Turinys<\/p>\n\n\n\n
Dievo meil\u0117 \u017emogui<\/p>\n\n\n\n
NEDAUG knyg\u0173, padedan\u010di\u0173 \u017emonijai dvasi\u0161kai pabusti, yra taip paplit\u0119, kaip \u201cKelias pas Krist\u0173\u201d. \u0160i knyga buvo i\u0161leista daugiau kaip septyniasde\u0161im\u010dia kalb\u0173. Ji \u012fkv\u0117p\u0117 \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 visame pasaulyje, net atokiausiuose jo kampeliuose. Nuo pat pirmojo knygos pasirodymo 1892 metais leid\u0117jai buvo priversti v\u0117l ir v\u0117l kartoti jos leidim\u0105. Skaitan\u010dioji visuomen\u0117 buvo nepasotinama.<\/p>\n\n\n\n
\u0160ios knygos autor\u0117 Elena G. Vait (1827-1915) krik\u0161\u010dioni\u0173 visuomenei buvo \u017einoma kaip ra\u0161ytoja ir Dievo \u017dod\u017eio skelb\u0117ja, dirbusi dvasin\u012f darb\u0105 trijuose \u017eemynuose. Ji gim\u0117 Portlande, Meino valstijoje. Savo vaikyst\u0119 ra\u0161ytoja praleido \u0161iaur\u0117s rytin\u0117je JAV dalyje. V\u0117liau darbas ir kelion\u0117s atved\u0117 j\u0105 \u012f centrines ir vakarines valstijas. 1885 – 87 metais skelb\u0117ja gyveno ir dirbo pirmaujan\u010diose Europos \u0161alyse. \u010cia ji da\u017enai kalb\u0117davo didel\u0117ms auditorijoms ir be pertraukos ras\u0117. V\u0117liau devynerius metus ra\u0161ytoja praleido Australijoje ir Naujoje Zelandijoje. Jos plunksnai priklauso keturiasde\u0161imt penkios didel\u0117s ir ma\u017eesn\u0117s apimties knygos teologijos, \u0161vietimo, sveikatos, \u0161eimyninio gyvenimo ir prakti\u0161kosios krik\u0161\u010dionyb\u0117s klausimais. Kai kuri\u0173 jos knyg\u0173 tira\u017eas siekia milijon\u0105. I\u0161 j\u0173 labiausiai skaitoma ir paplitusi knyga – \u201cKelias pas Krist\u0173\u201d. <\/p>\n\n\n\n
Pats knygos pavadinimas nusako jos turin\u012f. Ji atskleid\u017eia skaitytojams, kad J\u0117zus Kristus vienintelis gali patenkinti ie\u0161kan\u010dios sielos reikmes. Abejojantiems ir ne\u017einantiems ji rodo keli\u0105 \u012f ramyb\u0119 ir gyvenim\u0105 su Dievu. Tuos, kurie ie\u0161ko tiesos ir Dievi\u0161kojo charakterio tobulumo, \u017eingsnis po \u017eingsnio ji veda krik\u0161\u010dioni\u0161kojo gyvenimo keliu, kad jie gal\u0117t\u0173 patirti visi\u0161k\u0105 atsidavimo Vie\u0161pa\u010diui palaim\u0105. Ji \u012frodo, kad nugal\u0117ti galima tik per i\u0161gelb\u0117jimo malon\u0119, i\u0161laikant geriausio \u017emonijos Draugo j\u0117g\u0105 savyje. <\/p>\n\n\n\n
Vien\u0105 dien\u0105, saulei nusileidus, Jok\u016bbas atsigul\u0117 pamiegoti. Sapne \u201cjis mat\u0117 laiptus, \u017eem\u0117je stovin\u010dius, kuri\u0173 vir\u0161us siek\u0117 dang\u0173 ir […] vir\u0161uje stov\u0117jo Vie\u0161pats […]\u201d (Prad\u017eios 28,12.13). Jam buvo atskleistas \u017eem\u0117s ir dangaus ry\u0161ys. Tas, Kuris stov\u0117jo laipt\u0173 vir\u0161uje, tar\u0117 paguodos ir vilties \u017eod\u017eius. Mes nuo\u0161ird\u017eiai linkime, kad \u0161i\u0105 dangi\u0161k\u0105j\u0105 vizij\u0105 pamatyt\u0173 visi, kurie skaitys \u0161it\u0105 knygel\u0119. Leid\u0117jai<\/p>\n\n\n\n
IR gamta, ir Dievi\u0161kasis aprei\u0161kimas vienodai liudija Dievo meil\u0119. M\u016bs\u0173 Dangi\u0161kasis T\u0117vas yra gyvyb\u0117s, i\u0161minties ir d\u017eiaugsmo \u0161altinis. Kokia gra\u017ei ir puiki Jo sukurta gamta! Kaip nuostabiai ji tarnauja ne tik \u017emogaus, bet ir vis\u0173 b\u016btybi\u0173 laimei. Saul\u0117s \u0161viesa ir d\u017eiuginantis bei \u017eem\u0119 gaivinantis lietus, kalvos, j\u016bros ir sl\u0117niai – visa mums kalba apie K\u016br\u0117jo meil\u0119. Tai Jis r\u016bpinasi kasdienin\u0117mis Savo k\u016brini\u0173 reikm\u0117mis. \u201cVis\u0173 akys Tav\u0119s laukia, o Tu jiems duodi maisto, kai ateina jo metas. Tu atgniau\u017ei Savo rank\u0105 ir pasotini visa, kas gyva\u201d (Psalmi\u0173 145,15.16).<\/p>\n\n\n\n
Dievas suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173 \u0161vent\u0105 ir visi\u0161kai laiming\u0105. Pasaul\u012f K\u016br\u0117jas suk\u016br\u0117 be ma\u017eiausio i\u0161tvirkimo p\u0117dsako ir prakeikimo \u0161e\u0161\u0117lio. Bet Dievo \u012estatymo meil\u0117s \u012fstatymo pa\u017eeidimas atne\u0161\u0117 \u012f pasaul\u012f sielvart\u0105 ir mirt\u012f. Ta\u010diau net kan\u010diose u\u017e nuod\u0117m\u0119 atsiskleid\u017eia Dievo meil\u0117. Para\u0161yta, kad Dievas prakeik\u0117 \u017eem\u0119 d\u0117l \u017emogaus (Prad\u017eios 3,17). \u201cEr\u0161k\u0117\u010diai ir usnys\u201d – tai sunkumai ir i\u0161bandymai, paver\u010diantys \u017emogaus gyvenim\u0105 vien tri\u016bsu ir r\u016bpes\u010diais. Bet jie buvo sukurti kaip b\u016btina aukl\u0117jimo priemon\u0117, prikelianti \u017emog\u0173 i\u0161 pra\u017e\u016bties ir nuopolio. <\/p>\n\n\n\n
Vis d\u0117lto puol\u0119s pasaulis n\u0117ra pilnas vien sielvart\u0173 ir nelaimi\u0173. Pa\u010dioje gamtoje mes galime pasteb\u0117ti vilties ir paguodos \u017eenkl\u0173. Usnys augina \u017eiedus ir er\u0161k\u0117\u010diai pasipuo\u0161ia ro\u017e\u0117mis. Kiekvienas besiskleid\u017eiantis pumpur\u0117lis, kiekvienas dygstan\u010dios \u017eol\u0117s daigelis byloja, kad \u201cDievas yra meil\u0117\u201d. Pauk\u0161\u010diai, suokiantys savo linksmas giesmes, \u012fvairiaspalv\u0117s kvapnios g\u0117l\u0117s, didingi med\u017eiai, pla\u010diai i\u0161skleid\u0119 \u017ealiuojan\u010dias \u0161akas – visa rodo \u0161veln\u0173 t\u0117vi\u0161k\u0105 Dievo r\u016bpinim\u0105si, kad Jo vaikai b\u016bt\u0173 laimingi.<\/p>\n\n\n\n
Dievo \u017dodis atskleid\u017eia Dievo charakter\u012f. Jis Pats paskelb\u0117 Savo berib\u0119 meil\u0119 ir u\u017euojaut\u0105. Mozei meld\u017eiantis: \u201cParodyk man savo \u0161lov\u0119\u201d, Vie\u0161pats atsak\u0117: \u201cA\u0161 vesiu prie\u0161 tave vis\u0105 savo \u0161lov\u0119. A\u0161 tau parodysiu visa, kas gera, ir garsiai i\u0161tarsiu prie\u0161 tave Vie\u0161paties vard\u0105\u201d (I\u0161\u0117jimo 33,18.19). Vie\u0161pa\u010diui pra\u0117jus pro Moz\u0119, \u0161is su\u0161uko: \u201cVie\u0161patie, Dieve, gailestingas ir malonus, kantrus did\u017eios malon\u0117s bei i\u0161tikimyb\u0117s. Tu suteiki Savo malon\u0119 t\u016bkstan\u010diams, atleisdamas nusid\u0117jimus, nusikaltimus ir nuod\u0117mes […]\u201d (I\u0161\u0117jimo 34,6.7) . Taip atsiskleid\u017eia Jo \u0161lov\u0117. Jis \u201cmaloningas ir gailestingas\u201d, \u201cm\u0117gsta gailestingum\u0105\u201d (Jonos 4,2; Miko 7,18).<\/p>\n\n\n\n
Vie\u0161pats kvie\u010dia mus prie Sav\u0119s \u012fvairiausiais \u017eenklais \u017eem\u0117je ir danguje. Jis stengiasi parodyti mums Save per gamtos k\u016brinius bei giliausius ir \u0161velniausius jausmus, kokie tik gali kilti \u017emoni\u0173 \u0161irdyse. Bet visa tai yra tik silpnas Jo meil\u0117s atspindys. Prie\u0161as aptemd\u0117 \u017emoni\u0173 protus, ir, nepaisydami daugelio \u012frodym\u0173, jie \u0117m\u0117 \u017ei\u016br\u0117ti \u012f Diev\u0105 su baime ir \u012fsivaizduoti J\u012f r\u016bst\u0173, neatlaid\u0173. \u017dmon\u0117s \u012fsivaizdavo Diev\u0105 esant grie\u017etu teis\u0117ju, \u017eiauriu ir reikliu skolintoju, esybe, kurios svarbiausias bruo\u017eas – grie\u017etas teisingumas. \u0160\u0117tonas pavaizdavo K\u016br\u0117j\u0105 nepatikl\u0173, stropiai ie\u0161kant\u012f \u017emoni\u0173 pra\u017eang\u0173 ir klaid\u0173, kad gal\u0117t\u0173 juos apkaltinti. J\u0117zus tam ir at\u0117jo \u012f \u017eem\u0119, kad i\u0161sklaidyt\u0173 t\u0105 ni\u016bri\u0105 tams\u0105 ir parodyt\u0173 pasauliui berib\u0119 Dievo meil\u0119. <\/p>\n\n\n\n
Dievo S\u016bnus nu\u017eeng\u0117 i\u0161 dangaus parodyti mums T\u0117v\u0105. \u201cDievo niekas niekada n\u0117ra mat\u0119s, tiktai viengimis S\u016bnus – Dievas, T\u0117vo prieglobstyje esantis, mums J\u012f atskleid\u0117\u201d (Jono 1,18). \u201cIr niekas nepa\u017e\u012fsta S\u016bnaus, tik T\u0117vas, nei T\u0117vo niekas nepa\u017e\u012fsta, tik S\u016bnus ir kam S\u016bnus panor\u0117s apreik\u0161ti\u201d (Mato 11,27). Kai vienas i\u0161 mokini\u0173 paklaus\u0117: \u201cVie\u0161patie, parodyk T\u0117v\u0105 […]\u201d, J\u0117zus tar\u0117: \u201cJau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar Man\u0119s nepa\u017e\u012fsti! Kas yra mat\u0119s Mane, yra mat\u0119s T\u0117v\u0105! Tad kaip tu gali sakyti: \u201cParodyk mums T\u0117v\u0105?\u201d (Jono 14,8.9).<\/p>\n\n\n\n
J\u0117zus taip nusak\u0117 Savo tiksl\u0105 \u0161ioje \u017eem\u0117je: \u201cVie\u0161-paties Dvasia ant Man\u0119s, nes Jis patep\u0117 Mane, kad ne\u0161\u010diau ger\u0105j\u0105 naujien\u0105 vargdieniams. Pasiunt\u0117 skelbti belaisviams i\u0161vadavimo, akliesiems – reg\u0117jimo; siunt\u0117 vaduoti prisl\u0117gt\u0173j\u0173\u201d (Luko 4,18). Jis keliavo, darydamas gera ir gydydamas \u0161\u0117tono aps\u0117stuosius. Buvo kaim\u0173, kuriuose nesigird\u0117jo ligoni\u0173 dejoni\u0173, nes ten pra\u0117jo Gelb\u0117tojas. Jo darbai liudijo Jo Dievi\u0161k\u0105j\u012f patepim\u0105. Kiekvienu Savo poelgiu Jis rod\u0117 meil\u0119, gailestingum\u0105 ir u\u017euojaut\u0105. Visa \u0161irdimi Jis myl\u0117jo ir gail\u0117josi \u017emoni\u0173. J\u0117zus pri\u0117m\u0117 \u017emogaus prigimt\u012f, kad patirt\u0173 j\u0173 vargus. Net patys vargingiausi ir nuolankiausi nebijojo kreiptis \u012f J\u012f. Prie Jo linko ma\u017ei vaikeliai. Jie m\u0117go s\u0117d\u0117ti Jam ant keli\u0173 ir \u017evelgti \u012f susim\u0105s\u010dius\u012f ir malon\u0173 veid\u0105. <\/p>\n\n\n\n
J\u0117zus nesl\u0117p\u0117 n\u0117 vieno tiesos \u017eod\u017eio, bet visada tardavo j\u012f su meile. Bendraudamas su \u017emon\u0117mis, Jis rod\u0117 did\u017eiausi\u0105 takt\u0105, r\u016bpest\u012f ir d\u0117mes\u012f. Jis niekada nebuvo \u0161iurk\u0161tus, niekada be reikalo nei\u0161tar\u0117 grie\u017eto \u017eod\u017eio, niekada nesuteik\u0117 skausmo jautriai sielai. Jis nesmerk\u0117 \u017emoni\u0173 silpnumo. Visada su meile sak\u0117 ties\u0105. Jis smerk\u0117 veidmainyst\u0119 ir nedorum\u0105, bet Jo balsas dreb\u0117davo ir akys papl\u016bsdavo a\u0161aromis, tariant teisingus priekai\u0161t\u0173 \u017eod\u017eius. Jis verk\u0117 d\u0117l Jeruzal\u0117s – miesto, kur\u012f myl\u0117jo, bet kuris nepripa\u017eino Jo – Kelio, Tiesos ir Gyvenimo. \u017dydai atmet\u0117 savo Gelb\u0117toj\u0105, bet Jis net tada nenustojo j\u0173 myl\u0117ti ir u\u017ejausti . Vis\u0105 Savo gyvenim\u0105 Jis aukojosi ir r\u016bpinosi kitais. Kiekviena siela Jam buvo brangi. Dievi\u0161koji didyb\u0117 nekliud\u0117 Jam \u0161velniai elgtis su kiekvienu Dievo \u0161eimos nariu. Kristus mat\u0117, kad kiekvienas \u017emogus yra puolusi siela; j\u0105 Jis ir at\u0117jo i\u0161gelb\u0117ti. <\/p>\n\n\n\n
Toks Kristaus charakteris atsiskleid\u017eia \u017eem\u0117je. Tai yra Dievo charakteris. Tai Jis, m\u016bs\u0173 Dangi\u0161kasis T\u0117vas, per Krist\u0173 i\u0161lieja Dievi\u0161k\u0105j\u0105 u\u017euojaut\u0105 \u017emonijai. J\u0117zus, mylintis ir gailestingas Gelb\u0117tojas, buvo Dievas, \u201c[…] apreik\u0161tas k\u016bne […]\u201d (1 Timotiejui 3,16).<\/p>\n\n\n\n
J\u0117zus gyveno, kent\u0117jo ir mir\u0117, kad mus atpirkt\u0173. Jis tapo \u201cSielvart\u0173 \u017dmogumi\u201d, kad mes gal\u0117tume d\u017eiaugtis am\u017einuoju gyvenimu. Dievas leido Savo mylimam, pilnam malon\u0117s ir tiesos S\u016bnui nusileisti i\u0161 neapsakomos \u0161lov\u0117s pasaulio \u012f \u017eem\u0119, sutept\u0105 nuod\u0117m\u0117s bei aptemdyt\u0105 mirties ir prakeikimo. Jis leido, kad Kristus palikt\u0173 t\u0117vi\u0161kos meil\u0117s gelmes, nu\u017eengt\u0173 i\u0160 ten, kur J\u012f garbina angelai, ir k\u0119st\u0173 g\u0117d\u0105, \u012f\u017eeidin\u0117jimus, pa\u017eeminim\u0105, neapykant\u0105 ir mirt\u012f. \u201cM\u016bs\u0173 pasaulio bausm\u0117 buvo ant Jo, ir Jo \u017eaizdomis mes esame i\u0161gydyti\u201d (J\u0117zajo 53,5). Pa\u017evelkite \u012f J\u012f, ken\u010diant\u012f dykumoje, Getseman\u0117je, ant kry\u017eiaus! Nekaltasis S\u016bnus prisi\u0117m\u0117 vis\u0105 nuod\u0117m\u0117s na\u0161t\u0105. Jis, esantis viena su T\u0117vu, Savo siela pajuto, kaip labai nuod\u0117m\u0117 atitolina \u017emog\u0173 nuo Dievo. Tod\u0117l i\u0161 Jo l\u016bp\u0173 i\u0161siver\u017e\u0117 sielvarto \u0161auksmas: \u201cMano Dieve, Mano Dieve, kod\u0117l Mane apleidai?!\u201d (Mato 27,46). Tai nuod\u0117m\u0117s na\u0161ta, jos baisumas – bedugn\u0117, skirianti \u017emog\u0173 nuo Dievo, perpl\u0117\u0161\u0117 Dievo S\u016bnaus \u0161ird\u012f. <\/p>\n\n\n\n
\u0160i did\u017eioji auka buvo paaukota ne tam, kad \u012f\u017eiebt\u0173 meil\u0119 \u017emogui Dangi\u0161kojo T\u0117vo \u0160irdyje ir pa\u017eadint\u0173 Jam nor\u0105 i\u0161gelb\u0117ti \u017emones. Ne ir dar kart\u0105 ne! \u201c[…] Dievas taip pamilo pasaul\u012f, jog atidav\u0117 Savo viengim\u012f S\u016bn\u0173 […]\u201d (Jono 3,16). T\u0117vas mus myli ne tod\u0117l, kad Kristus mus atpirko, bet S\u016bnus tod\u0117l mus atpirko, kad T\u0117vas mus myli. Kristus buvo Tarpininkas, per Kur\u012f Dievas gal\u0117jo i\u0161lieti Savo meil\u0119 puolusiam pasauliui. \u201cJuk tai Dievas Kristuje sutaikino su Savimi pasaul\u012f […]\u201d (2 Korintie\u010diams 5,19). Dievas kent\u0117jo kartu su S\u016bnumi. Kent\u0117jimai Getseman\u0117s sode, mirtis ant Golgotos kry\u017eiaus ir berib\u0117s meil\u0117s pripildyta \u0161irdis – tai kaina, sumok\u0117ta u\u017e m\u016bs\u0173 atpirkim\u0105. <\/p>\n\n\n\n
J\u0117zus pasak\u0117: \u201cT\u0117vas myli Mane, nes A\u0161 guldau Savo gyvyb\u0119, kad ir v\u0117l j\u0105 pasiim\u010diau\u201d (Jono 10,17). Tai yra: \u201cMano T\u0117vas taip myli jus, kad Jis dar labiau Mane pamilo u\u017e tai, kad atidaviau Savo gyvyb\u0119, jus atpirkdamas. U\u017eimdamas j\u016bs\u0173 viet\u0105, prisiimdamas j\u016bs\u0173 nuod\u0117mes bei prasi\u017eengimus ir atiduodamas gyvyb\u0119 u\u017e jus, A\u0161 tapau dar brangesnis Savo T\u0117vui. Nes po Mano aukos Dievas gali b\u016bti teisingas ir pateisinti kiekvien\u0105 tikint\u012f \u012f J\u0117z\u0173 nusid\u0117j\u0117l\u012f\u201d. <\/p>\n\n\n\n
Tik Dievo S\u016bnus gal\u0117jo mus atpirkti, nes tik Tas, Kuris yra viena su T\u0117vu, gal\u0117jo J\u012f parodyti pasauliui. Tik S\u016bnus pa\u017einojo visas Dievi\u0161kosios Meil\u0117s gelmes ir gal\u0117jo t\u0105 Meil\u0119 atskleisti pasauliui. Niekas kitas, tik did\u017eioji Kristaus auka u\u017e puolusi\u0105 \u017emonij\u0105 gal\u0117jo i\u0161reik\u0161ti berib\u0119 T\u0117vo meil\u0119 \u017emon\u0117ms. <\/p>\n\n\n\n
\u201cDievas taip pamilo pasaul\u012f, jog atidav\u0117 Savo viengim\u012f S\u016bn\u0173 […]\u201d. Jis atidav\u0117 S\u016bn\u0173 ne tik d\u0117l to, kad Sis gyvent\u0173 tarp \u017emoni\u0173, kent\u0117t\u0173 u\u017e j\u0173 nuod\u0117mes ir mirt\u0173 kaip auka u\u017e jas. Kristus tur\u0117jo patirti \u017emonijos dali\u0105 ir vargus. Tas, Kuris buvo viena su Dievu, susijung\u0117 su \u017emon\u0117mis neatskiriamai. J\u0117zus nesig\u0117di \u201c[…] vadinti juos broliais […]\u201d (Hebrajams 2,11). Jis – Auka u\u017e mus, m\u016bs\u0173 U\u017etar\u0117- jas, m\u016bs\u0173 Brolis, per am\u017eius esantis viena su Savo atpirkta \u017emonija. Prie\u0161 Dievo sost\u0105 Jis stovi kaip \u017dmogaus S\u016bnus. Visa tai \u012fvykdyta, kad \u017emogus gal\u0117t\u0173 pakilti i\u0161 pra\u017e\u016bties bei nuod\u0117mi\u0173, liudyti Dievo meil\u0119 ir d\u017eiaugtis \u0161ventu gyvenimu. <\/p>\n\n\n\n
Kaina, sumok\u0117ta u\u017e m\u016bs\u0173 atpirkim\u0105, ir did\u017eiul\u0117 m\u016bs\u0173 Dangi\u0161kojo T\u0117vo auka, atiduodant S\u016bn\u0173 mir\u010diai u\u017e mus, turi priversti kiekvien\u0105 susim\u0105styti, kuo jis gali tapti per Krist\u0173. Matydamas begalin\u0119 T\u0117vi\u0161k\u0105j\u0105 meil\u0119 \u017e\u016bstan\u010diai \u017emonijai, apa\u0161talas Jonas tapo kupinas pasig\u0117r\u0117jimo ir pagarbos. Nerasdamas \u017eod\u017ei\u0173 \u0161iai did\u017eiajai meilei apsakyti, jis kreipiasi \u012f pasaul\u012f: \u201c\u017di\u016br\u0117kite, kokia meile apdovanojo mus T\u0117vas: mes vadinam\u0117s Dievo vaikai ir esame!\u201d (1 Jono 3,1). Kaip did\u017eiai vertinamas \u017emogus! Nusid\u0117dami \u017emon\u0117s atiduoda savo gyvenim\u0105 \u0161\u0117tono vald\u017eiai. Bet tik\u0117dami Kristaus auka, Adomo s\u016bn\u016bs gali tapti Dievo vaikais. Priimdamas \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 prigimt\u012f, Kristus i\u0161auk\u0161tino \u017emonij\u0105. Tik susivienij\u0119 su Kristumi nusid\u0117j\u0117liai gali b\u016bti verti vadintis \u201cDievo vaikais\u201d. <\/p>\n\n\n\n
Su kuo palyginti toki\u0105 meil\u0119? – Dangi\u0161kojo Kara-liaus vaikai! Koks brangus pa\u017eadas! Tema giliausiems apm\u0105stymams! Sau lygi\u0173 neturinti meil\u0117 pasauliui, nusigr\u0119\u017eusiam nuo Jo! Ta mintis nuramina siel\u0105, o protas pakl\u016bsta Dievo valiai. Juo daugiau mes tyrin\u0117jame Dievi\u0161k\u0105j\u012f charakter\u012f Golgotos kry\u017eiaus \u0161viesoje, juo ai\u0161kiau matome Dievo gailestingum\u0105, \u0161velnum\u0105 ir atlaidum\u0105, susijungusius su teisingumu, ir juo ai\u0161kiau mes pastebime berib\u0117s meil\u0117s ir u\u017euojautos, didesn\u0117s u\u017e motinos gailest\u012f suklydusiam s\u016bnui, \u012frodymus.<\/p>\n\n\n\n
SUKURDAMAS \u017emog\u0173, Dievas apdovanojo j\u012f tauriu charakteriu ir ai\u0161kiu protu. Tai buvo tobula b\u016btyb\u0117 ir gyveno darnoje su Dievu. \u017dmogaus mintys buvo tyros, tikslai \u0161venti. Bet nepaklusnumas pakeit\u0117 jo min\u010di\u0173 krypt\u012f, o savanaudi\u0161kumas i\u0161st\u016bm\u0117 meil\u0119 Dievui. Nuod\u0117m\u0117 susilpnino \u017emog\u0173, ir savo paties j\u0117gomis jis nebegal\u0117jo prie\u0161intis \u0161\u0117tonui. Jis tapo \u0161\u0117tono belaisvis ir b\u016bt\u0173 lik\u0119s juo am\u017eiams, jei neb\u016bt\u0173 \u012fsiki\u0161\u0119s Dievas. Gundytojo tikslas buvo sugriauti Dievi\u0161k\u0105j\u012f \u017emogaus suk\u016brimo plan\u0105, pripildyti \u017eem\u0119 sielvarto bei varg\u0173 ir tuo apkaltinti Diev\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Prie\u0161 nuopol\u012f \u017emogus d\u017eiaug\u0117si, jog bendrauja su Tuo, Kuriame \u201cslypi visi i\u0161minties ir pa\u017einimo lobiai\u201d (Kolosie\u010diams 2,3). Bet nusid\u0117j\u0119s jis prad\u0117jo \u0161alintis K\u016br\u0117jo. Tokia dabar yra dar neatsinaujinusio \u017emogaus \u0161irdis. Ji negali sugyventi su Dievu ir nesid\u017eiaugia bendraudama su Juo. Nusid\u0117j\u0117lis negal\u0117t\u0173 b\u016bti laimingas \u0161alia Dievo. Jis vengt\u0173 \u0161vent\u0173 b\u016btybi\u0173 draugyst\u0117s. Jis nejaust\u0173 d\u017eiaugsmo ir busimajame pasaulyje, kur vie\u0161patauja nesavanaudi\u0161ka meil\u0117. \u0160i meil\u0117, kai kiekviena \u0160irdis plaka vienodai su Begalin\u0117s Meil\u0117s \u0161irdimi, nerast\u0173 atgarsio nusid\u0117j\u0117lio \u0161irdyje. Jo mintys, interesai ir tikslai b\u016bt\u0173 svetimi Dangi\u0161kosios karalyst\u0117s principams. Jis skamb\u0117t\u0173 disonansu su darnia dangi\u0161k\u0105ja melodija. Gyvenimas danguje jam b\u016bt\u0173 kan\u010dia. Jis nebegal\u0117t\u0173 ilgiau sl\u0117ptis nuo To, Kuris yra \u0161viesos ir d\u017eiaugsmo \u0161altinis. Tai ne Dievo u\u017egaida ne\u012fsileisti nusid\u0117j\u0117li\u0173 \u012f dang\u0173. Jie patys yra netinkami \u0161ventam gyvenimui. Dievo \u0161lov\u0117 b\u016bt\u0173 juos naikinanti ugnis. Jie sutikt\u0173 \u017e\u016bti, kad tik gal\u0117t\u0173 pasisl\u0117pti nuo savo Atpirk\u0117jo. <\/p>\n\n\n\n
Mums patiems ne\u012fmanoma i\u0161tr\u016bkti i\u0161 nuod\u0117m\u0117s bedugn\u0117s. M\u016bs\u0173 \u0161irdys yra nuod\u0117mingos ir j\u0173 patys negalime pakeisti. \u201cAr galima susilaukti skais\u010di\u0173j\u0173 i\u0161 neskais\u010di\u0173j\u0173 tarpo?\u201d (Jobo 14,4). \u201cK\u016bno siekimai prie\u0161i\u0161ki Dievui; jie nepakl\u016bsta Dievo \u012fstatymui ir net negali paklusti\u201d (Romie\u010diams 8,7). I\u0161silavinimas, kult\u016bra, tro\u0161kimai ir valios pastangos \u010dia bej\u0117giai. Jie pakei\u010dia \u017emogaus elges\u012f, bet negali pakeisti \u0161irdies. Turi b\u016bti vidin\u0117 j\u0117ga, gyvenimas i\u0161 auk\u0161\u010diau, kad \u017emogus i\u0161silaisvint\u0173 i\u0161 nuod\u0117mi\u0173 ir tapt\u0173 \u0161ventas. \u0160i j\u0117ga yra Kristus. Tik Jo malon\u0117 gali atgaivinti siel\u0105, atvesti j\u0105 pas Diev\u0105. Gelb\u0117tojas pasak\u0117: \u201c[…] jei kas neatgims i\u0161 auk\u0161tyb\u0117s\u201d, t.y. neatsinaujins \u0161irdimi, nepakeis tro\u0161kim\u0173, tiksl\u0173 ir sieki\u0173 taip, kad jie vest\u0173 \u012f nauj\u0105 gyvenim\u0105, tas \u201cnegal\u0117s reg\u0117ti Dievo karalyst\u0117s\u201d (Jono 3,3). Labai klysta tie, kurie mano, kad u\u017etenka \u017emogui vystyti tik \u012fgimt\u0105 g\u0117r\u012f. \u201c[…] Nedvasinis \u017emogus nepriima to, kas yra Dievo Dvasios; juk paikyb\u0117 jam tai yra, ir jis negali suvokti, nes tai yra dvasi\u0161kai vertinama\u201d. \u201cNesisteb\u0117k jog tau pasakiau: jums reikia atgimti i\u0161 auk\u0161tyb\u0117s\u201d (1 Korintie\u010diams 2,14; Jono 3,7). Apie Krist\u0173 yra para\u0161yta: \u201cJame buvo gyvyb\u0117, ir ta gyvyb\u0117 buvo \u017emoni\u0173 \u0161viesa\u201d, \u201cnes neduota \u017emon\u0117ms po dangumi kito vardo, kuriuo gal\u0117tume b\u016bti i\u0161gelb\u0117ti\u201d (Jono 1,4; Apa\u0161tal\u0173 darbai 4,12).<\/p>\n\n\n\n
Neu\u017etenka matyti Jo gailestingum\u0105, dosnum\u0105 ir t\u0117vi\u0161k\u0105 r\u016bpinim\u0105si mumis. Neu\u017etenka suvokti, koks i\u0161mintingas ir teisingas yra Jo \u012estatymas, pagr\u012fstas am\u017einosios meil\u0117s principu. Apa\u0161talas Paulius, visa tai suprat\u0119s, sak\u0117: \u201c[…] a\u0161 pripa\u017e\u012fstu, jog \u012fstatymas geras\u201d, \u201cf… \u012fstatymas \u0161ventas; \u012fsakymas taip pat \u0161ventas, ir teisingas, ir geras\u201d, bet v\u0117liau susir\u016bpin\u0119s, su skausmo ir nevilties gaidele balse, papild\u0117: \u201c[…] o a\u0161 esu k\u016bni\u0161kas, parduotas nuod\u0117m\u0117s vald\u017eion\u201d (Romie\u010diams 7,16.12.14). Jis tro\u0161ko tyrumo ir teisumo, kuri\u0173 pats negal\u0117jo pasiekti. \u201cVarg\u0161as a\u0161 \u017emogus! Kas mane i\u0161vaduos i\u0161 \u0161ito mirtingo k\u016bno!\u201d, – su\u0161uko jis (Romie\u010diams 7,24). Toks \u0161auksmas i\u0161siver\u017eia i\u0161 vis\u0173 nuod\u0117m\u0117s apsunkint\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 visais am\u017eiais ir visame pasaulyje. Jiems t\u0117ra vienas atsakymas: \u201c\u0160tai Dievo Avin\u0117lis, Kuris naikina pasaulio nuod\u0117m\u0119!\u201d (Jono 1,29).<\/p>\n\n\n\n
\u012evairiais b\u016bdais Dievo Dvasia siekia atskleisti \u0161i\u0105 ties\u0105 sieloms, trok\u0161tan\u010dioms i\u0161sivaduoti i\u0161 kalt\u0117s na\u0161tos. Kai Jok\u016bbas nusid\u0117jo ir b\u0117go i\u0161 t\u0117vo nam\u0173, j\u012f sl\u0117g\u0117 kalt\u0117s suvokimas. J\u012f, vieni\u0161\u0105 tremtin\u012f, atskirt\u0105 nuo visko, kas jam buvo \u0161iame pasaulyje brangu, labiausiai kamavo mintis, kad nuod\u0117m\u0117 j\u012f atskyr\u0117 nuo Dievo ir dangus j\u012f apleido. Prisl\u0117gtas li\u016bdesio, jis atsigul\u0117 pails\u0117ti ant plikos \u017eem\u0117s. Aplink j\u012f buvo tik vieni\u0161os kalvos, o vir\u0161 j\u0173 – \u017evaig\u017ed\u0117tas dangus. Sapne jis pamat\u0117 keist\u0105 \u0161vies\u0105: atrod\u0117, kad i\u0161 to sl\u0117nio, kur jis ils\u0117josi, plat\u016bs laiptai kilo iki pat dangaus vart\u0173. Jais auk\u0161tyn – \u017eemyn laipiojo Dievo angelai. O i\u0161 vir\u0161aus pasigirdo Dievi\u0161kasis paguodos ir vilties Balsas. Taip Jok\u016bbas su\u017einojo, kad jo sielai reikia Gelb\u0117tojo. Su d\u017eiaugsmu ir d\u0117kingumu jis mat\u0117 keli\u0105, kuriuo jis, nusid\u0117j\u0117lis, gali naujai bendrauti su Dievu. Paslaptingieji laiptai simbolizavo Krist\u0173 – vienintel\u012f Tarpinink\u0105 tarp Dievo ir \u017emogaus. <\/p>\n\n\n\n
T\u0105 pat\u012f palyginim\u0105 Kristus panaudojo, kalb\u0117damasis su Natanaeliu: \u201c[…] j\u016bs matysite atsiv\u0117rus\u012f dang\u0173 ir Dievo angelus, kylan\u010dius ir nusileid\u017eian\u010dius ant \u017dmogaus S\u016bnaus\u201d (Jono 1,51).<\/p>\n\n\n\n
Nusid\u0117j\u0119s \u017emogus apleido Diev\u0105, ir ry\u0161ys tarp \u017eem\u0117s ir dangaus buvo nutrauktas. Per t\u0105 bedugn\u0119 nebuvo liepto. Bet per Krist\u0173 \u017eem\u0117 v\u0117l yra sujungta su dangumi. Kristus nuties\u0117 per bedugn\u0119 tilt\u0105, kuriuo angelai gal\u0117jo bendrauti su \u017emon\u0117mis ir jiems tarnauti. Kristus sujung\u0117 nuod\u0117ming\u0105, silpn\u0105 ir bej\u0117g\u012f \u017emog\u0173 su begalin\u0117s j\u0117gos \u0160altiniu. <\/p>\n\n\n\n
Veltui \u017emon\u0117s svajoja apie dvasin\u012f tobulum\u0105, veltui jie stengiasi patobulinti \u017emonij\u0105, jei atmeta vienintel\u012f jiems duot\u0105 vilties ir pagalbos \u0160altin\u012f. \u201cKiekviena gera ir tobula dovana yra nuo Dievo\u201d (Jok\u016bbo 1,17). Vienintelis kelias pas Diev\u0105 – Kristus. Jis sako: \u201cA\u0161 esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas T\u0117v\u0105 kitaip, kaip tik per Mane\u201d (Jono 14,6).<\/p>\n\n\n\n
Dievo meil\u0117 Savo \u017eem\u0117s vaikams stipresn\u0117 u\u017e mirt\u012f. Atiduodamas Savo S\u016bn\u0173, Jis padovanojo mums vis\u0105 dang\u0173. Gelb\u0117tojo gyvenimas, mirtis ir u\u017etarimas, angel\u0173 ir \u0160ventosios Dvasios darbas, nuolatinis dan-gaus b\u016btybi\u0173 dom\u0117jimasis \u017eemi\u0161kuoju gyvenimu – visa tai tarnavo \u017emonijos atpirkimui. <\/p>\n\n\n\n
M\u0105stykime apie t\u0105 did\u017ei\u0105j\u0105 auk\u0105 u\u017e mus! Pabandykime \u012fvertinti dangi\u0161k\u0105sias pastangas ir tri\u016bs\u0105, kad susigr\u0105\u017eintume prarastuosius \u012f T\u0117vo namus. Pa\u010dios galingiausios dangaus j\u0117gos buvo panaudotos mums i\u0161gelb\u0117ti. Did\u017eiausi apdovanojimai teisiesiems, d\u017eiaugsmas danguje, gyvenimas su angelais, bendravimas su Dievu ir Jo S\u016bnumi, meil\u0117 Jiems, neribotos m\u016bs\u0173 tobul\u0117jimo galimyb\u0117s per vis\u0105 am\u017einyb\u0119 – argi visa tai neskatina atsiduoti K\u016br\u0117jui ir Atpirk\u0117jui bei Jam tarnauti?<\/p>\n\n\n\n
Dievo \u017dod\u017eiu pareik\u0161tas nuosprendis nuod\u0117mei ir nei\u0161vengiamas atpildas u\u017e j\u0105, m\u016bs\u0173 charakterio i\u0161sigimimas ir gresianti \u017e\u016btis persp\u0117ja mus nepasukti \u0161\u0117tono keliu. Nejaugi mes liksime abejingi Dievo malonei? K\u0105 daugiau Jis gal\u0117jo padaryti? Ie\u0161kokime teising\u0173 tarpusavio santyki\u0173 su Tuo, Kuris mus myli. Pasinaudokime mums suteiktomis galimyb\u0117mis, kad taptume pana\u0161\u016bs \u012f J\u012f, bendrautume su angelais, sutartume ir b\u016btume vieningi su T\u0117vu ir S\u016bnumi.<\/p>\n\n\n\n
KOKIU b\u016bdu \u017emogus gali b\u016bti reisus Dievo akivaizdoje? Kokiu b\u016bdu nusid\u0117j\u0117lis gali tapti teisus? Tik Kristus gali mus atvesti pas Diev\u0105 ir padaryti \u0161ventus. Bet kaip mums ateiti pas Krist\u0173? Daugelis klausia to paties, ko ir \u017emon\u0117s per Sekmines, suprat\u0119 savo nuod\u0117mingum\u0105: \u201c[…] K\u0105 mes turime daryti, broliai?\u201d (Apa\u0161tal\u0173 darbai 2,37). Pirmiausia Petras atsak\u0117: \u201cAtgailaukite\u201d, o v\u0117liau prid\u016br\u0117: \u201cTad atgailaukite ir atsiverskite, kad b\u016bt\u0173 i\u0161dildytos j\u016bs\u0173 nuod\u0117m\u0117s\u201d (Apa\u0161tal\u0173 darbai 3,19).<\/p>\n\n\n\n
Atgailauti – tai gail\u0117tis d\u0117l nuod\u0117m\u0117s ir stengtis jos nebekartoti. Kol mes nesuvoksime, kokia baisi yra nuod\u0117m\u0117, kol \u0161irdyje nenusigr\u0119\u0161ime nuo jos, tol m\u016bs\u0173 gyvenime ne\u012fvyks tikr\u0173 permain\u0173 ir mes nuolat nusid\u0117sime. <\/p>\n\n\n\n
Daugelis nesupranta tikrosios atgailos esm\u0117s. Jie sielvartauja d\u0117l padaryt\u0173 nuod\u0117mi\u0173, netgi bando pasitaisyti, bet tik tam, kad i\u0161vengt\u0173 atpildo u\u017e jas. Bet tai n\u0117ra atgaila pagal Biblij\u0105. Jie daugiau nerimauja d\u0117l galim\u0173 nuod\u0117m\u0117s pasekmi\u0173, o ne d\u0117l pa\u010dios nuod\u0117m\u0117s. Taip sielvartavo Ezavas, suprat\u0119s, kad visam laikui prarado pirmgimyst\u0119. Taip Balaamas, i\u0161sigand\u0119s prie\u0161ais j\u012f stovin\u010dio angelo su ugniniu kardu, pripa\u017eino savo kalt\u0119 tik tod\u0117l, kad i\u0161likt\u0173 gyvas. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 jis neatgailavo d\u0117l nuod\u0117m\u0117s, nesibjaur\u0117jo ja, nepakeit\u0117 savo tiksl\u0173. Judas Iskariotas, i\u0161dav\u0119s savo Vie\u0161pat\u012f, su\u0161uko: \u201cA\u0161 nusid\u0117jau, i\u0161duodamas nekalt\u0105 krauj\u0105!\u201d (Mato 27,4). Prisipa\u017einimas i\u0161siver\u017e\u0117 i\u0161 jo nusid\u0117jusios sielos i\u0161 baim\u0117s d\u0117l atpildo ir siaubo b\u016bti pasmerktam. Jis labai bijojo i\u0161davyst\u0117s pasekmi\u0173, bet \u0161irdyje nesielvartavo i\u0161dav\u0119s nekalt\u0105 Dievo S\u016bn\u0173 ir i\u0161sigyn\u0119s Izraelio \u0160ventojo. Kent\u0117damas Dievo bausmes, faraonas prisipa\u017eino klyd\u0119s, bet vos tik bausm\u0117s pasibaigdavo, jis v\u0117l atvirai nepaklusdavo Dievui. Visi trys – Ezavas, Judas Iskariotas ir faraonas – bijojo atpildo u\u017e nuod\u0117mes, bet nesisielojo d\u0117l pa\u010dios nuod\u0117m\u0117s. <\/p>\n\n\n\n
Nusid\u0117j\u0117lio s\u0105\u017ein\u0117 pabunda tik tada, kai \u0160irdis atsiduoda \u0160ventajai Dvasiai. Tik tada jis pradeda suvokti, koks gilus ir \u0161ventas yra Dievo \u012estatymas – Jo valdymo danguje ir \u017eem\u0117je pagrindas. \u201c[…] \u0160viesa, ap\u0161vie\u010dianti kiekvien\u0105, ateinant\u012f \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f\u201d, ap\u0161vie\u010dia slap\u010diausius sielos kampelius ir atidengia juose esant\u012f blog\u012f (Jono 1,9). Kalt\u0117s suvokimas u\u017evaldo jo prot\u0105 ir \u0161ird\u012f. Nusid\u0117j\u0117lis mato Dievo teisum\u0105 ir pasibais\u0117ja, kad, b\u016bdamas netyras ir kaltas, tur\u0117s stoti prie\u0161 T\u0105, Kuriam atviros \u017emoni\u0173 \u0161irdys. Jis mato Dievo meil\u0119, \u0161ventumo gro\u017e\u012f ir tyrumo d\u017eiaugsm\u0105. Jis trok\u0161ta apvalymo, pasikeitimo ir atnaujinto bendravimo su Dangumi. <\/p>\n\n\n\n
Dovydo malda po nuopolio rodo tikr\u0105j\u012f sielojim\u0105si d\u0117l nuod\u0117m\u0117s. Jo atgaila buvo nuo\u0161irdi ir tikra. Jis neband\u0117 su\u0161velninti savo kalt\u0117s ir meld\u0117si ne tod\u0117l, kad i\u0161vengt\u0173 bausm\u0117s. Jis mat\u0117, kokia sutepta yra jo siela, bjaur\u0117josi nuod\u0117me ir meld\u0117 ne tik atleidimo, bet ir \u0161irdies apvalymo. Jis tro\u0161ko d\u017eiaugtis \u0161ventuoju gyvenimu ir bendrauti su Dievu, o jo siela \u0161auk\u0117si Dievo: <\/p>\n\n\n\n
\u201cLaimingas, kuriam atleistas nusikaltimas,
kurio nuod\u0117m\u0117 apdengta!
Laimingas \u017emogus, kuriam Vie\u0161pats
nepriskaito kalt\u0117s ir kurio dvasioje n\u0117ra apgaul\u0117s!\u201d<\/p>\n\n\n\n
(Psalmi\u0173 32,1.2).<\/p>\n\n\n\n
\u201cPasigail\u0117k man\u0119s, Dieve, d\u0117l Savo malon\u0117s,
d\u0117l Savo gailestingumo daugyb\u0117s i\u0161dildyk mano nuod\u0117mes!
Visai apiplauk mane nuo mano kalt\u0117s
ir nuo mano nusikaltimo apvalyk mane!
Nes savo nuod\u0117mes a\u0161 pa\u017e\u012fstu,
ir mano nusikaltimas yra visuomet prie\u0161 mane.
Tau, Tau vienam a\u0161 nusid\u0117jau
ir, kas yra pikta Tavo akyse, padariau \u2014
kad pasirodytumei teisus Savo sprendimu, nepeiktinas Savo teisimu.
\u0160tai kaltas a\u0161 esu gim\u0119s, ir nuod\u0117ming\u0105 mane prad\u0117jo mano motina.
\u0160tai Tu m\u0117gsti ties\u0105 \u0161irdies gilumoje,
slaptoje Tu aprei\u0161ki man i\u0161mint\u012f.
Apmazgok mane nuo nuod\u0117m\u0117s hisopu,
kad b\u016b\u010diau \u0161varus!
Nuplauk mane, kad b\u016b\u010diau baltesnis u\u017e snieg\u0105!
Duok man i\u0161girsti d\u017eiaugsm\u0105 ir linksmyb\u0119!
Ted\u017ei\u016bgauja kaulai, kuriuos sudau\u017eei!
Pasl\u0117pk Savo veid\u0105 nuo mano nusikaltim\u0173
ir visas mano kaltybes i\u0161dildyk!
Tyr\u0105 \u0161ird\u012f sukurk man, Dieve,
ir tvirt\u0105 dvasi\u0105 atnaujink mano viduje!
Neatmesk man\u0119s nuo Savo veido
ir Savo \u0160ventosios Dvasios neatimk
nuo man\u0119s!
Gr\u0105\u017eink man Savo i\u0161ganymo d\u017eiaugsm\u0105
ir noringa dvasia apr\u016bpink mane!
Tegul a\u0161 mokysiu nusid\u0117j\u0117lius Tavo keli\u0173, kad nusikalt\u0117liai gr\u012f\u017et\u0173 pas Tave!
I\u0161laisvink mane nuo kraujo kalt\u0117s, o Dieve,
Dieve, mano gelb\u0117tojau,
kad kryk\u0161taut\u0173 mano lie\u017euvis
d\u0117l tavo teisumo!\u201d<\/p>\n\n\n\n
(Psalmi\u0173 51,1-14).<\/p>\n\n\n\n
Taip atgailauti savo j\u0117gomis visi\u0161kai ne\u012fmanoma. Tokia atgaila gali b\u016bti gauta tik i\u0161 Kristaus, \u012f\u017eengusio \u012f Dang\u0173 ir dovanojusio \u017emon\u0117ms am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105. <\/p>\n\n\n\n
Kaip tik \u010dia daugelis ir klysta, o Kristus, net ir nor\u0117damas, negali jiems pad\u0117ti. Jie mano, kad negali ateiti pas Krist\u0173, nei\u0161pa\u017ein\u0119 savo nuod\u0117mi\u0173. Jie galvoja, jog atgaila ruo\u0161ia keli\u0105 nuod\u0117mi\u0173 atleidimui. Tai tiesa. Norint gauti nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105, pirmiausia reikia atgailauti d\u0117l j\u0173. Nes tik besisielojan\u010diai ir atgailaujan\u010diai \u0161ird\u017eiai reikia Gelb\u0117tojo. Bet ar nusid\u0117j\u0117lis turi atgailauti prie\u0161 ateidamas pas J\u0117z\u0173?<\/p>\n\n\n\n
Biblija nemoko, kad nusid\u0117j\u0117lis pirmiau turi atlikti i\u0161pa\u017eint\u012f, o tik po to atsiliepti \u012f Kristaus kvietim\u0105. \u201cAteikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prisl\u0117gti: A\u0161 jus atgaivinsiu\u201d (Mato 11,28). J\u0117g\u0173 tikrajai atgailai suteikia tik Kristus. Apa\u0161talas Petras taip ai\u0161kino, kreipdamasis \u012f izraelitus: \u201cDievas i\u0161auk\u0161tino J\u012f Savo de\u0161ine kaip vad\u0105 ir i\u0161gelb\u0117toj\u0105, kad suteikt\u0173 Izraeliui atsivertim\u0105 ir nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105\u201d (Apa\u0161tal\u0173 darbai 5,31). Mes taip pat negalime atgailauti be s\u0105mon\u0119 pa\u017eadinan\u010dios Kristaus Dvasios. Be Kristaus mums negali b\u016bti ir atleista. <\/p>\n\n\n\n
Kristus skatina kiekvien\u0105 ger\u0105 poelg\u012f. Tik Jis vienas gali \u012fkv\u0117pti mums pasibjaur\u0117jim\u0105 nuod\u0117me. Kiekvienas tiesos ir tyrumo tro\u0161kimas, kiekvienas nuod\u0117mingumo suvokimas \u012frodo, kad Jo Dvasia veikia m\u016bs\u0173 \u0161irdyse. <\/p>\n\n\n\n
J\u0117zus pasak\u0117: \u201cO A\u0161, kai b\u016bsiu pakeltas nuo \u017eem\u0117s, visus patrauksiu prie Sav\u0119s\u201d (Jono 12,32). Kristus turi b\u016bti aprei\u0161kiamas nusid\u0117j\u0117liui kaip Gelb\u0117tojas, mir\u0161tantis u\u017e pasaulio nuod\u0117mes. \u017dvelgdami \u012f Dievo Avin\u0117l\u012f, nukry\u017eiuot\u0105 ant Golgotos kry\u017eiaus, mes pradedame suprasti atpirkimo paslapt\u012f. Tuomet Dievo gerumas veda mus \u012f atgail\u0105. Mirdamas u\u017e nusid\u0117j\u0117lius, Kristus parod\u0117 berib\u0119 meil\u0119. Jei tik nusid\u0117j\u0117lis suvokia \u0161i\u0105 meil\u0119, ji sumink\u0161tina jo \u0161ird\u012f, pavergia prot\u0105 ir atveda siel\u0105 \u012f atgail\u0105. <\/p>\n\n\n\n
Tiesa, kartais \u017emon\u0117ms g\u0117da d\u0117l savo yd\u0173, ir jie atsisako kai kuri\u0173 blog\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, dar nesuprat\u0119, kad juos kvie\u010dia Kristus. Bet visos j\u0173 pastangos pasitaisyti, visi nuo\u0161ird\u016bs tro\u0161kimai elgtis tinkamai yra ne kas kita, kaip Kristaus kvietimas. Jie nepastebi, kad \u0160ventoji Dvasia pabudina j\u0173 s\u0105\u017ein\u0119 ir kei\u010dia gyvenim\u0105. Matant Krist\u0173, nukry\u017eiuot\u0105 ant Golgotos kry\u017eiaus u\u017e m\u016bs\u0173 nuod\u0117mes, Dievo \u012fsakymai sugr\u012f\u017eta \u012f \u017emoni\u0173 s\u0105mon\u0119. Jie pamato, koks nedoras yra j\u0173 gyvenimas ir kaip giliai j\u0173 sielose \u012fsi\u0161aknijusi nuod\u0117m\u0117. Jie pradeda suvokti Kristaus teisum\u0105 ir su\u0161unka: \u201cKas yra nuod\u0117m\u0117, kad prireik\u0117 tokios didel\u0117s aukos i\u0161silaisvinti i\u0161 jos? Kiek reik\u0117jo meil\u0117s, kan\u010di\u0173 ir pa\u017eeminim\u0173, kad mes ne\u017e\u016btume, bet gautume am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105? <\/p>\n\n\n\n
\u201dNusid\u0117j\u0117lis gali prie\u0161intis tai meilei ir Kristaus kvietimui, bet jei atsiduos, \u017eengs pas J\u0117z\u0173. Pa\u017ein\u0119s i\u0161gelb\u0117jimo plan\u0105, jis ateis \u012f kry\u017eiaus pap\u0117d\u0119, atgailaudamas d\u0117l nuod\u0117mi\u0173, suteikusi\u0173 kan\u010dias mylimajam Dievo S\u016bnui. <\/p>\n\n\n\n
Ta pati Dievi\u0161koji J\u0117ga, egzistuojanti gamtoje, veikia \u017emoni\u0173 \u0161irdis ir \u012fkvepia juos trok\u0161ti tobulumo. Jokios \u017eemi\u0161kos g\u0117ryb\u0117s negali numal\u0161inti \u0161io tro\u0161kulio. Dievo Dvasia skatina juos ie\u0161koti Kristaus malon\u0117s ir \u0161ventojo gyvenimo d\u017eiaugsmo. Tai gali duoti sielai ramyb\u0119 ir atils\u012f. \u012evairiomis priemon\u0117mis ir nuolat Gelb\u0117tojas ragina \u017emones atsisakyti nuod\u0117ming\u0173, laim\u0117s nesuteikian\u010di\u0173 malonum\u0173, ir atkreipia j\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f palaimas, kurias jie gali tur\u0117ti, susivienij\u0119 su Juo. \u012e visas sielas, kurios berg\u017ed\u017eiai stengiasi atsigerti i\u0161 sugriaut\u0173 \u0161ulini\u0173, yra kreipiamasi: \u201c|… kas trok\u0161ta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvyb\u0117s vandens\u201d (Aprei\u0161kimo 22,17).<\/p>\n\n\n\n
J\u016bs, kurie \u0161irdyje trok\u0161tate daugiau, negu gali duoti \u0161is pasaulis, atpa\u017e\u012fstate, kad tai yra Dievo Balsas. Melskite Jo i\u0161mokyti jus atgailauti, pra\u0161ykite parodyti jums tobulai tyr\u0105 Krist\u0173 su visa Jo Beribe Meile. Gelb\u0117tojo gyvenime \u012fsik\u016bnijo Dievi\u0161kojo \u012estatymo principas – meil\u0117 Dievui ir \u017emogui. Jo siela gyveno nesavanaudi\u0161ka meile ir dosnumu. \u017dvelgiant \u012f Atpirk\u0117j\u0105, Jo \u0161viesa mus ap\u0161vie\u010dia, ir mes pamatome, kokios nuod\u0117mingos yra m\u016bs\u0173 \u0161irdys. <\/p>\n\n\n\n
Kaip ir Nikodemas, mes galime suklysti, d\u017eiaugdamiesi, kad dorai gyvename ir kad m\u016bs\u0173 charakteris ne toks jau blogas, jog tur\u0117tume, kaip kiti nusid\u0117j\u0117liai, nusi\u017eeminti prie\u0161 Diev\u0105. Bet kai Kristaus \u0161viesa ap\u0161vie\u010dia m\u016bs\u0173 sielas, mes pamatome, kokie netyri esame, kiek daug turime egoizmo ir prie\u0161i\u0161kumo Dievui. Tada suprantame, kad m\u016bs\u0173 teisumas yra kaip suteptas r\u016bbas, ir tik Kristaus kraujas gali mus apvalyti nuo nuod\u0117m\u0117s purvo. Tik Jis vienas gali atnaujinti m\u016bs\u0173 \u0161irdis pagal Savo pavyzd\u012f. <\/p>\n\n\n\n
Pakanka tik vieno \u017evilgsnio \u012f Krisraus tyrum\u0105, tik vieno Dievo \u0161lov\u0117s spindul\u0117lio, prasiskverbian\u010dio giliai \u012f siel\u0105, kad b\u016br\u0173 apnuoginti m\u016bs\u0173 i\u0161sigimusio charakterio tr\u016bkumai ir skaud\u017eiai juntama kiekviena ydel\u0117. Nusid\u0117j\u0117liui atsiskleid\u017eia jo nor\u0173 tu\u0161tyb\u0117, \u0161irdies nedorumas ir l\u016bp\u0173 netyrumas. Jis mato, kad savo darbais yra pamyn\u0119s Dievo \u012estatym\u0105, o Dievo Dvasios veikiam\u0105 jo li\u016bdin\u010di\u0105 \u0161ird\u012f perveria skausmas. Matydamas tyr\u0105, nesutept\u0105 Kristaus charakter\u012f, jis bjaurisi savimi. <\/p>\n\n\n\n
Prana\u0161as Danielius, pamat\u0119s, kokia \u0161lov\u0117 supa jam atsi\u0173st\u0105 dangi\u0161k\u0105j\u012f pasiuntin\u012f, buvo priblok\u0161tas. Jis suprato, koks silpnas ir netobulas yra jis pats. Apib\u016bdindamas \u0161\u012f nuostab\u0173 susitikim\u0105, Danielius sako: \u201cA\u0161 jau\u010diaus lyg netek\u0119s j\u0117g\u0173. Mano veidas i\u0161bly\u0161ko ir a\u0161 jau\u010diausi visi\u0161kai bej\u0117gis\u201d (Danieliaus 10,8). \u017dmogus, patyr\u0119s tokius jausmus, neapk\u0119s savo egoizmo ir bjaur\u0117sis savimeile. Per Kristaus teisum\u0105 jis sieks apvalyti savo \u0161ird\u012f, kad ji b\u016bt\u0173 darnoje su Dievu ir atitikt\u0173 Kristaus charakter\u012f. <\/p>\n\n\n\n
Apa\u0161talas Paulius apie save pasak\u0117, kad \u201c[…] \u012fstatyme gl\u016bdin\u010diojo teisumo po\u017ei\u016briu\u201d jis buvo nepeiktinas (Filipie\u010diams 3,6). Bet, paveiktas dvasin\u0117s \u012fstatymo pus\u0117s, mar\u0117 es\u0105s nusid\u0117j\u0117lis. Pagal \u012fstatym\u0105, raikom\u0105 i\u0161oriniam gyvenimui, jis buvo teisus. Bet, pa\u017evelg\u0119s \u012f \u0161ventuosius \u012fsakymo priesakus ir pamat\u0119s save tok\u012f, kok\u012f j\u012f mat\u0117 Dievas, Paulius nusi\u017eemino ir i\u0161pa\u017eino savo kair\u0119. Apa\u0161talas sako: \u201cA\u0161 kadaise gyvenau be \u012fstatymo. Paskui, at\u0117jus \u012fsakymui, atgijo ir nuod\u0117m\u0117, o a\u0161 numiriau\u201d (Romie\u010diams 7,9.10). Kai jis suprato dvasin\u0119 \u012fstatymo prigimt\u012f, nuod\u0117m\u0117 i\u0161kilo prie\u0161 j\u012f visu bjaurumu, ir jo savigarba i\u0161nyko. <\/p>\n\n\n\n
Dievas nevienodai vertina visas nuod\u0117mes. Jo po\u017ei\u016briu yra keli kalt\u0117s laipsniai. Bet koks menkas beatrodyt\u0173 \u017emon\u0117ms vienoks ar kitoks prasi\u017eengimas, Dievo akyse n\u0117ra ma\u017eos nuod\u0117m\u0117s. \u017dmogus vertina \u0161ali\u0161kai ir netobulai. Dievas apie visk\u0105 sprend\u017eia taip, kaip yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Girtuokl\u012f \u017emon\u0117s paprastai niekina ir sako, kad jo nuod\u0117m\u0117 u\u017etvers jam keli\u0105 \u012f dang\u0173, bet i\u0161didumas, egoizmas ir gob\u0161umas da\u017enai lieka nepasmerkti. O kaip tik \u0161ios nuod\u0117m\u0117s labiausiai \u012f\u017eeid\u017eia Diev\u0105. Jos nepriimtinos Jo geram charakteriui ir nesavanaudi\u0161kai meilei, vie\u0161pataujan\u010diai visuose nepuolusiuose pasauliuose. Did\u017eiausias nusid\u0117j\u0117lis gali jausti g\u0117d\u0105 ir savo menkum\u0105. Jis gali suprasti, kaip labai jam reikia Kristaus malon\u0117s. O i\u0161did\u017eiajam nieko nereikia. Tod\u0117l jis ne\u012fsileid\u017eia \u0161irdin Kristaus ir praranda nesuskai\u010diuojamas palaimas, kurias Jis suteikia. <\/p>\n\n\n\n
Nelaimingas muitininkas, kuris meld\u0117si: \u201cDieve, b\u016bk gailestingas man, nusid\u0117j\u0117liui!\u201d, save laik\u0117 nedor\u0117liu. Kiti \u012f j\u012f \u017ei\u016br\u0117jo taip pat. Bet jis jaut\u0117, ko jam reikia. Susig\u0117d\u0119s ir slegiamas kalt\u0117s, jis at\u0117jo pas Diev\u0105 pra\u0161yti Jo malon\u0117s. Muitininko \u0161irdis buvo atvira Dievo Dvasiai, per malon\u0119 i\u0161laisvinan\u010diai i\u0161 nuod\u0117m\u0117s. O \u012fsitikinusio savo teisumu fariziejaus pagyr\u016bni\u0161ka malda rod\u0117, jog jis ne\u012fsileido \u0160ventosios Dvasios savo \u0161irdin. B\u016bdamas toli nuo Dievo, jis nesuprato savo nuod\u0117mingumo, prie\u0161i\u0161ko \u0161ventajam tobulumui. Jam nieko nereik\u0117jo, tod\u0117l jis nieko ir negavo. <\/p>\n\n\n\n
Jei j\u016bs matote savo nuod\u0117mingum\u0105, nelaukite, kol tapsite geresni. Kiek daug \u017emoni\u0173 laiko save nevertais ateiti pas Krist\u0173. Nejaugi j\u016bs manote, kad galite pasitaisyti savo pa\u010di\u0173 pastangomis?. \u201cAr gali etiopietis pakeisti savo od\u0105 ir leopardas – savo d\u0117mes? Taip ir j\u016bs, ar galite daryti gera, \u012fprat\u0119 daryti pikta?\u201d (Jeremijo 13,23). Tik Dievas gali jums pad\u0117ti. Nelaukite stipresni\u0173 argument\u0173, geresni\u0173 galimybi\u0173 ar didesnio pamaldumo. Mes nieko negalime padaryti savo pa\u010di\u0173 j\u0117gomis. Mes turime ateiti pas Krist\u0173 tokie, kokie esame. <\/p>\n\n\n\n
Bet neklaidinkime sav\u0119s, manydami, jog did\u017eiai myl\u012fs ir gailestingas Dievas i\u0161gelb\u0117s mus net ir tada, jei atmesime Jo malon\u0119. Tik Golgotos kry\u017eiaus \u0161viesoje galime matyti, kokia baisi yra nuod\u0117m\u0117. Kai \u017emogus tvirtina, kad Dievas per daug geras, kad apleist\u0173 \u017emog\u0173, tepa\u017evelgia jis \u012f Golgot\u0105. Kristus prisi\u0117m\u0117 vis\u0105 kalt\u0119 u\u017e m\u016bs\u0173 nepaklusnum\u0105 ir kent\u0117jo nusid\u0117j\u0117li\u0173 vietoje tik tod\u0117l, kad nebuvo kito b\u016bdo \u017emogui i\u0161gelb\u0117ti. Be Jo aukos \u017emogui ne\u012fmanoma i\u0161sivaduoti i\u0161 griaunan\u010dios nuod\u0117m\u0117s j\u0117gos. Be Jo aukos ne\u012fmanoma \u0161ventai gyventi ir atnaujinti bendravimo su dangi\u0161kosiomis b\u016btyb\u0117mis. Kristaus meil\u0117, kan\u010dios ir mirtis liudija, kokia baisi yra nuod\u0117m\u0117, i\u0161 kurios i\u0161sivaduoti ir tik\u0117tis am\u017einojo gyvenimo galima tik atsidavus Kristui. <\/p>\n\n\n\n
U\u017ekiet\u0117j\u0119s nusid\u0117j\u0117lis kartais rodo \u012f tuos, kurie vadina save krik\u0161\u010dionimis, sakydamas: \u201cA\u0161 nesu blogesnis u\u017e juos. Jie nei\u0161si\u017eada daugiau negu a\u0161 ir neturi daugiau u\u017e mane i\u0161minties ir taurumo. Jie, kaip ir a\u0161, m\u0117gsta malonumus ir pataikauja sau.\u201d Taip kit\u0173 klaidomis jie pateisina savo ner\u016bpestingum\u0105. Bet svetimos nuod\u0117m\u0117s ir ydos negali pateisinti n\u0117 vieno, nes Vie\u0161pats dav\u0117 mums ne klystan\u010dio \u017emogaus pavyzd\u012f, o skaist\u0173j\u012f Savo S\u016bn\u0173. Mums reikia mokytis i\u0161 Jo ir Juo sekti. Tie, kurie skund\u017eiasi neteisingu krik\u0161\u010dioni\u0173 gyvenimu, patys tur\u0117t\u0173 rodyti ger\u0105 pavyzd\u012f. Jei jie taip gerai supranta, koks tur\u0117t\u0173 b\u016bti krik\u0161\u010dionis, tai j\u0173 nuod\u0117m\u0117 yra dar didesn\u0117. Jie \u017eino, kas teisinga, o atsisako tai daryti. <\/p>\n\n\n\n
Delsti pavojinga. Jau dabar i\u0161sipa\u017einkite savo nuod\u0117mes ir ie\u0161kokite \u0161irdies tyrumo Kristuje. T\u016bkstan\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010diai \u010dia daro lemting\u0105 klaid\u0105. A\u0161 neapsistosiu ties gyvenimo trumpumu ir nepastovumu. Bet yra baisus pavojus, kur\u012f ne visi pakankamai supranta. Tai – delsimas paklusti Dievo \u0160ventosios Dvasios balsui, pasirinkimas gyventi nuod\u0117m\u0117je. Kokia ma\u017ea beatrodyt\u0173 nuod\u0117m\u0117, kiekvienas, pataikaujantis jai, rizikuoja \u017e\u016bti am\u017eiams. Ko mes nenugalime, tas nugal\u0117s ir pra\u017eudys mus. <\/p>\n\n\n\n
Adomas ir Ieva man\u0117, kad suvalgyti vaisi\u0173 yra toks nereik\u0161mingas poelgis, kuris negali u\u017etraukti baisi\u0173 pasekmi\u0173, apie kurias Dievas persp\u0117jo. Ta\u010diau \u0161is i\u0161 pa\u017ei\u016bros ma\u017eas nusi\u017eengimas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo nekintan\u010dio \u0161ventojo Dievo \u012estatymo per\u017eengimas. Jis atskyr\u0117 \u017emog\u0173 nuo Dievo, atne\u0161\u0117 \u012f pasaul\u012f sielvartus ir vargus, atv\u0117r\u0117 vartus mir\u010diai. Am\u017eius sek\u0117 am\u017ei\u0173, o \u017eem\u0117je gird\u0117josi netylan\u010dios aimanos. Visi Dievo k\u016briniai dejavo ir kent\u0117jo d\u0117l \u017emogaus nepaklusnumo. <\/p>\n\n\n\n
Pa\u010diame danguje liko pasiprie\u0161inimo Dievui p\u0117dsakai. Golgotos kry\u017eius yra lyg paminklas stulbinan\u010diai aukai u\u017e Dievi\u0161kojo \u012estatymo per\u017eengim\u0105. Tod\u0117l ne\u017ei\u016br\u0117kime \u012f nuod\u0117m\u0119 lengvab\u016bdi\u0161kai. <\/p>\n\n\n\n
Kiekvienas Dievo \u012estatymo per\u017eengimas ir kiekvienas Kristaus malon\u0117s paniekinimas atsiliepia mums patiems: sukietina \u0161ird\u012f, susilpnina vali\u0105, atbukina supratim\u0105 ir ne tik neskatina, bet ma\u017eina m\u016bs\u0173 sugeb\u0117jim\u0105 atsiduoti \u0160ventajai Dievo Dvasiai. <\/p>\n\n\n\n
Daugelis ramina save mintimi, kad jie gal\u0117s pasukti i\u0161 blogo kelio, kai tik panor\u0117s. Jiems atrodo, kad jie gali nepaisyti maloning\u0173 Dievo kvietim\u0173, v\u0117l ir v\u0117l juos gird\u0117dami. Jie mano, kad paniekindami malon\u0117s Dvasi\u0105 ir pereidami \u0161\u0117tono pus\u0117n, ypatingo pavojaus metu gal\u0117s pakeisti savo kelius. Bet tai nebus lengva. Nuod\u0117mingas gyvenimas u\u017ededa tok\u012f antspaud\u0105 \u017emogaus charakteriui, jog v\u0117liau tik nedaugelis trok\u0161ta tapti pana\u0161\u016bs \u012f J\u0117z\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Net vienas blogas charakterio bruo\u017eas, net vienas \u0161irdyje nuolat puosel\u0117jamas nuod\u0117mingas noras gal\u0173 gale paver\u010dia niekais vis\u0105 Evangelijos j\u0117g\u0105. Kiekvienas pataikavimas nuod\u0117mei atitraukia siel\u0105 nuo Dievo. I\u0161did\u017eiai netikintis \u017emogus, rodantis buk\u0105 abejingum\u0105 Dievi\u0161kajai tiesai, pjaus tai, k\u0105 pas\u0117jo. Visoje Biblijoje nerasime rimtesnio persp\u0117jimo d\u0117l lengvab\u016bdi\u0161ko po\u017ei\u016brio \u012f pikta, negu i\u0161mintingojo Saliamono \u017eod\u017eiai, kad nusid\u0117j\u0117l\u012f \u201c[…] supan\u010dioja jo paties nuod\u0117mi\u0173 virv\u0117s\u201d (Patarli\u0173 5,22).<\/p>\n\n\n\n
Kristus yra pasiruo\u0161\u0119s mus i\u0161laisvinti i\u0161 nuod\u0117m\u0117s, bet nedaro to prievarta. K\u0105 Jis gali padaryti d\u0117l m\u016bs\u0173, jei mes esame paskend\u0119 nuod\u0117m\u0117se, nenorime priimti i\u0161gelb\u0117jan\u010dios Dievo malon\u0117s ir i\u0161sivaduoti? Mes pra\u017eudome save, atkakliai atmesdami Jo meil\u0119. \u201c\u0160tai dabar palankus meras, \u0161tai dabar i\u0161ganymo diena\u201d (2 Korintie\u010diams 6,2). \u201c\u0160iandien, jei i\u0161girsite Jo bals\u0105, neu\u017ekietinkite savo \u0161ird\u017ei\u0173\u201d (Hebrajams 3,7.8).<\/p>\n\n\n\n
\u201c\u017dmogus \u017ei\u016bri \u012f veid\u0105, o Vie\u0161pats \u017evelgia \u012f \u0161ird\u012f\u201d, kurioje d\u017eiaugsmas persipyn\u0119s su sielvartu, kurioje tiek daug tyrumo ir apgaul\u0117s, kuri nuolat kei\u010diasi ir ka\u017eko ie\u0161ko (1 Samuelio 16,7). Dievui \u017einomi m\u016bs\u0173 ketinimai ir tikslai. \u017denkite pas J\u012f, kokia ydinga beb\u016bt\u0173 j\u016bs\u0173 siela. Atverkite slap\u010diausius jos kampelius visa matan\u010dioms akims, kaip Dovydas, su\u0161uk\u0119s: \u201cI\u0161tirk mane, Dieve, ir pa\u017eink mano \u0161ird\u012f. M\u0117gink mane ir pa\u017eink nerimastingas mano mintis! Ir matyk, ar yra manyje kokia ydinga elgsena, ir vesk mane am\u017einuoju keliu\u201d (Psalmi\u0173 139,23.24).<\/p>\n\n\n\n
Daugelis tenkinasi tik dievotumo i\u0161rai\u0161ka, priimdami Diev\u0105 vien protu. Bet j\u0173 \u0161irdis lieka neapvalyta. Tod\u0117l melskit\u0117s kaip Dovydas: \u201cTyr\u0105 \u0161ird\u012f sukurk man, Dieve, ir tvirt\u0105 dvasi\u0105 atnaujink mano viduje!\u201d (Psalmi\u0173 51,10). B\u016bkite s\u0105\u017einingi sau. B\u016bkite uol\u016bs ir atkakl\u016bs, lyg b\u016br\u0173 sprend\u017eiamas j\u016bs\u0173 likimas. \u0160is klausimas turi b\u016bti i\u0161spr\u0119stas tarp j\u016bs\u0173 sielos ir Dievo – i\u0161spr\u0119stas am\u017eiams. Viena apgaulinga viltis nuves jus \u012f pra\u017e\u016bt\u012f. <\/p>\n\n\n\n
Tyrin\u0117kite Dievo \u017dod\u012f malda. Sis \u017eodis per Dievo \u012estatym\u0105 ir Kristaus gyvenim\u0105 atskleid\u017eia did\u017eiuosius \u0161ventumo principus, be kuri\u0173 \u201d […] niekas nereg\u0117s Vie\u0161paties\u201d (Hebrajams 12,14). Jis \u012ftikina mus, kad esame nuod\u0117mingi, ir ai\u0161kiai parodo i\u0161sigelb\u0117jimo keli\u0105. \u012esiklausykite \u012f j\u012f, nes tai Dievas kalba j\u016bs\u0173 sielai. <\/p>\n\n\n\n
Nepasiduokite nevil\u010diai, pamat\u0119, kokie nuod\u0117mingi ir netyri i\u0161 tikr\u0173j\u0173 esate. Mums visi\u0161kai nereikia palenkti Dievo \u012f savo pus\u0119, nes \u201cDievas […] Kristuje sutaikino pasaul\u012f su savimi\u201d (2 Korintie\u010diams 5,19). Savo \u0161velnia meile Jis traukia Savo paklydusi\u0173 vaik\u0173 \u0161irdis. N\u0117 vienas t\u0117vas \u017eem\u0117je n\u0117ra toks kantrus savo klystantiems vaikams, koks yra Dievas \u017eem\u0117s vaikams. Niekas negali \u0161velniau u\u017e J\u012f elgtis su prasi\u017eengusiu ir paklydusiu. Visi Jo pa\u017eadai ir persp\u0117jimai alsuoja neapsakoma meile. <\/p>\n\n\n\n
Jei \u0161\u0117tonas jums teigia, kad j\u016bs – didelis nusid\u0117j\u0117lis, pa\u017evelkite \u012f Atpirk\u0117j\u0105 ir Jo nuopelnus. Jo \u0161viesa pad\u0117s jums i\u0161pa\u017einti savo nuod\u0117m\u0119 ir atsakyti prie\u0161ui, kad \u201c[…] Kristus J\u0117zus at\u0117jo \u012f pasaul\u012f gelb\u0117ti nusid\u0117j\u0117li\u0173 […]\u201d ir j\u016bs galite b\u016bti atpirkti Jo beribe meile (1 Timotiejaus 1,15). Kart\u0105 J\u0117zus papasakojo Simonui apie du skolininkus. Vienas j\u0173 buvo skolingas daug, o kiras – tik nedidel\u0119 pinig\u0173 sum\u0105. Seimininkas jiems abiem dovanojo. Kristus paklaus\u0117 Simono, kuris skolininkas, jo nuomone, labiau myl\u0117s \u0161eiminink\u0105. Simonas atsak\u0117: Manau, jog tasai, kuriam daugiau dovanota\u201d (Luko 7,43). Mes buvome dideli nusid\u0117j\u0117liai, bet Kristus mir\u0117, kad mums b\u016bt\u0173 atleista. Jo auka pakankamai didel\u0117, kad gal\u0117t\u0173 pra\u0161yti T\u0117v\u0105 m\u016bs\u0173 i\u0161gelb\u0117jimo. Tie, kuriems buvo atleista daugiau, stov\u0117s ar\u010diausiai prie Jo sosto, \u0161lovindami Vie\u0161pat\u012f u\u017e Jo begalin\u0119 meil\u0119 ir did\u017eiul\u0119 auk\u0105. <\/p>\n\n\n\n
Juo ai\u0161kiau mes suprasime Dievo meil\u0119, juo geriau suvoksime nuod\u0117m\u0117s pra\u017e\u016btingum\u0105. Kai mes pamatysime begalin\u012f Dievo atsidavim\u0105 mums ir prad\u0117sime gilintis \u012f did\u017eiul\u0119 Kristaus auk\u0105, m\u016bs\u0173 \u0161irdys prisipildys meil\u0117s ir atgailos.<\/p>\n\n\n\n
\u201eKAS savo nusid\u0117jimus slepia, tam nesiseks, bet kas juos i\u0161pa\u017e\u012fsta ir liaujasi tai dar\u0119s, tai susilauks gailestingumo\u201d (Patarli\u0173 28,13). Dievo malon\u0117 yra duodama paprastomis, teisingomis ir apgalvotomis s\u0105lygomis. Vie\u0161pats nenori, kad mes nusid\u0117tume vien tod\u0117l, jog v\u0117liau Jis gal\u0117t\u0173 mums atleisti. Mums nereikia vargintis, ilgai keliaujant \u012f \u201c\u0161vent\u0105sias vietas\u201d, ir kankinti save, kad i\u0161pirktume nusi\u017eengimus ir \u012fgytume Dievo palankum\u0105. Bus pasigail\u0117ta kiekvieno, i\u0161sipa\u017einusio ir atsisakiusio savo nuod\u0117mi\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Apa\u0161talas sako: \u201cI\u0161pa\u017einkite tad vienas kitam nuod\u0117mes ir melskit\u0117s vienas u\u017e kit\u0105, kad b\u016btum\u0117te pagydyti\u201d (Jok\u016bbo 5,16). Nuod\u0117mes i\u0161sipa\u017einkite Dievui, nes tik Jis gali atleisti, bet savo prasi\u017eengimus pasisakykite vienas kitam. Jei j\u016bs \u012f\u017eeid\u0117te draug\u0105 ar kaimyn\u0105, tai privalote prisipa\u017einti savo kalt\u0119, o j\u0173 pareiga – jums atleisti. Po to j\u016bs turite pra\u0161yti atleidimo Vie\u0161pat\u012f, nes j\u016bs\u0173 nuskriaustasis brolis yra Dievo nuosavyb\u0117 ir, \u012f\u017eeid\u0119 j\u012f , j\u016bs nusid\u0117jote K\u016br\u0117jui ir Atpirk\u0117jui. Visk\u0105 turi su\u017einoti vienintelis tikrasis Tarpininkas, m\u016bs\u0173 Vyriausiasis Kunigas, \u201cKuris buvo gundomas visokiu b\u016bdu, kaip kad ir mes, ta\u010diau lik\u0119s be nuod\u0117m\u0117s, Kuris gali u\u017ejausti m\u016bs\u0173 silpnybes\u201d (Hebrajams 4,15).<\/p>\n\n\n\n
Tie, kurie sieloje dar nenusi\u017eemino prie\u0161 Diev\u0105 ir neprisipa\u017eino nusikalt\u0119, nei\u0161pild\u0117 svarbiausios s\u0105lygos, kad Dievas juos priimt\u0173. Jei dar rikiai neatgailavome, jei sieloje nenusi\u017eeminome ir susikrimt\u0119 nei\u0161sipa\u017einome nuod\u0117mi\u0173, nepasmerk\u0117me savo yd\u0173, tai dar niekada nuo\u0161ird\u017eiai neie\u0161kojome nuod\u0117mi\u0173 atleidimo. O jei neie\u0161kojome, tai niekada ir negavome Dievi\u0161kosios ramyb\u0117s. Nuod\u0117m\u0117s mums neatleid\u017eiamos tik tod\u0117l, jog nenorime \u0161irdyje vadovautis tiesos \u017eod\u017eiu. Mums yra duoti i\u0161sam\u016bs nurodymai \u0161ia tema. Nesvarbu, ar vie\u0161ai, ar slap\u010dia i\u0161pa\u017e\u012fstamos nuod\u0117m\u0117s, bet nusid\u0117j\u0117lis tai turi daryti i\u0161 \u0161irdies. Prievarta \u010dia neleistina. To negalime atlikti lengvab\u016bdi\u0161kai ir ner\u016bpestingai. N\u0117ra prasm\u0117s atgailauti \u017emogui, kuris nesibjauri savo nuod\u0117me. Tik i\u0161 \u0161irdies gelmi\u0173 einanti i\u0161pa\u017eintis pasiekia neapsakomai gailesting\u0105 Diev\u0105. Dovydas sak\u0117: \u201cTeisieji \u0161auk\u0117si, ir Vie\u0161pats i\u0161klaus\u0117 juos, ir i\u0161 vis\u0173 j\u0173 suspaudim\u0173 i\u0161gelb\u0117jo juos\u201d (Psalmi\u0173 34,18).<\/p>\n\n\n\n
Tikroji i\u0161pa\u017eintis yra ypatinga, i\u0161pa\u017e\u012fstamos yra konkre\u010dios nuod\u0117m\u0117s. Vienos j\u0173 gali b\u016bti atskleid\u017eiamos tik Dievui, kiti prasi\u017eengimai prisipa\u017e\u012fstami nukent\u0117jusiems nuo j\u0173 \u017emon\u0117ms, tre\u010dias reikia i\u0161sipa\u017einti vie\u0161ai. Ta\u010diau kiekviena i\u0161pa\u017eintis turi b\u016bti tiksli ir atliekama visi\u0161kai suvokiant savo kalt\u0119. <\/p>\n\n\n\n
Samuelio laikais izraelitai atpuol\u0117 nuo Dievo ir kent\u0117jo u\u017e nuod\u0117mes. Jie prarado pasitik\u0117jim\u0105 Vie\u0161-pa\u010diu, nebetik\u0117jo Jo sugeb\u0117jimu apginti Savo reikal\u0105, nebemat\u0117, jog Jis Savo j\u0117ga ir i\u0161mintimi juos valdo. Jie nusigr\u0119\u017e\u0117 nuo Visatos Valdovo ir panoro b\u016bti valdomi taip, kaip buvo valdomos kaimynin\u0117s tautos. Bet, dar nesusitaik\u0119 su Dievu, jie prisipa\u017eino nusikalt\u0119: \u201c[…] prie vis\u0173 savo nusikaltim\u0173 dar ir t\u0105 prid\u0117jome, kad sau karali\u0173 i\u0161simeld\u0117me\u201d (1 Samuelio 12,19). \u0160i\u0105 jau suprast\u0105 nuod\u0117m\u0119 jie ir tur\u0117jo i\u0161pa\u017einti. J\u0173 ned\u0117kingumas sl\u0117g\u0117 j\u0173 sielas ir skyr\u0117 juos nuo Dievo. <\/p>\n\n\n\n
Dievui neprimtina i\u0161pa\u017eintis be nuo\u0161ird\u017eios atgailos ir bandym\u0173 pasitaisyti. Gyvenime turi \u012fvykti ry\u017etinga permaina. Reikia atsi\u017ead\u0117ti visko, kas \u012f\u017eeid\u017eia Diev\u0105. Tokia turi b\u016bti tikroji atgaila. Mums yra ai\u0161kiai pasakyta, k\u0105 turime daryti: \u201cApsimazgokite, apsivalykite, liaukit\u0117s nepadoriai elgtis Mano akivaizdoje, liaukit\u0117s dar\u0119 pikta! \u012epraskite gera daryti, \u017ei\u016br\u0117kite teisumo, pad\u0117kite nuskriaustam, u\u017estokite na\u0161lait\u012f ir apginkite na\u0161l\u0119\u201d (J\u0117zajo 1,16.17). \u201cJeigu tas nusid\u0117j\u0117lis gr\u0105\u017eins u\u017estat\u0105, u\u017emok\u0117s u\u017e i\u0161pl\u0117\u0161t\u0105j\u012f, elgsis pagal gyvenimo \u012fstatym\u0105, nedarydamas nieko pikta – tai jis gyvens, neprapuls\u201d (Ezechielio 33,15). Apa\u0161talas Paulius taip kalba apie atgail\u0105: \u201cIr \u0161tai kaip tik tas nuli\u016bdimas pagal Dievo vali\u0105 kok\u012f pa\u017eadino jums susir\u016bpinim\u0105, kok\u012f teisinim\u0105si, apmaud\u0105, baim\u0119, ilges\u012f, uolum\u0105 ir bausm\u0119! J\u016bs visais at\u017evilgiais pasirod\u0117te nesusitep\u0119 anuo nusikaltimu\u201d (2 Korintie\u010diams 7,11).<\/p>\n\n\n\n
Kai nuod\u0117m\u0117 sumenkina \u017emogaus sugeb\u0117jim\u0105 atskirti g\u0117r\u012f nuo blogio, nusid\u0117j\u0117lis nebemato savo tr\u016bkum\u0173 ir nesupranta, kiek blogio padar\u0117. Jei jis neatsiduoda \u0160ventajai Dvasiai, tai beveik nepastebi savo nuod\u0117m\u0117s. Jo i\u0161pa\u017eintys nenuo\u0161ird\u017eios ir nerimtos. Kiekvien\u0105 kart\u0105, prisipa\u017eindamas klyd\u0119s, jis teisinasi susiklos\u010diusiomis aplinkyb\u0117mis. <\/p>\n\n\n\n
Baisu ir g\u0117da pasidar\u0117 Adomui ir Ievai, suvalgius u\u017edraust\u0105j\u012f vaisi\u0173. Pirmiausia jie galvojo, kaip pasiteisinti ir i\u0161vengti mirties. Vie\u0161pa\u010diui paklausus apie padaryt\u0105 nuod\u0117m\u0119, Adomas, kaltindamas tiek Diev\u0105, tiek Iev\u0105, atsak\u0117: \u201cMoteri\u0161k\u0117, kuri\u0105 man davei kaip draug\u0119, dav\u0117 man i\u0161 med\u017eio, ir a\u0161 valgiau\u201d. Ieva apkaltino \u017ealt\u012f: \u201c\u017daltys mane apgavo, ir a\u0161 valgiau\u201d (Prad\u017eios 3,12.13). Kod\u0117l Tu suk\u016brei \u017ealt\u012f? Kod\u0117l leidai jam gyventi Edene? \u0160iais klausimais ji kaltino Diev\u0105 ir teisinosi d\u0117l savo nuopolio. Toki\u0105 pasiteisinimo dvasi\u0105 pagimd\u0117 mel\u0173 t\u0117vas- \u0161\u0117tonas. J\u0105 paveld\u0117jo visi Adomo vaikai. \u0160ios r\u016b\u0161ies i\u0161pa\u017eintys nepriimtinos Dievui, nes n\u0117ra \u012fkv\u0117ptos \u0160ventosios Dvasios. Tikroji atgaila skatins \u017emog\u0173 be veidmainyst\u0117s ir apgaul\u0117s i\u0161pa\u017einti nuod\u0117m\u0119 ir i\u0161tverti atpild\u0105 u\u017e savo kalt\u0119. Kaip nelaimingas muitininkas, nedr\u012fstantis pakelti aki\u0173 \u012f dang\u0173, jis su\u0161uks: \u201cDieve, b\u016bk gailestingas man, nusid\u0117j\u0117liui!\u201d. Kas pripa\u017e\u012fsta savo kalt\u0119, tas bus pateisintas, nes J\u0117zus praliejo krauj\u0105 u\u017e kiekvien\u0105 atgailaujant\u012f nusid\u0117j\u0117l\u012f. <\/p>\n\n\n\n
Dievo \u017dodis duoda pavyzd\u017eius tikrosios atgailos, kurioje n\u0117ra vietos pasiteisinimui. Paulius nesl\u0117p\u0117 savo nuod\u0117mi\u0173. Atvirk\u0161\u010diai, jis pie\u0161\u0117 jas tamsiausiomis spalvomis, n\u0117 kiek nemenkindamas savo kalt\u0117s. Jis sak\u0117: \u201cGav\u0119s i\u0161 auk\u0161t\u0173j\u0173 kunig\u0173 \u012fgaliojimus, daugyb\u0119 \u0161vent\u0173j\u0173 \u012fmesdinau \u012f kal\u0117jimus, o kai jie buvo \u017eudomi, pritardavau. Da\u017enai \u012fvairiose sinagogose grasinimais ver\u010diau juos pikt\u017eod\u017eiauti ir, be saiko prie\u0161 juos \u012ft\u016b\u017e\u0119s, persekiojau net svetimuose miestuose\u201d (Apa\u0161tal\u0173 darbai 26,10.11). Jis nedvejojo liudydamas: \u201cJ\u0117zus Kristus at\u0117jo \u012f pasaul\u012f gelb\u0117ti nusid\u0117j\u0117li\u0173, kuri\u0173 pirmasis a\u0161 esu\u201d (1 Timotiejui 1,15).<\/p>\n\n\n\n
Nuolanki ir sielvartaujanti \u0161irdis, sumink\u0161tinta tikrosios atgailos, \u012fvertins Dievo meil\u0119 ir Golgotos kain\u0105. Kaip s\u016bnus prisipa\u017e\u012fsta nusi\u017eeng\u0119s savo mylin\u010diam t\u0117vui, taip nuo\u0161ird\u017eiai atgailaujantis nusid\u0117j\u0117lis i\u0161pa\u017eins visas nuod\u0117mes Dievui. Apie tai para\u0161yta: \u201cJeigu i\u0161pa\u017e\u012fstame savo nuod\u0117mes, Jis i\u0161tikimas ir teisingas, kad atleist\u0173 mums nuod\u0117mes ir apvalyt\u0173 mus nuo vis\u0173 nedorybi\u0173\u201d (1 Jono 1,9).<\/p>\n\n\n\n
DIEVO pa\u017eadas byloja: \u201cJ\u016bs ie\u0161kosite man\u0119s ir rasite, kai ie\u0161kosite man\u0119s visa \u0161irdimi\u201d (Jeremijo 29,13).<\/p>\n\n\n\n
Visa \u0161irdimi mes turime atsiduoti Dievui. Tik tada mes pasikeisime i\u0161 vidaus ir tapsime pana\u0161\u016bs \u012f J\u012f. Nuod\u0117minga prigimtis atskyr\u0117 mus nuo Dievo. \u0160ventoji Dvasia m\u016bs\u0173 b\u016bsen\u0105 nusako tokiais \u017eod\u017eiais: \u201cJ\u016bs buvote mir\u0119 savo nusikaltimais ir nuod\u0117m\u0117mis\u201d, j\u016bs\u0173 \u201cvisa galva skaudanti ir visa \u0161irdis alpstanti\u201d. \u0160\u0117tonas tvirtai laik\u0117 mus savo sp\u0105stuose, kuriuose mes \u201cvergavome jo valiai\u201d (Efezie\u010diams 2,1; J\u0117zajo 1,5; 2 Timotiejui 2,26). Dievas trok\u0161ta mus i\u0161gydyti ir i\u0161laisvinti. Kad gal\u0117tume i\u0161 esm\u0117s pasikeisti ir atnaujinti savo prigimt\u012f, mes turime visi\u0161kai atsiduoti Jam. <\/p>\n\n\n\n
Kova su savimi – pati sunkiausia kova, kokia tik gali b\u016bti. Kad nuslopintume sav\u0105j\u012f \u201ca\u0161\u201d ir paklustume Dievo valiai, turime pakovoti su savimi. Bet be atsidavimo Dievui ne\u012fmanoma atsinaujinti \u0161ventajam gyvenimui. <\/p>\n\n\n\n
Dievo vald\u017eia n\u0117ra pagr\u012fsta aklu paklusnumu ir besaike kontrole, kaip tai nori pavaizduoti \u0161\u0117tonas. Ji kreipiasi \u012f \u017emogaus prot\u0105 ir s\u0105\u017ein\u0119. \u201cTuomet ateikite ir bylin\u0117kit\u0117s su Manimi\u201d, – kviet\u0117 K\u016br\u0117jas Savo sukurtas b\u016btybes (J\u0117zajo 1,18). Dievas nedaro spaudinio Savo k\u016briniams. Jis priima tik savanori\u0161k\u0105 ir proting\u0105 garbinim\u0105. Priverstinis nuolankumas neskatina \u017emogaus proto ir charakterio vystymosi, o paver\u010dia \u017emog\u0173 ma\u0161ina. M\u016bs\u0173 K\u016br\u0117jo tikslas ne toks. Jis trok\u0161ta, kad \u017emogus, apvainikuojantis vis\u0105 Jo k\u016bryb\u0105, b\u016bt\u0173 kuo tobulesnis. Jis mums parodo visas palaimos vir\u0161\u016bnes, \u012f kurias Savo malone Jis gali atvesti. Jis kvie\u010dia mus atsiduoti Jam, kad gal\u0117t\u0173 veikti per mus. Mes galime pasirinkti, ar i\u0161silaisvinti i\u0161 nuod\u0117m\u0117s vergijos ir d\u017eiaugtis did\u017eiule laisve kartu su visais Dievo S\u016bnumis, ar likti vergais. <\/p>\n\n\n\n
Atsiduodami Dievui, b\u016btinai turime atsisakyti visko, kas mus nuo Jo skiria. Tod\u0117l Gelb\u0117tojas sako: \u201c[…] kiekvienas i\u0161 j\u016bs\u0173, kuris neatsi\u017eada visos savo nuosavyb\u0117s, negali b\u016bti mano mokinys\u201d (Luko 14,33). Turi b\u016bti atsi\u017ead\u0117ta visko, kas tolina \u0161ird\u012f nuo Dievo. Daugumos dievaitis yra turtas. Meile pinigams ir turto siekimu jie tarsi auksine grandine prisiri\u0161\u0119 prie \u0161\u0117tono. Kiti siekia gero vardo ir pasaulin\u0117s garb\u0117s. Treti – lengvo ir ner\u016bpestingo gyvenimo. Bet tie vergyst\u0117s pan\u010diai turi b\u016bti sutraukyti. Mes negalime priklausyti pusiau Dievui, pusiau – pasauliui. Mes nesame Dievo vaikai, jei nepriklausome Jam visi\u0161kai. <\/p>\n\n\n\n
Yra \u017emoni\u0173, kurie dedasi tarnauj\u0105 Dievui, bet bando tik savo j\u0117gomis paklusti Jo \u012estatymui, suformuoti dievobaiming\u0105 charakter\u012f ir tuo u\u017esitikrinti i\u0161sigelb\u0117jim\u0105. J\u0173 \u0161irdys nepaliestos gilios meil\u0117s Kristui, bet jie stengiasi vykdyti visas krik\u0161\u010dioni\u0173 pareigas ir Dievo reikalavimus, nuo kuri\u0173 priklauso am\u017einasis likimas. Tokia religija neverta nieko. Kai Kristus gyvena \u0161irdyje ir siela prisipildo meil\u0117s Jam, d\u017eiaugsmo, bendraujant su Juo, kai nori Jam atsiduoti ir laukia Jo – savasis \u201ca\u0161\u201d bus pamir\u0161tas. Kiekvien\u0105 poelg\u012f \u012fkv\u0117ps meil\u0117 Kristui. \u017dmon\u0117s, kurie tikrai myli Diev\u0105, neklausia, kaip \u012fvykdyti Jo reikalavimus kuo ma\u017eesne kaina, bet stengiasi nepriekai\u0161tingai i\u0161pildyti Atpirk\u0117jo vali\u0105. Jie labai noriai atiduos visk\u0105 d\u0117l tikslo, kurio jie siekia. Jei krik\u0161\u010dionio \u0161irdyje n\u0117ra tos gilios meil\u0117s, tai Kristaus i\u0161pa\u017einimas – tik tu\u0161ti \u017eod\u017eiai, sausas formalumas, sunki na\u0161ta. <\/p>\n\n\n\n
Ar nejau\u010diate, kad visi\u0161kas atsidavimas Kristui yra per didel\u0117 auka? Paklauskite sav\u0119s: \u201cK\u0105 Kristus man dav\u0117?\u201d. U\u017e m\u016bs\u0173 atpirkim\u0105 Dievo S\u016bnus atidav\u0117 visk\u0105 – gyvyb\u0119, meil\u0119 ir kent\u0117jo kan\u010dias. Ar gali b\u016bti, kad mes, kurie nesame verti tokios didel\u0117s meil\u0117s, u\u017edarytume Jam savo \u0161irdis. Kiekvien\u0105 savo gyvenimo akimirk\u0105 mes naudojam\u0117s Jo malon\u0117s palaimomis. B\u016btent tod\u0117l mes negalime visi\u0161kai ai\u0161kiai suprasti, i\u0161 koki\u0173 ne\u017einios ir vargo gelmi\u0173 esame i\u0161gelb\u0117ti. Ar, \u017evelgdami \u012f T\u0105, Kur\u012f perv\u0117r\u0117 m\u016bs\u0173 nuod\u0117m\u0117s, mes galime paniekinti vis\u0105 Jo meil\u0119 ir auk\u0105? Nejaugi, matydami berib\u012f \u0161lov\u0117s Vie\u0161paties nusi\u017eeminim\u0105, mes sk\u0173sim\u0117s tuo, kad am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105 galime gauti tik kovodami su savimi ir nusi\u017eemindami. <\/p>\n\n\n\n
Dauguma i\u0161did\u017ei\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 klausia: \u201cKod\u0117l a\u0161 pirmiausia turiu atgailauti ir nusi\u017eeminti, jei nesu tikras, ar Dievas mane priims?\u201d Pa\u017evelkite \u012f Krist\u0173. Jis buvo dangaus Kunigaik\u0161tis, bet d\u0117l \u017emogaus prisi\u0117m\u0117 visas \u017emonijos nuod\u0117mes. Jis buvo \u201c[…] paskaitytas su nusikalt\u0117liais, kad Jis ne\u0161\u0117 daugelio nuod\u0117mes ir meld\u0117 u\u017e nusid\u0117j\u0117lius\u201d (J\u0117zajo 53,12).<\/p>\n\n\n\n
Ko mes atsi\u017eadame, jei atiduodame Kristui visk\u0105? Nuod\u0117m\u0117se suteptos \u0161irdies, kad J\u0117zus Savo krauju j\u0105 apvalyt\u0173 ir i\u0161gelb\u0117t\u0173 mus niekam neprilygstan\u010dia meile. Man g\u0117da gird\u0117ti ir ra\u0161yti, kad \u017emon\u0117s vis d\u0117lto mano, jog sunku visko atsi\u017ead\u0117ti. <\/p>\n\n\n\n
Bet Dievas nereikalauja m\u016bs\u0173 atsisakyti to, kas tarnauja m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 interesams. Visa, k\u0105 Jis daro, daro Savo vaik\u0173 gerovei. Argi tie, kurie dar nepasirinko Kristaus, gali suprasti, kad Jis si\u016blo kur kas daugiau negu jie patys siekia. \u017dmogus daro sau did\u017eiul\u0119 \u017eal\u0105, elgdamasis prie\u0161 Dievo vali\u0105. N\u0117ra tikrojo d\u017eiaugsmo, einant Jo u\u017edraustais keliais. Juk Jis \u017eino, kas yra geriausia ir visk\u0105 daro Savo k\u016brini\u0173 laimei. Nuod\u0117m\u0117s kelias – tai kan\u010di\u0173 ir mirties kelias. <\/p>\n\n\n\n
Klaidinga galvoti, jog Dievas patenkintas Savo vaik\u0173 kan\u010diomis. Visas dangus nori, kad \u017emogus b\u016br\u0173 laimingas. M\u016bs\u0173 dangi\u0161kasis T\u0117vas neu\u017etveria Savo k\u016briniams kelio \u012f d\u017eiaugsm\u0105. Dievi\u0161kieji reikalavimai ragina mus vengti nuolaid\u017eiauti viskam, kas atne\u0161 kan\u010dias ir nusivylim\u0105 bei u\u017evers duris \u012f dangi\u0161k\u0105j\u0105 laim\u0119. Pasaulio Atpirk\u0117jas priima \u017emones tokius, kokie jie yra: su visais j\u0173 norais, tr\u016bkumais ir silpnyb\u0117mis. Tuos, kurie sutinka traukti Jo jung\u0105 ir ne\u0161ti Jo na\u0161t\u0105, Jis ne tik apvalys nuo nuod\u0117mi\u0173 ir atpirks Savo krauju, bet suteiks jiems visa, ko trok\u0161ta \u0161irdis. Jo tikslas – suteikti ramyb\u0119 ir atils\u012f visiems, ateinamiems pas J\u012f gyvenimo duonos. Jis ragina mus vykdyti tik tas pareigas, kurios ves mus \u012f palaimos vir\u0161\u016bnes, kuri\u0173 negali pasiekti nepaklusnieji. Tikrai d\u017eiaugtis gyvenimu galima, tik \u012fsileidus \u0161irdin Krist\u0173 – Did\u017ei\u0105j\u0105 Vilt\u012f. <\/p>\n\n\n\n
Daugelis klausia: \u201cKaip man paklusti Dievui?\u201d. J\u016bs trok\u0161tate atsiduoti Jam, bet esate morali\u0161kai per silpni, j\u016bs\u0173 mintys sukaustytos, o \u012fpro\u010dius valdo nuod\u0117m\u0117. J\u016bs\u0173 pa\u017eadai ir nutarimai netvirti lyg byrantis sm\u0117lis. J\u016bs negalite valdyti savo min\u010di\u0173, savo ketinim\u0173, savo jausm\u0173. Matydami savo ne\u012fvykdytus pa\u017eadus, j\u016bs pradedate nebetik\u0117ti savo nuo\u0161irdumu. Tai ver\u010dia jus galvoti, kad Dievas negali j\u016bs\u0173 priimti. Ta\u010diau nenusiminkite. Jums tereikia suprasti, kas yra tikroji valia. Tai sugeb\u0117jimas spr\u0119sti ir pasirinkti. Viskas priklauso nuo to, kur \u017emogus nukreips savo vali\u0105. Dievas dav\u0117 \u017emogui pasirinkimo galimyb\u0119. Ja pasinaudoti b\u016btina. J\u016bs negalite pakeisti savo \u0161irdies, j\u016bs negalite prisiversti pamilti Diev\u0105, bet j\u016bs GALITE pasirinkti tarnauti Jam. Kad Jis veikt\u0173 j\u016bs\u0173 \u0161irdyje, kad j\u016bs nor\u0117tum\u0117te ir darytum\u0117te tai, kas Jam yra malonu, j\u016bs turite paskirti Jam savo vali\u0105. Taip j\u016bs visi\u0161kai pateksite Kristaus vald\u017eion, j\u016bs\u0173 mintys neprie\u0161taraus Jam ir jausmai bus nukreipti \u012f J\u012f. <\/p>\n\n\n\n
Teisinga yra trok\u0161ti \u0161ventumo ir g\u0117rio, bet vien noro neu\u017etenka. Daugelis \u017eus, tik\u0117damiesi ir trok\u0161dami b\u016bti krik\u0161\u010dionimis. Jie nesuvokia, kad savo vali\u0105 reikia skirti Dievui, ir praleid\u017eia prog\u0105 tapti krik\u0161\u010dionimis. <\/p>\n\n\n\n
Teisingomis valios pastangomis j\u016bs\u0173 gyvenimas gali visi\u0161kai pasikeisti. Atidav\u0119 savo vali\u0105 Kristui, j\u016bs galite prisijungti prie pa\u010dios galingiausios j\u0117gos Visatoje. J\u016bs gausite j\u0117g\u0173 ir stipryb\u0117s i\u0161 auk\u0161\u010diau, j\u016bs\u0173 tik\u0117jimas taps tvirtas ir nepajudinamas. Nuolat atsiduodami Kristui, j\u016bs gal\u0117site gyventi nauj\u0105 gyvenim\u0105 – gyvenim\u0105 tik\u0117dami.<\/p>\n\n\n\n
KAI \u0160ventoji Dvasia pabudina j\u016bs\u0173 s\u0105\u017ein\u0119, j\u016bs i\u0161vystate nuod\u0117m\u0117s pra\u017e\u016btingum\u0105, jos griaunan\u010di\u0105 j\u0117g\u0105, sielvart\u0105, kur\u012f ji suteikia. J\u016bs \u017evelgiate \u012f j\u0105 su pasibjaur\u0117jimu. J\u016bs jau\u010diate, jog nuod\u0117m\u0117 atskyr\u0117 jus nuo Dievo ir paverg\u0117. Juo daugiau kovojate su ja, juo labiau suprantate savo bej\u0117gi\u0161kum\u0105. J\u016bs\u0173 ketinimai netyri, \u0161irdis – sutepta. J\u016bs matote, kad j\u016bs\u0173 gyvenimas yra egoisti\u0161kas ir nuod\u0117mingas. J\u016bs trok\u0161tate atleidimo, tyrumo, laisv\u0117s. K\u0105 jums daryti, kad sutartum\u0117te su Dievu ir taptum\u0117te pana\u0161\u016bs \u012f J\u012f?<\/p>\n\n\n\n
Ramyb\u0117s – \u0161tai ko jums reikia, – ramyb\u0117s, dangaus atleidimo ir meil\u0117s. To negalima nusipirkti, pasiekti protu ar i\u0161mintimi. Nesitik\u0117kite \u012fsigyti ramyb\u0117s savo j\u0117gomis. Dievas si\u016blo j\u0105 dovanai, \u201cbe pinig\u0173 ir jokio atsilyginimo\u201d (J\u0117zajo 55,1). Ji bus j\u016bs\u0173, jei tik i\u0161tiesite rank\u0105 ir nutversite j\u0105. Vie\u0161pats sako: \u201cJei j\u016bs\u0173 nuod\u0117m\u0117s b\u016bt\u0173 raudonos kaip kraujas, bus padarytos baltos kaip sniegas; jei jos b\u016bt\u0173 raudonos kaip purpuras, bus kaip balta vilna\u201d (J\u0117zajo 51,18). \u201cA\u0161 duosiu jums nauj\u0105 \u0161ird\u012f ir \u012fvesiu \u012f j\u016bs\u0173 vid\u0173 nauj\u0105 dvasi\u0105\u201d (Ezechielio 36,26).<\/p>\n\n\n\n
J\u016bs i\u0161pa\u017einote nuod\u0117mes ir nuo\u0161ird\u017eiai jas atmet\u0117te. J\u016bs nutar\u0117te atsiduoti Dievui. Tad eikite pas J\u012f dabar, pra\u0161ykite apvalyti jus nuo nuod\u0117mi\u0173 ir duoti nauj\u0105 \u0161ird\u012f. Tik\u0117kite, kad Jis tai PADARYS, nes yra PA\u017dAD\u0116J\u0118S. To mok\u0117 J\u0117zus, b\u016bdamas \u017eem\u0117je: jei tik\u0117sime, kad gauname, k\u0105 Dievas mums yra pa\u017ead\u0117j\u0119s, tai ir gausime. J\u0117zus i\u0161gydydavo \u017emones, kai jie patik\u0117davo Jo J\u0117ga. Pad\u0117damas jiems matomuose dalykuose, \u012fkv\u0117pdavo juos pasitik\u0117ti Juo dvasin\u0117je srityje – skatindavo juos tik\u0117ti Jo galia atleisti nuod\u0117mes. Jis tai paai\u0161kino, i\u0161gydydamas suparaly\u017euot\u0105j\u012f: \u201c[…] KAD \u017dINOTUM\u0116TE \u017dMOGAUS S\u016aN\u0172 TURINT GALI\u0104 \u017dEM\u0116JE ATLEISTI NUOD\u0116MES, – \u010dia jis kreipiasi \u012f paraly\u017euot\u0105j\u012f: – Kelkis, pasiimk ne\u0161tuvus ir eik namo!\u201d (Mato 9,6). Evangelistas Jonas, pasakodamas apie Kristaus stebuklus, ra\u0161o: \u201cO \u0161itie yra sura\u0161yti, kad tik\u0117tum\u0117te, jog J\u0117zus yra Mesijas, Dievo S\u016bnus, ir tik\u0117dami tur\u0117tum\u0117te gyvenim\u0105 per Jo vard\u0105\u201d (Jono 20,31).<\/p>\n\n\n\n
I\u0161 paprasto Biblijos pavyzd\u017eio, pasakojan\u010dio, kaip J\u0117zus gyd\u0117 ligonius, galime pasimokyti, kaip tik\u0117ti Juo, kad b\u016bt\u0173 atleistos m\u016bs\u0173 nuod\u0117m\u0117s. Gr\u012f\u017ekime prie pasakojimo apie paraly\u017euot\u0105j\u012f Betesdoje. Nelaimingas ken\u010diantysis buvo bej\u0117gis, jis jau trisde\u0161imt a\u0161tuonerius metus negal\u0117jo vaik\u0161\u010dioti. Bet J\u0117zus liep\u0117 jam: \u201cKelkis, pasiimk ne\u0161tuvus ir eik namo\u201d. Ligonis gal\u0117jo pasakyti: \u201cVie\u0161patie, jei Tu mane i\u0161gydysi, a\u0161 paklusiu Tau\u201d. Bet jis patik\u0117jo Kristaus \u017eod\u017eiais, patik\u0117jo tuo, kad yra i\u0161gydytas, ir i\u0161 karto paband\u0117 atsistoti. Jis NOR\u0116JO EITI ir jis \u0116JO. Jis pasielg\u0117 pagal Kristaus \u017dod\u012f, ir Dievas dav\u0117 jam j\u0117g\u0173. Jis pasveiko.<\/p>\n\n\n\n
Pana\u0161iai yra su nusid\u0117j\u0117liais. Jie negali i\u0161pirkti savo praeities nuod\u0117mi\u0173, negali pakeisti savo \u0161irdies ir tapti \u0161venti. Bet Dievas pa\u017eada visa tai padaryti per Krist\u0173. J\u016bs TIKITE tuo pa\u017eadu. J\u016bs i\u0161pa\u017e\u012fstate savo nuod\u0117mes ir atsiduodate Dievui. J\u016bs TROK\u0160TATE Jam tarnauti. Kai tik \u0161itai padarysite, Dievas i\u0161tes\u0117s Savo \u017dod\u012f jums. Jei tik j\u016bs patik\u0117site tuo pa\u017eadu, patik\u0117site, kad jums yra atleista ir esate apvalytas, – Dievas tai \u012fvykdys. J\u016bs b\u016bsite i\u0161gydyti taip per lengvai, kaip kad Kristus i\u0161gyd\u0117 paraly\u017euot\u0105j\u012f, patik\u0117jus\u012f savo galia vaik\u0161\u010dioti. Taip BUS, jei tik\u0117site tuo.<\/p>\n\n\n\n
Nelaukite, kol pasijusite pasveik\u0119, bet sakykite: \u201cA\u0161 tikiu tuo, taip ir YRA, ir ne tod\u0117l kad tai jau\u010diu, bet tod\u0117l, kad Dievas pa\u017ead\u0117jo\u201d.<\/p>\n\n\n\n
J\u0117zus sako: \u201cKo tik melsdamiesi pra\u0161ote, tik\u0117kite gausi\u0105, ir tikrai taip bus\u201d (Morkaus 11,24). Pa\u017ead\u0117ta su viena s\u0105lyga: turime melstis pagal Dievo vali\u0105. Dievas nori apvalyti mus nuo nuod\u0117mi\u0173, padaryti Savo vaikais, duoti galimyb\u0119 gyventi \u0161ventai. Tod\u0117l mes galime PRA\u0160YTI t\u0173 palaim\u0173, TIK\u0116TI, kad jas gausime, ir D\u0116KOTI Dievui u\u017e tai, kad jas gavome. Tai m\u016bs\u0173 privilegija eiti pas J\u0117z\u0173, b\u016bti apvalytiems ir stori prie\u0161 \u012estatym\u0105 be g\u0117dos ir ramia s\u0105\u017eine. \u201cTaigi dabar n\u0117ra jokio pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje J\u0117zuje, kurie elgiasi ne taip, kaip geid\u017eia k\u016bnas, bet kaip reikalauja Dvasia\u201d (Romie\u010diams 8,1).<\/p>\n\n\n\n
Tod\u0117l j\u016bs nepriklausote sau: esate nupirkti didele kaina. \u201c[…] Esate atpirkti […] ne nykstan\u010diais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiuoju krauju Kristaus, to Avin\u0117lio be kliaudos ir d\u0117m\u0117s\u201d (1 Petro 1,18.19). D\u0117l tokio paprasto dalyko – tik\u0117jimo Dievu – \u0160ventoji Dvasia prad\u0117jo j\u016bs\u0173 \u0161irdyse nauj\u0105 gyvenim\u0105. Dabar j\u016bs – naujasis Dievo \u0161eimos vaikas, Jis myli jus taip pat, kaip Savo S\u016bn\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Dabar, kai atsidav\u0117te J\u0117zui, neatsitraukite nuo Jo, bet kas dien\u0105 kartokite: \u201cA\u0161 esu Kristaus. A\u0161 atsidaviau Jam\u201d – ir pra\u0161ykite Jo \u012fkv\u0117pti jums \u0160ventosios Dvasios ir saugoti jus Savo malone. J\u016bs tapote Jo vaiku, nes atsidav\u0117te Dievui, pasitik\u0117jote Juo. Tad ir gyvenkite Jame. Apa\u0161talas sako: \u201cTaigi. kaip esate pri\u0117m\u0119 Vie\u0161pat\u012f Krist\u0173 J\u0117z\u0173, taip ir gyvenkite Jame\u201d (Kolosie\u010diams 2,6).<\/p>\n\n\n\n
Yra \u017emoni\u0173, kuriems atrodo, kad, prie\u0161 tikintis Vie\u0161paties maloni\u0173, jie turi pereiti tam tikrus i\u0161bandymus ir \u012frodyti, jog yra pasikeit\u0119. Ta\u010diau netgi dabar jie gali tik\u0117tis Dievo palaim\u0173, nes b\u016btent dabar jiems reikalinga Jo malon\u0117 ir Kristaus Dvasia, kad gal\u0117t\u0173 pasiprie\u0161inti blogiui. J\u0117zus nori, kad mes ateitume pas J\u012f tokie, kokie esame: nuod\u0117mingi, bej\u0117giai, pavald\u016bs Jam. Mes galime ateiti pas J\u012f su visomis savo silpnyb\u0117mis, savo kaprizais, savo nuod\u0117m\u0117mis ir pulti prie Jo koj\u0173 atgailaudami. Tai Jo \u0160lov\u0117, kad Jis apgl\u0117bs mus Savo Meil\u0117s rankomis ir sutvarstys m\u016bs\u0173 \u017eaizdas, apvalys mus nuo visa, kas netyra.<\/p>\n\n\n\n
\u010cia klysta t\u016bkstan\u010diai. Jie netiki, kad J\u0117zus atleid\u017eia jiems asmeni\u0161kai. Jie nesupranta Dievo \u017dod\u017eio. Kiekvienas, vykdantis Dievo s\u0105lygas, turi teis\u0119 \u017einoti, kad kiekviena nuod\u0117m\u0117 yra lengvai atleid\u017eiama. Vykite \u0161alin abejones, jog Dievo pa\u017eadai skirti ne jums. Jie duoti kiekvienam atgailaujan\u010diajam. Kiekvienai tikin\u010diajai sielai tarnaujantys angelai ne\u0161a malon\u0119 ir j\u0117g\u0105, gautas per Krist\u0173. N\u0117ra n\u0117 vieno tiek nuod\u0117mingo \u017emogaus, kad nerast\u0173 j\u0117g\u0173, tyrumo ir teisumo Kristuje, mirusiame u\u017e j\u012f. Kristus yra pasiruo\u0161\u0119s nuvilkti j\u016bs\u0173 sutept\u0105 apdar\u0105 ir aprengti jus baltais teisumo r\u016bbais. Jis kvie\u010dia jus gyventi, bet ne mirti.<\/p>\n\n\n\n
Dievas nesielgia su mumis taip, kaip mes, mirtingi \u017emon\u0117s, elgiam\u0117s vienas su kitu. Jo mintys kupinos gailes\u010dio, meil\u0117s ir u\u017euojautos. Jis sako: \u201cTegul bedievis pameta savo keli\u0105 ir neteisusis – savo mintis, tegr\u012f\u017eta \u012f Vie\u0161pat\u012f, o Jis jo pasigail\u0117s, ir \u012f m\u016bs\u0173 Diev\u0105, nes Jis labai pasiry\u017e\u0119s dovanoti\u201d. \u201cA\u0161 i\u0161dildau tavo neteisybes kaip debes\u012f ir tavo nuod\u0117mes kaip r\u016bk\u0105\u201d (J\u0117zajo 55,7; 44,22). \u201cNes A\u0161 nenoriu mir\u0161tan\u010diojo mirties, sako Vie\u0161pats Dievas; gr\u0119\u017ekit\u0117s ir b\u016bkite gyvi!\u201d (Ezechielio 18,32).<\/p>\n\n\n\n
\u0160\u0117tonas pasiruo\u0161\u0119s pasl\u0117pti visus Dievo palai- mintus pa\u017eadus. Jis trok\u0161ta atimti i\u0161 sielos kiekvien\u0105 vilties kibirk\u0161t\u0117l\u0119, kiekvien\u0105 \u0161viesos spindul\u0117l\u012f. Bet j\u016bs neturite leisti jam to padaryti. Neklausykite gundytojo, bet sakykite – \u201cJ\u0117zus mir\u0117, kad a\u0161 gal\u0117\u010diau gyventi. Jis myli mane ir nenori, kad a\u0161 \u017e\u016b\u010diau. A\u0161 turiu u\u017ejau\u010diant\u012f Dangi\u0161k\u0105j\u012f T\u0117v\u0105. Nors a\u0161 piktnaud\u017eiavau Jo meile, i\u0161eikvodamas Jo duotas palaimas, a\u0161 \u201ckelsiuos, eisiu pas T\u0117v\u0105 ir sakysiu: \u201cT\u0117ve, nusid\u0117jau dangui ir tau. Nesu vertas vadintis tavo s\u016bnumi. Priimk mane bent samdiniu\u201d. Sis pavyzdys rodo, kaip paklyd\u0117lis gali b\u016bti susigr\u0105\u017eintas: \u201cT\u0117vas pa\u017eino j\u012f i\u0161 tolo, labai susigraudino, prib\u0117go prie jo, puol\u0117 ant kaklo ir pabu\u010diavo\u201d (Luko 15, 18-20).<\/p>\n\n\n\n
Ta\u010diau kad ir koks \u0161velnus ir jaudinantis b\u016bt\u0173 \u0161itas palyginimas, jis nepakankamai i\u0161rei\u0161kia begalin\u0119 dangi\u0161kojo T\u0117vo u\u017euojaut\u0105. Vie\u0161pats per prana\u0161\u0105 skelbia: \u201cA\u0161 myl\u0117jau tave am\u017eina meile, TOD\u0116L A\u0160 PASIGAIL\u0116DAMAS PRITRAUKIAU TAVE PRIE SAV\u0118S\u201d (Jeremijo 31,3). Kol nusid\u0117j\u0117lis dar yra toli nuo T\u0117vo nam\u0173, \u0161vaistydamas savo turt\u0105 svetimoje \u0161alyje, T\u0117vo \u0161irdis ilgisi jo. Kiekvienas sieloje pabud\u0119s tro\u0161kimas yra ne kas kita, kaip \u0160ventosios Dvasios – \u012fkalbin\u0117jan\u010dios, maldaujan\u010dios, traukian\u010dios paklyd\u0117l\u012f prie mylin\u010dio T\u0117vo \u0161irdies – kvietimas.<\/p>\n\n\n\n
Ar j\u016bs galite abejoti, tur\u0117dami tiek daug Biblijos pavyzd\u017ei\u0173? Ar j\u016bs galite patik\u0117ti, jog nelaiming\u0105 nusid\u0117j\u0117l\u012f, trok\u0161tant\u012f sugr\u012f\u017eti, trok\u0161tant\u012f i\u0161pa\u017einti savo nuod\u0117mes, Vie\u0161pats r\u016bs\u010diai sulaikys? Arba kad Jis neleis jam pulti po Savo kojomis ir atgailauti. Vykite \u0161alin tokias mintis! Niekas taip nekenkia j\u016bs\u0173 sielai, kaip toks m\u016bs\u0173 Dangi\u0161kojo T\u0117vo supratimas. Jis neapken\u010dia nuod\u0117m\u0117s, bet myli nusid\u0117j\u0117l\u012f. Per Krist\u0173 Jis atidav\u0117 Save Pat\u012f, kad visi norintys b\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117ti ir am\u017einai laimingi \u0160lov\u0117s karalyst\u0117je. Kaip dar \u0161velniau ir i\u0161rai\u0161kingiau Jis gal\u0117jo parodyti Savo meil\u0119 mums? Jis sako: \u201cArgi gali moteri\u0161k\u0117 u\u017emir\u0161ti savo k\u016bdik\u012f, kad nepasigail\u0117t\u0173 savo \u012fs\u010dios s\u016bnaus? Bet jei ji u\u017emir\u0161t\u0173, A\u0161 ta\u010diau neu\u017emir\u0161tu tav\u0119s\u201d (J\u0117zajo 49,15).<\/p>\n\n\n\n
Klausykite, j\u016bs, abejojantys ir besibaiminantys! – J\u0117zus gyvena, kad mus u\u017etart\u0173. D\u0117kokite Dievui u\u017e Jo brangaus S\u016bnaus paaukojim\u0105 ir melskit\u0117s, kad J\u0117zus neb\u016bt\u0173 mir\u0119s d\u0117l j\u016bs\u0173 berg\u017ed\u017eiai. Dvasia kvie\u010dia jus \u0161iandien. Atvira \u0161irdimi ateikite pas J\u0117z\u0173, ir j\u016bs gal\u0117site tik\u0117tis Jo palaim\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Skaitydami pa\u017eadus, atminkite, kad jie parodo Jo neapsakom\u0105 meil\u0119 ir gailestingum\u0105. Begalin\u0117 u\u017euojauta traukia Did\u017eiul\u0119 Berib\u0117s Meil\u0117s \u0161ird\u012f prie nusid\u0117j\u0117lio. Jame \u201cturime atpirkim\u0105 Jo krauju ir nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105 Jo malon\u0117s gausa\u201d (Efezie\u010diams 1,7). Taip, tik tik\u0117kite, kad Jis – j\u016bs\u0173 Pad\u0117j\u0117jas. Jis nori atnaujinti dorovin\u0119 \u017emogaus esm\u0119. Jei j\u016bs art\u0117site Jo link, i\u0161pa\u017eindami nuod\u0117mes ir atgailaudami, Jis taip pat art\u0117s j\u016bs\u0173 link su gailes\u010diu ir u\u017euojauta.<\/p>\n\n\n\n
TAIGI, kas yra Kristuje, tas yra naujas k\u016brinys. Kas buvo sena – pra\u0117jo, \u0161tai atsirado nauja\u201d (2 Korintie\u010diams 5,17).<\/p>\n\n\n\n
\u017dmogus gali nesugeb\u0117ti nusakyti tikslaus savo atsivertimo laiko ir vietos ar papasakoti, kaip tai \u012fvyko. Bet tai ne\u012frodo, jog jis n\u0117ra atsivert\u0119s. Kristus sak\u0117 Nikodemui: \u201cV\u0117jas pu\u010dia, kur nori, jo o\u0161im\u0105 girdi, bet ne\u017einai, i\u0161 kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti su kiekvienu, kuris gim\u0117 i\u0161 Dvasios\u201d (Jono 3,8). Kaip ai\u0161kiai pastebime ir jau\u010diame nematomo v\u0117jo poveik\u012f, taip Dievo Dvasia veikia \u017emogaus \u0161ird\u012f. \u0160i atnaujinanti j\u0117ga, nematoma \u017emogaus akiai, duoda prad\u017ei\u0105 naujam sielos gyvenimui. Ji sukuria nauj\u0105 \u017emog\u0173 pagal Dievo paveiksl\u0105. Nors \u0160ventoji Dvasia veikia tyliai ir nepastebimai, Jos vaisiai akivaizd\u016bs. Jei \u017emogaus \u0161irdis yra Dievo Dvasios atnaujinta, t\u0105 b\u016btinai parodys jo gyvenimas. Kai mes b\u016bsime bej\u0117giai pakeisti savo \u0161ird\u012f ar pasiekti sutarim\u0105 su Dievu, kai mes nepasitik\u0117sime savimi ir savo gerais darbais, tada m\u016bs\u0173 gyvenimas parodys, ar Dievas mums maloningas. Pajusime charakterio, \u012fpro\u010di\u0173, veiklos poky\u010dius. Kontrastas tarp to, kuo buvome ir kuo esame, bus akivaizdus. \u017dmogaus charakteris atsiskleid\u017eia ne per atsitiktinius darbus ar atsitiktines klaidas, bet per \u017eod\u017eius ir veiksmus, tapusius \u012fpro\u010diu.<\/p>\n\n\n\n
Tiesa, \u017emogaus elgesys i\u0161ori\u0161kai gali b\u016bti tinkamas ir be atnaujinan\u010dios Kristaus j\u0117gos. Noras tur\u0117ti \u012ftakos kitiems ir tro\u0161kimas b\u016bti gerbiamam gali priversti gyventi tvarkingai. Savigarba sulaikys mus nuo visiems matom\u0173 blog\u0173 poelgi\u0173. Ir savanaudi\u0161kos \u0161irdys gali kilniai elgtis. Kaip tada nustatyti, kieno pus\u0117je esame?<\/p>\n\n\n\n
Kam priklauso m\u016bs\u0173 \u0161irdis? Apie k\u0105 mes galvojame? I\u0161 ko mes nor\u0117tume atsiversti? Kam skirti \u0161velniausi m\u016bs\u0173 jausmai? Kam skiriame savo geriausias j\u0117gas? Jei mes esame Kristaus, mes galvojame tik apie J\u012f. Save ir visa, k\u0105 turime, skiriame Jam. Mes trok\u0161tame b\u016bti pana\u0161\u016bs \u012f J\u012f, tur\u0117ti Jo Dvasi\u0105, vykdyti Jo vali\u0105 ir viskuo Jam patikti.<\/p>\n\n\n\n
Tie, kurie tapo naujais Kristaus k\u016briniais, duos Dvasios vaisius: \u201cmeil\u0119, d\u017eiaugsm\u0105, taik\u0105, kantryb\u0119, malonum\u0105, gerum\u0105, i\u0161tikimyb\u0119, romum\u0105, susi-valdym\u0105\u201d (Galatams 5,22.23). Jie daugiau nepasi- duos buvusioms aistroms, bet, tik\u0117dami Dievo S\u016bnumi, seks Jo p\u0117domis, atspind\u0117s Jo charakter\u012f ir net apsivalys, kad tapt\u0173 tyri kaip Jis. Tai, ko jie anks\u010diau neapkent\u0117, dabar m\u0117gsta, o k\u0105 anks\u010diau m\u0117go – dabar neapken\u010dia. I\u0161didieji ir pasitikintys savimi tampa rom\u016bs ir nuolank\u016bs. Tu\u0161tieji ir pasip\u016bt\u0117liai – rimti ir kukl\u016bs. Girtuoklis tampa blaivininkas, o i\u0161tvirk\u0117lis – doras.<\/p>\n\n\n\n
Pasaulieti\u0161ki tu\u0161ti papro\u010diai ir mados yra atmetami. Krik\u0161\u010dionis sieks, kad \u201cpuo\u0161t\u0173 j\u012f ne i\u0161or\u0117\u201d, bet \u201c\u017emogaus \u0161irdies slaptuma: nesugadinta, \u0161velni ir taikinga dvasia, kuri brangi Dievo akyse\u201d (1 Petro 3,3.4).<\/p>\n\n\n\n
Atgaila negali b\u016bti tikra, jeigu niekas nepasikei\u010dia. Bet jei nusid\u0117j\u0117lis gr\u0105\u017eina paimt\u0105 u\u017estat\u0105, atiduoda, k\u0105 pavog\u0119s, i\u0161pa\u017e\u012fsta nuod\u0117mes, pamilsta Diev\u0105 ir artim\u0105 – jis gali b\u016bti tikras, jog per\u0117jo i\u0161 mirties \u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Kai mes, klystantys ir nuod\u0117mingi, ateiname pas Krist\u0173 ir priimame atleidim\u0105 per Jo malon\u0119, m\u016bs\u0173 \u0161irdys prisipildo meil\u0117s. Bet kokia na\u0161ta tampa lengva, nes Kristaus u\u017ededamas jungas n\u0117ra sunkus. Pareiga tampa miela, o sav\u0119s i\u0161si\u017ead\u0117jimas – malonumu. Tamsos apgaubtas kelias ap\u0161vie\u010diamas Teisingumo saul\u0117s spinduliais.<\/p>\n\n\n\n
Kristaus charakterio taurumas bus matomas Jo pasek\u0117juose. Jis su d\u017eiaugsmu vykd\u0117 Dievo vali\u0105. Meil\u0117 Dievui ir tro\u0161kimas \u0161lovinti J\u012f vadovavo m\u016bs\u0173 Gelb\u0117tojo gyvenimui. Meil\u0117 puo\u0161\u0117 ir suteik\u0117 kilnumo kiekvienam Jo poelgiui. Meil\u0117 yra i\u0161 Dievo. Ji negali atsirasti nepasi\u0161ventusioje \u0161irdyje. Ji gyvena tik toje \u0161irdyje, kurioje vie\u0161patauja J\u0117zus.<\/p>\n\n\n\n
\u201cMes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo\u201d (1 Jono 4,19). Dievi\u0161kosios malon\u0117s atnaujintoje \u0161irdyje meil\u0117 yra vis\u0173 poelgi\u0173 pagrindas. Ji kei\u010dia charakter\u012f, valdo aistras, slopina prie\u0161i\u0161kum\u0105, taurina jausmus. Ta sieloje puosel\u0117jama meil\u0117 paver\u010dia gyvenim\u0105 mielu ir taurina kitus.<\/p>\n\n\n\n
Dievo vaikai, ypa\u010d tie, kurie neseniai patik\u0117jo Jo malone, turi vengti dviej\u0173 klaid\u0173. Pirmoji – jau pamin\u0117ta. Jie pasitiki savimi ir mano, kad sutarim\u0105 su Dievu galima pasiekti savo pa\u010di\u0173 darbais. Tas, kuris stengiasi tapti \u0161ventas, laikydamasis \u012fstatymo, savo paties darbais, – siekia ne\u012fmanomo. Visa, k\u0105 toks \u017emogus gali padaryti be Kristaus, yra sutepta nuod\u0117me ir savanaudi\u0161kumu. Tik per Kristaus malon\u0119, tik\u0117jim\u0105 Juo mes galime tapti \u0161venti.<\/p>\n\n\n\n
Kita ne ma\u017eiau pavojinga klaida – galvoti, kad tik\u0117jimas Kristumi leid\u017eia \u017emogui nesilaikyti \u012estatymo. M\u016bs\u0173 darbai neturi nieko bendro su m\u016bs\u0173 atpirkimu, nes Kristaus malon\u0117 gaunama tik per tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u012esid\u0117m\u0117kite, kad paklusnumas yra ne paprastas i\u0161orinis nuolankumas, bet tarnavimas i\u0161 meil\u0117s. Dievo \u012estatymas i\u0161rei\u0161kia pa\u010di\u0105 Jo prigimt\u012f. \u0160is \u012estatymas \u012fk\u016bnija did\u012fj\u012f meil\u0117s princip\u0105, vadinasi, yra Jo vald\u017eios danguje ir \u017eem\u0117je pagrindas. Jei mumyse yra atkurtas Dievo paveikslas, jei m\u016bs\u0173 atsinaujinusios \u0161irdys pana\u0161ios \u012f Dievo, jei m\u016bs\u0173 siela kupina Dievi\u0161kosios meil\u0117s, tai nejaugi mes nesilaikysime Dievo \u012estatymo? Kai meil\u0117 valdo \u017emogaus \u0161ird\u012f, kai \u017emoguje yra atkurtas K\u016br\u0117jo paveikslas, i\u0161sipildys Naujojo Testamento pa\u017eadas: \u201cA\u0161 duosiu Savo \u012fstatymus j\u0173 \u0161irdims ir juos \u012fra\u0161ysiu j\u0173 mintyse\u201d (Hebrajams 10,16). O jei \u012estatymas yra \u012fra\u0161ytas \u0161irdyje, tai nejaugi jis nesuteiks gyvenimui naujos prasm\u0117s? Paklusnumas – tarnavimas ir atsidavimas i\u0161 meil\u0117s – rodo, jog esame Kristaus pasek\u0117jai. Ra\u0161tas sako: \u201cNes tai yra Dievo meil\u0117 – Jo \u012fsakymus vykdyti\u201d. \u201cKas sakosi J\u012f pa\u017ein\u0119s, bet Jo \u012fsakym\u0173 nesilaiko, tas melagis, ir jame n\u0117ra tiesos\u201d (1 Jono 5,3; 2,4). Tik\u0117jimas neatleid\u017eia \u017emogaus nuo paklusimo Dievui, bet tik per tik\u0117jim\u0105 ir tik j\u012f vien\u0105 mes galime dalintis Kristaus malone, kuri suteikia mums sugeb\u0117jim\u0105 paklusti.<\/p>\n\n\n\n
Mes neu\u017esitarnaujame i\u0161ganymo paklusnumu, nes i\u0161ganymas yra Dievo dovana, gaunama per tik\u0117jim\u0105. Bet paklusnumas yra tik\u0117jimo vaisius. \u201cJ\u016bs \u017einote, jog J\u0117zus pasirod\u0117, kad sunaikint\u0173 nuod\u0117mes, ir Jame n\u0117ra nuod\u0117m\u0117s. Kas tik gyvena Jame, tas nenusideda, o n\u0117 vienas nusid\u0117j\u0117lis Jo nereg\u0117jo ir nepa\u017eino\u201d (1 Jono 3,5.6). Tai – tikrasis i\u0161bandymas. Jei mes gyvename Kristuje, jei m\u016bs\u0173 \u0161irdyse yra Dievo Meil\u0117, tai m\u016bs\u0173 jausmai, m\u016bs\u0173 mintys, m\u016bs\u0173 tikslai, m\u016bs\u0173 veiksmai atitiks Dievo Vali\u0105, kuri yra i\u0161reik\u0161ta Jo \u0160ventajame \u012estatyme. \u201cVaikeliai! Tegul niekas j\u016bs\u0173 nesuklaidina! Kas teisiai elgiasi, yra teisus, kaip ir Jisai teisus\u201d (1 Jono 3,7). Teisumo matas yra \u0160ventasis Dievo \u012estatymas, i\u0161reik\u0161tas de\u0161imtimi \u012fsakym\u0173, duot\u0173 Mozei ant Sinajaus kalno.<\/p>\n\n\n\n
Jei vadinamasis tik\u0117jimas Kristumi atleid\u017eia \u017emones nuo pareigos paklusti Dievui, tai jis n\u0117ra tik\u0117jimas, o tik jo prielaida. \u201cJ\u016bs gi esate i\u0161gelb\u0117ti malone per tik\u0117jim\u0105 […]\u201d. Bet \u201c[…] tik\u0117jimas: jei neturi darb\u0173, jis savyje mir\u0119s\u201d (Efezie\u010diams 2,8; Jok\u016bbo 2,17). Prie\u0161 ateidamas \u012f \u017eem\u0119, J\u0117zus apie Save pasak\u0117: \u201cVykdyti Tavo vali\u0105, Mano Dieve, A\u0161 m\u0117gau, ir Tavo \u012fstatymas yra giliai Mano viduje\u201d (Psalmi\u0173 40,8). O prie\u0161 pat \u012f\u017eengdamas \u012f Dang\u0173, Jis paskelb\u0117: \u201cA\u0161 […] vykdau Savo T\u0117vo \u012fsakymus ir pasilieku Jo meil\u0117je\u201d (Jono 15,10). Ra\u0161tas sako: \u201cI\u0161 to patiriame, jog esame J\u012f pa\u017ein\u0119, kad laikom\u0117s Jo \u012fsakym\u0173\u201d. \u201cKas tvirtina es\u0105s Jame, tas turi pats taip vaik\u0161\u010dioti, kaip ir Jis vaik\u0161\u010diojo\u201d (1 Jono 2,3.6). \u201cIr Kristus kent\u0117jo u\u017e jus, palikdamas jums pavyzd\u012f, kad eitum\u0117te Jo p\u0117domis\u201d (1 Petro 2,21).<\/p>\n\n\n\n
Am\u017einojo gyvenimo s\u0105lyga dabar ir visada lieka ta pati. Ji nepasikeit\u0117 po m\u016bs\u0173 t\u0117v\u0173 nuopolio rojuje. Tai – visi\u0161kas paklusnumas Dievo \u012estatymui, tobulas teisumas. Jei am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105 gal\u0117tume gauti kita, ma\u017eesne kaina, tai Visatos laim\u0117 atsidurt\u0173 pavojuje. B\u016bt\u0173 sudarytos s\u0105lygos \u012fam\u017einti nuod\u0117m\u0119, ne\u0161an\u010di\u0105 sielvartus ir vargus.<\/p>\n\n\n\n
Prie\u0161 nuopol\u012f Adomas, paklusdamas Dievo \u012estatymui, gal\u0117jo formuoti savo charakter\u012f taip, kad b\u016bt\u0173 teisus. Bet jam tai nepavyko. D\u0117l jo nuod\u0117m\u0117s esame puol\u0119 savo prigimtimi ir negalime tapti teis\u016bs vien savo j\u0117gomis. Mes negalime tobulai paklusti Dievo \u012estatymui, nes esame nuod\u0117mingi. Mes patys nesame tiek teis\u016bs, kad sugeb\u0117tume vykdyti Dievo \u012esakymus. Bet Kristus nuties\u0117 mums i\u0161sigelb\u0117jimo keli\u0105. Jis gyveno \u017eem\u0117je bandomas ir gundomas taip, kaip mes, bet nenusid\u0117jo. Jis mir\u0117 u\u017e mus ir dabar si\u016blosi paimti m\u016bs\u0173 nuod\u0117mes ir atiduoti mums Sav\u0105j\u012f teisum\u0105. Jeigu j\u016bs atsiduodate Jam ir priimate J\u012f kaip savo Gelb\u0117toj\u0105, kad ir koks nuod\u0117mingas b\u016bt\u0173 j\u016bs\u0173 gyvenimas, d\u0117l Jo j\u016bs laikomi teis\u016bs. J\u016bs \u012fgyjate Kristaus charakter\u012f vietoje savo, ir Dievas priima jus, tarsi niekada neb\u016btum\u0117te nusid\u0117j\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Dar daugiau – Kristus pakei\u010dia \u0161ird\u012f. Jis tik\u0117jimu gyvena j\u016bs\u0173 \u0161irdyje. Tik\u0117jimu j\u016bs turite palaikyti \u0161\u012f ry\u0161\u012f su Kristumi ir nuolat pavesti savo vali\u0105 Jam. Kai tik \u0161itai padarysite, Jis veiks jus taip, kad j\u016bs nor\u0117site ir darysite tik tai, kas patinka Jam. Taigi j\u016bs galite sakyti: \u201cDabar, gyvendamas k\u016bne, gyvenu tik\u0117jimu \u012f Dievo S\u016bn\u0173, Kuris pamilo mane ir paaukojo Save u\u017e mane\u201d (Galatams 2,20). J\u0117zus pasak\u0117 Savo mokiniams: \u201cTada jau nebe j\u016bs kalb\u0117site, o j\u016bs\u0173 T\u0117vo Dvasia kalb\u0117s j\u016bs\u0173 l\u016bpomis\u201d (Mato 10,20). Kristui veikiant jumyse, j\u016bs rodysite es\u0105 tos pa\u010dios dvasios ir darysite tuos pa\u010dius gerus darbus – rodan\u010dius teisum\u0105 ir paklusnum\u0105 Jam.<\/p>\n\n\n\n
Taigi mes neturime nieko gerbtino, neturime, kuo save i\u0161auk\u0161tinti. Vienintelis m\u016bs\u0173 vilties pagrindas – tai mums \u012fd\u0117tas Kristaus teisumas ir Jo Dvasia, veikianti mumyse ir per mus.<\/p>\n\n\n\n
Kalbant apie tik\u0117jim\u0105, reikia \u017einoti vien\u0105 skirtum\u0105. Yra tik\u0117jimo r\u016b\u0161is, kuri skiriasi nuo tikrojo tik\u0117jimo ir pasitik\u0117jimo. Net \u0161\u0117tonas su savo angelais negali \u0161irdyje paneigti Dievo egzistavimo ir Jo galios, Jo \u017dod\u017eio teisingumo. Biblijoje para\u0161yta: \u201cNet velniai riki ir dreba\u201d (Jok\u016bbo 2,19). Tikrasis tik\u0117jimas – tai tik\u0117jimas su meile, tik\u0117jimas, apvalantis siel\u0105, kai \u017emogus ne tik tiki Dievo \u017dod\u017eiu, bet paveda Jam savo vali\u0105, atiduoda Jam savo \u0161ird\u012f, myli J\u012f. Toks tik\u0117jimas atnaujina \u017emogaus \u0161ird\u012f pagal Dievo paveiksl\u0105. Ir jei neatsinaujinusiai \u0161ird\u017eiai n\u0117ra ir negal\u0117jo b\u016bti taikomas Dievo \u012estatymas, tai dabar \u017emogus d\u017eiaugiasi \u0161ventaisiais \u012fsakymais ir su\u0161unka kartu su Dovydu: \u201cKaip a\u0161 pam\u0117gau Tavo \u012fstatym\u0105! Jis vis\u0105 dien\u0105 yra mano m\u0105stymas!\u201d (Psalmi\u0173 119,97). Taip mes, kurie nesame \u201c[…] k\u016bni\u0161ki, bet dvasi\u0161ki […]\u201d tampame teis\u016bs ir pagal \u012fstatym\u0105 (Romie\u010diams 8,9).<\/p>\n\n\n\n
Yra \u017emoni\u0173, pa\u017einusi\u0173 atlaid\u017ei\u0105 Kristaus Meil\u0119, kurie tikrai trok\u0161ta tapti Dievo Vaikais, bet supranta, kad j\u0173 charakteris yra netobulas, gyvenimas klaidingas, ir jie link\u0119 abejoti, jog \u0160ventoji Dvasia gali atnaujinti j\u0173 \u0161irdis. Tokiems a\u0161 pasaky\u010diau – neatsitraukite. Da\u017enai mums tenka nusilenkti ir verkti prie Kristaus koj\u0173 d\u0117l savo klaid\u0173 ir tr\u016bkum\u0173, ta\u010diau nereikia prarasti dr\u0105sos. Net jei prie\u0161as mus nugal\u0117jo, Dievas m\u016bs\u0173 neapleid\u017eia, neu\u017emir\u0161ta, neatstumia. Ne, Kristus stovi Dievo de\u0161in\u0117je ir u\u017etaria mus. Mylimasis Jonas ra\u0161\u0117: \u201c[…] ra\u0161au jums tai, kad nenusid\u0117tum\u0117te. O jei kuris nusid\u0117t\u0173, tai mes turime U\u017etar\u0117j\u0105 pas T\u0117v\u0105, teis\u0173j\u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173,\u201d (1Jono 2,1) ir neu\u017emir\u0161kite Kristaus \u017dod\u017ei\u0173: \u201c[…] Patsai T\u0117vas jus myli […]\u201d (Jono 16,27). Jis nori jus susigr\u0105\u017einti, matyti jumyse atsispindint\u012f Savo Paties skaistum\u0105 ir \u0161ventum\u0105. Ir jei j\u016bs atsiduosite Jam, tai Tas, Kuris prad\u0117jo jumyse ger\u0105j\u012f darb\u0105, t\u0119s j\u012f iki J\u0117zaus Kristaus dienos. Melskit\u0117s kar\u0161\u010diau, tik\u0117kite stipriau. Nusivyl\u0119 savo j\u0117gomis, pasitik\u0117kite m\u016bs\u0173 Atpirk\u0117jo galia. \u0160lovinkite J\u012f – m\u016bs\u0173 siel\u0173 Gydytoj\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Juo ar\u010diau j\u016bs prieisite prie J\u0117zaus, juo daugiau pamatysite savo klaid\u0173. J\u016bs\u0173 reg\u0117jimas taps a\u0161tresnis, ir j\u016bs\u0173 silpnyb\u0117s i\u0161ry\u0161k\u0117s, sugretintos su Jo tobulumu. Akivaizdu, kad \u0161\u0117tono iliuzijos nebeteks galios jums, kad jus sups gaivinanti Dievo Dvasios j\u0117ga.<\/p>\n\n\n\n
Jokia gili meil\u0117 J\u0117zui negali kilti \u0161irdyje, nesuprantan\u010dioje savo nuod\u0117mingumo. Per Kristaus malon\u0119 atnaujinta siela g\u0117r\u0117sis Jo Dievi\u0161kuoju charakteriu. Bet jei mes nematome savo moralinio luo\u0161umo, tai, be jokios abejon\u0117s, mes nesame mat\u0119 Kristaus gro\u017eio ir tobulumo.<\/p>\n\n\n\n
Juo ma\u017eiau gerbtino mes matome savyje, juo labiau gerbiame savo Gelb\u0117tojo berib\u012f skaistum\u0105 ir gro\u017e\u012f. Matant savo nuod\u0117mingum\u0105, mus traukia prie To, Kuris gali atleisti. Kai savo bej\u0117gi\u0161kum\u0105 jau\u010dianti siela ie\u0161ko Kristaus, Jis apsireik\u0161 jai Savo galia. Juo ar\u010diau mus traukia prie Jo ir prie Dievo \u017dod\u017eio, juo daugiau Jo charakterio bruo\u017e\u0173 mums atsiskleid\u017eia, ir juo tiksliau mes galime atspind\u0117ti Jo atvaizd\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u0160IRDIES pasikeitimas, d\u0117l kurio mes tampame Dievo vaikais, Biblijoje vadinamas atgimimu i\u0161 auk\u0161tyb\u0117s. Jis lyginamas su artojo pas\u0117tos geros s\u0117klos sudygimu. Neseniai pa\u017einusieji Krist\u0173 yra \u201cLyg naujagimiai […]\u201d, kurie turi augti, \u201ckol taps tikrais vyrais\u201d ir moterimis J\u0117zuje Kristuje (1 Petro 2,2; Efezie\u010diams 4,15). Tarsi gera dirvoje pas\u0117ta s\u0117kla jie turi augti ir nokinti vaisi\u0173. J\u0117zajas sako, jog jie \u201cteisyb\u0117s med\u017eiais vadinami bus, Vie\u0161paties at\u017eala Jo \u0161lovei apreik\u0161ti\u201d (J\u0117zajo 61,3). Taigi i\u0161 \u012fprasto gyvenimo paimti pavyzd\u017eiai padeda mums geriau suprasti dvasinio gyvenimo tiesas.<\/p>\n\n\n\n
\u017dmogus, pasinaudodamas visa savo i\u0161mintimi ir sumanumu, negali duoti gyvyb\u0117s net pa\u010diam ma\u017eiausiam k\u016briniui gamtoje. Augalas ar gyv\u016bnas gali gyventi, tik Dievui \u012fkv\u0117pus jam gyvyb\u0119. Taip ir dvasinis gyvenimas \u017emoni\u0173 \u0161irdims yra \u012fkv\u0117piamas tik Dievo. Jei \u017emogus \u201cn\u0117ra atgim\u0119s i\u0161 auk\u0161tyb\u0117s\u201d, jis negali viltis Kristaus duodamo am\u017einojo gyvenimo.<\/p>\n\n\n\n
T\u0105 pat\u012f galima pasakyti ir apie augim\u0105. Tai Dievas priver\u010dia pumpur\u0105 pra\u017eysti ir apvaisina \u017eied\u0105. Tai Jo valia auga s\u0117kla ir i\u0161leid\u017eia \u201cprad\u017eioje \u017eelmen\u012f, paskui varp\u0105\u201d, pagaliau duoda \u201cpribrendus\u012f gr\u016bd\u0105 varpoje\u201d (Morkaus 4,28). Prana\u0161as Oz\u0117jas kalba apie Izrael\u012f, kad jis \u201c\u017eyd\u0117s lyg lelija\u201d. Jis \u201c\u017eyd\u0117s kaip vynuogynas\u201d (Oz\u0117jo 14,5.7).<\/p>\n\n\n\n
J\u0117zus kvie\u010dia mus \u012fsi\u017ei\u016br\u0117ti, \u201ckaip auga lelijos\u201d (Luko 12,27). G\u0117l\u0117s ir augalai neauga savaime, bet visa, kas reikalinga j\u0173 gyvenimui, gauna i\u0161 Dievo. Kiek vaikas nor\u0117t\u0173 ar stengt\u0173si, jis negali pa\u016bg\u0117ti. Ne daugiau ir j\u016bs galite pasiekti dvasiniame gyvenime vien savo tri\u016bsu ir pastangomis. Tiek augalas, tiek vaikas auga, gaudami i\u0161 aplinkos visa, kas reikalinga j\u0173 gyvybei – or\u0105, saul\u0117s \u0161vies\u0105, maist\u0105. Kaip \u0161ios gamtos dovanos reikalingos gyv\u016bnui ir augalui, taip Kristus reikalingas tiems, kurie Juo pasitiki. Jis yra j\u0173 \u201cam\u017eina \u0161viesa\u201d, \u201csaul\u0117 ir skydas\u201d (J\u0117zajo 60,19; Psalmi\u0173 84,11). \u201cA\u0161 b\u016bsiu lyg rasa Izraeliui\u201d. Jis \u201cnu\u017eengs kaip lietus ant vejos\u201d (Oz\u0117jo 14,5; Psalmi\u0173 72,6). Jis yra gyvasis vanduo, \u201cDievo duona, nu\u017eengianti i\u0161 dangaus ir duodanti pasauliui gyvyb\u0119\u201d (Jono 6,33). Atsiunt\u0119s pasauliui sau lygios neturin\u010di\u0105 dovan\u0105 – Savo S\u016bn\u0173, Dievas apgaub\u0117 pasaul\u012f malon\u0117s atmosfera, kuri yra tokia pat tikra, kaip ir ta, kuri supa \u017eem\u0119. Visi, kurie apsisprend\u017eia \u012fkv\u0117pti \u0161io gyvyb\u0119 teikian\u010dio \u201coro\u201d, gyvens ir augs, kol taps tikrais vyrais ir moterimis Kristuje J\u0117zuje.<\/p>\n\n\n\n
Kaip g\u0117l\u0117s stiebiasi \u012f saul\u0119, kad jos spinduliuose \u012fgaut\u0173 tobul\u0105 form\u0105 ir gro\u017e\u012f, taip ir mes turime atsigr\u0119\u017eti \u012f Teisingumo Saul\u0119, kad dangi\u0161koji \u0160viesa mus ap\u0161viest\u0173, kad m\u016bs\u0173 charakteris pama\u017eu gal\u0117t\u0173 tapti pana\u0161us \u012f Kristaus.<\/p>\n\n\n\n
To paties mok\u0117 J\u0117zus, sakydamas: \u201cPasilikite Manyje, tai ir A\u0161 jumyse pasiliksiu. Kaip \u0161akel\u0117 negali duoti vaisiaus pati i\u0161 sav\u0119s, nepasilikdama vynmedyje, taip ir j\u016bs bevaisiai, nepasilikdami Manyje. […] nuo Man\u0119s atsiskyr\u0119, j\u016bs negalite nieko nuveikti\u201d (Jonol5,4.5). Kad gal\u0117tum\u0117te \u0161ventai gyventi, j\u016bs turite priklausyti nuo Kristaus taip, kaip \u0161aka priklauso nuo kamieno, kad gal\u0117t\u0173 augti ir duoti vaisi\u0173. Atsiskyr\u0119 nuo Jo, j\u016bs negyvensite \u0161ventai. J\u016bs netur\u0117site j\u0117g\u0173 atsispirti gundymams arba augti malone ir \u0161ventumu. Pasilikdami Jame, j\u016bs klest\u0117site. Gaudami gyvyb\u0119 i\u0161 Jo, j\u016bs nenud\u017ei\u016bsite ir b\u016bsite vaisingi. J\u016bs b\u016bsite tarsi medis, pasodintas prie \u0161altinio.<\/p>\n\n\n\n
Daugelis mano, jog dal\u012f darbo jie turi atlikti patys. Jie patik\u0117jo, kad Kristus atleid\u017eia nuod\u0117mes, bet dabar savo pa\u010di\u0173 pastangomis reikia gyventi teisingai. Bet visi tokie m\u0117ginimai \u017elunga. J\u0117zus sako: \u201cBe Man\u0119s j\u016bs negalite nieko padaryti\u201d. M\u016bs\u0173 augimas malone, m\u016bs\u0173 d\u017eiaugsmas, m\u016bs\u0173 naudingumas – visa priklauso nuo m\u016bs\u0173 sutarimo su Kristumi. Tik kas dien\u0105, kas valand\u0105 bendraudami su Juo, gyvendami Juo, mes galime augti Jo malone. Jis yra m\u016bs\u0173 tik\u0117jimo ne tik Prad\u017eia, bet ir Pabaiga. Kristus yra Pirmasis ir Paskutinysis ir visada Esantis. Jis turi b\u016bti su mumis ne tik m\u016bs\u0173 gyvenimo prad\u017eioje ir pabaigoje, bet lyd\u0117ti mus kiekviename \u017eingsnyje. Dovydas sako: \u201cNuolatos a\u0161 statydavau Vie\u0161pat\u012f ties savim; jei Jis mano de\u0161in\u0117je, a\u0161 nesvyruosiu!\u201d (Psalmi\u0173 16,8).<\/p>\n\n\n\n
Jums gali kilti klausimas: \u201cKaip man gyventi Kristuje?\u201d Lygiai taip pat, kaip ir prad\u017eioje, kai J\u012f pri\u0117m\u0117te. \u201cTaigi, kaip esate pri\u0117m\u0119 Vie\u0161pat\u012f Krist\u0173 J\u0117z\u0173, taip ir gyvenkite Jame\u201d. \u201cMano teisusis gyvens tik\u0117jimu\u201d (Kolosie\u010diams 2,6; Hebrajams 10,38). J\u016bs atsidav\u0117te Dievui, kad visi\u0161kai Jam priklausytum\u0117te, tarnautum\u0117te Jam, paklustum\u0117te Jam. J\u016bs priimate J\u0117z\u0173 kaip savo Gelb\u0117toj\u0105. J\u016bs patys negalite atleisti sau nuod\u0117mi\u0173 ar pakeisti savo \u0161irdies, bet, atsidav\u0119 Dievui, j\u016bs tikite, kad Jis visa tai jums padarys d\u0117l J\u0117zaus. Tik\u0117dami j\u016bs tapsite Kristaus ir turite augti Jame – ir duodami, ir imdami. J\u016bs turite atsiduoti Jam visi\u0161kai – atiduoti savo \u0161ird\u012f, pavesti savo vali\u0105, tarnauti Jam. Bet j\u016bs turite ir pasiimti visa, k\u0105 Jis duoda: priimti Krist\u0173 ir visas Jo teikiamas palaimas, kad Jis gyvent\u0173 j\u016bs\u0173 \u0161irdyje, b\u016bt\u0173 j\u016bs\u0173 j\u0117ga, j\u016bs\u0173 teisumas, j\u016bs\u0173 am\u017einasis Pad\u0117j\u0117jas, suteikiantis jums j\u0117g\u0173 paklusti.<\/p>\n\n\n\n
Pasi\u0161v\u0119skite Dievui ryt\u0105. Tebus tai pirmasis j\u016bs\u0173 atliktas t\u0105 dien\u0105 darbas. Melskit\u0117s: \u201cImk mane, Vie\u0161patie! A\u0161 visas esu Tavo. Visus savo planus a\u0161 sudedu prie Tavo koj\u0173. Naudokis manimi \u0161iandien\u0105 Savo tarnavime. Gyvenk su manimi, kad a\u0161 dirb\u010diau savo darb\u0105, pasilikdamas Tavyje.\u201d Taip turi b\u016bti kas dien\u0105. Kiekvien\u0105 ryt\u0105 pasi\u0161v\u0119skite Dievui visai dienai. Patik\u0117kite Jam savo planus, kad gal\u0117tum\u0117te arba juos \u012fvykdyti, arba atsisakyti j\u0173, kaip jums nurodys Apvaizda. Taip diena po dienos J\u016bs atiduosite savo gyvenim\u0105 \u012f Dievo rankas, ir taip j\u016bs\u0173 gyvenimas darysis vis labiau ir labiau pana\u0161us \u012f Kristaus.<\/p>\n\n\n\n
Gyvenimas Kristuje – tai gyvenimas, turint vidin\u0119 ramyb\u0119. Neb\u016btina, kad jausmai liet\u0173si per kra\u0161tus, bet j\u016bs turite tur\u0117ti d\u017eiugi\u0105 ir tvirt\u0105 vilt\u012f. J\u016bs pasitikite ne savimi, o Kristumi. J\u016bs\u0173 bej\u0117gi\u0161kumas susijungia su Jo j\u0117ga, j\u016bs\u0173 ne\u017einojimas – su Jo i\u0161mintimi, j\u016bs\u0173 silpnumas – su Jo galybe. Taigi j\u016bs turite \u017ei\u016br\u0117ti ne \u012f save, bet \u012f Krist\u0173, ir m\u0105styti apie J\u012f, galvoti apie Jo meil\u0119, gro\u017e\u012f, tobulum\u0105, apie Jo charakter\u012f. Pasiaukojantis Kristus, nusi\u017eeminantis Kristus, skaistus ir \u0161ventas Kristus, neapsakomai mylintis Kristus – \u0161tai temos apm\u0105stymams. Tik mylint J\u012f, sekant Juo, visi\u0161kai nuo Jo priklausant, j\u016bs galite tapti pana\u0161\u016bs \u012f J\u012f.<\/p>\n\n\n\n
J\u0117zus sako: \u201cPasilikite Manyje\u201d. \u0160ie \u017eod\u017eiai i\u0161rei\u0161kia ramyb\u0119, pastovum\u0105, tikrum\u0105. V\u0117l Jis kvie\u010dia: \u201cAteikite pas Mane visi, […], A\u0161 jus atgaivinsiu\u201d (Mato 11,28). Dovydas i\u0161rei\u0161kia t\u0105 pa\u010di\u0105 mint\u012f: \u201cNusiramink Vie\u0161patyje ir kantriai Jo lauk!\u201d (Psalmi\u0173 37,7). Prana\u0161as J\u0117zajas mus padr\u0105sina: \u201c[…] nusiraminimas ir viltis bus j\u016bs\u0173 stipryb\u0117\u201d (J\u0117zajo 30,15). \u0160i ramyb\u0117 ne\u012fsigyjama, nieko neveikiant, nes, \u017ead\u0117damas suteikti atils\u012f, Gelb\u0117tojas nepamir\u0161o ir darbo: \u201cImkite ant savo pe\u010di\u0173 Mano jung\u0105 […] ir j\u016bs rasite savo sieloms atgaiv\u0105\u201d (Mato 11,29). Visi\u0161kai pasikliaunantis Kristumi \u017emogus bus pats aktyviausias ir uoliausias Kristaus darbininkas.<\/p>\n\n\n\n
Galvodami apie save, nem\u0105stome apie Krist\u0173 – gyvyb\u0117s ir j\u0117gos \u0161altin\u012f. Tod\u0117l \u0161\u0117tonas nuolat bando nukreipti m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f nuo Gelb\u0117tojo ir taip sukliudyti m\u016bs\u0173 sieloms bendrauti su Kristumi. Jis stengiasi nukreipti m\u016bs\u0173 mintis \u012f pasaulio malonumus, gyvenimo r\u016bpes\u010dius, sunkumus ir sielvartus, \u012f kit\u0173 arba m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 klaidas ir tr\u016bkumus. Nepasiduokite suklaidinami! Daugel\u012f dor\u0173 \u017emoni\u0173, norin\u010di\u0173 gyventi Dievui, jis priver\u010dia m\u0105styti apie j\u0173 pa\u010di\u0173 klaidas ir silpnybes, taip atitolindamas juos nuo Kristaus ir tik\u0117damasis nugal\u0117ti. J\u016bs neturite pasiduoti vien baimei ir nuog\u0105stavimams, ar b\u016bsite i\u0161gelb\u0117ti. Visa tai nukreipia \u017emog\u0173 nuo j\u0117gos \u0161altinio. B\u016bkite ir toliau atsidav\u0119 Dievui visa savo siela ir pasitik\u0117kite Juo. Kalb\u0117kite ir galvokite apie J\u0117z\u0173. Leiskite savajam \u201ca\u0161\u201d i\u0161tirpti Jame. \u0160alin visas abejones ir baim\u0119! Sakykite kartu su Pauliumi: \u201cA\u0161 gyvenu, ta\u010diau nebe a\u0161, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas k\u016bne, gyvenu tik\u0117jimu \u012f Dievo S\u016bn\u0173, Kuris pamilo mane ir paaukojo Save u\u017e mane\u201d (Galatams 2,20). Ie\u0161kokite atilsio Dieve. Jis gali apsaugoti tai, k\u0105 j\u016bs Jam patik\u0117jote. Jei j\u016bs pasiliksite Jo rankose, tapsite nugal\u0117toju Mylin\u010diojo j\u0117ga.<\/p>\n\n\n\n
Prisiimdamas \u017emogi\u0161k\u0105 prigimt\u012f, Kristus susiejo Save su \u017emonija nepertraukiamais meil\u0117s ry\u0161iais, kuriuos gali nutraukti tik pats \u017emogus. \u0160\u0117tonas nuolat gundo mus nutraukti \u0161\u012f ry\u0161\u012f – kad apsispr\u0119s- tume gyventi be Kristaus. \u0160tai kod\u0117l mes turime nuolat bud\u0117ti, stengtis ir melstis, kad niekas negal\u0117t\u0173 suvilioti m\u016bs\u0173 pasirinkti kit\u0105 \u0161eiminink\u0105. O pasirinkimo laisv\u0119 mes turime. Tad \u017evelkime \u012f Krist\u0173, ir Jis apsaugos mus. Tik matydami J\u012f, mes esame saug\u016bs. Niekas negali i\u0161pl\u0117\u0161ti m\u016bs\u0173 i\u0161 Jo rank\u0173. Visada matydami J\u012f, \u201cmes visi, atidengtu veidu Vie\u0161paties \u0161lov\u0119 atspind\u0117dami, darom\u0117s pana\u0161\u016bs \u012f Jo atvaizd\u0105, ir Vie\u0161paties Dvasios veikimu vis did\u0117ja m\u016bs\u0173 garbingumas\u201d (2 Korintie\u010diams 3,18).<\/p>\n\n\n\n
Tod\u0117l pirmieji mokiniai siek\u0117 tapti pana\u0161\u016bs \u012f Gelb\u0117toj\u0105. Klausydamiesi Kristaus , jie suprato, kaip Jis yra jiems reikalingas. Jie ie\u0161kojo Jo, rado J\u012f, sek\u0117 Juo. Jie buvo su Juo namuose, prie stalo, nuo\u0161alioje vietoje, gamtoje. Jie buvo su Juo, kaip mokiniai su mokytoju, kas dien\u0105 i\u0161girsdami i\u0161 Jo l\u016bp\u0173 \u0161vent\u0105sias tiesas. Jie \u017evelg\u0117 \u012f J\u012f lyg tarnai \u012f savo \u0161eiminink\u0105, nor\u0117dami su\u017einoti savo pareigas. \u0160ie apa\u0161talai buvo \u201c[…] vargo \u017emon\u0117s kaip ir mes […]\u201d (Jok\u016bbo 5,17). Jiems taip pat reik\u0117jo kovoti su nuod\u0117me. Norint gyventi \u0161ventai, jiems reik\u0117jo tos pa\u010dios malon\u0117s kaip ir mums.<\/p>\n\n\n\n
Net mylimasis apa\u0161talas Jonas, kuris labiausiai buvo pana\u0161us \u012f Gelb\u0117toj\u0105, netur\u0117jo to \u012fgimto charakterio \u017eavesio. Jis buvo ne tik pasitikintis savimi ir garb\u0117tro\u0161ka, bet ir kar\u0161tako\u0161is, greitai \u012fsi\u017eeid\u017eiantis, ker\u0161tingas. Ta\u010diau i\u0161vyd\u0119s Dievi\u0161k\u0105j\u012f charakter\u012f, jis suprato savo tr\u016bkumus ir buvo sukr\u0117stas. Kas dien\u0105 matant Dievo S\u016bnaus gali\u0105 ir kantryb\u0119, j\u0117g\u0105 ir \u0161velnum\u0105, didyb\u0119 ir romum\u0105, jo siel\u0105 u\u017eliejo meil\u0117. Jis buvo su\u017eav\u0117tas. Diena po dienos jis vis labiau linko prie Kristaus, kol meil\u0117 Gelb\u0117tojui u\u017ego\u017e\u0117 jo \u201ca\u0161\u201d. Jo ker\u0161tingas ir ambicingas b\u016bdas pasidav\u0117 Kristaus j\u0117gai. \u0160ventoji Dvasia atnaujino jo \u0161ird\u012f. Meil\u0117 Kristui pakeit\u0117 jo charakter\u012f. Bendravimas su Kristumi visada duoda tokius rezultatus. Kristui gyvenant \u0161irdyje, pasikei\u010dia visa prigimtis. Kristaus Dvasia, Jo Meil\u0117 sumink\u0161tina \u0161ird\u012f, pavergia siel\u0105 ir nukreipia m\u016bs\u0173 mintis \u012f Diev\u0105 ir dang\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Kristui \u012f\u017eengus \u012f dang\u0173, Jo pasek\u0117jai tebejaut\u0117 Jo buvim\u0105. Kiekvienas asmeni\u0161kai jaut\u0117 J\u012f, Jo meil\u0119 ir \u0161vies\u0105. J\u0117zus – Gelb\u0117tojas, Kuris vaik\u0161\u010diojo ir kalb\u0117jo su jais, Kuris guod\u0117 juos ir stiprino vilt\u012f j\u0173 \u0161irdyse, buvo paimtas \u012f dang\u0173, ramyb\u0117s \u017einiai dar tebeskambant Jo l\u016bpose. Ir kai b\u016brys angel\u0173 J\u012f apsupo, Jo balsas pasiek\u0117 juos: \u201cIr \u0161tai A\u0161 esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos\u201d (Mato 28,20). Jis \u012f\u017eeng\u0117 \u012f dang\u0173 \u017emogaus pavidalu. Jie \u017einojo, kad Jis stovi prie\u0161 Dievo sost\u0105, atstovaudamas ken\u010dian\u010diai \u017emonijai, lik\u0119s j\u0173 Draugu ir Gelb\u0117toju, \u017einojo, kad Jo jausmai nepasikeit\u0119, kad Jis u\u017etaria juos, kad jie yra atpirkti Jo brangiu krauju. Jis rodo Dievui Savo \u017eaizdotas kojas ir rankas primindamas, kokia kaina jie buvo atpirkti. Mokiniai \u017einojo, jog Jis \u012f\u017eeng\u0117 dangun, kad paruo\u0161t\u0173 jiems viet\u0105 ir kad Jis gr\u012f\u0161 pasiimti juos pas Save.<\/p>\n\n\n\n
Kristui \u012f\u017eengus \u012f dang\u0173, apa\u0161talai tro\u0161ko pra\u0161yti T\u0117vo J\u0117zaus vardu. Rimtai ir i\u0161kilmingai jie suklupo melstis, kartodami su \u012fsitikinimu: \u201c[…] ko tik pra\u0161ysite T\u0117v\u0105, duos tai jums d\u0117l Man\u0119s. Iki \u0161iol j\u016bs nieko nepra\u0161\u0117te Mano vardu. Pra\u0161ykite ir gausite, kad j\u016bs\u0173 d\u017eiaugsmui nieko netr\u016bkt\u0173\u201d (Jono 16,23.24). Vis auk\u0161\u010diau ir auk\u0161\u010diau jie k\u0117l\u0117 rankas, tur\u0117dami galing\u0105 \u012frodym\u0105: \u201c[…] Kristus J\u0117zus, Kuris numir\u0117, bet buvo prikeltas, Kuris s\u0117di Dievo de\u0161in\u0117je ir u\u017etaria mus!\u201d (Romie\u010diams 8,34). Sekmini\u0173 dien\u0105 pas juos nu\u017eeng\u0117 Glob\u0117jas, apie Kur\u012f Kristus buvo sak\u0119s: \u201cJis […] bus jumyse\u201d. V\u0117liau Jis prid\u016br\u0117: \u201c[…] jums geriau, kad A\u0161 i\u0161keliauju, nes jei nei\u0161keliausiu, pas jus neateis Glob\u0117jas\u201d (Jono 14,17;16,7). Nuo to laiko Kristus \u0160vent\u0105ja Dvasia gal\u0117jo likti Savo vaik\u0173 \u0161irdyse. Jam asmeni\u0161kai b\u016bnant juose, j\u0173 s\u0105junga su Kristumi tapo tvirtesn\u0117 net u\u017e t\u0105, kai Jis Pats buvo tarp j\u0173. Gyvenan\u010dio juose Kristaus \u0161viesa, meil\u0117 ir j\u0117ga spinduliavo i\u0161 j\u0173 taip, kad \u017emon\u0117s, juos matydami, \u201c[…] steb\u0117josi, jie atpa\u017eino juos buvus kartu su J\u0117zumi\u201d (Apa\u0161tal\u0173 darbai 4,13).<\/p>\n\n\n\n
Kristus trok\u0161ta b\u016bti dabar Savo vaikams tuo, kuo Jis buvo Savo mokiniams. Apsuptas Savo mokini\u0173, melsdamasis paskutin\u012f kart\u0105. Jis pasak\u0117: \u201cNe tik u\u017e juos A\u0161 meld\u017eiu, bet ir u\u017e tuos, kurie per j\u0173 \u017eod\u012f \u012ftik\u0117s\u201d (Jono 17,20).<\/p>\n\n\n\n
J\u0117zus meld\u0117si u\u017e mus, kad mes gal\u0117tume b\u016bti viena su Juo, taip, kaip Jis yra viena su T\u0117vu. Kokia tai s\u0105junga! Gelb\u0117tojas sak\u0117 apie Save: \u201cS\u016bnus nieko negali daryti i\u0161 Sav\u0119s. Manyje esantis T\u0117vas daro Savuosius darbus\u201d (Jono 5,19; 14,10). Taigi, jei Kristus gyvena m\u016bs\u0173 \u0161irdyse, Jis \u201cveiks mumyse ir tro\u0161kim\u0105, ir jo \u012fgyvendinim\u0105 Savo Paties pasitenkinimui\u201d (Filipie\u010diams 2,13). Mes turime dirbti taip, kaip ir Jis. Mes turime parodyti, jog esame tos pa\u010dios dvasios. Ir tada, myl\u0117dami J\u012f ir pasilikdami Jame, mes augsime \u201cmeile visais at\u017evilgiais Tame, Kuris yra galva, – Kristuje\u201d (Efezie\u010diams 4,15).<\/p>\n\n\n\n
DIEVAS yra Visatos gyvyb\u0117s, \u0161viesos ir d\u017eiaugsmo \u0161altinis. Tarsi saul\u0117s \u0161viesa, tarsi ver\u017elios \u0161altinio versm\u0117s liejasi Jo palaima Jo k\u016briniams. Jei \u017emoni\u0173 \u0161irdyse gyvena Dievas, tai Jo teikiama gyvyb\u0117 meile ir palaimomis bus perduodama aplinkiniams.<\/p>\n\n\n\n
M\u016bs\u0173 Gelb\u0117tojas d\u017eiaug\u0117si, tobulindamas ir atpirkdamas puolusi\u0105 \u017emonij\u0105. D\u0117l to Jis nepagail\u0117jo Savo gyvyb\u0117s ir, paneig\u0119s g\u0117d\u0105, i\u0161kent\u0117 nukry\u017eiavim\u0105. Angelai taip pat darbuojasi kit\u0173 laimei. Tai jiems teikia d\u017eiaugsm\u0105. Tai, k\u0105 savimylos supranta kaip nusi\u017eeminim\u0105 – tarnavim\u0105 nelaimingiems, blogo charakterio ir \u017eemesn\u0117s pad\u0117ties, – yra \u0161vent\u0173j\u0173 angel\u0173 darbas. Pasiaukojan\u010dios Kristaus meil\u0117s dvasia – tai dvasia, vie\u0161pataujanti danguje ir esanti dangi\u0161kosios laim\u0117s esm\u0117. Tai dvasia, kuri\u0105 tur\u0117s Kristaus pasek\u0117jai ir kuri \u012fkv\u0117ps j\u0173 darbus.<\/p>\n\n\n\n
Jei \u0161irdyje puosel\u0117jama meil\u0117 Kristui, tos meil\u0117s negalima nusl\u0117pti, kaip ir negalima pasl\u0117pti saldaus aromato. Jos \u012ftak\u0105 jus visi, su kuriais mes bendrausime. Kristaus dvasia \u0161irdyje yra tarsi gaivinantis \u0161altinis dykumoje, \u017e\u016bstan\u010dius pagirdantis gyvyb\u0119 duodan\u010diu vandeniu.<\/p>\n\n\n\n
Meil\u0117 J\u0117zui pasireik\u0161 tro\u0161kimu dirbti taip, kaip Jis dirbo \u017emonijos palaimai ir atnaujinimui. Ji skatins myl\u0117ti, u\u017ejausti, \u0161velniai ir jautriai elgtis su visais Dangi\u0161kojo T\u0117vo k\u016briniais.<\/p>\n\n\n\n
Gelb\u0117tojo gyvenimas \u017eem\u0117je nebuvo lengvas. Jis gyveno ne Sau, bet atkakliai, uoliai ir nenuilstamai dirbo, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173 \u017emonij\u0105. Nuo gimimo iki mirties ant kry\u017eiaus Jis \u0117jo i\u0161si\u017ead\u0117jimo keliu, nevengdamas sunkum\u0173, kankinan\u010di\u0173 kelioni\u0173, varginan\u010di\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173 ir darb\u0173. Jis sak\u0117: \u201c\u017dmogaus S\u016bnus at\u0117jo, ne kad Jam tarnaut\u0173, bet Pats tarnauti ir Savo gyvyb\u0117s atiduoti kaip i\u0161pirkos u\u017e daugel\u012f\u201d (Mato 20,28). Tai buvo Jo gyvenimo tikslas. Visa kita buvo antraeiliai dalykai, tarnaujantys jam. Vykdyti Dievo vali\u0105 ir baigti Jo prad\u0117t\u0105 darb\u0105 buvo kasdienin\u0117 Jo duona. Dirbdamas J\u0117zus u\u017emir\u0161davo Save ir Savo interesus.<\/p>\n\n\n\n
Tod\u0117l visi, besidalijantys Kristaus malone, turi b\u016bti pasiruo\u0161\u0119 bet kokiai aukai, idant tie, u\u017e kuriuos Jis mir\u0117, gal\u0117t\u0173 gauti toki\u0105 pa\u010di\u0105 dangi\u0161k\u0105j\u0105 dovan\u0105. Jie turi padaryti visk\u0105, kad pasaulis, kuriame jie gyvena, tapt\u0173 geresnis. \u0160ventoji Dvasia, veikianti \u017emoguje, parodo, kad jo \u0161irdis yra visi\u0161kai atsinaujinusi. Vos tik \u017emogus ateina pas Krist\u0173, jam kyla noras paskelbti kitiems, kok\u012f brang\u0173 Draug\u0105 jis \u012fsigijo, – jis negali sl\u0117pti \u0161irdyje tokios \u0161ventos tiesos. Jei mes esame aprengti Kristaus teisumu, jei Jo Dvasia yra m\u016bs\u0173 \u0161irdyse ir teikia mums daug d\u017eiaugsmo, mes nesugeb\u0117sime tyl\u0117ti. Jei mums yra tek\u0119 pamatyti ir pajusti, jog Vie\u0161pats yra geras, mes tur\u0117sime k\u0105 papasakoti. Kaip Pilypas, surad\u0119s Gelb\u0117toj\u0105, kviesime pas J\u012f kitus. Mes stengsim\u0117s parodyti jiems Kristaus \u017eaves\u012f ir patrauklum\u0105, atskleisti, kokia nematoma tikrov\u0117 laukia pasaulio. Jie trok\u0161 eiti J\u0117zaus pramintu keliu. Jie labai nor\u0117s, kad ir aplinkiniai pamatyt\u0173 \u2018\u2018Dievo Avin\u0117l\u012f, kuris naikina pasaulio nuod\u0117m\u0119\u201d (Jono 1,29).<\/p>\n\n\n\n
M\u016bs\u0173 pastangos padaryti kitus laimingus atne\u0161 palaimas mums patiems. Toks ir buvo Dievo tikslas – kad mes taip pat dalyvautume atpirkimo darbe. Jis suteik\u0117 \u017emon\u0117ms teis\u0119 tapti Dievi\u0161kosios Esyb\u0117s dalimi, kad jie po to laimint\u0173 artimuosius. Tai pati did\u017eiausia garb\u0117, did\u017eiausias d\u017eiaugsmas, kur\u012f Dievas gal\u0117jo suteikti \u017emon\u0117ms. Tie, kurie tik dabar \u012fsitraukia \u012f \u0161\u012f meil\u0117s tarnavim\u0105, bus atvesti prie savo K\u016br\u0117jo ar\u010diausiai.<\/p>\n\n\n\n
Dievas b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s pavesti \u0161\u012f atsidavimo reikalaujant\u012f tarnavim\u0105 – skelbti Evangelij\u0105 – dangi\u0161kiesiems angelams. Savo tikslui \u012fgyvendinti Jis gal\u0117jo pasinaudoti ir kitais b\u016bdais. Bet, be galo mus myl\u0117damas, Jis nusprend\u0117 padaryti mus Savo, Kristaus ir angel\u0173 bendradarbiais, kad gal\u0117tume dalintis palaimomis ir d\u017eiaugsmu, kur\u012f suteikia nesavanaudi\u0161kas tarnavimas, ir jausti t\u0105 pat\u012f dvasin\u012f pakilim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Mes galime b\u016bti vieningi su Kristumi, tik gerai suvok\u0119 Jo kan\u010dias. Kiekvienas pasiaukojimas stiprina geradaryst\u0117s dvasi\u0105 m\u016bs\u0173 \u0161irdyse ir priartina mus prie pasaulio Atpirk\u0117jo, Kuris, \u201cb\u016bdamas turtingas, d\u0117l j\u016bs\u0173 tapo vargdieniu, kad j\u016bs taptum\u0117te turtingi per jo neturt\u0105\u201d (2 Korintie\u010diams 8,9). Tik tada, kai dirbame darb\u0105, kuriam buvome sukurti, gyvenimas gali tapti mums tikra palaima.<\/p>\n\n\n\n
Jei j\u016bs prad\u0117site dirbti, kaip to nori Kristus, ir laim\u0117site Jam siel\u0173, j\u016bs trok\u0161ite ir aiksite teisumo, j\u016bs pajusite, kad jums reikia gilesnio dvasinio patyrimo, kad j\u016bs turite daugiau pa\u017einti Dievi\u0161kuosius dalykus. J\u016bs viso to pra\u0161ysite Dievo. Jis sustiprins j\u016bs\u0173 tik\u0117jim\u0105, o j\u016bs\u0173 siela numal\u0161ins tro\u0161kul\u012f prie gilaus i\u0161sigelb\u0117jimo \u0161altinio. Gyvenimo sunkumai ir i\u0161bandymai skatins jus tyrin\u0117ti Biblij\u0105 ir melstis. J\u016bs augsite Kristaus malone ir pa\u017einimu bei \u012fsigysite turting\u0105 dvasin\u0119 patirt\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Nesavanaudi\u0161ko tarnavimo kitiems dvasia suteikia charakteriui tvirtumo, pastovumo, Kristaus gro\u017eio, o pa\u010diam \u017emogui atne\u0161a ramyb\u0119 ir laim\u0119. Jo siekiai tampa kilnesni, \u0161irdyje nelieka vietos tingumui ir egoizmui. Tie, kurie naudosis krik\u0161\u010dioni\u0161komis malon\u0117mis, augs dvasi\u0161kai ir taps stipr\u016bs, kad tarnaut\u0173 Dievui. Jie \u012fsigis ai\u0161k\u0173 dvasin\u012f reg\u0117jim\u0105, j\u0173 tik\u0117jimas nuolat did\u0117s, j\u0173 maldos bus kar\u0161tesn\u0117s ir stipresn\u0117s. Dievo Dvasia, veikianti j\u016bs\u0173 dvasi\u0105, sukels sieloje \u0161ventus s\u0105skambius Dievi\u0161kajam prisilietimui. Tie, kurie pasi\u0161ven\u010dia dirbti kit\u0173 gerovei, eina teisingu i\u0161sigelb\u0117jimo keliu.<\/p>\n\n\n\n
Vienintelis b\u016bdas augti malone – nesavanaudi\u0161kai atlikti kiekvien\u0105 Kristaus mums pavest\u0105 darb\u0105. Mes turime daryti visk\u0105, k\u0105 sugebame, kad pad\u0117tume tapti laimingiems tiems, kuriems reikia m\u016bs\u0173 pagalbos, ir prisid\u0117tume prie j\u0173 laim\u0117s k\u016brimo. Stipryb\u0117 \u012fgyjama patirtimi, o patirtis – aktyviai gyvenant. Tie, kurie nori krik\u0161\u010dioni\u0161kai gyventi, pasyviai priimdami per malon\u0119 duodamas palaimas, nieko nedarydami d\u0117l Kristaus, papras\u010diausiai valgo duon\u0105 veltui. Ir fiziniame, ir dvasiniame pasaulyje tai baigiasi asmenyb\u0117s sunykimu ir i\u0161sigimimu. \u017dmogus, atsisak\u0119s judinti rankas ir kojas, greitai nebegal\u0117s jomis naudotis. Taip ir krik\u0161\u010dionis, nesinaudodamas Dievo duotomis jam j\u0117gomis, ne tik nebeauga Kristuje, bet praranda ir tur\u0117tas j\u0117gas.<\/p>\n\n\n\n
Dievas numat\u0117 Kristaus Ba\u017eny\u010di\u0105 b\u016bti tarpininke gelbstint \u017emonij\u0105. Jos tikslas – skelbti pasauliui Evangelij\u0105. Tai privalo daryti visi krik\u0161\u010dionys – kiekvienas pagal savo talent\u0105 ir galimybes. Pa\u017ein\u0119 Kristaus meil\u0119, mes tampame tarsi skolininkai t\u0173, kurie Jo dar nepa\u017e\u012fsta. Dievas dav\u0117 \u0161vies\u0105 ne tik mums vieniems; Jis dav\u0117 j\u0105, kad skleistume kitiems. Jei visi Kristaus pasek\u0117jai b\u016bt\u0173 pasiruo\u0161\u0119 vykdyti \u0161i\u0105 pareig\u0105, tai vietoje vieno, dabar skelbian\u010dio Evangelij\u0105 pagoni\u0161koms \u0161alims, atsirast\u0173 t\u016bkstan\u010diai skelb\u0117j\u0173. O visi, negalintys b\u016bti misionieriais, paremt\u0173 juos savo l\u0117\u0161omis, nuo\u0161ird\u017eia u\u017euojauta, maldomis. Siel\u0173 gelb\u0117jimo darbas b\u016bt\u0173 uoliau vykdomas ir krik\u0161\u010dioni\u0161kose \u0161alyse.<\/p>\n\n\n\n
Nor\u0117dami dirbti Kristui, mes neturime palikti artim\u0173j\u0173 ir vykti j pagoni\u0161kas \u0161alis, jei m\u016bs\u0173 pagalbos reikia namie. Mes galime darbuotis Kristui \u0161eimos ratelyje, ba\u017eny\u010dioje, tarp bendradarbi\u0173 ir \u017emoni\u0173, su kuriais bendraujame.<\/p>\n\n\n\n
Didesn\u0119 Savo gyvenimo \u017eem\u0117je dal\u012f m\u016bs\u0173 Gelb\u0117tojas praleido, kantriai dirbdamas Nazareto dailid\u0117s dirbtuv\u0117se. Tarnaujantys angelai lyd\u0117jo Gyvyb\u0117s Vie\u0161pat\u012f, Jam bendraujant su \u017eemdirbiais ir darbininkais. Jo niekas nepa\u017eino ir ne\u0161lovino. Jis nuo\u0161ird\u017eiai dirbo Savo darb\u0105 ir u\u017esiimdamas kukliu amatu, ir gydydamas ligonius, ir vaik\u0161\u010diodamas audringomis Galil\u0117jos e\u017eero bangomis. Taip ir mes, vykdydami net ma\u017eiausius \u012fpareigojimus, – ne\u017eym\u016bs ir nepastebimi gyvenime, – galime vaik\u0161\u010dioti ir darbuotis kartu su J\u0117zumi.<\/p>\n\n\n\n
Apa\u0161talas sako: \u201cKiekvienas i\u0161 j\u016bs\u0173, broliai, koksai buvo pa\u0161auktas, toks ir tepasilieka prie\u0161 Diev\u0105\u201d (1 Korintie\u010diams 7,24). Verslininkas gali dirbti taip, kad \u0161lovint\u0173 Vie\u0161pat\u012f, Kuriam yra i\u0161tikimas. Jeigu jis yra tikras krik\u0161\u010dionis, tai savo darbais rodys \u0161\u012f tik\u0117jim\u0105 ir atskleis \u017emon\u0117ms Kristaus dvasi\u0105. Stropus ir uolus amatininkas gali dirbti taip, kaip Tas, Kuris tri\u016bs\u0117, vaik\u0161\u010diodamas tarp Galil\u0117jos kalv\u0173. Visi, besivadinantys krik\u0161\u010dionimis, turi dirbti taip, kad kiti, matydami j\u0173 gerus darbus, prad\u0117t\u0173 \u0161lovinti savo K\u016br\u0117j\u0105 ir Atpirk\u0117j\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Daugelis atsisako tarnauti Kristui Dievo suteiktomis dovanomis, nes kiti yra gabesni ir turi kitoki\u0173 privalum\u0173. Jie mano, kad tik talentingi \u017emon\u0117s turi skirti savo sugeb\u0117jimus tarnauti Dievui, kad tik i\u0161rinktieji yra apdovanoti ypatingais gabumais, o kiti n\u0117ra pa\u0161aukti \u012f dovan\u0173 dalybas ir negali dirbti Kristui. Bet \u0161ito nesako Biblijos pavyzdys. \u0160eimininkas, pa\u0161auk\u0119s savo tarnus, kiekvienam nurodo jo darb\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Ir ma\u017eiausias pareigas gyvenime mes galime vykdyti su meile, \u201c[…] kaip Vie\u0161pa\u010diui […]\u201d (Kolosie- \u010diams 3,23). Jei visa \u0161irdimi mylime Diev\u0105 – m\u016bs\u0173 gyvenimas liudys tai. Mus sups maloni Kristaus Dvasia, o m\u016bs\u0173 \u012ftaka kitiems did\u0117s ir laimins juos.<\/p>\n\n\n\n
J\u016bs neturite laukti palanki\u0173 aplinkybi\u0173, kad prad\u0117tum\u0117te tarnauti Dievui. J\u016bs neturite m\u0105styti, k\u0105 apie jus pagalvos pasaulis. Jei j\u016bs\u0173 kasdieninis gyvenimas liudija j\u016bs\u0173 tik\u0117jimo tyrum\u0105 ir nuo\u0161irdum\u0105, tai kiti \u012fsitikins, jog j\u016bs trok\u0161tate jiems gero, ir j\u016bs\u0173 pastangos nebus berg\u017ed\u017eios.<\/p>\n\n\n\n
Kukliausias ir nuolankiausias J\u0117zaus mokinys gali b\u016bti palaima kitiems. Jis gali net nesuprasti, jog daro ka\u017ek\u0105 ypatingai gero. Bet jo nes\u0105moninga \u012ftaka sukelia vis did\u0117jan\u010dias palaim\u0173 bangas, nors apie j\u0173 pasekmes jis gali ir ne\u017einoti iki paskutin\u0117s atpildo dienos. Jis nejau\u010dia ir ne\u017eino, jog atlieka did\u017eiul\u012f darb\u0105. Jis nevargsta, nerimaudamas d\u0117l s\u0117km\u0117s, tik ramiai eina pirmyn, s\u0105\u017einingai dirbdamas Dievo jam pavest\u0105 darb\u0105. Tokie \u017emon\u0117s gyvens ne veltui. Jie vis labiau darysis pana\u0161\u016bs \u012f Krist\u0173. Jie tiks svarbesniam darbui ir b\u016bsimajame d\u017eiaugsmingame gyvenime, nes jau \u017eem\u0117je bendradarbiavo su Dievu.<\/p>\n\n\n\n
\u012eVAIRIAIS b\u016bdais Dievas stengiasi mums prane\u0161ti apie Save, kad mes gal\u0117tume su Juo bendrauti. Gamta nuolat veikia m\u016bs\u0173 jausmus. Atvira\u0161irdis \u017emogus, pamat\u0119s Dievo rank\u0173 darbus, susi\u017eav\u0117s Jo meile ir \u0161love. Kas nor\u0117s klausytis, tas i\u0161girs ir supras, jog Dievas bendrauja su mumis per gamt\u0105. \u017daliuojantys laukai ir didingi med\u017eiai, pumpurai ir \u017eiedai, plaukiantys debesys ir krintantys lietaus la\u0161ai, \u010diurlenantis upeliukas ir dangaus didingumas kalba m\u016bs\u0173 \u0161irdims ir kvie\u010dia susipa\u017einti su Tuo, Kuris visa tai suk\u016br\u0117.<\/p>\n\n\n\n
M\u016bs\u0173 Gelb\u0117tojas m\u0117go ai\u0161kinti Savo brangi\u0105sias tiesas gamtos pavyzd\u017eiais. Tiek kasdienio m\u016bs\u0173 gyvenimo \u012fvykiai ir buitis, tiek ir med\u017eiai, pauk\u0161\u010diai, g\u0117l\u0117s sl\u0117niuose, kalnai, e\u017eerai ir dangaus skliautas atspindi ties\u0105. Tod\u0117l Jo pamokos da\u017enai pasiekdavo \u017emoni\u0173 s\u0105mon\u0119, nors ir kaip jie b\u016bt\u0173 u\u017esi\u0117m\u0119 kasdieniais r\u016bpes\u010diais ir darbais.<\/p>\n\n\n\n
Dievas nori, kad Jo vaikai vertint\u0173 Jo darbus ir g\u0117r\u0117t\u0173si paprasta, ramia gamta, kuria Jis papuo\u0161\u0117 m\u016bs\u0173 \u017eemi\u0161kuosius namus. Dievui patinka, kas gra\u017eu, bet charakterio gro\u017e\u012f Jis vertina labiau u\u017e i\u0161orin\u012f. Dievas nor\u0117t\u0173, kad mes ugdytume savo skaistum\u0105 ir paprastum\u0105 – savybes, d\u0117l kuri\u0173 \u017eavios g\u0117l\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
Jei atid\u017eiai \u012fsiklausysime, – visa Dievo k\u016bryba mokys mus paklusnumo ir pasitik\u0117jimo Juo. Nuo \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, per am\u017eius keliaujan\u010di\u0173 joms numatytu keliu, iki ma\u017eiausio atomo – visi k\u016briniai pakl\u016bsta K\u016br\u0117jo valiai. O Dievas r\u016bpinasi kiekvienu ir i\u0161laiko visa, k\u0105 yra suk\u016br\u0119s. Tas, Kuris valdo nesuskai\u010diuojamus Visatos pasaulius, tuo pa\u010diu metu r\u016bpinasi ma\u017eu pauk\u0161teliu, ner\u016bpestingai suokian\u010diu paprast\u0105 giesmel\u0119. T\u0117vas \u0161velniai stebi kiekvien\u0105 nuolat: kai einame \u012f darb\u0105, kai meld\u017eiam\u0117s, kai einame miegoti ir keliam\u0117s ryt\u0105, kai turtingasis puotauja r\u016bmuose ar varg\u0161as sukvie\u010dia savo vaikus prie vargano stalo. N\u0117 viena a\u0161ara nenukrinta, Dievo nepasteb\u0117ta. N\u0117 viena \u0161ypsena nelieka Jam ne\u017einoma.<\/p>\n\n\n\n
Jei mes visi\u0161kai tuo patik\u0117tume, i\u0161 m\u016bs\u0173 gyvenimo i\u0161nykt\u0173 visi nepagr\u012fsti r\u016bpes\u010diai. Jei mes visus, ir didelius, ir ma\u017eus r\u016bpes\u010dius atiduotume \u012f Dievo, Kurio nebaimina j\u0173 gausumas ir sunkumas, rankas, mes taip da\u017enai nenusiviltume savo gyvenime. Tada mes d\u017eiaugtum\u0117m\u0117s dvasine ramybe, kurios daugelis neturi.<\/p>\n\n\n\n
Gro\u017e\u0117damiesi patrauklia \u017eemi\u0161ka gamta, m\u0105stykite apie busim\u0105j\u012f pasaul\u012f, kuriame nebus nuod\u0117m\u0117s ir mirties, kur gamtoje nebus n\u0117 vieno prakeikimo p\u0117dsako. \u012esivaizduokite i\u0161gelb\u0117t\u0173j\u0173 t\u0117vyn\u0119 ir atminki- te, jog ji bus \u017eymiai gra\u017eesn\u0117, nei matote net lakiausioje vaizduot\u0117je. \u012evairiausios Dievo dovanos gamtoje yra tik silpnas Jo \u0161lov\u0117s atspindys. \u0160ventajame Ra\u0161te para\u0161yta: \u201cKo akis nereg\u0117jo, ko ausis negird\u0117jo, kas \u017emogui \u012f mint\u012f neat\u0117jo, tai paruo\u0161\u0117 Dievas tiems, kurie J\u012f myli\u201d (1 Korintie\u010diams 2,9).<\/p>\n\n\n\n
Ir poetas, ir gamtininkas gali daug papasakoti apie gamt\u0105. Bet tik krik\u0161\u010dionis ypatingai \u012fvertins \u017eem\u0117s gro\u017e\u012f, nes atpa\u017eins joje savo T\u0117vo rank\u0173 darb\u0105. Jis i\u0161vys Jo meil\u0119 ir g\u0117lel\u0117je, ir kr\u016bme, ir medyje. Teisingai suprasti kalno ir sl\u0117nio, up\u0117s ir j\u016bros reik\u0161m\u0119 galima, tik \u017ei\u016brint \u012f juos, kaip \u012f Dievo Meil\u0117s \u017emogui i\u0161rai\u0161k\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Dievas kreipiasi \u012f mus Savo Apvaizdos darbais ir Savo Dvasia veikdamas m\u016bs\u0173 \u0161irdis. Mes galime daug pasimokyti i\u0161 \u012fvyki\u0173 ir pasikeitim\u0173 kasdieniniame gyvenime, jei tik m\u016bs\u0173 \u0161irdis bus tiek atvira, kad \u012f\u017evelgtume t\u0105 pamok\u0105. Psalmistas, m\u0105stydamas apie Dievi\u0161kosios Apvaizdos darb\u0105, sako: \u201cVie\u0161paties malon\u0117s yra pilna \u017eem\u0117\u201d; \u201cKas yra i\u0161mintingas? Tas tepalaiko tai ir te\u012fsid\u0117mi VIE\u0160PATIES malones!\u201d (Psalmi\u0173 33,5; 107,43).<\/p>\n\n\n\n
Dievas \u012f mus kreipiasi per Savo \u017dod\u012f. \u0160ventajame Ra\u0161te ry\u0161kiai atskleid\u017eiamas Jo charakteris, Jo santykiai su \u017emon\u0117mis, didysis atpirkimo darbas. Biblija pasakoja apie patriarchus, prana\u0161us ir kitus \u0161ventuosius senov\u0117s \u017emones. Jie buvo \u201ckaip ir mes\u201d (Jok\u016bbo 5,17). Mes matome, kad jie, kaip ir mes, nusimindavo, bet kovojo su li\u016bdesiu, kad jie, kaip ir mes, buvo gundomi, bet atsikeldavo ir kovodavo Dievo Malon\u0117s j\u0117ga. \u0160ie pavyzd\u017eiai turi mus padr\u0105sinti siekti teisumo. Kai mes su\u017einome apie j\u0173 nuostabius i\u0161gyvenimus, apie tai, kokia \u0161viesa, meile ir palaimomis jie su d\u017eiaugsmu naudojosi, k\u0105 jie nuveik\u0117 per jiems suteikt\u0105 malon\u0119, tada toji pati Dvasia \u012f\u017eiebia \u0160ventosios Ugnies kibirk\u0161t\u0117les m\u016bs\u0173 \u0161irdyse. Tada mes trok\u0161tame b\u016bti pana\u0161\u016bs \u012f juos charakteriu ir vaik\u0161\u010dioti su Dievu, kaip kad jie.<\/p>\n\n\n\n
K\u0105 J\u0117zus yra pasak\u0119s apie Sen\u0105j\u012f Testament\u0105, dar geriau tinka Naujajam: \u201c[…] Tie Ra\u0161tai ir liudija u\u017e Mane\u201d, – Atpirk\u0117j\u0105, Kuriame visi mato am\u017einojo gyvenimo vilt\u012f (Jono 5,39). Taip, visa Biblija pasakoja apie Krist\u0173 – nuo pirmojo pasakojimo apie pasaulio suk\u016brim\u0105, – nes \u201c[…] be Jo neatsirad\u0119 nieko, kas tik yra atsirad\u0119,\u201d – iki paskutinio pa\u017eado: \u201c\u0160tai A\u0161 veikiai ateinu […]\u201d mes skaitome apie Jo darbus ir klausom\u0117s Jo Balso (Jono 1,3; Aprei\u0161kimo 22,12). Jei j\u016bs norite geriau pa\u017einti Gelb\u0117toj\u0105, tyrin\u0117kite \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Tegul Dievo \u017dod\u017eiai pasiekia j\u016bs\u0173 \u0161irdis. Tai – gyvasis vanduo, numal\u0161inantis j\u016bs\u0173 did\u017eiul\u012f tro\u0161kul\u012f. Jie – tarsi gyvoji duona i\u0161 dangaus. J\u0117zus skelb\u0117: \u201c[…] jei nevalgote \u017dmogaus S\u016bnaus k\u016bno ir negeriate Jo kraujo, j\u016bs neturite gyvyb\u0117s savyje\u201d. Po to Jis paai\u0161kino: \u201c\u017dod\u017eiai, kuriuos jums kalb\u0117jau, yra dvasia ir gyvenimas\u201d (Jono 6,53;63). Valgydami ir gerdami mes pastipriname savo k\u016bn\u0105. Tai tinka ir dvasiniam gyvenimui: tai, apie k\u0105 m\u0105stome, suteikia m\u016bs\u0173 dvasiniai prigim\u010diai moralin\u0119 param\u0105 ir stipryb\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Atpirkimas – tai paslaptis, \u012f kuri\u0105 nori pa\u017evelgti angelai. J\u012f tyrin\u0117s ir giedos jo \u0161lovei atpirktieji per vis\u0105 am\u017einyb\u0119. Nejaugi neverta jau dabar prad\u0117ti kruop\u0161\u010diai j\u012f tyrin\u0117ti ir galvoti apie j\u012f? Begalin\u0117 J\u0117zaus Meil\u0117 ir gailestingumas, Jo auka u\u017e mus skatina rimtai susim\u0105styti. Mes turime galvoti apie m\u016bs\u0173 brangaus Atpirk\u0117jo ir Tarpininko charakter\u012f. Mes turime m\u0105styti apie Jo misij\u0105 i\u0161gelb\u0117ti Savo \u017emones i\u0161 nuod\u0117mi\u0173. Svarstant \u0161ias dangi\u0161k\u0105sias temas, m\u016bs\u0173 tik\u0117jimas ir meil\u0117 stipr\u0117s. Tada ir m\u016bs\u0173 maldos taps priimtinesn\u0117s Dievui. Jos bus protingos ir kar\u0161tos. Mes daugiau pasitik\u0117sime J\u0117zumi, kas dien\u0105 jausime Jo j\u0117g\u0105, gelbstin\u010di\u0105 visus, ateinan\u010dius per J\u012f pas Diev\u0105.<\/p>\n\n\n\n
M\u0105stydami apie Gelb\u0117tojo tobulum\u0105, mes trok\u0161tame visi\u0161kai pasikeisti, atsinaujinti ir savo skaistumu prilygti Jam. \u017dmogus alks ir trok\u0161 tapti pana\u0161us \u012f T\u0105, Kur\u012f mes dieviname. Juo daugiau mes galvosime apie Krist\u0173, juo daugiau pasakosime apie J\u012f kitiems ir juo ai\u0161kiau rodysime Jo pavyzd\u012f pasauliui.<\/p>\n\n\n\n
Biblija buvo para\u0161yta ne vien mokytiesiems. Prie\u0161ingai, ji buvo skirta paprastiems \u017emon\u0117ms. Did\u017eiosios tiesos, reikalingos i\u0161sigelb\u0117jimui, yra akivaizd\u017eios. Niekas, i\u0161skyrus tuos, kurie pasitiki savimi, o ne vykdo Dievo vali\u0105, negali suklysti ir i\u0161sukti i\u0161 teisingo kelio.<\/p>\n\n\n\n
Mes neturime klausytis kit\u0173 \u017emoni\u0173 liudijant tai, ko moko \u0160ventasis Ra\u0161tas, bet patys turime tyrin\u0117ti Dievo \u017dod\u012f. Jei mes leisime kitiems galvoti u\u017e mus, m\u016bs\u0173 dvasin\u0117s j\u0117gos ir gabumai susilpn\u0117s. Mums taip tr\u016bks verting\u0173 tem\u0173 apm\u0105stymams, jog mes prarasime sugeb\u0117jim\u0105 suvokti gili\u0105 Dievo \u017dod\u017eio mint\u012f. Ir atvirk\u0161\u010diai, mes tapsime \u012f\u017evalgesni, ie\u0161kodami ry\u0161io tarp atskir\u0173 Biblijos tem\u0173, lygindami vien\u0105 Ra\u0161to viet\u0105 su kita ir vienus dvasinius dalykus su kitais.<\/p>\n\n\n\n
Niekas taip nedidina intelekto, kaip Ra\u0161to tyrin\u0117jimas. Jokia kita knyga – tik Biblija – gali sukelti tiek daug min\u010di\u0173, suteikti tiek daug j\u0117g\u0173 ir padidinti m\u016bs\u0173 sugeb\u0117jimus. \u0160ventojo Ra\u0161to tiesos taurina m\u016bs\u0173 siel\u0105. Jei Dievo \u017dodis b\u016bt\u0173 tyrin\u0117jamas taip, kaip reikia j\u012f tyrin\u0117ti, \u017emon\u0117s b\u016bt\u0173 i\u0161mintingesni ir tauresni, j\u0173 siekiai b\u016bt\u0173 pastovesni, k\u0105 retai galima pamatyti \u0161iais laikais.<\/p>\n\n\n\n
Ma\u017ea naudos i\u0161 skuboto \u0160ventojo Ra\u0161to skaitymo. Galima perskaityti vis\u0105 Biblij\u0105, bet nepasteb\u0117ti jos gro\u017eio, nesuprasti jos gili\u0173 ir pasl\u0117pt\u0173 min\u010di\u0173. Kiekvien\u0105 skirsnel\u012f reikia tyrin\u0117ti tol, kol suprasite jo reik\u0161m\u0119 ir ry\u0161\u012f su i\u0161gelb\u0117jimo planu. Tokios studijos kur kas vertingesn\u0117s u\u017e betiksl\u012f daugelio dali\u0173 pasklaidym\u0105, nieko nepasimokant. Visada tur\u0117kite Biblij\u0105 su savimi. Rad\u0119 galimyb\u0119, skaitykite j\u0105, atsiminkite tekstus. Net ir vaik\u0161\u010diodami gatv\u0117mis j\u016bs galite apm\u0105styti atskirus skirsnelius ir juos \u012fsiminti.<\/p>\n\n\n\n
Mes negalime \u012fsigyti i\u0161minties be uoli\u0173 pastang\u0173 ir skaitydami Biblij\u0105 be maldos. Kai kurios Ra\u0161t\u0173 dalys yra paprastos ir ai\u0161kios. Bet yra ir toki\u0173, kuri\u0173 minties negalima suprasti i\u0161 pirmo \u017evilgsnio. Skirsnelis turi b\u016bti lyginamas su skirsneliu. Reikia atid\u017eiai tyrin\u0117ti ir melstis. Tik tokios studijos atsipirks. Kaip kalnakasys randa po \u017eeme vertingo metalo gysl\u0105, taip ir \u017emogus, atkakliai ie\u0161kantis Dievo \u017dod\u017eio, ras pasl\u0117ptus did\u017eiausios vert\u0117s tiesos tunus, nematomus ner\u016bpestingam skaitytojui. \u012ekv\u0117pimo \u017eod\u017eiai, kylantys \u0161irdyse, bus tarsi srovel\u0117s i\u0161 gyvyb\u0117s versm\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
Niekada netyrin\u0117kite Biblijos be maldos. Prie\u0161 atsiversdami jos lapus, mes turime pra\u0161yti \u0160ventosios Dvasios, kad Ji mus ap\u0161viest\u0173, ir Ji tai b\u016btinai padarys. Natanaeliui at\u0117jus pas J\u0117z\u0173, Gelb\u0117tojas su\u0161uko: \u201c\u0160tai tikras izraelitas, kuriame n\u0117ra klastos!\u201d Natanaelis paklaus\u0117: \u201cI\u0161 kur mane pa\u017e\u012fsti?\u201d J\u0117zus atsak\u0117: \u201cPrie\u0161 pakvie\u010diant tave Pilypui, kai s\u0117d\u0117jai po figmed\u017eiu, A\u0161 ma\u010diau tave\u201d (Jono 1,47.48). Taip J\u0117zus mato ir mus, besimeld\u017eian\u010dius vienumoje, jei Jo ie\u0161kome, jei trok\u0161tame, jog Jis Savo \u0161viesa ap\u0161vies-t\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161irdis ir pad\u0117t\u0173 suprasti Ties\u0105. \u0160viesos angelai bus su tais, kurie nuolankia \u0161irdimi ie\u0161ko Dievi\u0161kojo Vadovo.<\/p>\n\n\n\n
\u0160ventoji Dvasia i\u0161auk\u0161tina ir \u0161lovina Gelb\u0117toj\u0105. Tai Ji turi mums parodyti Krist\u0173, Jo teisumo tyrum\u0105 ir did\u012fj\u012f i\u0161gelb\u0117jim\u0105 per J\u012f. J\u0117zus sak\u0117: \u201cJi pa\u0161lovins Mane, nes ims i\u0161 to, kas Mano, ir jums tai paskelbs\u201d (Jono 16,14). Tik Tiesos Dvasia gali geriausiai atskleisti Dievi\u0161k\u0105j\u0105 Ties\u0105. Kaip did\u017eiai Dievas vertina \u017emonij\u0105, jei atidav\u0117 Savo S\u016bn\u0173 mirti u\u017e j\u0105 ir siun\u010dia Savo Dvasi\u0105 mokyti ir vesti mus vaisingu keliu!<\/p>\n\n\n\n
DIEVAS kalba mums per gamt\u0105 ir apsirei\u0161kimus, per Savo Apvaizd\u0105 ir Savo Dvasi\u0105. Bet to neu\u017etenka. Mes taip pat turime atverti Jam savo \u0161irdis. Nor\u0117dami tur\u0117ti j\u0117g\u0173, energijos ir gyventi dvasi\u0161kai, turime gyvai bendrauti su savo Dangi\u0161kuoju T\u0117vu. M\u016bs\u0173 mintys turi b\u016bti nukreiptos \u012f J\u012f, mes turime m\u0105styti apie Jo darbus, Jo gailestingum\u0105, Jo palaimas. Bet tai nebus bendravimas su Juo tikr\u0105ja to \u017eod\u017eio prasme. Norint bendrauti su Dievu, reikia Jam pasakoti apie savo gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Malda – tai \u0161irdies atv\u0117rimas Dievui kaip draugui. Ji reikalinga ne tam, kad Dievas su\u017einot\u0173, kokie mes esame, bet kad mes gal\u0117tume J\u012f priimti. Malda priartina ne Diev\u0105 prie m\u016bs\u0173, bet mus pakelia prie Dievo.<\/p>\n\n\n\n
Gyvendamas \u017eem\u0117je, J\u0117zus Savo mokinius mok\u0117 melstis, atskleisti Dievui savo kasdienius r\u016bpes\u010dius ir visk\u0105 pavesti Jam. J\u0117zus pa\u017ead\u0117jo, jog j\u0173 maldos bus i\u0161klausytos. Tas pa\u017eadas galioja ir mums.<\/p>\n\n\n\n
J\u0117zus, gyvendamas tarp \u017emoni\u0173, da\u017enai melsdavosi. Gelb\u0117tojas prisii\u0117m\u0117 m\u016bs\u0173 poreikius ir silpnybes. Taip Jis tapo nusi\u017eeminusiu pra\u0161ytoju, meld\u017eian\u010diu Savo T\u0117v\u0105 atgaivinti j\u0117gas, kad sustipr\u0117j\u0119s Jis v\u0117l gal\u0117t\u0173 vykdyti Savo pareigas ir atlaikyt\u0173 i\u0161bandymus. J\u0117zus – pavyzdys mums visur. Jis – Brolis sk\u0119stantiems silpnyb\u0117se. Jis, kaip ir mes, buvo gundomas, bet nenusid\u0117jo. Blogis buvo svetimas Jo prigim\u010diai. Jis i\u0161kent\u0117 sielos kan\u010dias ir kov\u0105 \u0161iame pasaulyje. Malda Jam buvo b\u016btinyb\u0117 ir ypatinga teis\u0117. Bendravimas su T\u0117vu Jam teikdavo paguodos ir d\u017eiaugsmo. Jei \u017emoni\u0173 Gelb\u0117tojas, Dievo S\u016bnus, jaut\u0117 maldos b\u016btinum\u0105, juo labiau mums, silpniems ir nuod\u0117mingiems mirtingiesiems, b\u016btina melstis kar\u0161tai ir nepailstant.<\/p>\n\n\n\n
Dangi\u0161kasis T\u0117vas pasiruo\u0161\u0119s suteikti mums visas Savo palaimas. Tai m\u016bs\u0173 teis\u0117 so\u010diai atsigerti i\u0161 Berib\u0117s Meil\u0117s versm\u0117s. Keista, kad mes tiek ma\u017eai meld\u017eiam\u0117s! Dievas pasiruo\u0161\u0119s ir nori i\u0161klausyti net ma\u017eiausio Savo vaiko nuo\u0161ird\u017ei\u0105 mald\u0105. Tik mes nenorime Dievui papasakoti, ko mums reikia. K\u0105 galvos dangi\u0161kieji angelai apie varg\u0161us, bej\u0117gius, nuolat gundomus \u017emones, kurie tiek ma\u017eai meld\u017eiasi ir taip silpnai tiki tuomet, kai Dievo Begalin\u0117s Meil\u0117s \u0161irdis linksta prie j\u0173, kai Jis pasiruo\u0161\u0119s jiems duoti daug daugiau, nei jie pra\u0161o ar gali pagalvoti. Angelai su meile nusilenkia prie\u0161 Diev\u0105, jiems patinka b\u016bti \u0161alia Jo. Bendravimas su Dievu jiems – did\u017eiausias d\u017eiaugsmas. Atrodo, jog \u017eem\u0117s vaikai, kuriems taip reikalinga Dievo pagalba, patenkinti tuo, jog gyvena, nebendraudami su Juo, neap\u0161viesti Jo Dvasios.<\/p>\n\n\n\n
Blogio tamsa apgaubia tuos, kurie paniekina mald\u0105. Prie\u0161o ku\u017edami gundymai skatina juos nusid\u0117ti. Ir visa tai \u012fvyksta tod\u0117l, kad jie nesinaudoja Dievo duot\u0105ja teise melstis. Juk malda – tai raktas, atrakinantis Dangaus lobyn\u0105, kuriame saugomos berib\u0117s Visagalio i\u0161gal\u0117s. Kad nei\u0161kilt\u0173 pavojaus tapti ner\u016bpestingiems ar i\u0161klysti i\u0161 teisingo kelio, j\u016bs turite melstis ir bud\u0117ti. Prie\u0161as siekia mums sutrukdyti per mald\u0105 ir tik\u0117jim\u0105 gauti malon\u0117s ir j\u0117g\u0173 atsispirti gundymams ir stato \u012fvairias kli\u016btis kelyje prie malon\u0117s sosto.<\/p>\n\n\n\n
Mes galime tik\u0117tis, jog tam tikromis s\u0105lygomis Dievas i\u0161klausys m\u016bs\u0173 maldas ir atsakys \u012f jas. Viena i\u0161 s\u0105lyg\u0173 – mes turime suvokti, kad Jo pagalba mums reikalinga. Jis pa\u017ead\u0117jo: \u201cA\u0161 pilsiu vandens ant i\u0161tro\u0161kusio ir srovi\u0173 ant sausumos\u201d (J\u0117zajo 44,3). Alkstantys teisumo ir trok\u0161tantys b\u016bti \u0161alia Dievo gali b\u016bti tikri, jog bus pasotinti. Tik \u0161irdis turi b\u016bti atvira Dvasios veikimui, kad gal\u0117t\u0173 priimti Dievo palaimas.<\/p>\n\n\n\n
Jau pati b\u016btinyb\u0117 melstis i\u0161kalbingai liudija m\u016bs\u0173 naudai. Bet pirmiausia, kad Vie\u0161pats gal\u0117t\u0173 mums pad\u0117ti, mes turime Jo ie\u0161koti. Jis sako: \u201cPra\u0161ykite, ir jums bus duota […]\u201d. \u201cJeigu Jis nepagail\u0117jo n\u0117 Savo S\u016bnaus, bet atidav\u0117 J\u012f u\u017e mus visus, – kaipgi Jis ir visko nedovanot\u0173 kartu su Juo?!\u201d (Mato 7,7; Romie\u010diams 8,32).<\/p>\n\n\n\n
Jei mes \u0161irdyse ne\u0161iojame pikta, jei neatsisakome bent vienos mums \u017einomos nuod\u0117m\u0117s, Vie\u0161pats m\u016bs\u0173 nei\u0161klausys. Bet susisielojusio ir atgailaujan\u010dio \u017emogaus malda visada bus i\u0161girsta. Tik i\u0161tais\u0119 visas savo \u017einomas klaidas, galime tik\u0117ti, kad Dievas i\u0161klausys m\u016bs\u0173 pra\u0161ymus. Tai ne m\u016bs\u0173 nuopelnas, kad galime naudotis Dievo malone, – tik J\u0117zaus, apvaliusio mus Savo krauju, d\u0117ka esame i\u0161gelb\u0117ti. Ta\u010diau ir mes turime i\u0161pildyti s\u0105lygas, kad Dievas mus i\u0161girst\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Antroji s\u0105lyga, kad malda b\u016bt\u0173 i\u0161klausyta – m\u016bs\u0173 tik\u0117jimas. \u201c[…] Kas artinasi prie Dievo, tam b\u016btina tik\u0117ti, kad Jis yra ir kad Jo ie\u0161kantiems atsilygina\u201d (Hebrajams 11,6). J\u0117zus sak\u0117 Savo mokiniams: \u201c[…] ko tik melsdamiesi pra\u0161ote, tik\u0117kite gausi\u0105, ir tikrai taip ir bus\u201d (Morkaus 11,24). Ar mes pasitikime Jo \u017dod\u017eiu?<\/p>\n\n\n\n
Jis yra i\u0161tikimas Savo pa\u017eadui. Jei mes i\u0161 karto negauname, ko pra\u0161ome, turime tik\u0117ti, kad Vie\u0161pats mus girdi ir atsakys \u012f m\u016bs\u0173 maldas. Mes taip da\u017enai klystame ir esame tokie trumparegiai, jog kartais pra\u0161ome dalyk\u0173, kurie neb\u016bt\u0173 mums palaima. O m\u016bs\u0173 Dangi\u0161kasis T\u0117vas su meile atsako \u012f maldas, si\u0173sdamas tik tai, kas geriausia – ko mes patys trok\u0161tume gauti, jei tik Dievi\u0161koji \u0160viesa mus ap\u0161viest\u0173 ir mes pamatytume daiktus tokius, kokie jie yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Kai atrodo, kad \u012f m\u016bs\u0173 maldas neatsakyta, mes turime pasitik\u0117ti Dievo pa\u017eadu, nes atsakymas tikrai bus atsi\u0173stas, ir mes gausime toki\u0173 palaim\u0173, kokios mums labiausiai reikalingos. Negalime tvirtinti, kad \u012f m\u016bs\u0173 maldas bus atsakyta b\u016btent taip, kaip norime. Tai b\u016bt\u0173 per didelis pasitik\u0117jimas savimi. Dievas yra per daug i\u0161mintingas, kad klyst\u0173, ir per daug geras, kad nesi\u0173st\u0173 palaim\u0173 tiems, kurie eina teisingu keliu. Nebijokite pasitik\u0117ti Juo, net jei \u012f j\u016bs\u0173 maldas greitai neatsakoma. Tik\u0117kite Jo pa\u017eadu: \u201cPra\u0161ykite ir jums bus duota\u201d.<\/p>\n\n\n\n
Jei mes pasiduosime abejon\u0117ms ir baimei, bandysime spr\u0119sti problemas, kuri\u0173 ne\u012fmanoma \u012fveikti netikint, tai sunkum\u0173 tik padaug\u0117s ir jie bus didesni. Bet jei mes ateisime pas Diev\u0105, suprat\u0119, kokie mes bej\u0117giai ir priklausomi nuo Jo, – o tokie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 ir esame, – ir nusi\u017eemin\u0119, pasitik\u0117dami Juo atskleisime savo norus Vie\u0161pa\u010diui, Kurio pa\u017einimas beribis, Kuris Savo k\u016bryboje visk\u0105 pastebi, Kuris Savo \u017dod\u017eiu ir pagal Savo vali\u0105 valdo visus, – tai Jis gal\u0117s ir nor\u0117s atsakyti \u012f m\u016bs\u0173 \u0161auksm\u0105 ir ap\u0161viesti m\u016bs\u0173 \u0161irdis. Kar\u0161tai melsdamiesi mes susijungiame su Beribiu Protu. Kartais galime nepasteb\u0117ti Atpirk\u0117jo, pasilenkusio vir\u0161 m\u016bs\u0173 su meile ir u\u017euojauta. Bet yra b\u016btent taip. Mes galime nejausti Jo prisilietimo, bet Jo gailestinga ranka yra vir\u0161 m\u016bs\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Pra\u0161ant Dievo gailestingumo ir palaim\u0173, m\u016bs\u0173 \u0161irdis turi b\u016bti atlaidi ir kupina meil\u0117s. Kaip mes galime melstis: \u201cIr atleisk mums m\u016bs\u0173 kaltes, kaip ir mes atleid\u017eiame savo kaltininkams\u201d, neatleid\u0119 artimui? (Mato 6,12). Jei mes norime, kad m\u016bs\u0173 maldos b\u016bt\u0173 i\u0161klausytos, turime atleisti kitiems lygiai tiek, kiek tikim\u0117s, jog mums bus atleista.<\/p>\n\n\n\n
Tre\u010dioji s\u0105lyga, norint gauti atsakym\u0105 \u012f savo maldas – atkakliai melstis. Jei norite augti tik\u0117jimu ir dvasine patirtimi, j\u016bs turite nuolat melstis. J\u016bs privalote b\u016bti \u201ci\u0161tvermingi maldoje\u201d. Apa\u0161talas Paulius sako: \u201cB\u016bkite atsid\u0117j\u0119 maldai, bud\u0117kite su ja d\u0117kodami\u201d (Romie\u010diams 12,12; Kolosie\u010diams 4,2). Apa\u0161talas Petras ragina tikin\u010diuosius: \u201cB\u016bkite sant\u016br\u016bs ir blaiv\u016bs, kad gal\u0117tum\u0117te melstis\u201d (1 Petro 4,7) . Paulius nurodo: \u201c[…] visuose reikaluose malda ir pra\u0161ymu su pad\u0117ka j\u016bs\u0173 tro\u0161kimai tesidaro \u017einomi Dievui\u201d (Filipie\u010diams 4,6). \u201cBet j\u016bs, mylimieji\u201d, – sako Judas, – \u201cmelskit\u0117s \u0160ventojoje Dvasioje! I\u0161silaikykite Dievo meil\u0117je\u201d (Judo 20,21). Nenutr\u016bkstanti malda yra nepertraukiamas j\u016bs\u0173 sielos ry\u0161ys su Dievu. Dievo teikiama gyvyb\u0117 liejasi \u012f j\u016bs\u0173 gyvenim\u0105, o mes atspindime Jo skaistum\u0105 ir \u0161ventum\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Melstis reikia uoliai. Niekas tenekliudo jums. Stenkit\u0117s visada i\u0161laikyti ry\u0161\u012f tarp sav\u0119s ir J\u0117zaus. Naudokit\u0117s kiekviena galimybe b\u016bti ten, kur esate \u012fprat\u0119 melstis. Tie, kurie tikrai siekia bendrauti su Dievu, lankys maldos susirinkimus. Jie s\u0105\u017einingai vykdys savo pareigas, nuo\u0161ird\u017eiai tik\u0117damiesi sulaukti vis\u0173 pa\u017ead\u0117t\u0173 palaim\u0173. Kiekviena pasitaikiusia proga jie stengsis b\u016bti ten, kur juos gal\u0117t\u0173 ap\u0161viesti dangi\u0161koji \u0161viesa.<\/p>\n\n\n\n
Mes turime melstis ir \u0161eimos ratelyje, bet pirmiausia – vieni. Nes tik asmenin\u0117, slapta malda yra tikrasis sielos gyvenimas. Paniekin\u0119s mald\u0105, \u017emogus negali gerai gyventi. Neu\u017etenka vien \u0161eimynin\u0117s ar vie\u0161os maldos. Tik vienumoje galime atverti \u0161ird\u012f Dievui. Slapt\u0105 mald\u0105 turi i\u0161girsti tik Dievas. Jokia pa\u0161alin\u0117 ausis neturi klausytis \u0161i\u0173 pra\u0161ym\u0173. B\u016bdamas vienas su Dievu, \u017emogus atsipalaiduoja nuo pa\u0161alin\u0117s \u012ftakos ir bereikalingo jaudinimosi. Protingai, bet kar\u0161tai jis \u0161auksis Dievo. Jis jaus maloni\u0105 \u012ftak\u0105 To, Kuris mato kas pasl\u0117pta, Kuris i\u0161girsta i\u0161 \u0160irdies einan\u010di\u0105 mald\u0105. Atvira\u0161irdi\u0161kai ir vaiki\u0161kai tik\u0117damas, \u017emogus sugeria visus Dievi\u0161kosios \u0160viesos spindulius, sustiprinan\u010dius ir paremian\u010dius j\u012f gin\u010duose su \u0161\u0117tonu. Dievas – m\u016bs\u0173 tvirtov\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Melskit\u0117s vienumoje. Atverkite \u0161ird\u012f Dievui ir kasdieniniame darbe. B\u016btent taip Enochas \u201cvaik\u0161\u010diojo su Dievu\u201d. \u0160ios slaptos maldos tarsi smilkalai kyla prie malon\u0117s sosto. \u0160\u0117tonas negali \u012fveikti \u017emogaus, kurio \u0161irdyje gyvena Dievas.<\/p>\n\n\n\n
Kreiptis \u012f Diev\u0105 galime bet kuriuo metu. N\u0117ra vietos, netinkan\u010dios maldai. Niekas negali mums sutrukdyti atverti savo \u0161ird\u012f ir nuo\u0161ird\u017eiai melstis. Ir \u017emoni\u0173 minioje, ir triuk\u0161mingoje gatv\u0117je, ir u\u017esi\u0117m\u0119 kasdieniniu darbu, mes galime pra\u0161yti Dievo vadovauti mums. Taip pasielg\u0117 Neemijas, i\u0161d\u0117st\u0119s savo pra\u0161ym\u0105 karaliui Artakserksui. Artimai bendrauti su Dievu galime b\u016bdami bet kur. Mes turime visi\u0161kai atverti savo \u0161ird\u012f, kad J\u0117zus gal\u0117t\u0173 \u012feiti ir apsigyventi joje kaip dangi\u0161kasis sielos sve\u010dias. Nors gyventume sugadintoje aplinkoje, netur\u0117tume \u012fkv\u0117pti jos nuod\u0173. Mes turime gyventi, kv\u0117puodami tyru Dangi\u0161kuoju Oru. Nuo\u0161ird\u017eiai melsdamiesi, galime apsisaugoti nuo blog\u0173 ketinim\u0173 ir netyr\u0173 min\u010di\u0173. Tarp \u017emoni\u0173, kurie, atv\u0117r\u0119 savo \u0161irdis, laukia Dievo paramos ir Jo palaim\u0173, ir dangaus bus palaikomas nuolatinis ry\u0161ys.<\/p>\n\n\n\n
Mes turime geriau pa\u017einti J\u0117z\u0173 ir ai\u0161kiau suvokti am\u017einojo gyvenimo vert\u0119. Dievo vaikai turi mokytis suprasti dangi\u0161k\u0105sias tiesas Dievi\u0161koje \u0160viesoje. Tik tada j\u0173 \u0161irdys taps gra\u017eios savo \u0161ventumu.<\/p>\n\n\n\n
Tegul j\u016bs\u0173 siela ver\u017eiasi auk\u0161tyn, kad Dievas leist\u0173 jums kv\u0117puoti dangi\u0161k\u0105ja atmosfera. Mes galime b\u016bti taip arti Dievo, jog kiekvieno netik\u0117to i\u0161bandymo metu m\u016bs\u0173 mintys nukryps \u012f J\u012f taip pat lengvai, kaip lengvai \u017eiedas atsigr\u0119\u017eia \u012f saul\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Patik\u0117kite Dievui savo norus, savo d\u017eiaugsmus, savo i\u0161gyvenimus, savo r\u016bpes\u010dius, savo nerim\u0105. J\u016bs Jo neapsunkinsite. J\u016bs Jo nenuvarginsite. Tas, Kuris gali suskai\u010diuoti kiekvien\u0105 plaukel\u012f ant j\u016bs\u0173 galvos, n\u0117ra abejingas Savo vaik\u0173 norams. \u201c[…] nes Vie\u0161pats kupinas u\u017euojautos ir gailestingumo\u201d (Jok\u016bbo 5,11). Jo mylinti \u0161irdis i\u0161gyvena j\u016bs\u0173 sielvartus. U\u017etenka tik juos nusakyti. Papasakokite visk\u0105, kas jums kelia nerim\u0105. Jokia na\u0161ta n\u0117ra Jam per sunki: juk Jis laiko pasaulius ir valdo Visat\u0105. Jam n\u0117ra n\u0117 vieno nereik\u0161mingo dalyko, susijusio su mumis. Jis pastebi visk\u0105. N\u0117ra m\u016bs\u0173 gyvenime puslapio, kurio Jis negal\u0117t\u0173 perskaityti. N\u0117ra problem\u0173, kuri\u0173 Jis negal\u0117t\u0173 i\u0161spr\u0119sti. N\u0117ra d\u017eiaugsmo, n\u0117ra maldos, n\u0117ra nelaim\u0117s, galin\u010dios i\u0161tikti ma\u017eiausi\u0105 i\u0161 Jo vaik\u0173, n\u0117ra r\u016bpes\u010di\u0173, drums\u010dian\u010di\u0173 sielos ramyb\u0119, kuri\u0173 m\u016bs\u0173 Dangi\u0161kasis T\u0117vas nepasteb\u0117t\u0173 ir kurie Jam neb\u016bt\u0173 \u012fdom\u016bs. \u201cJis gydo j\u0173 pa\u017eeistas \u0161irdis ir aptveria j\u0173 \u017eaizdas\u201d (Psalmi\u0173 147,3). Dievo santykiai su kiekvienu \u017emogumi yra tokie glaud\u016bs ir tvirti, tarsi atrodyt\u0173, jog \u017eem\u0117je daugiau n\u0117ra n\u0117 vieno, kuriuo Jis tur\u0117t\u0173 r\u016bpintis, n\u0117 vieno, u\u017e kur\u012f Jis atidav\u0117 Savo mylim\u0105j\u012f S\u016bn\u0173.<\/p>\n\n\n\n
J\u0117zus sak\u0117: \u201cT\u0105 dien\u0105 j\u016bs pra\u0161ysite Mano vardu, ir A\u0161 net nesakau, kad A\u0161 pra\u0161ysiu T\u0117v\u0105 u\u017e jus, – juk patsai T\u0117vas jus myli […]\u201d (Jono 16,26.27). \u201c[…] A\u0161 jus i\u0161sirinkau ir paskyriau, […] kad ko tik pra\u0161ytum\u0117te T\u0117v\u0105 Mano vardu, Jis visa jums duot\u0173\u201d (Jono 15,16). Bet melstis J\u0117zaus vardu yra daugiau, nei pamin\u0117ti Jo vard\u0105 maldos prad\u017eioje ir pabaigoje. Tai rei\u0161kia – melstis J\u0117zaus Dvasia, tikint Jo pa\u017eadais, pasikliaunant Jo malone ir dirbant Jo darbus.<\/p>\n\n\n\n
Dievas nenori, kad mes taptume atsiskyr\u0117liais ar vienuoliais ir pasitrauktume i\u0161 pasaulio, pasi\u0161v\u0119sdami Jo \u0161lovinimui. Mes turime gyventi kaip Kristus – kasdienin\u0117je aplinkoje, tarp \u017emoni\u0173. Tas, kuris nieko daugiau neveikia – tik meld\u017eiasi, greitai arba nustos melstis, arba jo maldos bus formalios ir sakomos i\u0161 \u012fpratimo. Kai \u017emon\u0117s pasitraukia i\u0160 visuomen\u0117s gyvenimo, vengia vykdyti krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 pareig\u0173 ir \u201cne\u0161ti savo kry\u017ei\u0173\u201d, kai jie nebedirba Vie\u0161pa\u010diui, Kuris stropiai dirbo jiems, – jie nebeturi, ko melsti. Toks gyvenimas neskatina j\u0173 atsiduoti Dievui. J\u0173 maldos – tik asmeni\u0161kos ir savanaudi\u0161kos. Jie nebegali melstis nei u\u017e \u017emonijos reikmes, nei u\u017e b\u016bsim\u0105j\u0105 Kristaus Karalyst\u0119 ir jos k\u016brim\u0105. Jie pra\u0161o j\u0117g\u0173 tik savo pa\u010di\u0173 darbui.<\/p>\n\n\n\n
Mes daug prarandame, jei atsisakome b\u016bti kartu, kad sustiprintume ir padr\u0105sintume vienas kit\u0105 Dievi\u0161kajam tarnavimui. Dievo \u017eod\u017eiuose gl\u016bdin\u010dios tiesos tampa mums nebe tokios ai\u0161kios ir svarbios. Jos nebedaro jokios \u012ftakos mums, nebeap\u0161vie\u010dia m\u016bs\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173, ir mes silpn\u0117jame dvasi\u0161kai. Bendraudami su krik\u0161\u010dionimis, mes daug prarandame, jei neparodome u\u017euojautos vieni kitiems. Savyje u\u017esidar\u0119s krik\u0161\u010dionis nevykdo to, k\u0105 Dievas jam paved\u0117. Teisingai aukl\u0117dami kitus savo dvasia, ne tik darom\u0117s jiems d\u0117mesingesni, bet ir patys augame ir stipr\u0117jame dvasi\u0161kai, kad dar nuo\u0161ird\u017eiau gal\u0117tume tarnauti Dievui.<\/p>\n\n\n\n
Jei krik\u0161\u010dionys daugiau bendraut\u0173 tarpusavyje, kalb\u0117dami apie Dievo meil\u0119 ir brangi\u0105sias atpirkimo tiesas, j\u0173 \u0161irdys atsigaut\u0173, ir jie gal\u0117t\u0173 dvasi\u0161kai sustiprinti kitus. Kasdien vis daugiau pa\u017e\u012fstant savo Dangi\u0161k\u0105j\u012f T\u0117v\u0105 ir naudojantis Jo malone, mums kyla noras kalb\u0117ti apie Jo meil\u0119. Jei mes tai darysime, m\u016bs\u0173 \u0161irdys bus su\u0161ildytos ir padr\u0105sintos. Jei mes galvotume ir kalb\u0117tume apie J\u0117z\u0173 daugiau nei apie save, b\u016btume ar\u010diau Jo.<\/p>\n\n\n\n
Jei apie Diev\u0105 galvotume tiek, kiek Jis mumis r\u016bpinasi, tai galvotume apie J\u012f nuolat. Mums patikt\u0173 kalb\u0117tis su Juo ir \u0161lovinti J\u012f. Mes kalbame apie laikinus dalykus, nes jais domim\u0117s. Mes kalbame apie savo draugus, nes mylime juos ir kartu dalijam\u0117s d\u017eiaugsmais ir r\u016bpes\u010diais. Bet mes turime kur kas daugiau prie\u017eas\u010di\u0173 myl\u0117ti Diev\u0105, o ne \u017eemi\u0161kuosius draugus. Tod\u0117l pats nat\u016braliausias dalykas pasaulyje b\u016bt\u0173 – pirmiausia galvoti apie J\u012f, pasakoti apie Jo gerum\u0105 ir kalb\u0117ti apie Jo j\u0117g\u0105. Dievas apdovanojo mus brangiomis dovanomis ne tam, kad mes tik apie jas galvotume ir taip jas brangintume, jog netur\u0117tume ko atiduoti Dievui. Ne, jos turi nuolat priminti mums Ji. Mes turime nuolat jausti Jam d\u0117kingum\u0105 ir myl\u0117ti J\u012f. Mes esame per daug u\u017esi\u0117m\u0119 savo \u017eemi\u0161ku gyvenimu. Pakelkime akis \u012f atvertas dangi\u0161kosios \u0161ventyklos duris. Ten Kristaus veidas spindi Dievo \u0160lov\u0117s \u0161viesa. \u2018Tod\u0117l Jis per am\u017eius gali i\u0161gelb\u0117ti tuos, kurie per J\u012f eina prie Dievo\u201d (Hebrajams 7,25).<\/p>\n\n\n\n
Mes turime daugiau d\u0117koti \u201cVIE\u0160PA\u010cIUI u\u017e jo malon\u0119, u\u017e Jo stebuklus \u017emonijai\u201d (Psalmi\u0173 107,8). M\u016bs\u0173 religinis gyvenimas negali apsiriboti vien tik pra\u0161ymais ir atsakymais. Negalvokime vis\u0105 laik\u0105, ko mums reikia, ir niekada nepamir\u0161kime to, k\u0105 jau esame gav\u0119. Mes niekada nepastebime, jog pra\u0161ome per daug, bet visada labai \u0161yk\u0161\u010diai d\u0117kojame. Mes nuolat gauname Dievo palaimas, ta\u010diau taip ma\u017eai Jam d\u0117kojame, taip ma\u017eai \u0161loviname J\u012f u\u017e Jo darbus mums!<\/p>\n\n\n\n
Senov\u0117je Vie\u0161pats skelb\u0117 izraelitams, susirinkusiems Jam tarnauti: \u201cTenai j\u016bs valgysite Vie\u0161paties, j\u016bs\u0173 Dievo, akivaizdoje ir d\u017eiaugsit\u0117s viskuo, prie ko j\u016bs ir j\u016bs\u0173 namai b\u016bsite prid\u0117j\u0119 rank\u0105 ir kuo Vie\u0161pats, j\u016bs\u0173 Dievas, jus palaimins\u201d (Pakartoto \u012estatymo 12,7) . Visa, kas daroma Dievo garbei, turi b\u016bti daroma d\u017eiaugsmingai, \u0161lovinant giesm\u0117mis ir d\u0117kojant, o ne ni\u016briai ir li\u016bdnai.<\/p>\n\n\n\n
M\u016bs\u0173 Dievas yra \u0161velnus, gailestingas T\u0117vas. Tarnavimas Jam neturi b\u016bti nuobodus ir sunkus darbas. Mes turime jausti malonum\u0105, \u0160lovindami Vie\u0161pat\u012f ir dirbdami Jo darb\u0105. Dievas nenori, kad Jo Vaikai, kuriuos Jis taip brangiai atpirko, elgt\u0173si su Juo tarsi su r\u016bs\u010diu, priekabiu pri\u017ei\u016br\u0117toju. Jis yra geriausias j\u0173 Draugas. Kai jie \u0161lovina J\u012f, Jis nori b\u016bti su jais, laiminti ir guosti juos, pripildyti j\u0173 \u0161irdis d\u017eiaugsmo ir meil\u0117s. Vie\u0161pats nori, kad, Jam tarnaudami, Jo vaikai pasisemt\u0173 dr\u0105sos ir paguodos, kad, dirbdami Jo darb\u0105, atrast\u0173 daugiau malonum\u0173, negu sunkum\u0173. Jis trok\u0161ta, jog visi, ateinantys Jo \u0161lovinti, jaust\u0173 Jo meil\u0119 ir r\u016bpinim\u0105si, semt\u0173si \u017evalumo gyvenimui, kad jie gal\u0117t\u0173 s\u0105\u017einingai ir teisingai elgtis per Jo malon\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Mes turime susirinkti kry\u017eiaus pap\u0117d\u0117je. Kristus ir ypa\u010d Nukry\u017eiuotasis Kristus turi b\u016bti apm\u0105stym\u0173 ir pokalbi\u0173 tema, m\u016bs\u0173 d\u017eiaugsmo \u0161altinis. Mes turime atsiminti kiekvien\u0105 palaim\u0105, gaut\u0105 i\u0161 Dievo. Kai suprasime Jo did\u017ei\u0105j\u0105 meil\u0119, mes nor\u0117sime patik\u0117ti visk\u0105 toms rankoms, kurios buvo u\u017e mus prikaltos prie kry\u017eiaus.<\/p>\n\n\n\n
Siela kyla dangun ant gyriaus sparn\u0173. Dangaus r\u016bmuose Dievas \u0161lovinamas giesm\u0117mis ir muzika. D\u0117kodami Vie\u0161pa\u010diui, mes tampame pana\u0161\u016bs \u012f Dangi\u0161k\u0105sias b\u016btybes: \u201cKas aukoja pad\u0117k\u0105, pagerbia Diev\u0105\u201d (Psalmi\u0173 50,23). Stokime prie\u0161 K\u016br\u0117j\u0105 d\u017eiaugsmingai ir su did\u017eiausia pagarba, tegul \u201cd\u0117kojimo ir gyriaus \u017eod\u017eiai liejasi i\u0161 m\u016bs\u0173\u201d (J\u0117zajo 51,3).<\/p>\n\n\n\n
DAUGEL\u012e krik\u0161\u010dioni\u0173, ypa\u010d tuos, kuri\u0173 tik\u0117jimas dar jaunas, kankina abejon\u0117s. Biblijoje yra daug jiems nesuprantam\u0173 dalyk\u0173, kuriais \u0161\u0117tonas naudojasi, kad pakirst\u0173 j\u0173 \u012fsitikinim\u0105 Ra\u0161tus esant Dievo aprei\u0161kimu. Jie klausia: \u201cKaip man su\u017einoti, kuris kelias teisingas? Jei Biblija tikrai yra Dievo \u017dodis, kaip man i\u0161sivaduoti i\u0161 \u0161it\u0173 abejoni\u0173 ir sunkum\u0173?\u201d<\/p>\n\n\n\n
Dievas kvie\u010dia mus tik\u0117ti Juo, tik duodamas pakankamai \u012frodym\u0173, kuriais gal\u0117tume pagr\u012fsti savo tik\u0117jim\u0105. Jo egzistavimas, Jo charakteris, Jo \u017dod\u017eio teisingumas pagr\u012fsti liudijimais, ver\u010dian\u010diais mus m\u0105styti. Toki\u0173 liudijim\u0173 yra aps\u010diai. Ta\u010diau Dievas neatims galimyb\u0117s abejoti. M\u016bs\u0173 tik\u0117jimas turi remtis akivaizd\u017eiomis tiesomis, o ne parei\u0161kimais, neturin\u010diais jokio pagrindo. Link\u0119 abejoti visada ras tam prie\u017eas\u010di\u0173. Bet tie, kurie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nori su\u017einoti ties\u0105, atras daugyb\u0119 \u012frodym\u0173, kuriais parems savo tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
M\u016bs\u0173 ribotas m\u0105stymas negali ai\u0161kiai suprasti Begalinio Proto darb\u0173 charakterio. Net patiems \u012f\u017evalgiausiems ir labiausiai i\u0161silavinusiems \u017emon\u0117ms ta \u0160ventoji Esyb\u0117 visada liks paslaptis. \u201cArgi tu suprasi Dievo p\u0117dsakus ir i\u0161tirsi tobulai Visagal\u012f? Jis auk\u0161tesnis u\u017e dang\u0173, ir k\u0105 tu darysi? gilesnis u\u017e pragar\u0105, ir i\u0161 kur tu pa\u017einsi?\u201d (Jobo 11,7.8).<\/p>\n\n\n\n
Apa\u0161talas Paulius su\u0161uko: \u201cO Dievo tun\u0173, i\u0161minties ir pa\u017einimo gelme! Kokie nei\u0161tiriami Jo sprendimai ir nesusekami Jo keliai!\u201d (Romie\u010diams 11,33). Bet, nors \u2018\u2018debesys ir tamsyb\u0117 supa j\u012f; teisyb\u0117 ir teis\u0117 yra Jo sosto pamatai\u201d (Psalmi\u0173 97,2). M\u0105stydami apie Jo elges\u012f su mumis ir apie tai, kas skatina J\u012f taip elgtis, mes galime atpa\u017einti berib\u0119 meil\u0119 ir gailestingum\u0105, susijungusius su begaline j\u0117ga. Jo tikslus galime suprasti tik tiek, kiek jie siejasi su mumis. Bet nepaisydami viso \u0161ito, mes turime pasitik\u0117ti visagale ranka ir kupina meil\u0117s \u0161irdimi. Mirtingieji negali visi\u0161kai ai\u0161kiai suprasti Dievo \u017dod\u017eio ir Dievi\u0161kojo Visagalio charakterio. \u017dmogui sunku visi\u0161kai suvokti nuod\u0117m\u0117s atsiradim\u0105 \u0161iame pasaulyje, Kristaus \u012fsik\u016bnijim\u0105, dvasin\u012f atgimim\u0105, prisik\u0117lim\u0105 ir daug kit\u0173 Biblijos ties\u0173. Tai paslaptys, nesuvokiamos ribotu \u017emogaus protu. Mes neturime abejoti Dievo \u017dod\u017eiu tik tod\u0117l, kad nesuprantame Jo Apvaizdos keli\u0173. Juk gamtoje tiek daug paslap\u010di\u0173. Net i\u0161mintingiausi filosofai negali paai\u0161kinti, i\u0161 kur atsirado papras\u010diausios formos gyvyb\u0117. Visur aplinkui mes matome stebuklus, kuri\u0173 nesugebame paai\u0161kinti. Taigi ar galime tada steb\u0117tis, kad dvasiniame pasaulyje yra mums nesuvokiam\u0173 paslap\u010di\u0173? Visi neai\u0161kumai kyla tik d\u0117l \u017emogaus silpnumo ir riboto proto. Ra\u0161tuose Dievas pakankamai ai\u0161kiai parodo Savo charakter\u012f. Tod\u0117l mes netur\u0117tume abejoti Jo \u017dod\u017eiu, net negal\u0117dami suvokti vis\u0173 Jo Apvaizdos paslap\u010di\u0173. Apa\u0161talas Petras sak\u0117, kad Ra\u0161tuose \u201cesama sunkiai suprantam\u0173 dalyk\u0173, kuriuos nemok\u0161os ir nesubrend\u0117liai i\u0161kraipo savo pa\u010di\u0173 pra\u017e\u016b\u010diai\u201d (Petro 3,16). Skeptikai gali panaudoti Ra\u0161t\u0173 sud\u0117tingumus prie\u0161 Biblij\u0105. Bet b\u016btent tuo jie tvirtai \u012frodo j\u0105 esant \u012fkv\u0117pt\u0105 Dievo. Jei Biblija mums pasakot\u0173 ne apie Diev\u0105, o mums suprantamus dalykus, jei ribotu protu mes suvoktume Jo didyb\u0119 ir galyb\u0119 – tai rodyt\u0173, jog Dievas n\u0117ra Biblijos autorius. Tai, kokias dideles, svarbias ir gilias tiesas gaubia \u0161ios paslaptys, turi skatinti mus tik\u0117ti ja kaip Dievo \u017dod\u017eiu.<\/p>\n\n\n\n
Biblijoje tiesa atskleid\u017eiama paprastais \u017eod\u017eiais. Ji patenkina visus \u017emogi\u0161kosios \u0161irdies norus ir reikmes. Ji stebina ir \u017eavi did\u017eiausius \u017emonijos protus. I\u0161sigelb\u0117jimo keli\u0105 joje gali \u012f\u017evelgti ir patys papras\u010diausi ir nemokyti \u017emon\u0117s. Ta\u010diau u\u017e \u0161i\u0173 paprast\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 slypi tokios gilios, sunkiai suvokiamos \u017emogui tiesos, jog mes galime jas priimti tik tod\u0117l, kad jas paskelb\u0117 Pats Dievas. Atpirkimo planas yra i\u0161d\u0117stytas taip ai\u0161kiai, kad kiekvienas \u017emogus gal\u0117t\u0173 pamatyti t\u0105 vienintel\u012f Dievo paruo\u0161t\u0105 keli\u0105 – kad atgailaudamas jis gali priart\u0117ti prie Dievo, o tik\u0117damas – prie m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties J\u0117zaus Kristaus. Ta\u010diau po \u0160iomis taip lengvai suprantamomis tiesomis slypi Dievi\u0161kosios \u0160lov\u0117s paslaptys nepaai\u0161kinamos \u017emogaus protu, ta\u010diau \u012fkvepian\u010dios tik\u0117jim\u0105 ir pagarb\u0105 nuo\u0161ird\u017eiai ie\u0161kantiems tiesos. Juo daugiau jie tyrin\u0117ja Biblij\u0105, juo labiau \u012fsitikina, kad tai – gyvojo Dievo \u017dodis, – ir nusilenkia Dievi\u0161kojo Aprei\u0161kimo didybei.<\/p>\n\n\n\n
Suprasdami, kaip sunkiai mums suvokiamos did\u017eiosios Biblijos tiesos, mes pripa\u017e\u012fstame, jog m\u016bs\u0173 mirtingas protas negali apr\u0117pti am\u017ein\u0173j\u0173 dalyk\u0173, kad \u017emogus, kurio \u017einios labai ribotos, negali suprasti Visa\u017einan\u010dio tiksl\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Nesuvokdami vis\u0173 Biblijos paslap\u010di\u0173, skeptikas ir pagonis atmeta Dievo \u017dod\u012f. \u0160is pavojus gresia ir tiems, kurie tiki Biblija. Apa\u0161talas Paulius persp\u0117ja: \u201c\u017di\u016br\u0117kite, broliai, kad kurio j\u016bs\u0173 \u0161irdyje neu\u017esimegzt\u0173 netik\u0117jimo piktyb\u0117, atitolinanti nuo gyvojo Dievo\u201d (Hebrajams 3,12). Teisinga yra kruop\u0161\u010diai tyrin\u0117ti Biblijos pamokymus ir gilintis \u012f \u201cDievo gelmes, kiek jos yra mums apreik\u0161tos Ra\u0161te\u201d (2 Korintie\u010diams 2,10). \u201cKas pasl\u0117pta, pridera Vie\u0161pa\u010diui, m\u016bs\u0173 Dievui, kas gi apreik\u0161ta, tinka mums\u201d (Pakartoto \u012estatymo 29,29). Bet \u0161\u0117tono darbas – susilpninti m\u016bs\u0173 proto j\u0117gas. Suvok\u0119 kai kurias Biblijos tiesas, \u017emon\u0117s pradeda net did\u017eiuotis, o, negal\u0117dami paai\u0161kinti kiekvienos Ra\u0161to vietos, netenka kantryb\u0117s ir \u016bpo. Jiems \u017eema prisipa\u017einti, jog jie nesupranta \u012ekv\u0117pt\u0173j\u0173 \u017dod\u017ei\u0173. Jie nenori kantriai laukti, kol Dievas apreik\u0161 jiems ties\u0105. Jie mano, jog j\u0173 savaranki\u0161ko proto ir i\u0161minties pakanka Ra\u0161tui suprasti. O ne\u012fsteng\u0119 suprasti jie ima neigti jo autoritetingum\u0105. Manoma, jog kai kurios teorijos ir mokymai yra kil\u0119 i\u0161 Biblijos. Ta\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jie n\u0117ra paremti Biblija ir netgi prie\u0161tarauja Dievo \u012fkv\u0117ptajam Ra\u0161tui. Tokie mokymai ver\u010dia abejoti daugel\u012f \u017emoni\u0173. Ta\u010diau \u010dia kaltas ne Dievo \u017dodis, bet \u017emogus, i\u0161kraip\u0119s j\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Jei Dievo k\u016briniams b\u016bt\u0173 leista visi\u0161kai suprasti Diev\u0105 ir Jo darbus, jei nebelikt\u0173 neatskleist\u0173 ties\u0173, tai nebeaugt\u0173 \u017emogaus \u017einios, nesivystyt\u0173 jo protas, nebesikeist\u0173 \u0160irdis. Dievas nebeb\u016bt\u0173 Auk\u0161\u010diausia Esyb\u0117, o \u017emogus, pasiek\u0119s savo \u017eini\u0173 ir sugeb\u0117jim\u0173 rib\u0105, nustot\u0173 tobul\u0117ti. D\u0117kokime Dievui, kad taip n\u0117ra. Dievas yra beribis, Jame \u201cslypi visi i\u0161minties ir pa\u017einimo lobiai\u201d (Kolosie\u010diams 2,3). Vis\u0105 am\u017einyb\u0119 \u017emon\u0117s nuolat ie\u0161kos, nuolat mokysis, bet niekada nei\u0161sems Jo i\u0161minties, Jo gerumo, Jo j\u0117gos turt\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Dievas nori, kad dar \u0161iame gyvenime Jo \u017emon\u0117s suprast\u0173 Jo \u017dod\u012f. Yra tik vienas b\u016bdas, kuriuo naudojantis galima suvokti Dievi\u0161k\u0105sias tiesas. Tai – tyrin\u0117ti Dievo \u017dod\u012f tik su pagalba tos Dvasios, Kurios \u012fkv\u0117ptas visas Ra\u0161tas. \u201cDievo min\u010di\u0173 ne\u017eino niekas, tik Dievo Dvasia\u201d, \u201cDvasia visa pa\u017e\u012fsta, net Dievo Gelmes\u201d (1 Korintie\u010diams 2,11.10). Gelb\u0117tojas pa\u017ead\u0117jo Savo pasek\u0117jams: \u201cKai ateis toji Tiesos Dvasia, jus Ji nuves \u012f tiesos pilnatv\u0119\u201d, nes Ji \u201cims i\u0161 to, kas Mano, ir jums tai paskelbs\u201d (Jono 16,13.14).<\/p>\n\n\n\n
Dievas nori, kad \u017emogus didint\u0173 savo m\u0105stymo galimybes. O niekas taip nevysto ir negrynina \u017emogaus proto, kaip Biblijos tyrin\u0117jimas. Ta\u010diau mes turime saugotis prie\u0161taraujan\u010di\u0173 ir i\u0161kraipyt\u0173 ai\u0161kinim\u0173, nes tai silpnina \u017emog\u0173. Jei \u0160ventoji Dvasia ap\u0161vies mus ir mes suprasime papras\u010diausias Ra\u0161to vietas, tai tik\u0117sime naiviai kaip k\u016bdikis ir b\u016bsime pasiruo\u0161\u0119 mokytis su \u0160ventosios Dvasios pagalba. Suprasdami, kad Dievas yra toks i\u0161mintingas ir galingas, jog mes nepaj\u0117g\u016bs suvokti visos Jo didyb\u0117s, turime tapti nuolankesni, o Jo \u017dod\u012f atsiversti su \u0161venta pagarba – tarsi ateidami pas J\u012f Pat\u012f. Prad\u0117dami skaityti Biblij\u0105, mes turime pripa\u017einti, kad tai – auk\u0161\u010diausio autoritetingumo \u0161altinis, ir m\u016bs\u0173 \u0161irdys ir protas turi nusilenkti prie\u0161 did\u012fj\u012f \u201cA\u0160 ESU\u201d.<\/p>\n\n\n\n
Biblijoje randame daug i\u0161 pirmo \u017evilgsnio sunki\u0173 ir nesuprantam\u0173 dalyk\u0173, kuriuos Dievas atskleis tiesos ie\u0161kotojams. Bet be \u0160ventosios Dvasios vadovavimo mes i\u0161kraipysime ir klaidingai ai\u0161kinsime \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Neretai Biblijos skaitymas yra daugiau \u017ealingas, nei naudingas \u017emogui. Jei Dievo \u017dodis atsiver\u010diamas be pagarbos ir maldos, jei mintys ir jausmai nenukreipti \u012f Diev\u0105 ar neatitinka Jo valios, tai skaitytojas nei\u0161sivaduos i\u0161 abejoni\u0173. Jo mintis u\u017evaldys \u0161\u0117tonas, skatinantis klaidingai suprasti Ra\u0161t\u0105. Jei \u017emon\u0117s savo \u017eod\u017eiais ir darbais n\u0117ra vieningi su Dievu, tai, kad ir kokie mokyti jie b\u016bt\u0173, jie klys, ai\u0161kindamiesi Dievo \u017dod\u012f. Tod\u0117l neturime pasitik\u0117ti toki\u0173 \u017emoni\u0173 ai\u0161kinimais. Prie\u0161taravim\u0173 \u0160ventajame Ra\u0161te ie\u0161kotojai neturi dvasin\u0117s nuojautos. Matydami tok\u012f i\u0161kreipt\u0105 Ra\u0161to vaizd\u0105, jie visada ras daug prie\u017eas\u010di\u0173 abejoti ir netik\u0117ti dalykais, kurie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra paprasti ir ai\u0161k\u016bs.<\/p>\n\n\n\n
Nors ir kaip jie nor\u0117t\u0173 nusl\u0117pti – tikroji abejoni\u0173 prie\u017eastis da\u017eniausiai yra nuod\u0117m\u0117s pom\u0117gis. \u0160ventojo Ra\u0161to pamokymai ir apribojimai n\u0117ra malon\u016bs i\u0161did\u017eiam, abejingam \u017emogui. Tod\u0117l nenorintys paklusti Dievo \u017dod\u017eiui abejoja Jo autoritetingumu. Nor\u0117dami atrasti ties\u0105, mes turime trok\u0161ti j\u0105 su\u017einoti ir b\u016bti pasiruo\u0161\u0119 jai paklusti. Visi, kas tokia dvasia pradeda tyrin\u0117ti Biblij\u0105, ras daugyb\u0119 \u012frodym\u0173, jog tai – Dievo \u017dodis. Jie supras Biblijos tiesas, suteikian\u010dias \u017emogui i\u0161minties, kaip i\u0161sigelb\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n
Kristus yra pasak\u0119s: \u201cKas nori vykdyti Jo vali\u0105, supras, ar tas mokslas i\u0161 Dievo\u201d (Jono 7,17). Ver\u010diau neklausin\u0117kite ir neie\u0161kokite priekabi\u0173 jums nesuprantamuose dalykuose, o atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f jau \u0161vie\u010dian\u010di\u0105 jums \u0161vies\u0105. Tada ji taps dar ry\u0161kesn\u0117. Kristaus malone vykdykite kiekvien\u0105 jau suprast\u0105 pareig\u0105. Tada j\u016bs prad\u0117site suprasti ir vykdyti tas, d\u0117l kuri\u0173 dabar abejojate.<\/p>\n\n\n\n
Vien\u0105 liudijim\u0105 gali suprasti visi – ir i\u0161silavin\u0119 \u017emon\u0117s, ir bera\u0161\u010diai – tai savo asmeninio gyvenimo patirt\u012f. Dievas si\u016blo mums patiems pasitikrinti Jo \u017dod\u017eio ir Jo pa\u017ead\u0173 teisingum\u0105. Jis kvie\u010dia mus: \u201cRagaukite ir matykite, koks geras yra Vie\u0161pats\u201d (Psalmi\u0173 34,9). Nepasitik\u0117kime kit\u0173 \u017eod\u017eiais, geriau patys \u201cparagaukime\u201d. Jis sako: \u201cPra\u0161ykite ir gausite\u201d (Jono 16,24). Jis \u012fvykdys Savo pa\u017eadus. Jis visada juos \u012fvykdo; Jam negali nepasisekti. Art\u0117jant prie J\u0117zaus ir d\u017eiaugiantis Jo meil\u0117s pilnatve, Jo \u0161viesoje i\u0161nyks m\u016bs\u0173 abejon\u0117s ir dvasin\u0117 tamsa.<\/p>\n\n\n\n
Apa\u0161talas Paulius sako, kad \u201cDievas i\u0161gelb\u0117jo mus i\u0161 tamsyb\u0117s ir perk\u0117l\u0117 \u012f Savo mylimojo S\u016bnaus karalyst\u0119\u201d (Kolosie\u010diams 1,13). Visi, per\u0117j\u0119 i\u0161 mirties \u012f gyvenim\u0105, \u201c[…] patvirtina, kad Dievas yra teisingas\u201d (Jono 3,33). Toks \u017emogus gali paliudyti: \u201cMan reik\u0117jo pagalbos. J\u0117zus man suteik\u0117 j\u0105. Jis i\u0161pild\u0117 visus mano norus, numal\u0161ino mano sielos tro\u0161kul\u012f. Dabar Biblija man – J\u0117zaus Kristaus aprei\u0161kimas. J\u016bs man\u0119s klausiate, kod\u0117l a\u0161 tikiu J\u0117zumi? – Tod\u0117l, kad Jis – mano Dievi\u0161kasis Gelb\u0117tojas. Kod\u0117l a\u0161 tikiu Biblija? – Tod\u0117l, kad supratau, jog ji – Dievo Balsas, kalbantis mano sielai.\u201d Mes patys sau galime paliudyti, kad Biblija yra teisinga, kad Kristus – Dievo S\u016bnus. Mes \u012fsitikin\u0119, jog tikime ne i\u0161galvotomis pasakomis.<\/p>\n\n\n\n
Apa\u0161talas Paulius ragina savo brolius: \u201c[…] aukite malone ir m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties ir Gelb\u0117tojo J\u0117zaus Kristaus pa\u017einimu\u201d (2 Petro 3,18). Augantiems Vie\u0161paties malone Dievo \u017emon\u0117ms nuolat ai\u0161k\u0117s Dievo \u017dodis. Jie pamarys \u0161vent\u0173j\u0173 ties\u0173 gro\u017e\u012f ir j\u0173 skleid\u017eiam\u0105 nauj\u0105 \u0161vies\u0105. Taip buvo visais ba\u017eny\u010dios laikais ir taip bus iki pabaigos. \u201cTeisi\u0173j\u0173 takas \u0161vie\u010dia kaip prasid\u0117jusi rytme\u010dio au\u0161ra, vis kylanti, kol i\u0161au\u0161ta diena\u201d (Patarli\u0173 4,18).<\/p>\n\n\n\n
Tik\u0117jimu mes galime pa\u017evelgti \u012f ateit\u012f ir pasitik\u0117ti Dievo pa\u017eadu, kad m\u016bs\u0173 intelektas auga, \u017emogi\u0161kiesiems sugeb\u0117jimams susijungus su Dievi\u0161kaisiais ir visoms sielos j\u0117goms nuolat vienijantis su \u0160viesos \u0160altiniu. Tada mes gal\u0117sime d\u017eiaugtis, kad supratome Dievo Apvaizdos prasm\u0119, kad galime paai\u0161kinti ank\u0161\u010diau nesuprastus dalykus, kad ten, kur anks\u010diau mat\u0117me tik painiav\u0105 ir nei\u0161sipild\u017eiusias viltis, dabar pamat\u0117me harmonij\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u201cDabar mes matome veidrodyje m\u012fslingu pavidalu, bet tada matysime veidu \u012f veid\u0105. Dabar a\u0161 pa\u017e\u012fstu i\u0161 dalies, bet tada pilnutinai pa\u017einsiu, kaip ir a\u0161 esu pilnutinai pa\u017eintas\u201d (1 Korintie\u010diams 13,12).<\/p>\n\n\n\n
DIEVO vaikai yra pa\u0161aukti b\u016bti Kristaus atstovais, skelbti pasauliui Vie\u0161paties malon\u0119 ir gailestingum\u0105. Kaip J\u0117zus mums parod\u0117 tikr\u0105j\u012f T\u0117vo charakter\u012f, taip ir mes turime parodyti Krist\u0173 pasauliui, dar nepa\u017e\u012fstan\u010diam Jo \u0161velnumo, u\u017euojautos, meil\u0117s. \u201cKaip tu esi atsiunt\u0119s Mane \u012f pasaul\u012f,\u201d – sako J\u0117zus, – \u201ctaip ir A\u0161 juos pasiun\u010diau \u012f pasaul\u012f.\u201d \u201cA\u0161 juose ir Tu mumyse, kad […] pasaulis pa\u017eint\u0173, jog Tu esi Mane siunt\u0119s […]\u201d (Jono 17,18.23). Apa\u0161talas Paulius sako J\u0117zaus mokiniams: \u201cJ\u016bs pasirod\u0117te es\u0105 Kristaus lai\u0161kas […]\u201d, \u201c[…] vis\u0173 \u017emoni\u0173 suprantamas ir skaitomas\u201d (2 Korintie\u010diams 3,3.2). Per kiekvien\u0105 Savo vaik\u0105 J\u0117zus siun\u010di\u0105 \u017eini\u0105 pasauliui. Jei tu esi Kristaus pasek\u0117jas, J\u0117zus per tave siun\u010dia \u017eini\u0105 tavo \u0161eimai, miestui ir kaimui, gatvei, kurioje gyveni. Gyvenantis tavo \u0161irdyje J\u0117zus trok\u0161ta kalb\u0117ti Jo dar nepa\u017e\u012fstan\u010dioms \u0161irdims. Tie \u017emon\u0117s turb\u016bt neskaito Biblijos arba negirdi balso, kalban\u010dio i\u0161 kiekvieno jos puslapio, ne\u012f\u017evelgia Dievo Meil\u0117s Jo darbuose. Jei tu esi tikrasis J\u0117zaus pasek\u0117jas, gal per tave tie \u017emon\u0117s \u0161iek tiek supras, koks Jis geras, prad\u0117s J\u012f myl\u0117ti ir pasi\u0161v\u0119s Jam tarnauti.<\/p>\n\n\n\n
Krik\u0161\u010dionys yra tarsi Dievo \u017eiburiai kelyje \u012f dang\u0173. Jie turi atspind\u0117ti pasauliui i\u0161 Kristaus sklindan\u010di\u0105 \u0161vies\u0105. J\u0173 gyvenimas ir charakteris turi b\u016bti tokie, kad kiti susidaryt\u0173 teising\u0105 nuomon\u0119 apie Krist\u0173 ir tarnavim\u0105 Jam.<\/p>\n\n\n\n
Jei esame tikri Kristaus mokiniai, mes padarysime tarnavim\u0105 Jam patraukl\u0173 – toks jis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 ir yra. Ni\u016br\u016bs ir li\u016bdni, niurzgiantys ir besiskund\u017eiantys krik\u0161\u010dionys neliudija tikrojo Dievo charakterio ir rodo kitiems klaiding\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161kojo gyvenimo pavyzd\u012f. Atrodyt\u0173, tarsi Dievas nenori, kad Jo vaikai b\u016bt\u0173 laimingi. I\u0161 tokio pavyzd\u017eio \u017emon\u0117s susidarys klaiding\u0105 nuomon\u0119 apie Diev\u0105 ir liudys prie\u0161 m\u016bs\u0173 Dangi\u0161k\u0105j\u012f T\u0117v\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u0160\u0117tonas d\u017ei\u016bgauja, kai jam pavyksta Dievo vaikus \u012fstumti \u012f nevilt\u012f ir pakirsti j\u0173 tik\u0117jim\u0105. Jis m\u0117gaujasi, matydamas mus nepasitikint Dievu, abejojant Jo noru ir galia mus i\u0161gelb\u0117ti. Jam parinka, kai mes manome, jog Dievo Apvaizda daro mums \u017eal\u0105. \u0160\u0117tonas stengiasi parodyti, kad Dievui tr\u016bksta gailes\u010dio ir u\u017euojautos. Jis i\u0161kraipo ties\u0105 savo naudai. Jis \u012fteigia \u017emon\u0117ms klaidingas mintis apie Diev\u0105. U\u017euot m\u0105stydami apie Dievi\u0161k\u0105sias Tiesas, mes per daug da\u017enai galvojame apie \u0161\u0117toni\u0161kus i\u0161kraipymus ir paniekiname Diev\u0105, nepasitik\u0117dami Juo ir murm\u0117dami prie\u0161 J\u012f. \u0160\u0117tonas netgi stengiasi pavaizduoti, jog religiniame gyvenime n\u0117ra n\u0117 la\u0161elio d\u017eiaugsmo. Velnias nori, kad toks gyvenimas atrodyt\u0173 varginantis ir sunkus. Ir jei krik\u0161\u010dionis savo gyvenimu patvirtina toki\u0105 nuomon\u0119 apie religij\u0105, tai nes\u0105moningai remia \u0161\u0117ton\u0105 ir jo mel\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u017dmon\u0117s per daug m\u0105sto apie savo klaidas, nes\u0117kmes, nusivylimus; j\u0173 \u0161irdys kupinos sielvarto ir li\u016bdesio. Gyvendama Europoje, gavau lai\u0161k\u0105 i\u0161 vienos sesers, kuri b\u016btent taip elg\u0117si ir tuo metu buvo gilioje depresijoje. Ji pra\u0161\u0117 j\u0105 padr\u0105sinti. Perskai\u010diusi lai\u0161k\u0105, kit\u0105 nakt\u012f sapnavau, jog esu sode, o sodo \u0161eimininkas ved\u017eioja mane jo takeliais. A\u0161 skyniau g\u0117les ir g\u0117r\u0117jausi j\u0173 kvapu. O ta pati sesuo, dabar einanti greta man\u0119s, atkreip\u0117 mano d\u0117mes\u012f \u012f bjaurius er\u0161k\u0117\u010dius savo kelyje. Ji skund\u0117si ir bamb\u0117jo. Ji n\u0117jo sodo takeliu paskui palydov\u0105, bet vaik\u0161\u010diojo tarp er\u0161k\u0117\u010di\u0173 ir dygli\u0173. \u201cO,\u201d – d\u016bsavo ji, – \u201ckaip apmaudu, kad \u0161\u012f nuostab\u0173 sod\u0105 gadina dygliai\u201d. Tada palydovas tar\u0117: \u201cPalikite dyglius, nes jie su\u017eeis jus. Skinkite ro\u017ees, lelijas ir gvazdikus\u201d.<\/p>\n\n\n\n
Nejaugi j\u016bs\u0173 gyvenime nebuvo d\u017eiaugsming\u0173 akimirk\u0173? Nejaugi jame nebuvo nuostabi\u0173 minu\u010di\u0173, kai j\u016bs\u0173 \u0161irdis virp\u0117jo i\u0161 d\u017eiaugsmo, jausdama Dievo Dvasios poveik\u012f? Nejaugi atsivert\u0119 savo gyvenimo knyg\u0105, j\u016bs nerasite ten gra\u017ei\u0173 puslapi\u0173? Nejaugi Dievo pa\u017eadai tarsi kvepian\u010dios g\u0117l\u0117s neauga j\u016bs\u0173 gyvenimo kelyje? Nejaugi j\u016bs nenor\u0117tum\u0117te, kad j\u016bs\u0173 \u0161irdis prisipildyt\u0173 d\u017eiaugsmo, matant j\u0173 gro\u017e\u012f ir u\u017euod\u017eiant j\u0173 aromat\u0105?<\/p>\n\n\n\n
Er\u0161k\u0117\u010diai ir dygliai tik su\u017eeis ir nuli\u016bdins jus. Jei j\u016bs skinsite tik juos ir rodysite kitiems, ar nesukliudysite jiems pasukti teisingu gyvenimo keliu? Ar \u0161itaip j\u016bs nepaniekinate Dievo gerumo?<\/p>\n\n\n\n
Neprotinga prisiminti nemalonius praeities \u012fvykius, – neteisybes ir nusivylimus, – apraudoti juos ir kalb\u0117ti apie juos tol, kol mus apima li\u016bdesys. Li\u016bdint\u012f \u017emog\u0173 apgaubia tamsa, neleid\u017eianti Dievi\u0161kajai \u0160viesai patekti \u017emogaus \u0161irdin ir metanti \u0161e\u0161\u0117l\u012f ant kit\u0173 kelio.<\/p>\n\n\n\n
D\u0117kokite Dievui u\u017e \u0161viesias Jo dovanotas minutes. Nuolat prisiminkime visus Jo Meil\u0117s \u012frodymus. Tai – Dievo S\u016bnus, prideng\u0119s Savo dievi\u0161kum\u0105 \u017emogi\u0161k\u0105ja i\u0161vaizda, palik\u0119s Savo T\u0117vo sost\u0105, kad i\u0161vaduot\u0173 \u017emog\u0173 i\u0161 \u0161\u0117tono galios; tai – Jo pergal\u0117 m\u016bs\u0173 naudai, atverianti \u017emonijai dangaus vartus ir parodanti Dievo \u0160lov\u0117s Karalyst\u0119; tai – puolusi \u017emonija, i\u0161gelb\u0117ta i\u0161 pra\u017e\u016bties bedugn\u0117s, \u012f kuri\u0105 j\u0105 buvo \u012fst\u016bmusi nuod\u0117m\u0117, ir v\u0117l galinti bendrauti su Am\u017einuoju Dievu; tai – \u017emonija, tik\u0117jimu Atpirk\u0117ju atlaikiusi Dievi\u0161k\u0105j\u012f i\u0161bandym\u0105, aprengta Kristaus teisumu ir paimta prie Jo sosto, – \u0161tai tiesos, apie kurias Dievas mus kvie\u010dia m\u0105styti.<\/p>\n\n\n\n
Abejodami Dievo Meile ir nepasitik\u0117dami Jo pa\u017eadais, mes niekiname J\u012f ir li\u016bdiname Jo \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105. K\u0105 jaust\u0173 motina, jei jos vaikai nuolat jai priekai\u0161taut\u0173, jog ji nelinki jiems gero, kai tuo tarpu ji vis\u0105 savo gyvenim\u0105 jais r\u016bpinosi ir guod\u0117 juos? Jeigu jie suabejot\u0173 jos meile, jai ply\u0161t\u0173 \u0161irdis. K\u0105 jaust\u0173 bet kuris t\u0117vas, jei jo vaikai taip su juo pasielgt\u0173? Tada k\u0105 apie mus gali galvoti m\u016bs\u0173 Dangi\u0161kasis T\u0117vas, jei mes paniekiname Jo Meil\u0119, paskatinusi\u0105 J\u012f atiduoti Savo vienatin\u012f S\u016bn\u0173 u\u017e m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105. Apa\u0161talas Paulius ra\u0161o: \u201cJeigu Jis nepagail\u0117jo n\u0117 savo S\u016bnaus, bet atidav\u0117 u\u017e mus visus, – kaipgi Jis ir visko nedovanot\u0173 kartu su Juo?!\u201d (Romie\u010diams 8,32). Ta\u010diau kiek daug \u017emoni\u0173 jei ne \u017eod\u017eiais, tai darbais sako: \u2018Vie\u0161pats tai daro ne d\u0117l man\u0119s. Turb\u016bt Jis myli kitus, bet man\u0119s – ne\u201d.<\/p>\n\n\n\n
Tai kenkia mums patiems, nes kiekvienas i\u0161tartas abejoni\u0173 \u017eodis pri\u0161aukia \u0161\u0117tono gundymus ir dar sustiprina m\u016bs\u0173 abejones. Abejoni\u0173 \u017eodis li\u016bdina jums tarnaujan\u010dius angelus. Nei\u0161tarkite n\u0117 vieno abejoni\u0173 \u017eod\u017eio, kai \u0161\u0117tonas gundo jus. Jei j\u016bs klausysite jo patarim\u0173, j\u016bs\u0173 \u0161irdyje gims nepasitik\u0117jimas, jums kils daug mai\u0161ting\u0173 klausim\u0173. Pasakodami apie savo jausmus ir abejones kitiems, j\u016bs kenkiate ne tik sau, bet pas\u0117jate blog\u0105 s\u0117kl\u0105, kuri sudygs ir duos vaisius j\u0173 gyvenime. Ne\u012fmanoma tiksliai nusakyti j\u016bs\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 pasekmi\u0173. J\u016bs patys gal ir gal\u0117site pasiprie\u0161inti gundymams ir i\u0161silaisvinti i\u0161 \u0161\u0117tono pinkli\u0173. Bet kiti, susvyrav\u0119 nuo j\u016bs\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, nesugeb\u0117s i\u0161sivaduoti i\u0161 abejoni\u0173. Kaip svarbu kalb\u0117ti tik tai, kas teikia dvasini\u0173 j\u0117g\u0173 ir gyvyb\u0117s!<\/p>\n\n\n\n
Angelai mato ir girdi, k\u0105 j\u016bs pasakojate pasauliui apie savo Dangi\u0161k\u0105j\u012f Vie\u0161pat\u012f. Pasakokite apie T\u0105, Kuris gyvena, kad u\u017etart\u0173 jus prie\u0161 T\u0117v\u0105. Kai j\u016bs sveikinat\u0117s su draugu, tegu j\u016bs\u0173 l\u016bpos ir j\u016bs\u0173 \u0161irdis \u0161lovina Diev\u0105. Tai nukreips jo mintis \u012f J\u0117z\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Vis\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenime yra i\u0161bandym\u0173: sielvart\u0173, kuriuos sunku i\u0161gyventi, gundym\u0173, kuriems sunku atsispirti. Ta\u010diau nesidalinkite savo r\u016bpes\u010diais su mirtingaisiais, bet visk\u0105 atskleiskite Dievui maldoje. Pasi\u017ead\u0117kite nei\u0161tarti n\u0117 vieno li\u016bdno ar abejoni\u0173 \u017eod\u017eio. Tegu tai bus j\u016bs\u0173 gyvenimo taisykl\u0117. J\u016bs daug galite padaryti, kad kit\u0173 gyvenimas tapt\u0173 \u0161viesesnis. J\u016bs galite padr\u0105sinti juos \u017eod\u017eiais, pilnais vilties ir \u0161ventojo d\u017eiaugsmo.<\/p>\n\n\n\n
Daugelis dr\u0105si\u0173 \u017emoni\u0173 yra labai slegiami pagund\u0173. Da\u017enai jie jau b\u016bna link\u0119 pasiduoti kovoje su savimi ir \u0161\u0117tono j\u0117gomis. Neatimkime i\u0161 j\u0173 noro toliau kovoti. Ver\u010diau padr\u0105sinkime juos, i\u0161tarkime jiems kelet\u0105 d\u017eiugi\u0173, vilting\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, raginan\u010di\u0173 juos nei\u0161sukti i\u0161 pasirinkto kelio. Taip Kristaus \u0160viesa sklis i\u0161 j\u016bs\u0173 \u0161irdies. \u201cN\u0117 vienas i\u0161 m\u016bs\u0173 negyvena sau […] (Romie\u010diams 14,7). Nes\u0105moningai mes galime kitus sustiprinti ir padr\u0105sinti arba atvirk\u0161\u010diai – nuli\u016bdinti ir atstumti juos nuo Kristaus ir tiesos.<\/p>\n\n\n\n
Daugelis klaidingai galvoja apie Kristaus gyvenim\u0105 ir charakter\u012f. Jie mano, jog Jis buvo nenuo\u0161irdus ir li\u016bdnas, kad jis buvo r\u016bstus, grie\u017etas ir nesid\u017eiaug\u0117 gyvenimu. Neretai religinis gyvenimas ir yra pie\u0161iamas tokiomis tamsiomis spalvomis.<\/p>\n\n\n\n
Sakoma, kad J\u0117zus da\u017enai verkdavo, jog niekas nemat\u0117 Jo besi\u0161ypsant. M\u016bs\u0173 Gelb\u0117tojas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo \u201cSielvart\u0173 \u017dmogus\u201d, patyr\u0119s daug vargo \u017eem\u0117je, nes atv\u0117r\u0117 Savo \u0161ird\u012f visiems \u017emogi\u0161kiesiems sielvartams. Nors Jis gyveno, i\u0161si\u017ead\u0117j\u0119s Sav\u0119s, ir patyr\u0117 daug skausmo bei r\u016bpes\u010di\u0173, ta\u010diau Jis niekada nenusimindavo. Jis niekada nebuvo li\u016bdnas ar nepatenkintas, Jo veidas visada buvo ramus ir giedras. Jo \u0161irdis yra gyvyb\u0117s \u0161altinis ir kur tik Jis beeit\u0173 – visur ne\u0161\u0117 ramyb\u0119 ir taik\u0105, d\u017eiaugsm\u0105 ir laim\u0119.<\/p>\n\n\n\n
M\u016bs\u0173 Gelb\u0117tojas buvo labai rimtas ir nepaprastai nuo\u0161irdus, bet niekada nebuvo ni\u016brus ir \u0160altas. Jo pasek\u0117jai gyvenime jaus didel\u0119 atsakomyb\u0119 – jie nuo\u0161ird\u017eiai sieks b\u016bti viskuo pana\u0161\u016bs \u012f J\u012f. Lengvab\u016bdi\u0161kumas i\u0161nyks, neliks tu\u0161\u010di\u0173 pramog\u0173 ir \u0161iurk\u0161\u010di\u0173 juok\u0173. J\u0117zaus religija ne\u0161a ramyb\u0119 kaip up\u0117 plukdo savo vandenis. Ji nema\u017eina d\u017eiaugsmo, nevar\u017eo linksmumo, neu\u017etemdo giedro, besi\u0161ypsan\u010dio veido. Kristus at\u0117jo tarnauti kitiems, o ne kad Jam tarnaut\u0173. Jei Jo meil\u0117 vie\u0161pataus \u0161irdyje, mes seksime Jo pavyzd\u017eiu.<\/p>\n\n\n\n
Jei mes da\u017enai galvosime apie kit\u0173 blogus ir netinkamus poelgius, mes nesugeb\u0117sime j\u0173 myl\u0117ti taip, kaip J\u0117zus mus myl\u0117jo. Bet jei m\u016bs\u0173 mintys bus nukreiptos \u012f nuostabi\u0105 Kristaus meil\u0119 ir u\u017euojaut\u0105 mums, t\u0105 pa\u010di\u0105 dvasi\u0105 perduosime kitiems. Mes turime myl\u0117ti ir gerbti vienas kit\u0105, nepaisydami matom\u0173 klaid\u0173 ir tr\u016bkum\u0173. Mes turime ugdyti savo nuolankum\u0105, pasiaukojim\u0105 ir pakantum\u0105 kit\u0173 klaidoms. Tai i\u0161stums egoizm\u0105, ir mes pasidarysime geranori\u0161ki ir kiln\u016bs.<\/p>\n\n\n\n
Dovydas sak\u0117: \u201cPasitik\u0117k Vie\u0161pa\u010diu ir daryk gera! Gyvenk \u0160alyje ir puosel\u0117k i\u0161tikimyb\u0119!\u201d (Psalmi\u017337,3). \u201cPasitik\u0117k Vie\u0161pa\u010diu\u201d. Kiekvien\u0105 dien\u0105 b\u016bna sunkum\u0173, r\u016bpes\u010di\u0173, varg\u0173. Susitik\u0119 pa\u017e\u012fstamus, mes norime i\u0161sipasakoti sunkumus ir b\u0117das. Mes tiek daug parodome nereikalingo nerimo ir b\u016bg\u0161tavim\u0173, tiek daug r\u016bpes\u010di\u0173 i\u0161sipasakojame, jog kiti gali pagalvoti mus neturint gailestingo, mylin\u010dio Gelb\u0117tojo, visada pasiruo\u0161usio mums pad\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n
Kai kurie \u017emon\u0117s nuolat ka\u017eko bijo ir r\u016bpinasi. Kas dien\u0105 Dievas siun\u010dia jiems Savo Meil\u0117s \u012frodymus, kas dien\u0105 jie naudojasi Jo Apvaizdos dovanomis, bet nemato \u0161i\u0173 palaim\u0173. Jie nuolat bijo nemalonum\u0173 ir galvoja apie juos. J\u0173 mintys sukasi apie ne\u017eymius sunkumus, kurie juos taip apakina, jog jie nebemato ir t\u0173 dalyk\u0173, kurie nusipelno d\u0117kingumo. U\u017euot i\u0161sipasakoj\u0119 savo sunkumus Dievui – vieninteliam, galin\u010diam pad\u0117ti – jie nuslepia tai nuo Jo, kad neprad\u0117t\u0173 jaudintis ir niurzg\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n
Ar esame teis\u016bs, taip netik\u0117dami? Kod\u0117l mes tokie ned\u0117kingi ir nepasitikintys? J\u0117zus yra m\u016bs\u0173 draugas. Visas dangus nori mums gero. Neleiskime kasdieninio gyvenimo sunkumams ir r\u016bpes\u010diams jaudinti ir li\u016bdinti mus. Jei ne – visada bus prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l kuri\u0173 teks jaudintis ir susierzinti. Mes neturime pasiduoti r\u016bpes\u010diams, kurie tik jaudina ir vargina mus, bet nepadeda atlaikyti i\u0161bandym\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Gal jums darbe i\u0161kilo sunkum\u0173, perspektyvos atrodo vis blogesn\u0117s ir blogesn\u0117s, ir j\u016bs bijote nuostoli\u0173. Nenusiminkite! Patik\u0117kite visus r\u016bpes\u010dius Dievui, o patys likite ram\u016bs ir linksmi. Melskite i\u0161minties, kad sugeb\u0117tum\u0117te protingai sutvarkyti savo reikalus, i\u0161vengti nuostoli\u0173 ir dideli\u0173 nelaimi\u0173. Darykite visa, kas nuo j\u016bs\u0173 priklauso, kad pasiektum\u0117te puiki\u0173 rezultat\u0173. J\u0117zus pa\u017ead\u0117jo pad\u0117ti, bet tik tada, jei patys stengsim\u0117s. Jei, pasitik\u0117dami savo Pad\u0117j\u0117ju, padar\u0117te visk\u0105, k\u0105 gal\u0117jote, galite dr\u0105siai laukti rezultat\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Dievas nenori, kad Jo \u017emones sl\u0117gt\u0173 r\u016bpes\u010diai. Bet Vie\u0161pats ir neapgaudin\u0117ja m\u016bs\u0173. Jis nesako: \u201cNebijokite, j\u016bs\u0173 kelyje n\u0117ra pavoj\u0173.\u201d Jis \u017eino i\u0161bandymus ir pavojus, kurie m\u016bs\u0173 laukia, ir tiesiai apie tai sako. Jis nesisi\u016blo paimti Savo \u017emones i\u0161 nuod\u0117m\u0117s ir blogio pasaulio, bet nurodo jiems saugi\u0105 prieb\u0117g\u0105. Jis meld\u0117si u\u017e Savo mokinius: \u201cA\u0161 nepra\u0161au, kad juos paimtum i\u0161 pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo\u201d \u201cPasaulyje\u201d, – sako Jis, – \u201cj\u016bs\u0173 priespauda laukia, bet j\u016bs b\u016bkite dr\u0105s\u016bs: A\u0161 nugal\u0117jau pasaul\u012f\u201d (Jono 17,15; 16,33).<\/p>\n\n\n\n
Kalno pamoksle Kristus moko Savo apa\u0161talus b\u016btinyb\u0117s pasitik\u0117ti Dievu. Tai labai vertingos pamokos. Jos per am\u017eius dr\u0105sina Dievo vaikus. Ir \u0161iandien jos moko ir guod\u017eia mus. Gelb\u0117tojas rod\u0117 Savo pasek\u0117jams \u012f pauk\u0161\u010dius, giedan\u010dius linksmas \u0161lovinimo giesmeles ir niekuo nesir\u016bpinan\u010dius, nes \u201cjie nei s\u0117ja, nei pjauna\u201d. Ta\u010diau Dangi\u0161kasis T\u0117vas viskuo juos apr\u016bpina. Gelb\u0117tojas klausia: \u201cAr j\u016bs nesate daug vertesni u\u017e juos?\u201d (Mato 6,26). Didysis \u017emoni\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 Apr\u016bpintojas i\u0161tiesia Savo rank\u0105 ir i\u0161laiko visus Savo k\u016brinius. Jis pastebi ir pauk\u0161\u010dius ore. Jis nededa maisto tiesiai jiems \u012f snapelius, bet sudaro s\u0105lygas patiems apsir\u016bpinti. Jie turi rinkti gr\u016bdus, kuriuos Jis pabarst\u0117. Jie turi susisukti lizdus. Jie turi maitinti jauniklius. Bet jie ir toliau gieda dirbdami, nes \u201cj\u016bs\u0173 Dangi\u0161kasis T\u0117vas maitina juos\u201d. \u201cAr j\u016bs nesate daug vertesni u\u017e juos?\u201d Ar j\u016bs, tokie protingi, \u0161lovinantys J\u012f savo siela, nesate vertingesni u\u017e pauk\u0161\u010dius ore? Nejaugi m\u016bs\u0173 K\u016br\u0117jas, suk\u016br\u0119s mus pagal Savo Dievi\u0161k\u0105j\u012f atvaizd\u0105, neapr\u016bpins m\u016bs\u0173 viskuo, jeigu Juo pasitik\u0117sime?<\/p>\n\n\n\n
Kristus rod\u0117 Savo mokiniams gausyb\u0119 lauko g\u0117li\u0173 su j\u0173 kukliu gro\u017eiu, kuriuo Dangi\u0161kasis T\u0117vas apdovanojo jas, i\u0161reik\u0161damas Savo meil\u0119 \u017emogui. J\u0117zus sak\u0117: \u201cSteb\u0117kite lauko lelijas, kaip jos auga\u201d (Mato 6,28). \u0160i\u0173 g\u0117li\u0173 nat\u016bralus gro\u017eis ir paprastumas vir\u0161ija Saliamono didyb\u0119. Prabangiausi r\u016bbai, sukurti \u017emogaus meistri\u0161kumo, negali prilygti Dievo sukurt\u0173 g\u0117li\u0173 nat\u016braliam gro\u017eiui. J\u0117zus klausia: \u201cJei tad Dievas taip aprengia lauko \u017eol\u0119, kuri \u0161iandien \u017ealiuoja ir rytoj \u012fmetama \u012f krosn\u012f, ar ne kur kas labiau jus, j\u016bs ma\u017eatikiai?\u201d (Mato 6,30). Jei Dievas, Dangi\u0161kasis Dailininkas, taip nuspalvina paprastas g\u0117les, nuvystan\u010dias per dien\u0105, kiek daugiau Jis r\u016bpinsis tais, kuriuos suk\u016br\u0117 pagal Savo atvaizd\u0105? \u0160iais pamokymais Kristus priekai\u0161tauja ma\u017eatikiams u\u017e j\u0173 nerim\u0105, sumi\u0161im\u0105 ir abejones.<\/p>\n\n\n\n
Vie\u0161paties dukros ir s\u016bn\u016bs bus laimingi, ram\u016bs ir paklusn\u016bs. J\u0117zus sako: \u201c[…] duodu jums Savo ramyb\u0119. Ne taip A\u0161 j\u0105 duodu, kaip duoda pasaulis. Teneb\u016bg\u0161tauja j\u016bs\u0173 \u0161irdys ir teneli\u016bdi!\u201d \u201dA\u0161 jums taip kalb\u0117jau, kad jumyse b\u016bt\u0173 Manasis d\u017eiaugsmas ir kad j\u016bs\u0173 d\u017eiaugsmui nieko netr\u016bkt\u0173\u201d (Jono 14,27; 15,11).<\/p>\n\n\n\n
Tokia laim\u0117, kurios ie\u0161kome tik sau, nejausdami pareigos kitiems, – nepastovi ir greitai praeina. Ji i\u0161nyksta, o siel\u0105 slegia vienatv\u0117 ir li\u016bdesys. Ta\u010diau tarnavimas Dievui teikia d\u017eiaugsm\u0105 ir pasitenkinim\u0105. Krik\u0161\u010dionis nepaliktas klaid\u017eioti neai\u0161kiais keliais. Jis n\u0117ra paliktas nereikalingiems sielvartams ir nusivylimams. Jei neturime malonum\u0173 \u0161iame pasaulyje, vis d\u0117lto galime b\u016bti linksmi, laukdami b\u016bsimojo gyvenimo.<\/p>\n\n\n\n
Jau \u017eem\u0117je krik\u0161\u010dionys gali d\u017eiaugtis, bendraudami su Kristumi. Jie gali jausti Jo meil\u0119 ir paguod\u0105. Jie gali b\u016bti dr\u0105sesni, jausdami J\u012f greta. Su kiekvienu \u017eingsneliu gyvenime mes giliau pa\u017e\u012fstame J\u0117zaus meil\u0119 ir art\u0117jame prie Jo ir palaimintos ramyb\u0117s T\u0117vyn\u0117s. Tod\u0117l nepraraskime vilties, bet dar stipriau tik\u0117kime. \u201cIki \u0161iol yra mums Dievas pad\u0117j\u0119s\u201d, pad\u0117s ir iki pabaigos. Prisiminkime, k\u0105 Vie\u0161pats yra padar\u0119s, kad paguost\u0173 ir i\u0161gelb\u0117t\u0173 mus i\u0161 griov\u0117jo – \u0161\u0117tono – rank\u0173. Ai\u0161kiai atminkime visas Dievo mums parodytas malones – a\u0161aras, kurias Jis nu\u0161luost\u0117, skausm\u0105, kur\u012f Jis numal\u0161ino, r\u016bpes\u010dius, kuriuos pa\u0161alino, baim\u0119 ir nerim\u0105, kur\u012f i\u0161sklaid\u0117, norus, kuriuos patenkino, palaimas, kurias i\u0161liejo ant m\u016bs\u0173. Tai sustiprins mus, einan\u010dius likusiu keliu.<\/p>\n\n\n\n
Mes negalime negalvoti apie sunkumus, laukian\u010dius m\u016bs\u0173, bet, atsigr\u0119\u017edami \u012f praeit\u012f ir \u017evelgdami \u012f ateit\u012f, galime pasakyti: \u201cIki \u0161ios vietos pad\u0117jo mums Vie\u0161pats\u201d, \u201c[…] kad tavo j\u0117gos nei\u0161sisemt\u0173 tol, kol gyvas b\u016bsi\u201d (1 Samuelio 7,12; Pakartoto \u012estatymo 33,25). I\u0161bandymai nebus didesni, nei mes galime i\u0161tverti. Tad dirbkime kiekvienas savo darb\u0105, tik\u0117dami, jog, kas beatsitikt\u0173, gausime tiek j\u0117g\u0173, kad atsilaikytume.<\/p>\n\n\n\n
Netrukus bus atverti dangaus vartai Dievo vaikams \u012fleisti. Kaip pati gra\u017eiausia muzika juos pasieks \u0160lov\u0117s Karaliaus balsas: \u201cAteikite, Mano T\u0117vo palaimintieji, paveld\u0117kite nuo pasaulio suk\u016brimo jums paruo\u0161t\u0105 karalyst\u0119!\u201d (Mato 25,34).<\/p>\n\n\n\n
Tada atpirktieji bus svetingai priimti \u012f namus, kuriuos J\u0117zus jiems paruo\u0161\u0117. \u010cia juos sups ne niek\u0161ai, melagiai, stabmeld\u017eiai, nedor\u0117liai ir netikintieji. Ne, jie bendraus su tais, kurie Dievi\u0161k\u0105ja malone nugal\u0117jo \u0161\u0117ton\u0105 ir i\u0161siugd\u0117 tobulus charakterius. Kristaus kraujas nuplov\u0117 visus nuod\u0117mingus polinkius, visus tr\u016bkumus, kurie li\u016bdina dang\u0173. Jiems bus suteiktas Jo \u0160lov\u0117s spindesys, prie\u0161 kur\u012f blanksta saul\u0117. Jie tur\u0117s J\u0117zaus charakter\u012f ir dvasin\u012f gro\u017e\u012f, kuriam negal\u0117s prilygti i\u0161orinis \u017eavesys. Prie\u0161 did\u012fj\u012f Dievo sost\u0105 jie stov\u0117s be kalt\u0117s, dalindamiesi teis\u0117mis ir garbe su angelais.<\/p>\n\n\n\n
M\u0105stydami apie tai, k\u0105 \u017emogus gali paveld\u0117ti, pagalvokime, \u201c[…] k\u0105 \u017emogus gal\u0117t\u0173 duoti mainais u\u017e savo gyvyb\u0119?\u201d (Mato 16,26). Jis gali neb\u016bti turtingas, bet tur\u0117ti dvasini\u0173 turt\u0173 ir vertybi\u0173, kuri\u0173 negali suteikti pasaulis. Atpirktas ir apvalytas nuo nuod\u0117m\u0117s \u017emogus, visomis j\u0117gomis pasi\u0161vent\u0119s tarnauti Dievui, yra ne\u012fkainojama vertyb\u0117. Visas dangus, dalyvaujant Dievui ir \u0161ventiesiems angelams, d\u017eiaugiasi net viena atpirkta siela, giedodamas \u0161ventojo triumfo giesmes.<\/p>\n\n\n\n