, tiksliai vir\u0161 \u012estatymo plok\u0161\u010di\u0173, kad taip patenkint\u0173 jo reikalavimus. Po to kaip tarpininkas jis prisiimdavo nuod\u0117mes sau ir i\u0161ne\u0161davo jas i\u0161 \u0161ventyklos. U\u017ed\u0117j\u0119s rankas ant atpirkimo o\u017eio galvos, jis i\u0161pa\u017eindavo visas nuod\u0117mes, taip simboli\u0161kai perkeldamas jas nuo sav\u0119s atpirkimo o\u017eiui. O\u017eys jas i\u0161ne\u0161davo, ir buvo tikima, kad \u017emon\u0117s visiems laikams nuo j\u0173 i\u0161silaisvina.<\/p>\n\n\n\n

  [420-421]<\/strong> Tokia buvo tarnyst\u0117 dangi\u0161k\u0173j\u0173 dalyk\u0173 paveikslui ir \u0161e\u0161\u0117liui. \u017demi\u0161kosios \u0161ventyklos apeigin\u0117 tarnyst\u0117 i\u0161 esm\u0117s atspind\u0117jo tarnyst\u0119, vykstan\u010di\u0105 dangi\u0161koje \u0161ventykloje. \u012e\u017eeng\u0119s \u012f dang\u0173 m\u016bs\u0173 I\u0161gelb\u0117tojas prad\u0117jo eiti Vyriausiojo Kunigo tarnyst\u0119. Apa\u0161talas Paulius sako: \u201eMat Kristus \u012f\u017eeng\u0117 ne \u012f rank\u0173 darbo \u0161ventykl\u0105 \u2014 tikrosios atvaizd\u0105, bet \u012f pat\u012f dang\u0173, kad nuo dabar mus u\u017etart\u0173, stov\u0117damas prie\u0161ais Dievo veid\u0105” (Hebrajams 9, 24).<\/p>\n\n\n\n

  Kunigo tarnyst\u0117 i\u0161tisus metus pirmojoje \u0161ventyklos patalpoje, u\u017e u\u017edangos, kuri prilygo durims ir skyr\u0117 \u0161vent\u0105j\u0105 nuo i\u0161orinio kiemo, simbolizuoja Kristaus tarnyst\u0119 \u012f\u017eengus \u012f dang\u0173. Kunigas kasdien aukodavo Dievui kraujo atna\u0161as u\u017e nuod\u0117m\u0119 ir degino smilkalus, kurie kilo \u012f dang\u0173 kartu su izraelit\u0173 maldomis. Taip ir Kristus atne\u0161\u0117 T\u0117vui Savo krauj\u0105 u\u017e nusid\u0117j\u0117lius ir kartu su mielu Savo teisumo kvapu ir atgailaujan\u010di\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 maldomis pad\u0117jo prie\u0161ais J\u012f. Tokia tarnyst\u0117 buvo atliekama pirmojoje dangi\u0161kosios \u0161ventyklos patalpoje.<\/p>\n\n\n\n

   \u012e dangi\u0161k\u0105j\u0105 \u0161ventykl\u0105 nukrypo ir Kristaus mokini\u0173 tik\u0117jimas, kai Jis \u012f\u017eeng\u0117 \u012f dang\u0173. Ten buvo j\u0173 viltis, kuri, pasak apa\u0161talo Pauliaus, yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro u\u017edang\u0105 vidun, kur u\u017e mus kaip pirmtakas \u012f\u017eeng\u0117 J\u0117zus, tap\u0119s am\u017eiams Vyriausiuoju Kunigu, Kuris ne o\u017ei\u0173 ar ver\u0161i\u0173 krauju, bet Savuoju krauju vien\u0105 kart\u0105 visiems laikams \u012f\u017eeng\u0117 \u012f \u0161ventykl\u0105 ir \u012fvykd\u0117 am\u017ein\u0105j\u012f atpirkim\u0105 (Hebrajams 6, 19.20; 9, 12).<\/p>\n\n\n\n

 [421-422]<\/strong> A\u0161tuoniolika am\u017ei\u0173 \u0161i tarnyst\u0117 buvo atliekama pirmojoje \u0161ventyklos patalpoje. Kristaus kraujas, pralietas u\u017e atgailaujan\u010dius tikin\u010diuosius, u\u017etikrino jiems T\u0117vo atleidim\u0105 ir pripa\u017einim\u0105, ta\u010diau j\u0173 nuod\u0117m\u0117s ir toliau liko \u012fra\u0161ytos dangaus knygose. Kaip apeigine tarnyste \u017eemi\u0161koje \u0161ventykloje met\u0173 pabaigoje buvo atliekamas permaldavimas, taip ir prie\u0161 Kristui u\u017ebaigiant \u017emonijos i\u0161gelb\u0117jimo darb\u0105 reik\u0117jo, kad i\u0161 dangi\u0161kosios \u0161ventyklos b\u016bt\u0173 pa\u0161alintos visos nuod\u0117m\u0117s. \u0160i tarnyst\u0117 prasid\u0117jo pasibaigus prana\u0161i\u0161kam 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpiui. Kaip i\u0161prana\u0161avo prana\u0161as Danielius, tuo metu m\u016bs\u0173 Vyriausiasis Kunigas \u012f\u0117jo \u012f \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausi\u0105j\u0105, kad atlikt\u0173 paskutin\u0119 Savo i\u0161kilmingo darbo dal\u012f \u2014 apvalyt\u0173 \u0161ventykl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip senov\u0117je \u017emoni\u0173 nuod\u0117m\u0117s tik\u0117jimu b\u016bdavo perkeliamos ant atna\u0161\u0173 u\u017e nuod\u0117mes ir su j\u0173 krauju simboli\u0161kai patekdavo \u012f \u017eemi\u0161k\u0105j\u0105 \u0161ventykl\u0105, taip ir naujosios Sandoros laikais atgailaujan\u010di\u0173j\u0173 nuod\u0117m\u0117s tik\u0117jimu perkeliamos Kristui ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 patenka \u012f dangi\u0161k\u0105j\u0105 \u0161ventykl\u0105. Nuod\u0117mi\u0173 panaikinimu, kuriomis ji buvo suter\u0161ta, buvo simboli\u0161kai apvaloma \u017eemi\u0161koji \u0161ventykla, o tikrasis dangi\u0161kosios \u0161ventyklos apvalymas turi b\u016bti atliktas panaikinant, arba i\u0161trinant dangaus knygose \u012fra\u0161ytas nuod\u0117mes. Ta\u010diau prie\u0161 tai reikia per\u017ei\u016br\u0117ti tas knygas, kad b\u016bt\u0173 galima nuspr\u0119sti, kas atgailaudamas u\u017e nuod\u0117mes ir tik\u0117damas Kristumi tur\u0117s atpirkimo malon\u0119. Tod\u0117l \u0161ventyklos apvalymas apima ir teismin\u012f tyrim\u0105. \u0160\u012f darb\u0105 reikia atlikti prie\u0161 Kristui ateinant i\u0161gelb\u0117ti Savo taut\u0105, nes kai Jis ateis, atsine\u0161 atlyg\u012f it kiekvienam atmok\u0117s pagal jo darbus (Aprei\u0161kimo 22, 12).<\/p>\n\n\n\n

   Taigi tie, kurie sek\u0117 prana\u0161i\u0161ko \u017eod\u017eio \u0161viesa, pamat\u0117, kad, u\u017euot at\u0117j\u0119s \u012f \u017eem\u0119 pasibaigus prana\u0161i\u0161kam 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpiui 1844 m., Kristus \u012f\u017eeng\u0117 \u012f dangi\u0161kosios \u0161ventyklos \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausi\u0105j\u0105, kad gal\u0117t\u0173 atlikti baigiam\u0105j\u012f permaldavimo darb\u0105 prie\u0161 ateidamas \u012f \u017eem\u0119.<\/p>\n\n\n\n

  [422]<\/strong> Taip pat paai\u0161k\u0117jo, kad tuo tarpu, kai o\u017eio aukojimas u\u017e nuod\u0117mes nurod\u0117 Krist\u0173 kaip auk\u0105, o vyriausiasis kunigas simbolizavo Krist\u0173 kaip Tarpinink\u0105, atpirkimo o\u017eys \u012fk\u016bnijo \u0161\u0117ton\u0105, nuod\u0117m\u0117s pradinink\u0105, kuriam galiausiai bus u\u017ekrautos vis\u0173 tikr\u0173j\u0173 atgailautoj\u0173 nuod\u0117m\u0117s. Kai vyriausiasis kunigas u\u017e nuod\u0117mes atna\u0161audavo krauj\u0105 ir pa\u0161alindavo i\u0161 \u0161ventyklos nuod\u0117mes, jos b\u016bdavo u\u017ekraunamos atpirkimo o\u017eiui. Kai Kristus Savo tarnyst\u0117s pabaigoje Savo krauju pa\u0161alins Savo tautos nuod\u0117mes i\u0161 dangi\u0161kosios \u0161ventyklos, jos bus u\u017ekrautos \u0161\u0117tonui, kuriam po teismo bus paskirta galutin\u0117 bausm\u0117. Atpirkimo o\u017eys buvo paleid\u017eiamas \u012f negyvenam\u0105 dykum\u0105, kad niekados daugiau negr\u012f\u017et\u0173 \u012f Izraelio stovykl\u0105. Taip ir \u0161\u0117tonas bus visiems laikams pa\u0161alintas i\u0161 Dievo ir Jo tautos akivaizdos. Jis bus galutinai sunaikintas sunaikinus nuod\u0117mes ir nusid\u0117j\u0117lius.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

24. \u0160VENT\u0172 \u0160VEN\u010cIAUSIOJE<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [423-424]<\/strong> \u0160ventyklos klausimas buvo raktas, pad\u0117j\u0119s atverti 1844 m. nusivylimo paslapt\u012f. Jis paai\u0161kino nuosekli\u0105 ir harmoning\u0105 tiesos sistem\u0105, kuri \u012frodo, kad Dievo ranka vadovavo did\u017eiajam Adventist\u0173 jud\u0117jimui, ir atskleid\u017eia dabartin\u0119 Dievo tautos pareig\u0105. Kaip J\u0117zaus mokiniai po baisios sielvarto ir nusivylimo nakties nud\u017eiugo, i\u0161vyd\u0119 Vie\u0161pat\u012f 147, taip dabar d\u017eiaug\u0117si tie, kurie tik\u0117josi Jo antrojo at\u0117jimo. Jie vyl\u0117si, kad Jis \u0161lovingai pasirod\u0119s atlygins Savo tarnams. J\u0173 viltys sudu\u017eo, tod\u0117l jie pamet\u0117 J\u0117z\u0173 i\u0161 aki\u0173 ir kaip ir Marija prie kapo verk\u0117: \u201ePa\u0117m\u0117 mano Vie\u0161pat\u012f ir ne\u017einau, kur J\u012f pad\u0117jo” 148. \u0160vent\u0173 \u0161ven\u010diausioje dabar jie v\u0117l pamat\u0117 J\u012f, savo gailesting\u0105 Vyriausi\u0105j\u012f Kunig\u0105, Kuris netrukus tur\u0117jo ateiti kaip j\u0173 Karalius ir I\u0161vaduotojas. \u0160ventyklos \u0161viesa ap\u0161viet\u0117 praeit\u012f, dabart\u012f ir ateit\u012f. Jie suprato, kad Dievas juos ved\u0117 Savo neklystan\u010dios apvaizdos keliu. Kaip ir pirmieji mokiniai jie nevisi\u0161kai suprato \u017eini\u0105, kuri\u0105 patys skelb\u0117, ta\u010diau ta \u017einia nek\u0117l\u0117 jiems joki\u0173 abejoni\u0173. Skelbdami j\u0105, jie \u012fvykd\u0117 Dievo sumanymus, ir j\u0173 tri\u016bsas buvo ne veltui Vie\u0161patyje149. Atgim\u0119 gyvai vil\u010diai, jie d\u017ei\u016bgavo neapsakomu ir \u0161lovingiausiu d\u017eiaugsmu 150.<\/p>\n\n\n\n

   Danieliaus prana\u0161yst\u0117 (8, 14): Du t\u016bkstan\u010diai tris \u0161imtai vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173, o po to \u0160ventykla bus apvalyta ir Pirmojo angelo \u017einia: Bijokite Dievo ir atiduokite Jam pagarb\u0105, nes at\u0117jo Jo teismo valanda liudijo Kristaus tarnyst\u0119 dangi\u0161kosios \u0161ventyklos \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausioje, teismin\u012f tyrim\u0105, o ne Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105, kai Jis tur\u0117jo ateiti, kad atpirkt\u0173 Savo taut\u0105 ir sunaikint\u0173 nedor\u0117lius. Buvo suklysta ne skai\u010diuojant prana\u0161i\u0161kus laikotarpius, o numatant \u012fvykius, kurie \u012fvyks, kai baigsis prana\u0161i\u0161kas 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpis. D\u0117l \u0161ios klaidos tikintieji nusivyl\u0117, nors viskas, kas buvo i\u0161prana\u0161auta ir ko jie gal\u0117jo tik\u0117tis, remdamiesi \u0160ventuoju Ra\u0161tu, i\u0161sipild\u0117. Kaip tik tuo metu, kai jie apraudojo sudu\u017eusias viltis, realiu tapo \u017einios i\u0161prana\u0161autas \u012fvykis, kuris tur\u0117jo \u012fvykti prie\u0161 ateinant Vie\u0161pa\u010diui atlyginti Savo tarnams.<\/p>\n\n\n\n

  [424-425]<\/strong> Kristus at\u0117jo, ta\u010diau ne \u012f \u017eem\u0119, kaip jie tik\u0117josi, o, remiantis apeiginiu tarnavimu, \u012f\u017eeng\u0117 \u012f dangi\u0161kosios Dievo \u0161ventyklos \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausi\u0105j\u0105. Prana\u0161as Danielius apib\u016bdina J\u012f kaip pri\u0117jus\u012f tuo metu prie Ilgaam\u017eio: \u201eVis steb\u0117damas nakties reg\u0117jimus, pama\u010diau tarsi \u017dmogaus S\u016bn\u0173, ateinant\u012f dangaus debesimis. Jis pri\u0117jo prie Ilgaam\u017eio”, – o ne at\u0117jo \u012f \u017eem\u0119, – \u201eir buvo Jam pristatytas” (Danieliaus 7, 13).<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u012f at\u0117jim\u0105 taip pat i\u0161prana\u0161avo ir prana\u0161as Malachijas: \u201e’Staiga ateis \u012f Savo \u0160ventykl\u0105 Vie\u0161pats, Kurio j\u016bs ie\u0161kote. Sandoros pasiuntinys, kurio j\u016bs trok\u0161tate, tikrai jau ateina’, \u2014 sako Galybi\u0173 VIE\u0160PATS” (Malachijo 3, 1). Vie\u0161paties vaikai nesitik\u0117jo, kad Jis \u012f\u017eengs \u012f \u0161ventykl\u0105, jie nor\u0117jo pamatyti J\u012f ateinant\u012f \u012f \u017eem\u0119 i\u0161 dangaus liepsnojan\u010dioje ugnyje, ir vyl\u0117si, kad Jis atmok\u0117s tiems, kurie nepripa\u017e\u012fsta Dievo ir nepakl\u016bsta m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties J\u0117zaus Evangelijai (2Tesalonikie\u010diams 1, 7.8).<\/p>\n\n\n\n

   \u017dmon\u0117s dar nebuvo pasireng\u0119 sutikti savo Vie\u0161pat\u012f, tod\u0117l tur\u0117jo ruo\u0161tis tam \u012fvykiui. Jiems reik\u0117jo \u0161viesos, kuri nukreipt\u0173 j\u0173 mintis \u012f dangi\u0161k\u0105j\u0105 Dievo \u0161ventykl\u0105. Kai \u017emon\u0117s tik\u0117dami seks paskui savo Vyriausi\u0105j\u012f Kunig\u0105 Jam tarnaujant \u0161ventykloje, jie supras savo naujas pareigas. Ba\u017eny\u010dia tur\u0117jo gauti dar vien\u0105 \u012fsp\u0117jan\u010di\u0105 ir pamokan\u010di\u0105 \u017eini\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161as sako: \u201eBet kas gali i\u0161tverti Jo at\u0117jimo dien\u0105 ir kas gali i\u0161silaikyti, Jam pasirod\u017eius? Juk Jis \u2014 lyg lydytojo ugnis ir lyg skalb\u0117j\u0173 \u0161armas. Jis s\u0117d\u0117s kaip sidabro lydytojas bei valytojas ir valys Levio palikuonis bei lydys juos kaip auks\u0105 ir sidabr\u0105 tol, kol jie neaukos teisumo atna\u0161\u0173 VIE\u0160PA\u010cIUI” (Malachijo 3, 2.3). Kai Kristus nebetarpininkaus dangi\u0161koje \u0161ventykloje, gyvenantieji \u017eem\u0117je stos prie\u0161 \u0161vent\u0105j\u012f Diev\u0105 be u\u017etar\u0117jo. J\u0173 r\u016bbai turi b\u016bti nesutepti, charakteris \u2014 apvalytas nuo nuod\u0117m\u0117s atpirkimo krauju. Dievo malone ir savo dideli\u0173 pastang\u0173 d\u0117ka jie turi laim\u0117ti kov\u0105 su blogiu. Kol danguje vyksta teisminis tyrimas ir atgailaujan\u010di\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 nuod\u0117m\u0117s \u0161alinamos i\u0161 \u0161ventyklos, Dievo tauta \u017eem\u0117je turi apsivalyti nuo nuod\u0117mi\u0173 ir atsikratyti yd\u0173. Sis darbas ai\u0161kiau pavaizduotas Aprei\u0161kimo knygos 14-ame skyriuje.<\/p>\n\n\n\n

 [425-426]<\/strong>  Kai \u0161is darbas bus atliktas, Kristaus sek\u0117jai bus pasireng\u0119 Jo at\u0117jimui. Tuomet Judo ir Jeruzal\u0117s atna\u0161os bus tokios pat malonios VIE\u0160PA\u010cIUI, kaip senov\u0117s dienomis ir praeities metais (Malachijo 3, 4). Tuomet Ba\u017eny\u010dia, kuri\u0105 m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats priims Savo at\u0117jimo dien\u0105, bus garbinga Ba\u017eny\u010dia, neturinti jokios d\u0117m\u0117s, nei rauk\u0161l\u0117s, nei nieko tokio (Efezie\u010diams 5, 27). Tada ji bus tarsi au\u0161ra, gra\u017ei kaip m\u0117nulis, \u0161viesi tartum saul\u0117, pagarbi\u0105 baim\u0119 kelianti kaip pulkas su v\u0117liavomis (Giesmi\u0173 giesm\u0117 6, 10).<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161as Malachijas kalba ne tik apie Vie\u0161paties \u012f\u0117jim\u0105 \u012f \u0161ventykl\u0105, bet ir apie Jo antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 ir teismo nuosprend\u017eio \u012fvykdym\u0105: \u201e’Pasirodysiu pas jus teisti ir tuojau liudysiu prie\u0161 raganius, prie\u0161 svetimautojus, prie\u0161 melagingai prisiekian\u010dius, prie\u0161 tuos, kurie apgauna samdin\u012f d\u0117l algos, skriaud\u017eia na\u0161l\u0119 ir na\u0161lait\u012f, prie\u0161 tuos, kurie atstumia ateiv\u012f ir Man\u0119s nebijo’, \u2014 sako Galybi\u0173 VIE\u0160PATS” (Malachijo 3, 5). Apa\u0161talas Judas vaizduoja t\u0105 pa\u010di\u0105 scen\u0105 taip: \u201e\u0160tai at\u0117jo Vie\u0161pats su miriadais Savo \u0161vent\u0173j\u0173 \u012fvykdyti visiems teismo ir nubausti vis\u0173 bedievi\u0173 u\u017e visus bedievi\u0161kus darbus […]” (Judo 14.15). Apib\u016bdintas at\u0117jimas ir Vie\u0161paties \u012f\u0117jimas \u012f \u0161ventykl\u0105 yra visi\u0161kai skirtingi \u012fvykiai.<\/p>\n\n\n\n

   Kristaus, kaip m\u016bs\u0173 Vyriausiojo Kunigo \u012f\u0117jimas \u012f \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausi\u0105j\u0105, kad apvalyt\u0173 \u0161ventykl\u0105, apra\u0161ytas Danieliaus knygoje (8, 14), \u017dmogaus S\u016bnaus pri\u0117jimas prie Ilgaam\u017eio, apib\u016bdintas toje pa\u010dioje knygoje (7, 13), ir Vie\u0161paties \u012f\u0117jimas \u012f Savo \u0161ventykl\u0105, i\u0161prana\u0161autas prana\u0161o Malachijo, \u2014 visa tai yra tas pats \u012fvykis, kur\u012f Kristaus palyginime apie de\u0161imt\u012f mergai\u010di\u0173 vaizduoja jaunikio at\u0117jimas \u012f vestuvi\u0173 pokyl\u012f (Mato 25).<\/p>\n\n\n\n

  [426-427]<\/strong> 1844 m. vasar\u0105 ir ruden\u012f buvo paskelbta \u017einia: \u201e\u0160tai Jaunikis!” Tada i\u0161siskyr\u0117 dvi \u017emoni\u0173 grup\u0117s, kurias vaizdavo paikos ir protingos mergait\u0117s. Vieni d\u017eiaugsmingai lauk\u0117 Vie\u0161paties at\u0117jimo ir r\u016bpestingai ruo\u0161\u0117si J\u012f pasitikti, kiti \u2014 veikiami baim\u0117s ir skatinami akimirkos pol\u0117kio tenkinosi tiesos teorija, tod\u0117l neteko Dievo malon\u0117s. Palyginimas teigia, kad at\u0117jus jaunikiui, tos, kurios buvo pasiruo\u0161usios, \u012f\u0117jo kartu su juo \u012f vestuves. \u010cia apra\u0161ytasis jaunikis ateina prie\u0161 vestuves. Vestuv\u0117s simbolizuoja Karalyst\u0117s paveld\u0117jim\u0105. Kristus paveld\u0117s Karalyst\u0119. \u0160ventasis miestas, Naujoji Jeruzal\u0117, kuri yra Karalyst\u0117s sostin\u0117 ir simbolizuoja j\u0105, vadinama jaun\u0105ja, Avin\u0117lio su\u017ead\u0117tine. Angelas pasak\u0117 apa\u0161talui Jonui: \u201eEik\u0161, parodysiu tau jaun\u0105j\u0105, Avin\u0117lio su\u017ead\u0117tin\u0119”. \u201eIr nune\u0161\u0117 mane dvasioje ant didelio ir auk\u0161to kalno, \u2014 sako apa\u0161talas, \u2014 ir parod\u0117 man \u0161vent\u0105j\u012f miest\u0105, Jeruzal\u0119, nu\u017eengian\u010di\u0105 i\u0161 dangaus, nuo Dievo” (Aprei\u0161kimo 21, 9.10). Taigi jaunoji simbolizuoja \u0160vent\u0105j\u012f miest\u0105, o mergait\u0117s, einan\u010dios pasitikti jaunik\u012f, \u2014 Ba\u017eny\u010di\u0105. Aprei\u0161kimo knygoje pasakyta, kad Dievo vaikai bus vestuvi\u0173 pokylio sve\u010diai (Aprei\u0161kimo 19, 9). Jeigu jie yra sve\u010diai, tai negali b\u016bti jaun\u0105ja. Kristus, kaip liudija prana\u0161as Danielius, gaus i\u0161 Ilgaam\u017eio vald\u017ei\u0105, garb\u0119 ir Karalyst\u0119 (7, 14). Jis gaus Nauj\u0105j\u0105 Jeruzal\u0119, Savo Karalyst\u0117s sostin\u0119, i\u0161puo\u0161t\u0105 kaip nuotak\u0105 savo su\u017ead\u0117tiniui (Aprei\u0161kimo 21, 2). Gav\u0119s Karalyst\u0119, Jis ateis Savo \u0161lov\u0117je kaip karali\u0173 Karalius ir vie\u0161pa\u010di\u0173 Vie\u0161pats, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173 Savo vaikus, kurie sus\u0117s Jo Karalyst\u0117je prie stalo su Abraomu, Izaoku ir Jok\u016bbu (Mato 8, 11; Luko 22, 30) ir dalyvaus Avin\u0117lio vestuvi\u0173 pokylyje.<\/p>\n\n\n\n

   1844 m. vasar\u0105 paskelbta \u017einia \u0160tai Jaunikis! \u2014 \u012ftikino t\u016bkstan\u010dius, kad Vie\u0161pats ateis netrukus. Nustatytu laiku Jaunikis at\u0117jo, ta\u010diau ne \u012f \u017eem\u0119, kaip tik\u0117josi \u017emon\u0117s, o pri\u0117jo prie Ilgaam\u017eio danguje, at\u0117jo \u012f vestuves, kad gaut\u0173 Savo Karalyst\u0119. Kurios buvo pasiruo\u0161usios, \u012f\u0117jo kartu su Juo [Jaunikiu] \u012f vestuves, ir durys buvo u\u017edarytos. \u017dmon\u0117s negal\u0117jo dalyvauti vestuv\u0117se, nes jos vyko danguje, o jie buvo \u017eem\u0117je. Kristaus sek\u0117jai tur\u0117jo laukti savo Seimininko, gr\u012f\u017etan\u010dio i\u0161 vestuvi\u0173 (Luko 12, 36). Ta\u010diau jiems reik\u0117jo suprasti Jo darb\u0105 ir sekti Juo tik\u0117jimu, kai Jis stosis prie\u0161ais Diev\u0105. Tai buvo tur\u0117ta omeny, kai buvo teigiama, Kad jie \u012f\u0117jo kartu su Juo \u012f vestuves.<\/p>\n\n\n\n

   Pasak palyginimo, su jaunikiu \u012f vestuves \u012f\u0117jo tik tos, kurios pasi\u0117m\u0117 ne tik \u017eibintus, bet ir indus su alyva. Tie, kurie \u017einojo \u0160ventojo Ra\u0161to ties\u0105 ir buvo gav\u0119 Dievo Dvasios bei Jo malon\u0117s, kurie sunkiausi\u0173 i\u0161bandym\u0173 nakt\u012f kantriai lauk\u0117, tyrin\u0117dami Biblij\u0105, nes nor\u0117jo gauti ai\u0161kesn\u0119 \u0161vies\u0105, suprato dangi\u0161kosios \u0161ventyklos esm\u0119 ir I\u0161gelb\u0117tojo tarnyst\u0117s permain\u0105. Tik\u0117dami jie sek\u0117 paskui J\u012f Jo tarnyst\u0117je dangi\u0161koje \u0161ventykloje. Tie, kurie priima \u0161ias tiesas i\u0161 \u0160ventojo Ra\u0161to liudijim\u0173 ir seka paskui Krist\u0173 tik\u0117jimu, kai Jis stoja prie\u0161ais Diev\u0105, kad atlikt\u0173 paskutini\u0105j\u0105 tarpininko tarnyst\u0119, ir ruo\u0161iasi priimti Savo Karalyst\u0119, \u2014 visi jie simboli\u0161kai yra pavadinti einan\u010diais \u012f vestuves.<\/p>\n\n\n\n

  [427-428]<\/strong> Evangelijos pagal Mat\u0105 22-ojo skyriaus palyginime taip pat naudojamas vestuvi\u0173 simbolis. Ten ai\u0161kiai pasakyta, kad teisminis tyrimas \u012fvyks prie\u0161 vestuves. Prie\u0161 vestuvi\u0173 pokyl\u012f karalius at\u0117jo \u012fsitikinti, ar visi sve\u010diai apsivilk\u0119 vestuvi\u0173 drabu\u017eius, t. y. ar vis\u0173 charakteris nepriekai\u0161tingas ir i\u0161balintas Avin\u0117lio krauju (Mato 22, 11; Aprei\u0161kimo 7, 14). \u017dmogus, kuris nevilki vestuvi\u0173 drabu\u017eio, i\u0161vejamas; visi kiti, kurie randami vestuvi\u0173 drabu\u017eiais, pripa\u017e\u012fstami priimtini Dievui, yra verti \u012feiti \u012f Jo Karalyst\u0119 ir s\u0117d\u0117ti su Juo soste. \u0160is charakterio i\u0161tyrimas nustato, kas yra pasireng\u0119s \u012feiti \u012f Dievo Karalyst\u0119; taip vyksta tiriamasis teismas, baigiamasis darbas, kuris atliekamas dangi\u0161koje \u0161ventykloje.<\/p>\n\n\n\n

   Kai tiriamasis darbas bus baigtas, kai vis\u0173 am\u017ei\u0173 Kristaus sek\u0117j\u0173 bylos bus i\u0161tirtos, tuomet, o ne anks\u010diau, baigsis malon\u0117s laikas ir jos durys bus u\u017edarytos. Taigi vienas trumpas sakinys: Kurios buvo pasiruo\u0161usios, \u012f\u0117jo kartu su jaunikiu \u012f vestuves, ir durys buvo u\u017edarytos, nukelia mus \u012f t\u0105 laik\u0105, kai I\u0161gelb\u0117tojo tarnyste \u0161ventykloje baigsis didysis \u017emonijos i\u0161gelb\u0117jimo darbas.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip mat\u0117me, \u017eemi\u0161koji \u0161ventykla buvo sukurta pagal dangi\u0161kosios paveiksl\u0105. Kai Permaldavimo dien\u0105 vyriausiasis kunigas \u012feidavo \u012f \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausi\u0105j\u0105, pirmojoje patalpoje \u2014 \u0161ventojoje \u2014 apeigos b\u016bdavo nutraukiamos. Dievas nurod\u0117: \u201eN\u0117 vieno \u017emogaus neturi b\u016bti Susitikimo Palapin\u0117je, kai jis \u012feina atlikti permaldavimo \u0161ventykloje u\u017e save, savo namus ir vis\u0105 Izraelio bendrij\u0105” (Kunig\u0173 16, 17). Kai Kristus baig\u0117 Savo tarnyst\u0119 pirmoje patalpoje, Jis \u012f\u0117jo \u012f antr\u0105j\u0105 \u2014 \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausi\u0105j\u0105 \u2014 atlikti baigiam\u0105j\u012f permaldavimo darb\u0105. Pasibaigus tarnavimui pirmoje patalpoje, jis prasid\u0117davo antrojoje. Permaldavimo dien\u0105 vyriausiasis kunigas, atlik\u0119s apeigin\u012f tarnavim\u0105 i\u0161eidavo i\u0161 \u0161ventosios vietos, kad stot\u0173 Dievo akivaizdoje. Jis atna\u0161audavo kraujo auk\u0105 u\u017e visos Izraelio tautos nuod\u0117mes, nes \u017emon\u0117s nuo\u0161ird\u017eiai atgailavo suklyd\u0119. Taigi Kristus baig\u0117 tik vien\u0105 Savo kaip tarpininko darbo dal\u012f ir prad\u0117jo kit\u0105. Jis vis dar Savo krauju pra\u0161o Savo T\u0117v\u0105 atleisti nusid\u0117j\u0117liams j\u0173 nuod\u0117mes.<\/p>\n\n\n\n

 [429-430]<\/strong>  1844 m. adventistai nesuprato \u0161i\u0173 ties\u0173. Pra\u0117jus laikui, kai buvo tikimasi sulaukti I\u0161gelb\u0117tojo, jie vis dar vyl\u0117si, kad Jis netrukus ateis. Jie man\u0117, kad i\u0161au\u0161o diena, kada Kristus kaip tarpininkas prie\u0161 Diev\u0105 tuoj baigs Savo darb\u0105. Jiems atrod\u0117, kad ir Biblija mok\u0117, jog malon\u0117s laikas \u017emon\u0117ms baigsis visi\u0161kai prie\u0161 pat Vie\u0161paties at\u0117jim\u0105 debesyse. Tai jiems paai\u0161k\u0117jo i\u0161 t\u0173 \u0160ventojo Ra\u0161to tekst\u0173, kurie nurod\u0117 laik\u0105, kai \u017emon\u0117s ie\u0161kos, belsis ir raudos prie malon\u0117s dur\u0173, ta\u010diau jos neatsidarys. Tod\u0117l \u0117m\u0117 galvoti, kad dabar, kai jie lauk\u0117 Kristaus, prasid\u0117jo trumpas laikotarpis, trunkantis prie\u0161 Jo at\u0117jim\u0105. Paskelb\u0119 \u012fsp\u0117jan\u010di\u0105 \u017eini\u0105, kad Teismo diena jau netoli, jie jaut\u0117, kad pasauliui prane\u0161\u0117 visk\u0105, kad nusimet\u0117 nuo sav\u0119s atsakomyb\u0119 u\u017e nusid\u0117j\u0117li\u0173 i\u0161gelb\u0117jim\u0105, o \u012f\u017e\u016blios ir \u0161ventvagi\u0161kos netikin\u010di\u0173j\u0173 pa\u0161aipos jiems dar kart\u0105 \u012frod\u0117, kad Dievo Dvasia paliko tuos, kurie atmet\u0117 Jo malon\u0119. Visa tai patvirtino j\u0173 \u012fsitikinim\u0105 tuo, kad malon\u0117s laikas baig\u0117si arba, kaip jie tada teig\u0117, \u201emalon\u0117s durys buvo u\u017edarytos”.<\/p>\n\n\n\n

   Vis d\u0117lto tyrin\u0117dami \u0161ventyklos problem\u0105, jie gavo daugiau \u0161viesos. Jie suvok\u0117, kad buvo teis\u016bs, tik\u0117dami, jog 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpio pabaiga 1844 m. pa\u017eym\u0117jo svarb\u0173 \u012fvyk\u012f. Nors paai\u0161k\u0117jo, kad vilties ir malon\u0117s durys, per kurias a\u0161tuoniolika \u0161imtme\u010di\u0173 \u017emon\u0117s gal\u0117jo patekti pas Diev\u0105, u\u017esidar\u0117, bet atsidar\u0117 kitos durys, ir \u017emon\u0117ms buvo si\u016blomas nuod\u0117mi\u0173 atleidimas, kuriam \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausioje tarpininkavo Kristus. Baig\u0117si viena Jo tarnyst\u0117s dalis, j\u0105 pakeit\u0117 kita. Taigi dangi\u0161kosios \u0161ventyklos, kur Kristus t\u0119s\u0117 Savo tarnyst\u0119 u\u017e nusid\u0117j\u0117lius, durys dar buvo atviros.<\/p>\n\n\n\n

   Dabar jie suprato tikr\u0105j\u0105 Kristaus \u017eod\u017ei\u0173 reik\u0161m\u0119 Aprei\u0161kime Jonui, tie \u017eod\u017eiai buvo pasakyti specialiai to meto Ba\u017eny\u010diai: \u201eTai kalba \u0160ventasis, Tiesakalbis, turintis Dovydo rakt\u0105, \u2014 Tas, Kuris atrakina, ir niekas nebeu\u017erakina, u\u017erakina, ir niekas nebeatrakina. A\u0161 \u017einau tavo darbus. \u0160tai atv\u0117riau prie\u0161 tave duris, ir niekas nebegali j\u0173 u\u017erakinti” (Aprei\u0161kimo 3, 7.8).<\/p>\n\n\n\n

[430-431]<\/strong>   Tie, kurie tik\u0117jimu seka paskui J\u0117z\u0173 did\u017eiajame permaldavimo darbe, nusipelno Jo tarpininkavimo malon\u0117s, o tie, kurie atmeta \u0161vies\u0105 apie Jo tarnyst\u0119, negauna nieko. Atmet\u0119 jiems suteikt\u0105 \u0161vies\u0105 ir atsisak\u0119 patik\u0117ti Juo kaip pasaulio I\u0161gelb\u0117toju, Kristui at\u0117jus pirm\u0105 kart\u0105, \u017eydai negavo Jo atleidimo. Kai J\u0117zus, \u012f\u017eeng\u0119s \u012f dang\u0173, Savuoju krauju \u012f\u017eeng\u0117 \u012f dangi\u0161k\u0105j\u0105 \u0161ventykl\u0105, kad i\u0161liet\u0173 ant Savo mokini\u0173 tarpininkavimo palaiminimus, \u017eydai liko visi\u0161koje tamsoje ir tebeaukojo bevertes atna\u0161as. Tarnavimas dangi\u0161k\u0173j\u0173 dalyk\u0173 paveikslui ir \u0161e\u0161\u0117liui baig\u0117si. Durys, per kurias anks\u010diau \u017emon\u0117s gal\u0117davo patekti pas Diev\u0105, u\u017esiv\u0117r\u0117. \u017dydai atsisak\u0117 ie\u0161koti Jo tame vieninteliame kelyje, kuriame buvo galima J\u012f rasti, t. y. jie netik\u0117jo Jo tarnyste dangi\u0161koje \u0161ventykloje. Tod\u0117l jie negal\u0117jo bendrauti su Dievu. Durys jiems buvo u\u017edarytos. Jie nepripa\u017eino Kristaus kaip tikrosios aukos ir kaip vienintelio Dievo tarpininko, taigi negal\u0117jo nusipelnyti Jo tarpininkavimo maloni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Netikin\u010di\u0173 \u017eyd\u0173 pad\u0117tis iliustruoja tariam\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173, kurie nenori nieko \u017einoti apie m\u016bs\u0173 gailestingo Vyriausiojo Kunigo darb\u0105, ner\u016bpestingum\u0105 ir netik\u0117jim\u0105. Apeiginio tarnavimo metu, kai vyriausiasis kunigas \u012feidavo \u012f \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausi\u0105j\u0105, visa Izraelio tauta tur\u0117davo susirinkti prie \u0161ventyklos ir rimtai nusi\u017eeminti prie\u0161 Diev\u0105, kad gaut\u0173 nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105 ir neb\u016bt\u0173 atskirta nuo bendruomen\u0117s. Mums, gyvenantiems Permaldavimo dienos provaizdyje, daug svarbiau suprasti savo Vyriausiojo Kunigo darb\u0105 ir \u017einoti, ko i\u0161 m\u016bs\u0173 reikalaujama.<\/p>\n\n\n\n

   \u017dmon\u0117s negali nebaud\u017eiami atmesti \u012fsp\u0117jim\u0105, kur\u012f Dievas maloningai jiems siunt\u0117. \u017dinia i\u0161 dangaus buvo si\u0173sta pasauliui Nojaus laikais, o \u017emoni\u0173 i\u0161gelb\u0117jimas priklaus\u0117 nuo to, kaip jie priims t\u0105 \u017eini\u0105. Jie atmet\u0117 \u012fsp\u0117jan\u010di\u0105 \u017eini\u0105, tod\u0117l Dievo Dvasia pasitrauk\u0117 nuo nuod\u0117mingos gimin\u0117s, ir jie \u017euvo tvano vandenyse. Abraomo laikais nusikalt\u0119 Sodomos gyventojai neteko Dievo malon\u0117s, ir ugnis, kritusi i\u0161 dangaus, sunaikino visus, i\u0161skyrus Lot\u0105, jo \u017emon\u0105 ir dvi dukteris. Taip buvo ir Kristaus laikais. Dievo S\u016bnus pasak\u0117 tos kartos netikintiems \u017eydams: \u201e\u0160tai j\u016bs\u0173 namai bus jums palikti tu\u0161ti” (Mato 23, 38). \u017di\u016br\u0117dama j paskutini\u0105sias dienas, ta pati Berib\u0117 Galia skelbia tiems, kurie atsisak\u0117 myl\u0117ti ties\u0105, kuri b\u016bt\u0173 juos i\u0161ganiusi: \u201eTod\u0117l Dievas jums siun\u010dia galing\u0105 paklydim\u0105, idant tik\u0117t\u0173 melu; taip bus nuteisti visi, kurie netik\u0117jo tiesa, bet pam\u0117go neteisyb\u0119” (\u017er. 2 Tesalonikie\u010diams 2, 10-12). Jie atmeta Jo \u017dod\u017eio mokym\u0105, o Dievas atitraukia Savo Dvasi\u0105 ir palieka juos apgaul\u0117s, kuri\u0105 jie pam\u0117go, vald\u017eioje.<\/p>\n\n\n\n

  [431-432]<\/strong> Ta\u010diau Kristus u\u017etaria \u017emones, tod\u0117l visi, kurie siekia tiesos, gaus jos \u0161vies\u0105. Nors adventistai i\u0161 prad\u017ei\u0173 nesuprato tiesos apie \u0161ventykl\u0105, bet v\u0117liau \u0160ventojo Ra\u0161to d\u0117ka viskas paai\u0161k\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

   Pra\u0117jo 1844 metai. Baig\u0117si laikas, kai buvo laukiama Kristaus; tiems, kurie toliau tik\u0117jo ir lauk\u0117 Vie\u0161paties, prasid\u0117jo did\u017eiausi\u0173 i\u0161bandym\u0173 metas. Vienintel\u0117 paguoda, kad j\u0173 pozicija yra teisinga, buvo \u0161viesa, kuri nukreip\u0117 j\u0173 mintis j dangi\u0161k\u0105j\u0105 \u0161ventykl\u0105. Kai kurie pakeit\u0117 savo po\u017ei\u016br\u012f apie prana\u0161i\u0161k\u0173 laikotarpi\u0173 skai\u010diavimo teisingum\u0105 ir priskyr\u0117 \u017emoni\u0173 ar net \u0161\u0117tono veiklai t\u0105 galing\u0105 \u0160ventosios Dvasios \u012ftak\u0105, kuri lyd\u0117jo Adventist\u0173 jud\u0117jim\u0105. Kiti tvirtai tik\u0117jo, kad i\u0161bandymui, kur\u012f jie patyr\u0117, vadovavo Vie\u0161pats. Jie bud\u0117jo ir meld\u0117si, nor\u0117dami su\u017einoti Dievo vali\u0105, nes suprato, kad j\u0173 didysis Vyriausiasis Kunigas prad\u0117jo antr\u0105j\u0105 tarnyst\u0117s dal\u012f. Sekdami paskui J\u012f tik\u0117jimu, jie suprato baigiamojo Ba\u017eny\u010dios darbo esm\u0119. Taigi jie ai\u0161kiau \u012fsis\u0105monino Pirmojo ir Antrojo angelo skelbiamas \u017einias, buvo pasireng\u0119 priimti ir perduoti pasauliui i\u0161kilming\u0105 Tre\u010diojo angelo \u012fsp\u0117jan\u010di\u0105 \u017eini\u0105 (Aprei\u0161kimo 14).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

25. NEKINTAMAS DIEVO [STATYMAS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [433-434]<\/strong> Ir atsidar\u0117 danguje Dievo \u0161ventykla, ir pasirod\u0117 \u0161ventykloje Jo Sandoros skrynia (Aprei\u0161kimo 11, 19). Dievo Sandoros skrynia yra \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausioje, antrojoje \u0161ventyklos patalpoje. Atliekant apeigas \u017eemi\u0161koje \u0161ventykloje, kuri buvo paveikslas ir atspindys dangi\u0161k\u0173j\u0173 dalyk\u0173, \u0161i patalpa buvo atidaroma tik did\u017ei\u0105j\u0105 Permaldavimo dien\u0105, kad \u0161ventykla gal\u0117t\u0173 b\u016bti apvalyta. Tod\u0117l skelbimas, kad danguje atsidar\u0117 Dievo \u0161ventykla ir buvo matoma Jo Sandoros skrynia, nurodo, jog 1844 m. atsiv\u0117r\u0117 dangi\u0161kosios \u0161ventyklos \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausioji, kai Kristus \u012f\u0117jo ten u\u017ebaigti atpirkimo darb\u0105. Ir tie, kurie pasitik\u0117dami sek\u0117 did\u012fj\u012f Vyriausi\u0105j\u012f Kunig\u0105, kai Jis prad\u0117jo Savo tarnyst\u0119 \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausioje, pamat\u0117 Jo Sandoros skryni\u0105. Tyrin\u0117dami \u0161ventyklos problem\u0105, jie suprato I\u0161gelb\u0117tojo tarnyst\u0117s permain\u0105 ir pamat\u0117, kad dabar Jis eina Savo tarnyst\u0117s pareigas prie\u0161ais Dievo skryni\u0105, Savo krauju pra\u0161ydamas atleisti nusid\u0117j\u0117liams j\u0173 nuod\u0117mes.<\/p>\n\n\n\n

   Skrynioje \u017eemi\u0161koje Padangt\u0117je buvo dvi akmenin\u0117s plok\u0161t\u0117s, kuriose buvo \u012fra\u0161yti Dievo \u012estatymo \u012fsakymai. Skrynia tik saugojo \u012estatymo plok\u0161tes, o Dievo \u012estatymas suteik\u0117 jai vert\u0119 ir \u0161ventum\u0105. Kai danguje atsidar\u0117 Dievo \u0161ventykla, joje pasirod\u0117 Jo Sandoros skrynia. Dangi\u0161kosios \u0161ventyklos \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausioje saugomas Dievo \u012estatymas, kur\u012f griaud\u017eiant griaustiniui ant Sinajaus kalno paskelb\u0117 Dievas. Dievo \u012estatymas Jo pir\u0161tu \u012fra\u0161ytas akmenin\u0117se plok\u0161t\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

   Dangi\u0161koje \u0161ventykloje saugomas Dievo \u012estatymas yra didysis originalas, kurio tiksli kopija \u012fra\u0161yta akmens plok\u0161t\u0117se ir kur\u012f Moz\u0117 perteik\u0117 Penkiaknyg\u0117je. Tie, kurie suprato \u0161\u012f teigin\u012f, \u012fsitikino Dievo \u012estatymo \u0161ventumu ir nekintamumu. Kaip niekada anks\u010diau jie suprato I\u0161gelb\u0117tojo \u017eod\u017ei\u0173 gali\u0105: Kol dangus ir \u017eem\u0117 nepraeis, n\u0117 viena raidel\u0117 ir n\u0117 vienas br\u016bk\u0161nelis nei\u0161nyks i\u0161 \u012estatymo, viskas i\u0161sipildys (Mato 5, 18). Dievo \u012estatymas rei\u0161kia Jo vali\u0105, atspindi Jo charakter\u012f, jis turi am\u017einai i\u0161likti kaip i\u0161tikimas liudytojas danguje. N\u0117 vienas \u012fsakymas nebuvo panaikintas, n\u0117 viena raidel\u0117 ar br\u016bk\u0161nelis nepakeistas. Psalmi\u0173 giedotojas sako: \u201eTavo \u017dodis, VIE\u0160PATIE, tveria am\u017einai, tvirtai stovi danguje. Jo \u012fsakai tvirti, patikimi am\u017ei\u0173 am\u017eiais, duoti tiesa ir teisumu” (\u017er. Psalmi\u0173 119, 89; 111, 7.8).<\/p>\n\n\n\n

  [434-435]<\/strong> Pa\u010dioje De\u0161imties \u012fsakym\u0173 \u0161irdyje yra ketvirtasis \u012fsakymas. Toks jis buvo paskelbtas nuo pat prad\u017ei\u0173: \u201eAtmink ir \u0161v\u0119sk \u0161abo dien\u0105. \u0160e\u0161ias dienas tri\u016bsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra VIE\u0160PATIES, tavo Dievo, \u0161abas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo s\u016bnus ar dukt\u0117, nei tavo vergas ar verg\u0117, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenviet\u0117se. Juk per \u0161e\u0161ias dienas VIE\u0160PATS padar\u0117 dang\u0173 ir \u017eem\u0119, j\u016br\u0105 ir visa, kas juose, bet septint\u0105j\u0105 dien\u0105 ils\u0117josi. Tod\u0117l VIE\u0160PATS septint\u0105j\u0105 dien\u0105 palaimino ir pa\u0161ventino” (I\u0161\u0117jimo 20, 8-11).<\/p>\n\n\n\n

   Dievo Dvasia paveik\u0117 Jo \u017dod\u017eio tyrin\u0117toj\u0173 \u0161irdis. Jie galutinai \u012fsitikino, jog ne\u017einodami pa\u017eeidin\u0117jo \u0161\u012f \u012fsakym\u0105, nekreip\u0117 d\u0117mesio \u012f K\u016br\u0117jo poilsio dien\u0105. Taigi jie prad\u0117jo ie\u0161koti prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l buvo \u0161ven\u010diama pirmoji savait\u0117s diena, o ne ta, kuri\u0105 liep\u0117 \u0161v\u0119sti Dievas. \u0160ventajame Ra\u0161te jie negal\u0117jo rasti \u012frodym\u0173, kad ketvirtasis \u012fsakymas panaikintas arba sabata pakeista. Palaiminimas, tek\u0119s septintajai dienai, niekada nebuvo atiduotas kitai. Jie s\u0105\u017einingai siek\u0117 su\u017einoti ir vykdyti Dievo vali\u0105. Kai pamat\u0117, jog pa\u017eeidin\u0117jo \u012estatym\u0105, sielvartas u\u017epild\u0117 j\u0173 \u0161irdis. Jie parod\u0117 i\u0161tikimyb\u0119 Dievui ir prad\u0117jo \u0161v\u0119sti Jo sabat\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Daugyb\u0117 piktavali\u0173 \u017emoni\u0173 steng\u0117si pakenkti j\u0173 tik\u0117jimui. Kiekvienam tapo ai\u0161ku, jeigu \u017eemi\u0161koji \u0161ventykla yra dangi\u0161kosios atvaizdas, tai \u012estatymas, saugomas skrynioje \u017eem\u0117je, yra tiksli \u012estatymo, esan\u010dio dangaus skrynioje, kopija. Norintieji suprato, kad priimtoji dangi\u0161kosios \u0161ventyklos tiesa taip pat ap\u0117m\u0117 Dievo \u012estatymo reikalavimus bei ketvirtojo \u012fsakymo – sabatos – \u0161ventum\u0105. \u010cia slypi to a\u0161traus ir ry\u017etingo pasiprie\u0161inimo harmoningam \u0160ventojo Ra\u0161to ai\u0161kinimui, kuris atskleid\u017eia ties\u0105 apie Kristaus tarnyst\u0119 dangi\u0161koje \u0161ventykloje, paslaptis. \u017dmon\u0117s nor\u0117jo u\u017edaryti duris, kurias atidar\u0117 Dievas, ir atidaryti duris, kurias Jis u\u017edar\u0117. Ta\u010diau Tas, Kuris atrakina, ir niekas negali u\u017erakinti, u\u017erakina, ir niekas negali atrakinti, pasak\u0117: \u201e\u0160tai A\u0161 atv\u0117riau prie\u0161 tave duris, ir niekas nebegali j\u0173 u\u017erakinti” (Aprei\u0161kimo 3, 7.8). Kristus atidar\u0117 \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausiosios duris, t. y. prad\u0117jo ten Savo tarnyst\u0119, \u0161viesa pasklido pro atviras dangi\u0161kosios \u0161ventyklos duris ir paai\u0161k\u0117jo, kad ketvirtasis \u012fsakymas priklauso ten saugomam \u012estatymui. K\u0105 nustat\u0117 Dievas, joks \u017emogus negali panaikinti.<\/p>\n\n\n\n

 [435-436]<\/strong>  Pri\u0117musieji \u0161vies\u0105 apie Kristaus tarpininkavim\u0105 ir Dievo \u012estatymo am\u017einum\u0105 tas tiesas rado Aprei\u0161kimo 14-ame skyriuje. \u010cia pateikta informacija sudaro \u012fsp\u0117jan\u010di\u0105 Trij\u0173 angel\u0173 \u017eini\u0105 151, kuri tur\u0117jo parengt\u012f \u017eem\u0117s gyventojus Vie\u0161paties antrajam at\u0117jimui. \u017dod\u017eiai: at\u0117jo Jo teismo valanda nurodo baigiam\u0105j\u0105 Kristaus \u017emoni\u0173 i\u0161gelb\u0117jimo tarnyst\u0119. \u0160i \u017einia atskleid\u017eia ties\u0105, kuri turi b\u016bti skelbiama \u017emon\u0117ms prie\u0161 tai, kai I\u0161gelb\u0117tojas baigs Savo tarpininkavim\u0105 ir ateis pasiimti Savo tautos. 1844 metais prasid\u0117j\u0119s teismas truks tol, kol visos tiek gyv\u0173j\u0173, tiek mirusi\u0173j\u0173 bylos bus per\u017ei\u016br\u0117tos. Taigi jis t\u0119sis iki malon\u0117s laiko pabaigos. Kad \u017emon\u0117s b\u016bt\u0173 i\u0161teisinti teisme, \u017einia liepia jiems bijoti Dievo, atiduoti Jam pagarb\u0105 ir nuolankiai pa\u0161lovinti dangaus ir \u017eem\u0117s, j\u016bros ir vandens \u0161altini\u0173 Sutv\u0117r\u0117j\u0105. Pateiktieji \u017eod\u017eiai parodo \u0161ios \u017einios vaisius: \u010cia pasirodo i\u0161tverm\u0117 \u0161vent\u0173j\u0173, kurie laikosi Dievo \u012fsakym\u0173 ir J\u0117zaus tik\u0117jimo! Norint pasiruo\u0161ti teismui, reikia laikytis Dievo \u012estatymo, nes teisme jis yra charakterio matas. Apa\u0161talas Paulius sako: \u201eVisi, kurie nusid\u0117jo, netur\u0117dami \u012estatymo, pra\u017eus be \u012estatymo […]. An\u0105 dien\u0105 Dievas per J\u0117z\u0173 Krist\u0173 teis \u017emoni\u0173 sl\u0117pinius, kaip sako mano Evangelija”. Be to, jis teigia, jog teis\u016bs Dievo akyse juk ne \u012estatymo klausytojai; teis\u016bs bus pripa\u017einti \u012estatymo vykdytojai (Romie\u010diams 2, 12-16). Norint laikytis Dievo \u012estatymo, b\u016btinas tik\u0117jimas, nes be tik\u0117jimo ne\u012fmanoma patikti Dievui. Visa, kas daroma ne pagal \u012fsitikinim\u0105, yra nuod\u0117m\u0117 (Hebrajams 11, 6; Romie\u010diams 14, 23).<\/p>\n\n\n\n

 [436-437]<\/strong>  Pirmasis angelas kvie\u010dia \u017emones bijoti Dievo ir atiduoti Jam pagarb\u0105, pa\u0161lovinti J\u012f kaip dangaus ir \u017eem\u0117s K\u016br\u0117j\u0105. Kad gal\u0117t\u0173 taip elgtis, jie turi paklusti Jo \u012estatymui. Saliamonas sako: \u201eBijok Dievo ir laikykis Jo \u012fsakym\u0173, nes tai saisto vis\u0105 \u017emonij\u0105” (Mokytojo 12, 13). Dievui negali b\u016bti malonus joks garbinimas, jeigu neklausoma Jo \u012fsakym\u0173. Nes tai ir yra Dievo meil\u0117 \u2014 vykdyti Jo \u012fsakymus. Kai \u017emogus nusisuka nenor\u0117damas klausyti \u012estatymo, net jo malda tampa pasibjaur\u0117tina (1 Jono 5, 3; Patarli\u0173 28, 9).<\/p>\n\n\n\n

   Pareiga garbinti Diev\u0105 remiasi tuo faktu, kad Jis yra K\u016br\u0117jas ir visi Jo k\u016briniai turi b\u016bti Jam d\u0117kingi u\u017e savo egzistavim\u0105. Kai Biblijoje kalbama apie Jo reikalavim\u0105 gerbti ir garbinti J\u012f, o ne pagoni\u0173 dievus, pateikiamas Jo k\u016brybin\u0117s galios \u012frodymas: Juk visi taut\u0173 dievai tik stabai, o VIE\u0160PATS suk\u016br\u0117 dangus. ‘Su kuo palyginsite Mane? Su kuo sulyginsite Mane?” \u2014 sako \u0160ventasis. Pakelkite akis ir pasi\u017ei\u016br\u0117kite \u012f auk\u0161tybes! Kas jas suk\u016br\u0117? Taip kalba VIE\u0160PATS, Kuris suk\u016br\u0117 dang\u0173, Jis, Dievas, Kuris paruo\u0161\u0117 ir padar\u0117 \u017eem\u0119: ‘A\u0161 esu VIE\u0160PATS, ir be Man\u0119s n\u0117ra kito!'(Psalmi\u0173 96, 5; Izaijo 40, 25.26; 45, 18). Psalmi\u0173 giedotojas sako: \u201e\u017dinokite, kad VIE\u0160PATS \u2014 Dievas. Jis mus suk\u016br\u0117, ir mes priklausome Jam, mes \u2014 Jo tauta. Ateikime, pagarbinkime ir pulkime kni\u016bbs-ti, klaupkim\u0117s prie\u0161 VIE\u0160PAT\u012e, m\u016bs\u0173 K\u016br\u0117j\u0105!” (\u017dr. Psalmi\u0173 100, 3; 95, 6.) \u0160ventos b\u016btyb\u0117s, kurios garbina J\u012f danguje, paai\u0161kina pagarbos prie\u017east\u012f: \u201eVertas esi, m\u016bs\u0173 Vie\u0161patie ir Dieve, priimti \u0161lov\u0119, pagarb\u0105 ir galyb\u0119, nes Tu visa sutv\u0117rei, Tavo valia visa yra ir buvo sutverta” (Aprei\u0161kimo 4, 11).<\/p>\n\n\n\n

  Aprei\u0161kimo 14-ame skyriuje \u017emon\u0117s kvie\u010diami atiduoti K\u016br\u0117jui pagarb\u0105, prana\u0161yst\u0117 nurodo tuos \u017emones, kurie, pri\u0117m\u0119 Trij\u0173 angel\u0173 \u017eini\u0105, laikysis Dievo \u012fsakym\u0173. Vienas \u0161i\u0173 \u012fsakym\u0173 tiesiogiai nurodo Diev\u0105 kaip K\u016br\u0117j\u0105. Ketvirtasis \u012fsakymas skelbia: \u201eSeptintoji diena yra VIE\u0160PATIES, tavo Dievo, \u0161abas […]. Juk per \u0161e\u0161ias dienas VIE\u0160PATS padar\u0117 dang\u0173 ir \u017eem\u0119, j\u016br\u0105 ir visa, kas juose, bet septint\u0105j\u0105 dien\u0105 ils\u0117josi. Tod\u0117l VIE\u0160PATS septint\u0105j\u0105 dien\u0105 palaimino ir pa\u0161ventino” (I\u0161\u0117jimo 20, 10.11). Sabat\u0105 Vie\u0161pats nurodo kaip \u017eenkl\u0105, kad \u017einotum\u0117te, jog A\u0161 esu VIE\u0160PATS, j\u016bs\u0173 Dievas (Ezechielio 20, 20). Viso to prie\u017eastis yra \u0161i: Nes per \u0161e\u0161ias dienas VIE\u0160PATS padar\u0117 dang\u0173 ir \u017eem\u0119, o septint\u0105j\u0105 atsikv\u0117p\u0117 ir ils\u0117josi (I\u0161\u0117jimo 31, 17).<\/p>\n\n\n\n

 [437-438]<\/strong>  \u201eSabata kaip atmintina k\u016brimo diena svarbi tuo, kad ji visuomet liudija tikr\u0105j\u0105 prie\u017east\u012f, kod\u0117l Dievui reikia atiduoti pagarb\u0105”, – nes Jis yra K\u016br\u0117jas, o mes Jo k\u016briniai. – \u201eTod\u0117l sabata sudaro viso Dievo garbinimo pagrind\u0105, nes ji atskleid\u017eia t\u0105 did\u017ei\u0105j\u0105 ties\u0105 be galo \u012fsp\u016bdingai, kaip negali niekas kitas. Tikrasis Dievo garbinimo pagrindas, ne tik septint\u0105j\u0105 dien\u0105, bet ir apskritai visuomet, yra skirtumas tarp K\u016br\u0117jo ir Jo k\u016brini\u0173. \u0160is svarbus faktas niekada negali pasenti, nevalia jo u\u017emir\u0161ti”*. Dievas \u012fved\u0117 sabat\u0105 Edeno sode, kad \u0161i tiesa b\u016bt\u0173 u\u017efiksuota \u017emoni\u0173 s\u0105mon\u0117je. Tol, kol tas faktas, kad Jis yra m\u016bs\u0173 K\u016br\u0117jas, bus prie\u017eastis J\u012f garbinti, sabata i\u0161liks reik\u0161minga ir atmintina diena. Jei visi \u0161v\u0119st\u0173 sabat\u0105, \u017emoni\u0173 mintys ir jausmai b\u016bt\u0173 nukreipti \u012f K\u016br\u0117j\u0105 kaip gerbimo ir \u0161lovinimo objekt\u0105, niekada neb\u016bt\u0173 stabmeld\u017ei\u0173, ateist\u0173 ar netikin\u010di\u0173j\u0173. Sabatos \u0161ventimas yra i\u0161tikimyb\u0117s tikrajam Dievui \u017eenklas, \u201edangaus ir \u017eem\u0117s, j\u016bros ir vandens \u0161altini\u0173 Sutv\u0117r\u0117jui”. Taigi \u017einia, liepianti \u017emon\u0117ms \u0161lovinti Diev\u0105 ir laikytis Jo \u012fsakym\u0173, ypa\u010d kvie\u010dia juos laikytis ketvirtojo \u012fsakymo.<\/p>\n\n\n\n

* AndrewsJ. N. History of the Sabbath. – Ch. 27.<\/p>\n\n\n\n

   Prie\u0161ingai tiems, kurie laikosi Dievo \u012fsakym\u0173 ir J\u0117zaus tik\u0117jimo, Tre\u010diasis angelas nurodo kit\u0105 \u017emoni\u0173 grup\u0119 ir paskelbia i\u0161kilming\u0105 ir bais\u0173 persp\u0117jim\u0105, susijus\u012f su j\u0173 paklydimu: \u201eKas garbina \u017ev\u0117r\u012f ir jo atvaizd\u0105 ir priima ant savo kaktos ar ant rankos jo \u017eenkl\u0105, tas tur\u0117s gerti Dievo \u012fnir\u0161io vyno […]” (Aprei\u0161kimo 14, 9.10). Norint teisingai suprasti \u0161i\u0105 \u017eini\u0105, reikia i\u0161siai\u0161kinti panaudotus simbolius. K\u0105 rei\u0161kia \u017ev\u0117ris, atvaizdas ir \u017eenklas?<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161i\u0161koji grandis, kurioje randame \u0161iuos simbolius, prasideda Aprei\u0161kimo 12-ame skyriuje, kur raudonas slibinas nori praryti Krist\u0173, kai tik Jis gims. Ten slibinas dar vadinamas \u0161\u0117tonu (Aprei\u0161kimo 12, 9), kuris paskatino Erod\u0105 nu\u017eudyti Krist\u0173. Pagrindinis \u0161\u0117tono \u012frankis kovojant su Kristumi ir Jo tauta pirmai\u0161iais krik\u0161\u010dioni\u0161kosios eros am\u017eiais buvo Romos imperija, kurioje dominavo pagoni\u0161ka religija. Taigi slibinas simbolizuoja \u0161\u0117ton\u0105, antra vertus, jis yra pagoni\u0161kosios Romos simbolis.<\/p>\n\n\n\n

  [438-440]<\/strong> Tryliktame skyriuje (1-10) apra\u0161omas kitas \u017ev\u0117ris, pana\u0161us \u012f leopard\u0105, kuriam slibinas atidav\u0117 […] savo galyb\u0119, savo sost\u0105 ir didel\u0119 vald\u017ei\u0105. \u0160is \u017ev\u0117ris, kaip tik\u0117jo dauguma protestant\u0173, simbolizavo popie\u017ei\u0173, kuris per\u0117m\u0117 ankstesn\u0119 senov\u0117s Romos imperijos galyb\u0119, sost\u0105 ir vald\u017ei\u0105. Apie pana\u0161\u0173 \u012f leopard\u0105 \u017ev\u0117r\u012f pasakyta: \u017dv\u0117riui buvo duotas snukis did\u017eiuotis ir pikt\u017eod\u017eiauti […]. Ir jis, atv\u0117r\u0119s nasrus, pikt\u017eod\u017eiavo Dievui, niekino Jo vard\u0105, Jo buvein\u0119-tuos, kurie gyvena danguje. Jam buvo leista kovoti su \u0161ventaisiais ir juos nugal\u0117ti. Jam buvo suteikta vald\u017eia visoms gentims, tautoms, kalboms ir gimin\u0117ms. Si prana\u0161yst\u0117, kuri beveik tolygi ma\u017eojo rago apra\u0161ymui i\u0161 Danieliaus 7-ojo skyriaus knygos, be jokios abejon\u0117s nurodo popie\u017eiaus vald\u017ei\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   \u017dv\u0117riui buvo […] duota galia taip daryti keturiasde\u0161imt du m\u0117nesius. Prana\u0161as Jonas t\u0119sia: \u201eVien\u0105 i\u0161 jo galv\u0173 a\u0161 reg\u0117jau lyg mirtinai su\u017eeist\u0105 […]”. Kiek v\u0117liau: \u201eJei kas ima \u012f nelaisv\u0119, \u012f nelaisv\u0119 ir eina. O kas \u017eudo kalaviju, tas ir bus kalaviju nu\u017eudytas” 152. Keturiasde\u0161imt du m\u0117nesiai atitinka tris su puse met\u0173 arba 1260 dien\u0173, – laik\u0105, kai popie\u017eiaus vald\u017eia eng\u0117 Dievo taut\u0105, t. y. vienas laikotarpis, du laikotarpiai ir pus\u0117 laikotarpio (Danieliaus 7, 25). \u0160is laikotarpis, kaip buvo pa\u017eym\u0117ta ankstesniuose skyriuose, prasid\u0117jo 538 m. po Kr. popie\u017eijos vie\u0161patavimu ir baig\u0117si 1798 m. Tuo metu pranc\u016bz\u0173 kariuomen\u0117 pa\u0117m\u0117 popie\u017ei\u0173 \u012f nelaisv\u0119, popie-\u017eija buvo mirtinai su\u017eeista, ir i\u0161sipild\u0117 prana\u0161yst\u0117: Jei kas skirtas nelaisvei, \u012f nelaisv\u0119 ir eina.<\/p>\n\n\n\n

   Po \u0161i\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 pateikiamas kitas simbolis. Prana\u0161as sako: \u201eIr a\u0161 reg\u0117jau dar kit\u0105 \u017ev\u0117r\u012f, atslenkant nuo sausumos [\u017eem\u0117s]. Jis tur\u0117jo du ragus, pana\u0161ius \u012f avin\u0117lio […]” (Aprei\u0161kimo 13, 11). Jo i\u0161vaizda ir jo atsiradimas nurodo, kad nacija, kuri\u0105 jis simbolizuoja, nepana\u0161i \u012f anks\u010diau pavaizduot\u0105sias. Did\u017eiosios karalyst\u0117s, kurios vald\u0117 pasaul\u012f, buvo parodytoj prana\u0161ui Danieliui kaip ie\u0161kantys grobio \u017ev\u0117rys, kurie kovojo vienas su kitu, kai keturi dangaus v\u0117jai sujudino Did\u017ei\u0105j\u0105 jur\u0105 (Danieliaus 7, 2). Aprei\u0161kimo 17-ame skyriuje angelas paai\u0161kino, kad vandenys simbolizuoja \u017emones, minias, tautas ir kalbas (17, 15). V\u0117jai simbolizuoja karus. Keturi dangaus v\u0117jai, kurie sujudino Did\u017ei\u0105j\u0105 j\u016br\u0105, rei\u0161kia baisius u\u017ekariavimus ir perversmus, kai vienos karalyst\u0117s nugal\u0117davo kitas.<\/p>\n\n\n\n

  [440-441]<\/strong> Ta\u010diau \u017ev\u0117ris su pana\u0161iais \u012f avin\u0117lio ragais atslinko i\u0161 sausumos [\u017eem\u0117s]. U\u017euot nuvertusi kitas vald\u017eias, kad \u012ftvirtint\u0173 sav\u0105j\u0105, \u010dia pavaizduota tauta i\u0161kyla niekieno neu\u017eimtoje teritorijoje ir pama\u017eu auga bei taikiai ten gyvena. Tuomet ji negal\u0117jo i\u0161kilti tarp susigr\u016bdusi\u0173 ir tarpusavyje kovojan\u010di\u0173 Senojo Pasaulio valstybi\u0173, tos audringos \u017emoni\u0173, mini\u0173, taut\u0173 ir kalb\u0173 j\u016bros. Jos reikia ie\u0161koti Naujajame Pasaulyje.<\/p>\n\n\n\n

   Kuri Naujojo Pasaulio nacija 1798 m. prad\u0117jo \u012fgauti j\u0117g\u0173 ir \u0117m\u0117 stipr\u0117ti bei atkreip\u0117 \u012f save pasaulio d\u0117mes\u012f? \u0160io simbolio pritaikymas nekelia joki\u0173 abejoni\u0173. Vienintel\u0117 nacija atitinka visas \u0161ios prana\u0161yst\u0117s detales ir neabejotinai nurodo, kad tai yra Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos. Da\u017enai tas \u0161ventojo ra\u0161ytojo mintis, i\u0161reik\u0161tas beveik pa\u017eod\u017eiui, patys to nesuvokdami vartojo oratoriai ir istorikai, kai apib\u016bdindavo \u0161ios nacijos vystym\u0105si ir augim\u0105. \u017dv\u0117ris atslinko i\u0161 sausumos [\u017eem\u0117s]; \u010dia pavartotas \u017eodis atslinko pa\u017eod\u017eiui i\u0161 tikr\u0173j\u0173 rei\u0161kia ‘i\u0161sprogo’ ar ‘i\u0161siskleid\u0117 kaip augalas’. Jau \u017einome, kad nacija tur\u0117jo i\u0161kilti niekieno neu\u017eimtoje teritorijoje. Vienas \u012f\u017eymus ra\u0161ytojas, apib\u016bdindamas Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 istorij\u0105, kalba apie \u0161alies paslapting\u0105 i\u0161kilim\u0105 i\u0161 tu\u0161tumos ir sako: \u201eKaip tyli s\u0117kla mes u\u017eaugome ir tapome imperija”*. 1850 m. vienas Europos \u017eurnalas ra\u0161\u0117 apie Jungtines Amerikos Valstijas kaip apie nuostabi\u0105 imperij\u0105, kuri pakilo ir \u017eem\u0117s tylumoje kasdien didina savo galyb\u0119 ir garb\u0119**.<\/p>\n\n\n\n

* Tovvnsend G. A The New World Compared With the Old, 1850 m. – P. 462.<\/p>\n\n\n\n

** The Dublin Nation.<\/p>\n\n\n\n

Edvardas Everetas, kalb\u0117damas apie prot\u0117vius piligrimus, \u0161ios nacijos \u012fk\u016br\u0117jus, sak\u0117: \u201eAr jie neie\u0161kojo nuo\u0161alios, nepavojingos vietos, kurios niekas ne\u017einojo ir ji buvo saugiai nutolusi nuo kit\u0173, kur ma\u017ea Leideno ba\u017eny\u010dia gal\u0117t\u0173 d\u017eiaugtis s\u0105\u017ein\u0117s laisve? Ap\u017evelkime tas neapr\u0117piamas platybes, kuriose taikinga kova […] jie \u012ftvirtino krik\u0161\u010dionyb\u0117s v\u0117liavas!” *<\/p>\n\n\n\n

* I\u0161 kalbos, pasakytos Plymute, Masa\u010diusetso valstijoje, i\u0161vadavimo metini\u0173 proga 1824 m. gruod\u017eio 22 d.           <\/p>\n\n\n\n

 [441-442]<\/strong>  Jis tur\u0117jo du ragus, pana\u0161ius \u012f avin\u0117lio. Tokie ragai nurodo jaunum\u0105, romum\u0105 ir nekaltyb\u0119, \u0161ie \u012fvaizd\u017eiai tinkamai atspindi Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 charakter\u012f, kuris prad\u0117jo ry\u0161k\u0117ti 1798 m. Tarp krik\u0161\u010dioni\u0173, pab\u0117gusi\u0173 \u012f Amerik\u0105 ir ie\u0161kojusi\u0173 prieglobs\u010dio nuo karali\u0161kosios vald\u017eios priespaudos ir dvasinink\u0173 neapykantos, buvo daug toki\u0173, kurie nor\u0117jo \u012fkurti valdymo form\u0105, paremt\u0105 civiline ir religine laisve. J\u0173 po\u017ei\u016briai atsispind\u0117jo Nepriklausomyb\u0117s deklaracijoje, kuri i\u0161k\u0117l\u0117 did\u017ei\u0105j\u0105 ties\u0105, jog visi \u017emon\u0117s yra sukurti lyg\u016bs ir turi teis\u0119 laisvai gyventi ir siekti laim\u0117s. Konstitucija garantuoja \u017emon\u0117ms teis\u0119 \u012f savivald\u0105, jei liaudies i\u0161rinkti atstovai \u012fves ir vykdys \u012fstatymus. Taip pat buvo suteikiama tik\u0117jimo laisv\u0117, kiekvienas \u017emogus gal\u0117jo garbinti Diev\u0105 pagal savo s\u0105\u017ein\u0117s bals\u0105. Respublikos valdymo forma ir protestantizmas buvo pagrindiniai nacijos principai, kurie nul\u0117m\u0117 nacijos suklest\u0117jim\u0105. Engiamieji ir prisl\u0117gtieji i\u0161 viso krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio viltingai susidom\u0117j\u0119 \u017evelg\u0117 \u012f \u0161i\u0105 \u0161al\u012f. Milijonai steng\u0117si pasiekti jos krantus, ir Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos u\u017e\u0117m\u0117 savo viet\u0105 tarp galingiausi\u0173 valstybi\u0173 \u017eem\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau \u017ev\u0117ris, kuris tur\u0117jo du ragus, pana\u0161ius \u012f avin\u0117lio, […] kalb\u0117jo kaip slibinas. Jis naudojasi visa pirmojo \u017ev\u0117ries galybe jo akivaizdoje ir ver\u010dia \u017eem\u0119 bei jos gyventojus garbinti pirm\u0105j\u012f \u017ev\u0117r\u012f, kurio mir\u0161tama \u017eaizda u\u017egijo. […] Jis liepia \u017eem\u0117s gyventojams padaryti atvaizd\u0105 \u017ev\u0117ries, kuris gavo \u017eaizd\u0105 nuo kalavijo, ta\u010diau i\u0161gyveno (Aprei\u0161kimo 13, 11-14).<\/p>\n\n\n\n

   Pana\u0161\u016bs \u012f avin\u0117lio ragai ir slibino kalba atskleid\u017eia didel\u012f skirtum\u0105 tarp nacijos parei\u0161kim\u0173’ ir praktikos. Tautos \u201ekalb\u0117jimas” yra jos \u012fstatym\u0173 leidybos ir teismin\u0117s vald\u017eios veikla. Savo veiksmais ji paneigs tuos laisv\u0117s ir taikos principus, kurie buvo i\u0161kelti kaip jos politikos pagrindas. Prana\u0161yst\u0117, kad nacija kalb\u0117s kaip slibinas ir naudosis visa pirmojo \u017ev\u0117ries galybe, ai\u0161kiai rodo, kad i\u0161ry\u0161k\u0117s nepakantumo ir persekiojimo dvasia, kuri buvo b\u016bdinga valstybei, pavaizduotai slibinu ir \u017ev\u0117rimi, pana\u0161iu \u012f leopard\u0105. Tvirtinimas, jog \u017ev\u0117ris su dviem ragais ver\u010dia \u017eem\u0119 bei jos gyventojus garbinti pirm\u0105j\u012f \u017ev\u0117r\u012f, parodo, kad \u0161i nacija panaudos vald\u017ei\u0105 priversdama vykdyti tam tikrus \u012fstatymus, kurie liudys pagarb\u0105 Romai.<\/p>\n\n\n\n

 [442-443]<\/strong>  Tokie veiksmai tiesiogiai prie\u0161taraus \u0161ios valstyb\u0117s valdymo principams, jos laisv\u0173 institucij\u0173 dvasiai, ai\u0161kiems ir i\u0161kilmingiems Nepriklausomyb\u0117s deklaracijos parei\u0161kimams ir Konstitucijai. \u012ek\u016br\u0117jai i\u0161mintingai siek\u0117, kad ba\u017eny\u010dia nesigriebt\u0173 valstybin\u0117s vald\u017eios, nes tai nei\u0161vengiamai s\u0105lygoja nepakantum\u0105 ir persekiojimus. Konstitucija numato, kad \u201eKongresas neturi leisti joki\u0173 \u012fstatym\u0173, reikalaujan\u010di\u0173 i\u0161pa\u017einti valstybin\u0119 religij\u0105 ar draud\u017eian\u010di\u0173 laisvai i\u0161pa\u017einti religij\u0105, ir kad Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose religija niekada negali b\u016bti s\u0105lyga, suteikianti teis\u0119 u\u017eimti bet kurias visuomenines pareigas”. Civilin\u0117 vald\u017eia, versdama \u017emones i\u0161pa\u017einti vienoki\u0105 ar kitoki\u0105 religij\u0105, labai smarkiai pa\u017eeid\u017eia principus, saugan\u010dius tautos laisv\u0119. Toki\u0173 veiksm\u0173 nenuoseklum\u0105 atskleid\u017eia \u0161ios vald\u017eios simbolis. Tai \u2014 \u017ev\u0117ris, kurio ragai pana\u0161\u016bs \u012f avin\u0117lio, \u2014 romus, \u0161velnus ir nekenksmingas, ta\u010diau kalbantis kaip slibinas.<\/p>\n\n\n\n

   Jis liepia \u017eem\u0117s gyventojams padaryti \u017ev\u0117ries atvaizd\u0105. \u010cia ai\u0161kiai parodyta valdymo forma, kai \u012fstatym\u0173 leidyba priklauso liaud\u017eiai. Tai geriausias \u012frodymas, kad Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos yra ta tauta, apie kuri\u0105 kalba prana\u0161yst\u0117.<\/p>\n\n\n\n

   Kas yra \u017ev\u0117ries atvaizdas ? Kaip jis bus padarytas? Atvaizd\u0105 padarys dviragis \u017ev\u0117ris, ir jis bus visi\u0161kai pana\u0161us \u012f \u017ev\u0117r\u012f. Jis ir vadinamas \u017ev\u0117ries atvaizdu. Nor\u0117dami su\u017einoti, koks yra atvaizdas ir kaip jis bus padarytas, turime patyrin\u0117ti b\u016bdingus \u017ev\u0117ries – popie\u017eijos – bruo\u017eus.<\/p>\n\n\n\n

  [443-444]<\/strong> Kai Ankstyvoji ba\u017eny\u010dia nukrypo nuo Evangelijos paprastumo ir pri\u0117m\u0117 pagoni\u0161k\u0105sias apeigas bei papro\u010dius, ji prarado Dievo Dvasi\u0105 ir gali\u0105, tod\u0117l, nor\u0117dama valdyti \u017emoni\u0173 s\u0105\u017ein\u0119, \u0117m\u0117 siekti valstybin\u0117s vald\u017eios paramos. Taip susiformavo popie\u017eyst\u0117 – ba\u017eny\u010dia, kuri dar\u0117 didel\u0119 \u012ftak\u0105 valstybinei vald\u017eiai ir panaudojo j\u0105, siekdama savo tiksl\u0173 bei susidorodama su \u201eerezija”. Kad Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos padaryt\u0173 \u017ev\u0117ries atvaizd\u0105, ba\u017enytin\u0117 vyresnyb\u0117 turi taip kontroliuoti valstybin\u0119 vald\u017ei\u0105, kad gal\u0117t\u0173 naudoti j\u0105 \u012fgyvendinti savo tikslus.<\/p>\n\n\n\n

   Visuomet, kai tik ba\u017eny\u010dia \u012fgaudavo pasaulietin\u0119 vald\u017ei\u0105, ji panaudodavo j\u0105 bausti tuos, kurie nepriimdavo jos mokslo. Protestant\u0173 ba\u017eny\u010dios, kurios sek\u0117 Romos pavyzd\u017eiu, sudarydavo s\u0105jung\u0105 su pasaulietine vald\u017eia, kad apribot\u0173 s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119. Elementarus pavyzdys – ilgai truk\u0119 Anglikon\u0173 ba\u017eny\u010dios disenteri\u0173 153 persekiojimai. Per XVI ir XVII a. t\u016bkstan\u010diai disenteri\u0173 dvasinink\u0173 buvo priversti palikti savo ba\u017eny\u010dias, o daugelis pastori\u0173 bei paprast\u0173 \u017emoni\u0173 tur\u0117jo mok\u0117ti pinigines baudas, buvo \u012fkalinti, kankinami ar net mir\u0117 kankinio mirtimi.<\/p>\n\n\n\n

   Ankstyvosios ba\u017eny\u010dios nuopuolis nul\u0117m\u0117 tai, kad ji prad\u0117jo ie\u0161koti valstybin\u0117s vald\u017eios paramos, taip buvo sudarytos s\u0105lygos atsirasti popie\u017eijai – \u017ev\u0117riui. Apa\u0161talas Paulius sak\u0117: \u201ePirmiau turi ateiti atkritimas ir apsireik\u0161ti nedoryb\u0117s \u017emogus, pra\u017e\u016bties s\u016bnus […]” (2 Tesalonikie\u010diams 2, 3). Ba\u017eny\u010dios atkritimas paruo\u0161\u0117 dirv\u0105 atsirasti \u017ev\u0117ries atvaizdui.<\/p>\n\n\n\n

   Biblija skelbia, kad prie\u0161 ateinant Vie\u0161pa\u010diui antr\u0105j\u012f kart\u0105 \u012fsivyraus moralinis nuosmukis, pana\u0161us \u012f t\u0105, kur\u012f mat\u0117me pirmaisiais am\u017eiais. \u017dinok, kad paskutin\u0117mis dienomis u\u017eeis sunk\u016bs laikai, nes \u017emon\u0117s bus savimylos, god\u016bs pinig\u0173, pasip\u016bt\u0119, i\u0161did\u016bs, pikt\u017eod\u017eiau-tojai, neklusn\u016bs gimdytojams, ned\u0117kingi, nedor\u0117liai, nemeil\u016bs, nesutaikomi, \u0161mei\u017eikai, nesusivaldantys, \u0161iurk\u0161t\u016bs, stor\u017eieviai, neken\u010diantys to, kas gera, i\u0161davikai, pramu\u0161tgalviai, pasip\u016bt\u0117liai, labiau link\u0119 \u012f malonumus negu \u012f Diev\u0105, dedasi maldingi, bet atsi\u017ead\u0117j\u0119 maldingumo j\u0117gos. Dvasia ai\u0161kiai sako, kad pasku\u010diausiais laikais kai kurie \u017emon\u0117s atkris nuo tik\u0117jimo, pasidav\u0119 klaidinan\u010dioms dvasioms ir demon\u0173 mokslams. Ano Nedor\u0117lio at\u0117jim\u0105 d\u0117l \u0161\u0117tono \u012ftakos lyd\u0117s \u012fvair\u016bs galingi darbai, \u017eenklai ir netikri stebuklai ir visokios nedoros apgaul\u0117s. Ir visi, kurie atsisak\u0117 myl\u0117ti ties\u0105 savo i\u0161ganymui, tik\u0117s melu (2 Timotiejui 3, 1\u20145; 1 Timotiejui 4, 1; 2 Tesalonikie\u010diams 2, 9\u201411). Kai \u012fsivyraus tokia bedievyst\u0117s b\u016bsena, pamatysime tokius pa\u010dius rezultatus kaip ir pirmaisiais am\u017eiais.<\/p>\n\n\n\n

  [444-445]<\/strong> Pasak daugelio, tik\u0117jimo \u012fvairov\u0117 protestant\u0173 ba\u017eny\u010diose \u012ftikinamai \u012frodo, jog niekada nebus imtasi joki\u0173 prievartos priemoni\u0173, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas tik\u0117jimo vienodumas. Ta\u010diau protestant\u0173 ba\u017eny\u010dios vis labiau ir stipriau siekia suvienodinti tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einim\u0105, kad jis remt\u0173si vienoda doktrin\u0173 traktuote. Norint pasiekti toki\u0105 vienyb\u0119, teks atsisakyti svarstyti \u012fvairius nesutarimus, nepriklausomai nuo j\u0173 svarbos Biblijai.<\/p>\n\n\n\n

   \u010carlzas By\u010deris 1846 m. pamokslaudamas teig\u0117, jog \u201eevangelik\u0173 protestant\u0173 denominacij\u0173” vyresnyb\u0117 \u201ene tik visk\u0105 daro stipriai veikiama paprastos \u017emogi\u0161kosios baim\u0117s, bet ir gyvena, juda bei kv\u0117puoja i\u0161 esm\u0117s sugedusioje atmosferoje. Nuolat pasiduodama \u017eemiausiems prigimties polinkiams, nuslepiama tiesa bei lenkiamasi atkritimo vald\u017eiai. Ar ne tas pats vyko Romoje?” Jis retori\u0161kai klausia: \u201eAr istorija nepasikartoja? K\u0105 mes pamatysime ateityje? Dar vien\u0105 visuotin\u012f susirinkim\u0105?! Pasaulin\u012f suva\u017eiavim\u0105?! Evangeli\u0161k\u0105j\u0105 s\u0105jung\u0105 ir visuotin\u012f tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einim\u0105?!”* Kai tai bus padaryta, tuomet, siekiant u\u017etikrinti visi\u0161k\u0105 vienyb\u0119, liks vienintelis kelias \u2014 naudoti prievart\u0105.<\/p>\n\n\n\n

* I\u0161 pamokslo \u201eThe Bible a Sufficient Creed”, pasakyto Fort Veine, Indiana, 1846 m. vasario 22 d.<\/p>\n\n\n\n

   Kai pagrindin\u0117s Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 ba\u017eny\u010dios susivienys ir taip paveiks valstyb\u0119, kad ji bus priversta remti j\u0173 sprendimus bei organizacijas, tuomet protestanti\u0161koji Amerika suformuos Romos hierarchijos atvaizd\u0105 ir kitamaniams nei\u0161vengiamai bus skiriamos bausm\u0117s pagal valstyb\u0117s \u012fstatymus.<\/p>\n\n\n\n

   \u017dv\u0117ris su dviem ragais vers visus, ma\u017eus ir didelius, turtuolius ir vargdienius, laisvuosius ir vergus, pasidaryti \u017eenkl\u0105 ant de\u0161in\u0117s rankos arba ant kaktos, kad niekas negal\u0117t\u0173 nei pirkti, nei parduoti, jei netur\u0117s to \u017eenklo \u2014 \u017ev\u0117ries vardo ar jo vardo skai\u010diaus (Aprei\u0161kimo 13, 16.17). Tre\u010diasis angelas persp\u0117ja: \u201eKas garbina \u017ev\u0117r\u012f ir jo atvaizd\u0105 ir priima ant savo kaktos ar ant rankos jo \u017eenkl\u0105, tas tur\u0117s gerti Dievo \u012fnir\u0161io vyno […]”. \u0160i \u017einia mini \u017ev\u0117r\u012f, kur\u012f garbinti reikalauja dviragis \u017ev\u0117ris. Jis \u2014 pirmasis i\u0161 Aprei\u0161kimo 13-ojo skyriaus, pana\u0161us \u012f leopard\u0105, yra popie\u017eyst\u0117. \u017dv\u0117ries atvaizdas simbolizuoja t\u0105 atkritusiojo protestantizmo form\u0105, kuri atsiras, kai protestant\u0173 ba\u017eny\u010dios prad\u0117s ie\u0161koti valstybin\u0117s vald\u017eios paramos, kad gal\u0117t\u0173 priversti \u017emones paklusti savo mokymui. Lieka i\u0161siai\u0161kinti, kas yra \u017ev\u0117ries \u017eenklas.<\/p>\n\n\n\n

  [445-446]<\/strong> Persp\u0117jusi, kad draud\u017eiama garbinti \u017ev\u0117r\u012f ir jo atvaizd\u0105, prana\u0161yst\u0117 skelbia: \u201e\u010cia pasirodo i\u0161tverm\u0117 \u0161vent\u0173j\u0173, kurie laikosi Dievo \u012fsakym\u0173 ir J\u0117zaus tik\u0117jimo!” Kadangi besilaikantys Dievo \u012fsakym\u0173 suprie\u0161inami su garbinan\u010diais \u017ev\u0117r\u012f ir jo atvaizd\u0105 bei priiman\u010diais jo \u017eenkl\u0105, vadinasi, Dievo \u012estatymo laikymasis ir jo pa\u017eeidimas atskirs Dievo ir \u017ev\u0117ries garbintojus.<\/p>\n\n\n\n

   Ypatingas \u017ev\u0117ries ir jo atvaizdo bruo\u017eas yra Dievo \u012fsakym\u0173 nepaisymas. Prana\u0161as Danielius taip kalba apie ma\u017e\u0105j\u012f rag\u0105, t. y. popie\u017eij\u0105: \u201e[Jis] u\u017esimoj\u0119s pakeisti \u0161ven\u010di\u0173 dienas ir \u012estatym\u0105” (Danieliaus 7, 25). Apa\u0161talas Paulius vadina t\u0105 pa\u010di\u0105 vald\u017ei\u0105 Nedoryb\u0117s \u017emogumi, kuris i\u0161kels save auk\u0161\u010diau Dievo. Viena prana\u0161yst\u0117 papildo kit\u0105. Vald\u017eia pakeitusi Dievo \u012estatym\u0105 nor\u0117jo i\u0161kelti save auk\u0161\u010diau Dievo. Tas, kuris s\u0105moningai laikysis pakeisto \u012estatymo, parodys did\u017eiausi\u0105 pagarb\u0105 vald\u017eiai, kuri \u012fvykd\u0117 pakeitimus. Visi pakl\u016bstantys popie\u017eiaus nutarimams rodys i\u0161tikimyb\u0119 popie\u017eijai, o ne Dievui.<\/p>\n\n\n\n

   Popie\u017eija pakeit\u0117 Dievo \u012estatym\u0105. Antrasis \u012fsakymas, draud\u017eiantis garbinti kitus dievus, buvo pa\u0161alintas, o ketvirtasis i\u0161kreiptas taip, kad liepiama \u0161v\u0119sti pirm\u0105j\u0105, o ne septint\u0105j\u0105 savait\u0117s dien\u0105 – sabat\u0105. Popie\u017eininkai \u012ftikin\u0117ja, jog antrasis \u012fsakymas buvo pa\u0161alintas d\u0117l to, kad buvo nereikalingas, nes yra \u012ftrauktas \u012f pirm\u0105j\u012f, o jie pateikia \u012estatymo tekst\u0105 tok\u012f, kok\u012f numat\u0117 Dievas, kad jis b\u016bt\u0173 suprantamesnis. Ta\u010diau visai kitaip \u0161\u012f pakeitim\u0105 apib\u016bdina prana\u0161as. Kalbama apie i\u0161 anksto apgalvot\u0105, s\u0105moning\u0105 pakeitim\u0105: \u201e]Jis] u\u017esimoj\u0119s pakeisti \u0161ven\u010di\u0173 dienas ir \u012estatym\u0105”. Ketvirtojo \u012fsakymo pakeitimas \u012frodo, jog prana\u0161yst\u0117 tiksliai i\u0161sipild\u0117, nes i\u0161ai\u0161k\u0117ja, kad \u0161is pakeitimas padarytas ba\u017eny\u010dios autoritetu. Taip popie\u017eiaus vald\u017eia atvirai i\u0161kelia save auk\u0161\u010diau u\u017e Diev\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [446-447]<\/strong>  Kai Dievo garbintojai pasi\u017eymi tuo, jog laikosi ketvirtojo \u012fsakymo, nes tai yra Jo kuriamosios galios \u017eenklas ir \u012frodymas to, jog Jam turi tekti \u017emogaus pagarba ir garbinimas, \u017ev\u0117ries garbintojai pasi\u017eym\u0117s savo pastangomis panaikinti atmintin\u0105 K\u016br\u0117jo dien\u0105 ir i\u0161auk\u0161tinti Romos nutarimus. Popie\u017eija pirm\u0105 kart\u0105 parei\u0161k\u0117 savo i\u0161did\u017eias pretenzijas d\u0117l sekmadienio \u0161ventimo 154 ir tada pirm\u0105 kart\u0105 kreip\u0117si \u012f valstybin\u0119 vald\u017ei\u0105 pagalbos, kad priverst\u0173 \u017emones \u0161v\u0119sti sekmadien\u012f kaip Vie\u0161paties dien\u0105. Ta\u010diau Biblija nurodo, jog Vie\u0161paties diena yra septintoji, o ne pirmoji savait\u0117s diena. Kristus sako: \u201e\u017dmogaus S\u016bnus yra ir \u0161abo Vie\u0161pats” (Morkaus 2, 28). Per prana\u0161\u0105 Izaij\u0105 Vie\u0161pats nurodo, kad sabata (\u0161abo diena) yra Jo \u0161venta diena (Izaijo 58, 13).<\/p>\n\n\n\n

   Da\u017enai girdimus tvirtinimus, jog Kristus pakeit\u0117 sabat\u0105, paneigia Jo Paties \u017eod\u017eiai: \u201eNemanykite, jog A\u0161 at\u0117j\u0119s panaikinti \u012estatymo ar Prana\u0161\u0173. Ne panaikinti j\u0173 at\u0117jau, bet \u012fvykdyti. I\u0161 ties\u0173 sakau jums: kol dangus ir \u017eem\u0117 nepraeis, n\u0117 viena raidel\u0117 ir n\u0117 vienas br\u016bk\u0161nelis nei\u0161nyks i\u0161 \u012estatymo, viskas i\u0161sipildys. Tod\u0117l, kas pa\u017eeist\u0173 bent vien\u0105 i\u0161 ma\u017eiausi\u0173 paliepim\u0173 ir taip elgtis mokyt\u0173 \u017emones, tas bus vadinamas ma\u017eiausiu Dangaus Karalyst\u0117je. O kas juos vykdys ir j\u0173 mokys, bus vadinamas did\u017eiu Dangaus Karalyst\u0117je” (Mato 5, 17-19).<\/p>\n\n\n\n

   Protestantai sutinka su tuo faktu, kad \u0160ventasis Ra\u0161tas niekam nesuteikia teis\u0117s keisti sabat\u0105. Tai ai\u0161kiai nurodoma Amerikos Traktat\u0173 draugijos ir Amerikos Sekmadienini\u0173 mokykl\u0173 s\u0105jungos leidiniuose. Viename j\u0173 pripa\u017e\u012fstama, kad \u201eNaujasis Testamentas visi\u0161kai tyli ir neduoda joki\u0173 ai\u0161ki\u0173 nurodym\u0173 d\u0117l poilsio sekmadien\u012f [pirm\u0105j\u0105 savait\u0117s dien\u0105] ir koki\u0173 nors kit\u0173 priesak\u0173 d\u0117l jo<\/p>\n\n\n\n

\u0161ventimo<\/p>\n\n\n\n

Elliott George. The Abiding Sabbath. – P. 184.<\/p>\n\n\n\n

  [447-448]<\/strong> Kitame leidinyje ra\u0161oma: \u201eIki Kristaus mirties d\u0117l tos dienos [sabatos] nebuvo padaryta joki\u0173 pakeitim\u0173” ir \u201ekiek tai liudija \u0160ventasis Ra\u0161tas, jie [apa\u0161talai] nedav\u0117 […] joki\u0173 ai\u0161ki\u0173 nurodym\u0173, kad reik\u0117t\u0173 toliau ne\u0161v\u0119sti septintosios dienos – sabatos, o prad\u0117ti \u0161v\u0119sti pirm\u0105j\u0105 savait\u0117s dien\u0105”*.<\/p>\n\n\n\n

   Romos katalikai sutinka, jog sabat\u0105 pakeit\u0117 j\u0173 ba\u017eny\u010dia, ir parei\u0161kia, jog protestantai, \u0161v\u0119sdami sekmadien\u012f, tuo pripa\u017e\u012fsta Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios autoritet\u0105. Leidinyje \u201eCatholic Catechism of Christian Religion” (Kataliki\u0161kasis katekizmas), atsakant \u012f klausim\u0105, kuri\u0105 dien\u0105 reik\u0117t\u0173 \u0161v\u0119sti, remiantis ketvirtuoju Dievo \u012fsakymu, teigiama: \u201ePagal sen\u0105j\u012f \u012fstatym\u0105, pa\u0161ventinta diena buvo \u0161e\u0161tadienis, ta\u010diau Ba\u017eny\u010dia, remdamasi J\u0117zaus Kristaus nurodymais ir vadovaujama Dievo Dvasios, pakeit\u0117 \u0161e\u0161tadien\u012f sekmadieniu. Taigi dabar mes \u0161ven\u010diame pirm\u0105j\u0105, o ne septint\u0105j\u0105 savait\u0117s dien\u0105. Dabar Vie\u0161paties diena yra sekmadienis”.<\/p>\n\n\n\n

   Teologai, kurie remia popie\u017eijos institucij\u0105, Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios autoriteto po\u017eymiu laiko \u201e\u0161e\u0161tadienio pakeitim\u0105 sekmadieniu, su kuo sutinka ir protestantai […] nes, \u0160v\u0119sdami sekmadien\u012f, jie pripa\u017e\u012fsta Ba\u017eny\u010dios teis\u0119 \u012fvedin\u0117ti \u0161ventes, kuri\u0173 vengimas ar nepaisymas vadinamas nuod\u0117me”**. Kas tuomet yra sabatos pakeitimas, jei ne Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios autoriteto \u017eenklas ar \u017dym\u0117, t. y. \u017ev\u0117ries \u017eenklas?<\/p>\n\n\n\n

* Waffle A. E. The Lord’s Day. – P. 186-188.<\/p>\n\n\n\n

** Tuberville Henry. An Abridgment of the Christian Doctrine. – P. 58.<\/p>\n\n\n\n

 [448-449]<\/strong>  Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia neatsisak\u0117 savo pretenzij\u0173 \u012f auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 vald\u017ei\u0105, o visas pasaulis bei protestant\u0173 ba\u017eny\u010dios pripa\u017e\u012fsta jos \u012fvest\u0105 sabat\u0105 ir atmeta Biblin\u0119, taigi fakti\u0161kai sutinka su jos pretenzijomis. Protestant\u0173 ba\u017eny\u010dios \u012fvykusias permainas gali priskirti tradicijai ir ba\u017eny\u010dios t\u0117v\u0173 autoritetui, ta\u010diau darydami tai atmeta pagrindin\u012f princip\u0105, skiriant\u012f juos nuo Romos, nes protestant\u0173 tik\u0117jimo pagrindas yra Biblija. Popie\u017eininkai supranta, kad protestantai klysta, savanori\u0161kai ignoruodami faktus, susijusius su \u0161iuo klausimu. Jie d\u017eiaugiasi, kai regi besiple\u010diant\u012f jud\u0117jim\u0105 u\u017e sekmadien\u012f, ir yra \u012fsitikin\u0119, kad galiausiai visas protestant\u0173 pasaulis susijungs po Romos v\u0117liava.<\/p>\n\n\n\n

    Romos katalikai tvirtina, kad, \u201e\u0161v\u0119sdami sekmadien\u012f, protestantai, prie\u0161taraudami patys sau, rei\u0161kia pagarb\u0105 [katalik\u0173] Ba\u017eny\u010dios autoritetui”*. Versdamos \u0161v\u0119sti sekmadien\u012f protestant\u0173 ba\u017eny\u010dios savaime ver\u010dia garbinti popie\u017eij\u0105, t. y. \u017ev\u0117r\u012f. Tie, kurie, suprasdami ketvirtojo Dievo \u012fsakymo reikalavimus, vietoj tikrosios sabatos \u0160ven\u010dia netikr\u0105j\u0105, i\u0161rei\u0161kia savo pagarb\u0105 tai vald\u017eiai, kuri liepia tai daryti. Ta\u010diau ba\u017eny\u010dios, kurios reikalauja laikytis religini\u0173 nuostat\u0173 remdamosios pasaulietin\u0117s vald\u017eios pagalba, suformuoja \u017ev\u0117ries atvaizd\u0105, tod\u0117l nurodymas \u0160v\u0119sti sekmadien\u012f Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose reik\u0161 priverstin\u012f \u017ev\u0117ries ir jo atvaizdo garbinim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

* Mgr. Segur. Plain Talk About the Protestantism of Today. – P. 213.<\/p>\n\n\n\n

   Ankstesni\u0173j\u0173 kart\u0173 krik\u0161\u010dionys \u0161v\u0119sdami sekmadien\u012f galvojo, kad taip elgdamiesi jie laikosi Biblin\u0117s sabatos; ir dabar kiekvienoje ba\u017eny\u010dioje nei\u0161skiriant ir Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios, yra tikr\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173, kurie nuo\u0161ird\u017eiai tiki, jog sekmadienis yra Dievo nustatytoji sabat\u0105 (\u0160abas). Dievas priima j\u0173 nuo\u0161irdum\u0105 bei s\u0105\u017einingum\u0105. Kai sekmadien\u012f \u0161v\u0119sti vers \u012fstatymas, o pasaulis \u017einos ties\u0105 apie tikr\u0105j\u0105 sabat\u0105, tada kiekvienas, kuris per\u017eengs Dievo nurodym\u0105, kad paklust\u0173 \u012fsakymui, turin\u010diam ne auk\u0161tesn\u012f autoritet\u0105 u\u017e Romos, pagerbs popie\u017eij\u0105 labiau u\u017e Diev\u0105. Taip besielgiantys i\u0161reik\u0161 pagarb\u0105 Romai ir tai vald\u017eiai, kuri ver\u010dia vykdyti Romos nutarimus. Vadinasi, jie garbins \u017ev\u0117r\u012f ir jo atvaizd\u0105. Atmesdami nuostat\u0105, kuri\u0105 si\u016bl\u0117 Dievas ir kuri \u012frodo Jo autoritet\u0105, gerbdami Romos nutarimus kaip jos auk\u0161\u010diausiosios vald\u017eios \u012frodym\u0105, \u017emon\u0117s priims i\u0161tikimyb\u0117s \u017eenkl\u0105 Romai, t. y. \u017ev\u0117ries \u017eenkl\u0105. Tik tada, kai \u0161is klausimas, d\u0117l kurio gin\u010dijamasi, bus labai ai\u0161kiai i\u0161d\u0117stytas \u017emon\u0117ms, jiems reik\u0117s pasirinkti Dievo arba \u017emoni\u0173 \u012fsakymus. Tie, kurie ir toliau lau\u017eys Dievo \u012estatym\u0105, gaus \u017ev\u0117ries \u017eenkl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Tre\u010diojo angelo \u017einia skelbia baisiausi\u0105 kada nors skelbt\u0105 grasinim\u0105 mirtingiesiems. Tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti siaubinga nuod\u0117m\u0117, galinti u\u017etraukti nusid\u0117j\u0117liui Dievo \u012fnir\u0161\u012f, kuris neatmie\u0161tas malone. \u017dmon\u0117s neturi likti ne\u017einomyb\u0117je d\u0117l \u0160io svarbaus klausimo; pasaul\u012f reikia persp\u0117ti d\u0117l \u0161ios nuod\u0117m\u0117s, kol Dievas nei\u0161liejo Savo bausmi\u0173, kad visi su\u017einot\u0173, u\u017e k\u0105 jie bus baud\u017eiami, ir gal\u0117t\u0173 to i\u0161vengti. Prana\u0161yst\u0117je pasakyta, jog Pirmasis angelas skelbia \u017eini\u0105 visoms tautoms, gentims, kalboms ir \u017emon\u0117ms. Tre\u010diojo angelo persp\u0117jimas, kuris yra Trij\u0173 angel\u0173 \u017einios dalis, bus pla\u010diai pasklid\u0119s. Anot \u0161ios prana\u0161yst\u0117s, \u0160i\u0105 \u017eini\u0105 garsiai skelbia lekiantis dangaus viduriu angelas. Taigi ji patrauks viso pasaulio d\u0117mes\u012f.<\/p>\n\n\n\n

  [449-450]<\/strong> Kovos pabaigoje visas krik\u0161\u010dioni\u0161kasis pasaulis bus padalytas \u012f dvi grupes: \u012f tuos, kurie laikosi Dievo \u012fsakym\u0173 ir J\u0117zaus tik\u0117jimo, ir \u012f tuos, kurie garbina \u017ev\u0117r\u012f bei jo atvaizd\u0105 ir priima jo \u017eenkl\u0105. Nors ba\u017eny\u010dia ir valstyb\u0117 suvienys j\u0117gas, kad priverst\u0173 visus, ma\u017eus ir didelius, turtuolius ir vargdienius, laisvuosius ir vergus (Aprei\u0161kimo 13, 16) priimti \u017ev\u0117ries \u017eenkl\u0105, ta\u010diau Dievo tauta nepriims jo. Prana\u0161as, b\u016bdamas Patmo saloje, mat\u0117 tuos, kurie buvo pergal\u0117j\u0119 \u017ev\u0117r\u012f, jo Atvaizd\u0105 ir jo vardo skai\u010di\u0173, stovin\u010dius su Dievo arfomis ant stiklo j\u016bros bei giedan\u010dius Dievo tarno Moz\u0117s giesm\u0119 ir Avin\u0117lio giesm\u0119 (Aprei\u0161kimo 15, 2.3).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

26. REFORMOS DARBAS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [451-452]<\/strong> Prana\u0161as Izaijas i\u0161prana\u0161avo sabatos pakeitim\u0105, kuris vyks pa-\u012fkutiniosiomis dienomis: \u201eTaip kalba VIE\u0160PATS: ‘Laikykit\u0117s tei-singumo ir b\u016bkite dori, nes greitai ateis Mano i\u0161ganymas, greitai ims reik\u0161tis Mano dorumas. Palaimintas \u017emogus, kuris tai daro, u \u017emogaus s\u016bnus, kuris to laikosi, \u0161ven\u010dia \u0161ab\u0105, jo nei\u0161niekinda-inas, ir sergstisi bet kokio pikto darbo. […] Ir svetim\u0161alius, ateinan\u010dius pas VIE\u0160PAT\u012e, kad Man tarnaut\u0173, kad myl\u0117t\u0173 Mano vard\u0105 ir tapt\u0173 Mano tarnais, visus, kurie \u0161ven\u010dia \u0160ab\u0105 ir jo nei\u0161nie-kina, visus, kurie laikosi Mano Sandoros, A\u0161 nuvesiu \u012f Savo \u0161ven-t\u0105j\u012f kaln\u0105 ir prad\u017eiuginsiu juos Savo maldos Namuose'” (Izaijo<\/p>\n\n\n\n

56,  1.2.6.7).<\/p>\n\n\n\n

   Kaip matyti i\u0161 citatos, \u0161ie \u017eod\u017eiai susij\u0119 ir su krik\u0161\u010dionyb\u0117s am\u017eiais: Tai \u017eodis Vie\u0161paties DIEVO, Kuris renka. Izraelio i\u0161bla\u0161kytuosius: A\u0161 surinksiu per j\u012f ir daugiau kit\u0173, be j\u016bs\u0173, kurie jau esate Surinkti’ (Izaijo 56, 8). \u010cia kalbama apie pagonis, surinktus skelbiant Evangelij\u0105. Ir suteikiamas palaiminimas tiems, kurie gerbia sabat\u0105. Taip ketvirtojo \u012fsakymo reikalavimas t\u0119siasi ir po Kristaus nukry\u017eiavimo, prisik\u0117limo bei \u012f\u017eengimo \u012f dang\u0173 ir iki to laiko, kai Jo tarnai skelbs visoms tautoms Ger\u0105j\u0105 naujien\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Tam pa\u010diam prana\u0161ui Vie\u0161pats nurodo: \u201eSuvyniok liudijimo ra\u0161t\u0105, u\u017eantspauduok mokym\u0105 ir laikyk tarp Mano mokini\u0173!” (Izaijo 8, 16) Dievo \u012estatymo antspaudas randamas ketvirtajame Jo \u012fsakyme. Jis vienintelis i\u0161 vis\u0173 de\u0161imties pateikia mums \u012estatym-davio vard\u0105 bei titul\u0105, paskelbia, kad Jis yra dangaus ir \u017eem\u0117s K\u016br\u0117jas, parodo, kad reikaiavimas J\u012f gerbti ir garbinti yra teis\u0117tas. Be \u0161io \u012fsakymo, kituose niekur nerandame para\u0161yta, kas dav\u0117 \u012fstatym\u0105. Kai popie\u017eija pakeit\u0117 sabat\u0105, nuo \u012estatymo buvo nupie\u0161tas antspaudas. Tod\u0117l J\u0117zaus mokiniai kvie\u010diami atkurti j\u012f, i\u0161auk\u0161tinti ketvirt\u0105j\u012f \u012fsakym\u0105 apie sabat\u0105, gra\u017einti j\u012f j teis\u0117t\u0105 pad\u0117t\u012f, nes tai atmintina K\u016br\u0117jo diena, \u017eyminti Jo autoritet\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [452-453]<\/strong> ‘Argi netur\u0117t\u0173 tauta atsiklausti savo diev\u0173, tartis su mirusiaisiais d\u0117l gyv\u0173j\u0173 mokymo ir liudijimo?’-be abejo, taip kalbantieji nereg\u0117s au\u0161ros!(Izaijo 8, 19.20) Tarp daugelio prie\u0161taring\u0173 teorij\u0173 ir mokym\u0173 Dievo \u012estatymas yra vienintelis neklystantis matas, kuriuo turi b\u016bti tikrinama kiekviena nuomon\u0117, teorija ir doktrina. Prana\u0161as sako: \u201eTaip kalbantieji nereg\u0117s au\u0161ros!”<\/p>\n\n\n\n

   Ir dar liepiama: \u201eVisa gerkle \u0161auk, nesitausok! Teskardi tavo balsas kaip trimitas! Parodyk Mano tautai jos nedoryb\u0119, Jok\u016bbo namams – j\u0173 nuod\u0117mes” (Izaijo 58, 1). \u0160ie \u017eod\u017eiai skirti ne tik nedor\u0117li\u0173 pasauliui, bet ir tiems, kuriuos Vie\u0161pats vadina Savo tauta, kuriuos reikia barti d\u0117l j\u0173 nuod\u0117mi\u0173. Toliau Jis sako: \u201eTiesa, jie ie\u0161ko Man\u0119s diena po dienos, trok\u0161ta pa\u017einti Mano kelius, lyg b\u016bt\u0173 tauta, \u012fvykd\u017eiusi, kas teisu, ir nesulau\u017eiusi savo Dievo \u012esako” (58, 2). \u010cia kalbama apie tuos \u017emones, kurie mano es\u0105 teis\u016bs ir tik i\u0161ori\u0161kai domisi Dievo darbu, ta\u010diau grie\u017etas ir didingas \u0161ird\u017ei\u0173 Tyr\u0117jo priekai\u0161tas rodo, kad jie pamina Dievo priesakus.<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161as taip kalba apie \u012fsakus, kuri\u0173 nebuvo paisoma: \u201e[…] tu atstatysi praeities am\u017ei\u0173 m\u016brus. Sprag\u0173 taisytoju, nugriaut\u0173 sodyb\u0173 atstatytoju tu b\u016bsi vadinamas. Jei \u0160abo dien\u0105 nekelsi kojos i\u0160 nam\u0173, ir Mano \u0161vent\u0105 dien\u0105 neu\u017esiimsi savo reikalais, jei \u0160ab\u0105 laikysi \u017eavesio diena, VIE\u0160PATIES \u0160vent\u0105 dien\u0105 – \u0161loving\u0105, jei \u0161v\u0119si j\u0105, neidamas savo keliais, neie\u0161kodamas, kas tau naudinga, ir neleisdamas laiko tu\u0161\u010dioms \u0160nekoms, tai d\u017eiaugsiesi VIE\u0160PATYJE, ir A\u0160 pakelsiu tave vir\u0161 \u017eem\u0117s auk\u0161tum\u0173 […]” (Izaijo 58, 12-14). Si prana\u0161yst\u0117 tinka ir m\u016bs\u0173 laikams. Kai Romos ba\u017eny\u010dia pakeit\u0117 sabat\u0105, Dievo \u012estatyme atsirado spraga. Ta\u010diau at\u0117jo laikas atnaujinti to Dievi\u0161kojo nutarimo prasm\u0119. B\u016btina u\u017etaisyti sprag\u0105 ir atstatyti praeities am\u017ei\u0173 m\u016brus.<\/p>\n\n\n\n

   Adomas \u0161vent\u0117 sabat\u0105 – K\u016br\u0117jo ramyb\u0117s palaimint\u0105 ir pa\u0161ventint\u0105 dien\u0105 ne tik \u0161ventajame Edeno sode, bet ir po savo nuopuolio, kai buvo i\u0161varytas i\u0161 palaimintosios T\u0117vyn\u0117s. J\u0105 \u0161vent\u0117 visi patriarchai nuo Abelio iki teisiojo Nojaus, Abraomo ir Jok\u016bbo. Kai i\u0161rinktoji tauta buvo Egipto vergijoje, daugelis, vyraujant stabmeldystei, prarado Dievo \u012estatymo pa\u017einim\u0105. Kai Vie\u0161pats i\u0161laisvino Izrael\u012f, Jis v\u0117l didingai paskelb\u0117 susirinkusioms minioms Savo \u012estatym\u0105, kad \u017emon\u0117s \u017einot\u0173 Jo vali\u0105 ir pajut\u0119 baim\u0119 visada paklust\u0173 Jam.<\/p>\n\n\n\n

 [453-454]<\/strong>  Nuo to laiko \u017eem\u0117je buvo i\u0161saugotas Dievo \u012estatymo pa\u017einimas ir sabat\u0105 \u0161ven\u010diama pagal ketvirt\u0105j\u012f \u012fsakym\u0105. Nors Nedoryb\u0117s \u017emogui pasisek\u0117 paminti \u0161vent\u0105j\u0105 Dievo dien\u0105, net ir jo vie\u0161patavimo laikotarpiu i\u0161tikimieji, sl\u0117pdamiesi nuo\u0161aliose vietose, rei\u0161k\u0117 \u0161iai dienai pagarb\u0105. Nuo Reformacijos laik\u0173 kiekvienoje kartoje buvo \u017emoni\u0173, kurie \u0161vent\u0117 \u0161i\u0105 dien\u0105. Da\u017enai niekinami ir persekiojami, jie nuolat liudijo Dievo \u012estatymo am\u017einum\u0105 ir \u0161vent\u0105 pareig\u0105 k\u016brimo paminklui \u2014 sabatai.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ios tiesos, kurios pateiktos Aprei\u0161kimo 14-ame skyriuje yra susijusios su am\u017ein\u0105ja Evangelija, jos bus skiriamasis Kristaus Ba\u017eny\u010dios bruo\u017eas Jo at\u0117jimo metu, nes Trij\u0173 angel\u0173 \u017einios pabaigoje apibendrinama: \u201e\u010cia pasirodo i\u0161tverm\u0117 \u0161vent\u0173j\u0173, kurie laikosi Dievo \u012fsakym\u0173 ir J\u0117zaus tik\u0117jimo!” Si \u017einia yra paskutin\u0117, skelbiama prie\u0161 ateinant Vie\u0161pa\u010diui. Tuoj po to prana\u0161as i\u0161vydo \u017dmogaus S\u016bn\u0173, ateinant\u012f \u0161lov\u0117je nuimti \u017eem\u0117s derliaus.<\/p>\n\n\n\n

   Tie, kurie pri\u0117m\u0117 \u0160vies\u0105 apie \u0160ventykl\u0105 ir Dievo \u012estatymo nekintamum\u0105, nud\u017eiugo ir kartu nustebo, pamat\u0119 jiems atsiv\u0117rusi\u0105 gro\u017eio harmonij\u0105. Jie tro\u0161ko, kad \u0161i brangi \u0161viesa tapt\u0173 \u017einoma visiems krik\u0161\u010dionims, ir neabejojo, kad ji bus d\u017eiaugsmingai priimta. Ta\u010diau daugeliui laikiusi\u0173j\u0173 save Kristaus sek\u0117jais nepatiko tiesos, kurios suprie\u0161int\u0173 juos su pasauliu. Paklusti ketvirtajam \u012fsakymui – rei\u0161k\u0117 aukotis, ir dauguma atsisak\u0117 tokios aukos.<\/p>\n\n\n\n

   Kai buvo pateikti reikalavimai d\u0117l sabatos, daugelis \u017emoni\u0173 samprotavo pasaulieti\u0161kai. Jie sak\u0117: \u201eMes visuomet \u0161vent\u0117me sekmadien\u012f, kaip tai dar\u0117 m\u016bs\u0173 t\u0117vai, daug ger\u0173 dievobaiming\u0173 \u017emoni\u0173 taip pat \u0161vent\u0117 \u0161i\u0105 dien\u0105 ir mir\u0117 palaiminti. Jeigu jie buvo teis\u016bs, tai ir mes esame teis\u016bs. Naujos sabatos \u0161ventimas atskirs mus nuo pasaulio, ir mes netur\u0117sime jokios \u012ftakos jam. Ko gali tik\u0117tis ma\u017ea grupel\u0117 \u017emoni\u0173, kurie \u0161ven\u010dia septint\u0105j\u0105 savait\u0117s dien\u0105, kai visas pasaulis \u0161ven\u010dia sekmadien\u012f?” Pana\u0161iais argumentais steng\u0117si pasiteisinti \u017eydai, atmet\u0119 Krist\u0173. J\u0173 t\u0117vai aukojo aukas Dievui, Jis juos pri\u0117m\u0117, kod\u0117l j\u0173 vaikai negali i\u0161sigelb\u0117ti, eidami tuo pa\u010diu keliu? Taip pat samprotavo ir katalikai Martyno Liuterio laikais, tvirtindami, jog tikrieji krik\u0161\u010dionys mir\u0117 b\u016bdami katalikai, ir tod\u0117l jiems to pakanka, kad b\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117ti. Tokios i\u0161vados kliud\u0117 bet kokiai religinio gyvenimo ir tik\u0117jimo pa\u017eangai.<\/p>\n\n\n\n

 [454-455]<\/strong>  Daugelis teig\u0117, jog sekmadienio \u0161ventimas yra nusistov\u0117jusi dogma ir jau daugel\u012f am\u017ei\u0173 pla\u010diai paplit\u0119s ba\u017eny\u010dios paprotys. Norint atremti \u0161\u012f argument\u0105 buvo \u012frodyta, kad sabatos \u0161ventimas yra senesnis ir buvo taip pat paplit\u0119s, o \u0161i diena yra tokia sena kaip ir pasaulis, j\u0105 pa\u0161ventino Dievas bei patvirtino angelai. Kai buvo pad\u0117tas kertinis \u017eem\u0117s akmuo, kai rytmetin\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s drauge \u0160lovino Diev\u0105 ir dangi\u0161kosios b\u016btyb\u0117s \u0160auk\u0117 i\u0161 d\u017eiaugsmo, tuomet buvo duota prad\u017eia sabatai (Jobo 38, 6.7; Prad\u017eios 2, 1-3). Si nuostata reikalauja m\u016bs\u0173 pagarbos, nes yra pagr\u012fsta ne \u017emogaus autoritetu ir nesiremia \u017emoni\u0173 papro\u010diais. J\u0105 \u012fved\u0117 Ilgaam\u017eis, Jo nesikei\u010diantis \u017dodis reikalauja \u0160v\u0119sti \u0160i\u0105 dien\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Kai \u017emoni\u0173 d\u0117mes\u012f patrauk\u0117 sabatos reforma, kai kurie \u017eym\u016bs dvasininkai i\u0161kraip\u0117 Dievo \u017dod\u012f, jie taip ai\u0161kino \u0161i\u0105 problem\u0105, kad norintys ka\u017ek\u0105 su\u017einoti nusiramint\u0173. Tie, kurie patys netyrin\u0117jo \u0160ventojo Ra\u0161to, tenkinosi tokiais ai\u0161kinimais, nes jie atitiko j\u0173 tro\u0161kimus. Pasinaudodami argumentais, sofistika, t\u0117v\u0173 papro\u010diais ir ba\u017eny\u010dios autoritetu daugelis steng\u0117si paneigti ties\u0105. Tiesos gyn\u0117jai kreip\u0117si \u012f Biblij\u0105, kad gal\u0117t\u0173 apginti ketvirtojo \u012fsakymo pagr\u012fstum\u0105. Paprasti \u017emon\u0117s, apsiginklav\u0119 tik tiesos \u017dod\u017eiu, atr\u0117m\u0117 i\u0161simokslinusi\u0173 vyr\u0173 puolimus, kurie nusteb\u0119 ir supyk\u0119 pamat\u0117, kad j\u0173 i\u0161kalbinga sofistika yra bej\u0117g\u0117 prie\u0161 paprastus ir ai\u0161kius \u017emoni\u0173 \u012frodymus, nes \u017emon\u0117s geriau \u017einojo \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 negu akademin\u0119 i\u0161mint\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Daugelis \u017emoni\u0173 netur\u0117jo joki\u0173 Biblijos liudijim\u0173 savo tvirtinim\u0173 naudai, jie u\u017emir\u0161o, kad pana\u0161\u016bs nepagr\u012fsti ai\u0161kinimai buvo panaudoti prie\u0161 Krist\u0173 bei Jo apa\u0161talus, ta\u010diau u\u017esispyr\u0119 tvirtino: \u201eKod\u0117l m\u016bs\u0173 didieji vyrai nesupranta \u0161io sabatos klausimo? Tik nedaugelis tiki kaip jus. Negali b\u016bti, kad jus teisus, o visi garsus pasaulio teologai klysta”.<\/p>\n\n\n\n

  [455-456]<\/strong> Norint paneigti tokius tvirtinimus, pakanka pasiremti \u0160ventojo Ra\u0161to mokymu bei Vie\u0161paties ir \u017emoni\u0173 santyki\u0173 istorija. Dievas dirba per tuos, kurie girdi Jo bals\u0105 ir pakl\u016bsta Jam. Jei reikt\u0173, jo sek\u0117jai pasakys net ir nemaloniai skamban\u010dias tiesas, nes nebijo demaskuoti paplitusias nuod\u0117mes. Dievas retai pasirenka mokytus, auk\u0161tas pareigas einan\u010dius \u017emones, kad jie vadovaut\u0173 reform\u0173 jud\u0117jimams, nes tokie \u017emon\u0117s remiasi tik savo \u012fsitikinimais, savo teorijomis bei teologin\u0117mis sistemomis ir nenori, kad Dievas juos mokyt\u0173. Tik tie, kurie jau\u010dia asmenin\u012f ry\u0161\u012f su i\u0161minties \u0160altiniu, gali suprasti ir teisingai ai\u0161kinu \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Kartais skelbti ties\u0105 pakvie\u010diami \u017dmones, gav\u0119 pat\u012f menkiausi\u0105 mokyklin\u012f i\u0161silavinim\u0105, ta\u010diau ne tod\u0117l, kad jie nemokyti, o tod\u0117l, kad jie nepasitiki savimi, ir Dievas gali juos mokyti. Jie mokosi Kristaus mokykloje, j\u0173 nusi\u017eeminimas ir paklusnumas padaro juos did\u017eiais \u017emon\u0117mis. Patik\u0117damas jiems Savo tiesos pa\u017einim\u0105, Dievas suteikia jiems toki\u0105 garb\u0119, kuriai neprilygsta jokia \u017eemi\u0161koji garb\u0117 ir \u017emoni\u0173 didyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n

   Dauguma adventist\u0173 atmet\u0117 tiesas apie \u0161ventykl\u0105 bei Dievo \u012estatym\u0105, i\u0161si\u017ead\u0117jo adventist\u0173 jud\u0117jimo, pri\u0117m\u0117 nepagr\u012fstus ir prana\u0161yst\u0117ms prie\u0161taraujan\u010dius po\u017ei\u016brius. Kai kurie klydo ne kart\u0105 nustatydami Kristaus at\u0117jimo laik\u0105. \u0160viesa, padedanti i\u0161siai\u0161kinti \u0161ventyklos klausim\u0105, b\u016bt\u0173 parod\u017eiusi jiems, kad joks prana\u0161ys\u010di\u0173 laikotarpis nesit\u0119sia iki Kristaus antrojo at\u0117jimo ir niekur n\u0117ra nurodytas tikslus Jo at\u0117jimo laikas. Ta\u010diau nusisuk\u0119 nuo \u0161ios \u0160viesos, jie ir toliau nustatin\u0117jo Vie\u0161paties at\u0117jimo laik\u0105 it vis nusivildavo.<\/p>\n\n\n\n

   Kai tesalonikie\u010di\u0173 bendruomen\u0117 prad\u0117jo klaidingai suprasti ties\u0105 apie Kristaus at\u0117jim\u0105, apa\u0161talas Paulius patar\u0117 jiems r\u016bpestingai patikrinti savo viltis ir l\u016bkes\u010dius Dievo \u017dod\u017eiu. Jis atkreip\u0117 j\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f prana\u0161ystes, atskleid\u017eian\u010dias \u012fvykius, kurie turi \u012fvykti prie\u0161 Kristaus at\u0117jim\u0105, ir parod\u0117, kad jie neturi jokio pagrindo tik\u0117tis sulaukti Jo savo laikais. \u201eTegul niekas j\u016bs\u0173 neapgauna kuriuo nors b\u016bdu!” \u2014 taip skamb\u0117jo jo \u012fsp\u0117jimo \u017eod\u017eiai (2 Tesalonikie\u010diams 2, 3). Jeigu jie ir toliau b\u016bt\u0173 puosel\u0117j\u0119 vilt\u012f, neparemt\u0105 \u0160ventuoju Ra\u0161tu, b\u016bt\u0173 \u0117j\u0119 neteisingu keliu ir nusivylimas b\u016bt\u0173 pavert\u0119s juos bedievi\u0173 pajuokos objektu, jiems pristigt\u0173 dr\u0105sos, nes abejon\u0117s imt\u0173 klibinti ir esmines j\u0173 i\u0161sigelb\u0117jimui b\u016btinas tiesas. Apa\u0161talo \u012fsp\u0117jimas tesalonikie\u010diams pamoko tuos, kurie gyvena paskutiniaisiais laikais. Daugelis adventist\u0173 man\u0117, jeigu nesukoncentruos savo tik\u0117jimo \u012f konkret\u0173 Vie\u0161paties at\u0117jimo laik\u0105, negal\u0117s tinkamai jam pasiruo\u0161ti. Kai j\u0173 viltys kaskart su\u017eadinamos, kad v\u0117l sudu\u017et\u0173, tik\u0117jimas patiria tok\u012f sukr\u0117tim\u0105, kad j\u0173 nebeveikia ir ne\u012ftikina did\u017eiosios prana\u0161yst\u0117s tiesos.<\/p>\n\n\n\n

 [456-458]<\/strong>  Konkreti Jo teismo prad\u017eios valanda, kuri\u0105 paskelb\u0117 Pirmojo angelo \u017einia, buvo nurodyta Dievo. Prana\u0161i\u0161ko laikotarpio skai\u010diavimas, kuriuo r\u0117m\u0117si \u0160i \u017einia, nurodo, jog prana\u0161i\u0161ki 2300 met\u0173 baig\u0117si 1844 m. ruden\u012f. Sis faktas nekelia joki\u0173 abejoni\u0173. Pakartotini m\u0117ginimai nustatyti naujas prana\u0161i\u0161kojo laikotarpio prad\u017eios bei pabaigos datas ir nepagr\u012fsti argumentai, kuriais r\u0117m\u0117si \u0160ie skai\u010diavimai, ne tik atitrauk\u0117 \u017emoni\u0173 protus nuo tiesos, skirtos \u0160iam laikui, bet suk\u0117l\u0117 abejones, ar i\u0161 viso \u012fmanoma i\u0161ai\u0161kinti prana\u0161ystes. Juo da\u017eniau nustatomas Kristaus antrojo at\u0117jimo laikas ir juo pla\u010diau jis skelbiamas, juo geriau jis tarnauja \u0160\u0117tono tikslams. Pra\u0117jus nustatytam laikui, toki\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 gyn\u0117jai yra i\u0161juokiami ir suniekinami, o visam did\u017eiajam 1843-1844 m. Adventist\u0173 jud\u0117jimui tenka nepasitik\u0117jimo ir priekai\u0161t\u0173 lavina. Tie, kurie atkakliai laikysis \u0161i\u0173 paklydim\u0173, galiausiai nustatys toki\u0105 Kristaus at\u0117jimo dat\u0105, kuri nukels \u0161\u012f \u012fvyk\u012f \u012f tolim\u0105 ateit\u012f. Jie pasiners \u012f apgauling\u0105 ner\u016bpestingum\u0105, ir daugelis supras klyd\u0119, kai jau bus per v\u0117lu.<\/p>\n\n\n\n

   Senov\u0117s Izraelio istorija yra nuostabus Adventist\u0173 ba\u017eny\u010dios i\u0161gyvenim\u0173 pavyzdys. Dievas vadovavo Savo tautai Adventist\u0173 jud\u0117jimo metu taip, kaip ir i\u0161vesdamas Izraelio vaikus i\u0161 Egipto. Po didelio nusivylimo j\u0173 tik\u0117jimas buvo patikrintas taip, kaip ir \u017eyd\u0173 prie Raudonosios j\u016bros. Jeigu jie ir toliau b\u016bt\u0173 pasitik\u0117j\u0119 vadovaujan\u010di\u0105ja Ranka, kuri pad\u0117jo jiems i\u0161k\u0119sti i\u0161bandymus, b\u016bt\u0173 i\u0161vyd\u0119 Dievo i\u0161gelb\u0117jim\u0105. Jeigu visi, kurie vieningai dirbo 1844 m. jud\u0117jime, but\u0173 pri\u0117m\u0119 Tre\u010diojo angelo \u017eini\u0105 ir skelb\u0119 j\u0105 su \u0160ventosios Dvasios galybe, Vie\u0161pats j\u0173 pastang\u0173 d\u0117ka b\u016bt\u0173 daug nuveik\u0119s. Did\u017eiausias \u0160viesos srautas b\u016bt\u0173 pasiek\u0119s \u017eem\u0119, ir jos gyventojai b\u016bt\u0173 persp\u0117ti, baigiamasis darbas b\u016bt\u0173 u\u017ebaigtas, ir Kristus b\u016bt\u0173 at\u0117j\u0119s atpirkti Savo tautos.<\/p>\n\n\n\n

  [458-459]<\/strong> Tai nebuvo Dievo valia, kad Izraelis keturiasde\u0161imt met\u0173 klaid\u017eiot\u0173 dykumoje. Jis ketino nuvesti juos tiesiai \u012f Kanaano \u017eem\u0119 ir padaryti ten \u0161venta ir laiminga tauta. Ta\u010diau jie ten ne\u012f\u017eeng\u0117 d\u0117l netik\u0117jimo (Hebrajams 3, 19). D\u0117l savo atkritimo, atsi\u017ead\u0117j\u0119 tik\u0117jimo, jie \u017euvo dykumoje, o kiti \u012f\u0117jo \u012f Pa\u017ead\u0117t\u0105j\u0105 \u017eem\u0119. Tai nebuvo Dievo valia, kad Kristaus at\u0117jimas taip ilgai u\u017esit\u0119s\u0117 ir tiek daug met\u0173 Jo tauta pasiliko \u0161iame nuod\u0117m\u0117s bei sielvarto pasaulyje. Ta\u010diau netik\u0117jimas atskyr\u0117 juos nuo Dievo. Jie atsisak\u0117 atlikti Jo numatyt\u0105 darb\u0105, tod\u0117l atsirado kiti, kurie skelbia Jo \u017eini\u0105. Gail\u0117damasis pasaulio, J\u0117zus atideda Savo at\u0117jim\u0105, kad nedor\u0117liai gal\u0117t\u0173 i\u0161girsti persp\u0117jim\u0105 ir rast\u0173 sau prieglobst\u012f Vie\u0161patyje, kai i\u0161silies Dievo \u012fnir\u0161is.<\/p>\n\n\n\n

   Dabar, kaip ir pra\u0117jusiais laikais, skelbti ties\u0105, kuri peikia nuod\u0117mes ir paklydimus, rei\u0161kia sukelti pasiprie\u0161inim\u0105. Kiekvienas nedor\u0117lis neapken\u010dia \u0160viesos ir neina \u012f \u0161vies\u0105, kad jo darbai aik\u0161t\u0117n nei\u0161eit\u0173 (Jono 3, 20). Kai \u017dmon\u0117s mato, kad jie negali pagr\u012fsti savo pa\u017ei\u016br\u0173 \u0160ventuoju Ra\u0161tu, daugelis j\u0173 nusprend\u017eia patys ginti savo tiesas, jie piktavali\u0161kai puola charakter\u012f ir motyvus t\u0173, kurie laikosi jiems nepriimtin\u0173 ties\u0173. Visais am\u017eiais buvo laikomasi tos pa\u010dios dvasios. Prana\u0161as Elijas buvo apkaltintas, kad vargina Izrael\u012f l55, prana\u0161as Jeremijas paskelbtas i\u0161daviku, o apa\u0161talas Paulius – \u0161ventyklos i\u0161niekintoju. Nuo t\u0173 laik\u0173 iki dabar i\u0161tikimi tiesai vyrai pasmerkiami kaip mai\u0161tininkai, eretikai ar atskal\u016bnai. Dauguma \u017emoni\u0173, kurie netiki, tod\u0117l nesugeba priimti tvir\u010diausi\u0105 prana\u0161\u0173 \u017dod\u012f, neabejodami kaltins tuos, kurie dr\u012fsta smerkti paplitusias nuod\u0117mes. Si dvasia vis labiau stipr\u0117s. Biblija ai\u0161kiai moko, jog artinasi laikas, kai valstyb\u0117s \u012fstatymai prie\u0161taraus Dievo \u012estatymui, kas paklus visiems Dievo priesakams, bus laikomas mai\u0161tininku ir baud\u017eiamas kaip piktadarys.<\/p>\n\n\n\n

[459-460]<\/strong>   Kokios yra tiesos skelb\u0117jo pareigos? Ar jis turi nuspr\u0119sti, kad nereikia skelbti tiesos, nes ji da\u017enai su\u017eadina nor\u0105 i\u0161sisukti nuo keliam\u0173 reikalavim\u0173 ar prie\u0161intis jai? Ne, jis kaip ir pirmieji reformatoriai turi skelbti Dievo \u017dod\u012f, nors tai ir kelia pasiprie\u0161inim\u0105. \u0160vent\u0173j\u0173 ir kankini\u0173 tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas buvo \u012fam\u017eintas b\u016bsim\u0173j\u0173 kart\u0173 labui. \u0160ie gyvieji \u0161ventumo ir tvirtumo pavyzd\u017eiai pasiek\u0117 m\u016bs\u0173 laikus, kad \u012fkv\u0117pt\u0173 dr\u0105s\u0105 tiems, kurie \u0160iandien pakviesti liudyti Diev\u0105. Jie pri\u0117m\u0117 malon\u0119 ir ties\u0105 ne tik sau, per juos Dievo pa\u017einimas ap\u0161vie\u010dia \u017eem\u0119. Ar Dievas dav\u0117 \u0161viesos \u0161ios kartos tarnams? Taip, ir jie turi ap\u0161viesti pasaul\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Senov\u0117je Dievas pasak\u0117 vienam prana\u0161ui, kuris kalb\u0117jo Jo vardu: \u201eBet Izraelio namai atsisakys tav\u0119s klausytis, nes jie atsisako klausytis Man\u0119s” (Ezechielio 3, 7). Vis d\u0117lto Jis kalb\u0117jo: \u201eTu turi perduoti jiems Mano \u017eod\u017eius, ar jie klauso, ar atsisako klausyti […]” (2, 7). Ir m\u016bs\u0173 laikais Dievas \u012f Savo tarnus kreipiasi taip: \u201eVisa gerkle \u0161auk, nesitausok! Teskardi tavo balsas kaip trimitas! Parodyk Mano tautai jos nedoryb\u0119, Jok\u016bbo namams – j\u0173 nuod\u0117mes” (Izaijo 58, 1).<\/p>\n\n\n\n

   Visi, kurie pri\u0117m\u0117 tiesos \u0161vies\u0105, ne\u0161a t\u0105 pa\u010di\u0105 i\u0161kilming\u0105 ir baisi\u0105 atsakomyb\u0119 kaip ir Izraelio prana\u0161as, \u012f kur\u012f kreip\u0117si Vie\u0161pats sakydamas: \u201eTave, marusis, paskyriau Izraelio nam\u0173 sargybiniu. Kada tik i\u0161girsi i\u0161 Mano l\u016bp\u0173 \u017eod\u012f, perduosi jiems Mano persp\u0117jim\u0105. Jei tariu nedor\u0117liui: ‘Nedoras \u017emogau, tu turi mirti!’ – o tu nekalb\u0117si, kad \u012fsp\u0117tum nedor\u0117l\u012f mesti savo keli\u0105, tai tas nedor\u0117lis tikrai mirs d\u0117l savo kalt\u0117s, ta\u010diau jo kraujo pareikalausiu i\u0161 tavo rankos. Bet, jei tu persp\u0117si nedor\u0117l\u012f, kad jis sugr\u012f\u017et\u0173 i\u0161 savo kelio, o jis negr\u012f\u0161, tai mirs d\u0117l savo kalt\u0117s, o tu i\u0161gelb\u0117si savo gyvast\u012f” (Ezechielio 33, 7-9).<\/p>\n\n\n\n

   Priimti bei skelbti ties\u0105 kliudo niekinimas ir priekai\u0161tai. Tai yra vieninteliai argumentai, kuri\u0173 tiesos gyn\u0117jai niekada negal\u0117s paneigti. Ta\u010diau tai neturi sulaikyti tikr\u0173j\u0173 Kristaus sek\u0117j\u0173, jie nelaukia, kol tiesa taps populiari. Suvokdami savo pareig\u0105, jie savanori\u0161kai priima kry\u017ei\u0173 ir pritaria apa\u0161talo Pauliaus nuomonei, kad lengvas dabartinis m\u016bs\u0173 vargas ruo\u0161ia mums neapsakom\u0105, visa pranokstan\u010di\u0105 am\u017ein\u0105j\u0105 garb\u0119, jie kartu pritaria vienam senov\u0117s prana\u0161ui, kuris Mesijo paniekinim\u0105 laik\u0117 didesniu lobiu negu Egipto turtus {2 Korintie\u010diams 4, 17; Hebrajams 11, 26).<\/p>\n\n\n\n

  [460]<\/strong> Tie, kurie \u0161irdies gilumoje tarnauja pasauliui, nepriklausomai nuo savo tik\u0117jimo, vadovausis tik pasaulio dvasia, o ne tiesos principais. Mes turime pasirinkti tai, kas yra teisinga d\u0117l to, kad tai yra teisinga, o pasekmes palikti Dievui. U\u017e did\u017ei\u0105sias reformas pasaulis turi b\u016bti d\u0117kingas principingiems, dr\u0105siems \u017emon\u0117ms -tik\u0117jimo vyrams. Tokie \u017emon\u0117s padeda vykdyti reform\u0105 ir m\u016bs\u0173 laikais.<\/p>\n\n\n\n

   Taip kalba Vie\u0161pats: \u201eKlausykit\u0117s Man\u0119s, i\u0161manantieji teisum\u0105, tauta, imanti Mano mokym\u0105 \u0161irdin: nebijokite \u017emoni\u0173 u\u017egaul\u0117s, nei\u0161sig\u0105skite j\u0173 paty\u010di\u0173! Juos kaip drabu\u017e\u012f su\u0117s kirminai, kaip viln\u0105 sukapos kandys. O Mano teisumas tvers per am\u017eiaus, ir Mano i\u0161ganymas pl\u016bs i\u0161 kartos \u012f kart\u0105” (Izaijo 51, 7-8).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

27. M\u016aS\u0172 LAIK\u0172 ATGIMIMAI<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [461-462]<\/strong> Kur tik Dievo \u017dodis buvo teisingai skelbiamas, visur jis dav\u0117 vaisius, kurie liudijo, kad jis yra Dievi\u0161kosios kilm\u0117s. Dievo Dvasia lyd\u0117jo Jo tarnus, tod\u0117l \u017dodis buvo galingai skelbiamas. Nusid\u0117j\u0117li\u0173 s\u0105\u017ein\u0117 nubusdavo. At\u0117jusi \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f \u0161viesa, kuri ap\u0161vie\u010dia kiekvien\u0105 \u017dmog\u0173 156, pasiek\u0117 slap\u010diausias sielos kerteles, ir i\u0161\u0117jo aik\u0161t\u0117n visa, kas buvo pasl\u0117pta 157. \u017dmoni\u0173 \u0161irdis ir protus u\u017evald\u0117 gilus \u012fsitikinimas, kad reikia atgailauti. Jie buvo visi\u0161kai \u012ftikinti d\u0117l nuod\u0117m\u0117s, d\u0117l teisumo ir d\u0117l b\u016bsimojo teismo. Jie suprato Jehovos teisingum\u0105 ir jaut\u0117 siaub\u0105 d\u0117l savo nuod\u0117mi\u0173 bei nedorumo prie\u0161 \u0160ird\u017ei\u0173 Tyr\u0117j\u0105. Sielvartaudami jie klaus\u0117: \u201eKas mane i\u0161vaduos i\u0161 \u0160ito mirtingo k\u016bno?!” 158 Kai jiems vis labiau atsiskleisdavo ne\u012fkainojama Golgotos kry\u017eiaus auka u\u017e j\u0173 nuod\u0117mes, jie suvok\u0117, kad tik Kristaus nuopelnai gali i\u0161dildyti j\u0173 prasi\u017eengimus ir sutaikyti su Dievu. Tik\u0117dami ir nusi\u017eemin\u0119 jie pri\u0117m\u0117 Dievo Avin\u0117l\u012f, Kuris naikina pasaulio nuod\u0117m\u0119 159, ir per J\u0117zaus krauj\u0105 gavo anks\u010diau padaryt\u0173 nuod\u0117mi\u0173160 atleidim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ios sielos subrandino tikrus atsivertimo vaisius. Jos prad\u0117jo tik\u0117ti, buvo pakrik\u0161tytos ir pakilo naujam gyvenimui kaip nauji k\u016briniai Kristuje, kad daugiau negyvent\u0173 savo geismais, o tik\u0117dami Dievo S\u016bn\u0173 eit\u0173 Jo p\u0117domis, atspind\u0117t\u0173 Jo charakter\u012f, apsivalyt\u0173 ir tapt\u0173 tokie pat tyri kaip Jis. Dabar jie pamilo tai, ko anks\u010diau nekent\u0117, o prad\u0117jo neapk\u0119sti to, k\u0105 myl\u0117jo. I\u0161did\u016bs ir u\u017esispyr\u0119 tapo nuolank\u016bs ir rom\u016bs, tu\u0161\u010diagarbiai ir pasip\u016bt\u0119 – rimti ir kukl\u016bs. Niekinantys Diev\u0105 pasidar\u0117 dievobaimingi, girtuokliai tapo blaivininkai, o i\u0161tvirk\u0117liai – skaist\u016bs. Jie atsikrat\u0117 tu\u0161\u010dio gyvenimo. Juk krik\u0161\u010dionis puo\u0161ia ne i\u0161or\u0117 \u2014 \u0161ukuosena, aukso gra\u017emenos ar i\u0161taigingi drabu\u017eiai, \u2014 bet \u017emogaus \u0161irdies slaptum\u0105 – nesugadinta, \u0160velni Ir taikinga dvasia, kuribrangiDievo akyse (1 Petro 3, 3.4).<\/p>\n\n\n\n

  [462-463]<\/strong> Atgimimas paskatino i\u0161tirti savo \u0160irdis ir nusi\u017eeminti prie\u0161 Diev\u0105. Rimtai ir i\u0161kilmingai buvo kreipiamasi \u012f nusid\u0117j\u0117lius, u\u017e kuriuos praliejo Savo krauj\u0105 Kristus. Moterys ir vyrai gr\u016bm\u0117si maldose su Dievu, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173 sielas 161. \u017dmoni\u0173 \u0160ird\u017ei\u0173 atgimimo vaisiai buvo akivaizd\u016bs: jie nebijojo aukotis, bet d\u017eiaug\u0117si, kad buvo verti d\u0117l Kristaus k\u0119sti paniek\u0105 ir i\u0161bandymus. \u017dmon\u0117s mat\u0117 permainas, \u012fvykusias i\u0161pa\u017e\u012fstan\u010di\u0173 J\u0117zaus vard\u0105 gyvenime. Jie dar\u0117 teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 aplinkiniams. Jie rinko su Kristumi ir s\u0117jo Dvasiai, kad rinkt\u0173si vaisi\u0173 am\u017einajam gyvenimui.<\/p>\n\n\n\n

   Apie juos b\u016bt\u0173 galima pasakyti: \u201eJiems teko nuli\u016bsti, bet nuli\u016bdimas atved\u0117 juos \u012f atgail\u0105. […] Mat li\u016bdesys pagal Dievo vali\u0105 per atgail\u0105 atveda \u012f i\u0161gelb\u0117jim\u0105, ir to netenka gail\u0117tis, o \u0161io pasaulio li\u016bdesys veda \u012f mirt\u012f. Ir \u0161tai kaip tik tas nuli\u016bdimas pagal Dievo vali\u0105 pa\u017eadino jiems susir\u016bpinim\u0105, teisinim\u0105si, apmaud\u0105, baim\u0119, ilges\u012f, uolum\u0105 ir bausm\u0119! Jie visais at\u017evilgiais pasirod\u0117 nesusitep\u0119” (\u017er. 2 Korintie\u010diams 7, 9-11).<\/p>\n\n\n\n

   Visa tai buvo Dievo Dvasios darbo vaisius. \u012evykusi permaina liudija, kad atgaila yra tikra. Jei nusid\u0117j\u0117lis tesi savo pa\u017eadus, atiduoda, k\u0105 buvo pa\u0117m\u0119s, i\u0161pa\u017e\u012fsta nuod\u0117mes ir myli Diev\u0105 bei savo artim\u0105, jis gali b\u016bti tikras, kad susitaik\u0117 su Dievu. Tokie buvo pra\u0117jusi\u0173 laik\u0173 religini\u0173 prabudim\u0173 rezultatai, kurie rod\u0117, jog Dievas palaimino juos \u017emoni\u0173 i\u0161gelb\u0117jimo ir visos \u017emonijos i\u0161k\u0117limo darbe.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau daug m\u016bs\u0173 laik\u0173 atgimim\u0173 labai skiriasi nuo to Dievi\u0161kosios malon\u0117s pasirei\u0161kimo, kuris ankstesniais laikais lyd\u0117jo Dievo tarn\u0173 darb\u0105. Beje, pasireik\u0161davo didelis susidom\u0117jimas, atsiversdavo daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 ir padid\u0117davo Ba\u017eny\u010dios nari\u0173 skai\u010dius, vis d\u0117lto negalima tvirtinti, kad \u017emon\u0117s i\u0161 tikr\u0173j\u0173 dvasi\u0161kai auga. Trumpam su\u017eibusi \u0161viesa u\u017egesdavo, ir u\u017eslinkdavo dar juodesn\u0117 tamsa.<\/p>\n\n\n\n

   \u017dinomi atgimimai per daug da\u017enai veikia vaizduot\u0119, su\u017eadina jausmus ir kelia susi\u017eav\u0117jim\u0105 tuo, kas nauja ir stebina. D\u0117l to atsivert\u0119 \u017emon\u0117s ma\u017eai tenori klausytis Biblijos ties\u0173, ma\u017eai domisi prana\u0161\u0173 ir apa\u0161tal\u0173 liudijimais. Jei pamaldos nebus kuo<\/p>\n\n\n\n

nors sensacingos, jos netrauks \u017emoni\u0173. Tod\u0117l bet kokia \u0161viesa, reikalaujanti proting\u0173 samprotavim\u0173, nesusilaukia atgarsio, ai\u0161k\u016bs Dievo \u017dod\u017eio \u012fsp\u0117jimai, tiesiogiai susij\u0119 su \u017emoni\u0173 am\u017einaisiais interesais, lieka nei\u0161girsti.<\/p>\n\n\n\n

[463-464]<\/strong>   Kiekvienai tikrai atsivertusiai sielai bendravimas su Dievu ir dom\u0117jimasis am\u017einaisiais dalykais taps did\u017eiausiu gyvenimo tikslu. Ta\u010diau kur \u0161i\u0173 laik\u0173 ba\u017eny\u010diose rasime atsidavimo Dievui dvasi\u0105? Atsivertusieji nei\u0161si\u017eada savo i\u0161didumo ir meil\u0117s pasauliui. Jie kaip ir prie\u0161 atsivertim\u0105 nenori labiau aukotis, ne\u0161ti kry\u017ei\u0173 ir sekti paskui nuolank\u0173 bei kukl\u0173 J\u0117z\u0173. Religija tapo bedievi\u0173 ir skeptik\u0173 pajuokos objektu, nes daugelis, kurie vadinasi krik\u0161\u010dionimis, nesilaiko jos princip\u0173. Maldingumo j\u0117ga beveik pasitrauk\u0117 i\u0161 daugelio ba\u017eny\u010di\u0173. Malonios i\u0161kylos, ba\u017enytiniai spektakliai, mug\u0117s, prabang\u016bs namai, sav\u0119s auk\u0161tinimas – visa tai atitraukia mintis nuo Dievo. \u017dem\u0117s, daiktai ir pasaulietiniai u\u017esi\u0117mimai taip u\u017evaldo prot\u0105, kad am\u017einyb\u0117s dalykams skiriamas tik menkas d\u0117mesys.<\/p>\n\n\n\n

   Nepaisant visuotinio tik\u0117jimo ir pamaldumo smukimo, ba\u017eny\u010diose yra ir tikr\u0173 Kristaus sek\u0117j\u0173. Prie\u0161 Paskutin\u012f Dievo teism\u0105 pasireik\u0161 toks Vie\u0161paties tautos maldingumo atgimimas, kokio n\u0117ra buv\u0119 nuo apa\u0161tal\u0173 laik\u0173. Dievo Dvasia ir galia i\u0161silies ant Jo vaik\u0173. Tuo metu daugelis atsiskirs nuo t\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173, kuriose meil\u0117 pasauliui i\u0161st\u016bm\u0117 meil\u0119 Dievui ir Jo \u017dod\u017eiui. Daugelis dvasinink\u0173 ir eilini\u0173 \u017emoni\u0173 su malonumu priims did\u017ei\u0105sias tiesas, kurios Dievo valia bus skelbiamos tuo metu, kad parengt\u0173 \u017emones Vie\u0161paties antrajam at\u0117jimui. Ta\u010diau \u017emoni\u0173 prie\u0161ininkas nori sukliudyti \u0160iam darbui, tod\u0117l prie\u0161 prasidedant tokiam jud\u0117jimui jis stengsis klasta u\u017ekirsti jam keli\u0105. Suklaidintus ba\u017eny\u010di\u0173 atstovus jis pasistengs \u012ftikinti, kad jie gavo ypating\u0105 Dievo palaiminim\u0105, ir prasideda didysis religinis atgimimas. Daugyb\u0117 \u017dmoni\u0173 d\u017ei\u016bgaus d\u0117l nuostabaus Dievo darbo j\u0173 labui, o i\u0161 tikr\u0173j\u0173 visa tai bus kitos dvasios darbas. Prisideng\u0119s religijos kauke, \u0161\u0117tonas stengsis i\u0161pl\u0117sti savo \u012ftak\u0105 visam krik\u0161\u010dioni\u0161kam pasauliui.<\/p>\n\n\n\n

   Daugel\u012f religini\u0173 atgimim\u0173, \u012fvykusi\u0173 pastaraisiais penkiasde\u0161imt met\u0173, daugiau ar ma\u017eiau veik\u0117 ta pati \u0160\u0117tono j\u0117ga, kuri pasireik\u0161 ir platesnio masto ateities jud\u0117jimuose. Emocinis sujaudinimas ir tiesos sumai\u0161ymas su melu padeda suklaidinti \u017emones. Ta\u010diau niekas teneapsigauna. Dievo \u017dod\u017eio \u0161viesa nesunku nustatyti \u0161i\u0173 jud\u0117jim\u0173 prigimt\u012f. Jeigu \u017emon\u0117s nepaiso Biblijos liudijimo, nusisuka nuo jos ai\u0161ki\u0173 ir sielas tirian\u010di\u0173 ties\u0173, reikalaujan\u010di\u0173 i\u0161 \u017emoni\u0173 pasiaukojimo ir pasaulio i\u0161si\u017ead\u0117jimo, galima neabejotinai pasakyti, kad jie negauna Dievo palaiminimo. Ir, remiantis paties Kristaus taisykle: J\u016bs pa\u017einsite juos i\u0161 vaisi\u0173 (Mato 7, 16), pasidaro ai\u0161ku, kad \u0160ie jud\u0117jimai n\u0117ra Dievo Dvasios darbas.<\/p>\n\n\n\n

  [464-465]<\/strong> Per Savo \u017dod\u017eio tiesas Dievas atsiskleid\u017eia \u017emon\u0117ms, tod\u0117l visiems, kurie jas priima, jos yra skydas nuo \u0160\u0117tono apgauli\u0173. Tik \u0160i\u0173 ties\u0173 nepaisymas atv\u0117r\u0117 duris taip smarkiai plintan\u010diam blogiui religiniame pasaulyje. Buvo primir\u0161ta Dievo \u012estatymo kilm\u0117 ir svarba. Neteisingas Dievo \u012estatymo, jo nekintamumo ir vykdymo b\u016btinumo supratimas s\u0105lygojo neteising\u0105 atsivertimo ir apsivalymo nuo nuod\u0117mi\u0173 samprat\u0105, tod\u0117l ba\u017eny\u010diose smuko pamaldumas. \u0160tai kur svarbiausia prie\u017eastis, kod\u0117l m\u016bs\u0173 laik\u0173 atgimimuose n\u0117ra Dievo galios ir Dvasios.<\/p>\n\n\n\n

   Pagars\u0117j\u0119 pamaldumu skirting\u0173 tikyb\u0173 \u017emon\u0117s pripa\u017e\u012fsta \u0160\u012f fakt\u0105 ir labai d\u0117l to apgailestauja. Profesorius Edvardas A. Parkas, kalb\u0117damas apie dabarties ba\u017eny\u010diai gresian\u010dius pavojus, taikliai pa\u017eymi: \u201eVienas pavojaus \u0160altinis yra tas, kad i\u0161 sakyklos nebegirdimi raginimai paklusti Dievo \u012estatymui. Anks\u010diau sakykla buvo s\u0105\u017ein\u0117s balso aidas. […] Praeityje m\u016bs\u0173 garsiausi\u0173 pamokslinink\u0173 \u017eod\u017eiai buvo kupini i\u0161kilmingo didingumo, nes jie sek\u0117 Mokytojo pavyzd\u017eiu, i\u0161auk\u0161tindami \u012estatym\u0105, jo \u012fsakymus ir draudimus. Jie be paliovos primindavo du svarbiausius principus: \u012estatymas yra Dievo tobulyb\u0117s atspindys, tod\u0117l nemylintis \u012estatymo \u017emogus nemyli ir Evangelijos, nes \u012estatymas kaip ir Evangelija yra veidrodis, atskleid\u017eiantis tikr\u0105j\u012f Dievo charakter\u012f. Nepaisant \u0161i\u0173 princip\u0173, i\u0161kyla pavojus nepakankamai \u012fvertinti nuod\u0117m\u0117s blog\u012f, jos mast\u0105 ir pra\u017e\u016btingum\u0105. Proporcingai \u012fsakymo teisingumui matome jo nesilaikymo \u017eal\u0105. […]<\/p>\n\n\n\n

  [465-466]<\/strong> Be to, i\u0161kyla pavojus nepakankamai \u012fvertinti Dievo teisingum\u0105. \u0160iuolaikiniai pamokslininkai link\u0119 atskirti Dievo teisingum\u0105 nuo Dievo gailestingumo ir, u\u017euot i\u0161k\u0117l\u0119 gailestingum\u0105 kaip princip\u0105, nu\u017eemina j\u012f iki jausm\u0173 lygio. Naujieji teologai atskiria tai, k\u0105. Dievas sujung\u0117. Koks i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra Dievo \u012estatymas \u2014 geras ar blogas? Jis yra geras. Tuomet ir teisingumas yra g\u0117ris, nes i\u0161rei\u0161kia vykdom\u0105j\u012f \u012estatymo princip\u0105. \u012eprat\u0119 ne\u012fvertinti Dievo \u012estatymo ir teisingumo, nepaklusnumo mast\u0105 ir \u017eal\u0105, \u017emon\u0117s greitai pradeda lengvab\u016bdi\u0161kai \u017ei\u016br\u0117ti \u012f malon\u0119, kuri leid\u017eia atpirkti nuod\u0117m\u0119”. Taigi Evangelija praranda \u017emoni\u0173 s\u0105mon\u0117je savo reik\u0161m\u0119 ir svarb\u0105, tod\u0117l greitai jie bus pasiruo\u0161\u0119 atmesti net pa\u010di\u0105 Biblij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Daugelis religijos mokytoj\u0173 tvirtina, kad Savo mirtimi Kristus panaikino \u012estatym\u0105, tod\u0117l \u017emon\u0117s yra laisvi nuo jo reikalavim\u0173. Be to, kai kurie vaizduoja \u012estatym\u0105 kaip sunki\u0105 na\u0161t\u0105 it jo vergij\u0105 suprie\u0161ina su laisve, kuri\u0105 duoda Evangelija.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau prana\u0161ai ir apa\u0161talai kitaip \u017ei\u016br\u0117jo \u012f \u0161vent\u0105j\u012f Dievo \u012estatym\u0105. Dovydas sak\u0117: \u201eEisiu erdviu keliu, nes ie\u0161kojau Tavo \u012fsak\u0173” (Psalmi\u0173 119, 45). Apa\u0161talas Jok\u016bbas, kuris ra\u0161\u0117 po Kristaus mirties, r\u0117m\u0117si De\u0161imtimi Dievo \u012fsakym\u0173 kaip karali\u0161kuoju \u012estatymu ir tobuluoju laisv\u0117s \u012estatymu (Jok\u016bbo 2, 8; 1, 25). Pus\u0119 am\u017eiaus po nukry\u017eiavimo Aprei\u0161kimo knygos autorius sako, jog palaiminti tie, kurie vykdo Dievo \u012fsakymus, kad \u012fgyt\u0173 teis\u0119 \u012f gyvyb\u0117s med\u012f ir gal\u0117t\u0173 \u012f\u017eengti pro vartus \u012f miest\u0105 (Aprei\u0161kimo 22, 14).<\/p>\n\n\n\n

   Tvirtinimas, kad Kristus Savo mirtimi panaikino T\u0117vo \u012estatym\u0105, neturi jokio pagrindo. Jei b\u016bt\u0173 buv\u0119 galima pakeisti \u012estatym\u0105 arba nekreipti \u012f j\u012f d\u0117mesio, tuomet Kristui neb\u016bt\u0173 reik\u0117j\u0119 mirti, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173 \u017emog\u0173 nuo bausm\u0117s u\u017e nuod\u0117mes. Kristaus mirtis neturi nieko bendra su \u012estatymo panaikinimu, ji tik \u012frodo, kad jis yta nekintamas. Dievo S\u016bnus at\u0117jo, kad Savo \u012estatym\u0105 padaryt\u0173 diding\u0105 ir \u0160loving\u0105 (Izaijo 42, 21). Jis sak\u0117: \u201eNemanykite, jog A\u0160 at\u0117j\u0119s panaikinti \u012estatymo […]. I\u0161 ties\u0173 sakau jums: kol dangus ir \u017dem\u0117 nepraeis, n\u0117 viena raidel\u0117 ir n\u0117 vienas br\u016bk\u0161nelis nei\u0161nyks i\u0161 \u012estatymo […]” (Mato 5, 17.18). Apie Save Jis sako:<\/p>\n\n\n\n

 \u201e[…] Mano d\u017eiaugsmas \u2014 vykdyti Tavo vali\u0105, Mano Dieve, Tavo \u012esratym\u0105 turiu \u0161irdyje!” (Psalmi\u0173 40, 8)<\/p>\n\n\n\n

  [466-467]<\/strong> Pagal prigimt\u012f Dievo \u012estatymas yra nekintamas. Jis atskleid\u017eia Autoriaus vali\u0105 ir b\u016bd\u0105. Dievas yra meil\u0117, Jo \u012estatymas taip pat yra meil\u0117. Du didieji principai yra meil\u0117 Dievui ir meil\u0117 \u017emogui. Meil\u0117 \u2014 \u012fstatymo pilnatv\u0117 (Romie\u010diams 13, 10). Dievo charakteris yra tiesa ir teisingumas, lygiai taip pat Jo \u012estatymas yra tiesa ir teisingumas. Psalmi\u0173 giedotojas sako: \u201e[…] Tavo \u012estatymas \u2014 tiesa, […] teis\u016bs visi Tavo \u012fsakymai” (Psalmi\u0173 119, 142.172). Apa\u0161talas Paulius skelbia: \u201eTaigi \u012estatymas \u0161ventas; \u012fsakymas taip pat \u0161ventas, ir teisingas, ir geras” (Romie\u010diams 7, 12). \u012estatymas, kuris yra Dievo valios ir i\u0161minties aprei\u0161kimas, turi b\u016bti toks pat am\u017einas kaip ir jo Autorius.<\/p>\n\n\n\n

   Atsivertimo ir \u0161vent\u0117jimo darbas skirtas sutaikyti \u017emones su Dievu ir padaryti taip, kad jie gyvent\u0173 pagal Jo \u012estatymo reikalavimus. Prad\u017eioje \u017emogus buvo sukurtas pagal Dievo atvaizd\u0105. Jis sugyveno su gamta, jo gyvenimas atitiko Dievo \u012estatym\u0105, o teisingumo principai buvo \u012fra\u0161yti jo \u0161irdyje. Ta\u010diau nuod\u0117m\u0117 atskyr\u0117 j\u012f nuo K\u016br\u0117jo, ir jis nebeatspind\u0117jo Dievo paveikslo. \u017dmogaus \u0161irdis paskelb\u0117 kar\u0105 Dievo \u012estatymo principams. K\u016bno siekimai prie\u0161i\u0161ki Dievui; jie nepakl\u016bsta Dievo \u012fstatymui, ir net negali paklusti (Romie\u010diams 8, 7). Ta\u010diau Dievas taip pamilo pasaul\u012f, jog atidav\u0117 Savo viengim\u012f S\u016bn\u0173 162, kad \u017emogus b\u016bt\u0173 sutaikytas su Dievu. Kristaus nuopeln\u0173 d\u0117ka jis gali atgauti darn\u0105 su K\u016br\u0117ju ir bendrauti su Juo. Dievo malon\u0117s d\u0117ka jo \u0161irdis turi atsinaujinti, jis turi atgimti i\u0161 auk\u0161tyb\u0117s. Sis pasikeitimas yra antrasis gimimas, be kurio, pasak J\u0117zaus, \u017emogus negal\u0117s reg\u0117ti Dievo Karalyst\u0117s 163.<\/p>\n\n\n\n

   Pirmasis susitaikymo su Dievu \u017eingsnis yra nuod\u0117mingumo suvokimas. Nuod\u0117m\u0117 – tai \u012fstatymo lau\u017eymas. Ta\u010diau per \u012fstatym\u0105 […] pa\u017e\u012fstame nuod\u0117m\u0119 (1 Jono 3, 4; Romie\u010diams 3, 20). Kad suvokt\u0173 savo kalt\u0119, nusid\u0117j\u0117lis turi palyginti save su did\u017eiuoju Dievo teisingumo matu. Jis yra veidrodis, kuris parodo teisiojo charakterio tobulum\u0105 ir padeda \u017emogui pamatyti savo tr\u016bkumus.<\/p>\n\n\n\n

  [467-468]<\/strong> \u012estatymas atskleid\u017eia \u017emogui jo nuod\u0117mes, ta\u010diau neduoda vaist\u0173 nuo jos. \u017dad\u0117damas gyvenim\u0105 paklusniesiems, \u012estatymas skelbia, kad nusid\u0117j\u0117li\u0173 laukia mirtis. Tik Kristaus Evangelija gali i\u0161gelb\u0117ti \u017emog\u0173 nuo nuod\u0117m\u0117s pasmerkimo ir paniekinimo. Jis turi atgailauti prie\u0161 Diev\u0105, Kurio \u012estatym\u0105 pa\u017eeid\u0117, ir tik\u0117ti Kristumi bei Jo atperkam\u0105ja auka. Tada jam atleid\u017eiamos anks\u010diau padarytos nuod\u0117m\u0117s, ir jis tampa Dievi\u0161kosios prigimties dalininku. Jis b\u016bna Dievo vaiku, kuris \u012fkv\u0117ptas \u012fs\u016bnyst\u0117s dvasios, kreipiasi \u012f J\u012f: \u201eAba, T\u0117ve!”<\/p>\n\n\n\n

   Ar dabar jam leid\u017eiama lau\u017eyti Dievo \u012estatym\u0105? Apa\u0161talas Paulius sako: \u201eO gal tik\u0117jimu mes panaikiname \u012estatym\u0105? Nieku b\u016bdu! Prie\u0161ingai, mes \u012estatym\u0105 patvirtiname. Mir\u0119 nuod\u0117mei, kaipgi toliau gyventume joje?” (\u017dr. Romie\u010diams 3, 31; 6, 2.) Ir apa\u0161talas Jonas skelbia: \u201eNes tai ir yra Dievo meil\u0117 \u2014 Jo \u012fsakymus vykdyti. O Jo \u012fsakymai n\u0117ra sunk\u016bs” (1 Jono 5, 3). Atgimusi \u0161irdis susitaiko su Dievu ir Jo \u012estatymu. Kai nusid\u0117j\u0117lis labai pasikei\u010dia, i\u0161 mirties jis yra per\u0117j\u0119s \u012f gyvenim\u0105, i\u0161 nuod\u0117m\u0117s – \u012f \u0160ventum\u0105, i\u0160 \u012estatymo lau\u017eymo ir mai\u0161to \u2014 \u012f paklusnum\u0105 ir i\u0161tikimyb\u0119. Baigiasi senasis atitolimo nuo Dievo gyvenimas, prasideda naujas, susitaikymo, tik\u0117jimo ir meil\u0117s gyvenimas. Tada \u012fstatymo reikalavimai i\u0161sipildo jame, gyvenan\u010diame ne pagal k\u016bn\u0105, bet pagal Dvasi\u0105 (Romie\u010diams 8, 4). Tuomet jo \u0160irdies kalba bus tokia: \u201eO, kaip a\u0161 branginu Tavo \u012estatym\u0105! M\u0105stau apie j\u012f vis\u0105 dien\u0105” (Psalmi\u0173<\/p>\n\n\n\n

119, 97)”.<\/p>\n\n\n\n

   VIE\u0160PATIES \u012fstatymas tobulas; jis atnaujina gyvast\u012f (Psalmi\u0173 19, 8). Be \u012estatymo \u017emon\u0117s negal\u0117t\u0173 teisingai suprasti Dievo tyrumo ir \u0161ventumo bei savo pa\u010di\u0173 kalt\u0117s ir netyrumo. Jie negal\u0117t\u0173 suvokti visi\u0161ko savo nuod\u0117mingumo ir nejaust\u0173 reikm\u0117s atgailauti. Nesuvokdami pra\u017e\u016btingos Dievo \u012estatymo lau\u017eytoj\u0173 b\u016bsenos, jie nejau\u010dia atperkamojo Kristaus kraujo poreikio. I\u0161gelb\u0117jimo viltis neskatina i\u0161 pagrind\u0173 pakeisti savo \u0161ird\u012f, pertvarkyti gyvenim\u0105. D\u0117l to daugelis atsiver\u010dia pavir\u0161utini\u0161kai, o \u017emon\u0117s, kurie niekada nebuvo vienyb\u0117je su Kristumi, prisijungia prie Ba\u017eny\u010dios.<\/p>\n\n\n\n

 [469-470]<\/strong>  Klaidingi mokymai apie \u0161vent\u0117jim\u0105 atsiranda tuomet, kai nepaisoma Dievo \u012estatymo arba jis atmetamas. Jie pla\u010diai paplit\u0119 \u0160iuolaikiniuose religijos jud\u0117jimuose. \u0160ie mokymai klaidingi ne tik kaip doktrinos, jie pavojingi savo praktiniais rezultatais; tas faktas, kad jiems pritaria tiek daug \u017emoni\u0173, dar kart\u0105 pabr\u0117\u017eia \u012fsakm\u0173 b\u016btinum\u0105 i\u0161ai\u0161kinti, k\u0105 \u0160iuo klausimu moko \u0160ventasis Ra\u0161tas.<\/p>\n\n\n\n

   Tikrasis \u0160vent\u0117jimas – tai Biblijos mokymas. Apa\u0161talas Paulius savo Lai\u0161ke tesalonikie\u010diams ra\u0161\u0117: \u201eTokia gi Dievo valia \u2014 j\u016bs\u0173 \u0160vent\u0117jimas” (1 Tesalonikie\u010diams 4, 3). Jis meld\u0117si: \u201ePats ramyb\u0117s Dievas iki galo jus tepa\u0161ventina […]” (1 Tesalonikie\u010diams 5, 23). \u0160ventasis Ra\u0161tas ai\u0161kiai nurodo, kas yra \u0160vent\u0117jimas ir kaip jis pasiekiamas. I\u0161gelb\u0117tojas meld\u0117si u\u017e Savo mokinius: \u201ePa\u0161ventink juos tiesa! Tavo \u017dodis yra tiesa” (Jono 17, 17). Apa\u0161talas Paulius mok\u0117, kad tikintieji tapt\u0173 priimtina atna\u0161a, \u0160ventosios Dvasios pa\u0161ventinta (Romie\u010diams 15, 16). Koks yra \u0160ventosios Dvasios darbas? J\u0117zus sak\u0117 Savo mokiniams: \u201eKai ateis toji Tiesos Dvasia, jus Ji ves \u012f tiesos pilnatv\u0119” (Jono 16, 13). Psalmi\u0173 giedotojas sako: \u201eTavo \u012estatymas – tiesa” 164. Dievo Dvasios ir \u017dod\u017eio d\u0117ka \u017emon\u0117ms atsiveria didieji Jo \u012estatyme \u012fk\u016bnyti teisumo principai. Dievo \u012estatymas \u0161ventas, ir teisingas, ir geras, jis atspindi Dievo tobulyb\u0119, vadinasi, charakteris, susiformav\u0119s paklusnumo tam \u012estatymui d\u0117ka, taip pat bus \u0161ventas. Kristus yra puikus tokio charakterio pavyzdys. Jis sako: \u201eA\u0160 vykdau Savo T\u0117vo \u012fsakymus. A\u0161 visuomet darau, kas Jam patinka” (\u017er. Jono 15, 10; 8, 29)- Kristaus sek\u0117jai turi b\u016bti pana\u0161\u016bs \u012f J\u012f – Dievo malon\u0117s d\u0117ka formuoti savo charakter\u012f taip, kad jis atitikt\u0173 Jo \u0160ventojo \u012estatymo principus. Tai ir yra Biblijos nurodytas \u0160vent\u0117jimas.<\/p>\n\n\n\n

   Jis gali \u012fvykti tik tikint Kristumi, mumyse gyvenan\u010dios Dievo Dvasios galia. Apa\u0161talas Paulius ragina tikin\u010diuosius: \u201eDarbuo-kit\u0117s savo i\u0161ganymui su baime ir dreb\u0117dami, nes Dievas i\u0161 Savo palankumo skatina jus ir trok\u0161ti, ir veikti!” (Filipie\u010diams 2, 12.13) Nuod\u0117m\u0117 gundys krik\u0161\u010dion\u012f, ta\u010diau jis nuolat kovos su ja. Tai kovai reikia Kristaus pagalbos. \u017dmogaus silpnumas susijungia su Dievo galybe, ir tik\u0117jimas su\u0161unka: \u201eD\u0117kui Dievui, Kuris duoda mums pergal\u0119 per m\u016bs\u0173 Vie\u0161pat\u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173!” (1 Korintie\u010diams 15, 57)<\/p>\n\n\n\n

 [470-171]<\/strong>  \u0160ventasis Ra\u0161tas ai\u0161kiai sako, kad \u0160vent\u0117jimas yra nuolatinis procesas. Kai nusid\u0117j\u0117lis atsiver\u010dia, susitaiko su Dievu per Kristaus aukos atperkant\u012fj\u012f krauj\u0105, tik tuomet prasideda krik\u0161\u010dioni\u0161kasis gyvenimas. Dabar jis turi siekti tobulumo, augti, kol taps tikru vyru pagal Kristaus pilnatv\u0117s am\u017eiaus saik\u0105 165. Apa\u0161talas Paulius teigia: \u201ePamir\u0161\u0119s, kas u\u017e man\u0119s, a\u0161 ver\u017eiuosi pirmyn, j tiksl\u0105, siekiu laimikio auk\u0161tyb\u0117se, prie kurio Dievas kvie\u010dia Kristuje J\u0117zuje” (Filipie\u010diams 3, 13.14). Apa\u0161talas Petras nurodo mums laiptelius, kuriais kylant pasiekiamas \u0161ventumas: \u201eTod\u0117l parodykite vis\u0105 stropum\u0105, kad savo tik\u0117jimu ugdytum\u0117te doryb\u0119, dorybe \u2014 pa\u017einim\u0105, pa\u017einimu \u2014 susivaldym\u0105, susivaldymu \u2014 i\u0161tverm\u0119, i\u0161tverme \u2014 maldingum\u0105, maldingumu – brolyb\u0119, o brolybe \u2014 meil\u0119. […] Tai darydami, j\u016bs niekad neapsigausite” (2 Petro 1, 5-10).<\/p>\n\n\n\n

   Tie, kurie pasiek\u0117 Biblin\u012f \u0160ventum\u0105, visada rodys nuolankumo dvasi\u0105. Kaip Moz\u0117, lygindami save su Beribio tyrumu ir neprilygstama tobulybe, jie mato keliant\u012f pagarbi\u0105 baim\u0119 \u0161ventumo didingum\u0105 ir savo menkum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161as Danielius buvo tikrojo pasi\u0161ventimo pavyzdys. Jo ilgas gyvenimas liudijo kilni\u0105 tarnyst\u0119 K\u016br\u0117jui. Jis buvo brangus \u017emogus Dangui (Danieliaus 10, 11). Ta\u010diau, u\u017euot did\u017eiav\u0119sis savo tyrumu ir \u0161ventumu, \u0161is garbingas prana\u0161as tapatina save su tikrai nusid\u0117jusiais izraelitais, maldaudamas pasigail\u0117ti savo tautie\u010di\u0173: \u201eNe d\u0117l savo teisumo mes sudedame savo maldavimus prie\u0161ais Tavo veid\u0105, bet d\u0117l Tavo didelio gailestingumo. Vie\u0161patie, […] mes nusid\u0117jome ir nedorai elg\u0117m\u0117s” (Danieliaus 9, 18.15). Prana\u0161as u\u017esimena, kad jis meld\u0117si ir i\u0161pa\u017eino savo nuod\u0117m\u0119 bei Izraelio tautos nuod\u0117m\u0119 (Danieliaus 9, 20). Ir kai v\u0117liau pasirod\u0117 Dievo S\u016bnus, kad duot\u0173 jam nurodymus, Danielius pasak\u0117: \u201eA\u0161 netekau j\u0117g\u0173, mirtinai i\u0161bly\u0161kau ir buvau visi\u0161kai bej\u0117gis” (Danieliaus 10, 8).<\/p>\n\n\n\n

 [471-472]<\/strong>  Kai per audr\u0105 patriarchas Jobas i\u0161girdo Vie\u0161paties bals\u0105, jis su\u0161uko: \u201e[…] g\u0117dijuosi visko, k\u0105 esu pasak\u0119s, ir atgailauju dulk\u0117se ir pelenuose” (Jobo 42, 6). Kai prana\u0161as Izaijas pamat\u0117 Vie\u0161paties \u0161lov\u0119 ir i\u0161girdo kerubus tarian\u010dius: \u201e\u0160ventas, \u0161ventas, \u0161ventas yra Galybi\u0173 VIE\u0160PATS”, su\u0161uko: \u201eVargas man, nes esu \u017euv\u0119s! A\u0161 – \u017emogus, kurio l\u016bpos suteptos […]” (Izaijo 6, 3.5). Po to, kai apa\u0161talas Paulius buvo pagautas ir i\u0161keltas iki tre\u010diojo dangaus ir gird\u0117jo slaptingus \u017eod\u017eius, kuri\u0173 nevalia \u017emogui i\u0161tarti, jis kalba apie save kaip apie vis\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173 ma\u017eiausi\u0105j\u012f (2 Korintie\u010diams 12, 2-4; Efezie\u010diams 3, 8). Mylimasis Kristaus apa\u0161talas Jonas ne kart\u0105 priglaud\u0119s galv\u0105 prie J\u0117zaus kr\u016btin\u0117s ir mat\u0119s Jo \u0161lov\u0119, puol\u0117 angelui po koj\u0173 tarsi negyvas (Aprei\u0161kimo 1, 17).<\/p>\n\n\n\n

   Tie, kurie eina Golgotos kry\u017eiaus \u0161e\u0161\u0117lyje, niekada negali reik\u0161ti pasitenkinimo, did\u017eiuotis savimi ir girtis, kad n\u0117ra nusid\u0117j\u0119. Jie turi suprasti, jog j\u0173 nuod\u0117m\u0117 suk\u0117l\u0117 mirtin\u0105 kan\u010di\u0105 Dievo S\u016bnui. Si mintis turi pad\u0117ti jiems dar labiau nusi\u017eeminti. Tie, kurie gyvena artimai bendraudami su J\u0117zumi, ai\u0161kiausiai mato \u017emogi\u0161kosios prigimties silpnum\u0105 bei nuod\u0117mingum\u0105, tod\u0117l vienintel\u0117 j\u0173 viltis yra nukry\u017eiuoto ir prisik\u0117lusio I\u0161gelb\u0117tojo nuopelnai.<\/p>\n\n\n\n

   Religiniame pasaulyje vis da\u017eniau pasirei\u0161kia pasi\u0161ventimas, kuris persmelktas sav\u0119s i\u0161auk\u0161tinimo ir Dievo \u012estatymo niekinimo dvasia. Tai visai svetima Biblijos mokymui. Tokio pasi\u0161ventimo gyn\u0117jai nurodo, kad \u0161vent\u0117jimas yra akimirksnio darbas, jie tvirtina, kad vien tik\u0117jimo d\u0117ka pasiekiamas visi\u0161kas \u0161ventumas. \u201eTik tik\u0117kite, – sako jie, – ir b\u016bsite palaiminti”. Anot j\u0173, \u0161vent\u0117jimo palaiminimas gaunamas be joki\u0173 pastang\u0173. Tuo pat metu jie neigia Dievo \u012estatymo autoritet\u0105, tvirtindami, kad yra atleisti nuo pareigos laikytis Jo \u012fsakym\u0173. Ar \u017emogus gali b\u016bti \u0161ventas, tapatintis su Dievo valia ir charakteriu, jeigu jis nesilaiko princip\u0173, kurie i\u0161rei\u0161kia Dievo prigimt\u012f, vali\u0105 ir nurodo, kas Jam patinka?<\/p>\n\n\n\n

   Tro\u0161kimas i\u0161pa\u017einti ne\u012fpareigojan\u010di\u0105 religij\u0105, kuri nereikalauja kovos, pasiaukojimo, atsiskyrimo nuo pasaulio paikyb\u0117s, pagimd\u0117 populiar\u0173 mokym\u0105 apie tai, kad pakanka tik\u0117jimo, vien tik\u0117jimo. K\u0105 apie tai sako Dievo \u017dodis? Apa\u0161talas Jok\u016bbas teigia: \u201eKas i\u0161 to, mano broliai, jei kas sakosi tur\u012fs tik\u0117jim\u0105, bet neturi darb\u0173?! Ar gali j\u012f i\u0161gelb\u0117ti tik\u0117jimas? […] Ar nori \u017einoti, nei\u0161mintingas \u017emogau, kad tik\u0117jimas be darb\u0173 nevaisingas? Argi ne darbais buvo nuteisintas m\u016bs\u0173 t\u0117vas Abraomas, aukodamas savo s\u016bn\u0173 Izaok\u0105 ant aukuro? Matai, tik\u0117jimas veik\u0117 kartu su jo darbais, ir darbai tik\u0117jim\u0105 padar\u0117 tobul\u0105. […] Matote, kad \u017emogus nuteisinamas darbais, o ne vienu tik\u0117jimu” (Jok\u016bbo 2, 14-24).<\/p>\n\n\n\n

 [472-473]<\/strong>  Dievo \u017dod\u017eio liudijimas prie\u0161tarauja \u0161iam klaidingam mokymui apie tik\u0117jim\u0105 be darb\u0173. Tai n\u0117ra tik\u0117jimas, kuris reikalauja Dangaus palankumo, nesilaikydamas s\u0105lyg\u0173, kuriomis gali b\u016bti suteikta malon\u0117. Tai pernelyg didelis pasitik\u0117jimas savimi, nes tikrasis tik\u0117jimas remiasi \u0160ventojo Ra\u0161to pa\u017eadais ir reikalavimais.<\/p>\n\n\n\n

   Tegu niekas neapsigauna, tik\u0117damas, kad gali tapti \u0161ventas, ty\u010dia pa\u017eeisdamas nors vien\u0105 Dievo priesak\u0105. S\u0105moninga nuod\u0117m\u0117 nutildo barant\u012f \u0160ventosios Dvasios bals\u0105 ir atskiria siel\u0105 nuo Dievo. Nuod\u0117m\u0117 – tai \u012estatymo lau\u017eymas. Ir n\u0117 vienas nusid\u0117j\u0117lis [\u012estatymo lau\u017eytojas j Jo [Dievo]nereg\u0117jo ir nepa\u017eino (1 Jono 3, 6). Nors apa\u0161talas Jonas savo lai\u0161kuose tiek daug ra\u0161o apie meil\u0119, bet jis nesvyruodamas atskleid\u017eia tikr\u0105j\u012f b\u016bd\u0105 t\u0173, kurie rei\u0161kia pretenzijas \u012f \u0160ventum\u0105, ta\u010diau lau\u017eo Dievo \u012estatym\u0105: \u201eKas sakosi J\u012f pa-\u017din\u0119s, bet Jo \u012fsakym\u0173 nesilaiko, tas melagis, ir n\u0117ra jame tiesos. O kas laikosi Jo \u017eod\u017ei\u0173, tas i\u0160 ties\u0173 tobulai myli Diev\u0105” (1 Jono 2, 4.5). Taip patikrinamas kiekvieno \u017emogaus tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas. Mes negalime spr\u0119sti apie \u017emogaus \u0161ventum\u0105 tol, kol nei\u0161matuosime jo Dievo \u0161ventumo matu – vieninteliu matu ir \u017eem\u0117je, ir danguje. Jei \u017emon\u0117s neskiria pakankamai reik\u0161m\u0117s Moraliniam \u012estatymui, jeigu jie menkina ir pro pir\u0161tus \u017ei\u016bri j Dievo priesakus, jei pa\u017eeid\u017eia nors ma\u017eiausi\u0105 Jo \u012fsakym\u0105 ir taip elgtis moko kitus, tuomet jie netur\u0117s jokios vert\u0117s Dangaus akyse, ir galima neabejoti, kad j\u0173 pretenzijos neturi jokio pagrindo.<\/p>\n\n\n\n

   Jau vien \u017emogaus tvirtinimas, kad jis n\u0117ra nusid\u0117j\u0119s, \u012frodo, jog jam toli iki \u0160ventumo. Jis neteisingai supranta tobul\u0105 Dievo \u0161ventum\u0105 ir visi\u0161k\u0105 tyrum\u0105, nesuvokia, koks turi b\u016bti \u017emogus, kad jo charakteris der\u0117t\u0173 su Dievo charakteriu. Pernelyg gerai manantis apie save neteisingai supranta J\u0117zaus tyrum\u0105 ir \u017eavingum\u0105, nuod\u0117m\u0117s \u017eal\u0105 ir blog\u012f. Juo didesnis atstumas tarp jo ir Kristaus, juo menkesnis Dievo charakterio bei Jo reikalavim\u0173 supratimas, juo teisesnis toks \u017emogus atrodys pats sau.<\/p>\n\n\n\n

[473-474]<\/strong>   \u0160vent\u0117jimas, apie kur\u012f kalbama \u0160ventajame Ra\u0161te, susij\u0119s su visu \u017emogumi – jo dvasia, siela ir k\u016bnu. Apa\u0161talas Paulius meld\u0117si u\u017e tesalonikie\u010dius, kad Dievas i\u0161laikyt\u0173 sveik\u0105 bei nepeiktin\u0105 j\u0173 dvasi\u0105, siel\u0105 ir k\u016bn\u0105 m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties J\u0117zaus at\u0117jimui (1 Tesalonikie\u010diams 5, 23). Kiek v\u0117liau tikintiesiems jis v\u0117l ra\u0161o: \u201eD\u0117l Dievo gailestingumo raginu jus, broliai, aukoti savo k\u016bnus kaip gyv\u0105, \u0161vent\u0105, Dievui patinkan\u010di\u0105 auk\u0105 […]” (Romie\u010diams 12, 1). Seno-ves Izraelio laikais kiekviena Dievui aukojama auka b\u016bdavo atid\u017eiai ap\u017ei\u016brima. Jei gyvulys tur\u0117davo koki\u0173 nors tr\u016bkum\u0173, jo nepriimdavo, nes Dievas nurod\u0117, kad auka privalo b\u016bti be kliau-dos. Taigi krik\u0161\u010dionims liepiama aukoti savo k\u016bnus kaip gyv\u0105, \u0161vent\u0105, Dievui patinkan\u010di\u0105 auk\u0105. Kad tai gal\u0117t\u0173 daryti, jie turi stengtis i\u0161saugoti visas j\u0117gas. Kiekvienas \u012fprotis, silpninantis k\u016bno ar proto j\u0117gas, daro \u017emog\u0173 netinkam\u0105 tarnauti K\u016br\u0117jui. Ar gali Dievas b\u016bti patenkintas m\u016bs\u0173 aukos menkumu, jei galime paaukoti Jam visa kas geriausia? Kristus pasak\u0117: \u201eMyl\u0117k Vie\u0161pat\u012f, savo Diev\u0105, visa \u0161irdimi” 156. Tie, kurie myli Diev\u0105 visa \u0161irdimi, sieks paskirti Jam gyvenim\u0105 ir panaudoti visas j\u0117gas pagal Jo \u012estatym\u0105 ir vali\u0105. Jie apribos poreikius ir nepasiduos geiduliams, kurie suter\u0161t\u0173 bei paniekint\u0173 auk\u0105, kuri\u0105 turi aukoti savo Dangi\u0161kajam T\u0117vui.<\/p>\n\n\n\n

   Apa\u0161talas Petras maldauja susilaikyti nuo k\u016bno geiduli\u0173, kurie kovoja prie\u0161 siel\u0105 (1 Petro 2, 11). Kiekvienas nuod\u0117mingas pasitenkinimas susilpnina j\u0117gas, slopina protinius bei dvasinius sugeb\u0117jimus, tod\u0117l Dievo \u017dodis ir Dvasia ma\u017eai tegali paveikti \u0161ird\u012f. Apa\u0161talas Paulius ra\u0161o korintie\u010diams: \u201eTaigi, mylimieji, tur\u0117dami tokius pa\u017eadus, apsivalykime nuo vis\u0173 k\u016bno ir dvasios d\u0117mi\u0173, Dievo baime padarydami savo \u0161ventum\u0105 tobul\u0105” (2 Korintie\u010diams 7, 1). Tod\u0117l Dvasios vaisiui: meilei, d\u017eiaugsmui, ramybei, kantrybei, malonumui, gerumui, i\u0161tikimybei, romumui jis priskiria ir susivaldym\u0105 (Galatams 5, 22.23).<\/p>\n\n\n\n

 [474-475]<\/strong>  Nepaisydami \u0161i\u0173 \u012fkvepian\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 daugelis \u017emoni\u0173, kurie skelbiasi es\u0105 krik\u0161\u010dionys, eikvoja j\u0117gas, siekdami pelno ar vaikydamiesi mados. Jie suter\u0161ia savyje Dievo atvaizd\u0105 apsirijimu, vyno g\u0117rimu ir draud\u017eiamais malonumais! Ba\u017eny\u010dia, u\u017euot peikusi \u0161ias ydas, pernelyg da\u017enai skatina blog\u012f, pataikauja norams, godulys-tei, malonum\u0173 tro\u0161kimui, kad tik pripildyt\u0173 savo i\u017ed\u0105, nes tai negali padaryti at\u0161alusi meil\u0117 Kristui. Jeigu J\u0117zus apsilankyt\u0173 m\u016bs\u0173 laik\u0173 ba\u017eny\u010diose ir pamatyt\u0173 i\u0161kilmes ir nuod\u0117ming\u0105 prekyb\u0105, vykdom\u0105 prisidengiant religijos vardu, ar Jis nei\u0161varyt\u0173 lauk \u0161i\u0173 ba\u017eny\u010dios niekintoj\u0173, kaip i\u0161var\u0117 pinig\u0173 keit\u0117jus i\u0161 \u0161ventyklos?<\/p>\n\n\n\n

   Apa\u0161talas Jok\u016bbas sako, kad i\u0161 auk\u0161tybi\u0173 kilusi i\u0161mintis pirmiausia yra tyra (Jok\u016bbo 3, 17). Jeigu apa\u0161talas b\u016bt\u0173 susitik\u0119s su tais, kurie tart\u0173 brang\u0173 J\u0117zaus vard\u0105 tabaku prasmirdusiomis l\u016bpomis, tais, kurie persisunk\u0119 bjauriu kvapu ter\u0161ia atmosfer\u0105, versdami aplinkinius kv\u0117puoti nuodingu oru, ar jis b\u016bt\u0173 tolerav\u0119s prie\u0161ing\u0105 Evangelijos tyrumui \u012fprot\u012f ir nesmerk\u0119s jo kaip \u017eemi\u0161ko, gyvuli\u0161ko ir demoni\u0161ko167? Tabako vergai trok\u0161ta gauti visi\u0161ko \u0161ven-tejimo palaiminim\u0105, jie kalba apie savo vilt\u012f patekti j dang\u0173, ta\u010diau Dievo \u017dodis ai\u0161kiai sako, kad ten niekada nepateks, kas netyra, joks ne\u0161vank\u0117lis ar melagis, o tiktai tie, kurie \u012fra\u0161yti Avin\u0117lio gyvenimo knygoje (Aprei\u0161kimo 21, 27).<\/p>\n\n\n\n

   Ar ne\u017einote, kad j\u016bs\u0173 k\u016bnas yra \u0161ventykla jumyse gyvenan\u010dios \u0160ventosios Dvasios, Kuri\u0105 gavote i\u0161 Dievo, ir kad j\u016bs nebepriklausote patys sau? I\u0161 ties\u0173 esate brangiai nupirkti. Tad \u0161lovinkite Diev\u0105 savo k\u016bnu! (1 Korintie\u010diams 6, 19.20) Tas, kurio k\u016bnas yra \u0160ventosios Dvasios \u0161ventykla, netaps pra\u017e\u016btingo \u012fpro\u010dio vergu. Jis visas j\u0117gas paskirs Kristui, atpirkusiam j\u012f Savo brangiu krauju. Visa, k\u0105 jis turi, priklauso Vie\u0161pa\u010diui. Kaip gali jis b\u016bti nekaltas, \u0161vaistydamas patik\u0117t\u0105 turt\u0105? Tie, kurie skelbiasi es\u0105 krik\u0161\u010dionys, kasmet i\u0161leid\u017eia did\u017eiulius pinigus nenaudingoms ir \u017ealingoms u\u017egaidoms, o tuo metu sielos \u017e\u016bsta be gyvenimo \u017dod\u017eio. Jie apsuka Diev\u0105 de\u0161imtin\u0117mis ir aukomis, o ant savo naikinan\u010di\u0173 geiduli\u0173 aukuro sude\u0161ventum\u0105 ir visi\u0161k\u0105 tyrum\u0105, nesuvokia, koks turi b\u016bti \u017emogus, kad jo charakteris der\u0117t\u0173 su Dievo charakteriu. Pernelyg gerai manantis apie save neteisingai supranta J\u0117zaus tyrum\u0105 ir \u017eavingum\u0105, nuod\u0117m\u0117s \u017eal\u0105 ir blog\u012f. Juo didesnis atstumas tarp jo ir Kristaus, juo menkesnis Dievo charakterio bei Jo reikalavim\u0173 supratimas, juo teisesnis toks \u017emogus atrodys pats sau.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160vent\u0117jimas, apie kur\u012f kalbama \u0160ventajame Ra\u0161te, susij\u0119s su visu \u017emogumi \u2014 jo dvasia, siela ir k\u016bnu. Apa\u0161talas Paulius meld\u0117si u\u017e tesalonikie\u010dius, kad Dievas i\u0161laikyt\u0173 sveik\u0105 bei nepeiktin\u0105 j\u0173 dvasi\u0105, siel\u0105 ir k\u016bn\u0105 m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties J\u0117zaus at\u0117jimui (1 Tesalonikie\u010diams 5, 23). Kiek v\u0117liau tikintiesiems jis v\u0117l ra\u0161o: \u201eD\u0117l Dievo gailestingumo raginu jus, broliai, aukoti savo k\u016bnus kaip gyv\u0105, \u0161vent\u0105, Dievui patinkan\u010di\u0105 auk\u0105 […]” (Romie\u010diams 12, 1). Senov\u0117s Izraelio laikais kiekviena Dievui aukojama auka b\u016bdavo atid\u017eiai ap\u017ei\u016brima. Jei gyvulys tur\u0117davo koki\u0173 nors tr\u016bkum\u0173, jo nepriimdavo, nes Dievas nurod\u0117, kad auka privalo b\u016bti be kliau-dos. Taigi krik\u0161\u010dionims liepiama aukoti savo k\u016bnus kaip gyv\u0105, \u0161vent\u0105, Dievui patinkan\u010di\u0105 auk\u0105. Kad tai gal\u0117t\u0173 daryti, jie turi stengtis i\u0161saugoti visas j\u0117gas. Kiekvienas \u012fprotis, silpninantis k\u016bno ar proto j\u0117gas, daro \u017emog\u0173 netinkam\u0105 tarnauti K\u016br\u0117jui. Ar gali Dievas b\u016bti patenkintas m\u016bs\u0173 aukos menkumu, jei galime paaukoti Jam visa kas geriausia? Kristus pasak\u0117: \u201eMyl\u0117k Vie\u0161pat\u012f, savo Diev\u0105, visa \u0161irdimi” 166. Tie, kurie myli Diev\u0105 visa \u0161irdimi, sieks paskirti Jam gyvenim\u0105 ir panaudoti visas j\u0117gas pagal Jo \u012estatym\u0105 ir vali\u0105. Jie apribos poreikius ir nepasiduos geiduliams, kurie suter\u0161t\u0173 bei paniekint\u0173 auk\u0105, kuri\u0105 turi aukoti savo Dangi\u0161kajam T\u0117vui.<\/p>\n\n\n\n

   Apa\u0161talas Petras maldauja susilaikyti nuo k\u016bno geiduli\u0173, kurie kovoja prie\u0161 siel\u0105 (1 Petro 2, 11). Kiekvienas nuod\u0117mingas pasitenkinimas susilpnina j\u0117gas, slopina protinius bei dvasinius sugeb\u0117jimus, tod\u0117l Dievo \u017dodis ir Dvasia ma\u017eai tegali paveikti \u0161ird\u012f. Apa\u0161talas Paulius ra\u0161o korintie\u010diams: \u201eTaigi, mylimieji, tur\u0117dami tokius pa\u017eadus, apsivalykime nuo vis\u0173 k\u016bno ir dvasios d\u0117mi\u0173, Dievo baime padarydami savo \u0161ventum\u0105 tobul\u0105” (2 Korintie\u010diams 7, 1). Tod\u0117l Dvasios vaisiui: meilei, d\u017eiaugsmui, ramybei, kantrybei, malonumui, gerumui, i\u0161tikimybei, romumui jis priskiria ir susivaldym\u0105 (Galatams 5, 22.23).<\/p>\n\n\n\n

   Nepaisydami \u0161i\u0173 \u012fkvepian\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 daugelis \u017emoni\u0173, kurie skelbiasi es\u0105 krik\u0161\u010dionys, eikvoja j\u0117gas, siekdami pelno ar vaikydamiesi mados. Jie suter\u0161ia savyje Dievo atvaizd\u0105 apsirijimu, vyno g\u0117rimu ir draud\u017eiamais malonumais! Ba\u017eny\u010dia, u\u017euot peikusi \u0161ias ydas, pernelyg da\u017enai skatina blog\u012f, pataikauja norams, godulys-tei, malonum\u0173 tro\u0161kimui, kad tik pripildyt\u0173 savo i\u017ed\u0105, nes tai negali padaryti at\u0161alusi meil\u0117 Kristui. Jeigu J\u0117zus apsilankyt\u0173 m\u016bs\u0173 laik\u0173 ba\u017eny\u010diose ir pamatyt\u0173 i\u0161kilmes ir nuod\u0117ming\u0105 prekyb\u0105, vykdom\u0105 prisidengiant religijos vardu, ar Jis nei\u0161varyt\u0173 lauk \u0161i\u0173 ba\u017eny\u010dios niekintoj\u0173, kaip i\u0161var\u0117 pinig\u0173 keit\u0117jus i\u0161 \u0161ventyklos?<\/p>\n\n\n\n

   Apa\u0161talas Jok\u016bbas sako, kad i\u0161 auk\u0161tybi\u0173 kilusi i\u0161mintis pirmiausia yra tyra (Jok\u016bbo 3, 17). Jeigu apa\u0161talas b\u016bt\u0173 susitik\u0119s su tais, kurie tart\u0173 brang\u0173 J\u0117zaus vard\u0105 tabaku prasmirdusiomis l\u016bpomis, tais, kurie persisunk\u0119 bjauriu kvapu ter\u0161ia atmosfer\u0105, versdami aplinkinius kv\u0117puoti nuodingu oru, ar jis b\u016bt\u0173 tolerav\u0119s prie\u0161ing\u0105 Evangelijos tyrumui \u012fprot\u012f ir nesmerk\u0119s jo kaip \u017eemi\u0161ko, gyvuli\u0161ko ir demoni\u0161ko167? Tabako vergai trok\u0161ta gauti visi\u0161ko \u0161ven-tejimo palaiminim\u0105, jie kalba apie savo vilt\u012f patekti \u012f dang\u0173, ta\u010diau Dievo \u017dodis ai\u0161kiai sako, kad ten niekada nepateks, kas netyra, joks ne\u0161vank\u0117lis ar melagis, o tiktai tie, kurie \u012fra\u0161yti Avin\u0117lio gyvenimo knygoje (Aprei\u0161kimo 21, 27).<\/p>\n\n\n\n

   Ar ne\u017einote, kad j\u016bs\u0173 k\u016bnas yra \u0161ventykla jumyse gyvenan\u010dios \u0160ventosios Dvasios, Kuri\u0105 gavote i\u0161 Dievo, ir kad j\u016bs nebepriklausote patys sau? I\u0161 ties\u0173 esate brangiai nupirkti. Tad \u0161lovinkite Diev\u0105 savo k\u016bnu! (1 Korintie\u010diams 6, 19.20) Tas, kurio k\u016bnas yra \u0160ventosios Dvasios \u0161ventykla, netaps pra\u017e\u016btingo \u012fpro\u010dio vergu. Jis visas j\u0117gas paskirs Kristui, atpirkusiam j\u012f Savo brangiu krauju. Visa, k\u0105 jis turi, priklauso Vie\u0161pa\u010diui. Kaip gali jis b\u016bti nekaltas, \u0161vaistydamas patik\u0117t\u0105 turt\u0105? Tie, kurie skelbiasi es\u0105 krik\u0161\u010dionys, kasmet i\u0161leid\u017eia did\u017eiulius pinigus nenaudingoms ir \u017ealingoms u\u017egaidoms, o tuo metu sielos \u017e\u016bsta be gyvenimo \u017dod\u017eio. Jie apsuka Diev\u0105 de\u0161imtin\u0117mis ir aukomis, o ant savo naikinan\u010di\u0173 geiduli\u0173 aukuro sudegina daugiau nei skiria varg\u0161ams ar Evangelijos darbui. Jei visi, kurie skelbiasi es\u0105 Kristaus sek\u0117jai, b\u016bt\u0173 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 pasi\u0161vent\u0119, u\u017euot leid\u0119 pinigus nereikalingoms ir net \u017ealingoms u\u017egaidoms, jei atiduot\u0173 juos \u012f Vie\u0161paties lobyn\u0105, tuomet parodyt\u0173 ger\u0105 tikr\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 susilaikymo, pasiaukojimo ir pasi\u0161ventimo pavyzd\u012f. Jie tapt\u0173 pasaulio \u0161viesa.<\/p>\n\n\n\n

 [475-476]<\/strong>  Pasaulis pasidav\u0117 ir nuolaid\u017eiauja savo silpnyb\u0117ms ir geismams. \u017dmones valdo k\u016bno geismas, aki\u0173 geismas ir gyvenimo puikyb\u0117168, ta\u010diau Kristaus sek\u0117jams skirtas \u0161is \u0161ventas kvietimas: \u201eI\u0161eikite i\u0161 j\u0173 ir atsiskirkite, – sako Vie\u0161pats, \u2014 ir nelieskite netyr\u0173 daikt\u0173” 169. Dievo \u017dod\u017eio \u0161viesoje mes turime teis\u0119 pareik\u0161ti, kad pasi\u0161ventimas n\u0117ra tikras tol, kol \u017emogus visi\u0161kai neatsisako nuod\u0117ming\u0173 u\u017esi\u0117mim\u0173 ir pasaulio teikiam\u0173 malonum\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Tiems, kurie pakl\u016bsta kvietimui: \u201eI\u0161eikite i\u0161 j\u0173 ir atsiskirkite, \u2014 sako Vie\u0161pats, \u2014 ir nelieskite netyr\u0173 daikt\u0173”, Dievas pa\u017eada: \u201eTuomet A\u0161 jus priimsiu ir b\u016bsiu jums T\u0117vas, o j\u016bs b\u016bsite Man s\u016bn\u016bs ir dukterys […]” (2 Korintie\u010diams 6, 17.18). Kiekvienas krik\u0161\u010dionis turi ypating\u0105 teis\u0119 ir \u0161vent\u0105 pareig\u0105 gyventi turting\u0105 ir turining\u0105 dvasin\u012f gyvenim\u0105. \u201eA\u0161 \u2014 pasaulio \u0161viesa, – sak\u0117 J\u0117zus. -Kas seka Manimi, nebevaik\u0161\u010dios tamsyb\u0117se, bet tur\u0117s gyvenimo \u0161vies\u0105” (Jono 8, 12). Teisi\u0173j\u0173 takas\u2014 tarsi au\u0161ros \u0161viesa, vis labiau \u0161vintanti iki skais\u010dios dienos (Patarli\u0173 4, 18). Kiekvienas tik\u0117jimo ir paklusnumo \u017eingsnis priartina siel\u0105 prie gyvenimo \u0160viesos, Kurioje n\u0117ra jokios tamsyb\u0117s170. Dievo tarnams \u0161vie\u010dia skaist\u016bs teisumo Saul\u0117s spinduliai, jie turi juos atspind\u0117ti. Kaip \u017evaig\u017ed\u0117s byloja mums, kad danguje yra didis \u0161viesulys, kurio \u0161lov\u0117 i\u0161ry\u0161kina jas, taip krik\u0161\u010dionys turi rodyti, kad Visatos soste s\u0117di Dievas, Kurio b\u016bdu verta sekti ir Kuris vertas \u0161lov\u0117s ir gyriaus. Jo liudytojai turi atspind\u0117ti Jo Dvasios malon\u0119, charakterio \u0161ventum\u0105 ir tyrum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Savo Lai\u0161ke kolosie\u010diams apa\u0161talas Paulius i\u0161vardina gausias Dievo vaikams u\u017etikrintas palaimas: \u201eMes […] nesiliaujame u\u017e jus melde ir pra\u0161\u0119, kad b\u016btum\u0117te pilni Dievo valios pa\u017einimo su visa i\u0161mintimi ir dvasiniu supratimu, kad elgtum\u0117t\u0117s, kaip verta Vie\u0161paties, ir Jam tobulai patiktum\u0117te, ne\u0161dami visoki\u0173 ger\u0173 darb\u0173 vaisi\u0173 ir augdami Dievo pa\u017einimu, kad, visokeriopai sustiprinti Jo \u0161lov\u0117s galia, pilni i\u0161tverm\u0117s ir kantryb\u0117s, su d\u017eiaugsmu d\u0117kotum\u0117te T\u0117vui […]” (1> 9\u201412).<\/p>\n\n\n\n

 [476-477]<\/strong>  Jis taip pat kreipiasi \u012f brolius efezie\u010dius nor\u0117damas, kad jie suprast\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 privilegij\u0173 svarb\u0105. Suprantamiausiais \u017eod\u017eiais jis atskleid\u017eia, koki\u0105 nuostabi\u0105 gali\u0105 ir pa\u017einim\u0105 jie gali gauti kaip Auk\u0161\u010diausiojo s\u016bn\u016bs ir dukterys. Jis meld\u0117si, kad Dievas i\u0161 Savo \u0161io v\u0117s lobio suteikt\u0173 jiems stipryb\u0117s Jo Dvasios galia sutvirtinti juose vidin\u012f \u017emog\u0173, kad jie \u012fsi\u0161aknij\u0119 ir \u012fsitvirtin\u0119 meil\u0117je, gal\u0117t\u0173 suvokti kartu su visais \u0161ventaisiais, koks yra plotis ir ilgis, ir auk\u0161tis, ir gylis, ir pa\u017einti Kristaus meil\u0119, kuri pranoksta pa\u017einim\u0105 (Efezie\u010diams 3, 16\u201419). Apa\u0161talo malda pasiekia kulminacij\u0105, kai jis pra\u0161o, kad jie b\u016bt\u0173 pripildyti visos Dievo pilnyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ie \u017eod\u017eiai atskleid\u017eia auk\u0161tumas, kurias mes galime pasiekti, tik\u0117dami Dangi\u0161kojo T\u0117vo pa\u017eadais, jei tik \u012fvykdysime Jo reikalavimus. Kristaus nuopeln\u0173 d\u0117ka mes galime pasiekti beribes Galybes sost\u0105. Jeigu Jis nepagail\u0117jo n\u0117 Savo S\u016bnaus, bet atidav\u0117 J\u012f u\u017emu\u0161 visus, tai kaipgi Jis ir visko nedovanot\u0173 kartu su Juo?! (Romie\u010diams 8, 32) T\u0117vas suteik\u0117 S\u016bnui Savo Dvasi\u0105 be saiko, mes taip pat galime b\u016bti pripildyti visos Jo pilnyb\u0117s. J\u0117zus sako: \u201eJei tad j\u016bs, b\u016bdami nelabi, mokate savo vaikams duoti ger\u0173 daikt\u0173, juo labiau j\u016bs\u0173 T\u0117vas i\u0161 dangaus suteiks \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 tiems, kurie J\u012f pra\u0161o. Jei ko pra\u0161ysite Man\u0119s Mano vardu, A\u0161 padalysiu. Pra\u0161ykite ir gausite, kad j\u016bs\u0173 d\u017eiaugsmui nieko netrukt\u0173” (Luko 11, 13; Jono 14, 14; 16, 24).<\/p>\n\n\n\n

   Nors krik\u0161\u010dionio gyvenimas tur\u0117t\u0173 i\u0161siskirti nusi\u017eeminimu, ta\u010diau jis netur\u0117t\u0173 b\u016bti ni\u016brus ir prisl\u0117gtas. Kiekvienas turi teis\u0119 gyventi taip, kad gaut\u0173 Dievo palankum\u0105 ir palaiminim\u0105. M\u016bs\u0173 Dangi\u0161kasis T\u0117vas nenori, kad mes b\u016btume pasmerkti ir gyventume tamsoje. Tikrasis nusi\u017eeminimas nerei\u0161kia, kad reikia eiti panarinus galv\u0105 ir sielvartauti d\u0117l sav\u0119s. Mes galime ateiti pas |\u0117z\u0173, kad b\u016btume apvalyti, tuomet prie\u0161 \u012estatym\u0105 nejausime s\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eaties ir g\u0117dos jausmo. Taigi dabar neb\u0117ra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje J\u0117zuje, gyvenantiems ne pagal k\u016bn\u0105, bet pagal Dvasi\u0105 (\u017er. Romie\u010diams 8, 1.4).<\/p>\n\n\n\n

  [477-478]<\/strong> Nusid\u0117j\u0119 Adomo sun\u016bs per J\u0117z\u0173 tapo Dievo s\u016bnumis, juk \u0161ventintojas ir \u0161ventinamieji ~ visi kyla i\u0161 vieno. Tod\u0117l Jis nesig\u0117dija juos vadinti broliais (Hebrajams 2, 11). Krik\u0161\u010dionio gyvenimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti tik\u0117jimo, pergal\u0117s ir d\u017eiaugsmo Vie\u0161patyje gyvenimas. Juk kiekvienas, kuris gim\u0119s i\u0161 Dievo, nugali pasaul\u012f, ir \u0161tai pergal\u0117, nugalinti pasaul\u012f, – m\u016bs\u0173 tik\u0117jimas! (1 Jono 5, 4) Teisingai kalb\u0117jo Dievo tarnas Nehemijas: \u201e[…] d\u017eiugesys VIE\u0160PATYJE yra j\u016bs\u0173 stipryb\u0117” (Nehemijo 8, 10). Apa\u0161talas Paulius sako: \u201eVisuomet d\u017eiaukit\u0117s Vie\u0161patyje! Ir v\u0117l kartoju: d\u017eiaukit\u0117s! Visuomet d\u017eiaukit\u0117s, be paliovos melskit\u0117s! Visokiomis aplinkyb\u0117mis d\u0117kokite, nes to Dievas nori i\u0161 j\u016bs\u0173 Kristuje J\u0117zuje” (Filipie\u010diams 4, 4; 1 Tesalonikie\u010diams 5, 16-18).<\/p>\n\n\n\n

   Tokie yra atsivertimo ir \u0161ventejimo pagal Biblij\u0105 vaisiai. \u0160ie vaisiai retai matomi tod\u0117l, kad krik\u0161\u010dioni\u0161kasis pasaulis labai abejingai \u017ei\u016bri \u012f did\u017eiuosius teisumo principus, kuriuos pateikia Dievo \u012estatymas. Tod\u0117l nuolatinis Dievo Dvasios darbas, kuris lyd\u0117jo ankstesni\u0173j\u0173 laik\u0173 atgimimus, ma\u017eai pastebimas \u0161iais lai\u0161kais.<\/p>\n\n\n\n

   M\u0105stydami apie teisumo principus mes kei\u010diam\u0117s. Kadangi nepaisoma \u0161vent\u0173 \u012fsakym\u0173, kuriais Dievas parod\u0117 \u017emon\u0117ms Savo charakterio tobulum\u0105 ir \u0161ventum\u0105, nes j\u0173 protus vis labiau patraukia \u017emoni\u0173 mokymai ir teorijos, visai nenuostabu, kad ba\u017eny\u010diose stebimas gyvo pamaldumo nuosmukis. Vie\u0161pats sak\u0117: \u201eJuk Mano tauta nusikalto dvigubai: Mane, gyvojo vandens \u0161altin\u012f, jie paliko ir i\u0161sikas\u0117 vandens talpyklas, kiauras talpyklas, nelaikan\u010dias vandens” (Jeremijo 2, 13).<\/p>\n\n\n\n

    Laimingas, kas atmeta nedor\u0117li\u0173 patarimus, kas neina nusid\u0117j\u0117li\u0173 keliu […], bet d\u017eiaugiasi VIE\u0160PATIES \u012estatymu ir m\u0105sto Jo \u012estatym\u0105 dien\u0105 nakt\u012f. Jis lyg medis, pasodintas prie tekan\u010dio vandens, duodantis vaisi\u0173 laikui at\u0117jus, o jo lapai nevysta. Kad ir k\u0105 jis daryt\u0173, jam sekasi (Psalmi\u0173 1, 1-3). Tik tada, kai Diev\u0105 i\u0161pa\u017e\u012fstantiems Dievo \u012estatymas taps didingas ir \u0161lovingas, j\u0173 gyvenime atgims pamaldumas ir senov\u0117s tik\u0117jimas. Taip kalba VIE\u0160PATS: ‘Stokit\u0117s ant kry\u017ekeli\u0173 ir pasi\u017evalgykite! Pasiklauskite senov\u0117s tak\u0173, kur yra gerasis kelias!Eikite juo ir rasite ramyb\u0119'(Jeremijo 6, 16).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

28. GYVENIMO KNYGA<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [479-480]<\/strong>  \u201eMan stebint, – sako prana\u0161as Danielius, – buvo pastatyti sostai, ir Ilgaam\u017eis atsis\u0117do Savo soste. Jo drabu\u017eis buvo baltas kaip sniegas, o galvos plaukai \u2014 tarsi gryna vilna; Jo sostas buvo ugnies liepsnos, o sosto ratai – plieskianti ugnis. Ugnies up\u0117 liejosi ir tek\u0117jo prie\u0161ais j\u012f. T\u016bkstan\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010diai Jam tarnavo ir miriad\u0173 miriadai stov\u0117jo prie\u0161ais J\u012f. Teismas s\u0117do pos\u0117d\u017eiauti, ir buvo atskleistos knygos” (Danieliaus 7, 9.10).<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161ui buvo parodyta ta did\u017eioji ir i\u0161kilmingoji diena, kai \u017emoni\u0173 charakterius ir gyvenim\u0105 per\u017evelgs visos \u017eem\u0117s Teis\u0117jas, ir kiekvienam bus atmok\u0117ta pagal jo darbus 171. Ilgaam\u017eis yra Dievas T\u0117vas. Psalmi\u0173 giedotojas sako: \u201ePirma, negu kalnai u\u017egim\u0117, ir \u017eem\u0119 bei pasaul\u012f pagimdei, Tu esi Dievas nuo am\u017ei\u0173 per am\u017eius” (Psalmi\u0173 90, 2). Teismui vadovaus Jis – visko, kas egzistuoja, \u0161altinis, ir viso \u012estatymo Autorius. O t\u016bkstan\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010diai ir miriad\u0173 miriadai \u0161vent\u0173j\u0173 angel\u0173 dalyvaus \u0161iame did\u017eiajame teisme kaip pad\u0117j\u0117jai ir liudytojai.<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161as t\u0119sia: \u201e[…] pama\u010diau tarsi \u017dmogaus S\u016bn\u0173, ateinant\u012f dangaus debesimis. Jis pri\u0117jo prie Ilgaam\u017eio, ir buvo Jam pristatytas. Jam buvo duota vald\u017eia, garbe ir karalyste, idant Jam tarnaut\u0173 vis\u0173 kalb\u0173 tautos ir gentys. Jo vald\u017eia yra am\u017eina vald\u017eia, tverianti am\u017einai, o Jo karalyst\u0117 niekada nebus sunaikinta” (Danieliaus 7, 13.14). \u010cia apra\u0161ytas Ktistaus at\u0117jimas n\u0117ra Jo antrasis at\u0117jimas \u012f \u017eem\u0119. Jis pri\u0117jo prie Ilgaam\u017eio danguje, kad gaut\u0173 vald\u017ei\u0105, garb\u0119 ir karalyst\u0119, kurie Jam bus duoti, kai Jis baigs tarpininkauti. Prana\u0161yst\u0117 nurod\u0117, kad, pasibaigus prana\u0161i\u0161kam 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpiui, 1844 metais \u012fvyks ne Jo antrasis at\u0117jimas \u012f \u017eem\u0119, o \u0161is \u012fvykis. Lydimas \u0161vent\u0173j\u0173 angel\u0173, m\u016bs\u0173 didysis Vyriausiasis Kunigas \u012f\u0117jo \u012f \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausi\u0105j\u0105 ir stojo Dievo akivaizdoje, kad prad\u0117t\u0173 baigiam\u0105j\u0105 \u017emoni\u0173 u\u017etarimo tarnyst\u0119 \u2014 vykdyt\u0173 teismin\u012f tyrim\u0105 ir maldaut\u0173 u\u017e visus, kurie pasirodys verti paveld\u0117ti Jo palaiminim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [480-481]<\/strong> Permaldavimo dienos apeigose gal\u0117davo dalyvauti tiktai tie, kurie apeiginio tarnavimo metu Dievo akivaizdoje i\u0161pa\u017eindavo savo kaltes ir atgailaudavo, o j\u0173 nuod\u0117m\u0117s su auk\u0173 krauju patekdavo j \u0161ventykl\u0105. Taigi did\u017ei\u0105j\u0105 paskutini\u0105j\u0105 Permaldavimo ir teisminio tyrimo dien\u0105 turi b\u016bti nagrin\u0117jamos tik tikr\u0173j\u0173 Dievo vaik\u0173 bylos. Nedor\u0117li\u0173 teismas bus ypatingas, bet neeilinis \u012fvykis, kuris \u012fvyks v\u0117liau. Nes jau metas prasid\u0117ti teismui nuo Dievo nam\u0173; bet jeigu jis pirmiausia prasideda nuo m\u016bs\u0173, tai koks galas laukia t\u0173, kurie neklauso Dievo Evangelijos?! (1 Petro 4, 17)<\/p>\n\n\n\n

   Teismo sprendimai remsis dangaus knyg\u0173 u\u017era\u0161ais, kuriose sura\u0161yti \u017emoni\u0173 vardai ir darbai. Prana\u0161as Danielius sako: \u201eTeismas s\u0117do pos\u0117d\u017eiauti, ir buvo atskleistos knygos”. Aprei\u0161kimo knygos autorius, apib\u016bdindamas t\u0105 pat\u012f \u012fvyk\u012f, priduria: \u201eIr buvo atskleistos knygos, buvo atversta dar viena, b\u016btent gyvenimo knyga. Mirusieji buvo teisiami i\u0161 u\u017era\u0161\u0173 knygose, pagal j\u0173 darbus” (20,  12).<\/p>\n\n\n\n

   Gyvenimo knygoje u\u017era\u0161yti vardai vis\u0173 t\u0173, kurie kada nors tarnavo Dievui. J\u0117zus sake Savo mokiniams: \u201e[…] d\u017eiaukit\u0117s, kad j\u016bs\u0173 vardai \u012fra\u0161yti danguje” (Luko 10, 20). Apa\u0161talas Paulius kalba apie i\u0161tikimus bendradarbius, kuri\u0173 vardai \u012fra\u0161yti gyvenimo knygoje (Filipie\u010diams 4, 3). Prana\u0161as Danielius, \u017ei\u016br\u0117damas \u012f toki\u0173 varg\u0173 met\u0105, koki\u0173 dar niekada n\u0117ra buv\u0119 nuo to laiko, kai atsirado tautos, teigia, kad bus i\u0161gelb\u0117ti visi, kurie tik rasti \u012fra\u0161yti knygoje. O Aprei\u0161kimo knygoje sakoma, kad \u012f Dievo miest\u0105 \u012feis tik tie, kurie \u012fra\u0161yti Avin\u0117lio gyvenimo knygoje (Danieliaus 12, 1; Aprei\u0161kimo 21, 27).<\/p>\n\n\n\n

   Atminimo knyga ra\u0161oma Dievo akivaizdoje, joje sura\u0161yti geri darbai t\u0173, kurie bijo VIE\u0160PATIES ir pasitiki Jo vardu (Malachijo 3, 16). Danguje u\u017era\u0161yti j\u0173 tik\u0117jimo \u017eod\u017eiai ir meil\u0117s darbai. Tuo remdamasis Jud\u0117jos valdytojas Nehemijas maldavo: \u201eO mano Dieve, atsimink mane maloniai u\u017e tai ir nei\u0161trink mano ger\u0173 darb\u0173, kuriuos esu padar\u0119s savo Dievo Namams […]” (Nehemijo 13, 14). Dievo atminimo knygoje \u012fam\u017eintas kiekvienas teisingas darbas. Ten tiksliai pa\u017eym\u0117tas kiekvienas nugal\u0117tos pagundos atvejis, kiekviena \u012fgyta pergal\u0117 prie\u0161 blog\u012f, kiekvienas \u0161velnus gailestingumo \u017eodis. Ten taip pat yra u\u017era\u0161ytas kiekvienas pasiaukojimas, kiekviena i\u0161k\u0119sta kan\u010dia ir sielvartas d\u0117l Kristaus. Psalmi\u0173 giedotojas sako: \u201eTu su\u017eym\u0117jai mano klajones, tad supilk mano a\u0161aras \u012f Savo \u0105sot\u012f! Argi jos n\u0117ra su\u017eym\u0117tos Tavo knygoje?” (Psalmi\u0173 56, 8)<\/p>\n\n\n\n

  [481-482]<\/strong> Be to, atminimo knygoje su\u017eym\u0117tos ir \u017emoni\u0173 nuod\u0117m\u0117s. \u201e|uk Dievas pa\u0161auks atsakyti u\u017e kiekvien\u0105 darb\u0105, net slapt\u0105 – ir ger\u0105, ir blog\u0105. Teismo dien\u0105 \u017emon\u0117s tur\u0117s duoti apyskait\u0105 u\u017e kiekvien\u0105 pasakyt\u0105 tu\u0161\u010di\u0105 \u017eod\u012f, – sako I\u0161gelb\u0117tojas. \u2014 Pagal savo \u017eod\u017eius b\u016bsi i\u0161teisintas ir pagal savo \u017eod\u017eius b\u016bsi pasmerktas” (Mokytojo 12, 14; Mato 12, 36.37). \u0160ie tiksl\u016bs u\u017era\u0161ai atskleid\u017eia visus slaptus sumanymus bei motyvus, nes Dievas nu\u0161vies, kas tamsoje pasl\u0117pta, ir atskleis \u0161ird\u017ei\u0173 sumanymus (1 Korintie\u010diams 4, 5). ‘\u0160tai visa tai prie\u0161ais Mane u\u017era\u0161yta […]? Atmok\u0117siu jiems, kaip jie nusipeln\u0117, drauge u\u017e \u012f\u0173 kaltes ir j\u0173 t\u0117v\u0173 kaltes \u2014 sako VIE\u0160-PATS (Izaijo 65, 6.7).<\/p>\n\n\n\n

   Kiekvieno \u017emogaus darbai per\u017ei\u016brimi Dievo akivaizdoje ir \u012fvertinami kaip i\u0161tikimi arba nei\u0161tikimi. Dangaus knygose prie kiekvieno vardo tiksliai u\u017era\u0161ytas kiekvienas i\u0161tartas blogas \u017eodis, kiekvienas savanaudi\u0161kas poelgis, kiekviena neatlikta pareiga, kiekviena slapta nuod\u0117m\u0117, nors ji ir gudriai pasl\u0117pta. Angelas, \u017eymintis gerus darbus ir nuod\u0117mes, pa\u017eymi visus dangaus si\u0173stus \u012fsp\u0117jimus .u patarimus, kuri\u0173 nebuvo paisoma, kiekvien\u0105 veltui praleist\u0105 .ik i mirk\u0105, nei\u0161naudotas galimybes, ger\u0105 ar blog\u0105 \u012ftak\u0105 ir visas jos pasekmes.<\/p>\n\n\n\n

   Dievo \u012estatymas yra matas, kuriuo teisme bus patikrinti \u017emo-ni\u0173 charakteriai ir gyvenimas. I\u0161mintingasis Saliamonas sako: Bijok Dievo ir laikykis Jo \u012fsakym\u0173, nes tai saisto vis\u0105 \u017emonij\u0105. Juk Dievas pa\u0161auks atsakyti u\u017e kiekvien\u0105 darb\u0105, net slapt\u0105 \u2014 ir ger\u0105, ir blog\u0105” (Mokytojo 12, 13.14). Apa\u0161talas Jok\u016bbas \u012fsp\u0117ja savo brolius: \u201eTaip kalb\u0117kite ir taip darykite, kaip tie, kurie bus teisiami pagal laisv\u0117s \u012estatym\u0105” (Jok\u016bbo 2, 12).<\/p>\n\n\n\n

  [482-483]<\/strong> Tie, kurie teisme pasirodys verti, dalyvaus teisi\u0173j\u0173 prisik\u0117lime. J\u0117zus sake: \u201e[…] o kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusi\u0173j\u0173 prisik\u0117lime, […] b\u016bdami prisik\u0117limo vaikai, bus tolyg\u016bs angelams ir bus Dievo vaikai” (Luko 20, 35.36). Be to, Jis sako, jog tie, kurie dar\u0117 gera, prisikels gyventi (Jono 5, 29). Mirusieji teisieji prisikels tik po teismo, kuriame jie bus pripa\u017einti verti prisikelti gyventi. Tod\u0117l jie asmeni\u0161kai nedalyvaus teisme, kai bus nagrin\u0117jamos j\u0173 bylos ir paskelbtas nuosprendis.<\/p>\n\n\n\n

   J\u0117zus bus j\u0173 U\u017etar\u0117jas, maldaujantis Diev\u0105 pasigail\u0117ti. \u201eO jei kuris nusid\u0117t\u0173, tai mes turime U\u017etar\u0117j\u0105 pas T\u0117v\u0105, teis\u0173j\u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173. Mat Kristus \u012f\u017eeng\u0117 ne \u012f rank\u0173 darbo \u0161ventov\u0119 \u2014 tikrosios atvaizd\u0105, bet \u012f pat\u012f dang\u0173, kad nuo dabar mus u\u017etart\u0173, stov\u0117damas prie\u0161ais Dievo veid\u0105. Tod\u0117l Jis per am\u017eius gali i\u0161gelb\u0117ti tuos, kurie per J\u012f eina prie Dievo. Jis am\u017einai gyvas, kad juos u\u017etarti}” (1 Jono 2, 1; Hebrajams 9, 24; 7, 25).<\/p>\n\n\n\n

   Kai, prasid\u0117jus teismui, atskleid\u017eiamos knygos, Dievo akivaizdoje per\u017ei\u016brimas vis\u0173 tikin\u010di\u0173 gyvenimas. Pradedamas nuo pirm\u0173j\u0173 \u017eem\u0117je gyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173, m\u016bs\u0173 U\u017etar\u0117jas pristato kiekvienos kartos bylas ir baigia gyvaisiais. Bus pamin\u0117tas kiekvieno vardas ir atid\u017eiai i\u0161tirta kiekviena byla. Vieni bus priimti, kiti atmesti. Jei knygose bus rastos nuod\u0117mes, del kuri\u0173 \u017emogus neatgailavo ir jam nebuvo atleista, jo vardas bus i\u0161brauktas i\u0161 gyvenimo knygos, o ger\u0173 darb\u0173 \u012fra\u0161ai i\u0161trinti i\u0161 Dievo atminimo knygos. Vie\u0161pats sak\u0117 Mozei: \u201eT\u0105, kuris nusid\u0117jo Man, tik t\u0105 i\u0161trinsiu i\u0161 Savo knygos” (I\u0161\u0117jimo 32, 33). Prana\u0161as Ezechielis byloja: \u201eKai teisusis nusigr\u0119\u017eia nuo teisumo ir daro pikta […], nejaugi jis bus gyvas? N\u0117 vienas jo teisumo darb\u0173, kuriuos jis buvo padar\u0119s, nebus atmenamas d\u0117l jo nei\u0161tikimyb\u0117s […]” (Ezechielio 18, 24).<\/p>\n\n\n\n

   Prie vard\u0173 t\u0173, kurie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 atgailavo ir tik\u0117jimu paliudijo, kad Kristaus kraujas yra j\u0173 atpirkimo auka, \u012fra\u0161oma: Atleista, tuomet jie tampa Kristaus teisumo dalininkai, vadinasi, j\u0173 charakteriai atitinka Dievo \u012estatym\u0105, tod\u0117l j\u0173 nuod\u0117m\u0117s bus i\u0161dildytos ir jie pasirodys verti am\u017einojo gyvenimo. Prana\u0161as Izaijas Vie\u0161paties vardu skelbia: \u201eA\u0161, A\u0161 \u2014 Tas, Kuris d\u0117l Sav\u0119s naikina tavo nusi\u017eengimus, \u2014 A\u0161 tavo nuod\u0117mi\u0173 neatminsiu” (Izaijo 43, 25). J\u0117zus pasak\u0117: \u201eNugal\u0117tojas bus aprengtas baltais drabu\u017eiais, ir jo vardo nei\u0161trinsiu i\u0161 gyvenimo knygos. A\u0161 i\u0161pa\u017einsiu jo vard\u0105 Savo T\u0117vo ir Jo angel\u0173 akivaizdoje. Kas i\u0161pa\u017eins Mane \u017emoni\u0173 akivaizdoje, ir A\u0161 j\u012f i\u0161pa\u017einsiu Savo Dangi\u0161kojo T\u0117vo akivaizdoje. O kas i\u0161sigins Man\u0119s \u017emoni\u0173 akivaizdoje, ir A\u0161 jo i\u0161siginsiu Savo Dangi\u0161kojo T\u0117vo akivaizdoje” (Aprei\u0161kimo 3, 5; Mato 10, 32.33).<\/p>\n\n\n\n

 [483-484]<\/strong>  Did\u017eiausias \u017emoni\u0173 susidom\u0117jimas \u017eem\u0117s teism\u0173 sprendimais silpnai teatspindi dangaus teismo susidom\u0117jim\u0105, kai \u012f gyvenimo knyg\u0105 \u012fra\u0161yt\u0173j\u0173 gyvenimas per\u017ei\u016brimas visos \u017eem\u0117s Teis\u0117jo akivaizdoje. Dievi\u0161kasis U\u017etar\u0117jas pra\u0161o, kad visiems, kurie tik\u0117dami Jo krauju nugal\u0117jo, b\u016bt\u0173 atleisti nusi\u017eengimai, kad jie gal\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti \u012f gimt\u0105j\u012f Edeno sod\u0105 ir b\u016bt\u0173 kar\u016bnuojami kartu su Juo kaip ankstesn\u0117s vald\u017eios (Mich\u0117jo 4, 8) paveld\u0117tojai. Stengdamasis apgauti ir suvilioti \u017emonij\u0105, \u0161\u0117tonas tik\u0117josi su\u017elugdyti Dievi\u0161k\u0105j\u012f \u017emogaus I\u0161gelb\u0117jimo Plan\u0105. Ta\u010diau Kristus dabar pra\u0161o, kad \u0161is Planas b\u016bt\u0173 \u012fgyvendintas taip, tarsi \u017emogus niekados neb\u016bt\u0173 nusi\u017eeng\u0119s. Jis pra\u0161o, kad Jo tautai b\u016bt\u0173 visi\u0161kai atleista ir ji b\u016bt\u0173 i\u0161teisinta, taip pat jai b\u016bt\u0173 suteikta Jo \u0161lov\u0117s dalis ir leista atsis\u0117sti \u0161alia Jo soste.<\/p>\n\n\n\n

   Tuo tarpu, kai J\u0117zus maldauja u\u017e tuos, kurie neatmet\u0117 Jo malon\u0117s, \u0161\u0117tonas kaltina juos Dievui kaip nusid\u0117j\u0117lius. Didysis apgavikas skatino juos abejoti, nepasitik\u0117ti Dievu, steng\u0117si atskirti nuo Jo meil\u0117s, lau\u017eyti Jo \u012estatym\u0105. Dabar jis rodo \u012f j\u0173 nugyvent\u0105 gyvenim\u0105, charakterio ydas, nepana\u0161um\u0105 \u012f Krist\u0173, jis liudija, kad jie u\u017etrauk\u0117 g\u0117d\u0105 Atpirk\u0117jui. \u0160\u0117tonas nurodo visas nuod\u0117mes, kurias jis gund\u0117 daryti \u017emones, o \u0161ie jam pasidav\u0117, tod\u0117l dabar jis rei\u0161kia \u012f juos teises kaip \u012f savo pavaldinius.<\/p>\n\n\n\n

   J\u0117zus nepateisina nuod\u0117mi\u0173, bet nurodo atgail\u0105 ir tik\u0117jim\u0105; pra\u0161ydamas jiems atleisti, i\u0161tiesia Savo su\u017ealotas rankas \u012f T\u0117v\u0105 bei \u0161ventuosius angelus ir sako: \u201e\u012er\u0117\u017eiau j\u0173 vard\u0105 Savo rankos delne. Tikra auka Dievui \u2014 susigraudinusi dvasia; Tu, Dieve, nepaniekinsi \u0161irdies, susigraudinusios ir atgailaujan\u010dios” (plg. Izaijo 49, 16; Psalmi\u0173 51, 19). Kreipdamasis \u012f Savo tautos kaltintoj\u0105, Jis parei\u0161kia: \u201eTesudraud\u017eia tave VIE\u0160PATS, \u0161\u0117tone! VIE\u0160PATS, Kuris i\u0161sirinko Jeruzal\u0119, tesudraud\u017eia tave! Argi \u0161is \u017emogus n\u0117ra nuod\u0117gulys, i\u0161pl\u0117\u0161tas i\u0161 ugnies?” (Zacharijo 3, 2) Kristus apvilks i\u0161tikimuosius Savo teisumu, kad pristatyt\u0173 juos T\u0117vui kaip garbing\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105, neturin\u010di\u0105 jokios d\u0117m\u0117s, nei rauk\u0161l\u0117s, nei nieko tokio (Efezie\u010diams 5, 27). J\u0173 vardai \u012fra\u0161yti \u012f gyvenimo knyg\u0105 ir apie juos para\u0161yta: Jie vaik\u0161\u010dios su Manimi, apsireng\u0119 baitai, nes jie \u0161ito verti (Aprei\u0161kimo 3,4).<\/p>\n\n\n\n

  [484-485]<\/strong> Taip bus visi\u0161kai i\u0161tes\u0117tas naujosios Sandoros pa\u017eadas: \u201e[…] j\u0173 kalt\u0119 atleisiu ir j\u0173 nuod\u0117mes daugiau nebeatminsiu. ‘Tomis dienomis ir tuo metu, \u2014 tai VIE\u0160PATIES \u017eodis, \u2014 bus ie\u0161koma Izraelio kalt\u0117s, ta\u010diau jos nebebus, ir Judo nuod\u0117mi\u0173, ta\u010diau j\u0173 nebeatsiras, nes atleisiu tam liku\u010diui, kur\u012f i\u0161gelb\u0117jau’. T\u0105 dien\u0105 VIE\u0160PATIES at\u017eala bus gra\u017ei ir \u0161lovinga, o kra\u0161to vaisius \u2014 Izraelio liku\u010di\u0173 pa\u017eiba ir \u0161lov\u0117. Tas, kuris i\u0161liko Sione, ir tas, kuris paliktas Jeruzal\u0117je, visi, kurie \u012fra\u0161yti gyventi Jeruzal\u0117je, bus vadinami \u0161ventaisiais” (Jeremijo 31, 34; 50, 20; Izaijo 4, 2.3).<\/p>\n\n\n\n

   Prie\u0161 Vie\u0161paties antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 turi b\u016bti baigtas teisminis tyrimas, atliktas nuod\u0117mi\u0173 i\u0161dildymas. Mirusieji bus teisiami i\u0161 u\u017era\u0161\u0173 knygose, tod\u0117l ne\u012fmanoma, kad \u017emoni\u0173 nuod\u0117mes b\u016bt\u0173 i\u0161dildytos iki teismo, kuriame bus tiriamos j\u0173 bylos. Apa\u0161talas Petras ai\u0161kiai nurodo, kad tikin\u010di\u0173j\u0173 nuod\u0117m\u0117s bus i\u0161dildytos i\u0161 knyg\u0173, kai nuo Vie\u0161paties veido ateis paguodos metas ir Jis atsi\u0173s jums skirt\u0105j\u012f Mesij\u0105 J\u0117z\u0173 (\u017er. Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 3, 19.20). Kai pasibaigs teisminis tyrimas, Kristus ateis \u012f \u017eem\u0119 ir kiekvienam \u017emogui atmok\u0117s pagal jo darbus.<\/p>\n\n\n\n

   Apeiginio tarnavimo metu vyriausiasis kunigas, atlik\u0119s Izraelio permaldavim\u0105, i\u0161eidavo ir laimindavo taut\u0105. Kristus, u\u017ebaig\u0119s Savo kaip u\u017etar\u0117jo darb\u0105, pasirodys ne d\u0117l nuod\u0117mi\u0173, bet Jo laukian\u010di\u0173j\u0173 i\u0161ganymui(Hebrajams 9, 28), kad palaimint\u0173 Savo taut\u0105 ir suteikt\u0173 jai am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105. Kaip kunigas pa\u0161alindavo nuod\u0117mes i\u0161 \u0161ventyklos, i\u0161pa\u017eindamas jas vir\u0161 atpirkimo o\u017eio galvos, taip Kristus visas nuod\u0117mes u\u017ekraus \u0161\u0117tonui \u2014 j\u0173 autoriui ir kurstytojui. Atpirkimo o\u017eys su visomis Izraelio kalt\u0117mis buvo i\u0161siun\u010diamas \u012f tyrus (Kunig\u0173 16, 22), o \u0161\u0117tonas, kaltas d\u0117l vis\u0173 nuod\u0117mi\u0173, kurias jis kurst\u0117 daryti Dievo taut\u0105, bus \u012fkalintas t\u016bkstan\u010diui met\u0173 apleistoje bei negyvenamoje \u017eem\u0117je it gal\u0173 gale gaus atpild\u0105 u\u017e nuod\u0117m\u0119 ugnyje, kuri sunaikins visus nedor\u0117lius. Didysis Atpirkimo Planas bus \u012fgyvendintas, kai galutinai bus atsikratyta nuod\u0117m\u0117s ir i\u0161gelb\u0117ti visi, kurie bod\u0117josi pikto.<\/p>\n\n\n\n

 [485-486]<\/strong>  Nurodytu teismo prad\u017eios laiku – 1844 m., t. y. kai pasibaig\u0117 prana\u0161i\u0161kas 2300 vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 laikotarpis, – prasid\u0117jo teisminis tyrimas ir nuod\u0117mi\u0173 i\u0161dildymas. Vis\u0173 t\u0173, kurie kada nors laik\u0117 save Kristaus sek\u0117jais, gyvenimas bus atid\u017eiai i\u0161tirtas. Ir mirusieji, ir gyvieji bus teisiami i\u0161 u\u017era\u0161\u0173 knygose, pagal j\u0173 darbus 172.<\/p>\n\n\n\n

   Nuod\u0117m\u0117s, d\u0117l kuri\u0173 nebuvo atgailauta ir kuri\u0173 nebuvo atsisakyta, nebus atleistos ir i\u0161dildytos i\u0161 knyg\u0173, Dievo Dien\u0105 jos liudys prie\u0161 nusid\u0117j\u0117l\u012f. Ar nusid\u0117j\u0117lis dar\u0117 savo blogus darbus dien\u0105, ar nakt\u012f, visa yra gryna ir atidengta akims To, Kuriam tur\u0117sime duoti apyskait\u0105. Dievo angelai mato kiekvien\u0105 nuod\u0117m\u0119 ir tiksliai j\u0105 u\u017era\u0161o. Nuod\u0117m\u0119 galima daryti slaptai, neigti j\u0105 padarius, nusl\u0117pti nuo t\u0117vo, motinos, \u017emonos, vaik\u0173 bei draug\u0173, galb\u016bt niekas, i\u0161skyrus pat\u012f nusikalt\u0117l\u012f, niekuomet nesu\u017einos apie padaryt\u0105 blog\u012f, ta\u010diau jis atidengtas Dangui. Nei juod\u017eiausios nakties tamsa, nei vis\u0173 apgaul\u0117s gudrybi\u0173 slaptumas negali u\u017edengti ir pasl\u0117pti n\u0117 vienos minties nuo Ilgaam\u017eio. Dievas gerai \u017eino apie kiekvien\u0105 neteising\u0105 poelg\u012f ir kiekvien\u0105 nes\u0105\u017eining\u0105 sand\u0117r\u012f. Jo negalima apgauti pamald\u017eia i\u0161vaizda. Jis neklysta \u012fvertindamas kiekvieno charakter\u012f. Sukta ir klastinga \u017emogaus \u0161irdis gali lengvai apgauti kitus, ta\u010diau Dievas kiaurai mato visas apgavystes, Jam atidengtas vidinis \u017emogaus pasaulis.<\/p>\n\n\n\n

   Kokia i\u0161kilminga mintis! Diena po dienos, tirpdamos am\u017einyb\u0117je, ne\u0161asi u\u017era\u0161\u0173 na\u0161t\u0105 \u012f dangaus knygas. I\u0161tarto \u017eod\u017eio nepagausi, padaryto darbo nebesugr\u0105\u017einsi. Angelai pa\u017eymi ir gerus, ir piktus darbus. Galingiausias \u017eem\u0117s u\u017ekariautojas negali atitaisyti n\u0117 vieno dienos u\u017era\u0161o. M\u016bs\u0173 poelgiai, m\u016bs\u0173 \u017eod\u017eiai, net slap\u010diausios m\u016bs\u0173 mintys – viskas turi reik\u0161m\u0119 sprend\u017eiant m\u016bs\u0173 likim\u0105 – b\u016bti laimingiems arba ne. Jei mes ir u\u017emir\u0161tume juos, ta\u010diau jie liudys, kad mus nuteisint\u0173 arba pasmerkt\u0173.<\/p>\n\n\n\n

  [486-487]<\/strong> Fotoplok\u0161tel\u0117 tiksliai fiksuoja \u017emogaus veido bruo\u017eus, o dangaus knygos tiksliai atspindi \u017emogaus charakter\u012f. \u017dmon\u0117s menkai tesir\u016bpina tuo, kad juos \u017eem\u0117je \u012fd\u0117miai seka dangaus gyventoj\u0173 \u017evilgsniai. Jeigu u\u017edanga, skirianti matom\u0105j\u012f pasaul\u012f nuo nematomojo, b\u016bt\u0173 pakelta, \u017emogaus s\u016bn\u016bs pamatyt\u0173 angel\u0105, ra\u0161ant\u012f kiekvien\u0105 j\u0173 \u017eod\u012f ir darb\u0105, su kuriais jiems v\u0117l reik\u0117s susidurti teisme, kiek daug \u017eod\u017ei\u0173 kasdien likt\u0173 nei\u0161tarta, kiek daug darb\u0173 atsisakyta!<\/p>\n\n\n\n

   Teisme bus kruop\u0161\u010diai i\u0161nagrin\u0117ta, kiek buvo naudingas kiekvienas m\u016bs\u0173 talentas, kaip panaudojome mums Dangaus suteiktas privilegijas. Ar Savo at\u0117jimo dien\u0105 Vie\u0161pats atgaus tai, kas Jam priklauso, ir netgi su nuo\u0161im\u010diais? Ar mes panaudojome mums patik\u0117tas rank\u0173, \u0161irdies ir proto j\u0117gas \u0161lovindami Diev\u0105 bei laimindami pasaul\u012f? Kaip mes naudojome m\u016bs\u0173 laik\u0105, m\u016bs\u0173 plunksn\u0105, m\u016bs\u0173 bals\u0105, m\u016bs\u0173 pinigus ir m\u016bs\u0173 \u012ftak\u0105? K\u0105 mes padar\u0117me Kristui, Kuris \u012fsik\u016bnijo neturting\u0173j\u0173, ken\u010dian\u010di\u0173j\u0173, na\u0161lai\u010di\u0173 ar na\u0161li\u0173 asmenyje? Dievas patik\u0117jo mums Savo \u0161vent\u0105j\u012f \u017dod\u012f. K\u0105 padar\u0117me su mums duota \u0161viesa ir tiesa, galin\u010dia pamokyti \u017emones i\u0161sigelb\u0117ti? Vien tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas neturi jokios vert\u0117s, tik meil\u0117, kuri patvirtinama darbais, yra tikra. Dangaus akyse vert\u0119 turi tik tie darbai, kurie skatinami meil\u0117s. Visa, kas daroma su meile, nors \u017emoni\u0173 akyse tai yra ma\u017eareik\u0161mis dalykas, Dievas priima ir atlygina u\u017e tai.<\/p>\n\n\n\n

   Dangaus knygos atskleid\u017eia pasl\u0117pt\u0105 \u017emoni\u0173 savanaudi\u0161kum\u0105. Taip pat jose pa\u017eym\u0117tos nepaisytos pareigos ir u\u017emir\u0161ti I\u0161gelb\u0117tojo \u012fsakymai. Jie pamatys, kaip da\u017enai atiduodavo \u0161\u0117tonui laik\u0105, mintis ir j\u0117gas, priklausan\u010dias Kristui. Angelai ra\u0161o danguje li\u016bdnus metra\u0161\u010dius! Protingi \u017emon\u0117s, skelbiasi es\u0105 Kristaus sek\u0117jai, nors jie u\u017eimti tik savo pasaulieti\u0161kais reikalais ir \u017eemi\u0161kais malonumais. Pinigai, laikas ir j\u0117gos i\u0161eikvojami did\u017eiuotis ir pataikauti savo u\u017egaidoms. Kiek ma\u017eai laiko skiriama pasimelsti, \u0160ventajam Ra\u0161tui tyrin\u0117ti, nusi\u017eeminti ir i\u0161pa\u017einti nuod\u0117mes!<\/p>\n\n\n\n

  [488-489]<\/strong> \u0160\u0117tonas yra be galo sumanus, siekdamas atitraukti m\u016bs\u0173 mintis nuo svarbiausio tikslo. Vyriausiasis apgavikas neken\u010dia did\u017ei\u0173j\u0173 ties\u0173, kurios veda prie atpirkimo aukos ir visagalio U\u017etar\u0117jo. Piktasis \u017eino, kad jo s\u0117km\u0117 priklauso nuo to, ar pavyks jam atitraukti \u017emoni\u0173 mintis nuo J\u0117zaus ir Jo tiesos.<\/p>\n\n\n\n

  Tie, kurie tikisi dalintis I\u0161gelb\u0117tojo tarpininkavimo malon\u0117mis, neleis, kad kas nors kliudyt\u0173 jiems atlikti \u0161vent\u0105 pareig\u0105, Dievo baime padarydami savo \u0161ventum\u0105 tobul\u0105 173. U\u017euot skyr\u0119 savo brang\u0173 laik\u0105 malonumams, did\u017eiavimuisi ar kitiems savanaudi\u0161kiems tikslams, jie paskirs j\u012f rimtam tiesos \u017dod\u017eio tyrin\u0117jimui ir maldai. Dievo tauta turi ai\u0161kiai suprasti ties\u0105 apie \u0161ventykl\u0105 ir teismin\u012f tyrim\u0105. Visiems reikia suprasti, koki\u0105 tarnyst\u0119 m\u016bs\u0173 labui atlieka didysis Vyriausiasis Kunigas. Antraip ne\u012fstengsime rodyti tik\u0117jimo, kuris svarbus mums, arba nesugeb\u0117sime u\u017eimti pad\u0117ties, kuri\u0105 paskyr\u0117 Dievas. Kiekvienas \u017emogus gali i\u0161gelb\u0117ti arba pra\u017eudyti savo siel\u0105. Kiekvieno \u017emogaus byla laukia Dievo sprendimo. Kiekvienas tur\u0117s susitikti su did\u017eiuoju Teis\u0117ju akis \u012f ak\u012f. Labai svarbu, kad kiekvienas kuo da\u017eniau susim\u0105styt\u0173 apie t\u0105 i\u0161kilming\u0105 valand\u0105, kai teismas s\u0117s pos\u0117d\u017eiauti ir bus atskleistos knygos, kai dien\u0173 pabaigoje kartu su prana\u0161u Danieliumi l74 jis stov\u0117s ir lauks savo likimo sprendimo.<\/p>\n\n\n\n

  Visi, i\u0161vyd\u0119 \u0161vies\u0105, kuri nu\u0161viet\u0117 \u0161ias did\u017ei\u0105sias tiesas, turi dalintis su kitais tuo, k\u0105 jiems patik\u0117jo Dievas. Dangi\u0161koji \u0161ventykla yra Kristaus tarnyst\u0117s \u017emoni\u0173 labui centras. Tarnyst\u0117, kuri atliekama joje, skirta kiekvienai \u017eem\u0117je gyvenan\u010diai sielai. \u0160i tarnyst\u0117 atskleid\u017eia Atpirkimo Plan\u0105 ir priartina mus prie \u0161lovingos teisingumo ir nuod\u0117m\u0117s kovos pabaigos. Tod\u0117l be galo svarbu, kad visi atid\u017eiai tyrin\u0117t\u0173 \u0161iuos klausimus, kad b\u016bt\u0173 pasireng\u0119 \u012ftikinamai atsakyti kiekvienam klausian\u010diam apie juose gyvenan\u010di\u0105 vilt\u012f 175.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip ir Kristaus mirtis ant kry\u017eiaus, Jo tarpininkavimas \u017emogaus labui dangi\u0161koje \u0161ventykloje yra labai svarbi I\u0161gelb\u0117jimo Plano dalis. Savo mirtimi Jis prad\u0117jo darb\u0105, kur\u012f u\u017ebaigti prisik\u0117l\u0119s \u012f\u017eeng\u0117 \u012f dang\u0173. Tik\u0117jimu mes turime \u012feiti u\u017e u\u017edangos, kur u\u017e mus kaip pirmtakas \u012f\u017eeng\u0117 J\u0117zus (Hebrajams 6, 20). Ten spindi \u0161viesa nuo Golgotos kry\u017eiaus. Ten mes galime geriau suprasti atpirkimo paslaptis. Negalima \u012fkainoti to, k\u0105 Dangus sumok\u0117jo u\u017e \u017emogaus i\u0161gelb\u0117jim\u0105. Paaukota Auka patenkino visus sulau\u017eyto Dievo \u012estatymo reikalavimus. J\u0117zus atv\u0117r\u0117 keli\u0105 \u012f T\u0117vo sost\u0105, tod\u0117l Jam tarpininkaujant visi pas J\u012f ateinantys tikintieji gali savo nuo\u0161ird\u017eius tro\u0161kimus nukreipti \u012f Vie\u0161pat\u012f.<\/p>\n\n\n\n

 [489-490]<\/strong>  Kas slepia savo kaltes, tam nesiseks, o kas jas i\u0161pa\u017e\u012fsta ir nebenusi-kalsta, tas susilauks gailestingumo (Patarli\u0173 28, 13). Jei tie, kurie slepia ir pateisina savo tr\u016bkumus, pamatyt\u0173, kaip \u0161\u0117tonas tuo d\u017eiaugiasi, kaip jis ty\u010diojasi i\u0161 Kristaus ir \u0161vent\u0173j\u0173 angel\u0173, jie skub\u0117t\u0173 kuo grei\u010diau i\u0161pa\u017einti savo nuod\u0117mes ir j\u0173 atsikratyti. Naudodamasis \u017emogaus charakterio ydomis, \u0161\u0117tonas stengiasi visi\u0161kai j\u012f u\u017evaldyti, nes \u017eino, jeigu ydos bus puosel\u0117jamos, jis nugal\u0117s. Tod\u0117l jis nuolat stengiasi apgaule \u012ftikinti Kristaus sek\u0117jus, kad ne\u012fmanoma nugal\u0117ti savo silpnybi\u0173. Ta\u010diau J\u0117zus maldauja u\u017e juos. Jis tiesia Savo su\u017ealotas rankas, rodo su\u017eeist\u0105 k\u016bn\u0105 ir kiekvienam, norin\u010diam sekti Juo, sako: \u201eGana tau Mano malon\u0117s. Imkite ant savo pe\u010di\u0173 Mano jung\u0105 ir mokykit\u0117s i\u0161 Man\u0119s, nes A\u0161 romus ir nuolankios \u0161irdies, ir j\u016bs rasite savo sieloms atgaiv\u0105. Mano jungas \u0161velnus, Mano na\u0161ta lengva” (\u017er. 2 Korintie\u010diams 12, 9; Mato 11, 29.30). Niekas neturi manyti, jog ne\u012fmanoma atsikratyti tr\u016bkum\u0173. Dievas suteiks tik\u0117jim\u0105 ir malon\u0119, kad nuod\u0117m\u0117s b\u016bt\u0173 \u012fveiktos.<\/p>\n\n\n\n

   Laikai, kuriais mes gyvename, yra did\u017eiojo Permaldavimo diena. Kai apeiginio tarnavimo metu vyriausiasis kunigas atlikdavo permaldavim\u0105 u\u017e Izraelio nuod\u0117mes, kiekvienas sugelta \u0161irdimi tur\u0117davo prie\u0161 Diev\u0105 atgailauti u\u017e nuod\u0117mes ir nusi\u017eeminti Jo akivaizdoje, kad neb\u016bt\u0173 atskirtas nuo bendrijos. Taip ir dabar, kiekvienas, kuris nori, kad jo vardas neb\u016bt\u0173 i\u0161trintas i\u0161 gyvenimo knygos, per likusias malon\u0117s dienas sugelta \u0161irdimi Dievo akivaizdoje tur\u0117t\u0173 sielvartauti d\u0117l savo nuod\u0117mi\u0173 ir nuo\u0161ird\u017eiai atgailauti. B\u016btina giliai ir kruop\u0161\u010diai i\u0161tirti savo \u0161ird\u012f. Lengvab\u016bdi\u0161kumo, pavir\u0161utini\u0161kumo dvasia b\u016bdinga daugeliui \u017emoni\u0173, kurie skelbiasi es\u0105 krik\u0161\u010dionys, turi b\u016bti nugal\u0117ta. Sunki kova laukia t\u0173, kurie nori \u012fveikti juos u\u017evaldant\u012f blogio polink\u012f. Pasiruo\u0161imo darbas yra individualus darbas. Mes neb\u016bsime i\u0161gelb\u0117ti bendrai. Vieno \u017emogaus tyrumas ir \u0161ventumas nekompensuos kitam \u0161i\u0173 savybi\u0173 tr\u016bkumo. Nors visos tautos stos prie\u0161 Dievo teism\u0105, bet Jis i\u0161tirs kiekvieno \u017emogaus byl\u0105 taip kruop\u0161\u010diai ir r\u016bpestingai, tarsi \u017eem\u0117je nieko kito neb\u016bt\u0173. Kiekvienas turi b\u016bti i\u0161m\u0117gintas ir netur\u0117ti jokios d\u0117m\u0117s nei rauk\u0161l\u0117s, nei nieko tokio.<\/p>\n\n\n\n

 [490-491]<\/strong>  Kokie i\u0161kilmingi \u012fvykiai, susij\u0119 su baigiamuoju permaldavimu! Koks reik\u0161mingas susidom\u0117jimas jais! Dangi\u0161koje \u0161ventykloje dabar vyksta teismas. Jis vyksta jau daugel\u012f met\u0173. Greitai \u2014 niekas ne\u017eino kaip greitai – bus prad\u0117tos nagrin\u0117ti gyv\u0173j\u0173 \u017emoni\u0173 bylos. Tada kelian\u010diame pagarbi\u0105 baim\u0119 Dievo artume bus per\u017evelgtas kiekvieno m\u016bs\u0173 gyvenimas. Tod\u0117l kaip niekados anks\u010diau kiekvienai sielai reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f I\u0161gelb\u0117tojo \u012fsp\u0117jim\u0105: \u201e\u017di\u016br\u0117kite, bud\u0117kite, nes ne\u017einote, kada ateis tas laikas! Jeigu nebud\u0117si, A\u0161 ateisiu kaip vagis, ir tu ne\u017einosi, kuri\u0105 valand\u0105 tave u\u017eklupsiu” (Morkaus 13, 33; Aprei\u0161kimo 3, 3).<\/p>\n\n\n\n

   Kai baigsis teisminis tyrimas, bus nulemtas kiekvieno likimas \u2014 gyventi ar mirti. Malon\u0117s laikas baigsis netrukus prie\u0161 Vie\u0161paties antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 dangaus debesyse. \u017dvelgdamas j t\u0105 laik\u0105 Kristus sako: \u201ePiktadarys toliau darys piktadarybes, kas susitep\u0119s, susiteps dar labiau, teisusis toliau vykdys teisum\u0105, ir \u0161ventasis dar \u0161vent\u0117s. \u0160tai A\u0161 veikiai ateinu, atsine\u0161damas atlyg\u012f, ir kiekvienam atmok\u0117siu pagal jo darbus” (\u017er. Aprei\u0161kimo 22, 11.12).<\/p>\n\n\n\n

   Teisieji ir nedor\u0117liai toliau gyvens \u017eem\u0117je mirtingu k\u016bnu \u2014 jie sodins ir statys, valgys ir gers, visi\u0161kai ne\u012ftardami, kad dangaus \u0161ventykloje jau paskelbtas galutinis, neat\u0161aukiamas nuosprendis. Prie\u0161 prasidedant tvanui, po to, kai Nojus \u012flipo \u012f laiv\u0105, ir Dievas u\u017edar\u0117 paskui j\u012f duris, o netikintieji liko u\u017e dur\u0173, dar septynias dienas \u017emon\u0117s, ne\u017einodami savo numatyto likimo, toliau ner\u016bpes-iingai gyveno piln\u0105 malonum\u0173 gyvenim\u0105 ir \u0161aip\u0117si i\u0161 \u012fsp\u0117jim\u0173 apie art\u0117jan\u010dio nuosprend\u017eio \u012fvykdym\u0105. \u201e[…] taip bus ir tada, \u2014 sako I\u0161gelb\u0117tojas, \u2014 kai ateis \u017dmogaus S\u016bnus” (Mato 24, 39). Tyliai, nepastebimai lyg vagis nakt\u012f ateis lemiamoji valanda, kai bus nuspr\u0119stas kiekvieno \u017emogaus likimas, tada nusid\u0117j\u0117lius visiems laikams apleis jiems si\u016blytoji malon\u0117.<\/p>\n\n\n\n

  [491]<\/strong> Taigi bud\u0117kite […], kad, netik\u0117tai sugr\u012f\u017e\u0119s, nerast\u0173 j\u016bs\u0173 miegan\u010di\u0173 (Morkaus 13, 35.36). Kokia pavojinga pad\u0117tis t\u0173, kurie, pavarg\u0119 laukti, v\u0117l gr\u012f\u0161 prie pasaulio vilioni\u0173! Kai verslininkai bus u\u017esi\u0117m\u0119 pelnu, malonum\u0173 m\u0117g\u0117jai sieks patenkinti savo u\u017egaidas, o mados dukt\u0117 tvarkys savo apdarus, i\u0161mu\u0161 valanda, kai visos \u017eemes Teis\u0117jas paskelbs nuosprend\u012f: \u201eTu buvai pasvertas svarstykl\u0117mis ir rastas lengvas” (Danieliaus. 5, 27).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

29. BLOGIO KILM\u0116<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [492-493]<\/strong>  Daugeliui \u017emoni\u0173 nuod\u0117mes kilme ir jos egzistavimo prie\u017eastis kelia daug neai\u0161kum\u0173. Pamat\u0119 blogio darb\u0105, bais\u0173 sielvart\u0105 ir nuniokojim\u0173 pasekmes jie klausia, kaip visa tai gali egzistuoti, jei<\/p>\n\n\n\n

visk\u0105 valdo begalin\u0117 Vie\u0161paties i\u0161mintis, j\u0117ga ir meil\u0117. Tai \u017emon\u0117ms yra paslaptis, kurios jie negali paai\u0161kinti. D\u0117l savo netikrumo ir abejoni\u0173 jie lieka akli tiesoms, kurias ai\u0161kiai i\u0161d\u0117sto Dievo \u017dodis<\/p>\n\n\n\n

ir kurios yra svarbios \u017emoni\u0173 i\u0161gelb\u0117jimui. Atsiranda ir toki\u0173, kurie, nor\u0117dami su\u017einoti nuod\u0117mes egzistavimo m\u012fsl\u0119, stengiasi prasiskverbti \u012e Dievo neatskleist\u0105 srit\u012f. Negal\u0117dami i\u0161spr\u0119sti jiems<\/p>\n\n\n\n

i\u0161kilusi\u0173 klausim\u0173, skatinami abejoni\u0173 bei ie\u0161kodami priekabi\u0173, pasinaudoja ne\u017einojimu kaip pretekstu atmesti \u0160ventojo Ra\u0161to \u017eod\u017eius. Ta\u010diau ir kiti nepakankamai supranta did\u017ei\u0105j\u0105 blogio<\/p>\n\n\n\n

problem\u0105, nes tradicija ir neteisingas ai\u0161kinimas aptemd\u0117 Biblijos mokym\u0105 apie Dievo charakter\u012f, Jo valdymo prigimt\u012f ir po\u017ei\u016br\u012f \u012f nuod\u0117m\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   Ne\u012fmanoma paai\u0161kinti nuod\u0117m\u0117s kilm\u0117s taip, kad b\u016bt\u0173 galima pagr\u012fsti jos egzistavimo prie\u017east\u012f. Ta\u010diau ap\u017evelgiant ir nuod\u0117m\u0117s kilm\u0119, ir galutin\u012f jos sunaikinim\u0105 galima pakankamai suprasti pakant\u0173 ir teising\u0105 Dievo elges\u012f su blogiu. \u0160ventajame Ra\u0161te labai ai\u0161kiai pasakyta, kad Dievas n\u0117ra atsakingas u\u017e nuod\u0117m\u0117s atsiradim\u0105, nes Dievo malon\u0117 nebuvo savavali\u0161kai atimta ir nebuvo joki\u0173 valdymo tr\u016bkum\u0173, kurie gal\u0117jo past\u016bm\u0117ti \u012f mai\u0161t\u0105. Nuod\u0117m\u0117 yra nepra\u0161ytas sve\u010dias, kurio pasirodymo nepateisina jokia prie\u017eastis. Tai \u2014 nesuvokiama paslaptis, bandymas j\u0105 teisinti tolygus bandymui ginti. Jei gal\u0117tume rasti jos atsiradimo prie\u017east\u012f ir pateisinti jos egzistavim\u0105, ji nustot\u0173 b\u016bti nuod\u0117me. Vienintel\u012f nuod\u0117m\u0117s apib\u016bdinim\u0105 pateikia Dievo \u017dodis: \u201eNuod\u0117m\u0117 – tai \u012estatymo lau\u017eymas”. Nuod\u0117me \u012ftvirtina princip\u0105, kuris prie\u0161tarauja did\u017eiajam meil\u0117s \u012estatymui, o jis yra Dievi\u0161kojo valdymo pagrindas.<\/p>\n\n\n\n

  [493-494]<\/strong> Kol neatsirado blogis, Visatoje vie\u0161patavo ramyb\u0117 ir d\u017eiaugsmas, viskas puikiai derinosi su K\u016br\u0117jo valia. Meil\u0117 Dievui buvo auk\u0161\u010diau visko, o tarpusavio meil\u0117 – objektyvi. Kristus – \u017dodis, Dievo Viengimis – buvo viena su Savo Am\u017einuoju T\u0117vu, viena Savo prigimtimi, charakteriu ir ketinimais, vienintelis visoje Visatoje, Kuris gal\u0117jo dalyvauti visuose Dievo planuose. Per Krist\u0173 T\u0117vas suk\u016br\u0117 visas dangi\u0161k\u0105sias b\u016btybes. Nes Jame sutverta visa, kas yra danguje, […] ar sostai, ar vie\u0161patyst\u0117s, ar kunigaik\u0161tyst\u0117s, ar vald\u017eios, ir vienodai su Jo T\u0117vu Kristui lenk\u0117si ir rei\u0161k\u0117 pagarb\u0105 visas dangus (Kolosie\u010diams 1, 16).<\/p>\n\n\n\n

   Kadangi meil\u0117s \u012estatymas buvo Dievo valdymo pagrindas, vis\u0173 sukurt\u0173j\u0173 laime priklaus\u0117 nuo visi\u0161kos j\u0173 vienyb\u0117s su did\u017eiaisiais teisumo principais. Dievas reikalauja, kad visi Jo k\u016briniai tarnaut\u0173 Jam i\u0161 meil\u0117s, t. y. jaust\u0173 pagarb\u0105, kuri kyla supratingai \u012fvertinus Jo charakter\u012f. Jam nereikia malonumo priverstinis atsidavimas, tod\u0117l Jis suteik\u0117 visiems valios laisv\u0119, kad jie gal\u0117t\u0173 tarnauti Jam savo noru.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau atsirado vienas, kuris panaudojo \u0161i\u0105 laisv\u0119 piktam. Nuod\u0117m\u0119 suk\u016br\u0117 tas, kur\u012f antr\u0105j\u012f po Kristaus labiausiai pagerb\u0117 Dievas ir kuris buvo vienas galingiausi\u0173 bei \u0161lovingiausi\u0173 tarp dangaus gyventoj\u0173. Iki savo nuopuolio Liuciferis buvo pirmasis ke-rubas glob\u0117jas, \u0161ventas ir tyras. Taip kalba Vie\u0161pats DIEVAS. Tu buvai tobulumo antspaudas, kupinas i\u0161minties ir tobulo gro\u017eio. Tu buvai Edene, Dievo sode; tave puo\u0161\u0117 visokiausi brangakmeniai […]. Su kerubu i\u0161skiestais ir saugan\u010diais sparnais A\u0161 padariau tave glob\u0117ju; tu gyvenai ant Dievo \u0161ventojo kalno ir vaik\u0161\u010diojai tarp ugning\u0173 akmen\u0173. Tu buvai be d\u0117m\u0117s savo keliuose nuo pat savo suk\u016brimo dienos, ligi buvo nustatyta tavo kalt\u0117 (Ezechielio 28, 12\u201415).<\/p>\n\n\n\n

   Liuciferis b\u016bt\u0173 i\u0161saugoj\u0119s Dievo palankum\u0105, vis\u0173 angel\u0173 meil\u0119 ir pagarb\u0105, jei b\u016bt\u0173 panaudoj\u0119s savo kilnias savybes kit\u0173 palaimai ir savo K\u016br\u0117jo \u0161lovinimui. Ta\u010diau prana\u0161as sako: \u201eNuo tavo gro\u017eio i\u0161puiko tavo \u0161irdis, d\u0117l savo spindesio piktnaud\u017eiavai savo i\u0161mintimi” (Ezechielio 28, 17). Pama\u017eu Liuciferis prad\u0117jo puosel\u0117ti savimanos kirmin\u0105. Darai savo \u0161ird\u012f lygi\u0105 Dievo \u0161ird\u017eiai. Kadaise manei savo \u0161irdyje: ‘U\u017elipsiu \u012f dang\u0173, vir\u0161um Dievo \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 i\u0161kelsiu savo sost\u0105. Atsis\u0117siu ant kalno, kur renkasi dievai […]. U\u017elipsiu ant auk\u0161\u010diausi\u0173 debes\u0173 ir prilygsiu Auk\u0161\u010diausiajam!’ (\u017dr. Ezechielio 28, 6; Izaijo 14, 13.14.) U\u017euot steng\u0119sis \u0161lovinti Diev\u0105 ir skirti Jam vis\u0105 Jo k\u016brini\u0173 meil\u0119 bei atsidavim\u0105, Liuciferis prad\u0117jo siekti, kad jie gerbt\u0173 ir tarnaut\u0173 jam. Geisdamas garb\u0117s, kuri\u0105 begalinis T\u0117vas suteik\u0117 Savo S\u016bnui, \u0161is angel\u0173 vadovas \u0117m\u0117 pretenduoti \u012f t\u0105 j\u0117g\u0105 ir vald\u017ei\u0105, kuri\u0105 gal\u0117jo gauti tik Kristus.<\/p>\n\n\n\n

  [494-495]<\/strong> Visas dangus d\u017eiaug\u0117si atspind\u0117damas savo K\u016br\u0117jo \u0161lov\u0119 ir girdamas J\u012f. Kol Dievui buvo atiduodama pagarba, visur vyravo ramyb\u0117 ir d\u017eiaugsmas. Ta\u010diau dabar nesutarimo gaida sutrikd\u0117 dangaus harmonij\u0105. Sav\u0119s i\u0161auk\u0161tinimas, prie\u0161ingas K\u016br\u0117jo planui, pa\u017eadino blogio jausmus tiems, kurie prival\u0117jo \u0161lovinti Diev\u0105. Dangaus pasitarime buvo kreiptasi \u012f Liucifer\u012f. Dievo S\u016bnus parod\u0117 jam K\u016br\u0117jo didyb\u0119, gerum\u0105, teisingum\u0105 ir \u0161vent\u0105, nekintan\u010di\u0105 Jo \u012estatymo prigimt\u012f. Juk pats Dievas nustat\u0117 dangaus tvark\u0105, ir, pa\u017eeisdamas j\u0105, Liuciferis \u012f\u017eeist\u0173 savo K\u016br\u0117j\u0105 ir pra\u017eudyt\u0173 save. Ta\u010diau begalin\u0117s meil\u0117s ir gailestingumo paskatintas \u012fsp\u0117jimas suk\u0117l\u0117 tik pasiprie\u0161inimo jausm\u0105. Liucifer\u012f u\u017evald\u0117 pavydas Kristui, \u0161io jausmo skatinamas jis tapo ry\u017etingesnis.<\/p>\n\n\n\n

   Did\u017eiuodamasis savo \u0161love, jis tro\u0161ko auk\u0161\u010diausio vie\u0161patavimo. Liuciferis ne\u012fvertino jam suteiktos garbes kaip Dievo dovanos ir nejaut\u0117 savo K\u016br\u0117jui jokio d\u0117kingumo. Jis puikavosi savo su<\/p>\n\n\n\n

manumu bei i\u0161auk\u0161tinimu ir tro\u0161ko b\u016bti lygus su Dievu. Visa dangaus galyb\u0117 myl\u0117jo ir gerb\u0117 j\u012f. Angelai su d\u017eiaugsmu vykdydavo jo liepimus, jis buvo apgaubtas juos pranokstan\u010dia i\u0161min<\/p>\n\n\n\n

timi bei \u0161love. Ta\u010diau dangaus Valdovu buvo pripa\u017eintas Dievo S\u016bnus, lygus Savo T\u0117vui galybe ir vald\u017eia. Kristus buvo pilnateisis vis\u0173 Dievo pasitarim\u0173 dalyvis, tuo tarpu Liuciferiui nebuvo<\/p>\n\n\n\n

leista \u017einoti Dievo ketinim\u0173. \u201eKod\u0117l, – klaus\u0117 sav\u0119s \u0161is galingas angelas, – Kristui priklauso auk\u0161\u010diausioji vald\u017eia? Kod\u0117l Jis pagerbtas labiau u\u017e mane, Liucifer\u012f?”     <\/p>\n\n\n\n

  [495-496]<\/strong> Apleid\u0119s savo viet\u0105 prie Dievo, Liuciferis i\u0161\u0117jo \u017eadinti nepasitenkinimo dvasios tarp angel\u0173. Dirbdamas labai slaptai jis kur\u012f laik\u0105 sl\u0117p\u0117 tikruosius tikslus ir prisidengdavo Dievo garbinimu. Piktavalis siek\u0117 sukelti nepasitenkinim\u0105 \u012fstatymais, kurie vald\u0117 dangaus gyventojus, jis teig\u0117, kad jie primeta nereikalingus apribojimus. Kadangi angelai i\u0161 prigimties buvo \u0161venti, jis ragino juos klausyti vidinio balso. Jis steng\u0117si sukelti j\u0173 u\u017euojaut\u0105, sakydamas, kad Dievas pasielg\u0117 neteisingai, suteikdamas auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 garb\u0119 Kristui. Jis tvirtino, kad, trok\u0161damas didesnes galios ir garb\u0117s, jis nesistengia i\u0161auk\u0161tinti save, bet siekia visiems dangaus gyventojams u\u017etikrinti laisv\u0119, kad pastarieji gal\u0117t\u0173 pasiekti auk\u0161tesn\u0119 egzistencij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Did\u017eiai gailestingas Dievas ilgai kent\u0117 tok\u012f Liuciferio elges\u012f. Nors \u0161is prad\u0117jo skleisti nepasitenkinimo dvasi\u0105, bet auk\u0161ta jo pad\u0117tis dar ilgai nekito. Jis liko savo vietoje net ir tada, kai prad\u0117jo reik\u0161ti i\u0161tikimiems angelams melagingus reikalavimus. Jis dar ilgai i\u0161liko danguje. Kelet\u0105 kart\u0173 jam buvo si\u016bloma atleisti, jei jis atgailaus ir nusi\u017eemins. Kad b\u016bt\u0173 galima \u012ftikinti j\u012f, jog jis klysta, buvo imtasi visko, k\u0105 tik gal\u0117jo pasi\u016blyti begalin\u0117 meil\u0117 ir i\u0161mintis. Niekada anks\u010diau danguje nebuvo pasirei\u0161kusi nepasitenkinimo dvasia. I\u0161 pat prad\u017ei\u0173 ir Liuciferis ne\u017einojo, kuo visa tai gali baigtis, nes nesuprato tikrosios savo jausm\u0173 prigimties. Kai jam buvo \u012frodyta, kad. jo nepasitenkinimas neturi jokio pagrindo, Liuciferis \u012fsitikino, kad buvo neteisus, o Dievi\u0161kieji reikalavimai teisingi, jis prival\u0117jo pripa\u017einti savo klaid\u0105 prie\u0161 vis\u0105 dang\u0173. Jei jis b\u016bt\u0173 tai padar\u0119s, b\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117j\u0119s save ir daugel\u012f angel\u0173. Tuo metu jis dar \u0161iek tiek klaus\u0117 Dievo. Nors jis ir neteko savo kaip kerubo glob\u0117jo pad\u0117ties, ta\u010diau, jei b\u016bt\u0173 nor\u0117j\u0119s gr\u012f\u017eti pas Diev\u0105, pripa\u017eindamas K\u016br\u0117jo i\u0161mint\u012f, ir b\u016bt\u0173 pasitenkin\u0119s Did\u017eiajame Dievo Plane jam numatyta vieta, b\u016bt\u0173 gr\u0105\u017eintas \u012f savo pareigas. Ta\u010diau i\u0161didumas neleido jam pasiduoti. Jis u\u017esispyr\u0119s gyn\u0117 savo po\u017ei\u016br\u012f. Liuciferis tvirtino, kad jam n\u0117ra d\u0117l ko atgailauti, ir stojo \u012f did\u017ei\u0105j\u0105 kov\u0105 su savo K\u016br\u0117ju.<\/p>\n\n\n\n

   Dabar visos jo proto j\u0117gos buvo skirtos apgaulei, kad gal\u0117t\u0173 patraukti savo pus\u0117n jam pavald\u017eius angelus. Net ir tas faktas, kad Kristus \u012fsp\u0117jo j\u012f ir patarin\u0117jo jam, buvo i\u0161kreiptas, stengian-lis panaudoti tai i\u0161daviki\u0161kiems planams. Tiems, kurie buvo prisiri\u0161\u0119 prie jo, \u0161\u0117tonas skund\u0117si, kad apie j\u012f buvo neteisingai galvojama, kad buvo negerbiama jo nuomon\u0117 ir ribojama jo laisv\u0117. Klaidingai perteik\u0119s Kristaus \u017eod\u017eius, jis per\u0117jo prie i\u0161sisukin\u0117jim\u0173 ir tiesiogini\u0173 melagys\u010di\u0173, kaltindamas Dievo S\u016bn\u0173, kad Sis ketina pa\u017eeminti j\u012f prie\u0161 dangaus gyventojus. Be to, jis siek\u0117 sukelti apgauling\u0105 nesutarim\u0105 tarp i\u0161tikim\u0173j\u0173 angel\u0173, o visus, kuri\u0173 negal\u0117jo suklaidinti ir visi\u0161kai patraukti savo pus\u0117n, apkaltino abejingumu dangaus gyventoj\u0173 interesams. Viskuo, k\u0105 dar\u0117 pats, kaltino tuos, kurie liko i\u0161tikimi Dievui. Nor\u0117damas \u012ftikinti kitus, kad Dievas neteisingai elgiasi, jis \u0117m\u0117 i\u0161kraipyti K\u016br\u0117jo \u017eod\u017eius ir veiksmus. Gudriai pateikdamas argumentus apie Dievo ketinimus, jis band\u0117 supainioti angelus. Visk\u0105, kas buvo paprasta, jis apgaub\u0117 paslaptimi ir gudriais i\u0161kraipymais, suk\u0117l\u0117 abejones d\u0117l ai\u0161kiausi\u0173 Jehovos teigini\u0173. Jo auk\u0161ta pad\u0117tis, taip glaud\u017eiai susijusi su Dievi\u0161kuoju valdymu, suteik\u0117 parei\u0161kimams didesn\u0119 j\u0117g\u0105, ir daugelis buvo paskatinti dalyvauti su juo mai\u0161te prie\u0161 Dangaus autoritet\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [496-497]<\/strong> I\u0161mintingasis Dievas leido \u0161\u0117tonui t\u0119sti prad\u0117t\u0105j\u012f darb\u0105 tol, kol nepasitenkinimo dvasia i\u0161siliejo atviru sukilimu. Reik\u0117jo, kad visi\u0161kai atsiskleist\u0173 jo planai ir visi pamatyt\u0173 tikr\u0105j\u0105 j\u0173 prigimt\u012f ir siekius. Kaip gaubiantis kerubas Liuciferis u\u017e\u0117m\u0117 auk\u0161t\u0105 pad\u0117t\u012f, j\u012f labai myl\u0117jo dangaus gyventojai ir jo \u012ftaka buvo labai stipri. Dievas vald\u0117 ne tik dangaus, bet ir vis\u0173 Savo sukurt\u0173 pasauli\u0173 gyventojus, tod\u0117l \u0161\u0117tonas tik\u0117josi, jei jam pasisekt\u0173 \u012ftraukti dangaus angelus \u012f mai\u0161t\u0105, jis gal\u0117t\u0173 padaryti tai ir kituose pasauliuose. Kad gal\u0117t\u0173 pasiekti savo tikslus, jis pasinaudojo painiais i\u0161ved\u017eiojimais bei apgavyst\u0117mis ir meistri\u0161kai visa tai pateik\u0117. Jo apgaul\u0117s j\u0117ga buvo labai didel\u0117. U\u017esimaskav\u0119s melo skraiste, jis pasiek\u0117 s\u0117km\u0117s. Net i\u0161tikimieji angelai nepasteb\u0117jo jo charakterio yd\u0173, jie nesuvok\u0117, kur veda jo darbas.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u0117tonas u\u017e\u0117m\u0117 auk\u0161t\u0105 pad\u0117t\u012f ir visi jo veiksmai buvo taip apgaubti paslapties, kad angelams buvo sunku atskleisti tikr\u0105j\u0105 jo veiksm\u0173 prigimt\u012f. Tol, kol nuod\u0117m\u0117 galutinai nesubrendo, ji negal\u0117jo pasirodyti tokia bloga, kokia buvo i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Iki to laiko visoje Dievo Visatoje nebuvo nieko pana\u0161aus, \u0161ventieji angelai netur\u0117jo supratimo apie jos prigimt\u012f ir pragai\u0161tingum\u0105. Jie negal\u0117jo \u012fsivaizduoti t\u0173 baisi\u0173 pasekmi\u0173, kurios kils atmetus Dievo \u012estatym\u0105. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u0161\u0117tonas sl\u0117p\u0117 savo darb\u0105 po apsimestinos i\u0161tikimyb\u0117s Dievui skraiste. Jis skelb\u0117, kad siekia paremti Dievo garb\u0119, Jo vald\u017eios stabilum\u0105 ir vis\u0173 dangaus gyventoj\u0173 gerov\u0119. Pama\u017eu \u012fteigdamas angelams nepasitenkinim\u0105, jis meistri\u0161kai vaidino, kad i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 stengiasi panaikinti j\u012f. Reikalaudamas pakeisti Dievi\u0161k\u0105j\u0105 tvark\u0105 ir Jo valdymo \u012fstatymus, Liuciferis teig\u0117, kad pakeitimai reikalingi tam, kad i\u0161laikyt\u0173 danguje harmonij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [497-498]<\/strong>  Susid\u016br\u0119s su nuod\u0117me, Dievas gal\u0117jo taikyti tik teisingum\u0105 ir ties\u0105, o \u0161\u0117tonas gal\u0117jo pasinaudoti tuo, kuo negal\u0117jo Dievas – meilikavimu ir melu. Jis steng\u0117si i\u0161kreipti Dievo \u017dod\u012f ir klaidingai nu\u0161viesti angelams Jo valdymo plan\u0105, tvirtindamas, kad Dievas nebuvo teisus, liepdamas dangaus gyventojams paklusti Jo \u012fstatymams bei \u012fsakams, o reikalaudamas vis\u0173 Savo k\u016brini\u0173 paklusti ir nusi\u017eeminti, Jis papras\u010diausiai siek\u0117 i\u0161auk\u0161tinti Save. Tod\u0117l dangaus ir vis\u0173 kit\u0173 pasauli\u0173 gyventojams reik\u0117jo parodyti, kad Dievo valdymas \u2014 teisingas, o Jo \u012estatymas – tobulas. \u0160\u0117tonas apsimetin\u0117jo, kad ir jis stengiasi pad\u0117ti Visatos g\u0117riui. D\u0117l to visi tur\u0117jo suprasti tikr\u0105j\u012f uzurpatoriaus charakter\u012f ir tikr\u0105j\u012f jo tiksl\u0105. Tam, kad jis demaskuot\u0173 save nedorais darbais, reik\u0117jo laiko.<\/p>\n\n\n\n

   D\u0117l nesutarimo, kur\u012f jis pats danguje suk\u0117l\u0117, \u0161\u0117tonas apkaltino Dievo \u012estatym\u0105 ir valdym\u0105. Jis teig\u0117, kad visas blogis yra Dievi\u0161kojo valdymo pasekm\u0117. Be to, jis parei\u0161k\u0117, kad jo paties tikslas buvo patobulinti Jehovos \u012fstatymus. Tod\u0117l reik\u0117jo, kad jis atskleist\u0173 savo reikalavim\u0173 prigimt\u012f ir detaliai parodyt\u0173 si\u016blomus Dievi\u0161kojo \u012estatymo pakeitimus. Jo darbas tur\u0117jo pasmerkti j\u012f pat\u012f. Nuo pat prad\u017ei\u0173 \u0161\u0117tonas tvirtino, kad jis nek\u0117l\u0117 mai\u0161to. Taigi visa Visata tur\u0117jo pamatyti demaskuot\u0105 apgavik\u0105.    <\/p>\n\n\n\n

[498-500]<\/strong>   Net tuomet, kai buvo nuspr\u0119sta, kad jis ilgiau negali likti danguje, begalin\u0117 I\u0161mintis nesunaikino \u0161\u0117tono. Kadangi Dievui priimtinas tik tarnavimas, kuris remiasi meile, tod\u0117l i\u0161tikimi Jo k\u016briniai tur\u0117jo \u012fsitikinti Jo teisingumu ir palankumu. Kol dangaus ir kit\u0173 pasauli\u0173 gyventojai nebuvo pasiruo\u0161\u0119 suvokti nuod\u0117m\u0117s prigimties ir jos pasekmi\u0173, jie negal\u0117jo laikyti Dievo teisingu ir gailestingu, jei Jis tada b\u016bt\u0173 sunaikin\u0119s \u0161\u0117ton\u0105. Jei \u0161\u0117tonas b\u016bt\u0173 i\u0161 karto sunaikintas, jie b\u016bt\u0173 tarnav\u0119 Dievui ne i\u0161 meil\u0117s, o i\u0161 baim\u0117s. Apgaviko \u012ftaka neb\u016bt\u0173 visi\u0161kai panaikinta, o mai\u0161to dvasios \u0161aknys neb\u016bt\u0173 i\u0161rautos. Blogiui reik\u0117jo leisti subr\u0119sti. Visatos gerovei \u0161\u0117tonas tur\u0117jo galutinai atskleisti savo principus, kad visi sukurtieji gal\u0117t\u0173 matyti jo pretenzijas valdyti dang\u0173 ir \u017eem\u0119. Taip visiems laikams b\u016bt\u0173 panaikintos bet kokios abejon\u0117s d\u0117l Dievo teisingumo, gailestingumo ir Jo \u012estatymo am\u017einumo.<\/p>\n\n\n\n

   Per visus ateinan\u010dius am\u017eius \u0161\u0117tono mai\u0161tas tur\u0117jo b\u016bti pamoka Visatai, kuri liudyt\u0173 nuod\u0117m\u0117s prigimt\u012f ir baisias jos pasekmes. \u0160\u0117tono darbo rezultatai, jo \u012ftaka \u017emon\u0117ms ir angelams tur\u0117jo parodyti, kas vyksta, kai nepaisomas Dievi\u0161kasis autoritetas. \u0160\u0117tono mai\u0161tas atskleid\u017eia, kad Dievo valdymas ir Jo \u012estatymas glaud\u017eiai susij\u0119 su vis\u0173 Jo k\u016brini\u0173 gerove. Taigi \u0161io baisaus sukilimo istorija tur\u0117jo tapti am\u017einu skydu visiems \u0161ventiesiems, kad jie neapsi-gaut\u0173 d\u0117l blogio prigimties ir b\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117ti nuo nuod\u0117m\u0117s ir bausmi\u0173 u\u017e j\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Didysis uzurpatorius teisino save iki kovos danguje pabaigos. Kai buvo paskelbta, kad \u0161\u0117tonas ir jam prijau\u010diantys bus i\u0161varyti i\u0161 palaimos buvein\u0117s, mai\u0161to vadas dr\u0105siai parei\u0161k\u0117 savo paniek\u0105 K\u016br\u0117jo \u012estatymui. Jis pakartojo jau ne kart\u0105 i\u0161reik\u0161t\u0105 tvirtinim\u0105, kad angelams nereikia jokios kontrol\u0117s, jie tur\u0117t\u0173 vadovautis laisva valia, kuri visuomet skatins juos elgtis teisingai. Jis pasmerk\u0117 Dievi\u0161kuosius \u012fstatus kaip ribojan\u010dius laisv\u0119 ir paskelb\u0117, kad jis siek\u0117 panaikinti \u012estatym\u0105, tada i\u0161laisvintos dangaus kareivijos gal\u0117t\u0173 pasiekti auk\u0161tesn\u0119 ir \u0161lovingesn\u0119 egzistavimo b\u016bsen\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u0117tonas ir jo \u0161alininkai vis\u0105 kalt\u0119 d\u0117l j\u0173 mai\u0161to vieningai suvert\u0117 Kristui. Jie teig\u0117, kad niekada neb\u016bt\u0173 sukil\u0119, jeigu jiems neb\u016bt\u0173 prikai\u0161ioj\u0119. U\u017esispyr\u0119 i\u0161davikai, didysis mai\u0161tininkas ir visi jam prijau\u010diantys veltui steng\u0117si nuversti Dievo valdym\u0105. Nors jie \u0161ventvagi\u0161kai skelb\u0117si nekaltomis despotizmo aukomis, bet buvo i\u0161varyti i\u0161 dangaus.<\/p>\n\n\n\n

 [500-501]<\/strong>  Ta pati dvasia, kuri suk\u0117l\u0117 mai\u0161t\u0105 danguje, vis dar kelia mai\u0161t\u0105 \u017eem\u0117je. \u0160\u0117tonas t\u0119sia t\u0105 pa\u010di\u0105 politik\u0105 tarp \u017emoni\u0173, kuri\u0105 vykd\u0117 tarp angel\u0173. Jo dvasia ir \u0161iandien veikia neklusnumo vaikuose Kaip ir jis, neklusnieji siekia panaikinti Dievo \u012estatymo suvar\u017eymus ir \u017eada \u017emon\u0117ms laisv\u0119, jei jie pa\u017eeis jo \u012fsakymus. Priekai\u0161tai d\u0117l nuod\u0117m\u0117s ir toliau sukelia neapykantos bei pasiprie\u0161inimo dvasi\u0105. Kai Dievo \u012fsp\u0117jan\u010dios \u017einios pasiekia \u017emoni\u0173 s\u0105mon\u0119, \u0161\u0117tonas skatina juos teisintis ir ie\u0161koti pritarimo. U\u017euot i\u0161tais\u0119 savo klaidas, jie pradeda piktintis tuo, kuris juos smerkia, lyg jis b\u016bt\u0173 vienintel\u0117 kilusio nemalonumo prie\u017eastis. Nuo teisiojo Abelio laik\u0173 iki dabar nepakantumo dvasia persekioja tuos, kurie dr\u012fsta pasmerkti nuod\u0117m\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   Neteisingai atskleid\u0119s Dievo charakter\u012f, pavaizdav\u0119s J\u012f grie\u017etu tironu, \u0161\u0117tonas i\u0161 prad\u017ei\u0173 privert\u0117 nusid\u0117ti dangaus angelus, o dabar gundo \u017emones. Pasiek\u0119s savo tiksl\u0173, jis parei\u0161k\u0117, kad neteis\u0117ti Dievo suvar\u017eymai past\u016bm\u0117jo \u017emones \u012f nuod\u0117m\u0119, o j\u012f privert\u0117 mai\u0161tauti.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau Ilgaam\u017eis Pats nurodo Savo charakter\u012f: \u201eVIE\u0160PATS, VIE\u0160PATS, esu gailestingas ir maloningas Dievas, l\u0117tas pykti, gausus gerumo ir i\u0161tikimyb\u0117s, lydintis gerumu lig t\u016bkstantosios kartos, atleid\u017eiantis kalt\u0119, nusi\u017eengim\u0105 ir nuod\u0117m\u0119, ta\u010diau nepaliekantis kalt\u0173j\u0173 be bausm\u0117s […]” (I\u0161\u0117jimo 34, 6.7).<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161varydamas \u0161\u0117ton\u0105 i\u0161 dangaus, Dievas parod\u0117 Savo teisingum\u0105 ir i\u0161laik\u0117 Savo sosto garb\u0119. Kai \u017emogus nusid\u0117jo, pasidav\u0119s \u0161ios puolusios dvasios apgavyst\u0117ms, Dievas \u012frod\u0117 Savo meil\u0119, atiduodamas Viengim\u012f S\u016bn\u0173, kad Jis mirt\u0173 u\u017e nusid\u0117jusi\u0105 \u017emonij\u0105. Dievo charakter\u012f visi\u0161kai atskleid\u0117 i\u0161pirkimas. Galingas kry\u017eiaus liudijimas parodo Visatai, kad Liuciferio pasirinktas nuod\u0117m\u0117s kelias nemenkina Dievo valdymo.<\/p>\n\n\n\n

Kristaus ir \u0161\u0117tono kova I\u0161gelb\u0117tojo tarnyst\u0117s \u017eem\u0117je metu demaskuoja did\u017eiojo apgaviko charakter\u012f. \u017diauri \u0161\u0117tono kova su pasaulio Atpirk\u0117ju atv\u0117r\u0117 jo sek\u0117jams akis, dangaus angel\u0173 meil\u0117 piktajam genijui bl\u0117so. Dr\u0105sus ir \u0161ventvagi\u0161kas jo reikalavimas, kad Kristus j\u012f gerbt\u0173, jo \u012f\u017e\u016blumas \u012fk\u0117lus J\u0117z\u0173 \u012f kalno vir\u0161\u016bn\u0119 ir ant \u0161ventyklos \u0161elmens, piktavali\u0161ki ketinimai, atsiskleid\u0119 \u012ftikin\u0117jant Krist\u0173 \u0161okti i\u0161 svaiginan\u010dio auk\u0161\u010dio, tas nenuilstamas pyktis, nuolatiniai persekiojimai, kunig\u0173 ir kit\u0173 \u017emoni\u0173 s\u0105monei \u012fdiegtas pyktis ir u\u017esispyrimas, privert\u0119s atmesti ir Jo meil\u0119 ir su\u0161ukti: \u201eAnt kry\u017eiaus, ant kry\u017eiaus J\u012f!” \u2014 visa tai suk\u0117l\u0117 Visatos nuostab\u0105 ir pasipiktinim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [501-502]<\/strong> \u0160\u0117tonas paskatino pasaul\u012f atmesti Krist\u0173. Blogio valdovas panaudojo vis\u0105 savo j\u0117g\u0105 ir gudryb\u0119, kad sunaikint\u0173 J\u0117z\u0173, nes suprato, jog I\u0161gelb\u0117tojo gailestingumas ir meil\u0117, Jo u\u017euojauta ir \u0161velnumas atskleid\u017eia tikr\u0105j\u012f Dievo charakter\u012f. \u0160\u0117tonas prie\u0161inosi kiekvienam Dievo S\u016bnaus pasakytam \u017eod\u017eiui ir pasinaudojo \u017emon\u0117mis kaip savo \u012frankiais, kad u\u017epildyt\u0173 I\u0161gelb\u0117tojo gyvenim\u0105 kan\u010dia ir sielvartu. Jo prasimanymai ir apgavyst\u0117s, kuriomis jis steng\u0117si trukdyti J\u0117zaus darbui, neapykanta, kuri\u0105 piktasis i\u0161rei\u0161k\u0117 per neklusnumo vaikus, \u017eiaur\u016bs kaltinimai Tam, Kurio gyvenimas buvo neprilygstamas gerumo pavyzdys, \u2014 visa tai pagimd\u0119 giliai \u012fsi\u0161aknij\u0119s ker\u0161to jausmas. Visas dangus i\u0161sigand\u0119s steb\u0117jo,\\ kaip ant Golgotos kalno prie\u0161 Dievo S\u016bn\u0173 prasiver\u017e\u0117 u\u017esl\u0117pta pavydo, pyk\u010dio, neapykantos ir ker\u0161to liepsna.<\/p>\n\n\n\n

  Po to, kai did\u017eioji auka buvo paaukota ir Kristus \u012f\u017eeng\u0117 \u012f dang\u0173, Jis atsisak\u0117 angel\u0173 garbinimo tol, kol nepateik\u0117 Savo T\u0117vui pra\u0161ymo: \u201eT\u0117ve, A\u0161 noriu, kad Tavo Man pavestieji b\u016bt\u0173 su Manim ten, kur ir A\u0161; kad jie pamatyt\u0173 Mano \u0161lov\u0119 […]” (Jono 17, 24). Tuomet su nei\u0161rei\u0161kiama meile ir j\u0117ga pasigirdo atsakymas i\u0161 T\u0117vo sosto: \u201eTepagarbina J\u012f visi Dievo angelai” (Hebrajams 1, 6). J\u0117zus netur\u0117jo n\u0117 vienos d\u0117mel\u0117s. Jo pa\u017eeminimas baig\u0117si, auka buvo paaukota, tod\u0117l Jis paveld\u0117jo vard\u0105, kilniausi\u0105 i\u0161 vis\u0173<\/p>\n\n\n\n

vard\u0173 176.<\/p>\n\n\n\n

   Dabar i\u0161ai\u0161k\u0117jo visa \u0161\u0117tono kalt\u0117, jis nebetur\u0117jo pasiteisinimo. Jis atskleid\u0117 savo tikr\u0105j\u012f charakter\u012f, pasirodydamas kaip melagis ir \u017emog\u017eudys. Buvo akivaizdu, kad jis valdyt\u0173 dang\u0173 ta pa\u010dia dvasia, kaip iki tol vald\u0117 jam pavald\u017eius \u017emones. Jis tvirtino, kad Dievo \u012estatymo nepaisymas atne\u0161 laisv\u0119 ir i\u0161auk\u0161tinim\u0105, ta\u010diau pasirod\u0117, kad tai atne\u0161\u0117 tik vergij\u0105 ir nuosmuk\u012f.<\/p>\n\n\n\n

 [502-503]<\/strong>  Melagingi \u0161\u0117tono kaltinimai, skirti Dievo charakteriui ir valdymui, atsiskleid\u0117 i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Jis apkaltino Diev\u0105, kad \u0160is, reikalaudamas i\u0161 Savo k\u016brini\u0173 paklusnumo ir nuolankumo, papras\u010diausiai siek\u0117 i\u0161auk\u0161tinti Save. Be to, \u0161\u0117tonas parei\u0161k\u0117, kad reikalaudamas pasiaukojimo i\u0161 kit\u0173, pats K\u016br\u0117jas nesiaukojo ir nieko neaukojo. Ta\u010diau dabar visi pamat\u0117, kad, nor\u0117damas i\u0161gelb\u0117ti puolusi\u0105 ir nuod\u0117ming\u0105 \u017emonij\u0105, Visatos Valdovas paaukojo did\u017eiausi\u0105 auk\u0105, koki\u0105 tik meil\u0117 gali paaukoti, nes Dievas Kristuje sutaikino su Savimi pasaul\u012f (2 Korintie\u010diams 5, 19). Tapo akivaizdu, kad, trok\u0161damas garb\u0117s ir auk\u0161\u010diausios vald\u017eios, \u0161\u0117tonas atv\u0117r\u0117 duris nuod\u0117mei, o Kristus, nor\u0117damas sunaikinti nuod\u0117m\u0119, nusi\u017eemino ir tapo klusnus iki mirties.<\/p>\n\n\n\n

   Dievas parod\u0117 Savo pasibjaur\u0117jim\u0105 mai\u0161to principais. Dangus pamat\u0117 Jo teisingum\u0105, kai Jis pasmerk\u0117 \u0161\u0117ton\u0105 ir i\u0161pirko \u017emog\u0173. Liuciferis teig\u0117, jeigu Dievo \u012estatymas yra nekintantis ir bausm\u0117 u\u017e jo pa\u017eeidim\u0105 negali b\u016bti dovanota, kiekvienas pa\u017eeid\u0117jas turi visiems laikams netekti K\u016br\u0117jo malones. Jis reikalavo, kad nuod\u0117minga \u017emonija neb\u016bt\u0173 i\u0161perkama ir tapt\u0173 jam kaip lengvas laimikis. Ta\u010diau Kristaus mirtis buvo nenugin\u010dijamas argumentas \u017emogaus naudai. Bausm\u0117 u\u017e \u012estatymo pa\u017eeidim\u0105 teko Tam, Kuris buvo lygus su Dievu; \u017emogus gal\u0117jo laisvai priimti Kristaus teisum\u0105. Atgailaudamas bei nusi\u017eemin\u0119s jis gal\u0117jo nugal\u0117ti \u0161\u0117tono gali\u0105, kaip j\u0105 nugal\u0117jo Dievo S\u016bnus. Taigi Dievas yra teisingas ir i\u0161teisina visus, kurie tiki J\u0117z\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Bet Kristus ne tik d\u0117l to at\u0117jo j \u017eem\u0119, kad Savo kan\u010di\u0173 ir mirties kaina atpirkt\u0173 \u017emog\u0173. Jis at\u0117jo, kad Savo \u012estatym\u0105 padaryt\u0173 diding\u0105 ir \u0161loving\u0105 177′. Ne tik m\u016bs\u0173 pasaulio gyventojai tur\u0117jo gerbti \u012estatym\u0105 taip, kaip reik\u0117t\u0173, bet ir visiems kitiems Visatos pasauliams reik\u0117jo parodyti, kad Dievo \u012estatymas nesikei\u010dia. Jeigu b\u016bt\u0173 galima nepaisyti jo reikalavim\u0173, Dievo S\u016bnui neb\u016bt\u0173 reik\u0117j\u0119 atiduoti Savo gyvyb\u0117s, kad atpirkt\u0173 jo pa\u017eeid\u0117jus. Kristaus mirtis \u012frodo \u012estatymo nekintamum\u0105. Auka, kuri\u0105 T\u0117v\u0105 ir S\u016bn\u0173 paskatino pa-.uikoti begalin\u0117 meil\u0117, buvo skirta atpirkti nusid\u0117j\u0117lius. Ji parodo Visatai, kad niekaip kitaip, tik vykdant \u0161\u012f Atpirkimo Plan\u0105 tai gal\u0117jo b\u016bti padaryta, o teisingumas ir malone yra Dievo \u012estatymo it valdymo pagrindas.<\/p>\n\n\n\n

 [503-504]<\/strong>  Paskelbus Teismo nuosprend\u012f bus matyti, kad nebuvo jokios prie\u017easties nuod\u0117mei atsirasti. Kai visos \u017eem\u0117s Teis\u0117jas pareikalaus \u0161\u0117tono atsakymo \u012f klausim\u0105: \u201eKod\u0117l tu suk\u0117lei mai\u0161t\u0105 ir at\u0117mei i\u0161 Man\u0119s Karalyst\u0117s valdinius?” – blogio autorius negales niekuo pasiteisinti. N\u0117 viena burna nei\u0161si\u017eios atsakyti, ir visos mai\u0161tinink\u0173 kareivijos tyl\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

   Golgotos kry\u017eius, parodantis Dievo \u012estatymo nekintamum\u0105, liudija Visatai, kad atpildas u\u017e nuod\u0117m\u0119 – mirtis. Prie\u0161mirtiniame I\u0161gelb\u0117tojo \u0161\u016bksnyje: \u201eAtlikta!” nuskamb\u0117jo mirties nuosprendis \u0161\u0117tonui. Taip ilgai u\u017esit\u0119susios did\u017eiosios kovos baigtis buvo nulemta, tapo \u012fmanoma galutinai i\u0161rauti blog\u012f su \u0161aknimis. Dievo S\u016bnus pra\u0117jo pro kapo vartus, kad mirtimi sunaikint\u0173 t\u0105, kuris tur\u0117jo mirties vald\u017ei\u0105, tai yra velni\u0105 (Hebrajams 2, 14). Liuciferio tro\u0161kimas i\u0161auk\u0161tinti save privert\u0117 j\u012f pasakyti: \u201eU\u017elipsiu \u012f dang\u0173, vir\u0161um Dievo \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 i\u0161kelsiu savo sost\u0105. […] prilygsiu Auk\u0161\u010diausiajam!” Dievas parei\u0161k\u0117: \u201eU\u017edegiau tave ugnimi, ir ji tave surijo; paver\u010diau tave pelenais […] ir tav\u0119s niekada nebebus” (Izaijo 14, 13.14; Ezechielio 28, 18.19). Kai ateis diena, liepsnojanti kaip krosnis, nedor\u0117liai bus ra\u017eiena, kuri\u0105 ateinanti diena taip sudegins, kad nepaliks jiems nei \u0161aknies, nei \u0161akos (\u017er. Malachijo 3, 1).<\/p>\n\n\n\n

   Visata bus nuod\u0117m\u0117s prigimties ir jos pasekmi\u0173 liudytoja. Visi\u0161kas nuod\u0117m\u0117s sunaikinimas, kuris, jei b\u016bt\u0173 \u012fvykdytas i\u0161 prad\u017ei\u0173, b\u016bt\u0173 suk\u0117l\u0119s angelams baim\u0119, o Dievui u\u017etrauk\u0119s negarb\u0119, dabar patvirtins Jo meil\u0119 ir sustiprins garb\u0119 Visatos gyventoj\u0173 akyse; jie d\u017eiaugiasi, gal\u0117dami i\u0161pildyti Jo vali\u0105, nes j\u0173 \u0161irdyse \u012fra\u0161ytas Jo \u012estatymas. Jau niekada daugiau nepasireik\u0161 blogis. Dievo \u017dodis sako: \u201eNelaim\u0117 nebepasikartos!” (Nahumo 1, 9) Dievo<\/p>\n\n\n\n

\u012estatymas, kur\u012f \u0161\u0117tonas peik\u0117 kaip vergijos jung\u0105, bus gerbiamas<\/p>\n\n\n\n

kaip laisv\u0117s \u012estatymas. I\u0161bandytas ir \u012fvertintas k\u016brinys niekada<\/p>\n\n\n\n

daugiau nei\u0161duos To, Kurio charakteris atskleid\u0117 visiems nei\u0161ma<\/p>\n\n\n\n

tuojam\u0105 meil\u0119 ir begalin\u0119 i\u0161mint\u012f.      <\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

30. \u0160\u0116TONO IR \u017dMOGAUS PRIE\u0160I\u0160KUMAS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [505-506]<\/strong>  A\u0161 sukelsiu prie\u0161i\u0161kum\u0105 tarp tav\u0119s ir moters, tarp tavo palikuoni\u0173 ir jos palikuoni\u0173; Jis trupins tau galv\u0105, o tu kirsi jam \u012f kuln\u0105 (Prad\u017eios 3, 15). Dievo nuosprendis, paskelbtas \u0161\u0117tonui po \u017emogaus nuopuolio, kartu buvo ir prana\u0161yst\u0117, apimanti visus am\u017eius iki laik\u0173 pabaigos ir nurodanti, kad \u012f did\u017ei\u0105j\u0105 kov\u0105 \u012fsitrauks visos \u017emoni\u0173 kartos, kurios gyvens \u017eem\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

   Dievas sako: \u201eA\u0161 sukelsiu prie\u0161i\u0161kum\u0105”. \u0160is prie\u0161i\u0161kumas n\u0117ra nat\u016bralus neapykantos jausmas. Kai \u017emogus pa\u017eeid\u0117 Dievo \u012estatym\u0105, jo prigimtis tapo pikta; nesutarimas tarp \u017emogaus ir \u0161\u0117tono i\u0161nyko, atsirado darna. Suprantama, kad tarp nusid\u0117jusio \u017emogaus ir nuod\u0117m\u0117s autoriaus neliko jokio prie\u0161i\u0161kumo. Ir vienas, ir kitas puol\u0119 tapo pikti. Nuo tol didysis mai\u0161tininkas neranda ramyb\u0117s, jis nurimsta tiktai tada, kai pasiekia savitarpio supratim\u0105 ir jau\u010dia pritarim\u0105 t\u0173, kuriuos paskatino sekti savo pavyzd\u017eiu. D\u0117l to puol\u0119 angelai ir nedor\u0117liai susijungia \u012f pavojing\u0105 draugij\u0105. Jei Dievas neb\u016bt\u0173 \u012fsiki\u0161\u0119s, \u0161\u0117tonas ir \u017emogus b\u016bt\u0173 susivienij\u0119 prie\u0161 Dang\u0173, o visa \u017emonija, u\u017euot prie\u0161inusis \u0161\u0117tonui, b\u016bt\u0173 nukreipusi savo pykt\u012f prie\u0161 Diev\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u0117tonas sugund\u0117 \u017emog\u0173 nusid\u0117ti taip, kaip kitados privert\u0117 angelus mai\u0161tauti, kad gal\u0117t\u0173 u\u017esitikrinti j\u0173 bendradarbiavim\u0105 kovodamas su Dangumi. \u0160\u0117tonas ir puol\u0119 angelai vienodai nekent\u0117 Kristaus. Nors d\u0117l kit\u0173 klausim\u0173 j\u0173 nuomon\u0117s skyr\u0117si, ta\u010diau jie glaud\u017eiai susitelk\u0117, kovodami prie\u0161 Visatos Valdovo vald\u017ei\u0105. Kai \u0161\u0117tonas i\u0161girdo, kad tarp jo ir moters, tarp jo palikuoni\u0173 ir jos palikuoni\u0173 kils prie\u0161i\u0161kumas, jis suprato, kad jo pastangoms morali\u0161kai nusmukdyti \u017emonij\u0105 atsiras kli\u016b\u010di\u0173, o auk\u0161tesni\u0173 j\u0117g\u0173 padedamas \u017emogus sugeb\u0117s pasiprie\u0161inti jo \u012ftakai.<\/p>\n\n\n\n

  [506-507]<\/strong> \u0160\u0117tono neapykanta \u017emonijai \u012fsiliepsnojo dar labiau, kai jis suprato, kad Kristaus d\u0117ka \u017emones tapo Dievo meiles ir malones objektai. Jis siekia sukliudyti \u012fgyvendinti Dievi\u0161k\u0105j\u012f \u017emogaus Atpirkimo Plan\u0105 ir u\u017etraukti Dievui negarb\u0119, subjaurodamas ir su-ter\u0161damas Jo rank\u0173 darb\u0105. Piktasis stengiasi sukelti li\u016bdes\u012f danguje ir pripildyti \u017eem\u0119 sielvarto bei vargo. Po to jis tvirtina, kad visas \u0161is blogis yra \u017emog\u0173 suk\u016brusio Dievo darbo vaisius.<\/p>\n\n\n\n

   \u012ediegta \u017emogaus \u0161irdyje Kristaus malon\u0117 sukelia prie\u0161i\u0161kum\u0105 \u0161\u0117tonui. Be \u0161ios kei\u010dian\u010dios malon\u0117s, be \u0161ios atnaujinan\u010dios galios \u017emogus b\u016bt\u0173 \u0161\u0117tono belaisvis, jo tarnas, visada pasiruo\u0161\u0119s vykdyti gaunamus \u012fsakymus. Ta\u010diau \u0161is naujasis veiksnys sukelia kov\u0105 \u017emogaus sieloje, kurioje iki \u0161iol vyravo ramyb\u0117. Kristaus galia \u012fgalina \u017emog\u0173 pasiprie\u0161inti tironui ir uzurpatoriui. Tas, kuris liaujasi myl\u0117j\u0119s nuod\u0117m\u0119 ir ima ja bjaur\u0117tis, tas, kuris prie\u0161inasi ir nugali anks\u010diau audrinusius jo siel\u0105 geismus, parodo, kad j\u012f prad\u0117jo veikti i\u0161 auk\u0161tybi\u0173 nu\u017eengusi galia.<\/p>\n\n\n\n

   Prie\u0161i\u0161kumas, kuris egzistuoja tarp Kristaus ir \u0161\u0117tono dvasios labai ry\u0161kiai atsiskleid\u0117 tuomet, kai pasaulis pri\u0117m\u0117 J\u0117z\u0173. \u017dydai atmet\u0117 Krist\u0173 ne tik tod\u0117l, kad Jis at\u0117jo \u012f \u017eem\u0119 netur\u0117damas \u017eemi\u0161kojo turto, i\u0161orinio i\u0161kilmingumo ir didingumo \u2014 jie mat\u0117, kad Jis turi gali\u0105, kuri su kaupu gal\u0117t\u0173 kompensuoti \u0161i\u0173 vadinam\u0173j\u0173 prana\u0161um\u0173 tr\u016bkum\u0105. Nedor\u0117li\u0173 neapykant\u0105 suk\u0117l\u0117 Kristaus tyrumas ir \u0161ventumas. Jo pasiaukojantis gyvenimas ir nuo\u0161irdus atsidavimas buvo nuolatinis priekai\u0161tas i\u0161didiems, jusliniams \u017emon\u0117ms. Tai su\u017eadino neapykant\u0105 Dievo S\u016bnui. \u0160\u0117tonas ir piktieji angelai susivienijo su piktais \u017emon\u0117mis. Visos mai\u0161tinink\u0173 j\u0117gos buvo mestos prie\u0161 tiesos Gyn\u0117j\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Kristaus sek\u0117jams rodomas toks pat prie\u0161i\u0161kumas kaip ir j\u0173 Mokytojui. Kiekvienas, suprat\u0119s pasibjaur\u0117tin\u0105 nuod\u0117m\u0117s prigimt\u012f, padedamas galios i\u0161 auk\u0161tybi\u0173 atsispiria pagundai, tai be abejon\u0117s sukelia \u0161\u0117tono ir jo valdini\u0173 pykt\u012f. Neapykanta tyriems tiesos principams, kaltinimai ir jos gyn\u0117j\u0173 persekiojimas egzistuos tol, kol egzistuos nuod\u0117m\u0117 ir nusid\u0117j\u0117liai. Tarp Kristaus sek\u0117j\u0173 ir \u0161\u0117tono tarn\u0173 ne\u012fmanoma jokia santarv\u0117. Kry\u017eiaus pa\u017eai-  <\/p>\n\n\n\n

dos akmuo dar nepa\u0161alintas. Ir visi, kurie trok\u0161ta maldingai gyventi Kristuje J\u0117zuje, bus persekiojami {2 Timotiejui 3, 12).<\/p>\n\n\n\n

 [507-508]<\/strong>  \u0160\u0117tono parankiniai jo vadovaujami nuolat dirba, kad sustiprint\u0173 vadovo autoritet\u0105 ir sukurt\u0173 karalyst\u0119, prie\u0161ing\u0105 Dievo valdomai. Tur\u0117dami tok\u012f tiksl\u0105, jie stengiasi apgauti Kristaus sek\u0117jus ir suvilioti juos taip, kad \u0161ie i\u0161duot\u0173 Diev\u0105. Kaip ir j\u0173 vadas, piktojo pavaldiniai, nor\u0117dami pasiekti tiksl\u0105, klaidingai ai\u0161kina ir i\u0161kraipo \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. \u0160\u0117tonas steng\u0117si apjuodinti Diev\u0105, o jo bendrininkai siekia ap\u0161mei\u017eti Dievo taut\u0105. Ta pati dvasia, kuri nuteis\u0117 Krist\u0173 mirti, skatina nedor\u0117lius naikinti Jo sek\u0117jus. Visa tai i\u0161prana\u0161auta pirmosios prana\u0161yst\u0117s: A\u0161 sukelsiu prie\u0161i\u0161kum\u0105 tarp tav\u0119s ir moters, tarp tavo palikuoni\u0173 ir jos palikuoni\u0173. \u0160i kova t\u0119sis iki laik\u0173 pabaigos.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u0117tonas sutelkia visas savo paj\u0117gas ir meta vis\u0105 savo gali\u0105 \u012f kov\u0105. Kod\u0117l jam niekas nesiprie\u0161ina? Kod\u0117l Kristaus kariai tokie apsn\u016bd\u0119 ir abejingi? Tod\u0117l, kad i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jie ma\u017eai tebendrauja su Kristumi ir stokoja Jo Dvasios. Nuod\u0117m\u0117 jiems n\u0117ra tokia atstumianti ir bjauri, kokia ji buvo j\u0173 Mokytojui. Jie nesiprie\u0161ina nuod\u0117mei taip ry\u017etingai ir atkakliai kaip Kristus. Jie nesuvokia blogio \u017ealingumo ir nuod\u0117mes pragai\u0161tingumo, jie nemato tikrojo tamsos kunigaik\u0161\u010dio charakterio ir galios. \u0160\u0117tonui ir jo darbui taip ma\u017eai prie\u0161inamasi tod\u0117l, kad \u017emon\u0117s visi\u0161kai nei\u0161mano apie jo gali\u0105, piktus k\u0117slus ir apie didel\u012f jo kovos su Kristumi ir Jo Ba\u017eny\u010dia mast\u0105. Daugelis yra suklaidinti. Jie ne\u017eino, kad j\u0173 prie\u0161as yra galingas karvedys, kuris valdo pikt\u0173j\u0173 angel\u0173 protus. Jie nesuvokia, kad, kovodamas su Kristumi ir nor\u0117damas sukliudyti i\u0161gelb\u0117ti sielas, piktasis gerai apgalvoja planus ir naudoja gudrius \u0117jimus. Tie, kurie mano es\u0105 krik\u0161\u010dionys ir netgi Evangelijos skelb\u0117jai, ma\u017eai tekalba apie \u0161\u0117ton\u0105 ir jo darb\u0105, tik retkar\u010diais pamini j\u012f i\u0161 sakyklos. Jie \u017ei\u016bri pro pir\u0161tus \u012f nuolatin\u0117s piktojo veiklos ir s\u0117km\u0117s \u012frodymus, nepaiso daugelio \u012fsp\u0117jim\u0173 d\u0117l jo klastingumo. Susidaro \u012fsp\u016bdis, kad jie apskritai ignoruoja \u0161\u0117tono egzistavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Nepaisant to, kad \u017emon\u0117s nieko ne\u017eino apie jo k\u0117slus, budrus prie\u0161as seka kiekvien\u0105 j\u0173 \u017eingsn\u012f. Jis \u012fsibrauna \u012f kiekvienus namus, kiekvien\u0105 m\u016bs\u0173 miest\u0173 gatv\u0119, ba\u017eny\u010dias, parlamentus, teismus, visur sukelia sumai\u0161t\u012f, apgaudin\u0117ja, gundo, u\u017emu\u0161a vyr\u0173, moter\u0173 ir vaik\u0173 sielas bei \u017eudo j\u0173 k\u016bnus, ardo \u0161eimas, s\u0117ja neapykant\u0105, nepamatuot\u0105 var\u017eym\u0105si, nesantaik\u0105, mai\u0161tavim\u0105 ir netgi mirt\u012f. Krik\u0161\u010dioni\u0161kajam pasauliui atrodo, kad taip turi b\u016bti, kad visa tai kyla i\u0161 Dievo.<\/p>\n\n\n\n

 [508-509]<\/strong>  \u0160\u0117tonas, nuolat siekia pavergti Dievo taut\u0105, lau\u017eydamas j\u0105 ir pasaul\u012f skirian\u010dius barjerus. Senov\u0117s Izraelis buvo \u012ftrauktas \u012f nuod\u0117m\u0119, kai i\u0161dr\u012fso u\u017emegzti u\u017edraust\u0105 ry\u0161\u012f su pagonimis. Pana\u0161iai i\u0161 teisingo kelio yra i\u0161vestas ir dabartinis Izraelis. Netikintiems […] \u0161io pasaulio dievaitis apakino protus, kad jie nei\u0161vyst\u0173 Dievo atvaizdo – Kristaus \u0161lov\u0117s Evangelijos \u0161viesos (2 Korintie\u010diams 4, 4). Si\u016bbuojami it nendr\u0117s Kristaus sek\u0117jai yra \u0161\u0117tono tarnai. Neatgi-musi \u0161irdis visada myli nuod\u0117m\u0119, turi polink\u012f puosel\u0117ti ir pateisinti j\u0105, o atgimusi – neapken\u010dia nuod\u0117m\u0117s ir ry\u017etingai prie\u0161inasi jai. Kai krik\u0161\u010dionys pasirenka netikin\u010di\u0173j\u0173 ir bedievi\u0173 draugij\u0105, jie neapsaugoti nuo gundym\u0173. \u0160\u0117tonas u\u017esimaskuoja ir paslap\u010dia u\u017etraukia savo apgauling\u0105 skraist\u0119 ant j\u0173 aki\u0173. Tada jie nebemato, kad tokia draugija skirta tam, kad jiems pakenkt\u0173. Kiekvien\u0105 kart\u0105, sekdami pasaulio elgesiu, \u017eod\u017eiais ir darbais, jie vis labiau ir labiau apanka.<\/p>\n\n\n\n

   Prisiderinimas prie pasaulietini\u0173 papro\u010di\u0173 priartina Ba\u017eny\u010di\u0105 prie pasaulio, bet niekada nepriartina pasaulio prie Kristaus. Nuolaid\u017eiavimas nuod\u0117mei nei\u0161vengiamai padarys j\u0105 ne toki\u0105 atstumian\u010di\u0105. Tas, kuris pasirenka \u0161\u0117tono tarn\u0173 draugij\u0105, greit nustos bijoj\u0119s j\u0173 vie\u0161paties. Kai atlikdami savo pareigas mes susiduriame su i\u0161bandymais, kaip atsitiko prana\u0161ui Danieliui karaliaus r\u016bmuose, galime b\u016bti tikri, kad Dievas apsaugos mus. Jeigu patys leid\u017eiam\u0117s gundomi, anks\u010diau ar v\u0117liau suklupsime.<\/p>\n\n\n\n

   Gundytojas da\u017eniausiai s\u0117kmingai veikia per tuos, kurie ma\u017eiausiai \u012ftariami patek\u0119 \u012f jo vergij\u0105. Talentingi ir i\u0161silavin\u0119 \u017emones yra gerbiami, jais \u017eavimasi, tarytum \u0161ios ypatyb\u0117s gal\u0117t\u0173 atpirkti Dievo baim\u0117s tr\u016bkum\u0105 arba pad\u0117t\u0173 u\u017esitarnauti Jo palankum\u0105. Talentai ir kult\u016bra i\u0161 esm\u0117s yra Dievo dovanos, ta\u010diau kai<\/p>\n\n\n\n

jomis tikimasi kompensuoti pamaldumo trukum\u0105, jos, u\u017euot priartinusios siel\u0105 prie Dievo, atitolina nuo Jo ir tampa prakeiksmu ir sp\u0105stais. Daugelis mano, jog kult\u016bra ir geros manieros liudija, kad jie – Kristaus. Niekados nebuvo didesn\u0117s klaidos u\u017e \u0161i\u0105. \u0160ios savyb\u0117s tur\u0117t\u0173 puo\u0161ti kiekvien\u0105 krik\u0161\u010dion\u012f, nes gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti galing\u0105 \u012ftak\u0105 ir pad\u0117t\u0173 plisti tikrajai religijai. Ta\u010diau visos \u0161ios savyb\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti skirtos Dievo garbei, antraip jos bus panaudotos piktam. Kartais b\u016bna, kad gabiausias ir maloni\u0173 manier\u0173 \u017emogus puola taip \u017eemai, kad tampa \u012fmantriu \u012frankiu \u0161\u0117tono rankose. Toks \u017emogus – daugelio papiktinim\u0173 \u0161altinis – tampa pavojingesnis Kristaus prie\u0161as negu nei\u0161silavin\u0119 ir nekult\u016bringi \u017emones.<\/p>\n\n\n\n

[509-510]<\/strong>   Nuo\u0161ird\u017eiai melsdamasis ir suvokdamas savo priklausomyb\u0119 nuo Dievo, Saliamonas \u012fgijo i\u0161mint\u012f, kuri k\u0117l\u0117 viso pasaulio nuostab\u0105 ir pasiger\u0117jim\u0105. Kai jis nusisuko nuo savo j\u0117gos \u0160altinio ir prad\u0117jo pasikliauti vien savimi, tapo gundytojo grobiu. Tada \u0161io protingiausio i\u0161 karali\u0173 nuostab\u016bs sugeb\u0117jimai pavert\u0117 j\u012f galingu siel\u0173 \u017eudytojo \u012frankiu.<\/p>\n\n\n\n

   Nors \u0161\u0117tonas nuolat stengiasi u\u017etemdyti \u017emoni\u0173 protus, krik\u0161\u010dionys neturi u\u017emir\u0161ti, kad grumiasi ne su krauju ir k\u016bnu, bet su kunigaik\u0161tyst\u0117mis, vald\u017eiomis, \u0161i\u0173 tamsybi\u0173 pasaulio valdovais ir dva- sin\u0117mis blogio j\u0117gomis dangaus auk\u0161tumose (Efezie\u010diams 6, 12). Per visus am\u017eius mums skamba \u012fkvepiantis \u012fsp\u0117jimas: \u201eB\u016bkite blaiv\u016bs, bud\u0117kite! J\u016bs\u0173 prie\u0161as velnias kaip riaumojantis li\u016btas slankioja aplinkui, tykodamas k\u0105 praryti. Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad gal\u0117tum\u0117te i\u0161silaikyti prie\u0161 velnio klastas” (\u017er. 1 Petro 5, 8; Efezie\u010diams 6, 11).<\/p>\n\n\n\n

   Nuo Adomo laik\u0173 iki m\u016bs\u0173 dien\u0173 didysis prie\u0161as naudoja savo j\u0117g\u0105 tam, kad engt\u0173 ir naikint\u0173. Dabar jis ruo\u0161iasi savo paskutiniajai kovai su Ba\u017eny\u010dia. Visi, kurie seks J\u0117zumi, tur\u0117s stoti \u012f kov\u0105 su negailestingu prie\u0161u. Juo labiau krik\u0161\u010dionis seks Dievi\u0161kuoju pavyzd\u017eiu, juo labiau jis taps \u0161\u0117tono puolimo objektu. Visi, kurie aktyviai dirba Dievo darb\u0105, stengdamiesi atskleisti \u0161\u0117tono apgaules ir parodyti \u017emon\u0117ms Krist\u0173, gal\u0117s prisijungti prie apa\u0161talo Pauliaus liudijimo, kuris teigia, kad tarnavimas Vie\u0161pa\u010diui reikalauja viso nusi\u017eeminimo, a\u0161ar\u0173 ir bandym\u0173 180.<\/p>\n\n\n\n

 [510]<\/strong>  \u0160\u0117tonas gund\u0117 Krist\u0173 labai gudriai ir ry\u017etingai, ta\u010diau nuolat pralaim\u0117davo. Kristus laim\u0117jo m\u016bs\u0173 labui, tod\u0117l pasiektos pergal\u0117s \u012fgalina ir mus nugal\u0117ti. Kristus suteiks j\u0117g\u0173 visiems, kurie j\u0173 trok\u0161ta. N\u0117 vienas \u017emogus be savo paties sutikimo negali b\u016bti nugal\u0117tas \u0161\u0117tono. Gundytojas nepaj\u0117gia paveikti \u017emogaus valios ar priversti siel\u0105 nusid\u0117ti. Jis gali sukelti kan\u010dias, ta\u010diau negali suter\u0161ti \u017emogaus sielos. \u012ekv\u0117pti Kristaus pergal\u0117s Jo sek\u0117jai turi dr\u0105siai ir ry\u017etingai kovoti su nuod\u0117me ir \u0161\u0117tonu.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

31. PIKT\u0172J\u0172 DVASI\u0172 VEIKLA<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [511-512]<\/strong>  Ry\u0161ys tarp matomojo ir nematomojo pasaulio, Dievo angel\u0173 tarnavimas ir pikt\u0173j\u0173 dvasi\u0173 veikla ai\u0161kiai atskleista \u0160ventajame Ra\u0161te. \u0160ie veiksmai neatskiriamai susipyn\u0119 su \u017emonijos istorija. Vis labiau netikima pikt\u0173j\u0173 dvasi\u0173 egzistavimu, o \u0161ventuosius angelus, i\u0161si\u0173stus patarnauti tiems, kurie paveld\u0117s i\u0161ganym\u0105 (Heb-lajams 1, 14), dauguma laiko mirusi\u0173j\u0173 sielomis. Ta\u010diau \u0160ventasis Ra\u0161tas ne tik ai\u0161kina, kad egzistuoja tiek geri, tiek ir blogi angelai, bet pateikia negin\u010dijam\u0105 \u012frodym\u0105, kad tai n\u0117ra bek\u016bn\u0117s mirusi\u0173j\u0173 sielos.<\/p>\n\n\n\n

   Angelai egzistavo jau tada, kai \u017emogus dar nebuvo sukurtas, kai buvo dedami \u017eemes pamatai, kai drauge giedojo rytmetin\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s ir visos dangi\u0161kosios b\u016btyb\u0117s \u0161auk\u0117 i\u0161 d\u017eiaugsmo (Jobo 38, 7). Po \u017emogaus nuopuolio angelai buvo nusi\u0173sti saugoti gyvyb\u0117s med\u012f. Tai vyko tada, kai n\u0117 vienas \u017emogus dar nebuvo mir\u0119s. Angelai savo prigimtimi prana\u0161esni u\u017e \u017emones, juk psalmi\u0173 gie-dotojas sako, kad \u017emogus buvo sukurtas tik truput\u012f \u017eemesnis u\u017e dangi\u0161k\u0105sias b\u016btybes (Psalmi\u0173 8, 6).<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161 \u0160ventojo Ra\u0161to mes su\u017einome apie dangi\u0161k\u0173j\u0173 b\u016btybi\u0173 skai\u010di\u0173, j\u0173 gali\u0105 bei \u0161lov\u0119, j\u0173 ry\u0161\u012f su Dievo valdymu, taip pat ir apie j\u0173 dalyvavim\u0105 atpirkimo darbe. VIESPATS pasistat\u0117 sost\u0105 danguose, ir Jo karali\u0161ka galyb\u0117 visa valdo (Psalmi\u0173 103, 19). Prana\u0161as sako: \u201eA\u0161 […] gird\u0117jau balsus daugyb\u0117s angel\u0173, aplinkui sost\u0105 […]” (Aprei\u0161kimo 5, 11). Karali\u0173 Karaliaus r\u016bmuose visi Jo angelai, visos Jo galyb\u0117s, Jo tarnai, vykdo Jo vali\u0105, pasiruo\u0161\u0119 paklusti Jo tartam \u017eod\u017eiui (Psalm\u0117s 102, 20.21). T\u016bkstan\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010diai ir miriad\u0173 miriadai \u2014 tiek dangi\u0161k\u0173j\u0173 pasiuntini\u0173 mat\u0117 prana\u0161as Danielius (Danieliaus 7, 10). Apa\u0161talas Paulius vadino juos nesuskaitom\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 angel\u0173 ir i\u0161kilminguoju samb\u016briu (Hebrajams 12, 22). Kaip Dievo pasiuntiniai jie \u0161vytruoja priekin ir atgal kaip \u017eaibai (Ezechielio 1, 14), tokia spindinti j\u0173 \u0161lov\u0117 ir toks greitas j\u0173 skrydis! Prie I\u0161gelb\u0117tojo kapo pasirod\u0119s angelas, kurio i\u0161vaizda buvo it \u017eaibo, o drabu\u017eiai balti kaip sniegas, privert\u0117 sargybinius dreb\u0117ti ir jie pastiro lyg negyvi (Mato 28, 3.4). Kai Sancheribas, i\u0161didusis asirietis, pl\u016bdo ir niekino Diev\u0105, grasindamas sunaikinti Izrael\u012f, ta pa\u010di\u0105 nakt\u012f VIE\u0160PATIES angelas, at\u0117j\u0119s j asir\u0173 stovyk- l\u0105, u\u017emu\u0161\u0117 \u0161imt\u0105 a\u0161tuoniasde\u0161imt penkis t\u016bkstan\u010dius vyr\u0173 (2 Karali\u0173 19, 35). Jis sunaikino visus gali\u016bnus, vadus ir pareig\u016bnus Asirijos , ; karaliaus stovykloje. Tad jie g\u0117dingai sugr\u012f\u017eo \u012f savo kra\u0161t\u0105 (2 Metra\u0161\u010di\u0173 32, 21).<\/p>\n\n\n\n

 [512-513]<\/strong>  Angelai yra siun\u010diami, kad gailestingai tarnaut\u0173 Dievo vaikams. Abraomui jie atne\u0161\u0117 \u017ead\u0117t\u0105sias palaimas; jie at\u0117jo prie Sodomos vart\u0173, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173 i\u0161 baisios pra\u017e\u016bties teis\u0173j\u012f Lot\u0105. Jie buvo pasi\u0173sti prana\u0161ui Elijui, kai dykumoje i\u0161varg\u0119s ir i\u0161alk\u0119s jis beveik merd\u0117jo; prana\u0161ui Eliziejui jie pasirod\u0117 kaip raiteliai su   ugniniais ve\u017eimais 181 kai prie\u0161ai apsupo jo miest\u0105; prana\u0161ui Danieliui \u2014 kai jis pra\u0161\u0117 Dievi\u0161kosios i\u0161minties pagoni\u0173 karaliaus   ” r\u016bmuose arba kai buvo pasmerktas tapti li\u016bto auka; apa\u0161talui Petrui \u2014 pasmerktam mirti Erodo kal\u0117jime; kaliniams \u2014 Filipuose;<\/p>\n\n\n\n

apa\u0161talui Pauliui ir jo bendra\u017eygiams \u2014 nakt\u012f u\u017ekluptiems audros j\u016broje; \u0161imtininkui Kornelijui \u2014 kad jis prareg\u0117t\u0173 ir pripa\u017eint\u0173 Evangelij\u0105; apa\u0161talui Petrui \u2014 kad nusi\u0173st\u0173 j\u012f su i\u0161gelb\u0117jimo  J \u017einia pas svetim\u0161al\u012f pagon\u012f. \u0160itaip \u0161ventieji angelai visais am\u017eiais tarnavo Dievo tautai.<\/p>\n\n\n\n

   Kiekvienas Kristaus sek\u0117jas turi angel\u0105 sarg\u0105. \u0160ie dangi\u0161kieji sargai gina teisiuosius nuo pikt\u0173j\u0173 dvasi\u0173 veikimo. T\u0105 pripa\u017eino pats \u0161\u0117tonas, sakydamas: \u201eArgi veltui Jobas bijo Dievo? Argi neapsupai i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 tvora j\u012f pat\u012f, jo namus ir visk\u0105, k\u0105 tik jis turi?” (Jobo 1, 9.10) Kaip Dievas saugo Savo vaikus, nusako psalmi\u0173 giedotojas: \u201eVIE\u0160PATIES angelas saugo tuos, kurie Jo pagarbiai bijo, ir juos gelbsti” (Psalmi\u0173 34, 8). I\u0161gelb\u0117tojas tiems, kurie Juo tiki, sak\u0117: \u201e\u017di\u016br\u0117kite, kad nepaniekintum\u0117te n\u0117 vieno i\u0161 \u0161it\u0173 ma\u017eut\u0117li\u0173, nes, sakau jums, j\u0173 angelai danguje visuomet regi Mano Dangi\u0161kojo T\u0117vo veid\u0105” (Mato 18, 10). Angelai, skirti tarnauti Dievo vaikams, visada lengvai gali prisiartinti prie Jo.<\/p>\n\n\n\n

 [513-514]<\/strong>  Dievo tauta, susidurianti su apgaulinga tamsos kunigaik\u0161\u010dio galia ir nesiliaujan\u010diu jo pyk\u010diu bei kovojanti su visomis piktosiomis j\u0117gomis, gali pasikliauti nuolatine dangi\u0161k\u0173j\u0173 angel\u0173 globa. Tokia globa u\u017etikrinama ne be reikalo. Dievas dovanojo Savo vaikams malon\u0119 ir pri\u017ead\u0117jo saugoti juos, nes kelyje jie gali sutikti galingas, gausias, ry\u017etingas ir nepailstan\u010dias pikt\u0105sias j\u0117gas, kuri\u0173 pra\u017e\u016btingumas ir galia akivaizd\u016bs, ir niekas negali j\u0173 ignoruoti.<\/p>\n\n\n\n

   Puolusios piktosios dvasios buvo sukurtos nenuod\u0117mingos, prigimtimi, galia ir \u0161love buvo lygios \u0161ventosioms b\u016btyb\u0117ms, kurios ir dabar yra Dievo pasiuntiniai. Nusid\u0117jusios jos susijung\u0117, kad \u012f\u017eeist\u0173 Diev\u0105 ir sunaikint\u0173 \u017emones. Prisijungusios prie \u0161\u0117tono, kai \u0161is sukilo, kartu su juo buvo i\u0161varytos i\u0161 dangaus, dabar ir visais am\u017eiais s\u0117kmingai veikia su piktuoju kovodamos su Dievi\u0161kuoju autoritetu. \u0160ventasis Ra\u0161tas mums pasakoja apie j\u0173 s\u0105jung\u0105, valdym\u0105 ir \u012fvairius rangus, apie j\u0173 gudrum\u0105 ir sumanum\u0105, piktus k\u0117slus nukreiptus prie\u0161 \u017emoni\u0173 laim\u0119 ir ramyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   Senasis Testamentas tik retkar\u010diais pamini j\u0173 buvim\u0105 ir veikl\u0105. Bet Kristaus tarnavimo \u017eem\u0117je metu piktosios dvasios ai\u0161kiai parod\u0117 savo gali\u0105. Kristus at\u0117jo, kad \u012fgyvendint\u0173 \u017emogaus Atpirkimo Plan\u0105, o \u0161\u0117tonas savo ruo\u017etu nusprend\u0117 \u012frodyti savo teis\u0119 valdyti pasaul\u012f. Jam pasisek\u0117 \u012fvesti stabmeldyst\u0119 visoje \u017eem\u0117je, i\u0161skyrus Palestin\u0105. Kristus at\u0117jo \u012f vienintel\u0119 \u0161al\u012f, kuri dar nevisi\u0161kai pasidav\u0117 gundytojo vald\u017eiai, kad paskleist\u0173 \u017emon\u0117ms dangi\u0161k\u0105j\u0105 \u0161vies\u0105. \u010cia dvi prie\u0161ingos j\u0117gos parei\u0161k\u0117 teises \u012f vald\u017ei\u0105. J\u0117zus ties\u0117 Savo mylin\u010dias tankas, kviesdamas pas Save visus, kad jie rast\u0173 atleidim\u0105 ir ramyb\u0119. Tamsos angelai, netek\u0119 neribotos vald\u017eios, suprato, jei Kristaus misija bus s\u0117kminga, j\u0173 vie\u0161patavimui greitai ateis galas. \u0160\u0117tonas nir\u0161o tarsi supan\u010diotas li\u016btas ir \u012f\u017e\u016bliai demonstravo savo gali\u0105 ir \u017emoni\u0173 k\u016bnui, ir j\u0173 sielai.<\/p>\n\n\n\n

   Naujajame Testamente ai\u0161kiai nurodomi faktai, kai \u017emon\u0117s buvo valdomi demon\u0173. Tokie \u017emon\u0117s kent\u0117jo ne tik d\u0117l prigimt\u0173 lig\u0173. Gydydamas Kristus ai\u0161kiai suprato, su kuo turi reikal\u0105; Jis pa\u017eino tiesiogin\u012f pikt\u0173j\u0173 dvasi\u0173 buvim\u0105 ir veikl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [514-515]<\/strong> \u0160ventajame Ra\u0161te parodoma stebinanti j\u0173 gausa, galia ir kenksmingumas, taip pat Kristaus j\u0117ga ir malon\u0117, i\u0161gydant velnio aps\u0117stuosius gerazie\u010di\u0173 kra\u0161te. Sutraukantys visas grandines ir pan\u010dius, besiraitantys i\u0161 skausmo, apsiputoj\u0119 i\u0161 \u012fsi\u016b\u010dio, \u0161\u0117lstantys varg\u0161ai pami\u0161\u0117liai, kuri\u0173 klyksmo buvo pilnas oras, kankino save ir k\u0117l\u0117 pavoj\u0173 visiems, besiartinantiems prie j\u0173. J\u0173 kraujuojan\u010diais, subjaurotais k\u016bnais ir pami\u0161imu labai m\u0117gavosi tamsos kunigaik\u0161tis. Vienas i\u0161 demon\u0173, valdan\u010di\u0173 kankinius, parei\u0161k\u0117: \u201eMano vardas \u2014 Legionas, nes m\u016bs\u0173 daug” (Morkaus 5, 9). Rom\u0117n\u0173 kariuomen\u0117s legion\u0105 sudar\u0117 nuo trij\u0173 iki penki\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. \u0160\u0117tono kareivija taip pat yra suskirstyta \u012f pulkus, ir vienas i\u0161 j\u0173, kuriam priklaus\u0117 tie demonai, buvo ne ma\u017eesnis u\u017e legion\u0105. J\u0117zui paliepus, piktosios dvasios apleido savo aukas, ir nuraminti, pasveik\u0119, nuolank\u016bs jie ramiai liko s\u0117d\u0117ti prie I\u0161gelb\u0117tojo koj\u0173. Bet demonams buvo leista suvaryti kiauli\u0173 kaimen\u0119 \u012f e\u017eer\u0105. Ta\u010diau gerazie\u010di\u0173 kra\u0161to gyventojams \u0161is nuostolis pasirod\u0117 toks didelis, jog jie atsisak\u0117 Kristaus palaim\u0173 ir pra\u0161\u0117 Dievi\u0161k\u0105j\u012f Gydytoj\u0105 i\u0161vykti. B\u016btent to ir siek\u0117 \u0161\u0117tonas. Apkaltindamas J\u0117z\u0173 d\u0117l j\u0173 nuostoli\u0173, jis suk\u0117l\u0117 savanaud\u017ei\u0173 \u017emoni\u0173 b\u016bg\u0161tavimus ir sukliud\u0117 jiems klausytis Jo \u017eod\u017ei\u0173. \u0160\u0117tonas nuolat kaltina krik\u0161\u010dionis d\u0117l nuostoli\u0173, nelaimi\u0173 ir kan\u010di\u0173, kad tik priekai\u0161tai nekli\u016bt\u0173 tiems, kuriems skirti: jam pa\u010diam ir jo tarnams.<\/p>\n\n\n\n

   Bet Kristaus planai nebuvo sugriauti. Jis leido piktosioms dvasioms sunaikinti kiauli\u0173 kaimen\u0119, bet tai buvo tarsi priekai\u0161tas tiems \u017eydams, kurie augino \u0161iuos ne\u0161varius gyvulius d\u0117l pelno. Jei Kristus neb\u016bt\u0173 sulaik\u0119s demon\u0173, jie b\u016bt\u0173 \u012fst\u016bm\u0119 \u012f e\u017eer\u0105 ne tik kiaules, bet ir j\u0173 savininkus bei kiauliaganius. Vien tik Jo galia ir gailestingumas i\u0161gelb\u0117jo juos. Dar daugiau – \u0161iam atsitikimui buvo leista \u012fvykti, kad Jo mokiniai \u012fsitikint\u0173 \u017eiauria \u0161\u0117tono galia \u017emogui ir gyvuliams. I\u0161gelb\u0117tojas nor\u0117jo, kad Jo sek\u0117jai \u017einot\u0173 apie prie\u0161\u0105, su kuriuo teks susidurti, ir neb\u016bt\u0173 apgauti ir jo gudrybi\u0173 nugal\u0117ti. Taip pat Jis tro\u0161ko, kad to kra\u0161to \u017emon\u0117s pamatyt\u0173, jog Dievas paj\u0117gia sutraukyti \u0161\u0117tono pan\u010dius ir vaduoti jo belaisvius. Ir nors pats J\u0117zus i\u0161vyko, bet taip stebuklingai i\u0161laisvinti \u017emon\u0117s pasiliko skelbti savo Geradario gailestingum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [515-516]<\/strong>  \u0160ventasis Ra\u0161tas pateikia ir kit\u0173 pana\u0161i\u0173 pavyzd\u017ei\u0173. Savo \u017dod\u017eiu J\u0117zus i\u0161var\u0117 pikt\u0105j\u0105 dvasi\u0105 i\u0161 sirofenikiet\u0117s dukters (\u017er. Morkaus 7, 26-30). Ir aps\u0117st\u0105j\u012f, kuris buvo aklas ir nebylys (Mato 12, 22), ir jaunuol\u012f, aps\u0117st\u0105 nebyl\u0117s dvasios, kuri j\u012f da\u017enai \u012f ugn\u012f \u012fstumdavo ir \u012f vanden\u012f, nor\u0117dama pra\u017eudyti (\u017er. Morkaus 9, 17\u2014 27), ir pami\u0161\u0117l\u012f, kankinam\u0105 netyrojo demono dvasios (Luko 4, 33 \u2014 36), sudrumstus\u012f sabatos tyl\u0105 ir ramyb\u0119 Kafarnaurno sinagogoje, \u2014 visus juos i\u0161gyd\u0117 u\u017ejau\u010diantis I\u0161gelb\u0117tojas. Beveik visais atvejais Kristus kreipdavosi \u012f demonus kaip \u012f protingas b\u016btybes, liepdamas palikti auk\u0105 ir daugiau jos nebekankinti. Pamat\u0119 Jo galing\u0105 vald\u017ei\u0105, maldininkai Kafarnaume nust\u0117ro ir kalb\u0117josi: ‘Kas tai per \u017eodis: Jis su vald\u017eia ir galia \u012fsakin\u0117ja netyrosioms dvasioms, ir tos pasitraukia?!'(Luko 4, 36)<\/p>\n\n\n\n

   Demon\u0173 u\u017evaldyti \u017emon\u0117s daugeliu atvej\u0173 labai kent\u0117davo. Ta\u010diau buvo ir i\u0161im\u010di\u0173. Kai kurie noriai pritar\u0117 \u0161\u0117tono \u012ftakai, kad, \u012fgaut\u0173 antgamti\u0161k\u0173 j\u0117g\u0173. \u0160ie, \u017einoma, sutar\u0117 su demonais. \u0160iai grupei priklaus\u0117 \u017emon\u0117s, turintys ai\u0161kiaregyst\u0117s dvasi\u0105: Simonas -\u017eynys, Elimas \u2014 burtininkas ir viena mergina, sekiojusi apa\u0161talus Pauli\u0173 bei \u0160il\u0105 Filipuose.<\/p>\n\n\n\n

   Pikt\u0173j\u0173 dvasi\u0173 \u012ftaka kelia didel\u012f pavoj\u0173 tiems, kurie nepaiso daugyb\u0117s ai\u0161ki\u0173 \u0160ventojo Ra\u0161t\u0173 liudijim\u0173 ir neigia \u0161\u0117tono bei jo angel\u0173 buvim\u0105 ir veikl\u0105. Mes nesuvokiame j\u0173 klastos ir apgaul\u0117s, o tai suteikia jiems ne\u012fsivaizduojam\u0105 prana\u0161um\u0105 \u2014 daugelis klauso j\u0173 patatim\u0173, manydami, jog vadovaujasi sava i\u0161mintimi. \u0160tai kod\u0117l, art\u0117jant prie laik\u0173 pabaigos, \u0161\u0117tonas su did\u017eiausia galia dirba savo klaidinimo bei naikinimo darb\u0105 ir visur skleid\u017eia nuomon\u0119, kad jo n\u0117ra. Taip jis stengiasi u\u017emaskuoti save ir savo darbo metodus.<\/p>\n\n\n\n

   Didysis apgavikas bijo, kad jo veikla bus i\u0161ai\u0161kinta. Siekdamas geriau pasl\u0117pti savo tikr\u0105j\u012f charakter\u012f ir tikslus, jis ver\u010dia \u012fsivaizduoti save kaip sukeliant\u012f \u017emon\u0117ms tik pajuok\u0105 ar paniek\u0105. Jis labai patenkintas, kad j\u012f vaizduoja juokingos ar bjaurios i\u0161vaizdos apsigimusia b\u016btybe, pusiau gyvuliu – pusiau \u017emogumi. Jam malonu, kad \u017emon\u0117s vartoja jo vard\u0105 juokaudami ir pa\u0161iepdami, manydami es\u0105 protingi ir apsi\u0161viet\u0119.<\/p>\n\n\n\n

  [516-517]<\/strong> Tik tod\u0117l, kad jis sugeb\u0117jo ypatingai meistri\u0161kai u\u017esimaskuoti, taip da\u017enai kyla klausimas: \u201eAr i\u0161 tikr\u0173j\u0173 egzistuoja tokia b\u016btyb\u0117?’ Tai akivaizdi jo maskuot\u0117s s\u0117km\u0117, nes teorijos, neigian\u010dios ai\u0161kiausius \u0160ventojo Ra\u0161to liudijimus, pla\u010diai i\u0161plito religiniame pasaulyje. \u0160\u0117tonas be vargo gali kontroliuoti \u017emoni\u0173 m\u0105stym\u0105, nes jie nes\u0105moningai pasiduoda jo {takai, tod\u0117l Dievo \u017dodis daug pasakoja apie jo \u017ealing\u0105 darb\u0105, atskleisdamas mums nematomas j\u0117gas ir ragindamas nuolat bud\u0117ti bei saugotis \u0161\u0117tono puolim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u0117tono ir jo angel\u0173 j\u0117ga bei pikti k\u0117slai gal\u0117t\u0173 kelti nerim\u0105, jeigu m\u016bs\u0173 nesaugot\u0173 ir negint\u0173 ypatinga m\u016bs\u0173 Atpirk\u0117jo galia. Mes r\u016bpestingai saugome save, savo namus ir turt\u0105 nuo blog\u0173 \u017emoni\u0173, u\u017eskl\u0119sdami duris ir u\u017esirakindami. Deja, retai pagalvojame apie piktuosius angelus, nuolatos ie\u0161kan\u010dius progos mus u\u017epulti, nors j\u0173 puolim\u0173 savo j\u0117gomis bei metodais negalime atremti. Jei tik jiems b\u016bt\u0173 leista, jie i\u0161vest\u0173 mus i\u0161 proto, ardyt\u0173 ir kankint\u0173 m\u016bs\u0173 k\u016bnus, sunaikint\u0173 m\u016bs\u0173 turt\u0105 ir mus pa\u010dius. Jiems teikia malonum\u0105 tik nelaim\u0117s ir griovimas. Tie, kurie neklauso Dievi\u0161k\u0173j\u0173 persp\u0117jim\u0173 ir pasiduoda \u0161\u0117tono gundymams, pasmerkti \u017e\u016bti, nes Dievas atiduoda juos pikt\u0173j\u0173 dvasi\u0173 vald\u017eiai. Ta\u010diau tuos, kurie seka Kristumi, Jis visada saugo ir gina. J\u0173 apsaugai i\u0161 dangaus yra pasi\u0173sti galingi angelai. Piktoji j\u0117ga negali prasibrauti pro apsaug\u0105, kuria Dievas apsupa Savo vaikus.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

32. \u0160\u0116TONO PINKL\u0116S<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [518-519]<\/strong>  Did\u017eioji Kristaus ir \u0161\u0117tono kova, vykstanti jau beveik \u0161e\u0161is t\u016bkstan\u010dius met\u0173, art\u0117ja \u012f pabaig\u0105. \u0160\u0117tonas stengiasi su\u017elugdyti Kris-taus darb\u0105 gelbstint \u017emones, jis nori \u012fvilioti sielas \u012f savo \u017eabangas. Piktasis siekia laikyti \u017emones tamsoje, be atgailos tol, kol baigsis I\u0161gelb\u0117tojo tarpininkavimas ir jokios aukos u\u017e nuod\u0117mes nebebus, \u2014 \u0161tai tikslas, kurio jis siekia.<\/p>\n\n\n\n

   Kai uoliai nesistengiama prie\u0161intis \u0161\u0117tono valiai, kai ba\u017eny\u010dioje ir pasaulyje vie\u0161patauja abejingumas – jis nesijaudina, nes jam negresia pavojus prarasti belaisvius. Kai atkreipiamas d\u0117mesys \u012f am\u017einuosius dalykus ir \u017emones klausia: \u201eK\u0105 man daryti, kad b\u016b\u010diau i\u0161gelb\u0117tas?”, jis stengiasi suprie\u0161inti Kristaus ir sav\u0105j\u0105 gali\u0105, kad panaikint\u0173 \u0160ventosios Dvasios \u012ftak\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ventasis Ra\u0161tas pasakoja atsitikim\u0105, kai dangi\u0161kosios b\u016btyb\u0117s su\u0117jo tarnauti VIE\u0160PATIES akivaizdoje, su jomis kartu at\u0117jo ir \u0161\u0117tonus (Jobo 1, 6), ne tam, kad nusilenkt\u0173 Am\u017einajam Karaliui, o tam, kad palaikyt\u0173 savo piktus k\u0117slus prie\u0161 teisiuosius. D\u0117l to jis atsiranda ir tarp \u017emoni\u0173, susirinkusi\u0173 \u012f pamaldas. Nors ir nematomas, jis ypatingai uoliai stengiasi kontroliuoti Diev\u0105 \u0161lovinan\u010di\u0173j\u0173 mintis. Kaip sumanus karvedys savo veiksmus jis planuoja i\u0161 anksto. \u0160\u0117tonas, matydamas Dievo pasiuntin\u012f, tyrin\u0117jant\u012f \u0160ven-t\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, pasi\u017eymi, kokia tema \u0161is sakys pamoksl\u0105 \u017emon\u0117ms. Gudriai ir \u012f\u017evalgiai veikdamas, jis sudaro tokias s\u0105lygas, kad tie, kuriuos jis apgaudin\u0117ja d\u0117l \u0161io klausimo, nesu\u017einot\u0173 tiesos. \u0160\u0117tonas pasistengia, kad \u017emogus, kur\u012f labiausiai reikia persp\u0117ti, b\u016bt\u0173 \u012ftrauktas \u012f kokius nors reikalus arba jo d\u0117mesys b\u016bt\u0173 nukreiptas, kad nei\u0161girst\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, kurie parodyt\u0173 jam gyvenimo prasm\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   Be to, \u0161\u0117tonas mato, kaip Vie\u0161paties tarnus slegia dvasin\u0117 tamsa, kurioje gyvena \u017emon\u0117s. Jis girdi j\u0173 nuo\u0161ird\u017eius Dievi\u0161kosios malon\u0117s ir j\u0117gos maldavimus, kad ji i\u0161sklaidyt\u0173 abejingum\u0105, ner\u016bpestingum\u0105 ir tingum\u0105, ir uoliai rezga savo pinkles. Piktasis gundo \u017emones nuolaid\u017eiauti savo tro\u0161kimams ir \u012fvairiems \u012fgeid\u017eiams, taip atbukina j\u0173 jautrum\u0105, kad jie nesugeba i\u0161girsti to, k\u0105 jiems labiausiai reikia \u017einoti.<\/p>\n\n\n\n

  [519-520]<\/strong> \u0160\u0117tonas gerai \u017eino, kad bus nugal\u0117ti visi, kuriuos jis \u012ftikina atmesti mald\u0105 ir nepaisyti \u0160ventojo Ra\u0161to. Tod\u0117l jis ie\u0161ko vis nauj\u0173 b\u016bd\u0173, kad u\u017evaldyt\u0173 \u017emoni\u0173 mintis. Visais laikais buvo \u017emoni\u0173, kurie vadino save dievobaimingais, ta\u010diau, u\u017euot steng\u0119si su\u017einoti ties\u0105, paver\u010dia religij\u0105 kliau\u010di\u0173 ir priekabi\u0173 ie\u0161kojimo priemone, jie stengiasi analizuoti t\u0173 \u017emoni\u0173, su kuriais nesutaria, blogybes. Tokie \u2014 de\u0161inioji \u0161\u0117tono ranka. Pana\u0161i\u0173 broli\u0173 kaltintoj\u0173 yra nema\u017eai. Jie aktyv\u016bs visada, kai dirba Dievas ir Jo tarnai nuo\u0161ird\u017eiai garbina J\u012f. Jie i\u0161kraipo \u017eod\u017eius ir veiksmus t\u0173, kurie myli ties\u0105 ir jai pakl\u016bsta. Pa\u010dius nuo\u0161ird\u017eiausius, uoliausius ir labiausiai pasiaukojan\u010dius Kristaus tarnus jie vaizduoja kaip apgavikus arba apgautuosius. J\u0173 darbas – i\u0161kraipyti kiekvieno teisingo ir garbingo poelgio motyvus, skleisti \u0161mei\u017et\u0105 ir sukelti nepatyrusi\u0173 \u017emoni\u0173 \u012ftarum\u0105. Visais \u012fmanomais b\u016bdais tokie broli\u0173 kaltintojai siekia pavaizduoti visa, kas tyra ir teisinga, kaip nedora ir apgaulinga.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau niekas neturi apsirikti tokiais \u017emon\u0117mis. Nesunku \u012f\u017evelgti, kieno vaikai jie yra, kieno pavyzd\u017eiu seka ir kieno darb\u0105 dirba. J\u016bs pa\u017einsite juos i\u0161 vaisi\u0173 (Mato 7, 16). J\u0173 elgesys pana\u0161us \u012f \u0161\u0117tono, tul\u017eingo \u0161mei\u017eiko, broli\u0173 kaltintojo, elges\u012f (Aprei\u0161kimo 12, 10).<\/p>\n\n\n\n

   Didysis apgavikas turi daug patikim\u0173 tarn\u0173, pasiruo\u0161usi\u0173 bet kokiomis apgaul\u0117mis \u012fvilioti \u017emones \u012f sp\u0105stus. Tam yra paruo\u0161ta \u012fvairi\u0173 erezij\u0173, tinkan\u010di\u0173 skirting\u0173 skoni\u0173 ir sugeb\u0117jim\u0173 \u017emon\u0117ms, kuriuos jis siekia pra\u017eudyti. Tai jo planas \u2014 atvesti \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105 nenuo\u0161ird\u017eius, neatgimusius \u017emones, kurie s\u0117t\u0173 abejones ir netik\u0117jim\u0105, trukdyt\u0173 tiems, kurie nori, kad Dievo darbas sekt\u0173si, o jie patys augt\u0173 j\u012f dirbdami. Daugelis t\u0173, kurie neturi tikrojo tik\u0117jimo Dievu ar Jo \u017dod\u017eiu, pritaria kai kuriems tiesos principams. Jie laikomi krik\u0161\u010dionimis ir tod\u0117l gali savo paklydimus pateikti kaip \u0160ventojo Ra\u0161to mokym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [520-521]<\/strong> Viena s\u0117kmingiausi\u0173 \u0161\u0117tono apgauli\u0173 \u2014 \u012ftikinimas, kad ne-svarbu, kuo \u017emogus tiki. Velnias \u017eino, kad tiesa, priimta su mei-li*, apvalo \u017emogaus siel\u0105. Tod\u0117l jis nuolat siekia pakeisti ties\u0105 klaidingomis teorijomis, pa\u017ei\u016bromis, legendomis. Nuo prad\u017eios Dievo tarnai kovojo su netikrais mokytojais ne tik kaip su apsirikusiais, bet kaip su \u017emon\u0117mis, \u012fteigian\u010diais kitiems mel\u0105, mirtin\u0105 sielai. Prana\u0161ai Elijas, Jeremijas, apa\u0161talas Paulius ry\u017etingai ir dr\u0105siai kovojo su tais, kurie nukreipdavo \u017emones nuo Dievo \u017dod\u017eio. \u0160ie \u0161ventieji tiesos gyn\u0117jai nepritar\u0117 tokiai pa\u017ei\u016br\u0173 laisvei, kai teisin-gas tik\u0117jimas nelaikomas svarbiu.<\/p>\n\n\n\n

   Migloti ir i\u0161galvoti \u0160ventojo Ra\u0161to ai\u0161kinimai, daugyb\u0117 prie\u0161-taraujan\u010di\u0173 teorij\u0173, susijusi\u0173 su tik\u0117jimu ir paplitusi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161kajame pasaulyje, \u2014 tai m\u016bs\u0173 did\u017eiojo prie\u0161o darbas. Jis siekia taip supainioti m\u016bs\u0173 mintis, kad nebe\u012f\u017evelgtume tiesos. Nesuta-rimai ir susiskaldymai tarp \u0161iuolaikini\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 labai daug priklauso nuo vyraujan\u010dio \u012fpro\u010dio i\u0161kreipti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, siekiant paremti m\u0117gstam\u0105 teorij\u0105. Daugelis, u\u017euot atid\u017eiai ir nusi\u017eemin\u0119 tyrin\u0117j\u0119 Dievo \u017dod\u012f ir su\u017einoj\u0119 Jo vali\u0105, stengiasi atrasti ka\u017ek\u0105 nepaprasta ir originalaus.<\/p>\n\n\n\n

   Nor\u0117dami paremti klaidingas teorijas ir nekrik\u0161\u010dioni\u0161kus paplo\u010dius, vieni griebiasi \u0160ventojo Ra\u0161to i\u0161trauk\u0173, i\u0161pl\u0117\u0161t\u0173 i\u0161 kon-teksto, cituoja dal\u012f teksto, lyg ir patvirtinan\u010dio j\u0173 teorij\u0105, o kiti tuo tarpu \u012frodin\u0117ja prie\u0161ingas tiesas. Su \u017eal\u010dio gudrumu jie remiasi atskirais pasisakymais, ai\u0161kindami juos taip, kad \u0161ie pataikaut\u0173 j\u0173 k\u016bni\u0161kiems tro\u0161kimams. Taip daugelis s\u0105moningai i\u0161kraipo Dievo \u017dod\u012f. Kiti, turintys laki\u0105 fantazij\u0105, savaip interpre-tuoja \u0160ventojo Ra\u0161to \u012fvaizd\u017eius ir simbolius, pritaikydami savo polinkiams ir nekreipdami d\u0117mesio \u012f tai, kad Biblijos liudijimai paaiai\u0161kina patys save. Tokie \u017emon\u0117s pateikia savo pa\u017ei\u016bras kaip Biblijos mokymus.<\/p>\n\n\n\n

   Jei \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 prad\u0117sime tyrin\u0117ti be maldos, nenuolankia n \u017eini\u0173 netrok\u0161tan\u010dia dvasia, tai, ai\u0161kindamiesi tiek papras\u010diau\u0161ias bei ai\u0161kiausias, tiek sud\u0117tingiausias vietas, nukrypsime nuo tikrosios j\u0173 reik\u0161m\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

  [521-522]<\/strong> Popie\u017eijos vadovai pasirenka tokias Biblijos vietas, kurios geriausiai tarnauja j\u0173 tikslui. Jie i\u0161ai\u0161kina jas savaip ir paskui pateikia \u017emon\u0117ms, atimdami teis\u0119 tyrin\u0117ti Biblij\u0105 ir patiems suprasti jos \u0161vent\u0105sias tiesas. Visa Biblija turi b\u016bti duota \u017emon\u0117ms tokia, kokia ji yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173. \u017dmon\u0117ms geriau visai ne\u017einoti Biblijos nurodym\u0173, negu tur\u0117ti nepaprastai i\u0161kraipytus \u0160ventojo Ra\u0161to mokymus.<\/p>\n\n\n\n

   Biblija skirta tam, kad ja vadovaut\u0173si visi, kurie trok\u0161ta pa\u017einti K\u016br\u0117jo vali\u0105. Dievas dav\u0117 \u017emon\u0117ms tvir\u010diausi\u0105 prana\u0161\u0173 \u017eod\u012f. Angelai ir pats Kristus supa\u017eindino prana\u0161\u0105 Danieli\u0173 ir apa\u0161tal\u0105 Jon\u0105 su tuo, kas turi greitai \u012fvykti. \u0160ie svarb\u016bs dalykai, susij\u0119 su m\u016bs\u0173 i\u0161gelb\u0117jimu, neliko apgaubti paslapties. Jie nebuvo atskleisti taip, kad suglumint\u0173 ir suklaidint\u0173 nuo\u0161ird\u0173 tiesos ie\u0161kotoj\u0105. Vie\u0161pats per prana\u0161\u0105 Habakuk\u0105 sako: \u201eU\u017era\u0161yk reg\u0117jim\u0105 […], kad ir b\u0117gikas j\u012f perskaityt\u0173” (Habakuko 2, 2). Dievo \u017dodis suprantamas visiems, kurie tyrin\u0117ja j\u012f su malda \u0161irdyje. Kiekviena tikrai nuo\u0161irdi siela atranda ties\u0105. \u0160viesa teka teisiajam (Psalmi\u0173 97, 11). Ir n\u0117 viena bendruomen\u0117 negal\u0117s siekti \u0161ventumo, jei jos nariai neie\u0161kos tiesos taip atkakliai kaip pasl\u0117pto lobio.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u016bkis \u201ePa\u017ei\u016br\u0173 laisv\u0117” daugel\u012f apakino ir jie nebemato prie\u0161o  k\u0117sl\u0173, nors jis nuolat dirba, kad pasiekt\u0173 savo tiksl\u0105. Kai jam pavyksta pakeisti Biblij\u0105 \u017emogi\u0161kais samprotavimais, Dievo \u012esta-tymas lieka nuo\u0161aly, ba\u017eny\u010dios patenka \u012f nuod\u0117m\u0117s vergij\u0105, o tik skelbiasi esan\u010dios laisvos.<\/p>\n\n\n\n

   Moksliniai tyrin\u0117jimai daugeliui tapo prakeikimu. Dievas leido \u0161viesos srautui i\u0161silieti pasauliui mokslo atradimais ir meno pasiekimais. Jei did\u017eiausi \u017emonijos protai savo tyrin\u0117jimuose nesivadovaus Dievo \u017dod\u017eiu, jie bevilti\u0161kai stengsis suprasti ry\u0161\u012f tarp mokslo ir Aprei\u0161kimo.<\/p>\n\n\n\n

   \u017dmoni\u0173 \u017einios apie materialius ir dvasinius dalykus yra dalin\u0117s ir netobulos. Tod\u0117l dauguma nesugeba derinti mokslini\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 su \u0160ventojo Ra\u0161to tvirtinimais. Daugelis pripa\u017e\u012fsta mokslo<\/p>\n\n\n\n

  Faktais dalykus, kurie yra ne daugiau nei hipotez\u0117s ir sp\u0117liojimai,  mano, kad reikia patikrinti Dievo \u017dod\u012f \u0161iais tariamojo pa\u017einimo mokymais (1 Timotiejui 6, 20). J\u0173 j\u0117gos per menkos suprasti k\u016br\u0117j\u0105 ir Jo darbus. Negal\u0117dami paai\u0161kinti j\u0173 gamtos d\u0117sniais, Biblijos istorij\u0105 jie vertina kaip nepatikim\u0105. Abejojantieji Senojo  Naujojo Testamento patikimumu labai da\u017enai nueina dar toliau \u2014 jie suabejoja Dievo buvimu ir priskiria gamtai begalyb\u0117s savybes. Netur\u0117dami tvirto pagrindo, jie atsimu\u0161a \u012f netik\u0117jimo uoilas.<\/p>\n\n\n\n

 [522-523]<\/strong>  Taip daugelis nuklysta nuo tik\u0117jimo ir tampa \u0161\u0117tono belaisviai. \u017dmon\u0117s stengiasi b\u016bti i\u0161mintingesni u\u017e savo K\u016br\u0117j\u0105. \u017dmogi\u0161koji filosofija m\u0117gina rasti ir paai\u0161kinti paslaptis, kurios nebus atskleistos ir am\u017einyb\u0117je. Jei \u017emon\u0117s ie\u0161kot\u0173 ir suprast\u0173, k\u0105 Die-vas leido \u017einoti apie Save ir Savo tikslus, jie \u012fsivaizduot\u0173 Jehovos \u0161lov\u0119, didyb\u0119 bei gali\u0105 ir, suprat\u0119 savo menkum\u0105, b\u016bt\u0173 patenkinti tuo, kas yra atskleista jiems ir j\u0173 vaikams.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u0117tono apgauli\u0173 \u0161edevras \u2014 sutelkti \u017emoni\u0173 mintis ie\u0161koti ir sp\u0117lioti apie tai, ko Dievas neleido \u017einoti ir ko neketino jiems atskleisti. D\u0117l to Liuciferis buvo i\u0161vytas i\u0161 dangaus. Jis buvo ne-patenkintas, kad ne visos paslaptys, gaubian\u010dios Dievo tikslus, yra jam patik\u0117tos ir visi\u0161kai ignoravo tai, k\u0105 tur\u0117jo dirbti, tur\u0117damas auk\u0161t\u0105 pad\u0117t\u012f danguje. Suk\u0117l\u0119s tok\u012f pat\u012f nepasitenkinim\u0105 tarp angel\u0173, esan\u010di\u0173 jo vald\u017eioje, jis privert\u0117 juos nusid\u0117ti. Dabar |is siekia \u012fkv\u0117pti toki\u0105 pa\u010di\u0105 dvasi\u0105 \u017emon\u0117ms, kad priverst\u0173 juos nepaisyti tiesiogini\u0173 Dievo paliepim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Tie, kurie nelink\u0119 pripa\u017einti ai\u0161ki\u0173 ir persmelkian\u010di\u0173 Biblijos ties\u0173, nuolat prasimano maloni\u0173 i\u0161ved\u017eiojim\u0173, kurie nuramint\u0173 j\u0173 s\u0105\u017ein\u0119. Kuo ma\u017eiau \u0161iose teorijose dvasingumo, pasiaukojimo ir nuolankumo, tuo lengviau jos pripa\u017e\u012fstamos. Tokie \u017emon\u0117s liek suma\u017eina proto sugeb\u0117jimus, kad gal\u0117t\u0173 tarnauti k\u016bni\u0161kiems norams. B\u016bdami per daug geros nuomon\u0117s apie save, kad tyrin\u0117-t\u0173 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 atgailaudami ir nuo\u0161ird\u017eiai melsdami Dievi\u0161kojo vadovavimo, jie n\u0117ra apsaugoti nuo paklydim\u0173. \u0160\u0117tonas pasiruo\u0161\u0119s patenkinti \u0161irdies tro\u0161kimus, vietoj tiesos paki\u0161damas apgaules. B\u016btent tod\u0117l popie\u017eija u\u017evald\u0117 \u017emoni\u0173 s\u0105mon\u0119. Atmesdami ties\u0105, kuri pasirod\u0117 esanti per daug karti, protestantai pasuko tuo pa\u010diu keliu. Visi, kurie atmeta Dievo \u017dod\u012f d\u0117l ramyb\u0117s ir patogesnio gyvenimo, siekdami nesiskirti nuo pasaulio, \u2014 tie pa\u010dias baisiausias erezijas pripa\u017eins Bibline tiesa. Tie, kurie s\u0105moningai atmeta ties\u0105, pripa\u017eins kiekvien\u0105 klaiding\u0105 prasimanym\u0105. O tas, kuris baisisi vienokia apgaule, pasiruo\u0161\u0119s pripa\u017einti kitoki\u0105. Apa\u0161talas Paulius, kalb\u0117damas apie \u017emones, kurie atsisak\u0117 myl\u0117ti ties\u0105 savo i\u0161ganymui, parei\u0161k\u0117: \u201eTod\u0117l Dievas jiems siun\u010dia galing\u0105 suve\u017eiotoj\u0105, ir jie tiki melu; taip bus nuteisti visi, kurie netik\u0117jo tiesa, bet pam\u0117go neteisyb\u0119” (2 Tesalonikie\u010diams 2, 10\u201412). \u0160itaip jis persp\u0117ja mus, kad mes turime b\u016bti atsarg\u016bs, pripa\u017eindami koki\u0105 nors teorij\u0105 ar dogm\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [523-524]<\/strong> Tarp vis\u0173 s\u0117kmingiausi\u0173 did\u017eiojo apgaviko priemoni\u0173 \u2014 i\u0161galvoti mokymai ir spiritizmo stebuklai. Pasivert\u0119s \u0161viesos angelu, jis rezga pinkles ten, kur ma\u017eiausiai galima tik\u0117tis. Jei \u017emon\u0117s tyrin\u0117t\u0173 Dievo Knyg\u0105 nuo\u0161ird\u017eiai melsdamiesi, nor\u0117dami j\u0105 suprasti, jie neb\u016bt\u0173 palikti tamsoje ir nepripa\u017eint\u0173 klaiding\u0173 mokym\u0173. Atmesdami ties\u0105, jie tampa apgauli\u0173 auka.<\/p>\n\n\n\n

   Kitas pavojingas prasimanymas yra mokymas, neigiantis Kristaus Dievi\u0161kum\u0105, ir skelbiantis, jog Jis neegzistavo prie\u0161 at\u0117jim\u0105 \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f. Nors \u0161i teorija tiesiogiai prie\u0161tarauja papras\u010diausiems I\u0161gelb\u0117tojo ai\u0161kinimams apie Jo ry\u0161\u012f su T\u0117vu, Jo Dievi\u0161k\u0105j\u012f charakter\u012f ir egzistavim\u0105 anks\u010diau, j\u0105 lengvai pripa\u017e\u012fsta daugelis \u017emoni\u0173, manan\u010di\u0173 tik\u012f Biblija. Tokia doktrina negali b\u016bti priimta be \u012fvairiausi\u0173 \u0160ventojo Ra\u0161to i\u0161kraipym\u0173. Ji ne tik suma\u017eina \u017emogaus galimybes suvokti atpirkimo darb\u0105, bet ir kenkia tik\u0117jimui Biblija kaip Dievo aprei\u0161kimu. Tod\u0117l ji labai pavojinga ir sunkiai paneigiama. Jei \u017emon\u0117s atmeta Kristaus Dievi\u0161kumo liudijimus, apra\u0161ytus Ra\u0161te, \u012fkv\u0117ptame \u0160ventosios Dvasios, bevilti\u0161ka diskutuoti su jais tuo klausimu. Net patys stipriausi argumentai ne\u012ftikins j\u0173. Bet juslinis \u017emogus nepriima to, kas ateina i\u0161 Dievo Dvasios. Jis tai laiko kvailyste ir nepaj\u0117gia suprasti, kad tuos dalykus reikia vertinti dvasia (1 Korintie\u010diams 2, 14). N\u0117 vienas \u0161ios teorijos \u0161alininkas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 negal\u0117s suprasti Kristaus charakterio ir Jo misijos bei did\u017eiojo Dievi\u0161kojo \u017emoni\u0173 I\u0161gelb\u0117jimo Plano.<\/p>\n\n\n\n

  [524-525]<\/strong> Dar vienas greitai plintantis, gudrus, klastingas ir \u017ealingas pra-simanymas – \u012fsitikinimas, kad \u0161\u0117tono, kaip asmenyb\u0117s, n\u0117ra, o jo vardas \u0160ventajame Ra\u0161te tik simbolizuoja piktas \u017emoni\u0173 mintis ir tro\u0161kimus. I\u0161 daugelio sakykl\u0173 sklinda mokymas, jog Kristaus ant rasis at\u0117jimas \u2014 tai Jo at\u0117jimas pas kiekvien\u0105 \u017emog\u0173, \u0161iam minis. \u0160i teorija \u2014 tai priemon\u0117 nukreipti \u017emoni\u0173 mintis nuo Jo asmeninio at\u0117jimo dangaus debesyse. Per am\u017eius \u0161\u0117tonas karto-l<>: \u201e\u0160tai Jis nam\u0173 gilumoje!” (\u017dr. Mato 24, 23\u201426.) Daugelis siel\u0173, patik\u0117jusi\u0173 \u0161ia apgaule, pra\u017euvo.<\/p>\n\n\n\n

   Be to, pasaulietine i\u0161mintis moko, kad melstis neb\u016btina. Mokslo vyrai skelbia, kad negali b\u016bti realaus atsakymo \u012f maldas, kad ui pa\u017eeist\u0173 gamtos d\u0117snius, b\u016bt\u0173 stebuklas, kuris negali \u012fvykti. Jie teigia, kad Visat\u0105 valdo tam tikri d\u0117sniai, pats Dievas nedaro nieko, kas jiems prie\u0161taraut\u0173. Taip Diev\u0105 jie vaizduoja pakl\u016bs-tan\u010di\u0173 Savo Paties d\u0117sniams \u2014 tarsi Dievo \u012fvest\u0173 d\u0117sni\u0173 veikimas atmest\u0173 Dievo laisv\u0119. Toks mokymas prie\u0161tarauja \u0160ventojo Ra\u0161to liudijimui. Ar Kristus ir Jo apa\u0161talai nedar\u0117 stebukl\u0173? Gailestingas I\u0161gelb\u0117tojas gyvena ir \u0161iandien, pasiruo\u0161\u0119s i\u0161klausyti nuo\u0161ird\u017ei\u0105 tik\u0117jimo mald\u0105 lygiai taip pat, kaip tada, kai gyveno \u017eem\u0117je. Nat\u016bral\u016bs dalykai veikia kartu su antgamtiniais. Tai Dievi\u0161kojo Plano dalis – duoti mums atsakym\u0105 \u012f tai, ko meld\u017eiame tik\u0117dami. Jei nepra\u0161ytume \u2014 negautume.<\/p>\n\n\n\n

   Krik\u0161\u010dioni\u0161kose ba\u017eny\u010diose paplit\u0119 daugyb\u0117 klaiding\u0173 mokym\u0173 ir prasimanym\u0173. Ne\u012fmanoma \u012fvertinti blogio rezultat\u0173, kai pa\u0161alinama nors viena neper\u017eengiama Dievo \u017dod\u017eio gaire. Nedaugelis, i\u0161dr\u012fs\u0119 tai padaryti, sustoja, atsisak\u0119 tik vienos tiesos. 1 ) Dauguma toliau atmeta vien\u0105 po kito teisumo principus, kol tampa tikri bedieviai.<\/p>\n\n\n\n

   Populiariosios teologijos paklydimai supainiojo ir \u012fst\u016bm\u0117 \u012f skepticizmo li\u016bn\u0105 daugel\u012f \u017emoni\u0173, kurie kitomis s\u0105lygomis b\u016bt\u0173 lap\u0119 tikintieji. Tokie \u017emon\u0117s negali pripa\u017einti mokymo, \u012f\u017eeid\u017eian\u010dio j\u0173 supratim\u0105 apie teisum\u0105, gailestingum\u0105 ir gerum\u0105; kai visa tai pateikiama lyg Biblijos mokymas, jie atsisako priimti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 kaip Dievo \u017dod\u012f.<\/p>\n\n\n\n

 [525-527]<\/strong>  \u0160io tikslo ir siekia \u0161\u0117tonas. Jis labiausiai trok\u0161ta pakirsti pasitik\u0117jim\u0105 Dievu ir Jo \u017dod\u017eiu. \u0160\u0117tonas vadovauja did\u017eiulei abejojan\u010di\u0173j\u0173 miniai. Kiek tik leid\u017eia j\u0117gos, jis dirba, kad kuo daugiau siel\u0173 pakli\u016bt\u0173 \u012f jos gretas. Abejoti darosi madinga. Daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 su nepasitik\u0117jimu \u017ei\u016bri \u012f Dievo \u017dod\u012f tod\u0117l, kad jis smerkia nuod\u0117m\u0119. D\u0117l to jie nepasitiki ir jo Autoriumi. Tie, kurie atsisako paklusti \u0160ventojo Ra\u0161to reikalavimams, stengiasi sugriauti jo autoritet\u0105. Jie skaito Biblij\u0105 arba klausosi pamoksl\u0173, skelbiam\u0173 i\u0161 \u0161vent\u0173 sakykl\u0173, tik tam, kad atrast\u0173 juose arba \u0160ventajame Ra\u0161te tariam\u0173j\u0173 klaid\u0173. Nema\u017ea j\u0173 tampa bedieviai, kad pateisint\u0173 ner\u016bpesting\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f pareig\u0105. Kitiems skepticizmas priimtinas d\u0117l j\u0173 i\u0161puikimo ir tingumo. Per daug i\u0161lep\u0119, kad atlikt\u0173 garbingus darbus, reikalaujan\u010dius pastang\u0173 ir pasiaukojimo, jie kritikuoja Biblij\u0105 ir stengiasi atrodyti labai i\u0161mintingi. Daug ko negali suvokti ribotas protas, neap\u0161viestas Dievi\u0161kosios \u0161viesos, tod\u0117l atsiranda proga kritikai. Yra daug toki\u0173, kuriems atrodo, kad remti netik\u0117jim\u0105, skepticizm\u0105 ir bedievyb\u0119 yra doryb\u0117. Po nuo\u0161irdumo kauke slypi pasitik\u0117jimas savimi ir i\u0161didumas. Daugelis m\u0117gaujasi, rad\u0119 \u0160ventajame Ra\u0161te k\u0105 nors gluminan\u010dio kitus. Kai kurie i\u0161 prad\u017ei\u0173 kritikuoja ir samprotauja neteisingai tik tod\u0117l, kad m\u0117gsta gin\u010dytis. Jie nesupranta, kad \u0161itaip darydami paklius \u012f med\u017eiotojo pinkles. Bet jiems atrodo, kad atvirai prisipa\u017ein\u0119, jog netiki, jie turi laikytis \u0161ios pozicijos. \u0160itaip \u017emon\u0117s prisijungia prie bedievi\u0173 ir patys u\u017edaro Rojaus vartus.<\/p>\n\n\n\n

   Dievas Savo \u017dodyje pakankamai ai\u0161kiai parodo Dievi\u0161k\u0105j\u0105 Biblijos prigimt\u012f. Joje akivaizd\u017eiai atskleid\u017eiamos did\u017eiosios tiesos, susijusios su m\u016bs\u0173 atpirkimu. Kiekvienas \u017emogus gali suprasti \u0161ias tiesas su \u0160ventosios Dvasios pagalba, kuri pa\u017ead\u0117ta visiems, nuo\u0161ird\u017eiai jos ie\u0161kantiems. Dievas dav\u0117 \u017emon\u0117ms tvirt\u0105 pagrind\u0105, kuriuo turi remtis j\u0173 tik\u0117jimas.<\/p>\n\n\n\n

   Vis d\u0117lto ribotas \u017emoni\u0173 protas negali visi\u0161kai suvokti Begalinio plan\u0173 ir tiksl\u0173. Mes niekada neatrasime Dievo tyrin\u0117dami. Alums nereikia stengtis savo ranka \u012f\u017e\u016bliai atidengti u\u017edangos, slepen\u010dios Jo didyb\u0119. Apa\u0161talas su\u0161uko: \u201eKokie nei\u0161tiriami Jo sprendimai ir nesusekami Jo keliai!” (Romie\u010diams 11, 33) Maty-<\/p>\n\n\n\n

dami Dievo motyvus ir tai, kaip Jis elgiasi su mumis, mes tik i\u0161<\/p>\n\n\n\n

dalies galime suprasti berib\u0119 Jo meil\u0119 ir gailestingum\u0105, susijungusius su begaline galybe. M\u016bs\u0173 Dangi\u0161kasis T\u0117vas valdo i\u0161min-tingai ir teisingai. Tod\u0117l mes netur\u0117tume b\u016bti nepatenkinti ir nepatikl\u016bs, tur\u0117tume nuolankiai ir pagarbiai Jam nusilenkti. Jis paskleid\u017eia mums tik tiek, kiek reikia m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 gerovei. Visur kitur mes turime pasitik\u0117ti Jo visagale ranka ir meil\u0117s kupina \u0161irdimi.<\/p>\n\n\n\n

[527-528]<\/strong>   Nors Dievas dav\u0117 pakankamai tik\u0117jimo \u012frodym\u0173, ta\u010diau Jis niekada nepa\u0161alins netik\u0117jimo prie\u017eas\u010di\u0173. Visi, kurie ie\u0161ko land\u0173 abejon\u0117ms, jas atras. Tie, kurie atsisako pripa\u017einti Dievo \u017dod\u012f ir paklusti jam tol, kol nebus pa\u0161alinti visi prie\u0161taravimai ir nebeliks pagrindo abejon\u0117ms, niekada nei\u0161vys \u0161viesos.<\/p>\n\n\n\n

   Nepasitik\u0117jimas Dievu yra \u012fgimtas neatgimusios, esan\u010dios ne-santaikoje su Dievu, \u0161irdies vaisius. Tik\u0117jim\u0105 \u012fkvepia \u0160ventoji Dvasia ir jis stipr\u0117s, jei \u017emogus to nor\u0117s. Be ry\u017eting\u0173 pastang\u0173 ne vienas negali tapti tvirtas tik\u0117jimu. Netik\u0117jimas auga, skatinamas pa\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Jei jie nekreipia d\u0117mesio \u012f \u012frodymus, kuriuos dav\u0117 Dievas, nor\u0117damas sustiprinti j\u0173 tik\u0117jim\u0105, leid\u017eia sau abejo-li bei ie\u0161koti priekabi\u0173, tai j\u0173 abejon\u0117s nuolat tvirt\u0117s. Ta\u010diau tie, kurie abejoja Dievo pa\u017eadais ir nepasitiki Jo malon\u0117s u\u017etikrinimu, papras\u010diausiai negerbia Jo. U\u017euot atved\u0119 pas Krist\u0173 kitus, jie link\u0119 atstumti \u017emones nuo Jo. Jie tarsi nevaisingi med\u017eiai pla\u010diai i\u0161sk\u0117t\u0119 savo tamsias \u0161akas u\u017estoja saul\u0117s \u0161vies\u0105 kitiems auga-l.mis, priver\u010dia juos vysti ir d\u017ei\u016bti tamsiame pav\u0117syje. Atrodo, kad toki\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimas yra nuolatinis liudijimas prie\u0161 save. |ie s\u0117ja abejoni\u0173 ir skepticizmo gr\u016bdus, kurie, be abejo, duos savo vaisi\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Visiems, nuo\u0161ird\u017eiai norintiems i\u0161sivaduoti i\u0161 abejoni\u0173, yra tik vienas kelias \u2014 liautis klausin\u0117ti ir ie\u0161koti priekabi\u0173 ten, kur jie nieko nesupranta, nekliudyti ap\u0161viesti juos \u0161viesai, kuri jau netoli. Tada ji nu\u0161vis jiems dar ry\u0161kiau. Jie turi vykdyti kiekvien\u0105 jau suprast\u0105 pareig\u0105, kad v\u0117liau sugeb\u0117t\u0173 suprasti ir vykdyti tas, kuriomis dabar abejoja.<\/p>\n\n\n\n

[528-529]<\/strong>   \u0160\u0117tonas gali pateikti tokias artimas tiesai klastotes, kad jos apgauna tuos, kurie nori b\u016bti apgauti, kurie vengia pasiaukojimo ir auk\u0173, nei\u0161vengiam\u0173 tiesos kelyje. Jis negali i\u0161laikyti savo vald\u017eioje \u017emogaus, kuris nuo\u0161ird\u017eiai trok\u0161ta bet kokia kaina su\u017einoti ties\u0105. Kristus yra Tiesa ir \u0160viesa, ap\u0161vie\u010dianti visus, it Ji at\u0117jo j \u0161\u012f pasaul\u012f (Jono 1,9). Tiesos dvasia buvo si\u0173sta vesti \u017emones \u012f vis\u0105 ties\u0105. Dievo S\u016bnus autoritetingai pasak\u0117: \u201eIe\u0161kokite ir rasite. Kas nori vykdyti Jo vali\u0105, supras, ar tas mokslas i\u0161 Dievo” (\u017er. Mato 7, 7; Jono 7, 17).<\/p>\n\n\n\n

   Kristaus sek\u0117jai ma\u017eai \u017eino apie s\u0105mokslus, kuriuos \u0161\u0117tonas su savo angelais rengia prie\u0161 juos. Tas, Kuris yra danguje, visas \u0161ias priemones pavers niekais ir privers tarnauti toli siekiantiems Savo tikslams. Vie\u0161pats leid\u017eia, kad Jo vaikai b\u016bt\u0173 i\u0161m\u0117ginami ugniniais gundymais ne tod\u0117l, kad Jam patinka j\u0173 skausmas ir kan\u010dia, tokie patikrinimai b\u016btini j\u0173 galutinei pergalei pasiekti. Jis negali apsaugoti j\u0173 nuo vis\u0173 \u012fmanom\u0173 gundym\u0173, nes tikrasis kiekvieno i\u0161bandymo tikslas \u2014 ruo\u0161ti juos kovai su visomis \u0161\u0117tono pagundomis.<\/p>\n\n\n\n

   Nei nedor\u0117liai, nei demonai negali kliudyti Dievo darbui, arba atskirti Vie\u0161pat\u012f nuo Jo vaik\u0173, jei nusi\u017eemin\u0119 it visa \u0161irdimi atgailaudami jie i\u0161pa\u017eins savo nuod\u0117mes, atsisakys j\u0173 ir tik\u0117dami lauks Jo pa\u017ead\u0173 i\u0161sipildymo. Atremti kiekvien\u0105 gundym\u0105 ir pasiprie\u0161inti bet kokiai neigiamai \u012ftakai, nesvarbu, ar ji b\u016bt\u0173 atvira ar slapta, galima kaip skelbia Galybi\u0173 VIE\u0160PATS: ‘negalybe, nej\u0117ga, bet Mano Dvasia’ (Zacharijo 4, 6).<\/p>\n\n\n\n

   Vie\u0161paties \u017evilgsnis lydi teisiuosius, ir Jo ausys i\u0161girs j\u0173 maldas […]. Kas gi jums pakenks, jei stropiai darysite gera? (1 Petro 3, 12.13) Kai Balaamas, suviliotas dideli\u0173 apdovanojim\u0173, nor\u0117jo panaudoti \u017eyniavim\u0105 prie\u0161 Izrael\u012f bei u\u017etraukti prakeikim\u0105 Dievo tautai ir aukojo Vie\u0161pa\u010diui aukas, Dievo Dvasia u\u017edraud\u0117 jam t\u0105 blog\u012f, kur\u012f jis siek\u0117 padaryti. Ir Balaamas buvo priverstas su\u0161ukti: \u201eKaip a\u0161 galiu prakeikti, ko Dievas neprakeik\u0117? Kaip a\u0161 galiu pasmerkti tuos, kuri\u0173 VIE\u0160PATS nepasmerk\u0117? […] Teb\u016bna man leista mir-ii teisi\u0173j\u0173 mirtimi, teb\u016bna, kad mano galas b\u016bt\u0173 pana\u0161us \u012f jo!” kai nauja auka buvo paaukota, bedievis prana\u0161as parei\u0161k\u0117: \u201e\u017di\u016b-n’k, a\u0161 gavau \u012fsakym\u0105 palaiminti: kai Jis palaimina, a\u0161 negaliu to pakeisti. Negresia pavojus Jok\u016bbui, nematyti nelaim\u0117s Izraelyje. VIE\u0160PATS, j\u0173 Dievas, yra su jais; su jais j\u0173 Karaliaus pergal\u0117. | ..| Tikrai n\u0117ra ker\u0173 prie\u0161 Jok\u016bb\u0105, n\u0117ra burt\u0173 prie\u0161 Izrael\u012f. N\u016b-nai bus sakoma apie Jok\u016bb\u0105 ir Izrael\u012f: ‘\u017di\u016br\u0117k, k\u0105 padar\u0117 Die-v.is!'” Ir vis d\u0117lto tre\u010di\u0105 kart\u0105 buvo aukojamos aukos ir v\u0117l Balaa-nias band\u0117 prakeikti Izrael\u012f. Ta\u010diau prie\u0161 paties prana\u0161o nor\u0105 jo lupomis \u0160ventoji Dvasia skelb\u0117, kad Vie\u0161paties i\u0161rinktoji tauta klest\u0117s, ir persp\u0117jo prie\u0161us d\u0117l j\u0173 kvailys\u010di\u0173 ir pikt\u0173 k\u0117sl\u0173: \u201ePalaimintas, kas tave laimina, prakeiktas, kas tave keikia” (Skai\u010di\u0173 23, 8. 10.20.21.23; 24, 9).<\/p>\n\n\n\n

 [529-530]<\/strong>  Tuo metu Izraelio tauta buvo i\u0161tikima Dievui. Kol ji pakluso Jo \u012estatymui, jokia galia \u017eem\u0117je ir pragare negal\u0117jo, jos nugal\u0117ti. Nors Balaamui nebuvo leista i\u0161tarti prakeiksm\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 prie\u0161 Dievo taut\u0105, vis d\u0117lto jam pavyko u\u017etraukti prakeikim\u0105, priversti izrae-Iiiiis nusid\u0117ti. Per\u017eeng\u0119 Dievo \u012fsakymus, jie atsiskyr\u0117 nuo Dievo ir buvo palikti naikintojo valiai.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u0117tonas getai \u017eino, kad pati silpniausia siela, i\u0161tikima Kristui, yra stipresn\u0117 u\u017e visus tamsos angelus. Akivaizdu, kad toks \u017emogus s\u0117kmingai pasiprie\u0161ins ir jam pa\u010diam. Tod\u0117l \u0161\u0117tonas su savo kareivija stengiasi priversti kry\u017eiaus karius pasitraukti i\u0161 j\u0173 \u012ftvirtinim\u0173 ir tykoja i\u0161 pasal\u0173, pasiruo\u0161\u0119s sunaikinti kiekvien\u0105, i\u0161dr\u012fsus\u012f \u012f\u017eengti \u012f jo teritorij\u0105. Mes galime b\u016bti saug\u016bs tik nuolankiai pasitik\u0117dami Dievu it paklusdami visiems Jo \u012fsakymams.<\/p>\n\n\n\n

   \u017dmogus negali b\u016bti saugus nei vien\u0105 dien\u0105 ar valand\u0105 nesi-ineld\u0119s. Ypatingai mes tur\u0117tume melsti i\u0161minties ir Dievo \u017do-il\u017eio supratimo. Jis atskleid\u017eia visas \u0161\u0117tono gudrybes ir parodo b\u016bdus, kaip s\u0117kmingai pasiprie\u0161inti gundytojui. \u0160\u0117tonas meistri\u0161kai cituoja \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, \u012fterpdamas savo ai\u0161kinimus, kuriais tikisi mus suklaidinti. Mes tur\u0117tume tyrin\u0117ti Biblij\u0105 nuolankia \u0161irdimi, niekada neu\u017emir\u0161dami, kad priklausome nuo Dievo. Nuolatos bud\u0117dami ir saugodamiesi \u0161\u0117toni\u0161k\u0173j\u0173 gudrybi\u0173, mes visuomet turime tik\u0117ti ir melstis: \u201eNevesk m\u016bs\u0173 j pagund\u0105”.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

33. PIRMOJI DID\u017dIOJI APGAVYSTE<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [530-532]<\/strong>  Nuo pat \u017emoni\u0173 istorijos prad\u017eios \u0161\u0117tonas stengiasi klaidinti \u017emoni\u0173 gimin\u0119. Tas, kuris suorganizavo sukilim\u0105 danguje, trok\u0161ta \u012etikinti \u017eem\u0117s gyventojus susivienyti kovai prie\u0161 Dievo vald\u017ei\u0105. Adomas ir Ieva buvo visi\u0161kai laimingi, paklusdami Dievo \u012estatymui. \u0160is faktas nuolatos prie\u0161taravo \u0161\u0117tono \u012ftikin\u0117jimams dangu-je, kad Dievo \u012estatymas yra \u017eiaurus ir prie\u0161i\u0161kas Jo k\u016brini\u0173 gerovei. Be to, \u0161\u0117tono pavydas i\u0161augo dar daugiau, kai jis pamat\u0117, kokie nuostab\u016bs namai buvo \u012fruo\u0161ti skais\u010diajai porai. Jis nusprend\u0117 priversti juos nusid\u0117ti, kad, atskyr\u0119s nuo Dievo, pajungt\u0173 savo valiai, u\u017evaldyt\u0173 \u017eem\u0119 ir \u012fkurt\u0173 joje savo karalyst\u0119, prie\u0161ing\u0105 Auk\u0161\u010diausiajam.<\/p>\n\n\n\n

  Jei \u0161\u0117tonas b\u016bt\u0173 parod\u0119s savo tikr\u0105j\u012f charakter\u012f, Adomas su Kva i\u0161 karto b\u016bt\u0173 j\u012f atst\u016bm\u0119, nes buvo persp\u0117ti apie pavojing\u0105 prie\u0161\u0105. Bet jis veik\u0117 u\u017esimaskav\u0119s, sl\u0117pdamas savo tikr\u0105j\u012f tiksl\u0105, kad kuo veiksmingiau j\u012f \u012fgyvendint\u0173. Pasinaudodamas kaip tarpininku \u017eal\u010diu, kuris tuo metu buvo \u017eavi b\u016btyb\u0117, jis pats kreip\u0117si \u012f lev\u0105: \u201eAr tikrai Dievas sak\u0117: ‘Nevalgykite nuo jokio med\u017eio sode!’?” (Prad\u017eios 3, 1) Jei Ieva neb\u016bt\u0173 \u012fsitraukusi \u012f pokalb\u012f su gundytoju, ji b\u016bt\u0173 i\u0161likus saugi. I\u0161dr\u012fsusi \u0161nek\u0117ti su \u0161\u0117tonu ji tapo klastos auka. Taip dauguma apsigauna ir dabar \u2014 \u017emon\u0117s abejoja ir gin\u010dijasi d\u0117l Dievo reikalavim\u0173. U\u017euot paklus\u0119 Dievo \u012fsakymams, jie pripa\u017e\u012fsta \u017emogi\u0161k\u0105sias teorijas, kurios yra ne kas kita, kaip u\u017emaskuoti \u0161\u0117tono prasimanymai.<\/p>\n\n\n\n

   Moteris atsak\u0117 \u017eal\u010diui: \u201eSodo med\u017ei\u0173 vaisius mes galime val-(\u2022yti. Tik apie vaisi\u0173 to med\u017eio, kuris sodo viduryje, Dievas sak\u0117: ‘Nuo jo nevalgysite nei j\u012f liesite, kad nemirtum\u0117te!'” Bet \u017ealtys tar\u0117 moteriai: \u201eJus tikrai nemirsite! Ne! Dievas gerai \u017eino, kad atsivers jums akys, kai tik jo u\u017evalgysite, ir b\u016bsite kaip Dievas, \u017einantis, kas gera ir kas pikta” (Prad\u017eios 3, 2\u20145). \u0160\u0117tonas skelb\u0117, kad jie taps pana\u0161\u016bs \u012f Diev\u0105, bus i\u0161mintingesni nei anks\u010diau ir pasieks auk\u0161tesn\u0119 raidos pakop\u0105. Ieva pasidav\u0117 pagundai. Ji privert\u0117 nusid\u0117ti ir Adom\u0105. Jie patik\u0117jo \u017eal\u010dio \u017eod\u017eiais, kad Dievas juos apgavo. Jie nepasitik\u0117jo K\u016br\u0117ju ir \u012fsivaizdavo, jog Jis suvar\u017e\u0117 j\u0173 laisv\u0119. Jie man\u0117, kad pasidarys i\u0161mintingesni ir taps auk\u0161tesn\u0117mis b\u016btyb\u0117mis, per\u017eengdami Jo \u012estatym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [532-533]<\/strong> Ar po nuopuolio Adomas suprato tikr\u0105j\u0105 \u0161i\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 prasm\u0119: Tu mirte mirsi t\u0105 dien\u0105, kuri\u0105 tu nuo to med\u017eio valgysi? Ar tai rei\u0161k\u0117, kaip \u012ftikin\u0117jo \u0161\u0117tonas, kad jis pasieks auk\u0161tesn\u0119 raidos pakop\u0105? Tada i\u0161 tikr\u0173j\u0173 b\u016bt\u0173 vert\u0117j\u0119 nusi\u017eengti, o \u0161\u0117tonas b\u016bt\u0173 tap\u0119s \u017emoni\u0173 gimin\u0117s geradariu. Bet Adomas suprato, kad Dievi\u0161kasis posakis rei\u0161k\u0117 k\u0105 kita. Dievas paskelb\u0117 bausm\u0119 u\u017e nuod\u0117m\u0119 \u2014 \u017emogus turi gr\u012f\u017eti \u012f \u017eem\u0119, i\u0161 kurios buvo paimtas: \u201eJuk dulk\u0117 esi ir \u012f dulk\u0119 sugr\u012f\u0161i!” (Prad\u017eios 3, 19) \u0160\u0117tono \u017eod\u017eiai, kad judviej\u0173 akys bus atvertos, pasitvirtino tik viena prasme: Adomui su Ieva nepaklusus Dievui, j\u0173 akys atsiv\u0117r\u0117, ir jie pamat\u0117 savo kvailum\u0105, pa\u017eino blog\u012f ir paragavo kartaus nuod\u0117m\u0117s vaisiaus.<\/p>\n\n\n\n

   Edeno sodo viduryje augo gyvyb\u0117s medis, kurio vaisiai tur\u0117jo am\u017einojo gyvenimo gali\u0105. Jei Adomas b\u016bt\u0173 lik\u0119s paklusnus Dievui, jis b\u016bt\u0173 d\u017eiaug\u0119sis, gal\u0117damas laisvai prieiti prie \u0161io med\u017eio ir b\u016bt\u0173 gyven\u0119s am\u017einai. Bet nusid\u0117j\u0119s jis nebeteko teis\u0117s valgyti nuo gyvyb\u0117s med\u017eio vaisiaus ir tapo mirtingas. Dievi\u0161kasis nuosprendis: \u201eJuk dulk\u0117 esi ir \u012f dulk\u0119 sugr\u012f\u0161i”, nu\u017eymi visi\u0161k\u0105 gyvyb\u0117s i\u0161nykim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Nemirtingumas, pa\u017ead\u0117tas \u017emogui su s\u0105lyga, kad jis bus paklusnus, buvo prarastas d\u0117l nuod\u0117m\u0117s. Adomas negal\u0117jo perduoti palikuonims to, ko pats netur\u0117jo. Ir puolusiai giminei neb\u016bt\u0173 buv\u0119 jokios vilties, jei Dievas, paaukoj\u0119s Savo S\u016bn\u0173, neb\u016bt\u0173 gr\u0105\u017ein\u0119s \u017emon\u0117ms nemirtingumo teis\u0117s. Kai mirtis prasiskverb\u0117 \u012f visus \u017emones, nes visi nusid\u0117jo, Kristus Savo Evangelija nu\u0161viet\u0117 gyvenim\u0105 bei nemirtingum\u0105 (Romie\u010diams 5, 12; 2 Timotiejui 1, 10). Tik per Krist\u0173 galime tapti nemirtingi. J\u0117zus sak\u0117: \u201eKas tiki S\u016bn\u0173, turi am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105, o kas nenori S\u016bnaus tik\u0117ti \u2014 gyvenimo nematys” (Jono 3, 36). Kiekvienas \u017emogus gal\u0117s naudotis ne\u012fkainojama palaima, jeigu vykdys \u0161i\u0105 s\u0105lyg\u0105. Tie, kurie ie\u0161ko<\/p>\n\n\n\n

 dorov\u0117s, garbingumo ir nemirtingumo, i\u0161tvermingai darydami gera, d\u017eiaugsis am\u017einuoju gyvenimu (Romie\u010diams 2, 7).<\/p>\n\n\n\n

  [533-534]<\/strong> Vienintelis, pa\u017ead\u0117j\u0119s Adomui gyvenim\u0105 u\u017e nepaklusnum\u0105, buvo didysis apgavikas. \u017dal\u010dio pa\u017eadas Adomui ir Ievai: \u201eJus tikrai nemirsite!” buvo pirmasis pasaulyje pamokslas apie sielos nemirtingum\u0105. Deja, \u0161is parei\u0161kimas, besiremiantis vien tik \u0161\u0117tono autoritetu, aidu atsikartoja i\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 sakykl\u0173 ir \u0161iandien. Kaip ir prot\u0117viai, didesn\u0117 \u017emonijos dalis patiki juo. Dievo nuosprend\u017eiui: \u201e\u017dmogus, kuris nusideda, turi mirti” (Ezechielio 18, 0), suteikiama nauja prasm\u0117: siela, kuri nusideda, nemirs, bet gyvens am\u017einai. Mes galime tik steb\u0117tis, kaip keistai \u017eav\u0117damiesi \u017emon\u0117s aklai pasitiki \u0161\u0117tono \u017eod\u017eiais ir nepasitiki Dievo \u017dod\u017eiu.<\/p>\n\n\n\n

  Jei po nuopuolio \u017emogus b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s laisvai prieiti prie gyvyb\u0117s med\u017eio, jis b\u016bt\u0173 gyven\u0119s am\u017einai. Tada ir nuod\u0117me b\u016bt\u0173 \u012fam\u017einta. Bet saugoti kelio prie gyvyb\u0117s med\u017eio buvo pastatyti kerubai ir liepsna \u0161vytruojantis kalavijas (Prad\u017eios 3, 24). Ir niekam i\u0161 Adomo gimin\u0117s nebuvo leista per\u017eengti ribos ir valgyti gyvvyb\u0119 teikian\u010di\u0173 vaisi\u0173. Tod\u0117l n\u0117ra n\u0117 vieno nemirtingo nusi-sid\u0117j\u0117lio.<\/p>\n\n\n\n

   Bet po nuopuolio \u0161\u0117tonas liep\u0117 savo angelams d\u0117ti ypatingas pastangas, kad gal\u0117t\u0173 \u012fkv\u0117pti \u017emogui tik\u0117jim\u0105 savo paties nemirtimgumu. Privert\u0119 \u017emones taip klysti, jie \u012ftikino juos padaryti i\u0161vad\u0105, kad nusid\u0117j\u0117lis tur\u0117s am\u017einai kent\u0117ti. Dabar tamsos kunigaik\u0161tis, veikdamas per savo tarnus, Diev\u0105 vaizduoja ker\u0161tingu tironu, kuris meta j pragar\u0105 visus Jam nepatinkan\u010dius ir ver\u010dia k\u0119sti Jo pykt\u012f. Patenkintas Jis \u017evelgia i\u0161 auk\u0161to, kaip jie ken\u010dia neapsakomas kan\u010dias, beskaitydami i\u0161 skausmo am\u017einose liepsnose…<\/p>\n\n\n\n

   Taip \u0161\u0117tonas priskyr\u0117 K\u016br\u0117jui ir \u017emonijos Geradariui savo savybes. \u017diaurumas kyla i\u0161 \u0161\u0117tono. Dievas yra meil\u0117. Ir visa, k\u0105 Jis suk\u016br\u0117, buvo tyra, \u0161venta ir gra\u017eu, kol pirmasis didysis mai\u0161tininkas ne\u012fved\u0117 nuod\u0117m\u0117s. Pats \u0161\u0117tonas ir yra prie\u0161as, ??? stumiantis sakykl\u0173, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 lieka paslaptimi. Jie pri\u0117m\u0117 j\u0105 i\u0161 Romos, kaip ir mokym\u0105 apie netikr\u0105j\u0105 poilsio dien\u0105. I\u0161 ties\u0173, to mok\u0117 \u012f\u017eym\u016bs ir geri \u017emon\u0117s, bet \u0161viesa, tyrin\u0117jant \u0161i\u0105 tem\u0105, ne\u0161viet\u0117 jiems taip ry\u0161kiai kaip mums. Jie buvo atsakingi tik u\u017e \u0161vies\u0105, \u0161vietusi\u0105 j\u0173 laikais, o mes – u\u017e t\u0105, kuri \u0161vie\u010dia m\u016bs\u0173 dienomis. Jei nusisuksime nuo Dievo \u017dod\u017eio liudijimo ir pripa\u017einsime klaidingus mokymus tod\u0117l, kad to mus mok\u0117 t\u0117vai, tai nuosprendis, paskelbtas Babelei, galios ir mums \u2014 juk mes geriame jos paleistuvingo \u012fnir\u0161io vyn\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [536-537]<\/strong> Didel\u0117 grup\u0117 \u017emoni\u0173, kurie piktinasi mokymu apie am\u017ein\u0105sias kan\u010dias, nukrypsta \u012f prie\u0161ing\u0105 pus\u0119 \u2014 jie taip pat klysta. Matydami, kad \u0160ventasis Ra\u0161tas vaizduoja Diev\u0105 kupin\u0105 meil\u0117s ir u\u017euojautos, jie netiki, kad Jis gal\u0117t\u0173 Savo k\u016brinius pasi\u0173sti \u012f am\u017einai degan\u010dias pragaro liepsnas. Ta\u010diau, tik\u0117dami sielos nemirtingumu, jie neturi kito pasirinkimo ir daro i\u0161vad\u0105, kad gal\u0173 gale bus i\u0161gelb\u0117ta visa \u017emonija. Daugelis Biblijos grasinimus laiko tik priemone, priver\u010dian\u010dia \u017emones paklusti, nors i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jie nebus \u012fvykdyti. Tod\u0117l daroma i\u0161vada, kad nusid\u0117j\u0117lis gali gyventi kaip patinka, nesilaikydamas Dievo reikalavim\u0173 ir vis d\u0117lto tik\u0117tis Jo palankumo. Toks mokymas, piktnaud\u017eiaujantis Dievo gailestingumu, bet ignoruojantis Jo teisingum\u0105, patinka neatgimu-siai \u017emogaus \u0161ird\u017eiai ir toliau skatina nusid\u0117j\u0117l\u012f puosel\u0117ti blog\u012f. Norint parodyti, kaip tikintys visos \u017emonijos i\u0161sigelb\u0117jim\u0105 i\u0161kraipo \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, stengdamiesi pagr\u012fsti savo pra\u017e\u016btingus sielai mokymus, u\u017etekt\u0173 tik pacituoti j\u0173 pa\u010di\u0173 \u017eod\u017eius. Vieno netikin\u010dio jaunuolio, staigiai \u017euvusio avarijoje, laidotuv\u0117se dvasininkas universalistas pasirinko \u0160ventojo Ra\u0161to viet\u0105, pasakojan\u010di\u0105 apie Dovydo jausmus: Karalius Dovydas […]po Amnono mirties jau buvo aprim\u0119s (2 Samuelio 13, 39).<\/p>\n\n\n\n

   \u201eMan\u0119s da\u017enai klausia, \u2014 tar\u0117 kalbantysis, \u2014 kas laukia t\u0173, kurie i\u0161eina i\u0161 pasaulio, skend\u0117dami nuod\u0117m\u0117je, t\u0173, kurie mir\u0161ta, galb\u016bt apsvaig\u0119 nuo alkoholio ar nesp\u0117j\u0119 nusiplauti nuod\u0117mi\u0173 paraudim\u0173 (Izaijo 1, 18) nuo savo r\u016bb\u0173, arba kaip \u0161is jaunuolis, niekada nei\u0161pa\u017ein\u0119 jokios tikybos ir net nepatirdami joki\u0173 religini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173. Mes i\u0161tikimi \u0160ventajam Ra\u0161tui, kuris i\u0161spr\u0119s \u0161i\u0105 baisi\u0105 problem\u0105. Amnonas buvo labai daug nusid\u0117j\u0119s, jis buvo nepataisomas. J\u012f nugird\u0117 ir tada u\u017emu\u0161\u0117. O Dovydas buvo Dievo prana\u0161as. Jis tur\u0117jo \u017einoti, gera ar bloga dalia laukia Amnono pomirtiniame gyvenime. Kokie jausmai siaut\u0117 jo \u0161irdyje? Ilg\u0117damasis Absalomo, karalius Dovydas liov\u0117si \u0161irsti, nes po Amnono mirties jau buvo aprim\u0119s (2 Samuelio 13, 39).<\/p>\n\n\n\n

  [537-538]<\/strong> Koki\u0105 i\u0161vad\u0105 galime padaryti i\u0161 \u0161ios Dovydo kalbos? Ar neatrodo, kad jo religiniuose \u012fsitikinimuose nebuvo vietos am\u017einosioms kan\u010dioms? Tai matydami mes atrandame triu\u0161kinan\u010di\u0173 argument\u0173, remian\u010di\u0173 malonesn\u0119, \u0161viesesn\u0119 ir geresn\u0119 visuotin\u0119 tyrumo ir ramyb\u0117s, kuri gal\u0173 gale \u012fsivie\u0161pataus pasaulyje, prielaid\u0105. Jis nusiramino, reg\u0117damas savo s\u016bn\u0173 mirus\u012f. Kod\u0117l? Gal\u0117damas pa\u017evelgti \u012f \u0161loving\u0105 ateit\u012f prana\u0161o akimis, jis mat\u0117 s\u016bn\u0173, nutolus\u012f nuo vis\u0173 pagund\u0173, i\u0161sivadavus\u012f i\u0161 nuod\u0117m\u0117s vergijos ir apvalyt\u0105 nuo bet kokio i\u0161tvirkimo. Jis mat\u0117 savo s\u016bn\u0173 \u0161vent\u0105 it priimt\u0105 \u012f kit\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173 tarp\u0105. Tai buvo jo vienintel\u0117 paguoda \u2014 i\u0161laisvintas i\u0161 nuod\u0117mes ir kan\u010di\u0173 jo mylimasis s\u016bnus pateks ten, kur jo nuli\u016bdusi\u0105 siel\u0105 atgaivins galingi \u0160ventosios Dvasios p\u016bstel\u0117jimai, kur jo s\u0105mon\u0117 atsivers dangi\u0161kajai i\u0161min\u010diai ir jis sugeb\u0117s d\u017eiaugtis am\u017ein\u0105ja meile. \u0160itaip tap\u0119s \u0161ventas prigimtimi, jis gal\u0117s d\u017eiaugtis dangi\u0161k\u0173j\u0173 b\u016btybi\u0173 bendravimu ir ramybe.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ios mintys leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad dangi\u0161kasis i\u0161sigelb\u0117jimas visai nepriklauso nuo m\u016bs\u0173 veiksm\u0173 ir darb\u0173 \u0161iame gyvenime. Jis nepriklauso nei nuo \u0161irdies poky\u010di\u0173, nei nuo tik\u0117jimo, nei nuo to, kuri\u0105 religija i\u0161pa\u017e\u012fstame”.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160itaip netikras Kristaus tarnautojas kartoja mel\u0105, Rojuje pasakyt\u0105 \u017eal\u010dio: \u201eJus tikrai nemirsite! Ne! Dievas gerai \u017eino, kad atsivers jums akys, kai tik jo u\u017evalgysite, ir b\u016bsite kaip Dievas, \u017einantis, kas gera ir kas pikta”. Jis skelbia, kad po mirties patys niekingiausi nusid\u0117j\u0117liai \u2014 \u017eudikai, vagys ir paleistuviai \u2014 gal\u0117s gauti am\u017ein\u0105j\u0105 palaim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Kokiu pagrindu \u0161is \u0160ventojo Ra\u0161to klastotojas daro tokias i\u0161vadas? Jis remiasi vieninteliu sakiniu, rodan\u010diu Dovydo nuolankum\u0105 Apvaizdai. Jo siela ilg\u0117josi Absalomo, nes jis nusiramino d\u0117l Amnono, matydamas j\u012f mirus\u012f. Ilgainiui jo sielvartas ma\u017e\u0117jo, jo mintys nuo mirusiojo s\u016bnaus per\u0117jo prie gyvojo, kuris, bijodamas teisingos bausm\u0117s u\u017e nusikaltim\u0105, pats pasirinko tremt\u012f. Nejaugi tai yra pagrindas manyti, kad girtas Amnonas, u\u017eter\u0161\u0119s gimines krauj\u0105, greitai po mirties b\u016bt\u0173 nune\u0161tas \u012f palaim\u0173 prieglobst\u012f, kad b\u016bt\u0173 apvalytas ir gal\u0117t\u0173 bendrauti su skais\u010diaisiais angelais?! I\u0161 tikr\u0173j\u0173 maloni pasaka, pataikaujanti k\u016bni\u0161kai \u0161ird\u017eiai! Tai labai veiksmingas paties \u0161\u0117tono mokymas. Ar verta steb\u0117tis, kad jam paplitus daug\u0117ja blogio?<\/p>\n\n\n\n

 [538-540]<\/strong>  \u0160itas klaidingas mokytojas yra tik vienas i\u0161 daugelio. Keli \u0160ventojo Ra\u0161to \u017eod\u017eiai yra i\u0161pl\u0117\u0161iami i\u0161 konteksto, kuris daugeliu atveju parodo, kad j\u0173 reik\u0161m\u0117 visi\u0161kai prie\u0161inga tai, kuri jiems suteikiama. Tokios suskaidytos i\u0161traukos yra i\u0161kraipomos ir jomis bandoma pagr\u012fsti mokym\u0105, kurio pagrindas n\u0117ra Dievo \u017dodis. Tvirtinimas, kad citata akivaizd\u017eiai \u012frodo, jog girtas Amnonas yra danguje \u2014 tai tik \u017emogi\u0161koji i\u0161vada, akivaizd\u017eiai prie\u0161taraujanti ai\u0161kiems ir nekeliantiems abejoni\u0173 \u0160ventojo Ra\u0161to \u017eod\u017eiams, kad girtuokliai nepaveld\u0117s Dievo Karalyst\u0117s (1 Korintie\u010diams 6, 10). \u0160tai taip abejojantys, netikintieji ir skeptikai paver\u010dia ties\u0105 melu. Daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 buvo apgauti j\u0173 sofistikos ir tarsi lop\u0161yje u\u017eli\u016bliuoti k\u016bni\u0161k\u0173 nor\u0173 bei geiduli\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Jei b\u016bt\u0173 tiesa, kad vis\u0173 \u017emoni\u0173 sielos po mirties eina tiesiai] \u012f dang\u0173, tada grei\u010diau trok\u0161tume mirti nei gyventi. Daugel\u012f \u0161is \u012fsitikinimas paskatino pakelti rank\u0105 prie\u0161 save. Kai r\u016bpes\u010diai, sunkumai ir nusivylimas u\u017egula pe\u010dius, atrodo labai paprasta nutraukti plonyt\u012f gyvybes si\u016blel\u012f ir patekti \u012f palaiming\u0105 am\u017ein\u0105j\u012f pasaul\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Dievas Savo \u017dod\u017eiu \u012ftikinamai \u012frod\u0117, kad nubaus Jo \u012estatymo pa\u017eeid\u0117jus. Tie, kurie susigundo viltimi, galvodami J\u012f esant per daug gailesting\u0105, kad teisingai pasielgt\u0173 su nusid\u0117j\u0117liu, tepa\u017evelgia \u012f Golgotos kry\u017ei\u0173. Skaistaus Dievo S\u016bnaus mirtis liudija, kad atpildas u\u017e nuod\u0117m\u0119 \u2014 mirtis (Romie\u010diams 6, 23), o Dievo \u012estatymo lau\u017eymas turi susilaukti teisingo atpildo. Kristus, Kuris buvo be nuod\u0117m\u0117s, prisi\u0117m\u0117 \u017emogaus nuod\u0117m\u0119. Jis ne\u0161\u0117 kalt\u0117s u\u017e nusi\u017eengim\u0105 ir T\u0117vo veido sl\u0117pimo na\u0161t\u0105, kol nesudu\u017eo Jo \u0161irdis ir nesu\u017elugo Jo gyvenimas. \u0160ios aukos reik\u0117jo, kad nusid\u0117j\u0117liai gal\u0117t\u0173 b\u016bti atpirkti. Jokiu kitu b\u016bdu nebuvo galima i\u0161vaduoti \u017emog\u0173 nuo bausm\u0117s u\u017e nuod\u0117m\u0119. Bet kuris \u017emogus, atsisakantis pasinaudoti taip brangiai \u012fsigytu atpirkimu, pats asmeni\u0161kai atsako u\u017e savo kalt\u0119 ir turi i\u0161tverti bausm\u0119 u\u017e \u012estatymo lau\u017eym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [540-541]<\/strong>  Pagalvokime, ko dar moko Biblija apie bedievius ir neatsiver-tusius, kuriuos dvasininkas pavaizdavo danguje kaip \u0161ventus ir laimingus angelus.<\/p>\n\n\n\n

   Trok\u0161tan\u010diam A\u0161 duosiu dovanai gerti i\u0161 gyvojo vandens \u0161altinio (Aprei\u0161kimo 21, 6). Tai pa\u017ead\u0117ta tik trok\u0161tantiems. Jo bus duota tik tiems, kurie jau\u010dia, jog jiems reikia gyvojo vandens, kurie ie\u0161ko jo, aukodami visus kitus dalykus. Tai paveld\u0117s nugal\u0117tojas, ir A\u0161 b\u016bsiu jam Dievas, o jis bus Man s\u016bnus (Aprei\u0161kimo 21, 7). \u010cia taip pat keliamos s\u0105lygos. Nor\u0117dami paveld\u0117ti visk\u0105, mes turime pasiprie\u0161inti nuod\u0117mei ir \u012fveikti j\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Per prana\u0161\u0105 Izaij\u0105 Vie\u0161pats skelbia: \u201eLaimingi teisieji, nes jiems bus gerai […]. Vargas nedor\u0117liui, nes jam visi\u0161kai nesiseks; pagal jo rank\u0173 darbus jam bus atmok\u0117ta” (Izaijo 3, 10.11). \u201eNusid\u0117j\u0117lis gali daryti pikta \u0161imt\u0105 kart\u0173 ir, \u2014 sako i\u0161mintingasis mokytojas, \u2014 nepaisant to, ilgai gyventi. \u017dinau, kad bus gera bijantiems Dievo, nes jie garbina Jo Artum\u0105, bet nebus gera nedor\u0117liui” (Mokytojo 8, 12.13). Apa\u0161talas Paulius taip pat liudija, kad nusid\u0117j\u0117lis sau kaupia r\u016bstyb\u0119 r\u016bstyb\u0117s dienai, kuri\u0105 apsireik\u0161 Dievo teisingas teismas. Jis kiekvienam atmok\u0117s u\u017e jo darbus […j. Sielvartas ir suspaudimas sielai kiekvieno \u017emogaus, kuris daro bloga (Romie\u010diams 2, 5.6.9).<\/p>\n\n\n\n

   Joks svetimautojas, i\u0161tvirk\u0117lis ar goduolis, tai yra joks stabmeldys, nepaveld\u0117s Kristaus ir Dievo Karalyst\u0117s. Siekite santaikos su visais, siekite \u0161ventumo, be kurio niekas nereg\u0117s Vie\u0161paties. Palaiminti, kurie vykdo Jo \u012fsakymus, kad \u012fgyt\u0173 teis\u0119 \u012f gyvyb\u0117s med\u012f ir gal\u0117t\u0173 \u012f\u017eengti pro vartus \u012f miest\u0105. O lauke lieka \u0161unys, burtininkai, palaid\u016bnai, \u017eudikai, stabmeld\u017eiai ir visi, kurie m\u0117gsta mel\u0105 ir j\u012f daro (Efezie\u010diams 5, 5; Hebrajams 12, 14; Aprei\u0161kimo 22, 14.15).<\/p>\n\n\n\n

 [541-542]<\/strong>  Dievas atskleid\u0117 \u017emon\u0117ms Savo charakter\u012f ir Savo po\u017ei\u016br\u012f \u012f nuod\u0117m\u0119: \u201eVIE\u0160PATS, VIE\u0160PATS, esu gailestingas ir maloningas Dievas, l\u0117tas pykti, gausus gerumo ir i\u0161tikimyb\u0117s, lydintis gerumu lig t\u016bkstantosios kartos, atleid\u017eiantis kalt\u0119, nusi\u017eengim\u0105 ir nuod\u0117m\u0119, ta\u010diau nepaliekantis kalt\u0173j\u0173 be bausm\u0117s. VIE\u0160PATS […] nedor\u0117lius sunaikins. Nusid\u0117j\u0117liai bus visi\u0161kai sunaikinti, nedor\u0117li\u0173 palikuonys i\u0161naikinti” (I\u0161\u0117jimo 34, 6.7; Psalmi\u0173 145, 20; 37, 38). Remdamasis Savo autoritetu ir vald\u017eia Dievas j\u0117ga numal\u0161ins mai\u0161t\u0105. Vis d\u0117lto teisingas atpildas ir bausm\u0117 visi\u0161kai atitinka Dievo kaip gailestingos, gausaus gerumo ir kilnia\u0161ird\u0117s Esyb\u0117s charakter\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Dievas nedaro spaudimo kieno nors valiai ar s\u0105monei. Vergi\u0161kas paklusnumas neteikia Jam malonumo. Jis trok\u0161ta, kad Jo rank\u0173 k\u016briniai myl\u0117t\u0173 J\u012f, nes Jis yra vertas meil\u0117s. Jis nori, kad jie paklust\u0173 Jam, protingai \u012fvertin\u0119 Jo i\u0161mint\u012f, teisingum\u0105 ir gerum\u0105. Visi, teisingai suprat\u0119 Jo charakter\u012f, myl\u0117s J\u012f, nes juos trauks prie Jo savyb\u0117s, kuriomis jie \u017eavisi.<\/p>\n\n\n\n

   Gerumo, gailestingumo ir meiles principai, kuri\u0173 mok\u0117 ir kuriuos parod\u0117 m\u016bs\u0173 I\u0161gelb\u0117tojas, atspindi Dievo vali\u0105 ir charakter\u012f. Kristus skelb\u0117, kad Jis nemok\u0117 nieko kito, kaip tik to, k\u0105 gavo i\u0161 Savo T\u0117vo. Dievi\u0161kosios vald\u017eios principai derinasi su I\u0161gelb\u0117tojo priesaku: \u201eMyl\u0117kite savo prie\u0161us”. Dievas teisingai pasielgs su nusd\u0117j\u0117liais del Visatos ir netgi pa\u010di\u0173 nusid\u0117j\u0117li\u0173, ,kuri\u0173 laukia nuosprend\u017eio \u012fvykdymas, gerov\u0117s. Jei tik gal\u0117t\u0173 padaryti juos laimingus, remdamasis Savo vald\u017eios \u012estatymu ir Savo teisingumu, \u2014 Jis b\u016btinai tai padaryt\u0173. Jis apsupa juos Savo meil\u0117s \u017eenklais, Jis suteikia jiems \u012estatymo pa\u017einim\u0105, Jis apipila juos malon\u0117mis, \u2014 bet jie paniekina Jo meil\u0119, pamina Jo \u012estatym\u0105 ir atmeta Jo malon\u0119 bei gailestingum\u0105. Nuolat gaudami dovanas, jie pradeda negerbti Dav\u0117jo. Jie neapken\u010dia Dievo tod\u0117l, kad Jis neapken\u010dia j\u0173 nuod\u0117mi\u0173. Vie\u0161pats ilgai ken\u010dia j\u0173 u\u017esispyrim\u0105, bet vis d\u0117lto pagaliau ateis lemiama valanda, kai bus sprend\u017eiamas j\u0173 likimas. Nejaugi tada Jis prirakins juos prie Sav\u0119s? Nejaugi vers juos vykdyti Savo vali\u0105?       <\/p>\n\n\n\n

  [542-543]<\/strong> Tie, kurie valdovu pasirinko \u0161\u0117ton\u0105 ir pakl\u016bsta jo valiai, n\u0117ra pasiruo\u0161\u0119 gyventi Dievo akivaizdoje. Juose giliai suleido \u0161aknis i\u0161didumas, suktumas, paleistuvyst\u0117 ir \u017eiaurumas. Ar jie gali patekti \u012f dang\u0173 ir gyventi \u0161alia t\u0173, kuriuos niekino ir kuri\u0173 neapkent\u0117 \u010dia, \u017eem\u0117je? Tiesa niekada nebus priimtina melagiui; i\u0161didieji ir savimi pasitikintys netaps nuolank\u016bs; nedor\u0117liai ir i\u0161tvirk\u0117liai nek\u0119s tyrumo; savanaud\u017ei\u0173 nedomins pasiaukojanti meil\u0117. Kuo gal\u0117t\u0173 d\u017eiaugtis danguje tie, kurie visi\u0161kai paskend\u0119 \u017eemi\u0161kuose ir savanaudi\u0161kuose r\u016bpes\u010diuose?<\/p>\n\n\n\n

   Ar gali tie, kurie vis\u0105 gyvenim\u0105 mai\u0161tavo prie\u0161 Diev\u0105, staiga b\u016bti paimti \u012f dang\u0173 ir matyti, kokia \u0161venta ten vie\u0161pataujanti tobulyb\u0117, kur kiekviena siela kupina meil\u0117s, kiekvienas veidas spindi d\u017eiaugsmu, kur \u017eavios muzikos garsai skamb\u0105 Dievo ir Avin\u0117lio garbei, o nenutr\u016bkstantis \u0161viesos srautas, spinduliuojamas S\u0117din\u010diojo soste, krinta ant atpirkt\u0173j\u0173. Ar gali tie, kuri\u0173 \u0161irdys kupinos neapykantos Dievui, tiesai ir \u0161ventumui, bendrauti su dangi\u0161kosiomis b\u016btyb\u0117mis ir kartu su jomis giedoti \u0161lovinimo giesmes? Ar jie pak\u0119st\u0173 Dievo ir Avin\u0117lio \u0161lov\u0119? \u017dinoma, ne. Jiems buvo duoti met\u0173 metai malon\u0117s, kad suformuot\u0173 charakter\u012f, tinkam\u0105 dangui. Bet jie niekada nesisteng\u0117 pamilti tyrumo, jie niekada nesimok\u0117 dangi\u0161kosios kalbos. Dabar jau per v\u0117lu. Vis\u0105 gyvenim\u0105 mai\u0161tav\u0119 prie\u0161 Diev\u0105, jie tapo netinkami dangui, kurio skaistumas, \u0161ventumas ir ramyb\u0117 jiems b\u016bt\u0173 kan\u010dia, o Dievo \u0161lov\u0117 yra ryjanti ugnis. Jie trok\u0161t\u0173 i\u0161tr\u016bkti i\u0161 tos \u0161ventos vietos ir ver\u010diau pasirinkt\u0173 mirt\u012f, kad tik gal\u0117t\u0173 pasisl\u0117pti nuo To, Kuris mir\u0117, atpirkdamas juos. Nusid\u0117j\u0117liai patys pasirenka tok\u012f likim\u0105. Jie patys pa\u0161alina save i\u0161 dangaus, o Dievas lieka teisingas ir gailestingas.<\/p>\n\n\n\n

   Kaip ka\u017ekada tvano vandenys, taip did\u017eiosios dienos ugnis paskelbs Dievo nuosprend\u012f, jog nusid\u0117j\u0117liai yra nepataisomi. Jie visi\u0161kai nenori nusilenkti Dievi\u0161kajam autoritetui. J\u0173 valia rei\u0161k\u0117si mai\u0161tu. Kai gyvenimas baigtas, per v\u0117lu nukreipti mintis kita vaga, per v\u0117lu \u012estatymo lau\u017eym\u0105 paversti paklusnumu, o neapykant\u0105\u2014meile.     <\/p>\n\n\n\n

  [543-544]<\/strong> Pasigail\u0117damas Kaino \u2014 \u017eudiko gyvyb\u0117s, Dievas atskleid\u0117 pasauliui, kokios b\u016bt\u0173 buvusios pasekm\u0117s, jei nusid\u0117j\u0117liui b\u016bt\u0173 buv\u0119 leista gyventi ir toliau skleisti ne\u017eabot\u0105 blog\u012f. Kainas savo mokymu ir pavyzd\u017eiu padar\u0117 toki\u0105 didel\u0119 \u012ftak\u0105 \u017emon\u0117ms, kad daugyb\u0117 jo palikuoni\u0173 atsigr\u0119\u017e\u0117 \u012f nuod\u0117m\u0119, \u017emoni\u0173 nedorumas \u017eem\u0117je buvo didelis ir kiekvienas u\u017emojis, sumanytas j\u0173 \u0161irdyse, linko vis\u0105 laik\u0105 tik\u012f pikt\u0105. […j Dievo akyse \u017eem\u0117 buvo pagedusi ir pilna smurto (Prad\u017eios 6, 5.11).<\/p>\n\n\n\n

   Gail\u0117damasis pasaulio, Dievas sunaikino piktus \u017eem\u0117s gyventojus Nojaus dienomis. I\u0161 gailes\u010dio pasauliui Jis sunaikino ir nedorus Sodomos gyventojus. Veikiant apgaulingai \u0161\u0117tono j\u0117gai,<\/p>\n\n\n\n

blogio skleid\u0117jais yra \u017eavimasi, jie \u012fsigyja \u0161alinink\u0173, ir nuolat kvie\u010dia mai\u0161tauti kitus. Taip buvo Kaino ir Nojaus dienomis, taip buvo Abraomo ir Loto laikais, taip yra ir dabar. Tik gail\u0117damas<\/p>\n\n\n\n

Visatos, Dievas sunaikins tuos, kurie atmeta Jo malon\u0119. Atpildas u\u017e nuod\u0117m\u0119 \u2014 mirtis, o Dievo malon\u0117s dovana \u2014 am\u017einasis gyvenimas m\u016bs\u0173 Vie\u0161patyje Kristuje J\u0117zuje (Romie\u010diams 6, 23). Tuo tarpu, kai teisieji paveldi am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105, nusid\u0117j\u0117liai gauna savo dal\u012f \u2014 mirt\u012f. Moz\u0117 tar\u0117 Izraeliui: \u201e\u017di\u016br\u0117k! \u0160iandien pad\u0117jau prie\u0161 tave gyvenim\u0105 ir gerov\u0119, mirt\u012f ir pra\u017e\u016bt\u012f” (Pakartoto \u012estatymo 30, 15). Mirtis, apie kuri\u0105 \u010dia kalbama, neturi nieko bendra su ta, kuri buvo paskelbta Adomui ir visai \u017emonijai kaip bausm\u0117<\/p>\n\n\n\n

u\u017e \u012estatymo sulau\u017eym\u0105. Antroji mirtis \u2014 prie\u0161ingyb\u0117 am\u017einajam gyvenimui.        <\/p>\n\n\n\n

   Adomas u\u017etrauk\u0117 mirt\u012f visai \u017emoni\u0173 giminei. Vis\u0173 vienodai laukia \u0161altas kapas. Pagal I\u0161gelb\u0117jimo Plan\u0105 visi ir kelsis i\u0161 savo kap\u0173. Bus teisi\u0173j\u0173 ir neteisi\u0173j\u0173 prisik\u0117limas i\u0161 numirusi\u0173. Kaip Adome visi mir\u0161ta, taip Kristuje visi bus atgaivinti (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 24, 15; 1 Korintie\u010diams 15, 22). Bet tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 pamin\u0117t\u0173 grupi\u0173 yra did\u017eiulis skirtumas: Visi gulintieji kapuose i\u0161girs Jo bals\u0105. Kurie dar\u0117 gera, prisikels gyventi, kurie dar\u0117 bloga, prisikels stoti \u012f teism\u0105 (Jono 5, 28.29). Palaimintas ir \u0161ventas, kas turi dal\u012f pirmajame prisik\u0117lime! \u0160itiems antroji mirtis neturi galios (Aprei\u0161kimo 20, 6). Bet tiems, kurie atgaila ir tik\u0117jimu ne\u012fgijo atleidimo, bus paskelbta bausm\u0117 u\u017e \u012estatymo lau\u017eym\u0105 \u2014 jie gaus atpild\u0105 u\u017e nuod\u0117m\u0119. Bausm\u0117s, kurias jie kent\u0117s, truks nevienodai ir bus skirtingos, jos atitiks j\u0173 darbus, bet visos pasibaigs antr\u0105ja mirtimi. B\u016bdamas teisingas bei gailestingas, Dievas negali i\u0161gelb\u0117ti paskendusio nuod\u0117m\u0117se nusid\u0117j\u0117lio, tod\u0117l atima jam gyvyb\u0119, kuri\u0105 jis, nuolat nusi\u017eengdamas \u012estatymui, prarado, ir pats \u012frod\u0117 es\u0105s jos nevertas. \u012ekv\u0117ptas Dovydas sako: \u201eDar valand\u0117le, ir nedor\u0117lio nebebus; \u017evalgysiesi po viet\u0105, kur jis buvo, bet jis jau bus ding\u0119s”. Ir Abdijas skelbia: \u201e[Tautos] gers ir prisigers, lyg j\u0173 niekada ne-b\u016bt\u0173 buv\u0119” (Psalmi\u0173 37, 10; Abdijo 16). Apgaubti g\u0117dos, jie be jokios vilties i\u0161nyks am\u017einojoje u\u017emar\u0161tyje.<\/p>\n\n\n\n

[544-545]<\/strong>   Taip bus padarytas galas nuod\u0117mei ir j\u0105 lydin\u010diam skausmui bei pra\u017e\u016b\u010diai. Psalmi\u0173 giedotojas sako: \u201eTu […] sunaikini nedor\u0117lius, j\u0173 vard\u0105 i\u0161trini am\u017eiams. Prie\u0161o neliko \u2014 am\u017eini griuv\u0117siai” (Psalmi\u0173 9, 6.7). Apa\u0161talas Jonas, per duot\u0105 jam Dievo aprei\u0161kim\u0105 pa\u017evelg\u0119s \u012f b\u016bsim\u0105 am\u017ein\u0105j\u0105 T\u0117vyn\u0119, gird\u0117jo vis\u0105 Visat\u0105 giedan\u010di\u0105 \u0161lovinimo himn\u0105, nedrums\u010diam\u0105 n\u0117 vieno nederan\u010dio garso. Visi tvariniai, esantys danguje ir \u017eem\u0117je \u0160lovino Diev\u0105 (Aprei\u0161kimo 5, 13). Ten nebus pra\u017e\u016b\u010diai pasmerkt\u0173 siel\u0173, kurios keikt\u0173 Diev\u0105, k\u0119sdamos am\u017ein\u0105sias kan\u010dias. \u0160i\u0173 varg\u0161i\u0173 b\u016btybi\u0173 \u2014 pragaro kankini\u0173 \u2014 klyksmas nesimai\u0161ys su i\u0161gelb\u0117t\u0173j\u0173 giesm\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

   Remiantis klaidingu mokymu apie nemirting\u0105 \u017emogaus prigimt\u012f, sukurta dogma apie \u017emogaus s\u0105moning\u0105 b\u016bsen\u0105 po mirties. Kaip ir mokymas apie am\u017ein\u0105sias kan\u010dias, ji prie\u0161tarauja \u0160ventojo Ra\u0161to mokymui, sveikam protui ir m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161kiems jausmams. Daugelis tiki, kad atpirktieji danguje \u017eino, kas vyksta \u017eem\u0117je, kaip gyvena j\u0173 draugai ir artimieji, kuriuos jie paliko. Kaip mirusieji gali b\u016bti laimingi, \u017einodami kit\u0173 gyvenimo r\u016bpes\u010dius, matydami nuod\u0117mes ir steb\u0117dami skausm\u0105, nusivylim\u0105 ir gyvenimo sm\u016bgius? Kiek dangi\u0161kosios palaimos patirs tie, kurie mintimis yra \u017eem\u0117je su artimaisiais? Koks visi\u0161kai priblo\u0161kiantis yra \u012fsitikinimas, kad \u0161ird\u017eiai nustojus plakti, neatsivertusio \u017emogaus siela \u012fmetama \u012f pragaro liepsnas! Kokiose sielvarto gelm\u0117se atsidurs tie, kuie matys, kad artimieji nepasiruo\u0161\u0119 mir\u010diai, kad j\u0173 laukia am\u017eiaus skausmas u\u017e nuod\u0117m\u0119! Daugelis, i\u0161kankinti \u0161ios minties, pamir\u0161o.<\/p>\n\n\n\n

 [545-546]<\/strong>  K\u0105 apie tai sako \u0160ventasis Ra\u0161tas? Dovydas skelbia, kad \u017emogus n\u0117ra s\u0105moningas po mirties. \u201eKai dvasia j\u012f palieka, jis sugr\u012f\u017eta \u012f dulkes, ir t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 \u017e\u016bva visos jo svajon\u0117s” (Psalmi\u0173 146, 4). Saliamonas liudija t\u0105 pat\u012f: \u201eJuk gyvieji \u017eino, kad tur\u0117s mirti, o mirusieji nebe\u017eino nieko. […] J\u0173 meil\u0117, neapykanta, pavydas jau seniai pradingo. Niekada daugiau jie nebetur\u0117s dalies i\u0161 to, kas vyksta po saule. […] nebebus jokios veiklos, joki\u0173 sumanym\u0173, jokio i\u0161manymo, jokios i\u0161minties \u0160eole […]” (Mokytojo 9, 5.6.10).<\/p>\n\n\n\n

   Kai atsakant \u012f mald\u0105, karaliaus Ezechijo gyvenimas buvo prailgintas penkiolika met\u0173, d\u0117kingas karalius \u0161lovino Diev\u0105 u\u017e Jo did\u017eiul\u0119 malon\u0119. \u0160ioje giesm\u0117je jis paai\u0161kina, kod\u0117l taip d\u017eiaugiasi: \u201eJuk \u0160eole niekas Tau ned\u0117koja, ne mirtis Tav\u0119s ne\u0161lovina; kas eina \u012f gili\u0105j\u0105 duob\u0119, tas nebesitiki Tavo gerumo. Gyvasis,<\/p>\n\n\n\n

tiktai gyvasis Tau d\u0117koja, kaip \u0161iandien darau a\u0161” (Izaijo 38, 18.19). Populiarioji teologija vaizduoja mirusius teisiuosius, esan\u010dius danguje apgaubtus palaimos ir am\u017einai \u0161lovinan\u010dius Diev\u0105. Bet karalius Ezechijas nemat\u0117, kad po mirties laukt\u0173 tokia puiki ateitis. Jo \u017eod\u017eiams pritaria psalmi\u0173 giedotojas: \u201eJuk tarp mirusi\u0173j\u0173 n\u0117ra kas Tave atmint\u0173, kas gali Tave \u0161lovinti \u0160eole? Nemirusieji \u0161lovina VIE\u0160PAT\u012e, ne tie, kurie nu\u017eengia \u012f tylos buvein\u0119” (\u017er. Psalmi\u0173 6, 6; 115, 17).  1<\/p>\n\n\n\n

   Per Sekmines apa\u0161talas Petras pasak\u0117 apie patriarch\u0105 Dovyd\u0105, . kad jis mir\u0117, ir buvo palaidotas, ir jo kapas yra pas mus po \u0161iai dienai. […] Juk ne Dovydas pakilo \u012f dang\u0173 (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 2, 29.34). Faktas, kad Dovydas lieka gul\u0117ti kape iki prisik\u0117limo, \u012frodo, jog teisieji po mirties neina \u012f dang\u0173. Tik per prisik\u0117lim\u0105 ir tik d\u0117l to, kad Kristus prisik\u0117l\u0117, Dovydas gal\u0173 gale atsis\u0117s Dievo de\u0161in\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

   Apa\u0161talas Paulius teigia: \u201eJuk jei mirusieji negali b\u016bti prikelti, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai j\u016bs\u0173 tik\u0117jimas tu\u0161\u010dias, ir j\u016bs dar tebesate savo nuod\u0117m\u0117se. Taip pat ir u\u017emigusieji Kristuje yra \u017euv\u0119” (1 Korintie\u010diams 15, 16\u201418). Jei keturis t\u016bkstan\u010dius met\u0173 teisieji po mirties b\u016bt\u0173 \u0117j\u0119 tiesiai \u012f dang\u0173, ar apa\u0161talas b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s pasakyti, kad n\u0117ra prisik\u0117limo, o u\u017emigusieji Kristuje yra \u017euv\u0119 Tuomet nereik\u0117t\u0173 prisik\u0117limo.<\/p>\n\n\n\n

 [546-547]<\/strong>  Kankinys Tindalis \u0161itaip apib\u016bdino mirusi\u0173j\u0173 b\u016bsen\u0105: \u201eAtvirai prisipa\u017e\u012fstu, a\u0161 nesu \u012fsitikin\u0119s, kad juos tikrai supa \u0161lov\u0117, gaubianti Krist\u0173 ir i\u0161rinktuosius Dievo angelus. A\u0161 netikiu tuo. Nes jeigu taip b\u016bt\u0173, tai mokymas apie k\u016bno prisik\u0117lim\u0105 b\u016bt\u0173 berg\u017ed\u017eias dalykas”*.<\/p>\n\n\n\n

   Negalima paneigti to fakto, kad pomirtin\u0117s am\u017einosios palaimos viltis daugel\u012f paskatino nepaisyti Biblijos mokymo apie prisik\u0117lim\u0105. \u0160i\u0105 tendencij\u0105 pa\u017eym\u0117jo daktaras Adamas Klarkas: \u201eAnkstyvosios krik\u0161\u010dionyb\u0117s metais mokymu apie prisik\u0117lim\u0105 buvo skiriama daugiau d\u0117mesio nei dabar. Kod\u0117l? Apa\u0161talai nuolat atkakliai tai primindavo. \u0160ia viltimi jie dr\u0105sino Dievo sek\u0117jus, palaik\u0117 ir stiprino j\u0173 tik\u0117jim\u0105. \u0160iandien j\u0173 \u012fp\u0117diniai retai kada tai prisimena! Ko apa\u0161talai mok\u0117, tuo pirmieji krik\u0161\u010dionys tik\u0117jo. K\u0105 mes skelbiame, tuo m\u016bs\u0173 klausytojai tiki. Evangelijoje n\u0117ra svarbesn\u0117s, reik\u0161mingesn\u0117s tiesos. Ta\u010diau \u0161iuolaikin\u0117je skelbimo praktikoje \u0161ios tiesos visai nepaisoma!”*<\/p>\n\n\n\n

* Tyndzle Wi\/\/iam. Preface to New Testament (ed. 1534). Cituota: British Reformers – Tindal, Frith, Barnes. – P.349.<\/p>\n\n\n\n

** Clarke Adam. Commentary. Remark on  Cor 15. – Par. 3.<\/p>\n\n\n\n

   Tai t\u0119s\u0117si tol, kol did\u017eioji tiesa apie prisik\u0117lim\u0105 vos nei\u0161nyko tamsoje, o krik\u0161\u010dioni\u0161kasis pasaulis j\u0105 beveik pamir\u0161o. Vienas \u012f\u017eymus ra\u0161ytojas, kuriantis religijos asmenis, apa\u0161talo Pauliaus \u017eod\u017eius i\u0161 1-ojo lai\u0161ko tesalonikie\u010diams4, 13\u201418 komentuoja \u0161itaip: \u201eMokymas apie palaiming\u0105 teisi\u0173j\u0173 nemirtingum\u0105 turi praktin\u0119 reik\u0161m\u0119 \u2014 jis teikia mums ramyb\u0119. \u017dinojimas i\u0161vaiko visas abejones apie Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 Vie\u0161pats ateina pas mus mirties valand\u0105. \u0160tai ko mes turine tik\u0117tis ir laukti. Mirusieji jau per\u0117jo \u012f \u0161lov\u0119. Jie nelaukia, kol trimitas paskelbs j\u0173 nuosprend\u017eio ir laim\u0117s valand\u0105”.<\/p>\n\n\n\n

  [548-549]<\/strong> Besiruo\u0161damas palikti apa\u0161talus, J\u0117zus jiems nesak\u0117, kad jie greitai ateis pas J\u012f. \u201eEinu jums vietos paruo\u0161ti, – sak\u0117 Jis. – Kai nu\u0117j\u0119s paruo\u0161iu, v\u0117l sugr\u012f\u0161iu ir jus pas Save paimsiu, kad j\u016bs b\u016btum\u0117te ten, kur ir A\u0161” (Jono 14, 2.3). Apa\u0161talas Paulius t\u0119s\u0117: \u201eO pats Vie\u0161pats, nuskamb\u0117jus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nu\u017eengs i\u0161 dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mir\u0117 Kristuje, paskui mes, gyvieji, i\u0161likusieji, kartu su jais b\u016bsime pagauti oran, debesysna pasitikti Vie\u0161paties ir taip visuomet pasiliksime su Vie\u0161pa\u010diu”. Po to prid\u016br\u0117: \u201eTod\u0117l guoskite vieni kitus \u0161itais \u017eod\u017eiais” (1 Tesalonikie\u010diams 4, 16-18). Koks did\u017eiulis skirtumas tarp \u0161i\u0173 raminan\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ir auk\u0161\u010diau cituoto dvasininko universalisto pamokslo. Pastarasis guod\u0117 mirusi\u0173j\u0173 artimuosius, jog velionis, nors ir buvo didelis nusid\u0117j\u0117lis, vos tik jo \u0161irdis nustojo plakus, angelai tikrai pri\u0117m\u0117 j\u012f \u012f savo tarp\u0105. Apa\u0161talas Paulius savo broliams ai\u0161kina apie b\u016bsim\u0105j\u012f Vie\u0161paties at\u0117jim\u0105, kai atsivers kapai ir mirusieji Kristuje prisikels am\u017einajam gyvenimui.<\/p>\n\n\n\n

   Prie\u0161 patenkant \u012f palaimint\u0173j\u0173 r\u016bmus, j\u0173 bylos turi b\u016bti per\u017ei\u016br\u0117tos. Dievas atsi\u017evelgs \u012f j\u0173 charakterius ir per\u017ei\u016br\u0117s j\u0173 darbus. Visi bus teisiami pagal darbus, remiantis u\u017era\u0161ais knygose.<\/p>\n\n\n\n

Sis teismas nevyksta \u017emogui mir\u0161tant. Atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f apa\u0161talo Pauliaus \u017eod\u017eius: Jis nustat\u0117 dien\u0105, kada teisingai teis vis\u0105 pasaul\u012f per vien\u0105 \u017dmog\u0173, Kur\u012f tam paskyr\u0117 ir visiems u\u017e J\u012f laidavo,<\/p>\n\n\n\n

prikeldamas i\u0161 numirusi\u0173 (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 17, 31). \u010cia apa\u0161talas ai\u0161kiai kalba apie ypating\u0105 laikotarp\u012f, kada vyks pasaulio teismas \u2014 jis dar ateityje.       <\/p>\n\n\n\n

   Apa\u0161talas Judas pasakoja apie t\u0105 pat\u012f period\u0105: \u201eTaip pat ir tuos angelus, kurie nei\u0161laik\u0117 savo prakilnumo, bet paliko savo buvein\u0119, jis laiko sukaustytus am\u017einais pan\u010diais tamsyb\u0117je did\u017eiosios dienos teismui” (Judo 6). Toliau jis cituoja Henocho \u017eod\u017eius: \u201e\u0160tai at\u0117jo Vie\u0161pats su miriadais Savo \u0161vent\u0173j\u0173 \u012fvykdyti visiems teismo” (14.15). Prana\u0161as Jonas skelbia, kad jis mat\u0117 numirusius, didelius ir ma\u017eus, stovin\u010dius prie\u0161ais sost\u0105. Ir buvo atskleistos knygos […]. Mirusieji buvo teisiami i\u0161 u\u017era\u0161\u0173 knygose pagal j\u0173 darbus (Aprei\u0161kimo 20, 12).<\/p>\n\n\n\n

 [549-550]<\/strong>  Jei mirusieji jau d\u017eiaugiasi dangi\u0161k\u0105ja palaima arba kankinasi pragaro liepsnose, kam reikalingas teismas ateityje? Dievo \u017dodis apie \u0161iuos svarbius dalykus kalba ai\u0161kiai. Jame nerasime prie\u0161taravim\u0173. Jo moksl\u0105 gali suprasti ir paprasti \u017emon\u0117s. Ar \u012f\u017evalgus protas gali atrasti i\u0161minties ir teisingumo paplitusiame klaidingame mokyme? Nejaugi teisieji po j\u0173 byl\u0173 per\u017ei\u016br\u0117jimo teisme bus pagirti: \u201eGerai, \u0161aunusis ir i\u0161tikimasis tarne! […] Eik\u0161 j savo \u0161eimininko d\u017eiaugsm\u0105!” (Mato 25, 21), kai jie galb\u016bt jau am\u017eius gyvena \u0161alia Jo? Nejaugi nusid\u0117j\u0117liai bus i\u0161kviesti i\u0161 kankinim\u0173 vietos, kad i\u0161girst\u0173 i\u0161 visos \u017eem\u0117s Teis\u0117jo: \u201eEikite \u0161alin nuo Man\u0119s, prakeiktieji, \u012f am\u017ein\u0105j\u0105 ugn\u012f […]” (25, 41)? Koks baisus pasity\u010diojimas! Koks g\u0117dingas abejojimas Dievo i\u0161mintimi ir teisingumu!<\/p>\n\n\n\n

   Mokymas apie sielos nemirtingum\u0105 yra viena i\u0161 klaiding\u0173 dogm\u0173, kurias Roma, pasi\u0117musi i\u0161 pagonyb\u0117s, \u012fdieg\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0173 religijoje. Martinas Liuteris pavadino j\u012f baisia pasaka, paimta i\u0161 Romos ba\u017eny\u010dios dekret\u0173 m\u0117\u0161lo kr\u016bvos*. Komentuodamas Saliamono \u017eod\u017eius i\u0161 Mokytojo knygos, kad mirusieji nieko ne\u017eino, reformatorius Martynas Liuteris sak\u0117: \u201eTai dar viena vieta, \u012frodanti, kad mirusieji nieko nejau\u010dia. Anot Saliamono, ten nebelieka nei pareigos jausmo, nei mokslo pasiekim\u0173, nei \u017eini\u0173, nei i\u0161minties. Mirusieji miega ir visi\u0161kai nieko nejau\u010dia, mirusieji ten guli, neskai\u010diuodami nei dien\u0173, nei met\u0173. Bet kai jie bus pa\u017eadinti, jiems pasirodys, kad buvo tik minut\u0117lei u\u017esn\u016bd\u0119”**.<\/p>\n\n\n\n

* PetavelE. The Problem of Immortality. – P. 255.<\/p>\n\n\n\n

** Luthers Werke. St. L. – Bd. 5. – S. 1535.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ventajame Ra\u0161te niekur nerandame tvirtinimo, kad teisieji apdovanojami ar nusid\u0117j\u0117liams paskelbiama bausm\u0117 j\u0173 mirties valand\u0105. Nei patriarchai, nei prana\u0161ai to netvirtino. Kristus ir Jo apa\u0161talai net neu\u017esimin\u0117 apie tai. Biblija ai\u0161kiai moko, kad mirusieji i\u0161 karto neina \u012f dang\u0173. Jie vaizduojami miegantys iki prisik\u0117limo (1 Tesalonikie\u010diams 4, 14; Jobo 14, 10-12). T\u0105 dien\u0105, kai nutraukiamas sidabro si\u016blas ir sudau\u017eomas aukso dubuo (Mokytojo 12, 6), i\u0161nyksta \u017emogaus mintys. Tie, kurie atgula \u012f kapus \u2014 tyli. Jie nieko daugiau nebe\u017eino,kas vyksta po saule (Jobo 14, 21). Tegu nuvarg\u0119 teisieji ilsisi palaimoje! Trumpas ar ilgas b\u016bt\u0173 laikas, jiems tai tik akimirka. Jie miega. Dievo trimitas pa\u017eadins juos garbingam nemirtingumu: Trimitas nuaid\u0117s, ir mirusieji bus prikelti jau negendantys [..].Kad \u0161is gendantis [k\u016bnas] apsivilks negendamybe ir \u0161is marus [k\u016bnas] apsivilks nemarybe, tuomet i\u0161sipildys u\u017era\u0161ytas \u017eodis: ‘Pergal\u0117 sunaikino mirt\u012f! ‘(1 Korintie\u010diams 15, 52.54) Pa\u017eadinti i\u0161 gilaus migo, jie pradeda m\u0105styti apie tai, k\u0105 m\u0105st\u0117 prie\u0161 mirt\u012f, kai j\u0173 mirtys buvo nutrauktos. Paskutinis j\u0173 poj\u016btis \u2014 mirties d\u016bris, paskutin\u0117 mintis – jie pateks \u012f kapo nasrus. Prisik\u0117lus i\u0161 numirusi\u0173j\u0173, j\u0173 pirmoji d\u017eiugi mintis i\u0161silies pergalingu \u0161auksmu: \u201eKurgi, mirtie, tavoji pergale? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!” (1 Korintie\u010diams 15, 55)<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

34. AR GALI MIRUSIEJI KALB\u0116TIS SU MUMIS?<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [551-552]<\/strong>  Toks \u0161vent\u0173j\u0173 angel\u0173 tarnavima: koks yra apra\u0161ytas \u0160ventajame Ra\u0161te, kiekvienam Kristaus sek\u0117jui yra brangiausia ir labiausiai guod\u017eianti tiesa. Tik \u0161\u012f Biblijos mokym\u0105 supainiojo ir i\u0161kraip\u0117 populiarioji teologija. Mokymas apie prigimt\u0105 nemirtingum\u0105, paimtas i\u0161 pagoni\u0161kosios filosofijos ir did\u017eiojo atkritimo metu \u012fdiegtas krik\u0161\u010dionyb\u0117je, i\u0161st\u016bm\u0117 \u0160ventajame Ra\u0161te ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styt\u0105 ties\u0105, kad mirusieji nieko ne\u017eino. Daugelis patik\u0117jo, kad tarnaujan\u010dios dvasios, i\u0161si\u0173stos patarnauti tiems, kurie paveld\u0117s i\u0161ganym\u0105 (Hebrajams 1, 14)- tai mirusi\u0173j\u0173 sielos. Jie visai nepais\u0117, k\u0105 sako \u0160ventasis Ra\u0161tas apie dangi\u0161k\u0173j\u0173 angel\u0173 egzistavim\u0105 ir j\u0173 ry\u0161\u012f su \u017emogaus likimu, istorija, jo gyvenimu iki mirties.<\/p>\n\n\n\n

   Mokymas apie s\u0105moning\u0105 \u017emogaus b\u016bsen\u0105 po mirties, ir ypa\u010d \u012fsitikinimas, kad mirusieji gr\u012f\u017eta tarnauti gyviesiems, sudar\u0117 prielaidas atsirasti \u0161iuolaikiniam spiritizmui. Jeigu mirusiesiems leid\u017eiama b\u016bti \u0161alia Dievo ir \u0161vent\u0173j\u0173 angel\u0173, jeigu jiems prieinamos \u017einios, vir\u0161ijan\u010dios ankstesnes kod\u0117l jie negal\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti \u012f \u017eem\u0119 informuoti ir pamokyti gyv\u0173j\u0173? Populiariausios teologijos korif\u0117jai teigia, kad mirusi\u0173j\u0173 sielos sklando vir\u0161 savo artim\u0173j\u0173 \u017eem\u0117je, tod\u0117l jos gali bendrauti su jais, \u012fsp\u0117ti juos apie nelaim\u0119 ir paguosti skausme. Ar tikintys \u017emogaus s\u0105moningumu po mirties gali neigti, kad \u0161lovingosios dvasios ne\u0161a jiems Dievi\u0161k\u0105j\u0105 \u0161vies\u0105? Per \u0161\u012f, vadinam\u0105j\u012f \u201e\u0161vent\u0105”, ry\u0161\u012f \u0161\u0117tonas \u012fgivendina savo tikslus. Puol\u0119 angelai, vykdantys jo \u012fsakymus, pasirodo \u017emon\u0117ms kaip dvasi\u0173 pasaulio pasiuntiniai. Vaizduodamas, kad sudaro s\u0105lygas gyviesiems bendrauti su mirusiaisiais, blogio kunigaik\u0161tis valdo j\u0173 prot\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Jis turi gali\u0105 parodyti \u017emon\u0117ms mirusi\u0173 artim\u0173j\u0173 vizijas. Klastot\u0117 yra tobula. Nuostabiai tiksliai atkuriamas pa\u017e\u012fstamas \u017evilgsnis, \u017eod\u017eiai, balso tonas. Daugelis nusiramina \u012fsitikin\u0119, kad j\u0173 mylimieji d\u017eiaugiasi dangaus palaima ir jiems negresia pavojus. Taip jie pasidav\u0117 klaidinan\u010dioms dvasioms ir demon\u0173 mokslams182.<\/p>\n\n\n\n

[552-553]<\/strong>   Kai \u017emon\u0117s patiki, kad mirusieji i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gr\u012f\u017eta bendrauti su jais, \u0161\u0117tonas priver\u010dia, kad pasirodyt\u0173 tie, kurie nu\u017eeng\u0117 \u012f kapus nepasiruo\u0161\u0119 mir\u010diai. Jie tvirtina es\u0105 laimingi danguje, skelbia, kad u\u017eima ten auk\u0161t\u0105 pad\u0117t\u012f. Taip sklinda mokymas, kad n\u0117ra skirtumo tarp teisi\u0173j\u0173 ir nusid\u0117j\u0117li\u0173. Kartais pasirodan\u010dios vizijos, kurios prisistato at\u0117jusios i\u0161 dvasi\u0173 pasaulio, perduoda \u017emon\u0117ms \u012fsp\u0117jimus, kurie v\u0117liau pasitvirtina. \u012esigijusios pasitik\u0117jim\u0105, v\u0117liau apgaulingos dvasios pateikia mokymus, kurie pakerta tik\u0117jim\u0105 \u0160ventuoju Ra\u0161tu. Teigdamos, jog siekia gero savo artimiesiems, jos skatina daryti pa\u010dias pavojingiausias klaidas. Kartais i\u0161d\u0117stydamos tam tikras tiesas, o kartais i\u0161prana\u0161audamos ateities \u012fvykius, jos suteikia savo parei\u0161kimams patikimumo \u012fsp\u016bd\u012f. Tod\u0117l daugelis bes\u0105lygi\u0161kai patiki ir pripa\u017e\u012fsta j\u0173 klaidingus mokymus taip lengvai, tarsi tai b\u016bt\u0173 pa\u010dios \u0161ven\u010diausios Biblijos tiesos. Dievo \u012estatymas nustumiamas \u0161alin, malon\u0117s Dvasia paniekinama, Sandoros kraujas nebelaikomas \u0161ventu dalyku. Dvasios neigia Kristaus Dievi\u0161kum\u0105 ir netgi pat\u012f K\u016br\u0117j\u0105 laiko sau lygiu. Prisideng\u0119s nauja kauke didysis mai\u0161tininkas t\u0119sia danguje prad\u0117t\u0105 kov\u0105 \u010dia, \u017eem\u0117je, jau beveik \u0161e\u0161is t\u016bkstan\u010dius met\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Daugelis stengiasi paai\u0161kinti, kad spiritizmo rei\u0161kiniai yra ne kas kita, o tik mediumo apsukrumas ir jo rank\u0173 vikrumas. Tikrai, gudryb\u0117s yra pateikiamos kaip tikri atsitikimai, kuriuose veikia antgamtin\u0117s j\u0117gos. Ta\u010diau stebuklingas beldimas, nuo kurio prasid\u0117jo \u0161iuolaikinis spiritizmas, buvo ne \u017emogaus gudryb\u0117s ar apgavyst\u0117s, o tiesioginis pikt\u0173j\u0173 dvasi\u0173 darbas. Tai buvo viena s\u0117kmingiausi\u0173 siel\u0105 pra\u017eudan\u010di\u0173 apgauli\u0173: Daugelis, kurie tiki, kad spiritizmas – tik \u017emogaus gudryb\u0117, bus \u012fvilioti j pinkles. Susid\u016br\u0119 akis j ak\u012f su rei\u0161kiniais, kuri\u0173 negal\u0117s paai\u0161kinti niekaip kitaip, o tik antgamtini\u0173 j\u0117g\u0173 veikimu, jie apsigaus, manydami, jog veikia did\u017eioji Dievi\u0161koji galia.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ie \u017emon\u0117s praleido \u0160ventojo Ra\u0161to liudijimus apie \u0161\u0117tono ir jo tarn\u0173 daromus stebuklus. Padedami \u0161\u0117tono faraono burtininkai gal\u0117jo m\u0117gd\u017eioti Dievo darb\u0105. Apa\u0161talas Paulius sako, kad prie\u0161 Kristaus antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105 bus pana\u0161i\u0173 \u0161\u0117toni\u0161kosios j\u0117gos pasirei\u0161kim\u0173. Prie\u0161 Vie\u0161paties at\u0117jim\u0105 d\u0117l \u0161\u0117tono \u012ftakos bus \u012fvair\u016bs galingi darbai, \u017eenklai ir netikri stebuklai ir visokios nedoros apgaul\u0117s einantiems \u012f pra\u017e\u016bt\u012f (2 Tesalonikie\u010diams 2, 9.10). Apa\u0161talas Jonas, apib\u016bdindamas stebukling\u0105 j\u0117g\u0105, kuri pasireik\u0161 paskutin\u0117mis dienomis, skelbia: \u201eJis daro did\u017eius stebuklus, net \u017emon\u0117ms matant nuleisdina ugn\u012f i\u0161 dangaus \u012f \u017eem\u0119. Jis klaidina \u017eem\u0117s gyventojus \u017eenklais, kuriuos jam leista daryti […]” (Aprei\u0161kimo 13, 13.14). \u010cia i\u0161prana\u0161autos ne tik apgavyst\u0117s. \u017dmon\u0117s apsigaus stebuklais, kuriuos i\u0161 tikr\u0173j\u0173 darys, o ne tik apsimes dar\u0105 \u0161\u0117tono tarnai.<\/p>\n\n\n\n

 [553-554]<\/strong>  Tamsos kunigaik\u0161tis visomis proto galiomis nuo am\u017ei\u0173 slapta vadovauja klaidinimo darbui, naudodamasis proga, jis sumaniai pritaiko gundymus vis\u0173 luom\u0173 \u017emon\u0117ms. Kult\u016bringiems ir gerai i\u0161aukl\u0117tiems jis pateikia spiritizm\u0105 subtilesne ir intelektualesne forma. Tod\u0117l jam pavyksta \u012fsivilioti \u012f savo pinkles daugel\u012f. Apie spiritizmo i\u0161mint\u012f apa\u0161talas Jok\u016bbas sako: \u201eTai n\u0117ra i\u0161mintis, nu\u017eengusi i\u0161 auk\u0161tybi\u0173, bet \u017eemi\u0161kas, gyvuli\u0161kas ir demoni\u0161kas gudrumas” (Jok\u016bbo 3, 15). \u017dinoma, didysis apgavikas slepia visk\u0105, kas gal\u0117t\u0173 pakenkti jo tikslui. Tas, kuris prisiartino prie Kristaus gundym\u0173 dykumoje metu kaip spindintis dangi\u0161kasis serafas, tas ir \u017emon\u0117ms pasirodo \u017eavingiausiu \u0161viesos angelu. Jis apeliuoja \u012f sveik\u0105 prot\u0105, pasi\u016blydamas \u012fmantrias temas, jis d\u017eiugina fantazij\u0105 kerin\u010diais vaizdais, jis su\u017eadina \u017emoni\u0173 jausmus i\u0161rai\u0161kingais meil\u0117s ir gera\u0161irdi\u0161kumo apra\u0161ymais. Jis suteikia \u017emogaus vaizduotei sparnus auk\u0161tiems skryd\u017eiams, skatina \u017emog\u0173 taip did\u017eiuotis savo paties i\u0161mintimi, jog \u0161irdyje \u0161is ima niekinti Ilgaam\u017e\u012f. \u0160i galinga b\u016btyb\u0117, sugeb\u0117jusi paimti pasaulio Atpirk\u0117j\u0105 \u012f labai auk\u0161t\u0105 kaln\u0105 ir pasi\u016blyti Jam viso pasaulio karalystes bei j\u0173 didyb\u0119 (Mato 4, 8), taip gundo \u017emones, kad suklaidint\u0173 visus, kuri\u0173 nesaugo Dievi\u0161koji galia.<\/p>\n\n\n\n

   Dabar \u0161\u0117tonas apgaudin\u0117ja \u017emones taip pat, kaip apgavo Iev\u0105 Edeno sode – meilikaudamas ir pagyrimais sukeldamas nor\u0105 siekti draud\u017eiam\u0173 \u017eini\u0173, su\u017eadindamas savimeil\u0119 ir tro\u0161kim\u0105 i\u0161auk\u0161tinti save. \u0160ios ydos atved\u0117 j\u012f j nuopuol\u012f, b\u016btent \u0161ias ydas panaudodamas jis veda \u017emones \u012f pra\u017e\u016bt\u012f. \u201e[…] b\u016bsite kaip Dievas, -parei\u0161kia jis, – \u017einantis, kas gera ir kas pikta” (Prad\u017eios 3, 5). Spiritizmas moko, \u201ekad \u017emogus i\u0161 prigimties yra tobul\u0117janti b\u016btyb\u0117, kad jam skirta tobul\u0117ti nuo gimimo netgi iki am\u017einyb\u0117s, kad prilygt\u0173 Dievybei”. Dar galima pridurti, kad \u201ekiekvienas \u017emogus teis save, o ne kit\u0105. Nuosprendis bus teisingas, nes tai bus nuosprendis sau […]. Pats \u017emogus yra valdovas”. Vienas spiritizmo mokytojas, nubudus \u201espiritistinei s\u0105monei”, pasak\u0117: \u201eVisi mano bi\u010diuliai – nepuol\u0119 pusdieviai”. Kitas skelbia: \u201eBet kuri teisinga ir tobula b\u016btyb\u0117 yra Kristus”.<\/p>\n\n\n\n

  [554-555]<\/strong> Taigi vietoj Dievo, vienintelio i\u0161 tikr\u0173j\u0173 garbintino tobulumo ir teisumo, vietoj tobulo Jo \u012estatymo teisumo – tikrojo \u017emogaus siekio, \u0161\u0117tonas i\u0161k\u0117l\u0117 klystan\u010di\u0105 ir nuod\u0117ming\u0105 \u017emogaus prigimt\u012f kaip vienintel\u012f objekt\u0105, kuriam reikia lenktis, kaip vienintel\u0119 taisykl\u0119, kuria reikia vadovautis priimant sprendimus, kaip vienintel\u012f gero charakterio pavyzd\u012f. Tokie bandymai neveda \u012f priek\u012f, bet stumia atgal.<\/p>\n\n\n\n

   \u012estatymo, apiman\u010dio tiek protin\u0119, tiek dvasin\u0119 srit\u012f, esm\u0117 ta, kad mes kei\u010diam\u0117s pagal pavyzd\u012f, kur\u012f stebime. \u017dmogaus protas pama\u017eu pripranta prie t\u0173 dalyk\u0173, apie kuriuos jis m\u0105sto. Taip jis sutampa su tuo, k\u0105 \u012fprato myl\u0117ti ir gerbti. \u017dmogus niekada negali pakilti auk\u0161\u010diau savosios tyrumo, gerumo ar teisumo sam<\/p>\n\n\n\n

pratos. Jeigu savasis \u201ea\u0161” yra auk\u0161\u010diausias jo idealas, jis niekada nepakils auk\u0161\u010diau, gali tik nusmukti \u017eemyn. Vienintel\u0117 Dievo malon\u0117 gali i\u0161auk\u0161tinti \u017emog\u0173. Paliktas vienas, \u017emogus nei\u0161vengiamai \u017elugs.    <\/p>\n\n\n\n

   Pataikaujantiems sau, vertinantiems malonumus ir pasiduodantiems ga\u0161lumui \u017emon\u0117ms spiritizmas pateikiamas n\u0117 tokia subtilia forma, kaip gerai i\u0161aukl\u0117tiems ir inteligenti\u0161kiems. \u0160iurk\u0161\u010diausiose spiritizmo formose jie atranda tai, kas dera prie j\u0173 polinki\u0173. \u0160\u0117tonas tyrin\u0117ja kiekvien\u0105 \u012fgimt\u0105 \u017emogaus silpnyb\u0119, jis pasi\u017eymi nuod\u0117mes, kurias link\u0119s daryti kiekvienas \u017emogus, tada sudaro tokias s\u0105lygas, kad \u017emogus nusid\u0117t\u0173, pats to nenor\u0117damas. Jis gundo \u017emones nejusti saiko ten, kur \u012estatymas yra nubr\u0117\u017e\u0119s ribas. Nesusilaikymas ma\u017eina j\u0173 fizines, protines ir dorovines j\u0117gas. Piktasis sunaikino ir naikina t\u016bkstan\u010dius, pataikaudamas j\u0173 geismams, sugyvulindamas pa\u010di\u0105 \u017emogaus prigimt\u012f. U\u017ebaigdamas savo darb\u0105, per dvasias jis skelbia, kad \u201etikrasis \u017einojimas i\u0161kelia \u017emog\u0173 vir\u0161 vis\u0173 \u012fstatym\u0173”, kad \u201evisa, kas egzistuoja, yra g\u0117ris”, kad \u201eDievas nesmerkia”, o \u201evisos padarytos nuod\u0117m\u0117s n\u0117ra \u017ealingos”. \u0160itaip \u017emon\u0117s skatinami tik\u0117ti, jog j\u0173 tro\u0161kimas -auk\u0161\u010diausias \u012fstatymas, o laisv\u0117 – tai savival\u0117. Kai teigiama, kad \u017emogus atsakingas tik pats sau, ar verta steb\u0117tis, kad visur keroja blogis ir i\u0161tvirkimas? Daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 energingai pripa\u017e\u012fsta tokius mokymus, kurie leid\u017eia tenkinti neatgimusios \u0161irdies norus. Taip paleid\u017eiamos susivaldymo vadel\u0117s, jos atiduodamos geismui, protin\u0117s ir dvasin\u0117s \u017emogaus j\u0117gos tampa pavald\u017eios gyvuli\u0161kiems instinktams, o \u0161\u0117tonas d\u017ei\u016bgaudamas gaudo \u012f savo pinkles t\u016bkstan\u010dius nelaim\u0117li\u0173, laikan\u010di\u0173 save Kristaus sek\u0117jais.<\/p>\n\n\n\n

 [555-556]<\/strong>  Melagingi spiritizmo tvirtinimai netur\u0117t\u0173 nieko apgauti. Dievas pakankamai ap\u0161viet\u0117 pasaul\u012f Sav\u0105ja \u0161viesa, kad \u017emon\u0117s sugeb\u0117t\u0173 \u012f\u017evelgti \u017eabangas. Kaip jau buvo parodyta, mokymas, sudarantis spiritizmo pagrind\u0105, labai prie\u0161tarauja papras\u010diausiems ir ai\u0161kiausiems \u0160ventojo Ra\u0161to tvirtinimams. Biblija skelbia, kad mirusieji nebe\u017eino nieko, kad jie nieko nebegalvoja, kad jie nedalyvauja tame, kas vyksta \u017eem\u0117je. Jie nieko ne\u017eino apie \u017eem\u0117je buvusi\u0173 jiems brangiausi\u0173 \u017emoni\u0173 d\u017eiaugsmus ir sielvartus.<\/p>\n\n\n\n

   Dar daugiau, Dievas ai\u0161kiai u\u017edraud\u0117 bet kok\u012f suklastot\u0105 bendravim\u0105 su mirusi\u0173j\u0173 sielomis. Senov\u0117s \u017eyd\u0173 laikais buvo \u017emoni\u0173, kurie taip pat kaip \u0161iandieniniai spiritistai tvirtino, kad jie bendrauja su mirusiaisiais. Bet tokias \u201eartim\u0173j\u0173 dvasias” (taip vadinami ateiviai i\u0161 kito pasaulio) Biblija skelbia esant demon\u0173 dvasiomis (plg. Skai\u010di\u0173 25, 1-3; Psalmi\u0173 106, 28; 1 Korintie\u010diams 10, 20; Aprei\u0161kimo 16, 14). Bet koks bendravimas su artim\u0173j\u0173 dvasiomis buvo paskelbtas Dievui pasibjaur\u0117tinu ir i\u0161kilmingai u\u017edraustas. Buvo \u012fsp\u0117ta, kad pa\u017eeid\u0117j\u0173 laukia mirties bausm\u0117 (Kunig\u0173 19, 31; 20, 27). Netgi pats \u017eodis burtai \u0161iandien tariamas su panieka. \u012evair\u016bs parei\u0161kimai, kad \u017emon\u0117s gali bendrauti su piktosiomis dvasiomis, laikomi tamsi\u0173 viduram\u017ei\u0173 pasakomis. Spiritizmas, kurio \u0161alinink\u0173 yra \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173, netgi milijonai, prasiskverb\u0119s \u012f mokslinius sluoksnius, \u012fsiver\u017e\u0119s j Ba\u017eny\u010di\u0105, u\u017ekariav\u0119s \u012fstatymus leid\u017eian\u010dios vald\u017eios ir netgi karali\u0173 r\u016bm\u0173 palankum\u0105, yra did\u017eiul\u0117 apgavyst\u0117, tai tas pats atgaivintas, tik prisideng\u0119s nauja kauke, dar senov\u0117je pasmerktas ir u\u017edraustas b\u016brimas.<\/p>\n\n\n\n

 [556-557]<\/strong> Jeigu ir neb\u016bt\u0173 kit\u0173 tikrosios spiritizmo prigimties \u012frodym\u0173, tai krik\u0161\u010dioniui u\u017etekt\u0173 ir \u0161i\u0173; juk spiritistai nedaro skirtumo tarp teisumo ir nuod\u0117m\u0117s, tarp kilniausi\u0173 ir tyriausi\u0173 Kristaus apa\u0161tal\u0173 ir labiausiai puolusi\u0173 \u0161\u0117tono tarn\u0173. Teigdamas, kad patys niekingiausi \u017emones yra danguje ir u\u017eima ten auk\u0161t\u0105 pad\u0117t\u012f, \u0161\u0117tonas sako pasauliui: \u201eNesvarbu, koks blogas tu esi, nesvarbu, ar tiki Biblija ir Dievu, ar ne. Gyvenk, kaip tau patinka: dangus \u2014 tavo namai”. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 spiritizmo mokytojai skelbia: \u201eVisi, kas daro pikta, yra geri VIE\u0160PATIES akyse; tokie Jam patinka”, ir klausia: \u201eKur teisingumo Dievas?” (Malachijo 2, 17) Tuo tarpu Dievo \u017dodis sako: \u201eVargas vadinantiems pikta geru, o gera \u2014 piktu, kei\u010diamiems tams\u0105 j \u0161vies\u0105, o \u0161vies\u0105 \u012f tams\u0105 […]” (Izaijo 5, 20).<\/p>\n\n\n\n

  \u0160ios klaidinan\u010dios dvasios, apsimesdamos apa\u0161talais, prie\u0161tarauja tam, k\u0105 \u0161ie para\u0161\u0117, gyvendami \u017eem\u0117je ir \u012fkv\u0117pti \u0160ventosios Dvasios. Jos neigia Dievi\u0161k\u0105j\u0105 Biblijos kilm\u0119, griauna krik\u0161\u010dioni\u0161kosios vilties pagrind\u0105 ir u\u017estoja \u0161vies\u0105, nu\u0161vie\u010dian\u010di\u0105 keli\u0105 \u012f dang\u0173. \u0160\u0117tonas stengiasi priversti pasaul\u012f patik\u0117ti, kad Biblija \u2014 tik prasimanymas arba ma\u017e\u0173 ma\u017eiausia \u2014 knyga pirmyk\u0161\u010diams \u017emon\u0117ms, \u012f kuri\u0105 dabar galima \u017ei\u016br\u0117ti pro pir\u0161tus arba numesti \u0161alin kaip pasenusi\u0105. Jis si\u016blo \u012fvairiausius spiritizmo pasirei\u0161kimus, kad \u0161ie u\u017eimt\u0173 Dievo \u017dod\u017eio viet\u0105. Jis kontroliuoja visus spiritizmo seansus, nes tai yra priemon\u0117, kuri priver\u010dia pasaul\u012f patik\u0117ti tuo, kuo nori piktasis. Knyg\u0105, pagal kuri\u0105 bus teisiamas \u0161\u0117tonas ir jo parankiniai, jis nustumia \u012f \u0161e\u0161\u0117l\u012f \u2014 ten, kur pagal jo norus ji tur\u0117t\u0173 b\u016bti. Pasaulio I\u0161gelb\u0117toj\u0105 jis prilygina paprastam \u017emogui. Kaip rom\u0117n\u0173 sargyba, saugojusi J\u0117zaus kap\u0105, paskatinta kunig\u0173 ir vyresni\u0173j\u0173, i\u0161platino melaging\u0105 prane\u0161im\u0105, kad paneigt\u0173 Jo prisik\u0117lim\u0105, taip ir tikintys spiritizmo rei\u0161kiniais bando \u012frodyti, kad m\u016bs\u0173 I\u0161gelb\u0117tojo gyvenime nebuvo nieko stebuklingo. \u0160itaip stengdamiesi nustumti J\u0117z\u0173 \u012f antr\u0105j\u012f plan\u0105, jie atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f savo stebuklus, skelbdami, kad jie \u017eymiai vir\u0161ija Kristaus darbus.<\/p>\n\n\n\n

  [557-558]<\/strong> Tiesa, dabar spiritizmas kei\u010dia savo form\u0105 ir, prisidengdamas krik\u0161\u010dionyb\u0117s kauke, nuslepia labiausiai nepageidaujamas savybes. Ta\u010diau nesibaigian\u010diuose pasisakymuose, daugel\u012f met\u0173 sklindan\u010diuose i\u0161 trib\u016bn\u0173 ir spaudos puslapi\u0173, atsiskleid\u017eia jo tikrasis charakteris. \u0160i\u0173 mokym\u0173 ne\u012fmanoma nei paneigti, nei nusl\u0117pti.<\/p>\n\n\n\n

   Dabartin\u0117 spiritizmo forma netoleruotina lygiai taip pat kaip ir ankstesn\u0117. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 ji netgi \u017eymiai pavojingesn\u0117, nes apgavyst\u0117s tapo subtilesn\u0117s. Jeigu anks\u010diau spiritizmas atmet\u0117 Krist\u0173 ir Biblij\u0105, tai dabar apsimeta, kad \u201epripa\u017e\u012fsta” ir viena, ir kita. Ta\u010diau Biblija yra ai\u0161kinama taip, kad patikt\u0173 neatgimusiai \u0161ird\u017eiai, o jos didingiausios bei gyvybi\u0161kai svarbios tiesos tapt\u0173 neveiksmingos. Meil\u0117, pagrindin\u0117 Dievo savyb\u0117, sumenkinta iki vargano sentimentalizmo, o g\u0117ris ir blogis fakti\u0161kai neatskiriami. Dievo teisingumas, Jo po\u017ei\u016bris \u012f nuod\u0117m\u0119, Jo \u0161ventojo \u012estatymo reikalavimai \u2014 visa tai i\u0161leid\u017eiama i\u0161 aki\u0173. \u017dmones mokomi De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173 laikyti formaliu dalyku. Malonios, kerin\u010dios pasakos u\u017evaldo \u017emoni\u0173 jausmus ir skatina juos nepripa\u017einti Biblijos savo tik\u0117jimo pagrindu. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 Kristus atmetamas kaip ir anks\u010diau, tik \u0161\u0117tonas sugeb\u0117jo taip apakinti \u017emones, kad \u0161ie ne-be\u012f\u017evelgia apgaul\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

   Ma\u017eai kas suvokia, kokia apgaulinga spiritizmo j\u0117ga ir koks pavojus gresia d\u0117l jo neigiamos \u012ftakos. Daugelis susidomi juo tik i\u0161 smalsumo. Jie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 netiki ir pasibais\u0117t\u0173 vien mintimi atsiduoti spiritist\u0173 valiai. Bet i\u0161dr\u012fs\u0119 \u012f\u017eengti \u012f u\u017edraust\u0105 teritorij\u0105, jie atsiduria galingojo griov\u0117jo vald\u017eioje. Jis ver\u010dia daryti tai, kas patinka jam, nes \u017emon\u0117s tampa bej\u0117giai prie\u0161intis. Kart\u0105 paskatinti atiduoti jam savo s\u0105mon\u0119, jie tampa belaisviai ir patys nebegali i\u0161sivaduoti i\u0161 viliojan\u010di\u0173 ir kerin\u010di\u0173 burt\u0173. Niekas, tik Dievo j\u0117ga, atsi\u0173sta kaip atsakas \u012f nuo\u0161ird\u017ei\u0105, rimt\u0105 mald\u0105 ir tvirt\u0105 tik\u0117jim\u0105, gali i\u0161laisvinti \u012fviliotas \u012f pinkles sielas.<\/p>\n\n\n\n

  [558-559]<\/strong> Visi, kurie nuolaid\u017eiauja nuod\u0117mingiems savo charakterio bruo\u017eams arba s\u0105moningai puosel\u0117ja \u017einom\u0105 yd\u0105, patys atsiduoda \u0161\u0117tono gundymams ir atsiriboja nuo Dievo bei Jo angel\u0173 apsaugos. Kai su naujomis apgavyst\u0117mis pasirodo piktasis, jie lieka be apsaugos ir lengvai tampa jo aukomis. Tie, kurie atsiduoda jo valiai, vargu ar supranta, kuo visa tai baigsis. Juos nugal\u0117j\u0119s, gundytojas pasinaudos jais, paversdamas savo tarnais, viliojan\u010diais ir \u017eudan\u010diais kitus.<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161as Izaijas sako: \u201eO jei \u017emon\u0117s jums sakys: ‘Kreipkit\u0117s \u012f v\u0117les ir b\u016br\u0117jus, kurie \u0161nab\u017eda ir d\u016bsauja! Argi netur\u0117t\u0173 tauta atsiklausti savo diev\u0173, tartis su mirusiaisiais d\u0117l gyv\u0173j\u0173 mokymo ir liudijimo?’ \u2014 be abejo, taip kalbantieji nereg\u0117s au\u0161ros!” (Izaijo 8, 19.20) Jei \u017emon\u0117s \u012fsis\u0105monint\u0173 taip ai\u0161kiai \u0160ventajame Ra\u0161te i\u0161d\u0117styt\u0105 ties\u0105 apie \u017emogaus prigimt\u012f ir mirusi\u0173j\u0173 b\u016bsen\u0105, tai spiritizmo reikalavimuose ir rei\u0161kiniuose jie \u012f\u017evelgt\u0173 \u0161\u0117tono darb\u0105, jo j\u0117g\u0105, \u017eenklus ir klaidinan\u010dius stebuklus. Deja, u\u017euot atsi\u017ead\u0117j\u0119 priimtinos k\u016bni\u0161kai \u0161ird\u017eiai laisv\u0117s, atsisak\u0119 pam\u0117gt\u0173 nuod\u0117mi\u0173, daugelis u\u017esimerkia, kad nematyt\u0173 \u0161viesos. Jie eina tie- \u0161iai, nepaisydami persp\u0117jim\u0173 tol, kol \u0161\u0117tonas apraizgo juos savo pinkl\u0117mis, o jie tampa jo aukomis. U\u017e tai, kad atsisak\u0117 myl\u0117ti ties\u0105, kuri b\u016bt\u0173 juos i\u0161ganiusi, Dievas jiems siun\u010dia galing\u0105 paklydim\u0105, idant tik\u0117t\u0173 melu (\u017er. 2 Tesalonikie\u010diams 2, 10.11).<\/p>\n\n\n\n

   Tie, kurie prie\u0161inasi spiritizmo mokymams, kovoja ne vien su \u017emon\u0117mis, bet ir su \u0161\u0117tonu bei jo angelais. Jie grumiasi su kunigaik\u0161tyst\u0117mis, su tamsybi\u0173 pasaulio valdovais ir dvasin\u0117mis blogio j\u0117gomis. \u0160\u0117tonas neatiduos n\u0117 vienos \u017eem\u0117s p\u0117dos, jei jo nenustums galingi dangaus pasiuntiniai. Dievo tauta tur\u0117t\u0173 j\u012f pasitikti tais \u017eod\u017eiais, kuriuos ka\u017ekada sak\u0117 m\u016bs\u0173 I\u0161gelb\u0117tojas: \u201ePara\u0161yta”. Kaip Kristaus dienomis, taip ir dabar \u0161\u0117tonas gali cituoti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Bet jis i\u0161kraipys Dievo \u017dod\u017eio moksl\u0105, siekdamas pagr\u012fsti savo prasimanymus. Tie, kurie nori i\u0161likti tvirti \u0161iuo pavojingu metu, patys turi suprasti, k\u0105 jiems liudija Ra\u0161tas.<\/p>\n\n\n\n

 [560-561]<\/strong>  Daugelis susidurs su demon\u0173 dvasiomis, apsimetusiomis j\u0173 mylimais artimaisiais ar draugais. Tos dvasios skelbs pa\u010dias pavojingiausias erezijas. \u0160ios vie\u0161nios stengsis sukelti pa\u010dius \u0161velniausius m\u016bs\u0173 jausmus ir darys stebuklus, kad patvirtint\u0173 savo \u017eod\u017eius. Mes turime b\u016bti pasiruo\u0161\u0119 atremti jas Biblijos tiesa, kad mirusieji nebe\u017eino nieko, o pasirod\u017eiusieji \u2014 demon\u0173 dvasios.<\/p>\n\n\n\n

   M\u016bs\u0173 laukia i\u0161bandymo valanda, kuri i\u0161tiks vis\u0105 pasaul\u012f, kad b\u016bt\u0173 i\u0161m\u0117ginti \u017eem\u0117s gyventojai (Aprei\u0161kimo 3, 10). Visi, kurie tvirtai tik\u0117dami nesiremia Dievo \u017dod\u017eiu, bus apgauti ir nugal\u0117ti. \u0160\u0117tonas kiek \u012fmanydamas klaidina \u017emones visokiomis nedoromis apgaul\u0117mis, kad pavergt\u0173 juos, o jo apgavys\u010di\u0173 nuolat daug\u0117ja. Pasiekti tiksl\u0105 jis gali tik tada, kai \u017emon\u0117s laisva valia atsiduoda jo gundymams. Tie, kurie nuo\u0161ird\u017eiai siekia su\u017einoti ties\u0105 ir klusnumu tiesai nuskaidrinti savo sielas, tai yra, daro visk\u0105, k\u0105 gali, kad pasiruo\u0161t\u0173 kovai, \u012fsitikins, kad Dievas, Kurio vardas \u201eAmen”, yra patikima apsauga. Kadangi tu laikeisi Mano paliepimo i\u0161tverti, tai ir A\u0161 tave apsaugosiu (Aprei\u0161kimo 3, 10). Tai -I\u0161gelb\u0117tojo pa\u017eadas. Jis grei\u010diau si\u0173s visus angelus i\u0161 dangaus apsaugoti Savo taut\u0105 negu leis \u0161\u0117tonui nugal\u0117ti nors vien\u0105 siel\u0105, pasitikin\u010di\u0105 Juo.<\/p>\n\n\n\n

Prana\u0161as Izaijas pasakoja apie baisi\u0105 apgaul\u0119, su kuria susidurs nusid\u0117j\u0117liai ir kuri skatins juos patik\u0117ti, jog jiems negresia Dievo bausm\u0117s: \u201eKadangi sakote: ‘Sandor\u0105 sudar\u0117me su mirtimi, sutart\u012f sudar\u0117me su \u0160eolu; at\u0161niok\u0161t\u0119s nuo\u017emusis tvanas m\u016bs\u0173 nepasieks, nes mele radome prieglaud\u0105, apgaul\u0117je \u2014 sl\u0117ptuv\u0119'” (Izaijo 28, 15). \u010cia apib\u016bdinami tie, kurie visi\u0161kai nesigaili d\u0117l savo nuod\u0117mi\u0173, bet guod\u017eiasi viltimi, jog nusid\u0117j\u0117liai nebus baud\u017eiami, o visi \u017emon\u0117s, nesvarbu, kokie jie bus, nukeliaus \u012f dang\u0173 ir bus kaip Dievo angelai. Ta\u010diau dar labiau u\u017esispyr\u0119 yra tie, kurie sudaro sandor\u0105 su mirtimi ir sutart\u012f su pragaru, kurie, u\u017euot pripa\u017ein\u0119 tiesas, Dangaus duotas teisiesiems apsiginti nelaim\u0117s dien\u0105, pasirenka \u0161\u0117tono si\u016blom\u0105 melagys\u010di\u0173 prieglobst\u012f \u2014 apgauling\u0105 spiritizm\u0105. Tiesiog steb\u0117tina, kokie akli m\u016bs\u0173 kartos \u017emon\u0117s \u2014 to ne\u012fmanoma i\u0161reik\u0161ti \u017eod\u017eiais. T\u016bkstan\u010diai atmeta Dievo \u017dod\u012f kaip nevert\u0105 pasitik\u0117jimo, bet aklai pasitiki ir pripa\u017e\u012fsta \u0161\u0117tono apgaules. Skeptikai ir \u0161aip\u016bnai kaltina fanatizmu \u017emones, kovojan\u010dius u\u017e prana\u0161\u0173 ir apa\u0161tal\u0173 tik\u0117jim\u0105. Jie linksminasi, i\u0161juokdami i\u0161kilmingus \u0160ventojo Ra\u0161to tvirtinimus apie Krist\u0173, I\u0161gelb\u0117jimo Plan\u0105 ir atpild\u0105 tiems, kurie atmeta ties\u0105. Jie apsimeta, kad jiems labai gaila ribot\u0173, silpn\u0173 ir prietaring\u0173 \u017emoni\u0173, pripa\u017e\u012fstan\u010di\u0173 Dievo reikalavimus ir pakl\u016bstan\u010di\u0173 Jo \u012estatymui. Jie pasitiki savimi taip tvirtai, tarsi i\u0161 tikr\u0173j\u0173 b\u016bt\u0173 sudar\u0119 sandor\u0105 su mirtimi ir sutart\u012f su pragaru, tarsi b\u016bt\u0173 pastat\u0119 neper\u017eengiam\u0105 ir ne\u012fveikiam\u0105 sien\u0105 tarp sav\u0119s ir Dievo ker\u0161to. Niekas jiems negali \u012fvaryti baim\u0117s. Jie taip atsidav\u0119 suved\u017eiotojui, taip artimai su juo susijung\u0119 ir tiek persis\u0117m\u0119 jo dvasios, kad nebeturi nei j\u0117g\u0173, nei noro i\u0161sivaduoti i\u0161 jo pinkli\u0173.<\/p>\n\n\n\n

 [561-562]<\/strong>  \u0160\u0117tonas ilgai ruo\u0161\u0117si paskutiniam bandymui apgauti pasaul\u012f. Prad\u017ei\u0105 jo darbui padar\u0117 pa\u017eadas, kur\u012f jis dav\u0117 Ievai Edeno sode: \u201eJ\u016bs tikrai nemirsite! Ne! Dievas gerai \u017eino, kad atsivers jums akys, kai tik jo u\u017evalgysite, ir b\u016bsite kaip Dievas, \u017einantis, kas gera ir kas pikta” (Prad\u017eios 3, 4.5). Pama\u017e\u0117le jis ruo\u0161\u0117 keli\u0105 savo apgavys\u010di\u0173 vir\u0161\u016bnei – spiritizmui \u2014 atsirasti. Dar ne visus savo planus jis \u012fgyvendino iki galo, bet padarys tai pa\u010diu paskutiniu metu. Prana\u0161as sako: \u201eTada a\u0161 pama\u010diau […] tris netyr\u0105sias dvasias, tartum varles. O tai yra demon\u0173 dvasios, daran\u010dios \u017eenklus; jos i\u0161keliauja pas viso pasaulio karalius, kad juos suburt\u0173 did\u017eiosios visagalio Dievo dienos kovai” (Aprei\u0161kimo 16, 13.14). Visas pasaulis, i\u0161skyrus tuos, kuriuos per tik\u0117jim\u0105 Dievo \u017dod\u017eiu saugos Visagalio j\u0117ga, paklius \u012f apgaut\u0173j\u0173 gretas. \u017dmon\u0117s nuolat grimzta \u012f pra\u017e\u016bting\u0105 ner\u016bpestingum\u0105, i\u0161 kurio juos pa\u017eadins tik i\u0161siliejusi Dievo r\u016bstyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n

   Vie\u0161pats Dievas sako: \u201eTeisingumas \u2014 Mano svambalas, teisumas \u2014 Mano guls\u010diukas. Nu\u0161luos led\u0173 kru\u0161a melo prieglaud\u0105, i\u0161plaus vandenys sl\u0117ptuv\u0119. J\u016bs\u0173 sandora su mirtimi bus panaikinta, o j\u016bs\u0173 sutartis su \u0160eolu nebetur\u0117s galios. At\u0161niok\u0161t\u0119s nuo\u017emusis tvanas jus nuniokos” (Izaijo 28, 17.18).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

35. GR\u0116SM\u0116 S\u0104\u017dIN\u0116S LAISVEI<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [563-564]<\/strong> Dabartiniu metu protestant\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f katalikyb\u0119 yra \u017eymiai palankesnis negu anks\u010diau. Tose \u0161alyse, kur katalikyb\u0117 n\u0117ra dominuojanti religija, ir popie\u017eininkai, siekdami padidinti savo \u012ftak\u0105,<\/p>\n\n\n\n

veda sutaikymo politik\u0105, abejingiau \u017ei\u016brima \u012f mokymus, skirian\u010dius protestant\u0173 ba\u017eny\u010dias nuo popie\u017eijos hierarchijos. \u012esivyrauja protestant\u0173 nuomon\u0117, kad gal\u0173 gale m\u016bs\u0173 po\u017ei\u016briai svarbiau<\/p>\n\n\n\n

siais klausimais nesiskiria tiek, kiek buvo manyta, tod\u0117l nedidele nuolaida pagerint\u0173 tarpusavio supratim\u0105 su Roma. Buvo laikai, kai protestantai labai vertino brangiai \u012fgyt\u0105 s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119, jie mo<\/p>\n\n\n\n

k\u0117 vaikus jausti pasibjaur\u0117jim\u0105 popie\u017eyste ir man\u0117, kad, ie\u0161kodami sutarimo su Roma, i\u0161duot\u0173 Diev\u0105. Ta\u010diau dabartinis po\u017ei\u016bris pakito.<\/p>\n\n\n\n

   Popie\u017eijos gyn\u0117jai skelbia, kad ba\u017eny\u010dia ap\u0161mei\u017eta, ir protestant\u0173 pasaulis link\u0119s pripa\u017einti \u0161\u012f tvirtinim\u0105. Daugelis \u012ftikin\u0117ja, kad neteisinga kaltinti \u0161iandienin\u0119 ba\u017eny\u010di\u0105 u\u017e niek\u0161ybes ir kvailystes, lyd\u0117jusias jos vie\u0161patavim\u0105 tamsiausiais ne\u017einojimo am\u017eiais. Jie pateisina ba\u017eny\u010dios \u017eiaurum\u0105 to meto barbari\u0161kumu ir gina j\u0105 tvirtindami, kad \u0161iuolaikin\u0117s civilizacijos \u012ftaka pakeit\u0117 jos elgsen\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Nejaugi \u0161ie \u017emon\u0117s pamir\u0161o i\u0161puikusios vald\u017eios pretenzijas \u012f neklystamum\u0105, kurios formavosi a\u0161tuonis \u0161imtme\u010dius? XIX am\u017eiuje \u0161i\u0173 pretenzij\u0173 nebuvo atsisakyta, anaiptol, jos buvo pareik\u0161tos dar ai\u0161kiau nei anks\u010diau. Jei Roma teigia, kad \u201eba\u017eny\u010dia niekada neklydo ir neklys, nes taip sako \u0160ventasis Ra\u0161tas”*, kaip ji gali atsisakyti princip\u0173, kuriais vadovavosi pra\u0117jusiais \u0161imtme\u010diais?<\/p>\n\n\n\n

* Mosheim John L. Institutes of Ecclesiastical History. – Bk 3. – Century II. -Part 2. – Ch. 2. – Section 9. – Note 17.<\/p>\n\n\n\n

  [564-565]<\/strong> Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia niekada neatsi\u017ead\u0117s savo pretenzij\u0173 \u012f neklystamum\u0105. Ji laiko teisingais persekiojimus t\u0173, kurie nepripa\u017eino jos dogm\u0173. Ar nepakartos ji to paties, jei tik pasitaikys proga? Panaikinkite civilin\u0117s vald\u017eios apribojimus \u2014 Roma atgaus savo buvusi\u0105 j\u0117g\u0105 ir greitai atsinaujins jos despotizmas ir persekiojimai.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160tai k\u0105 vienas \u017einomas ra\u0161ytojas sako apie popie\u017eijos hierar-ch\u0173 po\u017ei\u016br\u012f j s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119 ir pavoj\u0173, kuris gr\u0117st\u0173 Jungtin\u0117ms Valstijoms, jeigu Romos politika b\u016bt\u0173 s\u0117kminga:<\/p>\n\n\n\n

   \u201eDaug yra toki\u0173, kurie mano, kad bijoti Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios Jungtin\u0117se Valstijose nerimta arba vaiki\u0161ka. Katalikyb\u0117s charakteryje ir po\u017ei\u016briuose jie ne\u012f\u017evelgia nieko prie\u0161i\u0161ko m\u016bs\u0173 laisvoms institucijoms ir nemato gr\u0117smingo jos augimo. Palyginkime kelet\u0105 esmini\u0173 m\u016bs\u0173 ir Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios valdymo princip\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Jungtini\u0173 Valstij\u0173 konstitucija u\u017etikrina s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119. N\u0117ra nieko vertingesnio ir svarbesnio. Popie\u017eius Pijus IX 1854 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 15 dienos enciklikoje ra\u0161\u0117: ‘S\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0117s gynimo id\u0117jos \u2014 absurdi\u0161ki ir klaidingi mokymai, niek\u0173 paistymas \u2014 yra pati pavojingiausia erezija, maras, baisiausias dalykas, kurio turi bijoti valstyb\u0117’. Tas pats popie\u017eius 1864 met\u0173 gruod\u017eio 8 dienos enciklikoje prakeik\u0117 tuos, kurie gyn\u0117 s\u0105\u017ein\u0117s ir religini\u0173 pamald\u0173 laisv\u0119, taip pat ir visus, kurie teig\u0117, kad Ba\u017eny\u010dia negali naudoti prievartos.<\/p>\n\n\n\n

   Taikingas Jungtini\u0173 Valstij\u0173 Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios tonas nerei\u0161kia, kad \u012fvyko esminiai poky\u010diai. Ji toleranti\u0161ka ten, kur yra bej\u0117g\u0117. Vyskupas O’Konoras sako: ‘Religine laisv\u0117 yra paken\u010diama tik tol, kol prie\u0161ininkai nieko nedaro, kol nekelia pavojaus katalik\u0173 pasauliui’. […] Kart\u0105 Sent Luiso arkivyskupas pasak\u0117: ‘Erezija ir netik\u0117jimas – tai nusikaltimai. Krik\u0161\u010dioni\u0161kose \u0161alyse, pavyzd\u017eiui, Italijoje ir Ispanijoje, kur visi gyventojai katalikai, o Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios mokymas sudaro \u0161alies \u012fstatymo pagrind\u0105, u\u017e \u0161iuos nusikaltimus turi b\u016bti baud\u017eiama taip, kaip ir u\u017e kitus’ […].<\/p>\n\n\n\n

   Kiekvienas Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios kardinolas, arkivyskupas ir vyskupas prisiekia i\u0161tikimyb\u0119 popie\u017eiui. Priesaikoje yra ir tokie \u017eod\u017eiai: A\u0161 visomis savo j\u0117gomis persekiosiu ir kovosiu su eretikais, atskal\u016bnais ir<\/p>\n\n\n\n

mai\u0161tininkais, kenkian\u010diais m\u016bs\u0173 \u0161ventybei (popie\u017eiui) arba jo \u012fp\u0117diniams ” *.<\/p>\n\n\n\n

* Strong Josiah. Our Country. – Ch. 5. – Par. 2-4.     <\/p>\n\n\n\n

  [565-566]<\/strong> Tiesa, tarp i\u0161pa\u017e\u012fstan\u010di\u0173j\u0173 Katalik\u0173 tik\u0117jim\u0105 yra tikr\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173. T\u016bkstan\u010diai \u0161ioje ba\u017eny\u010dioje tarnauja Dievui taip, kaip nurodo ry\u0161kiausia \u0161viesa, \u0161vie\u010dianti j\u0173 gyvenime. Jiems neleid\u017eiama prieiti prie Dievo \u017dod\u017eio, tod\u0117l jie ne\u017eino tiesos. Jiems niekada neteko atskirti gyvo, nuo\u0161irdaus ir vien tik i\u0161orinio, formalaus tarnavimo Dievui bei apeig\u0173. Dievas \u0161velniai u\u017ejau\u010dia \u0161iuos \u017emones, i\u0161mokytus netikro tik\u0117jimo, kuris neteikia pasitenkinimo. Jis b\u016btinai padarys taip, kad \u0161viesos spinduliai prasiskverbt\u0173 pro tir\u0161t\u0105 tams\u0105, Jis atskleis jiems ties\u0105, esan\u010di\u0105 J\u0117zuje, ir dar daugelis prisijungs prie Dievo tautos.<\/p>\n\n\n\n

   Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios mokymas nesutinka su Kristaus Evangelija, nors priart\u0117jo prie jos kiek daugiau nei bet kuriuo ankstesniu istorijos laikotarpiu. Protestant\u0173 ba\u017eny\u010dias gaubia g\u016bdi tamsa, antraip jos \u012f\u017evelgt\u0173 laiko \u017eenklus. Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios planai ir veikimo b\u016bdai toliaregi\u0161ki. Ji naudoja \u012fvairias priemones, kad i\u0161pl\u0117st\u0173 savo \u012ftak\u0105 ir sustiprint\u0173 j\u0117gas, ruo\u0161damasi \u017eiauriai ir ry\u017etingai kovai atgauti pasaulin\u0119 vald\u017ei\u0105, atnaujinti persekiojimus ir sunaikinti visk\u0105, k\u0105 pasiek\u0117 protestantizmas. Katalikyb\u0117 \u012fsigali visur. Pasi\u017ei\u016br\u0117kite, kaip protestanti\u0161kose \u0161alyse daug\u0117ja jos ba\u017eny\u010di\u0173 ir koply\u010di\u0173. Pa\u017evelkite, kokie populiar\u016bs Amerikoje jos koled\u017eai ir seminarijos, kuriose mokosi nema\u017eai protestant\u0173. Atkreipkite d\u0117mes\u012f, kaip Anglijoje \u017emon\u0117s \u017eavisi ba\u017eny\u010dios apeigomis ir kaip da\u017enai katalik\u0173 gretos pasipildo kit\u0173 religijos bendruomeni\u0173 atstovais. \u0160ie dalykai tur\u0117t\u0173 kelti susir\u016bpinim\u0105 visiems, kurie vertina nei\u0161kraipytus Evangelijos principus.<\/p>\n\n\n\n

   Protestantai \u0117m\u0117 sutarti su katalikais ir remti popie\u017eij\u0105. Protestant\u0173 kompromisai ir nuolaidos stebina ir pa\u010dius popie\u017eininkus. \u017dmon\u0117s ignoruoja tikr\u0105j\u012f katalikyb\u0117s charakter\u012f ir pavojus, kylan\u010dius d\u0117l jos \u012fsigal\u0117jimo. Reikia raginti \u017emones nepasiduoti \u0161iam did\u017eiausiam civilin\u0117s ir religin\u0117s laisv\u0117s prie\u0161ui.<\/p>\n\n\n\n

 [566-567]<\/strong>  Dauguma protestant\u0173 mano, kad katalik\u0173 religija yra nepatraukli, o pamaldos \u2014 vien tik nuobodus bereik\u0161mis ritualas. Jie klysta. Nors Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios mokymas ir pagr\u012fstas apgaul\u0117mis, bet pamaldos n\u0117ra nepatrauklios ar atstumian\u010dios. Romos ba\u017eny\u010dios pamaldos \u2014 labai i\u0161rai\u0161kingos apeigos. Prabanga, i\u0161kilmingumas su\u017eadina \u017emoni\u0173 jausmus, slopina proto bei s\u0105\u017ein\u0117s bals\u0105. Pakerimos akys. Didingos ba\u017eny\u010dios, \u012fsp\u016bdingos procesijos, auksu spindintys altoriai, brangakmeniais i\u0161puo\u0161ti relikvijo-riai 183, rinktiniai paveikslai ir puikios skulpt\u016bros – viskas byloja meil\u0119 gro\u017eiui. Klaus\u0105 \u017eavi neprilygstama muzika. \u017demi, sodr\u016bs vargon\u0173 garsai susilieja su giedotoj\u0173 balsais ir u\u017epildo diding\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 navas, i\u0161puo\u0161tas link kupol\u0173 kylan\u010diomis kolonomis. Visa tai kelia pagarbi\u0105 baim\u0119 ir nuolankum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161orinis blizgesys, perd\u0117tas i\u0161kilmingumas ir apeigos, kurios ty\u010diojasi i\u0161 nuod\u0117mi\u0173 i\u0161kankintos sielos tro\u0161kim\u0173, – akivaizdus vidinio pagedimo \u012frodymas. Kristaus religijai nedera \u0161itaip vilioti \u017emoni\u0173. Kry\u017eiaus skleid\u017eiamoje \u0161viesoje tikroji krik\u0161\u010dionyb\u0117 atrodo tokia tyra ir miela, kad joks i\u0161orinis dekoravimas negali padidinti jos tikrosios vert\u0117s. \u0160ventumo gro\u017eis, \u0161velni ir taikinga dvasia \u2014 tik tai brangu Dievui.<\/p>\n\n\n\n

   Spindesys ir geras skonis neb\u016btinai atspindi tyras ir kilnias mintis. \u0160iurk\u0161toki ir visai nedvasingi \u017emon\u0117s taip pat gali giliai suvokti men\u0105 ir pajusti subtil\u0173 skon\u012f. Taip \u0161\u0117tonas skatina \u017emones u\u017emir\u0161ti sielos reikmes, nebe\u017evelgti \u012f ateit\u012f, negalvoti apie am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105, nusigr\u0119\u017eti nuo visagalio Pagalbininko ir gyventi tik \u0161iam pasauliui.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161orin\u0117 religijos forma patraukli neatgimusiai \u0161ird\u017eiai. Pompasti\u0161kos katalik\u0173 pamaldos ir apeigos vilioja ir keri, jos jau daugel\u012f apgavo. Jie prad\u0117jo \u017ei\u016br\u0117ti \u012f Romos ba\u017eny\u010di\u0105 kaip \u012f dangaus vartus. Niekas, i\u0161skyrus tuos, kurie tvirtai atsistojo ant tiesos uolos ir kuri\u0173 \u0161irdis atnaujino Dievo Dvasia, neatsilaikys jos \u012ftakai. T\u016bkstan\u010diai nepasiekusi\u0173j\u0173 Kristaus pa\u017einimo pripa\u017eins i\u0161orin\u012f pamaldum\u0105, neturint\u012f j\u0117gos. Tokios religijos trok\u0161ta dauguma.<\/p>\n\n\n\n

 [567-568]<\/strong>  Ba\u017eny\u010dios pretenzijos atleisti kaltes skatina Romos katalikus manyti, jog galima s\u0105moningai daryti nuod\u0117mes. I\u0161pa\u017einties ritualas, be kurio nesuteikiamas i\u0161ri\u0161imas, taip pat leid\u017eia daryti t\u0105 pa\u010di\u0105 i\u0161vad\u0105. Tas, kuris kl\u016bpo prie\u0161 puolus\u012f \u017emog\u0173, atskleisdamas jam savo mintis bei slap\u010diausias \u0161irdies kerteles, \u017eemina \u017emogi\u0161k\u0105j\u012f orum\u0105 ir nuvertina visus kilnius sielos siekius. Kai gyvenimo nuod\u0117m\u0117s atskleid\u017eiamos kunigui – klystan\u010diam, nuod\u0117mingam mirtingajam, neretai sugadintam vyno ir paleistuvyst\u0117s, \u2014 pasikei\u010dia \u017emogaus charakterio kriterijus; \u017emogus nebereikalauja i\u0161 sav\u0119s tiek daug, tod\u0117l galiausiai vis labiau smunka. Toks \u017emogus ima \u012fsivaizduoti Diev\u0105 kaip puolus\u012f \u017emog\u0173, nes kunigai laikomi Dievo atstovais \u017eem\u0117je. \u0160ita \u017eeminanti i\u0161pa\u017eintis \u017emogui yra slapta versm\u0117, i\u0161 kurios kyla daug blogio, tvirkinan\u010dio pasaul\u012f ir ruo\u0161ian\u010dio j\u012f galutiniam sunaikinimui. Beje, sau nuolaid\u017eiaujan\u010diam \u017emogui lengviau i\u0161pa\u017einti nuod\u0117mes mirtingajam nei atverti siel\u0105 Dievui. \u017dmogaus prigim\u010diai labiau priimtina atlikti ba\u017enytin\u0119 bausm\u0119 nei atsisakyti pa\u010di\u0173 nuod\u0117mi\u0173. Lengviau kankinti k\u016bn\u0105 a\u0161utine, dilg\u0117l\u0117mis ir grandin\u0117mis negu numarinti k\u016bni\u0161kus geismus. U\u017euot pasidavusi Kristaus vergijai, k\u016bni\u0161ka \u0161irdis pasiry\u017eusi vilkti sunk\u0173 jung\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Romos ba\u017eny\u010dia nepaprastai pana\u0161i \u012f jud\u0117j\u0173 bendruomen\u0119 Kristaus pirmojo at\u0117jimo metu. Nors \u017eydai slapta lau\u017e\u0117 visus Dievo \u012estatymo principus, i\u0161ori\u0161kai jie grie\u017etai laik\u0117si jo priesak\u0173, perkraudami juos pompasti\u0161komis ceremonijomis ir pasakojimais. D\u0117l to paklusnumas \u012estatymui tapo sunkus ir varginantis. Kaip \u017eydai lenk\u0117si \u012estatymui, taip Romos katalikai lenkiasi kry\u017eiui. Jie i\u0161k\u0117l\u0117 Kristaus kan\u010di\u0173 simbol\u012f, nors gyvenimu atmeta T\u0105, Kur\u012f kry\u017eius simbolizuoja.<\/p>\n\n\n\n

   Popie\u017eininkai kelia kry\u017eius ant ba\u017eny\u010di\u0173, vir\u0161 altori\u0173, puo\u0161ia jais drabu\u017eius. Visur matomas kry\u017eiaus \u017eenklas. I\u0161ori\u0161kai jis garbinamas ir auk\u0161tinamas, ta\u010diau Kristaus mokymas palaidotas po daugybe beprasmi\u0173 papro\u010di\u0173, klaiding\u0173 ai\u0161kinim\u0173 ir perd\u0117t\u0173 reikalavim\u0173. I\u0161gelb\u0117tojo \u017eod\u017eiai, kuriais Jis kreip\u0117si \u012f apakusius \u017eydus, dar labiau tinka Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios vadovams: Jie ri\u0161a sunkias, nepakeliamas na\u0161tas ir krauna \u017emon\u0117ms ant pe\u010di\u0173, o patys nenori j\u0173 n\u0117 pir\u0161tu pajudinti (Mato 23, 4). S\u0105\u017einingos sielos nuolat g\u0105sdinamos \u012f\u017eeisto Dievo \u012fnir\u0161iu, nors daugelis auk\u0161t\u0173j\u0173 Romos ba\u017eny\u010dios dvasinink\u0173 gyvena prabangiai, paskend\u0119 k\u016bni\u0161kuose malonumuose.<\/p>\n\n\n\n

 [568-569]<\/strong>  Stab\u0173 ir relikvij\u0173 garbinimas, maldos \u0161ventiesiems ir popie\u017eiaus i\u0161auk\u0161tinimas \u2014 tai \u0161\u0117tono priemon\u0117s, atitraukian\u010dios \u017emoni\u0173 mintis nuo Dievo ir Jo S\u016bnaus. Kad visi\u0161kai juos sunaikint\u0173, jis stengiasi atitraukti d\u0117mes\u012f nuo To, Kuris vienintelis gali juos i\u0161gelb\u0117ti. \u0160\u0117tonas stengiasi nukreipti j\u0173 mintis bet kur, kad pakeist\u0173 T\u0105, Kuris pasak\u0117: \u201eAteikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prisl\u0117gti; A\u0161 jus atgaivinsiu!” (Mato 11, 28)<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u0117tonas nuolat stengiasi klaidingai pavaizduoti Dievo charakter\u012f, nuod\u0117m\u0117s prigimt\u012f ir tikr\u0105sias b\u016bsimos did\u017eiosios kovos pasekmes. Jo gudryb\u0117s sudaro \u012fsp\u016bd\u012f, kad \u012estatymas n\u0117ra privalomas, tod\u0117l leid\u017eia \u017emon\u0117ms nusid\u0117ti. Kartu jis skatina juos neteisingai galvoti apie Diev\u0105, bijoti ar neapk\u0119sti Jo, bet ne myl\u0117ti. \u017diaurumas, b\u016bdingas paties piktojo b\u016bdui, pristatomas kaip K\u016br\u0117jo savyb\u0117. Jis pasirei\u0161kia visose religin\u0117se bendruomen\u0117se visais tarnavimo b\u016bdais. Taip \u017emon\u0117s yra apakinami, o \u0161\u0117tonas u\u017esitikrina juos kaip savo parankinius kovai su Dievu. Neteisingai suvokdami Dievo charakter\u012f pagonys tik\u0117jo, jog, norint u\u017esitikrinti Dievo malon\u0119, b\u016btinos \u017emoni\u0173 aukos. Tod\u0117l \u012fvair\u016bs pagonyb\u0117s papro\u010diai \u012fk\u016bnijo baisiausius \u017eiaurumus.<\/p>\n\n\n\n

   Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia, sujungusi \u012fvairius pagonyb\u0117s papro\u010dius ir krik\u0161\u010dionyb\u0119, pana\u0161iai kaip pagonyb\u0117 neteisingai vaizduoja Dievo charakter\u012f ir grieb\u0117si ne ma\u017eesnio \u017eiaurumo ir nepakantumo. Stipriausios popie\u017eiaus vald\u017eios laikais buvo naudojami kankinimo \u012frankiai, siekiant priversti \u017emones pritarti Romos ba\u017eny\u010dios mokymams. Nenor\u0117jusi\u0173j\u0173 paklusti jos reikalavimams lauk\u0117 mirtis ant lau\u017eo. Tik Teismo dien\u0105 bus atskleistas visas \u0161i\u0173 \u017eudyni\u0173 mastas. \u0160\u0117tonui vadovaujant auk\u0161tieji ba\u017eny\u010dios dvasininkai galvojo, kaip i\u0161rasti naujus kankinimo budus, kelian\u010dius aukai kuo didesn\u012f skausm\u0105, ta\u010diau paliekan\u010dius j\u0105 gyv\u0105. Daugeliu atvej\u0173 \u0161ios pragari\u0161kos kan\u010dios b\u016bdavo t\u0119siamos tol, kol \u017emogus i\u0161sekdavo, jo organizmas pasiduodavo, ir kankinys pasitikdavo mirt\u012f kaip malon\u0173 i\u0161laisvinim\u0105 i\u0161 kan\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

  [569-570]<\/strong> Toks buvo Romos prie\u0161inink\u0173 likimas. Savo sek\u0117jams ji buvo paruo\u0161usi sav\u0119s plakimo disciplin\u0105, marinim\u0105si badu ir kitus k\u016bno varginimo bei pasity\u010diojimo b\u016bdus. Nor\u0117dami u\u017esitikrinti Dangaus malon\u0119, bet grubiai nusi\u017eengdami gamtos d\u0117sniams, jie kartu lau\u017e\u0117 Dievo \u012fstatymus. Jie buvo mokomi nutraukti ry\u0161ius su viskuo, k\u0105 Dievas suk\u016br\u0117 \u017emogaus palaimai ir d\u017eiaugsmui \u0161iame laikiname \u017eemi\u0161kame gyvenime. Kapin\u0117se prie ba\u017eny\u010di\u0173 palaidoti milijonai auk\u0173, kurios praleido gyvenim\u0105 tu\u0161\u010diai besistengdamos nugal\u0117ti nat\u016brali\u0105 meil\u0119, nuslopinti kiekvien\u0105 palanki\u0105 mint\u012f ar gailestingumo jausm\u0105 artimui kaip prie\u0161i\u0161kus Dievui.<\/p>\n\n\n\n

   Mums u\u017etenka tik pa\u017evelgti \u012f Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios istorij\u0105, kad suvoktume ypating\u0105 \u0161\u0117tono \u017eiaurum\u0105. \u0160imtus met\u0173 jis pasirei\u0161kia ne tarp t\u0173, kurie niekada negird\u0117jo apie Diev\u0105, bet krik\u0161\u010dioni\u0161kame pasaulyje, o ypa\u010d jo \u0161irdyje. Mil\u017eini\u0161kos apgauli\u0173 sistemos d\u0117ka blogio kunigaik\u0161tis pasiekia savo tiksl\u0105 \u2014 \u012f\u017eeid\u017eia Diev\u0105 ir atne\u0161a nelaimes \u017emogui. Matydami, kaip jam pavyksta u\u017esimaskuoti ir vykdyti savo darb\u0105 ba\u017eny\u010dios vadov\u0173 rankomis, mes galime geriau suprasti, kod\u0117l piktasis taip bjaurisi Biblija. Perskai\u010dius \u0161i\u0105 knyg\u0105, b\u016bt\u0173 atskleistas Dievo gailestingumas ir meil\u0117; b\u016bt\u0173 ai\u0161ku, kad Jis nekrauna ant \u017emogaus pe\u010di\u0173 nepakeliam\u0173 na\u0161t\u0173. Visa, ko Vie\u0161pats laukia \u2014 tai susigraudinusi ir atgailaujanti \u0161irdis bei \u0161velni ir nuolanki dvasia.<\/p>\n\n\n\n

   Savo gyvenimu Kristus nerod\u0117 pavyzd\u017eio vyrams ir moterims u\u017esidaryti vienuolynuose, idant ten gal\u0117t\u0173 pasiruo\u0161ti gyvenimui danguje. Jis niekada nemok\u0117, kad reik\u0117t\u0173 nuslopinti meil\u0119 ir prielankum\u0105. I\u0161gelb\u0117tojo \u0161irdis buvo kupina meil\u0117s. Juo labiau \u017emogus art\u0117ja prie dvasinio tobulumo, juo jis yra jautresnis, juo giliau jis suvokia nuod\u0117m\u0119, juo didesn\u0117 jo u\u017euojauta ken\u010dian\u010diam. Popie\u017eius tvirtina es\u0105s Kristaus vietininkas \u017eem\u0117je, argi galima lyginti jo ir m\u016bs\u0173 I\u0161gelb\u0117tojo charakter\u012f? Ar yra \u017einoma, jog Kristus pasodino \u017emog\u0173 \u012f kal\u0117jim\u0105 ar ant kankinim\u0173 suolo tod\u0117l, kad \u0161is negerb\u0117 Jo kaip Dangi\u0161kojo Karaliaus? Ar kas nors gird\u0117jo J\u012f? pasmerkiant\u012f mir\u010diai tuos, kurie Jo nepripa\u017eino? Kai Samarijos kaimo gyventojai paniekino Krist\u0173, apa\u0161talas Jonas pasipiktino ir paklaus\u0117:<\/p>\n\n\n\n

  [570-571]<\/strong> \u201eVie\u0161patie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi i\u0161 dangaus ir juos sunaikinti!” (Luko 9, 54) J\u0117zus su u\u017euojauta pasi\u017ei\u016br\u0117jo \u012f mokin\u012f ir papriekai\u0161tavo jam u\u017e \u017eiaurum\u0105 sakydamas: \u201e\u017dmogaus S\u016bnus at\u0117jo ne pra\u017eudyti \u017emoni\u0173 gyvybi\u0173, o gelb\u0117ti” (Luko 9, 55). Kaip skiriasi Kristaus dvasia nuo tariamojo vietininko dvasios!<\/p>\n\n\n\n

   Dabar Romos ba\u017eny\u010dia rodo pasauliui miel\u0105 veid\u0105, baisius \u017eiaurumus pridengdama atsipra\u0161ymais. Nors ji ir prisideng\u0117 Kristaus drabu\u017eiais, bet liko nepasikeitusi. Visi popie\u017eiaus vald\u017eios principai, egzistav\u0119 pra\u0117jusiais am\u017eiais, galioja ir dabar. Iki \u0161iol laikomasi mokym\u0173, sukurt\u0173 tamsiausiais am\u017eiais. Neapsigaukite! Popie\u017eija, kuri\u0105 dabar pasiruo\u0161\u0119 gerbti protestantai, yra ta pati, kuri vald\u0117 pasaul\u012f Reformacijos metu, kai Dievo vaikai, rizikuodami savo gyvybe, pakilo demaskuoti jos skleid\u017eiamo blogio. Tai ta pati i\u0161didi ir pasip\u016btusi popie\u017eija, i\u0161k\u0117lusi save vir\u0161 vis\u0173 karali\u0173 bei kunigaik\u0161\u010di\u0173 ir pasisavinusi Dievo teises. Dabar ji tokia pat \u017eiauri ir despoti\u0161ka kaip tuomet, kai triu\u0161kino \u017emogaus laisv\u0119 ir \u017eud\u0117 Auk\u0161\u010diausiojo \u0161ventuosius.<\/p>\n\n\n\n

   Popie\u017eiaus vald\u017eia yra tokia, koki\u0105 j\u0105 vaizduoja prana\u0161yst\u0117, skelbianti jos atkritim\u0105 (2 Tesalonikie\u010diams 2, 3.4). Tokia jos politikos dalis – apsimesti turint tokias savybes, kurios geriausiai pad\u0117t\u0173 pasiekti tiksl\u0105. Permaininga chameleono i\u0161vaizda slepia gyvat\u0117s nuodus. \u201eMes neturime pasitik\u0117ti eretikais ir asmenimis, \u012ftariamais erezija”*, – skelbia popie\u017eija. Ar turime pripa\u017einti \u0161i\u0105 j\u0117g\u0105, kuri vis\u0105 t\u016bkstantmet\u012f ra\u0161\u0117 savo istorij\u0105 \u0161vent\u0173j\u0173 krauju, Kristaus ba\u017eny\u010dios dalimi?<\/p>\n\n\n\n

[571-572]<\/strong>   Protestanti\u0161kose \u0161alyse prad\u0117ta tvirtinti, kad dabar katalikyb\u0117 ma\u017eiau skiriasi nuo protestantizmo nei ankstesniais laikais, tam yra prie\u017eas\u010di\u0173. Poky\u010di\u0173 yra, bet pasikeit\u0117 ne popie\u017eija. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 katalikyb\u0117 daug kuo pana\u0161i \u012f dabartin\u012f protestantizm\u0105, kuris labai i\u0161sigim\u0117 nuo Reformacijos laik\u0173.<\/p>\n\n\n\n

* Lenfant Jacques. History of the Council of Constance. -V. 1. – P. 516.<\/p>\n\n\n\n

   Kai protestant\u0173 ba\u017eny\u010dios siek\u0117 \u012fsigyti pasaulin\u012f pritarim\u0105, \u017emones apakino tariamas gera\u0161irdi\u0161kumas. Jie nesupranta, kod\u0117l neteisinga gerai galvoti apie bet kok\u012f blog\u012f, kol pagaliau pradeda laikyti blog\u012f g\u0117riu. U\u017euot stoj\u0119 ginti tik\u0117jimo, vien\u0105 kart\u0105 visiems laikams duoto \u0161ventiesiems, dabar jie atsipra\u0161in\u0117ja Romos u\u017e savo nemaloni\u0105 nuomon\u0119 apie j\u0105, pra\u0161ydami atleisti j\u0173 fanati\u0161ku-m\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Daugelis \u017emoni\u0173, net ir neremian\u010di\u0173 katalikyb\u0117s, nelabai suvokia jos galios ir \u012ftakos keliam\u0105 pavoj\u0173. Daugelis \u012ftikin\u0117ja, kad katalikyb\u0117s mokymams, prietarams ir priespaudai pad\u0117jo plisti proto ir doros tamsyb\u0117, vyravusi viduram\u017eiais, o auk\u0161tesnis dabartini\u0173 laik\u0173 i\u0161silavinimas, visuotinio pa\u017einimo ir religin\u0117s laisv\u0117s augimas neleid\u017eia atgimti nepakantumui ir despotizmui. Vien mintis apie tai, kad m\u016bs\u0173 \u0161vietimo am\u017eiuje gal\u0117t\u0173 egzistuoti tokie dalykai, kelia juok\u0105. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 ry\u0161ki intelektualin\u0117, moralin\u0117 ir religin\u0117 \u0161viesa ap\u0161vie\u010dia m\u016bs\u0173 kart\u0105. Dangaus \u0161viesa sklinda \u012f pasaul\u012f i\u0161 atverst\u0173 \u0161ventojo Dievo \u017dod\u017eio puslapi\u0173. Tik reikia nepamir\u0161ti, juo \u0161viesa ry\u0161kesn\u0117, juo tamsesni yra tie, kurie i\u0161kreipia ir atmeta Dievo \u017dod\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Jei protestantai tyrin\u0117t\u0173 Biblij\u0105 malda, suprast\u0173 tikr\u0105j\u012f popie\u017eiaus vald\u017eios charakter\u012f, ir tai juos paskatint\u0173 bod\u0117tis ja bei saugotis. Bet dauguma taip pasitiki savo nuomone, kad nemato jokio reikalo nuolankiai ie\u0161koti Dievo, Kuris vest\u0173 juos \u012f ties\u0105. Did\u017eiuodamiesi savo i\u0161prusimu, jie nepa\u017e\u012fsta nei Ra\u0161t\u0173, nei Dievo galyb\u0117s. Jiems reikia nuraminti s\u0105\u017ein\u0119, ir jie ie\u0161ko ne pa\u010di\u0173 dvasingiausi\u0173 ar reikalaujan\u010di\u0173 did\u017eiausio nuolankumo b\u016bd\u0173. Jie trok\u0161ta pamir\u0161ti Diev\u0105, ta\u010diau \u012fsitikins, kad toks noras tik primena J\u012f. Popie\u017eija puikiai prisitaik\u0117 patenkinti toki\u0173 \u017emoni\u0173 norus. Ji pasiruo\u0161usi patenkinti dvi \u017emoni\u0173 klases, \u012f kurias susiskald\u017eiusi beveik visa \u017emonija: tuos, kurie tikisi b\u016bti i\u0161gelb\u0117ti d\u0117l savo nuopeln\u0173, ir tuos, kurie tikisi b\u016bti i\u0161gelb\u0117ti, nors ir yra paskend\u0119 , nuod\u0117m\u0117se. \u010cia slypi popie\u017eijos galios paslaptis.<\/p>\n\n\n\n

 [572-573]<\/strong>  Kaip buvo parodyta, didelis \u017emoni\u0173 tamsumas ir \u017eemas intelektas prisid\u0117jo prie popie\u017eijos s\u0117km\u0117s. Ta\u010diau netrukus i\u0161ai\u0161k\u0117s, kad did\u017eiausi\u0173 mokslo pasiekim\u0173 am\u017eius taip pat ne ma\u017eiau palankus jos s\u0117kmei. Pra\u0117jusiais am\u017eiais, kai \u017emon\u0117s gyveno be Dievo \u017dod\u017eio, nepa\u017eindami tiesos, tarsi u\u017eri\u0161tomis akimis, t\u016bkstan\u010diai, nematydami i\u0161tiesto po kojomis tinklo, buvo, \u012fvilioti \u012f pinkles. Daugel\u012f m\u016bs\u0173 kartos \u017emoni\u0173 apakino mokym\u0173, tariamojo pa\u017einimo prie\u0161taring\u0173 teigim\u0173, spindesys. Jie ne\u012f\u017evelgia tinklo ir \u012fsipainioja \u012f j\u012f taip lengvai, tarsi j\u0173 akys b\u016bt\u0173 u\u017eri\u0161tos. \u017dmogaus proto galimyb\u0117 turi b\u016bti laikoma K\u016br\u0117jo dovana, skirta tarnauti tiesai bei teisumui. Kai puosel\u0117jamas i\u0161didumas ir ambicijos, o \u017emon\u0117s savo priesakus i\u0161auk\u0161tina labiau u\u017e Dievo \u017dod\u012f, tada protas gali pakenkti labiau negu ne\u017einojimas. Tod\u0117l klaidingas \u0161i\u0173 laik\u0173 mokslas, pakertantis tik\u0117jim\u0105 Biblija, taip pat s\u0117kmingai paruo\u0161 keli\u0105 popie\u017eijos ir vis\u0173 jos patraukli\u0173 form\u0173 pripa\u017einimui, kaip tamsiais viduram\u017eiais s\u0117kmingai kliud\u0117 skleisti pa\u017einim\u0105, kad atvert\u0173 keli\u0105 popie\u017eijos sustipr\u0117jimui.<\/p>\n\n\n\n

   Dabar Jungtin\u0117se Valstijose protestantai dalyvauja jud\u0117jime u\u017e tai, kad valstyb\u0117 remt\u0173 ba\u017eny\u010dios organizacijas ir papro\u010dius; taip jie seka popie\u017eijos keliu. Ma\u017ea to, jie atveria popie\u017eijai keli\u0105 protestanti\u0161koje Amerikoje atgauti auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 vald\u017ei\u0105, prarast\u0105 Senajame pasaulyje. \u0160iam jud\u0117jimui didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 teikia faktas, kad pagrindinis svarstym\u0173 objektas yra priverstinis sekmadienio \u0161ventimas \u2014 i\u0161 Romos kilusi tradicija, esanti jos autoriteto simboliu. Popie\u017eijos dvasia \u2014 tai polinkis prisiderinti prie pasaulietini\u0173 tradicij\u0173 ir didesn\u0117 pagarba \u017emoni\u0173 priesakams negu Dievo \u012fsakymams. Tai dvasia, prasiskverbusi \u012f protestant\u0173 ba\u017eny\u010dias ir skatinanti jas daryti tai, k\u0105 anks\u010diau dar\u0117 popie\u017eija \u2014 \u0161v\u0119sti sekmadien\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Jei skaitytojas nori su\u017einoti, kokios priemon\u0117s bus panaudotos netrukus \u012fvyksian\u010dioje kovoje, jis tur\u0117t\u0173 per\u017evelgti visus b\u016bdus, kuriuos Roma naudojo pra\u0117jusiais am\u017eiais \u0161iam tikslui pasiekti. Jei jis nor\u0117t\u0173 \u012fsitikinti tuo, kad katalikai susivienys su protestantais susidoroti su nepripa\u017e\u012fstan\u010diais j\u0173 mokym\u0173, tepabando pajusti dvasi\u0105, kuri\u0105 Roma parod\u0117 sabatos ir jos gyn\u0117j\u0173 at\u017evilgiu.<\/p>\n\n\n\n

 [573-575]<\/strong>  Karali\u0173 \u012fsakai, visuotiniai susirinkimai ir ba\u017enytiniai nutarimai, remiami pasaulieti\u0161kosios vald\u017eios \u2014 tai priemon\u0117s, pad\u0117jusios pagoni\u0161koms \u0161vent\u0117ms i\u0161sikovoti sau garbing\u0105 viet\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161kajame pasaulyje. Pirmoji valstybin\u0117 priemon\u0117, ver\u010dianti laikytis poilsio dienos \u2014 sekmadienio \u2014 buvo Konstantino i\u0161leistas \u012fsakymas 184. \u0160is \u012fsakymas reikalavo, kad miestie\u010diai ils\u0117t\u0173si \u201e\u0161vent\u0105 Saul\u0117s dien\u0105”, bet leido kaimie\u010diams dirbti \u017eem\u0117s \u016bkio darbus. Nors i\u0161 ties\u0173 tai buvo pagoni\u0161ka \u0161vent\u0117, j\u0105 prievarta \u012fved\u0117 pats imperatorius po to, kai formaliai pri\u0117m\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   Pasirod\u017eius, kad karaliaus potvarkio nepakanka norint pakeisti Dievi\u0161k\u0105j\u012f autoritet\u0105, Eusebijas – vyskupas, ie\u0161koj\u0119s kunigaik\u0161\u010di\u0173 malon\u0117s ir ypatingas Konstantino draugas bei meilikautojas, parei\u0161k\u0117, kad pats Kristus perk\u0117l\u0117 sabatos poils\u012f \u012f sekmadien\u012f. Jis nepateik\u0117 n\u0117 vieno \u0160ventojo Ra\u0161to liudijimo!, patvirtinan\u010dio \u0161\u012f nauj\u0105 mokym\u0105. Netik\u0117tai pats Eusebijas pripa\u017eino jo klaidingum\u0105 ir nurod\u0117 tikruosius pakeitimo autorius. \u201eVisus darbus, \u2014 sako jis, \u2014 kuriuos reikia dirbti sabat\u0105, mes perk\u0117l\u0117me \u012f Vie\u0161paties Dien\u0105”*. Nors b\u016btinyb\u0117 \u0161v\u0119sti sekmadien\u012f buvo argumentuota netvirtai ir nepagr\u012fstai, vis d\u0117lto tai paskatino \u017emones paniekinti Vie\u0161paties sabat\u0105. Visi norintys, kad pasaulis juos gerbt\u0173, pripa\u017eino \u0161i\u0105 populiari\u0105 \u0161vent\u0119.<\/p>\n\n\n\n

* Cox Robert. Sabbath Laws and Sabbath Duties. – P. 538.<\/p>\n\n\n\n

   Stipr\u0117jant popie\u017eijos vald\u017eiai, buvo t\u0119siamas darbas \u012ftvirtinantis sekmadienio \u0161ventim\u0105. Kur\u012f laik\u0105 \u017eemdirbiai, dirbdami \u017eem\u0117s \u016bkio darbus, nelank\u0117 ba\u017eny\u010dios, ta\u010diau septint\u0105j\u0105 dien\u0105 visi \u0161vent\u0117 kaip \u0161vent\u0105 dien\u0105. Pama\u017eu vyko ir kiti poky\u010diai. Ba\u017eny\u010dios tarnautojams sekmadieniais buvo u\u017edrausta dalyvauti teismuose, nagrin\u0117jan\u010diuose bet kokius civilinius gin\u010dus. Netrukus po to buvo i\u0161leistas \u012fsakymas, kad visi \u017emones, nepriklausomai nuo luomo, sekmadien\u012f neturi dirbti. Nepaklusus laisvi \u017emon\u0117s bus bau- ,<\/p>\n\n\n\n

d\u017eiami bauda, o vergai nuplakami. V\u0117liau buvo i\u0161leistas \u012fsakas, kad turtingieji turi b\u016bti baud\u017eiami pus\u0117s turto konfiskacija, o labiausiai u\u017esispyr\u0119 – paver\u010diami vergais. \u017demesni\u0173j\u0173 luom\u0173 \u017emon\u0117s tur\u0117jo b\u016bti baud\u017eiami i\u0161tr\u0117mimu iki gyvos galvos.   <\/p>\n\n\n\n

  [575-576]<\/strong> Buvo pasitelkiami net stebuklai. Vienas i\u0161 j\u0173 \u2014 apie \u017eemdirb\u012f, susiruo\u0161us\u012f sekmadien\u012f arti savo lauk\u0105. Valant pl\u016bg\u0105 gel\u017egaliu, \u0161is \u012fsmigo jam giliai \u012f rank\u0105, ir \u017emogus ne\u0161iojosi j\u012f \u201esavo dideliam skausmui ir g\u0117dai”* i\u0161tisus dvejus metus.  <\/p>\n\n\n\n

   V\u0117liau popie\u017eius i\u0161leido potvark\u012f, kad parapij\u0173 kunigai turi \u012fsp\u0117ti ne\u0161ven\u010dian\u010dius sekmadienio, reikalauti, kad jie eit\u0173 j ba\u017eny\u010di\u0105 ir melst\u0173si, jei nenori dideli\u0173 nelaimi\u0173 sau ir savo kaimynams. Ba\u017eny\u010dios sinodas pateik\u0117 argument\u0105, kur\u012f pla\u010diai naudoja net protestantai: jei \u012f \u017emones, dirban\u010dius sekmadien\u012f, trenkia \u017eaibas, tai reikia pripa\u017einti, jog sekmadienis yra poilsio diena. \u201eAkivaizdu, – sak\u0117 prelatai, \u2014 koki\u0105 Dievo nemalon\u0119 jie u\u017esitraukia nepaisydami \u0161ios dienos”. Tada buvo kreiptasi \u012f kunigus, ba\u017eny\u010dios tarnus, karalius, kunigaik\u0161\u010dius ir \u012f visus tikin\u010diuosius, \u201ejog jie stengt\u0173si ir r\u016bpint\u0173si, kad \u0161i diena b\u016bt\u0173 gerbiama taip, kaip priklauso, o ateityje krik\u0161\u010dionyb\u0117s garbei jos turi b\u016bti laikomasi dar atkakliau”**.<\/p>\n\n\n\n

     Kai paai\u0161k\u0117jo, kad priimt\u0173 nutarim\u0173 nepakanka, pasaulietini\u0173 valdov\u0173 buvo papra\u0161yta i\u0161leisti \u012fsak\u0105, kuris grasint\u0173 bausme ir priverst\u0173 \u017emones nedirbti sekmadieniais. Romos sinodas i\u0161kilmingiau ir dar ry\u017etingiau patvirtino ankstesni\u0173 susirinkim\u0173 nutarimus. Jie buvo \u012ftraukti \u012f ba\u017eny\u010dios teis\u0117s kanon\u0105 ir patvirtinti viso krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio valdov\u0173***.<\/p>\n\n\n\n

* West Francis. Historical and Practical Discourse on the Lord’s Day. – P. 174.<\/p>\n\n\n\n

** Morer Thomas. Discourse in Six Dialogues on the Name, Notion, and<\/p>\n\n\n\n

Observation of the Lord’s Day. – P. 271.       <\/p>\n\n\n\n

*** \u017dr. Heylyn. History of the Sabbath. – Pt. 2. – Ch. 5. – Sec. 7.<\/p>\n\n\n\n

   Vis d\u0117lto i\u0161kilo nema\u017ea sunkum\u0173, nes nebuvo Biblijos \u012frodym\u0173 \u0161v\u0119sti sekmadien\u012f. \u017dmon\u0117s abejojo, ar j\u0173 mokytojai tur\u0117jo<\/p>\n\n\n\n

teis\u0119 panaikinti ai\u0161k\u0173 Jehovos reikalavim\u0105, kad septintoji diena yra VIE\u0160PATIES, tavo Dievo, \u0161abas, o vietoj jos \u0161v\u0119sti saul\u0117s dien\u0105? Norint u\u017epildyti tu\u0161\u010dias spragas, atsiradusias d\u0117l Biblijos \u012frodym\u0173 tr\u016bkumo, teik\u0117jo kit\u0173 priemoni\u0173. XII am\u017eiaus pabaigoje Anglijos ba\u017eny\u010dias aplank\u0117 kar\u0161tas sekmadienio gyn\u0117jas; jam pasiprie\u0161ino i\u0161tikimi tiesos liudytojai. Jo pastangos buvo bevais\u0117s, tod\u0117l jis metams i\u0161vyko i\u0161 \u0161alies ir ie\u0161kojo \u012fvairi\u0173 b\u016bd\u0173, kaip paremti savo mokymus. Jis gr\u012f\u017eo i\u0161tobul\u0117j\u0119s it jo darbus lyd\u0117jo s\u0117km\u0117. Jis atsive\u017e\u0117 ritin\u0117l\u012f tvirtindamas, kad jis yra nuo paties Dievo. Ritin\u0117lyje buvo sura\u0161ytas sekmadienio \u0161ventimo \u012fsakymas ir i\u0161d\u0117styti siaubingi grasinimai nepaklusniesiems. Buvo teigiama, kad \u0161is \u201eypatingos vert\u0117s” dokumentas (i\u0161 tikr\u0173j\u0173 toks pat niek\u0161i\u0161kas, kaip ir jo remiama institucija) nukrito i\u0161 dangaus ir buvo rastas Jeruzal\u0117je ant \u0161v. Simeono altotiaus, kuris yra Golgotoje. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u0161is dokumentas i\u0161vydo \u0161vies\u0105 popie\u017eiaus r\u016bmuose Romoje. Visais am\u017eiais popie\u017eijos hierarchija man\u0117, kad apgavyst\u0117mis ir klastot\u0117mis stiprinti ba\u017eny\u010dios vald\u017ei\u0105 bei pad\u0117ti jai klest\u0117ti yra teis\u0117ta.<\/p>\n\n\n\n

 [576-577]<\/strong> \u0160io ritin\u0117lio tekstas draud\u0117 dirbti nuo \u0161e\u0161tadienio devintos valandos vakaro, t. y. pra\u0117jus trims valandoms po piet\u0173, iki saul\u0117tekio pirmadien\u012f. Buvo skelbiama, kad sekmadienio \u0161ventum\u0105 patvirtina daugyb\u0117 stebukl\u0173. Pavyzd\u017eiui, \u017emon\u0117s, dirb\u0119 po nustatytos valandos, buvo paraly\u017eiuoti; mal\u016bnininkas, nor\u0117j\u0119s sumalti gr\u016bdus, vietoj byran\u010di\u0173 milt\u0173 pamat\u0117 pl\u016bstant\u012f krauj\u0105, o mal\u016bno ratas sustojo, nepaisant stiprios vandens srov\u0117s; moteris, pa\u0161ovusi duon\u0105 \u012f krosn\u012f, po kurio laiko i\u0161\u0117m\u0117 j\u0105 \u017eali\u0105, nors krosnis buvo labai kar\u0161ta; kita moteris iki devintos valandos paruo\u0161usi te\u0161l\u0105 kepimui, bet nusprendusi darbus atid\u0117ti iki pirmadienio, kit\u0105 dien\u0105 pamat\u0117, kad i\u0161 te\u0161los pasidariusios bandel\u0117s ir visos jau i\u0161kepusios. Visa tai buvo priskirta Dievi\u0161kajai galiai. \u017dmogus, \u0161e\u0161tadienio vakare po devintos valandos kep\u0119s duon\u0105, ryt\u0105 atsik\u0117l\u0119s pamat\u0117 i\u0161 jos b\u0117gant\u012f krauj\u0105. Pasinaudodami tokiais absurdi\u0161kais prasimanymais ir prietarais sekmadienio gyn\u0117jai i\u0161dr\u012fso paskelbti j\u012f \u0161vent\u0105ja diena*.<\/p>\n\n\n\n

* \u017dr. Roger de Hoveden. Annals. – V. 2. – P. 528-530.<\/p>\n\n\n\n

[577-578]<\/strong>  \u0160kotijoje, kaip ir Anglijoje, didesn\u0119 pagarb\u0105 sekmadieniui u\u017etikrino tai, kad prie jo buvo prijungta dalis senovin\u0117s sabatos. \u0160ventu paskelbtas laikas keit\u0117si. \u0160kotijos karaliaus \u012fsakas skelb\u0117, kad \u201elaikas nuo \u0161e\u0161tadienio vidurdienio turi b\u016bti laikomas \u0161ventas” ir niekas neturi u\u017esiimti pasaulietiniais reikalais iki pirmadienio ryto*.<\/p>\n\n\n\n

   Nepaisant vis\u0173 pastang\u0173 \u012fteisinti sekmadien\u012f kaip \u0161vent\u0105 dien\u0105, patys popie\u017eininkai vie\u0161ai pripa\u017eino Dievi\u0161k\u0105j\u012f sabatos autoritet\u0105 ir \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 j\u0105 pakeitusios institucijos, kilm\u0119. XVI am\u017eiuje Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios susirinkimas ai\u0161kiai parei\u0161k\u0117: \u201eTegu visi krik\u0161\u010dionys atsimena, kad Dievas pa\u0161ventino septint\u0105j\u0105 dien\u0105. J\u0105 pripa\u017eino ir jos laik\u0117si ne tik \u017eydai, bet visi, kurie garbino Diev\u0105; nors mes, krik\u0161\u010dionys, pakeit\u0117me sabat\u0105 Vie\u0161paties Diena”**. Tie, kurie pamyn\u0117 Dievo \u012estatym\u0105, \u017einojo, k\u0105 daro. Jie s\u0105moningai i\u0161k\u0117l\u0117 save auk\u0161\u010diau Dievo.<\/p>\n\n\n\n

   Ilgi ir kruvini valdens\u0173, kuri\u0173 dalis \u0161vent\u0117 sabat\u0105, persekiojimai \u2014 puiki Romos politikos iliustracija jai nepritarian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 at\u017evilgiu. Kiti pana\u0161iai kent\u0117jo d\u0117l savo i\u0161tikimyb\u0117s ketvirtajam \u012fsakymui. Ypa\u010d reik\u0161minga Etiopijos (Abisinijos) ba\u017eny\u010dios istorija. Tamsiais viduram\u017eiais pasaulis i\u0161leido i\u0161 aki\u0173 ir pamir\u0161o Centrin\u0117s Afrikos krik\u0161\u010dionis. Tod\u0117l daugel\u012f am\u017ei\u0173 jie d\u017eiaug\u0117si savo tik\u0117jimo laisve. Pagaliau Roma su\u017einojo apie j\u0173 egzistavim\u0105, ir greitai Abisinijos imperatorius tur\u0117jo pripa\u017einti popie\u017ei\u0173 kaip Kristaus vietinink\u0105 \u017eem\u0117je. Po to sek\u0117 kitos nuolaidos. Buvo i\u0161leistas \u012fsakas, draud\u017eiantis \u0161v\u0119sti sabat\u0105, u\u017e nepaklusim\u0105 grasinta pa\u010diomis grie\u017e\u010diausiomis bausm\u0117mis***. Netrukus popie\u017eijos despotizmas tapo toks nepakeliamas jungas, kad abisinai nusprend\u0117 nusimesti j\u012f nuo pe\u010di\u0173. Po siaubingos kovos Romos katalikai buvo i\u0161varyti i\u0161 j\u0173 vald\u0173, o senasis tik\u0117jimas atgaivintas. Ba\u017eny\u010dia v\u0117l d\u017eiaug\u0117si laisve ir niekada nepamir\u0161o \u0161ios pamokos apie apgaul\u0119, fanatizm\u0105 ir despoti\u0161k\u0105 Romos vald\u017ei\u0105. U\u017esisklend\u0119 vieni\u0161oje karalyst\u0117je, jie tro\u0161ko likti ne\u017einomi krik\u0161\u010dioni\u0161kajam pasauliui.<\/p>\n\n\n\n

* Morer. Min. veik. – P. 290, 291.<\/p>\n\n\n\n

** Min. veik. -P. 281, 282.<\/p>\n\n\n\n

*** \u017dr. Geddes Michael. Church History of Ethiopia. – P. 311, 312.<\/p>\n\n\n\n

 [578-579]<\/strong>  Afrikos ba\u017eny\u010dia \u0161vent\u0117 sabat\u0105, kaip tai dar\u0117 ir Romos ba\u017eny\u010dia prie\u0161 visi\u0161k\u0105 savo atkritim\u0105. \u0160v\u0119sdami septint\u0105j\u0105 dien\u0105, kaip to reikalauja Dievo \u012fsakymas, tikintieji nedirbo ir sekmadien\u012f, besilaikydami ba\u017eny\u010dios papro\u010dio. \u012egijusi didel\u0119 vald\u017ei\u0105 Roma pamyn\u0117 Dievo sabat\u0105 ir i\u0161k\u0117l\u0117 sav\u0105j\u0105. Afrikos ba\u017eny\u010dia, kuri beveik t\u016bkstant\u012f met\u0173 i\u0161liko nepasteb\u0117ta, prie \u0161io atkritimo neprisid\u0117jo. Paklususi Romos vald\u017eiai, ji buvo priversta atsisakyti tikrosios sabatos, o \u0161v\u0119sti netikr\u0105. Vos tik atgavusi nepriklausomyb\u0119, Afrikos ba\u017eny\u010dia v\u0117l prad\u0117jo laikytis ketvirtojo Dievo \u012fsakymo 185.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ie praeities \u012fvykiai atskleid\u017eia Romos prie\u0161i\u0161kum\u0105 sabatai bei jos gyn\u0117jams ir parodo b\u016bdus, kuriais ji naudojasi, kad priverst\u0173 \u017emones gerbti savo sukurt\u0105 institucij\u0105. Dievo \u017dodis moko, kad \u0161ie \u012fvykiai pasikartos, kai Romos katalik\u0173 ir Protestant\u0173 ba\u017eny\u010dios susijungs nor\u0117damos i\u0161auk\u0161tinti sekmadien\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Aprei\u0161kimo 13-ojo skyriaus prana\u0161yst\u0117 skelbia, kad vald\u017eia, kuri\u0105 simbolizuoja \u017ev\u0117ris su ragais pana\u0161iais \u012f Avin\u0117lio, privers \u017eem\u0119 bei jos gyventojus garbinti popie\u017eij\u0105 – simbolizuojam\u0105 \u017ev\u0117ries pana\u0161aus \u012f leopard\u0105. Dviragis \u017ev\u0117ris liepia \u017eem\u0117s gyventojams padaryti \u017ev\u0117ries atvaizd\u0105 ir ver\u010dia visus, ma\u017eus ir didelius, turtuolius ir vargdienius, laisvuosius ir vergus pasidaryti \u017ev\u0117ries \u017eenkl\u0105 (Aprei\u0161kimo 13, 2.11-16). Taigi matome, kad Jungtin\u0117s Valstijos -tai vald\u017eia, kuri\u0105 simbolizuoja \u017ev\u0117ris su ragais pana\u0161iais \u012f Avin\u0117lio, o \u0161i prana\u0161yst\u0117 i\u0161sipildys tada, kai Jungtin\u0117s Valstijos vers \u0161v\u0119sti sekmadien\u012f, kur\u012f Roma laiko ypatingu jos auk\u0161\u010diausios vald\u017eios pripa\u017einimu. Jungtin\u0117s Valstijos nebus vieni\u0161os \u0161itaip reik\u0161damos pagarb\u0105 popie\u017eiui. Romos \u012ftaka \u0161alyse, pripa\u017einusiose jos vald\u017ei\u0105, pakankamai stipri. Prana\u0161yst\u0117 sako apie jos vald\u017eios atstatym\u0105. Vien\u0105 jo galv\u0173 a\u0161 reg\u0117jau lyg mirtinai su\u017eeist\u0105, ta\u010diau jos mir\u0161tamoji \u017eaizda u\u017egijo. Ir visa \u017eem\u0117 steb\u0117damasi nusek\u0117 paskui \u017ev\u0117r\u012f (Aprei\u0161kimo 13, 3). Mirtinas popie\u017eijos su\u017eeidimas \u012fvyko 1798 metais. Prana\u0161yst\u0117 sako, kad po to mir\u0161tamoji \u017eaizda u\u017egijo, ir visa \u017eem\u0117 steb\u0117damasi nusek\u0117 paskui \u017ev\u0117r\u012f. Apa\u0161talas Paulius ai\u0161kiai nurodo, kad nedoryb\u0117s \u017emogus veiks iki Kristaus antrojo at\u0117ji<\/p>\n\n\n\n

mo (2 Tesalonikie\u010diams 2, 3\u20148). Jis apgaudin\u0117s ir klaidins \u017emones iki pat laik\u0173 pabaigos. Prana\u0161as Jonas sak\u0117, taikydamas popie\u017eijai: \u201eJ\u012f garbins visi tie \u017eem\u0117s gyventojai, kuri\u0173 vardai nuo pasaulio sutv\u0117rimo ne\u012fra\u0161yti nu\u017eudytojo Avin\u0117lio gyvenimo knygoje” (Aprei\u0161kimo 13, 8). Ir naujajame, ir senajame pasaulyje<\/p>\n\n\n\n

popie\u017eiui i\u0161rei\u0161kiama pagarba, \u0161ven\u010diamas sekmadienis \u2014 institucija, \u012fkurta ir besiremianti vien tiktai Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios autoritetu.<\/p>\n\n\n\n

 [579-580]<\/strong>  Nuo XIX am\u017eiaus vidurio Jungtin\u0117se Valstijose prana\u0161yst\u0117s tyrin\u0117tojai skelb\u0117 \u0161\u012f liudijim\u0105 pasauliui. I\u0161 dabartini\u0173 \u012fvyki\u0173 matome, kad greitai art\u0117jame prie prana\u0161yst\u0117s i\u0161sipildymo. Protestant\u0173 mokytojai taip pat reikalauja pripa\u017einti sekmadienio \u0161ventum\u0105 kaip turint\u012f Dievi\u0161k\u0105j\u012f autoritet\u0105. Jiems tr\u016bksta Biblijos \u012frodym\u0173 lygiai taip pat, kaip ir popie\u017eininkams, kurie naudojo \u012fvairius stebuklus, kad u\u017epildyt\u0173 Dievo \u012fsakymo viet\u0105. V\u0117l kartosis parei\u0161kimai, kad Dievo bausm\u0117s laukia vis\u0173 nesilaikan\u010di\u0173 sekmadienio poilsio, \u2014 ir tai jau raginama daryti. Greitai ple\u010diasi jud\u0117jimas u\u017e privalom\u0105 sekmadienio \u0161ventim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Romos ba\u017eny\u010dia stebina savo apsukrumu ir gudrumu. Ji \u017eino, kas bus ateityje. Ji laukia tinkamos progos steb\u0117dama, kaip protestant\u0173 ba\u017eny\u010dios atiduoda jai pagarb\u0105, pripa\u017e\u012fsta netikr\u0105j\u0105 sabat\u0105. Siekdami priversti kitus \u0161v\u0119sti t\u0105 dien\u0105, protestantai ruo\u0161iasi pasinaudoti tokiais pa\u010diais b\u016bdais, kuriais pra\u0117jusiais am\u017eiais naudojosi Roma. Atmetantys tiesos \u0161vies\u0105 kreipsis pagalbos \u012f \u0161i\u0105 vald\u017ei\u0105, apsi\u0161aukusi\u0105 neklystan\u010dia, kad i\u0161auk\u0161tint\u0173 savo \u012fsteigt\u0105 institucij\u0105. Nesunku sp\u0117ti, kaip lengvai \u0161iame darbe ji ateis \u012f pagalb\u0105 protestantams. Kas geriau u\u017e popie\u017eijos vadus \u017eino, kaip elgtis su tais, kurie nepakl\u016bsta ba\u017eny\u010diai?<\/p>\n\n\n\n

   Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia ir jos at\u0161akos visame pasaulyje sudaro vien\u0105 did\u017eiul\u0119 organizacij\u0105, kontroliuojam\u0105 popie\u017eiaus vald\u017eios ir numatyt\u0105 tarnauti jos interesams. Milijonai jos parapijie\u010di\u0173 pasaulio \u0161alyse yra i\u0161mokyti b\u016bti i\u0161tikimi visuose reikaluose popie\u017eiui. Kokios tautyb\u0117s ar pilietyb\u0117s \u017emon\u0117s beb\u016bt\u0173, ba\u017eny\u010dios autoritet\u0105 jie turi laikyti auk\u0161\u010diau visko. Nors jie b\u016bt\u0173 prisiek\u0119 i\u0161tikimybe valstybei, bet \u012f\u017eadas paklusti Romai yra svarbesnis, jis i\u0161laisvina nuo bet koki\u0173 \u012fsipareigojim\u0173, kenkian\u010di\u0173 jos intere-<\/p>\n\n\n\n

sams.<\/p>\n\n\n\n

  [580-581]<\/strong> Istorija liudija jos meistri\u0161kas nuolatines pastangas nepastebimai ki\u0161tis \u012f taut\u0173 reikalus. \u012esigijusi tvirt\u0105 pamat\u0105 po kojomis, popie\u017eija toliau sieke savo tiksl\u0173 valdov\u0173 ir \u017emoni\u0173 gyvybes kaina. 1204 metais popie\u017eius Inocentas III i\u0161gavo i\u0161 Aragonijos karaliaus Petro II ypating\u0105 priesaik\u0105: \u201eA\u0161, Petras, Aragonijos karalius, vis\u0173 akivaizdoje pasi\u017eadu b\u016bti visi\u0161kai i\u0161tikimas ir paklusnus savo vie\u0161pa\u010diui popie\u017eiui Inocentui, Jo katalik\u0173 \u012fp\u0117diniams ir Romos ba\u017eny\u010diai bei i\u0161tikimai tarnauti savo karalystei pagal Jo vali\u0105, ginti katalik\u0173 tik\u0117jim\u0105 ir persekioti eretikus”*. Tai dera prie Romos popie\u017eiaus pretenzij\u0173 \u012f vald\u017ei\u0105 ir prie to, \u201ekad \u012fstatymas leid\u017eia jam nuversti imperatorius” ir \u201ejis gali atleisti pavaldinius nuo priesaikos neteisingiems valdovams”**.<\/p>\n\n\n\n

* Dowling John. The History of Romanism. \u2014 Bk. 5. – Ch. 6. – Sec. 55.<\/p>\n\n\n\n

** Mosheim. Min. veik. – Bk. 3. – Cent. II. – Pt. 2. – Ch. 2. – Sec. 9. – Note 17.<\/p>\n\n\n\n

   Nepamir\u0161kite, Romos ba\u017eny\u010dia did\u017eiuojasi, kad ji niekada nesikei\u010dia. Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia tebesilaiko princip\u0173, kuriais vadovavosi Grigalius VII ir Inocentas III. Jei tik b\u016bt\u0173 jos valia, ji \u012fgyvendint\u0173 juos dabar ry\u017etingiau negu pra\u0117jusiais am\u017eiais. Protestantai ma\u017eai nutuokia, k\u0105 daro, si\u016blydami priimti Romos pagalb\u0105, \u012ftvirtinant sekmadien\u012f kaip \u0161vent\u0105 dien\u0105. Tuo metu, kai jie bus u\u017esi\u0117m\u0119 savo tikslu, Roma stengsis atkurti savo vald\u017ei\u0105 it atgauti prarast\u0105 vie\u0161patavim\u0105. Jei Jungtin\u0117se Valstijose \u012fsigal\u0117t\u0173 principas skelbiantis, kad ba\u017eny\u010dia gali pasinaudoti valstybine vald\u017eia arba j\u0105 kontroliuoti; jei valstyb\u0117s \u012fstatymai \u012fteisint\u0173 religij\u0105 kaip privalom\u0105 arba, trumpai tariant, ba\u017eny\u010dios ir valstyb\u0117s autoritetas daryt\u0173 poveik\u012f s\u0105\u017einei \u2014 Romos triumfas \u0161ioje \u0161alyje b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas.<\/p>\n\n\n\n

  [581]<\/strong> Dievo \u017dodis buvo duotas tam, kad \u012fsp\u0117t\u0173 apie gresiant\u012f pavoj\u0173. Jei nepasteb\u0117site \u0161ito \u2014 protestant\u0173 pasaulis supras tikruosius Romos tikslus tik tada, kai bus per v\u0117lu k\u0105 nors daryti, norint i\u0161vengti jos pinkli\u0173. Romos vald\u017eia nepastebimai stipr\u0117ja. Jos mokymai turi \u012ftakos \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamiesiems organams, jie prasiskverb\u0117 \u012f ba\u017eny\u010dias ir \u017emoni\u0173 \u0161irdis. Romos vald\u017eia kuria savo diding\u0105 did\u017eiul\u0119 strukt\u016br\u0105, kurios slapti labirintai pakartos ankstesnius persekiojimus. Nekeldama jokio \u012ftarimo ji stiprina savo galias, kad laikui at\u0117jus prabilt\u0173 ir pasiekt\u0173 savo tikslus. Ji trok\u0161ta tik vieno – u\u017eimti patogi\u0105 pad\u0117t\u012f. Ir j\u0105 jau turi. Greitai mes pamatysime ir pajusime, kokie yra Romos tikslai. Tie, kurie tik\u0117s Dievo \u017dod\u017eiu ir paklus jam, u\u017esitrauks paniekinim\u0105 ir bus persekiojami.  <\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

    <\/p>\n\n\n\n

36. ART\u0116JANTI KOVA<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [582-583]<\/strong> Nuo pat did\u017eiosios kovos prad\u017eios danguje \u0161\u0117tonas sieke panaikinti Dievo \u012estatym\u0105. Nor\u0117damas pasiekti savo tiksl\u0105, jis sukilo prie\u0161 K\u016br\u0117j\u0105 ir, nors i\u0161valytas i\u0161 dangaus, t\u0119sia t\u0105 pa\u010di\u0105 kov\u0105 \u017eem\u0117je. \u0160\u0117tonas nuolat ry\u017etingai siekia tik vieno \u2014 apgauti \u017emones ir priversti juos nusi\u017eengti Dievo \u012estatymui. Nesvarbu, tai pasiekiama, atmetant vis\u0105 \u012estatym\u0105 ar tik vien\u0105 i\u0161 jo \u012fsak\u0173 \u2014 rezultatas visi\u0161kai toks pat. Tas, kuris nusi\u017eengia vienu dalyku, nepaiso viso \u012estatymo. Jo pavyzdys ir poveikis kitiems rodo, kad jis nusi\u017eeng\u0117. Jis lieka kaltas ir d\u0117l vis\u0173 \u012fsakym\u0173 (Jok\u016bbo 2, 10).<\/p>\n\n\n\n

   Siekdamas sukelti paniek\u0105 Dievi\u0161kiems \u012fsakams, \u0161\u0117tonas i\u0161kraip\u0117 Biblijos mokymus, o t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173, kurie mano tikintys \u0160ventuoju Ra\u0161tu, patik\u0117jo jo i\u0161ved\u017eiojimais. Paskutinis didysis tiesos ir prasimanym\u0173 susid\u016brimas bus baigiamasis u\u017esit\u0119susios kovos m\u016b\u0161is d\u0117l Dievo \u012estatymo. Jau dabar mes art\u0117jame prie \u0161i\u0173 kautyni\u0173 \u2014 tarp \u017emoni\u0173 priesak\u0173 ir Jehovos \u012fsak\u0173, tarp Biblijos religijos ir tradicij\u0173 bei prasimanym\u0173 religijos.<\/p>\n\n\n\n

   J\u0117gos, kurios \u0161ioje kovoje susijungs prie\u0161 ties\u0105 ir teisingum\u0105, dabar aktyviai veikia. Kaip ma\u017eai vertinamas \u0161ventas Dievo \u017dodis, duotas mums kan\u010di\u0173 ir kraujo kaina! Biblija prieinama visiems, bet tik nedaugelis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 ja vadovaujasi gyvenime. Netik\u0117jimas ne tik pasaulyje, bet ir ba\u017eny\u010dioje taip paplito, kad kelia nerim\u0105 ir pavoj\u0173. Daugelis visai nusigr\u0119\u017e\u0117 nuo tikrojo tik\u0117jimo, jie neigia mokymus \u2014 pagrindines atramas. Didingus k\u016brimo faktus, kaip juos yra pavaizdav\u0119 \u012fkv\u0117pimo pagauti ra\u0161ytojai, \u017emogaus nuopuol\u012f, atpirkim\u0105, Dievo \u012estatymo am\u017einum\u0105 \u2014 visk\u0105 i\u0161 karto arba atskiras dalis atmeta didel\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio pus\u0117. T\u016bkstan\u010diai, kurie did\u017eiuojasi savo i\u0161mintimi ir savaranki\u0161kumu, bes\u0105lygi\u0161k\u0105 pasitik\u0117jim\u0105 Biblija laiko \u017emogaus silpnumo \u012frodymu. Jie mano, kad \u0160ventojo Ra\u0161to kritika, pa\u010di\u0173 svarbiausi\u0173 ties\u0173 sudvasinimas ir savas ai\u0161kinimas rodo ypating\u0105 \u017emogaus talent\u0105 ir i\u0161silavinim\u0105. Daugelis dvasinink\u0173 moko \u017emones, dauguma profesori\u0173 ir d\u0117stytoj\u0173 ai\u0161kina studentams, kad Dievo \u012estatymas yra pakeistas arba panaikintas, o tie, kurie laikosi jo reikalavim\u0173, kaip galiojan\u010di\u0173 ir privalom\u0173 tiksliai paklusti \u2014 nusipelno tik pajuokos ar paniekos.<\/p>\n\n\n\n

  [583-584]<\/strong> Atmesdami ties\u0105, \u017emon\u0117s atmeta jos Autori\u0173. Pamindami Dievo \u012estatym\u0105, jie neigia \u012estatymo Leid\u0117jo autoritet\u0105. I\u0161 klaiding\u0173 mokym\u0173 ir teorij\u0173 padaryti stab\u0105 taip pat lengva, kaip i\u0161dro\u017eti j\u012f i\u0161 med\u017eio ar i\u0161kalti i\u0161 akmens. I\u0161kreiptai vaizduodamas Dievo savybes, \u0161\u0117tonas skatina \u017emones neteisingai \u012fsivaizduoti Dievo charakter\u012f. Dauguma \u012f Jehovos sost\u0105 pasodino filosofin\u012f stab\u0105. Tik nedaugelis garbina gyv\u0105j\u012f Diev\u0105 – tok\u012f, koks Jis atsiskleid\u017eia Savo \u017dod\u017eiu, Kristumi ir k\u016brimo darbais. T\u016bkstan\u010diai dievina gamt\u0105, nors tuo nepripa\u017e\u012fsta gamtos K\u016br\u0117jo. Nors ir kitokia forma, bet stabmeldyst\u0117 egzistuoja krik\u0161\u010dioni\u0161kame pasaulyje taip pat u\u017etikrintai, kaip ji egzistavo senov\u0117s Izraelyje prana\u0161o Elijo dienomis. Daugelio vadinam\u0173j\u0173 i\u0161min\u010di\u0173, filosof\u0173, poet\u0173, politik\u0173 ir \u017eurnalist\u0173 dievas rafinuot\u0173 auk\u0161tuomen\u0117s sluoksni\u0173, koled\u017e\u0173 bei universitet\u0173 ir netgi kai kuri\u0173 teologijos mokykl\u0173 dievas yra ne geresnis u\u017e Baal\u0105, Finikijos Saul\u0117s diev\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   N\u0117 vienas paklydimas, kur\u012f pripa\u017e\u012fsta krik\u0161\u010dioni\u0161kas pasaulis, taip \u012f\u017e\u016bliai nesukre\u010dia Dievi\u0161kojo autoriteto, n\u0117 vienas taip tiesiogiai neprie\u0161tarauja proto balsui, n\u0117 vieno pasekm\u0117s n\u0117ra tokios pra\u017e\u016btingos kaip \u0161iuolaikinio ypatingai greitai plintan\u010dio mokymo, jog Dievo \u012estatymas \u017emon\u0117ms n\u0117ra privalomas. Kiekviena tauta turi savo \u012fstatymus; kiekvienas privalo juos gerbti ir jiems paklusti. N\u0117 viena valstyb\u0117 negali be j\u0173 egzistuoti. Argi \u012fmanoma \u012fsivaizduoti, kad dangaus ir \u017eem\u0117s K\u016br\u0117jas netur\u0117t\u0173 \u012estatymo, kuriuo remdamasis valdyt\u0173 Savo sukurtas b\u016btybes? \u012esivaizduokime, jog \u012f\u017eym\u016bs dvasininkai vie\u0161ai imt\u0173 mokyti, kad \u012fstatymai, veikiantys j\u0173 \u0161alyje ir ginantys pilie\u010di\u0173 teises, n\u0117ra privalomi, kad jie var\u017eo pilie\u010di\u0173 laisves ir nereikia j\u0173 vykdyti. Ar ilgai tok\u012f \u017emog\u0173 pak\u0119stume sakykloje? Kuris nusi\u017eengimas sunkesnis \u2014 nepaisyti valstyb\u0117s ir tautos \u012fstatym\u0173 ar paminti Dievo \u012fsakus \u2014 bet kokio valdymo pamat\u0105?<\/p>\n\n\n\n

  [584-585]<\/strong> B\u016bt\u0173 \u017eymiai logi\u0161kiau tautoms panaikinti savo \u012fstatymus ir leisti \u017emon\u0117ms daryti tai, k\u0105 jie nori, nei Visatos Valdovui sulau\u017eyti Savo \u012estatym\u0105 ir nepalikti pasauliui mato, kuriuo remiantis b\u016bt\u0173 galima teisti kaltuosius ir i\u0161teisinti paklusniuosius. Ar norite \u017einoti, kokios at\u0161aukto Dievo \u012estatymo pasekm\u0117s? Mes jas jau i\u0161band\u0117me. Bais\u016bs \u012fvykiai d\u0117josi Pranc\u016bzijoje, kai \u012fsigal\u0117jo ateizmas. Visam pasauliui buvo parodyta, kad atmesti Dievi\u0161kuosius apribojimus – rei\u0161kia pripa\u017einti \u017eiauriausi\u0173 tiron\u0173 principus. Nust\u016bmus \u0161alin teisingumo mat\u0105, blogio kunigaik\u0161\u010diui atsiv\u0117r\u0117 kelias \u012ftvirtinti \u017eem\u0117je sav\u0105j\u012f vie\u0161patavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Kai atmetami Dievo \u012fsakai, nuod\u0117m\u0117 nebeatrodo nuod\u0117minga, o teisumas tampa nepageidautinas. Tie, kurie atsisako paklusti Dievui, nesugeb\u0117s valdyti sav\u0119s. J\u0173 pra\u017e\u016btingi mokymai \u012fkvepia nepaklusnumo dvasi\u0105 vaikams ir jaunimui, kurie i\u0161 prigimties neapken\u010dia suvar\u017eym\u0173, d\u0117l to visuomen\u0117je klesti neteis\u0117tumas ir pasileidimas. Ty\u010diodamasi i\u0161 \u201elengvatiki\u0173”, pakl\u016bstan\u010di\u0173 Dievo teikalavimams, dauguma lengvai pripa\u017e\u012fsta \u0161\u0117tono prasimanymus. Jie leid\u017eia aistroms ir geismams valdyti juos ir daro nuod\u0117mes, kurios pagonims pri\u0161auk\u0117 Dievo bausmes.<\/p>\n\n\n\n

   Tie, kurie moko \u017emones lengvab\u016bdi\u0161kai \u017ei\u016br\u0117ti \u012f Dievo \u012fsakymus, s\u0117ja nepaklusnum\u0105 \u2014 nepaklusnum\u0105 ir pjaus. Atsisakykite Dievo \u012estatymo apribojim\u0173 \u2014 ir greitai bus nebepaisoma ir \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 \u012fstatym\u0173. Dievas draud\u017eia elgtis nes\u0105\u017einingai, geisti svetimo, meluoti ir apgaudin\u0117ti, tod\u0117l \u017emon\u0117s pasiruo\u0161\u0119 paminti Jo nuostatus trukdan\u010dius j\u0173 pasaulietinei gerovei. Atmetus \u0161iuos priesakus, pasekm\u0117s b\u016bt\u0173 visi\u0161kai netik\u0117tos. Jei \u012estatymas neprivalomas, kod\u0117l kai kurie bijo jam nusi\u017eengti? I\u0161kilt\u0173 pavojus nuosavybei. \u017dmon\u0117s j\u0117ga pasisavint\u0173 kaimyno turt\u0105, ir stipriausi tapt\u0173 turtingiausi. Gyvyb\u0117 neb\u016bt\u0173 gerbiama. Santuokos \u012f\u017eadai neb\u016bt\u0173 ta \u0161venta gija, sauganti \u0161eim\u0105. Jei nor\u0117t\u0173, galingesnis j\u0117ga paimt\u0173 kaimyno \u017emon\u0105. Penktasis \u012fsakymas b\u016bt\u0173 nustumtas \u0161alin drauge su ketvirtuoju. Vaikai nevengt\u0173 atimti gyvyb\u0117s t\u0117vams, jeigu tai patenkint\u0173 j\u0173 sugedusi\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 tro\u0161kimus. Civilizuotas pasaulis tapt\u0173 pl\u0117\u0161ik\u0173 it terorist\u0173 gauja, o ramyb\u0117 ir laim\u0117 b\u016bt\u0173 i\u0161stumta i\u0161 \u017eem\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

[585-586]<\/strong>  Jau dabar mokymas apie atleidim\u0105 nuo paklusnumo Dievo \u012fsakams silpnina moralin\u0117s atsakomyb\u0117s jausm\u0105 ir atveria pasauliui vartus \u012f blog\u012f. Savival\u0117, lengvab\u016bdi\u0161kumas ir i\u0161tvirkimas u\u017elieja mus tarsi triu\u0161kinanti vandens srov\u0117. \u0160\u0117tonas darbuojasi \u0161eimoje. Jo v\u0117liava i\u0161kelta net t\u0173 \u017emoni\u0173 namuose, kurie mano es\u0105 krik\u0161\u010dionys. Ten \u012fsivie\u0161patavo pavydas, \u012ftarin\u0117jimai, veidmainyst\u0117, lenktyniavimas, rietenos, \u0161ventvagyst\u0117s, nuolaid\u017eiavimas geismams ir aistroms. Visa religini\u0173 princip\u0173 ir mokym\u0173 sistema, kuri tur\u0117t\u0173 sudaryti visuomen\u0117s gyvenimo pagrind\u0105, atrodo tarsi irstanti mas\u0117, greitai subyr\u0117sianti \u012f \u0161ipulius. Niek\u0161ingiausi nusikalt\u0117liai \u012fmesti \u012f kal\u0117jimus u\u017e savo piktadarystes da\u017enai tampa d\u0117mesio centru, jiems teikiamos dovanos \u2014 tarsi jie b\u016bt\u0173 pavyd\u0117tinai i\u0161gars\u0117j\u0119. J\u0173 asmenyb\u0117s it nusikaltimai i\u0161keliami vie\u0161umon. Spauda apra\u0161o atstumian\u010dias nusikaltimo smulkmenas, taip jie supa\u017eindina su apgavys\u010di\u0173, vagys\u010di\u0173 ir \u017eudyni\u0173 praktika. \u0160\u0117tonas d\u017ei\u016bgauja d\u0117l savo pragari\u0161k\u0173 plan\u0173 s\u0117km\u0117s. Susi\u017eav\u0117jimas blogiu, beprasm\u0117s \u017emog\u017eudyst\u0117s, nesaikingumas tur\u0117t\u0173 paskatinti dievobaiminguosius paklausti: \u201eK\u0105 galima padaryti, kad b\u016bt\u0173 sustabdytas \u0161is blogio srautas?”<\/p>\n\n\n\n

   Teismus \u017elugdo ky\u0161ininkavimas. Vald\u017eios vyrus valdo naudos tro\u0161kimas ir meil\u0117 k\u016bni\u0161kiems malonumams. Nesaikingumas taip suma\u017eino daugelio sugeb\u0117jimus, kad \u0161\u0117tonas beveik visi\u0161kai juos valdo. Juristai ky\u0161ininkauja, apgaudin\u0117ja. Girtuokliavimas, aistros, pavydas, nes\u0105\u017einingumas vie\u0161patauja tarp t\u0173, kurie tur\u0117t\u0173 pri\u017ei\u016br\u0117ti \u012fstatym\u0173 vykdym\u0105. Teisingumas paneigtas, teisumas laikosi atokiai, nes teisyb\u0117 klumpa gatv\u0117je, o dorumui u\u017edrausta \u012feiti (Izaijo 59, 14).<\/p>\n\n\n\n

   Bedievyst\u0117 ir dvasin\u0117 tamsa, \u012fsigal\u0117jusi Romos vie\u0161patavimo metais, buvo nei\u0161vengiama, nes buvo u\u017edrausta tur\u0117ti ir skaityti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Kas s\u0105lygoja bedievyst\u0119, Dievo \u012estatymo atmetim\u0105 ir nuosekl\u0173 smukim\u0105 \u0161iame religijos laisv\u0117s am\u017eiuje, kuris nu\u0161viestas Evangelijos \u0161viesa? Dabar, kai \u0161\u0117tonas nebegali atimti \u0160ventojo Ra\u0161to, jis griebiasi kit\u0173 b\u016bd\u0173, kad pasiekt\u0173 t\u0105 pat\u012f tiksl\u0105. Pakirsti tik\u0117jim\u0105 Biblija – jo tikslas, rei\u0161kiantis t\u0105 pat\u012f, k\u0105 ir pa\u010dios Biblijos sunaikinimas. Skleisdamas nuomon\u0119, kad Dievo \u012estatymas n\u0117ra privalomas, jis skatina \u017emones nusid\u0117ti, tarsi jie visi\u0161kai ne\u017einot\u0173 jo \u012fsak\u0173. Tiek ankstesniais am\u017eiais, tiek dabar siekdamas \u012fgyvendinti savo tikslus, \u0161\u0117tonas veikia per ba\u017eny\u010di\u0105. \u0160iandienin\u0117s religin\u0117s bendruomen\u0117s atsisak\u0117 klausytis nepopuliari\u0173 ties\u0173, kurios atskleistos \u0160ventajame Ra\u0161te. Kovodamos su jomis, ba\u017eny\u010dios kuria \u012fvairius ai\u0161kinimus ir laikosi nuomon\u0117s, kuri padeda s\u0117ti netik\u0117jimo s\u0117klas. Tvirtai laikydamiesi klaidingo popie\u017eiaus mokymo apie sielos nemirtingum\u0105 ir s\u0105moning\u0105 \u017emogaus b\u016bsen\u0105 po mirties, \u017emon\u0117s atmet\u0117 vienintel\u0119 apsaug\u0105 nuo spiritizmo apgauli\u0173. Mokymas apie am\u017ein\u0105sias kan\u010dias privert\u0117 daugel\u012f nebetik\u0117ti Biblija. Kai \u017emon\u0117s \u012ftikin\u0117jami laikytis ketvirtojo \u012fsakymo pradeda suprasti, kad b\u016btina \u0161v\u0119sti septint\u0105j\u0105 dien\u0105 – sabat\u0105, vienintelis kelias i\u0161sivaduoti i\u0161 pareigos, kurios nenori vykdyti – paskelbti, kad Dievo \u012estatymas daugiau neprivalomas – tai padar\u0117 daugelis skelb\u0117j\u0173. Taip jie nusvied\u0117 \u0161alin vis\u0105 \u012estatym\u0105, o kartu ir sabat\u0105. Ple\u010diantis sabatos pakeitimo darbui ir siekiant i\u0161vengti ketvirtojo \u012fsakymo reikalavim\u0173, Dievo \u012estatymas bus beveik visuotinai atmestas. Religini\u0173 vadov\u0173 mokymai atv\u0117r\u0117 duris bedievystei, spiritizmui ir \u0161vento Dievo \u012estatymo paniekinimui. \u0160i\u0173 vadov\u0173 atsakomyb\u0117 u\u017e bedievyst\u0119, kuri egzistuoja krik\u0161\u010dioni\u0161kajame pasaulyje, yra labai didel\u0117.<\/p>\n\n\n\n

  [586-587]<\/strong> Tie patys religiniai vadovai prad\u0117jo tvirtinti, kad visur plintant\u012f pagedim\u0105 galima paai\u0161kinti vadinamojo \u201ekrik\u0161\u010dioni\u0161kojo \u0161ventadienio” i\u0161niekinimu, tod\u0117l privertus \u0161v\u0119sti sekmadien\u012f galima pakelti visuomen\u0117s dorov\u0119. Tokie parei\u0161kimai ypa\u010d da\u017enai daromi Amerikoje, kurioje mokymas apie tikr\u0105j\u0105 poilsio dien\u0105 -sabat\u0105 – buvo skelbiamas pla\u010diausiai. \u010cia veikla u\u017e blaivyb\u0119, viena \u017eymiausi\u0173 ir svarbiausi\u0173 dorovini\u0173 reform\u0173, da\u017enai derinama su jud\u0117jimu u\u017e sekmadienio \u0161ventim\u0105. Pastarojo gyn\u0117jai vaizduoja save dirban\u010dius visuomen\u0117s labui, o tuos, kurie atsisako prie j\u0173 prisijungti, ap\u0161aukia blaivyb\u0117s ir reformos prie\u0161ais. Ta\u010diau faktas, kad jud\u0117jimas u\u017e klaidingo mokymo \u012ftvirtinim\u0105 yra persipyn\u0119s su naudinga veikla, n\u0117ra argumentas klaidingo mokymo naudai. Galime sl\u0117pti nuodus, sumai\u0161ydami juos su sveiku maistu, bet nuo to j\u0173 savybes nepasikeis. Nuodai taps \u017eymiai pavojingesni, nes tik\u0117tina, kad \u017emon\u0117s juos paims ne\u012ftardami nieko blogo. Tai vienas i\u0161 \u0161\u0117tono naudojam\u0173 b\u016bd\u0173 \u2014 \u012f ties\u0105 \u012fmai\u0161yti melo raug\u0105, kad jis atrodyt\u0173 \u012ftikinamai. Jud\u0117jimo u\u017e sekmadienio \u0161ventim\u0105 vadovai gali ginti reformas, kurios \u017emon\u0117ms yra b\u016btinos, ir principus, kurie visi\u0161kai atitinka Biblij\u0105, ta\u010diau kai keliami reikalavimai, kurie prie\u0161tarauja Dievo \u012estatymui, Jo tarnai negali prie j\u0173 prisijungti. Ne\u012fmanoma pateisinti t\u0173, kurie niekais ver\u010dia Dievo \u012fsakymus d\u0117l \u017emoni\u0173 priesak\u0173.<\/p>\n\n\n\n

  [587-588]<\/strong> Remdamasis dviem did\u017eiaisiais klaidingais mokymais \u2014 apie sielos nemirtingum\u0105 ir sekmadienio \u0161ventum\u0105, \u2014 \u0161\u0117tonas suved\u017eioja ir apgauna \u017emones. Pirmasis mokymas yra spiritizmo pagrindas, antrasis susij\u0119s su Roma abipuse simpatija. Jungtini\u0173 Valstij\u0173 protestantai pirmieji i\u0161ties rank\u0105 per bedugn\u0119, kad paduot\u0173 j\u0105 spiritizmui, jie i\u0161ties rankas vir\u0161 prarajos, kad paspaust\u0173 jas Romos vald\u017eiai. Ir \u0161ios trilyp\u0117s s\u0105jungos veikiama \u0161alis, pamindama s\u0105\u017ein\u0117s teises, seks Romos p\u0117domis.<\/p>\n\n\n\n

   Tiksliausiai pam\u0117gd\u017eiodamas \u0161iandienin\u0119 vadinam\u0105j\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0119, spiritizmas sugeba apgaudin\u0117ti \u017emones ir \u012fvilioti juos \u012f pinkles. Pats \u0161\u0117tonas prisiderino prie \u0161i\u0173 dien\u0173 tvarkos ir papro\u010di\u0173. Jis pasirodys apsimet\u0119s \u0161viesos angelu. Panaudodamas spiritizm\u0105, jis darys stebuklus, gydys ligonius ir rodys daug nepa-neigtin\u0173 antgamtini\u0173 rei\u0161kini\u0173. Kai spiritistai apsimes, jog tiki Biblija ir gerbia ba\u017eny\u010dios institucijas, j\u0173 darbas bus palaikytas Dievi\u0161kosios j\u0117gos aprai\u0161ka.<\/p>\n\n\n\n

   Riba, skirianti vadinamuosius krik\u0161\u010dionis ir bedievius, vos \u012f\u017ei\u016brima. Ba\u017eny\u010dios nariai m\u0117gsta t\u0105 pat\u012f, k\u0105 ir pasaulis, jie pasiruo\u0161\u0119 susijungti. \u0160\u0117tonas nusprend\u017eia suvienyti juos ir dar labiau sustiprinti savo pozicijas, \u012ftraukdamas visus \u012f spiritizmo gretas. Katalikus, besiginan\u010dius stebuklais kaip tikrosios ba\u017eny\u010dios skiriamuoju \u017eenklu, lengvai apgaus \u0161i stebukladar\u0117 j\u0117ga. Bus suklaidinti ir protestantai, paniekin\u0119 tiesos skyd\u0105. Tiek katalikai, tiek protestantai, tiek pasaulie\u010diai vienodai pripa\u017eins pamaldumo i\u0161rai\u0161k\u0105, neturin\u010di\u0105 jokios galios. \u0160ioje vienyb\u0117je jie \u012f\u017evelgs mil\u017eini\u0161k\u0105 jud\u0117jim\u0105 u\u017e pasaulio atsivertim\u0105 ir ilgai lauktos t\u016bkstantmetin\u0117s karalyst\u0117s prad\u017ei\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [588-589]<\/strong> Pasinaudodamas spiritizmu, \u0161\u0117tonas pasirodo kaip visos \u017emonijos geradarys. Jis gydo ligas ir bando \u012fteigti nauj\u0105 pa\u017eangesn\u012f religin\u012f tik\u0117jim\u0105, nors tuo pat metu dirba savo naikinant\u012f darb\u0105. Jo gundymai pra\u017eudo daugyb\u0119 \u017emoni\u0173. Nesaikingumas atima \u017emon\u0117ms prot\u0105 \u2014 pasekm\u0117s: nuolaid\u017eiavimas k\u016bno geismams, rietenos ir kraujo praliejimas. \u0160\u0117tonas m\u0117gaujasi karais, nes pastarieji su\u017eadina \u017eemiausias sielos aistras ir am\u017einai pra\u017eudo savo aukas, paskendusias blogyje ir susitepusias krauju. Jo tikslas \u2014 kurstyti karus tarp taut\u0173, kad atitraukt\u0173 \u017emoni\u0173 mintis nuo pasiruo\u0161imo sutikti Dievo Teismo dien\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u0117tonas veikia pasinaudodamas gamtos stichija, kad pjaut\u0173 nepasiruo\u0161usi\u0173 siel\u0173 derli\u0173. Jis i\u0161tyrin\u0117jo gamtos paslaptis ir visomis j\u0117gomis stengiasi valdyti stichij\u0105 tiek, kiek leid\u017eia Dievas. Kai jam buvo leista kankinti Job\u0105, greitai buvo sunaikintos bandos ir kaimen\u0117s, tarnai, namai, vaikai, vos tik praslinkusi\u0105 negand\u0105 akimirksniu sek\u0117 kita. Tik Dievas apsaugoja Savo k\u016brinius ir gina juos nuo naikintojo j\u0117gos. Bet krik\u0161\u010dioni\u0161kasis pasaulis paniekino Jehovos \u012estatym\u0105. Vie\u0161pats pasielgs teisingai, padarydamas tai, k\u0105 anks\u010diau skelb\u0117 atliksi\u0105s \u2014 Jis atitrauks Savo palaimas nuo \u017eem\u0117s, daugiau nesaugos ir nesir\u016bpins tais, kurie mai\u0161tauja prie\u0161 Jo \u012estatym\u0105 bei moko ar ver\u010dia kitus daryti t\u0105 pat\u012f. \u0160\u0117tonas valdo visus, kuri\u0173 Dievas ypatingai nesaugo. Kai kuriems piktasis pad\u0117s ir bus maloningas, kad pasiekt\u0173 savo tikslus. Kitiems jis atne\u0161 vargus ir skatins \u017emones patik\u0117ti, kad vis\u0173 nelaimi\u0173 ir sielvart\u0173 prie\u017eastis yra Dievas.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u0117tonas, pasirodydamas \u017emon\u0117ms kaip puikus gydytojas, galintis i\u0161gydyti visas negalias, ne\u0161 ligas ir nelaimes, kol did\u017eiuliai miestai bus nuniokoti ir paversti griuv\u0117siais. Jis tai daro net dabar. \u0160\u0117tonas rodo savo j\u0117g\u0105 t\u016bkstan\u010diu \u012fvairiausi\u0173 b\u016bd\u0173: sukeldamas avarijas ir nelaimingus atsitikimus sausumoje bei j\u016broje, didelius gaisrus, nuo\u017emius uraganus ir smarkias kru\u0161as, audras, potvynius, ciklonus, did\u017eiules bangas ir \u017eem\u0117s dreb\u0117jimus. Jis sunaikina nokstant\u012f derli\u0173 ir u\u017eleid\u017eia bad\u0105 bei nelaimes. Jis u\u017eter\u0161ia or\u0105 mirtina infekcija \u2014 ir t\u016bkstan\u010diai \u017e\u016bsta nuo epidemij\u0173. Jos kartojasi vis da\u017eniau ir da\u017eniau, kaskart darosi pra\u017e\u016btingesn\u0117s. Mirtis tyko ir \u017emogaus, ir gyvulio. Kra\u0161tas li\u016bdi ir vysta, pasaulis nuleido galv\u0105 ir nyksta; geriausi tautos \u017emon\u0117s krinta prapultin. \u017dem\u0117 suter\u0161ta joje gyvenan\u010di\u0173j\u0173, nes jie nesilaik\u0117 \u012fstatym\u0173, pa\u017eeid\u0117 \u012fstatus, sulau\u017e\u0117 am\u017ein\u0105j\u0105 Sandor\u0105 (Izaijo 24, 4.5).<\/p>\n\n\n\n

  [589-591]<\/strong> V\u0117liau didysis apgavikas \u012ftikin\u0117s \u017emones, kad vis\u0173 \u0161i\u0173 b\u0117d\u0173 prie\u017eastis yra tie, kurie tarnauja Dievui. Tie, kurie sukelia Dangaus nepasitenkinim\u0105 d\u0117l vis\u0173 sunkum\u0173 ir varg\u0173, apkaltins tuos, kuri\u0173 paklusnumas Dievo \u012fsakymams yra nuolatinis pa\u017eeid\u0117j\u0173 priekai\u0161tas. Bus paskelbta, kad \u017emon\u0117s, ne\u0161v\u0119sdami sekmadienio, \u012f\u017eeid\u017eia Diev\u0105, kad \u0161i nuod\u0117m\u0117 atne\u0161\u0117 nelaimes, kurios nesibaigs tol, kol \u017emon\u0117s nebus grie\u017etai priversti laikytis sekmadienio \u0161ventimo \u012fsakymo. Bus tvirtinama, jog tie, kurie laikosi ketvirtojo Dievo \u012fsakymo ir ne\u0161ven\u010dia sekmadienio, drums\u010dia \u017emoni\u0173 ramyb\u0119, trukdo Dievo malonei i\u0161silieti kitiems ir u\u017ekerta keli\u0105 \u012f \u017eemi\u0161k\u0105 gerov\u0119. Kaltinimas, senov\u0117je i\u0161keltas Dievo tarnui, bus pakartotas d\u0117l toki\u0173 pa\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: Pamat\u0119s Elij\u0105, Ahabas tar\u0117jam: ‘Ar tai tu, kuris vargini Izrael\u012f?’ \u2014 ‘Ne a\u0161 Izrael\u012f varginau, \u2014 atsikirto Elijas, \u2014 bet tu ir tavo t\u0117vo namai, nes atmet\u0117te VIE\u0160PATIES\u012fsakymus ir \u0117jote paskui Baal\u0105'(1 Karali\u0173 18, 17.18). Neteisingais kaltinimais suk\u0117l\u0119 \u017emoni\u0173 pykt\u012f, jie \u012ftikins \u017emones pasielgti su Dievo pasiuntiniais pana\u0161iai, kaip atpuol\u0119s Izraelis pasielg\u0117 su prana\u0161u Eliju.<\/p>\n\n\n\n

   Stebukladar\u0117 j\u0117ga, pasirei\u0161kusi spiritizmu, darys poveik\u012f tiems, kurie nusprend\u0117 labiau klausyti Dievo, o ne \u017emoni\u0173. Mediumai paskelbs, jog Dievas juos siunt\u0117 \u012ftikinti ne\u0161ven\u010dian\u010dius sekmadienio \u017emones, kad jie klysta, ir tvirtins, jog \u0161alies \u012fstatymams reikia paklusti taip pat kaip Dievo \u012estatymui. Jie sielosis d\u0117l nedorybi\u0173 pasaulyje, bet rems religijos mokytojus, liudijan\u010dius, jog dorov\u0117s smukim\u0105 suk\u0117l\u0117 sekmadienio paniekinimas. Visi, kurie atsisakys pripa\u017einti \u0161\u012f liudijim\u0105, u\u017esitrauks did\u017eiul\u0119 r\u016bstyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

 [591-592]<\/strong>  \u0160\u0117tono politika \u0161iame paskutiniame susid\u016brime su Dievo tauta i\u0161lieka tokia pati, kokia buvo did\u017eiosios kovos danguje prad\u017eioje. Apsimet\u0119s, jog stengiasi sustiprinti Dievo vald\u017ei\u0105, jis slapta steng\u0117si j\u0105 nuversti. Viskuo, k\u0105 dar\u0117 pats, jis apkaltino i\u0161tikimus angelus. Ta pa\u010dia apgaulinga politika yra pa\u017eenklinta Romos ba\u017eny\u010dios istorija. Ji vaizduojasi veikianti kaip Dangaus vietinink\u0117, nors siekia i\u0161kelti save vir\u0161 Dievo ir pakeisti Jo \u012estatym\u0105. Tie, kurie mir\u0117 d\u0117l i\u0161tikimyb\u0117s Evangelijai, valdant Romai, buvo ap\u0161aukti piktadariais ir apkaltinti ry\u0161iais su \u0161\u0117tonu. Buvo panaudotos visos \u012fmanomos priemon\u0117s, kad u\u017etraukt\u0173 jiems ged\u0105 ir paverst\u0173 liudytoj\u0173 akivaizdoje (ir netgi sau patiems atrodyt\u0173) niekingais nusikalt\u0117liais. Taip bus ir m\u016bs\u0173 laikais. Siekdamas sunaikinti tuos, kurie gerbia Dievo \u012estatymai \u0161\u0117tonas stengsis, kad jie b\u016bt\u0173 apkaltinti kaip \u012fstatym\u0173 pa\u017eeid\u0117jai kaip \u017emones, \u012f\u017eeidin\u0117-jantys Diev\u0105 ir u\u017etraukiantys bausmes visam pasauliui.<\/p>\n\n\n\n

   Dievas niekada nedaro spaudimo \u017emogaus valiai ir s\u0105\u017einei, ta\u010diau \u0161\u0117tonas nuolat tikisi prievarta ir \u017eiaurumu u\u017evaldyti tuos, kuri\u0173 negali kitaip suved\u017eioti. Panaudodamas g\u0105sdinimus ir prievart\u0105, jis stengiasi u\u017evaldyti \u017emogaus s\u0105\u017ein\u0119 ir u\u017esitarnauti sau pagarb\u0105. Siekdamas savo tiksl\u0173, jis naudojasi religine ir pasaulietine vald\u017eia, skatindamas leisti \u017emoni\u0173 \u012fstatymus, prie\u0161ingus Dievo \u012estatymui.<\/p>\n\n\n\n

   Tie, kurie gerbia Biblin\u0119 sabat\u0105, bus ap\u0161aukti \u012fstatymo ir tvarkos prie\u0161ais, lau\u017ean\u010diais visuomenes morales normas, kelian\u010diais anarchij\u0105, ne\u0161an\u010diais pagedim\u0105, u\u017etraukian\u010diais \u017eemei Dievo bausmes. J\u0173 ry\u017etas gyventi pagal \u0161irdies bals\u0105 bus laikomas u\u017esispyrimu, nenuolaidumu ir vald\u017eios negerbimu. Juos kaltins nelojalumu vyriausybei. Dvasininkai, kurie neigia, jog Dievo \u012estatymas yra privalomas, i\u0161 sakykl\u0173 skelbs apie pareig\u0105 paklusti civilinei vald\u017eiai, kaip Dievo nustatytai. \u012estatym\u0173 leid\u0117jai ir teismai ap\u0161mei\u0161, pasmerks ir nuteis \u017emones, kurie laikosi Dievo \u012fsakym\u0173. J\u0173 \u017eod\u017eiams bus suteikiama neteisinga prasm\u0117, bus ai\u0161kinama, kad j\u0173 elgesio motyvai patys blogiausi.<\/p>\n\n\n\n

  [592]<\/strong> Atmesdamos ai\u0161kius Biblijos argumentus, remian\u010dius Dievo \u012estatym\u0105, protestant\u0173 ba\u017eny\u010dios stengsis nutildyti tuos, kuri\u0173 tik\u0117jimo negal\u0117jo pakirsti Biblija. \u0160ios ba\u017eny\u010dios u\u017esimerkia prie\u0161 fakt\u0105, kad pasuko krik\u0161\u010dioni\u0161kam pasauliui nepaklususi\u0173 \u017emoni\u0173 persekiojimo keliu, jie pripa\u017e\u012fsta popie\u017eiaus sabatos \u2014 sekmadienio \u2014 keliamus reikalavimus.<\/p>\n\n\n\n

   Auk\u0161tieji ba\u017eny\u010dios dvasininkai susivienys su auk\u0161tais valdininkais, kad papirkt\u0173, \u012ftikint\u0173 ar priverst\u0173 visus visuomen\u0117s sluoksnius \u0161v\u0119sti sekmadien\u012f. Dievi\u0161kojo autoriteto tr\u016bkum\u0105 u\u017epildys \u017eiaur\u016bs \u012fstatymai. Politik\u0173 korupcija slopina meil\u0119 teisingumui ir pagarb\u0105 tiesai. Laisvojoje Amerikoje \u012fstatym\u0173 leid\u0117jai ir vald\u017eios vyrai, nor\u0117dami u\u017esitikrinti visuomenes palankum\u0105, paklus populiariausiam reikalavimui i\u0161leisti \u012fstatym\u0105, ver\u010diant\u012f \u0161v\u0119sti sekmadien\u012f. Nebus paisoma s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0117s, kuri \u012fgyta tokia brangia kaina. Mes pamatysime, kad netrukus \u012fvyksian\u010dioje kovoje i\u0161sipildys prana\u0161o \u017eod\u017eiai: Ir \u012fnirto slibinas prie\u0161 moter\u012f, ir met\u0117si kautis su kitais jos palikuonimis, kurie laikosi Dievo \u012fsakym\u0173 ir saugoja J\u0117zaus liudijim\u0105 (Aprei\u0161kimo 12, 17).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

37. BIBLIJA – PATIKIMA APSAUGA<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [593-594]<\/strong>  Jei \u017emon\u0117s jums sakys: ‘Kreipkit\u0117s \u012f v\u0117les ir b\u016br\u0117jus, kurie \u0161nab\u017eda ir d\u016bsauja!Argi netur\u0117t\u0173 tauta atsiklausti savo diev\u0173, tartis su mirusiaisiais d\u0117l gyv\u0173j\u0173 mokymo ir liudijimo?’ \u2014 be abejo, taip kalbantieji nereg\u0117s au\u0161ros! (Izaijo 8, 19.20) Dievo tauta turi vadovautis \u0160ventuoju Ra\u0161tu kaip vienintele apsauga nuo netikr\u0173 mokytoj\u0173 ir apgaulingos tamsos dvasi\u0173 j\u0117gos. \u0160\u0117tonas naudoja kiekvien\u0105 \u012fmanom\u0105 b\u016bd\u0105 sutrukdyti \u017emon\u0117ms pa\u017einti Biblij\u0105, nes ji ai\u0161kiai atskleid\u017eia jo apgavystes. Kiekvien\u0105 kart\u0105, atnaujinant Dievo darb\u0105, blogio kunigaik\u0161tis ima veikti vis smarkiau. Dabar jis kaupia j\u0117gas baigiamajam m\u016b\u0161iui su Kristumi ir Jo sek\u0117jais. Greitai mes susidursime su paskutine didele apgavyste. Prie\u0161 m\u016bs\u0173 akis antikristas darys savo stebuklus. Klastote bus tokia pana\u0161i \u012f ties\u0105, kad be \u0160ventojo Ra\u0161to bus ne\u012fmanoma jos atskirti. Tod\u0117l Biblijos liudijimais b\u016btina tikrinti kiekvien\u0105 parei\u0161kim\u0105 ir kiekvien\u0105 stebukl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Besistengiantieji paklusti visiems Dievo \u012fsakymams sulauks pasiprie\u0161inimo ir u\u017esitrauks pajuok\u0105. Pad\u0117ti jiems atsilaikyti gali tik Dievas. Kad i\u0161tvert\u0173 b\u016bsimus i\u0161bandymus, jie turi suprasti Dievo vali\u0105, atskleist\u0105 Jo \u017dodyje. Jie gerbia Diev\u0105, nes teisingai suvokia Jo charakter\u012f, valdym\u0105 bei tikslus, vadovaujasi jais gyvenime. Paskutin\u0117je did\u017eiojoje kovoje i\u0161liks tik tie, kurie yra praturtin\u0119 savo m\u0105stym\u0105 Biblijos tiesomis. Kiekviena siela tur\u0117s atid\u017eiai patikrinti save: ar a\u0161 privalau Dievo klausyti labiau negu \u017emoni\u0173. Lemiama valanda yra labai arti. Ar mes tvirtai stovime ant nekintan\u010dio Dievo \u017dod\u017eio uolos? Ar mes pasiruo\u0161\u0119 i\u0161likti tvirti gindami Dievo \u012fsakymus ir J\u0117zaus tik\u0117jim\u0105?<\/p>\n\n\n\n

   Kai I\u0161gelb\u0117tojas prie\u0161 nukry\u017eiavim\u0105 ai\u0161kino Savo apa\u0161talams, jog Jis tur\u0117s b\u016bti nu\u017eudytas ir v\u0117l keltis i\u0161 kapo, nor\u0117damas, kad Jo \u017eod\u017eiai labiau paveikt\u0173 mokini\u0173 s\u0105mon\u0119 ir \u0161irdis, dalyvavo ir angelai. Ta\u010diau apa\u0161talai tik\u0117josi patys i\u0161sivaduoti i\u0161 rom\u0117n\u0173 jungo ir negal\u0117jo pak\u0119sti minties, kad Tas, \u012f Kur\u012f jie d\u0117jo visas viltis, tur\u0117s g\u0117dingai mirti. \u017dod\u017eiams, kuriuos jie tur\u0117jo prisiminti, nebuvo vietos j\u0173 mintyse, ir at\u0117j\u0119s i\u0161bandymo metas juos u\u017eklupo nepasiruo\u0161usius. J\u0117zaus mirtis visi\u0161kai sugriov\u0117 j\u0173 viltis, tarsi Jis neb\u016bt\u0173 j\u0173 \u012fsp\u0117j\u0119s i\u0161 anksto. Tod\u0117l ir prana\u0161yst\u0117s mums taip pat ai\u0161kiai atskleid\u017eia ateit\u012f, kaip ai\u0161kiai apa\u0161talams j\u0105 atskleid\u0117 Kristaus \u017eod\u017eiai. Ai\u0161kiai parodyti \u012fvykiai, kurie siejasi su malon\u0117s laiko pabaiga ir pasiruo\u0161imu nelaimes metui. Bet dauguma nesupranta \u0161i\u0173 svarbi\u0173 ties\u0173, tarsi jos niekada neb\u016bt\u0173 atskleistos. \u0160\u0117tonas budi ir stengiasi i\u0161dildyti bet koki\u0105 u\u017euomin\u0105 apie ties\u0105, kuri gal\u0117t\u0173 \u017emones pamokyti i\u0161gelb\u0117jimui, tod\u0117l nelaim\u0117s metas u\u017eklups juos nepasiruo\u0161usius.<\/p>\n\n\n\n

[594-595]<\/strong>   Si\u0173sdamas \u017emon\u0117ms tokius svarbius \u012fsp\u0117jimus, Dievas perduoda juos per \u0161ventuosius angelus, lekian\u010dius dangaus viduriu ir reikalauja, kad kiekvienas \u017emogus, apdovanotas sugeb\u0117jimu m\u0105styti, atkreipt\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161ias \u017einias. Siaubingos bausm\u0117s, skirtos garbinantiems \u017ev\u0117r\u012f ir jo atvaizd\u0105 (Aprei\u0161kimo 14, 9\u201411), tur\u0117t\u0173 paskatinti visus kruop\u0161\u010diai tyrin\u0117ti prana\u0161ystes, kad su\u017einot\u0173, kas yra \u017ev\u0117ries \u017eenklas ir kaip jo i\u0161vengti. Bet dauguma \u017emoni\u0173, nenor\u0117dami gird\u0117ti tiesos, u\u017esikim\u0161o ausis ir grieb\u0117si prasimanym\u0173. Apa\u0161talas Paulius, ap\u017evelgdamas paskutines ateities dienas, skelb\u0117: \u201eAteis toks laikas, kai \u017emon\u0117s nebepak\u0119s sveiko mokslo […]” (2 Timotiejui 4, 3). Tas laikas jau tikrai at\u0117jo. Daugelis nenori gird\u0117ti Biblijos ties\u0173, nes jos prie\u0161tarauja nuod\u0117mingos, pasaul\u012f mylin\u010dios \u0161irdies norams. \u0160\u0117tonas paki\u0161a apgaules, kurios \u017emon\u0117ms patinka.<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau Dievas \u017eem\u0117je turi taut\u0105, kuri remsis Biblija ir vien tik ja viena kaip vieninteliu vis\u0173 mokym\u0173 ir reform\u0173 pagrindu. Jokia i\u0161silavinusi\u0173 \u017emoni\u0173 nuomon\u0117, jokios mokslin\u0117s i\u0161vados, joks tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas, jokie gaus\u016bs ir prie\u0161taringi \u012fvairi\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 susirinkim\u0173 nutarimai, joks daugumos balsas, \u2014 nei pavieniui, nei kartu negali b\u016bti laikomi kokio nors religinio klausimo \u012frodymu. Prie\u0161 pripa\u017eindami bet kok\u012f mokym\u0105 ar priesak\u0105, mes turime reikalauti ai\u0161kaus patvirtinimo: \u201eTaip sako Vie\u0161pats”.<\/p>\n\n\n\n

 [595-596]<\/strong>  \u0160\u0117tonas nuolat stengiasi nukreipti \u017emoni\u0173 d\u0117mes\u012f nuo Dievo \u012f \u017emog\u0173. Jis skatina \u017emones \u017evelgti \u012f vyskupus, pastorius, teologijos profesorius kaip \u012f savo orientyrus, o ne tyrin\u0117ti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, i\u0161 kurio su\u017einot\u0173 savo pareigas. Tada, u\u017evald\u0119s vadov\u0173 m\u0105stym\u0105, jis gali veikti pagal savo vali\u0105 daugyb\u0119 \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Kai Kristus at\u0117jo, kad paskelbt\u0173 \u017eod\u017eius, teikian\u010dius gyvyb\u0119, paprasti \u017emon\u0117s su d\u017eiaugsmu Jo klaus\u0117si. Daugelis \u017emoni\u0173, net dauguma kunig\u0173 ir vyresni\u0173j\u0173 \u012ftik\u0117jo. Bet auk\u0161tieji kunigai ir tautos seni\u016bnai ry\u017etingai pasmerk\u0117 ir atmet\u0117 Jo mokymus. Nors visos j\u0173 pastangos apkaltinti J\u012f buvo nevaisingos, nors jie negal\u0117jo pajusti Dievi\u0161kosios j\u0117gos poveikio ir \u012f\u017evelgti i\u0161minties, slypin\u010dios Jo \u017eod\u017eiuose, jie jau i\u0161 anksto buvo nusistat\u0119 prie\u0161 J\u012f. Kad neb\u016bt\u0173 priversti tapti Jo mokiniais, jie atmet\u0117 ai\u0161kiausius \u012frodymus, kurie patvirtina, kad Jis yra Mesijas. \u0160ie J\u0117zaus prie\u0161ininkai buvo \u017emones, kuriuos tauta nuo vaikystes buvo i\u0161mokyta gerbti ir kuri\u0173 autoritetui ji buvo \u012fpratusi bes\u0105lygi\u0161kai lenktis. \u017dmon\u0117s klaus\u0117, kod\u0117l m\u016bs\u0173 seni\u016bnai ir mokyti Ra\u0161to \u017einovai netiki J\u0117zumi? Ar \u0161ie dievobaimingi \u017emon\u0117s neb\u016bt\u0173 pripa\u017ein\u0119 Jo, jeigu Jis b\u016bt\u0173 Kristus? \u0160ie mokytojai tur\u0117jo didel\u0119 \u012ftak\u0105 \u017eyd\u0173 tautai, ir ji atmet\u0117 savo Atpirk\u0117j\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Dvasi\u0105, vedusi\u0105 tuos kunigus ir seni\u016bnus, rodo daugelis tariamai pamald\u017ei\u0173 \u017emoni\u0173. Jie atsisako tyrin\u0117ti \u0160ventojo Ra\u0161to liudijimus apie ypatingas tiesas, skirtas m\u016bs\u0173 laikams. Jie kalba apie savo \u0161alinink\u0173 skai\u010di\u0173, turt\u0105 bei populiarum\u0105 ir su panieka \u017ei\u016bri \u012f tiesos gyn\u0117jus kaip \u012f negausi\u0105 grup\u0119 neturting\u0173 ir ne\u017einom\u0173 \u017emoni\u0173, i\u0161pa\u017e\u012fstan\u010di\u0173 tik\u0117jim\u0105, skiriant\u012f juos nuo pasaulio.<\/p>\n\n\n\n

   Kristus numat\u0117, kad \u017eyd\u0173 i\u0161sklaidymas neu\u017ebaigs neteis\u0117tos \u0161ventojo Ra\u0161to \u017einov\u0173 ir fariziej\u0173 vald\u017eios. Savo prana\u0161i\u0161ku \u017evilgsniu Jis mat\u0117 i\u0161auk\u0161tintos \u017emogi\u0161kosios vald\u017eios, kuri visais am\u017eiais Ba\u017eny\u010diai buvo itin baisus prakeikimas, darb\u0105 siekiant u\u017evaldyti \u017emoni\u0173 s\u0105\u017ein\u0119. Jo siaubingi kaltinimai Ra\u0161to \u017einovams ir fariziejams, Jo \u012fsp\u0117jimai \u017emon\u0117ms nesekti \u0161i\u0173 akl\u0173 vadov\u0173 buvo u\u017era\u0161yti \u0160ventajame Ra\u0161te kaip persp\u0117jimas ateinan\u010dioms kartoms.<\/p>\n\n\n\n

  [596-597]<\/strong> Romos ba\u017eny\u010dia suteikia teis\u0119 ai\u0161kinti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 tik dvasininkijai. Remiantis tuo, kad tik dvasininkai sugeba ai\u0161kinti Dievo \u017dod\u012f, i\u0161 paprast\u0173 \u017emoni\u0173 buvo atimtas tiesos \u017dodis. Nors Reformacija sugr\u0105\u017eino Biblij\u0105 \u017emon\u0117ms, bet tas pats Romos i\u0161keltas principas daugel\u012f protestant\u0173 sulaiko nuo savaranki\u0161ko Biblijos tyrin\u0117jimo. \u017dmon\u0117s yra mokomi pripa\u017einti Biblijos mokymus, bet tik interpretuotus ba\u017eny\u010dios. Tod\u0117l t\u016bkstan\u010diai \u2014 nors kai kurios tiesos ai\u0161kiai atskleistos \u0160ventajame Ra\u0161te, \u2014 nei\u0161dr\u012fsta pripa\u017einti nieko, kas prie\u0161taraut\u0173 j\u0173 \u012fsitikinimams ar nustatytam j\u0173 ba\u017eny\u010dios mokymui.<\/p>\n\n\n\n

   Nepaisydami to, kad Biblija pilna persp\u0117jim\u0173 apie netikrus mokytojus, vis d\u0117lto daugelis pasiruo\u0161\u0119 patik\u0117ti savo sielas dvasininkijai. \u0160iandien yra t\u016bkstan\u010diai toki\u0173 \u201ereligijos profesori\u0173”, negalin\u010di\u0173 paai\u0161kinti esmini\u0173 i\u0161pa\u017e\u012fstamo tik\u0117jimo klausim\u0173 kitaip, nei juos mok\u0117 j\u0173 religijos vadovai. Jie beveik nekreipia d\u0117mesio \u012f I\u0161gelb\u0117tojo mokymus, ta\u010diau aklai pasitiki kunig\u0173 \u017eod\u017eiais. Nejaugi dvasininkai neklysta? Kaip galime patik\u0117ti jiems savo sielas, jeigu tyrin\u0117dami Dievo \u017dod\u012f ne\u012fsitikinome, jog jie yra \u0161viesos skleid\u0117jai. Daugeliui pristinga moralin\u0117s dr\u0105sos i\u0161sukti i\u0161 pasaulio praminto kelio, ir jie paseka mokyt\u0173 \u017emoni\u0173 p\u0117domis. Nenor\u0117dami tyrin\u0117ti \u0160ventojo Ra\u0161to patys, jie nueina klystkeliais be jokios vilties i\u0161 ten i\u0161tr\u016bkti. Jie mato, kad Biblijoje ai\u0161kiai atskleista tiesa apie \u0161\u012f laikotarp\u012f, jie jau\u010dia \u0160ventosios Dvasios, lydin\u010dios \u0161iuos parei\u0161kimus, veikim\u0105, ir vis d\u0117lto leid\u017eia dvasininkijai nugr\u0119\u017eti juos nuo \u0161viesos. Nors protas ir s\u0105\u017ein\u0117 yra \u012fsitikin\u0119 tiesa, \u0161ios apgautos sielos nei\u0161dr\u012fsta galvoti kitaip, negu j\u0173 dvasininkai. Netur\u0117dami savo nuomon\u0117s, am\u017einuosius interesus jie aukoja sekdami kit\u0173 netik\u0117jimu, i\u0161didumu ir i\u0161ankstiniu nusistatymu.<\/p>\n\n\n\n

   Yra daug b\u016bd\u0173, kuriais \u0161\u0117tonas naudojasi, kad jo paveikti \u017emon\u0117s \u012ftraukt\u0173 \u012f tinkl\u0105 kitus, supan\u010diot\u0173 ir padaryt\u0173 juos belaisviais. Daugel\u012f jis \u201esuima”, skatindamas juos \u0161velniai, su meile prisiri\u0161ti prie t\u0173, kurie yra Kristaus kry\u017eiaus prie\u0161ai. Nesvarbu, koks tai prisiri\u0161imas – prie t\u0117v\u0173, vaik\u0173, sutuoktini\u0173 ar draug\u0173 -pasekm\u0117s yra tos pa\u010dios. Tiesos prie\u0161ininkai sukaupia j\u0117gas, kad gal\u0117t\u0173 valdyti kit\u0173 s\u0105\u017ein\u0119, o j\u0173 valdomos sielos neturi pakankamai dr\u0105sos ir savaranki\u0161kumo, kad paklust\u0173 savo pa\u010di\u0173 pareigos<\/p>\n\n\n\n

jausmui.<\/p>\n\n\n\n

  [597-598]<\/strong> Tiesa ir Dievo \u0161lov\u0117 yra neatskiriami dalykai. Dabar, kai Biblija yra mums prieinama, mes negalime tuo pa\u010diu metu garbinti Diev\u0105 ir laikytis klaiding\u0173 nuomoni\u0173. Daugelis tvirtina, kad nesvarbu, kuo \u017emogus tiki, jei tik gyvena teisingai. Ta\u010diau tik\u0117jimas formuoja gyvenimo b\u016bd\u0105. Jei tiesa ir \u0161viesa mums yra pasiekiamos, bet mes nesistengiame pasinaudoti teise i\u0161girsti ir suprasti ties\u0105, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 j\u0105 atmetame ir vietoj \u0161viesos pasirenkame tams\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   \u017dmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet gal\u0173 gale jis n u veda \u012f mirt\u012f (Patarli\u0173 16, 25). D\u0117l paklydim\u0173 ir nuod\u0117mi\u0173 negalima teisintis ne\u017einojimu, nes yra visos galimybes) su\u017einoti Dievo vali\u0105. Keliaudamas \u017emogus prieina viet\u0105, kur kelias i\u0161si\u0161akoja, ten jis mato rodykl\u0119, rodan\u010di\u0105, kur veda kiekvienas i\u0161 keli\u0173. Jei jis nepaisys \u0161ios rodykl\u0117s ir pasirinks keli\u0105, kuris jam atrodo teisingas, tik\u0117tina, kad jis pasuks klaidingu keliu, nors j\u012f ir vest\u0173 nuo\u0161irdus \u012fsitikinimas savo teisumu.<\/p>\n\n\n\n

   Dievas dav\u0117 mums Savo \u017dod\u012f, kad susipa\u017eintume su Jo mokymais ir patys su\u017einotume tai, ko Jis reikalauja i\u0161 m\u016bs\u0173. Kai \u012estatymo mokytojas pri\u0117jo prie J\u0117zaus klausdamas: \u201eK\u0105 turiu daryti, kad laim\u0117\u010diau am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105?”, I\u0161gelb\u0117tojas atkreip\u0117 jo d\u0117mes\u012f \u012f \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, sakydamas: \u201eO kas para\u0161yta \u012estatyme? Kaip skaitai?” Ne\u017einojimu nebus pateisintas nei jaunas, nei senas; ne\u017einojimas neatleis j\u0173 nuo bausm\u0117s u\u017e nusi\u017eengim\u0105 Dievo \u012estatymui, nes jie turi patikim\u0105 \u0161io \u012estatymo liudijim\u0105, jame i\u0161d\u0117stytus principus ir reikalavimus. Nepakanka ger\u0173 nor\u0173, nepakanka daryti tik tai, kas atrodo teisinga arba k\u0105 dvasininkas nurodo esant teisinga. Sielos i\u0161gelb\u0117jimas kabo ant plauko, tod\u0117l kiekvienas pats turi tyrin\u0117ti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Nors \u017emogaus \u012fsitikinimai tvirti, nors jis pasitiki savo kunigu, bet gyvenime jis negali remtis \u017eemi\u0161kais autoritetais. \u017dmogus turi Schem\u0105, kurioje pa\u017eym\u0117ti visi kelio \u017eenklai, kurie veda \u012f dang\u0173, tod\u0117l jam nieko nereikia sp\u0117lioti.<\/p>\n\n\n\n

 [598-599]<\/strong>  Pirmoji ir did\u017eiausia m\u0105stan\u010dios b\u016btyb\u0117s pareiga \u2014 i\u0161 \u0160ventojo Ra\u0161to su\u017einoti, kas yra tiesa, eiti jos \u0161viesoje ir dr\u0105sinti kitus sekti \u0161iuo pavyzd\u017eiu. Diena i\u0161 dienos mes tur\u0117tume kruop\u0161\u010diai ir atid\u017eiai tyrin\u0117ti Biblij\u0105, pasverdami kiekvien\u0105 mint\u012f ir lygindami vien\u0105 Ra\u0161to viet\u0105 su kita. Dievo padedami mes turime formuoti savo pa\u017ei\u016bras, nes atsakyti prie\u0161 Diev\u0105 tur\u0117sime patys.<\/p>\n\n\n\n

   Ai\u0161kiausiai atskleistas Biblijoje tiesas mokyti \u017emon\u0117s apgaub\u0117 tamsa ir abejon\u0117mis. Jie, manantys es\u0105 labai i\u0161mintingi, moko, kad \u0160ventojo Ra\u0161to mistin\u0117s, paslaptingos, dvasin\u0117s prasm\u0117s ne\u012fmanoma perduoti \u017emoni\u0173 kalba. \u0160ie \u017emon\u0117s yra netikri mokytojai. Tokiems J\u0117zus skelb\u0117: \u201e[…] nei\u0161manote nei Ra\u0161t\u0173, nei Dievo galyb\u0117s” (Morkaus 12, 24). Biblijos kalba turi b\u016bti ai\u0161kinama tiesiogine prasme, i\u0161skyrus tuos atvejus, kai naudojami simboliai ar \u012fvaizd\u017eiai. Kristus pa\u017ead\u0117jo: \u201eKas nori vykdyti Jo vali\u0105, supras, ar tas mokslas i\u0161 Dievo” (Jono 7, 17). Jei \u017emon\u0117s priimt\u0173 Biblij\u0105 toki\u0105, kokia ji yra, jei neb\u016bt\u0173 netikr\u0173 mokytoj\u0173, i\u0161kreipian\u010di\u0173 ir supainiojan\u010di\u0173 m\u0105stym\u0105, tai b\u016bt\u0173 atliktas darbas, kuris suteikt\u0173 angelams d\u017eiaugsmo ir \u012f Kristaus kaimen\u0119 atvest\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010dius dabar klajojan\u010dius klystkeliais.<\/p>\n\n\n\n

   Tyrin\u0117dami \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 mes turime \u012ftempti visas j\u0117gas ir u\u017esibr\u0117\u017eti tiksl\u0105 suvokti paslaptingus Dievo ketinimus tiek, kiek tai yra leid\u017eiama mirtingiesiems. Ir vis d\u0117lto netur\u0117tume pamir\u0161ti, kad tyrin\u0117ti Biblij\u0105 reikia su vaiki\u0161ku nuolankumu ir patiklumu \u2014 tikr\u0105ja mokinio dvasia. \u0160ventojo Ra\u0161to sunkum\u0173 ne\u012fmanoma \u012fveikti naudojantis tokiais pa\u010diais b\u016bdais, kurie taikomi sprend\u017eiant filosofines problemas. Mes tur\u0117tume prad\u0117ti tyrin\u0117ti Biblij\u0105 ne pasitik\u0117dami savimi, taip dauguma \u017eengia \u012f moksl\u0105, bet melsdamiesi, suvokdami priklausomyb\u0119 nuo Dievo ir nuo\u0161ird\u017eiai nor\u0117dami su\u017einoti Jo vali\u0105. Mes turime ateiti kupini nuolankios ir pa\u017einimo trok\u0161tan\u010dios dvasios, kad pasi-semtume \u017eini\u0173 i\u0161 did\u017eiojo A\u0160 ESU. Prie\u0161ingu atveju piktieji angelai taip u\u017etemdys m\u016bs\u0173 prot\u0105 ir u\u017ekietins \u0161irdis, kad tiesa m\u016bs\u0173 nepaveiks.<\/p>\n\n\n\n

 [599-600]<\/strong>  Didel\u0117 \u0160ventojo Ra\u0161to dalis, kuri\u0105 mokyti \u017emon\u0117s laiko paslaptimi arba praleid\u017eia kaip ma\u017eai reik\u0161ming\u0105, yra kupina paguodos ir pamokym\u0173 tam, kuris mokosi Kristaus mokykloje. Dauguma teolog\u0173 nesupranta Dievo \u017dod\u017eio d\u0117l vienintel\u0117s prie\u017easties \u2014 jie u\u017esimerkia prie\u0161 tiesas, kuri\u0173 nenori vykdyti. Biblijos tiesos suvokimas priklauso ne tiek nuo \u017emogaus intelekto, kiek nuo nuo\u0161ird\u017ei\u0173 ketinim\u0173 siekti vieno tikslo ir kar\u0161to tro\u0161kimo \u012fgyti teisum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Niekada netyrin\u0117kite Biblijos be maldos. Vien tik \u0160ventoji Dvasia gali paskatinti mus pajusti, kokie svarb\u016bs yra tie lengvai suprantami dalykai, arba sulaikyti nuo klaidingo sunkiai suprantam\u0173 ties\u0173 i\u0161siai\u0161kinimo. Tai dangaus angel\u0173 pareiga \u2014 paruo\u0161ti \u017emogaus \u0161ird\u012f suvokti Dievo \u017dod\u012f taip, kad jo gro\u017eis su\u017eav\u0117t\u0173 mus, jo persp\u0117jimai patart\u0173 mums, jo pa\u017eadai atgaivint\u0173 ir stiprint\u0173 mus. Psalmi\u0173 giedotojo pra\u0161ymas tur\u0117t\u0173 tapti m\u016bs\u0173 pra\u0161ymu: \u201eAtmerk man akis, kad gal\u0117\u010diau suprasti Tavo \u012estatymo nuostabius vaisius” (Psalmi\u0173 119, 18). Gundymai da\u017enai atrodo nenugalimi, nes apleid\u0119s mald\u0105 ir Biblijos tyrin\u0117jim\u0105, gundomas \u017emogus sunkiai prisimena Dievo pa\u017eadus ir pasitinka \u0161\u0117ton\u0105 neapsiginklav\u0119s Biblijos ginklais. Ta\u010diau angelai sergsti tuos, kurie trok\u0161ta i\u0161mokti Dievi\u0161k\u0173j\u0173 dalyk\u0173, ir, i\u0161kilus b\u016btinybei, jie atsimins tas tiesas, kuri\u0173 jiems reikia. Vie\u0161pats ateis kaip up\u0117s sraunuma, genama VIE\u0160PATIES v\u0117jo (Izaijo 59, 19).<\/p>\n\n\n\n

  J\u0117zus pa\u017ead\u0117jo Savo mokiniams: \u201eO Glob\u0117jas – \u0160ventoji Dvasia, Kur\u012f Mano vardu T\u0117vas atsi\u0173s, \u2014 Jis i\u0161mokys jus visko, ir visk\u0105 primins, k\u0105 esu jums sak\u0119s” (Jono 14, 26). Kad pavojaus metu Dievo Dvasia gal\u0117t\u0173 priminti mums Kristaus mokymus, pirmiausia turime b\u016bti juos i\u0161mok\u0119 ir saugoti savo atmintyje. \u201eBranginu \u0161irdyje Tavo \u017dod\u012f, – sako Dovydas, \u2014 kad Tau nenu-sid\u0117\u010diau” (Psalmi\u0173 119, 11).<\/p>\n\n\n\n

  [600-601]<\/strong> Visi, branginantys am\u017einuosius interesus, turi saugotis abejoni\u0173 puolimo. Bus pasik\u0117sinta \u012f pa\u010dius tiesos pamatus. Ne\u012fmanoma i\u0161vengti \u0161iuolaikin\u0117s bedievyb\u0117s sarkazmo, s\u0105moningo klaidinimo ir gudravimo, apgauling\u0173 ir pra\u017e\u016bting\u0173 jos mokym\u0173. \u0160\u0117tonas savo gundymus pritaiko visiems. Bemokslius jis u\u017egri\u016bna paty\u010diomis ir pa\u0161aipomis, tuo tarpu i\u0161silavinusius \u017emones pasitinka moksliniais argumentais ir filosofiniu m\u0105stymu, ta\u010diau abiem atvejais vienodai norima sukelti nepasitik\u0117jim\u0105 Biblija ar paniek\u0105 jai. Netgi jaunimas, ma\u017eai turintis patirties, dr\u012fsta abejoti pagrindiniais krik\u0161\u010dionyb\u0117s principais. Toks silpnas jaunimo tik\u0117jimas turi \u012ftakos kitiems. Daugel\u012f \u0161\u0117tonas paskatino \u0161aipytis i\u0161 t\u0117v\u0173 tik\u0117jimo ir \u012f\u017eeidin\u0117ti malon\u0117s Dvasi\u0105 (Hebrajams 10, 29). Daugeliui pasi\u017ead\u0117jusi\u0173 gyventi Dievo garbei ir pasaulio palaimai bjauri netik\u0117jimo dvasia sugadino gyvenim\u0105. Visi, pasitikintys pagyr\u016bni\u0161kais \u017emogaus proto nutarimais ir \u012fsivaizduojantys, kad jie gali i\u0161ai\u0161kinti Dievi\u0161k\u0105sias paslaptis ir pasiekti ties\u0105 be Dievo i\u0161minties pagalbos, \u012fsipainioja \u012f \u0161\u0117tono pinkles.<\/p>\n\n\n\n

   Mes gyvename i\u0161kilmingiausiu \u0161io pasaulio istoriniu laikotarpiu. \u017dem\u0117s gyventoj\u0173 likimas yra beveik nuspr\u0119stas. M\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 ateities gerov\u0117 ir kit\u0173 siel\u0173 i\u0161gelb\u0117jimas priklauso nuo kelio, kur\u012f renkam\u0117s dabar. Reikia, kad mums vadovaut\u0173 Tiesos Dvasia. Kiekvienas Kristaus sek\u0117jas tur\u0117t\u0173 nuo\u0161ird\u017eiai paklausti: \u201eVie\u0161patie, k\u0105 turiu daryti?” Mes turime nusi\u017eeminti prie\u0161 Vie\u0161pat\u012f, pasninkauti, melstis ir gerai apm\u0105styti Jo \u017eod\u017eius, ypa\u010d tuos, kurie skirti teismo scenoms. Mes turime stengtis \u012fsigyti gili\u0105 ir gyv\u0105 Dievi\u0161k\u0173j\u0173 dalyk\u0173 patirt\u012f jau dabar. Mes neturime praleisti n\u0117 akimirkos. Aplink mus vyksta gyvybi\u0161kai svarb\u016bs \u012fvykiai. Mes gyvename \u0161\u0117tono u\u017eburtoje \u017eem\u0117je. Dievo sargybiniai, nemiegokite! Prie\u0161as tykoja arti, laukdamas, kol j\u016bs nusilpsite ir u\u017esn\u016bsi-te, kad gal\u0117t\u0173 u\u017epulti jus, ir j\u016bs taptum\u0117te jo aukomis.<\/p>\n\n\n\n

   Dauguma apsigauna, neteisingai suvokdami savo tikr\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f Dievo akyse. Jie d\u017eiaugiasi, kad nepadar\u0117 nieko blogo ir pamir\u0161ta gerus bei kilnius darbus, kuri\u0173 Dievas i\u0161 j\u0173 reikalauja, o jie nesisteng\u0117 daryti. Nepakanka b\u016bti med\u017eiais Dievo sode. Jie turi pateisinti Jo viltis, duoti vaisi\u0173. Vie\u0161pats mano, kad \u017emon\u0117s yra atsakingi u\u017e tai, kad nepadar\u0117 tiek gero, kiek gal\u0117jo padaryti stiprinami Jo malon\u0117s. Dangaus knygose jie pa\u017eym\u0117ti kaip bevaisiai \u017eem\u0117s med\u017eiai. Bet \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 pad\u0117tis n\u0117ra visi\u0161kai bevilti\u0161ka. Kartu su tais, kurie paniekino Jo gailestingum\u0105 ir piktnaud\u017eiavo Jo malone, didel\u0117s kantryb\u0117s ir meil\u0117s \u0160irdis vis d\u0117lto pra\u0161o: \u201ePabusk, kuris miegi, kelkis i\u0161 numirusi\u0173, ir ap\u0161vies tave Kristus”. Tod\u0117l r\u016bpestingai \u017ei\u016br\u0117kite, kaip j\u016bs elgiat\u0117s, kad neb\u016btum\u0117te tartum nei\u0161man\u0117liai, bet kaip i\u0161mintingi, gerai naudojantys laik\u0105, nes dienos yra piktos (Efezie\u010diams 5, 14\u201416).<\/p>\n\n\n\n

 [601-602]<\/strong>  At\u0117jus i\u0161bandym\u0173 metui, i\u0161ai\u0161k\u0117s visi, kuriems Dievo \u017dodis buvo gyvenimo principas ir taisykl\u0117. Vasar\u0105 mes nepastebime skirtum\u0173 tarp vis\u017eali\u0173 ir ruden\u012f nukrintan\u010diais lapais med\u017ei\u0173. Bet u\u017e\u0117jus \u017eiemos v\u0117troms, visada \u017ealiuojantys med\u017eiai nesikei\u010dia, o kiti netek\u0119 lap\u0173 apsinuogina. Taip ir dabar negalima atskirti tikrojo ir Dievui nei\u0161tikimo krik\u0161\u010dionio. Bet laikas, kai skirtumas bus ai\u0161kiai matomas, jau arti. Kai sukils pjrie\u0161ininkai, v\u0117l \u012fsivie\u0161pataus fanatizmas ir nepakantumas, \u012fsiliepsnos persekiojimai \u2014 veidmainiai bei abejojantys susvyruos ir atsisakys savo tik\u0117jimo. Ta\u010diau tikrasis krik\u0161\u010dionis stov\u0117s tvirtas kaip uola \u2014 jo tik\u0117jimas bus stipresnis, jo viltis – \u0161viesesn\u0117 negu geriausiomis dienomis.<\/p>\n\n\n\n

   Psalmi\u0173 giedotojas sako: \u201e[…] Tavo \u012fsakai \u2014 mano u\u017esi\u0117mimas. […] I\u0161 Tavo \u012fsak\u0173 \u012fgyju i\u0161minties, tod\u0117l neken\u010diu jokio sukto kelio” (Psalmi\u0173 119, 99.104).<\/p>\n\n\n\n

   Laimingas \u017emogus, kuris i\u0161mint\u012f randa. Toks \u017emogus \u2014 tarsimedis, pasodintas prie vandens, leid\u017eiantis savo \u0161aknis srov\u0117s link, nebijantis kaitros, kai ji u\u017eeina; jo lapai nuolat \u017ealiuoja, nepab\u016bgsta sausros met\u0173, nenustoja duoti vaisi\u0173 (Patarli\u0173 3, 13; Jeremijo 17, 8).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

38. PASKUTINIS PERSP\u0116JIMAS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

[603-604]<\/strong>  Paskui a\u0161 i\u0161vydau kit\u0105 angel\u0105, nu\u017eengiant\u012f i\u0161 dangaus ir turint\u012f did\u017ei\u0105 galyb\u0119. \u017dem\u0117 nu\u0161vito nuo jo skaistumo. O jis \u0161auk\u0117 skambiu balsu: ‘Krito, krito did\u017eioji Babel\u0117!Ji pavirto demon\u0173 buveine, vis\u0173 netyr\u0173j\u0173 dvasi\u0173 pastoge, visoki\u0173 ne\u0161vari\u0173 ir neken\u010diam\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 landyne. […]’ Ir i\u0161girdau i\u0161 dangaus kit\u0105 bals\u0105, skelbiant\u012f: ‘I\u0161eik i\u0161 Babel\u0117s, Mano tauta, kad nedalyvautum jos nuod\u0117m\u0117se ir nepatirtum jos negand\u0173!’ (Aprei\u0161kimo 18, 1.2.4)<\/p>\n\n\n\n

   \u0160is Biblijos tekstas nurodo ateities laik\u0105, kai \u017einia apie Babel\u0117s kritim\u0105, kur\u012f skelb\u0117 Antrasis angelas i\u0161 Aprei\u0161kimo knygos (14, 8), bus pakartota. \u0160ie \u017eod\u017eiai pabr\u0117\u017eia \u012fvairi\u0173 Babel\u0119 sudaran\u010di\u0173 konfesij\u0173 sugedim\u0105, padid\u0117jus\u012f nuo \u012e844 met\u0173 vasaros, kai \u0161i \u017einia buvo paskelbta pirm\u0105 kart\u0105. Jie\/apib\u016bdina siaubing\u0105 religinio pasaulio pad\u0117t\u012f. Kiekvien\u0105 kart\u0105, atmetus ties\u0105, \u017emoni\u0173 protas tampa tamsesnis, j\u0173 \u0161irdys \u2014 kietesn\u0117s, kol pagaliau jie su\u012f\u017e\u016bl\u0117ja kaip bedieviai. Nepaisydami Dievo persp\u0117jim\u0173, jie toliau tryps vien\u0105 i\u0161 De\u0161imties Dievo \u012fsakym\u0173, kol pagaliau prad\u0117s persekioti \u017emones, \u0161ventai jo besilaikan\u010dius. Kristus visi\u0161kai nuvertinamas, kai paniekinamas Jo \u017dodis ir Jo tauta. Kai ba\u017eny\u010dios priims spiritizmo mokymus, bus pa\u0161alinti visi neatgimusios \u0161irdies apribojimai, i\u0161orinis religijos i\u0161pa\u017einimas bus tik priedanga, slepianti niekingiausi\u0105 blog\u012f. Tik\u0117jimas spiritizmo rei\u0161kiniais atveria duris klaidinan\u010dioms dvasioms bei demon\u0173 mokslams. Taip pikt\u0173j\u0173 angel\u0173 \u012ftaka jau\u010diama ba\u017eny\u010diose.<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161yst\u0117 apie Babel\u0119 skelbia: \u201eMat jos nuod\u0117m\u0117s pasiek\u0117 dang\u0173, ir Dievas prisimin\u0117 jos piktenybes” (Aprei\u0161kimo 18, 5). Ji pripild\u0117 savo kal\u010di\u0173 taur\u0119, netrukus j\u0105 i\u0161tiks pra\u017e\u016btis. Ta\u010diau Babel\u0117je Dievas turi Savo \u017emoni\u0173, ir anks\u010diau, negu Jo bausm\u0117s kris ant jos, \u0161ie i\u0161tikimieji turi palikti j\u0105, kad nedalyvaut\u0173 jos nuod\u0117m\u0117se ir nepatirt\u0173 jos negand\u0173. Tod\u0117l ir kilo jud\u0117jimas, kur\u012f simbolizuoja nusileid\u017eiantis i\u0161 dangaus angelas, savo skaistumu ap\u0161vie\u010diantis \u017eem\u0119 ir skambiu balsu skelbiantis Babel\u0117s nuod\u0117mes. Paskelbus \u0161i\u0105 \u017eini\u0105, girdimas kvietimas: \u201eI\u0161eik i\u0161 Babel\u0117s, Mano tauta!” Si \u017einia kartu su Tre\u010diojo angelo \u017einia ir yra paskutinis persp\u0117jimas \u017eemes gyventojams.<\/p>\n\n\n\n

  [604-605]<\/strong> Baisi yra pabaiga, prie kurios art\u0117ja pasaulis. \u017demi\u0161kos j\u0117gos, susijungusios kovai su Dievo \u012fsakymais, i\u0161leis \u012fsak\u0105, skelbiant\u012f, kad visi, ma\u017ei ir dideli, turtuoliai ir vargdieniai, laisvieji ir vergai (Aprei\u0161kimo 13, 16) turi laikytis ba\u017eny\u010dios tradicij\u0173 ir \u0161v\u0119sti sekmadien\u012f \u2014 netikr\u0105j\u0105 sabat\u0105. Visi, kurie atsisakys paklusti, i\u0161 prad\u017ei\u0173 bus baud\u017eiami pagal civilinius \u012fstatymus, o gal\u0173 gale bus paskelbta, kad jie nusipelno mirties. Antra vertus, Dievo \u012estatymas, \u012fskaitant ir K\u016br\u0117jo poilsio dien\u0105, reikalauja paklusti ir grasina dideliu Jo \u012fnir\u0161iu, kuris i\u0161silies ant \u012fsakym\u0173 pa\u017eeid\u0117j\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Kai i\u0161tyrin\u0117jame \u0161ias tiesas, tampa ai\u0161ku, kad kiekvienas, kuris pamins Dievo \u012estatym\u0105, nor\u0117damas paklusti \u017emoni\u0173 \u012fsakymams, priims \u017ev\u0117ries \u017eenkl\u0105, rodant\u012f i\u0161tikimyb\u0119 j\u0117gai, kuri\u0105 jis pasirenka vietoj Dievo. Dangaus persp\u0117jimas byloja: \u201eKas garbina \u017ev\u0117r\u012f ir jo atvaizd\u0105 ir priima ant savo kaktos ar ant rankos jo \u017eenkl\u0105, tas tur\u0117s gerti Dievo \u012fnir\u0161io vyno, \u012fpilto ir neatmie\u0161to Jo r\u016bstyb\u0117s taur\u0117je, ir bus kankinamas ugnimi ir siera \u0161vent\u0173j\u0173 angel\u0173 ir Avin\u0117lio akyse” (Aprei\u0161kimo 14, 9.10).<\/p>\n\n\n\n

   Ta\u010diau n\u0117 vienam neteks k\u0119sti Dievo \u012fnir\u0161io tol, kol neatmes tiesos, kuri\u0105 suvok\u0117 protu ir kuri buvo \u012fra\u0161yta s\u0105\u017ein\u0117je. Daug yra toki\u0173, kurie niekada netur\u0117jo galimyb\u0117s i\u0161girsti ties\u0173, skirt\u0173 \u0161iam laikotarpiui. Jiems niekada nebuvo teisingai i\u0161ai\u0161kinta, kad privaloma vykdyti ketvirt\u0105j\u012f \u012fsakym\u0105. Tas, Kuris perskaito, kas \u012fra\u0161yta kiekvienoje \u0161irdyje, \u012fvertina visa, kas skatina \u017emones vienaip ar kitaip elgtis, neleis, kad nors vienas, trok\u0161tantis su\u017einoti ties\u0105, b\u016bt\u0173 suklaidintas ir neteisingai suprast\u0173 kovos pasekmes. Nereikia reikalauti, kad \u017emones aklai vykdyt\u0173 \u012fsak\u0105. Visi bus pakankamai ap\u0161viesti, kad gal\u0117t\u0173 s\u0105moningai apsispr\u0119sti.<\/p>\n\n\n\n

 [605-606]<\/strong> Sabata bus didelis i\u0161tikimyb\u0117s i\u0161bandymas, nes tai yra ta tiesos dalis, d\u0117l kurios labiausiai gin\u010dijamasi. Paskutin\u012f kart\u0105 i\u0161bandant \u017emones bus nubr\u0117\u017eta riba tarp t\u0173, kurie tarnauja Dievui, ir t\u0173, kurie Jam netarnauja. Tuo tarpu, kai \u0161ven\u010diant netikr\u0105j\u0105 sabat\u0105 pagal valstyb\u0117s \u012fstatym\u0105, prie\u0161ing\u0105 ketvirtajam \u012fsakymui, bus pripa\u017e\u012fstama i\u0161tikimyb\u0117 j\u0117gai, kuri yra prie\u0161i\u0161ka Dievui, tikrosios sabatos \u0161ventimas, pakl\u016bstant Dievo \u012estatymui, bus i\u0161tikimyb\u0117s K\u016br\u0117jui \u012frodymas. Kai vieni priima \u017eym\u0119, rodan\u010di\u0105 jos atsidavim\u0105 \u017eemi\u0161koms j\u0117goms, jie pa\u017eenklinami \u017ev\u0117ries \u017eenklu, o pasirink\u0119 i\u0161tikimyb\u0117s Dievi\u0161kajam autoritetui po\u017eym\u012f, pa\u017eenklinami Dievo antspaudu.<\/p>\n\n\n\n

   Anks\u010diau \u017emon\u0117s, ai\u0161kinantys tiesas, kurias atskleid\u017eia Tre\u010diojo angelo \u017einia, da\u017enai buvo vadinami tikrais panikos k\u0117l\u0117jais. J\u0173 prana\u0161avimai, kad religinis nepakantumas \u012fgis vald\u017ei\u0105 Jungtin\u0117se Valstijose, kad Ba\u017eny\u010dia susivienys su valstybe, siekdama persekioti besilaikan\u010dius Dievo \u012fsakym\u0173, buvo paskelbti nepagr\u012fstais ir absurdi\u0161kais. Buvo pasip\u016bt\u0117li\u0161kai pareik\u0161ta, kad \u0161i \u0161alis niekada negali pasikeisti, ji buvo ir yra religin\u0117s laisv\u0117s gyn\u0117ja. Bet agitacija apie priverstin\u012f sekmadienio \u0161ventim\u0105 vis plinta, akivaizdu, jog artinasi \u012fvykis, d\u0117l kurio taip ilgai buvo abejojama ir netikima, tod\u0117l Tre\u010diojo angelo \u017einia tur\u0117s tok\u012f poveik\u012f kaip niekada anks\u010diau.<\/p>\n\n\n\n

   Kiekvienai kartai Dievas siunt\u0117 Savo tarnus reik\u0161ti priekai\u0161t\u0173 u\u017e nuod\u0117mes tiek pasauliui, tiek ir Ba\u017eny\u010diai. Bet \u017emon\u0117s trok\u0161ta su\u0161velninti jiems pasakytus dalykus, tyra, nepagra\u017einta tiesa n\u0117ra priimtina. Tod\u0117l daugelis reformatori\u0173, prad\u0117dami savo darb\u0105, nusprend\u0117 Ba\u017eny\u010dios ir tautos nuod\u0117mes pulti labai atsargiai. Jie tik\u0117josi sugr\u0105\u017einti \u017emones \u012f Biblijos mokymus, rodydami tikrojo krik\u0161\u010dioni\u0161kojo gyvenimo pavyzd\u012f. Bet Dievo Dvasia nu\u017eeng\u0117 ant j\u0173, kaip ka\u017ekada ant prana\u0161o Elijo, paskatindama peikti nedoro karaliaus ir atpuolusios tautos nuod\u0117mes, ir jie \u0117m\u0117 skelbti ai\u0161kius Biblijos pasisakymus \u2014 mokymus, kuri\u0173 pateikti nebuvo link\u0119. Jie buvo past\u016bm\u0117ti uoliai skelbti ties\u0105 ir \u012fsp\u0117ti apie pavoj\u0173, gresiant\u012f sieloms. \u017dod\u017eius, kuriuos Vie\u0161pats jiems \u012fd\u0117jo, jie tar\u0117 nebijodami pasekmi\u0173, ir \u017emon\u0117s buvo priversti i\u0161girsti persp\u0117jimus.<\/p>\n\n\n\n

[606-607]<\/strong>  Taip bus paskelbta Tre\u010diojo angelo \u017einia. Kai ateis laikas skelbti j\u0105 energingiau, Vie\u0161pats veiks per nuolankius \u201e\u012frankius”, vadovaudamas tiems, kurie nusprend\u0117 Jam tarnauti. \u0160ie darbininkai bus ruo\u0161iami grei\u010diau Jo Dvasiai patepant juos, negu specialiai apmokomi mokymo \u012fstaigose. \u017dmon\u0117s, atsidav\u0119 tik\u0117jimui ir maldai, bus priversti su \u0161ventu u\u017esidegimu eiti pirmyn ir skelbti \u017eod\u017eius, kuriuos Dievas jiems duoda. Babel\u0117s nuod\u0117m\u0117s bus atidengtos. Baisios pasekm\u0117s, kilusios d\u0117l to, kad civilin\u0117 vald\u017eia vert\u0117 laikytis ba\u017eny\u010dios tradicij\u0173, spiritizmo \u012fsiver\u017eimas, slaptas, bet greitas popie\u017eiaus vald\u017eios augimas \u2014 viskas bus atskleista ir i\u0161ai\u0161kinta. \u0160ie rimti persp\u0117jimai pa\u017eadins \u017emones. Klausysis t\u016bkstan\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010diai, niekada negird\u0117j\u0119 pana\u0161i\u0173 \u017eod\u017ei\u0173. Jie nustebs, i\u0161gird\u0119 liudijim\u0105, kad Babel\u0117 \u2014 tai ba\u017eny\u010dia, puolusi d\u0117l savo paklydim\u0173 ir nuod\u0117mi\u0173, d\u0117l to, kad atmet\u0117 ties\u0105, si\u0173st\u0105 jai i\u0161 dangaus. Kai \u017emon\u0117s eis pas savo ankstesniuosius mokytojus, nekantriai klausdami, ar tikrai taip yra, dvasininkai pateiks prasimanymus, prana\u0161aus \u0161velnesnius dalykus, kad nuslopint\u0173 j\u0173 baim\u0119 ir nuramint\u0173 prabudusi\u0105 s\u0105\u017ein\u0119. Kai \u017emon\u0117s atsisakys pasitenkinti papras\u010diausiu \u017emogi\u0161kuoju autoritetu ir pareikalaus ai\u0161kaus \u012frodymo taip sako Vie\u0161pats, populiar\u016bs dvasininkai, kaip ir senov\u0117s fariziejai, pasipiktins, kad j\u0173 autoritetu abejojama, jie paskelbs, kad \u0161i \u017einia yra \u0161\u0117tono. Taip jie kurstys nuod\u0117m\u0119 mylin\u010di\u0105 liaud\u012f burnoti ir persekioti tuos, kurie j\u0105 skelbia.<\/p>\n\n\n\n

   Kai kova apims naujas sritis ir \u017emon\u0117s supras, jog reikia vykdyti niekinam\u0105 Dievo \u012estatym\u0105, \u0161\u0117tonas susierzins. J\u0117ga, lydinti \u0161i\u0105 \u017eini\u0105, siutins tuos, kurie trukdo jai sklisti. Dvasininkija d\u0117s tiesiog ne\u017emoni\u0161kas pastangas, nor\u0117dama u\u017estoti \u0161vies\u0105, kad ji nesviest\u0173 j\u0173 avel\u0117ms. Jai vadovaujant, jie kaip \u012fmanydami stengsis nuslopinti diskusijas \u0161iais gyvybi\u0161kai svarbiais klausimais. Ba\u017eny\u010dia kreipsis \u012f civilin\u0119 vald\u017ei\u0105, kad ji savo tvirta ranka pad\u0117t\u0173. Siame darbe popie\u017eininkai ir protestantai vienysis. Kai priverstin\u0117 sekmadienio \u0161vent\u0117 bus vis \u012f\u017e\u016bliau ir ry\u017etingiau per\u0161ama, prie\u0161<\/p>\n\n\n\n

besilaikan\u010dius \u012fsakym\u0173 \u017emones bus pasitelkti \u012fstatymai. Jiems bus grasinama pinigin\u0117mis baudomis ir \u012fkalinimu, kai kuriems bus pasi\u016blytos \u012ftakingos pareigos ir kiti apdovanojimai bei privalumai, kad paskatint\u0173 atsi\u017ead\u0117ti savojo tik\u0117jimo. Bet jie tvirtai atsakys: \u201eRemdamiesi Dievo \u017dod\u017eiu \u012frodykite, kur mes klystame”,  t\u0105 pat\u012f argument\u0105 savo laiku i\u0161sak\u0117 Liuteris. Tie, kurie bus patraukti \u012f teism\u0105, ry\u017etingai gins ties\u0105, kai kurie j\u0173 besiklausantys bus paskatinti pritarti \u0161iai nuomonei ir laikytis vis\u0173 Dievo \u012fsakym\u0173. Taip \u0161viesa bus atne\u0161ta t\u016bkstan\u010diams, kurie kitaip neb\u016bt\u0173 su\u017einoj\u0119 \u0161i\u0173 ties\u0173.<\/p>\n\n\n\n

 [607-608]<\/strong>  S\u0105\u017einingas paklusnumas Dievo \u017dod\u017eiui bus laikomas mai\u0161tu. \u0160\u0117tono apakinti t\u0117vai grubiai ir \u017eiauriai elgsis su savo tikin\u010diais vaikais. \u0160eimininkas ar \u0161eiminink\u0117 engs \u012fsakym\u0173 besilaikant\u012f tarn\u0105. Giminyst\u0117s ry\u0161iai bus sutraukyti. Vaikams bus atimtos paveld\u0117jimo teis\u0117s ir jie bus i\u0161varyti i\u0161 nam\u0173. Taigi i\u0161sipildys apa\u0161talo Pauliaus \u017eod\u017eiai: Visi, kurie trok\u0161ta maldingai gyventi Kristuje J\u0117zuje, bus persekiojami (2 Timotiejui 3, 12). Kai tiesos gyn\u0117jai atsisakys \u0161v\u0119sti sekmadien\u012f kaip sabat\u0105, vieni j\u0173 bus \u012fmesti \u012f kal\u0117jimus, kiti i\u0161tremti, treti laikomi vergais. Dabar visa tai \u017emogaus protui atrodo ne\u012fmanoma, bet tuomet, kai var\u017eanti Dievo Dvasia bus atimta i\u0161 \u017emoni\u0173, jie paklius \u012f \u0161\u0117tono rankas. Piktasis neapken\u010dia Dievi\u0161k\u0173j\u0173 priesak\u0173, tada prad\u0117s vykti patys keis\u010diausi \u012fvykiai. \u0160irdis gali tapti labai \u017eiauri, kai joje nebelieka baim\u0117s ir meiles Dievui.<\/p>\n\n\n\n

   Audrai priart\u0117jus, dauguma t\u0173, kurie tik\u0117jo Tre\u010diojo angelo \u017einia, bet nebuvo i\u0161tikimi tiesai, nepakluso jai, atsisakys savo pa-\u017ei\u016br\u0173 ir \u012fsijungs \u012f prie\u0161inink\u0173 gretas. Kai jie susivienys su pasauliu ir pritars jo dvasiai, j\u0173 po\u017ei\u016briai \u012fvairiais klausimais taps pana- \u012f \u0161\u016bs \u012f pasaulio. At\u0117jus i\u0161bandymui jie bus pasiruo\u0161\u0119 rinktis lengv\u0105 ir populiari\u0105 pozicij\u0105. Talentingi, maloni\u0173 manier\u0173 \u017emon\u0117s, buv\u0119 tiesos pus\u0117je, naudos savo sugeb\u0117jimus, kad apgaudin\u0117t\u0173 ir klaidint\u0173 sielas. Jie taps patys ar\u0161iausi buvusi\u0173 broli\u0173 prie\u0161ai. Kai sabatos \u0161vent\u0117jai bus patraukti \u012f teism\u0105, kad atsakyt\u0173 u\u017e savo tik\u0117jim\u0105, \u0161ie i\u0161davikai bus patys aktyviausi \u0161\u0117tono pad\u0117j\u0117jai. Jie klaidingai apibudins bei kaltins buvusius brolius ir seseris ir melagingais gandais bei \u0161mei\u017etu kurstys prie\u0161 juos vyresnyb\u0119.        [608-610]<\/strong> \u0160iuo persekiojim\u0173 laikotarpiu bus i\u0161m\u0117gintas Vie\u0161paties tarn\u0173 tik\u0117jimas. Jie i\u0161tikimai perdav\u0117 \u012fsp\u0117jimus, \u017evelgdami tik j Diev\u0105 ir Jo \u017dod\u012f. Dievo Dvasia, veikianti j\u0173 \u0161irdis, privert\u0117 juos kalb\u0117ti. Paskatinti \u0161vento uolumo ir Dievo galingai paakinti, jie prad\u0117jo vykdyti savo pareigas, negalvodami apie pasekmes, galin\u010dias kilti skelbiant \u017emon\u0117ms Vie\u0161paties \u017dod\u012f. Jie neatsi\u017evelg\u0117 \u012f savo \u017eemi\u0161kus interesus, neie\u0161kojo, kaip i\u0161saugoti savo reputacij\u0105 arba gyvyb\u0119. Bet, kai juos u\u017egrius pasiprie\u0161inimo ir priekai\u0161t\u0173 audra, kai kurie, apimti siaubo, bus pasiruo\u0161\u0119 su\u0161ukti: \u201eJei mes b\u016btume \u017einoj\u0119, kokias pasekmes sukels m\u016bs\u0173 \u017eod\u017eiai, mes b\u016btume saugoj\u0119 savo ramyb\u0119!” I\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 juos persekioja sunkumai. \u0160\u0117tonas juos puola atkakliai gundydamas. Darbas, kurio \u0117m\u0117si, jiems pradeda atrodyti ne\u012fvykdomas. Jiems grasinama susidorojimu. Entuziazmas, gaivin\u0119s juos, dingo. Ta\u010diau jie nebegali trauktis. Tada, jausdami visi\u0161k\u0105 savo bej\u0117gi\u0161kum\u0105, jie gelbstisi, pra\u0161ydami Visagal\u012f stiprybes. Jie prisimena, kad skelb\u0117 ne savo \u017eod\u017eius, bet To, Kuris \u012fsak\u0117 perduoti tuos \u012fsp\u0117jimus. Dievas atskleid\u0117 j\u0173 \u0161irdims ties\u0105, ir jie negal\u0117jo susilaikyti jos neskelb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   Pana\u0161ius i\u0161bandymus Dievo \u017emon\u0117s patyr\u0117 pra\u0117jusiais am\u017eiais. Viklifas, Husas, Liuteris, Tindalis, Baksteris, Vezlis visus mokymus reikalavo tikrinti, remiantis Biblija, ir skelb\u0117, kad jie atsisakys visko, k\u0105 ji smerkia. \u0160ie vyrai buvo \u017eiauriai persekiojami, ta\u010diau jie nenustojo skelbti ties\u0105. Kiekvien\u0105 skirting\u0105 ba\u017eny\u010dios istorijos laikotarp\u012f \u017eenklino tam tikra tiesa, pritaikyta to laikotarpio Dievo \u017emoni\u0173 reikm\u0117ms. Kiekviena nauja tiesa prasi-skyn\u0117 sau keli\u0105 neapykantos ir pasiprie\u0161inimo pinkl\u0117se, o tie, kurie yra palaiminti, nes juos ap\u0161viet\u0117 \u0161viesa, buvo gundomi ir bandomi. Kai b\u016bna labai sunku, Dievas siun\u010dia \u017emon\u0117ms ypating\u0105 ties\u0105. Kas i\u0161dr\u012fs atsisakyti j\u0105 paskelbti? Jis \u012fsako Savo tarnams perduoti pasauliui paskutin\u012f gailestingumo kvietim\u0105. Jie negali nutilti, net jeigu \u017e\u016bt\u0173. Kristaus pasiuntiniai neturi galvoti apie pasekmes. Jie turi atlikti savo pareig\u0105, o rezultatus patik\u0117ti Dievui.<\/p>\n\n\n\n

[610-611]<\/strong>  Kai pasiprie\u0161inimas did\u0117s, Dievo tarnai v\u0117l bus gluminami, nes jie manys, kad \u0161i\u0105 kriz\u0119 suk\u0117l\u0117 jie. Bet s\u0105\u017ein\u0117 ir Dievo \u017dodis juos \u012ftikina, kad jie eina teisingu keliu. Nors i\u0161bandymai t\u0119siasi, bet Dievo tarnai yra sustipr\u0117j\u0119, kad juos i\u0161tvert\u0173. Kovos \u012ftampa did\u0117ja, susid\u016brimai tampa \u017eiauresni, bet, did\u0117jant pavojui, auga ir j\u0173 tik\u0117jimas bei dr\u0105sa. Jie liudija: \u201eMes negalime klastoti Dievo \u017dod\u017eio ir perskirti Jo \u0161vent\u0105j\u012f \u012estatym\u0105, vien\u0105 dal\u012f vadindami esmine, o kit\u0105 \u2014 neesmine, kad \u012fgytume pasaulio palankum\u0105. Vie\u0161pats, kuriam tarnaujame, sugeb\u0117s mus i\u0161gelb\u0117ti. Kristus nugal\u0117jo \u017eemi\u0161kas j\u0117gas, ar mes turime bijoti jau nugal\u0117to pasaulio?”<\/p>\n\n\n\n

   \u012evair\u016bs persekiojimai egzistuos tol, kol gyvuos \u0161\u0117tonas, ir bus gyva krik\u0161\u010dionybe. Ne vienas \u017emogus negali tarnauti Dievui, ne-sukel\u0119s tamsos angel\u0173 prie\u0161i\u0161kumo. Tamsos angelai sunerim\u0119, nes krik\u0161\u010dionio \u012ftaka atima grob\u012f i\u0161 j\u0173 rank\u0173, tod\u0117l jie puola. Pikti \u017emon\u0117s, kuriems krik\u0161\u010dionio pavyzdys buvo tarsi priekai\u0161tas, prisijungs prie j\u0173, stengdamiesi kerin\u010diomis pagundomis atskirti j\u012f nuo Dievo. Kai jiems nepasiseka, tuomet paveikti s\u0105\u017ein\u0119 panaudojama prievarta.<\/p>\n\n\n\n

   Kol J\u0117zus lieka \u017emogaus U\u017etar\u0117jas \u0161ventykloje auk\u0161tyb\u0117se, vald\u017eios vyrai ir paprasti \u017emones jaus jiems padedan\u010dios \u0160ventosios Dvasios poveik\u012f. Ji dar tam tikrais atvejais valdo \u017eemi\u0161kus \u012fstatymus. Jei \u0161i\u0173 \u012fstatym\u0173 neb\u016bt\u0173, pasaulio b\u016bkl\u0117 b\u016bt\u0173 \u017eymiai blogesn\u0117, negu yra dabar. Nors dauguma m\u016bs\u0173 vald\u017eios vyr\u0173 yra aktyv\u016bs \u0161\u0117tono tarnai, Dievas taip pat turi Savo bendradarbi\u0173 tarp tautos vadov\u0173. Prie\u0161as skatina savo tarnus imtis toki\u0173 priemoni\u0173, kurios labai trukdyt\u0173 Dievo darbui. Bet valstyb\u0117s veik\u0117jus, bijan\u010dius Dievo, \u0161ventieji angelai skatina prie\u0161intis tokiems pasi\u016blymams, pateikiant negin\u010dijamus \u012frodymus. Taip keletas \u017emoni\u0173 gali sulaikyti galing\u0105 blogio srov\u0119. Tiesos prie\u0161\u0173 pasiprie\u0161inimas bus nuslopintas, kad Tre\u010diojo angelo \u017einia gal\u0117t\u0173 atlikti savo darb\u0105. Kai bus duotas paskutinis persp\u0117jimas, \u0161ie vald\u017eios vyrai, per kuriuos dabar dirba Vie\u0161pats, atkreips \u012f j\u012f d\u0117mes\u012f, vieni j\u0173 priims j\u012f ir nelaim\u0117s metu stov\u0117s greta Dievo \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

 [611-612]<\/strong>  Angelas, kuris prisijungia skelbti Tre\u010diojo angelo \u017eini\u0105, savo skaistumu turi ap\u0161viesti vis\u0105 \u017eem\u0119. \u010cia i\u0161prana\u0161autas pasaulinio masto darbas, atliekamas labai galingai. 1840\u20141844 met\u0173 Adventist\u0173 jud\u0117jimas buvo \u0161lovingas Dievo j\u0117gos pasirei\u0161kimas. Pirmojo angelo \u017eini\u0105 grup\u0117s misionieri\u0173 i\u0161platino visam pasauliui. Kai kuriose \u0161alyse kilo did\u017eiausias religinis susidom\u0117jimas, kok\u012f tik buvo galima pasteb\u0117ti kurioje nors \u0161alyje nuo XVI am\u017eiaus Reformacijos laik\u0173. Bet galingas jud\u0117jimas, kil\u0119s d\u0117l paskutinio, Tre\u010diojo angelo persp\u0117jimo, pralenks ankstesn\u012fj\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160is darbas bus pana\u0161us \u012f t\u0105, kuris buvo atliktas Sekmini\u0173 dien\u0105. Kaip Ankstyvasis lietus buvo duotas Evangelijos skelbimo prad\u017eioje, i\u0161liejant \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105, kad sudygt\u0173 vertinga s\u0117kla, taip V\u0117lyvasis lietus bus i\u0161lietas pabaigoje, kad sunokint\u0173 derli\u0173: Pa\u017einkime, ver\u017ekim\u0117s pa\u017einti VIE\u0160PAT\u012e! Tikrai Jis ateis pas mus, kaip tikrai ateina au\u0161ra; Jis ateis pas mus kaip lietus, kaip v\u0117lyvieji liet\u016bs, pagirdantys \u017eem\u0119. Linksminkit\u0117s ir d\u017eiaukit\u0117s, Siono vaikai, VIE\u0160PA\u010cIU, savo Dievu, nes Jis dav\u0117 jums ankstyvuosius lietus kaip reikalauja teisumas, i\u0161liejo \u017eemyn jums gaus\u0173 liet\u0173 \u2014 ankstyvuosius ir v\u0117lyvuosius lietus kaip seniau (Oz\u0117jo 6, 3; Joelio 2, 23). \u201ePaskutin\u0117mis dienomis, \u2014 sako Dievas, \u2014 A\u0161 kiekvienam k\u016bnui i\u0161liesiu Savosios Dvasios. […] ir kiekvienas, kuris \u0161auksis Vie\u0161paties vardo, bus i\u0161gelb\u0117tas” (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 2, 17.21).<\/p>\n\n\n\n

   Didysis evangelizavimo darbas neturi baigtis, suma\u017e\u0117jus Dievo j\u0117gos pasirei\u0161kimui, \u017eenklinusiam jo prad\u017ei\u0105. Prana\u0161yst\u0117s, i\u0161sipild\u017eiusios i\u0161liejant Ankstyv\u0105j\u012f liet\u0173 evangelizavimo darbo prad\u017eioje, pasikartos v\u0117l i\u0161liejant V\u0117lyv\u0105j\u012f liet\u0173 jo pabaigoje. Tai bus paguodos metas, kur\u012f apa\u0161talas Petras numat\u0117, sakydamas: \u201eTad atgailaukite ir atsiverskite, kad b\u016bt\u0173 i\u0161dildytos j\u016bs\u0173 nuod\u0117m\u0117s, kad nuo Vie\u0161paties veido ateit\u0173 paguodos metas ir Jis atsi\u0173st\u0173 jums skirt\u0105j\u012f Mesij\u0105 J\u0117z\u0173” (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 3, 19.20).<\/p>\n\n\n\n

   Nu\u0161vitusiais veidais, spindin\u010diais \u0161ventu pasi\u0161ventimu, Dievo tarnai skub\u0117s i\u0161 vienos vietos \u012f kit\u0105 skelbti dangi\u0161k\u0105j\u0105 \u017eini\u0105. Persp\u0117jimas bus perduotas t\u016bkstan\u010diais bals\u0173 visoje \u017eem\u0117je. Bus daromi stebuklai, bus i\u0161gydomi ligoniai ir tikin\u010diuosius lyd\u0117s \u012fvair\u016bs \u017eenklai ir stebuklai. \u0160\u0117tonas taip pat dirbs, darydamas did\u017eius stebuklus, net \u017emon\u0117ms matant, nuleisdina ugn\u012f i\u0161 dangaus \u012f \u017eem\u0119 (Aprei\u0161kimo 13, 13). Taip \u017eem\u0117s gyventojai bus priversti apsispr\u0119sti.<\/p>\n\n\n\n

 \u017dinia bus skelbiama ne \u012frodin\u0117jant ties\u0105, bet Dievo Dvasia galingai \u012ftikins \u017emones. \u012erodymai buvo pateikti. S\u0117kla buvo pas\u0117ta, dabar ji sudygs ir duos vaisi\u0173. I\u0161augo misionieri\u0173 i\u0161dalint\u0173 leidin\u0117li\u0173 \u012ftaka, nors daugeliui, kuri\u0173 m\u0105stym\u0105 jie jau buvo paveik\u0119, kliudyta visi\u0161kai suvokti ties\u0105 ir nuolankiai paklusti jai. Dabar \u0161viesos spinduliai prasiskverbia visur, tiesa ai\u0161kiai matoma, ir Dievo vaikai sutrauko rai\u0161\u010dius, kurie juos var\u017e\u0117. \u0160eimos santykiai, ba\u017eny\u010dios ry\u0161iai dabar yra bej\u0117giai juos sulaikyti. Tiesa yra brangesne u\u017e visa kita. Nepaisant j\u0117g\u0173, susivienijusi\u0173 prie\u0161 ties\u0105, daug \u017emoni\u0173 stoja Vie\u0161paties pus\u0117n.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

39. NELAIMES METAS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [613-614]<\/strong>  Anuo metu pasirodys Mykolas, galingasis did\u017ei\u016bnas, tavo tautos sargas. U\u017eeis metas toki\u0173 varg\u0173, koki\u0173 dar niekada n\u0117ra buv\u0119 nuo to laiko, kai atsirado tautos. Bet tuo metu bus i\u0161gelb\u0117ta tavo tauta, visi, kurie tik rasti \u012fra\u0161yti knygoje (Danieliaus 12, 1).<\/p>\n\n\n\n

   Kai i\u0161sipildys tai, k\u0105 skelb\u0117 Tre\u010diojo angelo \u017einia, tada daugiau nebus pasigail\u0117jimo kaltiesiems \u017eem\u0117s gyventojams. Dievo tauta \u012fvykd\u0117 savo darb\u0105. Ji sulauk\u0117 V\u0117lyvojo lietaus, paguodos meto, at\u0117jusio nuo Vie\u0161paties veido, ir yra pasiruo\u0161usi jos laukian\u010diai i\u0161bandym\u0173 valandai. Angelai danguje skuba ten ir atgal. Angelas, gr\u012f\u017etantis i\u0161 \u017eemes, prane\u0161a apie atlikt\u0105 darb\u0105: pasauliui yra duotas paskutinis i\u0161bandymas, visi, kurie buvo i\u0161tikimi Dievo priesakams, pa\u017eenklinti Gyvojo Dievo antspaudu. Tada J\u0117zus auk\u0161tyb\u0117se baigs Savo tarpininkavim\u0105 \u0161ventykloje. Jis i\u0161kels rankas ir garsiai pasakys: \u201eAtlikta!” Visa angel\u0173 galyb\u0117 nusiims savo vainikus, Kristui i\u0161kilmingai skelbiant: \u201ePiktadarys toliau tedaro piktadarybes, kas susitep\u0119s, tesusitepa dar labiau, teisusis toliau tevykdo teisum\u0105, ir \u0161ventasis dar tepa\u0161vent\u0117ja” (Aprei\u0161kimo 22, 11). Kiekvienoje byloje buvo nuspr\u0119stas \u017emogaus likimas \u2014 gyventi ar mirti. Kristus i\u0161pirko Savo taut\u0105 ir i\u0161dild\u0117 jos nuod\u0117mes. Jo pavaldini\u0173 skai\u010dius i\u0161augo. Tuomet vie\u0161patavimas ir vald\u017eia, Karalyst\u0117s didyb\u0117, kuri yra po visu dangumi, bus atiduota paveldimiems i\u0161gelb\u0117jim\u0105. J\u0117zus vie\u0161pataus kaip karali\u0173 Karalius ir vie\u0161pa\u010di\u0173 Vie\u0161pats.<\/p>\n\n\n\n

   Kai Jis i\u0161eis i\u0161 \u0161ventyklos, \u017eemes gyventojus apgaubs tamsa. \u0160iuo baisiu laikotarpiu teisieji turi gyventi \u0161ventojo Dievo akivaizdoje be tarpininko. Apribojimai, var\u017eantys piktuosius, yra pa\u0161alinti, ir \u0161\u0117tonas visi\u0161kai valdo u\u017ekiet\u0117jusias nusid\u0117j\u0117li\u0173 \u0161irdis. Begalin\u0117 Dievo kantryb\u0117 i\u0161seko. Pasaulis atmet\u0117 Jo malon\u0119; paniekino Jo meil\u0119 ir pamyn\u0117 Jo \u012estatym\u0105. Nedor\u0117liams pasibaig\u0117 malon\u0117s laikas; Dievo Dvasia, Kuriai nuolat buvo atkakliai prie\u0161inamasi, pagaliau pasitrauk\u0117. Netekus Dievi\u0161kosios malon\u0117s, niekas nesaugo nuo piktojo. \u0160\u0117tonas \u012fstums \u017eem\u0117s gyventojus \u012f did\u012fj\u012f, bet jau paskutin\u012f sielvart\u0105. Dievo angelams nustojus stabdyti stiprius \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 aistr\u0173 v\u0117jus, visi kovos elementai \u012fsisiaut\u0117s. Visas pasaulis bus \u012ftrauktas \u012f pra\u017e\u016bt\u012f, \u017eymiai baisesn\u0119 u\u017e t\u0105, kuri i\u0161tiko senov\u0117s Jeruzal\u0119.<\/p>\n\n\n\n

 [614-615]<\/strong>  Vienas angelas sunaikino visus egiptie\u010di\u0173 pirmagimius ir pripild\u0117 \u017eem\u0119 raud\u0173 ir gedulo. Kai Dovydas nusi\u017eeng\u0117 Dievui, sura\u0161ydamas \u017emones, vienas angelas suk\u0117l\u0117 siaubingus naikinimus, kuriais buvo nubausta u\u017e nuod\u0117m\u0119. Ta pa\u010dia naikinan\u010dia j\u0117ga, kuria \u0161ventieji angelai naudojasi Dievui \u012fsakius, naudosis piktieji angelai, nes jiems leis Dievas. Yra j\u0117g\u0173, pasiruo\u0161usi\u0173 jau dabar visur niokoti ir tik laukian\u010di\u0173 Dievo leidimo.<\/p>\n\n\n\n

   Tie, kurie gerbia Dievo \u012estatym\u0105, bus apkaltinti pri\u0161auk\u0119 pasauliui bausmes. Jie bus laikomi baisi\u0173 \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173, nesantaikos ir kraujo praliejimo, pripildan\u010dio \u017eem\u0119 vargo, prie\u017eastimi. J\u0117ga, lydinti paskutin\u012f persp\u0117jim\u0105, \u012fsiutins piktadarius. J\u0173 pyktis bus nukreiptas \u012f tuos, kurie pri\u0117m\u0117 \u017eini\u0105, o \u0161\u0117tonas su\u017eadins dar didesn\u0119 neapykantos ir persekiojim\u0173 dvasi\u0105.<\/p>\n\n\n\n

     Kai Dievas visi\u0161kai apleido \u017eyd\u0173 taut\u0105, kunigai ir \u017emon\u0117s to ne\u017einojo. Valdomi \u0161\u0117tono ir pa\u010di\u0173 siaubingiausi\u0173 bei \u017ealingiausi\u0173 aistr\u0173, jie vis dar laik\u0117 save Dievo i\u0161rinktaisiais. Tarnavimas \u0161ventykloje t\u0119s\u0117si, ant suter\u0161t\u0173 aukur\u0173 buvo aukojamos aukos, kas dien\u0105 buvo pra\u0161oma Dievi\u0161kosios palaimos \u017emon\u0117ms, kurie buvo kalti praliej\u0119 brang\u0173 Dievo S\u016bnaus krauj\u0105, siek\u0117 nu\u017eudyti Jo tarnus bei apa\u0161talus. Tuomet, kai bus priimtas neat\u0161aukiamas dangaus \u0161ventyklos nuosprendis, o pasaulio likimas nulemtas am\u017eiams, \u017eem\u0117s gyventojai to ne\u017einos. \u017dmon\u0117s, nuo kuri\u0173 visai buvo pasitraukusi Dievo Dvasia, toliau laikysis religijos form\u0173. \u0160\u0117toni\u0161kas uolumas, kur\u012f blogio kunigaik\u0161tis \u012fkv\u0117ps jiems, kad \u012fvykdyt\u0173 piktus k\u0117slus, i\u0161ori\u0161kai bus pana\u0161us \u012f uolum\u0105 Dievui.<\/p>\n\n\n\n

  [615-616]<\/strong> Kai sabatos problema krik\u0161\u010dioni\u0161kam pasauliui taps ypating\u0173 nesutarim\u0173 objektu, religin\u0117 ir civilin\u0117 vald\u017eia susijungs, kad priverst\u0173 \u017emones \u0161v\u0119sti sekmadien\u012f, nuolatinis ma\u017eumos atsisakymas paklusti populiariam reikalavimui padarys juos visuotin\u0117s neapykantos taikiniu. Bus reikalaujama nek\u0119sti t\u0173, kurie atkakliai prie\u0161inasi ba\u017eny\u010dios institucijai ir valstyb\u0117s \u012fstatymui; bus si\u016bloma, jog geriau tegu ken\u010dia jie, bet nestumia visos tautos \u012f betvark\u0119 ir neteis\u0117tum\u0105. Prie\u0161 a\u0161tuoniolika \u0161imtme\u010di\u0173 t\u0105 pat\u012f argument\u0105 tautos seni\u016bnai pateik\u0117 Kristui. \u201e[…] jums geriau, -tar\u0117 Kajafas, – kad vienas \u017emogus mirt\u0173 u\u017e taut\u0105, o ne visa tauta \u017e\u016bt\u0173” (Jono 11, 50). Pasirodys, kad \u0161is argumentas nulems visk\u0105, pagaliau bus \u012fteisintas \u012fsakymas nukreiptas prie\u0161 tuos, kurie pagal ketvirt\u0105j\u012f \u012fsakym\u0105 \u0161ven\u010dia sabat\u0105. Jis skelbs, kad jie nusipelno grie\u017e\u010diausi\u0173 bausmi\u0173, ir suteiks \u017emon\u0117ms laisv\u0119 po kurio laiko pasmerkti juos mirti. Senojo Pasaulio katalikyb\u0117 ir Naujojo atskal\u016bni\u0161kas protestantizmas naudos tuos pa\u010dius b\u016bdus, kad sunaikint\u0173 tuos, kurie gerbia Dievo priesakus.<\/p>\n\n\n\n

   Dievo tauta bus \u012fstumta \u012f varg\u0105 ir sielvart\u0105. Prana\u0161as apib\u016bdino \u0161i\u0105 b\u016bsen\u0105 kaip nelaim\u0117s met\u0105 Jok\u016bbui. Taip kalba VIE\u0160PATS: ‘Siaubo \u0161auksm\u0105 gird\u0117jome, baim\u0117 vie\u0161patauja, ramyb\u0117s n\u0117ra, […] Kod\u0117l j\u0173 vis\u0173 veidai i\u0161bal\u0119? Nelaim\u0117! Toji diena tokia didinga, kad jokia kita jai neprilygs! Ji – nelaim\u0117s metas Jok\u016bbui, ta\u010diau nuo jos bus jis i\u0161gelb\u0117tas'(Jeremijo 30, 5-7).<\/p>\n\n\n\n

   Nelaim\u0117s naktis Jok\u016bbui, kai jis meld\u0117 i\u0161sigelb\u0117jimo nuo Ezavo rankos (Prad\u017eios 32, 24-30), atspindi Dievo tautos i\u0161gyvenimus nelaim\u0117s metu. Apgaule nor\u0117damas gauti Ezavui skirt\u0105 t\u0117vo palaiminim\u0105, Jok\u016bbas buvo priverstas b\u0117gti, kad apsaugot\u0173 gyvyb\u0119, nes i\u0161kilo pavojus d\u0117l negailesting\u0173 brolio grasinim\u0173. Daugel\u012f met\u0173 i\u0161buv\u0119s tremtyje, Dievui \u012fsakius, jis ketino gr\u012f\u017eti \u012f gimt\u0105j\u012f kra\u0161t\u0105 kartu su \u017emonomis ir vaikais, kaimen\u0117mis ir bandomis. Kai pasiek\u0117 \u0161alies sienas, j\u012f ap\u0117m\u0117 siaubas nuo \u017eini\u0173, kad artinasi kari\u0173 b\u016brys, vadovaujamas Ezavo, neabejotinai siekian\u010dio ker\u0161to. Atrod\u0117, kad beginkliai ir neapsaugoti Jok\u016bbo bendrakeleiviai buvo pasmerkti tapti smurto ir \u017eudyni\u0173 aukomis, Susir\u016bpin\u0119s ir i\u0161sigand\u0119s jis labai priekai\u0161tavo sau, nes tai jo nuod\u0117m\u0117 \u012fst\u016bm\u0117 \u012f tok\u012f pavoj\u0173. Vienintel\u0117 jo viltis buvo Dievo malon\u0117; vienintel\u0117 jo apsauga tur\u0117jo b\u016bti malda. Jis padar\u0117 visk\u0105, kas nuo jo priklaus\u0117, kad i\u0161pirkt\u0173 broliui padaryt\u0105 neteisyb\u0119 ir i\u0161vengt\u0173 gresian\u010dio pavojaus. Taip ir Kristaus sek\u0117jai, art\u0117jant nelaim\u0117s metui, tur\u0117t\u0173 i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 stengtis, kad pasirodyt\u0173 \u017emon\u0117ms teisingoje \u0161viesoje, i\u0161sklaidyt\u0173 i\u0161ankstin\u012f nusiteikim\u0105 ir pa\u0161alint\u0173 pavoj\u0173, gresiant\u012f s\u0105\u017ein\u0117s laisvei.<\/p>\n\n\n\n

 [616-617]<\/strong>  I\u0161siunt\u0119s savo \u0161eim\u0105, kad artimieji neb\u016bt\u0173 jo sielvarto liudytojai, Jok\u016bbas lieka vienas melsti Diev\u0105. Jis i\u0161pa\u017e\u012fsta savo nuod\u0117m\u0119, su d\u0117kingumu pripa\u017e\u012fsta Dievo malon\u0119 ir labai nusi\u017eemin\u0119s meld\u017eia vykdyti Sandor\u0105, sudaryt\u0105 su jo prot\u0117viais, bei vykdyti pa\u017eadus, duotus jam nakties reg\u0117jime Bet Elyje ir tremties \u017eem\u0117je. At\u0117jo lemiama jo gyvenimo akimirka \u2014 ateitis atsid\u016br\u0117 pavojuje. Tamsumoje ir vienumoje jis meld\u017eiasi ir \u017eeminasi prie\u0161 Diev\u0105. Staiga ant jo peties u\u017ededama ranka. Jis mano, kad prie\u0161as siekia jo gyvyb\u0117s, ir bevilti\u0161kai grumiasi su u\u017epuoliku. Au\u0161tant, nepa\u017e\u012fstamasis parodo ant\u017emogi\u0161k\u0105 gali\u0105: jam palietus, stipruolis Jok\u016bbas atrodo paraly\u017eiuotas ir bej\u0117gis, raudantis pra\u0161ytojas puola savo paslaptingam prie\u0161ininkui ant kaklo. Dabar Jok\u016bbas pa\u017eino, kad jis susid\u016br\u0117 su Sandoros Angelu. Nors su\u017ealotas ir k\u0119sdamas neapsakom\u0105 skausm\u0105 jis neatsisako savo ketinim\u0173. Ilgai d\u0117l savo nuod\u0117m\u0117s jis jaut\u0117si kebliai ir nemaloniai, kent\u0117 s\u0105\u017ein\u0117s grau-\u017eat\u012f. Dabar jis turi \u012fsitikinti, kad jam atleista. Atrodo, kad Dievi\u0161kasis sve\u010dias pasiruo\u0161\u0119s pasitraukti, bet Jok\u016bbas \u012fsikabina \u012f j\u012f, melsdamas palaiminimo. Angelas reikalauja: \u201ePaleisk mane, nes jau au\u0161ta”. Patriarchas su\u0161unka: \u201ePaleisiu Tave tik tada, kai mane palaiminsi!” Koks pasitik\u0117jimas, tvirtumas ir atkaklumas \u010dia parodytas! Jei tai b\u016bt\u0173 pagyr\u016bni\u0161kas, \u012f\u017e\u016blus reikalavimas, Jok\u016bbas b\u016bt\u0173 tu\u010dtuojau sunaikintas. Bet jo pra\u0161ymas \u2014 tai \u017emogaus, pripa\u017e\u012fstan\u010dio savo silpnum\u0105 ir bevilti\u0161kum\u0105, ta\u010diau pasitikin\u010dio Sandoros besilaikan\u010dio Dievo malone, pra\u0161ymas.<\/p>\n\n\n\n

   Jis gr\u016bm\u0117si su angelu ir nugal\u0117jo (Oz\u0117jo 12, 5). Nusi\u017eemin\u0119s, atgailaudamas ir atsisak\u0119s savojo \u201ea\u0161”, nuod\u0117mingas, klystantis mirtingasis nugal\u0117jo dangi\u0161k\u0105j\u0105 Didenyb\u0119. Jis virp\u0117damas grieb\u0117si Dievo pa\u017ead\u0173, begalin\u0117s Meil\u0117s \u0161irdis negal\u0117jo atmesti nusid\u0117j\u0117lio pra\u0161ymo. Kaip pergal\u0117s ir padr\u0105sinimo \u012frodymas kitiems, jo vardas, primenantis nuod\u0117m\u0119, buvo pakeistas \u012f tok\u012f, kuris pamin\u0117t\u0173 jo pergal\u0119 186. Faktas, kad Jok\u016bbas nugal\u0117jo Diev\u0105, \u012ftikino, kad jis nugal\u0117s \u017emones. Daugiau jis nebijojo susidurti su brolio pyk\u010diu, nes Vie\u0161pats buvo jo apsauga.<\/p>\n\n\n\n

  [617-618]<\/strong> \u0160\u0117tonas apkaltino Jok\u016bb\u0105 Dievo angelams, reikalaudamas teis\u0117s sunaikinti j\u012f u\u017e nuod\u0117m\u0119. Jis paskatino Ezav\u0105 i\u0161\u017eygiuoti prie\u0161 j\u012f; ilg\u0105 grumtyni\u0173 su pa\u010diu savimi nakt\u012f \u0161\u0117tonas steng\u0117si padidinti Jok\u016bbo kalt\u0117s jausm\u0105, kad atimt\u0173 dr\u0105s\u0105 ir palau\u017et\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 Dievu. Jok\u016bbas jau buvo \u012fstumtas \u012f nevilt\u012f, bet suvok\u0117, kad be Dangaus pagalbos tur\u0117s \u017e\u016bti. Jis nuo\u0161ird\u017eiai atgailavo u\u017e savo nuod\u0117m\u0119 ir r\u0117m\u0117si Dievo malone. Neb\u016bt\u0173 \u012fmanoma priversti j\u012f i\u0161si\u017ead\u0117ti savojo tikslo. Jis tvirtai laik\u0117 Angel\u0105 ir maldavo nuo\u0161ird\u017eiai ir kar\u010diai verkdamas tol, kol nugal\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

   Pana\u0161iai, kaip \u0161\u0117tonas paskatino Ezav\u0105 \u017eygiuoti prie\u0161 Jok\u016bb\u0105, taip jis kurstys nedor\u0117lius naikinti Dievo taut\u0105 nelaim\u0117s metu. Kaip jis apkaltino Jok\u016bb\u0105, taip kels kaltinimus Dievo tautai. Pasaul\u012f jis laiko savo pavaldiniu, bet ma\u017ea saujele \u017emoni\u0173, besilaikan\u010di\u0173 Dievo \u012fsakym\u0173, nepasiduoda jo auk\u0161\u010diausiajai vald\u017eiai. Jeigu jis gal\u0117t\u0173 nu\u0161luoti juos nuo \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus \u2014 jo triumfui nieko netr\u016bkt\u0173. Jis mato, kad \u0161ventieji angelai juos saugo, tod\u0117l padaro i\u0161vad\u0105, kad j\u0173 nuod\u0117m\u0117s atleistos. Bet jis ne\u017eino, kad j\u0173 bylos yra i\u0161spr\u0119stos \u0161ventykloje auk\u0161tyb\u0117se. Jis tiksliai \u017eino nuod\u0117mes, kurias sugund\u0117 padaryti, ir pateikia jas Dievui, daugiau padidindamas. \u0160\u0117tonas nori parodyti, kad \u0161ie \u017emon\u0117s, kaip ir jis, nenusipelno Dievo malones. Jis skelbia, kad pagal teisingum\u0105 Vie\u0161pats negali atleisti j\u0173 nuod\u0117mi\u0173 ir negali sunaikinti jo paties ir jo angel\u0173. Jis k\u0117sinasi \u012f juos kaip \u012f savo auk\u0105 ir reikalauja, kad jie b\u016bt\u0173 atiduoti jam sunaikinti.<\/p>\n\n\n\n

   Kadangi \u0161\u0117tonas kaltina Dievo taut\u0105 d\u0117l jos nuod\u0117mi\u0173, Vie\u0161pats leid\u017eia jam i\u0161bandyti j\u0105 iki galo. Dievo tautos pasitik\u0117jimas Dievu, jos tik\u0117jimas ir tvirtumas bus grie\u017etai patikrinti. Per\u017evelgus praeit\u012f, Dievo \u017emoni\u0173 viltys g\u0119sta, nes visame gyvenime jie gali matyti ma\u017ea gero. Jie visi\u0161kai suvokia savo silpnum\u0105 ir nevertum\u0105. \u0160\u0117tonas stengiasi g\u0105sdinti juos mintimis, kad j\u0173 bylos yra bevilti\u0161kos, kad j\u0173 susiter\u0161imo d\u0117m\u0117 niekada nebus nuplauta. Jis tikisi sugriauti j\u0173 tik\u0117jim\u0105, kad jie pasiduot\u0173 gundymams ir nusisukt\u0173 nuo Dievo.<\/p>\n\n\n\n

 [618-620]<\/strong>  Nors Dievo \u017emon\u0117s bus apsupti prie\u0161\u0173, besistengian\u010di\u0173 juos pra\u017eudyti, jie baiminsis ne persekiojim\u0173. Jie bijos, kad neatgailavo u\u017e kiekvien\u0105 nuod\u0117m\u0119 ir d\u0117l j\u0173 kalt\u0117s nebus \u012fgyvendintas I\u0161gelb\u0117tojo pa\u017eadas: \u201e[…] A\u0161 tave apsaugosiu nuo i\u0161bandymo valandos, kuri i\u0161tiks vis\u0105 pasaul\u012f […]” (Aprei\u0161kimo 3, 10). Jei jie gal\u0117t\u0173 \u012fsitikinti, kad jiems atleista, nevengt\u0173 kankinim\u0173 ar mirties. Jei pasirodyt\u0173, kad jie neverti ir gali \u017e\u016bti d\u0117l savo charakterio yd\u0173, \u0161ventajam Dievo vardui b\u016bt\u0173 u\u017etraukta g\u0117da.<\/p>\n\n\n\n

   Jie visur girdi apie i\u0161daviki\u0161kus s\u0105mokslus ir mato aktyv\u0173 pasiprie\u0161inim\u0105. Jie trok\u0161ta ir tikisi, kad \u0161is didysis atpuolimas baigsis ir nuod\u0117ming\u0173 \u017emoni\u0173 nedorumui ateis galas. Kai jie meld\u017eia Diev\u0105 numal\u0161inti pasiprie\u0161inim\u0105, jie labai priekai\u0161tauja sau, kad patys nebeturi j\u0117g\u0173 daugiau prie\u0161intis blogio srautui ir negali pasukti jo atgal. Jie suvokia, kad jei visus savo sugeb\u0117jimus visada b\u016bt\u0173 naudoj\u0119 tarnauti Kristui, \u017eengt\u0173 pirmyn nuo tvirtumo link ne\u012fveikiamumo, \u0161\u0117tono paj\u0117gos tur\u0117t\u0173 ma\u017eiau galios juos nugal\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

   Jie nusi\u017eemina Dievo akivaizdoje, nurodydami, kad atgailavo u\u017e daugyb\u0119 nuod\u0117mi\u0173, remdamiesi I\u0161gelb\u0117tojo pa\u017eadu: \u201eO jei u\u017euov\u0117jos jis pas Mane ie\u0161kos? Tesudaro taik\u0105 su Manimi! Taip! Tedaro taik\u0105 su Manimi!” (Izaijo 27, 5) J\u0173 tik\u0117jimas nepal\u016b\u017eta, jei \u012f maldas neatsakoma tuojau pat. Nors ir k\u0119sdami did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105, siaub\u0105 ir sielvart\u0105, jie nenustoja melstis. Jie griebiasi Dievo stipryb\u0117s, kaip Jok\u016bbas grieb\u0117si Angelo. J\u0173 sielos \u0161neka: \u201ePaleisiu Tave tik tada, kai mane palaiminsi!”<\/p>\n\n\n\n

   Jeigu Jok\u016bbas neb\u016bt\u0173 atgailav\u0119s u\u017e nuod\u0117m\u0119, kad apgavyst\u0117s keliu gavo pirmagimyst\u0117s teis\u0119, Dievas neb\u016bt\u0173 i\u0161gird\u0119s jo maldos ir gailestingai apsaugoj\u0119s jo gyvyb\u0117s. Taip ir nelaim\u0117s metu: jei prie\u0161 Dievo \u017emones i\u0161kils j\u0173 nei\u0161pa\u017eintos nuod\u0117m\u0117s, juos kankins baim\u0117 ir sielvartas, ir jie bus nugal\u0117ti. Neviltis pakirs j\u0173 tik\u0117jim\u0105, jie nebepasitik\u0117s Dievu tiek, kad gal\u0117t\u0173 pra\u0161yti juos i\u0161gelb\u0117ti. Gerai suvokdami savo nevertum\u0105, jie netur\u0117s nusl\u0117pt\u0173 suklydim\u0173, kuriuos reik\u0117t\u0173 i\u0161pa\u017einti. J\u0173 nuod\u0117m\u0117s buvo i\u0161nagrin\u0117tos teisme anks\u010diau, jos buvo i\u0161dildytos, tod\u0117l jie negali j\u0173 prisiminti.<\/p>\n\n\n\n

  [620-621]<\/strong> Daugel\u012f \u0161\u0117tonas skatina tik\u0117ti, kad Dievas nepasteb\u0117s j\u0173 nei\u0161tikimyb\u0117s antraeiliuose gyvenimo reikaluose. Ta\u010diau Savo elgesiu su Jok\u016bbu Vie\u0161pats parodo, kad nepritars blogiui ir nepak\u0119s jo. Visus, kurie savo nuod\u0117mes stengiasi pateisinti ar nusl\u0117pti ir leid\u017eia, kad dangaus knygose likt\u0173 \u012fra\u0161yta, kad jos n\u0117ra i\u0161pa\u017eintos ir atleistos, \u0161\u0117tonas nugal\u0117s. Juo labiau jie yra vertinami, juo garbingesn\u0119 pad\u0117t\u012f u\u017eima, juo baisesnis j\u0173 kelias Dievo akyse ir juo tikresn\u0117 j\u0173 did\u017eiojo prie\u0161o pergal\u0117. Tie, kurie delsia ruo\u0161tis Vie\u0161paties dienai, negal\u0117s padaryti to nelaim\u0117s metu ar kada nors v\u0117liau. Toki\u0173 \u017emoni\u0173 pad\u0117tis yra bevilti\u0161ka.<\/p>\n\n\n\n

   Tie tariamieji krik\u0161\u010dionys, kurie paskutin\u012f bais\u0173 susid\u016brim\u0105 pasitinka nepasiruo\u0161\u0119, apimti nevilties, savo nuod\u0117mes i\u0161pa\u017eins \u017eod\u017eiais, deginan\u010diais tarsi skausmas, o nedor\u0117liai d\u017ei\u016bgaus d\u0117l j\u0173 kan\u010dios. \u0160i\u0173 i\u0161pa\u017ein\u010di\u0173 pob\u016bdis bus toks pat kaip Ezavo ar Judo. Tie, kurie taip atgailauja, sielojasi d\u0117l nusi\u017eengimo rezultato, bet ne d\u0117l pa\u010dios kalt\u0117s. Jie nejau\u010dia tikrosios atgailos ir pasibjaur\u0117jimo blogiu. Jie pripa\u017e\u012fsta savo nuod\u0117m\u0119, bijodami bausm\u0117s, bet kaip ir senov\u0117s faraonas v\u0117l niekint\u0173 Dang\u0173, jei tik bausm\u0117s b\u016bt\u0173 panaikintos.<\/p>\n\n\n\n

   Jok\u016bbo istorija mus \u012ftikina, kad Dievas neapleis t\u0173, kurie buvo apgauti ir gundomi bei \u012fvilioti \u012f nuod\u0117m\u0119, bet gr\u012f\u017eo pas J\u012f, nuo\u0161ird\u017eiai atgailaudami. \u0160\u0117tonas siekia sunaikinti \u0161i\u0105 \u017emoni\u0173 grup\u0119, o Dievas si\u0173s Savo angelus guosti ir saugoti juos pavojaus metu. \u0160\u0117tono atakos yra \u017eiaurios ir ry\u017etingos, jo apgavyst\u0117s pasibais\u0117tinos. Bet Vie\u0161pats stebi Savo \u017emones, Jis \u012fsiklauso \u012f j\u0173 \u0161auksmus. J\u0173 sielvartas yra did\u017eiulis. Atrodo, kad krosnies liepsnos pasiruo\u0161usios juos praryti, bet Taurintojas pakels juos kaip auks\u0105, i\u0161grynint\u0105, ugnyje. Dievo meil\u0117 Savo vaikams \u017eiauriausi\u0173 i\u0161bandym\u0173 metu yra tokia pat stipri ir \u0161velni kaip ir pa\u010diomis geriausiomis j\u0173 dienomis. Bet jie turi b\u016bti i\u0161bandyti ugnies krosnyje, kad visa, k\u0105 jie turi \u017eemi\u0161ko, b\u016bt\u0173 sunaikinta ir jie gal\u0117t\u0173 tobulai atspind\u0117ti Kristaus atvaizd\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[621-622]<\/strong>   Nelaimi\u0173 ir varg\u0173 metas, laukiantis m\u016bs\u0173 ateityje, pareikalaus tik\u0117jimo, kuris i\u0161tvert\u0173 i\u0161sekim\u0105, delsim\u0105 ir bad\u0105, \u2014 tik\u0117jimo, kuris nesuma\u017e\u0117t\u0173 \u017eiauriausi\u0173 i\u0161bandym\u0173 metu. Malon\u0117s metas yra suteikiamas visiems, kad pasiruo\u0161t\u0173 \u0161iam laikui. Jok\u016bbas nugal\u0117jo tod\u0117l, kad buvo i\u0161tvermingas ir ry\u017etingas. Jo pergal\u0117 \u012frodo j\u0117g\u0105, kuri\u0105 suteikia atkakli malda. Visiems, kurie pasitik\u0117s Dievo pa\u017eadais, kaip jis ir bus tokie pat atkakl\u016bs ir nuo\u0161ird\u016bs, pasiseks, kaip pasisek\u0117 jam. Tie, kurie nenori atsisakyti savojo \u201ea\u0161”, sielotis Dievo akivaizdoje, ilgai ir nuo\u0161ird\u017eiai melsti Jo palaimos \u2014 negaus jos. Grumtynes su Dievu \u2014 nedaugelis \u017eino, kas tai yra! Kiek ma\u017ea t\u0173, kurie kar\u0161tai trok\u0161ta ir i\u0161 paskutini\u0173j\u0173 j\u0117g\u0173 visa \u0161irdimi siekia Dievo! Kai maldautoj\u0105 u\u017elieja nevilties banga, kurios jokia kalba ne\u012fmanoma i\u0161reik\u0161ti, kiek nedaug t\u0173, kurie tvirtai tik\u0117dami laikosi \u012fsikabin\u0119 Dievo pa\u017ead\u0173!<\/p>\n\n\n\n

   Tiems, kuri\u0173 tik\u0117jimas dabar yra menkas, gresia did\u017eiausias pavojus patekti \u012f \u0161\u0117tono suved\u017eiojim\u0173, apribojan\u010di\u0173 s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119, vald\u017ei\u0105. Jeigu jie ir i\u0161tvert\u0173 i\u0161bandym\u0105, nelaim\u0117s metu b\u016bt\u0173 \u012fstumti \u012f giliausi\u0105 nevilt\u012f ir skausm\u0105, nes pasitik\u0117jimas Dievu jiems niekada netapo \u012fpro\u010diu. Apleistas tik\u0117jimo pamokas jie bus priversti i\u0161mokti spaud\u017eiami siaubingos nevilties.<\/p>\n\n\n\n

   Mes turime susipa\u017einti su Dievu dabar, i\u0161m\u0117gindami Jo pa\u017eadus. Angelai u\u017era\u0161o kiekvien\u0105 rimt\u0105 ir nuo\u0161ird\u017ei\u0105 mald\u0105. Mes tur\u0117tume pasmerkti pataikavim\u0105 sau, bet neatsisakyti bendravimo su Dievu. Giliausias skurdas ir did\u017eiausias pasiaukojimas Jam pritariant yra geriau u\u017e turtus, garb\u0119, patogumus ir draugyst\u0119 be Jo pritarimo. Mes turime rasti laiko maldai. Jei leisime, kad pasaulieti\u0161ki r\u016bpes\u010diai u\u017evaldyt\u0173 m\u016bs\u0173 mintis, Vie\u0161pats gali mums duoti laiko, atimdamas stabus \u2014 auks\u0105, namus ar derlingas \u017eemes.<\/p>\n\n\n\n

[622-623]<\/strong>  Jaunimas nebus \u012fviliotas \u012f nuod\u0117m\u0119, jei atsisakys pasukti keliais, kuriais eidamas negal\u0117t\u0173 pra\u0161yti Dievo palaiminimo. Jei pasiuntiniai, turintys paskelbti pasauliui paskutin\u012f rimt\u0105 persp\u0117jim\u0105, melst\u0173 Dievo palaimos ne \u0161altai, abejingai ir tingiai, bet kaip Jok\u016bbas – kar\u0161tai ir pasitik\u0117dami, jie pasiekt\u0173, kad daugeliu atvej\u0173 gal\u0117t\u0173 pasakyti: \u201eJuk a\u0161 \u017ei\u016br\u0117jau Dievui tiesiai \u012f akis, ta\u010diau mano gyvyb\u0117 buvo apsaugota” (Prad\u017eios 32, 31). Dangus juos laikyt\u0173 kunigaik\u0161\u010diais, turin\u010diais gali\u0105 kovoti su Dievu ir su \u017emo-<\/p>\n\n\n\n

n\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

   Greitai u\u017eeis metas toki\u0173 varg\u0173, koki\u0173 dar niekada n\u0117ra buv\u0119. Mums bus b\u016btinas patyrimas, kurio dabar neturime. Daugelis yra per daug ting\u016bs, kad j\u012f \u012fsigyt\u0173. Da\u017enai b\u016bna, kad nelaim\u0117 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra ma\u017eesn\u0117, negu tikimasi. Bet to negalima pasakyti apie mus laukian\u010di\u0105 kriz\u0119. Pati lakiausia vaizduot\u0117 negali \u012fsivaizduoti viso kan\u010di\u0173 dyd\u017eio. Tuo i\u0161bandym\u0173 metu kiekviena siela prie\u0161 Diev\u0105 tur\u0117s ginti save. \u201e[…] net jei Nojus, Danielius ir Jobas b\u016bt\u0173 jame [nusid\u0117j\u0117li\u0173 kra\u0161te], – kaip A\u0161 gyvas, tai Vie\u0161paties DIEVO \u017eodis, – jie nei\u0161gelb\u0117t\u0173 nei s\u016bn\u0173, nei dukter\u0173. Tik patys tei\u0161sigelb\u0117t\u0173 savo teisumu” (Ezechielio 14, 20).<\/p>\n\n\n\n

   Dabar, kai m\u016bs\u0173 Vyriausiasis Kunigas tarpininkauja, kad mums b\u016bt\u0173 atleista, mes turime stengtis tapti tobuli Kristuje. M\u016bs\u0173 I\u0161gelb\u0117tojas n\u0117 akimirkai nepasidav\u0117 gundymams. \u0160\u0117tonas \u017emoni\u0173 \u0161irdyse randa kok\u012f nors bruo\u017e\u0105, kuriuo jis gali pasiremti; jei yra puosel\u0117jamas koks nors nuod\u0117mingas tro\u0161kimas, jo gundymai \u012fgauna j\u0117gos. Bet Kristus apie Save paskelb\u0117: \u201e[…] ateina \u0161io pasaulio kunigaik\u0161tis. Nors jis neturi Man galios […]” (Jono 14, 30). \u0160\u0117tonas Dievo S\u016bnuje negal\u0117jo rasti nieko, kas pad\u0117t\u0173 jam nugal\u0117ti Krist\u0173. Jis laik\u0117si Savo T\u0117vo \u012fsakym\u0173 ir netur\u0117jo nuod\u0117m\u0117s, kuri\u0105 \u0161\u0117tonas gal\u0117t\u0173 panaudoti savo naudai. Tai \u2014 b\u016bsena, kurioje turi b\u016bti visi, kurie i\u0161silaikys nelaim\u0117s metu.<\/p>\n\n\n\n

   Jau \u0161iame gyvenime tik\u0117jimu atperkan\u010diu Kristaus krauju mes turime atskirti nuod\u0117m\u0119 nuo sav\u0119s. M\u016bs\u0173 brangus I\u0161gelb\u0117tojas kvie\u010dia prisijungti prie Jo, savo silpnum\u0105 sujungti su Jo stiprybe, savo nemok\u0161i\u0161kum\u0105 su Jo i\u0161mintimi, savo menkaverti\u0161kum\u0105 su Jo nuopelnais. Dievo Apvaizda – tai mokykla, kurioje mes turime i\u0161mokti J\u0117zaus nuolankumo ir kuklumo. Vie\u0161pats visada mums nutiesia ne tok\u012f keli\u0105, kur\u012f mes pasirinktume, kuris mums atrodo lengvesnis ir malonesnis, bet tok\u012f, kuris parodyt\u0173 tikruosius gyvenimo tikslus. Mes esame \u012fpareigoti susijungti su j\u0117gomis, kurias naudoja Dangus derindamas m\u016bs\u0173 charakter\u012f pagal Dievo paveiksl\u0105. Niekas negali delsti ar apleisti \u0161\u012f darb\u0105, nesukeldamas savo sielai baisaus pavojaus.<\/p>\n\n\n\n

 [623-624]<\/strong>  Reg\u0117jime apa\u0161talas Jonas gird\u0117jo skard\u0173 bals\u0105, \u0161aukiant\u012f i\u0161 dangaus: \u201eBet vargas \u017eemei ir j\u016brai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus \u012fnir\u0161io, \u017einodamas ma\u017eai betur\u012fs laiko” (Aprei\u0161kimo 12, 12). Bais\u016bs yra vaizdai, kuriuos sukelia \u0161is dangi\u0161kojo balso \u0161auksmas. \u0160\u0117tono \u012fnir\u0161is auga, nes jam skirtas laikas ma\u017e\u0117ja. Jo apgaudin\u0117jimo ir naikinimo darbas pasieks kulminacij\u0105 nelaim\u0117s metu. Kad atsiskleist\u0173 stebukladari\u0173 demon\u0173 j\u0117ga, greitai danguje pasirodys siaubingi antgamtinio pob\u016bd\u017eio vaizdai. Demon\u0173 dvasios nusileis ant \u017eem\u0117s karali\u0173 ir viso pasaulio, kad tvirtai supan\u010diot\u0173 juos apgavyst\u0117mis ir skatint\u0173 susijungti su \u0161\u0117tonu jo galutiniame m\u016b\u0161yje su dangi\u0161k\u0105ja vald\u017eia. \u0160ios j\u0117gos vienodai apgaus ir valdovus, ir pavaldinius. Atsiras \u017emoni\u0173, kurie skelbsis pa\u010diu Kristumi ir reik\u0161 teis\u0119 \u012f titul\u0105 ir pagarb\u0105, kuri priklauso pasaulio Atpirk\u0117jui. Jie darys nuostabius i\u0161gydymo stebuklus ir apsimes gav\u0119 dangi\u0161kuosius aprei\u0161kimus, kurie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 prie\u0161taraus \u0160ventojo Ra\u0161to liudijimui.<\/p>\n\n\n\n

   Baigiamasis did\u017eiosios apgavyst\u0117s dramos veiksmas bus tuomet, kai pats \u0161\u0117tonas vaidins Krist\u0173. Ba\u017eny\u010dia ilgai tvirtino, kad \u012f I\u0161gelb\u0117tojo at\u0117jim\u0105 \u017ei\u016bri kaip \u012f vil\u010di\u0173 i\u0161sipildym\u0105. Dabar didysis apgavikas sudarys vaizd\u0105, kad Kristus at\u0117jo. Skirtingose \u017eem\u0117s dalyse \u0161\u0117tonas pasirodys \u017emon\u0117ms didinga akinan\u010diai spindin\u010dia b\u016btybe, pagal apa\u0161talo Jono apra\u0161ym\u0105 pana\u0161ia \u012f Dievo S\u016bn\u0173 (Aprei\u0161kimo 1, 13\u201415). J\u012f supan\u010diai \u0161lovei neprilygsta niekas, k\u0105 mirtingieji yra mat\u0119 iki \u0161iol savo akimis. Or\u0105 pripildys pergalingi \u0161auksmai: \u201eKristus at\u0117jo! Kristus at\u0117jo!” \u017dmon\u0117s klumpa dievinti j\u012f; tuo tarpu jis i\u0161kelia savo rankas ir taria jiems palaiminimo \u017eod\u017eius, kaip Kristus laimino apa\u0161talus, gyvendamas \u017eem\u0117je. Jo balsas – malonus ir \u0161velnus, netgi melodingas. Ramia, u\u017ejau\u010dian\u010dia intonacija jis pateikia kelet\u0105 pa\u010di\u0173 gailestingiausi\u0173 dangi\u0161k\u0173j\u0173 ties\u0173, kurias pasak\u0117 Kristus; jis i\u0161gydo \u017emoni\u0173 ligas ir, prisi\u0117m\u0119s Kristaus charakter\u012f, patvirtina pakeit\u0119s sabat\u0105 \u012f sekmadien\u012f ir visiems \u012fsako \u0161v\u0119sti dien\u0105, kuri\u0105 palaimino. Jis skelbia, kad tie, kurie u\u017esispyr\u0119 \u0161ven\u010dia septint\u0105j\u0105 dien\u0105 – keikia jo vard\u0105, atsisakydami klausyti angel\u0173, pasi\u0173st\u0173 ne\u0161ti jiems \u0161vies\u0105 ir ties\u0105. Tai \u012f\u017e\u016bli, beveik ne\u012fveikiama apgavyst\u0117. Pana\u0161iai kaip samarie\u010diai, apgauti Simono \u017eynio, minios \u2014 nuo ma\u017eo iki didelio – atkreips d\u0117mes\u012f \u012f \u0161iuos kerus, sakydamos: \u201eJis yra Dievo galyb\u0117 […]” (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 8, 10).<\/p>\n\n\n\n

  [624-625]<\/strong> Bet Dievo tauta nebus suklaidinta. \u0160ie netikrojo Kristaus mokymai neatitiks \u0160ventojo Ra\u0161to. Jo palaiminimas i\u0161tartas garbinantiems \u017ev\u0117r\u012f ir jo atvaizd\u0105, – tiems, kuriuos, kaip skelbia Biblija, pasieks neatmie\u0161tas Dievo \u012fnir\u0161is.<\/p>\n\n\n\n

   Be to, \u0161\u0117tonui neleid\u017eiama m\u0117gd\u017eioti Kristaus at\u0117jimo b\u016bdo. I\u0161gelb\u0117tojas persp\u0117jo Savo taut\u0105 d\u0117l \u0161ios apgavyst\u0117s ir ai\u0161kiai i\u0161prana\u0161avo, kaip Jis ateis antr\u0105j\u012f kart\u0105: \u201eAtsiras netikr\u0173 mesij\u0173 ir netikr\u0173 prana\u0161\u0173, ir jie darys dideli\u0173 \u017eenkl\u0173 bei stebukl\u0173, m\u0117gindami suklaidinti, jei tai \u012fmanoma, net i\u0161rinktuosius. […] Tad jeigu jums sakyt\u0173: ‘\u0160tai Jis tyruose!’ – neikite: ‘\u0160tai Jis nam\u0173 gilumoje!’ – netik\u0117kite. Kaip \u017eaibas tvyksteli i\u0161 ryt\u0173 ir nu\u0161vinta iki vakar\u0173, toks bus ir \u017dmogaus S\u016bnaus at\u0117jimas” (Mato 24, 24-27.31; \u017er. ir 25, 31; Aprei\u0161kimo 1, 7; 1 Tesalonikie\u010diams 4, 16. 17). Ne\u012fmanoma imituoti \u0161io at\u0117jimo. Jis bus \u017einomas visur \u2014 visas pasaulis matys j\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Tik tie, kurie stropiai tyrin\u0117jo \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 ir pamilo ties\u0105, bus apsaugoti nuo galingo suved\u017eiojimo, kurio belaisviu taps visas pasaulis. Biblijos liudijimai pad\u0117s susekti u\u017esimaskavus\u012f apgavik\u0105. Visiems ateis i\u0161bandym\u0173 laikas. Tikrasis krik\u0161\u010dionis atsiskleis, kai bus atsijotas gundymais. Ar dabar Dievo tauta stovi ant Dievo \u017dod\u017eio pagrindo taip tvirtai, kad nepasiduos jausmams? Ar tikrai lemiamu metu ji liks i\u0161tikima Biblijai ir tik Biblijai? Jei \u012fmanoma, \u0161\u0117tonas stengsis sukliudyti Dievo \u017emon\u0117ms ruo\u0161tis i\u0161likti t\u0105 dien\u0105 tvirtiems. Jis sutvarkys reikalus taip, kad u\u017etvert\u0173 jiems keli\u0105, \u012fpainiot\u0173 \u012f \u017eemi\u0161k\u0173 turt\u0173 pinkles ir priverst\u0173 ne\u0161ti sunki\u0105, sekinan\u010di\u0105 na\u0161t\u0105, kad \u0161io gyvenimo r\u016bpes\u010diai per daug apkraut\u0173 j\u0173 \u0161irdis ir i\u0161bandym\u0173 diena gal\u0117t\u0173 u\u017eklupti juos netik\u0117tai kaip vagis.<\/p>\n\n\n\n

  [625-626]<\/strong> Kadangi \u012fvair\u016bs krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio valdovai i\u0161leis \u012fsak\u0105 prie\u0161 \u017emones, besilaikan\u010dius Dievo \u012fsakym\u0173, valstyb\u0117s \u012fstatymai nebegins j\u0173 ir atiduos juos tiems, kurie trok\u0161ta j\u0173 pra\u017e\u016bties, Dievo \u017emon\u0117s b\u0117gs i\u0161 miest\u0173 ir kaim\u0173, jungsis \u012f bendruomenes, gyvenan\u010dias labiausiai apleistose ir nuo\u0161aliose vietose. Daugelis ras prieglobst\u012f kaln\u0173 tvirtov\u0117se. Kaip Pjemonto sl\u0117ni\u0173 krik\u0161\u010dionys, auk\u0161t\u0105sias \u017eem\u0117s vietas jie pavers savo \u0161ventyklomis ir d\u0117kos Dievui i\u0161 neprieinam\u0173 uol\u0173 tvirtov\u0117s (Izaijo 33, 16). Bet daugelis i\u0161 vis\u0173 taut\u0173 ir vis\u0173 sluoksni\u0173, auk\u0161t\u0173 ir \u017eem\u0173, turting\u0173 ir skurd\u017ei\u0173, juod\u0173 ir balt\u0173 bus atiduoti \u012f pa\u010di\u0105 neteisingiausi\u0105 ir \u017eiauriausi\u0105 vergij\u0105. Dievo numyl\u0117tiniai gyvens varginan\u010dias dienas: jie bus sukaustyti grandin\u0117mis, u\u017edaryti kal\u0117jimuose, nuteisti mirti, kai kurie neabejotinai palikti mirti i\u0161 bado tamsiuose ir bjauriuose po\u017eemiuose. Joks \u017emogus nei\u0161girs dejoni\u0173, joks \u017emogus nebus pasiruo\u0161\u0119s i\u0161tiesti jiems pagalbos rank\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  Ar Vie\u0161pats u\u017emir\u0161 Savo taut\u0105 \u0161i\u0105 i\u0161bandym\u0173 valand\u0105? Ar Jis u\u017emir\u0161o i\u0161tikim\u0105j\u012f Noj\u0173, kai buvo baud\u017eiamas prie\u0161tvaninis pasaulis? Ar Jis u\u017emir\u0161o Lot\u0105, kai ugnis nusileido i\u0161 dangaus, kad praryt\u0173 lygumos miestus? Ar Jis u\u017emir\u0161o Juozap\u0105, apsupt\u0105 Egipto stabmeld\u017ei\u0173? Ar Jis u\u017emir\u0161o Elij\u0105, kai Jezabel\u0117s priesaika grasino jam prana\u0161\u0173 likimu? Ar Jis u\u017emir\u0161o prana\u0161\u0105 Jeremij\u0105, \u012fmest\u0105 \u012f tamsi\u0105 ir ni\u016bri\u0105 kal\u0117jimo duob\u0119? Ar Jis u\u017emir\u0161o tris didvyrius krosnies liepsnose? Ar Danieli\u0173 li\u016bt\u0173 duob\u0117je?<\/p>\n\n\n\n

   Bet Sionas sako: ‘Paliko mane VIE\u0160PATS, u\u017emir\u0161o mane Dievas’. Ar gali moteris u\u017emir\u0161ti savo ma\u017eyl\u012f, b\u016bti ne\u0161velni savo \u012fs\u010di\u0173 s\u016bnui? Net jeigu ji ir u\u017emir\u0161t\u0173, A\u0161 tav\u0119s niekada neu\u017emir\u0161iu. \u017di\u016br\u0117k! \u012er\u0117\u017eiau tavo vard\u0105 Savo rankos delne (Izaijo 49, 14-16). Galybi\u0173 Vie\u0161pats pasak\u0117: \u201eKas tik u\u017egauna jus, tas u\u017egauna Mano akies vyzd\u012f” (Zacharijo 2, 12).<\/p>\n\n\n\n

  [627-628]<\/strong> Nors prie\u0161ai gali \u012fki\u0161ti juos \u012f kal\u0117jim\u0105, ta\u010diau po\u017eemi\u0173 sienos negali nutraukti j\u0173 siel\u0173 ry\u0161io su Kristumi. Tas, Kuris mato kiekvien\u0105 j\u0173 silpnyb\u0119, Kuris \u017eino kiekvien\u0105 i\u0161bandym\u0105, yra auk\u0161\u010diau vis\u0173 \u017eemi\u0161k\u0173j\u0173 j\u0117g\u0173, tod\u0117l angelai lankys juos vienut\u0117se, ne\u0161dami dangi\u0161k\u0105j\u0105 \u0161vies\u0105 ir ramyb\u0119. Kal\u0117jimas bus tarsi r\u016bmai, nes ten gyvens \u017emon\u0117s, turtingi tik\u0117jimu. Ni\u016brias sienas ap\u0161vies dangi\u0161koji \u0161viesa, pana\u0161iai kaip tada, kai apa\u0161talas Paulius ir Silas Filip\u0173 po\u017eeminiame kal\u0117jime vidurnakt\u012f meld\u0117si ir giedojo \u0161lovinimo giesmes.<\/p>\n\n\n\n

   Dievo bausm\u0117s kris ant t\u0173, kurie stengiasi engti ir naikinti Dievo taut\u0105. Ilgas Jo pakantumas nusid\u0117j\u0117liams skatins \u017emones nusid\u0117ti, bet u\u017edelsta bausm\u0117 nebus nei ma\u017eiau sunki, nei ma\u017eiau baisi. VIE\u0160PATS pakils, kaip pakilo ant Perazimo kalno, ir r\u016bstaus, kaip r\u016bstavo Gibeono sl\u0117nyje, kad \u012fvykdyt\u0173 tai, k\u0105 turi \u012fvykdyti, \u2014 Savo nepaprast\u0105 u\u017emoj\u012f, kad u\u017ebaigt\u0173 darb\u0105, ne\u012fprast\u0105 darb\u0105! (Izaijo 28, 21) M\u016bs\u0173 gailestingajam Dievui bausti yra ne\u012fprasta. \u201eKaip A\u0161 gyvas, – tai Vie\u0161paties DIEVO \u017eodis, \u2014 nenoriu, kad nedor\u0117lis mirt\u0173 […]” (Ezechielio 33, 11). Vie\u0161pats yra gailestingas ir maloningas Dievas, l\u0117tas pykti, gausus gerumo ir i\u0161tikimyb\u0117s, […] atleid\u017eiantis kalt\u0119, nusi\u017eengim\u0105 ir nuod\u0117m\u0119. Kantrus yra VIE\u0160PATS, bet didis galybe; VIE\u0160PATS niekada nepalieka nenubausto kaltojo (I\u0161\u0117jimo 34, 6.7; Nahumo 1,3). Teis\u0117tais, bet siaubingais dalykais, Jis apgins sutrypto \u012estatymo autoritet\u0105. Vie\u0161pats atid\u0117lioja vykdyti teisingum\u0105, tod\u0117l galima susidaryti nuomon\u0119, kad bausme bus grie\u017eta. Tauta, kuriai Dievas yra labai kantrus ir kurios Jis nenori sutriu\u0161kinti tol, kol, Jo nuomone, ji nebus pripild\u017eiusi blogio saiko, gal\u0173 gale i\u0161gers taur\u0119 neatmie\u0161t\u0105 gailestingumu.<\/p>\n\n\n\n

   Kristui baigus Savo tarpininkavim\u0105 \u0161ventykloje, bus i\u0161lietas neatmie\u0161tas \u012fnir\u0161is, kuriuo buvo grasinama garbinantiems \u017ev\u0117r\u012f ir jo atvaizd\u0105, priimantiems jo \u017eenkl\u0105 (Aprei\u0161kimo 14, 9.10). Nelaim\u0117s, si\u0173stos Egiptui, kai Dievas buvo pasiruo\u0161\u0119s i\u0161laisvinti Izrael\u012f, bus pana\u0161ios \u012f tas bausmes, kurios kris ant pasaulio prie\u0161 pat galutin\u012f Dievo tautos i\u0161gelb\u0117jim\u0105, ta\u010diau bus \u017eymiai baisesn\u0117s ir grie\u017etesn\u0117s. Jonas, aprei\u0161kim\u0173 reg\u0117tojas, apib\u016bdindamas \u0161ias siaubingas Dievo ryk\u0161tes, sako: \u201eIr apniko piktos ir skaud\u017eios votys \u017emones, turin\u010dius \u017ev\u0117ries \u017eenkl\u0105 ir garbinan\u010dius jo atvaizd\u0105” (Aprei\u0161kimo 16, 2). J\u016bra tapo lyg numir\u0117lio kraujas, ir visi gyv\u016bnai j\u016broje i\u0161gai\u0161o (16, 3). Ir upes bei vandens \u0161altiniai pavirto krauju. Baisus kaip ir \u0161ios bausm\u0117s Dievo teisingumas i\u0161lieka visi\u0161kai pateisinamas. Dievo angelas skelbia: \u201eTeisus Tu […] \u0160ventasis, kad taip nusprendei. Jie praliejo \u0161vent\u0173j\u0173 ir prana\u0161\u0173 krauj\u0105, tod\u0117l duodi jiems gerti krauj\u0105! Jie to verti” (Aprei\u0161kimo 16, 5.6) Pasmerkdami Dievo \u017emones mirti, jie yra kalti d\u0117l j\u0173 kraujo, taip pat lyg b\u016bt\u0173 praliej\u0119 j\u012f savo rankomis. Kristus paskelb\u0117, kad Jo laik\u0173 \u017eydai yra kalti d\u0117l \u0161vent\u0173j\u0173 \u017emoni\u0173 kraujo, kuris buvo pralietas nuo Abelio dien\u0173: nes jie buvo \u012fkv\u0117pti tos pa\u010dios dvasios ir steng\u0117si dirbti kartu su \u0161iais prana\u0161\u0173 \u017eudikais.<\/p>\n\n\n\n

  [628-629]<\/strong> U\u017e\u0117jus kitai negandai, saulei bus leista svilinti \u017emones ugnimi. \u017dmones degins baisi kaitra (\u017er. Aprei\u0161kimo 16, 8.9). Prana\u0161ai \u017eemes b\u016bsen\u0105 \u0161iuo baisiu metu apib\u016bdina \u0161itaip: \u201e[…] \u017eeme gedi, nes javai sunaikinti, […] visi lauk\u0173 med\u017eiai nuvyt\u0119. Ir \u017emoni\u0173 d\u017eiaugsmas dingsta. […] S\u0117klos sud\u017ei\u016bva po grumstais, sand\u0117liai i\u0161tu\u0161tinti […]. Kaip ken\u010dia gyvuliai! Galvij\u0173 bandos klajoja suglumusios, nes n\u0117ra ganyklos; net avi\u0173 kaimen\u0117s apstulbintos. […] nes i\u0161d\u017ei\u016bvo upes, ir ugnis surijo tyrlauki\u0173 ganyklas. T\u0105 dien\u0105 \u0160ventyklos giesm\u0117s virs raudomis […], daugyb\u0117 visur i\u0161m\u0117tyt\u0173 lavon\u0173. \u0160a! Tylos!'” (Joelio 1, 10-12; 17-20; Amoso 8, 3)<\/p>\n\n\n\n

   Nors \u0161ios negandos nebus visuotin\u0117s, nes prie\u0161ingu atveju \u017eem\u0117s gyventojai b\u016bt\u0173 visi\u0161kai i\u0161naikinti, bet tai bus pa\u010dios baisiausios nelaim\u0117s, kurias kada nors \u017einojo mirtingieji. Visos bausmes, si\u0173stos \u017emon\u0117ms iki malon\u0117s laiko pabaigos, buvo \u0161iek tiek atmie\u0161tos gailestingumu. Permaldaujantis Kristaus kraujas apsaugojo nusid\u0117j\u0117l\u012f nuo visos bausm\u0117s u\u017e jo kalt\u0119. Paskutiniosios bausm\u0117s \u012fnir\u0161is nebus atmie\u0161tas gailestingumu. T\u0105 dien\u0105 minios trok\u0161, kad Dievo malon\u0117, kuri\u0105 jie taip ilgai niekino, apsaugot\u0173 juos. \u201eTikrai ateina dienos, – tai Vie\u0161paties DIEVO \u017eodis, \u2014 kai si\u0173siu bad\u0105 j kra\u0161t\u0105. Ne duonos bad\u0105 ar vandens tro\u0161kim\u0105, bet Dievo \u017eod\u017ei\u0173 bad\u0105. Tuomet \u017emon\u0117s keliaus nuo juros ligi juros, nuo \u0161iaur\u0117s ligi ryt\u0173, skub\u0117s \u0161en ir ten, ie\u0161kodami VIE\u0160PATIES \u017eod\u017eio, bet jo neras” (Amoso 8, 11.12).<\/p>\n\n\n\n

  [629-630]<\/strong> Dievo tauta taip pat nei\u0161vengs kan\u010di\u0173. Ta\u010diau persekiojami ir vargstantys, skurstantys ir alkstantys jie nebus palikti \u017e\u016bti. Dievas, Kuris r\u016bpinosi prana\u0161u Elijumi, nepraeis n\u0117 pro vien\u0105 Savo vaik\u0105, pasi\u0161ven\u010diant\u012f Jam. Tas, Kuris suskai\u010diuoja plaukus ant j\u0173 galv\u0173, r\u016bpinsis jais, nepritekli\u0173 metu jie bus apr\u016bpinti. Tuo tarpu, kai bedieviai mir\u0161ta i\u0161 bado ir maro, angelai apsaugos teisiuosius ir patenkins j\u0173 reikmes. Tam, kuris gyvena pagal teisum\u0105, pa\u017ead\u0117ta, kad jam bus tiekiama duona, jam netruks vandens. U\u017eguitieji ir varg\u0161ai ie\u0161ko vandens, o jo n\u0117ra, ir lie\u017euvis jiems d\u017ei\u016bsta nuo tro\u0161kulio. A\u0161, VIE\u0160PATS, juos i\u0161girsiu, A\u0161, Izraelio Dievas, j\u0173 neapleisiu (Izaijo 33, 15.16; 41, 17).<\/p>\n\n\n\n

   Nors figmedis ne\u017eyd\u0117t\u0173 ir neb\u016bt\u0173 vaisi\u0173 ant vynmed\u017ei\u0173, nors alyvmedis nene\u0161t\u0173 derliaus ir laukai neduot\u0173 maisto, nors avi\u0173 kaimen\u0117 dingt\u0173 i\u0161 avides, o galvij\u0173 banda \u2014 i\u0161 tvarto, vis d\u0117lto tie, kurie Jo bijosi, d\u017eiaugsis Vie\u0161patyje ir d\u017ei\u016bgaus Dieve, Kuris juos i\u0161gano (Habakuko 3, 17.18).<\/p>\n\n\n\n

   VIE\u0160PATS tave saugo, tavo de\u0161in\u0117je VIE\u0160PATS \u2014 tavo u\u017euov\u0117ja. Dien\u0105 saul\u0117 neu\u017egaus tav\u0119s, n\u0117 m\u0117nulis nakt\u012f. VIE\u0160PATS saugos tave nuo viso, kas pikta, Jis saugos tavo gyvast\u012f. Juk tai Jis i\u0161gelb\u0117s tave nuo med\u017eiotojo kilpos ir nuo mirt\u012f ne\u0161an\u010dio maro. Savo sparn\u0173 plunksnomis Jis u\u017edengs tave, \u2014 po Jo sparnais rasi prieglaud\u0105. Jo i\u0161tikimyb\u0117 \u2014 dengiantis skydas. Nereik\u0117s tau bijoti nakties siaubo, nei str\u0117l\u0117s, i\u0161\u0161autos dien\u0105, nei maro, s\u0117linan\u010dio tamsoje, nei ryk\u0161t\u0117s, niokojan\u010dios vidudien\u012f. Nors t\u016bkstantis krist\u0173 tavo kair\u0117je ir de\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 \u2014 de\u0161in\u0117je, tav\u0119s niekas nepasieks. Tu \u017ei\u016br\u0117si ir matysi, kaip baud\u017eiami nedor\u0117liai. Tu pasirinkai VIE\u0160PAT\u012e savo prieglauda, Auk\u0161\u010diausi\u0105j\u012f savo u\u017euov\u0117ja, tod\u0117l nei\u0161tiks tav\u0119s \u017eala, nepalies tavo palapin\u0117s nelaim\u0117 (Psalmi\u0173 121, 5\u20147; 91, 3\u201410).<\/p>\n\n\n\n

   \u017dmon\u0117ms atrodys, kad Dievo tauta savo liudijim\u0105 turi patvirtinti krauju, kaip kadaise dar\u0117 kankiniai. Dievo \u017emon\u0117s patys pradeda bijoti, kad Vie\u0161pats paliko juos kristi nuo prie\u0161\u0173 rankos. Tai \u2014 baisi\u0173 kan\u010di\u0173 metas. Dien\u0105 nakt\u012f jie \u0161aukiasi Dievo, kad juos i\u0161gelb\u0117t\u0173. Bedieviai d\u017ei\u016bgauja ir ty\u010diojasi: \u201eKur dabar j\u016bs\u0173 tik\u0117jimas? Kod\u0117l Dievas nei\u0161vaduoja j\u016bs\u0173 i\u0161 m\u016bs\u0173 rank\u0173, jei i\u0161 tikr\u0173j\u0173 j\u016bs \u2014 Jo tauta?” Bet laukiantieji atsimena J\u0117z\u0173, mir\u0161tant\u012f ant Golgotos kry\u017eiaus, ir vyriausius kunigus bei vadovus, \u0161\u016bkaujan\u010dius paty\u010dias: \u201eKitus gelb\u0117davo, o Pats negali i\u0161sigelb\u0117ti. Jeigu Jis Izraelio karalius, tenu\u017eengia dabar nuo kry\u017eiaus, ir mes Juo tik\u0117sime…” (Mato 27, 42). Kaip Jok\u016bbas, jie grumiasi su Dievu. J\u0173 veidai i\u0161bal\u0119, jie atspindi j\u0173 vidin\u0119 kov\u0105. Ta\u010diau Dievo vaikai nenutraukia savo nuo\u0161ird\u017ei\u0173 maldavim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

 [630-631]<\/strong>  Jei \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 dangi\u0161k\u0105j\u012f reg\u0117jim\u0105, jie pamatyt\u0173 galing\u0173 angel\u0173 b\u016brius, supan\u010dius tuos, kurie i\u0161 Kristaus \u017dod\u017eio mok\u0117si kantryb\u0117s. \u0160velniai, su u\u017euojauta angelai stebi j\u0173 kent\u0117jimus ir klausosi j\u0173 mald\u0173. Jie laukia savo Vado \u017dod\u017eio, Kuris apsaugot\u0173 juos nuo pavojaus. Bet jie turi palaukti dar truput\u0117l\u012f. Dievo \u017emon\u0117s turi i\u0161gerti taur\u0119 ir b\u016bti pakrik\u0161tyti krik\u0161tu. Skausmingas delsimas yra geriausias atsakymas \u012f j\u0173 pra\u0161ymus. Visi\u0161kai pasitik\u0117dami Vie\u0161pa\u010diu ir laukdami Jo pagalbos, jie priver\u010diami ugdyti tik\u0117jim\u0105, vilt\u012f ir kantrum\u0105, savybes, kurios taip ma\u017eai buvo ugdomos religiniame gyvenime. Vis d\u0117lto d\u0117l i\u0161rinkt\u0173j\u0173 nelaim\u0117s metas bus sutrumpintas. Tad nejaugi Dievas neapgint\u0173 teisi\u0173 Savo i\u0161rinkt\u0173j\u0173, kurie Jo \u0161aukiasi per dienas ir naktis […]?! A\u0161 sakau jums: netrukus Jis apgins j\u0173 teises (Luko 18, 7.8). Pabaiga ateis \u017eymiai grei\u010diau, negu \u017emon\u0117s tikisi. Kvie\u010diai bus nuimti ir suri\u0161ti \u012f p\u0117dus, skirtus sukrauti \u012f Dievo kl\u0117t\u012f. Pikt\u017eol\u0117s bus suri\u0161tos \u012f p\u0117delius sudeginti.<\/p>\n\n\n\n

   Dangaus sargybiniai, i\u0161tikimai stovintys savo poste, budi toliau. Nors visuotinis \u012fsakas numat\u0117 laik\u0105, kada besilaikantiems Dievo \u012estatymo turi b\u016bti \u012fvykdyta mirties bausm\u0117, bet kai kuriais atvejais j\u0173 prie\u0161ai u\u017eb\u0117gs u\u017e aki\u0173 ir nor\u0117s \u017eudyti anks\u010diau, nei ateis nurodytas laikas. Ta\u010diau niekas negali praeiti pro galingus sargybinius, supan\u010dius kiekvien\u0105 i\u0161tikim\u0105 siel\u0105. Kai kurie u\u017epuolami, jiems b\u0117gant i\u0161 miest\u0173 ir kaim\u0173. Ta\u010diau kardai, i\u0161kelti vir\u0161 j\u0173, l\u016b\u017eta ir krinta tarsi \u0161iaudai. Kitus gina angelai, savo i\u0161vaizda primenantys karius.<\/p>\n\n\n\n

[631-632]<\/strong>  Visais am\u017eiais per \u0161ventuosius angelus Dievas stiprino ir gelb\u0117jo Savo taut\u0105. Dangi\u0161kosios b\u016btyb\u0117s aktyviai dalyvavo \u017emoni\u0173 reikaluose. Jie pasirodydavo apsireng\u0119 spindin\u010diais kaip \u017eaibas r\u016bbais, jie ateidavo kaip \u017emones, vilkintys keliautojo apdar\u0105. Dievo \u017emon\u0117ms angelai pasirodydavo ir \u017emogaus pavidalu. Lyg nuvarg\u0119 jie ils\u0117davosi vidurdien\u012f po \u0105\u017euolais. Jie priimdavo \u017emoni\u0173 svetingum\u0105. Jie b\u016bdavo vedliai nakties u\u017ekluptiems keliautojams. Savo lankomis jie u\u017edegdavo aukuro ugn\u012f. Jie atidarydavo kal\u0117jimo duris ir i\u0161laisvindavo Dievo tarnus. Apsiginklav\u0119 dangi\u0161kais \u0161arvais jie at\u0117jo nuristi akmen\u012f nuo I\u0161gelb\u0117tojo kapo.<\/p>\n\n\n\n

Tur\u0117dami \u017emogaus i\u0161vaizd\u0105, angelai da\u017enai dalyvaudavo teisi\u0173j\u0173 susirinkimuose. Taip pat jie lank\u0117si ir bedievi\u0173 susib\u016brimuose, pavyzd\u017eiui, nu\u0117jo \u012f Sodom\u0105, kad sura\u0161yt\u0173 jos gyventoj\u0173 darbus ir i\u0161 to b\u016bt\u0173 galima spr\u0119sti, ar jie per\u017eeng\u0117 Dievo kantryb\u0117s ribas. Vie\u0161pa\u010diui malonu parodyti Savo gailestingum\u0105. D\u0117l keleto, kurie nuo\u0161ird\u017eiai jam tarnauja, jis atitolina nelaimes ir prat\u0119sia vis\u0173 \u017emoni\u0173 ramyb\u0119. Nusidedantys Dievui ma\u017eai tesuvokia, kad u\u017e savo gyvybes jie skolingi saujelei i\u0161tikim\u0173j\u0173, kuriuos jie i\u0161juokia ir engia. Nors pasaulio valdovai to ne\u017eino, ta\u010diau da\u017enai j\u0173 tarybose angelai b\u016bna prane\u0161\u0117jai. \u017dmogaus akis \u017evelgdavo \u012f juos, \u017emogaus ausis klausydavosi j\u0173 kreipim\u0173si; \u017emogaus l\u016bpos prie\u0161taraudavo j\u0173 pasi\u016blymams ir i\u0161juokdavo j\u0173 patarimus; \u017emoni\u0173 \u0161irdys pasitikdavo juos u\u017egauliojimais ir pl\u016bdimais. Pasitarim\u0173 sal\u0117se ir teismuose \u0161ie dangi\u0161kieji prane\u0161\u0117jai pasirodydavo es\u0105 gerai susipa\u017ein\u0119 su \u017emonijos istorija ir \u012frodydavo, kad engiam\u0173j\u0173 reikalus sugeba ginti geriau u\u017e pa\u010dius gabiausius ir i\u0161kalbingiausius gyn\u0117jus. Jie su\u017elugdydavo tikslus ir sustabdydavo blogybes, kurios labai trukdyt\u0173 Dievo darbui ir atne\u0161t\u0173 Jo tautai dideles kan\u010dias. Pavojaus ir nelaim\u0117s metu VIE\u0160PATIES angelas saugo tuos, kurie Jo pagarbiai bijo, ir juos gelbsti (Psalmi\u0173 34, 8).<\/p>\n\n\n\n

   Dievo tauta nekantriai laukia savo ateinan\u010dio Karaliaus \u017eenkl\u0173. Sargybin\u012f u\u017ekalbinus: \u201esarge, kiek ilgai dar truks naktis? Sarge, kiek ilgai dar truks naktis?”, \u0161is ry\u017etingai atsako: \u201eAteina rytas, ateina ir naktis” (Izaijo 21, 11.12). \u0160viesa jau ap\u0161vie\u010dia debesis vir\u0161 vir\u0161\u016bni\u0173. Greitai pasirodys Jo \u0161lov\u0117. Patek\u0117s Teisumo Saul\u0117. Rytas ir naktis \u2014 abu yra arti: nesibaigian\u010dios dienos prad\u017eia teisiesiems ir am\u017einoji naktis bedieviams.<\/p>\n\n\n\n

  [632-633]<\/strong> Kai kovojantys su Dievu siun\u010dia Jam savo pra\u0161ymus, atrodo, kad u\u017edanga, skirianti juos nuo nematomo pasaulio, yra pakeliama. Am\u017einajai dienai au\u0161tant, dangus \u017e\u0117ri ir tarsi angel\u0173 giesm\u0117s melodija \u017emog\u0173 pasiekia \u017eod\u017eiai: \u201eTvirtai laikykit\u0117s, b\u016bkite i\u0161tikimi. Pagalba ateina”. Kristus, Visagalis Nugal\u0117tojas, Savo nuvargusiems kareiviams i\u0161tiesia nemirtingos \u0161lov\u0117s vainikus. Pro pravirus vartus girdisi Jo balsas: \u201e\u0160tai, A\u0161 su jumis. Nebijokite. A\u0161 \u017einau visus j\u016bs\u0173 r\u016bpes\u010dius, A\u0161 i\u0161tv\u0117riau j\u016bs\u0173 nelaimes. J\u016bs kariaujate ne prie\u0161 ne\u017einom\u0105 prie\u0161\u0105. M\u016b\u0161yje A\u0161 kovojau j\u016bs\u0173 pus\u0117je ir Mano vardu j\u016bs esate daugiau negu nugal\u0117tojai”.<\/p>\n\n\n\n

   Brangusis I\u0161gelb\u0117tojas atsi\u0173s pagalb\u0105, kai mums reik\u0117s jos. Kelias \u012f dang\u0173 yra pa\u0161ventintas Jo p\u0117dsakais. Kiekvienas dyglys, su\u017ealojantis m\u016bs\u0173 p\u0117das, yra su\u017eeid\u0119s ir J\u012f. Kiekvien\u0105 kry\u017ei\u0173, kur\u012f ne\u0161ti esame pa\u0161aukti, prie\u0161 mus ne\u0161\u0117 Jis. Vie\u0161pats leid\u017eia \u012fvykti susid\u016brimams, kad paruo\u0161t\u0173 siel\u0105 ramybei. Nelaim\u0117s metas yra baisiai sunkus i\u0161m\u0117ginimas Dievo tautai. Bet kiekvienam tikrajam tikin\u010diajam tai laikas pakelti akis, kad tik\u0117damas gal\u0117t\u0173 pamatyti j\u012f supan\u010di\u0105 pa\u017ead\u0173 vaivoryk\u0161t\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   VIE\u0160PATIES i\u0161pirktieji sugr\u012f\u0161 ir, am\u017einu d\u017eiaugsmu vainikuoti, \u012f\u017eengs \u012f Sion\u0105. Juos lyd\u0117s d\u017eiaugsmas ir linksmyb\u0117, o li\u016bdesys ir aimanos pasitrauks. ‘Tai A\u0161, tai A\u0161 esu tas, Kuris jus guod\u017eia!Ko tu bijai? \u017dmogaus? Jis marus!\u017dmogaus s\u016bnaus?Jis ne daugiau kaip \u017eol\u0117!Kod\u0117l u\u017emir\u0161ai VIE\u0160PAT\u012e, savo K\u016br\u0117j\u0105 […]. Kiaur\u0105 dien\u0105 tave kankina baim\u0117 d\u0117l eng\u0117jo \u012ft\u016b\u017eio, norin\u010dio tave sunaikinti. Bet kurgi tas eng\u0117jo \u012ft\u016b\u017eis? Pan\u010diais surakintieji greitai bus i\u0161vaduoti, nemirs ir neis \u012f kap\u0105, n\u0117 duonos nestokos. A\u0161 esu VIE\u0160PATS, tavo Dievas, Kuris taip \u012faudrina j\u016br\u0105, jog bangos ima \u0161\u0117lti’. Galybi\u0173 VIE\u0160PATS yra Jo vardas! Savo \u017eod\u017eius \u012fd\u0117jau tau \u012f l\u016bpas ir Savo rankos \u0161e\u0161\u0117liu apdengiau tave’ (Izaijo 51, 11\u201416).<\/p>\n\n\n\n

   Bet dabar klausykis, nelaimingoji! Tu apsvaigusi, bet ne nuo vyno! Taip kalba VIE\u0160PATS, tavo Valdovas ir Dievas, ginantis Savo taut\u0105: ‘\u017di\u016br\u0117k, A\u0161 imu tau i\u0161 rankos svaigi\u0105j\u0105 taur\u0119. I\u0161 Mano pyk\u010dio indo tu daugiau nebegersi. Paduosiu j\u0105 \u012f rankas tavo kankintojams, sakiusiems tau: Gulk ant \u017eem\u0117s, kad gal\u0117tume sutrypti tave!’Savo nugar\u0105 tu pavertei grindiniu, gatve praeiviams”(Izaijo 51, 21\u201423).<\/p>\n\n\n\n

[633-634]<\/strong>  Dievo akys, matan\u010dios per am\u017eius, nukreiptos \u012f lemiam\u0105 moment\u0105, kuris ateis Dievo tautai, kai \u017eemi\u0161kos j\u0117gos i\u0161sirikiuos kovai su ja. Kaip i\u0161tremtas belaisvis, Dievo \u017emon\u0117s bijos mirti i\u0161 bado ar nuo smurto. Bet \u0160ventasis, perskyr\u0119s Raudon\u0105j\u0105 j\u016br\u0105 prie\u0161 Izrael\u012f, parodys Savo galing\u0105 j\u0117g\u0105 ir i\u0161gelb\u0117s juos i\u0161 nelaisv\u0117s. \u201eJie bus Mano, – sako Galybi\u0173 VIE\u0160PATS, – ypatingas Mano paveldas t\u0105 dien\u0105, kuri\u0105 A\u0161 veiksiu. Pasigail\u0117siu j\u0173, kaip pasigaili t\u0117vai vaik\u0173, kurie jiems tarnauja” (Malachijo 3,  17). Jei i\u0161tikim\u0173j\u0173 Kristaus liudytoj\u0173 kraujas b\u016bt\u0173 tuo metu pralietas, tai jis neb\u016bt\u0173, kaip kankini\u0173 kraujas, s\u0117kla, duodan\u010dia derli\u0173 Dievui. J\u0173 atsidavimas neb\u016bt\u0173 liudijimas, \u012ftikinantis kitus, nes u\u017ekiet\u0117jusi \u0161irdis atmesdavo gailestingumo bangas, kol jos visai nebegr\u012f\u017eo. Jei dabar teisieji b\u016bt\u0173 palikti tapti prie\u0161\u0173 aukomis – tamsos kunigaik\u0161tis triumfuot\u0173. Psalmi\u0173 giedotojas sako: \u201eVargo dien\u0105 Jis pasl\u0117ps mane Savo pastog\u0117je, suteiks man glob\u0105 Savo palapin\u0117je, u\u017ekels; mane auk\u0161tai ant uolos” (Psalmi\u0173 27, 5). Kristus kalb\u0117jo: \u201eKelkis, Mano tauta, eik \u012f savo kambarius ir u\u017eskl\u0119sk paskui save du- ris. Valand\u0117l\u0119 pat\u016bnok, kol praeis pyktis. \u017di\u016br\u0117k, VIE\u0160PATS ateina i\u0161 Savo b\u016bsto bausti \u017eem\u0117s gyventoj\u0173 u\u017e j\u0173 kaltes” (Izaijo 26, 20.21). T\u0173, kurie kantriai lauke Jo at\u0117jimo ir kuri\u0173 vardai yra u\u017era\u0161yti gyvenimo knygoje, laukia \u0161lovingas i\u0161vadavimas.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

40. DIEVO TAUTA I\u0160VADUOTA<\/a><\/h1>\n\n\n\n

  [635-636]<\/strong> Kai \u017emoni\u0173 \u012fstatymai negins t\u0173, kurie gerbia Dievo \u012estatym\u0105, vienu metu skirtingose \u0161alyse vyks jud\u0117jimas, siekiantis sunaikinti tokius \u017emones. Art\u0117jant \u012fsakyme nurodytam laikui, liaudis surengs s\u0105moksl\u0105, kad i\u0161raut\u0173 neken\u010diam\u0105 sekt\u0105 su \u0161aknimis. Vien\u0105 nakt\u012f bus nuspr\u0119sta smogti lemiam\u0105 sm\u016bg\u012f, kuris visiems laikams nutildyt\u0173 nesutarim\u0173 ir priekai\u0161t\u0173 bals\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Dievo \u017emon\u0117s – vieni kal\u0117jim\u0173 kamerose, kiti pasisl\u0117p\u0119 vieni\u0161ose giri\u0173 ir kaln\u0173 sl\u0117ptuv\u0117se \u2014 vis dar meld\u017eia Dievi\u0161kosios apsaugos, o kuopos ginkluot\u0173 \u017emoni\u0173, skatinamos pikt\u0173j\u0173 angel\u0173, visur ruo\u0161iasi \u017eudyn\u0117ms. Dabar, ypatingo pavojaus valand\u0105, \u012fsiki\u0161 Izraelio Dievas, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173 Savo i\u0161rinktuosius. Vie\u0161pats sako: \u201eO j\u016bs giedosite giesmes kaip t\u0105 nakt\u012f, kai \u0161ven\u010diama \u0161vent\u0117, d\u017eiaugsit\u0117s i\u0161 \u0161irdies it maldininkai […], \u017eengiantys \u012f VIE\u0160PATIES kaln\u0105, \u012f Izraelio Uol\u0105. Pakels diding\u0105 Savo bals\u0105 VIE\u0160PATS, parodys Savo rankos triu\u0161kinant\u012f sm\u016bg\u012f \u0161\u0117lstan\u010diu \u012fnir\u0161iu, ryjan\u010dia ugnies liepsna, li\u016btimi, audra ir kru\u0161a” (Izaijo 30, 29.30).<\/p>\n\n\n\n

   Pergalingai \u0161\u016bkaudama, ty\u010diodamasi ir keiksnodama piktoji minia yra pasiruo\u0161usi pulti savo auk\u0105, kai ant \u017eem\u0117s nusileis tir\u0161tesn\u0117s u\u017e nakties tams\u0105 sutemos. Tada dang\u0173 apjuosia vaivoryk\u0161t\u0117, spindinti Dievo sosto \u0161love. Atrodo, kad ji apsupa kiekvien\u0105 besimeld\u017eiant\u012f b\u016brel\u012f. \u012enir\u0161usi minia staiga sustoja. Jos pasity\u010diojim\u0173 \u0161\u016bksniai nurimsta. Tie, \u012f kuriuos buvo nukreiptas jos mirtinas \u012fnir\u0161is \u2014 pamir\u0161ti. Su baisia nuojauta \u017evelgiama \u012f Dievo Sandoros simbol\u012f ir trok\u0161tama apsisaugoti nuo akinan\u010dio spindesio.<\/p>\n\n\n\n

    Dievo vaikai girdi meloding\u0105 bals\u0105, sakant\u012f: \u201ePa\u017evelkite auk\u0161tyn, pakelkite akis \u012f dang\u0173”, jie mato pa\u017ead\u0173 vaivoryk\u0161t\u0119. Juodi, gr\u0117smingi debesys, deng\u0119 dangaus skliaut\u0105, i\u0161sisklaid\u0117. Kaip Steponas jie nuolat \u017evelgia \u012f dang\u0173 ir mato Dievo \u0161lov\u0119 bei \u017emogaus Sun\u0173, s\u0117dint\u012f Savo soste. Jo Dievi\u0161kajame pavidale jie \u012f\u017evelgia pa\u017eeminimo \u017eenklus; i\u0161 Jo l\u016bp\u0173 girdi pra\u0161ym\u0105, skirt\u0105 T\u0117vui ir \u0161ventiesiems angelams: \u201eT\u0117ve, A\u0161 noriu, kad Tavo Man pavestieji b\u016bt\u0173 su Manimi ten, kur ir A\u0161” (Jono 17, 24). V\u0117l pasigirsta melodingas ir pergalingas balsas: \u201eJie ateina! jie ateina! \u0161venti, nekalti ir nesusitep\u0119. Jie laik\u0117si Mano kantryb\u0117s \u017dod\u017eio; jie vaik\u0161\u010dios tarp angel\u0173”. I\u0161balusios, virpan\u010dios l\u016bpos t\u0173, kurie tvirtai laik\u0117si tik\u0117jimo, prataria d\u017eiaugsmingus pergal\u0117s \u017eod\u017eius.<\/p>\n\n\n\n

  [636-637]<\/strong> Bus vidurnaktis, kai Dievas parodys gali\u0105 gelb\u0117damas Savo taut\u0105. Pasirodys saul\u0117, spindinti visu skaistumu. Vienas po kito pasirodys \u017eenklai ir stebuklai. Piktadariai \u017evelgs \u012f \u0161\u012f regin\u012f nuste<\/p>\n\n\n\n

b\u0119 ir i\u0161sigand\u0119, o teisieji i\u0161kilmingai, d\u017eiugiai steb\u0117s i\u0161gelb\u0117jimo \u017eenklus. Atrodys, kad viskas gamtoje kei\u010dia \u012fprastin\u0119 krypt\u012f. Upeliai nustos tek\u0117j\u0119. Pakils tams\u016bs, sunk\u016bs debesys ir susigrums vienas su kitu. Gr\u0117smingo dangaus viduryje bus viena \u0161viesi nenusakomos \u0161lov\u0117s vieta, i\u0161 kurios tarsi daugelio vanden\u0173 \u0161niok\u0161timas nu<\/p>\n\n\n\n

skamb\u0117s Dievo balsas: \u201e\u012evyko!” (Aprei\u0161kimo 16, 17)<\/p>\n\n\n\n

   \u0160is balsas sudrebins dang\u0173 ir \u017eem\u0119. Kils baisus \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas, kokio neb\u016bta, kiek \u017emogus \u017eem\u0117je gyvena; toks smarkus bus dreb\u0117jimas! {it. Aprei\u0161kimo 16, 18) Atrodys, kad dangaus skliautas atsiveria ir u\u017esiveria, o \u0161love sklinda i\u0161 Dievo sosto tarsi skrod\u017eiantis \u017eaibas. Kalnai si\u016bbuos tarsi nendr\u0117s v\u0117jyje, o uol\u0173 nuolau\u017eos bus i\u0161m\u0117tytos visur. Pasigirs dundesys primenantis art\u0117jan\u010di\u0105 audr\u0105. \u0160\u0117ls \u012faudrinta j\u016bra. Gird\u0117sis uragano \u016b\u017eimas, kuris bus pana\u0161us \u012f pasiruo\u0161usi\u0173 visk\u0105 naikinti demon\u0173 balsus. Visas \u017eem\u0117s pavir\u0161ius banguos ir \u0161iau\u0161is tarsi j\u016bros bangos. \u017dem\u0117s danga skylin\u0117s. Atrodys, kad sukr\u0117sti patys jos pagrindai. Sk\u0119s kaln\u0173 grandin\u0117s. Nyks apgyvendintos salos. \u0160\u0117lstantys vandenys praris j\u016bros uostus, savo nedorumu pana\u0161\u0117jan\u010dius j Sodom\u0105. Dievas atsimins did\u017ei\u0105j\u0105 Babel\u0119, kad jai duot\u0173 Savo r\u016bstyb\u0117s ir \u012fnir\u0161io vyno taur\u0119 (Aprei\u0161kimo 16, 19). Ledo luitai, sunk\u016bs kaip talentai, atliks savo naikinimo darb\u0105 (Aprei\u0161kimo 16, 21). Puikiausi \u017eemes miestai bus sugriauti. Prabang\u016bs r\u016bmai, kuriems pasaulio didieji \u0161vaist\u0117 savo turtus, kad save pa\u0161lovint\u0173, akimirksniu virs griuv\u0117siais. Subyr\u0117s kal\u0117jim\u0173 sienos, bus i\u0161laisvinti visi Dievo \u017emon\u0117s, kurie buvo \u012fkalinti u\u017e savo tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

  [637-638]<\/strong> Atsivers kapai, ir daugelis miegan\u010di\u0173j\u0173 \u017eem\u0117s dulk\u0117se atsibus: kai kurie \u2014 am\u017einajam gyvenimui, kiti \u2014 g\u0117dai ir am\u017einajai negarbei (Danieliaus 12, 2). Visi, kurie mir\u0117, tik\u0117dami Tre\u010diojo angelo \u017einia, pakils i\u0161 kap\u0173 apgaubti \u0161lov\u0117s, kad i\u0161girst\u0173 Dievo ramyb\u0117s Sandor\u0105 tiems, kurie laik\u0117si Jo \u012estatymo. Ir tie, kurie J\u012f perd\u016br\u0117 (Aprei\u0161kimo 1, 7), ir tie, kurie ty\u010diojosi bei juok\u0117si i\u0161 Kristaus prie\u0161mirtini\u0173 kan\u010di\u0173, ir patys pik\u010diausi Jo tiesos ir Jo tautos prie\u0161ininkai bus prikelti, kad reg\u0117t\u0173 Jo \u0161lov\u0119 ir matyt\u0173 garb\u0119, suteikt\u0105 i\u0161tikimiesiems ir paklusniesiems.<\/p>\n\n\n\n

   Sunk\u016bs debesys dar dengs dang\u0173, bet \u0161en ir ten jau prasiskverbs saul\u0117, pana\u0161i \u012f ker\u0161ijan\u010di\u0105 Jehovos ak\u012f. Nuo\u017em\u016bs \u017eaibai pasipils i\u0161 dangaus, apgaubdami \u017eem\u0119 ugnine antklode. Nustelbdami siaubing\u0105 griaustinio riaumojim\u0105, paslaptingi ir bais\u016bs balsai skelbs nuosprend\u012f bedieviams. Ne visi supras tariamus \u017eod\u017eius, bet netikrieji mokytojai suvoks j\u0173 prasm\u0119. Tie, kurie visai neseniai buvo tokie dr\u0105suoliai, tokie pagyr\u016bnai, elg\u0117si i\u0161\u0161aukian\u010diai ir m\u0117gavosi savo \u017eiaurumu tiems, kurie laik\u0117si Dievo \u012fsakym\u0173, dabar bus apimti siaubo ir dreb\u0117s i\u0161 baim\u0117s. J\u0173 raudos nustelbs stichijos \u016b\u017ees\u012f. Demonai pripa\u017eins Kristaus Dievi\u0161kum\u0105 ir dreb\u0117s prie\u0161 Jo vald\u017ei\u0105, o \u017emones maldaus pasigail\u0117ti ir apimti didelio siaubo \u0161liau\u017eios keliais.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ventuose reg\u0117jimuose \u017evelgdami \u012f Dievo dien\u0105, senov\u0117s prana\u0161ai sak\u0117: \u201eVaitokite, nes VIE\u0160PATIES diena jau arti; ji ateis kaip sunaikinimas i\u0161 Visagalio. L\u012fsk giliai tarp uol\u0173, u\u017esidenk dulk\u0117mis nuo VIE\u0160PATIES siaubo ir Jo \u0161lov\u0117s \u017e\u0117r\u0117jimo. \u012e\u017e\u016blus marusis tur\u0117s nuleisti akis, \u017emoni\u0173 i\u0161didumas bus pa\u017eemintas. Tik VIE\u0160PATS t\u0105 dien\u0105 bus i\u0161auk\u0161tintas. Juk Galybi\u0173 VIE\u0160PATS turi pareng\u0119s Savo dien\u0105 prie\u0161 visa, kas i\u0161did\u0173 ir \u012f\u017e\u016blu, kas i\u0161puik\u0119 \u2014 ir kas bus pa\u017eeminta […]. T\u0105 dien\u0105 \u017emon\u0117s kurmiams ir \u0161ik\u0161nosparniams numes sidabro ir aukso stabus, kuri\u0173 prisidar\u0117 garbinti. Jie l\u012fs \u012f uol\u0173 urvus ir skard\u017ei\u0173 ply\u0161ius nuo VIE\u0160PATIES siaubo ir Jo \u0161lov\u0117s \u017e\u0117r\u0117jimo, kai Jis pakils sudrebinti \u017eem\u0117s” (Izaijo 13, 6; 2, 10-12.20.21).<\/p>\n\n\n\n

 [638-639]<\/strong>  Pro debes\u0173 proper\u0161\u0105 spindi \u017evaig\u017ed\u0117, kuri tamsos fone pasirodo keturiskart ry\u0161kesn\u0117. I\u0161tikimiesiems ji teikia vilt\u012f ir d\u017eiaugsm\u0105, bet Dievo \u012estatymo pa\u017eeid\u0117jams byloja apie Dievo grie\u017etum\u0105 ir r\u016bstyb\u0119. Tie, kurie paaukojo Kristui visk\u0105, dabar yra saug\u016bs. Jie tarsi pasisl\u0117p\u0117 Vie\u0161paties sl\u0117ptuv\u0117je. I\u0161tikimieji buvo i\u0161m\u0117ginti: pasauliui ir tiesos niekintojams jie parod\u0117 savo i\u0161tikimyb\u0119 Tam, Kuris mir\u0117 u\u017e juos. Tie, kurie mirties akivaizdoje i\u0161liko garbingi, nuostabiai pakito. Staiga jie buvo i\u0161laisvinti i\u0161 bevilti\u0161kos ir siaubingos demonais virtusi\u0173 \u017emoni\u0173 tironijos. Taip neseniai i\u0161bal\u0119, susir\u016bpin\u0119 ir i\u0161varg\u0119 j\u0173 veidai dabar spindi nuostaba, tik\u0117jimu ir meile. J\u0173 balsai stipr\u0117ja ir susilieja \u012f pergaling\u0105 giesm\u0119: \u201eDievas – m\u016bs\u0173 prieglauda ir stipryb\u0117, visada artima pagalba varguose. Tod\u0117l nebijome, nors \u017eem\u0117 sverd\u0117t\u0173, nors kalnai gri\u016bt\u0173 \u012f j\u016br\u0173 gelm\u0119, net jei j\u0173 vandenys \u0161\u0117lt\u0173 ir putot\u0173, kalnai dreb\u0117t\u0173 nuo j\u0173 \u0161\u0117lsmo” (Psalmi\u0173 46, 2\u20144).<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ventos vilties \u017eod\u017eiai kyla iki Dievo, tada debesys i\u0161sisklaido, ir matosi \u017evaig\u017ed\u0117tas dangus. Juodo ir gr\u0117smingo dangaus skliauto fone ne\u012fmanoma nusakyti stulbinan\u010dio reginio, kur\u012f sukelia kontrastas. Dangi\u0161kojo miesto \u0161lov\u0117 liejasi pro pravirus vartus. Tada danguje pasirodo ranka, laikanti dvi drauge sud\u0117tas akmenines plok\u0161tes. Prana\u0161as sako: \u201eTada dangus skelbia Jo teisum\u0105, nes pats Dievas yra Teis\u0117jas” (Psalmi\u0173 50, 6). \u0160ventasis \u012estatymas, Dievo teisumas, kuris griaud\u017eiant ir liepsnojant nuo Sinajaus kalno buvo paskelbtas kaip gyvenimo vadovas, dabar atskleistas \u017emon\u0117ms kaip principas, kuriuo bus vadovaujamasi teisme. Ranka atver\u010dia plok\u0161tes \u2014 ir tada galima pamatyti De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173, i\u0161ved\u017eiot\u0173 tarsi ugnine plunksna. \u017dod\u017eiai yra tokie ai\u0161k\u016bs, jog visi gali juos perskaityti. Sugr\u012f\u017eta atmintis, prietar\u0173 ir erezij\u0173 tamsa apleid\u017eia kiekvieno \u017emogaus m\u0105stysen\u0105, o De\u0161imt Dievo \u017eod\u017ei\u0173 – trump\u0173, suprantam\u0173 ir autoriteting\u0173 \u2014 pateikiami visiems \u017eem\u0117s gyventojams.<\/p>\n\n\n\n

   Ne\u012fmanoma apra\u0161yti siaubo ir nusivylimo, apiman\u010dio tuos, kurie tryp\u0117 \u0161ventuosius Dievo reikalavimus. Vie\u0161pats dav\u0117 jiems Savo \u012estatym\u0105. Jie gal\u0117jo lyginti su juo savo charakter\u012f ir su\u017einoti trukumus tada, kai dar buvo galima atgailauti ir pasitaisyti. Ta\u010diau siekdami pasaulio palankumo ir pritarimo, jie atmet\u0117 Jo \u012fsakus ir kitus mok\u0117 pa\u017eeidin\u0117ti \u012estatym\u0105. Jie steng\u0117si priversti Dievo taut\u0105 suter\u0161ti Vie\u0161paties sabat\u0105. Dabar jie teisiami pagal t\u0105 pat\u012f \u012estatym\u0105, kur\u012f tryp\u0117. Jie ai\u0161kiai mato, kad jiems nebus dovanota. \u017dmon\u0117s pasirinko, kam tarnaus, k\u0105 garbins. Tuomet v\u0117l pamatysite skirtum\u0105 tarp teisiojo ir nedor\u0117lio, tarp tarnaujan\u010diojo Dievui ir Jam netarnaujan\u010diojo (Malachijo 3, 18).<\/p>\n\n\n\n

 [639-640]<\/strong>  Dievo \u012estatymo prie\u0161ai – tiek dvasininkai, tiek menkesni prie\u0161ininkai \u2014 naujai suvokia ties\u0105 ir pareig\u0105. Per v\u0117lai jie pamato, kad sabata, nurodyta ketvirtajame \u012fsakyme, yra gyvojo Dievo \u017eenklas. Per v\u0117lai jie suvokia tikr\u0105j\u0105 suklastotos sabatos kilm\u0119 ir byrant\u012f pagrind\u0105, ant kurio stat\u0117 savo tik\u0117jimo r\u016bm\u0105. Jie supranta, kad kovojo su Dievu. Religijos mokytojai apsimet\u0119, kad veda sielas prie Rojaus vart\u0173, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 ved\u0117 jas \u012f pra\u017e\u016bt\u012f. Iki tos dienos, kol nebus suvestos visos s\u0105skaitos, nei\u0161ai\u0161k\u0117s, kokia didel\u0117 atsakomyb\u0117 tenka \u017emon\u0117ms, dirbantiems \u0161vent\u0105 dvasininko darb\u0105, kokios baisios j\u0173 nei\u0161tikimybes pasekm\u0117s. Tik am\u017einyb\u0117je mes gal\u0117sime teisingai \u012fvertinti kiekvienos sielos praradim\u0105. Baisus likimas laukia \u017emogaus, kuriam Dievas pasakys: \u201eEik \u0161alin nuo Man\u0119s, netik\u0119s tarne!”<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161 dangaus girdimas Dievo balsas, skelbiantis J\u0117zaus at\u0117jimo dien\u0105 ir valand\u0105. Tas pats balsas i\u0161kilmingai prane\u0161a apie am\u017ein\u0105j\u0105 Sandor\u0105 su Jo tauta. \u0160ie \u017eod\u017eiai pasklinda visoje \u017eem\u0117je tarsi garsiausias perk\u016bno griausmas. Dievo tauta stovi klausydamasi, pak\u0117lusi auk\u0161tyn akis. Jo \u0161lov\u0117 ap\u0161vie\u010dia j\u0173 veidus, spindin\u010dius kaip Moz\u0117s, kai jis leidosi nuo Sinajaus kalno. Bedieviai negali \u012f juos \u017ei\u016br\u0117ti. Kai i\u0161tariamas palaiminimas tiems, kurie gerb\u0117 Diev\u0105, \u0161v\u0119sdami Jo \u0161vent\u0105j\u0105 sabat\u0105, pasigirsta galingas pergal\u0117s \u0161auks-<\/p>\n\n\n\n

mas.<\/p>\n\n\n\n

   Greitai rytuose pasirodo ma\u017eas, ma\u017edaug pus\u0117s \u017emogaus pla\u0161takos dyd\u017eio, tamsus debes\u0117lis. Tai debesis, supantis I\u0161gelb\u0117toj\u0105 ir i\u0161 tolo atrodantis apgaubtas tamsos. Dievo tauta \u017eino, kad tai \u017dmogaus S\u016bnaus \u017eenklas. I\u0161kilmingoje tyloje jie \u017evelgia \u012f j\u012f, art\u0117jant\u012f prie \u017eem\u0117s, vis \u0161vies\u0117jant\u012f ir did\u0117jant\u012f, kol pagaliau virsta dideliu baltu debesiu, kurio branduolys \u2014 \u0161lov\u0117, pana\u0161i \u012f visk\u0105 praryjan\u010di\u0105 ugn\u012f, o vir\u0161 Jo Sandoros vaivoryk\u0161t\u0117. J\u0117zus plauk\u0117 pirmyn kaip galingas Nugal\u0117tojas. Dabar Jis ateina ne kaip Skausm\u0173 Vyras i\u0161gerti kar\u010di\u0105 g\u0117dos ir vargo taur\u0119, Jis ateina kaip \u017eem\u0117s ir dangaus Nugal\u0117tojas teisti gyv\u0173j\u0173 ir mirusi\u0173j\u0173. I\u0161tikimasis ir Teisusis; Jis teisingai teisia ir kovoja. J\u012f lydi dangaus galybi\u0173 pulkai (\u017er. Aprei\u0161kimo 19, 11.14). Did\u017eiul\u0117, nesuskai\u010diuojama minia \u0161vent\u0173j\u0173 angel\u0173, giedan\u010di\u0173 dangi\u0161kus himnus, lydi J\u012f kelyje. Atrodo, kad dangaus skliaut\u0105 u\u017epild\u0117 spindintys \u0161viesuliai – miriad\u0173 miriadai ir t\u016bkstan\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010diai. N\u0117 vieno \u017emogaus plunksna negali apra\u0161yti \u0161io reginio; n\u0117 vienas mirtingasis savo protu negali suvokti Jo gro\u017eio ir didingumo. Jo garb\u0117 padeng\u0117 dang\u0173, ir \u017eem\u0117 […] J sklidina Jo Garb\u0117s. \u017d\u0117r\u0117jimas kaip saul\u0117s (Habakuko 3, 3.4). Gyvajam debesiui art\u0117jant, vis\u0173 akys pamato Gyvyb\u0117s Kunigaik\u0161t\u012f. Er\u0161k\u0117\u010di\u0173 vainikas dabar nebe\u017eeid\u017eia Jo \u0161ventos galvos \u2014 Jo kakt\u0105 puo\u0161ia \u0161lov\u0117s diadema, o veidas spindi ry\u0161kiau u\u017e akinan\u010di\u0105 vidurdienio saul\u0119. Ant Jo drabu\u017eio ir ant str\u0117n\u0173 u\u017era\u0161ytas vardas: ‘Karali\u0173 Karalius ir vie\u0161pa\u010di\u0173 Vie\u0161pats’ (Aprei\u0161kimo 19, 16).<\/p>\n\n\n\n

  [641-642]<\/strong> J\u0173 vis\u0173 veidai mirtinai i\u0161bal\u0119 (Jeremijo 30, 6). Ir tuos, kurie atmesdavo Dievo malon\u0119, apima am\u017einos nevilties siaubas. \u0160irdis alpsta, keliai linksta […], vis\u0173 veidai mirtinai i\u0161bal\u0119! (Nahumo 2, 11) Teisieji su\u0161unka dreb\u0117dami: \u201eKas gal\u0117s i\u0161tverti?!” Nuo \u0161i\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 angel\u0173 giesm\u0117s nutyla, ir u\u017eeina gr\u0117smingos tylos metas. Tada pasigirsta J\u0117zaus balsas, kuris skelbia: \u201eGana tau Mano malon\u0117s”. Teisi\u0173j\u0173 veidai nu\u0161vinta, ir kiekviena \u0161irdis prisipildo d\u017eiaugsmo. Angelai paima tonu auk\u0161\u010diau ir giedodami vis art\u0117ja prie \u017eem\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

   Karali\u0173 Karalius leid\u017eiasi, b\u016bdamas ant debesies, apgaubto liepsnojan\u010dia ugnimi. Dang\u016bs susivij\u0119 tarsi spyruokl\u0117, \u017eem\u0117 dreba prie\u0161 J\u012f, ir kiekvienas kalnas bei sala yra pajud\u0117j\u0119 i\u0161 savo viet\u0173. M\u016bs\u0173 Dievas ateina, bet ne tyliai; pirma Jo – ryjanti ugnis, aplink J\u012f \u2014 smarki audra. Jis pasi\u0161aukia dang\u0173 ir \u017eem\u0119 Savo tautos teismui (Psalmi\u0173 50, 3.4).  <\/p>\n\n\n\n

  [642-643]<\/strong> Tuomet \u017eem\u0117s karaliai, didikai, karo vadai, turtuoliai, gali\u016bnai, visi vergai ir laisvieji pasisl\u0117p\u0117 urvuose ir tarp kaln\u0173 uol\u0173. Jie \u0161auk\u0117 kalnams ir uoloms: ‘Gri\u016bkite ant m\u016bs\u0173 ir pasl\u0117pkite mus nuo S\u0117din\u010diojo soste veido ir nuo Avin\u0117lio r\u016bstyb\u0117s, nes at\u0117jo didi J\u0173 r\u016bstyb\u0117s diena, ir kas gal\u0117s i\u0161tverti?!’ (Aprei\u0161kimo 6, 15-17)<\/p>\n\n\n\n

   Pasibaigia ironi\u0161kos pa\u0161aipos. Nutyla meluojan\u010dios l\u016bpos. Visi sandalai kari\u0173, trypusi\u0173 m\u016b\u0161io mai\u0161atyje, visos j\u0173 skraist\u0117s, i\u0161voliotos kraujyje, bus sudegintos ir pamaitins ugn\u012f (Izaijo 9, 4). Dabar negird\u0117ti nieko daugiau, tik maldos, raudos ir skundai. I\u0161 l\u016bp\u0173, kurios dar taip neseniai pa\u0161aipiai ty\u010diojosi, i\u0161siver\u017eia \u0161auksmas: \u201eAt\u0117jo didi J\u0173 r\u016bstyb\u0117s diena, ir kas gal\u0117s i\u0161tverti?!” Nedor\u0117liai meld\u017eia, kad ver\u010diau b\u016bt\u0173 palaidoti po kaln\u0173 uolomis, negu akis \u012f ak\u012f susitikt\u0173 su Tuo, Kur\u012f jie niekino ir atmet\u0117.<\/p>\n\n\n\n

   Jie pa\u017e\u012fsta t\u0105 bals\u0105, kur\u012f gali gird\u0117ti ir mirusieji. Kaip da\u017enai gailiai ir \u0161velniai Jis kviet\u0117 juos atgailauti. Kaip da\u017enai j\u012f galima buvo gird\u0117ti jaudinan\u010diuose Bi\u010diulio, Brolio, Atpirk\u0117jo maldavimuose. N\u0117 vienas balsas tiek daug nesmerkia, n\u0117 vienas balsas taip sunkiai nekaltina atmetan\u010di\u0173j\u0173 Jo malon\u0119, kaip tas, kuris taip ilgai meld\u0117: \u201eSugr\u012f\u017ekite, sugr\u012f\u017ekite i\u0161 savo nedor\u0173 keli\u0173, kad nemirtum\u0117te […]” (Ezechielio 33, 11). Tai toks jiems pa\u017e\u012fstamas balsas! J\u0117zus sako: \u201e[…] j\u016bs Mane atmet\u0117te, kai \u0161aukiau, nekreip\u0117te d\u0117mesio, kai tiesiau rank\u0105, […] paniekinote bet kok\u012f Mano patarim\u0105, nepais\u0117te jokio Mano \u012fsp\u0117jimo” (Patarli\u0173 1, 24.25). \u0160is balsas gr\u0105\u017eina prisiminimus, kuriuos jie mielai nor\u0117t\u0173 i\u0161trinti i\u0161 atminties \u2014 paniekintus \u012fsp\u0117jimus, atmestus kvietimus, ignoruotas privilegijas.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ie \u017eod\u017eiai skirti tiems, kurie ty\u010diojosi i\u0161 Kristaus, kai Jis buvo \u017eeminamas. Dabar jie ai\u0161kiai prisimena Kankinio \u017eod\u017eius, i\u0161kilmingai paskelbtus vyriausiajam kunigui, kai J\u0117zus buvo saikdi-namas: Nuo \u0161iol j\u016bs matysite \u017dmogaus S\u016bn\u0173, s\u0117dint\u012f Visagalio de\u0161in\u0117je ir ateinant\u012f dangaus debesyse! (Mato 26, 64) Dabar jie mato J\u012f apgaubt\u0105 \u0161lov\u0117s ir netgi pamatys J\u012f s\u0117dint\u012f Visagalio de\u0161in\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

   Tie, kurie juok\u0117si i\u0161 Jo, kai Jis vadino Save Dievo S\u016bnumi, dabar netek\u0119 \u017eado. Tai i\u0161didusis Erodas, kuris \u0161aip\u0117si i\u0161 Jo kar\u0105li\u0161kojo titulo ir \u012fsak\u0117 besity\u010diojantiems kareiviams kar\u016bnuoti J\u012f karaliumi. \u010cia tie patys \u017emon\u0117s, kurie savo bedievi\u0161komis rankomis apvilko Jam purpurin\u012f apsiaust\u0105, u\u017ed\u0117jo ant Jo \u0161ventos kaktos er\u0161k\u0117\u010di\u0173 vainik\u0105, \u012f Jo paklusni\u0105 rank\u0105 \u012fd\u0117jo netikr\u0105 skeptr\u0105 ir lenk\u0117si Jam, nepadoriai ty\u010diodamiesi. \u017dmon\u0117s, sumu\u0161\u0119 ir apspjau-d\u0119 Gyvyb\u0117s Kunigaik\u0161t\u012f, dabar nusigr\u0119\u017eia nuo Jo verian\u010dio \u017evilgsnio ir stengiasi pab\u0117gti nuo Jo slegian\u010dios \u0161lov\u0117s. Tie, kurie kal\u0117 vinis \u012f Jo rankas bei kojas, ir kareivis, perd\u016br\u0119s Jam \u0161on\u0105, \u0161ias \u017eymes stebi i\u0161sigand\u0119 ir susig\u0117d\u0119.<\/p>\n\n\n\n

 [643-644]<\/strong>  Nepaprastai ai\u0161kiai kunigai ir tautos seni\u016bnai prisimena \u012fvykius ant Golgotos kalno. Dreb\u0117dami i\u0161 siaubo jie atsimena, kaip velni\u0161kai d\u017ei\u016bgaudami jie krat\u0117 savo galvas, \u0161aukdami: \u201eKitus gelb\u0117davo, o Pats negali i\u0161sigelb\u0117ti. Jeigu Jis Izraelio karalius, tenu\u017eengia dabar nuo kry\u017eiaus, ir mes Juo tik\u0117sime… Jis pasitik\u0117jo Dievu, tad tei\u0161vaduoja J\u012f dabar, jeigu Juo r\u016bpinasi, nes Jis yra sak\u0119s: ‘A\u0161 Dievo S\u016bnus'” (Mato 27, 42.43).<\/p>\n\n\n\n

   Jie ai\u0161kiai prisimena I\u0161gelb\u0117tojo palyginim\u0105 apie vynuogininkus, kurie atsisak\u0117 atiduoti vynuogyno vaisius \u0161eimininkui, \u017eiauriai pasielg\u0117 su jo tarnais ir u\u017emu\u0161\u0117 jo s\u016bn\u0173. Taip pat jie atsimena tai, k\u0105 i\u0161tar\u0117 patys: \u201eVynuogyno \u0161eimininkas \u017eiauriai nu\u017eudys piktadarius”. \u0160i\u0173 nei\u0161tikim\u0173 vyr\u0173 nusikaltimas ir bausme rodo kunigams ir tautos seni\u016bnams j\u0173 pa\u010di\u0173 likim\u0105. Dabar kent\u0117dami baisias prie\u0161mirtines kan\u010dias, jie ima r\u0117kti. Garsiau nei Jeruzal\u0117s gatv\u0117mis nuaid\u0117j\u0119 \u0161auksmai: \u201eAnt kry\u017eiaus J\u012f, ant kry\u017eiaus J\u012f!” girdisi baisios, bevilti\u0161kos aimanos: \u201eJis yra Dievo S\u016bnus! Jis \u2014 tikrasis Mesijas!” Jie stengiasi pab\u0117gti nuo karali\u0173 Karaliaus. Veltui jie bando pasisl\u0117pti giliuose \u017eem\u0117s urvuose, sugriuvusiuose nuo \u012fnirtusios stichijos siaut\u0117jimo.<\/p>\n\n\n\n

   Vis\u0173 atmetusi\u0173j\u0173 ties\u0105 gyvenime b\u016bna akimirk\u0173, kai s\u0105\u017eine prabunda, kai atmintyje i\u0161kyla kankinantys veidmaini\u0161ko gyvenimo prisiminimai ir bevais\u0117 atgaila neduoda sielai ramyb\u0117s. Bet argi galima lyginti \u0161iuos i\u0161gyvenimus su s\u0105\u017ein\u0117s priekai\u0161tais t\u0105 dien\u0105, kai baim\u0117 u\u017eklups […] kaip audra ir nelaim\u0117 i\u0161tiks kaip viesulas (Patarli\u0173 1, 27). Tie, kurie nor\u0117jo sunaikinti Krist\u0173 ir Jo i\u0161tikim\u0105j\u0105 taut\u0105, dabar mato j\u0105 apgaubt\u0105 \u0161lov\u0117s. Siaubingai bijodami jie girdi linksmus \u0161vent\u0173j\u0173 balsus, su\u0161unkan\u010dius: \u201e\u0160tai m\u016bs\u0173 Dievas! Juo mes pasitik\u0117jome, ir Jis mus i\u0161gelb\u0117jo!” (Izaijo 25, 9)<\/p>\n\n\n\n

 [644-645]<\/strong>  Tarp \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo, \u017eaib\u0173 tvykstel\u0117jim\u0173 ir griaustinio riaumojimo Dievo S\u016bnaus balsas pa\u017eadina visus miegan\u010dius \u0161ventuosius. Jis \u017evelgia \u012f \u0161vent\u0173j\u0173 kapus, ir, pak\u0117l\u0119s rankas \u012f dang\u0173, su\u0161unka: \u201ePabuskit, pabuskit, pabuskit j\u016bs, miegantys \u017eem\u0117s dulk\u0117se, ir kelkit\u0117s!” Skersai ir i\u0161ilgai \u017eem\u0117s mirusieji girdi \u0161\u012f bals\u0105. Tie, kurie girdi j\u012f \u2014 gyvens. Visa \u017eeme gaud\u017eia nuo mil\u017eini\u0161kos prisik\u0117lusi\u0173j\u0173 minios \u017eingsni\u0173. Toje minioje \u017eengia \u012fvairios tautos, gentys ir gimin\u0117s. I\u0161 mirusi\u0173j\u0173 kal\u0117jimo jie ateina, apsivilk\u0119 nemirtinga \u0161love, \u0161aukdami: \u201eKurgi, mirtie, tavoji pergal\u0117? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!” (1 Korintie\u010diams 15, 55) Ir gyv\u0173 teist\u0173j\u0173, ir prisik\u0117lusi\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173 balsai susilieja \u012f ilg\u0105, d\u017eiaugsming\u0105 pergal\u0117s \u0161auksm\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Vis\u0173 pakylan\u010di\u0173 i\u0161 kap\u0173 i\u0161vaizda tokia pati, kokia buvo jiems atgulant \u012f \u017eem\u0119. Adomas, stovintis prisik\u0117lusi\u0173j\u0173 minioje, yra didelio \u016bgio ir didingo stuomens, tik \u0161iek tiek menkesnis u\u017e Dievo S\u016bn\u0173. Jis labai skiriasi nuo v\u0117lesni\u0173 \u017emonijos kart\u0173. Jau vien \u0161is palyginimas parodo did\u017eiul\u012f \u017emoni\u0173 gimin\u0117s i\u0161sigimim\u0105. Bet visiems prisik\u0117lusiems b\u016bdingas am\u017einosios jaunyst\u0117s \u017evalumas ir energija. Prad\u017eioje \u017emogus buvo sukurtas pagal Dievo paveiksl\u0105 \u2014 pana\u0161us ne tik charakteriu, bet ir i\u0161ore. Nuod\u0117m\u0117 sudark\u0117 ir beveik sunaikino Dievi\u0161k\u0105j\u012f atvaizd\u0105, bet Kristus at\u0117jo atkurti tai, kas buvo prarasta. Jis pakeis m\u016bs\u0173 niekingus k\u016bnus ir suteiks jiems Savo \u0161lovingo k\u016bno i\u0161vaizd\u0105. Mirtinga, senstanti, praradusi gro\u017e\u012f, kadaise sutepta nuod\u0117me i\u0161or\u0117 tampa tobula, puiki ir nemirtinga. Visi tr\u016bkumai ir i\u0161sigimimai lieka kape. Atgav\u0119 teis\u0119 \u012f gyvyb\u0117s med\u012f, seniai prarast\u0105 Edeno sode, atpirktieji keisis, kol pasieks pirmyk\u0161t\u0119 \u017emonijos gimin\u0117s \u0161lov\u0119. Bus pa\u0161alinti paskutiniai nuod\u0117m\u0117s prakeikimo p\u0117dsakai ir Kristaus i\u0161tikimieji pasirodys su Vie\u0161paties, m\u016bs\u0173 Dievo gro\u017eiu. Jie dvasia, siela ir k\u016bnu atspind\u0117s tobul\u0105 savo Vie\u0161paties paveiksl\u0105. Ak, Nuostabusis at pirkimas \u2014 ilgai aptarin\u0117tas, labai trok\u0161tamas, taip nekantriai lauktas, bet niekada nesuprastas visi\u0161kai!<\/p>\n\n\n\n

 [645-646]<\/strong>  Gyvi teisieji bus pakeisti staiga, viena akimirka 187. Dievo balsas pa\u0161lovino juos. Dabar jie yra nemirtingi ir drauge su prisik\u0117lusiais \u0161ventaisiais bus pagauti debesysna pasitikti Vie\u0161paties ore 188. Angelai surinks Jo i\u0161rinktuosius i\u0160 vis\u0173 keturi\u0173 \u0161ali\u0173, nuo vieno dangaus pakra\u0161\u010dio iki kito 189. \u0160ventieji angelai motinoms tiesiai j rankas atne\u0161 j\u0173 ma\u017eylius. Draugai, kuriuos ilgai skyr\u0117 mirtis, susitiks, kad daugiau niekada nesiskirt\u0173, ir linksmai giedodami kartu kils j Dievo miest\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   I\u0161 abiej\u0173 debesies ve\u017eimo pusi\u0173 yra sparnai, o po juo \u2014 gyvi ratai. Ve\u017eimui kylant auk\u0161tyn, ratai su\u0161unka: \u201e\u0160ventas!” Ir sparnai plazdendami su\u0161unka: \u201e\u0160ventas!” Angel\u0173 palyda \u0161aukia: \u201e\u0160ventas, \u0161ventas, \u0161ventas Galybi\u0173 VIE\u0160PATS!” Ve\u017eimui toliau riedant Naujosios Jeruzal\u0117s link, atpirktieji su\u0161unka: \u201eAleliuja!” 190<\/p>\n\n\n\n

   Prie\u0161 \u012feidamas j Dievo miest\u0105, I\u0161gelb\u0117tojas Savo sek\u0117jams dovanoja pergal\u0117s emblemas ir u\u017ededa \u017eenklus, simbolizuojan\u010dius karali\u0161k\u0105j\u012f statut\u0105. Spindin\u010dios gretos i\u0161sirikiuoja kvadratu aplink savo Karali\u0173, Kurio fig\u016bra didingai i\u0161kyla vir\u0161 \u0161vent\u0173j\u0173 bei angel\u0173, o veidas spinduliuoja \u0161velnia meile. \u0160ios nesuskai\u010diuojamos atpirkt\u0173j\u0173 minios \u017evilgsniai nukreipti j J\u012f, vis\u0173 akys mato \u0161lov\u0119 To, Kuris atrod\u0117 ne\u017emoni\u0161kai sudarkytas, ir buvo nebepana\u0161us \u012f \u017emog\u0173 191. Ant nugal\u0117toj\u0173 galv\u0173 Savo de\u0161ini\u0105ja Jis u\u017ededa \u0161lov\u0117s vainik\u0105. Kiekvienam paruo\u0161tas vainikas su jo naujuoju vardu (Aprei\u0161kimo 2, 17) ir \u012fra\u0161u: Pa\u0161v\u0119stas Vie\u0161pa\u010diui 192. Kiekvienam nugal\u0117tojui paduodama palm\u0117s \u0161akel\u0117 ir \u0161vytinti arfa. Tada, vadovaujantiems angelams davus \u017eenkl\u0105, visos rankos meistri\u0161kai perb\u0117ga per stygas ir puik\u016bs, melodingi garsai susilieja \u012f \u0161velni\u0105 muzik\u0105. Vis\u0173 \u0161irdys virpa i\u0161 susi\u017eav\u0117jimo, vis\u0173 l\u016bpos taria pad\u0117kos gyri\u0173. Tam, Kuris mus myli ir nuplov\u0117 Savo krauju m\u016bs\u0173 nuod\u0117mes, ir padar\u0117 i\u0161 m\u016bs\u0173 karalij\u0105 bei kunigus Savo Dievui ir T\u0117vui, \u2014Jam \u0161lov\u0117 ir galyb\u0117 per am\u017ei\u0173 am\u017eius! (Aprei\u0161kimo 1, 5.6)<\/p>\n\n\n\n

    Prie\u0161ais atpirkt\u0173j\u0173 mini\u0105 \u0161ventasis Miestas. J\u0117zus pla\u010diai atveria perlais nusagstytus vartus, \u012f vid\u0173 eina \u017emon\u0117s, kurie laik\u0117si tiesos. Ten jie mato Dievi\u0161k\u0105j\u012f Roj\u0173 \u2014 Adomo t\u0117vyn\u0119, kurioje jis buvo tyras ir nekaltas. Tada pasigirsta balsas, sodresnis ir melo-dingesnis nei kada nors mirtingasis yra gird\u0117j\u0119s: \u201eJ\u016bs\u0173 kova pasibaig\u0117. Ateikite, Mano T\u0117vo palaimintieji, paveld\u0117kite nuo pasaulio suk\u016brimo jums paruo\u0161t\u0105 Karalyst\u0119!”<\/p>\n\n\n\n

  [646-647]<\/strong> Dabar i\u0161sipild\u0117 I\u0161gelb\u0117tojo malda u\u017e Savo mokinius: \u201eT\u0117ve, A\u0161 noriu, kad Tavo Man pavestieji b\u016bt\u0173 su Manimi ten, kur ir A\u0161 […]” (Jono 17, 24). Kristus pristato T\u0117vui atpirktuosius Savo krauju \u2014 nenupuolusius Savo \u0161lov\u0117s akivaizdon ir nesuteptus bei d\u017eiaugsmingus (Judo 24) \u2014 paskelbdamas: \u201e\u0160tai A\u0161 ir vaikai, kuriuos dav\u0117 Man Dievas. A\u0161 i\u0161laikiau juos Tavo vardu […], i\u0161saugojau juos” (\u017er. Hebrajams 2, 13; Jono 17, 12). Ak, atperkan\u010dios meil\u0117s stebuklai! I\u0161au\u0161 d\u017eiaugsminga valanda, kai Am\u017einyb\u0117s T\u0117vas, \u017evelgdamas \u012f atpirktuosius, matys Savo atvaizd\u0105, kai daugiau nebebus nuod\u0117m\u0117s pasekmi\u0173, kai bus atsikratyta nesantaikos, sunaikintos jos pasekmes, ir \u017emonija v\u0117l susivienys su Dievi\u0161kumu!<\/p>\n\n\n\n

   Su neapsakoma meile J\u0117zus kvie\u010dia i\u0161tikimuosius \u012feiti \u012f j\u0173 Vie\u0161-paties d\u017eiaugsm\u0105. I\u0161gelb\u0117tojas d\u017eiaugiasi \u0160lov\u0117s Karalyst\u0117je matydamas sielas, kurias i\u0161gelb\u0117jo Jo baisios kan\u010dios ir pa\u017eeminimas. Atpirktieji d\u017eiaugsis drauge su Juo tarp palaimint\u0173j\u0173 matydami tuos, kuriuos laim\u0117jo Kristui j\u0173 maldos, darbai ir meil\u0117s auka. Susirinkus aplink did\u012fj\u012f balt\u0105j\u012f sost\u0105, j\u0173 \u0161irdys prisipildys neapsakomo d\u0117kingumo. Jie reg\u0117s tuos, kuriuos atkovojo Kristui, matys, kad vienas laim\u0117jo kitus, \u0161ie \u2014 dar kitus ir visi paimti \u012f ramyb\u0117s uost\u0105, kad sud\u0117t\u0173 savo vainikus prie J\u0117zaus koj\u0173 ir garbint\u0173 J\u012f vis\u0105 am\u017einyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   sveikinant atpirktuosius \u012f\u017eengusius \u012f Dievo miest\u0105, ore nuskamba d\u017ei\u016bgaujantys ir dievinantys \u0161\u016bksniai. Du Adomai tuoj susitiks. Dievo S\u016bnus stovi i\u0161ties\u0119s rankas, kad apgl\u0117bt\u0173 m\u016bs\u0173 gimines t\u0117v\u0105 \u2014 b\u016btyb\u0119, kuri\u0105 Jis suk\u016br\u0117. Ji nusid\u0117jo savo K\u016br\u0117jui, d\u0117l jos nuod\u0117m\u0117s I\u0161gelb\u0117tojo k\u016bne matomos nukry\u017eiavimo \u017eym\u0117s. Kai Adomas pamato \u017eiaurius vini\u0173 p\u0117dsakus, jis nepuola savo Vie\u0161pa\u010diui ant kr\u016btin\u0117s, bet nusi\u017eemin\u0119s suklumpa prie koj\u0173, raudodamas: \u201eVertas Avin\u0117lis, Kuris buvo nu\u017eudytas!” I\u0161gelb\u0117tojas \u0161velniai pakelia j\u012f ir kvie\u010dia dar kart\u0105 pa\u017evelgti \u012f Edeno sodo namus, i\u0161 kuri\u0173 jis taip seniai buvo i\u0161tremtas.<\/p>\n\n\n\n

 [647-648]<\/strong>  Po i\u0161varymo i\u0161 Rojaus Adomo gyvenimas \u017eem\u0117je buvo kupinas sielvarto. Kiekvienas d\u017ei\u016bvantis lapas, kiekviena aukojamoji auka, kiekvienas ligos \u0161e\u0161\u0117lis ant \u0161viesaus gamtos veido, kiekviena d\u0117m\u0117 ant \u017emogaus skaistumo i\u0161 naujo primindavo jo nuod\u0117m\u0119. Jis sunkiai kankinosi grau\u017eiamas s\u0105\u017ein\u0117s, kai matydavo, kad blogio daug\u0117ja. Atsakymai \u012f jo persp\u0117jimus jam primindavo, kas suk\u0117l\u0117 nuod\u0117m\u0119 \u2014 tai buvo am\u017einas priekai\u0161tas jam. Beveik t\u016bkstant\u012f met\u0173 kantriai ir nuolankiai jis kent\u0117 bausm\u0119 u\u017e nusi\u017eengim\u0105. Jis nuo\u0161ird\u017eiai atgailavo u\u017e savo nuod\u0117m\u0119, pasitik\u0117jo b\u016bsimais pa\u017ead\u0117tojo I\u0161gelb\u0117tojo nuopelnais ir mir\u0117 su viltimi prisikelti. Dievo S\u016bnus atpirko \u017emogaus klaid\u0105 ir nuopuol\u012f. Dabar atpirkimo darbas gr\u0105\u017eino Adomui pirm\u0105sias valdas.<\/p>\n\n\n\n

   Nesitverdamas d\u017eiaugsmu jis \u017evelgia \u012f med\u017eius, kurie ka\u017ekada j\u012f \u017eav\u0117jo, \u2014 tuos pa\u010dius med\u017eius, kuri\u0173 vaisius jis pats skyn\u0117 savo skaistumo ir d\u017eiaugsmo dienomis. Jis mato tuos pa\u010dius vynmed\u017eius, kuriuos savo rankomis gen\u0117jo, tas pa\u010dias g\u0117les, kurias taip m\u0117go pri\u017ei\u016br\u0117ti. Jis suvokia reginio tikrov\u0119, supranta, kad i\u0161 tikr\u0173j\u0173 atsinaujin\u0119s Edeno sodas \u017eymiai mielesnis dabar nei tada, kai buvo i\u0161 \u010dia i\u0161varytas. I\u0161gelb\u0117tojas veda j\u012f prie gyvyb\u0117s med\u017eio, nuskina puik\u0173 vaisi\u0173 ir kvie\u010dia j\u012f valgyti. Adomas apsidairo ir mato daugyb\u0119 savo gimines atpirkt\u0173j\u0173, stovin\u010di\u0173 Dievo Rojuje. Tada jis padeda prie J\u0117zaus koj\u0173 savo \u017e\u0117rin\u010di\u0105 kar\u016bn\u0105, puol\u0119s Atpirk\u0117jui ant kr\u016btin\u0117s, apkabina J\u012f. Jis palie\u010dia auksin\u0119 arf\u0105 ir dangaus skliautu nuaidi pergal\u0117s giesm\u0117: \u201eVertas, Avin\u0117lis, Kuris buvo nu\u017eudytas, bet \u0161tai yra gyvas!” Susirenka Adomo \u0161eima. Jie sudeda savo vainikus prie I\u0161gelb\u0117tojo koj\u0173 ir pagarbindami Jam nusilenkia.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u012f susijungim\u0105 stebi angelai, kurie verk\u0117 Adomui puolus ir d\u017eiaug\u0117si, kai po prisik\u0117limo J\u0117zus \u012f\u017eeng\u0117 j dang\u0173, atv\u0117r\u0119s kapus visiems, kurie tik\u0117s Jo vardu. Dabar jie mato, kad atpirkimo darbas baigtas, ir prisijungia prie \u0161lovinimo giesm\u0117s.       <\/p>\n\n\n\n

 [648-650]<\/strong>  Kri\u0161tolo jura, nusidriekusi prie\u0161ais sost\u0105, atrod\u0117 tarsi stiklo jura, sumai\u0161yta su ugnimi, \u2014 tokia tviskanti ji yra d\u0117l Dievo \u0161lov\u0117s. Prie jos susirinko minia \u017emoni\u0173, tie, kurie buvo pergal\u0117j\u0119 \u017ev\u0117r\u012f, jo atvaizd\u0105, [jo \u017eenkl\u0105] ir jo vardo skai\u010di\u0173. Su Avin\u0117liu ant Siono kalno, su Dievo arfomis stovi jie \u2014 \u0161imtas keturiasde\u0161imt keturi t\u016bkstan\u010diai, atpirkti i\u0161 \u017emonijos. Ir tarsi dideli\u0173 vanden\u0173 \u0161niok\u0161timas ir tarsi galingo griaustinio dund\u0117jimas pasigirsta arfinink\u0173, skambinan\u010di\u0173 arfomis, garsai. Jie gieda nauj\u0105 giesm\u0119 prie\u0161ais sost\u0105 \u2014 giesm\u0119, kurios niekas negal\u0117jo i\u0161mokti, i\u0161skyrus tuos \u0161imt\u0105 keturiasde\u0161imt keturis t\u016bkstan\u010dius. Tai Dievo tarno Moz\u0117s giesm\u0117 ir Avin\u0117lio giesm\u0117\u2014 i\u0161vadavimo giesme. Niekas kitas negal\u0117jo i\u0161mokti tos giesm\u0117s, i\u0161skyrus tuos \u0161imtas keturiasde\u0161imt keturis t\u016bkstan\u010dius, nes tai giesme, gimusi i\u0161 j\u0173 i\u0161gyvent\u0173 patyrim\u0173, \u2014 toki\u0173 patyrim\u0173, koki\u0173 neturi niekas kitas, i\u0161skyrus juos. Tai tie, kurie lydi Avin\u0117l\u012f, kur tik Jis eina. \u0160ie, b\u016bdami atpirkti i\u0161 \u017eem\u0117s, i\u0161 gyv\u0173j\u0173 tarpo, yra pirmienos Dievui ir Avin\u0117liui (Aprei\u0161kimo 15, 2.3; 14, 1\u20145). Jie at\u0117jo i\u0161 did\u017eio sielvarto; jie atlaik\u0117 tok\u012f nelaimes met\u0105, kokio dar niekada n\u0117ra buv\u0119 nuo to laiko, kai atsirado tautos; jie i\u0161kent\u0117 Jok\u016bbo nelaimes meto kan\u010dias; jie buvo be U\u017etar\u0117jo liejantis paskutiniesiems Dievo teismams, ta\u010diau buvo i\u0161vaduoti, nes i\u0161plov\u0117 savo drabu\u017eius ir juos i\u0161balino Avin\u0117lio krauju. J\u0173 l\u016bpose nerasta melo, jie be d\u0117m\u0117s prie\u0161 Diev\u0105. Tod\u0117l jie stovi prie\u0161 Dievo sost\u0105 ir tarnauja Jam dien\u0105 nakt\u012f Jo \u0161ventykloje, o S\u0117dintysis soste i\u0161skleis ant j\u0173 padangt\u0119. Jie mat\u0117 \u017eem\u0119, nuniokot\u0105 bado ir maro, saul\u0119, turin\u010di\u0105 gali\u0105 svilinti \u017emones dideliu kar\u0161\u010diu, o patys i\u0161kent\u0117 kan\u010dias, bad\u0105 ir tro\u0161kul\u012f. Bet daugiau jie nebealks, nebetrok\u0161, nebekepins j\u0173 saul\u0117 nei jokia kaitra, nes Avin\u0117lis, Kuris stovi prie\u0161ais sost\u0105, juos ganys ir ved\u017eios prie gyvyb\u0117s vandens \u0161altini\u0173, ir Dievas nu\u0161luostys kiekvien\u0105 a\u0161ar\u0105 nuo j\u0173 aki\u0173 (Aprei\u0161kimo 7, 14\u201417; 14, 5).<\/p>\n\n\n\n

   Visais am\u017eiais I\u0161gelb\u0117tojo i\u0161rinktieji buvo aukl\u0117jami ir lavinami i\u0161bandym\u0173 mokykloje. Jie vaik\u0161\u010diojo siaurais \u017eemes takais, jie buvo apvalyti negand\u0173 \u017eidinyje. D\u0117l J\u0117zaus jie i\u0161kent\u0117 pasiprie\u0161inim\u0105, neapykant\u0105, \u0161mei\u017et\u0105. Jie sek\u0117 Juo sunkiose kovose, jie aukojosi ir patyr\u0117 kar\u010di\u0173 nusivylim\u0173, i\u0161 savo skausmingos patirties pa\u017eino nuod\u0117m\u0117s ne\u0161am\u0105 blog\u012f, jos j\u0117g\u0105. Suprat\u0119, kad nuod\u0117m\u0117 atne\u0161a vien nelaimes, jie prad\u0117jo j j\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti su pasibais\u0117jimu. Begalinis pasiaukojimas, kur\u012f parod\u0117 Kristus, kad juos i\u0161gelb\u0117t\u0173, nu\u017eemina juos j\u0173 pa\u010di\u0173 akyse ir pripildo \u0161irdis d\u0117kingumo ir gyriaus, kurio niekuomet nesupras niekada nepuolusieji, nes jiems buvo daug atleista. B\u016bdami Kristaus kan\u010di\u0173 dalininkai, jie bus tinkami dalintis su Juo \u0161love.<\/p>\n\n\n\n

 [650-651]<\/strong> Dievo \u012fp\u0117diniai at\u0117jo i\u0161 pal\u0117pi\u0173, i\u0161 pa\u0161i\u016bri\u0173 ir l\u016b\u0161n\u0173, i\u0161 po\u017eemini\u0173 kal\u0117jim\u0173, nuo e\u0161afot\u0173, i\u0161 kaln\u0173, i\u0161 dykum\u0173, i\u0161 \u017eem\u0117s urv\u0173, i\u0161 j\u016bros gelmi\u0173. \u017dem\u0117je jie vargo, kent\u0117 priespaud\u0105 ir kankinimus. Milijonai atgul\u0117 kapuos, gaubiami g\u0117dos, nes ry\u017etingai atsisak\u0117 paklusti apgaulingiems \u0161\u0117tono reikalavimams. \u017dmogi\u0161kieji teismai nuteisdavo juos kaip niek\u0161i\u0161kiausius nusikalt\u0117lius. Bet dabar pats Dievas yra Teis\u0117jas (Psalmi\u0173 50, 6). Dabar \u017eemi\u0161kieji nutarimai panaikinami. Savo tautos g\u0117d\u0105 Jis pa\u0161alins (Izaijo 25, 8). Jie bus vadinami ‘\u0160vent\u0105ja tauta’,  VIE\u0160PATIES atpirktaisiais (Izaijo 62, 12). Jis pasir\u016bpino, kad jie gaut\u0173 vainik\u0105 vietoj pelen\u0173, d\u017eiugesio aliejaus vietoj gedulo, \u0161lov\u0117s skraist\u0119 vietoj bailumo (Izaijo 61, 3). Daugiau jie nebus silpni, nuli\u016bd\u0119, \u017eeid\u017eiami ir prisl\u0117gti. Nuo \u0161iol jie visada bus su Vie\u0161pa\u010diu. Jie stovi prie\u0161ais sost\u0105, apsireng\u0119 puikiausiais r\u016bbais, kuri\u0173 niekada nevilk\u0117jo garbingiausi \u017eem\u0117s \u017emon\u0117s. Jie kar\u016bnuoti diademomis, didingesn\u0117mis u\u017e bet koki\u0105 kar\u016bn\u0105 kada nors puo\u0161usi\u0105 \u017eem\u0117s monarcho galv\u0105. Am\u017eiams pasibaig\u0117 li\u016bdesio ir raudojimo dienos. \u0160lov\u0117s Karalius visiems nu\u0161luost\u0117 a\u0161aras nuo j\u0173 aki\u0173. Pa\u0161alintos visos \u0161irdg\u0117los prie\u017eastys. Linguojant palmi\u0173 \u0161akel\u0117ms liejasi gyriaus giesm\u0117 \u2014 \u0161viesi, \u0161velni ir darni. Kiekvienas balsas pritaria melodijai ir per vis\u0105 dangaus skliaut\u0105 nuskamba vis stipr\u0117jantis himnas: \u201eI\u0161gelb\u0117jimas – i\u0161 m\u016bs\u0173 Dievo, s\u0117din\u010dio soste, ir Avin\u0117lio!” Ir visi dangaus gyventojai atsiliepia papildydami: \u201eAmen! Palaima ir \u0161lov\u0117, ir i\u0161mintis, ir pad\u0117ka, ir garb\u0117, ir galyb\u0117, ir stipryb\u0117 m\u016bs\u0173 Dievui per am\u017ei\u0173 am\u017eius! Amen!” (Aprei\u0161kimo 7, 10.12)<\/p>\n\n\n\n

   \u0160iame gyvenime mes galime tik prad\u0117ti suvokti nuostabi\u0105 atpirkimo ties\u0105. Savo ribotu supratimu mes galime rim\u010diausiai apsvarstyti g\u0117d\u0105 ir \u0161lov\u0119, gyvenim\u0105 ir mirt\u012f, teisingum\u0105 ir gailestingum\u0105, kurie susitiko prie kry\u017eiaus , \u2014 ta\u010diau net \u012ftempus vis\u0105 prot\u0105, mums nepavyksta suvokti \u0161ios tiesos prasm\u0117s. Atperkan\u010dios meil\u0117s plotis ir ilgis, ir auk\u0161tis, ir gylis yra suvokiami tik miglotai. Atpirkimo Planas nebus suprastas visi\u0161kai, nors atpirktieji ir matys tiek, kiek jie yra matomi ir pa\u017eins tiek, kiek jie yra pa\u017einti. Per vis\u0105 am\u017einyb\u0119 nustebusiems ir su\u017eav\u0117tiems nuolat atsiskleis vis naujos tiesos. Nors \u017eemi\u0161kieji sielvartai, li\u016bdesys ir gundymai pasibaig\u0117, pa\u0161alintos prie\u017eastys, bet Dievo tauta visada ai\u0161kiai ir tvirtai \u017einos, kiek kainavo j\u0173 i\u0161gelb\u0117jimas.<\/p>\n\n\n\n

 [651-652]<\/strong>  Vis\u0105 am\u017einyb\u0119 atpirktieji tyrin\u0117s Kristaus kry\u017eiaus tem\u0105 ir kurs giesmes \u0161ia tema. Pa\u0161lovintasis Kristus jiems primins nukry\u017eiuot\u0105j\u012f Krist\u0173. Niekada nebus pamir\u0161tas Tas, Kuris Savo galia suk\u016br\u0117 ir i\u0161laik\u0117 nesuskai\u010diuojamus pasaulius berib\u0117je erdv\u0117je, Dievo Numyl\u0117tasis, Dangaus Didenyb\u0117, Tas, Kur\u012f garbino ke-rubai ir spindintys serafai, \u2014 Tas, Kuris Pats nusi\u017eemino, kad pakelt\u0173 puolus\u012f \u017emog\u0173, ne\u0161\u0117 nuod\u0117m\u0117s kaltes ir g\u0117dos na\u0161t\u0105, sl\u0117p\u0117si nuo Savo T\u0117vo veido, kai sielvartas su\u017eeid\u0117 Jo \u0161ird\u012f ir at\u0117m\u0117 Jam gyvyb\u0119 ant Golgotos kry\u017eiaus. Visatai kels nuostab\u0105 ir pagarb\u0105 tai, kad vis\u0173 pasauli\u0173 K\u016br\u0117jas, likim\u0173 L\u0117m\u0117jas atsisak\u0117 \u0161lov\u0117s ir nusi\u017eemino, nes myl\u0117jo \u017emog\u0173. \u017dvelgiant \u012f Atpirk\u0117j\u0105 ir matant Jo veid\u0105, spindint\u012f am\u017ein\u0105ja Jo T\u0117vo \u0161love, \u017evelgianti \u012f sost\u0105, esant\u012f nuo am\u017einyb\u0117s iki am\u017einyb\u0117s, \u017einant, kad Jo Karalyst\u0117 neturi pabaigos, i\u0161gelb\u0117t\u0173j\u0173 taut\u0173 jausmai i\u0161siver\u017eia kupina susi\u017eav\u0117jimo giesme: \u201eVertas, vertas Avin\u0117lis, Kuris buvo nu\u017eudytas ir atpirko mus Dievui Savo brangiausiu krauju!”<\/p>\n\n\n\n

   Kry\u017eiaus paslaptis paai\u0161kina visas kitas paslaptis. Golgotos \u0161viesoje Dievo savyb\u0117s, k\u0117lusios mums baim\u0119 ir virpes\u012f, dabar atrodo nuostabios ir patrauklios. Atrodo, kad gailestingumas, \u0161velnumas ir t\u0117vi\u0161ka meile susilieja su \u0161ventumu, teisingumu ir galia. \u017dvelgdami \u012f Jo auk\u0161to ir didingo sosto 194 \u0161lov\u0119, mes suvokiame Jo charakter\u012f, atsiskleid\u017eiant\u012f Jo gailestingumu bei malone. Tik dabar, kaip niekada anks\u010diau, suvokiama Jo \u012fteigian\u010dio meil\u0119 tituloT\u0117ve m \u016bs\u0173 prasme.<\/p>\n\n\n\n

 [652]<\/strong>  Bus matoma, kad Tas, Kuris yra begalinis Savo i\u0161mintimi, negal\u0117jo rasti kito b\u016bdo mus i\u0161gelb\u0117ti, kaip tik paaukoti Savo S\u016bn\u0173. Atlygis u\u017e \u0161i\u0105 auk\u0105 \u2014 \u017eem\u0117 apgyvendinta atpirktomis b\u016btyb\u0117mis: \u0161ventomis, laimingomis ir nemirtingomis. I\u0161gelb\u0117tojo kovos su tamsos j\u0117gomis i\u0161dava – d\u017eiaugsmas atpirktiesiems, b\u016bsiantiems am\u017eina \u0161love Dievui. Ir sielos vert\u0117 yra ta, kad T\u0117vas patenkintas sumok\u0117ta kaina. Patenkintas ir pats Kristus, matydamas Savo did\u017eiosios aukos vaisius.    <\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

41. \u017dEM\u0116S NUNIOKOJIMAS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

[653-654]<\/strong>   Jos [Babel\u0117s] nuod\u0117m\u0117s pasiek\u0117 dang\u0173, ir Dievas prisimin\u0117 jos piktenybes. […] Dvigubai sumai\u0161ykite taur\u0119, kuri\u0105 jums ji mai\u0161\u0117. Kiek ji puikavo ir l\u0117bavo, tiek jai paruo\u0161kite kent\u0117jim\u0173 ir nuli\u016bdimo, nes ji savo \u0161irdyje kalba: ‘A\u0161 s\u0117d\u017eiu kaip karalien\u0117, nesu na\u0161l\u0117 ir li\u016bdesio nematysiu’. Tod\u0117l vien\u0105 dien\u0105 j\u0105 apniks negandos \u2014 mirtis, gedulas, badas, ir ji bus sudeginta ugnimi, nes galingas Vie\u0161pats Dievas, Kuris nuteis\u0117 j\u0105. Babel\u0117s verks ir raudos \u017eem\u0117s karaliai, kurie buvo su ja i\u0161tvirkav\u0119 bei l\u0117bav\u0119, […j jos kent\u0117jim\u0173 i\u0161g\u0105sdinti, aimanuoja: ‘Vargas, vargas, didysis mieste! Babele, galingasis mieste, per valand\u0105 \u012fvyko tavo teismas!’ (Aprei\u0161kimo 18, 5-10)<\/p>\n\n\n\n

   \u017dem\u0117s pirkliai, kurie pralobo i\u0161 ne\u017eabotos jos prabangos, stov\u0117s i\u0161 tolo, i\u0161sigand\u0119 jos kent\u0117jim\u0173, verks ir ged\u0117s: ‘Vargas, vargas did\u017eiajam miestui, vilk\u0117jusiam ploniausia drobe, purpuru, raudonu drabu\u017eiu, i\u0161sipuo\u0161usiam auksu, brangakmeniais ir perlais. Per vien\u0105 valand\u0105 niekais virto \u0161itokie lobiai!’ (Aprei\u0161kimo 18, 3.15\u201417)<\/p>\n\n\n\n

   Tokios bausm\u0117s kris ant Babel\u0117s Dievo r\u016bstyb\u0117s dien\u0105. Ji pripild\u0117 savo piktybi\u0173 saik\u0105. I\u0161mu\u0161\u0117 jos valanda \u2014 ji pribrendo sunaikinimui.<\/p>\n\n\n\n

   Kai Dievo balsas i\u0161vaduos Jo taut\u0105, skausmingai prareg\u0117s tie, kurie did\u017eiojoje gyvenimo kovoje prarado visk\u0105. Kol buvo malon\u0117s laikas, jie buvo apakinti \u0161\u0117tono apgavys\u010di\u0173 – tuo jie pateisina nuod\u0117ming\u0105 savo gyvenimo b\u016bd\u0105. Turtingieji did\u017eiavosi savo prana\u0161umu prie\u0161 tuos, kurie buvo ma\u017eiau privilegijuoti, \u2014 ta\u010diau turtus jie \u012fsigijo, pa\u017eeisdami Dievo \u012estatym\u0105. Alkano jie nepamaitino, nuogo – neapreng\u0117, elg\u0117si neteisingai, nem\u0117go b\u016bti gailestingi. Jie ie\u0161kojo b\u016bd\u0173, kaip i\u0161auk\u0161tinti save ir laim\u0117ti aplinkini\u0173 pagarb\u0105. I\u0161 j\u0173 atimta visa j\u0173 galia ir stipryb\u0117, dabar jie palikti skurstantys ir beginkliai. Su siaubu jie stebi, kaip naikinami stabai, kuriuos jie garbino labiau nei K\u016br\u0117j\u0105. Jie parsidav\u0117 u\u017e \u017eemi\u0161kus turtus bei malonumus ir nesisteng\u0117 tapti turtingi pas Diev\u0105. Pasekm\u0117s: gyvenimas sugriautas, malonumai virto tul\u017eimi, j\u0173 nieko neverti turtai supuvo. Tai, kas buvo kaupta vis\u0105 gyvenim\u0105, \u2014 nu\u0161luota akimirksniu. Turtingieji aprauda savo didingus r\u016bmus, i\u0161\u017earstyt\u0105 auks\u0105 ir sidabr\u0105. J\u0173 skundus nutildo baim\u0117, nes kartu su stabais tur\u0117s \u017e\u016bti patys.<\/p>\n\n\n\n

 [654-655]<\/strong>  Nedor\u0117liai sielvartauja ne d\u0117l to, kad nesir\u016bpino artimu ir nepaisydami Dievo gyveno nuod\u0117mingai, bet tod\u0117l, kad Dievas nugal\u0117jo. Jie rauda d\u0117l to, kas \u012fvyko, bet neatgailauja d\u0117l savo nedorumo. Jei tik gal\u0117t\u0173, jie visais \u012fmanomais b\u016bdais siekt\u0173 b\u016bti nugal\u0117tojais.<\/p>\n\n\n\n

   Pasaulis mato, kad tie patys \u017emon\u0117s, i\u0161 kuri\u0173 jie ty\u010diojosi, juok\u0117si ir kuriuos tro\u0161ko sunaikinti, per mar\u0105, audras ir \u017eem\u0117s dreb\u0117jimus i\u0161lieka nenukent\u0117j\u0119. Tas, Kuris Jo \u012estatymo pa\u017eeid\u0117jams yra ryjanti ugnis, Savo tautai yra saugi u\u017euov\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

   Dvasininkas, paaukoj\u0119s ties\u0105 tam, kad \u012fgyt\u0173 \u017emoni\u0173 palankum\u0105, dabar atpa\u017e\u012fsta savo mokym\u0173 poveik\u012f. Akivaizdu, kad visa\u017ein\u0117 akis sek\u0117 j\u012f, kai jis stov\u0117davo sakykloje, vaik\u0161\u010diodavo gatv\u0117mis, bendraudavo su \u017emon\u0117mis \u012fvairiomis aplinkyb\u0117mis. Kiekvienas sieloje kil\u0119s jausmas, kiekviena para\u0161yta eilute, kiekvienas i\u0161tartas \u017eodis, kiekvienas poelgis, paskatin\u0119s \u017emones ie\u0161koti ramyb\u0117s melo prieglaudoje, buvo s\u0117kla, ne\u0161anti pra\u017e\u016bt\u012f. Dabar, \u017evelgdamas \u012f apgail\u0117tinas, nelaimingas, prarastas sielas, jis mato pj\u016bt\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Vie\u0161pats sako: \u201eDukters, Mano tautos, \u017eaizdas jie tik apgydo, kartodami: ‘Viskas gerai! Viskas gerai!’ \u2014 nors n\u0117ra gerai. J\u016bs melu prisl\u0117g\u0117te teisi\u0173j\u0173 \u0161irdis, nors A\u0161 nebuvau j\u0173 prisl\u0117g\u0119s, ir pa-kurst\u0117te nedor\u0117lius nesigr\u0119\u017eti nuo j\u0173 nedoro kelio, idant i\u0161gelb\u0117t\u0173 savo gyvyb\u0119<\/p>\n\n\n\n

   Vargas ganytojams, kurie klaidina ir i\u0161bla\u0161ko Mano ganyklos avis! […] A\u0161 bausiu jus u\u017e j\u016bs\u0173 nedorus darbus. Vaitokite, ganytojai, ir aimanuokite! Dulk\u0117se raitykit\u0117s, kaimen\u0117s vadai, nes at\u0117jo j\u016bs\u0173 skerdyni\u0173 metas, ir j\u016bs krisite kaip rinktiniai avinai. Jokios u\u017euov\u0117jos nebus ganytojams nei kur gelb\u0117tis kaimen\u0117s vadams” 0eremijo 8, 11; Ezechielio 13, 22; Jeremijo 23, 1.2; 25,<\/p>\n\n\n\n

34.35).<\/p>\n\n\n\n

 [655-656]<\/strong>  Dvasininkai ir liaudis mato, kad jie palaik\u0117 neteisingus santykius su Dievu. Jie supranta, kad mai\u0161tavo prie\u0161 vis\u0173 teising\u0173 ir dor\u0173 \u012fsakym\u0173 Autori\u0173. Dievi\u0161k\u0173j\u0173 \u012fsak\u0173 nepaisymas dav\u0117 prad\u017ei\u0105 t\u016bkstan\u010diams nelaimi\u0173, vaid\u0173, neapykantos ir blogio protr\u016bki\u0173, \u017eem\u0117 tapo vienu did\u017eiuliu kovos lauku, viena i\u0161tvirkimo lindyne. \u0160tai toks reginys dabar i\u0161kyla prie\u0161 tuos, kurie atmet\u0117 ties\u0105 ir pasirinko meil\u0119 nuod\u0117mei. \u017dod\u017eiais ne\u012fmanoma i\u0161reik\u0161ti to ilgesio, kuris u\u017evald\u0117 nepaklusniuosius ir nei\u0161tikimuosius d\u0117l to, k\u0105 jie prarado am\u017eiams \u2014 am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105. \u017dmon\u0117s, kuriuos pasaulis garbino u\u017e j\u0173 talentus ir i\u0161kalb\u0105, dabar mato daiktus tikrojoje \u0161viesoje. Jie supranta, ko neteko, nusi\u017eeng\u0119 \u012estatymui, puola po kojomis tiems, kuri\u0173 i\u0161tikimyb\u0119 jie niekino bei i\u0161juok\u0117 ir pripa\u017e\u012fsta, kad Dievas juos myl\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

\u017dmones mato, kad jie buvo apgauti. Jie kaltina vienas kit\u0105, kad at\u0117jo \u012f pra\u017e\u016bt\u012f, bet susivienija, labiausiai smerkdami dvasininkus ir pateikdami jiems sunkiausius kaltinimus. Nei\u0161tikimieji skelb\u0117jai prana\u0161avo patinkan\u010dius dalykus, jie skatino klausytojus apleisti Dievo \u012estatym\u0105 ir persekioti tuos, kurie jo \u0161ventai laik\u0117si. Dabar \u0161ie mokytojai i\u0161 nevilties i\u0161pa\u017eins visam pasauliui savo apgaules ir klaiding\u0105 darb\u0105. Minios bus \u012ft\u016b\u017eusios. \u201eMes pra-\u017euvome! – \u0161auks jie. \u2014 Ir j\u016bs kalti d\u0117l m\u016bs\u0173 pra\u017e\u016bties”. \u017dmon\u0117s nusigr\u0119\u0161 nuo netikr\u0173 ganytoj\u0173. Tie patys, kurie anks\u010diau jais labiausiai \u017eav\u0117josi, dabar siun\u010dia siaubingiausius prakeiksmus. Tos pa\u010dios rankos, kurios kadaise kar\u016bnavo laur\u0173 vainikais, pakils juos sunaikinti. Kalavijai, tur\u0117j\u0119 \u017eudyti Dievo taut\u0105, dabar bus panaudoti naikinti jos prie\u0161ams. Visur vyksta kova ir liejasi kraujas. Visus \u017eem\u0117s gyventojus ligi pa\u010di\u0173 jos pakra\u0161\u010di\u0173 apima s\u0105my\u0161is, nes VIESPATS kaltina tautas, teisia vis\u0105 \u017emonij\u0105; nedor\u0117liai bus atiduoti kalavijui (Jeremijo 25, 31). \u0160e\u0161is t\u016bkstan\u010dius met\u0173 vyko did\u017eioji kova. Dievo S\u016bnus ir Jo dangi\u0161kieji pasiuntiniai kovojo su piktojo j\u0117ga, kad persp\u0117t\u0173, ap\u0161viest\u0173 ir i\u0161gelb\u0117t\u0173 \u017emogaus vaikus. Dabar kiekvienas yra apsisprend\u0119s. Nedor\u0117liai visi\u0161kai susivienijo su \u0161\u0117tonu kovai prie\u0161 Diev\u0105. At\u0117jo laikas Dievui apginti trypiamo \u012estatymo autoritet\u0105. Dabar kova vyksta ne tik su \u0161\u0117tonu, bet ir su \u017emon\u0117mis. VIE\u0160PATS kaltina tautas […]; nedor\u0117liai bus atiduoti kalavijui.<\/p>\n\n\n\n

 [656-657]<\/strong>  I\u0161gelb\u0117jimo \u017eenklu bus pa\u017eym\u0117ti tie, kurie d\u016bsauja ir rauda d\u0117l \u010dia darom\u0173 piktybi\u0173. Dabar i\u0161leid\u017eiamas mirties angelas, prana\u0161o Ezechielio reg\u0117jime vaizduojamas vyrais su mirtinais ginklais rankose, kuriems \u012fsakyta: \u201e\u017dudykite ir naikinkite senius, vaikinus ir merginas, ma\u017eylius ir moteris, bet nelieskite ne vieno, kuris turi tavo \u017eenkl\u0105; – prad\u0117kite nuo Mano \u0160ventyklos!” \u2014 sako prana\u0161as. Ir jie prad\u0117jo nuo seni\u016bn\u0173, kurie buvo prie\u0161ais Namus (Ezechielio 9, 1\u20146). Pirmiausia bus \u017eudomi tie, kurie apsimet\u0117 es\u0105 dvasi\u0161ki \u017emoni\u0173 sargybiniai. Netikrieji sargybiniai kris pirmieji. Nebus nei gailes\u010dio, nei pasigail\u0117jimo. Vyrai, moterys, merginos ir ma\u017eyliai \u017eus kartu.<\/p>\n\n\n\n

   \u017di\u016br\u0117k, VIE\u0160PATS ateina i\u0161 Savo b\u016bsto bausti \u017eem\u0117s gyventoj\u0173 u\u017e j\u0173 kaltes. \u017dem\u0117 atidengs krauj\u0105, kuris buvo ant jos pralietas, ir nebesl\u0117ps savo u\u017emu\u0161t\u0173j\u0173. O ryk\u0161t\u0117, kuria VIE\u0160PATS nuplaks visas tautas, kariaujan\u010dias su Jeruzale, bus tokia: j\u0173 k\u016bnai supus jiems bestovint ant koj\u0173, j\u0173 akys i\u0161pus akiduob\u0117se ir lie\u017euviai jiems supus burnose. T\u0105 dien\u0105 VIE\u0160PATS sukels tok\u012f didel\u012f s\u0105my\u0161\u012f, kad kiekvienas \u017emogus stvers kaimyno rank\u0105, ir kiekvieno \u017emogaus ranka bus pakelta prie\u0161 kaimyno rank\u0105 (Izaijo 26, 21; Zacharijo 14, 12.13). Beproti\u0161koje kovoje su savo pa\u010di\u0173 piktomis aistromis, i\u0161siliejus Dievo malone neatmie\u0161tam \u012fnir\u0161iui, kris nedori \u017eem\u0117s gyventojai: kunigai, valdovai, turtuoliai ir varg\u0161ai, kilmingi ir \u017eemo luomo \u017emon\u0117s. T\u0105 dien\u0105 tie, kuriuos VIE\u0160PATS nu\u017eud\u0117, gul\u0117s i\u0161m\u0117tyti po vis\u0105 pasaul\u012f, nuo vieno kra\u0161to iki kito. Niekas j\u0173 neraudos, niekas nerinks nuo \u017eem\u0117s ir nelaidos (Jeremijo 25, 33).<\/p>\n\n\n\n

   Kristaus antrojo at\u0117jimo metu bedieviai bus nu\u0161luoti nuo \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus. Juos sunaikins Jo burnos kv\u0117pavimas ir Jo \u0161lov\u0117s apsirei\u0161kimas. Kristus pasiima Savo taut\u0105 \u012f Dievo miest\u0105 ir \u017eem\u0117 i\u0161tu\u0161t\u0117ja \u2014 gyventoj\u0173 joje nebelieka. \u0160tai VIE\u0160PATS niokoja \u017eem\u0119 ir daro j\u0105 dyk\u0105, apver\u010dia auk\u0161tyn kojomis ir i\u0161bla\u0161ko jos gyventojus. \u017dem\u0117 bus siaubte nusiaubta ir niokote nuniokota, nes taip nusprend\u0117 VIE\u0160PATS. […] \u017dem\u0117 suter\u0161ta joje gyvenan\u010di\u0173j\u0173, nes jie nesilaik\u0117 \u012fstatym\u0173, pa\u017eeid\u0117 \u012fstatus, sulau\u017e\u0117 am\u017ein\u0105j\u0105 Sandor\u0105. Tod\u0117l ryja \u017eem\u0119 prakeiksmas, jos gyventojai ken\u010dia bausm\u0119 u\u017e savo kaltes. Tod\u0117l jie blyk\u0161ta i\u0161 baim\u0117s, ir gyv\u0173 \u017emoni\u0173 liks tik nedaugelis (Izaijo 24,<\/p>\n\n\n\n

1.3.5.6).<\/p>\n\n\n\n

  [657-658]<\/strong> Visa \u017eem\u0117 atrodo tarsi apleista negyvenama dykuma. Visur i\u0161sibarst\u0119 per \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0105 sugriaut\u0173 miest\u0173 ir kaim\u0173 griuv\u0117siai, su \u0161aknimis i\u0161raut\u0173 med\u017ei\u0173 nuolau\u017eos, uol\u0173 atplai\u0161os, i\u0161mestos i\u0161 j\u016bros ar i\u0161pie\u0161tos i\u0161 pa\u010dios \u017eemes. Ten, kur kalnai skyli-n\u0117jo i\u0161 pa\u0161akni\u0173, atsiv\u0117r\u0117 pla\u010dios bedugn\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

   Dabar \u012fvyks tai, kas i\u0161prana\u0161auta paskutinei i\u0161kilmingai Permaldavimo dienai. Kai \u0161vent\u0173 \u0161ven\u010diausioje tarnavimas baigdavosi ir aukos u\u017e nuod\u0117mes kraujas pa\u0161alindavo i\u0161 \u0161ventyklos visas Izraelio nuod\u0117mes, tada Dievo akivaizdon b\u016bdavo atvedamas atpirkimo o\u017eys ir prie\u0161 vis\u0105 bendruomen\u0119 vyriausiasis kunigas i\u0161pa\u017eindavo vir\u0161 jo visas izraelit\u0173 kaltes ir visus j\u0173 nusi\u017eengimus, visas j\u0173 nuod\u0117mes sud\u0117damas o\u017eiui ant galvos (Kunig\u0173 16, 21). Pana\u0161iai Permaldavimo darbui pasibaigus dangi\u0161koje \u0161ventykloje, Dievo dangi\u0161k\u0173j\u0173 angel\u0173 ir atpirkt\u0173j\u0173 minios akivaizdoje Dievo tautos nuod\u0117mes bus sukrautos ant \u0161\u0117tono, jis bus paskelbtas kaltas u\u017e vis\u0105 blog\u012f, kur\u012f kitus skatino daryti. Kaip atpirkimo o\u017eys b\u016bdavo i\u0161siun\u010diamas \u012f negyvenam\u0105 dykum\u0105, taip ir \u0161\u0117tonas bus i\u0161tremtas \u012f apleist\u0105 \u017eem\u0119 \u2014 negyvenam\u0105 ir ni\u016bri\u0105 dykum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Apa\u0161talas Jonas Aprei\u0161kime prana\u0161auja \u0161\u0117tono tremt\u012f ir chaos\u0105 bei nuniokojim\u0105, kurie i\u0161tiks \u017eem\u0119. Jis skelbia, kad tokia b\u016bsena t\u0119sis t\u016bkstant\u012f met\u0173. Supa\u017eindin\u0119s su Vie\u0161paties antrojo at\u0117jimo ir bedievi\u0173 sunaikinimo vaizdais, prana\u0161as t\u0119sia: \u201eIr a\u0161 i\u0161vydau angel\u0105, nu\u017eengiant\u012f i\u0161 dangaus, laikant\u012f rankose bedugn\u0117s rakt\u0105 ir did\u017eiul\u0119 grandin\u0119. Jis nutv\u0117r\u0117 slibin\u0105 \u2014 sen\u0105j\u0105 gyvat\u0119, kuri yra velnias ir \u0161\u0117tonas, suri\u0161o j\u012f t\u016bkstan\u010diui met\u0173 ir \u012fmet\u0117 \u012f bedugn\u0119, u\u017erakino j\u0105 ir i\u0161 vir\u0161aus u\u017eantspaudavo, kad nebegal\u0117t\u0173 suved\u017eioti taut\u0173, kol pasibaigs t\u016bkstantis met\u0173. Paskui jis tur\u0117s b\u016bti atri\u0161tas trumpam laikui” (Aprei\u0161kimo 20, 1\u20143).   <\/p>\n\n\n\n

 [658-659]<\/strong>  S\u0105voka bedugn\u0117 simbolizuoja \u017eem\u0119 chaoso ir tamsos b\u016bkl\u0117je, tai paai\u0161k\u0117ja i\u0161 kit\u0173 \u0160ventojo Ra\u0161to viet\u0173. Apie \u017eem\u0117s b\u016bsen\u0105 prad\u017eioje Biblijos apra\u0161ymai sako, kad \u017eem\u0117 buvo padrika ir dyka, tamsa gaub\u0117 bedugn\u0119 (Prad\u017eios 1,2). Prana\u0161yst\u0117 sako, kad \u017eem\u0117 bus gr\u0105\u017einta atgal \u012f pradin\u0119 b\u016bsen\u0105. \u017dvelgdamas \u012f ateit\u012f, \u012f did\u017ei\u0105j\u0105 Dievo dien\u0105, prana\u0161as Jeremijas skelbia: \u201ePa\u017ei\u016br\u0117jau \u012f \u017eem\u0119, ir \u0161tai ji nualinta ir dyka! \u017dvelgiau \u012f dang\u0173, ir nebuvo jame \u0161viesos! Pa\u017ei\u016br\u0117jau \u012f kalnus, ir \u0161tai jie dreb\u0117jo, o visos kalvos svyravo priekin ir atgal! \u017dvalgiausi, ir \u0161tai nebuvo \u017emoni\u0173; net padangi\u0173 pauk\u0161\u010diai buvo i\u0161skrid\u0119! Pa\u017ei\u016br\u0117jau, ir \u0161tai derlinga \u017eem\u0117 buvo tapusi dykuma; visi jos miestai \u2014 griuv\u0117siai prie\u0161 VIE\u0160PAT\u012e, sunaikinti Jo aitraus pyk\u010dio” (4, 23-26).<\/p>\n\n\n\n

   T\u016bkstant\u012f met\u0173 \u010dia bus \u0161\u0117tono ir jo pikt\u0173j\u0173 angel\u0173 gyvenamoji vieta. Prikaustytas prie \u017eem\u0117s, jis negal\u0117s pasiekti kit\u0173 pasauli\u0173, kad gundyt\u0173 ir vargint\u0173 tuos, kurie niekada nepuol\u0117. Jis yra sukaustytas, nes neliko nieko, kam gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti savo gali\u0105. Jis negali dirbti apgaudin\u0117jimo ir naikinimo darbo, kuris daug am\u017ei\u0173 buvo vienintelis jo malonumas.<\/p>\n\n\n\n

   Prana\u0161as Izaijas, \u017evelgdamas j ateit\u012f, \u012f laik\u0105, kai bus nuverstas \u0161\u0117tonas, su\u0161unka: \u201eTai nupuolei i\u0161 dangaus, Au\u0161rin\u012f, au\u0161ros s\u016bnau! Kaip tave sukniubd\u0117 ant \u017eemes, tave, kuris i\u0161guldei tautas! Kadaise manei savo \u0161irdyje: ‘U\u017elipsiu \u012f dang\u0173, vir\u0161um Dievo \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 i\u0161kelsiu savo sost\u0105. […] prilygsiu Auk\u0161\u010diausiajam!’ Bet buvai nugramzdintas \u017eemyn \u012f \u0160eol\u0105, j pa\u010dias kapo gelmes. Visi, pamat\u0119 tave, sutriks; \u017evelgs \u012f tave ir klaus: ‘Nejaugi \u010dia tas \u017emogus, kuris sudrebino \u017eem\u0119 ir sunaikino karalystes; kuris pavert\u0117 pasaul\u012f dykuma, i\u0161griov\u0117 miestus, savo belaisviams niekuomet neatv\u0117r\u0117 kal\u0117jimo vart\u0173?'” (Izaijo 14, 12\u201417)<\/p>\n\n\n\n

   \u0160e\u0161is t\u016bkstan\u010dius met\u0173 \u0160\u0117tono mai\u0161tas drebino \u017eem\u0119. Jis<\/p>\n\n\n\n

pavert\u0117 pasaul\u012f dykuma, i\u0161griov\u0117 miestus, savo belaisviams nie<\/p>\n\n\n\n

kuomet neatv\u0117r\u0117 kal\u0117jimo vart\u0173. \u0160e\u0161is t\u016bkstan\u010dius met\u0173 \u012f jo kal\u0117<\/p>\n\n\n\n

jimus buvo siun\u010diami Dievo \u017emones. Jis b\u016bt\u0173 am\u017einai laik\u0119s<\/p>\n\n\n\n

juos nelaisv\u0117je, bet Kristus sudau\u017e\u0117 grandines ir i\u0161laisvino be<\/p>\n\n\n\n

laisvius.          <\/p>\n\n\n\n

 [660-661]<\/strong>  Dabar \u0161\u0117tonas neturi galios netgi nedor\u0117liams ir jis lieka vienas su piktaisiais angelais, kad ant j\u0173 i\u0161siliet\u0173 nuod\u0117m\u0117s atne\u0161tas prakeikimas. Visi taut\u0173 karaliai guli garbingai, kiekvienas savo kape. Bet tu neturi kapo; tavo lavonas i\u0161mestas p\u016bti […j. Kadangi siaubei savo kra\u0161t\u0105 ir \u017eudei savo \u017emones, tu neb\u016bsi palaidotas kaip kiti karaliai! (Izaijo 14, 18-20)<\/p>\n\n\n\n

   T\u016bkstant\u012f met\u0173 \u0161\u0117tonas klajos po nuniokot\u0105 \u017eem\u0119 ir matys mai\u0161to prie\u0161 Dievo \u012estatym\u0105 pasekmes. Tuo metu jis stipriai kankinsis. Anks\u010diau nuolat aktyviai veikdamas jis netur\u0117jo laiko susi<\/p>\n\n\n\n

m\u0105styti. Ta\u010diau dabar, kai atimta galia, jis paliktas apgalvoti, kok\u012f vaidmen\u012f atliko nuo pat sukilimo prie\u0161 Dangaus vald\u017ei\u0105 prad\u017eios. Pasibais\u0117j\u0119s jis \u017evelg\u0117 \u012f baisi\u0105 ateit\u012f, kai tur\u0117s kent\u0117ti u\u017e<\/p>\n\n\n\n

vis\u0105 padaryt\u0105 blog\u012f ir bus nubaustas u\u017e nuod\u0117mes, kurias kitus skatino daryti.       <\/p>\n\n\n\n

   Dievo tautai \u0161\u0117tono nelaisve atne\u0161 laim\u0119 ir d\u017eiaugsm\u0105. Prana\u0161as sako: \u201eT\u0105 dien\u0105, kai VIE\u0160PATS suteiks tau atils\u012f nuo kan\u010dios ir baimi\u0173, nuo nuo\u017emios vergijos, kurioje vergavai, tu u\u017etrauksi paty\u010di\u0173 giesm\u0119 Babilono karaliui [simbolizuojant\u012f \u0161\u0117ton\u0105]: Tai pri\u0117jo liepto gal\u0105 eng\u0117jas! […] VIE\u0160PATS sutrupino nedor\u0117li\u0173 lazd\u0105, tiron\u0173 skeptr\u0105, kuris pliek\u0117 \u017emones \u012fnirtingai be perstojo, smaug\u0117 tautas \u017eiauria priespauda” (Izaijo 14, 3\u20146).<\/p>\n\n\n\n

   Per t\u016bkstant\u012f met\u0173 tarp pirmojo ir antrojo prisik\u0117limo vyks bedievi\u0173 teismas. Apa\u0161talas Paulius nurodo, kad tai \u012fvykis, prasidedantis po Kristaus antrojo at\u0117jimo. \u201eTad neteiskite ko nors prie\u0161 laik\u0105, iki ateis Vie\u0161pats, Kuris nu\u0161vies, kas tamsoje pasl\u0117pta, ir atskleis \u0161ird\u017ei\u0173 sumanymus. Tuomet kiekvienam teks pagyrimas i\u0161 Dievo” (1 Korintie\u010diams 4, 5). Prana\u0161as Danielius skelbia, kad at\u0117jo Ilgaam\u017eis ir padar\u0117 nuosprend\u012f Auk\u0161\u010diausiojo \u0160ventiesiems (7, 22). \u0160iuo metu teisieji vie\u0161pataus kaip Dievo karaliai ir kunigai. Apa\u0161talas Jonas Aprei\u0161kime sako: \u201eA\u0161 pama\u010diau sostus ir \u012f juos s\u0117dan\u010dius, ir jiems buvo pavesta teisti. […] jie bus Dievo ir Kristaus kunigai ir vie\u0161pataus su Juo t\u016bkstant\u012f met\u0173” (20, 4.6). Tai bus tuo laiku, kai, anot apa\u0161talo Pauliaus, \u0161ventieji teis pasaul\u012f (1 Korintie\u010diams 6, 2). Kartu su Kristumi jie teis nedor\u0117lius, lygindami j\u0173 poelgius su \u012estatymo knyga, su Biblija, kiekvien\u0105 byl\u0105 spr\u0119sdami pagal darbus, atliktus gyvenant k\u016bne. Tada pagal darbus bus skiriama bausm\u0117, kuri\u0105 nedor\u0117lis turi i\u0161k\u0119sti. Nuosprendis bus \u012fra\u0161ytas prie\u0161 kiekvien\u0105 vard\u0105 mirties knygoje.<\/p>\n\n\n\n

  [661]<\/strong> Taip pat \u0161\u0117ton\u0105 ir piktuosius angelus teis Kristus ir Jo tauta. Apa\u0161talas Paulius sako: \u201eAr ne\u017einote, kad mes teisime angelus […]” (1 Korintie\u010diams 6, 3). Apa\u0161talas Judas skelbia, kad taip pat ir tuos angelus, kurie nei\u0161laik\u0117 savo prakilnumo, bet paliko savo buvein\u0119, Jis laiko sukaustytus am\u017einais pan\u010diais tamsyb\u0117je did\u017eiosios dienos teismui (Judo 6).<\/p>\n\n\n\n

   Pasibaigus t\u016bkstan\u010diui met\u0173, \u012fvyks antrasis prisik\u0117limas. Ta<\/p>\n\n\n\n

da i\u0161 mirusi\u0173j\u0173 bus prikelti nedor\u0117liai ir stos prie\u0161 Diev\u0105, kad<\/p>\n\n\n\n

b\u016bt\u0173 teisiami kaip para\u0161yta. Tod\u0117l apa\u0161talas Jonas, apib\u016bdinda<\/p>\n\n\n\n

mas Aprei\u0161kime teisi\u0173j\u0173 prisik\u0117lim\u0105, sako: \u201eVisi kiti mirusieji ne-<\/p>\n\n\n\n

atgijo iki pasibaigiant t\u016bkstan\u010diui met\u0173” (20, 5). Prana\u0161as Izaijas<\/p>\n\n\n\n

apie nedor\u0117lius skelbia: \u201eJie bus suvaryti \u012f kr\u016bv\u0105, tarsi belaisviai<\/p>\n\n\n\n

duob\u0117je. Jie bus u\u017edaryti kal\u0117jime ir po ilgo laiko gaus bausm\u0119”<\/p>\n\n\n\n

(24, 22).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

42. KOVOS PABAIGA<\/a><\/h1>\n\n\n\n

 [662-663]<\/strong>  Po t\u016bkstan\u010dio met\u0173 Kristus v\u0117l sugr\u012f\u0161 \u012f \u017eem\u0119. J\u012f lyd\u0117s atpirkt\u0173j\u0173 minios ir angel\u0173 palyda. Jis leisis apgaubtas nepaprastos \u0161lov\u0117s ir \u012fsakys mirusiems nedor\u0117liams keltis, kad \u0161ie gaut\u0173 savo dali\u0105. Jie keliasi i\u0161 kap\u0173 – did\u017eiul\u0117 minia, nesuskai\u010diuojama kaip j\u016bros smiltys. Koks kontrastas tiems, kurie prisik\u0117l\u0117 pirmojo prisik\u0117limo metu! Teisiuosius puo\u0161ia am\u017einoji jaunyst\u0117 ir gro\u017eis. Nedor\u0117liai pa\u017eenklinti ligos ir mirties p\u0117dsakais.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ios nepaprastos minios akys nukreiptos \u012f Dievo S\u016bn\u0173, kad matyt\u0173 Jo \u0161lov\u0119. Nedor\u0117liai sutartinai su\u0161unka: \u201eGarb\u0117 Tam, Kuris ateina Vie\u0161paties vardu!” 195 Ne meil\u0117 J\u0117zui \u012fkv\u0117p\u0117 \u0161iuos \u017eod\u017eius \u2014 tiesos j\u0117ga paskatino l\u016bpas juos nenoriai i\u0161tarti. Kaip nedor\u0117liai nu\u0117jo \u012f kapus, taip ir prisik\u0117l\u0117 – jausdami t\u0105 pat\u012f prie\u0161i\u0161kum\u0105 Kristui ir i\u0161laik\u0119 t\u0105 pa\u010di\u0105 mai\u0161tavimo dvasi\u0105. Jiems nebus daugiau malon\u0117s laiko, kada jie gal\u0117t\u0173 i\u0161taisyti pra\u0117jusio gyvenimo klaidas. I\u0161 to neb\u016bt\u0173 jokios naudos. Jie gyveno lau\u017eydami \u012estatym\u0105, tai nesumink\u0161tino j\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173. Jei jiems dar kart\u0105 b\u016bt\u0173 duotas malon\u0117s laikas, jie praleist\u0173 j\u012f taip pat, kaip ir pirm\u0105j\u012f: nepaisyt\u0173 Dievo reikalavim\u0173 ir mai\u0161taut\u0173 prie\u0161 J\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Kristus nusileid\u017eia ant Alyv\u0173 kalno, i\u0161 kur pakilo po prisik\u0117limo ir kur angelai kartojo Jo pa\u017ead\u0105 sugr\u012f\u017eti. Prana\u0161as sako: \u201eVIE\u0160PATS, mano Dievas, ateis drauge su visais Savo \u0161ventaisiais. T\u0105 dien\u0105 Jo kojos stov\u0117s ant Alyv\u0173 kalno \u012f rytus nuo Jeruzal\u0117s. Alyv\u0173 kalnas bus […] perskeltas \u012f dvi dalis labai pla\u010diu sl\u0117niu. VIE\u0160PATS bus Karalius visoje \u017eem\u0117je, t\u0105 dien\u0105 bus vienas VIE\u0160PATS ir vienas Jo vardas” (\u017er. Zacharijo 14, 5.4.9). Naujoji Jeruzal\u0117 nu\u017eengia i\u0161 dangaus. Spind\u0117dama akinan\u010diu gro\u017eiu ji nusileid\u017eia apvalytoje vietoje, pasiruo\u0161usioje j\u0105 priimti; Kristus su Savo tauta ir angelais \u012f\u017eengia \u012f \u0161vent\u0105j\u012f Miest\u0105.   <\/p>\n\n\n\n

 [663-664]<\/strong>  Dabar \u0161\u0117tonas ruo\u0161iasi paskutiniam galingam m\u016b\u0161iui d\u0117l auk\u0161\u010diausios vald\u017eios. Netek\u0119s galios, jis negali t\u0119sti savo pikto darbo. Blogio kunigaik\u0161tis atrodo pasigail\u0117tinas ir prisl\u0117gtas. Ta\u010diau mir\u0119 nedor\u0117liai prikelti, ir jis mato savo pus\u0117je did\u017eiules minias, jis tikisi atsigauti ir nusprend\u017eia nepasiduoti ir t\u0119sti did\u017ei\u0105j\u0105 kov\u0105. Jis i\u0161rikiuos visas prarast\u0173j\u0173 kariuomenes po savo v\u0117liava ir sieks \u012fgyvendinti savo planus. Nedor\u0117liai yra \u0161\u0117tono belaisviai. Atmesdami Krist\u0173, jie pripa\u017eino mai\u0161to vadeivos taisykles. Jie pasiruo\u0161\u0119 priimti jo gundymus ir vykdyti jo \u012fsakymus. I\u0161laikydamas pirmyk\u0161t\u012f suktum\u0105, jis neprisipa\u017e\u012fsta es\u0105s \u0161\u0117tonas. Jis tvirtina es\u0105s kunigaik\u0161tis \u2014 teis\u0117tas pasaulio valdovas, kurio palikimas buvo neteis\u0117tai atimtas. Apgautiesiems jis pasirodo kaip atpirk\u0117jas, \u012ftikindamas juos, kad jo galia prik\u0117l\u0117 juos i\u0161 kap\u0173 ir jis pasiruo\u0161\u0119s i\u0161gelb\u0117ti juos i\u0161 \u017eiauriausios tironijos. Kristui pasi\u0161alinus, \u0161\u0117tonas daro stebuklus, kad paremt\u0173 \u0161iuos tvirtinimus. Silpnuosius jis paver\u010dia stipriais ir visiems \u012fkvepia savo paties dvasi\u0105 ir energij\u0105. Jis si\u016blosi vesti juos \u012f \u0161vent\u0173j\u0173 stovykl\u0105 ir u\u017eimti Dievo miest\u0105. Velni\u0161kai d\u017ei\u016bgaudamas jis rodo \u012f nesuskai\u010diuojam\u0105 prikelt\u0173j\u0173 mini\u0105 ir skelbia, kad bus j\u0173 vadas ir sugeb\u0117s nugal\u0117ti Miest\u0105 bei atgauti sost\u0105 ir karalyst\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160ioje did\u017eiul\u0117je minioje yra daugyb\u0117 ilgaam\u017e\u0117s gimines, gyvenusios prie\u0161 tvan\u0105, atstov\u0173. Tai auk\u0161ti, fizi\u0161kai stipr\u016bs ir did\u017eiai protingi \u017emon\u0117s, kurie pasidav\u0117 puolusi\u0173 angel\u0173 vald\u017eiai ir visus<\/p>\n\n\n\n

sugeb\u0117jimus bei \u017einias paskyr\u0117 i\u0161auk\u0161tinti save. Tai \u017emon\u0117s, kuri\u0173 nuostab\u016bs meno k\u016briniai skatino pasaul\u012f dievinti j\u0173 genialum\u0105, ta\u010diau j\u0173 \u017eiaurumas ir \u017ealingi i\u0161radimai tvirkino \u017eem\u0119 ir dark\u0117 Dievo atvaizd\u0105 savyje, tod\u0117l privert\u0117 J\u012f nu\u0161luoti juos nuo Savo k\u016brinio \u2014\u017eem\u0117s \u2014 pavir\u0161iaus. \u010cia yra karali\u0173 ir karved\u017ei\u0173 u\u017ekaria<\/p>\n\n\n\n

vusi\u0173 daugel\u012f taut\u0173; narsi\u0173 kar\u017eygi\u0173, niekada m\u016b\u0161yje nepatyrusi\u0173 pralaim\u0117jimo; i\u0161did\u017ei\u0173 ir ambicing\u0173 kari\u0173, kuri\u0173 prisiartinimas priversdavo dreb\u0117ti karalystes. Mirtis nepakeit\u0117 \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173. Prisik\u0117lus i\u0161 kap\u0173, j\u0173 mintys toliau tek\u0117jo ta pa\u010dia vaga, kurioje buvo sustojusios. Jie dega tuo pa\u010diu tro\u0161kimu nugal\u0117ti, kuris vald\u0117 juos iki mirties.           <\/p>\n\n\n\n

 [664-665]<\/strong>  \u0160\u0117tonas tariasi su savo angelais, o po to \u2014 su \u0161iais karaliais, u\u017ekariautojais ir gali\u016bnais. Jie mato, kad j\u0117ga ir kari\u0173 gausa j\u0173 pus\u0117je, tod\u0117l parei\u0161kia, kad Mieste esanti kariuomen\u0117 yra ma\u017eesn\u0117 ir gali b\u016bti \u012fveikta. Jie planuoja pasisavinti Naujosios Jeruzal\u0117s turtus ir \u0161lov\u0119. Visi pradeda ruo\u0161tis m\u016b\u0161iui. Suman\u016bs konstruktoriai kuria kovos priemones. Karo vadai, i\u0161gars\u0117j\u0119 juos lyd\u0117jusia s\u0117kme, suskirsto karing\u0173 \u017emoni\u0173 minias \u012f kuopas ir divizijas.<\/p>\n\n\n\n

   Pagaliau duotas \u012fsakymas pulti ir nesuskai\u010diuojama minia \u017eengia pirmyn \u2014 tokia kariuomen\u0117, kokios niekada nebuvo sutelk\u0119 u\u017ekariaurojai \u017eem\u0117je, tokia, kokiai niekada negal\u0117jo prilygti vis\u0173 am\u017ei\u0173<\/p>\n\n\n\n

jungtin\u0117s paj\u0117gos nuo pat karo \u017eem\u0117je prad\u017eios. \u0160\u0117tonas, galingiausias i\u0161 kari\u0173, yra prie\u0161aky, jo angelai suvienija j\u0117gas paskutiniam m\u016b\u0161iui. Karaliai ir kariai yra jo gurguol\u0117je, o minios seka didel\u0117mis<\/p>\n\n\n\n

kuopomis. Kiekvienai vadovauja paskirtas vadas. Glaustos rikiuot\u0117s sul\u016b\u017ein\u0117jusiu, nelygiu \u017eem\u0117s pavir\u0161iumi art\u0117ja prie Dievo miesto. J\u0117zui \u012fsakius, Naujosios Jeruzal\u0117s vartai u\u017edaromi, o \u0161\u0117tono kariuo<\/p>\n\n\n\n

men\u0117s apsupa Miest\u0105 ir ruo\u0161iasi pulti.<\/p>\n\n\n\n

   Dabar Kristaus prie\u0161ai v\u0117l J\u012f pamato. Auk\u0161tai vir\u0161 miesto, ant spindin\u010dio aukso pakylos stovi auk\u0161tai pakeltas sostas. Jame s\u0117di Dievo S\u016bnus, o J\u012f supa Karalyst\u0117s pavaldiniai. Jokia kalba ne\u012fmanoma apsakyti, jokia plunksna ne\u012fmanoma apra\u0161yti Kristaus galyb\u0117s it didyb\u0117s. Am\u017einojo T\u0117vo \u0161lov\u0117 gaubia Jo S\u016bn\u0173. \u0160viesa, kuria Jis spinduliuoja, pripildo Dievo miest\u0105 ir liejasi u\u017e vart\u0173, vis\u0105 \u017eem\u0119 u\u017etvindydama savo spind\u0117jimu.<\/p>\n\n\n\n

   Ar\u010diausiai sosto yra tie, kurie kadaise buvo patys uoliausi \u0161\u0117tono \u0161alininkai, bet vos ne vos i\u0161traukti i\u0161 ugnies kaip nuod\u0117gulys, jie kar\u0161tai pasi\u0161vent\u0119 nusek\u0117 paskui I\u0161gelb\u0117toj\u0105. U\u017e j\u0173 stovi tie, kurie, supami melo ir netik\u0117jimo, tobulino savo krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f charakter\u012f; tie, kurie gerb\u0117 Dievo \u012estatym\u0105, nors krik\u0161\u010dioni\u0161kas pasaulis skelb\u0117 j\u012f negaliojant\u012f; tie vis\u0173 am\u017ei\u0173 milijonai, kurie buvo nukankinti u\u017e savo tik\u0117jim\u0105. U\u017e j\u0173 \u2014 mil\u017eini\u0161ka minia, kurios niekas negal\u0117jo suskai\u010diuoti, i\u0161 vis\u0173 gimini\u0173, gen\u010di\u0173, taut\u0173 ir kalb\u0173. Visi stov\u0117jo prie\u0161ais sost\u0105 ir Avin\u0117lio akivaizdoje, apsisiaut\u0119 baltais drabu\u017eiais, su palmi\u0173 \u0161akomis rankose (Aprei\u0161kimo 7, 9). J\u0173 kova baig\u0117si, j\u0173 pergal\u0117 i\u0161kovota. Jie dalyvavo lenktyn\u0117se ir laim\u0117jo priz\u0105. Palmi\u0173 \u0161akos j\u0173 rankose simbolizuoja pergal\u0119, balti drabu\u017eiai \u2014 nesutept\u0105 Kristaus teisum\u0105, kuris dabar tapo ir j\u0173 teisumu.<\/p>\n\n\n\n

 [665-666]<\/strong>  Atpirktieji u\u017etraukia \u0161lovinimo giesm\u0119, kuri aidi dangaus skliaute: \u201eI\u0161gelb\u0117jimas \u2014 i\u0161 m\u016bs\u0173 Dievo, s\u0117din\u010dio soste, ir Avin\u0117lio!” (Aprei\u0161kimo 7, 10) Angel\u0173 ir seraf\u0173 balsai prisijungia prie \u0161lovinimo. Kai atpirktieji regi \u0161\u0117tono gali\u0105 ir pragai\u0161tingum\u0105, jie gerai supranta, kad jokia kita j\u0117ga \u2014 tik Kristus \u2014 gali juos paversti nugal\u0117tojais. Visoje \u0161ioje spindin\u010dioje minioje n\u0117ra n\u0117 vieno, i\u0161gelb\u0117jim\u0105 priskirian\u010dio savo nuopelnams, tarsi jie b\u016bt\u0173 nugal\u0117j\u0119 savo j\u0117gomis ir gerumu. Nieko nesakoma apie j\u0173 darbus ir kan\u010dias, bet kiekvienos giesm\u0117s pagrindin\u0117 mintis, kiekvieno himno leitmotyvas \u2014 \u0161lov\u0117 u\u017e i\u0161gelb\u0117jim\u0105 m\u016bs\u0173 Dievui ir Avin\u0117liui.<\/p>\n\n\n\n

   Surinkt\u0173 \u017eem\u0117s ir dangaus gyventoj\u0173 akivaizdoje kar\u016bnuojamas Dievo S\u016bnus. Dabar, apgaubtas did\u017eiausia \u0161love ir turintis did\u017eiausi\u0105 gali\u0105, karali\u0173 Karalius i\u0161taria nuosprend\u012f sukilusiems prie\u0161 Jo vald\u017ei\u0105 ir \u012fvykdo teisingum\u0105, dorai pasielgdamas su tais, kurie lau\u017e\u0117 \u012estatym\u0105 ir eng\u0117 Jo taut\u0105. Dievo prana\u0161as sako: \u201ePaskui a\u0161 pama\u010diau didel\u012f balt\u0105 sost\u0105 it jame S\u0117dint\u012fj\u012f, nuo Kurio veido pab\u0117go \u017eem\u0117 ir dangus, ir nebeliko jiems vietos. Ir pama\u010diau numirusius, didelius ir ma\u017eus, stovin\u010dius prie\u0161ais sost\u0105. Ir buvo atskleistos knygos, buvo atversta dar viena, b\u016btent gyvenimo knyga. Mirusieji buvo teisiami i\u0161 u\u017era\u0161\u0173 knygose pagal j\u0173 darbus” (Aprei\u0161kimo 20,  11.12).<\/p>\n\n\n\n

   Kai tik bus atverstos knygos su u\u017era\u0161ais, J\u0117zus pa\u017evelgs \u012f nedor\u0117lius, tada jie suvoks kiekvien\u0105 padaryt\u0105 nuod\u0117m\u0119. Jie mato, kur i\u0161suko i\u0161 tyrumo ir \u0161ventumo kelio, kaip toli i\u0161didumas ir mai\u0161tavimas nuved\u0117 juos Dievo \u012estatymo lau\u017eymo keliu. Viliojantys gundymai, kuriuos jie patys skatino nuolaid\u017eiaudami nuod\u0117mei, piktnaud\u017eiavimas palaiminimais, Dievo pasiuntini\u0173 niekinimas, atmesti persp\u0117jimai, gailestingumo bangos, sudau\u017eytos j\u0173 u\u017esispyrusi\u0173, neat-gailaujan\u010di\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 \u2014 viskas atrodys para\u0161yta tarsi liepsnojan\u010diomis raid\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

   Vir\u0161 sosto atidengiamas kry\u017eius. Lyg panoramoje pasirodo Adomo gundymo ir puolimo \u012f nuod\u0117m\u0119 vaizdai bei s\u0117kmingi \u017eingsniai, vykdant Did\u012fj\u012f Atpirkimo Plan\u0105. Ai\u0161kiai matoma viskas –<\/p>\n\n\n\n

kuklus I\u0161gelb\u0117tojo gimimas; Jo paprasta ir kupina paklusnumo jaunyst\u0117; Jo krik\u0161tas Jordane, pasninkas ir gundymai dykumoje; Jo vie\u0161as tarnavimas, atskleid\u017eiantis \u017emon\u0117ms pa\u010dias brangiausias dangaus palaimas; dienos, pripildytos meil\u0117s ir gailestingumo darb\u0173; naktys, praleistos meld\u017eiantis ir budint kaln\u0173 vienumoje; s\u0105mokslai prie\u0161 J\u012f i\u0161 pavydo, neapykantos ir pyk\u010dio, kuriais buvo atsid\u0117kota u\u017e Jo geradarystes; baisios, paslaptingos prie\u0161 mirtin\u0117s kan\u010dios Getseman\u0117je, kai J\u012f u\u017egul\u0117 viso pasaulio nuod\u0117m\u0117s; Jo i\u0161davimas ir atidavimas \u012f kraugeri\u0161kos minios rankas. Bais\u016bs tos siaubingos nakties \u012fvykiai, kai Jis, nesiprie\u0161inantis kali<\/p>\n\n\n\n

nys, Kurio atsisak\u0117 mylimiausi mokiniai, skub\u0117jo Jeruzal\u0117s gatv\u0117mis, \u017eiauriai stumiamas pirmyn; Dievo S\u016bnus piktd\u017eiugi\u0161kai atvestas pas An\u0105, kaltinamas vyriausiojo kunigo r\u016bmuose, Piloto teismo sal\u0117je prie\u0161 bail\u0173j\u012f ir \u017eiaur\u0173j\u012f Erod\u0105 i\u0161juoktas, \u012f\u017eeistas, kankintas ir pasmerktas mirti, \u2014 viskas ai\u0161kiai pavaizduota.<\/p>\n\n\n\n

 [666-667]<\/strong>  Ir dabar virpan\u010diai miniai yra atskleisti paskutiniai vaizdai: kantrusis Kankinys, praminantis tak\u0105 \u012f Golgot\u0105, Dangaus Kunigaik\u0161tis, kabantis ant kry\u017eiaus; besity\u010diojanti prastuomen\u0117 ir i\u0161puik\u0119 kunigai, besijuokiantys i\u0161 Jo prie\u0161mirtini\u0173 kan\u010di\u0173; antgamti\u0161ka tamsa; drebanti \u017eeme, perskilusios uolos, atsiv\u0117r\u0119 kapai \u2014 tai pa\u017eenklino akimirk\u0105, kai pasaulio Atpirk\u0117jas atidav\u0117 Savo gyvyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   Baisus reginys i\u0161kyla tiksliai toks, koks buvo. \u0160\u0117tonas, jo angelai ir pavaldiniai neturi j\u0117g\u0173 nusisukti nuo savo pa\u010di\u0173 nutapyto paveikslo. Kiekvienas dalyvis prisimena savo darbo dal\u012f. Erodas, i\u0161\u017eud\u0119s nekaltus vaikelius Betliejuje, kad gal\u0117t\u0173 sunaikinti Izraelio karali\u0173; niekinga Erodiada, kurios nusikaltusi siela sutepta Jono Krik\u0161tytojo krauju; silpnavalis, prisitaikantis Pilotas; besity\u010diojantys kareiviai; kunigai ir vadovai bei pametusi galv\u0105 minia \u0161aukianti: \u201eJo kraujas [tekrinta] ant m\u016bs\u0173 ir m\u016bs\u0173 vaik\u0173!” l96 \u2014 visi mato, kokia did\u017eiul\u0117 yra j\u0173 kalt\u0117. Jie veltui stengiasi pasisl\u0117pti nuo Dievi\u0161kosios Jo veido didybes, pranokstan\u010dios saul\u0117s \u0161lov\u0119. Tuo tarpu atpirktieji sudeda savo vainikus I\u0161gelb\u0117tojui po kojomis su\u0161ukdami: \u201eJis mir\u0117 u\u017e mane!” <\/p>\n\n\n\n

 [667-668]<\/strong>  Atpirkt\u0173j\u0173 minioje yra Kristaus apa\u0161talai: didvyri\u0161kas Paulius, ry\u017etingas Petras, mylimas ir mylintis Jonas bei j\u0173 i\u0161tikimi broliai, o su jais did\u017eiul\u0117 minia kankini\u0173. Tuo tarpu kitoje m\u016br\u0173 pus\u0117je liko tai, kas pasibjaur\u0117tina ir ne\u0161vanku, tie, kurie juos persekiojo, \u012fkalino ir \u017eud\u0117, liko tai, kas niekinga ir pasibjaur\u0117tina. Ten yra Neronas, ta \u017eiauri ir niek\u0161i\u0161ka pabaisa, matantis, kaip d\u017eiaugiasi ir yra i\u0161auk\u0161tinti tie, kuriuos jis kadaise kankino ir kuri\u0173 nepaprastai dideli skausmai teikdavo jam velni\u0161k\u0105 pasitenkinim\u0105. Jo motina taip pat yra ten, kad pamatyt\u0173 savo pa\u010dios darbo vaisius, kad pamatyt\u0173, kaip blogi charakterio bruo\u017eai persidav\u0117 jos s\u016bnui, kaip aistros, kurias ji pati skatino ir ugd\u0117, dav\u0117 vaisius: nusikaltimus, sukr\u0117tusius pasaul\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Ten liko katalik\u0173 kunigai ir prelatai, tvirtin\u0119, kad jie Kristaus pasiuntiniai, ta\u010diau naudoj\u0119 kankinimo suolus, po\u017eeminius kal\u0117jimus ir degin\u0119 ant lau\u017eo, kad valdyt\u0173 Jo tautos s\u0105\u017ein\u0119. Ten yra i\u0161didieji popie\u017eiai, kurie i\u0161k\u0117l\u0117 save vir\u0161 Dievo ir leido sau pakeisti Auk\u0161\u010diausiojo \u012estatym\u0105. Tie netikri ba\u017eny\u010dios t\u0117vai turi pateikti Dievui ataskait\u0105, nuo kurios jie mielai nor\u0117t\u0173 b\u016bti atleisti. Per daug v\u0117lai jie pamat\u0117, kad Visa\u017einis pavydulingai saugo Savo \u012estatym\u0105 ir jokiu b\u016bdu nei\u0161teisins kaltojo. Dabar jie su\u017eino, kad Kristus Savo interesus tapatina su ken\u010dian\u010dios tautos interesais. Jie jau\u010dia j\u0117g\u0105, slypin\u010di\u0105 Jo \u017eod\u017eiuose: I\u0161 ties\u0173 sakau jums, kiek kart\u0173 tai padar\u0117te vienam i\u0161 \u0161it\u0173 ma\u017eiausi\u0173j\u0173 Mano broli\u0173, Man padar\u0117te(Mato 25,40).<\/p>\n\n\n\n

   Visas nedoras pasaulis turi stoti prie\u0161 Dievo teism\u0105, kaltinamas dangi\u0161kosios vyriausyb\u0117s i\u0161davimu. Jie neturi gyn\u0117jo, jiems n\u0117ra atleidimo ir jiems skelbiamas am\u017einosios mirties nuosprendis.<\/p>\n\n\n\n

   Dabar visiems ai\u0161ku, kad atpildas u\u017e nuod\u0117m\u0119 \u2014 ne puiki nepriklausomyb\u0117 ir am\u017einasis gyvenimas, bet vergija, pra\u017e\u016btis ir mirtis. Nedor\u0117liai mato, ko neteko, nes vis\u0105 gyvenim\u0105 mai\u0161tavo. Jiems buvo si\u016bloma nepalyginti geresn\u0117 dalia \u2014 am\u017einoji \u0161lov\u0117, bet jie paniekino j\u0105. O dabar ji atrodo tokia trok\u0161tama! \u201eVisa tai, \u2014 \u0161aukia prarastoji siela, \u2014 a\u0161 gal\u0117jau tur\u0117ti. Bet nusprend\u017eiau atitolinti \u0161iuos dalykus nuo sav\u0119s. Beproti\u0161kas aklumas! Ramyb\u0119, laim\u0119 ir garb\u0119 a\u0161 i\u0161mainiau j negandas, g\u0117d\u0105 ir nusivylim\u0105!” Visi supranta, kad \u012f dang\u0173 jie ne\u012fleid\u017eiami teis\u0117tai. Savo gyvenimu jie skelb\u0117: \u201eMes nenorime, kad \u0160itas [J\u0117zus] mus valdyt\u0173” 197.<\/p>\n\n\n\n

 [668-670]<\/strong>  Tarsi u\u017eburti nedor\u0117liai stebi Dievo S\u016bnaus kar\u016bnavim\u0105. Jo rankose jie mato plok\u0161tes su Dievo \u012estatymu \u2014 \u012fsakus, kuriuos paniekino ir sulau\u017e\u0117. Jie girdi nuostabos, susi\u017eav\u0117jimo, d\u017ei\u016bgavimo ir \u0161lovinimo \u0161\u016bksnius, i\u0161siver\u017eian\u010dius i\u0161 i\u0161gelb\u0117t\u0173j\u0173 l\u016bp\u0173. Kai melodija nuvilnija iki mini\u0173 u\u017e miesto m\u016br\u0173, visi vienbalsiai su\u0161unka: \u201eDidingi ir nuostab\u016bs Tavo darbai, Vie\u0161patie, visagali Dieve! Teisingi ir tikri Tavieji keliai, taut\u0173 Valdove!” (Aprei\u0161kimo 15, 3) Parklup\u0119 jie \u0161lovina Gyvyb\u0117s Kunigaik\u0161t\u012f.<\/p>\n\n\n\n

   Matydamas Kristaus \u0161lov\u0119 ir didyb\u0119, \u0161\u0117tonas atrodo tarsi paraly\u017eiuotas. Tas, kuris kadaise buvo kerubas glob\u0117jas, prisimena, kaip jis nupuol\u0117. Spindintis serafas, Au\u0161rinis – toks pasikeit\u0119s, toks smu-k\u0119s! Jis am\u017eiams pa\u0161alintas i\u0161 tarybos, kurioje ka\u017ekada buvo gerbiamas. Dabar jis mato kit\u0105 angel\u0105, stovint\u012f \u0161alia T\u0117vo, apgaubt\u0105 Jo \u0161lov\u0117s. Jis mato auk\u0161t\u0105, didingos laikysenos angel\u0105, kuris u\u017ededa kar\u016bn\u0105 ant Kristaus galvos, ir \u017eino, kad ypating\u0105 to angelo pad\u0117t\u012f gal\u0117jo u\u017eimti pats.<\/p>\n\n\n\n

   Atmintyje i\u0161kyla jo nekaltumo ir tyrumo, ramyb\u0117s ir pasitenkinimo gimtin\u0117, kurioje gyveno, kol neprad\u0117jo murm\u0117ti prie\u0161 Diev\u0105 ir pavyd\u0117ti Kristui. Jo kaltinimai, jo mai\u0161tas, jo apgavystes, stengiantis \u012fsigyti angel\u0173 pritarim\u0105 ir param\u0105, jo ypatingas u\u017esispyrimas, nesistengiant atgailauti, kai Dievas dar b\u016bt\u0173 sutik\u0119s jam atleisti \u2014 visa tai ai\u0161kiai i\u0161kyla prie\u0161 akis. Jis ap\u017evelgia savo darbus \u017eem\u0117je ir j\u0173 rezultatus \u2014 \u017emogaus prie\u0161i\u0161kum\u0105 artimui, siaubing\u0105 griovim\u0105, karalys\u010di\u0173 i\u0161kilim\u0105 ir \u017elugim\u0105, perversmus, daugyb\u0119 sukilim\u0173, konflikt\u0173 ir revoliucij\u0173. Jis prisimena nuolatines pastangas trukdyti Kristaus darbui ir vis giliau skandinti \u017emog\u0173 nuod\u0117m\u0117je. Jis mato, kad jo pragari\u0161ki planai nepaj\u0117g\u0117 sunaikinti t\u0173, kurie pasitik\u0117jo Kristumi. \u017dvelgdamas \u012f savo karalyst\u0119, \u0161\u0117tonas mato darbo padarinius \u2014 nes\u0117kmes ir pra\u017e\u016bt\u012f. Daugel\u012f jis skatino tik\u0117ti, kad Dievo miestas bus lengvai pasiekiamas grobis, bet jis \u017eino, kad tai melas. Did\u017eiajai kovai t\u0119siantis, jis nuolat buvo nugal\u0117tas ir priverstas pasiduoti. Dabar jis gerai \u017eino Ilgaam\u017eio gali\u0105 ir didyb\u0119.   <\/p>\n\n\n\n

  [670-671]<\/strong> Did\u017eiojo mai\u0161tininko tikslas visada buvo pateisinti save ir \u012frodyti, kad atsakomyb\u0117 u\u017e sukilim\u0105 tenka Dievi\u0161kajai vald\u017eiai. Kad tai \u012fvykdyt\u0173, jis sutelk\u0117 visas mil\u017eini\u0161ko proto j\u0117gas. Jis veik\u0117 apgalvotai, apdairiai, sistemingai ir nuostabiai s\u0117kmingai, did\u017eiules minias skatindamas pritarti jo po\u017ei\u016briui \u012f taip ilgai besit\u0119sian\u010di\u0105 did\u017ei\u0105j\u0105 kov\u0105. T\u016bkstan\u010dius met\u0173 \u0161is u\u017esislaptin\u0119s vadas vietoj tiesos \u012fbrukdavo pasl\u0117pt\u0105 mel\u0105. Bet dabar at\u0117jo laikas, kai pagaliau sukilimas turi b\u016bti numal\u0161intas, o istorija ir \u0161\u0117tono charakteris \u2014 atskleisti. Paskutinis bandymas nuversti nuo sosto Krist\u0173, sunaikinti Jo taut\u0105 ir u\u017eimti Dievo miest\u0105 visi\u0161kai demaskuos did\u012fj\u012f suved\u017eiotoj\u0105. Tie, kurie buvo su juo vieningi, mato visi\u0161k\u0105 plan\u0173 \u017elugim\u0105. Kristaus sek\u0117jai ir i\u0161tikimieji angelai regi vis\u0105 intrig\u0173 prie\u0161 Diev\u0105 mast\u0105. Jis tampa visos Visatos pasibjaur\u0117jimo objektu.<\/p>\n\n\n\n

   \u0160\u0117tonas supranta, kad jo savanori\u0161kas sukilimas padar\u0117 j\u012f netinkam\u0105 dangui. Visas j\u0117gas jis atidav\u0117 kovai su Dievu. Tyrumas, ramyb\u0117 ir dangaus harmonija b\u016bt\u0173 jam did\u017eiausia kan\u010dia. Dabar nutilo jo kaltinimai prie\u0161 Dievo gailestingum\u0105 ir teisingum\u0105. Priekai\u0161tai, kuriais jis steng\u0117si apiberti Jehov\u0105, dabar visi\u0161kai u\u017egriuvo j\u012f pat\u012f. \u0160\u0117tonas nusilenkia ir pripa\u017e\u012fsta, kad nuosprendis teisingas.<\/p>\n\n\n\n

   Kas gi nesibijot\u0173, Vie\u0161patie, ir negerbt\u0173 Tavojo vardo?! Juk Tu vienas \u0161ventas! Visos tautos ateis ir \u0161lovindamos puls veidu prie\u0161 Tave, nes paai\u0161k\u0117jo Tavo teis\u016bs sprendimai(Aprei\u0161kimo 15, 4). Dabar paai\u0161k\u0117ja visi tiesos ir paklydim\u0173 klausimai, buv\u0119 dideli\u0173 gin\u010d\u0173 prie\u017eastimi. Sukilimo pasekm\u0117s, Dievi\u0161k\u0173j\u0173 \u012fsak\u0173 atmetimo padariniai ai\u0161kiai atskleid\u017eiami visoms protingoms b\u016btyb\u0117ms. Kaip kontrastas Dievi\u0161kajai vald\u017eiai visai Visatai buvo atskleistas detalus \u0161\u0117tono valdymo planas. \u0160\u0117ton\u0105 teisia jo paties darbai. Dievo i\u0161mintis, teisingumas ir gerumas yra visi\u0161kai sugr\u0105\u017einti ir pateisinti. Visi supras, jog did\u017eiojoje kovoje Dievas dar\u0117 visk\u0105, kad pasiekt\u0173 vien\u0105 tiksl\u0105 \u2014 am\u017ein\u0105j\u0105 gerov\u0119 Savo tautai ir visiems sukurtiems pasauliams. Ted\u0117koja Tau, VIE\u0160PATIE, visi Tavo k\u016briniai ir visi Tavo i\u0161tikimieji Tave tegarbina (Psalmi\u0173 145, 10). Nuod\u0117m\u0117s istorija per vis\u0105 am\u017einyb\u0119 liudys, kad vis\u0173 Jo sukurt\u0173 b\u016btybi\u0173 laim\u0117 glaud\u017eiai susijusi su Dievo \u012estatymu. Tur\u0117dama prie\u0161 akis visus did\u017eiosios kovos faktus, Visata \u2014 tiek i\u0161tikimoji jos dalis, tiek sukilusioji \u2014 vieningai pareik\u0161: \u201eTeisingi ir tikri Tavieji keliai, taut\u0173 Valdove!”<\/p>\n\n\n\n

  [671-672]<\/strong> Visatai buvo ai\u0161kiai parodyta did\u017eioji T\u0117vo ir S\u016bnaus auka \u017emon\u0117ms. At\u0117jo valanda, kai Kristus turi u\u017eimti teis\u0117t\u0105 pad\u0117t\u012f. J\u012f pa\u0161lovins visos kunigaik\u0161tyst\u0117s, vald\u017eios ir kiekvienas vardas. D\u0117l d\u017eiaugsmo, kuris laukt\u0173 Jo ateityje, kai Jis gal\u0117t\u0173 atvesti \u012f \u0161lov\u0119 daug s\u016bn\u0173, Jis, nepaisydamas g\u0117dos, i\u0161kent\u0117 kry\u017ei\u0173. Nors kan\u010dios ir g\u0117da buvo ne\u012fsivaizduojamai didel\u0117, ta\u010diau d\u017eiaugsmas ir \u0161lov\u0117 \u2014 dar didesn\u0117. Jis \u017evelgia j atpirktuosius, atnaujintus pagal Jo Paties paveiksl\u0105, kuri\u0173 kiekviena \u0161irdis pa\u017eenklinta Dievo antspaudu, kiekvienas veidas atspindi j\u0173 Karaliaus bruo\u017eus. Juose Jis mato Savo sielos kan\u010di\u0173 vaisius ir lieka patenkintas. Tada skard\u017eiu balsu, kad J\u012f i\u0161girst\u0173 susirinkusios teisi\u0173j\u0173 ir nedor\u0117li\u0173 minios, paskelbia: \u201e\u017dvelkite \u012f Mano kraujo vaisius! D\u0117l j\u0173 A\u0161 kent\u0117jau, d\u0117l j\u0173 A\u0161 numiriau, kad jie gal\u0117t\u0173 gyventi \u0161alia Man\u0119s per am\u017ei\u0173 am\u017eius”. Ir \u0161lovinimo giesm\u0117 kyla i\u0161 tos pus\u0117s, kur aplink sost\u0105 stovi baltai apsirengusieji: \u201eVertas Avi n\u0117lis, Kuris buvo nu\u017eudytas, imti galyb\u0119 ir lob\u012f, ir i\u0161mint\u012f, ir stipry-b\u0119, ir pagarb\u0105, ir \u0161lov\u0119, ir gyri\u0173!” (Aprei\u0161kimo 5, 12)<\/p>\n\n\n\n

   Nors \u0161\u0117tonas buvo priverstas pripa\u017einti Dievo teisingum\u0105 ir nusilenkti auk\u0161\u010diausiajai Kristaus vald\u017eiai, ta\u010diau jo charakteris i\u0161lieka nepasikeit\u0119s. Tarsi galingas srautas v\u0117l i\u0161siver\u017eia mai\u0161tavimo dvasia. Nepaprastai \u012fsiut\u0119s jis nusprend\u017eia did\u017eiojoje kovoje nepasiduoti. I\u0161mu\u0161\u0117 paskutinio, \u017e\u016btb\u016btinio m\u016b\u0161io prie\u0161 dangaus Karali\u0173 valanda. Jis puola \u012f savo pavaldini\u0173 vidur\u012f ir stengiasi \u012fkv\u0117pti jiems savo \u012fsi\u016bt\u012f ir pakelti juos neatid\u0117liotinam m\u016b\u0161iui. Bet i\u0161 vis\u0173 nesuskai\u010diuojam\u0173 milijon\u0173, kuriuos jis \u012ftrauk\u0117 \u012f sukilim\u0105, dabar neatsiranda n\u0117 vieno, kuris pripa\u017eint\u0173 jo auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 vald\u017ei\u0105. Jo vie\u0161patavimui at\u0117jo galas. Nedor\u0117liai neapken\u010dia Dievo lygiai taip pat, kaip ir \u0161\u0117tonas, bet jie mato, kad j\u0173 pad\u0117tis bevilti\u0161ka ir jie negali \u012fveikti Jehovos. Jie \u012fnir\u0161ta prie\u0161 \u0161\u0117ton\u0105 bei tuos, kurie buvo jo apgaul\u0117s \u012frankiai ir demoni\u0161k\u0105 \u012ft\u016b\u017e\u012f nukreipia \u012f juos.<\/p>\n\n\n\n

   Vie\u0161pats sako: \u201eKadangi darai savo \u0161ird\u012f lygi\u0105 Dievo \u0161ird\u017eiai, tik\u0117k Manimi, atvesiu prie\u0161 tave svetim\u0161alius – pa\u010dias \u017eiauriausias tautas. I\u0161sitrauks jie kalavijus i\u0161 mak\u0161\u010di\u0173 prie\u0161 tavo puiki\u0105j\u0105 i\u0161mint\u012f ir u\u017etemdys tavo spindes\u012f. Nustums tave \u017eemyn \u012f kap\u0105 […]. Per savo pla\u010di\u0105j\u0105 prekyb\u0105 tu […] nusid\u0117jai, tod\u0117l varau tave toli nuo Dievo kalno. Ir kerubas i\u0161sk\u0117stais ir sergin\u010diais sparnais nuvar\u0117 tave nuo ugning\u0173j\u0173 akmen\u0173. […] Nublo\u0161kiau tave \u017eem\u0117n, padariau i\u0161 tav\u0119s regin\u012f, kad karaliai \u012fsid\u0117m\u0117t\u0173. […] paver\u010diau tave pelenais ant \u017eem\u0117s akyse vis\u0173, kurie tave mat\u0117. Visi […] yra apstulb\u0119; tu tapai pasibais\u0117jimu, ir tav\u0119s niekada nebebus” (Ezechielio 28, 6\u20148; 16\u2014 19).<\/p>\n\n\n\n

 [672-673]<\/strong>  Visi sandalai kari\u0173, trypusi\u0173 m\u016b\u0161io mai\u0161atyje, visos j\u0173 skraist\u0117s, i\u0161voliotos kraujyje, bus sudegintos ir pamaitins ugn\u012f. VIE\u0160PATS \u012fpyk\u0119s ant vis\u0173 taut\u0173 ir \u012f\u0161\u0117l\u0119s ant vis\u0173 j\u0173 galybi\u0173. Jis paliko jas prapul\u010diai, atidav\u0117 sunaikinti kaip atna\u0161\u0105. Nedor\u0117liams Jis si\u0173s \u017earij\u0173 ir sieros liet\u0173, svilinanti v\u0117tra bus jiems skirtoji taur\u0117 (Izaijo 9, 4; 34, 2; Psalmi\u0173 11, 6). Ugnis krinta i\u0161 dangaus nuo Dievo. \u017dem\u0117 atsiveria ir i\u0161traukiami jos gelm\u0117se slypintys ginklai. I\u0161 kiekvieno \u017eioj\u0117jan\u010dio ply\u0161io i\u0161siver\u017eia ryjan\u010dios liepsnos. Dega netgi uolos. Jau arti diena, liepsnojanti kaip krosnis! (Malachijo 3, 19) Nuo ypatingo kar\u0161\u010dio skyla elementai, ir \u017eeme su savo veikalais dega (2 Petro 3, 10). \u017dem\u0117s pavir\u0161ius atrodo tarsi vientisa i\u0161lydyta mas\u0117 \u2014 didelis verdantis ugnies e\u017eeras. Tai nedor\u0117li\u0173 teismo ir pra\u017e\u016bties metas -nes VIE\u0160PA\u010cIUI priklauso ker\u0161to diena, atpildo u\u017e Sion\u0105 metai (Izaijo 34, 8).<\/p>\n\n\n\n

   Jeigu teisus \u017emogus \u017eem\u0117je susilaukia atpildo, juo labiau susilauks nedor\u0117lis ir nusid\u0117j\u0117lis! (Patarli\u0173 11, 31) \u201eVisi \u012f\u017e\u016blieji ir nedor\u0117liai bus ra\u017eiena, kuri\u0105 ateinanti diena taip sudegins, \u2014 sako Galybi\u0173 VIE\u0160PATS, – kad nepaliks jiems nei \u0161aknies, nei \u0161akos” (Malachijo 3, 19). Kai kurie bus sunaikinti akimirksniu, tuo tarpu kiti kent\u0117s daugel\u012f dien\u0173. Visi yra nubausti pagal j\u0173 darbus. Teisi\u0173j\u0173 nuod\u0117m\u0117s yra u\u017ededamos \u0161\u0117tonui, kuris bus priverstas kent\u0117ti ne tik u\u017e savo mai\u0161t\u0105, bet ir u\u017e visas nuod\u0117mes, kurias skatino daryti Dievo taut\u0105. Jo bausm\u0117 bus \u017eymiai didesn\u0117 nei t\u0173, kuriuos jis apgavo. Kai bus \u017euv\u0119 visi, puol\u0119 d\u0117l jo apgavys\u010di\u0173, jis vis dar bus gyvas ir toliau kent\u0117s. Apvalan\u010diose liepsnose pagaliau bus sunaikinti visi nedor\u0117liai \u2014 tiek \u0161aknys, tiek \u0161akos. \u0160\u0117tonas \u2014 tai \u0161aknys, o jo sek\u0117jai \u2014 \u0161akos. \u012estatymo atpildas bus visi\u0161kai \u012fvykdytas. Bus patenkinti visi teisingumo reikalavimai, dangus ir \u017eem\u0117, matydami visa tai, pripa\u017eins Jehovos teisum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

 [673-674]<\/strong>  Griaunantis \u0161\u0117tono darbas yra baigtas am\u017eiams. \u0160e\u0161is t\u016bkstan\u010dius met\u0173 jis vykd\u0117 savo vali\u0105, pripildydamas \u017eem\u0119 vargo, li\u016bdindamas vis\u0105 Visat\u0105. Visa k\u016brinija kent\u0117jo ir skausmingai dejavo. Dabar Dievo k\u016briniai yra am\u017eiams i\u0161laisvinti i\u0161 \u0161\u0117tono ir jo gundym\u0173. Dabar visa \u017eem\u0117 ramiai ilsisi, [teisieji] linksmai valiuoja (Izaijo 14, 7). Gyriaus ir triumfo garsai pakyla nuo visos Dievui i\u0161tikimos Visatos. Galima i\u0161girsti gausingos minios bals\u0105, lyg dideli\u0173 vanden\u0173 \u0161niok\u0161tim\u0105 ar galing\u0173 griaustini\u0173 dund\u0117jim\u0105, skelbiant: ‘Aleliuja! U\u017evie\u0161patavo m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats Dievas, Visagalis ‘(Aprei\u0161kimo 19, 6).<\/p>\n\n\n\n

   Tuo metu, kai \u017eem\u0117 apimta naikinan\u010dios liepsnos, teisieji saugiai gyvena \u0161ventajame Mieste. Tiems, kurie turi dal\u012f pirmajame prisik\u0117lime, antroji mirtis neturi galios (\u017er. Aprei\u0161kimo 20, 6). Tuo metu, kai nedor\u0117liams Dievas yra ryjanti ugnis, Savo tautai Jis – ir saul\u0117, ir skydas (Psalmi\u0173 84, 12).<\/p>\n\n\n\n

   A\u0161 reg\u0117jau nauj\u0105 dang\u0173 ir nauj\u0105 \u017eem\u0119, nes pirmasis dangus ir pirmoji \u017eem\u0117 i\u0161nyko (Aprei\u0161kimo 21, 1). Ugnis, sunaikinusi nedor\u0117lius, apvalo \u017eem\u0119. Pa\u0161alinti visi prakeikimo p\u0117dsakai. Joks am\u017einai degantis pragaras neprimins atpirktiesiems baisi\u0173 nuod\u0117m\u0117s pasekmi\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   Lieka tik vienas prisiminimas: nukry\u017eiavimo \u017eym\u0117s ant m\u016bs\u0173 Atpirk\u0117jo k\u016bno. Jo su\u017ealotoje kaktoje, Jo \u0161one, Jo rankose ir kojose yra vieninteliai \u017eiauraus nuod\u0117m\u0117s darbo p\u0117dsakai. Matydamas Kristaus \u0161lov\u0119, prana\u0161as sako: \u201e[Jo] \u017e\u0117r\u0117jimas kaip saul\u0117s; du spinduliai \u0161vyti i\u0161 Jo rankos, i\u0161 ten, kur slypi Jo galyb\u0117” (Habakuko 3, 4). Pervertas \u0161onas, i\u0161 kur tek\u0117jo raudona srovel\u0117, sutaikiusi \u017emog\u0173 su Dievu \u2014 tai I\u0161gelb\u0117tojo \u0161lov\u0117, \u010dia slypi Jo galyb\u0117. Galingas, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173 atpirkimo auka, buvo pakankamai stiprus, kad \u012fvykdyt\u0173 teisingum\u0105 tiems, kurie paniekino Dievo malon\u0119. Jo pa\u017eeminimo \u017eym\u0117s \u2014 tai auk\u0161\u010diausia Jo garb\u0117. Per am\u017ei\u0173 am\u017eius Golgotos \u017eaizdos \u0161lovins J\u012f ir skelbs Jo galyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

 [674-675]<\/strong> O Migdai Edere, o Siono kalvos dukterie! Tau gr\u012f\u0161 ankstesn\u0117 vald\u017eia, dukters Jeruzal\u0117s karalyst\u0117 (Mich\u0117jo 4, 8). At\u0117jo metas, kurio \u0161ventieji \u017emon\u0117s nekantriai lauk\u0117 nuo tada, kai ugnies kardas i\u0161vijo i\u0161 Edeno sodo pirm\u0105j\u0105 por\u0105 \u2014 metas, kurio lauk\u0117 vis\u0105 laik\u0105, kol bus atpirkta Jo nuosavyb\u0117 (Efezie\u010diams 1, 14). \u017dem\u0117, prad\u017eioje duota \u017emogui kaip jo karalyst\u0117, buvo i\u0161duota ir pateko \u012f \u0161\u0117tono rankas. Ilgai priklausiusi galingam prie\u0161ui, buvo susigr\u0105\u017einta \u012fvykd\u017eius Did\u012fj\u012f Atpirkimo Plan\u0105. Atstatyta visa, kas buvo prarasta d\u0117l nuod\u0117m\u0117s. Taip kalba VIE\u0160PATS, […] Kuris paruo\u0161\u0117 ir padar\u0117 \u017eem\u0119, dav\u0117 jai prad\u017ei\u0105, Jis, Kuris nesuk\u016br\u0117 jos dykos, bet padar\u0117 gyvenam\u0105 (Izaijo 45, 18). Pasiektas pirminis Dievo tikslas, kurio Jis siek\u0117 kurdamas \u017eem\u0119, – ji tapo am\u017ein\u0105ja atpirkt\u0173j\u0173 buveine. Teisieji paveld\u0117s kra\u0161t\u0105 ir jame gyvens am\u017einai (Psalmi\u0173 37, 29).<\/p>\n\n\n\n

   B\u016bg\u0161tavimai, kad paveld\u0117jimas ateityje neatrodyt\u0173 per daug materialus, daugel\u012f paskatino \u012fdvasinti netgi tas tiesas, kurios skatina mus \u012f paveld\u0117jim\u0105 \u017evelgti kaip \u012f savo T\u0117vyn\u0119. Kristus u\u017etikrino Savo mokinius, kad Jis nu\u0117jo paruo\u0161ti jiems buveines T\u0117vo namuose. Tie, kurie pripa\u017eino Dievo \u017dod\u017eio pamokymus, \u017einos daug apie savo Dangi\u0161k\u0105sias buveines. Vis d\u0117lto ko akis nereg\u0117jo, ko ausis negird\u0117jo, kas \u017emogui j mint\u012f neat\u0117jo, tai paruo\u0161\u0117 Dievas tiems, kurie J\u012f myli (1 Korintie\u010diams 2, 9). \u017dmoni\u0173 kalba ne\u012fmanoma apib\u016bdinti teisi\u0173j\u0173 atpildo. Jis bus suprantamas tik tiems, kurie matys j\u012f. Joks ribotas protas negali suvokti Dievi\u0161kojo Rojaus \u0161lov\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

   Biblijoje i\u0161gelb\u0117t\u0173j\u0173 palikimas yra vadinamas T\u0117vyne (Hebrajams 11, 14\u201416). Ten Dangi\u0161kasis Ganytojas veda Savo kaimen\u0119 prie gyvybes vandens versmi\u0173. Gyvybes medis duoda vaisius kas m\u0117nes\u012f, ir med\u017eio lapai tarnauja taut\u0173 gerovei. Ten yra am\u017einai tryk\u0161tan\u010di\u0173, skaidri\u0173 kaip kri\u0161tolas versmi\u0173, o \u0161alia j\u0173 linguojantys med\u017eiai meta savo \u0161e\u0161\u0117l\u012f ant tak\u0173, paruo\u0161t\u0173 Vie\u0161paties atpirktiesiems. Ten pla\u010diai nusidriekusios lygumos pereina \u012f gra\u017eias kalvas, o Dievo kalnai auk\u0161tai i\u0161k\u0117l\u0119 savo didingas vir\u0161\u016bnes. \u0160iose ramiose lygumose, \u0161alia gyvybes versmi\u0173 Dievo tauta \u2014 taip ilgai keliavusi ir klajojusi \u2014 atras savo T\u0117vyn\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Mano tauta gyvens taikos buvein\u0117je, saugiuose namuose, ramiose gyvenvietese. Nebebus gird\u0117ti nei apie smurt\u0105 tavo \u0161alyje, nei apie niokojim\u0105 ar griovim\u0105 tavo valdose. Savo m\u016brus tu vadinsi ‘I\u0161ganymu’, o savo vartus \u2014 \u0160love’. Jie statysis namus ir patys juose gyvens, veis vynuogynus, ir patys valgys j\u0173 vaisi\u0173. Statysis ne tam, kad kiti gyvent\u0173 j\u0173 namuose, sodins ne tam, kad kiti valgyt\u0173 vaisius. […] Mano i\u0161rinktieji ilgai naudosis savo rank\u0173 darbo vaisiais (Izaijo 32, 18; 60, 18; 65, 21.22).<\/p>\n\n\n\n

  [675-676]<\/strong> Prad\u017eiugs dykuma ir tyrlaukiai, kryk\u0161taus pra\u017eysdama dykviet\u0117. Kaip lelija ji \u017eyd\u0117te su\u017eyd\u0117s ir d\u017ei\u016bgaute d\u017ei\u016bgaus laiminga. Vietoje er\u0161k\u0117\u010di\u0173 augs kiparisai, vietoje dilg\u0117li\u0173\u2014mirtos. Tada vilkas vie\u0161\u0117s pas avin\u0117l\u012f, leopardas guls greta o\u017eiuko. Ver\u0161is ir li\u016btukas maitinsis kartu […]. Visame Mano \u0161ventajame kalne nebus vietos jokiai skriaudai, nei jokiai niek\u0161ybei (Izaijo 35, 1.2; 55, 13; 11, 6.9).<\/p>\n\n\n\n

   Dangaus atmosferoje negali b\u016bti skausmo. Ten nebus a\u0161ar\u0173, laidotuvi\u0173 procesij\u0173 nei joki\u0173 gedulo \u017eenkl\u0173. Ir nebebus mirties, nebebus li\u016bdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas pra-\u0117jo. Nebus ten \u017emogaus, kuris sakyt\u0173: A\u0161 ligotas!’ \u017dmon\u0117ms, kurie ten gyvena, kalt\u0117 bus atleista (Aprei\u0161kimo 21,4; Izaijo 33, 24).<\/p>\n\n\n\n

   Ten Naujoji Jeruzal\u0117, \u0161lovingos Naujosios \u017eem\u0117s sostine, bus puo\u0161ni kar\u016bna VIE\u0160PATIES rankoje, karali\u0161ka diadema savo Dievo de\u0161in\u0117je. Jos \u0161vyt\u0117jimas tarsi brangakmenio, tarsi jaspio akmens, tviskan\u010dio kaip kri\u0161tolas. Tautos vaik\u0161\u010dios Jo [Avin\u0117lio] \u0161viesoje, ir \u017eem\u0117s karaliai atsine\u0161 \u012f j\u012f [Miest\u0105] savo puo\u0161num\u0105 (Izaijo 62, 3; Aprei\u0161kimo 21, 11; Aprei\u0161kimo 21, 24). Vie\u0161pats sako: \u201eA\u0161 d\u017eiaugsiuosi Jeruza- l\u0117je ir linksminsiuosi Savo tautoje. \u0160tai Dievo padangt\u0117 tarp \u017emoni\u0173. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus Jo tauta, o pats Dievas bus su jais” (Izaijo 65, 19; Aprei\u0161kimo 21, 3).<\/p>\n\n\n\n

   Dievo mieste nakties nebebus. Niekam nereik\u0117s ir niekas netrok\u0161 tokio poilsio. Mes nepavargsime vykdydami Dievo vali\u0105 ir \u0161lovindami Jo vard\u0105. Mes visada jausime niekada nesibaigian\u010dio rytme\u010dio gaivum\u0105. Jiems nereik\u0117s nei \u017eiburio, nei saul\u0117s \u0161viesos, nes Vie\u0161pats Dievas jiems \u0161vies (Aprei\u0161kimo 22, 5). Saul\u0117s \u0161vies\u0105 pakeis spindesys, kuris nebus skausmingai akinantis, ta\u010diau daug kart\u0173 vir\u0161ys vidudienio \u0161vies\u0105. Dievo ir Avin\u0117lio \u0161love u\u017elies \u0160vent\u0105j\u012f Miest\u0105 neg\u0119stan\u010dia \u0161viesa. Atpirktieji vaik\u0161\u010dios am\u017einosios dienos \u0161viesoje, kurios \u0161altinis n\u0117ra saul\u0117.<\/p>\n\n\n\n

   [676-678]<\/strong> A\u0161 jame nema\u010diau \u0161ventyklos, nes Vie\u0161pats, Visagalis Dievas, ir . Avin\u0117lis yra jo \u0161ventykla (Aprei\u0161kimo 21, 22). Dievo tautai suteikta ypatinga teis\u0117 artimai bendrauti su T\u0117vu ir su Jo S\u016bnumi. Dabar mes regime lyg veidrodyje, m\u012fslingu pavidalu (1 Korintie\u010diams 13, 12). Dievo atvaizd\u0105 tarsi veidrodyje atspindi gamtos k\u016briniai ir Jo bendravimas su \u017emon\u0117mis. Tada mes pamatysime Jj patys, joks \u0161ydas nebeskirs m\u016bs\u0173. Mes stov\u0117sime greta Jo ir matysime \u0161lov\u0119, spindin\u010di\u0105 Jo veide.<\/p>\n\n\n\n

   Ten atpirktieji pa\u017eins, kaip patys yra pa\u017einti. Meil\u0117 ir u\u017euojauta, kuri\u0105 pats Dievas pas\u0117jo \u017emogaus sieloje, ten pasireik\u0161 pa\u010diu nuo\u0161ird\u017eiausiu ir \u0161velniausiu b\u016bdu. Tyras bendravimas su \u0161ventosiomis b\u016btyb\u0117mis, darnus ir draugi\u0161kas gyvenimas drauge su palaimintais angelais ir vis\u0173 am\u017ei\u0173 i\u0161tikimaisiais Dievui, kurie i\u0161plov\u0117 savo drabu\u017eius ir juos i\u0161balino Avin\u0117lio krauju, \u2014 \u0161ventieji ry\u0161iai, jungiantys vis\u0105 \u0161eim\u0105 danguje ir \u017eem\u0117je, \u2014 visa tai sudaro atpirkt\u0173j\u0173 laim\u0119.<\/p>\n\n\n\n

   Ten nemirtingi protai su neg\u0119stan\u010diu susi\u017eav\u0117jimu m\u0105stys apie k\u016brybin\u0117s j\u0117gos stebuklus ir atperkan\u010dios meil\u0117s paslaptis. Ten nebus \u017eiauraus, apgaudin\u0117jan\u010dio prie\u0161o, kuris gundyt\u0173 pamir\u0161ti Diev\u0105. Ten atsiskleis kiekvienas sugeb\u0117jimas, padid\u0117s visi gabumai. \u012egytos \u017einios nevargins proto ir nesekins j\u0117g\u0173. Ten bus priimti patys did\u017eiausi pasi\u016blymai, i\u0161pildyti did\u017eiausi tro\u0161kimai, \u012fgyvendinti kilniausi tikslai. Ir vis d\u0117lto dar atsiras nauj\u0173 vir\u0161\u016bni\u0173, kurias reikt\u0173 \u012fveikti, nauj\u0173 stebukl\u0173, kurie \u017eav\u0117t\u0173 mus, nauj\u0173 ties\u0173, kurias reikt\u0173 suprasti, nauj\u0173 tiksl\u0173, kurie i\u0161judint\u0173 proto, sielos ir k\u016bno j\u0117gas.<\/p>\n\n\n\n

   Dievo atpirkt\u0173j\u0173 mokymuisi atsivers visi Visatos turtai. I\u0161gelb\u0117ti nuo mirties, jie t\u0119sia savo nepailstant\u012f skryd\u012f link tolim\u0173j\u0173 pasauli\u0173 \u2014 pasauli\u0173, kurie virp\u0117jo i\u0161 sielvarto, reg\u0117dami \u017emonijos nelaimes, ir d\u017eiaugsmingomis giesm\u0117mis sveikino kiekvien\u0105 atpirkt\u0105 siel\u0105. Neapsakomai d\u017eiaugdamiesi \u017eem\u0117s vaikai dalijasi su nepuolusiomis b\u016btyb\u0117mis j\u0173 d\u017eiaugsmu ir i\u0161mintimi. Jos dalijasi savo \u017eini\u0173 ir proto lobiais, sukrautais per am\u017ei\u0173 am\u017eius m\u0105stant apie Dievo dar-<\/p>\n\n\n\n

bus. Jie skvarbiai \u017evelgia \u012f k\u016brimo \u0161lov\u0119 – saules ir \u017evaig\u017edes, sistemas, nustatyta tvarka skriejan\u010dias aplink Dievi\u0161k\u0105j\u012f sost\u0105. Ant vis\u0173 k\u016brini\u0173, nuo ma\u017eiausio iki did\u017eiausio, yra u\u017era\u0161ytas K\u016br\u0117jo vardas, visi jie i\u0161rei\u0161kia Jo galyb\u0117s lobius.<\/p>\n\n\n\n

 [678]<\/strong>  \u012e am\u017einyb\u0119 nueinantys metai sukurs vis turtingesnius ir \u0161lovingesnius santykius su Dievu ir Kristumi. Did\u0117jant pa\u017einimui, did\u0117s meil\u0117, nuolankumas, pagarba ir laim\u0117. Juo daugiau \u017emon\u0117s pa\u017eins Diev\u0105, juo labiau \u017eav\u0117sis Jo charakteriu. Kai J\u0117zus atvers jiems atpirkimo lobius ir nuostabius did\u017eiosios kovos su \u0161\u0117tonu pasiekimus, atpirkt\u0173j\u0173 \u0161irdys virp\u0117s i\u0161 susijaudinimo. Nud\u017eiug\u0119 ir susi\u017eav\u0117j\u0119 jie u\u017egros savo auksin\u0117mis arfomis. Ir tada miriad\u0173 miriadai ir t\u016bkstan\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010diai bals\u0173 \u012fsilies \u012f galing\u0105 \u0161lovinimo chor\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Visi k\u016briniai, esantys danguje, \u017eem\u0117je, po \u017eeme ir j\u016broje, ir visa, kas juose, skelb\u0117: ‘S\u0117din\u010diajam soste ir Avin\u0117liui teb\u016bnie gyrius ir pagarba, ir \u0161lov\u0117, ir vald\u017eia per am\u017ei\u0173 am\u017eius!’ (Aprei\u0161kimo 5, 13)<\/p>\n\n\n\n

   Did\u017eioji kova baig\u0117si. Daugiau neb\u0117ra nuod\u0117m\u0117s ir nusid\u0117j\u0117li\u0173. Visata yra nesutepta. Visa neapr\u0117piama k\u016brinija pulsuoja vieningai ir d\u017eiaugsmingai. Nuo To, Kuris visa suk\u016br\u0117, \u012f visas berib\u0117s erdv\u0117s sritis liejasi gyvyb\u0117s, \u0161viesos ir d\u017eiaugsmo srautas. Nuo ma\u017eiausio atomo iki did\u017eiausio pasaulio, visi gyvi ir negyvi k\u016briniai savo tikruoju gro\u017eiu ir tobulu d\u017eiaugsmu skelbia, kad Dievas yra meil\u0117.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

PASTABOS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

1.<\/strong> \u017dr. Aprei\u0161kimo 18,7.<\/p>\n\n\n\n

2.<\/strong> Kitame vertime: vis\u0173 raut\u0173 tro\u0161kimas.<\/p>\n\n\n\n

3.<\/strong> Nebukadnezaras- Naujosios Babilonijos karalius Nabuchodonosaras II (605-562 pr. Kr.).<\/p>\n\n\n\n

4.<\/strong> Romos katalik\u0173 Kanon\u0173 teis\u0117s s\u0105vade (Corpus juris canonici) popie\u017eius Inocentas III skelbia, kad Romos popie\u017eius yra \u201ene paprastas \u017emogus, o paties Dievo vietininkas \u017eem\u0117je”. Be to, ai\u0161kinama, jog jis yra Kristaus vietininkas, jis yra \u201egrei\u010diau Dievas nei \u017emogus” (Decretales Domini Gregorii Papae IX (popie\u017eiaus Grigaliaus IX dekretalijos), liber 1, de translatione Episcoporum (apie vyskup\u0173 perk\u0117lim\u0105), tit-<\/p>\n\n\n\n

le 7, ch. 3; Corpus Juris Canonici (antrasis Leipcigo leidimas, 1881 m., col.99, Pary\u017eiaus leidimas, 1612 m., t. 2,Decretales, col. 205))- Dekretalijas surinko ir suskirst\u0117 pagal temas Bolonijos universiteto teis\u0117s profesorius vienuolisGracijonas apie 1140 m. 1234 m. \u0161\u012f rinkin\u012f papild\u0117 ir perredagavo popie\u017eius Grigalius IX. Kiti dokumentai, ne\u012f\u0117j\u0119 \u012f Gracijono \u201eDecretum”, pasirod\u0117 v\u0117lesniais metais, \u012fskaitant \u201eExtravagantes”,<\/p>\n\n\n\n

ir buvo vis papildomi iki XV a. pabaigos. Kartu su Gracijono \u201eDecretum”, jie buvo sujungti \u012f vien\u0105 Kanon\u0173 teis\u0117s s\u0105vad\u0105 (Corpus Juris Canonici) ir i\u0161leisti 1582 m. Popie\u017eiaus Pijaus X nurodymu Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios Kanon\u0173 kodeksas 1904-1917 m. buvo susistemintas ir 1918 m. \u012fsigaliojo.<\/p>\n\n\n\n

Titul\u0105 \u201eVie\u0161pats Dievas Popie\u017eius” randame popie\u017eiaus Jono XXII \u201eExtra-vagantes” 14-ojo skyriaus 4-ojo skirsnio paai\u0161kinimuose. \u017dod\u017eiai Dominum Deum nostrum Papam (m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats Dievas Popie\u017eius) pateikti 1584 m. \u201eEx~ travagantes” Antverpeno leidimo 153-oje skiltyje ir 1612 m. Pary\u017eiaus leidimo 140-oje skiltyje (taip pat \u017er. Chastel Etienne. Histoire du Christianisme de-puisson origine jusqu’a nos jouts. \u2014 Paris: Fischbacher, 1885.-V. 3.-P. 188, 189).<\/p>\n\n\n\n

5.<\/strong> Popie\u017eiaus neklystamumo dogma patvirtinta 1870 m. I Vatikano susirinkime. Apie tai: Schaff Philip. The Creeds of Christendom. \u2014 V. 2. \u2014 Dogmatic Decrees of the Vatican Council, p. 234-271, kur pateikti lotyni\u0161kas ir angli\u0161kas tekstai. Pla\u010diau apie Romos katalik\u0173 mokym\u0105 \u0161iuo klausimu: Toner PatrickJ. Infallibility. \u2014 In: The Catolic Enciclopcdia. – V. 7. – P. 790 ff; Gibbons James (cardinal). The Faith of Our Fathers. \u2014 Baltimore: John Murphy Company, ll0th ed., 1917.-Ch. 7, 11. Apie nesutikim\u0105 su Romos katalik\u0173 popie\u017eiaus neklystamumo dogma \u017er. Dollinger Johann Joseph Ignaz von. The Pope and the Council. \u2014 New York: Charles Schribner’s Sons, 1869; Sparrow Simpson W.J. Roman Catholic Opposition to Papai Infallibility. \u2014 London: John Murray, 1909. Nekataliki\u0161k\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u017er. Salmon George. Infallibility of the Church. London: John Murray, 1914. 6. \u201ePaveiksl\u0173 garbinimas […] buvo vienas t\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117s klydim\u0173, kurie prasiskverb\u0117 \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 slapta ir beveik nepastebimai. Sis klydimas pasirei\u0161k\u0117 nei\u0161 karto kaip kitos erezijos, nes tuomet b\u016bt\u0173 ry\u017etingai pasmerktas, jam prie\u0161int\u0173si. Ta\u010diau paveikslai prad\u0117ti garbinti pama\u017eu, prisidengus gera dingstimi. Ba\u017eny\u010dia paskendo tikroje stabmeldyst\u0117je, ji beveik visi\u0161kai nesiprie\u0161ino ir visai neprie\u0161taravo. Kai pagaliau buvo prad\u0117ta stengtis kovoti su \u0161ia blogybe, ji buvo per daug stipriai \u012fsigal\u0117jusi, kad b\u016bt\u0173 galima panaikinti. […] Blogis pasiek\u0117 \u017emogaus \u0161ird\u012f, kuri prad\u0117jo tarnauti k\u016briniui, o ne K\u016br\u0117jui. […]<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 prad\u017ei\u0173 paveikslai ir statulos ba\u017eny\u010diose pasirod\u0117 ne tam, kad b\u016bt\u0173 garbinami, jie pakeit\u0117 knygas, kurios tur\u0117jo mokyti nemokan\u010dius skaityti ir \u017eadinti pasi\u0161ventim\u0105. Paveikslai ir statulos nelabai tiko \u0161iam tikslui, tod\u0117l greitai j\u0173 paskirtis pakito. Paveikslai ir statulos ba\u017eny\u010diose aptemd\u0117, o ne ap\u0161viet\u0117 \u017emoni\u0173 protus – suma\u017eino, o ne padidino garbintojo pasi\u0161ventim\u0105. U\u017euot kreip\u0119 \u017emoni\u0173 mintis \u012f Diev\u0105, jie galiausiai nukreip\u0117 jas nuo Jo. \u017dmon\u0117s prad\u0117jo garbinti k\u016brinius” {MendhamJ. The Seventh General Council. \u2014 The Second of Nicaea. – Introduction. – P. 3-6).<\/p>\n\n\n\n

Apie II Nik\u0117jos visuotin\u012f susirinkim\u0105, \u012fvykus\u012f 787 m., kuriame buvo svarstomas paveiksl\u0173 garbinimas, darb\u0105 ir nutarimus \u017er. Baronius. Ecclesiastical Annals. -Antwerp, 1612.-V. 9.-P. 391-407; Mendham J. The Seventh General Council, the Second of Nicaea; Stilling-fleecEd. Defense of the Discourse Con-cerning the Idolatry Practised in the Church of Rome. \u2014 London, 1686; A Select Library of Nicene and Post-Ni-cene Fathers, 2nd series. – New York, 1900.-V. 14.-P. 521-587; Hefele C. J. A History of the Councils of the Church, From the Original Documents. -Bk. 18.-Ch. l.-Secs.332,333;Ch.<\/p>\n\n\n\n

2. – Secs. 345-352 (T. and T. Clark ed\u201e 1896. – V. 5. -P. 260-304, 342-372).<\/p>\n\n\n\n

7.<\/strong> 321 m. po Kr. kovo 7 d. imperatorius Konstantinas i\u0161leido \u012fsakym\u0105 d\u0117l poilsio dienos, kuriame nurod\u0117: \u201eVisi valdininkai, miestie\u010diai ir amatininkai turi ils\u0117tis \u0161vent\u0105 Saules dien\u0105. Ta\u010diau kai mie\u010diai gali laisvai dirbti laukuose, nes da\u017enai atsitinka, kad \u0161i diena geriau tinka s\u0117ti gr\u016bdus \u012f vagas arba sodinti \u012f duobes vynmed\u017eius. Taigi reikia, kad nepra\u017e\u016bt\u0173 Dangi\u0161kosios Apvaizdos suteikta palanki proga” (Codex Justiniani, III,12, 3; lotyni\u0161kas tekstas ir angli\u0161kas vertimas pateikti: Schaff Philip. History of the Christian Church. – V. 3. -P. 380;<\/p>\n\n\n\n

Hessey James A. Bampton Lectures. \u2014 Sunday. \u2014 Lecture 3. \u2014Par. 1 (3rd ed., 1866. \u2014 P. 58). Apie \u012fsakymo reik\u0161m\u0119: Newman Albert Henry. A Manual of Church History. – Philadelphia: The American Baptist Publication Society, 1933. – V. 1. – P. 305-307; LeRoy E. Froom. The Prophetic Faith of Our Fat hers. Washington, D. C: Review and Herald Publishing Assn., 1950.-V. 1. -P. 376-381.<\/p>\n\n\n\n

8.<\/strong> Skai\u010diuodami prana\u0161yst\u0117s nurodom\u0105 laiko tarp\u0105 mes turime remtis met\u0173-die-nos principu (viena diena u\u017e metus). Remiantis \u0161iuo principu prana\u0161ys\u010di\u0173 nurodomas laikas skai\u010diuojamas kaip kalendoriniai metai.<\/p>\n\n\n\n

Prie\u0161 \u012f\u017eengdami \u012f Kanaano \u017eem\u0119, izraelitai pasiunt\u0117 dvylika \u017evalg\u0173. Jie buvo i\u0161vyk\u0119 keturiasde\u0161imt dien\u0173. Kai jie gr\u012f\u017eo, \u017eydai i\u0161sigando j\u0173 prane\u0161imo ir atsisak\u0117 vykti \u012f Pa\u017eado \u017eem\u0119. Tod\u0117l Dievas paskyr\u0117 bausm\u0119: \u201eKeturiasde\u0161imt dien\u0173 praleidote \u017evalgydami kra\u0161t\u0105, keturiasde\u0161imt met\u0173 kent\u0117site u\u017e savo kalt\u0119: metus u\u017e kiekvien\u0105 dien\u0105” (Skai\u010di\u0173 14, 34). Pana\u0161\u0173 prana\u0161i\u0161k\u0105 laiko apskai\u010diavim\u0105 nurodo prana\u0161o Ezechielio knyga. Judo karalyst\u0117s lauk\u0117 keturiasde\u0161imties met\u0173 bausm\u0117 u\u017e nusikaltim\u0105. Vie\u0161pats per prana\u0161\u0105 paskelb\u0117: \u201eKai jas b\u016bsi pabaig\u0119s, gulkis antr\u0105kart, bet ant de\u0161iniojo \u0161ono, ir k\u0119sk bausm\u0119 u\u017e Judo namus. Skiriu tau keturiasde\u0161imties dien\u0173 \u2014 po vien\u0105 dien\u0105 u\u017e kiek-vienerius metus” (Ezechielio 4, 6). Sis met\u0173-dienos principas turi b\u016bti taikomas, ai\u0161kinant laiko tarp\u0105 prana\u0161yst\u0117je apie du alkstan\u010dius tris \u0161imtus vakar\u0173 ir rytme\u010di\u0173 (Danieliaus 8, 14) ir prana\u0161yst\u0117je apie 1260 dien\u0173 laiko tarp\u0105, kuris nurodomas \u012fvairiai: vienas laikas, du lai-kai ir pus\u0117 laiko (Danieliaus 7,25), keturiasde\u0161imt du m\u0117nesiai(Aprei\u0161kimo 11, 2; 13, 5) ir t\u016bkstantis du \u0161imtai \u0161e\u0161iasde\u0161imt dien\u0173 (Aprei\u0161kimo 11,3; 12, 6).<\/p>\n\n\n\n

9.<\/strong> Angl\u0173 istorikai, kuri\u0173 tyrin\u0117jimais da\u017enai remiasi autor\u0117, V\u2014X am\u017ei\u0173 istorijos laikotarp\u012f vadina Tamsiaisiais am\u017eiais (Dark Ages).<\/p>\n\n\n\n

10.<\/strong>Tarp dokument\u0173, kurie dabar yra pripa\u017einti klastot\u0117mis, svarbiausi yra \u201eKonstantino dovana” ir \u201ePseudoizidorijaus dekretalijos”. \u201eNuo V\u0117lyv\u0173j\u0173 Viduram\u017ei\u0173 Konstantino dovana (Donatio Constantini) vadinamas dokumentas, kur\u012f Romos imperatorius Konstantinas Didysis neva \u012fteik\u0117 popie\u017eiui Silvestrui I. \u012era\u0161as apie Dovan\u0105 tikriausiai atsirado IX am\u017eiaus prad\u017eioje Pary\u017eiaus rankra\u0161tyje (Codexlat. 2777). Nuo XI am\u017eiaus popie\u017eiai juo argumentavo savo pretenzijas \u012f vald\u017ei\u0105, o d\u0117l \u0161ios prie\u017easties nuo XII am\u017eiaus jis tapo kar\u0161t\u0173 diskusij\u0173 objektu. Sis dokumentas paskelb\u0117 popie\u017eij\u0105 Romos imperijos vald\u017eios per\u0117m\u0117ja ir leido perimti Romos imperijos teis\u0119 Viduram\u017eiais. Si klastot\u0117 tur\u0117jo didel\u0119 \u012ftak\u0105 pasaulietinei istorijai” (Donation of Constantine. \u2014 In: The New Schaff-Herzog Encyclopedia of Religious Knowledge. – V. 3. – P. 484, 485).<\/p>\n\n\n\n

Kardinolas Henris E. Maningas (Manning) savo veikale \u201eThe Tempo-ral Power of the Vicar of Jesus Christ” (London, 1862) pateik\u0117 Konstantino dovanos istorin\u012f pagrind\u0105. Ta\u010diau jo argumentai buvo scholastinio pob\u016bd\u017eio. Klastot\u0117 nebuvo atskleista, kol XV am\u017eiuje nepasirei\u0161k\u0117 istorinis kriticizmas. Nikolajus Kuzietis buvo vienas pirm\u0173j\u0173 pri\u0117j\u0119s i\u0161vad\u0105, kad Konstantinas niekada nei\u0161leido tokio potvarkio. Italas Lorencas Vala 1450 m. neabejotinai \u012frod\u0117, kad vadinamoji Konstantino dovana \u2014 klastot\u0117. Apie tai: Christopher B. Coleman. Treatise of Lorenzo Valia on the Donation of Constantine. – New York, 1927. Ta\u010diau dar vis\u0105 \u0161imtmet\u012f neabejota Konstantino dovanos ir Pseu-doizidoriaus dekretalij\u0173 autenti\u0161kumu. Pavyzd\u017eiui, Martynas Liuteris i\u0161 prad\u017ei\u0173 pripa\u017ein\u0119s dekretalijas, v\u0117liau pasak\u0117 Ekui: \u201eA\u0161 neigiu \u0161ias dekretalijas”, o netrukus jis ra\u0161\u0117 Spalatinui: \u201eJis [popie\u017eius] savo dekretalijomis i\u0161kraip\u0117 ties\u0105 ir nukry\u017eiavo Krist\u0173”.<\/p>\n\n\n\n

Manoma, kad Konstantino dovana yra: 1) klastot\u0117, 2) vieno \u017emogaus ar laikotarpio k\u016brinys, 3) klastotojas naudojosi senesniais dokumentais, 4) klastot\u0117 buvo sukurta apie 752\u2014778 m. Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia nustojo ginti \u0161io dokumento autenti\u0161kum\u0105, kai 1592 m. pasirod\u0117 Baronijaus \u201eBa\u017eny\u010dios metra\u0161\u010diai”. Nor\u0117dami geriau suprasti tekst\u0105, \u017er. Zeumer K. Festgabe fur Rudolf von Gneist. – Berlin, 1888; vertimas \u012f angl\u0173 k. pateiktas: Coleman. Treatise; Hen-derson Ernest F. Select Historical Documents of the Middle Ages. – New York, 1892.-P. 319; taip pat \u017er. Briefvvech-sel.-Weimar.-P. 141, 161;TheNew Scaff-Hercog Encyclopedia of Religiuos Knowledge. – V. 3. – P. 484; Gregoro-vius F. Rome in the Middle Ages. – V. 2. \u2014 P. 329; Dollinger Johann Joseph Ig-naz von. Fables Respecting the Popes of the Middle Ages. – London, 1871.<\/p>\n\n\n\n

Suklastotais dokumentais taip pat laikomos Pseudoizidoriaus dekretalijos. Tai fiktyv\u016bs lai\u0161kai, priskiriami popie\u017ei\u0173 Klemenso I (apie 100 m.) – Grigaliaus I (apie 600 m.) popie\u017eiavimo laikotarpiui, kuri\u0173 rinkin\u012f IX am\u017eiuje sudar\u0117 Izidoriaus Merkatoriaus slapyvard\u017eiu pasira\u0161\u0119s asmuo. Pavadinimas \u201ePseudoizidoriaus dekretalijos” buvo prad\u0117tas vaitoti, kai XV am\u017eiuje pasirei\u0161k\u0117 istorinis kriticizmas.<\/p>\n\n\n\n

Kurdamas savo klastot\u0119 Pseudoizi-dorius naudojosi galiojan\u010di\u0173 ba\u017enytini\u0173 kanon\u0173 rinkiniu \u201eHispana Gallica Au-gustodunensis”, \u012f kur\u012f \u012fterp\u0117 klastot\u0119. Taip jis suma\u017eino demaskavimo pavoj\u0173, nes kanon\u0173 rinkiniai paprastai buvo sudaromi papildant sen\u0105sias dekretali-jas, tod\u0117l jo \u201edarbas” nekrito \u012f akis. \u0160iandien Pseudoizidoriaus dekretalij\u0173 falsifikacija visuotinai pripa\u017einta, nes buvo \u012frodytas \u0161i\u0173 dokument\u0173 teigini\u0173 prie\u0161taringumas ir neatitikimas \u0161altiniams, kuriais ji r\u0117m\u0117si, be to, \u0161ie dokumentai nebuvo \u017einomi iki 852 m. Istorikai sutinka, kad labiausiai tik\u0117tina dokument\u0173 rinkinio sudarymo data yra 850 m. arba 851 m., nes 857 m. jis buvo pirm\u0105 kart\u0105 pamin\u0117tas Kverco ba\u017enytin\u0117s kapitulos \u201eAdmonitio”.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i\u0173 klasto\u010di\u0173 autoriai ne\u017einomi. Labiau tik\u0117tina, kad jie priklaus\u0117 IX am\u017eiuje Reimse (Frank\u0173 karalyst\u0117) susiformavusiai energingai ba\u017eny\u010dios grupei. Visi sutinka, kad Reimso vyskupas Hincmaras pasinaudojo \u0161iomis dekretalijomis, nuvert\u0119s Rothad\u0105 i\u0161 Sisonso, kuris 864 m. atve\u017e\u0117 dekretalijas \u012f Rom\u0105 ir pad\u0117jo jas prie\u0161 popie\u017ei\u0173 Mikaloj\u0173 I.<\/p>\n\n\n\n

Pseudoizidoriaus dekretalij\u0173 tikrumu suabejojo Nikolajus Kuzietis (1401-J 464), \u010carlis Dumulinas (1500-1566) ir D\u017eord\u017eas Kasenderis (1513-1564). Negin\u010dijam\u0105 j\u0173 suklastojimo \u012frodym\u0105 1628 m. pateik\u0117 Deividas Blondelas.<\/p>\n\n\n\n

Seniausias tipografinis leidimas: Migne Patrologia Latina, CXXX. Apie seniausi\u0105 ir geriausi\u0105 rankra\u0161t\u012f \u017er. Hins-chiusP. Decretales Pseudo-Isidorianiae at capitula Angilrammi. \u2014 Leipzig, 1863. Be to, \u017er. The New Schaff-Hercog Encyclopedia of Religious Knowledge. \u2014 1950. – V. 9. – P. 343-345. Taip pat Milman H. H. Latin Christianity. -V. 3; Dollinger Johann Joseph Ignaz von. The Pope and the Council. -1869; La-tourette Kenneth Scott. A History of the Expansion of Christianity. – 1939.-V. 3; False Decretals. In: The Catholic Encyclopedia. – V. 5; Foutnier. Etudessu-re les Fausses Decretals. In: Revue d’Historique Ecclesiasti\u0105ue. – Louvain, 1906.-V. 7 (1907.-V. 8).<\/p>\n\n\n\n

11. Hildebrando (Grigaliaus VII) Diktato lotyni\u0161kasis tekstas pateiktas: An-nales Ecclesiastici, ann. 1076. – Paris, 1869.-V. 17.-P.405, 406, ir Monument\u0105 Germaniae Historica Selecta. -V. 3. \u2014P. 17. Angli\u0161kas vertimas pateiktas: Ogg Frederic A. Source Book of Me-dieval History. – New York: American Book Co., 1907. – P. 262-264; That-cher Oliver J., McNeal Edgar H. Source Book for Medieval History. – New York: Charles Schribner’s Sons, 1905. – P. 136-139.<\/p>\n\n\n\n

Diktato atsiradimo pagrind\u0105 \u017er. Bry-ce James. The Holy Roman Empire. -Rev. ed. – Ch. 10; Thompson James W. and Johnson Edgar N. An Introduction to Medieval Europe, 300-1500. – P. 377-380. 12.Dr. Joseph’as Faa di Bruno’as Niujorko arkivyskupo sankcionuotame vadov\u0117lyje (i\u0161leistame 1884 m.) skaistykla apib\u016bdina: \u201eSkaistykla yra sielos kan\u010dios b\u016bsena, kurioje, pasibaigus \u0161iam gyvenimui, tam tikr\u0105 laik\u0105 b\u016bna sielos, kuri\u0173 mirtinos nuod\u0117m\u0117s jau atleistos, ta\u010diau d\u0117l \u0161i\u0173 nuod\u0117mi\u0173 dar turi kent\u0117ti laikin\u0105j\u0105 bausm\u0119, taip pat sielos, kurios, palikusios \u0161\u012f pasaul\u012f, yra kaltos d\u0117l lengv\u0173j\u0173 nuod\u0117mi\u0173” (Catholic Belief. – P. 196).<\/p>\n\n\n\n

Taip pat \u017er. Hagenbach K. R. Com-pendium of the History of Doctrines. -T. and T. Clark. – V. 1. – P. 234-237, 405,408, V. 2. – P. 135-150,308,309; Elliott Charles. Delineation of Roman Catholicism. – Bk. 2. – Ch. 12; Purga-tory. \u2014 In: The Catholic Encyclopedia. -V. 12.<\/p>\n\n\n\n

13.<\/strong>Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios moksle indulgencija rei\u0161kia atlaidus -panaikinama laikinoji bausm\u0117, kuri priklauso \u017emogui u\u017e atleistas nuod\u0117mes. Sunkiai nusikalsdamas \u017emogus u\u017esitraukia kalt\u0119 ir am\u017ein\u0105 bei laikin\u0105j\u0105 bausm\u0119. Am\u017einoji bausm\u0117 atleid\u017eiama kartu su kalte atgailos sakramentu, o laikin\u0105j\u0105 bausm\u0119 \u017emogus turi pats atlikti \u010dia, \u017eem\u0117je, arba po mirties skaistykloje, arba pasinaudoti indulgencija” (\u017dr. Indulgencijos. \u2014 Kn: Lietuvi\u0173 enciklopedija).<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau nuo XIII a. iki Reformacijos laik\u0173 \u012f visuotini\u0173 atlaid\u0173 tekst\u0105 buvo \u012ftraukiama fraz\u0117 apoena etculpa, t. y. nusid\u0117j\u0117lis buvo atleid\u017eiamas ne tik nuo laikinosios bausm\u0117s {poena), bet ir nuo kalt\u0117s (culpa) u\u017e visas nuod\u0117mes.<\/p>\n\n\n\n

Popie\u017eius Bonifacas VIII ne syk\u012f kartojo, kad reikia i\u0161pa\u017einti nuod\u0117mes ir nuo\u0161ird\u017eiai atgailauti, bet neatsisak\u0117 klaidinan\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ir nesiteik\u0117 j\u0173 ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eti.<\/p>\n\n\n\n

Popie\u017eius vadovavo mil\u017eini\u0161kai institucijai, kurios postai buvo atvirai pardavin\u0117jami, tai liudija daugyb\u0117 dokument\u0173. Pagrindin\u0119 tradicijos dal\u012f sudar\u0117 popie\u017eiaus ir Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios susirinkim\u0173 nutarimai. Nuo XII a. popie\u017eiaus kurija visuotinai skatino ir propagavo indulgencij\u0173 pardavin\u0117jim\u0105 \u2014 sielos i\u0161ganym\u0105 u\u017e pinigus. \u201eNuo Liuterio laik\u0173 popie\u017eiai nebei\u0161dr\u012fso senuoju b\u016bdu pardavin\u0117ti atlaidus [i\u0161skyrus Ispanijoje]. Ta\u010diau katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia ir dabar tebeteikia atlaidus. Kurios nors ba\u017eny\u010dios atlaidai sutraukia t\u016bkstan\u010dius malding\u0173j\u0173. Tiesa, dabar nereikalauja ma mokes\u010dio u\u017e atlaidus, bet u\u017e atlaid\u0173 privilegij\u0173 suteikim\u0105, kur\u012f popie\u017eius duoda ir \u0161iandien, jis gauna nema\u017eas sumas ra\u0161tin\u0117s mokes\u010dio. Platus vadov\u0117lis pamoko katalik\u0173 dvasinink\u0105 apie teis\u0117tus atlaidus ir j\u0173 \u012fgijimo b\u016bd\u0105” Jakub\u0117-nas D. P. Nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 Ba\u017eny\u010dios istorija. – Kaunas, 1936. – P. 15-16).<\/p>\n\n\n\n

Apie detal\u0173 indulgencij\u0173 moksl\u0105 \u017er. Creighton Mandell. A History of the Pa-pacy From the Great Schism to the Sack of Rome. \u2014London: Longmans, Green and Co., 1911.-V. 5. -P. 56-64, 71; Kent W. H. Indulgences. In: The Catholic Encyclopedia. – V. 7. – P. 783-789; Lea H. C. A History of Auricular Confession and Indulgences in the La-tin Church. \u2014 Philadelphia: Lea Brothers and Co., 1896; Lindsay Thomas M. A History of the Reformation. \u2014 New York: Charles Schribner’s Sons, 1917. – V. 1. – P. 216-227; Newman Albert Henry. A Manual of Church History. \u2014 Philadelphia: The American Baptist Publication Society, 1953. – V. 2. – P. 53, 54,62; Ranke Leopold. Zeitalter der Reformation. – Bd. 2. – Kap. 1. – \u00a7 131, 132, 153-155;<\/p>\n\n\n\n

Apie indulgencij\u0173 pardavin\u0117jim\u0105 Ispanijoje amerikie\u010di\u0173 istorikas dr. Henris \u010carlzas Li ra\u0161\u0117: \u201eNekreipdama d\u0117mesio \u012f M. Liuterio ir dr. Eko bei Silvestro Prierijaus disput\u0105, Ispanija ir toliau ramiai \u0117jo senu, pramintu keliu ir pateik\u0117 mums negin\u010dijamus oficialius dokumentus, kurie \u012fgalina mus detaliau i\u0161tirti \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f” (Lea H. C. Indulgences in Spain. In: Papers of the American Society of Church History. – V. 1. – P. 129-171).<\/p>\n\n\n\n

14. Mi\u0161i\u0173 dogmos, priimtos Tridento susirinkimu, lotyni\u0161kas ir angli\u0161kas tekstai pateikti: Schaff Philip. The Canons and Decrees of the Council of Trent. In: Creeds of Christendom. – V. 2. – P. 126\u2014139. Vertas d\u0117mesio tyrin\u0117jimas: Schroeder H. G. Canons and Decrees of the Council of Trent. \u2014 St. Louis, Mis-souri: B. Herdr., 1941.<\/p>\n\n\n\n

Be to, \u017er. Pohle Joseph. Eucharist. In: The Catholic Encyclopedia. \u2014 V. 5. – P. 572 ff; GihrNicolaus. Holy Sacrifi-ce of the Mass, Liturgically, Dogmati-cally, Ascetically Explained. – St. Louis, Missouri: B. Herder, 1937; Jungmann JosefAndreas. The Mass of the Roman Rite, Its Origins and Development. -New York: Benziger Bros., 1951. Nor\u0117dami su\u017einoti nekataliki\u0161k\u0105 po\u017ei\u016br\u012f, \u017er. Calvin John. Institutes of the Christian Religion. – Bk. 4. – Ch. 17, 18; Pusey Edward Bouverie. The Doctrine of the Real Presence, Oxford. \u2014 En-gland: John H. Parker, 1855.<\/p>\n\n\n\n

15. Inkvizicija (i\u0161 lot. in\u0105uisitio \u2014 teismo tyrimas), Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios tardymo ir teismo organizacija, XIII-XIX a. kovojusi su ba\u017eny\u010dios prie\u0161ais ir eretikais. I\u0161 esm\u0117s inkvizicija gyvavo ir iki XIII a. I\u0161 prad\u017ei\u0173 ji r\u016bpinosi tik\u0117jimo doktrin\u0173 tyrumu ir \u0161alino i\u0161 ba\u017eny\u010dios tuos, kurie joms prie\u0161taravo. Viduram\u017eiais ba\u017eny\u010dia tapo visuotinu rei\u0161kiniu, tod\u0117l mai\u0161tas prie\u0161 j\u0105 buvo vertinamas kaip valstyb\u0117s it visuomenin\u0117s tvarkos pa\u017eeidimas.<\/p>\n\n\n\n

Viduram\u017ei\u0173 inkvizicijos teisinius ir organizacinius pagrindus pareng\u0117 popie\u017eius Aleksandras III 1162 m. Monpelje ir 1163 m. Tureno (dabartinis T\u016bras) susirinkimuose. Dokumentai nurod\u0117, kaip reikia elgtis su eretikais. Nuo \u0161iol dvasininkai tur\u0117jo kovoti su eretikais, netgi nepateikdami jiems oficialaus kaltinimo (ex officio). Teologai ir juristai tvirtino, kad erezija tolygi vie\u0161osios vald\u017eios \u012f\u017eeidimui, tod\u0117l u\u017e j\u0105 turi bausti valstyb\u0117. 1184 m. Veronos susirinkime popie\u017eius Liucijus III i\u0161leido dekretali-j\u0105 \u201eAd abolendam” apie erezijos pa\u0161alinim\u0105. Dvasininkai prival\u0117jo ne tik kelti kaltinimus erezija tai atvejais, kurie jiems buvo \u017einomi, bet ir atlikin\u0117ti parengtin\u012f tyrim\u0105 {in\u0105uisitio). Popie\u017eius Inocentas III 1199 m. patvirtino \u0161i\u0105 dekretalij\u0105 ir papild\u0117 nuostata, kad erezija tolygi didenyb\u0117s \u012f\u017eeidimui, tod\u0117l baustina mir-timi ant lau\u017eo. (Anot kito ai\u0161kinimo, erezija \u2014 sielos maras, mirtinas tikrojo tik\u0117jimo prie\u0161as. Erezija taip pat greitai plinta, kaip ir tikrasis maras. Buvo manoma, kad vienintelis b\u016bdas sustabdyti mar\u0105 ir u\u017ekirsti keli\u0105 epidemijai \u2014 sudeginti mirusi\u0173j\u0173 nuo maro k\u016bnus ir j\u0173 daiktus. Tod\u0117l ir eretikai buvo deginami ant lau\u017e\u0173.) \u0160is Inocento nutarimas kanonizuotas IV Laterano susirinkime. Popie\u017eius Grigalius IX 1231 m. i\u0161leido dekret\u0105, vadinam\u0105 \u201eExcommunicamus”, kuriame vadovauti inkvizicijai buvo pavesta dominikon\u0173 ordinui. Popie\u017eius Incentas IV 1252 m. i\u0161leido dekret\u0105 \u201eAd extirpande”. Sis dokumentas numat\u0117 tardymo metu naudoti kankinimus. Inkvizicija veik\u0117 negailestingai. I\u0161 eretik\u0173 iki antrosios kartos buvo atimamos pilietin\u0117s ir politin\u0117s teis\u0117s. Buvo draud\u017eiama juos laidoti, jie netur\u0117jo teis\u0117s apeliuoti ir gintis. J\u0173 turtas b\u016bdavo konfiskuojamas, o juos i\u0161davusieji b\u016bdavo apdovanojami.<\/p>\n\n\n\n

Apie Romos katalik\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u017er. BlotzerJoseph. Inquisition. \u2014 In: The Catholic Encyclopedia. – V. 8. – P. 26ff; Vacandard E. The Inquisition: A Criti-cal and Historical Study of the Coercive Power of the Church. \u2014 New York: Longmans, Green and Company, 1908.<\/p>\n\n\n\n

Apie Anglijos katalik\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u017er. Nickerson Hoffman. The Inquisition: A Political and Military Study of Its Establishment. Nekataliki\u0161kas po\u017ei\u016bris atsispindi: Limborch Philip Van. History of the Inquisition; Lea Henry Charles. A History of the Inquisition of the Middle Ages (3 vs.); A History of the Inquisition in Spain (4 vs.); The Inquisition in the Spanish Dependencies; Turberville H. S. Medieval Heresy and the Inquisition. \u2014 London, C. Lockwood and Son, 1920.<\/p>\n\n\n\n

16.<\/strong> Ajona \u2014 viena i\u0161 Vidurini\u0173 Hebrid\u0173 sal\u0173 ryt\u0173 \u0160kotijoje.<\/p>\n\n\n\n

17.<\/strong> Yra tyrin\u0117toj\u0173, manan\u010di\u0173, kad valdensai \u0161vent\u0117 septint\u0105j\u0105 savait\u0117s dien\u0105 sabat\u0105. \u0160i mintis kilo, perskai\u010dius kai kuriuos \u0161altinius lotyn\u0173 kalba. Juose ra\u0161oma, kad valdensai \u0161vent\u0117 dies dominicalis, t. y. Vie\u0161paties dien\u0105 (sekmadien\u012f), ta\u010diau remiantis nuo Reformacijos laik\u0173 \u012fsigal\u0117jusia tvarka, \u017eodis sekmadienis buvo ver\u010diamas \u017eod\u017eiu sabata.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau istorija \u012frodo, kad valdensai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u0161vent\u0117 septint\u0105j\u0105 dien\u0105. Prane\u0161ime apie keli\u0173 Moravijos valdens\u0173 tardym\u0105 XV am\u017eiuje ra\u0161oma, kad \u201enema\u017eai valdens\u0173 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u0161vent\u0117 sabat\u0105 su \u017eydais” (Dollinger Johann Joseph Ig-naz von. Beitrage zur des Mittelalters. \u2014 Munchen, 1890. – S. 661). Visi\u0161kai ai\u0161ku, kad \u0161is \u0161altinis nurodo septintosios savait\u0117s dienos \u2014 sabatos \u2014 \u0161ventim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

18.<\/strong>Apie valdens\u0173 \u0160ventojo Ra\u0161to vertimo rankra\u0161\u010dius \u017er. EspositoM. Sur quelues de l’ancienne litterature des Vaudois du Piemont. \u2014 In: Revue d’Historique Ecclesiastique. \u2014 Louvain, 1951. \u2014 P. 130 ff.; Jostes F. Die Waldenserbibeln. \u2014 In: Historisches Jahrbuch, 1894; Lortsch D. Histoire de la Bible en France. \u2014 Paris, 1910. – P. 8, 19, 101, 102, 106.<\/p>\n\n\n\n

Vienas \u017einomiausi\u0173 valdens\u0173 \u201e\u0161edevr\u0173” yra \u017dano Legero (Jean Leger) klasikinis k\u016brinys \u201eHistoire Generale des Eglises Evangeliques des Vallees de Pie-mont” (Leyden, 1669), kuris buvo para\u0161ytas did\u017ei\u0173j\u0173 persekiojim\u0173 metu. Jame pateikiama pirmin\u0117 informacija ir pie\u0161iniai.<\/p>\n\n\n\n

Apie valdens\u0173 literat\u016br\u0105 \u017er. de Ste-fano A. Civita Medioevale, 1944; Rifor-matori ed eretici nel mediove. – Palermo, 1938; Bounous J. D. The Waldensian Patois of Pramol. – Nashville, 1936; Dondaine A. Archivum Fratum Praedicatorum, 1946.<\/p>\n\n\n\n

Patikimiau valdens\u0173 istorija pasakojama: Comba E. History of the Waldenses in Italy. \u2014 Torre Pellice, 1934; Gebhart E. Mystics and Heretics. \u2014 Boston, 1927; Gonnet G. II Valdismo Mediovale, Prolegomeni. – Torre Pellice, 1935; Ja\/\/a. Histoire des Vaudois et leurs colonies. \u2014 Torre Pellice, 1935.<\/p>\n\n\n\n

19.<\/strong> \u017dr. Jok\u016bbo 1, 17.<\/p>\n\n\n\n

20.<\/strong> \u017dr. Psalmi\u0173 65, 7.<\/p>\n\n\n\n

21.<\/strong> \u017dr. Mato 20, 28.<\/p>\n\n\n\n

22.<\/strong> Plg. Psalmi\u0173 23, 2.<\/p>\n\n\n\n

23.<\/strong> \u017dr. Luko 5, 20.<\/p>\n\n\n\n

24.<\/strong> Didel\u0117 angli\u0161kojo vertimo bul\u0117s dalis, kuri\u0105 1487 m. i\u0161leido popie\u017eius Inocentas VIII prie\u0161 valdensus (originalas saugomas Kembrid\u017eo universiteto bibliotekoje) pateikta: Dowling John. History of Romanism, 1871. \u2014Bk. 6. \u2014Ch.5.-Sec. 62.<\/p>\n\n\n\n

25.<\/strong> \u017dr. 15-t\u0105 pastab\u0105.<\/p>\n\n\n\n

26.<\/strong> Anglijoje mark\u0117 buvo vartojama kaip atsiskaitomasis piniginis vienetas. Nuo XII a., po norman\u0173 \u012fsiver\u017eimo Anglij\u0105, mark\u0119 sudar\u0117 8 uncijos, t. y. apie 230 gram\u0173 aukso arba sidabro.<\/p>\n\n\n\n

27.<\/strong> \u017dodis simonija paprastai rei\u0161k\u0117 ba\u017enytini\u0173 pareigybi\u0173 pirkim\u0105 ir pardavim\u0105. Jis kil\u0119s i\u0161 Simono burtininko vardo, kuris u\u017e pinigus nor\u0117jo \u012fsigyti gali\u0105 daryti stebuklus (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 8, 9\u2014 24). Ankstyvaisiais viduram\u017eiais ba\u017eny\u010dia atmesdavo ir prakeikdavo kaip simonij\u0105 ba\u017enytini\u0173 titul\u0173 pardavim\u0105 pasaulietiniams asmenims (tada ir atsirado terminas simonija). Reformacijos metu ba\u017eny\u010dios apvalymo \u0161alininkai ir reformatoriai indulgencij\u0173 (nuod\u0117mi\u0173 atleidimo ra\u0161t\u0173) pardavin\u0117jim\u0105, speciali\u0173j\u0173 ba\u017enytini\u0173 mokes\u010di\u0173 \u012fvedim\u0105 (sumok\u0117jusiems buvo \u017eadama dangaus palaima) vertino kaip simonij\u0105, nes malon\u0117 buvo gaunama mainais u\u017e pinigus.<\/p>\n\n\n\n

28.<\/strong> Popie\u017eiaus i\u0161leist\u0173 buli\u0173 teksto originalai ir angli\u0161ki vertimai pateikti: Dahmus J. The Prosecution of John Wyclyf. \u2014New Haven: Yale University Press, 1952. – P. 35-49; Foxe John. Acts and Monuments of the Church. \u2014 London: Pratt Townsend, 1870. – V. 3. – P. 4-13.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i\u0173 buli\u0173 santrauk\u0105, nusi\u0173st\u0105 Kenterberio arkivyskupui, karaliui Eduardui III ir Oksfordo universiteto rektoriui, pateikta: d’Aubigne Merle. The History of the Reformation in the Sixteenth Century. \u2014 London: Blackie and Son, 1885.<\/p>\n\n\n\n

-V. 4. – P. 93; NeanderAugustus. General History of the Christian Church. \u2014 Boston: Crocker and Brester, 1862. \u2014 V. 5.-P. 146, 147; Sargeant George. History of the Christian Church. – Dalias: Frederick Publishing House, 1948. – P. 323; Lechler Gotthard V. John Wycliffe and His English Precursors. – London: The Religious Tract Society, 1878. -P. 162-164; Schaff Philip. History of the Christian Church. – New York: Charles Schribner’s Sons, 1915.-V. 5. -Pt. 2. -P. 317.<\/p>\n\n\n\n

29.<\/strong> 1377 metais, po Eduardo III mirties, \u0161al\u012f \u0117m\u0117 valdyti regento taryba, kuriai pirmininkavo Lankasterio kunigaik\u0161tis D\u017eonas Gontas, ma\u017eame\u010dio Ri\u010dardo II d\u0117d\u0117.<\/p>\n\n\n\n

30.<\/strong> 1378 baland\u017eio 8 d. popie\u017eiumi buvo i\u0161rinktas Bario arkivyskupas Baltramiejus Prinjanas, kuris pasivadino Urbonu VI. Pranc\u016bzijos, Ispanijos, \u0160kotijos, Sicilijos kardinolai nesutiko su \u0161iuo sprendimu ir t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 20 dien\u0105 popie\u017eiumi i\u0161rinko graf\u0105 kardinol\u0105 Robert\u0105 \u017deneviet\u012f, pasivadinus\u012f Klemensu VII. Urbonas VI rezidavo Romoje, o jo var\u017eovas \u2014 Avinjone. Katalik\u0173 pasaulis suskilo \u012f dvi besivar\u017ean\u010dias stovyklas. Tai padar\u0117 did\u017eiul\u0119 \u017eal\u0105 po pie\u017eiaus vald\u017eios ir Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios autoritetui. Istorijoje \u0161is laikotarpis vadinamas \u201eDid\u017ei\u0105ja Vakar\u0173 ba\u017eny\u010dios schizma”. Ji t\u0119s\u0117si bema\u017e 40 met\u0173.<\/p>\n\n\n\n

31.<\/strong> Tiara \u2014 triguba popie\u017eiaus kar\u016bna. 1305 metais pirm\u0105 kart\u0105 tiara buvo kar\u016bnuotas popie\u017eius Klemensas V. Kar\u016bnuojant popie\u017ei\u0173, buvo tariami \u017eod\u017eiai: \u201ePriimk trigub\u0105 kar\u016bn\u0105 ir \u017einok, kad tu esi karali\u0173 ir kunigaik\u0161\u010di\u0173 T\u0117vas, pasaulio valdovas \u017eem\u0117je, m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties, J\u0117zaus Kristaus vietininkas, Kuriam vieninteliam teb\u016bna garb\u0117 ir \u0161lov\u0117 per am\u017ei\u0173 am\u017eius! Amen”. Popie\u017eius Paulius VI (popie\u017eiavo 1963\u201478 m.) kar\u016bnuotis tiara atsisak\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Tiara simbolizavo trejop\u0105 popie\u017eiaus kaip auk\u0161\u010diausiojo teis\u0117jo, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo ir vyriausiojo kunigo vald\u017ei\u0105. Pagal antr\u0105 versij\u0105, iki Amerikos atradimo tiara simbolizavo pasaulietin\u0119 popie\u017eiaus vald\u017ei\u0105 trims kontinentams \u2014 Europai, Azijai ir Afrikai.<\/p>\n\n\n\n

Pagal tre\u010di\u0105 versij\u0105, tiara simbolizavo ba\u017eny\u010di\u0105, kurioje vie\u0161patauja popie\u017eius:<\/p>\n\n\n\n

\u2014 pirmoji kar\u016bna – Ecclesia militans (Kovojanti \u017eemi\u0161koji ba\u017eny\u010dia),<\/p>\n\n\n\n

\u2014 antroji kar\u016bna \u2014 Ecclesia purgans (Atgailaujanti ba\u017eny\u010dia),<\/p>\n\n\n\n

\u2014 tre\u010dioji kar\u016bna \u2014 Ecclesia triumphans (Pergalinga ba\u017eny\u010dia).<\/p>\n\n\n\n

32.<\/strong> Lolardais buvo vadinami skirting\u0173 religini\u0173 grupi\u0173 nariai. Pavadinimas kil\u0119s i\u0161 ka\u017ekokio anglo Volterio Lolardo vardo (grei\u010diausiai liaudies etimologija) arba i\u0161 \u017eemupio vokie\u010di\u0173 kalbos \u017eod\u017eio lullen (lollen), arba oland\u0173 lollaert- tyliai giedoti laidotuvi\u0173 maldas. Pirmoji u\u017euomina apie juos siekia 1300 m. Lolardais buvo vadinami bendruomeni\u0173 nariai, kurie slaug\u0117 ligonius ir laidojo mirusius nuo maro. Nors popie\u017eius Jonas XXII 1318 m. pripa\u017eino lolard\u0173 bendruomenes, bet dvasininkija jais nepasitik\u0117jo ir kaltino jas erezija.<\/p>\n\n\n\n

Lolard\u0173 jud\u0117jimas Anglijoje \u2014 ten jie dar buvo vadinami vargingais kuni-gais arba viklifitais\u2014 prasid\u0117jo XIV a. 7-ajame\u2014 8-ajame de\u0161imtmetyje kaip D\u017eono Viklifo sek\u0117j\u0173 jud\u0117jimas.<\/p>\n\n\n\n

Nors lolardai buvo \u017eiauriai persekiojami, deginami ant lau\u017e\u0173, ta\u010diau tur\u0117jo did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 liaud\u017eiai ir veik\u0117 iki XVI a. vidurio, kol \u012fsiliejo \u012f kitus Reformacijos jud\u0117jimus.<\/p>\n\n\n\n

33.<\/strong> Anglijos karalius Ri\u010dardas II 1383 m. sausio m\u0117n. ved\u0117 \u010cekijos kunigaik\u0161tyt\u0119 \u0160v. Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (\u010cekijos karaliaus Karolio) dukter\u012f On\u0105 (1366-1394).<\/p>\n\n\n\n

34.<\/strong> Anglijoje pavojingus nusikalt\u0117lius laikydavo tvirtovi\u0173 bok\u0161tuose. Tokiais nusikalt\u0117liais buvo laikomi ir lolardai.<\/p>\n\n\n\n

35.<\/strong> Taip iki 1918 m. buvo vadinama \u010cekija.<\/p>\n\n\n\n

36.<\/strong> \u010cek\u0173 kunigaik\u0161tis Rostislavas (vald\u0117 846-870) pra\u0161\u0117 Bizantijos imperatori\u0173 atsi\u0173sti slav\u0173 kilmes mokyt\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173. Pra\u0161ymas buvo patenkintas, 862 m. \u012f \u010cekij\u0105 atvyko du broliai misionieriai \u2013 Kirilas ir Metodijus. Jie i\u0161vert\u0117 dal\u012f \u0160ventojo Ra\u0161to \u012f \u010dek\u0173 kalb\u0105, sakydavo pamokslus ir laikydavo pamaldas \u017emoni\u0173 gimt\u0105ja kalba.<\/p>\n\n\n\n

37.<\/strong> Tarp Jano Huso pirmtak\u0173 galima pamin\u0117ti vokie\u010di\u0173 kilm\u0117s vienuol\u012f augustin\u0105 Konrad\u0105 Valdhauzer\u012f (Wald-<\/p>\n\n\n\n

hauser), taip pat Jan\u0105 Mili\u010di\u0173 Kromer\u017eiet\u012f (Mili\u010d z Kromeri\u017ee) ir Motiej\u0173 Janoviet\u012f (Matej z Janova).<\/p>\n\n\n\n

38.<\/strong> 1391 m. Betliejaus koply\u010di\u0105 pastat\u0117 pirklys Kri\u017eas ir bajoras Janas Milhai mas i\u0161 Pardubic\u0173. Koply\u010dia buvo pavadinta Betliejaus Duonos Namais, kad tikintieji gal\u0117t\u0173 ten maitintis \u0161vent\u0173 pamoksl\u0173 dvasia.<\/p>\n\n\n\n

39.<\/strong> Interdiktas (lot. interdictum \u2014 draudimas), tai Viduram\u017ei\u0173 ba\u017enytin\u0117s bausm\u0117s forma. Interdiktas \u2014 laikinas, visi\u0161kas arba dalinis u\u017edraudimas atlikin\u0117ti vie\u0161as pamaldas ir apeigas. Interdikt\u0105 skelbdavo Romos popie\u017eius arba vyskupai tiek pavieniams asmenims, tiek i\u0161tisoms vietov\u0117ms. Interdiktu buvo pla\u010diai naudojamasi, kovojant su erezija.<\/p>\n\n\n\n

40.<\/strong> Romos ba\u017eny\u010dios skilimas, kuris prasid\u0117jo po popie\u017eiaus Grigaliaus XI mirties, gil\u0117jo. Mirus Urbonui VI, nuo 1389 m. Romoje popie\u017eiavo Bonifacas IX. Mirus Klemensui VII, nuo 1394 m. Avinjone popie\u017eiavo Benediktas XIII. Kad pabaigt\u0173 schizm\u0105, 1409 m. buvo su\u0161auktas Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios susirinkimas Pizoje, ta\u010diau jis nedav\u0117 rezultat\u0173, pad\u0117tis net pablog\u0117jo. Susirinkimas i\u0161rinko popie\u017eiumi Milano arkivyskup\u0105 Petr\u0105, kuris pasivadino Aleksandru V. Po jo mirties 1410 m. \u012fp\u0117diniu tapo Jonas XXIII. Kadangi pirmieji du popie<\/p>\n\n\n\n

\u017eiai neatsisak\u0117 vald\u017eios, vienu metu d\u0117lvir\u0161enyb\u0117s kovojo trys popie\u017eiai.<\/p>\n\n\n\n

41.<\/strong> \u017dr. 27-t\u0105 pastab\u0105.<\/p>\n\n\n\n

42.<\/strong> Konstanco susirinkimas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gali b\u016bti vadinamas visuotiniu, nes jame dalyvavo Ryt\u0173 ba\u017eny\u010dios atstovai. 1413 m. gruod\u017eio m\u0117n. Jonas XXIII i\u0161leido nutarim\u0105 su\u0161aukti susirinkim\u0105, kuriame tur\u0117jo apsvarstyti kaip \u012fveikti did\u017ei\u0105j\u0105 schizm\u0105, \u012fvykdyti ba\u017eny\u010dios reform\u0105 \u201eIncapite et membris” (t. y. galvos ir nari\u0173), i\u0161gyvendinti erezij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Svarbiausias Konstanco susirinkimo \u0161altinis: Ulrich Richendal. Das Concilium so zu Constanz gehalten ist wor-den. – Augsburg, 1483 (incunabula). Apie \u012fdom\u0173 \u0161iuolaikin\u012f tyrin\u0117jim\u0105 \u017er. Kup Karl(ed.). Ulrich von Richental’s Chronicle of the Council of Constance. \u2014 New York, 1936. \u0160is tyrin\u0117jimas remiasi \u201eAulendorf Codex”, kuris saugomas Niujorko vie\u0161ojoje bibliotekoje (Spenserio rinkinyje). Taip pat \u017er. Finke H. (ed.) Acta Concilii Constanciensis, 1896.-V. 1; Hefele. Konziliengeschichte. – Bd. 5, 6; Mirbt L. Quellen zur<\/p>\n\n\n\n

PASTABOS<\/p>\n\n\n\n

Geschichte des Papsttums, 1934; Milman H. H, Latin Christianity. – V. 7. -P. 426-524; Pastor. The History of the Popes.-V. 1. – P.  194 ff.<\/p>\n\n\n\n

Apie Konstanco susirinkim\u0105 kalbama kituose leidiniuose: Zahringer K. Das Kardinai Kollegium auf dem Konstanzer Konzil. \u2014 Munster, 1935; Grogau Th. F. The Conciliar Theory as It Manifested Itself at the Council of Constance.<\/p>\n\n\n\n

-Washington, 1949; Kremple Fred A. Cultural Aspects of the Council of Constance and Basei. – Ann Arbor, 1955; McGowan John Patrick. d’Ailly and the Council of Constance. \u2014 Washington: Catholic University, 1936.<\/p>\n\n\n\n

Apie Jan\u0105 Hus\u0105 \u017er. By\u010dinskis Z. Janas Husas. \u2014 Vilnius, 1995; Hus Jan. Spisy. – Praha, 1903-1927, \u010d. 1-10;<\/p>\n\n\n\n

-1903; Hus John. Letters, 1904; Kitts E. J. Pope John XXIII and Master John Hus. \u2014 London, 1910; Schaff D. S. John Hus, 1915; Schwarze. John Hus, 1915; Matthew Spinka. John Hus and the Czech Reform, 1941.<\/p>\n\n\n\n

43.<\/strong> Nauju popie\u017eiumi buvo i\u0161rinktas autoritetingas Romos kardinolas Kolona, kuris pasivadino Martynu V.<\/p>\n\n\n\n

44.<\/strong> Popie\u017eius Leonas X paved\u0117 Mainco arkivyskupui Albrechtui organizuoti indulgencij\u0173 pardavim\u0105 centrin\u0117se ir vakarin\u0117se Vokietijos srityse, leido jam pasilikti pus\u0119 pelno, kad \u0161is gal\u0117t\u0173 gr\u0105\u017einti pinigus, kuriuos pasiskolino i\u0161 bankinink\u0173 Fugeri\u0173. Pinigus Albrechtas pasiskolino tam, kad sumok\u0117t\u0173 Leonui u\u017e arkivyskupo pareigas. Albrechtas paved\u0117 indulgencij\u0173 pardavin\u0117jim\u0105 vienuoliams dominikonams, vienas i\u0161 j\u0173 buvo Johanas Tecelis. Kai dominikonai pardavin\u0117davo indulgencijas, juos lyd\u0117davo Fugeri\u0173 \u012fgaliotiniai, kurie pasiimdavo \u201epalaimingo pelno” pus\u0119. Popie\u017eiaus Leono, arkivyskupo Albrechto ir bankinink\u0173 Fugeri\u0173 sand\u0117ris k\u0117l\u0117 Vokietijos kunigaik\u0161\u010di\u0173 ir liaudies nepasitenkinim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

45.<\/strong> \u017dr. Jono 6, 45; plg. Izaijo 54, 13.<\/p>\n\n\n\n

46.<\/strong> \u017dr. 1 Petro 1, 12.<\/p>\n\n\n\n

47.<\/strong> Plg. Aprei\u0161kimo 17, 6.<\/p>\n\n\n\n

48.<\/strong> Popie\u017eiaus legatas – kardinolas Tomas Kajetonas (1471-1534).<\/p>\n\n\n\n

49.<\/strong> \u017dr. Jeremijo 15, 10.<\/p>\n\n\n\n

50.<\/strong> Kurfiurstai \u2014 \u0160ventosios Romos imperijos kunigaik\u0161\u010diai, kurie tur\u0117jo teis\u0119rinkti karali\u0173 (imperatori\u0173). XVI a. kurfiurstais buvo: \u010cekijos karalius, Saksonijos, Branderburgo, Pfalco kunigaik\u0161\u010diai, Tryro, Kelno ir Mainco arkivyskupai.<\/p>\n\n\n\n

51.<\/strong> \u017dr. Mato 10, 28; plg Luko 12, 4.<\/p>\n\n\n\n

52.<\/strong> Plg. Morkaus 13, 9; Mato 10, 20.<\/p>\n\n\n\n

53.<\/strong> \u017dr. Mato 10, 33.<\/p>\n\n\n\n

54.<\/strong> \u017dr. Prad\u017eios 32, 24-30.<\/p>\n\n\n\n

55.<\/strong> \u017dr. Jono 18,23.<\/p>\n\n\n\n

56.<\/strong> \u017dr. Mato 10,34.<\/p>\n\n\n\n

57.<\/strong> \u017dr. Jobo 9, 5.<\/p>\n\n\n\n

58.<\/strong> Kol nebuvo Liuterio, Saksonijoje kilo radikalus Reformacijos jud\u0117jimas,kuriam vadovavo Vitenbergo universiteto profesorius Andreas Karl\u0161tatas. I\u0161 ba\u017eny\u010dios buvo i\u0161metami altoriai, paveikslai, pa\u0161v\u0119stas aliejus. Vitenbergie\u010di\u0173 gyvenimas visai suiro, kai ten atvyko \u201edangi\u0161kieji prana\u0161ai” i\u0161 Cvikau: Nikalajus \u0160torchas, Markas \u0160tiubneris ir Tomas Miunceris. Jie mok\u0117, kad kiekvienas tikintis turi Dievi\u0161kojo aprei\u0161kimo dovan\u0105 ir teig\u0117, kad yra pa\u0161aukti skelbti nauj\u0105 \u201egyv\u0105j\u0105 Evangelij\u0105”, kuri\u0105 k\u0117l\u0117 auk\u0161\u010diau u\u017e \u201eapmirus\u012f” Ra\u0161t\u0105.<\/p>\n\n\n\n

59.<\/strong> Plg. Prad\u017eios 32, 24-28; Oz\u0117jo 12, 3.4.<\/p>\n\n\n\n

60.<\/strong> Liuteris siek\u0117 ugdyti religin\u012f \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105. Tai daryti buvo galima tik maksimaliai i\u0161naudojus \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Tod\u0117l reik\u0117jo i\u0161versti \u0161\u012f svarbiausi\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0117s dokument\u0105 \u012f gimt\u0105j\u0105 tautos kalb\u0105. (Reikia tur\u0117ti omeny, kad Romos ba\u017eny\u010dios vyresnyb\u0117 viduram\u017eiais neretai draud\u0117 skaityti Biblij\u0105 \u201epras\u010diokams”.) Liuteris i\u0161vert\u0117 Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105 \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105 (1522), o v\u0117liau ir vis\u0105 Biblij\u0105 (1 534). Nors \u0160ventasis Ra\u0161tas buvo ver\u010diamas ir iki Liuterio (ir tur\u0117jo savo skaitytojus), ta\u010diau Liuterio Biblijos vertimas tapo lemiamu faktoriumi Reformacijos raidai ir vokie\u010di\u0173 literat\u016brin\u0117s kalbos suk\u016brimui.<\/p>\n\n\n\n

61.<\/strong> \u0160p\u0117jerio seimas 1529 m. kovo 1 5 d. – baland\u017eio 22 d. at\u0161auk\u0117 pirmojo 1526 m. \u0160p\u0117jerio seimo nutarimus, kurie pripa\u017eino kunigaik\u0161\u010di\u0173 ir imperijos miest\u0173 teis\u0119 pasirinkti tik\u0117jim\u0105 savo \u017eem\u0117se. Dalis seimo dalyvi\u0173 \u2014 kunigaik\u0161\u010diai protestantai (Saksonijos kurfiurstas, Heseno grafas ir kt.) ir keturiolikos imperijos miest\u0173 atstovai \u0161iam nutarimui pasiprie\u0161ino ir sudar\u0117 vadinam\u0105j\u0105 Protestacij\u0105 \u2014 protest\u0105 prie\u0161 seimo daugumos nutarim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

62.<\/strong> \u017dr. Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 5, 29.<\/p>\n\n\n\n

63.<\/strong> Imperatorius Karolis V atsisak\u0117 pripa\u017einti Augsburgo i\u0161pa\u017einim\u0105, tod\u0117l protestant\u0173 kunigaik\u0161\u010diai 1531 m. vasario 27 d. \u0160malkaldene (Tiuringijoje) sudar\u0117 karin\u0119 s\u0105jung\u0105, kuriai \u0117m\u0117 vadovauti Saksonijos kurfiurstas Jonas Frydrichas. Tuo metu reformuot\u0105 tik\u0117jim\u0105 pri\u0117m\u0117 Saksonijos, Brandenburgo ir Pfalco kurfiurstai, o Kelno arkivyskupas rod\u0117 jai simpatij\u0105. Palankios aplinkyb\u0117s (taikos sutartis su Pranc\u016bzija 1544 m., paliaubos su Osman\u0173 imperija, Morico Saksonie\u010dio persimetimas \u012f imperatoriaus pus\u0119) leido Karoliui prad\u0117ti kar\u0105 su protestantais. 1547 m. baland\u017eio 24 d. netoli Mi\u016blbergo protestant\u0173 kariuomen\u0117 buvo sutriu\u0161kinta, j\u0173 vadas Jonas Frydrichas pateko \u012f nelaisv\u0119 ir buvo priverstas atsisakyti vald\u017eios. 1547 m. bir\u017eelio 19 d. nutrauk\u0117 m\u016b\u0161ius ir pasidav\u0117 kitas protestant\u0173 vadas Pilypas Gesenietis. Ta\u010diau 1552 m. karas atsinaujino. Protestantus palaik\u0117 Pranc\u016bzijos karalius Henrikas II, \u012f j\u0173 pus\u0119 per\u0117jo kurfiustas Morkas Saksonietis. 1555 m. Augsburge buvo pasira\u0161yta religin\u0117s taikos sutartis. Kunigaik\u0161\u010diams buvo pripa\u017einta teis\u0117 rinktis tik\u0117jim\u0105 pagal princip\u0105 kieno \u0161alis, to ir tik\u0117jimus (cui-us regio, eius religio). Karolis V, matydamas, kad \u017elunga jo planai, atsisak\u0117 imperijos sosto savo brolio Ferdinando I naudai.<\/p>\n\n\n\n

64.<\/strong>Kalbama apie Gijom\u0105 Brison\u0117 (Guillaume Brisonnet; 1472-1534).<\/p>\n\n\n\n

65.<\/strong>Kalbama apie Margarit\u0105 Navariet\u0119 (1492-1549). Jos r\u016bmai Po ir Nerake tapo persekiojam\u0173j\u0173 protestant\u0173 prieglobs\u010diu.<\/p>\n\n\n\n

66.<\/strong>Kalbama apie Luiz\u0119 Savojiet\u0119 (1476-1531), Angulemo grafien\u0119, Karolio Valua grafo \u017emon\u0105.<\/p>\n\n\n\n

67.<\/strong> Protestant\u0173 dvasininkas \u2014 \u017deraras Ruselis (Gerard Roussel; mir\u0117 1550), Olorono vyskupas, Margaritos Navariet\u0117s dvasios t\u0117vas. Oficialiai nenutrauk\u0119s ry\u0161i\u0173 su Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia, jis buvo palankus Reformacijai.<\/p>\n\n\n\n

68.<\/strong> \u017dr. Titui 2, 11.<\/p>\n\n\n\n

69.<\/strong> J\u0117zuit\u0173 ordinas \u2014 \u201eJ\u0117zaus draugija” (lot. Societas Jesu), katalik\u0173 vienuoli\u0173 ordinas, kur\u012f \u012fsteig\u0117 Ignotas Lojola 1534m. kovai su Reformacija. 1540 m. ordin\u0105 patvirtino popie\u017eius Paulius III. Ordinui b\u016bdinga grie\u017eta disciplina, visi\u0161kas paklusnumas ordino vyresnybei ir Romos popie\u017eiui. Ordinui vadovauja generolas, kuris renkamas iki gyvos galvos ir yra pavaldus popie\u017eiui.<\/p>\n\n\n\n

Apie principus ir tikslus \u017er. Gerard John S. J. (ed.) Concerning Jesuits. Leidin\u012f 1902 m. i\u0161leido Kataliki\u0161koji tiesos draugija. Siame veikale sakoma: \u201ePagrindinis visos draugijos principas yra visi\u0161kas paklusnumas. ‘Tegu kiekvienas, \u2014 ra\u0161o \u0161v. Ignotas, \u2014\u012ftikina save, kad pakl\u016bstantieji tur\u0117t\u0173 b\u016bti skatinami ir valdomi dievi\u0161kosios Apvaizdos per prana\u0161esnius u\u017e juos, tarsi jie b\u016bt\u0173 negyvas k\u016bnas, leid\u017eiantis save ne\u0161ti bet kuria kryptimi ir daryti su savimi, k\u0105 tik nori kiti, arba kaip seno pono tarnai, su kuriais jis elgiasi, kaip nori’.<\/p>\n\n\n\n

\u0160is visi\u0161kas paklusnumas turi b\u016bti skatinamas kilni\u0173 motyv\u0173. Paklusti b\u016btina ‘neatid\u0117liotinai, \u2014 t\u0119sia \u012fk\u016br\u0117jas, \u2014 d\u017eiaugsmingai ir bes\u0105lygi\u0161kai; […] paklusnus vienuolis d\u017eiugiai vykdo tai, k\u0105 jam patik\u0117jo vyresnieji, \u012fsitikin\u0119s, kad tai atitinka Dievo vali\u0105'” (p. 6).<\/p>\n\n\n\n

Be to, \u017er. Dupin L. E. A Compendious History of the Church. \u2014 London, 1713.-V. 4.-P. 132-135; Mosheim. Ecclesiastical History. – Cent. 16. – Sec. 3. – Pt. 1. – Ch. 1. – Par. 10; Jesuits. – In: The Encyclopedia Britannica (9th ed.); Paroissen C. The Principles of the Jesuits, Developed in a Collection of Extracts From Their Own Authors.- London, 1860 (ankstesnis leidimas pasirod\u0117 1839); Cartwright W. C. The Jesuits, Their Constitution and Teaching. \u2014 London, 1876; Taunton E.L. The History of the Jesuits in England, 1580-1773.-London, 1901; Boehmer H. The Jesuits (vertimas i\u0161 vokie\u010di\u0173 kalbos). – Philadelphia: Castle Press, 1928; Goethein E. Ignatius Loyola and the Gegenreformation. – Halle, 1895; Campbell T. The Jesuits, 1534-1921.-New York, 1922; Taunton E. L. The History of the Jesuits in England, 1580\u20141773. \u2014 London, 1901.<\/p>\n\n\n\n

70.<\/strong> \u017dr. 15-t\u0105 pastab\u0105.<\/p>\n\n\n\n

71.<\/strong> Transsubstanciacija – tai, anot Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios mokslo, duonos it vyno perkeitimas tikruoju Kristaus k\u016bnu ir krauju per mi\u0161ias, kunigui pasimeldus.<\/p>\n\n\n\n

72.<\/strong> Riksdagas \u2014\u0160vedijos parlamentas.<\/p>\n\n\n\n

73.<\/strong> \u0160kotijos karalien\u0117 – Marija Stiuart (1542-1587), \u0160kotijos karaliaus Jok\u016bbo V dukt\u0117.<\/p>\n\n\n\n

74.<\/strong> Disenteriai (angl. dissenters nuo dissentio\u2014 nesutinku), nonkonformistai, XV1-XVII a. buvo Anglijoje nuo Anglikon\u0173 ba\u017eny\u010dios atskil\u0119 tikintieji. Jie buvo persekiojami. 1687 m. Jok\u016bbas II i\u0161leido Religinio pakantumo deklaracij\u0105 (Declaration of Indulgence), kuri sstabd\u0117 baud\u017eiam\u0173j\u0173 \u012fstatym\u0173, nukreipt\u0173 prie\u0161 disenterius, veikim\u0105. Tik 1828 m. disenteriams buvo suteiktos vienodos su anglikonais pilietin\u0117s teis\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

75.<\/strong> \u017dr. Hebrajams 4, 9.<\/p>\n\n\n\n

76.<\/strong> Nor\u0117dami i\u0161vengti priverstinio gr\u0105\u017einimo \u012f Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105, Bohemijos (\u010cekijos, Moravijos) broliai b\u0117go \u012f Saksonij\u0105, kur, grafui Cincendorfui (von Zinzendorf und Pottendorf) leidus, \u012ek\u016br\u0117 Hernhuto (Dievo prieglobstis) miest\u0105.<\/p>\n\n\n\n

77.<\/strong> \u017dr. Jono 1, 29.<\/p>\n\n\n\n

78.<\/strong> \u017dr. Izaijo 55, 1.<\/p>\n\n\n\n

79.<\/strong> \u017dr. Luko 10,27; Mato 12, 36; 1<\/p>\n\n\n\n

Korintie\u010diams 10, 31.<\/p>\n\n\n\n

80.<\/strong>Antinominio mokymo (gr. and\u2014 prie\u0161 ir nomos\u2014 \u012fstatymas) terminas teologijoje n\u0117ra tiksliai apibr\u0117\u017etas. Pirm\u0105kart pavartotas Martyno Liuterio ir Jono Agrikolos (Johannes Agricola; tikr. Schneider, 1494-1566) gin\u010de. Liuteris, atmesdamas Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios moksl\u0105, anot kurio, b\u016btini geri darbai, kad<\/p>\n\n\n\n

b\u016btum i\u0161gelb\u0117tas, pirmuosiuose savo ra\u0161tuose pasisak\u0117 prie\u0161 \u012estatym\u0105 ir darbus. Traktate \u201eDe libertate christiana” (\u201eApie krik\u0161\u010dionio laisv\u0119”), kur\u012f 1520 met\u0173 rugs\u0117j\u012f nusiunt\u0117 popie\u017eiui Leonui X, ra\u0161\u0117: \u201eSvarbiausia visiems krik\u0161\u010dionims \u2014 skiepyti Kristaus \u017dod\u012f ir stiprinti tik\u0117jim\u0105 juo. Jeigu vien tik\u0117jimas be darb\u0173 daro \u017emog\u0173 pamald\u0173, tai kamtuomet reikalingi \u012fstatymai, \u012fsakymai, darbai, kuriuos vykdyti nurodo Ra\u0161tas”.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau po keleri\u0173 met\u0173 jis tvirtino, kad \u201e\u012estatymas \u2014 tai \u0161viesa, b\u016btina nei\u0161man\u0117liams ir akliesiems; per \u012estatym\u0105 pa\u017e\u012fstame nuod\u0117m\u0119. \u012estatymas sutriu\u0161kina i\u0161didum\u0105 ir skatina ie\u0161koti malon\u0117s”. 1527 m. Melanchtonas kreipdamasis \u012f pastorius mok\u0117, kad jie neskelbt\u0173 nuod\u0117mi\u0173 atleidimo, pirmiau nepaskelb\u0119 apie atgail\u0105. Jam pasiprie\u0161ino Agrikola, manydamas, kad reformatoriai traukiasi atgal, gr\u012f\u017eta \u012f katalikyb\u0119; jis, prie\u0161ingai nei Liuteris, man\u0117, kad dvasinis \u017emogaus atgimimas ne prasideda gail\u0117jimusi d\u0117l nuod\u0117mi\u0173, kuris yra bevaisi\u0173 pastang\u0173 \u012fvykdyti \u012estatym\u0105 rezultatas, o baigiasi juo. Kas tiki Dievo gerumu, tas giliai atgailauja. Anot Agrikolos, tik popie\u017eius teikia pirmenyb\u0119 atgailai, o ne malonei. 1537 m. Liuteris ry\u017etingai parei\u0161k\u0117, kad negalima skelbti nei \u012estatymo be Evangelijos, nei Evangelijos be \u012estatymo. Agrikolos mokslas ir yra antinominis mokslas siaur\u0105ja \u017eod\u017eio reik\u0161me.<\/p>\n\n\n\n

81.<\/strong> \u017dr. 2 Korintie\u010diams 3, 3.<\/p>\n\n\n\n

82.<\/strong> \u017dr. Mato 5, 17.<\/p>\n\n\n\n

83.<\/strong> \u017dr. Romie\u010diams 3, 20.<\/p>\n\n\n\n

84.<\/strong> \u017dr. Mato 9, 12.<\/p>\n\n\n\n

85.<\/strong> \u017dr. Izaijo 42, 21.<\/p>\n\n\n\n

86.<\/strong> K\u0105 patyr\u0117 pranc\u016bz\u0173 tauta, atmetusi Biblij\u0105 ir religij\u0105, \u017er. Sybel H. History of the French Revolution. – Bk. 5. – Ch. 1. – Par. 3-7; Buckle Henry Thomas. History of Civilization in England. \u2014 New York, 1895.-V. 1. – P. 346-366, 369-371, 437, 540, 541, 550; Blackwood’s Magazine, 1833, Nov. – V. 34. – P. 739; Lorimer J. G. An Historical Sketch of the Protestant Church in France. – Ch. 8. – Par. 6, 7.<\/p>\n\n\n\n

87.<\/strong> \u017dr. 8-t\u0105 pastab\u0105.<\/p>\n\n\n\n

88.<\/strong> Tul\u016bzos sinodas, kuris buvo su\u0161auktas beveik tuo pat metu, kai buvo paskelbtas kry\u017eiaus \u017eygis prie\u0161 albigie\u010dius, nutar\u0117: \u201eMes draud\u017eiame pasaulie\u010diams tur\u0117ti Sen\u0105j\u012f ir Nauj\u0105j\u012f Testamentus. […] Mes grie\u017e\u010diausiai draud\u017eiame \u012fsigyti auk\u0161\u010diau min\u0117tas knygas gimt\u0105ja kalba”. \u201eKra\u0161t\u0173 valdovai tur\u0117t\u0173 r\u016bpestingai ie\u0161koti eretik\u0173 buvein\u0117se, l\u016b\u0161nose bei mi\u0161kuose ir visi\u0161kai sunaikinti j\u0173 slaptus prieglobs\u010dius” (Concilium Tolosanum. Gre-gorius IX, Anno chr. 1229, canon 2, 14). \u0160is sinodas vyko kry\u017eiaus \u017eygio prie\u0161 albigie\u010dius metu.<\/p>\n\n\n\n

\u201e\u0160i pikt\u017eaizd\u0117 [Biblija] taip i\u0161plito, kad kai kurie \u017emon\u0117s pasiskyr\u0117 sau kunigus, o kai kurie skelb\u0117jai net i\u0161kraip\u0117 ir sudark\u0117 Evangelijos ties\u0105 ir savo tikslams suk\u016br\u0117 naujas evangelijas. […] [Jie \u017eino, kad] pasaulie\u010diams visi\u0161kai u\u017edrausta ai\u0161kinti ir mokyti Biblijos” (Limborch Philip van. Acts of Inquisition. \u2014 In: History of the Inquisition. \u2014 Ch. 8).<\/p>\n\n\n\n

Taragonos sinodas 1234 m. nutar\u0117: \u201eNiekam neleid\u017eiama tur\u0117ti Senojo ir Naujojo Testamento roman\u0173 kalba, o jei kas turi \u0161ias knygas, tegu atne\u0161a savo vyskupui per a\u0161tuonias dienas po \u0161io \u012fsakymo paskelbimo, kad jos b\u016bt\u0173 sudegintos, tuomet tas \u017emogus, dvasi\u0161kis ar pasaulietis, nesukels jokio \u012ftarimo” (Lortsch D. Histoire de la Bible en France, 1910.-p. 14).<\/p>\n\n\n\n

1415 m. Visuotiniame Konstanco susirinkime Kenterberio arkivyskupas Arundelis pasmerk\u0117 D\u017eon\u0105 Viklif\u0105 (po jo mirties) kaip \u201ebais\u0173 prakeiktos erezijos piktadar\u012f, kuris pateik\u0117 nauj\u0105 \u0160ventojo Ra\u0161to vertim\u0105 \u012f gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105”.<\/p>\n\n\n\n

Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia kovojo su \u0160ventuoju Ra\u0161tu i\u0161tisus am\u017eius ir ypa\u010d tuo metu, kai prad\u0117jo kurtis Biblijos draugijos. 1866 m. gruod\u017eio 8 d. popie\u017eius Pijus IX enciklikoje \u201eQuanta cura” sura\u0161\u0117 a\u0161tuoniasde\u0161imt paklydim\u0173, kuriuos suskirst\u0117 \u012f de\u0161imt skyri\u0173. Ketvirtajame skyriuje vardinami paklydimai: \u201eSocializmas, komunizmas, slaptos draugijos, Biblijos draugijos. […] \u0160ios r\u016b\u0161ies pikt\u017eaizd\u0117s turi b\u016bti sunaikintos bet kuriomis \u012fmanomomis priemon\u0117mis”.<\/p>\n\n\n\n

89.<\/strong> \u017dr. Aprei\u0161kimo 1, 9.<\/p>\n\n\n\n

90.<\/strong> Plg. Aprei\u0161kimo 12, 6.14.<\/p>\n\n\n\n

91.<\/strong> Lotaringijos kardinolas \u2014 Karolis Gizas (1525-1574).<\/p>\n\n\n\n

92.<\/strong> Admirolas – Gasparas de Kolinji (de Coligny; 1519-1572), vienas Pranc\u016bzijos hugenot\u0173 vad\u0173, Pranc\u016bzijos admirolas.<\/p>\n\n\n\n

93.<\/strong> \u017dr. I\u0161\u0117jimo 5, 2.<\/p>\n\n\n\n

94.<\/strong> Trump\u0105 Pranc\u016bzijos revoliucijos eigos apra\u0161ym\u0105 \u017er. Gershoy L. The French Revolution, 1932; Lefebvre G. The Coming of the French Revolution. – Princeton, 1947; Sybel H. History of the French Revolution, 1869.<\/p>\n\n\n\n

Valstybinis laikra\u0161tis \u201eMoniteur Officiel” yra pagrindinis \u0161altinis, kuriame galima rasti faktus apie \u012estatym\u0173 leid\u017eiamojo susirinkimo darb\u0105, pilnus dokument\u0173 tekstus ir kt. \u017dr. taip pat puik\u0173 A. Aulard,o veikal\u0105: Christianity and the French Revolution. – London, 1927, kuriame pateikti visi 1802 m. \u012fvykiai; be to, \u017er. kruop\u0161t\u0173 anglikono W. H. Jervis’o veikal\u0105: The Gallican Church and the Revolution. – London, 1882.<\/p>\n\n\n\n

Apie ba\u017eny\u010dios ir valstyb\u0117s santykius Pranc\u016bzijoje revoliucijos metu \u017er. Walsh Henry H. The Concordate of 1801: A Study of Nationalism in Relation to Church and State. \u2014 New York, 1933; Ledre Charles. L’Englise de France souls la Revolution.- Paris, 1949.<\/p>\n\n\n\n

Apie revoliucijos reik\u0161m\u0119 religijai \u017er. de Sourcesol G. Chais. Le Livre des Manifestes. -Avignon, 1800; Bicheno James. The Signs of the Times. London, 1794; Winthrop James. A Systematic Arrangement of Severai Scripture Prophecies Relating to Antichrist, With Their Application to the Course of History. -Boston, 1795; Lathrop. The Prophecy of Daniel Relating to the Time of the End. – Springfield, Massachusetts, 1811.<\/p>\n\n\n\n

Apie ba\u017eny\u010di\u0105 revoliucijos metu \u017er. Sloan W. M. The French Revolution and Religious Reform, 1901; La Gorce P. F. Histoire Religieuse de la Revolution. – Paris, 1909.<\/p>\n\n\n\n

Apie ba\u017eny\u010dios ir popie\u017eiaus santykius revoliucijos metu \u017er. Bourgin G. La France et Rome de 1788-1797. – Paris, 1808. Studija paremta slaptais Vatikano dokumentais. Apie popie\u017ei\u0173 Pij\u0173 VI ir Pranc\u016bzijos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios kriz\u0119 1775-1799 m. \u017er. Latreille A. L’Eglise Catholique et la Revolution. – Paris, 1950.<\/p>\n\n\n\n

Apie protestantus revoliucijos metu \u017er. Pressense Edmond (ed.). The Reign of Terror. \u2014 Cincinnati, 1869.<\/p>\n\n\n\n

95.<\/strong> Apie socialin\u0119 pad\u0117t\u012f Pranc\u016bzijoje iki revoliucijos \u017er. Holst H. von. Lowell Lectures on the French Revolution. \u2014 Lecture 1;  Ta\/ne. Ancien Regime ir Young A. Travels in France.<\/p>\n\n\n\n

96.<\/strong> Apie baud\u017eiam\u0105j\u012f Pranc\u016bzijos revoliucijos pob\u016bd\u012f \u017er. Gill Thos H. The Papai Drama. – Bk. 10; Pressense Edmondde. The Church and the French Revolution. – Bk. 3.-Ch. 1.<\/p>\n\n\n\n

97.<\/strong> Apie Teroro epoch\u0105 \u017er. Thiers M. A. History of the French Revolution. -New York, 1890. – V. 3. – P. 42-44, 62-74, 106; Migner F.A. History of the French Revolution. – Bohn, 1894. – Ch. 9.-Par. 1; Alison A. History of Europe, 1789-1815. -New York, 1872.-V. 1. -P. 293-312.<\/p>\n\n\n\n

98.<\/strong>Pasak Brit\u0173 ir U\u017esienio Biblijos draugijos nario Viljamo Kantono (William Canton), 1804 m. \u201evisos iki \u0161i\u0173<\/p>\n\n\n\n

laik\u0173 i\u0161likusios pasaulyje Biblijos, spausdintos ar j\u0173 rankra\u0161\u010diai, \u012fskaitant visus kiekvienos kalbos vertimus, sud\u0117tos kartu sudaro daugiau nei keturis milijonus. […] Tie keturi milijonai Biblij\u0173, yra para\u0161yti penkiasde\u0161imt kalb\u0173, \u012fskaitant tokias u\u017emir\u0161tas kalbas kaip got\u0173 (Vulfilos i\u0161 Mezijos Biblijos vertimas) ir anglosaks\u0173 (Bedos Garbingojo Biblijos vertimas)” (What Is the Bible Society? -1904.-P. 23).<\/p>\n\n\n\n

Amerikos Biblijos draugija prane\u0161\u0117, kad nuo 1816 m. iki 1955 m. ji i\u0161platino 481 149 365 Biblijas, Naujuosius Testamentus ar j\u0173 dalis. Prie to skai\u010diaus reikia dar prid\u0117ti 600 000 000 Biblij\u0173 ar \u0160ventojo Ra\u0161to dali\u0173, kurias i\u0161platino Brit\u0173 ir U\u017esienio Biblijos draugijos. Tik per 1955 m. Amerikos Biblijos draugija i\u0161 viso pasaulyje i\u0161platino 23 819 733 Biblijas, Naujuosius Testamentus ar j\u0173 dalis.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ventasis Ra\u0161tas, visas ar dalimis, iki 1955 m. gruod\u017eio m\u0117n. buvo atspausdintas 1092 kalbomis, ir ruo\u0161iamas spausdinti kitomis kalbomis.<\/p>\n\n\n\n

99.<\/strong>Ankstyvosios krik\u0161\u010dioni\u0161kosios Ba\u017eny\u010dios misionieri\u0161kas darbas nesit\u0119s\u0117 iki m\u016bs\u0173 laik\u0173. Fakti\u0161kai jis baig\u0117si 1000 m., o po to j\u012f pakeit\u0117 kry\u017eiuo\u010di\u0173 \u017eygiai. Reformacijos epochoje nebuvo skiriamas d\u0117mesys misionieri\u0161kam darbui u\u017esienyje, i\u0161 dalies to \u0117m\u0117si pirmieji j\u0117zuitai. Misionieri\u0173 atsirado per pietist\u0173 jud\u0117jim\u0105. XVIII a. aktyviai veik\u0117 Moravijos broli\u0173 bendruomen\u0117, o britai \u012fk\u016br\u0117 kelias draugijas misionieri\u0161kam darbui, kolonizuodami \u0160iaur\u0117s Amerik\u0105. Misionieri\u0161kas darbas u\u017esienyje v\u0117l atgijo 1800 m., \u201epabaigos metu” (Danieliaus 12,4). 1792 m. savo veikl\u0105 prad\u0117jo Baptist\u0173 misionieri\u0173 draugija, kuri siunt\u0117 savo misionierius \u012f Indij\u0105. 1795 m. buvo \u012fkurta Londono misionieri\u0173 draugija, 1799 m. dar viena, kuri 1812 m. tapo Ba\u017eny\u010dios misionieri\u0173 draugija. Netrukus po to buvo \u012fkurta Vezlio misionieri\u0173 draugija. 1812 m. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose buvo \u012fkurta U\u017esienio Misij\u0173 Taryba, ir tais pa\u010diais metais \u012f Kalkut\u0105 buvo i\u0161si\u0173stas misionierius Adoniramas D\u017eudsonas (Adoniram Judson). Kitais metais jis persik\u0117l\u0117 \u012f Birm\u0105. 1814 m. savo veikl\u0105 prad\u0117jo Amerikos Baptist\u0173 misionieri\u0173 s\u0105junga, o 1837 m. \u2014 Presbiterion\u0173 u\u017esienio misij\u0173 taryba.<\/p>\n\n\n\n

\u201e1800 m. […] dauguma krik\u0161\u010dioni\u0173 buvo palikuonys t\u0173, kurie pri\u0117m\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0119 dar prie\u0161 1500 m. […] Dabar, XIX am\u017eiuje, krik\u0161\u010dionyb\u0117 v\u0117l \u0117m\u0117 plisti. Per tris ankstesnius \u0161imtme\u010dius krik\u0161\u010dionyb\u0117 paplito visuose kontinentuose, visose didel\u0117se \u0161alyse, tolesnis plitimas atrod\u0117 ne\u012fmanomas, nes visuose did\u017eiuosiuose \u017eemynuose, i\u0161skyrus Australij\u0105, ir tarp gausesni\u0173 taut\u0173 bei visose civilizuotose \u0161alyse krik\u0161\u010dionyb\u0117 \u012fsigal\u0117jo prie\u0161 1800 m. Dabar buvo randami nauji atramos ta\u0161kai tuose regionuose ir tarp t\u0173 taut\u0173, kurios jau buvo pa\u017einusios krik\u0161\u010dionyb\u0119, buvo kuriami nauji centrai ir ple\u010diami senieji. Krik\u0161\u010dionyb\u0117 pasiek\u0117 daugel\u012f \u0161ali\u0173, sal\u0173, taut\u0173 ir gen\u010di\u0173, kurios buvo anks\u010diau negird\u0117jusios apie j\u0105. […]<\/p>\n\n\n\n

XIX am\u017eiuje krik\u0161\u010dionyb\u0117s plitimas pirmiausia pasirei\u0161k\u0117 nauju staigiu religinio gyvenimo prabudimu, kur\u012f suk\u0117l\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kos dvasios pakilimas. […] Niekada per tok\u012f laiko tarp\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161kos dvasios pakilimas nebuvo suk\u0117l\u0119s tiek nauj\u0173 jud\u0117jim\u0173. Niekada jis netur\u0117jo tokio didelio poveikio Vakar\u0173 Europos tautoms. Si didel\u0117 j\u0117ga su\u017eadino misionieri\u0173 iniciatyv\u0105, kuri per XIX am\u017ei\u0173 sustiprino krik\u0161\u010dionyb\u0117s \u012ftak\u0105 ir pagausino jos eiles” (Latourette Kenneth Scott. The Great Century A. D. 1800-A. D. 1914. In: A History of the Expansion ofChristianity.-New York: Harper and Brothers, 1914. – V. 4. – P. 2-4.<\/p>\n\n\n\n

100.<\/strong> Plg. 1 Karali\u0173 17,4-6.<\/p>\n\n\n\n

101.<\/strong> \u017dr. Judo 3.<\/p>\n\n\n\n

102.<\/strong> \u017dr. Titui 2, 13.<\/p>\n\n\n\n

103.<\/strong> Pagal senov\u0117s \u017eyd\u0173 skai\u010diavim\u0105, septint\u0173j\u0173 Artakserkso valdymo met\u0173 penktasis m\u0117nuo t\u0119s\u0117si nuo 457 m. pr. Kr. liepos 23 d. iki rugpj\u016b\u010dio 21 d. Karaliaus \u012fsakas \u012fsigaliojo, kai t\u0173 met\u0173 ruden\u012f kunigas Ezra atvyko \u012f Jeruzal\u0119 (\u017er.Ezros 7, 7-9). Apie 457 m. pr. Kr. datos tikrum\u0105 \u017er. Horn S. H., Wood L. H. The Chronology of Ezra 7. \u2014 Washington, D. C: Review and Herald Publishing Association, 1970; Kraeling E. G.The Brooklyn Museum Aramaic Papyri. \u2014 New Haven on London, 1953. \u2014P.191-193; The Seventh-day Adventist Bible Commentary. – Washington, D. C: Review and Herald Publishing Association., 1977. – V. 3. – P. 97-110.<\/p>\n\n\n\n

104.<\/strong> Ie\u0161kodamas prana\u0161yst\u0117s pradinio ta\u0161ko, Mileris man\u0117, kad Artakserksas I i\u0161leido \u012fsak\u0105 d\u0117l Jeruzal\u0117s atstatymo 457 m. pr. Kr. pavasar\u012f. \u017dr. taip pat 103-\u010di\u0105 pastab\u0105.<\/p>\n\n\n\n

105.<\/strong> \u017dr. 1 Karali\u0173 19, 19.<\/p>\n\n\n\n

106.<\/strong> Universalistai- \u017emon\u0117s, kurie tiki, kad \u017emogaus siela po mirties i\u0161silaisvina i\u0161 nuod\u0117mi\u0173, tod\u0117l i\u0161sigelb\u0117s visos sielos. Universalist\u0173 mokslas buvo pla\u010diai paplit\u0119s XVIII-XIX a. JAV.<\/p>\n\n\n\n

107.<\/strong> Dikozas\u2014 Konstantinas XII Paleologas, paskutinis Bizantijos imperatorius.<\/p>\n\n\n\n

108.<\/strong> Musulmoni\u0161kos Turkijos sm\u016bgiai Europai po Konstantinopolio \u017elugimo 1453 m. buvo tokie pat stipr\u016bs, kaip ir nusiaubiantys sarac\u0117n\u0173 u\u017ekariavimai Ryt\u0173 Romos imperijai pusantro \u0161imtme\u010dio po Mahometo mirties.   Reformacijos epochoje Turkija nuolat grasino rytiniams Europos krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio vartams. Reformatori\u0173 ra\u0161tuose smerkiama Turkijos galia. Krik\u0161\u010dioni\u0173 ra\u0161ytojams r\u016bp\u0117jo Turkijos vaidmuo ateities pasaulio \u012fvykiuose, o prana\u0161ys\u010di\u0173 ai\u0161kintojai mat\u0117 \u0160ventajame Ra\u0161te i\u0161prana\u0161aut\u0105 Turkijos gali\u0105 ir jos gal\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Li\u010das, remdamasis valandos, dienos, m\u0117nesio ir met\u0173 (Aprei\u0161kimo 9, 15) prana\u0161yste (\u017er. 8-t\u0105 pastab\u0105), nustat\u0117 prana\u0161yst\u0117s i\u0161sipildymo laik\u0105 ir turk\u0173 nepriklausomyb\u0117s pabaig\u0105 – 1840 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f. D. Li\u010do po\u017ei\u016bris apra\u0161ytas jo knygose \u201eThe Probability of the Second Coming of Christ About A. D. 1843″ (i\u0161leista 1838 m. bir\u017eel\u012f) ir \u201eAn Address to the Clergy” (i\u0161leista 1840 m. pavasar\u012f; antrasis leidimas su istoriniais duomenimis, palaikantis ankstesni\u0173 prana\u0161ys\u010di\u0173 laikotarpi\u0173 iki Osman\u0173 imperijos \u017elugimo tikslum\u0105, i\u0161leistas 1841 m.) bei \u017eurnalo \u201eSigns of the Times and Expositor of Prophesy” (1840 m. rugpj\u016b\u010dio 1 d.) straipsnyje. Be to, \u017er. to paties \u017eurnalo 1841 m. vasario m\u0117n. 1 d. straipsn\u012f, \u017er. taip pat Loughborough J. N. The Great Advent Movement, 1905. – P. 129-132; Smith Uriah. Thoughts on Daniel and the Revelation, 1944.-P. 506-517.<\/p>\n\n\n\n

Apie ankstesn\u0119 Turk\u0173 imperijos istorij\u0105 ir turk\u0173 galios \u017elugim\u0105 \u017er. Miller William. The Ottoman Empire and Its Successors, 1801\u20141927. \u2014 Cambridge: England University Press, 1936; Eversley George G. S. L. The Turkish Empire From 1288 to 1914. – London: T. Fisher Unwin, Ltd., 1923; Hammer-Purgs-tall Joseph von. Geschichte des Osmannischen Reiches. – Pesth: C. A. Hartleben, 1834\u201436; Gibbons Herbert A. Foundation of the Ottoman Empire, 1300-I403.-Oxford: University Press, 1916; Toynbee Arnold J., Kirkwood Kenneth B. Turkey. -London, 1926.<\/p>\n\n\n\n

109.<\/strong> Plg. Ezechielio 21, 5.<\/p>\n\n\n\n

110.<\/strong> \u017dr. Izaijo 8, 14.<\/p>\n\n\n\n

111.<\/strong> Si knyga buvo para\u0161yta prie\u0161 II Vatikano susirinkim\u0105 (1962\u20141965), kuriame po\u017ei\u016bris \u012f \u0160ventojo Ra\u0161to skaitym\u0105buvo pakeistas.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161tisus \u0161imtme\u010dius Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia neigiamai vertino \u0160ventojo Ra\u0161to vertimus \u012f gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105 ir neleido pasaulie\u010diams jo skaityti. Apie tai: Fisher G. P. The Reformation, 1873. -P. 530-532; Gibbons J. The Faith of Our Fathers, 1897.-P. 98-117; Dow-ling John. History of Romanism, 1871. -P. 491-496, 621-625; BungenerL. F. History of the Council of Trent. \u2014 Edin-bourgh, 1853. – P. 101-110; Putnam G. H. Books and Their Makers During the Middle Ages. – V. 1. -Pt. 2. – Ch. 2. – Par. 49, 54-56. Taip pat \u017er. Index of Prohibited Books. \u2014 Vatican Polyg-lot Press, 1930. – P. 9, 10; Hurley Ti-modiy. A Commentary on the Present Index Legislation. \u2014 New York: Benzi-ger Brothers, 1905. – P. 71; Translation of the Great Encyclical Letters of Leo XIII. – New York: Benziger Brothers, 1903.-P. 413.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau v\u0117liau \u0161is Romos ba\u017eny\u010dios po\u017ei\u016bris radikaliai pasikeit\u0117 \u012f ger\u0105 pus\u0119. Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia patvirtino kelet\u0105 Biblijos vertim\u0173, atlikt\u0173 i\u0161 originali\u0173 tekst\u0173, ji laisvai platino Biblij\u0105, o Biblijos draugijos par\u0117m\u0117 \u0160ventojo Ra\u0161to tyrin\u0117jim\u0105. Ta\u010diau Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia ir toliau pasiliko sau i\u0161imtin\u0119 teis\u0119 ai\u0161kinti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 pagal savo tradicij\u0105 ir tuo pateisino dogmas, kurios neatitinka Biblijos mokslo.<\/p>\n\n\n\n

112.<\/strong> \u017dr. Luko 4, 32<\/p>\n\n\n\n

113.<\/strong> \u017dr. Jono 19, 30.<\/p>\n\n\n\n

114.<\/strong> \u017dr. Jono 7, 46.<\/p>\n\n\n\n

115.<\/strong> \u017dr. Jono 1,45.<\/p>\n\n\n\n

116.<\/strong> \u017dr. Luko 24, 53.<\/p>\n\n\n\n

117.<\/strong> \u017dr. 2 Timotiejui 4, 8.<\/p>\n\n\n\n

118.<\/strong> \u017dr. Efezie\u010diams 3, 20.<\/p>\n\n\n\n

119.<\/strong> \u017dr. Hebrajams 2, 10.<\/p>\n\n\n\n

120.<\/strong> \u017dr. 2 Korintie\u010diams 4, 17.<\/p>\n\n\n\n

121.<\/strong> \u017dr. Jok\u016bbo 5, 11.<\/p>\n\n\n\n

122.<\/strong> \u017dr. ten pat.<\/p>\n\n\n\n

123.<\/strong> \u017dr. Psalmi\u0173 25, 10.<\/p>\n\n\n\n

124.<\/strong> \u017dr. Danieliaus 12, 4 ir pastab\u0105.<\/p>\n\n\n\n

125.<\/strong> \u017dr. Mato 24, 36.<\/p>\n\n\n\n

126.<\/strong> Plg. Izaijo 2, 3; Mich\u0117jo 4, 2.<\/p>\n\n\n\n

127.<\/strong> Plg. Ezechielio 3, 18.<\/p>\n\n\n\n

128.<\/strong> Legend\u0105, kad adventistai ruo\u0161\u0117 sau r\u016bbus, kuriais apsireng\u0119 \u201epasitiks savo Vie\u0161pat\u012f debesyse”, sugalvojo tie, kurie rei\u0161k\u0117 nepasitenkinim\u0105 adventist\u0173 mokymu. Ji buvo paskleista taip sumaniai, kad daugelis ja patik\u0117jo, ta\u010diau atid\u017eiau \u012fsigilinus paai\u0161k\u0117jo, jog tai netiesa. Buvo pa\u017ead\u0117tas didelis atlygis u\u017e menkiau si\u0105 \u012frodym\u0105, ta\u010diau nebuvo pateikta joki\u0173 \u012frodym\u0173. Laukiantieji I\u0161gelb\u0117tojo at\u0117jimo pakankamai gerai suprato \u0160ventojo Ra\u0161to mokym\u0105 ir neman\u0117, kad tai progai reik\u0117s specialiai si\u016bti r\u016bbus. Vienintelis r\u016bbas, kuriuo \u0161ventiesiems reik\u0117s pasitikti Vie\u0161pat\u012f, tai Kristaus teisumas (\u017er. Izaijo 61, 10; Aprei\u0161kimo 19, 8).<\/p>\n\n\n\n

Legenda apie dangun \u017eengimo r\u016bbus paneigta: Nichol Francis D. Midnight Cry. \u2014 Washington, D. C: Re-view and Herald Publishing Assn., 1944. \u2014 Ch. 25\u201427, Appendices H\u2014J. Taip pat \u017er. LeRoy Edwin Froom. Prophetic Faith of Our Fathers. \u2014 Washington, D. C: Review and Herald Publishing Assn., 1954.-V. 4.-P. 822 826.<\/p>\n\n\n\n

129.<\/strong>Dr. D\u017eord\u017eas Bu\u0161as, Niujorko Hebraj\u0173 ir Ryt\u0173 literat\u016bros universite to profesorius, lai\u0161ke Viljamui Mileriui, 1844 m. kovo 6 d. atspausdintame Bostono \u201eAdvent Herald” ir kovo 13 d. \u201eSigns of the Times Reporter”, pateik\u0117 kelet\u0105 svarbi\u0173 prielaid\u0173 apie jo prana \u0161i\u0161ko laiko skai\u010diavimus. Jis ra\u0161\u0117:<\/p>\n\n\n\n

\u201eA\u0161 manau, negalima nepritarti Jums ir J\u016bs\u0173 draugams, kad J\u016bs paskyr\u0117te tiek<\/p>\n\n\n\n

daug laiko bei d\u0117mesio prana\u0161yst\u0117s chronologijai tyrin\u0117ti ir daug dirbote, nor\u0117dami nustatyti did\u017ei\u0173j\u0173 laikotarpi\u0173 prad\u017eios ir pabaigos datas. Jeigu \u0161iuos laikotarpius \u0160ventoji Dvasia i\u0161 tikr\u0173j\u0173 pateikia prana\u0161ys\u010di\u0173 knygose, neabejotina, kad jie yra skirti tyrin\u0117ti ir galb\u016bt gal\u0173 gale gali b\u016bti visi\u0161kai suprasti. Nei vieno \u017emogaus negalima kaltinti aroganti\u0161ku ar kvailu kaprizu, jeigu jis pagarbiai m\u0117gino tai padaryti. […] A\u0161 tikiuosi, kad laikydami, jog prana\u0161i\u0161ko laikotarpio diena lygi metams, J\u016bs remiat\u0117s logi\u0161kiausiu ai\u0161kinimu ir \u012f\u017eymiais Meda, Izaoko Niutono, vyskupo Niutono, Kirbio, Skoto, Keito ir daugelio kit\u0173, seniai pri\u0117jusi\u0173 J\u016bs\u0173 i\u0161vadas \u0161iuo klausimu, vardais. Jie visi sutinka, kad pagrindiniai prana\u0161\u0173 Danieliaus ir Jono pamin\u0117ti laikotarpiai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 baigiasi ka\u017ekada \u0161iame pasaulio am\u017eiuje, b\u016bt\u0173 nelogi\u0161ka kaltinti Jus erezija d\u0117l t\u0173 pa\u010di\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173, kurias taip ai\u0161kiai i\u0161rei\u0161k\u0117 gars\u016bs teologai. […] J\u016bs\u0173 pasiekimai \u0161ioje tyrin\u0117jimo srityje nestebina man\u0119s kaip ka\u017ekas nepaprasta, kas gal\u0117t\u0173 paveikti bet kur\u012f did\u012f tiesos ie\u0161kotoj\u0105 ar \u017emog\u0173, turint\u012f atsakomyb\u0117s jausm\u0105. […] J\u016bs\u0173 klaida, mano manymu, yra ne chronologin\u0117, o ka\u017ekokia kita. […] J\u016bs visi\u0161kai neteisingai supratote \u012fvyki\u0173 kilm\u0119, kurie turi \u012fvykti, pasibaigus \u0161iems laikotarpiams. Tai yra J\u016bs\u0173 ai\u0161kinimo paklaidos pagrindas”. Pla\u010diau apie tai: LeRoy Edwin Froom. Prophetic Faith of Our Fathers. \u2014 Washington, D. C: Review and Herald Publishing Assn., 1950. -V. 1-Ch. 1,2.<\/p>\n\n\n\n

130.<\/strong> Plg. Psalmi\u0173 77, 10.<\/p>\n\n\n\n

131.<\/strong> \u017dr. Izaijo 5, 20 (plg. Mato 6, 23).<\/p>\n\n\n\n

132.<\/strong> \u017dr. Ezechielio 3, 17.<\/p>\n\n\n\n

133.<\/strong> Plg. Jono 7, 48.<\/p>\n\n\n\n

134.<\/strong> Plg. Jono 12,42.<\/p>\n\n\n\n

135.<\/strong> \u017dr. Jok\u016bbo 4, 4.<\/p>\n\n\n\n

136.<\/strong> Plg. Prad\u017eios 4, 7.<\/p>\n\n\n\n

137.<\/strong> \u017dr. 2 Timotiejui 3, 4.5.<\/p>\n\n\n\n

138.<\/strong> \u017dr. Izaijo 46, 10.<\/p>\n\n\n\n

139.<\/strong> \u017dr. Psalmi\u0173 119, 105.<\/p>\n\n\n\n

140.<\/strong> \u017dr. Aprei\u0161kimo 12, 10.<\/p>\n\n\n\n

141.<\/strong> Plg. Efezie\u010diams 6, 16; 1 Tesalonikie\u010diams 5, 8.<\/p>\n\n\n\n

142.<\/strong> \u017dr. 103-\u010di\u0105 pastab\u0105.<\/p>\n\n\n\n

143.<\/strong> \u017dr. Jono 1,29.<\/p>\n\n\n\n

144.<\/strong> \u017dr. Izaijo 25, 9.<\/p>\n\n\n\n

145.<\/strong> \u017dr. I\u0161\u0117jimo 25, 8.<\/p>\n\n\n\n

146.<\/strong> \u017dr. Mato 25, 31<\/p>\n\n\n\n

147.<\/strong> \u017dr. Jono 20, 20.<\/p>\n\n\n\n

148.<\/strong> \u017dr. Jono 20, 13.<\/p>\n\n\n\n

149.<\/strong> \u017dr. 1 Korintie\u010diams 15, 58.<\/p>\n\n\n\n

150.<\/strong> \u017dr. 1 Petro 1, 3.8.<\/p>\n\n\n\n

151.<\/strong> \u017dr. Aprei\u0161kimo 14, 6-12. Aprei\u0161kime Jonui (14, 6.7) i\u0161pranta\u0161auta Pirmojo angelo \u017einia. Po to prana\u0161as t\u0119sia: \u201ePaskui j\u012f skrido antras angelas, kuris \u0161auk\u0117: ‘Krito, krito did\u017eioji Babel\u0117 […]’. Ir dar tre\u010dias angelas lyd\u0117jo juos”‘. \u010cia \u017eodis skrido rei\u0161kia ‘\u0117jokartu su’, ‘sek\u0117 paskui k\u0105’, ‘\u0117jo su juo’; \u017er. Liddell Henry George and Scott Ro<\/p>\n\n\n\n

bert. Greek English Lexicon. – Oxford: Clarendon Press, 1940. -V. 1. – P. 52. Jis taip pat rei\u0161kia ‘lyd\u0117ti’, \u017er. Abbott-Smith George. A Manual Greek Lexicon of the New Testament. \u2014 Edinbugh: T. and T. Clark, 1950. – P. 17. Tas pats \u017eodis pavartotas Evangelijoje pagal Mork\u0173: J\u0117zus nu\u0117jo su juo. I\u0161 paskos sek\u0117 gausi minia ir J\u012f spauste spaud\u0117(5,24). Jis taip pat vartojamas, kalbant apie \u0161imt\u0105 keturiasde\u0161imt keturis t\u016bkstan\u010dius atpirkt\u0173j\u0173 (Aprei\u0161kimo 14,4): Jie lydi Avin\u0117l\u012f, kur tik Jis eina. Akivaizdu, kad abejais atvejais norima perduoti mint\u012f: eiti drauge, drauge su; taip pat Pirmajame lai\u0161ke korintie\u010diams (10,4), kuriame para\u0161yta apie Izraelio vaikus, kad jie g\u0117r\u0117 i\u0161 dvasines juos lydin\u010dios uolos. \u017dodis lydin\u010dios yra to paties graiki\u0161ko \u017eod\u017eio vertimas. Tod\u0117l galime padaryti i\u0161vad\u0105, kad Aprei\u0161kime Jonui (14, 8. 9) norima pasakyti, jog antrasis ir tre\u010diasis angelai ne \u0161iaip sau skrido vienas paskui kit\u0105, jie \u0117jo kartu su pirmuoju. Taigi \u0161ios trys \u017einios sudaro vien\u0105 Trij\u0173 angel\u0173 \u017eini\u0105. Tai yra trys atskiros \u017einios, nes prad\u0117tos skelbti ne vienu metu. Bet prad\u0117tos skelbti, jos skelbiamos kartu ir yra neatskiriamos.<\/p>\n\n\n\n

152.<\/strong> \u017dr. Aprei\u0161kimo 13, 10 ir pastab\u0105.<\/p>\n\n\n\n

153.<\/strong> \u017dr. pastab\u0105 74.<\/p>\n\n\n\n

154.<\/strong>Apie Romos vyskup\u0173 vir\u0161enyb\u0119 \u017er. BellarmineRobert\/v2nc\/c(cardinal). Power of the Popes in Temporal Affairs; Manning Henry Edward(cardinal). The Temporal Power of the Vicar of Jesus Crist. – London: Burns and Lambert, 1862; Gibbons James (cardinal). Faith of Our Fathers. – Baltimore: John Murphey Co., 1917.-Ch. 5,9, 10, 12. Apie protestant\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f Romos popie\u017eiaus pretenzijas \u012f vir\u0161enyb\u0119 \u017er. Jalland Trevor Gervase. The Church and the Papacy. – London: Society for Promoting Christian Knowledge, 1944. – Bampton Lecture; Littledale Richard Frederick.<\/p>\n\n\n\n

Petrine Claims. \u2014 London: Society for Promoting Christian Knowledge, 1899. Ankstyv\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 \u0161altinius \u017er. Shotwell James T. and Loomis Louise Ropes. The See of Peter. – New York: Columbia University Press, 1927. Apie Konstantino dovanos klastot\u0119 \u017er. Coleman Christopher B. The Treatise of Lorenzo Valia on the Donation of Constantine. \u2014 New York, 1914, \u0161is veikalas pateikia vis\u0173 dokument\u0173 tekst\u0105 lotin\u0173 kalb\u0105 ir vertim\u0105 \u012f angl\u0173 kalb\u0105 bei dokument\u0173 tezi\u0173 kritika.<\/p>\n\n\n\n

155.<\/strong> \u017dr. 1 Karali\u0173 18, 17.<\/p>\n\n\n\n

156.<\/strong> Plg. Jono 1,9.<\/p>\n\n\n\n

157.<\/strong> \u017dr. Morkaus 4, 22.<\/p>\n\n\n\n

158.<\/strong> Plg. Romie\u010diams 7, 24.<\/p>\n\n\n\n

159.<\/strong> \u017dr. Jono 1,29.<\/p>\n\n\n\n

160.<\/strong> \u017dr. Romie\u010diams 3, 25.<\/p>\n\n\n\n

161.<\/strong> Plg. Prad\u017eios 32, 24-28; Kolosie\u010diams 4, 12.<\/p>\n\n\n\n

162.<\/strong> \u017dr. Jono 3, 16.<\/p>\n\n\n\n

163.<\/strong> \u017dr. Jono 3, 3.<\/p>\n\n\n\n

164.<\/strong> \u017dr. Psalmi\u0173 118, 142.<\/p>\n\n\n\n

165.<\/strong> \u017dr. Efezie\u010diams 4, 13.<\/p>\n\n\n\n

166.<\/strong> \u017dr. Mato 22, 37.<\/p>\n\n\n\n

167.<\/strong> \u017dr. Jok\u016bbo 3, 15.<\/p>\n\n\n\n

168.<\/strong> \u017dr. 1 Jono 2, 16.<\/p>\n\n\n\n

169.<\/strong> \u017dr. 2 Korintie\u010diams 6, 17.<\/p>\n\n\n\n

170.<\/strong> \u017dr. 1 Jono 1, 5.<\/p>\n\n\n\n

171.<\/strong> \u017dr. Aprei\u0161kimo 22, 12.<\/p>\n\n\n\n

172.<\/strong> \u017dr. Aprei\u0161kimo 20, 12.<\/p>\n\n\n\n

173.<\/strong> \u017dr. 2 Korintie\u010diams 7, 1.<\/p>\n\n\n\n

174.<\/strong> \u017dr. Danieliaus 12, 13.<\/p>\n\n\n\n

175.<\/strong> \u017dr. 1 Petro 3, 15.<\/p>\n\n\n\n

176.<\/strong> Plg. Filipie\u010diams 2, 9; Hebrajams<\/p>\n\n\n\n

1,4.<\/p>\n\n\n\n

177.<\/strong> \u017dr. Izaijo 42, 21.<\/p>\n\n\n\n

178.<\/strong> \u017dr. Romie\u010diams 6, 23.<\/p>\n\n\n\n

179.<\/strong> \u017dr. Jono 19,30.<\/p>\n\n\n\n

180.<\/strong> \u017dr. Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 20, 19.<\/p>\n\n\n\n

181.<\/strong> \u017dr. 2 Karali\u0173 6, 17.<\/p>\n\n\n\n

182.<\/strong> \u017dr. 1 Timotiejui 4, 1.<\/p>\n\n\n\n

183.<\/strong> Relikvijorius \u2014 katalik\u0173 liturgin\u0117 priemon\u0117 relikvijoms laikyti.<\/p>\n\n\n\n

184.<\/strong> \u017dr. 7-\u0105 pastab\u0105.<\/p>\n\n\n\n

185<\/strong>– Dar visai neseniai Etiopijos kopt\u0173 ba\u017eny\u010dia \u0161vent\u0117 septint\u0105j\u0105 dien\u0105 \u2014 saba-t\u0105. Etiopai kaip ir kiti krik\u0161\u010dionys per savo istorij\u0105 \u0161vent\u0117 ir sekmadien\u012f, pirm\u0105j\u0105 savait\u0117s dien\u0105. \u0160iomis dienomis ba\u017eny\u010diose vykdavo ypatingos pamaldos. Ta\u010diau septintoji diena – sabata – dabartin\u0117je Etiopijoje fakti\u0161kai ne\u0161ven\u010diama. Am\u017einink\u0173 liudijimai apie \u0161ven\u010di\u0173 dienas Etiopijos ba\u017eny\u010dioje \u017er. Teixeira Pero Gomes de. The Discovery of Abyssinia by Portuguese in 1520. \u2014 London: British Museum, 1938. – P. 79; Alverez Francisco. Narrative of the Portuguese Embassy to Abyssinia During the Years 1520-1527. In: The Records of the Hakluyt Society. \u2014 London, 1881. \u2014V. 64. – P. 22-49; Russell Michael. Nubia and Abyssinia (remiantis t\u0117vu Lobo, katalik\u0173 misionieriumi Etiopijoje 1622 m.).-New York: Harper and Brothers, 1837. – P. 226-229; Baratti S Giacomo. Late Travels Into the Remote Countries of Abyssinia. – London: Benjamin Billingsley, 1670.-P. 134-137; Ludolphus Job. A New History for Ethiopia. –<\/p>\n\n\n\n

London: S. Smith, 1682.-P. 234-357; Gobat Samuel. Journal of Three Years’ Residence in Abyssinia. – New York, 1850. – P. 55-58, 83-98. Kiti darbai \u0161iuo klausimu: Heylyn Peter. History of the Sabbath, 1636. – V. 2. – P. 198-200; Stanley Arthur P. Lectures on the History of the Eastern Church. – New York: Charles Schribner’s Sons, 1882.<\/p>\n\n\n\n

\u2014Lecture 1. \u2014 Par. 1; Rey C. F. Romance of the Portuguese in Abyssinia. London: F. H. and G. Witherley, 1929. -P. 59, 253-297.<\/p>\n\n\n\n

186.<\/strong> Jok\u016bbas\u2014 apgavikas (\u017er. Prad\u017eios 27, 36), Izraelis\u2014 nugal\u0117tojas (\u017er. Prad\u017eios 32, 28).<\/p>\n\n\n\n

187.<\/strong> \u017dr. 1 Korintie\u010diams 15, 52.<\/p>\n\n\n\n

188.<\/strong> \u017dr. 1 Tesalonikie\u010diams 4, 17.<\/p>\n\n\n\n

189.<\/strong> \u017dr. Mato 24, 31.<\/p>\n\n\n\n

190.<\/strong> Tai aliuzija \u012f Ezechielio 3, 13; 10, 9\u201417; \u017er. taip pat Izaijo 6, 3.<\/p>\n\n\n\n

191.<\/strong> \u017dr. Izaijo 52, 14.<\/p>\n\n\n\n

192.<\/strong> \u017dr. Zacharijo 14, 20.<\/p>\n\n\n\n

193.<\/strong> Plg. Psalmi\u0173 85, 11.<\/p>\n\n\n\n

194.<\/strong> \u017dr. Izaijo 6, 1.<\/p>\n\n\n\n

195.<\/strong> \u017dr. Luko 13,35.<\/p>\n\n\n\n

196.<\/strong> \u017dr. Mato 27, 25.<\/p>\n\n\n\n

197.<\/strong> \u017dr. Luko 19, 14.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n