{"id":123,"date":"2024-02-25T17:13:49","date_gmt":"2024-02-25T17:13:49","guid":{"rendered":"https:\/\/egdnd.lt\/?page_id=123"},"modified":"2025-02-26T19:57:06","modified_gmt":"2025-02-26T19:57:06","slug":"ugdymas","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/egdnd.lt\/?page_id=123","title":{"rendered":"Ugdymas"},"content":{"rendered":"\n

[2]<\/strong> <\/em>\u201eKad m\u016bs\u0173 s\u016bn\u016bs b\u016bt\u0173 kaip jauni, ve\u0161l\u016bs augalai; kad m\u016bs\u0173 dukros b\u016bt\u0173 kaip kertiniai akmenys, nugludinti pana\u0161iai \u012f r\u016bm\u0105’<\/a><\/p>\n\n\n\n

[3]<\/strong> Elena Vait<\/em>, UGDYMAS<\/a>, \u201e\u0160ventojo pa\u017einimas \u2013 protas\u201c.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Am\u017einoji Uola, KAUNAS, [4]<\/strong>UDK 37.01 8, Vh-05<\/p>\n\n\n\n

UDK 37.01 8 Versta i\u0161 leidinio:<\/p>\n\n\n\n

Vh-05Education, by Ellen G. White, PACIFIC PRESS PUBL1SHING,  ASSOCIATION Mountain View, California,  Oshawa, Ontario, U. S. A.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 angl\u0173 kalbos vert\u0117 Jolanta Kri\u016bnien\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eAm\u017einoji Uola\u201c, 2008<\/p>\n\n\n\n

ISBN 978-9986-495-54-3<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/strong>Skiriu \u0161i\u0105 knyg\u0105 t\u0117vams, mokytojams, studentams \u2212 visiems \u0161ios \u017dem\u0117s parengiamosios mokyklos mokiniams. Teu\u017etikrina ji did\u017eiausius gyvenimo privalumus, tobul\u0117jim\u0105 bei d\u017eiaugsm\u0105 tarnaujant \u010dia, taigi ir tinkamum\u0105 platesnei tarnystei, \u201eauk\u0161tesniajam kursui”, kuris min\u0117toje mokykloje atviras kiekvienam \u017emogui.<\/a><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Turinys<\/h1>\n\n\n\n

[7]<\/strong> Pratarm\u0117. .2<\/a><\/p>\n\n\n\n

[11]<\/strong>PIRMIEJI PRINCIPAI 5<\/a><\/p>\n\n\n\n

[13]<\/strong>Tikrojo ugdymo \u0161altinis 5<\/a><\/p>\n\n\n\n

[21] <\/strong>Edeno mokykla .8<\/a><\/p>\n\n\n\n

[24] <\/strong>G\u0117rio ir blogio pa\u017einimas 9<\/a><\/p>\n\n\n\n

[30] <\/strong>Ugdymo ry\u0161ys su atpirkimu .11<\/a><\/p>\n\n\n\n

[35] <\/strong>PAVYZD\u017dIAI 322<\/a><\/p>\n\n\n\n

[37]<\/strong> Izraelio ugdymas 322<\/a><\/p>\n\n\n\n

[51]<\/strong> Prana\u0161\u0173 mokyklos 326<\/a><\/p>\n\n\n\n

[58]<\/strong> Garsi\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimas 328<\/a><\/p>\n\n\n\n

Danielius \u2013 Dangaus pasiuntinys 328<\/a><\/p>\n\n\n\n

Teisingas ir s\u0105\u017einingas \u017emogus. 329<\/a><\/p>\n\n\n\n

Eliziejus \u2014 i\u0161tikimasis ma\u017euose dalykuose.330<\/a><\/p>\n\n\n\n

[70]<\/strong> <\/em><\/strong>Moz\u0117 \u2014 galingas per tik\u0117jim\u0105 331<\/a><\/p>\n\n\n\n

Paulius \u2013 d\u017eiugusis tarnyst\u0117je 332<\/a><\/p>\n\n\n\n

[81]VYRIAUSIAS IS 334<\/a><\/p>\n\n\n\n

[82]<\/strong> \u201e<\/em>Niekados \u017emogus n\u0117ra taip kalb\u0117j\u0119s!\u201c..334<\/a><\/p>\n\n\n\n

[83]<\/strong> Dievo si\u0173stasis mokytojas 334<\/a><\/p>\n\n\n\n

[97]<\/strong> Jo metod\u0173 pavyzd\u017eiai 337<\/a><\/p>\n\n\n\n

Kei\u010dianti Kristaus galia 338<\/a><\/p>\n\n\n\n

Nuo silpnyb\u0117s prie galyb\u0117s 338<\/a><\/p>\n\n\n\n

Meil\u0117s pamoka 339<\/a><\/p>\n\n\n\n

[111]<\/strong> MOKYTOJA GAMTA 341<\/a><\/p>\n\n\n\n

[113]<\/strong> Dievas gamtoje 341<\/a><\/p>\n\n\n\n

[117]<\/strong> Gyvenimo pamokos 342<\/a><\/p>\n\n\n\n

Tarnavimo \u012fstatymas 342<\/a><\/p>\n\n\n\n

S\u0117ti su tik\u0117jimu 43<\/a><\/p>\n\n\n\n

Gyvenimas per mirt\u012f 344<\/a><\/p>\n\n\n\n

[129]<\/strong> Kitos pamokos. 345<\/a><\/p>\n\n\n\n

\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 \u017einia .346<\/a><\/p>\n\n\n\n

Pasitik\u0117jimo pamoka 347<\/a><\/p>\n\n\n\n

[139]<\/strong> BIBLIJA \u2013 UGDYTOJA ….348<\/a><\/p>\n\n\n\n

[141]<\/strong> <\/em>Protin\u0117 ir dvasin\u0117 kult\u016bra 348<\/a><\/p>\n\n\n\n

[147]<\/strong> Mokslas ir Biblija. 349<\/a><\/p>\n\n\n\n

[156]<\/strong> Verslo principai ir metodai 351<\/a><\/p>\n\n\n\n

S\u0105\u017einingi verslo sand\u0117riai 353<\/a><\/p>\n\n\n\n

[168]<\/strong> Biblijos persona\u017e\u0173 biografijos 355<\/a><\/p>\n\n\n\n

Per tik\u0117jim\u0105 \u2014 \u012f pergal\u0119. 356<\/a><\/p>\n\n\n\n

Kan\u010dios disciplina 356<\/a><\/p>\n\n\n\n

Jobo i\u0161bandymas 357<\/a><\/p>\n\n\n\n

[183]<\/strong> Poezija ir giesm\u0117s 359<\/a><\/p>\n\n\n\n

Giesm\u0117s j\u0117ga<\/strong>. .361<\/a><\/p>\n\n\n\n

[197]<\/strong> Biblijos paslaptys 362<\/a><\/p>\n\n\n\n

[202]<\/strong> Istorija ir prana\u0161yst\u0117s 363<\/a><\/p>\n\n\n\n

[216]<\/strong> Biblijos mokymas ir tyrin\u0117jimas 367<\/a><\/p>\n\n\n\n

[225]<\/strong> FIZIN\u0116 KULT\u016aRA. 369<\/a><\/p>\n\n\n\n

[227]<\/strong> Fiziologijos analiz\u0117 …369<\/a><\/p>\n\n\n\n

[235]<\/strong> Susilaikymas ir dieta .371<\/a><\/p>\n\n\n\n

Dieta ir protinis vystymasis. .372<\/a><\/p>\n\n\n\n

[241]<\/strong> Poilsis 373<\/a><\/p>\n\n\n\n

[249] <\/strong>Darbinis ugdymas 375<\/a><\/p>\n\n\n\n

[261] <\/strong>CHARAKTERIO FORMAVIMAS 377<\/a><\/p>\n\n\n\n

[263]<\/strong> Ugdymas ir charakteris 378<\/a><\/p>\n\n\n\n

[269]<\/strong> Mokymo metodai 379<\/a><\/p>\n\n\n\n

[280]<\/strong> Elgsena 382<\/a><\/p>\n\n\n\n

[287]<\/strong> Aprangos ry\u0161ys su ugdymu. 383<\/a><\/p>\n\n\n\n

[292] <\/strong>Sabata. 385<\/a><\/p>\n\n\n\n

[295]<\/strong> Tik\u0117jimas ir malda. 385<\/a><\/p>\n\n\n\n

[306]<\/strong> Viso gyvenimo darbas. .388<\/a><\/p>\n\n\n\n

[319]<\/strong> MOKYTOJO PAD\u0116J\u0116JAI. 391<\/a><\/p>\n\n\n\n

[321]<\/strong> Pasirengimas. 391<\/a><\/p>\n\n\n\n

[330]<\/strong> Bendradarbiavimas 395<\/a><\/p>\n\n\n\n

[334]<\/strong> Drausm\u0117 396<\/a><\/p>\n\n\n\n

Gyvenimo drausm\u0117<\/em><\/strong>. 400<\/a><\/p>\n\n\n\n

[347]<\/strong> AUK\u0160TESNYSIS KURSAS 401<\/a><\/p>\n\n\n\n

[349]<\/strong> Tolimesn\u0117 mokykla 401<\/a><\/p>\n\n\n\n

[7]<\/strong> Pratarm\u0117<\/a><\/h1>\n\n\n\n

I\u0161 ties\u0173 retas atvejis, kad toki\u0105 tem\u0105, kaip ugdymas, gvildenanti knyga b\u016bt\u0173 taip pla\u010diai skaitoma ar taip gerai i\u0161tvert\u0173 besikei\u010dian\u010di\u0173 laik\u0173 i\u0161bandymus, kaip \u0161is veikalas, dabar i\u0161leistas nauja, populiaria forma. D\u0117l \u0161ioje knygoje ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styt\u0173 fundamentali\u0173 princip\u0173 ji daugel\u012f de\u0161imtme\u010di\u0173 pasitarnavo kaip vadov\u0117lis de\u0161imtims t\u016bkstan\u010di\u0173 t\u0117v\u0173 ir mokytoj\u0173. Dabar, siekiant dar labiau prapl\u0117sti jos ir taip did\u017eiul\u012f skaitomumo bei paplitimo mast\u0105, ji i\u0161leista kaip vienas i\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0161kosios nam\u0173 bibliotek\u0117l\u0117s tom\u0173, ta\u010diau nekei\u010diant nei teksto, nei puslapi\u0173 numeracijos.<\/p>\n\n\n\n

Kiekvienas \u017emogus turi pa\u017evelgti \u012f praktines gyvenimo realijas \u2013 galimybes, pareigas, pralaim\u0117jimas ir pasisekimus. Kaip jis atlaikys \u0161iuos i\u0161gyvenimus \u2013 nugal\u0117s aplinkybes ar taps j\u0173 auka, did\u017eia dalimi priklauso nuo pasirengimo jas \u012fveikti, nuo \u017emogaus i\u0161siugdymo.<\/p>\n\n\n\n

Tikr\u0105 ugdym\u0105 taikliai apib\u016bdina harmoningas vis\u0173 geb\u0117jim\u0173 i\u0161lavinimas \u2013 pilnatvi\u0161kas ir atitinkamas pasirengimas \u0161iam bei b\u016bsimam am\u017einajam gyvenimui. B\u016btent pirmaisiais gyvenimo metais namuose ir mokykloje vystosi m\u0105stymas, nusistovi gyvenimo b\u016bdas, formuojasi charakteris.<\/p>\n\n\n\n

Ai\u0161kiai i\u0161skirdama reliatyvias ir ilgalaikes vertybes i\u0161 to, kas sudaro tikr\u0105j\u012f ugdym\u0105 jo pla\u010diausia prasme, \u0161ios knygos autor\u0117 nurodo keli\u0105 \u012f j\u0173 [8]<\/strong> \u012fgyvendinim\u0105. Detaliai apra\u0161omas ugdymo procesas, kurio metu tinkamai i\u0161vystomi protiniai sugeb\u0117jimai. Akcentuojamas ugdymas, kurio metu rankos \u012fgunda atlikti nauding\u0105 darb\u0105. Kar\u0161tai rekomenduojamas ugdymas, kuris pripa\u017e\u012fsta Diev\u0105, kaip visokeriopos i\u0161minties ir supratimo \u0161altin\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Motyvuojantis \u0161ios autor\u0117s, daug ra\u0161iusios ugdymo tema, tikslas buvo tas, kad ant gyvenimo slenks\u010dio stovintis jaunimas pasirengt\u0173 tapti dorais pilie\u010diais, geban\u010diais priimti praktinius gyvenimo i\u0161\u0161\u016bkius, gerai i\u0161sivys\u010diusiais fizi\u0161kai, dievobaimingais, nesugadinto charakterio ir principing\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173. Tai reik\u0161mingiausias veikalas \u0161ioje knyg\u0173 grup\u0117je \u2013 jame i\u0161d\u0117stytus principus b\u016btina \u017einoti tiems, kurie vadovauja jaunimui namuose ir mokykloje.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i\u0173 puslapi\u0173 autor\u0117 buvo jaun\u0173 vyr\u0173 ir moter\u0173 bi\u010diul\u0117. Ji daugel\u012f met\u0173 artimai bendradarbiavo su mokymo \u012fstaigomis ir gerai \u017einojo jaunimo problemas rengiantis savo viso gyvenimo darbui. Pagaliau ji i\u0161siskyr\u0117 neeiliniu pa\u017einimu bei ra\u0161ytojos ir orator\u0117s sugeb\u0117jimais.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi \u0161ioje knygoje did\u017eiausias d\u0117mesys skiriamas pagrindiniams lavinimo principams, o ne mokymo programos detal\u0117ms ar skirting\u0173 ugdymo sistem\u0173 privalumams, jos \u012ftaka \u2013 pasaulinio masto, ji buvo i\u0161leista daugeliu pagrindini\u0173 kalb\u0173 kituose \u017eemynuose. Kad \u0161is naujasis Amerikos leidinys dar pla\u010diau paskleist\u0173 did\u017eiuosius charakterio ugdymo principus, kar\u0161tai tikisi leid\u0117jai ir Elenos Vait leidybos patik\u0117tiniai.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/strong>PIRMIEJI PRINCIPAI<\/a><\/h1>\n\n\n\n

[12]<\/strong> \u201eMes visi, atidengtu veidu Vie\u0161paties \u0161lov\u0119 atspind\u0117dami, darom\u0117s pana\u0161\u016bs \u012f Jo atvaizd\u0105, ir Vie\u0161paties Dvasios veikimu vis did\u0117ja m\u016bs\u0173 garbingumas\u201c<\/em><\/a><\/p>\n\n\n\n

[13]<\/strong>Tikrojo ugdymo \u0161altinis<\/a><\/h2>\n\n\n\n

 ir tikslas<\/p>\n\n\n\n

\u201e\u0160ventojo pa\u017einimas, \u2014 protas. […] Priimk pamokym\u0105 i\u0161 Jo l\u016bp\u0173\u201c.<\/em><\/p>\n\n\n\n

M\u016bs\u0173 supratimas apie ugdym\u0105 yra pernelyg siauras ir menkas. Reikalingas platesnis mastas, auk\u0161tesnis tikslas. Tikras ugdymas rei\u0161kia kai k\u0105 daugiau nei tam tikras mokymo kursas. Jis rei\u0161kia daugiau nei pasirengim\u0105 gyvenimui \u2013 tokiam, koks jis dabar yra. Jis susij\u0119s su visa esybe ir su visu \u012fmanomu \u017emogaus egzistavimo periodu. Tai \u2013 harmoningas fizini\u0173, protini\u0173 ir dvasini\u0173 gali\u0173 vystymas. Jis parengia mokin\u012f tarnyst\u0117s \u0161iame pasaulyje d\u017eiaugsmams ir dar didesniam platesnio masto tarnavimo b\u016bsimajame pasaulyje d\u017eiaugsmui.<\/p>\n\n\n\n

Tokio ugdymo \u0161altin\u012f atskleid\u017eia \u0161ie \u0160ventojo Ra\u0161to \u017eod\u017eiai, kreipiantys \u017evilgsn\u012f \u012f Begalin\u012f: \u201eJame slypi visi i\u0161minties ir pa\u017einimo lobiai\u00bb\u00ab (Kolo- sie\u010diams 2, 3); \u201eJam priklauso patarimas ir supratimas\u00bb (Jobo 12, 13).<\/p>\n\n\n\n

Pasaulis tur\u0117jo did\u017ei\u0173 mokytoj\u0173, galingo intelekto bei gilios \u012f\u017evalgos \u017emoni\u0173, kuri\u0173 i\u0161tarti \u017eod\u017eiai skatino m\u0105styti ir atverdavo pa\u017einimo platybes. \u0160ie \u017emon\u0117s buvo pagerbti kaip savo tautos [14]<\/strong> vedliai bei geradariai. Ta\u010diau yra Tas, kuris auk\u0161\u010diau u\u017e juos. Mes galime pasekti pasaulio mokytoj\u0173 virtin\u0119, kiek tik leid\u017eia ra\u0161ytiniai \u0161altiniai; ta\u010diau \u0160viesa buvo dar prie\u0161 juos. Kaip kad m\u016bs\u0173 Saul\u0117s sistemos M\u0117nulis ir \u017evaig\u017ed\u0117s \u0161vyti d\u0117l to, kad atspindi Saul\u0117s \u0161vies\u0105, taip didieji pasaulio m\u0105stytojai atspindi Teisumo Saul\u0117s spindulius \u2013 tiek, kiek j\u0173 mokymai yra teisingi. Kiekvienas minties spingtel\u0117jimas, kiekvienas proto nu\u0161vitimas ateina i\u0161 pasaulio \u0160viesos.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iais laikais daug kalbama apie auk\u0161tojo i\u0161silavinimo prigimt\u012f bei svarb\u0105. Ta\u010diau tikr\u0105j\u012f auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 suteikia Tas, kurio \u201eyra i\u0161mintis ir galyb\u0117\u00bb (Jobo 12, 13), i\u0161 kurio l\u016bp\u0173 \u201eateina pa\u017einimas ir supratimas\u00bb (Patarli\u0173 2, 6).<\/p>\n\n\n\n

Visas teisingas pa\u017einimas ir tikrasis vystymasis kyla i\u0161 Dievo pa\u017einimo. Kad ir kur pasisuktume fizin\u0117je, protin\u0117je ar dvasin\u0117je plotm\u0117je, \u012f k\u0105 bepa\u017evelgtume, i\u0161skyrus nuod\u0117m\u0117s pragai\u0161t\u012f, \u2014 visur atsispindi tas pa\u017einimas. Kad ir kuria linkme kreiptume savo ie\u0161kojimus, jei nuo\u0161ird\u017eiai siekiame su\u017einoti ties\u0105, susiliesime su neregimu galingu Intelektu, kuris veikia visame kame ir per visus. \u017dmogaus protas u\u017emezga bendravim\u0105 su Dievo protu, baigtinis su Begaliniu. Tokio bendravimo poveikis k\u016bnui, protui ir sielai yra neapsakomas. \u0160is bendravimas suteikia auk\u0161\u010diausi\u0105 i\u0161silavinim\u0105. Tai paties Dievo ugdymo metodas. \u201ePriimk pamokym\u0105 i\u0161 Jo l\u016bp\u0173\u00bb (Jobo 22, 22) \u2013 tai Jo \u017einia [15]<\/strong> \u017emonijai. \u0160iais \u017eod\u017eiais nusakytu metodu vadovavosi \u017emonijos t\u0117vas. J\u012f Dievas atskleid\u0117 Adomui, kai \u0161is, dar nepatyr\u0119s nuod\u0117m\u0117s, \u0161lovingai gyveno \u0161ventajame Edene.<\/p>\n\n\n\n

Kad suprastume, kas yra ugdymo darbas, turime apsvarstyti ir \u017emogaus prigimt\u012f, ir Dievo tiksl\u0105, kur\u012f Jis tur\u0117jo kurdamas \u017emog\u0173. Be to, turime pam\u0105styti apie tai, kaip keit\u0117si \u017emogaus pad\u0117tis pa\u017einus blog\u012f ir apie Dievo plan\u0105 vis d\u0117lto pasiekti Savo \u0161loving\u0105j\u012f tiksl\u0105 ugdant \u017emonij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kai i\u0161 po Dievo rank\u0173 pakilo Adomas, jis fizine, protine bei dvasine prigimtimi buvo pana\u0161us \u012f savo K\u016br\u0117j\u0105. \u201eDievas suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173 pagal Savo paveiksl\u0105\u00bb (Prad\u017eios 1, 27) ir nor\u0117jo, kad juo ilgiau \u017emogus gyvens, juo labiau atskleist\u0173 t\u0105 paveiksl\u0105 \u2013 juo pilnatvi\u0161kiau atspind\u0117t\u0173 K\u016br\u0117jo \u0161lov\u0119. Visus jo geb\u0117jimus buvo galima lavinti; \u017emoni\u0173 paj\u0117gumas bei gyvybingumas tur\u0117jo nuolat augti. Platus tobul\u0117jimo mastas buvo jiems pasi\u016blytas, \u0161lovinga sritis atverta j\u0173 tyrin\u0117jimams. Regimosios Visatos paslaptys \u2013 \u201enuostab\u016bs darbai To, kuris turi tobul\u0105 pa\u017einim\u0105\u00bb (Jobo 37, 16) \u2013 skatino \u017emog\u0173 gilintis. Atviras, nuo\u0161irdus bendravimas su savo K\u016br\u0117ju buvo did\u017eiulis privalumas. Jeigu jis b\u016bt\u0173 lik\u0119s i\u0161tikimas Dievui, visa tai b\u016bt\u0173 buv\u0119 jam prieinama am\u017einai. \u0160imtme\u010di\u0173 \u0161imtme\u010dius jam b\u016bt\u0173 v\u0117r\u0119si nauji pa\u017einimo lobynai, jis b\u016bt\u0173 atrad\u0119s naujas laim\u0117s versmes, vis ai\u0161kiau ir ai\u0161kiau suvok\u0119s Dievo i\u0161mint\u012f, j\u0117g\u0105 bei meil\u0119. Vis [16]<\/strong> pilnatvi\u0161kiau jis b\u016bt\u0173 \u012fgyvendin\u0119s jo paties suk\u016brimo tiksl\u0105, vis ry\u0161kiau atspind\u0117j\u0119s K\u016br\u0117jo \u0161lov\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau per savo nepaklusnum\u0105 viso \u0161ito \u017emogus neteko. Nuod\u0117m\u0117 sudark\u0117 ir beveik i\u0161dild\u0117 pana\u0161um\u0105 \u012f Diev\u0105. \u017dmogaus fizin\u0117s j\u0117gos nusilpo, protinis paj\u0117gumas suma\u017e\u0117jo, dvasinis reg\u0117jimas apsiblaus\u0117. Jis tapo pavaldus mir\u010diai. Ir vis d\u0117lto \u017emonijai buvo dovanota viltis. Begalin\u0117 meil\u0117 ir gailestingumas suk\u016br\u0117 i\u0161gelb\u0117jimo plan\u0105 ir buvo suteiktas malon\u0117s laikotarpis. Atnaujinti \u017emoguje jo K\u016br\u0117jo atvaizd\u0105, sugr\u0105\u017einti j\u012f prie tobulyb\u0117s, koks jis buvo sukurtas, skatinti k\u016bno, proto bei sielos ugdym\u0105, kad b\u016bt\u0173 \u012fgyvendintas dievi\u0161kasis \u017emogaus suk\u016brimo tikslas, \u2013 \u0161tai tok\u012f darb\u0105 tur\u0117jo atlikti atpirkimas. Toks yra ugdymo tikslas, didysis gyvenimo tikslas.<\/p>\n\n\n\n

Meil\u0117 \u2013 suk\u016brimo ir atpirkimo pagrindas \u2013 yra ir tikrojo ugdymo pamatas. Tai akivaizd\u017eiai atspindi \u012estatymas, kur\u012f Dievas dav\u0117 kaip gyvenimo vedl\u012f. Pirmasis i\u0161 did\u017ei\u0173j\u0173 \u012fsakym\u0173 yra \u0161is: \u201eMyl\u0117k Vie\u0161pat\u012f, savo Diev\u0105, visa \u0161irdimi, visa siela, visomis j\u0117gomis ir visu protu\u00bb (Luko 10, 27). Myl\u0117ti J\u012f, begalin\u012f visa\u017ein\u012f, visomis j\u0117gomis, visu protu ir \u0161irdimi rei\u0161kia did\u017eiausi\u0105 kiekvienos galios i\u0161tobulinim\u0105. Tai rei\u0161kia, kad visoje esyb\u0117je \u2013 k\u016bne, prote ir sieloje \u2013 turi b\u016bti atnaujintas Dievo atvaizdas.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Pana\u0161iai \u012f pirm\u0105j\u012f skamba antrasis \u012fsakymas: \u201eMyl\u0117k savo artim\u0105 kaip save pat\u012f\u00bb (Mato 22, 39). [17] <\/strong>Meil\u0117s \u012fstatymas kvie\u010dia atsiduoti k\u016bnu, protu ir siela tarnaujant Dievui bei savo artimui. Ir \u0161i tarnyst\u0117, kuria mes palaiminame kitus, teikia did\u017eiausi\u0105 palaiminim\u0105 ir mums patiems. Nesavanaudi\u0161kumas yra kiekvieno tikro tobul\u0117jimo pagrindas. Nesavanaudi\u0161kai tarnaudami mes maksimaliai i\u0161tobuliname kiekvien\u0105 savo sugeb\u0117jim\u0105. Vis labiau ir labiau tampame dievi\u0161kosios prigimties dalininkais. Mes esame tinkami Dangui, nes priimame Dang\u0173 \u012f savo \u0161irdis.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi Dievas yra visokeriopo tikrojo pa\u017einimo \u0161altinis, kaip jau mat\u0117me, svarbiausias ugdymo tikslas yra nukreipti savo protus \u012f Jo apsirei\u0161kim\u0105. Adomas su Ieva mok\u0117si tiesiogiai bendraudami su Dievu; ir jie su\u017einodavo apie J\u012f per Jo darbus. Visi sukurtieji dalykai savo pirminiu tobulumu i\u0161rei\u0161k\u0117 Dievo mint\u012f. Adomui ir Ievai gamta buvo susiliejimas su dievi\u0161k\u0105ja i\u0161mintimi. Ta\u010diau nuod\u0117m\u0117 u\u017ekirto keli\u0105 \u017emogui su\u017einoti apie Diev\u0105 ir tiesiogiai bendraujant su Juo, ir did\u017eia dalimi per Jo darbus. Nuod\u0117m\u0117s u\u017eter\u0161ta \u017dem\u0117 tik miglotai atspindi K\u016br\u0117jo \u0161lov\u0119. Tiesa, pagrindin\u0117s Jo pamokos n\u0117ra i\u0161dildytos. Kiekviename Jo sukurt\u0173j\u0173 darb\u0173 did\u017eiojo tomo puslapyje vis dar galima atsekti Jo brai\u017e\u0105. Gamta vis dar kalba apie savo K\u016br\u0117j\u0105. Ta\u010diau \u0161ie aprei\u0161kimai daliniai ir netobuli. O b\u016bdami nupuol\u0119, nusilpusi\u0173 gali\u0173 bei riboto reg\u0117jimo, mes nesugebame teisingai j\u0173 suprasti. Mums reikalingas pilnesnis Dievo aprei\u0161kimas [18] <\/strong>apie Save Pat\u012f, kur\u012f Jis pateik\u0117 Savo ra\u0161ytiniame \u017dodyje.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ventasis Ra\u0161tas yra tobulas tiesos matas, ir kaip toks turi u\u017eimti svarbiausi\u0105 viet\u0105 ugdyme.<\/a> Kad b\u016btume pilna to \u017eod\u017eio prasme i\u0161silavin\u0119 ir i\u0161aukl\u0117ti, turime pa\u017einti Diev\u0105 K\u016br\u0117j\u0105 ir Krist\u0105 Atpirk\u0117j\u0105 \u2013 tokius, kokie jie apreik\u0161ti \u0161ventajame \u017dodyje.<\/p>\n\n\n\n

Kiekvienam \u017emogui, sukurtam pagal Dievo atvaizd\u0105, suteikta galia, pana\u0161i \u012f t\u0105, kuri\u0105 turi K\u016br\u0117jas, \u2013 individualyb\u0117, geb\u0117jimas m\u0105styti ir veikti. \u0160i\u0105 gali\u0105 i\u0161siugd\u0119 \u017emon\u0117s prisiima didesn\u0119 atsakomyb\u0119, tampa \u012fmoni\u0173 vadovais, daro \u012ftak\u0105 kit\u0173 charakteriams. Tikrojo ugdymo tikslas yra tobulinti \u0161i\u0105 gali\u0105, mokyti jaunim\u0105 m\u0105styti savaranki\u0161kai, o ne tik atkartoti kit\u0173 \u017emoni\u0173 mintis. U\u017euot gilin\u0119si \u012f tai, k\u0105 pasak\u0117 ar para\u0161\u0117 koks nors \u017emogus, tegul mokiniai bus nukreipti prie tiesos \u0161altini\u0173, \u012f pla\u010dias dar netyrin\u0117tas gamtos ir aprei\u0161kimo sritis. Teapsvarsto jie svarbiuosius pareigos ir likimo faktus, ir j\u0173 m\u0105stymas pl\u0117sis bei \u012fgaus j\u0117g\u0105. Mokymo \u012fstaigos gali i\u0161leisti \u012f gyvenim\u0105 ne i\u0161silavinusius i\u0161ti\u017e\u0117lius, o stiprius \u017emones, sugeban\u010dius m\u0105styti ir veikti, \u017emones, kurie yra aplinkybi\u0173 \u0161eimininkai, o ne vergai, \u017emones, kurie m\u0105sto pla\u010diai, j\u0173 mintys ai\u0161kios, o \u012fsitikinimai \u2013 dr\u0105s\u016bs.<\/p>\n\n\n\n

Toks ugdymas ne tik drausmina m\u0105stym\u0105 ir lavina fizi\u0161kai. Jis stiprina charakter\u012f, kad tiesa ir dora neb\u016bt\u0173 paaukoti d\u0117l savanaudi\u0161k\u0173 \u012fgeid\u017ei\u0173 [19] <\/strong>ar pasaulieti\u0161k\u0173 ambicij\u0173. Jis sustiprina prot\u0105 ir padeda atsispirti blogiui. U\u017euot leidus kokiai nors did\u017eiulei aistrai tapti destruktyvia j\u0117ga, kiekvienas motyvas bei tro\u0161kimas suderinamas su did\u017eiaisiais teisingumo principais. Kai \u017emogus \u017evelgia j to- bul\u0105 Dievo charakter\u012f, jo protas atsinaujina, o  siela atkuriama pagal Dievo atvaizd\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Koks i\u0161silavinimas gali b\u016bti auk\u0161tesnis u\u017e \u0161\u012f? kas tam gali prilygti?<\/p>\n\n\n\n

\u201eU\u017e auks\u0105 jos negalima nupirkti, jos kainos sidabru negalima pasverti. Ji ne\u012fperkama nei u\u017e auks\u0105 i\u0161 Ofyro, nei u\u017e brangiuosius oniksus, nei u\u017e safyrus. Auksas ir stiklas jai neprilygsta, n\u0117 \u012f auksinius indus ji nei\u0161mainoma. Koralo ir kri\u0161tolo neverta n\u0117 min\u0117ti, nes i\u0161minties kaina vir\u0161ija net perlus\u00bb (Jobo 28, 15-18).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Dievo idealas Savo vaikams siekia auk\u0161\u010diau u\u017e auk\u0161\u010diausi\u0105 \u017emogaus mint\u012f. Pamaldumas, pa- na\u0161umas \u012f Diev\u0105 \u2013 \u0161tai siektinas tikslas. Prie\u0161ais mokin\u012f atsiveria nuolatin\u0117s pa\u017eangos kelias. Jis turi tiksl\u0105, kur\u012f reikia pasiekti, mat\u0105, \u012f kur\u012f dera lygiuotis, ir tai apima visa, kas gera, tyra bei kilnu. Kiekvienoje tikrojo pa\u017einimo srityje jis \u017eengs taip greitai ir taip toli, kaip tik \u012fmanoma. Ta\u010diau jo pastangos bus nukreiptos \u012f kur kas auk\u0161tesnius [20] <\/strong>tikslus nei savanaudi\u0161ki ir laikini interesai, nes Dangus yra auk\u0161\u010diau u\u017e \u017dem\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Tas, kuris bendradarbiauja su Dievu, diegdamas jaunimui Dievo pa\u017einim\u0105, formuodamas charakterius, pana\u0161ius j Dievo b\u016bd\u0105, atlieka svarb\u0173 bei kiln\u0173 darb\u0105. \u017dadindamas tro\u0161kim\u0105 pasiekti Dievo ideal\u0105, jis rodo ugdym\u0105, kuris auk\u0161tas kaip dangus ir platus kaip Visata; ugdym\u0105, kuris neu\u017esibaigs \u0161iuo gyvenimu, o t\u0119sis b\u016bsimajame; ugdym\u0105, kuris u\u017etikrina geram mokiniui parengiamosios \u017eemi\u0161kos mokyklos diplom\u0105, leid\u017eiant\u012f stoti \u012f auk\u0161tesni\u0105j\u0105, Dangaus, mokykl\u0105.<\/a><\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[21] <\/strong>Edeno mokykla<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eLaimingas \u017emogus, kuris i\u0161mint\u012f randa\u201c.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Dar pasaulio prad\u017eioje sukurta ugdymo sistema tur\u0117jo tapti \u017emogui modeliu per visus tolimesnius laikus. Kaip jos princip\u0173 pavyzdys, Edene, m\u016bs\u0173 pirm\u0173j\u0173 t\u0117v\u0173 namuose, buvo \u012fkurta mokykla. Edeno sodas tapo mokyklos klase, gamta \u2013 vadov\u0117liu, pats K\u016br\u0117jas \u2013 mokytoju, o \u017emonijos prot\u0117viai \u2013 mokiniais.<\/p>\n\n\n\n

Sukurti, kad b\u016bt\u0173 \u201eDievo atvaizdas ir at\u0161vaitas\u00bb(1 Korintie\u010diams 11, 7), Adomas ir Ieva gavo dovanas, kurios buvo vertos j\u0173 auk\u0161to pa\u0161aukimo. Grak\u0161\u010di\u0173 ir simetri\u0161k\u0173 form\u0173, taisykling\u0173 ir gra\u017ei\u0173 veido bruo\u017e\u0173, tryk\u0161tantys sveikata, \u0161vytintys d\u017eiaugsmu bei viltimi, jie i\u0161ori\u0161kai buvo pana\u0161\u016bs \u012f savo K\u016br\u0117j\u0105. \u0160is pana\u0161umas pasirei\u0161k\u0117 ne tik fizin\u0117je prigimty. K\u016br\u0117jo \u0161lov\u0119 atspind\u0117jo kiekvienas proto ir sielos geb\u0117jimas. Apdovanoti did\u017eiul\u0117mis proto ir dvasios dovanomis, Adomas ir Ieva buvo tik \u201etruput\u012f \u017eemesni\u00bb  u\u017e Diev\u0105 (Psalmyno 8, 6), kad gal\u0117t\u0173 ne tik \u012f\u017evelgti regimosios Visatos stebuklus, bet ir suvokti dorovin\u0119 atsakomyb\u0119 ir pareigas.<\/p>\n\n\n\n

\u201eVie\u0161pats Dievas u\u017eveis\u0117 sod\u0105 Edene, rytuose, ir ten \u012fkurdino \u017emog\u0173, kur\u012f buvo padar\u0119s. I\u0161 \u017eem\u0117s Vie\u0161pats Dievas i\u0161augino \u012fvairi\u0173 med\u017ei\u0173, gra\u017ei\u0173 akims ir ger\u0173 maistui, su gyvyb\u0117s med\u017eiu <\/em>[22]<\/strong> sodo viduryje ir gero bei pikto pa\u017einimo med\u017eiu\u201c<\/em> (Prad\u017eios 2, 8.9). \u0160tai \u010dia, tarp nuostabi\u0173 nuod\u0117m\u0117s nepaliestos gamtos vaizd\u0173, tur\u0117jo b\u016bti i\u0161lavinti m\u016bs\u0173 prot\u0117viai.<\/p>\n\n\n\n

R\u016bpindamasis Savo vaikais, m\u016bs\u0173 dangi\u0161kasis T\u0117vas asmeni\u0161kai vadovavo tam mokymui. Adom\u0105 su Ieva da\u017enai lank\u0117 Jo pasiuntiniai, \u0161ventieji angelai, kurie patardavo ir pamokydavo. Pavakary, po kaitrios dienos, vaik\u0161tin\u0117dami po sod\u0105, m\u016bs\u0173 prot\u0117viai da\u017enai i\u0161girsdavo Dievo bals\u0105 ir bendravo su Am\u017einuoju akis \u012f ak\u012f. Jo mintys apie juos buvo d\u0117l j\u0173 \u201egerov\u0117s, o ne d\u0117l \u017ealos\u00bb (Jeremijo 29, 11). Visi Jo tikslai buvo maksimaliai geri.<\/p>\n\n\n\n

Adomui ir Ievai buvo pavesta pri\u017ei\u016br\u0117ti sod\u0105, \u201ej\u012f dirbti ir juo r\u016bpintis\u00bb (Prad\u017eios 2, 15). Nors jie tur\u0117jo visk\u0105, k\u0105 tik gal\u0117jo pasi\u016blyti Visatos Savininkas, dykin\u0117ti buvo nevalia. Naudingas u\u017esi\u0117mimas jiems buvo paskirtas kaip palaiminimas, kad stiprint\u0173 k\u016bn\u0105, pl\u0117st\u0173 m\u0105stym\u0105 ir tobulint\u0173 charakter\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Gamtos knyga, atskleidusi prie\u0161 j\u0173 akis savo gyv\u0105sias pamokas, buvo nei\u0161semiamas \u017eini\u0173 ir malonum\u0173 \u0161altinis. Ant kiekvieno mi\u0161ko lapelio ir kaln\u0173 akmens, kiekvienoje spindin\u010dioje \u017evaig\u017ed\u0117je, \u017eem\u0117je, j\u016broje ir danguje buvo u\u017era\u0161ytas Dievo vardas. Edeno gyventojai \u0161neku\u010diavosi su gyv\u0105ja ir negyv\u0105ja k\u016brinija \u2013 su lapais, g\u0117l\u0117mis, med\u017eiais, su kiekvienu gyvu padaru nuo j\u016br\u0173 leviatan\u0173 iki saul\u0117s ap\u0161viesto krislelio \u2013 ir s\u0117m\u0117si j\u0173 gyvenimo [23]<\/strong> paslap\u010di\u0173. Dievo \u0161lov\u0117 danguje, nesuskai\u010diuojami pasauliai ir j\u0173 tvarkingas sukimasis, tai, kaip \u201edanguje Jis pasveria debesis\u00bb (Jobo 37, 16), \u0161viesos ir garso, dienos ir nakties paslaptys \u2013 visa tai tyrin\u0117jo pirmosios \u017dem\u0117s mokyklos mokiniai.<\/p>\n\n\n\n

Begalinis visa ko K\u016br\u0117jas atv\u0117r\u0117 j\u0173 protams gamtos d\u0117snius bei j\u0173 veikim\u0105, did\u017eiuosius dvasin\u0119 Visat\u0105 valdan\u010dius tiesos principus. \u201eDievo \u0161lov\u0117s\u00bb (2 Korintie\u010diams 4, 6) \u0161viesoje vyst\u0117si j\u0173 protin\u0117s bei dvasin\u0117s galios, tod\u0117l jie patyr\u0117 did\u017eiausius \u0161vento egzistavimo malonumus.<\/p>\n\n\n\n

Ne tik Edeno sodas, bet ir visa \u017dem\u0117 buvo be galo gra\u017ei, kadangi sukurta K\u016br\u0117jo rankos. K\u016brinijos nedark\u0117 n\u0117 menkiausias nuod\u0117m\u0117s u\u017ekratas ar mirties \u0161e\u0161\u0117lis. Dievo \u0161lov\u0117 \u201epadeng\u0117 dang\u0173, ir \u017eem\u0117 buvo sklidina Jo garb\u0117s\u00bb (Habakuko 3, 3); \u201edrauge giedojo rytmetin\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s, ir visos dangi\u0161kosios b\u016btyb\u0117s \u0161auk\u0117 i\u0161 d\u017eiaugsmo\u00bb (Jobo 38, 7). Taigi \u017dem\u0117 buvo tinkamas simbolis To, kuris \u201egausus gerumo ir i\u0161tikimyb\u0117s\u00bb (I\u0161\u0117jimo 34, 6); tinkama tyrin\u0117ti tiems, kurie buvo sukurti pagal Jo atvaizd\u0105. Edeno sodas rod\u0117, koki\u0105 Dievas tikisi tapsiant vis\u0105 \u017dem\u0119. Dievas nor\u0117jo, kad gaus\u0117dama \u017emoni\u0173 \u0161eima kurt\u0173 kitus namus bei mokyklas \u2013 tokias, kaip toji, kuri\u0105 suteik\u0117 Jis. Taigi per ilg\u0105 laik\u0105 visa \u017dem\u0117 tur\u0117jo tapti pilna nam\u0173 bei mokykl\u0173, kuriuose tyrin\u0117jami Dievo \u017eod\u017eiai ir darbai ir kuriuose mokiniai per nesibaigian\u010dius \u0161imtme\u010dius vis geriau atspindi Jo \u0161lov\u0117s pa\u017einimo \u0161vies\u0105. <\/a><\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[24] <\/strong>G\u0117rio ir blogio pa\u017einimas<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201e<\/em>Jie nesir\u016bpino pa\u017einti Diev\u0105 […],<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

nei<\/em>\u0161mani j\u0173 \u0161irdis aptemo\u201c<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Nors m\u016bs\u0173 prot\u0117viai buvo sukurti nekalti ir \u0161venti, i\u0161 j\u0173 nebuvo atimta galimyb\u0117 nusid\u0117ti. Dievas gal\u0117jo sukurti juos nesugeban\u010dius pa\u017eeisti Jo reikalavim\u0173, ta\u010diau tokiu atveju j\u0173 charakteris neb\u016bt\u0173 tobul\u0117j\u0119s, j\u0173 tarnyst\u0117 b\u016bt\u0173 buvusi ne savanori\u0161ka, o priverstin\u0117. Taigi Jis suteik\u0117 jiems galimyb\u0119 rinktis \u2013 galimyb\u0119 atsiduoti arba nepaklusti. Ir prie\u0161 suteikdamas visus \u012fmanomus palaiminimus, Dievas nusprend\u0117 patikrinti j\u0173 meil\u0119 bei i\u0161tikimyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Edeno sode buvo \u201egero bei pikto pa\u017einimo medis […]. Ir \u012fsak\u0117 \u017emogui Vie\u0161pats Dievas, tardamas: ‘Nuo visif sodo med\u017ei\u0173 tau leista valgyti, bet nuo gero bei pikto pa\u017einimo med\u017eio tau neleista valgyti’\u00ab (Prad\u017eios 2,9-17). Tokia buvo Dievo valia, kad Adomas su Ieva nepa\u017eint\u0173 blogio. Jiems buvo suteiktas g\u0117rio pa\u017einimas, ta\u010diau blogio \u2013 nuod\u0117m\u0117s ir jos pasekmi\u0173, alinan\u010dio tri\u016bso, nerimo, nusivylimo ir \u0161irdg\u0117los, skausmo ir mirties \u2013 pa\u017einimas jiems su meile buvo u\u017egintas.<\/p>\n\n\n\n

Dievas nor\u0117jo \u017emon\u0117ms gero, o \u0161\u0117tonas siek\u0117 juos pra\u017eudyti. Kai nepaklususi Vie\u0161paties persp\u0117jimui d\u0117l u\u017edraustojo med\u017eio Ieva i\u0161dr\u012fso prie [25]<\/strong> jo prisiartinti, ten jos jau lauk\u0117 prie\u0161as. Pa\u017eadin\u0119s jos susidom\u0117jim\u0105 ir smalsum\u0105, \u0161\u0117tonas \u0117m\u0117 neigti Dievo \u017dod\u012f bei kelti nepasitik\u0117jim\u0105 Jo i\u0161mintimi ir gerumu. Moteris prisimin\u0117, jog apie pa\u017einimo med\u012f Dievas sak\u0119s: \u201eNuo jo nevalgysite nei j\u012f liesite, kad nemirtum\u0117te!”, ta\u010diau gundytojas atr\u0117\u017e\u0117: \u201eJ\u016bs tikrai nemirsite! Ne! Dievas gerai \u017eino, kad atsivers jums akys, kai tik jo u\u017evalgysite, ir b\u016bsite kaip Dievas, \u017einantis, kas gera ir kas pikta\u00bb (Prad\u017eios 3, 3-5).<\/p>\n\n\n\n

\u0160\u0117tonas tro\u0161ko sukurti \u012fsp\u016bd\u012f, kad \u0161is su blogiu sumi\u0161usio g\u0117rio pa\u017einimas bus palaiminimas ir kad u\u017edrausdamas valgyti nuo to med\u017eio Dievas at\u0117m\u0117 i\u0161 j\u0173 did\u017eiul\u0119 vertyb\u0119. Jis tvirtino, jog Dievas u\u017egyn\u0117 ragauti vaisi\u0173 b\u016btent d\u0117l to, kad \u0161is nuostabiai geba suteikti i\u0161minties ir j\u0117gos, taigi Dievas es\u0105 siek\u0117 sutrukdyti jiems pasiekti auk\u0161tesn\u012f i\u0161sivystymo lyg\u012f bei atrasti didesn\u0119 laim\u0119. \u0160\u0117tonas parei\u0161k\u0117 pats valg\u0119s u\u017edraustojo vaisiaus ir taip \u012fgij\u0119s kalbos dovan\u0105. Taigi, jeigu jie irgi jo paragausi\u0105, pasieks auk\u0161tesn\u012f egzistencijos lyg\u012f ir \u012f\u017eengs \u012f platesnes pa\u017einimo sferas.<\/p>\n\n\n\n

Nors velnias tvirtino, jog u\u017edraustojo vaisiaus paragavimas jam buvo labai naudingas, jis niekuo nei\u0161sidav\u0117, kad nusid\u0117j\u0119s buvo i\u0161mestas i\u0161 Dangaus. Tai buvo gudriai po tariamos tiesos apvalkalu pasl\u0117ptas melas, ir aklai patik\u0117jusi, susi\u017eav\u0117jusi bei gra\u017ei\u0173 kalb\u0173 u\u017eli\u016bliuota Ieva ne\u012f\u017evelg\u0117 apgaul\u0117s. Ji u\u017esigeid\u0117 to, k\u0105 u\u017edraud\u0117 Dievas; ji nepasitik\u0117jo Jo i\u0161mintim. Ji prarado tik\u0117jim\u0105 \u2013 rakt\u0105 \u012f pa\u017einim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[26] <\/strong>Kai Ieva \u201epamat\u0117, kad tas medis geras maistui, kad jis buvo \u017eavus akims ir kad tas medis \u017eada duoti i\u0161minties, ji skyn\u0117si jo vaisi\u0173 ir valg\u0117”. Vaisius buvo skanus ir valgant jai pasirod\u0117, kad jis gaivina jos j\u0117gas, taigi Ieva \u012fsivaizdavo \u017eengianti \u012f auk\u0161tesn\u012f egzistencijos lyg\u012f. Nusi\u017eengusi pati, ji tapo dar ir savo vyro gundytoja, \u201eir \u0161is valg\u0117\u00bb (Prad\u017eios 3, 6).<\/p>\n\n\n\n

Prie\u0161as kalb\u0117jo: \u201eAtsivers jums akys […] ir b\u016bsite kaip Dievas, \u017einantis, kas gera ir kas pikta\u00bb (Prad\u017eios 3, 5). J\u0173 akys i\u0161 ties\u0173 atsiv\u0117r\u0117, bet koks li\u016bdnas tai buvo \u012fvykis! Blogio pa\u017einimas ir nuod\u0117m\u0117s prakeikimas \u2013 tai viskas, k\u0105 gavo nusi\u017eeng\u0117liai. Pats vaisius nebuvo nuodingas, ir \u017emon\u0117s nusid\u0117jo ne tik d\u0117l to, kad neatsispyr\u0117 savo \u012fgeid\u017eiui. Nusid\u0117j\u0117liais m\u016bs\u0173 prot\u0117viai tapo d\u0117l nepasitik\u0117jimo Dievo genimu, netik\u0117jimo Jo \u017eod\u017eiu, Jo autoriteto paniekinimu, ir b\u016btent tai paskleid\u0117 pasaulyje blogio pa\u017einim\u0105. B\u016btent tai atv\u0117r\u0117 duris \u012fvairiausioms melagyst\u0117ms bei klaidingiems mokymams.<\/p>\n\n\n\n

Pasirink\u0119s ver\u010diau klausyti apgaviko nei To, kuris yra Tiesa ir vienintelis supranta, \u017emogus prarado visk\u0105. Kai \u017emogaus galvoje susimai\u0161\u0117 g\u0117ris ir blogis, jo protas aptemo, protin\u0117s ir dvasin\u0117s j\u0117gos i\u0161seko. \u017dmogus nebesugeb\u0117jo \u012fvertinti to g\u0117rio, kur\u012f dovanai jam suteik\u0117 Dievas.<\/p>\n\n\n\n

Adomas su Ieva apsisprend\u0117 pa\u017einti blog\u012f, ir jeigu jie b\u016bt\u0173 nor\u0117j\u0119 atgauti prarast\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f, b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119 atgauti j\u0105 tomis nepalankiomis aplinkyb\u0117mis, kurias patys sau susik\u016br\u0117. Jie nebegal\u0117jo [27]<\/strong> toliau gyventi Edene, nes \u0161is tobulas sodas nebegal\u0117jo i\u0161mokyti juos to, k\u0105 dabar jie tur\u0117jo i\u0161mokti. Su neapsakomu li\u016bdesiu jie atsisveikino su savo nuostabi\u0105ja aplinka ir i\u0161\u0117jo gyventi \u012f \u017dem\u0119, kuri\u0105 jau gaub\u0117 nuod\u0117m\u0117s prakeikimas.<\/p>\n\n\n\n

Adomui Dievas pasak\u0117: \u201eKadangi tu paklausei savo \u017emonos balso ir valgei nuo med\u017eio, apie kur\u012f buvau tau \u012fsak\u0119s: ‘Nuo jo nevalgysi!’- teb\u016bna u\u017e tai prakeikta \u017eem\u0117; tri\u016bsu maitinsies i\u0161 jos visas savo gyvenimo dienas. Er\u0161k\u0117\u010dius ir usnis ji tau \u017eeldins, maitinsiesi lauk\u0173 augalais. Savo veido prakaitu valgysi duona, kol sugr\u012f\u0161i \u017eem\u0117n, nes i\u0160 jos buvai paimtas. Juk dulk\u0117 esi ir \u012f dulk\u0119 sugr\u012f\u0161i!\u00bb (Prad\u017eios 3, 17-19)<\/p>\n\n\n\n

Nors \u017dem\u0117 buvo prakeikta, bet gamta taip ir liko \u017emogaus vadov\u0117lis. Dabar ji jau negal\u0117jo atspind\u0117ti vien dievi\u0161kum\u0105, mat visur tarpo blogis, savo ne\u0161vara sudarkydamas \u017eem\u0119, j\u016br\u0105 ir or\u0105. Ten, kur kitados buvo apra\u0161ytas tik Dievo charakteris ir g\u0117rio pa\u017einimas, dabar buvo apra\u0161ytas dar ir velnio charakteris bei blogio pa\u017einimas. Gamta, kuri dabar atskleid\u0117 ir g\u0117rio, ir blogio pa\u017einim\u0105, tur\u0117jo nuolatos persp\u0117ti \u017emog\u0173 apie nuod\u0117m\u0117s pasekmes.<\/p>\n\n\n\n

Vystanti g\u0117l\u0117, krentantis lapas Adomui ir jo gyvenimo draugei liudijo apie pirmuosius nykimo \u017eenklus. J\u0173 protams buvo ai\u0161kiai atskleistas tas li\u016bdnas faktas, kad kiekviena gyva b\u016btyb\u0117 tur\u0117s mirti. Net ore, nuo kurio priklaus\u0117 j\u0173 gyvyb\u0117, skland\u0117 mirties s\u0117klos.<\/p>\n\n\n\n

[28]<\/strong>Be to, jiems buvo nuolatos primenama apie j\u0173 prarast\u0105 vald\u017ei\u0105. Tarp \u017eemesni\u0173j\u0173 padar\u0173 Adomas karaliavo, ir, kol jis liko i\u0161tikimas Dievui, visa gamta pripa\u017eino jo vald\u017ei\u0105; ta\u010diau, kai jis nusid\u0117jo, jo vie\u0161patavimui at\u0117jo galas. Mai\u0161to dvasia, kuriai jis pats atsiv\u0117r\u0117, pasklido tarp visos sukurtosios gyv\u016bnijos. Taigi ne vien \u017emogaus gyvenimas, bet ir \u017ev\u0117ri\u0173 prigimtis, mi\u0161ko med\u017eiai, lauk\u0173 \u017eol\u0117, oras, kuriuo jis kv\u0117pavo, \u2013 visa d\u0117st\u0117 li\u016bdn\u0105 pamok\u0105 apie blogio pa\u017einim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto \u017emogus nebuvo paliktas vienas tarp savo pasirinktojo blogio pasekmi\u0173. \u0160\u0117tonui paskelbtame nuosprendyje esama ir u\u017euominos apie atpirkim\u0105. \u201eA\u0161 sukelsiu prie\u0161i\u0161kum\u0105 tarp tav\u0119s ir moters, tarp tavo ainijos ir jos ainijos; ji nupins tau galv\u0105, o tu kirsi jai \u012f kuln\u0105\u00bb (Prad\u017eios 3, 15). \u0160is nuosprendis, paskelbtas girdint m\u016bs\u0173 prot\u0117viams, jiems buvo pa\u017eadas. Prie\u0161 tai, kai jie i\u0161girdo apie er\u0161k\u0117\u010dius ir usnis, apie sunk\u0173 tri\u016bs\u0105 bei j\u0173 daliai teksiant\u012f sielvart\u0105, apie tai, jog tur\u0117s gr\u012f\u017eti \u012f dulkes, \u0161i\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 jie klaus\u0117si su viltim. Viskas, kas buvo prarasta atsidavus \u0161\u0117tonui, gal\u0117jo b\u016bti atgauta per Krist\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u0160\u012f padr\u0105sinim\u0105 gamta kartoja ir mums. Nors suter\u0161ta nuod\u0117m\u0117s, ji kalba ne tik apie suk\u016brim\u0105, bet ir apie atpirkim\u0105. Nors \u017dem\u0117 liudija apie prakeikim\u0105 akivaizd\u017eiais mirties \u017eenklais, ji vis dar turtinga ir gra\u017ei savo gyvyb\u0119 teikian\u010dia j\u0117ga. Med\u017eiai numeta lapus, bet paskui v\u0117l apsisiau\u010dia nauja[29]<\/strong> \u017ealuma; g\u0117l\u0117s nuvysta, bet at\u017eelia nauju gro\u017eiu; ir kiekviena k\u016brybin\u0117s j\u0117gos aprai\u0161ka u\u017etikrina, kad ir mes galime b\u016bti sukurti i\u0161 naujo \u201eteisume ir tiesos \u0161ventume\u00bb (Efezie\u010diams 4, 24). Taigi tie patys gamtos objektai ir veiksmai, kurie taip gyvai liudija, k\u0105 mes praradome, kartu teikia mums vilt\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Kad ir kiek apr\u0117pt\u0173 blogis, m\u016bs\u0173 T\u0117vo balsas vis d\u0117lto yra girdimas \u2013 Jis ragina Savo vaikus \u012f\u017evelgti blogio pasekm\u0117se nuod\u0117m\u0117s prigimt\u012f, persp\u0117ja atsisakyti blogio ir kvie\u010dia priimti g\u0117r\u012f.<\/a><\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[30] <\/strong>Ugdymo ry\u0161ys su atpirkimu<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201ePats Dievas […] su\u0161vito m\u016bs\u0173 <\/em>\u0161irdyse,<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

kad pa\u017eintume Dievo \u0161lov\u0119,<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

spindin\u010di\u0105 Kristaus veide\u201c.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Nuod\u0117m\u0117 atskyr\u0117 \u017emog\u0173 nuo Dievo. Jei ne atpirkimo planas, jo b\u016bt\u0173 lauk\u0119s am\u017einas atskyrimas nuo Dievo, nesibaigian\u010dios nakties tamsa. Per I\u0161gelb\u0117tojo auk\u0105 bendravimas su Dievu v\u0117l \u012fmanomas. Mes negalime asmeni\u0161kai stoti Jo akivaizdon; d\u0117l savo nuod\u0117m\u0117s negalime pa\u017evelgti Jam \u012f veid\u0105, ta\u010diau mes galime \u017ei\u016br\u0117ti \u012f J\u012f ir bendrauti su Juo per J\u0117z\u0173, Gelb\u0117toj\u0105. \u201ePats Dievas […] su\u0161vito m\u016bs\u0173 \u0161irdyse, kad pa\u017eintume Dievo \u0161lov\u0119, spindin\u010di\u0105 Kristaus veide. […] Dievas Kristuje sutaikino su Savimi pasaul\u012f \u00ab (2 Korintie\u010diams 4, 6; 5, 19). \u201eTas \u017dodis tapo k\u016bnu ir gyveno tarp m\u016bs\u0173; […] pilno malon\u0117s ir tiesos\u00bb ; \u201eJame buvo gyvyb\u0117, ir ta gyvyb\u0117 buvo \u017emoni\u0173 \u0161viesa \u00ab  (Jono 1, 14; 1, 4).<\/p>\n\n\n\n

Kristaus gyvenimas ir mirtis, m\u016bs\u0173 atpirkimo kaina mums yra ne tik gyvenimo pa\u017eadas bei garantija, ne tik b\u016bdas v\u0117l atverti mums i\u0161minties lobynus; tai ir pla\u010diau, i\u0161samiau atskleid\u017eia Jo charakter\u012f, nei \u017einojo net Edeno \u0161ventieji.<\/p>\n\n\n\n

Kai Kristus atveria \u017emogui Dang\u0173, Jo suteikto- ji gyvyb\u0117 atveria \u017emogaus \u0161ird\u012f Dangui. Nuod\u0117m\u0117 ne tik atskiria mus nuo Dievo, bet ir sugniu\u017edo [31]<\/strong> \u017emogaus sieloje ir nor\u0105, ir sugeb\u0117jim\u0105 J\u012f pa\u017einti. Kristaus misija \u2013 sugriauti visus \u0161iuos piktojo darbus. Jis turi gali\u0105 atgaivinti ir atnaujinti nuod\u0117m\u0117s suparaly\u017eiuotas sielos geb\u0117jimus, aptemus\u012f prot\u0105 bei nusilpusi\u0105 vali\u0105. Kristus atveria mums Visatos lobius, per J\u012f suteikiamas geb\u0117jimas \u012f\u017evelgti bei \u012fvertinti \u0161iuos turtus.<\/p>\n\n\n\n

Kristus yra \u0161viesa, kuri ap\u0161vie\u010dia kiekvien\u0105 \u017emog\u0173, ir ji at\u0117jo \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f\u00bb (Jono 1, 9). Kaip per Krist\u0173 kiekvienas \u017emogus turi gyvenim\u0105, taip per J\u012f kiekviena siela gauna dievi\u0161kosios \u0161viesos spindul\u012f. Kiekvienoje \u0161irdyje egzistuoja ne tik intelektualin\u0117, bet ir dvasin\u0117 j\u0117ga, teisingumo suvokimas, g\u0117rio tro\u0161kimas. Ta\u010diau su \u0161iais principais grumiasi prie\u0161i\u0161ka j\u0117ga. Kiekvieno \u017emogaus gyvenime pasirei\u0161kia pasekm\u0117s to, kad jo prot\u0117viai valg\u0117 nuo g\u0117rio ir blogio pa\u017einimo med\u017eio. Jo prigimtis linksta \u012f blog\u012f, ir niekieno nepadedamas tai j\u0117gai jis negali pasiprie\u0161inti. Kad jai atsispirt\u0173, kad pasiekt\u0173 ideal\u0105, kur\u012f giliai \u0161irdyje suvokia esant vienintel\u012f teising\u0105, jam gali pad\u0117ti tik viena j\u0117ga. Toji j\u0117ga yra Kristus. Bendradarbiauti su \u0161ia j\u0117ga \u2013 did\u017eiausia \u017emogaus reikm\u0117. Argi \u0161is bendradarbiavimas n\u0117ra svarbiausias tikslas ugdant \u017emog\u0173?<\/p>\n\n\n\n

Tikras mokytojas nepasitenkina antrar\u016b\u0161iu darbu. Jis nebus laimingas, orientuodamas savo mokinius \u012f kriterij\u0173, kuris yra \u017eemiau u\u017e pat\u012f auk\u0161\u010diausi\u0105j\u012f, \u012fmanom\u0105 jiems pasiekti. Jis negali b\u016bti patenkintas, perteikdamas jiems vien technines [32]<\/strong> \u017einias, parengdamas tik protingus buhalterius, gabius menininkus, s\u0117kmingus verslininkus. Jis turi siekti perteikti jiems tiesos, paklusnumo, pagarbos, harmonijos ir tyrumo principus \u2013 principus, kurie pavers juos pozityvia j\u0117ga, palaikan\u010dia ir pa- kelian\u010dia visuomen\u0119. Toks mokytojas u\u017evis labiau trok\u0161ta, kad jo mokiniai \u012fsisavint\u0173 did\u017ei\u0105j\u0105 gyvenimo pamok\u0105 \u2013 nesavanaudi\u0161kai tarnauti.<\/p>\n\n\n\n

\u017dmogui susipa\u017einus su Kristumi, pri\u0117mus Jo i\u0161mint\u012f kaip vadov\u0105. Jo j\u0117g\u0105 \u2013 kaip \u0161irdies ir gyvenimo stipryb\u0119, \u0161ie principai tampa gyva charakter\u012f formuojanti j\u0117ga. Esant tokiai vienybei, mokinys atranda i\u0161minties \u0160altin\u012f. Jam tampa prieinama j\u0117ga suvokti savyje kilniausius idealus. Jam atsiveria auk\u0161\u010diausio i\u0161silavinimo \u0161iame pasaulyje galimyb\u0117s. O gav\u0119s \u017eemi\u0161k\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105, jis ima \u017eengti keliu, vedan\u010diu \u012f am\u017einyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Pa\u010dia bendriausia prasme, ugdymo darbas ir atpirkimo darbas yra vienas ir tas pats, nes ugdymo, kaip ir atpirkimo atveju, \u201eniekas negali d\u0117ti kito pamato, kaip tik t\u0105, kuris jau pad\u0117tas, tai yra J\u0117zus Kristus. […] Dievas panor\u0117jo Jame apgyvendinti vis\u0105 pilnatv\u0119\u201c<\/em> (1 Korintie\u010diams 3, 11;<\/em> Kolosie\u010diams 1, 19).<\/p>\n\n\n\n

Pasikeitus aplinkyb\u0117ms, tikrasis ugdymas dar suderinamas su K\u016br\u0117jo planu, Edeno mokyklos planu. Adomas ir Ieva mok\u0117si tiesiogiai bendraudami su Dievu; mes \u017evelgiame \u012f Jo \u0161lov\u0117s pa\u017einimo \u0161vies\u0105 Kristaus veide.<\/p>\n\n\n\n

[33] <\/strong>Didieji ugdymo principai nepasikeit\u0117. Jie \u201epatikimi am\u017ei\u0173 am\u017eiais\u00bb (Psalmyno 111, 8). Mat tai Dievo charakterio principai. Pad\u0117ti mokiniui suprasti \u0161iuos principus ir u\u017emegzti su Kristumi tok\u012f ry\u0161\u012f, kuris tapt\u0173 gyvenim\u0105 valdan\u010dia j\u0117ga, \u2013 \u0161tai kas tur\u0117t\u0173 b\u016bti svarbiausias mokytojo u\u017edavinys ir nuolatinis jo tikslas. Tok\u012f tiksl\u0105 sau keliantis mokytojas yra tikras Kristaus bendradarbis, tri\u016bsiantis kartu su Dievu.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[35] <\/strong><\/a>PAVYZD\u017dIAI<\/h1>\n\n\n\n

[36]<\/strong> \u201eO visa, kas kitados para\u0161yta,<\/em><\/p>\n\n\n\n

 mums pamokyti para\u0161yta\u201c.<\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n

[37]<\/strong> Izraelio ugdymas<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eVienas Vie\u0161pats j\u012f teved\u0117 […], priglob\u0117 j\u012f,<\/em><\/p>\n\n\n\n

 r\u016bpinosi, saugojo kaip Savo akies vyzd\u012f\u201c.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Edene sukurta ugdymo sistema \u012fsitvirtino \u0161eimoje. Adomas buvo \u201eDievo s\u016bnus\u00bb  (Luko 3, 38), ir b\u016btent T\u0117vas mok\u0117 Savo vaikus. Tai buvo tikr\u0173 tikriausia \u0161eimos mokykla.<\/p>\n\n\n\n

Dievi\u0161kajame ugdymo plane, pritaikytame \u017emogaus b\u016bsenai po nuopuolio, T\u0117v\u0105 atstovauja Kristus, jungiamoji grandis tarp Dievo ir \u017emogaus. Jis \u2013 didysis \u017emonijos Mokytojas. Jis paskyr\u0117 vyrus ir moteris Savo atstovais. \u0160eima buvo mokykla, o t\u0117vai \u2013 mokytojai.<\/p>\n\n\n\n

Taigi patriarch\u0173 laikais dominavo \u0161eimoje sukoncentruotas ugdymas. Taip \u012fkurtose mokyklose Dievas sudar\u0117 palankiausias s\u0105lygas tobulinti charakter\u012f. Jo vadovaujami \u017emon\u0117s vis dar vadovavosi pa\u010dioje prad\u017eioje Dievo sukurtuoju gyvenimo planu. Atsiskyrusieji nuo Dievo stat\u0117si miestus, k\u016br\u0117si juose ir garbino t\u0105 didyb\u0119, prabang\u0105 bei nedorybes, kurios yra ir \u0161iandienini\u0173 pasaulio miest\u0173 pasidid\u017eiavimas ir prakeikimas. O \u017emon\u0117s, kurie laik\u0117si Dievo princip\u0173, gyveno laukuose ir kalnuose. Jie buvo \u017eemdirbiai ir piemenys, ir toks laisvas, nepriklausomas gyvenimas teik\u0117 jiems galimyb\u0119 [38]<\/strong> dirbti, mokytis bei m\u0105styti. Taip jie pa\u017eino Diev\u0105 ir mok\u0117 savo vaikus Jo darb\u0173 bei keli\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u0160tai tok\u012f ugdymo metod\u0105 Dievas tro\u0161ko \u012ftvirtinti Izraelyje. Ta\u010diau tarp i\u0161 Egipto i\u0161vest\u0173j\u0173 izraelit\u0173 ma\u017eai buvo pasirengusi\u0173 bendradarbiauti su Juo, ugdant savo vaikus. Patiems t\u0117vams reik\u0117jo pamokym\u0173 ir drausminimo. Jie, vis\u0105 gyvenim\u0105 trukusios vergijos aukos, buvo nei\u0161man\u0117liai, tams\u016bs, j\u0173 dorov\u0117 buvo smukus. Izraelitai menkai tepa\u017einojo Diev\u0105 ir beveik J\u012f netik\u0117jo. Jie buvo paklyd\u0119 tarp neteising\u0173 mokym\u0173 ir sugadinti ilgalaikio bendravimo su pagonybe. Dievas nor\u0117jo pakelti juos \u012f auk\u0161tesn\u012f dorov\u0117s lyg\u012f ir tod\u0117l m\u0117gino suteikti \u017eini\u0173 apie Save.<\/p>\n\n\n\n

Bendraudamas su dykumos klaj\u016bnais ir apsireik\u0161damas jiems, besibla\u0161kantiems pirmyn atgal, ken\u010diantiems alk\u012f, tro\u0161kul\u012f, nuovarg\u012f ir prie\u0161\u0173 pagoni\u0173 keliam\u0105 pavoj\u0173, Dievas tro\u0161ko pad\u0117ti \u2013 sustiprinti j\u0173 tik\u0117jim\u0105, atskleisdamas jiems j\u0117g\u0105, kuri nuolatos darbavosi j\u0173 labui. O i\u0161mok\u0119s juos pasitik\u0117ti Savo meile bei galybe, Dievas siek\u0117 pagal Savo \u012estatym\u0105 atskleisti jiems pavyzdin\u012f charakter\u012f, kur\u012f izraelitai per Jo malon\u0119 tur\u0117t\u0173 ugdytis.<\/p>\n\n\n\n

Ne\u012fkainojamos buvo tos pamokos, kurias Izraelis gavo prie Sinajaus. Tai buvo Kanaano paveld\u0117toj\u0173 ypatingo mokymo laikotarpis. Ir tenyk\u0161t\u0117 aplinka buvo palanki, kad b\u016bt\u0173 pasiektas Dievo tikslas. Sinajaus pap\u0117d\u0117je, kur \u017emon\u0117s i\u0161skleid\u0117 [39]<\/strong> savo palapines, stov\u0117jo debesies stulpas, ved\u0119s juos kelyje. Ugnies stulpas naktimis u\u017etikrino dievi\u0161k\u0105j\u0105 apsaug\u0105; o kol \u017emon\u0117s miegodavo, ant stovyklos tyliai krisdavo dangaus duona. Kita vertus, r\u016bs\u010diai dunksan\u010dios mil\u017eini\u0161kos, dantytos kaln\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117s liudijo am\u017ein\u0105 i\u0161tverm\u0119 ir didyb\u0119. \u017dmogus jaut\u0117si nei\u0161man\u0117lis ir silpnas akivaizdoje To, kuris \u201esvarstykl\u0117mis pasv\u0117r\u0117 kalnus ir svertuvu  kalvas\u00bb (Izaijo 40, 12). \u010cia, apreik\u0161damas Sav\u0105j\u0105 \u0161lov\u0119, Dievas steng\u0117si padaryti Izraeliui nei\u0161dildom\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f Savo charakterio \u0161ventumu bei reikalavimais ir did\u017eiule kalte, kuri\u0105 \u017emonijai u\u017etrauk\u0117 nuod\u0117m\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau \u017emon\u0117s buvo vang\u016bs mokytis. Jiems, Egipte pripratusiems prie materiali\u0173 dievyb\u0117s simboli\u0173 ir t\u0173 pa\u010di\u0173 \u2013 paties \u017eemiausio lygio, buvo sunku suvokti Neregimojo egzistavim\u0105 ar charakter\u012f. Dievui pagailo izraelit\u0173 d\u0117l j\u0173 silpnumo, tod\u0117l Jis suteik\u0117 jiems Savo Artumo simbol\u012f. \u201eTepadaro jie Man \u0161ventykl\u0105, \u2013 pasak\u0117 Jis, \u2013 idant gal\u0117\u010diau gyventi tarp j\u0173\u00bb (I\u0161\u0117jimo 25, 8).<\/p>\n\n\n\n

Mozei buvo liepta \u0161ventykloje, kuri tur\u0117jo tapti Dievo buveine, visk\u0105 padaryti pagal dangi\u0161k\u0105j\u012f pavyzd\u012f. Dievas pasi\u0161auk\u0117 j\u012f ant kalno bei aprei\u0161k\u0117 dangi\u0161kuosius dalykus, pagal kuriuos tur\u0117jo b\u016bti pastatyta \u0161ventykla.<\/p>\n\n\n\n

Taigi Izraeliui, kur\u012f Dievas i\u0161sirinko Savo  buveinei pastatyti, Jis aprei\u0161k\u0117 Savo \u0161lovingojo charakterio ideal\u0105. Kai ant Sinajaus kalno buvo [40]<\/strong> duotas \u012estatymas ir kai Dievas pra\u0117jo pro Moz\u0119 skelbdamas: \u201e<\/em>Vie\u0161pats, Vie\u0161pats, esu gailestingas ir maloningas Dievas, l\u0117tas pykti, gausus gerumo ir i\u0161tikimyb\u0117s\u00bb (I\u0161\u0117jimo 34, 6).<\/em> izraelitams buvo parodytas pavyzdys.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau patys savaime \u0161io idealo jie negal\u0117jo pasiekti. Aprei\u0161kimas ant Sinajaus gal\u0117jo tik atskleisti, kokie jie bej\u0117giai ir reikalingi pagalbos. Kit\u0105 pamok\u0105 tur\u0117jo i\u0161d\u0117styti \u0161ventykla per savo aukojimo tarnyst\u0119 \u2013 pamok\u0105 apie nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105 ir per Gelb\u0117toj\u0105 \u012f gyvenim\u0105 ateisiant\u012f paklusnum\u0105. Per Krist\u0173 tur\u0117jo b\u016bti \u012fgyvendintas tikslas, kur\u012f simbolizavo \u0161ventykla \u2013 tas \u0161lovingas pastatas, kurio sienos spind\u0117jo auksu ir \u017eai\u017earavo visomis vaivoryk\u0161t\u0117s spalvomis, kurio u\u017euolaidos ataustos kerubais, \u0161ventykla, kurioje visa persmelkia nuolat deginam\u0173 smilkal\u0173 aromatas, kurios kunigai vilki nepriekai\u0161tingai baltus r\u016bbus ir giliai viduje, paslaptingoje vietoje, vir\u0161 malon\u0117s sosto, tarp dviej\u0173 nusilenkusi\u0173 garbinan\u010di\u0173 angel\u0173 skulpt\u016br\u0173, buvo \u0160ven\u010diausiojo \u0161lov\u0117. Visu tuo Dievas nor\u0117jo parodyti Savo tautai, koks yra Jo tikslas \u017emogaus sielai. Daug v\u0117liau t\u0105 pat\u012f tiksl\u0105 i\u0161sak\u0117 \u0160ventosios Dvasios \u012fkv\u0117pus apa\u0161talas Paulius: \u201eArgi ne\u017einote, kad j\u016bs esate Dievo \u0161ventykla ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? Jei kas Dievo \u0161venty- kl\u0105 niokoja, t\u0105 Dievas suniokos, nes Dievo \u0161ventykla \u0161venta, ir toji \u0161ventykla \u2014 tai j\u016bs!\u201c (1 Korintieiiams 3, 16.17)<\/p>\n\n\n\n

[41] <\/strong>Did\u017eiul\u0117 privilegija ir garb\u0117 buvo suteikta Izraeliui \u2013 paruo\u0161ti \u0161ventykl\u0105; mil\u017eini\u0161ka buvo ir atsakomyb\u0117. Neapsakomo gro\u017eio statin\u012f, reikalau- jant\u012f brangiausi\u0173 med\u017eiag\u0173 ir did\u017eiuli\u0173 menini\u0173 sugeb\u0117jim\u0173, dykumoje tur\u0117jo pastatyti tauta, k\u0105 tik pab\u0117gusi i\u0161 vergijos. Tai atrod\u0117 ne\u012fveikiama u\u017eduotis. Ta\u010diau Tas, kuris pateik\u0117 pastato plan\u0105, stojo bendradarbiauti su statytojais.<\/p>\n\n\n\n

\u201eVie\u0161pats kalb\u0117jo Mozei: ‘\u0160tai A\u0161 vardu pa\u0161aukiau H\u016bro s\u016bnaus \u016aro s\u016bn\u0173 Becalel\u012f i\u0161 Judo gimin\u0117s, pripild\u017eiau j\u012f dievi\u0161kos dvasios\u2014 i\u0161minties, proto pa\u017einimo ir sugeb\u0117jimo gaminti dirbinius […]. Be to, prie jo priskyriau Ahisamacho s\u016bn\u0173 Oholiab\u0105 i\u0161 Dano gimin\u0117s ir \u012f kiekvieno i\u0161manan\u010dio \u0161ird\u012f \u012fd\u0117jau i\u0161mint\u012f, kad jie gal\u0117t\u0173 padaryti visa, k\u0105 tau \u012fsakiau\u00bb (I\u0161\u0117jimo 31, 1-6).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kokia tai buvo amat\u0173 mokykla dykumoje, vadovaujama Kristaus ir Jo angel\u0173!<\/p>\n\n\n\n

Statant bei \u012frengiant \u0161ventykl\u0105 tur\u0117jo dirbti visi \u017emon\u0117s. Tai buvo darbas ir protui, ir rankoms. Reik\u0117jo daugyb\u0117s med\u017eiag\u0173, ir visi buvo paraginti prisid\u0117ti tiek, kiek nori j\u0173 \u0161irdis.<\/p>\n\n\n\n

Taip tri\u016bsdami bei aukodamiesi, izraelitai mok\u0117si bendradarbiauti su Dievu ir vienas su kitu. Be to, jie tur\u0117jo bendradarbiauti ir statant dvasin\u012f pastat\u0105 \u2013 Dievo \u0161ventykl\u0105 sieloje.<\/p>\n\n\n\n

Nuo pat kelion\u0117s i\u0161 Egipto prad\u017eios, Dievo tauta buvo mokoma bei drausminama. Laikina organizacija buvo sukurta netgi dar prie\u0161 i\u0161einant [42]<\/strong> i\u0161 Egipto \u2013 \u017emon\u0117s buvo suburti \u012f grupeles, tur\u0117jo paskirtus vadovus. Prie Sinajaus toji organizacija buvo patobulinta. Grie\u017eta tvarka, atsispindinti visuose Dievo darbuose, tur\u0117jo tapti pagrindu hebraj\u0173 religiniam tarnavimui. Dievas buvo autoritetas ir vald\u017eia, Jo atstovas Moz\u0117 tur\u0117jo Jo vardu leisti \u012fstatymus. Tada \u0117jo septyniasde\u0161imties seni\u016bn\u0173 taryba, paskui \u2013 kunigai ir tautos vadai, \u017eemiau u\u017e juos buvo \u201et\u016bkstantininkai, \u0161imtininkai, penkiasde\u0161imtininkai, de\u0161imtininkai\u00bb (Skai\u010di\u0173 11, 16.17; Pakartoto \u012estatymo 1, 15) ir pagaliau specialioms pareigoms paskirti tarnautojai. Stovykla buvo suplanuota tam tikra tvarka: per vidur\u012f buvo \u0161ventykla, Dievo buvein\u0117, aplinkui \u2013 kunig\u0173 ir levit\u0173 palapin\u0117s. U\u017e j\u0173 pagal savo papro\u010dius \u012fsik\u016br\u0117 visos gimin\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Buvo nustatytos grie\u017etos \u0161varos taisykl\u0117s. \u017dmon\u0117s mielai j\u0173 laik\u0117si \u2013 ne tik d\u0117l to, kad tai buvo naudinga sveikatai, bet ir tod\u0117l, jog tai buvo viena i\u0161 s\u0105lyg\u0173, norint i\u0161saugoti savo tarpe \u0160ventojo Artum\u0105. Su dievi\u0161ku autoritetu Moz\u0117 jiems paskelb\u0117: \u201eKadangi Vie\u0161pats, tavo Dievas, vaik\u0161\u010dioja tavo stovykloje, gelb\u0117damas tave […], tavo stovykla turi b\u016bti \u0161venta\u201c (Pakartoto \u012estatymo 23, 15).<\/p>\n\n\n\n

Izraelit\u0173 ugdymas ap\u0117m\u0117 visus j\u0173 gyvenimi\u0161kus \u012fpro\u010dius. Dievas r\u016bpinosi viskuo, kas siejosi su j\u0173 gerove, ir tai apr\u0117p\u0117 dievi\u0161kasis \u012estatymas. Net tiekdamas maist\u0105, Dievas steng\u0117si, kad jis b\u016bt\u0173 \u017emon\u0117ms maksimaliai naudingas. Mana, kuria [43]<\/strong> Jis maitino izraelitus dykumoje, buvo tokia, kad palaik\u0117 j\u0173 fizines, protines ir dorovines j\u0117gas. Nors daugelis mai\u0161tavo prie\u0161 dietos apribojim\u0105 ir ilg\u0117josi t\u0173 laik\u0173, kai, pasak j\u0173 pa\u010di\u0173, jie s\u0117d\u0117jo \u201eprie m\u0117sos puod\u0173 ir prisivalg\u0119 duonos iki soties\u201c (I\u0161\u0117jimo 16, 3), vis d\u0117lto i\u0161mintis, su kuria Dievas parinko jiems maist\u0105, buvo apvainikuota taip, jog jie negal\u0117jo paprie\u0161tarauti. Nepaisant gyvenimo dykumoje sunkum\u0173, n\u0117 vienoj j\u0173 gimin\u0117j nebuvo palieg\u0117li\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Visose izraelit\u0173 kelion\u0117se keli\u0105 tur\u0117jo rodyti Sandoros Skrynia, kurioje buvo laikomas Dievo \u012estatymas. Nusileid\u0119s debesies stulpas parodydavo, kur reikia sustoti ir \u012fsirengti stovykl\u0105. Kol debesis b\u016bdavo vir\u0161 \u0161ventyklos, jie gyvendavo stovykloje. Vos tik jis pakildavo, kelion\u0117 t\u0119s\u0117si, ir sustojim\u0105, ir i\u0161vykim\u0105 lyd\u0117jo kar\u0161tas kreipimasis \u012f Diev\u0105. \u201eKai tik Sandoros Skrynia b\u016bdavo pakeliama kelionei, Moz\u0117 sakydavo: ‘Pakilk, Vie\u0161patie! Teb\u016bna i\u0161sklaidyti Tavo prie\u0161ai […]’. O kai tik ji b\u016bdavo padedama poilsio, jis sakydavo: ‘Sugr\u012f\u017ek, Vie\u0161patie, prie nesuskaitom\u0173 Izraelio t\u016bkstan\u010di\u0173!’\u00ab (Skai\u010di\u0173 10, 35.36)<\/p>\n\n\n\n

Keliaudami per dykum\u0105, daug svarbi\u0173 pamok\u0173 \u017emon\u0117s \u012fsisavino per giesmes. I\u0161vaduotus i\u0161 faraono kariuomen\u0117s, visus izraelitus suvienijo triumfo giesm\u0117. Toli per dykum\u0105 ir j\u016br\u0105 sklido d\u017eiugus priegiesmis, ir kalnai atkartojo \u0161lovinimo \u017eod\u017eius: \u201eGiedokite Vie\u0161pa\u010diui, nes Jis \u0161lovingai [44]<\/strong> nugal\u0117jo\u201c (I\u0161\u0117jimo 15, 21). Kelion\u0117je \u0161i giesm\u0117 skamb\u0117jo da\u017enai, d\u017eiugindama \u0161irdis bei ugdydama piligrim\u0173 tik\u0117jim\u0105. Instrumentin\u0117s muzikos lydima giesm\u0117 atkartojo Dievo nurodymus \u2013 ant Sinajaus duotus \u012fsakymus, Dievo malon\u0117s pa\u017eadus ir Jo nuostabius darbus d\u0117l j\u0173 i\u0161laisvinimo. Ji pad\u0117jo \u017emon\u0117ms suvienyti savo balsus \u0161lovinant Diev\u0105 ir \u017eengti \u012f priek\u012f. J\u0173 mintys pakildavo nuo kelion\u0117s i\u0161bandym\u0173 ir sunkum\u0173, nurimdavo mai\u0161tinga, nenuorama dvasia, giliai atminty nus\u0117sdavo tiesos principai ir stipr\u0117jo tik\u0117jimas. Veiksm\u0173 derinimas mok\u0117 tvarkos ir vienyb\u0117s, \u017emon\u0117s labiau priart\u0117davo prie Dievo ir vieni prie kit\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Apie Dievo bendravim\u0105 su izraelitais per keturiasde\u0161imt klajoni\u0173 dykumoje met\u0173 Moz\u0117 pasak\u0117: \u201eVie\u0161pats, tavo Dievas, baud\u017eia tave, kaip \u017emogus baud\u017eia savo s\u016bn\u0173, […] idant padaryt\u0173 tave nuolank\u0173 bandydamas su\u017einoti, kas tavo \u0160irdyje, ar tu laikysiesi Jo \u012fsakym\u0173, ar ne\u00bb (Pakartoto \u012estatymo 8, 5. 2). \u201eJis rado j\u012f dykumoje \u2013 tyruose vaitojan\u010dios dykumos. Priglob\u0117 j\u012f, r\u016bpinosi, saugojo kaip Savo akies vyzd\u012f. Kaip erelis dr\u0105sina savo jauniklius, plazdendamas vir\u0161 lizdo, taip Jis i\u0161skleid\u0117 Savo sparnus ir, pa\u0117m\u0119s j\u012f, ne\u0161\u0117 pirmyn ant Savo sparn\u0173. Vienas Vie\u0161pats j\u012f teved\u0117, nebuvo su juo jokio svetimo dievo\u00bb  (Pakartoto \u012estatymo 32, 10-12). \u201eJis atmin\u0117 Savo \u0161vent\u0105j\u012f pa\u017ead\u0105 ir Savo tarn\u0105 Abraom\u0105. Taip Jis ved\u0117 besid\u017eiaugian\u010di\u0105 Savo taut\u0105, d\u017eiugi\u0105 giesm\u0119 giedan\u010dius Savo i\u0161rinktuosius. Jis dav\u0117 jiems kit\u0173 <\/em>[45]<\/strong> taut\u0173 \u017eemes, ir jie paveld\u0117jo \u017emoni\u0173 tri\u016bso vaisius, kad paklust\u0173 Jo \u012fstatams ir laikyt\u0173si Jo \u012fsakym\u0173!\u00bb (Psalmyno 105, 42-45)<\/em><\/p>\n\n\n\n

Dievas suteik\u0117 Izraeliui visas galimybes, visas privilegijas, kad jie garbint\u0173 Jo vard\u0105 ir tapt\u0173 palaiminimu kitoms tautoms. Jeigu jie vaik\u0161\u010diosi\u0105 paklusnumo keliais, Jis pri\u017ead\u0117jo, kad \u201evir\u0161um vis\u0173 Savo sukurt\u0173 taut\u0173 Jis i\u0161auk\u0161tins tave gyriumi, garsu bei garbe […]. Matys visos \u017eem\u0117s tautos, kad esi vadinamas Vie\u0161paties vardu, ir bijos tav\u0119s. […] I\u0161 tikr\u0173j\u0173 i\u0161mintingi ir protingi yra \u017emon\u0117s \u0161ios didel\u0117s tautos!\u00bb <\/em>(Pakartoto \u012estatymo 26, 19; 28, 10; 4, 6)<\/em><\/p>\n\n\n\n

Izraeliui duotuose \u012fstatymuose ai\u0161kiai i\u0161d\u0117stytas nurodymas ugdymo klausimu. Ant Sinajaus kalno Dievas apsirei\u0161k\u0117 Mozei kaip \u201egailestingas ir maloningas Dievas, l\u0117tas pykti, gausus gerumo ir i\u0161tikimyb\u0117s\u00bb (I\u0161\u0117jimo 34, 6). \u0160i\u0173 Jo \u012estatyme \u012fk\u016bnyt\u0173 princip\u0173 Izraelio t\u0117vai ir motinos tur\u0117jo mokyti savo vaikus. \u012ekv\u0117pus Dievo, Moz\u0117 jiems skelb\u0117: \u201ePaimk \u012f \u0161ird\u012f \u0161iuos \u017eod\u017eius, kuriuos tau \u0161iandien \u012fsakau. \u012ediek juos savo vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi\u00bb <\/em>(Pakartoto \u012estatymo 6, 6.7).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160i\u0173 dalyk\u0173 tur\u0117jo b\u016bti mokoma ne kaip sausos teorijos. Tie, kurie nori perteikti ties\u0105, patys turi praktikuoti jos principus. Tik atspind\u0117dami Dievo charakterj savo pa\u010di\u0173 gyvenimo teisumu, kilnumu ir nesavanaudi\u0161kumu, jie gali daryti \u012fsp\u016bd\u012f kitiems. [46]<\/strong>Tikras ugdymas n\u0117ra per prievart\u0105 brukami nurodymai nepasirengusiam ir neimliam protui. Proto galios turi b\u016bti prabudintos, pa\u017eadintas susidom\u0117jimas. Tam ir yra skirti Dievo sukurtieji mokymo metodai. Tas, kuris suk\u016br\u0117 prot\u0105 bei jo veikimo d\u0117snius, pagal juos pasir\u016bpino ir m\u0105stymo raida. Namuose ir \u0161ventykloje, per gamtos ir meno vaizdus, darbuose ir \u0161vent\u0117se, \u0161ventame pastate ir per atmintinus akmenis, per nesuskai\u010diuojamas apeigas bei simbolius Dievas mok\u0117 Izrael\u012f Savo princip\u0173 bei i\u0161saugojo atmint\u012f apie Savo nuostabius darbus. Jo duotieji nurodymai lavino protus bei \u0161irdis.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161rinktosios tautos ugdymo pamat\u0105 sudar\u0117 nuostata, kad Dieve sutelktas gyvenimas yra visavertis gyvenimas. Jis pasistengia patenkinti kiekvien\u0105 Savo duot\u0105 tro\u0161kim\u0105, siekia lavinti kiekvien\u0105 Savo suteikt\u0105 sugeb\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Visokeriopo gro\u017eio K\u016br\u0117jas, pats m\u0117gdamas tai, kas gra\u017eu, stengiasi patenkinti ir Savo vaik\u0173 gro\u017eio poreik\u012f. Be to, Jis r\u016bpinasi j\u0173 visuomeniniais poreikiais, tomis gerumo ir pagalbos bendrijomis, kurios taip daug nuveikia, ugdydamos u\u017euojaut\u0105, nuskaistindamos ir su\u0161velnindavo gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kaip ugdymo priemon\u0117, svarbi\u0105 viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 Izraelio \u0161vent\u0117s. Kasdieniame gyvenime \u0161eima buvo ir mokykla, ir Ba\u017eny\u010dia, o t\u0117vai \u2013 pasaulietini\u0173 ir religini\u0173 dalyk\u0173 mokytojai. Ta\u010diau tris kartus per metus, skirtingais sezonais, buvo [47]<\/strong>paskirti laikotarpiai visuomeniniam bendravimui ir pamaldoms. \u0160ie susirinkimai buvo prad\u0117ti rengti \u0160ilojyje, paskui vyko Jeruzal\u0117je. Buvo reikalaujama, kad dalyvaut\u0173 tik t\u0117vai ir s\u016bn\u016bs, ta\u010diau niekas nenor\u0117jo praleisti progos pasilinksminti, ir pagal galimybes atvykdavo visa \u0161eima. Svetingumu dalijosi ir pra\u0161alaitis, ir levitas, ir skurd\u017eius.<\/p>\n\n\n\n

Paprasta, patriarchali\u0161ka kelion\u0117 \u012f Jeruzal\u0119 ir nuostab\u0173 pavasar\u012f, ir turting\u0105 vidurvasar\u012f, ir \u0161loving\u0105 derli\u0173 brandinant\u012f ruden\u012f buvo tikras ma- lonumas. Nuo \u017eilagalvio senolio iki ma\u017eo vaiko jie supl\u016bsdavo su pad\u0117kos aukomis susitikti su Dievu Jo \u0161ventojoje buvein\u0117je. Kelion\u0117je hebraj\u0173 vaikams b\u016bdavo pasakojami praeity nutik\u0119 \u012fvykiai, istorijos, kurias vis dar m\u0117go ir jauni, ir seni. Skamb\u0117davo giesm\u0117s, kurios d\u017eiugino ir klajoni\u0173 po dykum\u0105 laikais. Buvo kartojami Dievo \u012fsakymai, ir per palaimint\u0105 gamtos veikim\u0105 bei malon\u0173 \u017emoni\u0173 bendravim\u0105 jie visam laikui \u012fsitvirtindavo vaik\u0173 ir jaunuoli\u0173 atminty.<\/p>\n\n\n\n

Jeruzal\u0117je vykstan\u010dios Paschos apeigos \u2013 vakarinis susirinkimas, str\u0117nas apsijuos\u0119 vyrai, avintys batus, paskubomis paruo\u0161ti u\u017ekand\u017eiai, \u0117riukas, nerauginta duona, kar\u010dios \u017eolel\u0117s, r\u016bsti tyla klausantis pasakojimo apie krauju ap\u0161lakstytas staktas, mirt\u012f s\u0117jant\u012f angel\u0105 bei did\u012fj\u012f \u017eyg\u012f i\u0161 vergijos \u0161alies \u2013 visa tai audrino vaizduot\u0119 ir jaudino \u0161ird\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Palapini\u0173, arba Derliaus nu\u0117mimo, \u0161vent\u0117 su Sodo ir lauko g\u0117rybi\u0173 aukomis, savait\u0119 laiko [48]<\/strong>trunkan\u010diu gyvenimu i\u0161 med\u017eio \u0161ak\u0173 padarytose palapin\u0117se, bendravimu, \u0161ventomis atmintinomis pamaldomis bei dosniu svetingumu, rodomu Dievo darbininkams, \u0161ventyklos levitams bei Jo vaikams, pa\u0161alie\u010diams ir varg\u0161ams, pripildydavo vis\u0173 \u0161irdis d\u0117kingumo Tam, kuris apvainikavo metus Savo gerumu ir palaimino \u017eem\u0119 vaisingumu.<\/p>\n\n\n\n

\u0160tai taip, kupinas pasi\u0161ventimo, Izraelyje kasmet praslinkdavo visas m\u0117nuo. Tuo laikotarpiu \u017emon\u0117s niekuo nesir\u016bpino, nedirbo ir pilna to \u017eod\u017eio prasme atsiduodavo ugdymo tikslams.<\/p>\n\n\n\n

Paskirdamas Savo tautai paveld\u0105, Dievas nor\u0117jo i\u0161mokyti juos, o per juos \u2013 ir b\u016bsim\u0105sias kartas, teising\u0173 princip\u0173, kaip pri\u017ei\u016br\u0117ti savo \u017eem\u0119. Kanaano kra\u0161tas buvo padalytas visai tautai, i\u0161skyrus levitus, \u0161ventyklos tarnus. Nors vienam sezonui \u017emogus gal\u0117jo prarasti savo nuosavyb\u0119, niekas negal\u0117jo sutrukdyti jo vaikams paveld\u0117ti turt\u0105. Prarad\u0119s \u017eem\u0119, jis bet kuriuo metu gal\u0117jo j\u0105 i\u0161pirkti. Kas septyneri metai buvo dovanojamos skolos, o penkiasde\u0161imtaisiais, arba jubiliejiniais, metais visa \u017eem\u0117 gr\u012f\u017edavo pirminiam savininkui. Taip kiekvienai \u0161eimai buvo u\u017etikrinta nuosavyb\u0117, tod\u0117l Izraelis buvo apsaugotas nuo toki\u0173 kra\u0161tutinum\u0173, kaip perteklius arba skurdas.<\/p>\n\n\n\n

Paskirstydamas Savo \u017emon\u0117ms \u017eem\u0119, Dievas par\u016bpino jiems, kaip ir Edeno gyventojams, naudingiausi\u0105 u\u017esi\u0117mim\u0105 \u2013 pri\u017ei\u016br\u0117ti augalus bei gyv\u016bnus. Kas septintus metus buvo nutraukiami visi [49]<\/strong>\u017eem\u0117s \u016bkio darbai, \u017eem\u0117 paliekama p\u016bdymauti, o jos atsitiktiniai produktai i\u0161dalijami varg\u0161ams. Tai buvo dar viena i\u0161 ugdymo s\u0105lyg\u0173, suteikianti galimyb\u0119 daugiau pasimokyti, bendrauti tarpusavyje, pa\u0161lovinti Diev\u0105 ir parodyti geranori\u0161kum\u0105, kur\u012f gyvenimo r\u016bpes\u010diai bei darbai taip da\u017enai u\u017ego\u017edavo.<\/p>\n\n\n\n

Jeigu \u0161iandieniniame pasaulyje b\u016bt\u0173 laikomasi nuosavyb\u0117s paskirstym\u0105 reguliuojan\u010di\u0173 Dievo \u012fstatym\u0173, \u017emoni\u0173 gyvenimo s\u0105lygos b\u016bt\u0173 visi\u0161kai kitokios! \u0160i\u0173 princip\u0173 laikymasis pad\u0117t\u0173 i\u0161vengti siaubing\u0173 blogybi\u0173, kurios visais laikais kildavo d\u0117l to, kad turtuoliai eng\u0117 varg\u0161us, o varg\u0161ai nekent\u0117 turting\u0173j\u0173. Nors tai galb\u016bt trukdyt\u0173 sukaupti did\u017eiul\u012f kapital\u0105, ta\u010diau u\u017ekirst\u0173 keli\u0105 de\u0161im\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, kuri\u0173 menkai apmokamas tri\u016bsas reikalingas sukrauti tokius mil\u017eini\u0161kus turtus, tamsumui bei degradacijai. Tai pad\u0117t\u0173 taikiai i\u0161spr\u0119sti problemas, kurios dabar grasina pasauliui anarchija ir kruvinomis skerdyn\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

Vis\u0173 savo pajam\u0173 \u2013 ar tai b\u016bt\u0173 sodo ar dar\u017eo derlius, kaimen\u0117s prieaugis, proto ar rank\u0173 darbo vaisiai, \u2013 de\u0161imtin\u0117s atidavimas Dievui bei antrosios de\u0161imtin\u0117s skyrimas skurstan\u010di\u0173j\u0173 reikm\u0117ms bei kitiems geriems tikslams, tur\u0117jo nuolat priminti \u017emon\u0117ms, kad Dievas yra visa ko Savininkas ir kad jie gali b\u016bti Jo palaiminim\u0173 \u0161altinis. Toks ugdymas tur\u0117jo i\u0161naikinti vis\u0105 [50]<\/strong>siaur\u0105 savanaudi\u0161kum\u0105, diegti pla\u010dias pa\u017ei\u016bras bei lavinti kiln\u0173 charakter\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Dievo pa\u017einimas, bendravimas su Juo mokantis ir dirbant, pana\u0161\u0117jimas \u012f J\u012f savo charakteriu tur\u0117jo b\u016bti Izraelio ugdymo \u0161altinis, b\u016bdas bei tikslas \u2013 ugdymo, kur\u012f Dievas patik\u0117jo t\u0117vams, o \u0161ie tur\u0117jo taikyti j\u012f savo vaikams.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[51]<\/strong> Prana\u0161\u0173 mokyklos<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201e\u017dygiavo jie paskui Tave, sekdami Tavo nurodymais\u201c.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Vos tik Izraelyje b\u016bdavo \u012fgyvendintas Dievo sukurtasis planas, jo rezultatai liudijo apie jo Autori\u0173. Ta\u010diau daugelyje \u0161eim\u0173 Dievo skirtasis lavinimas ir pagal j\u012f i\u0161ugdyti charakteriai retai b\u016bdavo pana\u0161\u016bs. Dievo planas buvo vykdomas tik i\u0161 dalies ir netobulai. Per savo netik\u0117jim\u0105 ir Vie\u0161paties nurodym\u0173 nepaisym\u0105 izraelitai apsupo save pagundomis, kurioms ma\u017eai kas tur\u0117jo j\u0117g\u0173 atsispirti. Kanaano \u017eem\u0117je \u201ejie nei\u0161naikino taut\u0173, kaip Vie\u0161pats buvo jiems \u012fsak\u0119s, bet susimai\u0161\u0117 vedybomis su svetimtau\u010diais ir mok\u0117si daryti, kaip \u0161ie dar\u0117. Dievo tauta tarnavo stabams, ir jie virto jiems pinkl\u0117mis”. J\u0173 \u0161irdis nebuvo teisi prie\u0161 Diev\u0105, \u201ejie nepasitik\u0117jo Jo Sandora. Bet Dievas i\u0161 Savo gailestingumo atleisdavo kalt\u0119 ir j\u0173 nesunaikindavo; da\u017enai Jis sutramdydavo Savo pykt\u012f […]. Jis atmindavo, kad jie tik trap\u016bs \u017emon\u0117s, lyg praeinantis v\u0117jo dvelktel\u0117jimas\u00bb (Psalmyno 106, 34-36; 78, 37.39). T\u0117vai ir motinos Izraelyje tapo abejingi savo pareigai prie\u0161 Diev\u0105, abejingi savo pareigai prie\u0161 vaikus. D\u0117l nei\u0161tikimyb\u0117s Dievui savo namuose bei stabmeldi\u0161kos \u012ftakos daugelis hebraj\u0173 jaunuoli\u0173 [52]<\/strong> gavo visi\u0161kai kitok\u012f i\u0161silavinim\u0105, nei jiems buvo numat\u0119s Dievas. Jie i\u0161moko pagoni\u0161k\u0173 dalyk\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Reaguodamas \u012f \u0161i\u0105 vis did\u0117jan\u010di\u0105 blogyb\u0119, Dievas par\u016bpino t\u0117vams dar vienus pagalbininkus ugdymo darbe. Nuo seniausi\u0173 laik\u0173 prana\u0161ai buvo laikomi Dievo paskirtais mokytojais. Auk\u0161\u010diausia prasme, prana\u0161as buvo \u017emogus, kuris kalb\u0117jo tiesiogiai \u012fkv\u0117ptas, perteikdamas \u017emon\u0117ms i\u0161 Dievo gaut\u0105j\u0105 \u017eini\u0105. Ta\u010diau \u0161iuo vardu buvo vadinami ir tie, kurie, nors ir nebuvo \u012fkv\u0117pti taip tiesiogiai, ta\u010diau buvo Dievo pa\u0161aukti ai\u0161kinti tautai apie Dievo darbus bei kelius. Toki\u0173 mokytoj\u0173 grup\u0117s parengimui Vie\u0161paties \u012fsakymu Samuelis \u012fk\u016br\u0117 prana\u0161\u0173 mokyklas.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ios mokyklos tur\u0117jo pasitarnauti kaip u\u017etvara pla\u010diai sklindan\u010dioms nedoryb\u0117ms, u\u017etikrinanti protin\u0119 ir dvasin\u0119 jaunimo gerov\u0119 bei skatinanti tautos klest\u0117jim\u0105, apr\u016bpindama j\u0105 \u017emon\u0117mis, kvalifikuotais veikti Dievo baim\u0117je kaip vadovai ir patar\u0117jai. \u0160iuo tikslu Samuelis sub\u016br\u0117 jaunus pasi\u0161ventusius, protingus ir norin\u010dius mokytis \u017emones. Jie buvo vadinami prana\u0161\u0173 s\u016bnumis. Jiems tyrin\u0117jant Dievo \u017dod\u012f bei Jo darbus, Jo gyvyb\u0119 teikianti j\u0117ga pa\u017eadindavo proto ir sielos energingum\u0105, ir mokiniai gaudavo i\u0161minties i\u0161 auk\u0161tybi\u0173. \u0160ie mokytojai ne tik i\u0161man\u0117 dievi\u0161k\u0105j\u0105 ties\u0105, bet ir patys m\u0117gavosi bendryste su Dievu ir buvo ypatingai apdovanoti Jo Dvasia. \u017dmon\u0117s juos gerb\u0117 ir jais pasitik\u0117jo \u2013 ir d\u0117l j\u0173 mokymo, ir d\u0117l pasi\u0161ven[53]<\/strong>timo. Samuelio laikais buvo dvi tokios mokyklos: viena \u2013 Ramoje, prana\u0161o namuose, kita \u2013 Kirjat Jearimuose. V\u0117liau j\u0173 atsirado ir daugiau.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iose mokyklose mokiniai i\u0161silaik\u0117 patys \u2013 dirbo \u017eem\u0119, u\u017esiimin\u0117jo \u012fvairiais amatais. Izraelyje tai nebuvo nei keista, nei \u017eema. Prie\u0161ingai, buvo laikoma nuod\u0117me leisti vaikams augti be jokio naudingo darbo. Kiekvienas jaunuolis \u2013 nesvarbu, turtingi jo t\u0117vai ar varg\u0161ai, \u2014 i\u0161mokdavo kok\u012f nors amat\u0105. Praktinio gyvenimo pa\u017einimas buvo laikomas b\u016btinas ir labai naudingas net tiems, kurie buvo rengiami \u0161ventajai tarnystei. Daugelis mokytoj\u0173 u\u017esidirbdavo pragyvenimui savo rankomis.<\/p>\n\n\n\n

Ir mokykloje, ir namuose paprastai buvo mokoma \u017eod\u017eiu; ta\u010diau jaunimas i\u0161mokdavo skaityti ir hebraj\u0173 ra\u0161tus \u2013 Senojo Testamento pergamento ritiniai visada buvo jiems prieinami tyrin\u0117ti. \u0160iose mokyklose daugiausia buvo mokoma Dievo \u012estatymo, Mozei duot\u0173j\u0173 nurodym\u0173, \u0161ventosios istorijos, sakralin\u0117s muzikos ir poezijos. \u0160ventosios istorijos ra\u0161tuose buvo ie\u0161koma Jehovos p\u0117dsak\u0173. Buvo atkreipiamas d\u0117mesys \u012f did\u017ei\u0105sias tiesas, kurias i\u0161rei\u0161k\u0117 tarnyst\u0117s \u0161ventykloje simboliai, tik\u0117jimu buvo suvokiamas pagrindinis visos tos sistemos objektas \u2013 Dievo Avin\u0117lis, kuris tur\u0117jo sunaikinti pasaulio nuod\u0117m\u0119. Buvo puosel\u0117jama pasi\u0161ventimo dvasia. Mokiniams ne tik buvo diegiama pareiga melstis \u2013 jie buvo mokomi, kaip melstis, kaip artintis prie savo K\u016br\u0117jo, kaip ugdytis [54]<\/strong> tik\u0117jim\u0105 Juo ir kaip suprasti Jo Dvasios pamokymus bei jiems paklusti. Pa\u0161ventintas protas i\u0161keldavo i\u0161 Dievo lobyno senus ir naujus dalykus, o Dievo Dvasia apsireik\u0161davo prana\u0161yst\u0117se bei \u0161ventose giesm\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ios mokyklos buvo viena i\u0161 veiksmingiausi\u0173 priemoni\u0173 skatinti teisum\u0105, kuris \u201ei\u0161auk\u0161tina taut\u0105\u00bb (Patarli\u0173 14, 34). Jos gerokai prisid\u0117jo dedant pamatus tam nuostabiam klest\u0117jimui, kuriuo i\u0161siskyr\u0117 Dovydo ir Saliamono valdymas.<\/p>\n\n\n\n

Prana\u0161\u0173 mokyklose buvo mokoma t\u0173 pa\u010di\u0173 princip\u0173, kurie formavo Dovydo charakter\u012f ir jo gyvenim\u0105. Jo mokytojas buvo Dievo \u017dodis. \u201eI\u0161 Tavo \u012fsak\u0173 \u012fgyju i\u0161minties, \u2013 sak\u0117 jis. \u2013 \u0160irdimi stengiuosi vykdyti Tavo \u012fstatus\u00bb (Psalmyno 119, 104.112). B\u016btent d\u0117l to Vie\u0161pats pavadino Dovyd\u0105 \u201evyru pagal Savo \u0161ird\u012f\u00bb (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 13, 22) ir dar jaun\u0105 pa\u0161auk\u0117 j\u012f \u012f sost\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Dievi\u0161kojo ugdymo metodo vaisiai regimi ir ankstyvajame Saliamono gyvenime. Jaunasis Saliamonas pasuko tuo pa\u010diu keliu, kaip ir Dovydas. Jis pra\u0161\u0117 Dievo to, kas svarbiau u\u017e visas \u017eemi\u0161kas g\u0117rybes, \u2013 i\u0161mintingos ir nuovokios \u0161irdies. Ir Vie\u0161pats suteik\u0117 jam ne tik tai, ko jis nor\u0117jo, bet ir tai, ko Saliamonas nesiek\u0117, \u2013 turtus bei garb\u0119. Jo galinga \u012f\u017evalga, jo platus i\u0161prusimas, jo \u0161lovingas valdymas stebino pasaul\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Valdant Dovydui ir Saliamonui, Izraelis pasiek\u0117 savo didyb\u0117s auk\u0161tumas. I\u0161sipild\u0117 Abraomui [55]<\/strong> duotasis ir per Moz\u0119 pakartotas pa\u017eadas: \u201eJei j\u016bs i\u0161tikimai laikysit\u0117s viso \u0161io \u012fsakymo, kur\u012f jums duodu, myl\u0117dami Vie\u0161pat\u012f, savo Diev\u0105, eidami visais Jo keliais ir laikydamiesi Jo, Vie\u0161pats i\u0161varys visas \u0161ias tautas pirma j\u016bs\u0173, ir paveld\u0117site u\u017e save didesnes ir galingesnes tautas. Kiekviena vieta, \u012f kuri\u0105 \u012fkelsite koj\u0105, jums priklausys; j\u016bs\u0173 \u017eem\u0117 drieksis nuo dykumos ligi Libano ir nuo Eufrato up\u0117s ligi Vakart\u012f j\u016bros. Niekas nepaj\u0117gs jums prie\u0161intis\u00bb (Pakartoto \u012estatymo 11, 22-25).<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau \u0161iame klest\u0117jime slyp\u0117jo pavojus. Nuod\u0117m\u0117, kuri\u0105 savo gyvenimo pabaigoje padar\u0117 Dovydas, nors jis u\u017e j\u0105 nuo\u0161ird\u017eiai atgailavo ir buvo grie\u017etai nubaustas, suteik\u0117 tautai dr\u0105sos pa\u017eeidin\u0117ti Dievo \u012fsakymus. Ir Saliamono gyvenim\u0105 po taip daug \u017ead\u0117jusio rytme\u010dio aptemd\u0117 atsimetimas nuo Dievo. Politin\u0117s vald\u017eios tro\u0161kimas ir sav\u0119s i\u0161auk\u0161tinimas paskatino vienytis su pagoni\u0173 tautomis. Tar\u0161i\u0161o sidabras ir Ofyro auksas buvo sukaupti vienyb\u0117s aukomis, i\u0161duodant \u0161vent\u0105sias tiesas. Bendravimas su stabmeld\u017eiais, santuokos su pagon\u0117mis sugadino jo tik\u0117jim\u0105. Taip buvo sugriautos Dievo pastatytos u\u017etvaros, saugojusios Jo taut\u0105, ir Saliamonas pasin\u0117r\u0117 \u012f netikr\u0173 diev\u0173 garbinim\u0105. Alyv\u0173 kalno pap\u0117d\u0117je, prie\u0161ais Jehovos \u0161ventykl\u0105 i\u0161kilo giganti\u0161ki stabai bei aukurai pagoni\u0173 dievyb\u0117ms. Prarad\u0119s i\u0161tikimyb\u0119 Dievui, Saliamonas neteko ir savo didyb\u0117s. Jo \u012f\u017evalgus protas apsiblaus\u0117. Nebeliko nuo\u0161ird\u017eios, protingos jo [56]<\/strong> ankstyvojo valdymo dvasios. I\u0161didumas, ambicijos, i\u0161laidavimas ir pataikavimas savo silpnyb\u0117ms dav\u0117 \u017eiaurumo ir prievartos vaisi\u0173. Tas, kiuris buvo teisingas, gailestingas, dievobaimingas valdovas, tapo priespaud\u0105 pam\u0117gusiu tironu. Tas. kuris pa\u0161ventindamas \u0161ventykl\u0105 meld\u0117si, kad jo tautos \u0161irdys b\u016bt\u0173 bes\u0105lygi\u0161kai atiduotos Vie\u0161pa\u010diui, dabar tapo j\u0173 gundytoju. Saliamonas susikompromitavo pats, u\u017etrauk\u0117 g\u0117d\u0105 Izraeliui ir paniekino Diev\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Tauta, kuria jis taip did\u017eiavosi, nusek\u0117 paskui j\u012f. Nors v\u0117liau jis atgailavo, bet \u0161i atgaila neapsaugojo nuo jo pas\u0117to blogio \u012fsi\u0161aknijimo. Drausm\u0117 ir ugdymas, kuriuos Dievas buvo paskyr\u0119s Izraeliui, tur\u0117jo visose gyvenimo srityse i\u0161sikirti juos i\u0161 kit\u0173 taut\u0173. \u0160is i\u0161skirtinis bruo\u017eas, kur\u012f der\u0117jo laikyti ypatinga privilegija ir palaiminimu, jiems tapo nepageidautinas. Paprastum\u0105 ir susivaldym\u0105, b\u016btin\u0105 geriausiam i\u0161silavinimui, jie sieke pakeisti pagoni\u0161k\u0173 taut\u0173 pam\u0117gta pompastika bei nuolaid\u017eiavimu savo ydoms. Jie pan\u016bdo b\u016bti kaip \u201evisos tautos\u00bb (1 Samuelio 8, 5). Dievi\u0161kasis ugdymo planas buvo nustumtas \u012f \u0161al\u012f. Dievo auroritetas pamintas.<\/p>\n\n\n\n

Atsi\u017ead\u0117jus Dievo keli\u0173 d\u0117l \u017emogaus keli\u0173, prasid\u0117jo Izraelio \u017elugimas. Jis t\u0119s\u0117si toli, kol \u017eydai tapo t\u0173 pa\u010di\u0173 taut\u0173, kuri\u0173 papro\u010dius jie per\u0117m\u0117, aukomis.<\/p>\n\n\n\n

Izraelio vaikai kaip tauta nepri\u0117m\u0117 t\u0173 g\u0117rybi\u0173, kurias Dievas nor\u0117jo jiems duoti. Jie ne\u012fvertino [57]<\/strong> Vie\u0161paties tikslo ir nepanoro bendradarbiauti j\u012f \u012fgyvendinant. Ta\u010diau, nors atskiri asmenys ar tautos gali atsiriboti nuo Dievo, Jo tikslas tiems, kurie Juo pasitiki, lieka nepakit\u0119s. \u201eVisa, k\u0105 Dievas daro, i\u0161liks am\u017einai\u00bb   (Mokytojo 3, 14).<\/p>\n\n\n\n

Nors egzistuoja skirtingi i\u0161sivystymo lygiai ir skirtingos Dievo j\u0117gos aprai\u0161kos, patenkinan\u010dios \u017emoni\u0173 reikmes \u012fvairiais laikotarpiais, Dievo darbas vis\u0105 laik\u0105 toks pat. Mokytojas yra tas pats. Dievo charakteris ir Jo planas nesikei\u010dia. Jame \u201en\u0117ra joki\u0173 atmain\u0173 ir joki\u0173 sambr\u0117\u0161k\u0173\u00bb  (Jok\u016bbo 1, 17).<\/p>\n\n\n\n

Tai, k\u0105 patyr\u0117 Izraelis, u\u017era\u0161yta mums pamokyti. \u201eVisa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys, ir buvo u\u017era\u0161yta \u012fsp\u0117ti mums, kurie gyvename am\u017ei\u0173 pabaigoje\u00bb (1 Korintie\u010diams 10, 11). M\u016bs\u0173, kaip ir senov\u0117s Izraelio, ugdymo s\u0117km\u0117 priklauso nuo i\u0161tikimyb\u0117s vykdant K\u016br\u0117jo plan\u0105. I\u0161tikimyb\u0117 Dievo \u017dod\u017eio principams mums atne\u0161 tokius pat did\u017eiulius palaiminimus, kaip kad b\u016bt\u0173 atne\u0161usi senov\u0117s hebrajams.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[58]<\/strong><\/a> Garsi\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimas<\/h2>\n\n\n\n

\u201eTeisus elgesis \u2014 gyvyb\u0117s medis\u201c.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160ventojoje istorijoje yra daugyb\u0117 teisingo aukl\u0117jimo pavyzd\u017ei\u0173. Joje netr\u016bksta kilni\u0173 \u017emoni\u0173, kuri\u0173 charakterius formavo Dievas, \u017emoni\u0173, kairi\u0173 gyvenimas buvo palaiminimas kitiems ir kurie pasaulyje buvo Dievo atstovai. Tarp toki\u0173 \u2014 Juozapas ir Danielius, Moz\u0117, Eliziejus ir pagaliau Paulius \u2013 \u017eymiausias valstyb\u0117s veik\u0117jas, i\u0161mintingiausias \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, vienas i\u0161 i\u0161tikimiausi\u0173 reformatori\u0173 ir, i\u0161skyrus T\u0105, kuris kalb\u0117jo taip, kaip niekada nekalb\u0117jo joks \u017emogus, \u2013 jis buvo garsiausias mokytojas, kok\u012f tik kada nors pa\u017eino pasaulis.<\/p>\n\n\n\n

Juozapas ir Danielius, vos pasiek\u0119 brandos am\u017ei\u0173, buvo atskirti nuo savo \u0161eim\u0173 ir i\u0161ve\u017eti kaip belaisviai \u012f pagoni\u0173 \u0161alis. Ypa\u010d Juozapui teko pagundos, kurias lyd\u0117jo dideli likimo poky\u010diai. Savo t\u0117vo namuose jis buvo \u0161velniai mylimas vaikas; Potifaro namuose \u2013 vergas, paskui patik\u0117tinis ir bi\u010diulis; dalyki\u0161kas \u017emogus, i\u0161silavin\u0119s studijuodamas, steb\u0117damas ir bendraudamas su kitais; faraono po\u017eemyje \u2013 neteisingai pasmerktas politinis kalinys, be vilties b\u016bti i\u0161teisintas ar perspektyvos i\u0161eiti \u012f laisv\u0119; pa\u0161auktas did\u017eiul\u0117s kriz\u0117s metu va[59]<\/strong>dovauti savo tautai… Ir kas suteik\u0117 jam j\u0117g\u0173 i\u0161likti tokiam principingam bei doram?<\/p>\n\n\n\n

Auk\u0161tai i\u0161kilus visada gresia pavojus. Kaip kad audra, kuri palieka nenulau\u017et\u0105 sl\u0117nio g\u0117lel\u0119, bet i\u0161rauna su \u0161aknimis kalno vir\u0161\u016bn\u0117je augant\u012f med\u012f, taip nuo\u017emios pagundos aplenkia gyvenimo nuolankiuosius, bet u\u017eklumpa tuos, kurie u\u017eima auk\u0161\u010diausius pasaulyje s\u0117km\u0117s ir garb\u0117s postus. Ta\u010diau Juozapas atlaik\u0117 ir prie\u0161i\u0161kumo, ir klest\u0117jimo i\u0161bandymus. Ir faraon\u0173 r\u016bmuose, ir kalinio vienut\u0117je jis rod\u0117 t\u0105 pa\u010di\u0105 i\u0161tikimyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Nuo vaikyst\u0117s Juozapas buvo mokomas myl\u0117ti Diev\u0105 ir Jo bijoti. Savo t\u0117vo palapin\u0117je, po \u017evaig\u017ed\u0117tu Sirijos dangumi, jis da\u017enai gird\u0117davo istorij\u0105 apie nakties reg\u0117jim\u0105 Betelyje, apie laiptus nuo \u017eem\u0117s ligi dangaus, apie jais auk\u0161tyn \u017eemyn laipiojan\u010dius angelus bei T\u0105, kuris i\u0161 auk\u0161tybi\u0173 sosto apsirei\u0161k\u0117 Jok\u016bbui. Jis klausydavosi pasakojimo apie kov\u0105 prie Jaboko upelio, kai, i\u0161si\u017ead\u0117j\u0119s savo puosel\u0117t\u0173 nuod\u0117mi\u0173, Jok\u016bbas nugal\u0117jo, ir Dievas jam suteik\u0117 kunigaik\u0161\u010dio vard\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Tyras ir paprastas savo t\u0117vo avis ganan\u010dio piemens Juozapo gyvenimas buvo palankus ir fizini\u0173, ir protini\u0173 geb\u0117jim\u0173 vystymuisi. Bendraudamas su Dievu per gamt\u0105 bei gilinim\u0105si \u012f did\u017ei\u0105sias tiesas, kurias t\u0117vas perduodavo s\u016bnui, jis i\u0161siugd\u0117 blaiv\u0173 m\u0105stym\u0105 ir tvirtus principus.<\/p>\n\n\n\n

Sunkiu gyvenimo metu, toje siaubingoje kelion\u0117je i\u0161 vaikyst\u0117s nam\u0173 Kanaane \u012f Egipte laukian\u010di\u0105 [60]<\/strong> vergij\u0105, paskutin\u012fsyk \u017evelgdamas \u012f tarp kalv\u0173 pasisl\u0117pusias savo gentaini\u0173 palapines, Juozapas prisimin\u0117 savo t\u0117vo Diev\u0105. Jis prisimin\u0117 vaikyst\u0117s pamokas, ir jo siela suvirp\u0117jo i\u0161 pasiry\u017eimo likti i\u0161tikimam \u2013 visada elgtis taip, kaip dera Dangaus Karaliaus pavaldiniui.<\/p>\n\n\n\n

Sunkiame savo \u2013 svetim\u0161alio ir vergo \u2013 gyvenimo kely, tarp nedoryb\u0117s vaizd\u0173 ir gars\u0173, tarp viliojan\u010di\u0173 pagoni\u0161k\u0173 pamald\u0173, skendin\u010di\u0173 turtuose bei karali\u0161koje didyb\u0117je, Juozapas liko tvirtas. Jis i\u0161moko paklusnumo ir pareigos pamok\u0105. I\u0161tikimyb\u0117, kad ir kokia b\u016bt\u0173 visuomenin\u0117 pad\u0117tis \u2013 nuo \u017eemiausi\u0173 iki auk\u0161\u010diausi\u0173j\u0173, lavino kiekvien\u0105 sugeb\u0117jim\u0105 svarbiausiai tarnystei.<\/p>\n\n\n\n

Tuo metu, kai Juozapas buvo pakviestas \u012f faraono r\u016bmus, Egiptas buvo garsiausia tauta. Jos civilizacijai, menui, \u0161vietimui nebuvo lygi\u0173. Itin sunkiu ir pavojingu laikotarpiu Juozapas tvark\u0117 tos karalyst\u0117s reikalus; ir tai dar\u0117 taip, jog peln\u0117 karaliaus bei \u017emoni\u0173 pasitik\u0117jim\u0105. Faraonas \u201epadar\u0117 j\u012f savo nam\u0173 vie\u0161pa\u010diu ir vis\u0173 turt\u0173 valdytoju, kad lavint\u0173 pareig\u016bnus b\u016bti tokius kaip jis ir mokyt\u0173 did\u017ei\u016bnus i\u0161minties\u00bb (Psalmyno 105, 21.22).<\/p>\n\n\n\n

\u012ekv\u0117pto Juozapo gyvenimo paslaptis \u2013 prie\u0161ais mus. Laimindamas savo vaikus dievi\u0161kos j\u0117gos ir gro\u017eio kupinais \u017eod\u017eiais, Jok\u016bbas apie savo mylim\u0105j\u012f s\u016bn\u0173 pasak\u0117: \u201eJuozapas \u2014 vaisinga \u0161aka, vaisinga \u0161aka prie \u0161altinio; jo at\u017ealos perlipa per m\u016br\u0105. Lankininkai piktai j\u012f u\u017epuol\u0117; \u0161ov\u0117 \u012f j\u012f [61]<\/strong> <\/strong>ir labai kamavo. Ta\u010diau jo lankas liko \u012ftemptas ir jo ginklai buvo tvirti, padedant Jok\u016bbo Galingojo [Dievo] rankoms, d\u0117l […] tavo t\u0117vo Dievo, kuris pad\u0117s tau, Visagalio, kuris laimins tave palaiminimais auk\u0161tojo dangaus, palaiminimais po \u017eeme slypin\u010dios bedugn\u0117s […]. Tavo t\u0117vo palaiminimai tvirtesni u\u017e palaiminimus am\u017ein\u0173j\u012f\u012f kaln\u0173, jie vir\u0161ija palaiminimus mano prot\u0117vi\u0173. Tepasilieka jie ant Juozapo galvos, ant kaktos i\u0161rinktojo tarp savo broli\u0173!\u00bb (Pra<\/em>d\u017eios 49, 22-26)<\/em><\/p>\n\n\n\n

I\u0161tikimyb\u0117 Dievui, tik\u0117jimas Neregimuoju buvo Juozapo atspara. Tame slyp\u0117jo jo stipryb\u0117. \u201eJo ginklai buvo tvirti, padedant Jok\u016bbo Galingojo [Dievo] rankoms\u201c<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Danielius \u2013 Dangaus pasiuntinys<\/a><\/h2>\n\n\n\n

Atrodo, jog Danieliui ir jo bendra\u017eygiams Babilone labiau pasisek\u0117 negu Juozapui pirmaisiais metais Egipte. Vis d\u0117lto ir j\u0173 charakteriui teko ne ma\u017eiau sunk\u016bs i\u0161bandymai. I\u0161 palyginti paprast\u0173 jud\u0117ji\u0161k\u0173 nam\u0173 \u0161ie karali\u0161kos kilm\u0117s jaunuoliai buvo nuve\u017eti \u012f did\u017eiausi\u0105 miest\u0105, \u012f garsiausio monarcho r\u016bmus ir atskirti, kad b\u016bt\u0173 rengiami ypatingai karaliaus tarnystei. Galingos pagundos supo juos tuose i\u0161tvirkusiuose ir prabangoje skendin\u010diuose r\u016bmuose. Nugal\u0117tojai su pasidid\u017eiavimu kalb\u0117jo, kad \u0161ie Jehovos garbintojai dabar yra Babilono belaisviai, kad Dievo nam\u0173 indai [62]<\/strong> atsid\u016br\u0117 Babilono diev\u0173 \u0161ventykloje, kad j babilonie\u010di\u0173 rankas pakliuvo pats Izraelio karalius, tarsi nor\u0117dami parodyti, jog j\u0173 religija ir papro\u010diai prana\u0161esni u\u017e hebraj\u0173 religij\u0105 ir papro\u010dius. Tokiomis aplinkyb\u0117mis, per pa\u017eeminimus, kuriuos u\u017etrauk\u0117 Izraelio nuklydimas nuo Dievo \u012fsakym\u0173, Dievas paliudijo Babilonui Savo prana\u0161um\u0105, Savo reikalavim\u0173 \u0161ventum\u0105 bei saug\u0173 gyvenim\u0105, pakl\u016bstant Jam. Ir \u0161\u012f liudijim\u0105 Jis pateik\u0117 taip, kaip tik ir gal\u0117jo pateikti, \u2013 per tuos, kurie vis dar buvo i\u0161tikimi.<\/p>\n\n\n\n

Danieliui ir jo bendra\u017eygiams jau i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 Babilone teko sunkus i\u0161bandymas. \u012esakymas patiekti jiems maist\u0105 nuo karali\u0161ko stalo liudijo ir apie karaliaus palankum\u0105, ir apie jo r\u016bpinim\u0105si j\u0173 gerove. Ta\u010diau dalis to maisto v\u0117liau tur\u0117jo b\u016bti paaukota stabams, ir dalyvaudami karaliaus puotoje, \u0161ie jaunuoliai b\u016bt\u0173 tarsi prisijung\u0119 prie netikr\u0173 diev\u0173 garbinimo. Jehova buvo jiems tai u\u017edraud\u0119s. Jie nedr\u012fso rizikuoti pasinerdami \u012f j\u0117gas pakertan\u010di\u0105 bei fizin\u012f, protin\u012f ir dvasin\u012f vystym\u0105si stabdan\u010di\u0105 prabang\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Danielius su savo bi\u010diuliais buvo gerai \u012fsisavin\u0119 Dievo \u017dod\u017eio principus. Jie mok\u0117jo aukoti \u017eemi\u0161kus dalykus d\u0117l dvasini\u0173 ir siekti auk\u0161\u010diausi\u0173 vertybi\u0173. Ir jiems u\u017e tai buvo atlyginta. J\u0173, kaip Dievo atstov\u0173, susivaldymas bei atsakomyb\u0117s jausmas ved\u0117 \u012f kilniausi\u0105 k\u016bno, proto ir sielos gali\u0173 i\u0161ugdym\u0105. Mokymo pabaigoje, kai jie buvo [63]<\/strong> tikrinami kartu su kitais kandidatais \u012f karalyst\u0117s apdovanojimus, tarp j\u0173 nebuvo rasta \u201en\u0117 vieno, kuris prilygt\u0173 Danieliui, Hananijai, Mi\u0161aeliui ir Azarijai\u201c (Danieliaus 1, 19).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Babilono r\u016bmuose buvo susirink\u0119 vis\u0173 \u0161ali\u0173 atstovai, i\u0161skirtini\u0173 talent\u0173 \u017emon\u0117s, gausiai apdovanoti prigimtiniais sugeb\u0117jimais, auk\u0161\u010diausios kult\u016bros \u017emon\u0117s pilna to \u017eod\u017eio prasme; ir vis d\u0117lto tarp j\u0173 vis\u0173 hebraj\u0173 belaisviai netur\u0117jo lygi\u0173. Jie i\u0161siskyr\u0117 savo fizin\u0117mis j\u0117gomis ir gro\u017eiu, guviu protu bei literat\u016briniais pasiekimais. \u201eKai tik karalius kreipdavosi \u012f juos klausimu, reikalaujan\u010diu i\u0161minties ir pa\u017einimo, jis rasdavo juos de\u0161imt kart\u0173 prana\u0161esnius u\u017e visus karalyst\u0117s magus ir ker\u0117tojus\u00bb   (Danieliaus 1, 20).<\/p>\n\n\n\n

Nesvyruojan\u010dia vienybe su Dievu, nepa\u017eeid\u017eiamu susitvardymu, kilniu orumu ir paslaugia pagarba jaunasis Danielius peln\u0117 pagonio pri\u017ei\u016br\u0117tojo, kuris buvo u\u017e j\u012f atsakingas, \u201epalankum\u0105 ir \u0161velni\u0105 meil\u0119\u201c. Tos pa\u010dios savyb\u0117s \u017eenklino ir jo gyvenim\u0105. Veikiai jis buvo paauk\u0161tintas \u012f karalyst\u0117s ministro pirmininko post\u0105. Per vis\u0105 tolimesni\u0173 monarch\u0173 valdym\u0105, tautos nuopuol\u012f, karalyst\u0117s konkurent\u0117s susik\u016brim\u0105, jo i\u0161mintis ir politin\u0117 veikla, jo taktas, jo etiketas, jo nuo\u0161irdus gerumas ir kartu principingumas buvo tokie, kad net prie\u0161ai buvo priversti pripa\u017einti, jog negali \u201erasti jokios prie\u017easties skundui ar priekai\u0161tui, nes jis buvo i\u0161tikimas\u00bb (Danieliaus 6, 5).<\/p>\n\n\n\n

[64]<\/strong> Danielius nedvejodamas \u0161liejosi prie Dievo, ir prana\u0161i\u0161kos j\u0117gos dvasia nu\u017eeng\u0117 ant jo. Pagerbtas \u017emoni\u0173 auk\u0161tomis pareigomis dvare ir karalyst\u0117s paslaptimis, jis buvo pagerbtas Dievo, kaip Jo pasiuntinys, ir mok\u0117 perskaityti ateities am\u017ei\u0173 paslaptis. Pagoni\u0173 monarchai, pabendrav\u0119 su Danieliumi \u2013 Dangaus pasiuntiniu, b\u016bdavo priversti pripa\u017einti gyv\u0105j\u012f Diev\u0105. Nebukadnecaras parei\u0161k\u0117: \u201eI\u0161 tikr\u0173j\u0173 j\u016bs\u0173 Dievas yra diev\u0173 Dievas, karali\u0173 Vie\u0161pats ir paslap\u010di\u0173 Aprei\u0161k\u0117jas, nes tik Jis \u012fgalino tave atskleisti \u0161i\u0105 paslapt\u012f\u00bb (Danieliaus 2, 47). Darijus, ra\u0161ydamas \u201evis\u0173 kalb\u0173 tautoms ir gentims, gyvenan\u010dioms visoje \u017eem\u0117je\u201c<\/em>, i\u0161auk\u0161tino \u201eDanieliaus Diev\u0105,\u201c<\/em> nes \u201eJis yra gyvasis Dievas, Jis yra am\u017einas. Jo karalyst\u0117 niekada nebus sunaikinta […], Jis apsaugo ir i\u0161gelbsti, daro \u017eenklus ir nuostabius darbus danguje ir \u017eem\u0117je\u201c (Danieliaus 2, 47; 6, 26-28).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Teisingas ir s\u0105\u017einingas \u017emogus<\/a><\/h2>\n\n\n\n

Savo i\u0161mintim ir teisingumu, kasdieninio gyvenimo tyrumu ir geranori\u0161kumu, pasi\u0161ventimu tautos \u2013 kad ir stabmeldi\u0161kos \u2013 interesams Juozapas ir Danielius \u012frod\u0117 es\u0105 i\u0161tikimi savo \u017eemi\u0161kosios mokyklos principams, i\u0161tikimi Tam, kuriam atstovavo. \u0160iuos \u017emones ir Egipte, ir Babilone gerb\u0117 visa tauta. Juose pagonys ir visos tautos, su kuriomis jie buvo susij\u0119, reg\u0117jo Dievo gerumo ir palankumo pavyzd\u012f, Kristaus meil\u0117s pavyzd\u012f.<\/p>\n\n\n\n

[65]<\/strong> Kok\u012f darb\u0105 per savo gyvenim\u0105 atliko \u0161ie kiln\u016bs hebrajai! Atsisveikindami su savo vaikyst\u0117s namais, kaip menkai jie \u012fsivaizdavo, koks didingas likimas j\u0173 laukia! I\u0161tikimi ir tvirti, jie atsidav\u0117 dievi\u0161kajam vedimui, kad per juos Dievas gal\u0117t\u0173 \u012fgyvendinti Savo u\u017emoj\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Tas pa\u010dias galingas tiesas, kurios buvo atskleistos per \u0161iuos \u017emones, Dievas nori apreik\u0161ti ir per \u0161iandienin\u012f jaunim\u0105 bei vaikus. Juozapo ir Danieliaus istorija iliustruoja, k\u0105 Jis padarys d\u0117l t\u0173, kurie atsiduoda Jam ir visa \u0161irdimi siekia Jo tikslo.<\/p>\n\n\n\n

Labiausiai pasauliui reikia \u017emoni\u0173 \u2013 \u017emoni\u0173, kuri\u0173 negalima nei nupirkti, nei parduoti, \u017emoni\u0173, kurie savo \u0161irdies gilumoj yra teisingi ir s\u0105\u017einingi, \u017emoni\u0173, kurie nebijo pavadinti nuod\u0117m\u0117s jos tikruoju vardu, \u017emoni\u0173, kuri\u0173 s\u0105\u017ein\u0117 i\u0161tikima pareigai, kaip kompaso str\u0117l\u0117 poliui, \u017emoni\u0173, kurie gins ties\u0105, nors ir dangus gri\u016bt\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau toks charakteris ne atsitiktinis; jis n\u0117ra ypating\u0173 Apvaizdos maloni\u0173 ir apdovanojim\u0173 vaisius. Kiln\u0173 charakter\u012f suformuoja savitvarda, \u017eemesniosios prigimties pavedimas auk\u0161tesniajai, atsidavimas Dievo ir \u017emogaus meil\u0117s tarnystei.<\/p>\n\n\n\n

Jaunimas turi suprasti ties\u0105, kad j\u0173 sugeb\u0117jimai priklauso ne jiems. Stipryb\u0117, laikas, intelektas yra tik paskolintos vertyb\u0117s. Jos priklauso Dievui, ir kiekvienas jaunuolis turi apsispr\u0119sti kuo naudingiau jas pritaikyti. Jis \u2013 tarsi \u0161akel\u0117, [66]<\/strong> i\u0161 kurios Dievas tikisi vaisiaus, ekonomas, kurio kapitalas turi augti, \u0161viesa, kuri turi u\u017elieti pasaulio tams\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kiekvienas jaunuolis, kiekvienas vaikas turi atlikti darb\u0105 Dievo garbei ir \u017emonijos gerovei.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Eliziejus \u2014 i\u0161tikimasis ma\u017euose dalykuose<\/a><\/h2>\n\n\n\n

Pirmieji prana\u0161o Eliziejaus gyvenimo metai pra\u0117jo ramiame kaimelyje, mokantis i\u0161 Dievo ir gamtos, drausminamam naudingo darbo. Tuo kone visuotinio atsimetimo nuo Dievo laikotarpiu, jo t\u0117vo \u0161eima buvo tarp t\u0173, kurie nepriklaup\u0117 prie\u0161 Baal\u0105. J\u0173 namuose buvo garbinamas Dievas, ir i\u0161tikimyb\u0117 pareigai buvo kasdieninio gyvenimo taisykl\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Turtingo \u016bkininko s\u016bnus, Eliziejus imdavosi bet kokio darbo. Tur\u0117damas visus sugeb\u0117jimus b\u016bti \u017emoni\u0173 lyderiu, jis buvo i\u0161mokytas pagrindini\u0173 pareig\u0173 gyvenime. Kad i\u0161mintingai vadovaut\u0173 kitiems, jis tur\u0117jo i\u0161mokti pats paklusti. Per i\u0161tikimyb\u0119 ma\u017euose dalykuose jis buvo rengiamas didesniems dalykams.<\/p>\n\n\n\n

B\u016bdamas \u0161velnios ir nuolankios dvasios, Eliziejus kartu nestokojo energijos ir stipryb\u0117s. Jis puosel\u0117jo Dievo baim\u0119 ir meil\u0119, nuolankiai tri\u016bs- damas kiekvien\u0105 dien\u0105, ugd\u0117si atkaklum\u0105 siekiant tikslo, taurino savo charakter\u012f, augo Dievo malone ir pa\u017einimu. Pad\u0117damas savo t\u0117vui atlikti [67] <\/strong>nam\u0173 \u016bkio darbus, jis mok\u0117si bendradarbiauti su Dievu.<\/p>\n\n\n\n

Tapti prana\u0161u Eliziejus buvo pa\u0161auktas, kai kartu su t\u0117vo tarnais ar\u0117 lauk\u0105. Palieptas Dievo ie\u0161koti \u012fp\u0117dinio, Elijas u\u017emet\u0117 savo apsiaust\u0105 ant jaunuolio pe\u010di\u0173, ir Eliziejus atpa\u017eino \u0161\u012f kvietim\u0105 bei jam pakluso. Jis \u201esek\u0117 Elij\u0105 ir tapo jo tarnu\u00bb (1 Karali\u0173 19, 21). I\u0161 prad\u017ei\u0173 i\u0161 Eliziejaus nebuvo reikalaujama atlikti jokio did\u017eiulio darbo; j\u012f vis dar drausmino kasdienin\u0117s pareigos. Apie j\u012f ra\u0161oma, jog jis u\u017epildavo savo mokytojui Elijui ant rank\u0173 vandens. Kaip asmeninis prana\u0161o pad\u0117j\u0117jas, jis ir toliau buvo i\u0161tikimas ma\u017euose dalykuose ir kartu kasdien vis tikslingiau pasi\u0161v\u0119sdavo Dievo jam paskirtajai misijai.<\/p>\n\n\n\n

Pa\u0161auk\u0119s j\u012f, Dievas patikrino \u0161io \u017emogaus apsisprendim\u0105. Eliziejui prad\u0117jus sekti prana\u0161\u0105 Elij\u0105, prana\u0161as pasi\u016bl\u0117 jam gr\u012f\u017eti namo. Eliziejus tur\u0117jo apsispr\u0119sti, priimti ar atmesti \u0161\u012f pasi\u016blym\u0105. Jis suprato, kokia vertinga \u0161i galimyb\u0117. U\u017e niek\u0105 pasaulyje jis neb\u016bt\u0173 atsisak\u0119s tapti Dievo pasiuntiniu ar paaukoti privilegij\u0105 bendradarbiauti su Jo tarnu.<\/p>\n\n\n\n

Ilgainiui prana\u0161as Elijas buvo parengtas perk\u0117limui [\u012f Dang\u0173], o Eliziejus paruo\u0161tas tapti jo \u012fp\u0117diniu. Ir v\u0117lgi buvo i\u0161bandytas pastarojo tik\u0117jimas bei apsisprendimas. Lyd\u0117damas Elij\u0105 jo tarnavime, \u017einodamas apie veikiai \u012fvyksian\u010di\u0105 permain\u0105, jis kaskart buvo raginamas prana\u0161o pasukti atgal. \u201ePra\u0161au likti \u010dia, \u2013 sak\u0117 Elijas, \u2013 nes Vie\u0161pats pa[68] siunt\u0117 mane eiti \u012f Betel\u012f\u201c.<\/em> Ta\u010diau nuo ankstyvos jaunyst\u0117s i\u0161mok\u0119s eiti tiesiai paskui pl\u016bg\u0105, Eliziejus n\u0117 neman\u0117 atsitraukti ar pasiduoti baimei; taigi ir dabar, u\u017ed\u0117j\u0119s rank\u0105 ant pl\u016bgo kitame darb\u0173 bare, jis neketino nukrypti nuo tikslo. Vos tik i\u0161gird\u0119s pasi\u016blym\u0105 gr\u012f\u017eti, jis atsakydavo: \u201eKaip gyvas Vie\u0161pats ir kaip gyvas tu, […] nepaliksiu tav\u0119s\u00bb (2 Karali\u0173 2, 2). \u201eJiedu \u0117jo toliau. Juos sek\u0117 penkiasde\u0161imt vyr\u0173 i\u0161 prana\u0161\u0173 mokini\u0173. Jiedviem sustojus prie Jordano, ir jie sustojo atokiau nuo j\u0173. Elijas pa\u0117m\u0117 savo skraist\u0119 ir, susuk\u0119s j\u0105, sudav\u0117 per vanden\u012f. Vanduo persiskyr\u0117 \u012f de\u0161in\u0119 ir kair\u0119 jiedviem pereiti sausa \u017eeme. Jiems per\u0117jus, Elijas tar\u0117 Eliziejui: ‘Sakyk, k\u0105 galiu tau padaryti, kol nesu nuo tav\u0119s paimtas’. \u2013 ‘Pra\u0161y\u010diau leisti man paveld\u0117ti tavo dvasios dvigubai’,- atsak\u0117 Eliziejus. ‘Sunkaus dalyko pra\u0161ai, \u2013 tar\u0117 Elijas. \u2013 Jeigu matysi mane, kai b\u016bsiu nuo tav\u0119s paimamas, tau bus \u0161itai suteikta, o jeigu nematysi, tai nebus tau suteikta’. Jiems einant toliau ir besikalbant, staiga juodu perskyr\u0117 ugnies ve\u017eimas ir ugningi \u017eirgai. Elijas pakilo viesulu \u012f dang\u0173. Tai matydamas, Eliziejus su\u0161uko: ‘T\u0117ve, t\u0117ve! Izraelio kovos ve\u017eimai ir raitija!’ Nebematydamas jo, jis grieb\u0117 savo drabu\u017eius ir perpl\u0117\u0161\u0117 \u012f dvi dalis. Tada jis pak\u0117l\u0117 nukritusi\u0105 Elijo skraist\u0119 ir, sugr\u012f\u017e\u0119s prie Jordano kranto, sustojo. Pa\u0117m\u0119s nukritusi\u0105 Elijo skraist\u0119, sudav\u0117 per vanden\u012f, tardamas: ‘Kur Vie\u0161pats, Elijo Dievas?’ Ir jam sudavus per vanden\u012f, vanduo persiskyr\u0117 \u012f de\u0161in\u0119 bei kair\u0119, ir jis per\u0117jo. Prana\u0161\u0173 <\/em>[69] mokiniai, buv\u0119 kitoje pus\u0117je \u2013 Jeriche, tai pamat\u0119, parei\u0161k\u0117: ‘Elijo dvasia pasilieka su Eliziejumi!’ At\u0117j\u0119 jo pasitikti, nusilenk\u0117 jam, puldami kni\u016bbsti\u00bb (2 Karali\u0173 2, 6-15).<\/em>Taip Eliziejus u\u017e\u0117m\u0117 jam skirt\u0105j\u0105 viet\u0105. Tas, kuris buvo i\u0161tikimas ma\u017eame, pasirod\u0117 es\u0105s i\u0161tikimas ir dideliuose dalykuose.<\/p>\n\n\n\n

Prana\u0161as Elijas, galingas vyras, buvo Dievo \u012frankis kovojant su did\u017eiul\u0117mis blogyb\u0117mis. Stabmeldyst\u0117, kuri, remiama Ahabo ir pagon\u0117s Jeza- bel\u0117s, sugund\u0117 taut\u0105, buvo i\u0161naikinta, Baalo prana\u0161ai i\u0161\u017eudyti. Visi izraelitai buvo be galo sukr\u0117sti, ir daugelis v\u0117l \u0117m\u0117 garbinti Diev\u0105. Buvo reikalingas toks Elijo \u012fp\u0117dinis, kuris r\u016bpestingu ir kantriu mokymu gal\u0117t\u0173 atvesti Izrael\u012f \u012f saug\u0173 keli\u0105. B\u016btent \u0161iam darbui ankstyvasis Dievo vadovaujamas ugdymas Eliziej\u0173 ir pareng\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Tai pamoka visiems. Niekas ne\u017eino, ko siekia Dievas taikydamas Savo drausm\u0119; ta\u010diau kiekvienas gali b\u016bti tikras, kad i\u0161tikimyb\u0117 ma\u017euose dalykuose liudija apie tinkamum\u0105 didesnei atsakomybei. Kiekvienas poelgis gyvenime atskleid\u017eia charakter\u012f, ir tik tas, kuris ma\u017euose dalykuose pasirodys \u201etinkamu darbininku, neturin\u010diu ko g\u0117dytis\u00bb (2 Timotiejui 2, 15), bus pagerbtas Dievo didesn\u0117m u\u017eduotim.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[70]<\/a> Moz\u0117 \u2014 galingas per tik\u0117jim\u0105<\/h2>\n\n\n\n

Moz\u0117 dar jaunesnis u\u017e Danieli\u0173 ar Juozap\u0105 neteko savo vaikyst\u0117s nam\u0173 pastog\u0117s; vis d\u0117lto jo gyvenim\u0105 formavo tie patys veiksniai. Su savo gentainiais hebrajais jis praleido vos dvylika met\u0173, ta\u010diau per tuos metus buvo pad\u0117tas jo didingumo pagrindas, ir j\u012f pad\u0117jo ranka tos, kuri anaiptol nebuvo garsi.<\/p>\n\n\n\n

Jochebeda buvo verg\u0117. Gyvenime jai teko kukli dalia ir sunki na\u0161ta. Ta\u010diau per joki\u0105 kit\u0105 moter\u012f, i\u0161skyrus Marij\u0105 i\u0161 Nazareto, pasaulis negavo didesnio palaiminimo. \u017dinodama, kad jos vaikas veikiai atiteks tiems, kurie nepa\u017e\u012fsta Dievo, ji nuo\u0161ird\u017eiausiai tro\u0161ko susieti jo siel\u0105 su Dangum. Ji steng\u0117si \u012fdiegti jam meil\u0119 bei i\u0161tikimyb\u0119 Dievui. Ir \u0161is darbas buvo i\u0161tikimai atliktas. Jokia \u012ftaka negal\u0117jo priversti Moz\u0117s i\u0161si\u017ead\u0117ti t\u0173 tiesos princip\u0173, kurie buvo jo motinos mokymo esm\u0117 ir jos gyvenimo pamoka.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 kukli\u0173 nam\u0173 Go\u0161ene Jochebedos s\u016bnus pateko \u012f faraono r\u016bmus, pas Egipto valdov\u0119 ir tapo jos mylimu s\u016bnum. Egipto mokyklose Moz\u0117 \u012fgijo auk\u0161\u010diausi\u0105 civilin\u012f ir karin\u012f i\u0161silavinim\u0105. B\u016bdamas patraukli asmenyb\u0117, didingo stoto, i\u0161lavinto proto ir karali\u0161k\u0173 manier\u0173, jis pagars\u0117jo kaip karo vadas ir tapo tautos pasidid\u017eiavimu. Be to, Egipto monarchas kartu buvo ir dvasininkas; tod\u0117l Moz\u0117, nors atsisak\u0119s dalyvauti pagoni\u0173 pamaldose, su\u017einojo visas egiptie\u010di\u0173 religijos paslaptis.<\/p>\n\n\n\n

[71]<\/strong> Egipte, kuris tuo metu vis dar buvo galingiausia ir labiausiai civilizuota \u0161alis, Moz\u0117, kaip jos b\u016bsimasis valdovas, gal\u0117jo paveld\u0117ti auk\u0161\u010diausius titulus, kokius tik gali suteikti \u0161is pasaulis. Ta\u010diau jis pasirinko kai k\u0105 kilniau. D\u0117l Dievo garb\u0117s ir savo engiamos tautos i\u0161laisvinimo Moz\u0117 paaukojo Egipto garb\u0119. Tada Dievas \u0117m\u0117si jj ypatingai ugdyti.<\/p>\n\n\n\n

Moz\u0117 vis dar nebuvo pasireng\u0119s savo viso gyvenimo darbui. Jis dar tur\u0117jo i\u0161mokti, kaip pasitik\u0117ti dievi\u0161k\u0105ja j\u0117ga. Jis neteisingai suprato Dievo tiksl\u0105 ir tik\u0117josi ginklais i\u0161vaduoti Izrael\u012f. D\u0117l to tikslo jis rizikavo viskuo ir patyr\u0117 nes\u0117km\u0119. Pralaim\u0117j\u0119s ir nusivyl\u0119s jis pab\u0117go i\u0161 savo \u0161alies ir tapo tremtiniu svetimose \u017eem\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

Midjano dykumose Moz\u0117 keturiasde\u0161imt met\u0173 gan\u0117 avis. Atrod\u0117, jog jam jau nebeteks atlikti svarbiausio jo gyvenime darbo, ta\u010diau jis vis dar buvo jam rengiamas. I\u0161mintis, reikalinga valdyti tamsias ir nedrausmingas minias, tur\u0117jo b\u016bti \u012fgyjama ugdant save pat|. R\u016bpindamasis avimis ir \u0161velniais \u0117riukais, Moz\u0117 \u012fgijo patirties, kuri pad\u0117jo jam tapti i\u0161tikimu, kantriu Izraelio piemeniu. Kad gal\u0117t\u0173 tapti Dievo atstovu, jis tur\u0117jo mokytis i\u0161 Jo.<\/p>\n\n\n\n

Egipte j\u012f supusi \u012ftaka, \u012fmot\u0117s \u017eavesys, jo paties, kaip valdovo vaikai\u010dio, pad\u0117tis, de\u0161imtimis t\u016bkstan\u010di\u0173 pavidal\u0173 viliojusi prabanga ir nedoryb\u0117s, netikros religijos rafinuotumas, subtilumas ir misticizmas, dar\u0117 \u012fsp\u016bd\u012f jo protui bei charakteriui. R\u016bs\u010diame dykviet\u0117s paprastume viso to nebeliko.<\/p>\n\n\n\n

[72]<\/strong> Tarp diding\u0173 kaln\u0173 Moz\u0117 liko vienas su Dievu. Visur buvo u\u017era\u0161ytas K\u016br\u0117jo vardas. Mozei atrod\u0117, kad jis stovi Jo akivaizdoje ir ant jo krenta Dievo j\u0117gos \u0161e\u0161\u0117lis. \u010cia nebeliko jokio pasitenkinimo savimi. Begalinio akivaizdoje Moz\u0117 suprato, koks silpnas, niekam tik\u0119s, trumparegis yra \u017emogus.<\/p>\n\n\n\n

\u010cia Moz\u0117 \u012fgijo tai, k\u0105 i\u0161saugojo per vis\u0105 savo sunk\u0173, r\u016bpes\u010di\u0173 kupin\u0105 gyvenim\u0105, \u2014 Dievo asmeninio Artumo poj\u016bt\u012f. Jis ne tik \u017evelg\u0117 j ateit\u012f ir reg\u0117jo \u012fsik\u016bnijus\u012f Krist\u0173, bet ir mat\u0117, kaip Kristus  lydi Izrael\u012f visuose \u0161io \u017eygiuose. Nesuprastas, kaltinamas, \u012f\u017eeidin\u0117jamas, k\u0119sdamas pavoj\u0173 ir \u017evelgdamas mir\u010diai \u012f akis, Moz\u0117 \u201eliko nepajudinamas, tarsi reg\u0117t\u0173 Neregim\u0105j\u012f”(Hebrajams 11, 27).<\/p>\n\n\n\n

Moz\u0117 ne tik m\u0105st\u0117 apie Diev\u0105, jis J\u012f reg\u0117jo. Dievas jam nuolatos buvo prie\u0161 akis, ir \u0161is reginys niekada nei\u0161bl\u0117so. Tik\u0117jimas Mozei nebuvo ie\u0161kojimas; tai buvo realyb\u0117. Jis buvo \u012fsitikin\u0119s, kad Dievas ypatingai valdo jo gyvenim\u0105, ir visame kame pripa\u017eino J\u012f. I\u0161 Dievo Moz\u0117 s\u0117m\u0117si j\u0117g\u0173 atsispirti bet kokiai pagundai.<\/p>\n\n\n\n

Moz\u0117 tro\u0161ko kuo s\u0117kmingiau atlikti jam skirt\u0105j\u012f did\u012fj\u012f darb\u0105 ir visi\u0161kai pasitik\u0117jo dievi\u0161ka j\u0117ga. Jis suprato, kad jam reikalinga pagalba, pra\u0161\u0117 jos, tik\u0117jimu j\u0105 priimdavo ir tik\u0117damas j\u012f palaikan\u010dia j\u0117ga \u017eeng\u0117 \u012f priek\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\u0160tai toks buvo keturiasde\u0161imt met\u0173 truk\u0119s Moz\u0117s gyvenimas dykumoje. Kad b\u016bt\u0173 suteikta [73]<\/strong> tokia patirtis, \u0161is laikotarpis Begalinei I\u0161min\u010diai nepasirod\u0117 per ilgas ar jo kaina per didel\u0117.<\/p>\n\n\n\n

\u0160io ugdymo, \u0161i\u0173 pamok\u0173 vaisiai susij\u0119 ne tik su Izraelio istorija, bet su viskuo, kas nuo t\u0173 laik\u0173 lig pat \u0161ios dienos pasakojama apie pasaulio pa\u017eang\u0105. Auk\u0161\u010diausias Moz\u0117s didingumo \u012fvertinimas, \u012ekv\u0117ptos plunksnos liudijimas apie jo gyvenim\u0105 buvo toks: \u201eNiekada nuo tol Izraelyje nebekilo toks prana\u0161as, kaip Moz\u0117, su kuriuo Vie\u0161pats susitiko tiesiogiai\u00bb (Pakartoto \u012estatymo 34, 10).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Paulius \u2013 d\u017eiugusis tarnyst\u0117je<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u0160io Jeruzal\u0117s rabino asmenyb\u0117je derinosi J\u0117z\u0173 lyd\u0117jusi\u0173 Galil\u0117jos mokini\u0173 tik\u0117jimas ir patirtis Evangelijos darbe, tryk\u0161tanti energija ir intelektualin\u0117 j\u0117ga. Romos pilie\u010diui, gimusiam pagoni\u0173 mieste; \u017eydui, bet ne savo kilme, o vis\u0105 gyvenim\u0105 trukusiu mokymusi, patriotiniu pasi\u0161ventimu ir religiniu tik\u0117jimu; Jeruzal\u0117je lavintam \u017eymiausi\u0173 rabin\u0173, i\u0161maniusiam visus prot\u0117vi\u0173 \u012fstatymus bei tradicijas, Sauliui i\u0161 Tar\u0161o buvo visi\u0161kai b\u016bdingas jo tautos i\u0161didumas ir i\u0161ankstin\u0117s nuomon\u0117s. Dar jaunyst\u0117je jis tapo garbingu Teismo tarybos nariu ir buvo laikomas daug \u017eadan\u010diu, kar\u0161tu senojo tik\u0117jimo gyn\u0117ju.<\/p>\n\n\n\n

Teologin\u0117se Jud\u0117jos mokyklose Dievo \u017dodis buvo neprieinamas \u017emoni\u0173 apm\u0105stymams; per rabin\u0173 interpretacijas ir tradicijas jis buvo netek\u0119s [74]<\/strong> savo j\u0117gos. Sav\u0119s i\u0161auk\u0161tinimas, noras dominuoti, pavydumas, u\u017edarumas, fanatizmas ir paniekos kupinas i\u0161didumas buvo pagrindiniai \u0161i\u0173 mokytoj\u0173 principai bei motyvai.<\/p>\n\n\n\n

Rabinai m\u0117gavosi savo prana\u0161umu ne tik prie\u0161 kitas tautas, bet ir prie\u0161 savi\u0161kius. Nuo\u017emiai neapk\u0119sdami savo eng\u0117j\u0173 rom\u0117n\u0173, jie buvo pasiry\u017e\u0119 j\u0117ga susigr\u0105\u017einti savo nacionalin\u0119 vir\u0161enyb\u0119. J\u0117zaus sek\u0117j\u0173, kuri\u0173 taikus mokymas taip prie\u0161taravo j\u0173 ambicijoms, jie taip pat nekent\u0117 ir \u017eud\u0117. \u0160iame persekiojime Saulius buvo vienas i\u0161 nuo\u017emiausi\u0173 bei \u012fnirtingiausi\u0173 veik\u0117j\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Karin\u0117se Egipto mokyklose Moz\u0117 buvo mokomas j\u0117gos \u012fstatymo, ir \u0161is mokymas jo charakteriui padar\u0117 toki\u0105 didel\u0119 \u012ftak\u0105, kad prisireik\u0117 keturiasde\u0161imties met\u0173 ramaus bendravimo su Dievu ir gamta, kad jis tapt\u0173 tinkamas Izraelio vedlys pagal meil\u0117s \u012fstatym\u0105. T\u0105 pa\u010di\u0105 pamok\u0105 tur\u0117jo i\u0161mokti ir Paulius.<\/p>\n\n\n\n

Prie Damasko vart\u0173 reg\u0117jime pasirod\u0119s Nukry\u017eiuotasis radikaliai pakeit\u0117 jo gyvenimo t\u0117km\u0119. Persekiotojas tapo Dievo tarnu, mokytojas \u2013 Jo mokiniu. Damaske, tamsoje ir vienatv\u0117je praleistos dienos jam virto i\u0161tisais metais. Jis \u0117m\u0117 analizuoti atminty i\u0161likusias Senojo Testamento vietas, o Kristus tapo jo mokytoju. Mokykla Pauliui buvo ir gamtos prieglobstis. Tyrin\u0117ti \u0160ventojo Ra\u0161to ir mokytis i\u0161 Dievo jis i\u0161keliavo j Arabijos dykum\u0105. Paulius i\u0161val\u0117 savo siel\u0105 nuo i\u0161ankstini\u0173 [75]<\/strong> nuomoni\u0173 bei tradicij\u0173, kurios formavo jo gyvenim\u0105, ir pri\u0117m\u0117 nurodymus i\u0161 tiesos \u0160altinio.<\/p>\n\n\n\n

Tolimesnis apa\u0161talo Pauliaus gyvenimas buvo \u012fkv\u0117ptas vienintelio \u2013 pasiaukojimo \u2013 principo ir meil\u0117s tarnyst\u0117s. Jis sak\u0117: \u201eA\u0161 skolingas graikams ir barbarams, i\u0161mintingiems ir nei\u0161manantiems\u00bb (Romie\u010diams 1, 14); \u201eKristaus meil\u0117 valdo mus\u00bb (2 Korintie\u010diams 5, 14).<\/em><\/p>\n\n\n\n

B\u016bdamas did\u017eiausias \u017emonijos mokytojas, Paulius \u0117m\u0117si ir pa\u010di\u0173 \u017eemiausi\u0173, ir pa\u010di\u0173 auk\u0161\u010diausi\u0173 pareig\u0173. Jis pripa\u017eino, jog darbas b\u016btinas ir rankoms, ir protui, bei i\u0161silaik\u0117 savo rank\u0173 darbu. Kasdien skelbdamas Evangelij\u0105 did\u017eiuosiuose civilizacijos centruose, jis u\u017esidirbo duon\u0105 ausdamas palapines. \u201eJ\u016bs gi \u017einote, kad mano ir palydov\u0173 reikalams tarnavo \u0161itos va mano rankos \u2013 sak\u0117 Paulius (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 20, 34).<\/p>\n\n\n\n

Paulius buvo apdovanotas itin \u0161viesiu protu, ir jo gyvenimas liudijo ret\u0105 i\u0161mint\u012f. Jo mokyme d\u0117stomi svarbiausi principai, kuri\u0173 ne\u017einojo net \u017eymiausi to meto protai. T\u0173 princip\u0173 pavyzdys yra ir jo gyvenimas. Apa\u0161talas Paulius i\u0161siskyr\u0117 tokia did\u017eiule i\u0161mintim, greita nuovoka ir gailestinga \u0161irdimi, kuri suartino \u017emones ir \u012fgalino j\u012f pa\u017eadinti j\u0173 kilnesn\u0119 prigimt\u012f bei \u012fkv\u0117pti juos dvasingesniam gyvenimui.<\/p>\n\n\n\n

\u0160tai k\u0105 jis pasak\u0117 pagonims listrie\u010diams, kalb\u0117damas apie gamtos liudijam\u0105 Diev\u0105, visokeriopo g\u0117rio \u0160altin\u012f: \u201eI\u0161 dangaus duodavo jums lietaus bei [76] vaising\u0173 met\u0173, teik\u0117 jums maisto ir \u0161irdies d\u017eiaugsmo\u00bb (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 14, 17).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160tai Paulius Filip\u0173 po\u017eemyje, kur, nepaisant skausm\u0173 varstomo k\u016bno, jo \u0161lovinimo giesm\u0117 sudrums\u010dia vidurnak\u010dio tyl\u0105. Kai \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas atv\u0117r\u0117 kal\u0117jimo duris, v\u0117l pasigirdo Pauliaus balsas \u2013 jis su d\u017eiaugsmu tar\u0117 pagoniui kal\u0117jimo vir\u0161ininkui: \u201eNedaryk sau pikto! Mes visi esame \u010dionai\u00bb (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 16, 28). Bet kuris kitas \u017emogus, pasirod\u017eius kal\u0117jimo vir\u0161ininkui, b\u016bt\u0173 nust\u0117r\u0119s. O kal\u0117jimo vir\u0161ininkas, suvok\u0119s, koks realus Pauli\u0173 palaikantis tik\u0117jimas, pasiteiravo, kaip gal\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161gelb\u0117tas ir kartu su visa \u0161eima prisijung\u0117 prie persekiojam\u0173 Kristaus mokini\u0173.<\/p>\n\n\n\n

O \u0161tai Paulius At\u0117nuose, prie\u0161ais Areopago taryb\u0105, kur moksl\u0105 atremia mokslu, logik\u0105 \u2013 logika, o filosofij\u0105 \u2013 filosofija. Atkreipkite d\u0117mes\u012f, su kokiu dievi\u0161kos meil\u0117s suteiktu takti\u0161kumu jis rodo \u012f Jehov\u0105, kaip \u012f \u201ene\u017einom\u0105 Diev\u0105”, kur\u012f jo klausytojai, patys to ne\u017einodami, garbino; j\u0173 pa\u010di\u0173 poeto \u017eod\u017eiais jis vaizduoja Diev\u0105 kaip T\u0117v\u0105, kurio vaikai jie bes\u0105. \u0160tai jis, tais kast\u0173 laikais, kai buvo visi\u0161kai nepripa\u017e\u012fstamos \u017emogaus teis\u0117s, i\u0161kelia did\u017ei\u0105j\u0105 ties\u0105 apie \u017emoni\u0173 brolyb\u0119, skelbdamas, kad Dievas \u201ei\u0161 vienos \u0161aknies i\u0161ved\u0117 vis\u0105 \u017emoni\u0173 gimin\u0119, kuri gyvena visoje \u017eem\u0117je. Tai Jis nustat\u0117 apr\u0117\u017etus laikus ir apsigyvenimo ribas, kad \u017emon\u0117s ie\u0161kot\u0173 Dievo ir taiytum ap\u010diuopomis J\u012f atrast\u0173, nes Jis visi\u0161kai netoli nuo kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173\u00bb (.Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 17, 26.27).<\/p>\n\n\n\n

[77]<\/strong> Paklausykite Pauliaus Festo r\u016bmuose, kai karalius Agripa, apkaltintas Evangelijos tiesos, su\u0161uko: \u201eTuojau, \u017ei\u016br\u0117k, \u012ftikinsi mane krik\u0161\u010dionimi tapti”.<\/em> Parod\u0119s \u012f savo grandines, Paulius \u0161velniai ir mandagiai atsak\u0117: \u201eDuok, Dieve, kad ar tuojau, ar ne tuojau ne tik tu, bet ir visi, \u0161iandien gird\u0117j\u0119 mane kalbant, tapt\u0173 tokie, kaip a\u0161, tik be \u0161it\u0173 pan\u010di\u0173!\u00bb (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173<\/em> 26, 28.29)<\/p>\n\n\n\n

Taip prab\u0117go jo gyvenimas, kur\u012f jis apib\u016bdino \u0161iais \u017eod\u017eiais: \u201eDa\u017enai b\u016bdavau kelion\u0117se, upi\u0173 pavojuose, pavojuose nuo pl\u0117\u0161ik\u0173, pavojuose nuo savo tautie\u010di\u0173, pavojuose nuo pagoni\u0173, miesto pavojuose, dykumos pavojuose, j\u016bros pavojuose, pavojuose nuo netikr\u0173 broli\u0173. Man teko daug tri\u016bsti ir vargti, da\u017enai bud\u0117ti naktimis, badauti ir trok\u0161ti, da\u017enai pasninkauti, da\u017enai k\u0119sti \u0161alt\u012f ir nuogum\u0105\u00bb <\/em>(2 Korintie\u010diams<\/em> 11, 26.27). \u201eKeikiami mes laiminame, persekiojami i\u0161tveriame, pikt\u017eod\u017eiaujami maloniai atsakome […], kai li\u016bdime ir vis\u0173 laik\u0173 esame linksmi, kai, b\u016bdami betur\u010diai, praturtiname daugel\u012f, kai nieko neturime ir visk\u0105 turime\u00bb <\/em>(1 Korintie\u010diams 4, 12.13; 2 Korintie\u010diams 6, 10).<\/p>\n\n\n\n

Tarnyst\u0117je jis atrado sav\u0105j\u012f d\u017eiaugsm\u0105, ir baigiantis jo sunkiam gyvenimui, atsigr\u0119\u017e\u0119s \u012f kovas ir pergales, Paulius gal\u0117jo pasakyti: \u201eI\u0161kovojau ger\u0173 kov\u0173\u00bb (2 Timotiejui 4, 7).<\/p>\n\n\n\n

\u0160ios istorijos be galo \u012fdomios. Niekam jos n\u0117ra tokios svarbios, kaip jaunimui. D\u0117l sunkaus [78]<\/strong> tarnavimo Dievui Moz\u0117 atsisak\u0117 karalyst\u0117s, Paulius \u2013 turt\u0173 ir savo tautos pagarbos. Daugeliui \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimas atrodo kupinas gerov\u0117s atsi\u017ead\u0117jimo ir pasiaukojimo. Ar tikrai taip buvo? Kristaus paniekinimas Mozei buvo didesnis turtas u\u017e visus Egipto lobius. Paulius skelb\u0117: \u201eBet t\u0105 pirmenyb\u0119 a\u0161 d\u0117l Kristaus palaikiau nuostoliu. O taip! Ai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus J\u0117zaus, mano Vie\u0161paties, pa\u017einimo didybe. D\u0117l Jo a\u0161 ry\u017eausi visko netekti ir visk\u0105 laikau s\u0105\u0161lavomis, kad tik laim\u0117\u010diau Krist\u0173\u00bb (Filipie\u010diams 3, 7-8). Jis buvo patenkintas savo pasirinkimu.<\/p>\n\n\n\n

Mozei buvo pasi\u016blyti faraon\u0173 r\u016bmai ir monarcho sostas; ta\u010diau tuose auksu tviskan\u010diuose r\u016bmuose tarpo nuod\u0117mingi malonumai, priver\u010diantys \u017emones u\u017emir\u0161ti Diev\u0105, tod\u0117l jis ver\u010diau pasirinko \u201ei\u0161liekant\u012f lob\u012f ir gerov\u0119\u00bb (Patarli\u0173 8, 18). U\u017euot susiej\u0119s savo likim\u0105 su Egipto didybe, jis ver\u010diau pasirinko siekti Dievo tikslo. U\u017euot leid\u0119s \u012fstatymus Egiptui, jis, vadovaujamas Dievo, skelb\u0117 \u012fstatymus pasauliui. Jis tapo Dievo \u012frankiu, pateikian\u010diu \u017emon\u0117ms tuos principus, kurie saugo ir namus, ir visuomen\u0119, kurie yra kertinis taut\u0173 klest\u0117jimo akmuo, \u2013 principus, kuriuos garsiausi pasaulio \u017emon\u0117s \u0161iandien pripa\u017e\u012fsta kaip pagrind\u0105 viskam, kas yra geriausia \u017emoni\u0173 vald\u017eios strukt\u016brose.<\/p>\n\n\n\n

Egipto didyb\u0117 virto dulk\u0117mis. Nebeliko jo j\u0117gos ir civilizacijos. Ta\u010diau Moz\u0117s darbas nepra\u017eus. [79]<\/strong> Didieji teisingumo principai, d\u0117l kuri\u0173 \u012ftvirtinimo jis gyveno, yra am\u017eini..<\/p>\n\n\n\n

Moz\u0117s viso gyvenimo darb\u0105 ir jo \u0161ird\u012f apsunkinus\u012f r\u016bpest\u012f \u012fkv\u0117p\u0117 Artumas To, kuris \u201ei\u0161siskiria i\u0161 de\u0161imties t\u016bkstan\u010di\u0173 […], visas Jis \u2014 malonumas\u00bb (Giesmi\u0173 giesm\u0117s 5, 10.16). Su dykumoje klaid\u017eiojan\u010diu Kristumi, su Kristumi ant Atsimainymo kalno, su Kristumi Dangaus r\u016bmuose Moz\u0117s gyvenimas \u017dem\u0117je buvo palaimintas ir laiminantis, o Danguje \u2013 pagerbtas.<\/p>\n\n\n\n

Pauli\u0173 jo gausyb\u0117je darb\u0173 taip pat palaik\u0117 Dievo Artumo j\u0117ga. \u201eA\u0161 visa galiu Tame, kuris mane stiprina”, \u2013 pasak\u0117 jis (Filipie\u010diams 4, 13). \u201eKas gi mus atskirs nuo Kristaus meil\u0117s? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas? […] Ta\u010diau visa mes lengvai nugalime per T\u0105, kuris mus pamilo. A\u0161 juk esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaik\u0161tyst\u0117s, nei dabartis, nei ateitis, nei galyb\u0117s, nei auk\u0161tumos, nei gelm\u0117s, nei jokie kiti k\u016briniai negal\u0117s m\u016bs\u0173 atskirti nuo Dievo meil\u0117s, kuri yra m\u016bs\u0173 Vie\u0161patyje Kristuje J\u0117zuje\u00bb <\/em>(Romie\u010diams 8, 35-39).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Ir vis d\u0117lto Paulius lauk\u0117 b\u016bsimojo d\u017eiaugsmo kaip atlygio u\u017e savo tri\u016bs\u0105 \u2013 to paties d\u017eiaugsmo, d\u0117l kurio Kristus i\u0161tv\u0117r\u0117 kry\u017eiaus kan\u010dias ir nepais\u0117 g\u0117dos, \u2013 d\u017eiaugsmo i\u0161vysti savo darbo vaisius. \u201eKas gi yra m\u016bs\u0173 viltis, d\u017eiaugsmas ir pasidid\u017eiavimo vainikas prie\u0161 m\u016bs\u0173 Vie\u0161pat\u012f J\u0117z\u0173, kai Jis ateis, [80]<\/strong> jeigu ne j\u016bs?! Taip, j\u016bs esate m\u016bs\u0173 garb\u0117 ir d\u017eiaugsmas!\u00bb (1 Tesalonikie\u010diams 2, 19.20)<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kas gali i\u0161matuoti apa\u0161talo Pauliaus atlikto darbo poveik\u012f pasauliui? U\u017e visa tai, kas palengvina kan\u010dias, guod\u017eia li\u016bdesy, u\u017ekerta keli\u0105 blogiui, kas pakelia gyvenim\u0105 nuo savanaudi\u0161kumo bei juslingumo ir pa\u0161lovina j\u012f nemirtingumo viltimi, kiek turime b\u016bti d\u0117kingi Pauliui ir jo bendra\u017eygiams, kurie su Dievo S\u016bnaus Evangelija nepastebimi keliavo nuo Azijos iki Europos krant\u0173?<\/p>\n\n\n\n

Ar verta tapti Dievo \u012frankiu ir skleisti tokius palaiminimus? Ar bus verta am\u017einyb\u0117je steb\u0117ti tokio darbo vaisius?<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[81]VYRIAUSIAS IS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

MOKYTOJAS<\/p>\n\n\n\n

[82]<\/strong><\/a> \u201eNiekados \u017emogus n\u0117ra taip kalb\u0117j\u0119s!\u201c<\/h2>\n\n\n\n

[83]<\/strong><\/a> Dievo si\u0173stasis mokytojas<\/h2>\n\n\n\n

\u201eApsvarstykite”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eJo vardas bus Nuostabusis Patar\u0117jas,<\/em><\/p>\n\n\n\n

Galingasis Dievas, Am\u017einasis T\u0117vas,<\/em><\/p>\n\n\n\n

Ramyb\u0117s Kunigaik\u0161tis\u00bb (Izaijo 9, 5).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Dievo si\u0173stuoju Mokytoju Dangus dovanojo \u017emon\u0117ms visa, k\u0105 tur\u0117jo geriausia ir didingiausia. Tas, kuris stov\u0117jo Auk\u0161\u010diausiojo tarybos, kuris gyveno pa\u010dioje Am\u017einojo \u0161ventykloje, buvo i\u0161rinktas, kad asmeni\u0161kai atskleist\u0173 \u017emonijai Dievo pa\u017einim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Per Krist\u0173 atsklido visi dievi\u0161kosios \u0161viesos spinduliai, kada nors pasiek\u0119 nupuolus\u012f pasaul\u012f. Tai Jis kalb\u0117jo per kiekvien\u0105, kuris per vis\u0105 \u0161imtme\u010di\u0173 istorij\u0105 skelb\u0117 \u017emon\u0117ms Dievo \u017dod\u012f. \u017dymiausi\u0173 ir kilniausi\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 pasiekimai \u017dem\u0117je \u2013 tai J\u0117zaus atspind\u017eiai. Juozapo tyrumas ir geranori\u0161kumas, Moz\u0117s tik\u0117jimas, nuolankumas ir kantryb\u0117, Eliziejaus tvirtumas. Danieliaus  kilnumas bei ry\u017etas, Pauliaus \u012fkar\u0161tis ir pasiaukojimas \u2013 visuose \u0161iuose \u017emon\u0117se, kaip ir kituose, gyvenusiuose \u017dem\u0117je, pasirei\u0161kusios protin\u0117s ir dvasin\u0117s j\u0117gos tebuvo Jo \u0161lov\u0117s \u0161vyt\u0117jimo atspind\u017eiai. Jame gl\u016bdi tobulas idealas.<\/p>\n\n\n\n

[84]<\/strong> Kad atskleist\u0173 \u0161\u012f ideal\u0105, kaip vienintel\u012f teising\u0105 siektin\u0105 mat\u0105; kad parodyt\u0173, kuo gali tapti kiekvienas \u017emogus; kuo \u017emoguje apsigyvenus Dievui gali tapti visi J\u012f pri\u0117musieji \u2013 d\u0117l to Kristus at\u0117jo \u012f pasaul\u012f. Jis at\u0117jo parodyti, kaip tur\u0117t\u0173 b\u016bti ugdomi \u017emon\u0117s, kad tikt\u0173 tapti Dievo vaikais; kaip b\u016bdami \u017dem\u0117je jie turi \u012fgyvendinti Dangaus principus ir gyventi dangi\u0161k\u0105j\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Did\u017eiausia Dievo dovana buvo suteikta tam, kad b\u016bt\u0173 patenkintas did\u017eiausias \u017emogaus poreikis. \u0160viesa pasirod\u0117 tada, kai pasaulio tamsa buvo juod\u017eiausia. D\u0117l klaidingo mokymo \u017emoni\u0173 protai jau seniai buvo nusigr\u0119\u017e\u0119 nuo Dievo. Vyraujan\u010diose \u0161vietimo sistemose dievi\u0161kojo aprei\u0161kimo viet\u0105 buvo u\u017e\u0117musi \u017emogi\u0161ka filosofija. Vietoj Dangaus duotojo tiesos mato, \u017emon\u0117s vadovavosi savo pa\u010di\u0173 susikurtais kriterijais. Jie nusigr\u0119\u017e\u0117 nuo gyvyb\u0117s \u0160viesos ir nu\u017eingsniavo, pasi\u0161viesdami savo pa\u010di\u0173 kurstomos ugnies kibirk\u0161timis.<\/p>\n\n\n\n

Atsiskyrus nuo Dievo, kuris vienintelis teik\u0117 \u017emonijai j\u0117g\u0105, j\u0173 stipryb\u0117 tapo silpnybe. Jie nesugeb\u0117jo pasiekti net savo pa\u010di\u0173 kriterij\u0173. Tikro tobulumo ilges\u012f jie mald\u0117 i\u0161ore ir apsimetin\u0117jimu. Pana\u0161umas i\u0161st\u016bm\u0117 tikrov\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Kartkart\u0117m atsirasdavo mokytojai, kurie kreipdavo \u017emoni\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f tiesos \u0160altin\u012f. V\u0117l b\u016bdavo sugr\u0105\u017einami teisingi principai, tad \u017emoni\u0173 gyvenimas liudijo apie atgaut\u0105 j\u0117g\u0105. Ta\u010diau \u0161ios pastangos[85]<\/strong> trukdavo neilgai. Esamos blogyb\u0117s trumpam b\u016bdavo suvaldytos, ta\u010diau nuopuolis i\u0161likdavo. Reformatoriai buvo kaip tamsoje suspindusi \u0161viesa; bet ir jie negal\u0117jo jos i\u0161sklaidyti. Pasaulis \u201elabiau myl\u0117jo tams\u0105 nei \u0161vies\u0105 \u00ab (Jono 3, 19).<\/p>\n\n\n\n

Kai Kristus at\u0117jo \u012f \u017dem\u0119, \u017emonija, jau atrod\u0117, pasieks savo \u017eemiausi\u0105 nuopuolio rib\u0105. Buvo paniekinti net patys visuomen\u0117s pamatai. Gyvenimas tapo netikras, dirbtinis. \u017dydai, netek\u0119 Dievo \u017dod\u017eio j\u0117gos, skleid\u0117 pasaulyje prot\u0105 paraly\u017eiuojan\u010dias bei siel\u0105 marinan\u010dias tradicijas ir prasimanymus. Dievo garbinim\u0105 \u201eDvasia ir tiesa\u00bb pakeit\u0117 \u017emoni\u0173 garbinimas nesibaigian\u010diu j\u0173 pa\u010di\u0173 sukurtu apeig\u0173 maratonu. Visame pasaulyje visos religijos sistemos po truput\u012f prarado \u012ftak\u0105 protui ir sielai. Pasipiktin\u0119 melu ir prasimanymais, trok\u0161dami leistis \u012f apm\u0105stymus, \u017emon\u0117s persismelk\u0117 nei\u0161tikimybe ir materializmu. Negalvodami apie am\u017einyb\u0119, jie gyveno \u0161ia diena.<\/p>\n\n\n\n

Nustoj\u0119 pripa\u017einti Diev\u0105, jie nustojo gerbti ir \u017emog\u0173. Tiesa, garbingumas, s\u0105\u017einingumas, pasitik\u0117jimas, u\u017euojauta nyko \u0161ioje \u017dem\u0117je. Nepasotinamas godumas ir prot\u0105 temdan\u010dios ambicijos gimd\u0117 nepasitik\u0117jim\u0105. Mintys apie pareig\u0105, apie stipri\u0173j\u0173 pareig\u0105 silpniesiems, apie \u017emogi\u0161k\u0105j\u012f orum\u0105 ir \u017emoni\u0173 teises buvo atmestos kaip tu\u0161ti svai\u010diojimai ar nes\u0105mon\u0117s. Eiliniai \u017emon\u0117s buvo laikomi gyvuliais, ant kuri\u0173 galima krauti na\u0161tas, \u012frankiais ar priemone ambicing\u0173j\u0173 tikslams [86]<\/strong> pasiekti. Turtas ir vald\u017eia, atsipalaidavimas ir pataikavimas savo \u012fnoriams buvo laikomi did\u017eiausiu g\u0117riu. T\u0105 am\u017ei\u0173 charakterizavo fizinis nuopuolis, protinis s\u0105stingis ir dvasin\u0117 mirtis.<\/p>\n\n\n\n

Kaip \u017emoni\u0173 piktos aistros bei tikslai i\u0161st\u016bm\u0117 Diev\u0105 i\u0161 j\u0173 min\u010di\u0173, taip Jo u\u017emar\u0161tis dar labiau st\u016bm\u0117 juos blogio link. Nuod\u0117m\u0119 pamilusi \u0161irdis savaip \u012fsivaizdavo Diev\u0105, ir \u0161i samprata tik stiprino nuod\u0117m\u0117s \u012ftak\u0105. Pataikaudami sau, \u017emon\u0117s prad\u0117jo manyti, kad Dievas toks, kaip ir jie, \u2013 kad Jo tikslas yra pa\u0161lovinti Save, o Jo reikalavimai tenkina Jo paties malonumus; kad tai Esyb\u0117, kuri \u017emones i\u0161auk\u0161tina arba pra\u017eudo, priklausomai nuo to, padeda jie ar trukdo Jam siekti Jo savanaudi\u0161k\u0173 tiksl\u0173. \u017demesn\u0117ms klas\u0117ms Auk\u0161\u010diausiasis beveik nesiskyr\u0117 nuo j\u0173 eng\u0117j\u0173, tik buvo galingesnis u\u017e juos. Tokios id\u0117jos formavo visas religijas. Kiekviena i\u0161 j\u0173 tebuvo pasipelnymo sistema. Dovanomis ir apeigomis maldininkai steng\u0117si permaldauti Diev\u0105 ir pasinaudoti Jo malone. Tokia religija, nedaranti jokios \u012ftakos nei \u0161ird\u017eiai, nei s\u0105\u017einei, tegal\u0117jo b\u016bti apeig\u0173 virtin\u0117, kuri vargino \u017emones ir i\u0161 kurios jie tro\u0161ko i\u0161sivaduoti, pasinaudoj\u0119 tuo, k\u0105 ji gali duoti. Taigi nevaldomas blogis vis labiau ve\u0161\u0117jo, o d\u0117kingumas ir g\u0117rio tro\u0161kimas tirpo. \u017dmon\u0117s prarado Dievo atvaizd\u0105 ir gavo jiems vadovaujan\u010dios demoni\u0161kos j\u0117gos antspaud\u0105. Visas pasaulis dar\u0117si i\u0161tvirkimo kloaka.<\/p>\n\n\n\n

[87]<\/strong> \u017dmonijai liko vienintel\u0117 viltis \u2013 kad j \u0161i\u0105 prie\u0161taring\u0173 ir sugedusi\u0173 element\u0173 mas\u0119 bus \u012fmesta naujo raugo, kad \u017emonijai bus suteikta naujo gyvenimo j\u0117ga ir kad pasauliui bus sugr\u0105\u017eintas Dievo pa\u017einimas.<\/p>\n\n\n\n

Atnaujinti \u0161io pa\u017einimo at\u0117jo Kristus. Jis at\u0117jo, kad paneigt\u0173 neteisingus mokymus, kuriais tvirtinusieji pa\u017e\u012fstantys Diev\u0105 klaidingai pristat\u0117 J\u012f. Jis at\u0117jo apreik\u0161ti Jo \u012estatymo prigimt\u012f ir Savo charakteriu atskleisti \u0161ventumo gro\u017e\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Kristus at\u0117jo \u012f pasaul\u012f kupinas am\u017einyb\u0117s meil\u0117s. Nu\u0161lav\u0119s \u012f \u0161al\u012f visus savo naudos siekius, kurie var\u017e\u0117 Dievo \u012estatym\u0105, Jis parod\u0117, jog tai meil\u0117s \u012estatymas, Dievo gerumo i\u0161rai\u0161ka. Jis atskleid\u0117, jog paklusnumas \u012estatymo principams lemia \u017emonijos laim\u0119, o kartu ir visuomen\u0117s stabilum\u0105 \u2013 jos pagrind\u0105 ir karkas\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Dievo \u012estatymas anaiptol n\u0117ra despoti\u0161ki reikalavimai \u2013 jis duotas \u017emon\u0117ms kaip gynybin\u0117 u\u017etvara, kaip skydas. Kas priima jo principus, tampa apsaugotas nuo blogio. I\u0161tikimyb\u0117 Dievui apima i\u0161tikimyb\u0119 \u017emogui. Taigi \u012estatymas saugo kiekvieno \u017emogaus teises ir jo individualyb\u0119. Jis neleid\u017eia prana\u0161esniam engti kitus, o pavaldiniui nepaklusti. Jis u\u017etikrina \u017emogaus gerov\u0119 ir \u0161iame, ir b\u016bsimajame pasaulyje. Paklusnumas u\u017etikrina am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105, nes i\u0161rei\u0161kia per am\u017eius i\u0161liksian\u010dius principus. Kristus at\u0117jo, kad parodyt\u0173, kokie vertingi dievi\u0161kieji principai, atskleisdamas [88]<\/strong> j\u0173 gali\u0105 atgaivinti \u017emonij\u0105. Jis at\u0117jo pamokyti, kaip \u012fsisavinti ir taikyti \u0161iuos principus.<\/p>\n\n\n\n

Neretai \u017emon\u0117s visk\u0105 vertina pagal i\u0161or\u0119. Kai religija praranda savo j\u0117g\u0105, ji i\u0161kelia pompastik\u0105. To meto mokytojai steng\u0117si \u012fdiegti pagarb\u0105 pasipuikavimu ir pasirodymu. J\u0117zaus gyvenimas visam tam buvo akivaizdus kontrastas. Jo gyvenimas atskleid\u0117, kokie bever\u010diai yra tie dalykai, kuriuos \u017emon\u0117s laik\u0117 did\u017eiausia gyvenimo b\u016btinybe. Gim\u0119s kukliausioje aplinkoje, gyven\u0119s valstie\u010dio namuose, valg\u0119s paprast\u0105 maist\u0105, pad\u0117j\u0119s dailid\u0117s darbuose, gyven\u0119s tyliai, tamsioje aplinkoje, susitapatin\u0119s su pasauliui ne\u017einomais darbininkais, tomis s\u0105lygomis ir toje aplinkoje J\u0117zus mok\u0117si pagal dievi\u0161k\u0105j\u012f ugdymo plan\u0105. Jo nedomino to meto mokyklos, kuriose buvo sureik\u0161minamos smulkmenos ir sumenkinami svarb\u016bs dalykai. I\u0161silavinim\u0105 Jis gavo tiesiai i\u0161 Dangaus paskirt\u0173j\u0173 \u0161altini\u0173: i\u0161 naudingo darbo, i\u0161 \u0160ventojo Ra\u0161to ir gamtos, i\u0161 gyvenimo patirties \u2013 Dievo vadov\u0117li\u0173, kupin\u0173 \u017eini\u0173 tiems, kurie ima juos norin\u010dia ranka, \u017evelgia regin\u010diomis akimis ir skaito suprantan\u010dia \u0161irdimi. \u201eVaikelis augo ir stipr\u0117jo; jis dar\u0117si pilnas i\u0161minties, ir Dievo malon\u0117 buvo su Juo\u00bb (Luko 2. 40).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Taip pasireng\u0119s, J\u0117zus i\u0161\u0117jo atlikti Savo misijos. Kiekvienas Jo bendravimas su \u017emon\u0117mis taip laimino juos ir teik\u0117 j\u0117g\u0173 keistis, kaip pasaulis dar nebuvo reg\u0117j\u0119s.<\/p>\n\n\n\n

[89]<\/strong> Tas, kuris nori pakeisti \u017emonij\u0105, turi j\u0105 suprasti. \u017dmones galima pasiekti ir pakelti tik per u\u017euojaut\u0105, tik\u0117jim\u0105 ir meil\u0119. \u010cia Kristus i\u0161kyla kaip vyriausiasis Mokytojas; i\u0161 vis\u0173 kada nors gyvenusi\u0173 \u017dem\u0117je Jis vienintelis tobulai suprato \u017emogaus siel\u0105. \u201eMes juk turime ne tok\u012f vyriausi\u0105j\u012f kunig\u0105 (vyriausi\u0105j\u012f mokytoj\u0105, mat kunigai buvo ir mokytojai], kuris negal\u0117t\u0173 atjausti m\u016bs\u0173 silpnybi\u0173, o, kaip ir mes, visaip gundyt\u0105, ta\u010diau nenusid\u0117jus\u012f. […] Pats i\u0161kent\u0119s gundymus, Jis gali pad\u0117ti tiems, kurie yra gundomi \u00ab (Hebrajams 4, 15; 2, 18).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Vienintelis Kristus pats patyr\u0117 vis\u0105 sielvart\u0105 ir pagundas, kurios tenka \u017emoni\u0173 daliai. Niekas kitas, gim\u0119s i\u0161 moters, nebuvo taip nuo\u017emiai persekiojamas pagund\u0173; niekas kitas taip sunkiai nene\u0161\u0117 pasaulio nuod\u0117m\u0117s ir skausmo na\u0161tos. N\u0117ra nieko kito, kurio u\u017euojauta b\u016bt\u0173 tokia gili ir tokia \u0161velni. I\u0161gyven\u0119s visk\u0105, k\u0105 ir kiekvienas \u017emogus, Jis geb\u0117jo ne tik \u012fsijausti, bet ir jausti tai, k\u0105 jau\u010dia visi nesantieji sunkias na\u0161tas, gundomi ir kovojantys.<\/p>\n\n\n\n

Kristus gyveno tuo, ko mok\u0117. \u201eA\u0161 jums daviau pavyzd\u012f, kad ir j\u016bs darytum\u0117te, kaip A\u0161 jums dariau”, \u2013 pasak\u0117 Jis mokiniams. \u2013 […] kaip A\u0161 kad vykdau Savo T\u0117vo \u012fsakymus\u00bb (Jono 13, 15; 15, 10). Taigi Kristaus \u017eod\u017eiai tobulai iliustravo Jo gyvenim\u0105. Ma\u017ea to, Jis \u012fk\u016bnijo tai, ko mok\u0117. Jo \u017eod\u017eiai i\u0161rei\u0161k\u0117 ne tik Jo gyvenimo patirt\u012f, bet ir Jo charakter\u012f. Jis ne tik mok\u0117 tiesos, bet ir Pats buvo tiesa. B\u016btent tai suteik\u0117jo mokymui j\u0117g\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[90]<\/strong> Kristus kar\u0161tai priekai\u0161tavo d\u0117l negerovi\u0173. Nebuvo antro tokio, kuris taip nekent\u0117 blogio; nebuvo antro tokio, kuris taip dr\u0105siai jo atsi\u017ead\u0117t\u0173. Jau pats Jo buvimas buvo priekai\u0161tas viskam, kas neteisinga ir \u017eema. Jo tyrumo \u0161viesoje \u017emon\u0117s i\u0161vysdavo savo ne\u0161var\u0105, suprasdavo, kokie niekingi ir neteisingi j\u0173 gyvenimo tikslai. Ta\u010diau kartu Jis juos trauk\u0117. Tas, kuris suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173, \u017einojo \u017emonijos vert\u0119. Kristus pasmerk\u0117 blog\u012f, kankinant\u012f tuos, kuriuos Jis nor\u0117jo palaiminti ir i\u0161gelb\u0117ti. Kiekviename \u017emoguje, kad ir kaip nupuo- lusiame, Jis reg\u0117jo Dievo s\u016bn\u0173, t\u0105, kuriam galima sugr\u0105\u017einti privilegij\u0105 bendrauti su Dievu.<\/p>\n\n\n\n

\u201eDievas juk nesiunt\u0117 Savo S\u016bnaus \u012f pasaul\u012f, kad Jis pasaul\u012f pasmerkt\u0173, bet kad pasaulis per J\u012f b\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117tas\u00bb (Jono 3, 17). \u017dvelgdamas \u012f ken\u010dian\u010dius ir nupuolusius \u017emones, Kristus mat\u0117 pagrind\u0105 vil\u010diai ten, kur buvo tik neviltis ir griuv\u0117siai. Jei tik \u017emogus suprato, kad jam reikalinga pagalba, Kristus \u012f\u017evelg\u0117 galimyb\u0119 j\u012f pakelti. Gundomas, sugniu\u017edytas, vilt\u012f praradusias ir pasirengusias pra\u017e\u016bti \u0161irdis Jis pasitikdavo ne smerkdamas, o laimindamas.<\/p>\n\n\n\n

Palaiminimai buvo Jo pasveikinimas visai \u017emoni\u0173 \u0161eimai. \u017dvelgdamas \u012f did\u017eiul\u0119 mini\u0105, susirinkusi\u0105 pasiklausyti Kalno pamokslo, Kristus, regis, akimirkai u\u017emir\u0161o, kad Jis ne danguje, ir kreip\u0117si \u017einomu \u0161viesos pasaulio pasveikinimu. I\u0161 Jo l\u016bp\u0173 plauk\u0117 palaiminimai, kaip ilgai u\u017egniau\u017eto \u0161altinio versm\u0117.<\/p>\n\n\n\n

[91]<\/strong> Nusigr\u0119\u017e\u0119s nuo ambicing\u0173, savimi patenkint\u0173 \u0161io pasaulio numyl\u0117tini\u0173, Jis skelb\u0117 palaimintus tuos, kurie, kad ir kokie dideli b\u016bt\u0173 j\u0173 poreikiai, priima Jo \u0161vies\u0105 bei meil\u0119. Turintiems vargdienio dvasi\u0105, li\u016bdintiems, persekiojamiems Jis ties\u0117 rankas sakydamas: \u201eAteikite pas Mane visi […]; A\u0161 jus atgaivinsiu!\u00bb (Mato 11, 28)<\/p>\n\n\n\n

Kiekviename \u017emoguje Kristus mat\u0117 begalines galimybes. Jis reg\u0117jo \u017emones tokius, kokie jie gali b\u016bti, pakeisti \u201eVie\u0161paties, m\u016bs\u0173 Dievo\u00bb (Psalmyno 90, 17) malon\u0117s. \u017di\u016br\u0117damas \u012f juos su viltim, Jis \u012fkv\u0117pdavo vilt\u012f. Pasitikdamas juos su pasitik\u0117jimu, Jis sukeldavo pasitik\u0117jim\u0105. Atskleisdamas Savyje tikr\u0105 \u017emogaus ideal\u0105, Jis skatino jo trok\u0161ti ir tik\u0117ti. Niekinami ir nupuol\u0119 Jo akivaizdoje suprasdavo, kad jie vis dar yra \u017emon\u0117s, ir trok\u0161davo pasirodyti verti Jo pagarbos. Daugelyje \u0161ird\u017ei\u0173, kurios atrod\u0117 mirusios viskam, kas \u0161venta, prabusdavo nauji impulsai. Nevienam puolusiam \u012f nevilt\u012f atsiverdavo naujo gyvenimo galimyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Kristus susiedavo \u017emones su Savo \u0161irdimi meil\u0117s ir pasi\u0161ventimo ry\u0161iais; tais pa\u010diais ry\u0161iais Jis susiedavo juos ir su j\u0173 artimaisiais. Su Juo meil\u0117 buvo gyvenimas, o gyvenimas \u2013 tarnyst\u0117. \u201eDovanai gavote, dovanai ir duokite!\u00bb \u2013 pasak\u0117 Kristus (Mato 10, 8).<\/p>\n\n\n\n

J\u0117zus paaukojo Save u\u017e \u017emonij\u0105 ne tik ant kry\u017eiaus. Kai Jis \u201evaik\u0161\u010diojo, darydamas gera\u00bb (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 10,38), kiekviena diena tapdavo Jo gyvenimo [92]<\/strong> auka. Taip gyventi buvo galima tik vienu b\u016bdu. J\u0117zus buvo visi\u0161kai priklausomas nuo Dievo ir atsidav\u0119s Jam. \u017dmon\u0117s kartkart\u0117mis atsiduria Auk\u0161\u010diausiojo slaptoje, po Visagalio \u0161e\u0161\u0117liu; ten kur\u012f laik\u0105 pasilieka, ir tai pasirei\u0161kia kilniais darbais. Paskui j\u0173 tik\u0117jimas i\u0161bl\u0117sta, bendravimas su Dievu nutr\u016bksta, ir viso gyvenimo darbas lieka neatliktas. Ta\u010diau J\u0117zaus gyvenimas buvo nuolatinis pasitik\u0117jimas, palaikomas nuolatinio bendravimo su Dievu; ir Jo tarnavimas Dangui ir \u017demei buvo be menkiausio nes\u0117km\u0117s \u0161e\u0161\u0117lio.<\/p>\n\n\n\n

Kaip \u017emogus, Jis meld\u0117si prie\u0161ais Dievo sost\u0105, kol Jo \u017emogi\u0161kumas buvo u\u017elietas dangi\u0161kos srov\u0117s, sujungusios \u017emonij\u0105 su Dievu. Pri\u0117m\u0119s gyvyb\u0119 i\u0161 Dievo, Jis teik\u0117 gyvyb\u0119 \u017emon\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n

\u201eNiekados \u017emogus n\u0117ra taip kalb\u0117j\u0119s!\u00bb (Jono 7, 46) Toks pasakymas apie Krist\u0173 b\u016bt\u0173 buv\u0119s teisingas, jeigu Jis b\u016bt\u0173 mok\u0119s tik apie fizinius ir intelekto dalykus, arba jeigu Jo mokymas b\u016bt\u0173 apsiriboj\u0119s vien teoriniais samprotavimais. Jis gal\u0117jo atskleisti paslaptis, reikalavusias \u0161imtus met\u0173 sunkaus tri\u016bso, skverbiantis \u012f jas. Jis gal\u0117jo parodyti mokslininkams tai, kas ligi laik\u0173 pabaigos b\u016bt\u0173 teik\u0119 peno apm\u0105stymams ir skatin\u0119 atradimus. Ta\u010diau Jis to nepadar\u0117. Jis nepasak\u0117 nieko, kas patenkint\u0173 smalsum\u0105 ar puosel\u0117t\u0173 savanaudi\u0161kas ambicijas. Jis nenarpliojo abstrak\u010di\u0173 teorij\u0173, o kalb\u0117jo apie tai, kas b\u016btina charakteriui tobul\u0117ti, kas prapl\u0117st\u0173 \u017emogaus galimybes pa\u017einti Diev\u0105 [93] <\/strong>bei ugdyt\u0173 jo geb\u0117jimus daryti gera. Jis kalb\u0117jo apie tiesas, susijusias su gyvenimo b\u016bdu ir susiejan\u010dias \u017emog\u0173 su am\u017einybe.<\/p>\n\n\n\n

U\u017euot ragin\u0119s \u017emones tyrin\u0117ti pa\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 sukurtas teorijas apie Diev\u0105, Jo \u017dod\u012f ar Jo darbus, Kristus mok\u0117 juos \u017evelgti \u012f Jj \u2013 tok\u012f, koks Jis apreik\u0161tas Savo darbuose, Savo \u017dodyje ir per Savo Apvaizd\u0105. Kristus priartino \u017emoni\u0173 protus prie Begalinio proto.<\/p>\n\n\n\n

\u017dmon\u0117s \u201elabai steb\u0117josi Jo mokslu, nes Jo \u017eodis dvelk\u0117 galybe\u00bb (Luko 4, 32). Anks\u010diau dar niekas nebuvo kalb\u0117j\u0119s su tokia j\u0117ga, kuri pa\u017eadina m\u0105stym\u0105, \u012fkvepia siekius, ugdo visus k\u016bno, proto ir sielos geb\u0117jimus.<\/p>\n\n\n\n

Kristaus mokymas, kaip ir Jo u\u017euojauta, apgl\u0117b\u0117 pasaul\u012f. N\u0117ra toki\u0173 gyvenimi\u0161k\u0173 aplinkybi\u0173 ar \u017emogaus patirtos kriz\u0117s, kuri\u0173 neb\u016bt\u0173 numat\u0119s Jo mokymas ar to mokymo principai. Jis \u2013 vis\u0173 mokytoj\u0173 Kunigaik\u0161tis, ir Jo \u017eod\u017eiai ves Jo bendradarbius ligi laik\u0173 pabaigos.<\/p>\n\n\n\n

Kristui dabartis ir ateitis, tai, kas arti, ir tai, kas toli, \u2013 viena. Jis mat\u0117 visus \u017emonijos poreikius. Prie\u0161 Jo akis buvo atskleistos visos \u017emoni\u0173 pastang\u0173 ir pasiekim\u0173, pagund\u0173 ir konflikt\u0173, dilem\u0173 ir pavoj\u0173 scenos. Jam buvo \u017einomos visos \u0161irdys, visi namai, visi d\u017eiaugsmai, malonumai ir siekiai.<\/p>\n\n\n\n

Jis kalb\u0117jo ne tik u\u017e vis\u0105 \u017emonij\u0105, bet ir jai. Ma\u017eam vaikui gra\u017e\u0173 gyvenimo rytmet\u012f; kar\u0161tai, [94]<\/strong> neramiai jaunuolio \u0161ird\u017eiai; \u017emon\u0117ms pa\u010diame j\u0117g\u0173 \u017eyd\u0117jime, ne\u0161antiems atsakomyb\u0117s ir pareigos na\u0161tas; silpniems ir pavargusiems senoliams \u2013 Jo \u017einia buvo skirta visiems, kiekvienam \u017emonijos vaikui, kiekvienoje \u0161alyje, visais laikais.<\/p>\n\n\n\n

Jo mokymas apr\u0117p\u0117 laiko ir am\u017einyb\u0117s temas, regim\u0173j\u0173 dalyk\u0173 s\u0105saj\u0105 su neregimaisiais, praeinan\u010dius kasdieninio gyvenimo \u012fvykius bei svarbius b\u016bsimojo gyvenimo klausimus.<\/p>\n\n\n\n

Kristus parod\u0117 teising\u0105 \u0161io gyvenimo dalyk\u0173 viet\u0105 \u2013 jie pavald\u016bs am\u017einiesiems; ta\u010diau Jis anaiptol neignoravo j\u0173 svarbos. Jis mok\u0117, kad Dangus ir \u017dem\u0117 yra susij\u0119 ir kad dievi\u0161kos tiesos pa\u017einimas parengia \u017emog\u0173 geriau atlikti kasdieninio gyvenimo pareigas.<\/p>\n\n\n\n

Kristaus akyse viskas tur\u0117jo tiksl\u0105. Vaiko \u017eaidimai, suaugusio \u017emogaus tri\u016bsas, gyvenimo malonumai, r\u016bpes\u010diai bei skausmai \u2013 viskas buvo priemon\u0117 vienam tikslui \u2013 Dievo aprei\u0161kimui, kad \u017emonija b\u016bt\u0173 pakelta.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 Jo l\u016bp\u0173 Dievo \u017dodis pasiekdavo \u017emoni\u0173 \u0161irdis su nauja j\u0117ga ir nauja prasme. Jo mokymas atskleisdavo k\u016brinius naujoje \u0161viesoje. Gamta v\u0117l suspindo ta \u0161viesa, kuri\u0105 buvo u\u017etemd\u017eiusi nuod\u0117m\u0117. Visuose faktuose bei i\u0161gyvenimuose buvo atskleista dievi\u0161koji pamoka bei galimyb\u0117 bendrauti su Dievu. Dievas v\u0117l apsigyveno \u017dem\u0117je; \u017emoni\u0173 \u0161irdys jaut\u0117 Jo buvim\u0105; pasaul\u012f apgl\u0117b\u0117 Jo meil\u0117. Dangus nu\u017eeng\u0117 pas \u017emog\u0173. Kristuje \u017emoni\u0173 [95]<\/strong> \u0161irdys pripa\u017eino T\u0105, kuris atv\u0117r\u0117 jiems am\u017einyb\u0117s moksl\u0105 \u2013 \u201eEmanuelis […], Dievas su mumis”.<\/p>\n\n\n\n

Dievo atsi\u0173stame Mokytojuje susikoncentruoja visas tikro ugdymo darbas. \u0160iandien apie \u0161\u012f darb\u0105, kaip ir apie t\u0105, kur\u012f Jis atliko prie\u0161 t\u016bkstant\u012f a\u0161tuonis \u0161imtus met\u0173[1]<\/a>, I\u0161gelb\u0117tojas kalba: \u201eA\u0161 esu Pirmasis ir Paskutinysis, ir Gyvasis, […] A\u0161 esu Alfa ir Omega, Prad\u017eia ir Pabaiga\u00bb (Aprei\u0161kimo 1, 17.18; 21, 6). Esant tokiam Mokytojui, tokiai dievi\u0161ko aukl\u0117jimo galimybei, b\u016bt\u0173 did\u017eiausia kvailyst\u0117 siekti i\u0161silavinimo atskirai nuo Jo \u2013 siekti b\u016bti i\u0161mintingiems be I\u0161minties; b\u016bti teisingiems atmetant Ties\u0105; ie\u0161koti ap\u0161vietimo be \u0160viesos ir egzistencijos be Gyvyb\u0117s; nusigr\u0119\u017eti nuo gyvojo vandens Versm\u0117s ir pasidirbinti kiauras statines, kurios praleid\u017eia vanden\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\u0160tai Jis vis dar kvie\u010dia: \u201eJei kas trok\u0161ta, teateina pas Mane ir tegu geria. Kas Mane tiki, kaip Ra\u0161tas sako, i\u0161 jo vidaus pl\u016bs gyvojo vandens srov\u0117s. […] O kas gers vanden\u012f, kur\u012f A\u0161 duosiu, tas nebetrok\u0161 per am\u017eius, ir vanduo, kur\u012f jam duosiu, taps jame versme vandens, tryk\u0161tan\u010dio \u012f am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105\u00bb (Jono 7, 37.38; 4, 14).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[97]<\/strong><\/a> Jo metod\u0173 pavyzd\u017eiai<\/h2>\n\n\n\n

\u201eA\u0161 aprei\u0161kiau Tavo vard\u0105 \u017emon\u0117ms,<\/em><\/p>\n\n\n\n

 kuriuos Man davei”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Ry\u0161kiausias Kristaus, kaip Mokytojo, metodikos pavyzdys yra tai, kaip Jis mok\u0117 dvylika pirm\u0173j\u0173 Savo mokini\u0173. Tiems \u017emon\u0117ms tur\u0117jo tekti svarbi atsakomyb\u0117. Jis i\u0161sirinko juos kaip \u017emones, kuriems gal\u0117s suteikti Sav\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 ir kurie bus tinkami t\u0119sti Jo darb\u0105 \u017dem\u0117je, kai Jis tur\u0117s j\u0105 palikti. Jiems, skirtingai nei visiems kitiems, Kristus suteik\u0117 privalum\u0105 bendrauti su Juo. Per asmeni\u0161k\u0105 bendravim\u0105 Jis atsiskleid\u0117 \u0161iems i\u0161rinktiesiems bendradarbiams. Mylimiausias Kristaus mokinys Jonas pasak\u0117: \u201eGyvenimas pasirod\u0117, ir mes reg\u0117jome ir liudijame\u00bb (1 Jono 1, 2).<\/p>\n\n\n\n

Tik per tok\u012f bendravim\u0105 \u2013 proto su protu, \u0161irdies su \u0161irdimi, \u017emogaus su Dievu \u2013 gali b\u016bti perteikta ta gaivinanti j\u0117ga, kuri\u0105 ir turi perteikti tikras ugdymas. Tik gyvyb\u0117 gimdo gyvyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Mokydamas Savo mokinius, Gelb\u0117tojas laik\u0117si tos ugdymo sistemos, kuri buvo sukurta i\u0161 pat prad\u017ei\u0173. Dvylika i\u0161rinkt\u0173j\u0173 ir keletas kit\u0173, kurie, r\u016bpinantis j\u0173 reikm\u0117mis, kartkart\u0117mis pabendraudavo su \u0161iais pirmaisiais, buvo J\u0117zaus \u0161eima. Jie b\u016bdavo su Juo namuose, prie stalo, asmeniniame kambar\u0117ly, lauke. Jie lyd\u0117jo J\u012f kelion\u0117se, dalijosi su [98]<\/strong> Juo sunkumais bei i\u0161bandymais, ir, kiek sugeb\u0117jo, pasin\u0117r\u0117 \u012f Jo darb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kartais J\u0117zus mokydavo juos, sus\u0117dusius ant kalno \u0161laito, kartais \u2013 prie j\u016bros ar \u017evejo valtyje, kartais einant keliu. Jam kalbant minioms, mokiniai sustodavo u\u017edaru ratu. Jie spiet\u0117si kuo ar\u010diau, kad i\u0161girst\u0173 kiekvien\u0105 nurodym\u0105. Jie buvo atid\u016bs klausytojai, trok\u0161tantys suprasti tiesas, kuri\u0173 tur\u0117jo mokyti visas \u0161alis per visus laikus.<\/p>\n\n\n\n

Pirmieji J\u0117zaus mokiniai buvo i\u0161rinkti i\u0161 paprast\u0173 \u017emoni\u0173. Tie Galil\u0117jos \u017evejai buvo kukl\u016bs, nera\u0161tingi; jie netur\u0117jo rabin\u0173 i\u0161simokslinimo ir nebuvo \u012fnik\u0119 \u012f j\u0173 papro\u010dius \u2013 juos buvo u\u017egr\u016bdinusi r\u016bsti darbo ir gyvenimo sunkum\u0173 disciplina. Tai buvo i\u0161 prigimties gab\u016bs ir norintys mokytis \u017emon\u0117s \u2013 tokie \u017emon\u0117s gal\u0117jo b\u016bti ugdomi ir rengiami I\u0161gelb\u0117tojo darbui. \u012eprastiniame gyvenimo kely da\u017enas darb\u0161tus \u017emogus, kantriai atliekantis savo kasdienines u\u017eduotis, n\u0117 ne\u017eino apie savo snaud\u017eian\u010dius sugeb\u0117jimus, kurie pa\u017eadinti i\u0161kelt\u0173 j\u012f \u012f did\u017eiausi\u0173 pasaulio vadov\u0173 gretas. Kaip tik tokie buvo Gelb\u0117tojo pa\u0161auktieji tapti Jo bendradarbiais. Ir jiems pasisek\u0117 b\u016bti trejus metus ugdomiems did\u017eiausio Mokytojo, kok\u012f kada nors pa\u017einojo pasaulis.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ie pirmieji mokiniai buvo labai skirtingi. Jie tur\u0117jo tapti pasaulio mokytojais, taigi j\u0173 charakteriai atstovavo patiems \u012fvairiausiems tipams. Tarp j\u0173 buvo levitas Matas, mokes\u010di\u0173 rink\u0117jas, pa\u0161auktas [99]<\/strong> i\u0161 verslo pasaulio, padlai\u017eiav\u0119s Romai; fanatikas Simonas, bekompromisi\u0161kas imperin\u0117s vald\u017eios prie\u0161as; impulsyvusis, savimi patenkintas, nuo- \u0161irdusis Petras su savo broliu Andriejum; gabus, manieringasis, piktavalis jud\u0117jas Judas; Pilypas ir Tomas \u2013 i\u0161tikimi, nuo\u0161ird\u016bs, ta\u010diau nepatikl\u016bs; broliai Jok\u016bbas ir Judas \u2013 ne tokie i\u0161siskiriantys tarp mokini\u0173, ta\u010diau kupini j\u0117gos, pozityv\u016bs ir savo ydomis, ir doryb\u0117mis; Natanaelis, nuo\u0161irdumo ir patiklumo vaikas; bei ambicingieji, pilni meil\u0117s Zebediejaus s\u016bn\u016bs.<\/p>\n\n\n\n

Kad s\u0117kmingai atlikt\u0173 darb\u0105, kuriam jie buvo pa\u0161aukti, \u0161i\u0173 mokini\u0173 \u2013 toki\u0173 skirting\u0173 savo prigimtin\u0117mis savyb\u0117mis, i\u0161silavinimu bei gyvenimo \u012fpro\u010diais \u2013 jausmai, mintys ir veiksmai tur\u0117jo b\u016bti suvienyti. Si vienyb\u0117 ir buvo Kristaus tikslas. B\u016btent tam Jis steng\u0117si suvienyti juos su Savimi. Mokiniams pavesto Kristaus darbo na\u0161ta atskleid\u017eiama Jo maldoje T\u0117vui: \u201eTegul visi bus viena! Kaip Tu, T\u0117ve, Manyje ir A\u0161 Tavyje, tegul ir jie bus viena Mumyse, […] kad […] pasaulis pa\u017eint\u0173, jog Tu esi Mane siunt\u0119s ir juos myli taip, kaip Mane myl\u0117jai\u00bb (Jono 17, 21-23).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Kei\u010dianti Kristaus galia<\/a><\/h2>\n\n\n\n

I\u0161 dvylikos mokini\u0173, keturi tur\u0117jo tapti vadovais \u2013 kiekvienas savo srityje. Kristus juos tam reng\u0117 ir visk\u0105 numat\u0117. Jok\u016bbui buvo lemta greitai [100]<\/strong> \u017e\u016bti nuo kalavijo; Jonas tur\u0117jo ilgiausiai i\u0161 broli\u0173 sekti savo Mokytoj\u0105 darbuose ir persekiojimuose; Petras pirmasis \u0117m\u0117 griauti \u0161imtme\u010diais statytas u\u017etvaras ir mokyti pagoni\u0173 pasaul\u012f; ir pagaliau Judas \u2013 tarnyst\u0117je geb\u0117j\u0119s pralenkti savo brolius, ta\u010diau pasiklyd\u0119s savo sielos tiksluose ir n\u0117 nemanantis j\u0173 i\u0161narplioti. \u0160iais mokiniais Kristus labiausiai r\u016bpinosi ir da\u017eniausiai bei uoliausiai juos mok\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Petras, Jok\u016bbas ir Jonas ie\u0161kojo menkiausios galimyb\u0117s suart\u0117ti su savo Mokytoju, ir j\u0173 tro\u0161kimas b\u016bdavo patenkinamas. I\u0161 vis\u0173 Dvylikos j\u0173 ry\u0161ys su Kristumi buvo artimiausias. Jonas tro\u0161ko dar didesnio artumo, ir jam tai buvo suteikta. Tame pirmajame susirinkime prie Jordano, kai Andriejus, i\u0161gird\u0119s J\u0117z\u0173, nuskub\u0117jo pakviesti savo brol\u012f, Jonas s\u0117d\u0117jo tylus, paskend\u0119s \u012f nuostabi\u0173 tem\u0173 apm\u0105stymus. Jis visada god\u017eiai, \u012fd\u0117miai klausydavosi I\u0161gelb\u0117tojo. Ir vis d\u0117lto Jono charakteris nebuvo be yd\u0173. Jis nebuvo \u0161velnus, svajingas entuziastas. Jiedu su broliu buvo vadinami \u201egriaustinio vaikais\u00bb (Morkaus 3, 17). Jonas buvo i\u0161didus, ambicingas, karingas; ta\u010diau po visu tuo dievi\u0161kasis Mokytojas \u012f\u017evelg\u0117 kar\u0161t\u0105, tyr\u0105, mylin\u010di\u0105 \u0161ird\u012f. J\u0117zus priekai\u0161tavo jam u\u017e savanaudi\u0161kum\u0105, buvo nusivyl\u0119s jo ambicijomis, tyr\u0117 jo tik\u0117jim\u0105. Ta\u010diau Jis aprei\u0161k\u0117 Jonui tai, ko ilg\u0117josi \u0161io siela, \u2013 \u0161ventumo gro\u017e\u012f, Savo kei\u010dian\u010di\u0105 meil\u0119. \u201eA\u0161 aprei\u0161kiau Tavo vard\u0105 \u017emon\u0117ms, kuriuos Man davei i\u0161 pasaulio”, \u2013 pasak\u0117 Jis (Jono 17, 6).<\/p>\n\n\n\n

[101]<\/strong> Jonas I\u0161 prigimties tro\u0161ko meil\u0117s, u\u017euojautos it bendryst\u0117s. Jis brov\u0117si ar\u010diau J\u0117zaus, s\u0117sdavo \u0161alia Jo, pad\u0117davo Jam ant kr\u016btin\u0117s galv\u0105. Kaip g\u0117l\u0117s \u017eiedas geria saul\u0117s spindulius ir ras\u0105, taip jis g\u0117r\u0117 dievi\u0161k\u0105j\u0105 \u0161vies\u0105 bei gyvyb\u0119. Jis su meile ir pagarba \u017evelg\u0117 \u012f Gelb\u0117toj\u0105, kol prad\u0117jo trok\u0161ti tik vieno \u2013 b\u016bti pana\u0161iam \u012f Krist\u0173 bei draugauti su Juo. Jo charakteris \u0117m\u0117 atspind\u0117ti Mokytojo charakter\u012f. Jonas pasak\u0117: \u201e\u017di\u016br\u0117kite, kokia meile apdovanojo mus T\u0117vas: mes vadinam\u0117s Dievo vaikai ir esame! Pasaulis nepa\u017e\u012fsta m\u016bs\u0173, nes ir Jo nepa\u017eino. Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirod\u0117, kas b\u016bsime. Mes \u017einome, kad kai Jis pasirodys, b\u016bsime pana\u0161\u016bs \u012f J\u012f, nes matysime J\u012f tok\u012f, koks Jis yra. Kiekvienas, kas turi Jame toki\u0105 vilt\u012f, skaistina pats save, nes ir Jis yra skaistus\u00bb (1 Jono 3).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Nuo silpnyb\u0117s prie galyb\u0117s<\/a><\/h2>\n\n\n\n

Jokio kito mokinio istorija geriau neiliustruoja Kristaus ugdymo metodikos, kaip Petro. Dr\u0105sus, \u016bmus ir savimi pasitikintis, greitas suvokti ir nedvejojantis, kai reikia veikti, suskumbantis ker\u0161yti, ta\u010diau mokantis ir nuo\u0161ird\u017eiai atleisti, Petras da\u017enai klysdavo ir da\u017enai sulaukdavo priekai\u0161t\u0173. Ta\u010diau ne re\u010diau jis buvo giriamas u\u017e savo nuo\u0161ird\u017ei\u0105 i\u0161tikimyb\u0119 bei atsidavim\u0105 Kristui. Kantriai, su i\u0161skirtine meile I\u0161gelb\u0117tojas ugd\u0117 Savo nekantr\u0173j\u012f [102]<\/strong> mokin\u012f, stengdamasis valdyti jo pernelyg didel\u012f pasitik\u0117jim\u0105 savimi bei mokyti nuolankumo, paklusnumo ir pasitik\u0117jimo Juo. Ta\u010diau \u0161i pamoka buvo i\u0161mokta tik i\u0161 dalies. Pasitik\u0117jimas savo j\u0117gomis nebuvo i\u0161rautas su \u0161aknim.<\/p>\n\n\n\n

Da\u017enai J\u0117zus prisl\u0117gta \u0161irdimi m\u0117gindavo atskleisti mokiniams Savo \u012fkalinimo ir kent\u0117jim\u0173 scenas. Ta\u010diau j\u0173 akims tai likdavo u\u017edengta. Si \u017einia nebuvo maloni, tod\u0117l mokiniai nieko nesuprato. Savigaila, d\u0117l kurios bendravimas su ken\u010dian\u010diu Kristumi buvo nebemalonus, paskatino Petr\u0105 pareik\u0161ti: \u201eNieku gyvu, Vie\u0161patie, Tau neturi taip atsitikti!\u00bb (Mato 16, 22) Jo \u017eod\u017eiai i\u0161rei\u0161k\u0117 Dvylikos mintis ir jausmus.<\/p>\n\n\n\n

Taip jie ir gyveno artinantis krizei \u2013 m\u0117go girtis, tarpusavyje var\u017e\u0117si, laukdami garb\u0117s apdovanojim\u0173 ir n\u0117 negalvodami apie kry\u017ei\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Petro atvejis jiems visiems buvo pamoka. Tie, kurie pernelyg pasitiki savimi, neatlaikys i\u0161bandym\u0173. Kai blogis vis neapleid\u017eiamas, nuo jo Kristus negali apsaugoti. Ta\u010diau, kaip Vie\u0161pats i\u0161ties\u0117 gelb\u0117jan\u010di\u0105 rank\u0105, kai bangos, reg\u0117jos, tuoj nusine\u0161 Petr\u0105, taip Jo meil\u0117 gelb\u0117jo j\u012f, kai gil\u016bs vandenys skandino jo siel\u0105. I\u0161did\u016bs Petro \u017eod\u017eiai st\u016bm\u0117 j\u012f vis ar\u010diau prarajos kra\u0161to. Ne kart\u0105 jis buvo persp\u0117tas: \u201eTu […] i\u0161siginsi Mane pa\u017e\u012fst\u0105s\u00bb (Luko 22, 34). Susikrimtusi, mylinti mokinio \u0161irdis atsakydavo: \u201eVie\u0161patie, a\u0161 pasiruo\u0161\u0119s kartu su Tavimi eiti ir \u012f kal\u0117jim\u0105, ir \u012f mirt\u012f!\u00bb (Luko 22,33) Ir [103]<\/strong> Tas, kuris tiria \u0161irdis, pasak\u0117 Petrui \u017eod\u017eius, kurie tuo metu nebuvo pakankamai \u012fvertinti, bet spar\u010diai u\u017eslenkan\u010dioje tamsoje virto vilties spinduliu: \u201eSimonai, Simonai! \u0160tai \u0161\u0117tonas pareikalavo persijoti jus tarsi kvie\u010dius. Bet A\u0161 meld\u017eiuosi u\u017e tave, kad tavasis tik\u0117jimas nesusvyruot\u0173; o tu sutvirt\u0117j\u0119s stiprink brolius!\u00bb (Luko 22, 31-32)<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kai teismo sal\u0117je buvo i\u0161tarti i\u0161si\u017ead\u0117jimo \u017eod\u017eiai; kai Petro meil\u0117 ir i\u0161tikimyb\u0117, pa\u017eadinta gailes\u010dio, meil\u0117s ir li\u016bdesio kupino I\u0161gelb\u0117tojo \u017evilgsnio, paskatino j\u012f nueiti \u012f sod\u0105, kur Kristus verk\u0117 ir meld\u0117si; kai jo paties atgailos a\u0161aros krito ant Kristaus kan\u010dios krauju apvarvintos vel\u0117nos, Petro sielon \u012fstrigo Gelb\u0117tojo \u017eod\u017eiai: \u201eA\u0161 meld\u017eiuosi u\u017e tave […], o tu sutvirt\u0117j\u0119s stiprink brolius!\u00bb Kristus, nors ir numat\u0117 Petro [i\u0161siginimo] nuod\u0117m\u0119, nepaliko jo nevil\u010diai.<\/p>\n\n\n\n

Jei J\u0117zaus \u017evilgsnis \u012f Petr\u0105 b\u016bt\u0173 buv\u0119s kupinas ne gailes\u010dio, o paniekos; jei prana\u0161audamas nuod\u0117m\u0119 Jis neb\u016bt\u0173 suteik\u0119s vilties, kokia juoda b\u016bt\u0173 Petr\u0105 gaubusi tamsa! Kokia siaubinga b\u016bt\u0173 tos i\u0161kankintos sielos neviltis! Kas t\u0105 sielvarto ir pasibais\u0117jimo savimi valand\u0105 b\u016bt\u0173 sulaik\u0119 j\u012f nuo Judo praminto kelio? Tas, kuris negal\u0117jo apsaugoti Savo mokinio nuo \u0161irdg\u0117los, nepaliko jo vieno kan\u010dioje. Jo meil\u0117 neapleid\u017eia ir nepalieka.<\/p>\n\n\n\n

\u017dmon\u0117s, patys link\u0119 \u012f blog\u012f, da\u017enai b\u016bna negailestingi gundomiems ir klystantiems. Jie nemoka \u012f\u017evelgti, kas slypi \u0161irdyje, perprasti jos [104] <\/strong>skausmo ir kov\u0173. Jiems reikia mokytis pabarti i\u0161 meil\u0117s, suduoti taip, kad gyt\u0173 \u017eaizdos, persp\u0117ti su viltimi.<\/p>\n\n\n\n

Ne Jon\u0105 \u2013 ne t\u0105, kuris \u017evelg\u0117 j Krist\u0173 teismo sal\u0117je, stov\u0117jo pri\u0117jo kry\u017eiaus ir pirmasis i\u0161 Dvylikos suskubo prie kapo \u2013 ne Jon\u0105, o Petr\u0105 pamin\u0117jo prisik\u0117l\u0119s Kristus. \u201eEikite, pasakykite Jo mokiniams ir Petrui: Jis eina pirma j\u016bs\u0173 \u012f Galil\u0117j\u0173”, \u2014 paskelb\u0117 angelas (Morkaus 16, 7).<\/p>\n\n\n\n

Paskutiniame Kristaus susitikime su mokiniais prie j\u016bros, Petras, patikrintas triskart u\u017eduotu klausimu: \u201eAr Mane myli?”, buvo sugr\u0105\u017eintas \u012f savo viet\u0105 tarp Dvylikos. Jam buvo paskirtas darbas; jis tur\u0117jo maitinti Vie\u0161paties avis. Paskui J\u0117zus jam liep\u0117: \u201eSek paskui Mane”, ir tai buvo Jo paskutinis asmeninis nurodymas (\u017er. Jono 21, 17-22).<\/p>\n\n\n\n

Dabar Petras gal\u0117jo suprasti tuos \u017eod\u017eius. Jam tapo ai\u0161kesn\u0117 pamoka, kai Kristus, pasisodin\u0119s tarp mokini\u0173 ma\u017e\u0105 vaik\u0105, liep\u0117 jiems tapti pana\u0161iais \u012f jj. Geriau suvok\u0119s, koks jis yra silpnas ir koks galingas Kristus, jis buvo pasireng\u0119s pasitik\u0117ti ir paklusti. Su Kristaus j\u0117ga Petras gal\u0117jo sekti paskui savo Mokytoj\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ir baigiantis \u0161io mokinio darbui bei aukojimuisi, jis, anks\u010diau toks nepasireng\u0119s \u017evelgti j kry\u017ei\u0173, d\u017eiaug\u0117si gal\u0117damas atiduoti savo gyvenim\u0105 Evangelijai ir man\u0117, jog tam, kuris kart\u0105 i\u0161si\u017ead\u0117jo Vie\u0161paties, mirti taip, kaip Mokytojas, yra pernelyg didel\u0117 garb\u0117.<\/p>\n\n\n\n

[105]<\/strong> Apa\u0161talo Petro pasikeitimo esm\u0117 buvo dievi\u0161ko \u0161velnumo stebuklas. Tai \u2013 gyvenimi\u0161ka pamoka visiems, kurie nori sekti paskui vyriausi\u0105j\u012f Mokytoj\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Meil\u0117s pamoka<\/a><\/h2>\n\n\n\n

Nors J\u0117zus kartais priekai\u0161tavo Savo mokiniams ir \u012fsp\u0117davo juos, ta\u010diau Jonas, Petras ir j\u0173 broliai Jo nepaliko. Nepaisydami vis\u0173 priekai\u0161t\u0173, jie nusprend\u0117 b\u016bti su J\u0117zumi. Ir I\u0161gelb\u0117tojas d\u0117l j\u0173 klaid\u0173 neatsitrauk\u0117 nuo j\u0173. Jis ima \u017emones tokius, kokie jie yra \u2013 su visomis ydomis bei silpnyb\u0117mis, ir ugdo juos Savo tarnystei, jei tik jie leid\u017eiasi Jo drausminami ir mokomi.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau buvo vienas i\u0161 Dvylikos, kuriam lig pat Savo darbo pabaigos Kristus tiesiogiai nei\u0161tar\u0117 n\u0117 vieno priekai\u0161tingo \u017eod\u017eio. Per Jud\u0105 tarp mokini\u0173 pasklido prie\u0161i\u0161kumo elementas. Susiej\u0119s savo gyvenim\u0105 su J\u0117zumi, jis pajuto Jo charakterio bei gyvenimo \u017eaves\u012f. Judas nuo\u0161ird\u017eiai tro\u0161ko pasikeisti ir tik\u0117josi patirti tai per vienyb\u0119 su J\u0117zumi. Ta\u010diau \u0161is tro\u0161kimas netapo pagrindiniu. J\u012f vald\u0117 savanaudi\u0161ki siekiai \u017eemi\u0161koje karalyst\u0117je, kuri\u0105, kaip jis tik\u0117josi, tur\u0117jo sukurti Kristus. Nors Judas pripa\u017eino dievi\u0161k\u0105 Kristaus meil\u0117s j\u0117g\u0105, jis nepasidav\u0117 jos prana\u0161umui. Jis toliau puosel\u0117jo savo nuomones, buvo link\u0119s kritikuoti ir smerkti. Kristaus motyvai ir veiksmai, da\u017enai jam taip nesuprantami, jam k\u0117l\u0117 abejones ir nepritarim\u0105, o jo [106]<\/strong> paties klausin\u0117jimai bei ambicijos paveikdavo kitus mokinius. Da\u017en\u0105 syk\u012f j\u0173 var\u017eym\u0105si tarpusavyje, kuris prana\u0161esnis, j\u0173 nepasitenkinim\u0105 Kristaus metodais \u012fkv\u0117pdavo Judas.<\/p>\n\n\n\n

J\u0117zus, matydamas, jog bet koks paprie\u0161ta- ravimas dar labiau apsunkint\u0173 situacij\u0105, veng\u0117 tiesioginio konflikto. Siaur\u0105 Judo gyvenimo savanaudi\u0161kum\u0105 Kristus steng\u0117si i\u0161gyvendinti per s\u0105lyt\u012f su pasiaukojan\u010dia meile. Savo mokyme Jis i\u0161d\u0117st\u0117 principus, kurie su \u0160aknimis rov\u0117 mokini\u0173 egoisti\u0161kas ambicijas. Taip buvo d\u0117stoma pamoka po pamokos, ir da\u017enai Judas suvokdavo, kad vaizduojamas jo charakteris ir rodoma jo nuod\u0117m\u0117, ta\u010diau jis nepasidav\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Atsispyr\u0119s gailestingumo maldavimui, blogio impulsas galutinai \u012fsisiaut\u0117jo. Judas, supyk\u0119s d\u0117l numanomo priekai\u0161to ir puol\u0119s \u012f nevilt\u012f d\u0117l apvilt\u0173 jo ambicing\u0173 svajoni\u0173, atidav\u0117 savo siel\u0105 godumo demonui ir pasiry\u017eo i\u0161duoti Mokytoj\u0105. I\u0161 kambario, kur buvo \u0161ven\u010diama \u017eyd\u0173 Pascha, i\u0161 Kristaus Artumo teikiamo d\u017eiaugsmo, i\u0161 nemirtingosios vilties \u0161viesos jis i\u0161\u0117jo atlikti savo pikto darbo \u2013 \u012f i\u0161orin\u0119 tams\u0105, kur nebuvo vilties.<\/p>\n\n\n\n

\u201eMat J\u0117zus i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 \u017einojo ir kas netiki, ir kas J\u012f i\u0161duos\u00bb (Jono 6, 64). Ir vis d\u0117lto, visa tai \u017einodamas, Jis neatsisak\u0117 nei melsti gailestingumo, nei dovanoti meil\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Matydamas Judo keliam\u0105 pavoj\u0173, Jis laik\u0117 \u0161\u012f mokin\u012f ar\u010diau Sav\u0119s, vidiniame Savo i\u0161rinkt\u0173j\u0173 ir [107]<\/strong> patikim\u0173 mokini\u0173 ratelyje. Kiekvien\u0105 dien\u0105 sunkiai prisl\u0117gta \u0161irdimi J\u0117zus kent\u0117 nuolatin\u012f ry\u0161\u012f su ta u\u017esispyrusi\u0105, \u012ftaria, r\u016bpest\u012f kelian\u010dia dvasia. Jis mat\u0117 tarp Savo mokini\u0173 tarpstant t\u0105 nuolatin\u012f, u\u017esl\u0117pt\u0105 bei subtil\u0173 prie\u0161i\u0161kum\u0105 ir steng\u0117si duoti jam atkirt\u012f. Jis visk\u0105 dar\u0117, kad \u0161iai pavojuje atsid\u016brusiai sielai netr\u016bkt\u0173 galimyb\u0117s i\u0161sigelb\u0117ti!<\/p>\n\n\n\n

\u201eGil\u016bs vandenys negali u\u017egesinti meil\u0117s, n\u0117 potvyniai \u2013 jos paskandinti […]; juk meil\u0117 stipri kaip mirtis”<\/em><\/p>\n\n\n\n

(Giesmi\u0173 giesm\u0117s 8, 7.6).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Judui Kristaus meil\u0117s darbas naudos neatne\u0161\u0117. Ta\u010diau to negalima pasakyti apie kitus mokinius. Jiems tai buvo pamoka visam gyvenimui. \u0160is J\u0117zaus \u0161velnumo ir kantrumo pavyzdys vis\u0105 laik\u0105 lemdavo j\u0173 santyk\u012f su gundomais ir klystan\u010diais.<\/p>\n\n\n\n

Buvo ir kit\u0173 pamok\u0173. \u012e\u0161ventinant Dvylika, mokiniai labai tro\u0161ko, kad tarp j\u0173 b\u016bt\u0173 ir Judas, mat laik\u0117 j\u012f daug \u017eadan\u010diu tarp apa\u0161tal\u0173. Jis tur\u0117jo daugiau s\u0105ly\u010dio ta\u0161k\u0173 su pasauliu negu jie, pasi\u017eym\u0117jo gera reputacija, buvo \u012f\u017evalgus, sugeb\u0117jo vadovauti, ir, pats labai vertindamas savo sugeb\u0117jimus, skatino taip pat \u012f save \u017ei\u016br\u0117ti ir mokinius. Ta\u010diau metodai, kuriuos Judas nor\u0117jo panaudoti Kristaus darbe, buvo pagr\u012fsti pasaulietiniais principais ir pasaulietine politika. Jie pad\u0117jo siekti pasaulietinio [108]<\/strong> pripa\u017einimo bei garb\u0117s, u\u017evaldyti \u0161io pasaulio karalyst\u0119. \u0160ie Judo gyvenimo \u012fnoriai pad\u0117jo mokiniams suprasti, kuo skiriasi sav\u0119s sureik\u0161minimas nuo Kristaus nuolankumo ir pasiaukojimo principo \u2013 dvasin\u0117s karalyst\u0117s principo. Judo likimas jiems parod\u0117, kuo baigiasi tarnavimas sau pa\u010diam.<\/p>\n\n\n\n

Kristaus misija \u0161i\u0173 mokini\u0173 gyvenime pagaliau pasiek\u0117 tiksl\u0105. Jo pavyzdys ir pamokslai, raginantys i\u0161si\u017ead\u0117ti sav\u0119s, po truput\u012f formavo j\u0173 charakterius. O Kristaus mirtis visi\u0161kai sugriov\u0117 j\u0173 \u012f pasaulio didyb\u0119 sukrautas viltis. Petro nuod\u0117m\u0117, Judo atsimetimas, tai, kad jie i\u0161si\u017ead\u0117jo Kristaus Jo sielvarto ir Jam i\u0161kilusio pavojaus valand\u0105, i\u0161sklaid\u0117 vis\u0105 j\u0173 pasip\u016btim\u0105. Jie suprato, jog yra silpni; jie \u012f\u017evelg\u0117 jiems pavestojo darbo didyb\u0119; jie pajuto reikm\u0119, kad Mokytojas vest\u0173 juos kiekviename \u017eingsnyje.<\/p>\n\n\n\n

Mokiniai suprato, kad J\u0117zus asmeni\u0161kai nebebus su jais, ir kaip niekada anks\u010diau \u012fvertino tur\u0117tas galimybes keliauti ir bendrauti su Dievo Atsi\u0173stuoju. Daugelio Jo pamok\u0173 jie anks\u010diau ne\u012fvertino ir nesuvok\u0117; dabar jie tro\u0161ko jas prisiminti, v\u0117l i\u0161girsti Jo \u017eod\u017eius. Su kokiu d\u017eiaugsmu jie prisimin\u0117 Jo u\u017etikrinim\u0105: \u201eJums geriau, kad A\u0161 i\u0161keliauju, nes jei nei\u0161keliausiu, pas jus neateis Glob\u0117jas. O nukeliav\u0119s A\u0161 J\u012f jums atsi\u0173siu. […] jums visk\u0105 paskelbiau, k\u0105 esu i\u0161 Savo T\u0117vo gird\u0117j\u0119s. […] o Glob\u0117jas […], kur\u012f Mano vardu T\u0117vas atsi\u0173s, \u2013 Jis [109] i\u0161mokys jus visko ir visk\u0105 primins, k\u0105 esu jums pasak\u0119s\u00bb (Jono 16, 7; 15, 15; 14, 26).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eVisa, k\u0105 T\u0117vas turi, yra ir Mano […]. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, Ji ves jus \u012f tiesos pilnatv\u0119. […] Ji [..J ims i\u0161 to, kas Mano, ir jums tai paskelbs\u00bb (Jono 16,15.13.14).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Mokiniai mat\u0117 Krist\u0173 nuo Alyv\u0173 kalno \u012f\u017eengiant\u012f \u012f dang\u0173. Kai Dangus J\u012f pri\u0117m\u0117, sugr\u012f\u017eo Jo atsisveikinant duotasis pa\u017eadas: \u201eIr \u0161tai A\u0161 esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos\u00bb (Mato 28, 20).<\/p>\n\n\n\n

Mokiniai \u017einojo, kad Kristus vis dar j\u0173 pus\u0117je. Jie \u017einojo, jog turi Atstov\u0105, U\u017etar\u0117j\u0105 prie Dievo sosto. Jie kreipdavosi \u012f Diev\u0105 J\u0117zaus vardu, kartodami Jo pa\u017ead\u0105: \u201eJei tik pra\u0161ysite T\u0117v\u0105 Mano vardu, Jis duos tai jums\u00bb (Jono 16, 23). Jie vis auk\u0161\u010diau ir auk\u0161\u010diau ties\u0117 tik\u0117jimo rankas su galingu argumentu: \u201eTai kas pasmerks? Ar Kristus J\u0117zus, kuris numir\u0117, bet buvo prikeltas, kuris s\u0117di Dievo de\u0161in\u0117je ir net u\u017etaria mus?!\u00bb (Romie\u010diams 8, 34)<\/p>\n\n\n\n

Dievi\u0161kasis, i\u0161auk\u0161tintas Dangaus r\u016bmuose, buvo i\u0161tikimas Savo pa\u017eadui ir suteik\u0117 Savo sek\u0117jams \u017dem\u0117je Savo pilnatv\u0119. Tai, kad Jis atsis\u0117do \u012f sost\u0105 Dievo de\u0161in\u0117je, paliudijo Dvasios i\u0161siliejimas ant Jo mokini\u0173. Kristaus darbas pa\u017eadino mokiniams Dvasios poreik\u012f; mokomi Dvasios, jie buvo parengti galutinai ir \u0117m\u0117si savo viso gyvenimo darbo.<\/p>\n\n\n\n

Mokiniai jau nebebuvo tams\u016bs ir nekult\u016bringi. Nebebuvo jie ir nepriklausomi ar tarpusavyje [110]<\/strong> nesutariantys elementai. Nebekrov\u0117 jie savo vil\u010di\u0173 \u012f pasaulio didyb\u0119. Jie buvo darn\u016bs \u2013 vieno proto ir vienos sielos. J\u0173 mintis u\u017epild\u0117 Kristus. J\u0173 tikslas buvo Jo karalyst\u0117s pl\u0117timas. Savo m\u0105stymu bei charakteriu jie dar\u0117si pana\u0161\u016bs \u012f Mokytoj\u0105, ir \u017emon\u0117s „atpa\u017eino juos buvus kartu su J\u0117zumi\u00bb (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 4. 13).<\/p>\n\n\n\n

 Paskui Kristaus \u0161lov\u0117 apsirei\u0161k\u0117 taip, kaip nebuvo reg\u0117j\u0119s joks mirtingasis. Daugyb\u0117 keikusi\u0173 Jo vard\u0105<\/p>\n\n\n\n

 ir niekinusi\u0173 Jo j\u0117g\u0105 tapo Nukry\u017eiuotojo mokiniais. Bendradarbiaujant dievi\u0161kajai Dvasiai, kukli\u0173 Kristaus i\u0161rinkt\u0173 \u017emoni\u0173 darbai sudrebino pasaul\u012f. Kiekvienai tautai po dangumi per vien\u0105 buvo paskelbta Evangelija.<\/p>\n\n\n\n

Kristus pasir\u016bpino, jog ta pati Dvasia, kuri buvo atsi\u0173sta vietoj Jo mokyti Jo pirmuosius  bendradarbius, ugdyt\u0173 ir \u0161iandieninius Jo darbi- ninkus. Jis pa\u017ead\u0117jo: \u201eIr \u0161tai A\u0161 esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos\u00bb (Mato 28, 20).<\/p>\n\n\n\n

To paties Vadovo dalyvavimas \u0161iandieniniame ugdymo darbe duos tokius pa\u010dius vaisius kaip senov\u0117je. Tuo baigiasi kiekvienas teisingas aukl\u0117jimas; tai darbas, kuris pagal Dievo vali\u0105 turi b\u016bti atliktas.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[111]<\/strong><\/a> MOKYTOJA GAMTA<\/h1>\n\n\n\n

[<\/strong>112<\/strong>]<\/strong> „<\/em>Argi tu \u017einai […] nuostabius darbus To,<\/em><\/p>\n\n\n\n

kuris turi tobul\u0105 pa\u017einim\u0105?”<\/em><\/p>\n\n\n\n

[113]<\/strong><\/a> Dievas gamtoje<\/h2>\n\n\n\n

\u201eJo garb\u0117 padeng\u0117 dang\u0173,<\/em><\/p>\n\n\n\n

ir \u017eem\u0117 buvo sklidina Jo garb\u0117s”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Visuose k\u016briniuose galima \u012f\u017evelgti Dievo antspaud\u0105. Gamta liudija Diev\u0105. \u012e\u017evalgus protas, susiliet\u0119s su Visatos stebuklu ir paslaptimi, negali nepripa\u017einti berib\u0117s j\u0117gos veikimo. Ne pa\u010dios \u017dem\u0117s energija kasmet apipila j\u0105 gausa, ir ne savaime \u017dem\u0117 met\u0173 metais sukasi aplink Saul\u0119. Neregima ranka diriguoja danguje judan\u010dioms planetoms. Vis\u0105 gamt\u0105 yra persmelkusi paslaptinga gyvyb\u0117 \u2013 gyvyb\u0117, palaikanti nesuskai\u010diuojamus pasaulius begalin\u0117je erdv\u0117je, pulsuojanti vasaros v\u0117jelio ne\u0161amuose ma\u017ey\u010diuose vabzd\u017eiuose, judinanti skrendan\u010dios kreg\u017ed\u0117s sparnus, maitinanti ma\u017eus klykian\u010dius varniukus, paskatinanti pra\u017eysti pumpur\u0105 ir g\u0117l\u0119 subrandinti s\u0117klas.<\/p>\n\n\n\n

Ta pati j\u0117ga, kuri palaiko gamtos funkcionavim\u0105, veikia ir \u017emoguje. Tie patys didieji d\u0117sniai, pagal kuriuos skrieja \u017evaig\u017ed\u0117s ir atomai, valdo \u017emogaus gyvenim\u0105. D\u0117sniai, reguliuojantys \u0161irdies darb\u0105 bei gyvyb\u0117s srov\u0117s cirkuliavim\u0105 k\u016bne, yra galingojo Proto, kuris teis siel\u0105, d\u0117sniai. Tai i\u0161 Jo kyla visa gyvyb\u0117. Savo veiklos sfer\u0105 galima atrasti tik harmoningai gyvenant su Juo. Visiems [114]<\/strong> Jo k\u016briniams galioja ta pati s\u0105lyga \u2013 gyvyb\u0117 palaikoma priimant Dievo gyvyb\u0119, gyvyb\u0117 turi b\u016bti panaudojama pagal K\u016br\u0117jo vali\u0105. Fizi\u0161kai, proti\u0161kai ar morali\u0161kai pa\u017eeisti Jo \u012estatym\u0105 \u2013 tai suardyti savo santarv\u0119 su Visata, atverti keli\u0105 nesutarimams, anarchijai, \u017elugimui.<\/p>\n\n\n\n

Tam, kuris i\u0161moksta b\u016btent taip interpretuoti \u0161\u012f {statym\u0105, visa gamta tampa ap\u0161viesta, pasaulis \u2013 vadov\u0117liu, o gyvenimas \u2013 mokykla. \u017dmogaus vienyb\u0117 su gamta ir Dievu, universalus [statymo vie\u0161patavimas, nuopuolio pasekm\u0117s daro \u012fsp\u016bd\u012f protui ir formuoja charakter\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ias pamokas turi i\u0161mokti m\u016bs\u0173 vaikai. Ma\u017eam vaikui, kuris dar nesugeba mokytis i\u0161 atspausdinto teksto ar pirm\u0105 kart\u0105 \u012f\u017eeng\u0117 \u012f mokyklos klas\u0119, gamta yra puikus \u017eini\u0173 ir malonum\u0173 \u0161altinis. S\u0105ly\u010dio su blogiu dar neu\u017ekietinta \u0161irdis greitai atpa\u017e\u012fsta visus k\u016brinius persmelkiant\u012f Dievo Artum\u0105. Pasaulio triuk\u0161mo neatbukinta ausis d\u0117mesinga per gamtos garsus kalban\u010diam Balsui. Ne ma\u017eiau naudingos ir malonios bus gamtos pamokos ir vyresniesiems, kuriems taip reikalingi jos tyl\u016bs priminimai apie dvasinius ir am\u017einus dalykus. Kaip Edeno gyventojai mok\u0117si i\u0161 gamtos puslapi\u0173, kaip Moz\u0117 atpa\u017eino Dievo brai\u017e\u0105 Arabijos dykumose ir kalnuose, o vaikelis J\u0117zus \u2013 Nazareto kalv\u0173 \u0161laituose, taip ir \u0161iuolaikiniai vaikai gali mokytis i\u0161 Jo. Regimi dalykai iliustruoja tai, kas neregima. Ant visa ko \u017dem\u0117je \u2013 nuo ve\u0161liausio [115] <\/strong>mi\u0161ko med\u017eio iki ant uolos augan\u010dios kerp\u0117s, nuo beribio vandenyno iki ma\u017eiausios kriauklyt\u0117s ant kranto galima \u012f\u017evelgti Dievo atvaizd\u0105 ir brai\u017e\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kiek \u012fmanoma, leiskite vaikui nuo pat pirm\u0173j\u0173 jo gyvenimo met\u0173 b\u016bti ten, kur jam atsivers \u0161is nuostabus vadov\u0117lis. Tegul jis \u017ei\u016bri \u012f \u0161lovingas Did\u017eiojo Dailininko nutapytas scenas besikei\u010dian\u010diose dangaus drob\u0117se, tesusipa\u017e\u012fsta su \u017eem\u0117s ir j\u016bros stebuklais, testebi besiskleid\u017eian\u010dias kintan\u010di\u0173 met\u0173 laik\u0173 paslaptis ir per visus K\u016br\u0117jo darbus susipa\u017e\u012fsta su Juo.<\/p>\n\n\n\n

Jokiu kitu b\u016bdu tikro ugdymo pagrindas negali b\u016bti pad\u0117tas taip tvirtai ir garantuotai. Kita vertus, kiekvienas vaikas, susiliet\u0119s su gamta, patirs sumai\u0161t\u012f. Jis negal\u0117s nepasteb\u0117ti prie\u0161i\u0161k\u0173 j\u0117g\u0173 veikimo. \u0160tai \u010dia gamtai reikalingas ai\u0161kintojas. \u017dvelgdami \u012f blog\u012f, pasirei\u0161kiant\u012f net gamtos pasaulyje, visi turi i\u0161mokti t\u0105 pa\u010di\u0105 li\u016bdn\u0105 pamok\u0105: \u201eTai padar\u0117 mano prie\u0161as\u00bb (Mato 13, 28).<\/p>\n\n\n\n

Tik nuo Golgotos sklindan\u010dioje \u0161viesoje gamtos mokymas gali b\u016bti perskaitytas teisingai. Betliejaus ir kry\u017eiaus istorija liudija, kaip gera yra \u012fveikti blog\u012f ir kad kiekvienas mums tenkantis palaiminimas yra atpirkimo dovana.<\/p>\n\n\n\n

Er\u0161k\u0117\u010diai ir dygliai, dagiai ir pikt\u017eol\u0117s simbolizuoja \u017elugdant\u012f ir darkant\u012f blog\u012f. Giedantis pauk\u0161tis ir prasiskleid\u0119s \u017eiedas, lietus ir saul\u0117kaita, vasaros v\u0117jelis ir \u0161velni rasa, de\u0161imtys t\u016bkstan\u010di\u0173 gamtos vaizding\u0173 pamok\u0173 \u2013 nuo girios [116]<\/strong> \u0105\u017euolo iki pa\u017eem\u0117j pra\u017eydusios \u017eibuokl\u0117s \u2013 visa liudija apie atgaivinan\u010di\u0105 meil\u0119. Gamta vis dar kalba mums apie Dievo gerum\u0105. \u201eLaiduoju tikrai \u017ein\u0105s, k\u0105 u\u017esimojau d\u0117l j\u016bs\u0173, \u2014 tai Vie\u0161paties \u017eodis, \u2013 d\u0117l j\u016bs\u0173 gerov\u0117s, o ne d\u0117l \u017ealos!\u00bb (Jeremijo 29, 11) \u0160i\u0105 \u017eini\u0105 kry\u017eiaus \u0161viesoje galima perskaityti visoj gamtoj. Dang\u016bs skelbia Jo \u0161lov\u0119, o \u017eem\u0117 pilna Jo turt\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[117]<\/strong> Gyvenimo pamokos<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201ePaklausk \u017eem\u0117s augal\u0173, ir jie tave pamokys”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Didysis Mokytojas suved\u0117 Savo klausytojus su gamta, kad jie i\u0161girst\u0173 bals\u0105, kalbant\u012f per visus k\u016brinius; kai j\u0173 \u0161irdys sumink\u0161t\u0117jo, o protai tapo imlesni, Jis pad\u0117jo jiems perprasti dvasin\u012f mokym\u0105 t\u0173 vaizd\u0173, kuriuos reg\u0117jo j\u0173 akys. Palyginimai, kuriais Jis m\u0117go d\u0117styti tiesos pamokas, parodo, kokia atvira buvo Jo dvasia gamtos kalbai ir kaip Jis m\u0117go paremti dvasin\u012f mokym\u0105 pavyzd\u017eiais i\u0161 kasdieninio gyvenimo aplinkos.<\/p>\n\n\n\n

Pauk\u0161\u010diai ore, lelijos laukuose, s\u0117j\u0117jas ir s\u0117klos, piemuo ir avys \u2013 tokiais dalykais Kristus iliustravo nemirting\u0105j\u0105 ties\u0105. Jo pavyzd\u017eiai buvo i\u0161 gyvenimo, pa\u017e\u012fstami klausytojams \u2013 raugas, pasl\u0117ptas lobis, perlas, \u017evejo tinklas, pamestas pinig\u0117lis, s\u016bnus palaid\u016bnas, namai ant uolos ir ant sm\u0117lio. Jo pamoksluose b\u016bdavo tai, kas sudomindavo kiekvien\u0105 prot\u0105, kreipdavosi \u012f kiekvien\u0105 \u0160ird\u012f. Taip kasdienin\u0117 u\u017eduotis, u\u017euot buvusi eilin\u0117 darb\u0173 maratono dalis, \u017eadino kilnesnes mintis, b\u016bdavo nuskaistinta ir pakyl\u0117ta nuolatini\u0173 priminim\u0173 apie dvasinius ir neregimus dalykus.<\/p>\n\n\n\n

Taigi mes turime mokyti. Tegul vaikai i\u0161moksta pasteb\u0117ti gamtoje Dievo meil\u0117s bei i\u0161minties i\u0161rai\u0161k\u0105; tegul mintis apie J\u012f b\u016bna susijusi [118]<\/strong> su pauk\u0161\u010diu, g\u0117le, med\u017eiu; tegul visi regimi dalykai jiems tampa neregimojo pasaulio ai\u0161kintojais ir visi gyvenimo \u012fvykiai b\u016bna dievi\u0161ko mokymo priemon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Taip vaikams \u012fsisavinant visos k\u016brinijos bei gyvenimo patirties pamokas, atkreipkite j\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad tie patys d\u0117sniai, kurie valdo gamt\u0105 ir gyvenimo \u012fvykius, valdo ir mus; kad jie duoti m\u016bs\u0173 labui; ir kad tik paklusdami jiems, galime atrasti tikr\u0105 laim\u0119 bei s\u0117km\u0119.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Tarnavimo \u012fstatymas<\/a><\/h2>\n\n\n\n

Visa kas ir Danguje, ir \u017dem\u0117je skelbia, kad didysis gyvenimo \u012fstatymas yra tarnavimo \u012fstatymas. Begalinis T\u0117vas tarnauja kiekvieno gyvo padaro gyvybei. Kristus at\u0117jo \u012f \u017dem\u0119 kaip \u201eTas, kuris patarnauja „(Luko 22,27). Angelai yra \u201etarnaujan\u010dios dvasios, i\u0161si\u0173stos patarnauti tiems, kurie paveld\u0117s i\u0161ganym\u0105”(Hebrajams 1, 14). Tas pats tarnavimo \u012fstatymas gamtoje \u012fra\u0161ytas visur. Pauk\u0161\u010diai ore, \u017ev\u0117rys laukuose, girios med\u017eiai, lapai, \u017eol\u0117, g\u0117l\u0117s, saul\u0117 danguje ir \u0161viesios \u017evaig\u017ed\u0117s \u2013 viskas kam nors tarnauja. E\u017eeras ir vandenynas, up\u0117 ir vandens versm\u0117 \u2013 kiekvienas i\u0161 j\u0173 ima tam, kad duot\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Patarnaudama pasaulio gyvybei, gamta kartu apsaugo ir sav\u0105j\u0105. \u201eDuokite, ir jums bus duota\u00bb (Luko 6, 38) \u2013 \u0161i pamoka gamtoje u\u017era\u0161yta lygiai taip pat ai\u0161kiai, kaip \u0160ventojo Ra\u0161to puslapiuose.<\/p>\n\n\n\n

[119]<\/strong> Kai kaln\u0173 \u0161laitai ir lygumos suformuoja vag\u0105 kaln\u0173 upei tek\u0117ti j j\u016br\u0105, tai, k\u0105 jie duoda, sugr\u012f\u017eta \u0161imteriopai. Versm\u0117, kuri teka \u010diurlendama, palieka sav\u0105j\u0105 gro\u017eio ir vaisingumo dovan\u0105. Plikuose ir vasaros kaitros nurudintuose laukuose up\u0117s linij\u0105 lydi \u017ealuma \u2013 kiekvienas didingas medis, pumpuras ir \u017eiedas liudija apie atlyginan\u010di\u0105 Dievo malon\u0119 visiems, kurie tampa Jo vaga, vedan\u010dia \u012f pasaul\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

S\u0117ti su tik\u0117jimu<\/a><\/h2>\n\n\n\n

I\u0161 kone nesuskai\u010diuojam\u0173 pamok\u0173, kurias gauname steb\u0117dami \u012fvairius augimo procesus, kelet\u0105 vertingiausi\u0173 perteikia I\u0161gelb\u0117tojo palyginimas apie dygstan\u010di\u0105 s\u0117kl\u0105. Jos naudingos ir jaunam, ir senam. \u201eDievo karalyst\u0117 pana\u0161i \u012f \u017emog\u0173, kuris beria dirvon s\u0117kl\u0173. Ar jis miega ar keliasi, ar nakt\u012f ar dien\u0173, s\u0117kla dygsta ir auga, jam visi\u0161kai ne\u017einant kaip. \u017dem\u0117 savaime duoda vaisi\u0173: prad\u017eioje \u017eelmen\u012f, paskui varp\u0105, pagaliau pribrendus\u012f gr\u016bd\u0105 varpoje\u00bb <\/em>(Morkaus 4, 26-28).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Pa\u010dioj s\u0117kloj gl\u016bdi sudygimo principas, principas, kur\u012f jau suteik\u0117 pats Dievas; ra\u010diau palikta be prie\u017ei\u016bros s\u0117kla netur\u0117t\u0173 galios sudygti. Skatindamas gr\u016bdo sudygim\u0105, savo vaidmen\u012f turi adikti \u017emogus; ta\u010diau ir jis ne visagalis. \u017dmogus turi pasikliauti Tuo, kuris s\u0117j\u0105 ir pj\u016bt\u012f susiejo nuostabiais Savo berib\u0117s galyb\u0117s saitais.<\/p>\n\n\n\n

[120]<\/strong> S\u0117kloje gl\u016bdi gyvyb\u0117, dirvoje gl\u016bdi j\u0117ga, bet, jeigu dien\u0105 nakt\u012f neveiks begalin\u0117 j\u0117ga, s\u0117kla neduos derliaus. Lietus turi atgaivinti i\u0161tro\u0161kusius laukus, saul\u0117 \u2013 teikti \u0161ilum\u0105, u\u017ekasta s\u0117kla turi b\u016bti pa\u017eadinta. Vienintelis K\u016br\u0117jas gali pa\u017eadinti Savo Paties suteikt\u0105 gyvyb\u0119. Per Dievo j\u0117g\u0105 sudygsta kiekviena s\u0117kla ir vystosi kiekvienas augalas. \u201eS\u0117kla yra Dievo \u017eodis. […] Kaip \u017eem\u0117 i\u0161augina savo ataugas, kaip sodas su\u017eeldina savo s\u0117klas, taip Vie\u0161pats Dievas su\u017eeldins teisum\u0105 ir \u0161lov\u0119 vis\u0105 taut\u0173 akivaizdoje\u00bb (Luko 8, 11; Izaijo 61, 11). Kaip gamtos, taip ir dvasin\u0117je s\u0117joje, gyvyb\u0119 gali teikti tik Dievo j\u0117ga.<\/p>\n\n\n\n

S\u0117j\u0117jo darbas yra tik\u0117jimo darbas. Jis negali suprasti s\u0117klos sudygimo ir augimo paslapties; ta\u010diau jis pasitiki Dievu, kuris paskatina augmenij\u0105 suve\u0161\u0117ti. S\u0117j\u0117jas i\u0161beria s\u0117kl\u0105, tik\u0117damasis surinkti jos daug daugiau pj\u016bties metu. Taip turi dirbti ir t\u0117vai bei mokytojai, tik\u0117damiesi derliaus i\u0161 savo s\u0117jamos s\u0117klos.<\/p>\n\n\n\n

Kur\u012f laik\u0105 gera s\u0117kla gali gul\u0117ti \u0161irdyje nepastebimai ir gali neb\u016bti joki\u0173 po\u017eymi\u0173, kad ji \u012fsi\u0161aknijo; ta\u010diau ilgainiui Dievo Dvasiai \u012fkv\u0117pus \u0161ird\u012f, pasl\u0117ptoji s\u0117kla sudygsta ir pagaliau duoda vaisi\u0173. Savo gyvenimo darbe mes ne\u017einome, kas suklest\u0117s \u2013 tai ar tai. \u0160\u012f klausim\u0105 spr\u0119sti ne mums. \u201eRyt\u0105 s\u0117k savo s\u0117kl\u0105, iki vakaro neleisk savo rankoms ils\u0117tis\u00bb (Mokytojo 11, 6). Did\u017eioji Dievo sandora skelbia, kad \u201eligi tik \u017eem\u0117 tvers, s\u0117ja [121] ir pj\u016btis \/…\/ nesiliaus\u00bb <\/em>(Prad\u017eios 8, 22).<\/em> Tik\u0117damas \u0161iuo pa\u017eadu, \u017eemdirbys aria ir s\u0117ja. Ne ma\u017eiau pasitikintys turime b\u016bti ir mes dvasin\u0117je s\u0117joje, nes Dievas u\u017etikrino: \u201eTaip ir \u017eodis, i\u0161einantis i\u0161 Mano burnos, nesugr\u012f\u0161 pas Mane berg\u017ed\u017eias, bet \u012fvykdys tai, ko trok\u0161tu, ir atliks, kam buvo si\u0173stas. […] Nors \u017emogus i\u0161eit\u0173 verkdamas, s\u0117kla s\u0117jai ne\u0161inas, jis sugr\u012f\u0161 namo d\u017ei\u016bgaudamas, derliaus p\u0117dais ne\u0161inas\u00bb (Izaijo 55, 11;<\/em> Psalmyno 126, 6).<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

S\u0117klos sudygimas simbolizuoja dvasinio gyvenimo prad\u017ei\u0105, o augalo vystymasis \u2013 charakterio tobul\u0117jim\u0105. Be augimo begali b\u016bti gyvenimo. Augalas turi arba augti, arba \u017e\u016bti. Kaip kad jo augimas yra tylus ir nepastebimas, bet pastovus, taip ir su charakterio tobul\u0117jimu. Kiekviename vystymosi etape m\u016bs\u0173 gyvenimas gali b\u016bti tobulas, ir, jeigu Dievo tikslas mums \u012fgyvendinamas, mes be paliovos \u017eengsime \u012f priek\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Augalas stiebiasi, gaudamas tai, k\u0105 Dievas par\u016bpino, kad palaikyt\u0173 jo gyvyb\u0119. Dvasinis augimas taip pat vyksta bendradarbiaujant su dievi\u0161kais veiksniais. Kaip augalas \u012fsi\u0161aknija dirvoje, taip mes turime \u012fsi\u0161aknyti Kristuje. Kaip augalas priima saul\u0117s \u0161vies\u0105, ras\u0105 ir liet\u0173, taip mes turime priimti \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105. Jeigu m\u016bs\u0173 \u0161irdys pasiliks Kristuje, \u201eJis ateis pas mus kaip lietus, kaip v\u0117lyvieji liet\u016bs, pagirdantys \u017eem\u0119”. Kaip Teisumo Saul\u0117, Jis patek\u0117s mums \u201esu gydan\u010diais spinduliais”. Mes augsime \u201ekaip lelija”. Mes auginsime [122]<\/strong> javus, ir \u017eyd\u0117sime \u201ekaip vynmedis\u00bb (Oz\u0117jo 6, 3; Malachijo 3, 20; Oz\u0117jo 14, 6. 8).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Javai i\u0161augina \u201eprad\u017eioje \u017eelmen\u012f, paskui varp\u0105, pagaliau pribrendus\u012f gr\u016bd\u0105 varpoje \u00ab (Morkaus 4, 28). \u017demdirbio tikslas s\u0117jant s\u0117kl\u0105 ir pri\u017ei\u016brint augal\u0105 yra gauti kuo daugiau gr\u016bd\u0173, kad b\u016bt\u0173 i\u0161 ko kepti duon\u0105 alkaniesiems ir aps\u0117ti laukus b\u016bsimam derliui. Taip ir dievi\u0161kasis \u017demdirbys tikisi derliaus. Jis siekia pasidauginti Savo sek\u0117j\u0173 \u0161irdyse ir gyvenime, kad per juos gal\u0117t\u0173 paplisti kit\u0173 \u017emoni\u0173 \u0161irdyse ir gyvenime.<\/p>\n\n\n\n

L\u0117tas augalo vystymasis i\u0161 s\u0117klos yra svarbi pamoka ugdant vaik\u0105. Javai i\u0161augina \u201eprad\u017eioje \u017eelmen\u012f, paskui varp\u0105, pagaliau pribrendusi gr\u016bd\u0105 varpoje\u00bb (Morkaus 4, 28). Tas, kuris pateik\u0117 \u0161j palyginim\u0105, suk\u016br\u0117 ma\u017eu\u010diuk\u0119 s\u0117kl\u0105, suteik\u0117 jai gyvybin\u0119 gali\u0105 ir paskelb\u0117 d\u0117snius, valdan\u010dius jos augim\u0105. Ir tiesos, kuri\u0173 moko \u0161is palyginimas, virto tikrove Jo Paties gyvenime. Jis, dangaus Didyb\u0117, \u0161lov\u0117s Karalius, gim\u0117 kaip k\u016bdik\u0117lis Betliejuje ir kuri laik\u0105 buvo bej\u0117gis Savo motinos gl\u0117byje. Vaikyst\u0117je Jis kalb\u0117jo ir elg\u0117si kaip vaikas, gerb\u0117 Savo t\u0117vus, vykd\u0117 j\u0173 paliepimus, pad\u0117jo jiems. Ta\u010diau vos pabudus Jo protui, Jis nuolatos augo malone ir tiesos pa\u017einimu.<\/p>\n\n\n\n

T\u0117vai ir mokytojai tur\u0117t\u0173 taip ugdyti jaunimo polinkius, kad kiekviename gyvenimo etape jie atskleist\u0173 to laikotarpio gro\u017e\u012f ir vystyt\u0173si nat\u016braliai, kaip augalai dar\u017eelyje. Ma\u017eieji tur\u0117t\u0173 [123]<\/strong> b\u016bti mokomi vaiki\u0161kai paprastai. Jie tur\u0117t\u0173 b\u016bti pratinami tenkintis ma\u017eomis, naudingomis pareigomis bei malonumais ir j\u0173 metams b\u016bdingais i\u0161gyvenimais. Vaikyst\u0117 kaip tas palyginimo \u017eelmuo, o ir \u017eelmuo turi savo gro\u017e\u012f. Vaikai neturi b\u016bti ver\u010diami pirma laiko subr\u0119sti, o kuo ilgiau i\u0161saugoti savo pirm\u0173j\u0173 gyvenimo met\u0173 \u0161vie\u017eum\u0105 ir malon\u0119. Juo ramesnis ir paprastesnis vaiko gyvenimas \u2013 juo ma\u017eiau jame dirbtini\u0173 linksmybi\u0173 ir juo daugiau harmonijos su gamta, \u2013 juo naudingesnis jis fiziniam, protiniam gyvybingumui ir dvasinei stiprybei.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161gelb\u0117tojo padarytas stebuklas, kai Jis pamaitino penkiat\u016bkstantin\u0119 mini\u0105, iliustruoja Dievo galyb\u0117s veikim\u0105 subrandinant derli\u0173. J\u0117zus nutrauk\u0117 \u0161yd\u0105 nuo gamtos pasaulio ir atskleid\u0117 t\u0105 k\u016brybin\u0119 energij\u0105, kuri nuolatos panaudojama m\u016bs\u0173 labui. Padaugindamas j \u017eem\u0119 mest\u0105 s\u0117kl\u0105, Tas, kuris padaugino duonos kepaliukus, kiekvien\u0105 dien\u0105 padaro stebukl\u0105. Juk tai stebuklas, kad Jis nuolatos maitina milijonus \u017emoni\u0173 i\u0161 \u017eem\u0117s derliaus lauk\u0173! \u017dmon\u0117s yra pa\u0161aukti bendradarbiauti su Juo pri\u017ei\u016brint \u017eelmenis ir kepant duon\u0105, ta\u010diau darb\u0173 rutinoje jie ima nebe\u012f\u017evelgti dievi\u0161ko veikimo. Kai Dievo j\u0117ga priskiriama gamtai ar \u017emon\u0117ms, kai Jo dovanos pernelyg da\u017enai panaudojamos savanaudi\u0161kai, tada vietoj palaiminimo u\u017esitraukiamas prakeikimas. Dievas trok\u0161ta visa tai pakeisti. Jis nori, kad m\u016bs\u0173 atbuk\u0119 poj\u016b\u010diai [124]<\/strong> guviau atpa\u017eint\u0173 Jo gailesting\u0105 gerum\u0105 ir kad Jo dovanos mums tapt\u0173 palaiminimu.<\/p>\n\n\n\n

B\u016btent Dievo \u017dodis, Jo gyvyb\u0117 gaivina s\u0117kl\u0105; ir, valgydami i\u0161 gr\u016bd\u0173 i\u0161kept\u0105 duon\u0105, mes tampame tos gyvyb\u0117s dalininkai. Dievas nori, kad mes tai suprastume; Jis trok\u0161ta, kad net imdami kasdienin\u0117s duonos riek\u0119 atpa\u017eintume Jo veikim\u0105 ir artimiau susibi\u010diuliautume su Juo.<\/p>\n\n\n\n

Pagal Dievo d\u0117snius gamtoje, po prie\u017easties neabejotinai eina pasekm\u0117s. Pj\u016btis parodo, kokia buvo s\u0117ja. \u010cia netoleruojamas joks apsimetin\u0117jimas. \u017dmon\u0117s gali apgauti savo artim\u0105 ir b\u016bti pagirti ar gauti atlyg\u012f u\u017e patarnavim\u0105, kurio jie neatliko. Ta\u010diau gamtoje apgavyst\u0117 ne\u012fmanoma. Nei\u0161tikimam \u017eemdirbiui derlius paskelbia pasmerkimo nuosprend\u012f. Tai visi\u0161kai pasitvirtina ir dvasin\u0117je plotm\u0117je. Tik atrodo, kad blogis nugal\u0117jo, ta\u010diau taip n\u0117ra. Vaikas, b\u0117gantis i\u0161 pamok\u0173, jaunuolis, tingintis studijuoti, darbdavio interes\u0173 nepaisantis darbuotojas ar pameistrys, bet koks verslininkas, bet kokios profesijos \u017emogus, nei\u0161tikimas savo svarbiausioms pareigoms, gali d\u017eiaugtis, kad, kol blogis pasl\u0117ptas, jam tai naudinga. Ta\u010diau taip n\u0117ra; jis apgaudin\u0117ja save. Gyvenimo derlius yra charakteris, ir b\u016btent jis nulemia likim\u0105 \u2013 ir \u0161iame gyvenime, ir b\u016bsimajame.<\/p>\n\n\n\n

Derlius \u2013 tai pas\u0117tos s\u0117klos pagausinimas. Kiekviena s\u0117kla duoda savo r\u016b\u0161ies vaisi\u0173. Savanaudi\u0161kumas, meil\u0117 bei nuolaid\u017eiavimas sau, [125]<\/strong> sav\u0119s i\u0161auk\u0161tinimas taip pat dauginasi, ir lemia pra\u017e\u016bt\u012f. \u201eKas s\u0117ja savo k\u016bnui, tas i\u0161 k\u016bno pjaus pra\u017e\u016bt\u012f, o kas s\u0117ja Dvasiai, tas i\u0161 Dvasios pjaus am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105\u00bb (Galatams 6, 8). Meil\u0117, u\u017euojauta ir gerumas duoda palaimos vaisius, ir \u0161is derlius nenyksta. Pj\u016bties metu surenkama daug s\u0117kl\u0173. Vienintelis kvie\u010dio gr\u016bdas, pagausintas keli\u0173 s\u0117j\u0173, padengs vis\u0105 kra\u0161t\u0105 auksiniais javais. Taip pla\u010diai gali pasklisti vienintelio gyvenimo, vienintelio poelgio \u012ftaka. Kokius meil\u0117s darbus paskatino atminimas to alebastro indelio, kuris buvo pradau\u017e- tas Kristui patepti! Kokias nesuskai\u010diuojamas dovanas I\u0161gelb\u0117tojo darbui atne\u0161\u0117 varg\u0161\u0117s bevard\u0117s na\u0161l\u0117s \u201edu pinig\u0117liai, tai yra skatikas\u00bb (\u017er. Morkaus 12, 42)!<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Gyvenimas per mirt\u012f<\/a><\/h2>\n\n\n\n

Pamoka apie s\u0117j\u0105 moko dosnumo. \u201eKas \u0161yk\u0161\u010diai s\u0117ja, \u0161yk\u0161\u010diai ir pjaus, o kas dosniai s\u0117ja, dosniai ir pjaus\u00bb (2 Korintie\u010diams 9, 6). Vie\u0161pats pasak\u0117: \u201eLaimingi j\u016bs, kai galite s\u0117ti prie kiekvienos up\u0117s\u00bb (Izaijo 32, 20). S\u0117ti prie kiekvienos up\u0117s, vadinas, pad\u0117ti kiekvienam, kuriam reikia. Tai neveda \u012f skurd\u0105. \u201eKas dosniai s\u0117ja, dosniai ir pjaus”. Barstydamas s\u0117kl\u0105, s\u0117j\u0117jas j\u0105 padaugina. Taip ir mes dalydamiesi pagausiname savo palaiminimus. Dievo pa\u017eadas u\u017etikrina pakankamum\u0105, kad ir toliau gal\u0117tume duoti. Ma\u017ea to, mums dalijant [126]<\/strong> \u0161io gyvenimo palaiminimas, gav\u0117jo d\u0117kingumas paruo\u0161ia jo \u0161ird\u012f priimti dvasin\u0119 ties\u0105, ir derlius i\u0161auga am\u017einajame gyvenime.<\/p>\n\n\n\n

Gr\u016bdo metimu \u012f dirv\u0105 I\u0161gelb\u0117tojas simbolizavo Savo auk\u0105 u\u017e mus. Jis pasak\u0117: \u201eJei kvie\u010dio gr\u016bdas krit\u0119s \u012f \u017eem\u0119 nemirs, jis liks vienas, o jei mirs, jis duos gausi\u0173 vaisi\u0173\u00bb (Jono 12, 24). Tik per Kristaus, S\u0117klos, auk\u0105 gali subr\u0119sti vaisius Dievo karalystei. Pagal augmenijos karalyst\u0117s d\u0117snius, gyvenimas yra Jo mirties vaisius.<\/p>\n\n\n\n

Taip yra ir su visais, kurie duoda vaisi\u0173 kaip Kristaus bendradarbiai: savimeil\u0117s, savo naudos ie\u0161kojimo turi nelikti; gyvenimas turi b\u016bti metamas \u012f pasaulio poreiki\u0173 dirv\u0105. Ta\u010diau pasiaukojimo d\u0117snis yra ir sav\u0119s apsaugojimo d\u0117snis. \u017demdirbys i\u0161saugo s\u0117kl\u0105 j\u0105 barstydamas. Taigi bus apsaugotas tas gyvenimas, kuris laisvai dalijamas tarnaujant Dievui ir \u017emon\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n

S\u0117kla mir\u0161ta, kad sudygt\u0173 naujam gyvenimui. Tai mums pamoka apie prisik\u0117lim\u0105. Apie kape gulint\u012f \u017emogaus k\u016bn\u0105 Dievas pasak\u0117: \u201eToks ir mirusi\u0173j\u0173 prisik\u0117limas. S\u0117jamas gendantis k\u016bnas, keliasi negendantis. S\u0117jamas prastas, keliasi garbingas. S\u0117jamas silpnas, keliasi galingas\u00bb <\/em>(1 Korintie\u010diams 15, 42.43).<\/em><\/p>\n\n\n\n

T\u0117vams ir mokytojams m\u0117ginant i\u0161d\u0117styti \u0161ias pamokas, darbas tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliekamas prakti\u0161kai. Tegul vaikai patys paruo\u0161ia dirv\u0105 ir pas\u0117ja s\u0117kl\u0105. Jiems darbuojantis, kuris nors i\u0161 t\u0117v\u0173 ar mokytojas[127]<\/strong> gali paai\u0161kinti, koks yra \u0161irdies sodas, kad jame galima pas\u0117ti ir blog\u0105, ir ger\u0105 s\u0117kl\u0105 ir kad kaip sodas turi b\u016bti paruo\u0161tas s\u0117jai, taip \u0161irdis turi b\u016bti paruo\u0161ta tiesos s\u0117klai. Kaip kad s\u0117kla metama \u012f dirv\u0105, taip jie gali mokyti apie Kristaus mirt\u012f; dygstant \u017eelmeniui bus \u012fsisavinta ir prisik\u0117limo tiesa. Augalui augant, galima t\u0119sti analogij\u0105 tarp gamtos ir dvasini\u0173 dalyk\u0173 augimo.<\/p>\n\n\n\n

Pana\u0161iai tur\u0117t\u0173 b\u016bti mokomas ir jaunimas. Pamokos prasideda nuo pat \u017eem\u0117s \u012fdirbimo. Niekas nesitiki derliaus i\u0161 ne\u012fdirbto lauko. Tenka gerokai paplu\u0161\u0117ti purenant dirv\u0105, s\u0117jant s\u0117kl\u0105 ir pri\u017ei\u016brint \u017eelmenis. Taip yra ir dvasin\u0117je s\u0117joje. \u0160irdies sodas turi b\u016bti pri\u017ei\u016brimas. Atgaila turi supurenti dirv\u0105. Turi b\u016bti i\u0161rautos pikt\u017eol\u0117s, kurios u\u017ego\u017eia ger\u0105j\u0105 s\u0117kl\u0105. Kaip usnimis u\u017e\u017e\u0117lusi dirva gali b\u016bti i\u0161valyta tik uoliu tri\u016bsu, taip blogi \u0161irdies polinkiai gali b\u016bti nugal\u0117ti tik nuo\u0161ird\u017ei\u0173 pastang\u0173 Kristaus vardu ir su Jo j\u0117ga.<\/p>\n\n\n\n

Dirbdamas \u017eem\u0119 uolus \u017eemdirbys pamatys, kad prie\u0161 j\u012f atsiveria lobiai, apie kokius jis bema\u017e nesvajojo. Niekas negali s\u0117kmingai \u012fdirbti \u017eem\u0117s ar sodininkauti nepaisydamas galiojan\u010di\u0173 d\u0117sni\u0173. Turi b\u016bti i\u0161studijuoti konkret\u016bs kiekvienos augalo veisl\u0117s poreikiai. Skirtingos veisl\u0117s reikalauja skirtingai \u012fdirbtos dirvos ir prie\u017ei\u016bros ir prisitaikymas prie kiekvienos i\u0161 j\u0173 augim\u0105 valdan\u010di\u0173 d\u0117sni\u0173 yra s\u0117km\u0117s s\u0105lyga. D\u0117mesys, reikalingas persodinant, kad neb\u016bt\u0173 u\u017espausta ar nenat\u016braliai u\u017elenkta n\u0117 [128]<\/strong> viena \u0161aknel\u0117, jaun\u0173 augal\u0173 prie\u017ei\u016bra, gen\u0117jimas ir laistymas, pridengimas nuo \u0161al\u010dio nakt\u012f ir saul\u0117s dien\u0105, rav\u0117jimas, saugojimas nuo lig\u0173 ir vabzd\u017ei\u0173, formavimas bei i\u0161d\u0117stymas \u2013 tai ne tik svarbios pamokos apie charakterio ugdym\u0105, bet ir pats darbas tampa ugdymo priemone. Lavinamas r\u016bpestingumas, kantryb\u0117, d\u0117mesingumas smulkmenoms, paklusnumas d\u0117sniams. Nuolatinis s\u0105lytis su gyvyb\u0117s paslaptimi ir gamtos gro\u017eiu bei meil\u0117 ir \u0161velnumas, kuris u\u017egimsta vaik\u0173 \u0161irdyse, aptarnaujant gra\u017eius Dievo k\u016brinius, atgaivina prot\u0105, nuskaistina ir sutaurina charakter\u012f. I\u0161d\u0117stytos pamokos parengia darbinink\u0105 b\u016bti taip pat atid\u017eiam bendraujant su \u017emon\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[129]<\/strong><\/a> Kitos pamokos<\/h2>\n\n\n\n

\u201eI\u0161mintingas \u017emogus pasteb\u0117s \u0160iuos dalykus ir<\/em><\/p>\n\n\n\n

 m\u0105stys apie Vie\u0161paties i\u0161tikim\u0105j\u0105 meil\u0119”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Gydanti Dievo j\u0117ga persmelkia vis\u0105 gamt\u0105. Jei nupjaunamas medis, jei susi\u017eeid\u017eia \u017emogus ar l\u016b\u017eta jam kaulas, gamta i\u0161 karto pradeda gydyti. Gydantys veiksniai yra pasireng\u0119 dar prie\u0161 tai, kai i\u0161kyla poreikis; ir vos tik kuri nors organizmo dalis pa\u017eeid\u017eiama, visa energija siun\u010diama jai atgaivinti. Taip ir dvasin\u0117je plotm\u0117je. Dar prie\u0161 tai, kai nuod\u0117m\u0117 suk\u016br\u0117 poreikj, Dievas par\u016bpino vaist\u0105. Kiekviena pagundai pasiduodanti \u0161irdis yra prie\u0161o sumu\u0161ama, su\u017eeid\u017eiama; ta\u010diau kur yra nuod\u0117m\u0117, ten yra ir Gelb\u0117tojas. Kristaus darbas yra gydyti tuos, kuri\u0173 \u0161irdys sudu\u017eusios, \u201eskelbti belaisviams i\u0161vadavim\u0105, […] vaduoti prisl\u0117gtuosius\u00bb (Luko 4, 18). Siame darbe mes esame bendradarbiai. \u201eJei kuris \u017emogus b\u016bt\u0173 pagautas nusikalt\u0119s, […] pamokykite tok\u012f romiai\u00bb (Galatams 6, 1). Originalo kalba \u017eodis, kuris \u010dia ver\u010diamas kaip \u201epamokykite”, rei\u0161kia \u201e\u012fstatykite \u012f s\u0105nar\u012f”, tarsi i\u0161nirus\u012f kaul\u0105. Koks i\u0161rai\u0161kingas palyginimas! Tas, kuris suklysta ar nusideda, praranda ry\u0161\u012f su viskuo, kas yra aplink j\u012f. Jis gali suprasti savo klaid\u0105 ir gail\u0117tis, bet negali pats atsigauti. Jis pasimet\u0119s, sumi\u0161\u0119s, sugniu\u017edytas ir prarad\u0119s vilt\u012f. J\u012f reikia [130] atgaivinti, i\u0161gydyti, sugr\u0105\u017einti j teising\u0105 keli\u0105. \u201eJ\u016bs, dvasios \u017emon\u0117s, pamokykite tok\u012f romiai”. I\u0161gydyti gali tik meil\u0117, pl\u016bstanti i\u0161 Kristaus \u0161irdies. Tik Tas, kuriame teka toji meil\u0117, kaip sula medyje ar kraujas k\u016bne, gali atgaivinti su\u017eeist\u0105 siel\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Meil\u0117s poveikis turi stebukling\u0105 gali\u0105, nes jis i\u0161 Dievo. \u0160velnus atsakymas, kuris \u201enuramina pykt\u012f”, \u201emeil\u0117, kuri kantri, maloninga\u00bb gerumas, kuris \u201eu\u017edengia nuod\u0117mi\u0173 gausyb\u0119\u00bb (Patarli\u0173 15, I; 1 Korintie\u010diams 13. 4; 1 Petro 4, 8), i\u0161mokys mus, kokia gydan\u010dia j\u0117ga bus apdovanotas m\u016bs\u0173 gyvenimas! Kaip pasikeis gyvenimas ir kokia pana\u0161i j Dang\u0173 taps \u017dem\u0117!<\/p>\n\n\n\n

\u0160ios brangios pamokos gali b\u016bti i\u0161ai\u0161kintos taip paprastai, kad suprast\u0173 net ma\u017ei vaikai. Vaiko \u0161irdis yra \u0161velni ir lengvai paveikiama; kai mes, vyresnieji, tapsime \u201ekaip vaikai\u00bb (Mato 18, 3), kai i\u0161moksime paprastumo, \u0161velnumo ir nuo\u0161ird\u017eios I\u0161gelb\u0117tojo meil\u0117s, mums nebus sunku palyt\u0117ti ma\u017e\u0173j\u0173 \u0161irdis, i\u0161mokyti juos meil\u0117s ir i\u0161gydymo tarnyst\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Ir ma\u017eiausiuose, ir did\u017eiausiuose Dievo darbuose slypi tobulyb\u0117. Ta pati ranka, kuri pakabino erdv\u0117je pasaulius, kuria ir lauko g\u0117les. Ap\u017ei\u016br\u0117kite per mikroskop\u0105 ma\u017eiausi\u0105 ir papras\u010diausi\u0105 pakel\u0117s \u017eied\u0105 ir atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f vis\u0173 jo dali\u0173 gro\u017e\u012f bei i\u0161baigtum\u0105. Taip ir papras\u010diausiame dalyke galima \u012f\u017evelgti tikr\u0105 tobulyb\u0119; ir papras\u010diausi darbai, atlikti su meile bei i\u0161tikimybe, Dievo akyse yra [131] gra\u017e\u016bs. Nuo\u0161ird\u017eios pastangos ma\u017euose dalykuose padarys mus Jo bendradarbiais ir pelnysime To, kuris visk\u0105 mato ir \u017eino, pagyrim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Vaivoryk\u0161t\u0117, nutvieskianti dang\u0173 sav\u0105ja \u0161vies\u0173 arka, yra \u017eenklas sandoros \u201etarp Dievo ir vis\u0173 gyv\u016bn\u0173\u00bb (Prad\u017eios 9, 16). Be to, auk\u0161tybi\u0173 sost\u0105 juosianti vaivoryk\u0161t\u0117 Dievo vaikams primena ir apie Jo taikos sandor\u0105. Kaip lankas debesyse atsiranda susijungus saul\u0117s \u0161viesai ir lietui, taip lankas vir\u0161 Dievo sosto simbolizuoja Jo gailestingumo ir teisingumo jungt\u012f. Nuod\u0117mingai, bet atgailaujan\u010diai sielai Dievas sako: Gyvenk! \u201eRadau jam i\u0161pirk\u0105\u00bb (Jobo 33, 24). \u201e ‘Ir dabar elgiuosi kaip Nojaus dienomis: kaip tuomet prisiekiau, jog Nojaus vandenys niekada daugiau nebeu\u017etvindys \u017eem\u0117s, taip dabar prisiekiau ant tav\u0119s nebepykti ir tau nepriekai\u0161tauti. Nors kalnai imt\u0173 kilnotis ir kalvos \u2013 svirduliuoti, Mano meil\u0117 niekada nuo tav\u0119s nesitrauks, Mano ramyb\u0117s sandora nesusvyruos ‘, \u2013 sako Vie\u0161pats, kuris tav\u0119s pagail\u0117jo\u00bb (Izaijo 54, 9.10).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 \u017einia<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u017dvaig\u017ed\u0117s taip pat turi ger\u0105 \u017eini\u0105 kiekvienam \u017emogui. Tomis valandomis, kurios i\u0161mu\u0161a visiems, kai \u0161irdis nusilpsta ir skaud\u017eiai slegia pagundos, kai kli\u016btys atrodo ne\u012fveikiamos, gyvenimo tikslai nepasiekiami, o gra\u017e\u016bs pa\u017eadai tarsi Sodomos obuoliai, kur tada galima pasisemti [132] tokios dr\u0105sos ir tvirtybes, jei ne i\u0161 pamokos, kuri\u0105 Dievas \u012fpareigojo mus i\u0161mokti, stebint ner\u016bpestingai savo keliu skriejan\u010dias \u017evaig\u017edes?<\/p>\n\n\n\n

\u201ePakelkite akis ir pasi\u017ei\u016br\u0117kite \u012f auk\u0161tybes! Kas jas suk\u016br\u0117? Tas, kuris atveda j\u0173 pulkus, suskai\u010diuoja ir \u0161aukia kiekvien\u0105 j\u0105 vardu. D\u0117l Jo did\u017eios galyb\u0117s ir berib\u0117s j\u0117gos n\u0117 t\/iena nedr\u012fsta neateiti! Jok\u016bbai, kaipgi tu gali sakyti, Izraeli, kaipgi tu dr\u012fsti sk\u0173stis: ‘Mano kelias pasl\u0117ptas nuo Vie\u0161paties, mano Dievas \u012f mano teises nekreipia d\u0117mesio? Nagi, ar ne\u017einai, ar nesi gird\u0117j\u0119s? Vie\u0161pats \u2013 am\u017einasis Dievas, vis\u0173 \u017eem\u0117s \u0161ali\u0173 K\u016br\u0117jas. Jis nepailsta, nepavargsta; Jo i\u0161mintis nei\u0161tiriama. Nuvargusiam Jis duoda j\u0117g\u0173, bej\u0117giui at\u0161vie\u017eina gyvast\u012f. <\/em>[…] Nebijok, nes A\u0161 su tavimi, neb\u016bg\u0161tauk, nes A\u0161 tavo Dievas! Stiprinsiu tave, pad\u0117siu tau, remsiu tave Savo teisumo de\u0161ine, <\/em>[…] A\u0161, Vie\u0161pats, tavo Dievas, laikau tavo de\u0161in\u0119. A\u0161 \u2014 Tas, kuris tau sako: ‘Nebijok, A\u0161 tau pad\u0117siu!’\u00ab (Izaijo 40, 26-29; 41, 10.13)<\/em><\/p>\n\n\n\n

Palm\u0117, negailestingai svilinama saul\u0117s ir nuo\u017emiai bla\u0161koma sm\u0117lio audros, dykumos vidury \u017ealiuoja, ve\u0161i ir veda vaisius. Jos \u0161aknis maitina gyvosios versm\u0117s. Jos vainikas \u017ealiuoja i\u0161 toli vir\u0161 suskeld\u0117jusios, nykios lygumos. Ir keliauninkas, jau \u017evelgdamas mir\u010diai \u012f akis, paspartina \u017eingsn\u012f, v\u0117saus pav\u0117sio bei gaivinan\u010dio vandens link. Dykumos medis simbolizuoja tai, kas pagal Dievo vali\u0105 \u0161iam pasauliui tur\u0117t\u0173 b\u016bti Jo vaikai. Jie turi vesti pavargusias, kupinas nerimo bei \u017e\u016bti [133] pasirengusias sielas per nuod\u0117m\u0117s dykum\u0105 prie gyvojo vandens. Jie turi nukreipti savo artim\u0173j\u0173 \u017evilgsnius \u012f T\u0105, kuris kvie\u010dia: \u201eJei kas trok\u0161ta, teateina pas Mane ir tegu geria\u00bb (Jono 7, 37).<\/p>\n\n\n\n

Plati, gili up\u0117, kuri pasitarnauja kaip vandens kelias \u012fvairioms tautoms, vertinama visame pasaulyje. O kaip ma\u017ei upok\u0161niai, suformuojantys \u0161i\u0105 diding\u0105 versm\u0119? Juk jeigu ne jie, up\u0117 i\u0161sekt\u0173. Nuo j\u0173 priklauso jos egzistencija. Taip ir \u017emon\u0117s, pa\u0161aukti vadovauti kokiam nors did\u017eiuliam darbui, gerbiami, tarsi s\u0117km\u0117 priklausyt\u0173 jiems vieniems. Ta\u010diau toji s\u0117km\u0117 pareikalavo i\u0161tikimo bendradarbiavimo kone nesuskai\u010diuojamos gausyb\u0117s kuklesni\u0173 darbinink\u0173 \u2013 darbinink\u0173, apie kuriuos pasaulis nieko ne\u017einojo. U\u017eduotys, u\u017e kuri\u0173 atlikim\u0105 niekas nepagirs, tri\u016bsas, kurio niekas nepripa\u017eins, \u2013 tokia daugelio pasaulio darbinink\u0173 dalia. Ir ja da\u017enas b\u016bna nepatenkintas. Mat \u017emon\u0117ms atrodo, kad gyvenimas slenka beprasmi\u0161kai. Ta\u010diau ma\u017eas upok\u0161nis, tyliai vingiuojantis per girias ir pievas bei ne\u0161antis sveikat\u0105, vaisingum\u0105 ir gro\u017e\u012f, savo kelyje toks pat naudingas, kaip plati up\u0117. O prisid\u0117damas prie up\u0117s gyvyb\u0117s, jis padeda pasiekti tai, ko viena ji niekada neb\u016bt\u0173 pasiekusi.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i pamoka reikalinga daugeliui. Talentas pernelyg garbinamas, o pad\u0117tis per daug geid\u017eiama. Pernelyg daug yra \u017emoni\u0173, kurie ver\u010diau nieko nedarys, jei nebus pripa\u017einti lyderiais; pernelyg daug toki\u0173, kuriuos reikia liaupsinti, nes, prie\u0161ingu [134] atveju, jie nesiims darbo. Mes turime i\u0161mokti i\u0161tikimyb\u0117s maksimaliai i\u0161naudojant tuos sugeb\u0117jimus bei galimybes, kurias turime, ir pasitenkinti ta dalia, kuri\u0105 mums skyr\u0117 Dangus.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Pasitik\u0117jimo pamoka<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eTa\u010diau paklausk gyvuli\u0173, ir jie tave pamokys, padangi\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173, ir jie tau pasakys. […] j\u016bros \u017euv\u0173, ir jos tau paai\u0161kins. […] Nueik pas skruzd\u0117l\u0119 […], patyrin\u0117k jos kelius. [..J \u012esi\u017ei\u016br\u0117kite \u012f padangi\u0173 sparnuo\u010dius. […] Pasi\u017ei\u016br\u0117kite \u012f varnus\u00bb <\/em>(Jobo 12, 7.8; Patarli\u0173 6, 6; Mato 6, 26; Luko 12, 24).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Mes tur\u0117tume ne tik pasakoti vaikui apie \u0161iuos Dievo k\u016brinius. Patys gyv\u016bnai turi tapti jo mokytojais. Skruzd\u0117l\u0117s moko kantraus darbo, i\u0161tverm\u0117s \u012fveikiant kli\u016btis, apsir\u016bpinimu atei\u010diai. Pauk\u0161\u010diai teikia maloni\u0105 pasitik\u0117jimo pamok\u0105. M\u016bs\u0173 dangi\u0161kasis T\u0117vas jais r\u016bpinasi; ta\u010diau jie turi rinkti lesal\u0105, sukti lizdus ir auginti savo jauniklius. Kiekvien\u0105 akimirksn\u012f j\u0173 tyko prie\u0161ai. Ir vis d\u0117lto, kaip linksmai jie atlieka savo darb\u0105! Kokios d\u017eiaugsmingos j\u0173 giesmel\u0117s!<\/p>\n\n\n\n

Kaip gra\u017eiai psalmistas apib\u016bdina Dievo r\u016bpinim\u0105si mi\u0161ko gyventojais:<\/p>\n\n\n\n

\u201eAuk\u0161tieji kalnai skirti laukin\u0117ms o\u017ekoms, uolos \u2013 sl\u0117ptuv\u0117 ol\u0173 barsukams\u00bb <\/em>(Psalmyno 104, 18).<\/em><\/p>\n\n\n\n

[135] Tarp kaln\u0173, kur gyvena ir \u201e\u010diulba ant med\u017ei\u0173 \u0161ak\u0173\u00bb (Psalmyno 104, 12) pauk\u0161\u010diai, Dievas nukreipia tek\u0117ti upes. Visi mi\u0161k\u0173 ir kaln\u0173 gyventojai yra Jo did\u017eiul\u0117s \u0161eimos nariai. Jis atgniau\u017eta Savo deln\u0105 ir patenkina \u201ekiekvienos gyvos b\u016btyb\u0117s tro\u0161kim\u0173\u00bb (Psalmyno 145, 16).<\/p>\n\n\n\n

Alpi\u0173 erel\u012f audra kartais nublo\u0161kia \u012f siaurus kaln\u0173 tarpeklius. Audros debesys apsupa \u0161\u012f galing\u0105 mi\u0161k\u0173 pauk\u0161t\u012f, j\u0173 g\u016bduma atskiria j\u012f nuo saul\u0117t\u0173 auk\u0161tum\u0173, kur jis gyvena. Jo pastangos i\u0161tr\u016bkti atrodo berg\u017ed\u017eios. Jis bla\u0161kosi pirmyn atgal, plaka or\u0105 galingais sparnais, ir kalnai aidu atkartoja jo klyksm\u0105. Pagaliau erelis pergalingai \u0161auna auk\u0161tyn ir, perskrod\u0119s debesis, v\u0117l atsiduria skais\u010dioje saul\u0117s \u0161viesoje, palik\u0119s tams\u0105 ir audr\u0105 toli apa\u010dioje. Taip ir mus gali go\u017eti sunkumai, nerimas bei tamsa. Melas, did\u017eiul\u0117s nelaim\u0117s, neteisyb\u0117 remia mus prie sienos. Yra debes\u0173, kuri\u0173 mes nepaj\u0117g\u016bs i\u0161sklaidyti. Mes tu\u0161\u010diai grumiam\u0117s su aplinkyb\u0117mis. Ir t\u0117ra vienas vienintelis kelias i\u0161tr\u016bkti. \u017dem\u0119 gaubia \u016bkanos ir r\u016bkas; anapus debes\u0173 spinduliuoja Dievo \u0161viesa. \u012e Jo Artumo saul\u0117kait\u0105 mes turime pakilti tik\u0117jimo sparnais.<\/p>\n\n\n\n

Daug yra pamok\u0173, kurias tur\u0117tume i\u0161mokti i\u0161 gamtos. Pasitik\u0117jimo savimi \u2013 i\u0161 med\u017eio, kuris auga vienas lygumoje ar ant kalno \u0161laito, giliai \u012fleid\u017eia \u0161aknis \u012f \u017eem\u0119 ir savo stiprybe atsilaiko prie\u0161 audr\u0105. Ankstyvo ugdymo svarbos \u2013 i\u0161 gumbuoto, nedailaus kamieno, kuris buvo lenkiamas [136] nuo jaunum\u0117s, o paskui jokia \u017eem\u0117s j\u0117ga negali sugr\u0105\u017einti prarastos simetrijos. \u0160vento gyvenimo paslap\u010di\u0173 \u2013 i\u0161 vandens lelijos, kuri \u017eyd\u0117dama kokiame nors dumbl\u0117tam tvenkiny, apsupta \u017eoli\u0173 ir ne\u0161varum\u0173, savo ilgu stiebu pasiekia \u0161var\u0173 dugno sm\u0117l\u012f ir, semdamasi i\u0161 jo gyvyb\u0117s, kelia savo kvapnius \u017eiedus \u012f nesuter\u0161to tyrumo \u0161vies\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Taigi vaikams ir jaunimui semiantis \u017eini\u0173 i\u0161 mokytoj\u0173 ir vadov\u0117li\u0173, leiskite jiems patiems daryti i\u0161vadas bei ie\u0161koti tiesos. Sodininkaujant pasidom\u0117kite, k\u0105 jie su\u017einojo, pri\u017ei\u016br\u0117dami augalus. Jiems \u017evelgiant \u012f gra\u017e\u0173 kra\u0161tovaizd\u012f, paklauskite, kod\u0117l Dievas suteik\u0117 laukams ir mi\u0161kams toki\u0105 gausyb\u0119 \u012fvairiausi\u0173 atspalvi\u0173. Kod\u0117l viskas nebuvo nuda\u017eyta, pavyzd\u017eiui, rudai? Jiems skinant g\u0117les, paskatinkite susim\u0105styti, kod\u0117l Dievas neat\u0117m\u0117 i\u0161 m\u016bs\u0173 to gro\u017eio, kur\u012f reg\u0117jo Edeno gyventojai. Mokykite juos pasteb\u0117ti, kaip viskas gamtoje liudija, kad Dievas galvoja apie mus, kad Jis nuostabiai visk\u0105 pritaik\u0117 m\u016bs\u0173 reikm\u0117ms ir gerovei. Tik tas, kuris atpa\u017e\u012fsta gamtoje savo T\u0117vo darbus, kuris \u017dem\u0117s apstyb\u0117je ir gro\u017eyje regi T\u0117vo brai\u017e\u0105, \u2013 tik jis i\u0161moksta giliausias gamtos pamokas ir priima jos tauriausi\u0105 tarnavim\u0105. Tik tas gali visi\u0161kai \u012fvertinti kalno ir sl\u0117nio, up\u0117s ir j\u016bros reik\u0161m\u0119, kuris \u017evelgia \u012f juos kaip \u012f Dievo minties i\u0161rai\u0161k\u0105, K\u016br\u0117jo aprei\u0161kim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Biblijos autoriai panaudojo daug pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161 gamtos, ir, steb\u0117dami gamtos pasaulio dalykus, [137] mes, vadovaujami \u0160ventosios Dvasios, gal\u0117sime geriau suprasti Dievo \u017dod\u017eio pamokas. Taip gamta tampa raktu j \u017dod\u017eio lobyn\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Vaikai turi b\u016bti skatinami ie\u0161koti gamtoje objekt\u0105, kurie iliustruoja Biblijos mokym\u0105, ir pasteb\u0117ti Biblijoje vaizdinius i\u0161 gamtos. Ir gamtoje, ir \u0160ventajame Ra\u0161te jie tur\u0117t\u0173 ie\u0161koti to, kas pristato Krist\u0173, ir to, k\u0105 Jis panaudojo iliustruoti tiesai. Taip jie i\u0161moks \u012f\u017evelgti J\u012f medyje ir vynmedy, lelijoje ir ro\u017e\u0117je, saul\u0117je ir \u017evaig\u017ed\u0117se. Jie gali i\u0161mokti gird\u0117ti Jo bals\u0105 pauk\u0161\u010di\u0173 trel\u0117se, med\u017ei\u0173 o\u0161ime, griaustinio dundesy bei j\u016bros muzikoje. Ir kiekvienas daiktas gamtoje atkartos jiems Jo brangi\u0105sias pamokas. Tiems, kurie \u0161itaip susipa\u017eins su Kristumi, \u017dem\u0117 niekada nebebus tu\u0161\u010dia ir nyki. Ji taps j\u0173 T\u0117vo namais, kupina Artumo To, kuris kitados gyveno tarp \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[139] BIBLIJA \u2013 UGDYTOJA<\/a><\/h1>\n\n\n\n

[140] \u201eKad ir k\u0105 darysi, jie tau pad\u0117s;<\/em><\/p>\n\n\n\n

 kai gulsiesi miego, jie tave saugos,<\/em><\/p>\n\n\n\n

 kai atsibusi, su tavimi bendraus”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[141]<\/a> Protin\u0117 ir dvasin\u0117 kult\u016bra<\/h2>\n\n\n\n

\u201ePatirtimi j\u0173 kambariai pripildomi visokiausi\u0173 brangi\u0173 ir gra\u017ei\u0173 daikt\u0173”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Dedant pastang\u0173, Dievo \u012estatymas teikia j\u0117g\u0173 protui, sielai ir k\u016bnui. Tai tarsi mank\u0161ta, kuri lavina. Pagal \u0161\u012f \u012fstatym\u0105, Dievas suteik\u0117 Savo \u017dod\u017eiui gali\u0105 ugdyti \u017emoni\u0173 intelekt\u0105 ir dvasi\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Biblijoje yra visi principai, kuriuos \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 suprasti, kad b\u016bt\u0173 tinkami ir \u0161iam, ir b\u016bsimajam gyvenimui. O \u0161iuos principus gali suprasti kiekvienas. N\u0117 vienam, turin\u010diam toki\u0105 dvasi\u0105, kuri vertina Biblijos mokym\u0105, perskai\u010dius koki\u0105 nors jos pastraip\u0105 negali nekilti nauding\u0173 min\u010di\u0173. Ta\u010diau vertingiausias Biblijos mokymas turi b\u016bti perimamas ne per atsitiktin\u012f ar pripuolam\u0105 tyrin\u0117jim\u0105. Jos did\u017eioji tiesos sistema pateikta ne taip, kad b\u016bt\u0173 lengvai \u012f\u017evelgta skuban\u010dio ar ned\u0117mesingo skaitytojo. Daugelis jos lobi\u0173 slypi giliai ir gali b\u016bti aptikti tik kruop\u0161\u010diai tyrin\u0117jant bei nuolatos dedant pastangas. Tiesos, kurios turi suformuoti did\u017ei\u0105j\u0105 visum\u0105, turi b\u016bti tyrin\u0117jamos ir renkamos \u201e\u010dionai truput\u012f, tenai truput\u012f\u00bb (Izaijo 28, 10).<\/p>\n\n\n\n

Taip i\u0161tyrin\u0117tos ir susietos, jos tobulai atitiks viena kit\u0105. Kiekviena Evangelija papildo kitas, [142] kiekviena prana\u0161yst\u0117 ai\u0161kina kit\u0105, kiekviena tiesa papildo koki\u0105 nors kit\u0105 ties\u0105. Evangelija i\u0161ai\u0161kina \u017eyd\u0173 religin\u0117s tarnyst\u0117s sritis. Kiekvienas Dievo \u017dod\u017eio principas turi savo viet\u0105, kiekvienas faktas \u2013 savo ry\u0161\u012f su kitais faktais. O visa strukt\u016bra, jos kompozicija ir atlikimas, liudija apie jos Autori\u0173. Sugalvoti ar sukurti toki\u0105 strukt\u016br\u0105 negal\u0117jo jokio \u017emogaus protas, tik Begalinis.<\/p>\n\n\n\n

Tyrin\u0117jant \u012fvairias Biblijos dalis bei gilinantis \u012f j\u0173 tarpusavio santyk\u012f, intensyviai veiklai pa\u017eadinami geriausi \u017emogaus proto geb\u0117jimai. Niekas negali pasinerti \u012f tokius tyrin\u0117jimus, nei\u0161siugd\u0119s sugeb\u0117jimo m\u0105styti.<\/p>\n\n\n\n

Biblijos tyrin\u0117jimo reik\u0161m\u0117 proto lavinimui susideda ne tik i\u0161 tiesos ie\u0161kojimo bei jos apjungimo. \u012e tai \u012feina ir pastangos, kuri\u0173 reikia, norint suvokti d\u0117stomas temas. Protas, pasin\u0117r\u0119s vien \u012f kasdieninius r\u016bpes\u010dius, tampa \u201enyk\u0161tukinis\u00bb ir bej\u0117gis. Jeigu \u017emogaus m\u0105stymui niekada nebuvo keliamas u\u017edavinys suvokti did\u017eiules ir toli siekian\u010dias tiesas, po kurio laiko jis praranda geb\u0117jim\u0105 progresuoti. Niekas negali prilygti Dievo \u017dod\u017eio tyrin\u0117jimui, kaip apsaugai nuo jo degeneracijos ir stimului vystytis. Biblija, kaip intelektualinio lavinimo priemon\u0117, yra veiksmingesn\u0117 u\u017e bet kuri\u0105 kit\u0105 knyg\u0105 ir visas jas kartu. Jos tem\u0173 didyb\u0117, orus j\u0173 i\u0161d\u0117stymo paprastumas, jos \u012fvaizd\u017ei\u0173 gro\u017eis kaip niekas kitas paskatina tauriai m\u0105styti. Jokios kitos studijos nesuteikia [143] tokios proto \u012f\u017evalgos, kaip pastangos suvokti stulbinan\u010dias aprei\u0161kimo tiesas. Tik proto s\u0105lytis su Begalinio mintimis j\u012f stiprina ir ple\u010dia m\u0105stym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ugdant dvasin\u0119 prigimt\u012f, Biblijos poveikis dar didesnis. \u017dmogus, sukurtas bendrauti su Dievu, tik tokioje bendryst\u0117je gali rasti tikr\u0105j\u012f gyvenim\u0105 ir tobul\u0117jim\u0105. Sukurtas atrasti Dieve savo did\u017eiausi\u0105 d\u017eiaugsm\u0105, niekur kitur jis neaptiks to, kas nuramina jo \u0161irdies godas ir patenkina sielos alk\u012f bei tro\u0161kul\u012f. Tas, kuris nuo\u0161ird\u017eiai, su mokytis nusiteikusia dvasia, tyrin\u0117ja Dievo darb\u0105, siekdamas suvokti jo tiesas, susilies su jo Autorium; o \u017emogaus tobul\u0117jimo galimyb\u0117s neribotos, nebent jis pats nuspr\u0119st\u0173 pad\u0117ti tam ta\u0161k\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Savo \u012fvairiais stiliais bei temomis Biblija turi kuo sudominti kiekvien\u0105 prot\u0105 ir kreiptis \u012f kiekvien\u0105 \u0161ird\u012f. Jos puslapiuose atsiskleid\u017eia istorija nuo seniausi\u0173 laik\u0173, teisi\u0173j\u0173 biografijos, valstyb\u0117s valdymo ir nam\u0173 \u016bkio tvarkymo principai, kuriems \u017emogi\u0161ka i\u0161mintis niekada neprilygs. Ji apima ir giliausi\u0105 filosofij\u0105, ir \u0161velniausi\u0105 bei subtiliausi\u0105, aistringiausi\u0105 ir jausmingiausi\u0105 poezij\u0105. Biblijos ra\u0161tai nepalyginamai prana\u0161esni u\u017e bet kokius \u017emoni\u0173 k\u016brinius; o lyginant su did\u017ei\u0105ja pagrindine mintimi, j\u0173 u\u017emojis kur kas platesnis, tod\u0117l jie daug vertingesni. \u0160ios minties \u0161viesoje kiekviena tema \u012fgyja nauj\u0105 reik\u0161m\u0119. Papras\u010diausios tiesos apima principus, kurie auk\u0161ti kaip dangus ir siekia am\u017einyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

[144] Pagrindin\u0117 Biblijos tema, tema, aplink kuri\u0105 grupuojasi visos kitos, yra atpirkimo pianas, Dievo atvaizdo sugr\u0105\u017einimas \u017emogaus sielai. Nuo pirmos viltj teikian\u010dios u\u017euominos Edeno sode nuskamb\u0117jusiame nuosprendyje iki paskutinio \u0161lovingojo Aprei\u0161kimo knygos pa\u017eado: \u201eJie reg\u0117s Jo veid\u0105, ir j\u0173 kaktose bus Jo vardas\u00bb (Aprei\u0161kimo 22, 4), kiekvienos \u0160ventojo Ra\u0161to knygos ir pastraipos u\u017eduotis \u2013 vystyti \u0161i\u0105 nuostabi\u0105 tem\u0105, kalb\u0117ti apie \u017emogaus pak\u0117lim\u0105 per galyb\u0119 Dievo, \u201ekuris duoda mums pergal\u0119 per m\u016bs\u0173 Vie\u0161pat\u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173\u00bb (1 Ko- rintiei\u010diams 15, 57). Tam, kuris perpranta \u0161i\u0105 mint\u012f, prie\u0161 akis atsiveria begaliniai tyrin\u0117jimo barai. Jis turi rakt\u0105, kuriuo atsirakins Dievo \u017dod\u017eio lobyn\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Atpirkimo mokslas yra vis\u0173 moksl\u0173 mokslas; \u0161j moksl\u0105 tyrin\u0117ja angelai ir visos nenupuolusi\u0173 pasauli\u0173 b\u016btyb\u0117s; \u0161is mokslas nukreipia m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f m\u016bs\u0173 Vie\u0161pat\u012f ir I\u0161gelb\u0117toj\u0105; \u0161is mokslas atitinka Begalinio prote slypint\u012f tiksl\u0105, nutyl\u0117t\u0105 \u201eper am\u017einuosius laikus\u00bb (Romie\u010diams 16, 25)’, \u0161\u012f moksl\u0105 tyrin\u0117s Dievo atpirktieji per nesibaigian\u010dius am\u017eius. Tai auk\u0161\u010diausios studijos, \u012f kurias gali pasinerti \u017emogus. Kaip jokios kitos, jos atgaivins prot\u0105 ir pakyl\u0117s siel\u0105. \u201eI\u0161manymo nauda tokia: i\u0161mintis jos turin\u010diam teikia gyvast\u012f, […] \u017dod\u017eiai, kuriuos jums kalb\u0117jau, yra dvasia ir gyvenimas. […] O am\u017einasis gyvenimas \u2014 tai pa\u017einti Tave, vienintel\u012f tikr\u0105j\u012f Diev\u0105, ir Tavo Si\u0173st\u0105j\u012f\u00bb (Mokytojo 7, 12; Jono 6, 63; 17, 3).<\/p>\n\n\n\n

[145] Dievo \u017dodyje slypi k\u016brybin\u0117 energija, pa\u0161aukusi \u012f b\u016bt\u012f pasaulius. \u0160is \u017dodis suteikia j\u0117g\u0105, jis dovanoja gyvenim\u0105. Kiekvienas \u012fsakymas yra ir pa\u017eadas; priimtas valios, patek\u0119s \u012f siel\u0105, jis atsine\u0161a su savimi Begalinio gyvyb\u0119. Jis kei\u010dia prigimt\u012f ir atkuria siel\u0105 pagal Dievo atvaizd\u0105. Taip suteikta gyvyb\u0117 pana\u0161iai ir palaikoma. \u017dmogus gyvens \u201ekiekvienu \u017eod\u017eiu, kuris i\u0161eina i\u0161 Dievo l\u016bp\u0173”(Mato 4, 4).<\/p>\n\n\n\n

Prot\u0105 ir siel\u0105 formuoja tai, kas juos maitina; ir tas penas pasilieka mumyse. Kiekvienas gali nuspr\u0119sti, kokios temos suksis jo galvoje ir formuos charakter\u012f. Apie kiekvien\u0105 \u017emog\u0173, turint\u012f privilegij\u0105 prieiti prie \u0160ventojo Ra\u0161to, Dievas sako: \u201eSura\u0161au jam daugyb\u0119 pamokym\u0173, […] \u0160aukis Man\u0119s, ir A\u0161 atsiliepsiu! Pasakysiu tau nuostabi\u0173 dalyk\u0173, paslap\u010di\u0173, kuri\u0173 ne\u017einojai \u00ab (Oz\u0117jo 8, 12; Jeremijo 33, 3).<\/p>\n\n\n\n

Tur\u0117damas rankose Dievo \u017dod\u012f, kiekvienas \u017emogus, kad ir koks atstumtas gyvenime, gali tur\u0117ti toki\u0105 bendryst\u0119, koki\u0105 pats pasirinks. \u0160ventojo Ra\u0161to puslapiuose jis gali kalb\u0117tis su kilniausiaisiais ir geriausiaisiais i\u0161 \u017emonijos bei klausytis \u017emon\u0117ms kalban\u010dio Am\u017einojo balso. Tyrin\u0117damas ir apm\u0105stydamas temas, \u012f kurias \u201egeid\u017eia pa\u017evelgti net angelai\u00bb (1 Petro 1, 12), \u0160ventojo Ra\u0161to skaitytojas gali bendrauti ir su jais. Jis gali sekti paskui dangi\u0161k\u0105j\u012f Mokytoj\u0105 ir klausytis Jo \u017eod\u017ei\u0173, i\u0161tart\u0173 ant kalno, lygumoje ar prie j\u016bros. Jis gali gyventi \u0161iame pasaulyje, bet Dangaus aplinkoje, suteikdamas \u017dem\u0117s [146]<\/strong> li\u016bdintiesiems ir gundomiesiems vilting\u0173 min\u010di\u0173 ir pa\u017eadindamas \u0161ventumo ilges\u012f; jis ir pats vis labiau suart\u0117s su Neregimuoju; kaip tie, kurie senov\u0117je gyveno su Dievu, \u017emogus vis labiau artinsis prie am\u017einojo pasaulio slenks\u010dio, kol atsivers vartai, ir jis \u012f\u017eengs tenai, ir nesijaus svetimas. J\u012f sveikins balsai t\u0173 pa\u010di\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173, kurie neregimi lyd\u0117jo j\u012f \u017dem\u0117je, \u2013 balsai, kuriuos \u010dia jis i\u0161moko atpa\u017einti ir myl\u0117ti. Tas, kuris per Dievo \u017dod\u012f gyveno bendryst\u0117je su Dangumi, Danguje jausis kaip namuose.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[147]<\/strong> Mokslas ir Biblija<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eKas i\u0161 j\u0173 vis\u0173 ne\u017eino,<\/em><\/a><\/a> kad Vie\u0161paties ranka tai padar\u0117?”<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

Kadangi ir gamtos knygoje, ir dievi\u0161kojoaprei\u0161kimo knygoje yra to paties Mokytojo antspaudas, jos negali prie\u0161tarauti viena kitai. Skirtingais b\u016bdais ir skirtingomis kalbomis abi knygos liudija tas pa\u010dias did\u017ei\u0105sias tiesas. Mokslas vis dar atranda nauj\u0173 stebukl\u0173, ta\u010diau jo tyrin\u0117jimuose n\u0117ra nieko, kas teisingai suprasta, prie\u0161taraut\u0173 dievi\u0161kajam aprei\u0161kimui. Gamtos knyga ir ra\u0161ytinis \u017dodis ap\u0161vie\u010dia vienas kit\u0105. Jie supa\u017eindina mus su Dievu, ai\u0161kindami d\u0117snius, per kuriuos Jis veikia.<\/p>\n\n\n\n

Deja, i\u0161 gamtoje stebim\u0173 fakt\u0173 klaidingai padarytos i\u0161vados suk\u016br\u0117 \u012fsp\u016bd\u012f, kad tarp mokslo ir Dievo \u017dod\u017eio aprei\u0161kimo yra ka\u017ekoks prie\u0161taravimas; ir, m\u0117gindami sugr\u0105\u017einti harmonij\u0105, \u0160ventojo Ra\u0161to ai\u0161kintojai grieb\u0117si toki\u0173 priemoni\u0173, kurios pamina ir naikina Dievo \u017dod\u017eio j\u0117g\u0105. Manoma, jog geologija prie\u0161tarauja tiesioginiam Moz\u0117s laikotarpio ra\u0161t\u0173 apie k\u016brinij\u0105 ai\u0161kinimui. Tvirtinama, jog \u017dem\u0117s evoliucija i\u0161 chaoso truko milijonus met\u0173; ir, siekiant priderinti Biblij\u0105 prie \u0161io tariamo mokslo aprei\u0161kimo, buvo imta manyti, jog pasaulio suk\u016brimo dienos apima did\u017eiulius, [148]<\/strong> neapibr\u0117\u017etus laikotarpius \u2013 t\u016bkstan\u010dius ar net milijonas met\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Tokios i\u0161vados visi\u0161kai nepagr\u012fstos. Biblijos tekstai yra harmoningi tarpusavyje ir atitinka gamtos mokym\u0105. Apie pirm\u0105j\u0105 k\u016brimo dien\u0105 pasakyta: \u201eAt\u0117jo vakaras ir i\u0161au\u0161o rytas, pirmoji diena\u00bb (Prad\u017eios 1, 5). I\u0161 esm\u0117s tas pat pasakyta ir apie visas kitas \u0161e\u0161ias k\u016brimo savait\u0117s dienas, [kv\u0117pimas skelbia, kad kiekvienas i\u0161 \u0161i\u0173 laikotarpi\u0173 buvo diena, susidedanti i\u0161 vakaro ir ryto, kaip ir visos kitos dienos nuo to meto. Apie pati k\u016brimo darb\u0105 dievi\u0161kasis liudijimas skelbia: \u201eJuk Jis tar\u0117, ir pasaulis pasidar\u0117, Jis \u012fsak\u0117, ir visa atsirado\u00bb (Psalmyno 33, 9). Kiek laiko prisireik\u0117 \u017dem\u0117s evoliucijai pakilti i\u0161 chaoso, kai darbavosi Tas, kuris gal\u0117jo \u0161itaip pa\u0161aukti \u012f b\u016bt\u012f nesuskai\u010diuojamus pasaulius? Nejaugi turime darkyti Jo \u017dod\u012f, kad paai\u0161kintume Jo darbus?<\/p>\n\n\n\n

Taip, liekanos, rastos \u017eem\u0117je, liudija, jog egzistavo \u017emon\u0117s, gyv\u016bnai ir augalai, kurie buvo daug didesni, nei \u017einomi dabar. Jie laikomi augmenijos ir gyv\u016bnijos gyvenimo iki Moz\u0117s laikotarpio \u012frodymu. Ta\u010diau \u0161iuos dalykus Biblijos istorija i\u0161samiai paai\u0161kina. Iki tvano augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 gyvenimas buvo kur kas geresnis nei po jo. Tvano metu \u017eem\u0117s pavir\u0161ius sutr\u016bkin\u0117jo, \u012fvyko ry\u0161k\u016bs pasikeitimai, o \u017eem\u0117s plutos dariniuose i\u0161liko daugyb\u0117 buvusio gyvenimo fakt\u0173. Did\u017eiuliai mi\u0161kai, palaidoti \u017eem\u0117je tvano metu ir suangl\u0117j\u0119, [149]<\/strong> sudaro did\u017eiulius anglies klodus bei tiekia naft\u0105, patarnaujan\u010di\u0105 m\u016bs\u0173 \u0161iandieniniam komfortui ir patogumams. Visi \u0161ie dalykai, i\u0161kelti \u012f dienos \u0161vies\u0105, virsta gausiais \u012frodymais, nebyliai liudijan\u010diais Dievo \u017dod\u017eio ties\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u017dem\u0117s evoliucijos teorijai artima kita, pagal kuri\u0105 bakterijos, moliuskai ir keturkojai evoliucionavo kylan\u010dia linija iki \u017emogaus, apvainikavusio vis\u0105 k\u016brinij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau, tur\u0117dami galvoje \u017emogaus galimybes atlikti tyrimus; jo trump\u0105 gyvenimo am\u017ei\u0173; ribot\u0105 veiklos sfer\u0105; siaur\u0105 reg\u0117jimo lauk\u0105, da\u017enai klaidingai daromas i\u0161vadas \u2013 ypa\u010d apie \u012fvykius, susijusius su Biblijos istorija; tai, kaip da\u017enai tariamos mokslo i\u0161vados per\u017ei\u016brimos ar atmetamos; t\u0105 uolum\u0105, su kuriuo koks nors tariamas \u017dem\u0117s raidos laikotarpis kartkart\u0117mis vis pailginamas ar sutrumpinamas milijonais met\u0173; ir tai, kaip skirting\u0173 mokslinink\u0173 sukurtos teorijos prie\u0161tarauja viena kitai, \u2013 tur\u0117dami galvoje visa tai, nejaugi mes d\u0117l privilegijos atsekti savo kilm\u0119 i\u0161 bakterij\u0173, moliusk\u0173 ir skruzd\u0117li\u0173, atmesime \u0160ventojo Ra\u0161to teigin\u012f, tok\u012f diding\u0105 savo paprastumu: \u201eDievas suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173 pagal Savo paveiksl\u0105, pagal Savo paveiksl\u0105 suk\u016br\u0117 j\u012f\u00bb (Prad\u017eios 1, 27). Nejaugi paneigsi- genealogin\u012f \u012fra\u0161\u0105, kuriuo buvo did\u017eiuojamasi labiau u\u017e bet kokius turtus karali\u0173 r\u016bmuose: \u201eJis [J\u0117zus] buvo laikomas S\u016bnumi […] Adomo, kuris buvo Dievo\u00bb (Luko 3, 23.38)? Teisingai suprasti, [150]<\/strong> ir mokslo, ir gyvenimi\u0161kos patirties aprei\u0161kimai atitinka \u0160ventojo Ra\u0161to liudijim\u0105 apie nuolatin\u012f Dievo veikim\u0105 gamtoje.<\/p>\n\n\n\n

Nehemijo u\u017era\u0161ytoje levit\u0173 giesm\u0117je sakoma: \u201eTu esi Vie\u0161pats, Tu vienas! Tu padarei dang\u0173, dangaus auk\u0161tybes su j\u0173 galyb\u0117mis, \u017eem\u0119 ir visa, kas ant jos, j\u016bras ir visa, kas jose. Tu duodi visiems gyvast\u012f\u00bb (Nehemijo 9, 6).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kai d\u0117l \u0160ios \u017eem\u0117s, \u0160ventajame Ra\u0161te skelbiama, kad suk\u016brimo darbas u\u017ebaigtas. \u201eDievo darbai buvo u\u017ebaigti nuo pasaulio sutv\u0117rimo\u00bb (Hebrajams 4, 3). Ta\u010diau Dievo galyb\u0117 vis dar naudojama Jo k\u016brinijos objektams i\u0161laikyti. \u0160irdis plaka ir \u017emogus alsuoja ne d\u0117l to, kad kitados sukurtas mechanizmas veikia savaime. Kiekvienas \u012fkv\u0117pimas, kiekvienas \u0161irdies tvinksnis liudija r\u016bpinim\u0105si To, kuriame mes gyvename, judame ir esame. Nuo ma\u017eiausio vabzd\u017eio iki \u017emogaus, kiekviena gyva b\u016btyb\u0117 kasdien priklauso nuo Dievo apvaizdos.<\/p>\n\n\n\n

\u201eVisi jie laukia i\u0161 Tav\u0119s […]. Kai duodi, jie surenka, kai i\u0161tiesi rank\u0105, jie sot\u016bs g\u0117rybi\u0173. Tau veid\u0105 pasl\u0117pus, jie su nerimsta, o alsavinm\u0105 i\u0161 j\u0173 at\u0117mus, mir\u0161ta ir sugr\u012f\u017eta \u012f dulkes. Tau atsiuntus Savo dvasi\u0105, jie atgyja, Ir Tu atnaujini \u017eem\u0117s veid\u0105\u00bb <\/em>(Psalmyno 104. 27-30).<\/em><\/p>\n\n\n\n

[151]<\/strong> \u201eDievas i\u0161skleid\u017eia \u0161iaurin\u012f skliaut\u0105 vir\u0161 tu\u0161tumos, pakabina \u017eem\u0119 ant nieko. Jis u\u017edaro lietaus vandenis Savo debesyse, ta\u010diau nuo j\u0173 debesys neperply\u0161ta. […] Jis nubr\u0117\u017e\u0117 rat\u0173 ant vanden\u0173 pavir\u0161iaus, u\u017ebr\u0117\u017e\u0117 rib\u0173 tarp \u0161viesos ir tamsos. Dangaus skliauto stulpai dreba, apstulbinti griausmingo Jo pagr\u016bmojimo. Savo galybe Jis nutild\u0117 j\u016br\u0173 […<\/em>]. Jo v\u0117jas i\u0161\u0161lav\u0117 padanges, Jo ranka perv\u0117r\u0117 sukt\u0105j\u012f slibin\u0105. Tai tik Jo galyb\u0117s u\u017euominos, mes tik jos \u0161nab\u017edes\u012f tei\u0161girstame. Kas gali suprasti Jo galyb\u0117s griausm\u0173?\u00bb <\/em>(Jobo 26, 7-10; 26, 11-14)<\/p>\n\n\n\n

\u201eViesulu ir audra Jis keliauja, debesys \u2013 Jo koj\u0173 dulk\u0117s\u00bb (Nahumo 1, 3).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Galingoji j\u0117ga, veikianti visoje gamtoje ir visa k\u0105 i\u0161laikanti, n\u0117ra, kaip tvirtina kai kurie mokslininkai, tik visk\u0105 persmelkiantis principas, stimuliuojanti energija. Dievas yra Dvasia; ta\u010diau Jis yra ir Asmuo \u2013 juk pagal Jo atvaizd\u0105 sukurtas \u017emogus. Kaip Asmuo, Dievas apsirei\u0161k\u0117 Savo S\u016bnuje. J\u0117zus, T\u0117vo \u201e\u0161lov\u0117s at\u0161vaitas ir Jo esyb\u0117s paveikslas\u00bb (Hebrajams 1, 3), at\u0117jo \u012f \u017dem\u0119 kaip [152]<\/strong> \u017emogus. Jis at\u0117jo \u012f pasaul\u012f kaip asmeninis I\u0161gelb\u0117tojas. Kaip asmeninis I\u0161gelb\u0117tojas, Jis \u012f\u017eeng\u0117 \u012f auk\u0161tybes. Kaip asmeninis I\u0161gelb\u0117tojas, Jis u\u017etaria mus Dangaus r\u016bmuose. Prie\u0161ais Dievo sost\u0105 mums patarnauja Tas, kuris pana\u0161us \u012f \u201e\u017dmogaus S\u016bn\u0173”(Danieliaus 7. 13).<\/p>\n\n\n\n

Apa\u0161talas Paulius, \u012fkv\u0117ptas \u0160ventosios Dvasios, skelb\u0117 apie Krist\u0173, kad \u201evisa sukurta per J\u012f ir Jam, Jis yra pirma vis\u0173 daikt\u0173, ir visa Juo laikosi\u00bb (Kolosie\u010diams 1, 16.17). Ranka, kuri i\u0161laiko pasaulius erdv\u0117je, ranka, kuri palaiko j\u0173 tvarking\u0105 i\u0161sid\u0117stym\u0105 bei nuolatin\u0119 veikl\u0105 Dievo Visatoje, yra ta pati ranka, kuri u\u017e mus buvo prikalta prie kry\u017eiaus.<\/p>\n\n\n\n

Mes nesuvokiame Dievo didyb\u0117s. \u201eVie\u0161paties sostas stovi Danguje\u00bb (Psalmyno 11, 4); ta\u010diau per Savo Dvasi\u0105 Jis yra visur. Jis artimai pa\u017e\u012fsta ir asmeni\u0161kai domisi visais Savo rankos darbais.<\/p>\n\n\n\n

\u201eKas yra toks kaip Vie\u0161pats, m\u016bs\u0173 Dievas, kuris s\u0117di auk\u0161tyb\u0117se, bet lenkiasi \u017eemai pamatyti, kas danguje ir \u017eem\u0117je? Kurgi gal\u0117\u010diau pab\u0117gti nuo Tavo Dvasios ar atsitolinti nuo Tavo Artumo? Jei \u012f dangt\u012f u\u017e\u017eeng\u010diau, Tu esi ten, jei \u0160eole pasiklo\u010diau guol\u012f, Tu esi ten. Jei \u012fgy\u010diau au\u0161ros sparnus ir \u012fsikur\u010diau prie tolim\u0173j\u0173 j\u016bros pakra\u0161\u010di\u0173, <\/em>[153]<\/strong> net ten mane ved\u017eios Tavo ranka ir tvirtai laikys Tavo de\u0161in\u0117\u00bb <\/em>(Psalmyno 113, 5.6; 139, 7-10).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201e\u017dinai, kada atsis\u0117du ir kada atsistoju, i\u0161 tolo supranti mano mintis. Stebi mano \u017eingsnius ir mano poils\u012f, pa\u017e\u012fsti visus mano kelius,<\/em>[…] I\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 apsiauti mane, Savo ranka lieti mane. Tavo pa\u017einimas man per nuostabus, per gilus, a\u0161 negaliu jo pasiekti\u00bb <\/em>(Psalmyno 139, 2-6).<\/p>\n\n\n\n

B\u016btent visa ko K\u016br\u0117jas pasir\u016bpino, kad tikslas nuostabiai atitikt\u0173 priemones, o tiekimas \u2013 poreik\u012f. Tai Jis med\u017eiaginiame pasaulyje visk\u0105 sutvark\u0117 taip, kad kiekvienas \u0161ird\u017eiai duotas tro\u0161kimas b\u016bt\u0173 patenkintas. Tai Jis suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173, gebant\u012f pa\u017einti ir myl\u0117ti. Tod\u0117l Vie\u0161pats n\u0117ra toks, kuris palikt\u0173 \u017emogaus poreikius nepatenkintus. Joks nesugriaunamas principas, jokia beasmen\u0117 esm\u0117 ar tik abstrakcija negali patenkinti \u017emogaus poreiki\u0173 bei tro\u0161kim\u0173 \u0161iame gyvenime, kupiname kovos su nuod\u0117me, sielvarto ir skausmo. Neu\u017etenka pasitik\u0117ti \u012fstatymu bei j\u0117ga \u2013 dalykais, kurie nejau\u010dia gailes\u010dio, ir niekada negali i\u0161girsti pagalbos \u0161auksmo. Mes tur\u0117tume \u017einoti, kad yra Visagalio ranka, kuri mus prilaikys, begalinis Draugas, kuris mus u\u017ejau\u010dia. Tereikia \u012fsikibti \u012f \u0161ilt\u0105 rank\u0105, [154]<\/strong> pasitik\u0117ti \u0161irdimi, kupina \u0161velnumo. B\u016btent tok\u012f Save Dievas aprei\u0161kia Savo \u017dodyje.<\/p>\n\n\n\n

Tas, kuris kiek \u012fmanoma \u012fsigilina \u012f gamtos paslaptis, visi\u0161kai pripa\u017eins savo nei\u0161manym\u0105 ir silpnum\u0105. Jis supras, kad yra gelmi\u0173 ir auk\u0161tum\u0173, kuri\u0173 negal\u0117s pasiekti, paslap\u010di\u0173, \u012f kurias ne\u012fstengs prasiskverbti, ir kad prie\u0161 j\u012f plyti mil\u017eini\u0161ki dar nei\u0161tirti tiesos klodai. Kartu su Niutonu toks \u017emogus pasakys: \u201eA\u0161 primenu sau vaik\u0105, kuris ant j\u016bros kranto rankioja akmen\u0117lius bei kriauklytes, o \u010dia pat banguoja did\u017eiulis neatrastos tiesos vandenynas”.<\/p>\n\n\n\n

Geriausi mokslininkai yra priversti atpa\u017einti gamtoje begalin\u0117s j\u0117gos veikim\u0105. Ta\u010diau nei\u0161lavintam \u017emogaus protui gamtos mokymas gali b\u016bti tik prie\u0161taringas ir nuviliantis. Tik Ra\u0161to aprei\u0161kimo \u0161viesoje jis gali b\u016bti suprastas teisingai. \u201eTik\u0117jimu suvokiame”(Hebrajams 11, 3).<\/p>\n\n\n\n

\u201ePrad\u017eioje Dievas\u00bb (Prad\u017eios 1, 1).<\/em> Tik \u010dia kar\u0161tligi\u0161kai klausin\u0117jantis protas, besibla\u0161kantis kaip balandis narve, gali rasti poils\u012f. Vir\u0161uj, apa\u010dioje, anapus gyvena begalin\u0117 Meil\u0117, kuri tobulina \u201egerus j\u016bs\u0173 u\u017emojus\u00bb (2 Tesalonikie\u010diams 1, 11). \u201eJo neregimosios ypatyb\u0117s \u2013 Jo am\u017einoji galyb\u0117 ir dievyst\u0117 \u2013 nuo pat pasaulio suk\u016brimo \u012f\u017evelgiamos protu i\u0161 Jo k\u016brini\u0173”<\/em>(Romie\u010diams 1, 20). Ta\u010diau j\u0173 liudijimas gali b\u016bti suprastas tik padedant dievi\u0161kajam Mokytojui. \u201eKuris \u017emogus \u017eino, kas yra \u017emoguje, jei ne paties \u017emogaus dvasia? Taip ir to, kas yra Dieve, [<\/strong>155]<\/strong> ne\u017eino niekas, tik Dievo Dvasia\u00bb (1 Korintie\u010diams 2, 11). \u201eKai ateis toji Tiesos Dvasia, Ji ves jus \u012f tiesos pilnatv\u0119\u00bb (Jono 16, 13).<\/em> Tik padedant tai Dvasiai, kuri prad\u017eioje \u201edvelk\u0117 vir\u0161um vanden\u0173”, tam \u017do- d\u017eiui, per kur\u012f \u201evisa buvo sukurta\u00bb ir tikrajai \u0160viesai, \u201ekuri ap\u0161vie\u010dia kiekvien\u0173 \u017emog\u0173, ir ji at\u0117jo \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f”, gali b\u016bti teisingai ai\u0161kinamas mokslo liudijimas. Tik vadovaujant jiems, gali b\u016bti \u012f\u017evelgtos jo giliausios tiesos. Tik vedami Visa\u017einio, mes, tyrin\u0117dami Jo darbus, gal\u0117sime m\u0105styti apie J\u012f Jo mintimis.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[156]<\/strong><\/a> Verslo principai ir metodai<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eKas elgiasi dorai, tas saugiau gyvena”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

N\u0117ra tokio teis\u0117to verslo, kuriam Biblija nesuteikt\u0173 b\u016btiniausi\u0173 \u017eini\u0173. Jos darb\u0161tumo, s\u0105\u017einingumo, taupumo, nuosaikumo ir tyrumo principai yra tikrosios s\u0117km\u0117s paslaptis. \u0160ie principai, i\u0161d\u0117styti Patarli\u0173 knygoje, sudaro praktin\u0117s i\u0161minties lobyn\u0105. Kur prekybininkas, amatininkas ar kokio nors verslo padalinio vadovas gali rasti sau ir savo darbuotojams geresnes elgesio taisykles, nei \u0161ie i\u0161min\u010diaus \u017eod\u017eiai:<\/p>\n\n\n\n

\u201eMatai \u017emog\u0173, turint\u012f darbo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173? Jis tarnaus karaliui, u\u017euot tarnav\u0119s paprastiems \u017emon\u0117ms\u00bb <\/em>(Patarli\u0173 22, 29).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eKiekvienas tri\u016bsas duoda naudos, vien plep\u0117jimas veda \u012f skurd\u0105”(Patarli\u0173 14, 23).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eDykaduonis alksta ir nieko neturi. […] Juk girtuoklis ir rij\u016bnas taps skurd\u017eiais, o dykaduoniavimas aprengia \u017emog\u0173 skarmalais”(Patarli\u0173 13, 4; 23, <\/em>21).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eKas nuolat i\u0161duoda paslaptis, tas lie\u017euvautojas; tod\u0117l nebendrauk su tu\u0161\u010diu plepiu\u00bb (Patarli\u0173 20, 19).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eKas yra taupios kalbos, tas tikrai i\u0161mintingas […], o kiekvienas kvailys leid\u017eiasi \u012f kivir\u010dus\u00bb (Patarli\u0173 17, 27; 20, 3).<\/em><\/p>\n\n\n\n

[157]<\/strong> \u201eNekelk kojos ant nedor\u0173 \u017emoni\u0173 tako. <\/em>[…] Argi gali jis vaik\u0161\u010dioti \u017earijomis, nenusvildamas koj\u0173?\u00bb <\/em>(Patarli\u0173 4, 14; 6, 28)<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eBendrauk su i\u0161mintingu, ir tapsi i\u0161mintingas\u00bb <\/em>(Patarli\u0173 13, 20).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201e\u017dmogus turi bi\u010diuli\u0173, kurie j\u012f pra\u017eudo, o tikras draugas jam artimesnis u\u017e brol\u012f\u00bb (Patarli\u0173 18, 24).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Vis\u0105 m\u016bs\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 vieni kitiems esm\u0119 nusako Kristaus \u017eod\u017eiai: \u201eTad visa, ko norite, kad jums daryt\u0173 \u017emon\u0117s, ir j\u016bs patys jiems darykite\u00bb <\/em>(Mato 7, 12).<\/p>\n\n\n\n

Kokia daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 gal\u0117t\u0173 i\u0161vengti finansini\u0173 nes\u0117kmi\u0173 ir \u017elugimo, jei atkreipt\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f persp\u0117jimus, taip da\u017enai kartojamus ir akcentuojamus \u0160ventajame Ra\u0161te:<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eKas skuba pralobti, tas neliks be kalt\u0117s\u00bb (Patarli\u0173 <\/em>28, 20).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eI\u0161 karto \u012fgyti turtai sunyks, o kas po truput\u012f kaupia, tas juos didina\u00bb <\/em>(Patarli\u0173 13, H).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eTurtai, \u012fgyti apgaulingu lie\u017euviu, tai praeinantis r\u016bkas ir mirties sp\u0105stai \u00ab (Patarli\u0173 21, 6).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eKas skolinasi, tas tampa skolintojo vergu\u00bb (Patarli\u0173 22, 7).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201e Kas laiduoja u\u017e svetim\u0105, daro sau skriaud\u0105, o kas atsisako tai daryti, netur\u0117s r\u016bpes\u010di\u0173\u00bb (Patarli\u0173 11, 15).<\/em><\/p>\n\n\n\n

„Neperkelk e\u017ei\u0105 \u017eenklinan\u010dio senojo akmens ir n\u0117 nesik\u0117sink \u012f na\u0161lai\u010di\u0173 laukus, nes j\u0173 Atpirk\u0117jas galingas, Jis apgins j\u0173 byl\u0173 prie\u0161 tave. […] Varg\u0161o <\/em>[158]<\/strong> skriaudimas, norint praturt\u0117ti, ir davimas turtuoliui baigiasi neturtu. <\/em>[…] Kas kasa duob\u0119, tas \u012f j\u0105 \u012fkris; akmuo u\u017erieda ant to, kuris j\u012f parita\u00bb (Patarli\u0173 23, 10.11; 22, 16; 26, 27).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tai principai, nuo kuri\u0173 priklauso visuomen\u0117s gerov\u0117 \u2013 ir pasaulietini\u0173, ir religini\u0173 bendrij\u0173. B\u016btent \u0161ie principai apsaugo nuosavyb\u0119 ir gyvyb\u0119. U\u017e visk\u0105, kas \u012fgalina pasitik\u0117jim\u0105 ir bendradarbiavim\u0105, pasaulis turi b\u016bti d\u0117kingas Dievo \u012estatymui, kuris i\u0161d\u0117stytas Jo \u017dodyje ir kurio vis dar da\u017enai nery\u0161kias ir i\u0161sitrynusias linijas galima atsekti \u017emoni\u0173 \u0161irdyse.<\/p>\n\n\n\n

Psalmi\u0173 giedotojo \u017eod\u017eiai: \u201eTavo duotas \u012fstatymas man brangesnis u\u017e t\u016bkstant\u012f aukso ir sidabro gabal\u0173\u00bb (Psalmyno 119, 72) teisingi ne tik religiniu po\u017ei\u016briu. Tai absoliuti tiesa, kuri atpa\u017e\u012fstama ir verslo pasaulyje. Net \u0161iais pinig\u0173 vaikymosi laikais, kai var\u017eymasis d\u0117l j\u0173 toks nuo\u017emus, o metodai \u2013 tokie ne\u0161var\u016bs, vis dar pla\u010diai pripa\u017e\u012fstama, kad jaunam, gyvenim\u0105 pradedan\u010diam \u017emogui dorumas, darb\u0161tumas, sant\u016brumas, skaistumas ir taupumas yra geresnis kapitalas u\u017e bet koki\u0105 sum\u0105 pinig\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ir vis d\u0117lto netgi i\u0161 t\u0173, kurie vertina \u0161ias savybes ir pripa\u017e\u012fsta Biblij\u0105 kaip j\u0173 \u0161altin\u012f, tik nedaugelis atpa\u017e\u012fsta princip\u0105, nuo kurio jie priklauso. S\u0105\u017einingo verslo ir tikros s\u0117km\u0117s pagrind\u0105 sudaro Dievo nuosavyb\u0117s pripa\u017einimas. Visa ko K\u016br\u0117jas, Jis yra pirminis Savininkas. Mes \u2013 Jo [159]<\/strong> prievaizdai. Viskas, k\u0105 mes turime, yra Jo duotas kreditas, kur\u012f dera naudoti pagal Jo nurodymus.<\/p>\n\n\n\n

Tai kiekvieno \u017emogaus pareiga. Su tuo susijusi visa \u017emoni\u0173 veiklos sfera. Pripa\u017e\u012fstame mes tai ar ne, esame prievaizdai, kuriems Dievas suteik\u0117 tam tikrus talentus bei sugeb\u0117jimus ir paleido \u012f pasaul\u012f, kad atliktume Jo skirt\u0105j\u012f darb\u0105. Kiekvienam yra paskirtas darbas (\u017er. Morkaus 13, 34), darbas, kuriam pritaikyti \u017emogaus sugeb\u0117jimai, darbas, kuris bus naudingiausias pa\u010diam \u017emogui, jo artimiesiems ir labiausiai pagarbins Diev\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Taigi m\u016bs\u0173 u\u017esi\u0117mimas ar pa\u0161aukimas yra Dievo did\u017eiojo plano dalis, ir, kol dirbame pagal Jo vali\u0105, Jis Pats atsakingas u\u017e to darbo vaisius. \u201eMes juk esame Dievo bendradarbiai\u00bb (1 Korintie\u010diams 3, 9), taigi m\u016bs\u0173 pareiga \u2013 i\u0161tikimai vykdyti Jo nurodymus. Tad n\u0117ra prasm\u0117s nerimauti. B\u016bkime darb\u0161t\u016bs, i\u0161tikimi, r\u016bpestingi, taup\u016bs, takti\u0161ki ir maksimaliai i\u0161naudokime kiekvien\u0105 sugeb\u0117jim\u0105. Ta\u010diau d\u0117mesys tur\u0117t\u0173 b\u016bti nukreiptas ne \u012f m\u016bs\u0173 pastang\u0173 vaisius, o \u012f Dievo pa\u017ead\u0105. \u017dodis, kuris maitino Izrael\u012f dykumoje ir palaik\u0117 Elij\u0105 bado metu , t\u0105 pa\u010di\u0105 gali\u0105 turi ir \u0161iandien. \u201eTod\u0117l nesisielokite ir neklausin\u0117kite: ‘K\u0105 valgysime?’ \u2013 arba: ‘K\u0105 gersime?'[…]. J\u016bs pirmiausia ie\u0161kokite Dievo karalyst\u0117s ir Jo teisumo, o visa tai bus jums prid\u0117ta\u00bb (Mato 6, 31.33).<\/p>\n\n\n\n

Tas, kuris suteikia \u017emon\u0117ms gali\u0105 praturt\u0117ti, kartu su \u0161ia dovana yra susiej\u0119s ir pareig\u0105. Jis reikalauja atiduoti Jam tam tikr\u0105 dal\u012f i\u0161 visko, k\u0105 [160]<\/strong> mes gauname. De\u0161imtin\u0117 priklauso Vie\u0161pa\u010diui. \u201eVisos \u017eem\u0117s de\u0161imtin\u0117s, ar tai b\u016bt\u0173 javai i\u0161 dirvos, ar med\u017ei\u0173 vaisiai, priklauso Vie\u0161pa\u010diui. […] Visos de\u0161imtin\u0117s jau\u010di\u0173 bandos ir avi\u0173 kaimen\u0117s <\/em>[…] bus pa\u0161v\u0119stas Vie\u0161pa\u010diui\u00bb (Kunig\u0173 27, 30.32). \u201eO i\u0161 viso, k\u0105 Tu man duodi, tikrai atseik\u0117siu Tau de\u0161imtin\u0119\u00bb (Prad\u017eios 28, 22). \u201eAtne\u0161kite vis\u0173 de\u0161imtin\u0119 \u012f sand\u0117l\u012f\u00bb (Malachijo 3, 10).<\/em> Tai Dievo \u012fsakymas, o ne raginimas b\u016bti d\u0117kingiems ar dosniems. Tai papras\u010diausio s\u0105\u017einingumo reikalas. De\u0161imtin\u0117 priklauso Vie\u0161pa\u010diui, ir Jis \u012fpareigojo mus gr\u0105\u017einti Jam tai, kas yra Jo. \u201eO i\u0161 prievaizd\u0173 reikalaujama, kad b\u016bt\u0173 patikimi\u00bb (1 Korintie\u010diams 4, 2).<\/em> Jei s\u0105\u017einingumas yra pagrindinis verslo principas, argi netur\u0117tume pripa\u017einti savo pareigos Dievui \u2013 pareigos, kuri yra vis\u0173 kit\u0173 pareig\u0173 pagrindas?<\/p>\n\n\n\n

Kadangi esame prievaizdai, turime atlikti savo pareigas ne tik Dievui, bet ir \u017emogui. Kiekvienas \u017emogus yra skolingas begalinei Atpirk\u0117jo meilei u\u017e gyvenimo dovanas. Maistas, drabu\u017eiai ir pastog\u0117, k\u016bnas, protas ir siela \u2013 viskas nupirkta Jo krauju. D\u0117kingumo pareiga bei tarnyste Kristus susieja mus ir su m\u016bs\u0173 artimaisiais. Jis liep\u0117: \u201eStenkit\u0117s vieni kitiems su meile tarnauti\u00bb (Galatams 5, 13). \u201eKiek kart\u0173 tai padar\u0117te vienam i\u0161 \u0161it\u0173 ma\u017eiausi\u0173j\u0173 Mano broli\u0173, Man padar\u0117te\u00bb (Mato 25, 40). Paulius pasak\u0117: \u201eJuk a\u0161 skolingas graikams ir barbarams, i\u0161mintingiems ir nei\u0161manantiems\u00bb (Romie\u010diams1. 14). Mes taip pat. [161]<\/strong> Viskas, kas palaimino m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105 labiau nei kit\u0173, \u012fpareigoja mus prie\u0161 kiekvien\u0105 \u017emog\u0173, kuriam gal\u0117tume pasitarnauti. \u0160ios tiesos vienodai tinka ir ma\u017eam kambar\u0117liui, ir buhalterijai. G\u0117ryb\u0117s, kurias turime, priklauso ne mums, ir \u0161ito fakto niekada nedera u\u017emir\u0161ti. Mes esame tik prievaizdai, ir nuo; to, kaip vykdysim savo pareig\u0105 Dievui ir \u017emogui, priklauso m\u016bs\u0173 artim\u0173j\u0173 gerov\u0117 ir m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 likimas \u0161iame ir b\u016bsimajame gyvenime.<\/p>\n\n\n\n

\u201eVieni dosniai dalija ir turt\u0117ja, o kiti \u0161yk\u0161tauja daryti, kas teisu, ir skursta. Dosnus \u017emogus turt\u0117ja, o kas pagirdo kitus, tas bus pats pagirdytas. […] Mesk savo duon\u0105 \u012f vandenis, ir po daugelio dien\u0173 j\u0105 atrasi\u00bb <\/em>(Patarli\u0173 11, 24.25; Mokytojo 11, 1).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eNenuvargink sav\u0119s nor\u0117damas pralobti <\/em>[…]. Vos sp\u0117ji u\u017emesti ak\u012f \u012f turtus, j\u0173 neb\u0117ra! \u016amai jie bus \u012fgav\u0119 sparnus ir tarsi erelis nuskrid\u0119 \u012f padanges \u00ab (Patarli\u0173 23, 4.5).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201e Duokite, ir jums bus duota; saikas geras,  prikim\u0161tas, sukratytas ir su kaupu bus atiduotas jums \u012f u\u017eant\u012f. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseik\u0117ta\u00bb (Luko 6, 38).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eGerbk Vie\u0161pat\u012f viskuo, k\u0105 turi, visomis savo derliaus pirmienomis; ir tavo svirnai bus pilni gr\u016bd\u0173, o \u0161vie\u017eias vynas liesis per statini\u0173 kra\u0161tus\u00bb (Patarli\u0173 3, 9.10).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eAtne\u0161kite vis\u0105 de\u0161imtin\u0119 \u012f sand\u0117l\u012f, kad b\u016bt\u0173 maisto Mano Namuose, ir taip Mane i\u0161m\u0117ginkite, \u2013 kalb\u0117jo  Galybi\u0173 Vie\u0161pats. \u2013 A\u0161 tikrai atidarysiu jums dangaus langus ir pilte apipilsiu jus visokeriopa palaima. D\u0117l <\/em>[162]<\/strong> j\u016bs\u0173 taip sudraustu sk\u0117rius, kad jie nesunaikins j\u016bs\u0173 \u017eem\u0117s derliaus, ir j\u016bs\u0173 vynmedis laukuose nebus be vaisi\u0173 […]. Visos tautos laikys jus laimingais, nes j\u016bs b\u016bsite malonum\u0173 kra\u0161tas\u00bb (Malachijo 3, 10-12).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eJei elgsit\u0117s pagal Mano \u012fstatus, laikysit\u0117s Mano \u012fsakym\u0173 ir i\u0161tikimai vykdysite juos, laiku duosiu jums lietaus, kad \u017eem\u0117 i\u0161augint\u0173 savo derli\u0173 ir lauk\u0173 med\u017eiai atne\u0161t\u0173 vaisi\u0173. Javus kulsite ligi vynuogi\u0173 rinkimo meto, o vynuogi\u0173 rinkimas pasivys s\u0117j\u0173. Valgysite savo duonos iki soties ir savo kra\u0161te gal\u0117site saugiai gyventi. Sukursiu kra\u0161te ramyb\u0119, […], ir nebus kas jus g\u0105sdint\u0173\u00bb (Kunig\u0173 26, 3-6).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eAtsid\u0117kite teisingumui, pad\u0117kite engiamajam, u\u017estokite na\u0161lait\u012f, ginkite na\u0161l\u0117s byl\u0105. […] Laimingas, kas r\u016bpinasi varg\u0161ais; nelaim\u0117s dien\u0105 j\u012f Vie\u0161pats gelb\u0117s. Vie\u0161pats j\u012f saugos ir stiprins, padarys laiming\u0105 \u017eem\u0117je ir nepaliks prie\u0161\u0173 rankose. […] Kas dosnus varg\u0161ui, tas skolina Vie\u0161pa\u010diui; Jis atmok\u0117s jam u\u017e get\u0105 darb\u0105\u00bb (Izaijo 1, 17; Psalmyno 41, 2.3; Patarli\u0173 19, 17).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tas, kuris taip investuoja, susikrauna dvigub\u0105 lob\u012f. Be to, kur\u012f, kad ir kaip i\u0161mintingai tvark\u0119s, jis pagaliau tur\u0117s palikti, \u017emogus susikaupia turt\u0105 am\u017einybei. Tas turtas yra charakteris \u2013 vertingiausia nuosavyb\u0117 Danguje ir \u017dem\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

S\u0105\u017einingi verslo sand\u0117riai<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eVie\u0161pats r\u016bpinasi tais, kurie Jo klauso, ir paveldas am\u017einai jiems priklausys. Nelaim\u0117s metu jie ne-<\/em><\/p>\n\n\n\n

[<\/strong>163<\/strong>]<\/strong> bus apvilti ir bado dienomis valgys iki soties\u00bb (Psalmyno 37, 18.19).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201e\u017dmogus, kuris dorai gyvena, daro, kas teisu, ir kalba ties\u0105 i\u0161 grynos \u0161irdies […J Kas net nuostol\u012f patirdamas laikosi \u017eod\u017eio. […] Tas, kuris gyvena pagal teisum\u0105 ir sako ties\u0105, kas i\u0161 skriaudos nenori i\u0161spausti sau pelno, kas atsisako priimti papirkas, […] ir kas u\u017emerkia akis, kad nereg\u0117ti \u012f pikta. Toks \u017emogus gyvens auk\u0161tyb\u0117se […]; jam bus tiekiama duona, jam netr\u016bks vandens. Tavo akys reg\u0117s puo\u0161n\u0173j\u012f karali\u0173, matys aplinkui plat\u0173 kra\u0161t\u0105\u00bb <\/em>(Psalmyno 15, 2.4; Izaijo 33, 15-17).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Dievas suk\u016br\u0117 Savo \u017dodyje klestin\u010dio \u017emogaus paveiksl\u0105 \u2013 tokio, kurio gyvenimas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 s\u0117kmingas, \u017emogaus, kurj mielai pagerbia ir dangus, \u017eem\u0117. Jobas apie savo i\u0161gyvenimus pasak\u0117:<\/p>\n\n\n\n

\u201eKai buvo mano \u017eyd\u0117jimo dienos, ir Dievas saugojo mano palapin\u0119; kai Visagalis dar buvo su manimi, ir mano vaikai dar supo mane; […] Kai eidavau pro miesto vartus u\u017eimti savo vietos aik\u0161t\u0117je, jauni vyrai, pamat\u0119 mane, duodavo keli\u0105, o senieji pakil\u0119 stov\u0117davo. Kilmingieji liaudavosi kalb\u0117j\u0119, rankomis u\u017esiimdavo burnas. Did\u017ei\u016bnai pritildavo […]. I\u0161gird\u0119 apie mane, \u017emon\u0117s mane laimino, <\/em>[164]<\/strong> mane pamat\u0119, \u017emon\u0117s mane gyr\u0117, nes gelb\u0117jau vargdien\u012f, kuris \u0161auk\u0117si pagalbos, ir na\u0161lait\u012f, neturint\u012f, kas jam pad\u0117t\u0173. Mirdami \u017emon\u0117s mane laimino, a\u0161 d\u017eiuginau na\u0161l\u0117s \u0161ird\u012f. Teisumu vilk\u0117jau, ir jis mane gaub\u0117, teisingumas buvo mano apsiaustas ir turbanas. Tapau aklojo akimis, Ir luo\u0161ojo kojomis.Betur\u010diui buvau t\u0117vas, nepa\u017e\u012fstamo \u017emogaus teises gyniau teisme.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Ateivis nepraleido nakties lauke, keleiviui buvo atviros mano durys. \u017dmon\u0117s klausydavosi man\u0119s ir laukdavo […].Mano veido \u0161ypsena jiems suteikdavo j\u0117g\u0173. Buvau j\u0173 vadas ir rod\u017eiau jiems keli\u0105, ved\u017eiau juos kaip karalius savo karines paj\u0117gas ir guod\u017eiau li\u016bdin\u010dius \u00ab (Jobo 29, 4-16; 31, 32; 29, 21-25).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eVie\u0161paties palaiminimas praturtina, ir tri\u016bsas negali jo padidinti\u00bb (Patarli\u0173 10, 22). I\u0161mintis skelbia: \u201eA\u0161 turiu turt\u0173 ir garb\u0119, i\u0161liekant\u012f lob\u012f ir gerov\u0119\u00bb (Patarli\u0173 8, 18). Be to, Biblijoje matomi nuklydimo nuo teising\u0173 princip\u0173 bendraujant su Dievu ir vienas su kit\u0173, vaisiai. Tiems, kuriems patik\u0117tos Jo dovanos, ta\u010diau nepaiso Jo reikalavim\u0173, Dievas sako:<\/p>\n\n\n\n

[165]<\/strong> \u201eSusim\u0105stykite, kaip jums sek\u0117si! J\u016bs daug s\u0117jote, bet ma\u017eai nuval\u0117te; j\u016bs valgote, bet jums niekada  negana, j\u016bs geriate, bet jums niekada neu\u017etenka, j\u016bs rengiat\u0117s, bet n\u0117 vienam n\u0117ra \u0161ilta, ir kas \u0161\u012f t\u0105 u\u017esidirba, tas deda \u012f kiaur\u0105 mai\u0161\u0105. <\/em>[…] J\u016bs daug tik\u0117jot\u0117s, bet ma\u017eai gavote, ir k\u0105 namo pargabenote, t\u0105 A\u0161 v\u0117jais paleidau. Kod\u0117l gi? \u2013 tai Galybi\u0173 Vie\u0161paties \u017eodis. \u2013 Ogi tod\u0117l, kad Mano Namai teb\u0117ra sugriauti. […] Kai nueidavo kuris prie dvide\u0161imt saik\u0173 jav\u0173 kr\u016bvos, ten j\u0173 b\u016bdavo tik de\u0161imt; kai nueidavo kuris prie vyno statin\u0117s pasisemti penkiasde\u0161imt saik\u0173, j\u0173 b\u016bdavo tik dvide\u0161imt. […] Ar gali \u017emogus apsukti Diev\u0105? Ta\u010diau mane j\u016bs apsukate! Bet j\u016bs klausiate: ‘Kuo Tave mes apsukame?’ ‘Savo de\u0161imtin\u0117mis ir atna\u0161omis!’ ‘Tod\u0117l dang\u016bs viri j\u016bs\u0173 nedav\u0117 rasos, o \u017eem\u0117 \u2013 savo derliaus<\/em> „(Ag\u0117jo 1, 5-9; <\/em>2, 16; Malachijo 3, 8; Ag\u0117jo 1, 10).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eKadangi tryp\u0117te varg\u0161\u0105 […], nors pasistat\u0117te namus i\u0161 ta\u0161yt\u0173 akmen\u0173, juose negyvensite, nors u\u017esiveis\u0117te rinktinius vynuogynus, j\u0173 vyno negersite. […] Vie\u0161pats taip u\u017eleis tave nelaim\u0117mis, s\u0105my\u0161iais ir nes\u0117km\u0117mis, kad b\u016bsi veikiai sunaikintas u\u017e savo nedorus darbus, nes palikai Mane. […] Tavo s\u016bn\u016bs ir dukterys tau matant bus atiduodami svetimai tautai; pra\u017ei\u016br\u0117si akis vis\u0105 dien\u0105 j\u0173 ie\u0161kodamas, bet b\u016bsi bej\u0117gis k\u0105 nors padaryti\u00bb (Amoso 5, 11; Pakartoto <\/em>\u012estatymo 28, 20.32).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201e\u017dmogus, neteis\u0117tai kraunantis sau turtus, yra kaip kurapka, perinti ne savo d\u0117tus kiau\u0161inius. Turtai<\/em><\/p>\n\n\n\n

[166]<\/strong> paliks j\u012f gyvenimo pusiaukel\u0117je, ir am\u017eiaus pabaigoje jis bus laikomas mulkiu”<\/em>(Jeremijo 17, 11).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kiekvieno verslo s\u0105skaitas, kiekvieno sand\u0117rio smulkmenas kruop\u0161\u010diai tikrina neregimieji auditoriai, bendradarbiai To, kuris niekada neina j kompromis\u0105 su neteisybe, niekada nepraleid\u017eia pro akis blogio, niekada jam nepataikauja.<\/p>\n\n\n\n

\u201eKai kur nors matai varg\u0161\u0173 priespaud\u0105<\/em>,<\/em> teisi\u0173 ir teisingumo pa\u017eeidim\u0173, nenustebk. Juk kiekvien\u0173 pareig\u016bn\u0173 pri\u017ei\u016bri auk\u0161tesnis pareig\u016bnas, o vir\u0161 j\u0173 yra dar auk\u0161tesni. <\/em>[…] N\u0117ra tamsos ar juodos nakties, kurioje gal\u0117ti \u012f sl\u0117ptis nedor\u0117liai\u00bb (Mokytojo 5, 7; Jobo 34, 22).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201ePrie\u0161 dang\u0173 jie burnoja <\/em>[…]. Tada sakoma: ‘Kaip gali Dievas \u017einoti?’ \u2013 ir: ‘Auk\u0161\u010diausiasis nesu\u017einos, k\u0105 darome!’ Dievas sako: ‘Visa tai padarei, bet A\u0161 nieko nesakiau, ir tu manei, kad A\u0161 esu toks, kaip tu. Tad dabar tave peikiu ir kaltinu’\u00ab <\/em>(Psalmyno 73,9.11:50,21).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eV\u0117l pak\u0117liau akis ir reg\u0117jau sklaidant\u012f ritin\u012f. […] ‘Tai prakeikimas, kuris tvyro ant viso kra\u0161to veido. Pasak \u012fra\u0161o vienoje jo pus\u0117je, kas tik vagia, tas bus atskirtas, ir pasak \u012fra\u0161o kitoje pus\u0117je, kas melagingai prisiekia, tas bus atskirtas. A\u0161 j\u012f pasiun\u010diau, \u2013 tai Galybi\u0173 Vie\u0161paties \u017eodis. \u2013 Jis \u012feis \u012f vagies namus ir \u012f namus kiekvieno, melagingai prisiekian\u010dio Mano vardu. Jis apsistos tuose ruimuose ir sunaikins j\u0173 sienojus ir akmenis\u00bb (Zacharijo 5, 1-4).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Dievo \u012estatymas skelbia nuosprend\u012f kiekvienam nedor\u0117liui. \u017dmogus gali nekreipti d\u0117mesio [167]<\/strong> \u012f t\u0105 bals\u0105, gali stengtis ignoruoti persp\u0117jim\u0105, bet veltui. Jis seks paskui j\u012f. Jis bus i\u0161girstas. Jis sugriaus nusid\u0117j\u0117lio ramyb\u0119. Jei \u0161is nepaklausys, tas balsas persekios j\u012f iki mirties. Jis paliudys prie\u0161 j\u012f teisme. Kaip neu\u017egesinama liepsna jis pagaliau sunaikins siel\u0105 ir k\u016bn\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u201eO kokia gi \u017emogui nauda laim\u0117ti vis\u0105 pasaul\u012f, bet pakenkti savo gyvybei? Arba kuo \u017emogus gal\u0117t\u0173 i\u0161sipirkti savo gyvyb\u0119?!\u00bb <\/em>(Morkaus 8, 36.37)<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160\u012f klausim\u0105 turi apsvarstyti kiekvienas t\u0117vas ir \u012f motina, kiekvienas mokytojas, kiekvienas mokinys \u2013 kiekvienas \u017emogus, jaunas ar senas. Jokia verslo strukt\u016bra ar gyvenimo planas negali b\u016bti patvarus ir u\u017ebaigtas, jeigu apima tik trumpus \u0161io dabartinio gyvenimo metus, nesir\u016bpinant nesibaigian\u010dia ateitimi. Teb\u016bna jaunimas mokomas m\u0105styti apie am\u017einyb\u0119. Teb\u016bna jie mokomi rinktis am\u017einuosius principus ir siekti i\u0161liekan\u010dios nuosavyb\u0117s \u2013 krauti \u201enenykstant\u012f lob\u012f danguje, kur joks vagis neprieis ir kandys nesu\u0117s”, susirasti draug\u0173 \u201eneteising\u0105ja Mamona”, kad, kai jos nebeliks, jie b\u016bt\u0173 priimti \u012f \u201eam\u017ein\u0105sias padangtes”(Luko 12, 33; 16, 9). Visiems, kurie taip elgiasi, tai geriausias pasirengimas gyvenimui \u0161iame pasaulyje. Joks \u017emogus negali susikrauti lobi\u0173 danguje, nepraturtin\u0119s ir nesutaurin\u0119s savo gyvenimo \u017dem\u0117je. \u201eMaldingumas viskam naudingas, nes jam skirtas esamojo ir b\u016bsimojo gyvenimo pa\u017eadas\u00bb (1 Timotiejui 4, 8).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[168]<\/strong><\/a> Biblijos persona\u017e\u0173 biografijos<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eKurie tik\u0117dami u\u017ekariavo karalystes,<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u012fvykd\u0117 teisingum\u0105 […], atsigavo i\u0161 silpnumo”.<\/em><\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n

Ugdymo tikslais vertingiausia Biblijos dalis yra jos persona\u017e\u0173 biografijos. \u0160ios biografijos nuo vis\u0173 kit\u0173 skiriasi tuo, kad jos absoliu\u010diai gyvenimi\u0161kos. Bet kuriam ribotam protui ne\u012fmanoma visais at\u017evilgiais teisingai interpretuoti kit\u0173 \u017emoni\u0173 darbus. Tik Tas, kuris tiria \u0161irdis bei \u012f\u017evelgia slaptus motyvus ir sumanymus, gali visi\u0161kai teisingai atskleisti charakter\u012f ar patikimai pavaizduoti \u017emogaus gyvenim\u0105. Tokius apra\u0161ymus galima rasti tik Dievo \u017dodyje.<\/p>\n\n\n\n

Jokios kitos tiesos Biblija nei\u0161d\u0117sto taip ai\u0161kiai, kaip \u0161ios: tai, k\u0105 mes darome, yra vaisius to, kas mes esame. Gyvenimo patirtis did\u017eia dalimi yra m\u016bs\u0173 min\u010di\u0173 ir poelgi\u0173 vaisius.<\/p>\n\n\n\n

\u201eNeu\u017etarnautas prakeikimas pralekia pro \u0161al\u012f\u00bb (Patarli\u0173 26, 2).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eLaimingi teisieji, nes jiems bus gerai […]. Vargas nedor\u0117liui, nes jam visi\u0161kai nesiseks; pagal jo rank\u0173 darbus jam bus atmok\u0117ta\u00bb (Izaijo 3, 10.11).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eGird\u0117k, \u017eemei \u0160iai tautai \u0161tai siun\u010diu nelaim\u0119, j\u0173 pa\u010di\u0173 pikti<\/em> f pinkli\u0173 vaisi\u0173\u00bb <\/em>(Jeremijo 6, 19).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Siaubinga \u0161i tiesa ir tur\u0117t\u0173 giliai \u012fstrigti. Kiekvienas darbas turi \u012ftak\u0105 jo darytojui. Blogyje, kuris[169] <\/strong>prakeikia jo gyvenim\u0105, \u017emogus turi atpa\u017einti savo paties s\u0117jos vaisius. Ta\u010diau net ir tokioj pad\u0117ty mes nesame be vilties.<\/p>\n\n\n\n

Kad gaut\u0173 pirmagimyst\u0117s teis\u0119, kuri jam jau priklaus\u0117 per Dievo pa\u017ead\u0105, Jok\u016bbas grieb\u0117si apgaul\u0117s ir tur\u0117jo pjauti savo brolio neapykantos derli\u0173. Per dvide\u0161imt met\u0173 tremties jis pats patyr\u0117 daug blogio ir skriaud\u0173, kol pagaliau tur\u0117jo gelb\u0117tis b\u0117gdamas; jis nupjov\u0117 ir antr\u0105j\u012f derli\u0173 \u2013 jo paties charakterio blogyb\u0117s sudygo jo s\u016bnuose. Visa tai itin teisingas Dievo bausmi\u0173 \u017emogaus gyvenime paveikslas.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau Dievas sako: \u201eA\u0161 ne am\u017einai kaltinsiu, ne visuomet pyksiu, nes Mano akivaizdoje i\u0161bl\u0117st\u0173 dvasia ir net gyvyb\u0117s alsavimas, kur\u012f A\u0161 Pats suk\u016briau. D\u0117l jo kalt\u0117s pykau kur\u012f laik\u0173, plakiau j\u012f, i\u0161 pyk\u010dio pasl\u0117p\u0119s Savo veid\u0105, bet jis nesiliov\u0117 eiti savo mai\u0161tingu keliu. Ma\u010diau, kuriuo keliu jis eina, bet pagydysiu j\u012f ir nuvesiu, gausiai paguosiu. […] Ramyb\u0117, ramyb\u0117 tolimiems ir artimiems! \u2013 sako Vie\u0161pats. \u2013 A\u0161 j\u012f pagydysiu!\u00bb (Izaijo 57, 16-19)<\/em><\/p>\n\n\n\n

Sielvarto apimtas Jok\u016bbas neprarado proto. Jis atgailavo ir tro\u0161ko i\u0161pirkti t\u0105 blog\u012f, kur\u012f padar\u0117 savo broliui. Ir kai perpyk\u0119s Ezavas pagrasino j\u012f nu\u017eudyti, Jok\u016bbas kreip\u0117si pagalbos \u012f Diev\u0105. \u201eJis gr\u016bm\u0117si su angelu ir nugal\u0117jo, maldavo ir verk\u0117. […] Tenai Jis palaimino j\u012f\u00bb (Oz\u0117jo 12, 5; Prad\u017eios32,30). Su Dievo j\u0117ga Jok\u016bbas, kuriam buvo atleista, pakilo jau nebe kaip apgavikas, o kaip Dievo kunigaik\u0161tis. Jis buvo [170]<\/strong> i\u0161vaduotas ne tik nuo \u012fnir\u0161usio brolio, bet ir pats nuo sav\u0119s. Blogis jo prigimty buvo nugal\u0117tas, o jo charakteris pakeistas.<\/p>\n\n\n\n

Pavakare nu\u0161vito \u0161viesa. Jok\u016bbas, ap\u017evelgdamas savo gyvenimo istorij\u0105, pripa\u017eino palaikan\u010di\u0105 Dievo j\u0117g\u0105: \u201eDievas, kuris buvo mano ganytojas nuo mano gimimo iki \u0161ios dienos, angelas, kuris i\u0161gelb\u0117jo mane i\u0161 vis\u0173 pavoj\u0173\u00bb <\/em>(Prad\u017eios 48, 15.16).<\/em><\/p>\n\n\n\n

T\u0105 pat\u012f i\u0161gyveno ir Jok\u016bbo s\u016bn\u016bs \u2013 bausm\u0119 u\u017e nuod\u0117mes ir atgail\u0105, ne\u0161an\u010di\u0105 \u012f gyvenim\u0105 teisumo vaisi\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Dievas nepanaikina Savo \u012fstatym\u0173. Jis j\u0173 nepa\u017eeidin\u0117ja. Tai, k\u0105 padaro nuod\u0117m\u0117, Jis neat\u0161aukia. Ta\u010diau Jis pertvarko \u2013 per Jo malon\u0119 prakeikimas virsta palaiminimu.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 vis\u0173 Jok\u016bbo s\u016bn\u0173 \u017eiauriausias ir ker\u0161tingiausias buvo Levis. Jis buvo kal\u010diausias u\u017e i\u0161daviki\u0161k\u0105 \u0161echemit\u0173 i\u0161\u017eudym\u0105. Levio savyb\u0117s, i\u0161ry\u0161k\u0117jusios jo palikuonyse, u\u017etrauk\u0117 jiems Dievo nuosprend\u012f: \u201ePadalysiu juos Jok\u016bbe, i\u0161bla\u0161kysiu juos Izraelyje\u00bb (Prad\u017eios 49, 7). Ta\u010diau atgaila atne\u0161\u0117 pasikeitim\u0173; ir per j\u0173 i\u0161tikimyb\u0119 Dievui tarp kit\u0173 atsimetusi\u0173 gimini\u0173 prakeikimas virto did\u017eiausios pagarbos \u017eenklu. \u201eVie\u0161pats atskyr\u0117 Levio gimin\u0119 Vie\u0161paties Sandoros Skryniai ne\u0161ti, b\u016bti Vie\u0161paties akivaizdoje bei Jam tarnauti ir laiminti Jo vardu. […] Mano Sandora su juo buvo Sandora gyvenimo ir gerov\u0117s, kuri\u0105 jam daviau, ir pagarbios baim\u0117s, kuri\u0105 jis [171]<\/strong> Man parod\u0117. Jis gyveno, pagarbiai bijodamas Mano vardo. […] Dorai ir s\u0105\u017einingai jis Man tarnavo ir daugel\u012f atitrauk\u0117 nuo kalt\u0117s\u00bb (Pakartoto \u012estatymo 10, 8; Malachijo 2, 5.6).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Paskirtieji \u0161ventyklos tarnautojai levitai nepaveld\u0117davo \u017eem\u0117s. Jie gyvendavo kartu jiems atskirtuose miestuose ir i\u0161silaikydavo i\u0161 de\u0161imtini\u0173, dovan\u0173 bei auk\u0173, skirt\u0173 Dievo tarnystei. Jie mok\u0117 \u017emones, sve\u010diavosi visose j\u0173 \u0161vent\u0117se ir visur buvo gerbiami kaip Dievo tarnai bei atstovai. Visai tautai buvo \u012fsakyta: \u201e\u017di\u016br\u0117k, kad neu\u017emir\u0161tum levito, kol tik gyvensi savo kra\u0161te. […] Levis neturi dalies ar paveldo su savo broliais. Pats Vie\u0161pats yra jo paveldas\u00bb (Pakartoto \u012fstatymo 12, 19; 10, 9).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Per tik\u0117jim\u0105 \u2014 \u012f pergal\u0119<\/a><\/h2>\n\n\n\n

Tiesa, kad kaip \u017emogus \u201egalvoja savo \u0161irdyje, toks jis ir yra\u00bb (Patarli\u0173 23, 7- kiti vert.) iliustruoja kitas pavyzdys i\u0161 senov\u0117s Izraelio gyvenimo. Kanaano pakra\u0161ty \u017evalgai, ap\u017ei\u016br\u0117j\u0119 \u0161al\u012f, gr\u012f\u017eo ir papasakojo, k\u0105 mat\u0119. Kra\u0161to gro\u017eis ir vaisingumas nublanko prie\u0161 baim\u0119 t\u0173 sunkum\u0173, kurie lauk\u0117 j\u012f u\u017eimant. I\u0161vydus miestus, apjuostus dang\u0173 siekian\u010diomis sienomis, giganti\u0161kus karius ir gele\u017einius karo ve\u017eimus, j\u0173 tik\u0117jimas susvyravo. U\u017emir\u0161\u0119 Diev\u0105, daugelis antrino nebetikin\u010di\u0173 \u017evalg\u0173 nuomon\u0119: \u201eMes nepaj\u0117gsime t\u0173 \u017emoni\u0173 pulti, nes jie u\u017e mus stipresni\u00bb (Skai\u010di\u0173 13, 31). Ir j\u0173 \u017eod\u017eiai [172]<\/strong> pasitvirtino. Jie nesugeb\u0117jo pakilti ir st\u016bm\u0117 savo dienas dykumoje.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau du i\u0161 dvylikos kra\u0161t\u0105 ap\u017ei\u016br\u0117jusi\u0173 \u017evalg\u0173 man\u0117 kitaip. \u201eTikrai galime juos nugal\u0117ti\u00bb (Skai\u010di\u0173 13, 30), \u2013 tvirtino jie, laikydami Dievo pa\u017ead\u0105 svarbesniu u\u017e mil\u017einus, auk\u0161tas miesto sienas ir gele\u017einius karo ve\u017eimus. Jiems j\u0173 \u017eodis ir i\u0161sipild\u0117. Nors Kalebas ir Jozu\u0117 kartu su savo broliais keturiasde\u0161imt met\u0173 klaid\u017eiojo po dykum\u0105, jie \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Pa\u017ead\u0117t\u0105j\u0105 \u017dem\u0119. Tokios pat dr\u0105sios \u0161irdies, kaip ir tada, kai su Vie\u0161paties kareivijomis buvo i\u0161vestas i\u0161 Egipto, Kalebas pra\u0161\u0117 ir gavo savo dal\u012f mil\u017ein\u0173 tvirtov\u0117je. Su Dievo j\u0117ga jis i\u0161vijo kanaanie\u010dius. Vynuogynai ir alyv\u0173 girait\u0117s, kur \u012f\u017eeng\u0117 jo koja, atiteko jam. Bailiai ir mai\u0161tininkai i\u0161mir\u0117 dykumoje, o tik\u0117jimo vyrai valg\u0117 E\u0161kolo vynuoges.<\/p>\n\n\n\n

Jokios kitos tiesos Biblija nei\u0161kelia \u012f \u0161vies\u0105 ai\u0161kiau, kaip pavojaus bent kart\u0105 nuklysti i\u0161 teisingo kelio \u2013 pavojaus ir nusid\u0117j\u0117liui, ir visiems, kuriuos pasieks jo \u012ftaka. Pavyzdys turi steb\u0117tin\u0105 j\u0117g\u0105; ir tada, kai jis i\u0161ry\u0161kina blogus m\u016bs\u0173 prigimties polinkius, jam atsispirti labai sunku.<\/p>\n\n\n\n

Galingiausia blogio tvirtov\u0117 m\u016bs\u0173 pasaulyje yra ne neteisingas kokio nors apleisto nusid\u0117j\u0117lio ar degradavusio atstumtojo gyvenimas, o gyvenimas, kuris atrodo dorovingas, garbingas ir kilnus, ta\u010diau jame yra \u012fsigal\u0117jusi viena nuod\u0117m\u0117, nuolaid\u017eiaujama vienai blogybei. \u0160ird\u017eiai, kuri slap\u010dia grumiasi su kokia nors galinga pagunda, [173]<\/strong> virpa ant prarajos pakra\u0161\u010dio, toks pavyzdys kone galingiausiai vilioja nusid\u0117ti. Tas, kuris, nors apdovanotas teisingu po\u017ei\u016briu j gyvenim\u0105, ties\u0105 ir garb\u0119, vis d\u0117lto s\u0105moningai pa\u017eeidin\u0117ja kur\u012f nors Dievo \u0161ventojo \u012estatymo \u012fsakym\u0105, i\u0161kraipo savo tauri\u0105sias dovanas, paversdamas jas pagunda nusid\u0117ti. Taip genijus, talentas, gailestingumas, net kiln\u016bs ir geri darbai gali virsti \u0161\u0117tono \u012frankiais, viliojan\u010diais siel\u0105 \u012f pra\u017e\u016bting\u0105 bedugn\u0119.<\/p>\n\n\n\n

\u0160tai kod\u0117l Dievas pateik\u0117 tiek daug pavyzd\u017ei\u0173, liudijan\u010di\u0173 apie vieno vienintelio nusi\u017eengimo vaisius. Nuo li\u016bdnos istorijos apie t\u0105 vienintel\u0119 nuod\u0117m\u0119, kuri \u201eatne\u0161\u0117 mirt\u012f \u012f m\u016bs\u0173 pasaul\u012f, daugel varg\u0173 ir Edeno netekt\u012f\u00bb iki u\u017era\u0161yto pasakojimo apie t\u0105, kuris u\u017e trisde\u0161imt sidabrini\u0173 pardav\u0117 \u0161lov\u0117s Vie\u0161pat\u012f, Biblijos persona\u017e\u0173 biografijose gausu toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kurie yra kaip persp\u0117jantys \u017eenklai \u0161alikel\u0117se, vedan\u010diose i\u0161 gyvenimo kelio.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau esama ir kitokio persp\u0117jimo, atkreipian\u010dio d\u0117mes\u012f \u012f pasekmes, kurios b\u016bna \u017emogui bent kart\u0105 atsidavus savo silpnybei ir suklydus, \u012f tik\u0117jimo praradimo vaisius. Tik vien\u0105 kart\u0105 prana\u0161o Elijo tik\u0117jimas susvyravo, ta\u010diau tai sutrukd\u0117 jam atlikti viso gyvenimo darb\u0105. Sunki buvo toji na\u0161ta, kuri\u0105 jis ne\u0161\u0117 u\u017e Izrael\u012f; i\u0161tikimai jis bar\u0117 taut\u0105 d\u0117l visuotin\u0117s stabmeldyst\u0117s; ir gili buvo jo vienatv\u0117 per trejus su puse bado met\u0173, kai jis steb\u0117jo ir lauk\u0117 kokio nors atgailos \u017eenklo. Vienas jis stojo Dievo pus\u0117n ant Karmelio kalno. Per [174]<\/strong> tik\u0117jimo stipryb\u0119 stabmeldyst\u0117 buvo i\u0161naikinta, ir tai paliudijo palaimintasis lietus, i\u0161krit\u0119s ant Izraelio. Paskui, pavarg\u0119s ir nusilp\u0119s, prana\u0161as pab\u016bgo Jezabel\u0117s grasinim\u0173, pab\u0117go \u012f dykum\u0105 ir vienas ten meld\u0117 mirties. Jo tik\u0117jimas pal\u016b\u017eo. Jam nebuvo lemta u\u017ebaigti prad\u0117tojo darbo. Dievas \u012fpareigojo Elij\u0105 patepti kit\u0105 prana\u0161\u0105 vietoj sav\u0119s. Ta\u010diau Dievas \u012fvertino Savojo tarno \u0161irdies tarnyst\u0119. Elijas nemir\u0117 vienatv\u0117j ir nevilty dykumoje. Jis nenu\u017eeng\u0117 \u012f kap\u0105, o kartu su Dievo angelais u\u017e\u017eeng\u0117 \u012f Jo \u0161lov\u0117s akivaizd\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ie gyvenimo apra\u0161ymai liudija, jog vien\u0105 dien\u0105 kiekvienas \u017emogus supras, kad nuod\u0117m\u0117 gali atne\u0161ti tik g\u0117d\u0105 ir netekt\u012f; ta\u010diau Dievo malon\u0117 pasiekia giliausias gelmes, o tik\u0117jimas pakelia atgailaujan\u010di\u0105 siel\u0105, kad d\u017eiaugt\u0173si su kitais Dievo vaikais.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Kan\u010dios disciplina<\/a><\/h2>\n\n\n\n

Visi, kurie \u0161iame pasaulyje nuo\u0161ird\u017eiai tarnauja Dievui ar \u017emon\u0117ms, \u012fgyja pasirengim\u0105 sielvarto mokykloje. Juo didesn\u0117 patik\u0117ta atsakomyb\u0117 ir auk\u0161tesn\u0117 tarnyst\u0117, juo ar\u010diau i\u0161m\u0117ginimas ir grie\u017etesn\u0117 drausm\u0117. Patyrin\u0117kite, k\u0105 i\u0161gyveno Juozapas ir Moz\u0117, Danielius ir Dovydas. Palyginkite Dovydo gyvenimo kelio prad\u017ei\u0105 su Saliamono ir apm\u0105stykite j\u0173 gyvenimo vaisius.<\/p>\n\n\n\n

Dovydas jaunyst\u0117je artimai bendravo su Sauliumi, ir, gyvendamas r\u016bmuose su karaliaus \u0161eimos[175] <\/strong>nariais, jis mat\u0117, kokie r\u016bpes\u010diai, sielvartai ir keblumai slypi po karali\u0161ku spindesiu bei didybe. Jis suprato, kiek ma\u017eai ramyb\u0117s sielai teikia \u017emogaus \u0161lov\u0117. Su palengv\u0117jimu ir d\u017eiaugsmu jis gr\u012f\u017eo i\u0161 karaliaus r\u016bm\u0173 prie savo avi\u0173 bandos.<\/p>\n\n\n\n

Per Sauliaus pavyd\u0105 tur\u0117j\u0119s b\u0117gti \u012f dykum\u0105, netek\u0119s \u017emoni\u0173 paramos, Dovydas \u0117m\u0117 labiau pasikliauti Dievu. Gyvenim\u0105 dykumoje lydinti ne\u017einomyb\u0117 ir nerimas, nuolatiniai pavojai, da\u017enai i\u0161kylantis poreikis b\u0117gti, charakteris \u017emoni\u0173, kurie j\u012f ten lankydavo, \u2013 \u201ekas tik buvo nuskurd\u0119s ar prasiskolin\u0119s, ar apkartintos \u0161irdies\u00bb (1 Samuelio 22, 2) \u2013 visa tai l\u0117m\u0117 grie\u017et\u0105 savidrausm\u0119. \u0160ie i\u0161gyvenimai i\u0161ugd\u0117 geb\u0117jim\u0105 bendrauti su \u017emon\u0117mis, u\u017euojaut\u0105 prisl\u0117gtiesiems ir neapykant\u0105 neteisybei. Per tuos laukimo ir pavoj\u0173 metus Dovydas i\u0161moko paguod\u0105, param\u0105 ir gyvenim\u0105 atrasti Dieve. Jis suprato, kad tik Dievo stipryb\u0117s padedamas jis gali atsis\u0117sti \u012f sost\u0105; tik su Jo i\u0161mintimi gali valdyti i\u0161mintingai. Tik i\u0161lavintas sunkum\u0173 ir kan\u010dios mokykloje, Dovydas gal\u0117jo u\u017era\u0161yti, kad jis \u201evykd\u0117 teisingum\u0105 ir teisum\u0105 visiems savo \u017emon\u0117ms\u00bb (2 Samuelio 8, 15), nors v\u0117liau tai suter\u0161\u0117 jo did\u017eioji nuod\u0117m\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Saliamonui tr\u016bko tos drausm\u0117s, kuri\u0105 savo gyvenimo prad\u017eioje i\u0161siugd\u0117 Dovydas. Atrod\u0117, kad ir aplinkyb\u0117s, ir charakteris, ir gyvenimas jam teko geresni nei visiems kitiems. Kilnus jaunyst\u0117je, [176]<\/strong> kilnus brandos metais, mylimas savo Dievo, Saliamonas \u0117m\u0117 valdyti \u0161al\u012f, ir tai jam \u017ead\u0117jo klest\u0117jim\u0105 bei garb\u0119. Tautos steb\u0117josi pa\u017einimu bei \u012f\u017evalga \u017emogaus, kuriam Dievas buvo suteik\u0119s i\u0161minties. Ta\u010diau did\u017eiavimasis savo turtais atskyr\u0117 j\u012f nuo Dievo. Saliamonas nusigr\u0119\u017e\u0117 nuo d\u017eiaugsmo, kur\u012f teik\u0117 bendravimas su Dievu, ir pasin\u0117r\u0117 \u012f juslini\u0173 malonum\u0173 tenkinim\u0105. Apie \u0161iuos i\u0161gyvenimus jis sako: \u201e\u0116miausi dideli\u0173 darb\u0173. Sta\u010diausi nam\u0173, veisiausi vynuogyn\u0173. \u012esirengiau sod\u0173 bei park\u0173 ir pasisodinau juose visoki\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 vaismed\u017ei\u0173. […] \u012esigijau verg\u0173 ir vergi\u0173. […] Susikroviau sidabro bei aukso ir karali\u0173 bei valstybi\u0173 turt\u0173. Apsir\u016bpinau dainininkais \u2013 vyrais ir moterimis, visais mirting\u0173j\u0173 malonumais ir daugybe sugulovi\u0173. Taip tapau didis. Vir\u0161ijau visus, buvusius prie\u0161 mane Jeruzal\u0117je<\/em>. [...] Nieko, ko mano akys nor\u0117jo matyti, joms neatsakiau. N\u0117 savo \u0161ird\u017eiai neatsakiau jokio malonumo. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 mano \u0161ird\u017eiai teik\u0117 malonumo visas mano tri\u016bsas […]. Tuomet apsvars\u010diau visa, k\u0105 mano rankos buvo padariusios, ir sunk\u0173 tri\u016bs\u0105, kur\u012f buvau \u012fd\u0117j\u0119s. Tik\u0117k manimi, visa tai tik migla ir v\u0117j\u0173 vaikymasis! Nebuvo nieko naudinga po saule! \u0116miausi svarstyti, vertindamas i\u0161mint\u012f, kvailyst\u0119 ir paikyst\u0119, nes k\u0105 darys \u017emogus, at\u0117j\u0119s po karaliaus? Tik tai, k\u0105 karalius buvo dar\u0119s! […] Prad\u0117jau bod\u0117tis gyvenimu, […] bod\u0117jausi visais savo tri\u016bso vaisiais, kuriuos buvau sukaup\u0119s po sauk\u00bb <\/em>(Mokytojo 2, 4-12. 17.18).<\/em><\/p>\n\n\n\n

[177]<\/strong> Per savo paties kar\u010di\u0105 patirt\u012f Saliamonas suprato, koks tu\u0161\u010dias gyvenimas, ie\u0161kantis \u017eemi\u0161k\u0173 malonum\u0173 kaip did\u017eiausios vertyb\u0117s. Jis stat\u0117 aukurus pagoni\u0173 dievams, bet \u010dia pat suprasdavo, kokie tu\u0161ti j\u0173 pa\u017eadai nuraminti siel\u0105. Gyvenimo pabaigoje, pavarg\u0119s ir i\u0161tro\u0161k\u0119s \u2013 visos \u017eemi\u0161kos vandens talpyklos buvo suskilusios, \u2013 Saliamonas gr\u012f\u017eo atsigerti prie gyvyb\u0117s versm\u0117s. Savo veltui i\u0161eikvot\u0173 met\u0173 istorij\u0105 \u012fkv\u0117ptas Dvasios jis u\u017era\u0161\u0117 b\u016bsimosioms kartoms. Taigi, nors jo pas\u0117ta s\u0117kla \u017emon\u0117ms subrandino blogio derli\u0173, Saliamono gyvenimo tri\u016bsas nenu\u0117jo visi\u0161kai perniek. Kan\u010dios disciplina pagaliau ir jo gyvenime pasiek\u0117 savo tiksl\u0105. Jeigu tokia buvo au\u0161ra, kokia \u0161lovinga gal\u0117jo b\u016bti Saliamono gyvenimo diena, jeigu jis dar jaunyst\u0117je b\u016bt\u0173 i\u0161mok\u0119s t\u0105 pamok\u0105, kuri\u0105 kan\u010dia i\u0161mok\u0117 kitus!<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Jobo i\u0161bandymas<\/a><\/h2>\n\n\n\n

Tiems, kurie myli Diev\u0105, \u201eb\u016btent Jo valia pa\u0161auktiesiems\u00bb (Romie\u010diams 8, 28), Biblijos biografijos yra i\u0161kalbingiausia pamoka apie sielvarto pasitarnavim\u0105. \u201eJ\u016bs Mano liudytojai. […]. A\u0161 esu Dievas\u00bb (Izaijo 43, 12) \u2013 liudytojai, kad Jis geras, ir tas gerumas tobuliausias. \u201eMespasidar\u0117me reginys pasauliui, angelams ir \u017emon\u0117ms\u00bb (1 Korintie\u010diams 4, 9).<\/p>\n\n\n\n

Nesavanaudi\u0161kumas \u2013 Dievo karalyst\u0117s principas \u2013 yra tas principas, kurio neapken\u010dia \u0161\u0117tonas, [178]<\/strong> Nuo pat did\u017eiosios kovos prad\u017eios jis stengiasi \u012frodyti, kad Dievo veikimo principai yra savanaudi\u0161ki, tad jis elgiasi taip pat su visais, kurie tarnauja Dievui. Paneigti \u0161\u0117tono tvirtinimus yra Kristaus ir vis\u0173 turin\u010di\u0173 Jo vard\u0105 u\u017eduotis.<\/p>\n\n\n\n

Savo gyvenimu J\u0117zus, at\u0117j\u0119s \u012f \u017dem\u0119 kaip \u017emogus, pateik\u0117 nesavanaudi\u0161kumo pavyzd\u012f. Visi, kurie priima \u0161\u012f princip\u0105 ir rodo j\u012f praktiniame gyvenime, tampa Jo bendradarbiais. Rinktis tai, kas teisinga, d\u0117l to, kad tai teisinga; stoti tiesos pus\u0117n, kad ir kiek kan\u010di\u0173 ar auk\u0173 tai kainuot\u0173, \u2013 \u201etoks yra Vie\u0161paties tarn\u0173 paveldas, ir Mano rankoje \u2013 j\u0173 pergal\u0117”, \u2013 tai Vie\u0161paties \u017eodis\u00bb (Izaijo 54, 17).<\/p>\n\n\n\n

Pa\u010dioje pasaulio istorijos prad\u017eioje buvo apra\u0161ytas gyvenimas \u017emogaus, d\u0117l kurio u\u017evir\u0117 \u0161\u0117tono kova. Apie Job\u0105, Uco patriarch\u0105, \u0161ird\u017ei\u0173 Tyr\u0117jas liudijo: \u201e’Kito tokio kaip jis n\u0117ra \u017eem\u0117je! Tai \u017emogus be priekai\u0161tt\u012f ir doras, dievobaimingas ir besi\u0161alinantis pikta ‘. \u2013 ‘Argi veltui Jobas bijo Dievo, \u2013 atsak\u0117 \u0161\u0117tonas Vie\u0161pa\u010diui. \u2013 Argi neapjuosei i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 tvora jo paties, jo nam\u0173 ir visko, k\u0105 tik jis turi? <\/em>[…J Bet i\u0161tiesk rank\u0105, paliesk visa, k\u0105 jis turi […]; paliesk jo kaulus bei k\u016bn\u0105, ir jis tikrai i\u0161keiks Tave \u012f akis ‘. Vie\u0161pats tar\u0117 \u0161\u0117tonui: ‘\u0160tai jis \u2013 tavo rankose. Tik jo gyvyb\u0117s neliesk! „‘<\/em> Gav\u0119s tok\u012f leidim\u0105, \u0161\u0117tonas pra\u017eud\u0117 visk\u0105, k\u0105 tur\u0117jo Jobas \u2013 jo bandas ir kaimenes, tarnus ir tarnaites, s\u016bnus ir dukteris; jis \u201ei\u0161tiko Job\u0105 dvokian\u010diomis votimis nuo pad\u0173 iki vir\u0161ugalvio”(Jobo 1, 8-11; 2, 5-7).<\/em><\/p>\n\n\n\n

[179]<\/strong> Dar vienas kart\u0117lio la\u0161as papild\u0117 Jobo taur\u0119. Jo draugai, \u012f\u017evelgdami \u0161iose nelaim\u0117se tik pelnyt\u0105 bausm\u0119 u\u017e nuod\u0117mes, prisl\u0117g\u0117 jo ir taip sugniu\u017edyt\u0105 dvasi\u0105 savo kaltinimais d\u0117l neteisingo gyvenimo. Atrodyt\u0173, apleistas Dangaus ir \u017eem\u0117s, bet vis dar neprarad\u0119s tik\u0117jimo Dievu ir sveikos nuovokos, apimtas sielvarto ir sumai\u0161ties, Jobas su\u0161uko:<\/p>\n\n\n\n

\u201eA\u0161 nebenoriu gyventi! <\/em>[…] O, kad pasl\u0117ptum mane \u0160eole, apsaugotum, kol praeis Tavo \u012fnir\u0161is, nustatytum laik\u0105 ir atmintum mane!\u00bb <\/em>p (Jobo 10, 1; 14, 13)<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eNet kai \u0161aukiu: ‘Smurtas!’- n\u0117ra, kas atsakyty; net kai r\u0117kiu, n\u0117ra kas su manimi teisingai elgt\u0173si. […]<\/em><\/p>\n\n\n\n

Jis nuvilko nuo man\u0119s mano garb\u0119 ir nu\u0117m\u0117 vainik\u0173 man nuo galvos, <\/em>[…] Mano giminai\u010diai ir artimi draugai manimi nesir\u016bpina. […]  tie, kuriuos myl\u0117jau, atsuko man nugaras, […<\/em>] Pasigail\u0117kite man\u0119s, mano bi\u010diuliai,nes mane i\u0161tiko Dievo ranka!<\/em><\/p>\n\n\n\n

O, kad \u017eino\u010diau, kur J\u012f rasti, kaip nueiti \u012f Jo buvein\u0119! <\/em>[…] Eidamas \u012f prieki, Jo nerandu<\/em>; [180]<\/strong> o atgal \u2013 negaliu pasteb\u0117ti. Kair\u0117je Jis slepiasi, tik negaliu rasti; gr\u0119\u017eiuosi \u012f de\u0161in\u0119, bet negaliu Jo matyti. Bet Jis \u017eino kiekvien\u0105 mano \u017eingsn\u012f! Tei\u0161tirta mane ugnimi, i\u0161eisiu tarsi grynas auksas.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Nors Jis ir gali mane u\u017emu\u0161ti, pasitikiu Juo.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Juk a\u0161 \u017einau, kad mano Atpirk\u0117jas gyvas;gal\u0173 gale Jis pakils kaip liudytojas \u017eem\u0117je.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Net kai liga jau bus su\u0117dusi mano od\u0105, savo k\u016bnu matysiu Diev\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Matysiu J\u012f savo, o ne kieno kito akimis!\u00bb <\/em>(Jobo 19, 7-21; 23, 3-10; 13, 15; 19, 25-27)<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kaip Jobas tik\u0117jo, taip jam ir nutiko. Jis pasak\u0117: \u201eTei\u0161tirta mane ugnimi, i\u0161eisiu tarsi grynas auksas\u00bb <\/em>(Jobo 23, 10). Taip ir buvo. Savo kantria i\u0161tverme jis apvainikavo savo charakter\u012f ir kartu charakter\u012f To, kurio atstovas buvo. Ir \u201eVie\u0161pats pakreip\u0117 Jobo dali\u0173 […]. Vie\u0161pats dav\u0117 Jobui dvigubai daugiau, negu jis buvo anks\u010diau tur\u0117j\u0119s, <\/em>[…] Vie\u0161pats laimino v\u0117lesn\u012f Jobo gyvenim\u0173 labiau negu jo prad\u017ei\u0173\u00bb <\/em>(Jobo 42, 10-12).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Pasakojimuose apie tuos, kurie i\u0161si\u017ead\u0117j\u0119 sav\u0119s dalijosi Kristaus kan\u010diomis, i\u0161kyla Jehonatano ir Jono Krik\u0161tytojo vardai \u2013 pirmasis i\u0161 Senojo Testamento, antrasis i\u0161 Naujojo.<\/p>\n\n\n\n

[181]<\/strong> Jehonatanas gim\u0117 sosto \u012fp\u0117diniu, ta\u010diau Dievo valia buvo atskirtas kitiems darbams; vienas i\u0161 \u0161velniausi\u0173 ir i\u0161tikimiausi\u0173 draug\u0173, gyn\u0119s Dovydo gyvyb\u0119, rizikuodamas sav\u0105ja, tvirtai laik\u0119sis t\u0117vo pus\u0117je tamsiomis \u0161ios nykstan\u010dios galios dienomis ir pagaliau \u017euv\u0119s jo pa\u0161on\u0117je \u2013 Jehonatano vardas branginamas Danguje, o \u017dem\u0117je jis liudija apie nesavanaudi\u0161kos meil\u0117s buvim\u0105 ir j\u0117g\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Jonas Krik\u0161tytojas, pasirod\u0119s kaip Mesijo pasiuntinys, sukr\u0117t\u0117 taut\u0105. Paskui j\u012f i\u0161 vienos vietos \u012f kit\u0105 sek\u0117 minios \u012fvairiausi\u0173 klasi\u0173 ir pad\u0117ties \u017emoni\u0173. Ta\u010diau, kai at\u0117jo Tas, kur\u012f jis liudijo, viskas pasikeit\u0117. Minios nusek\u0117 paskui J\u0117z\u0173, ir Jono darbas, atrod\u0117, spar\u010diai eina \u012f pabaig\u0105. Ta\u010diau jo tik\u0117jimas nesusvyravo. \u201eJam skirta augti, o man \u2013 ma\u017e\u0117ti”, \u2013 pasak\u0117 jis (Jono 3, 30).<\/p>\n\n\n\n

Slinko laikas, bet karalyst\u0117, kurios Jonas taip lauk\u0117, vis nesusik\u016br\u0117. Erodo po\u017eemyje, be gyvyb\u0119 teikian\u010dio oro ir netek\u0119s laisv\u0117s, kuria m\u0117gavosi dykumoje, jis lauk\u0117 ir steb\u0117jo. Ne\u017evang\u0117jo jokie ginklai, neatsiv\u0117r\u0117 kal\u0117jimo durys; ta\u010diau pasveikstantys ligoniai, skelbiama Evangelija, atsigaunan\u010dios \u017emoni\u0173 sielos liudijo apie Kristaus misij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Vienas po\u017eemyje, matydamas, kad jo kelias tas pats, kaip ir Mokytojo, Jonas pri\u0117m\u0117 atsakomyb\u0119 \u2013 bendryst\u0119 su Kristumi aukoje. Dangaus pasiuntiniai lank\u0117 j\u012f iki mirties. Puolusios ir nepuolusios Visatos b\u016btyb\u0117s reg\u0117jo, kaip buvo apvainikuota jo nesavanaudi\u0161ka tarnyst\u0117.<\/p>\n\n\n\n

[182]<\/strong> Ir visose po to gyvenusiose kartose ken\u010dian\u010dias \u0161irdis palaik\u0117 Jono gyvenimo liudijimas. Po\u017eemi\u0173 kal\u0117jimuose, ant e\u0161afoto, liepsnose vyrus ir moteris tamsos am\u017eiais stiprino atminimas to, apie kur\u012f Kristus pasak\u0117: \u201eTarp gimusi\u0173 i\u0161 moter\u0173 n\u0117ra buv\u0119 didesnio\u00bb (Mato 11, 11).<\/p>\n\n\n\n

\u201eK\u0105 dar pasakyti? Man neu\u017etekt\u0173 laiko, jeigu im\u010diau pasakoti apie Gedeonu, Barak\u0173, Samson\u0173, Jeft\u0119, Dovyd\u0105, Samuel\u012f ir prana\u0161us, kurie tik\u0117dami u\u017ekariavo karalystes, \u012fvykd\u0117 teisingum\u0173, \u012fgijo pa\u017eadus, u\u017e\u010diaup\u0117 li\u016btams nasrus, u\u017egesino ugnies kar\u0161t\u012f, paspruko nuo kalavijo a\u0161men\u0173, atsigavo i\u0161 silpnumo, tapo gali\u016bnais kovoje, privert\u0117 b\u0117gti svetim\u0173j\u0173 pulkus. Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, kiti leidosi kankinami ir atsisak\u0117 laisv\u0117s, kad laim\u0117t\u0173 prakilnesn\u012f prisik\u0117lim\u0105. Dar kiti tur\u0117jo i\u0161k\u0119sti paty\u010dias ir plakimus, taip pat pan\u010dius ir kal\u0117jim\u0173. Jie buvo akmenimis mu\u0161ami, pj\u016bklais pjaustomi, kalavijo kir\u010diais \u017eudomi, klajojo prisideng\u0119 avikailiais ar o\u017ekenomis, vargo, kent\u0117 priespaud\u0105 ir kankinimus. Jie, kuri\u0173 pasaulis nebuvo vertas, slapst\u0117si dykumose, kalnuose, olose ir \u017eem\u0117s ply\u0161iuose.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Ir jie visi, nors d\u0117l tik\u0117jimo buvo gerai \u012fvertinti, nesulauk\u0117 to, kas buvo pa\u017ead\u0117ta, nes Dievas geresniuosius dalykus buvo numat\u0119s mums, kad jie ne be m\u016bs\u0173 pasiekti \u012f tobulum\u0105\u00bb (Hebrajams 11, 32-40).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[183]<\/strong><\/a> Poezija ir giesm\u0117s<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eTavo \u012fstatai \u2014 mano giesm\u0117s \u0161erdis,<\/em><\/p>\n\n\n\n

kur tik apsigyvenu\u201c.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Ankstyviausi ir tauriausi \u017emogui \u017einomi poezijos pavyzd\u017eiai randami \u0160ventajame Ra\u0161te. Dar prie\u0161 tai, kai pragydo seniausias i\u0161 pasaulio poet\u0173, Midjano piemuo u\u017era\u0161\u0117 \u0161iuos Dievo \u017eod\u017eius Jobui, ir j\u0173 didybei neprilygsta ir puikiausi \u017emogaus genijaus k\u016briniai:<\/p>\n\n\n\n

\u201eKur buvai, kai d\u0117jau \u017eem\u0117s pamatus? […] O kas u\u017edar\u0117 j\u016br\u0105 u\u017e dur\u0173, kai ji prasiver\u017e\u0117 i\u0161 gelmi\u0173, kai apdengiau j\u0105 debes\u0173 apdaru ir suvys\u010diau tir\u0161to r\u016bko vystyklais, kai padariau bang\u0173 m\u016b\u0161\u0105 jos ribomis ir \u012fsta\u010diau duris su skl\u0105s\u010diais, tardamas: ‘Iki \u010cia ateik, bet ne toliau, \u010dia tavo galingos bangos sudu\u0161!’? Argi kada nors savo gyvenime esi \u012fsak\u0119s, kad ateit\u0173 au\u0161ra ir prasid\u0117t\u0173 diena? […] Argi esi \u012f\u017eeng\u0119s \u012f j\u016bros versmes, ir vaik\u0161\u010dioj\u0119s po bedugn\u0117s gelmes? Argi tau buvo atvertos mirties durys? Artu matei \u0160eolo vartus? Argi i\u0161matavai \u017eem\u0117s plot\u0105? <\/em>[184]<\/strong> Jeigu visa tai \u017einai, pasakyk man! Kuris kelias veda \u012f \u0161viesos buvein\u0119, Ir kur yra tamsos vieta. […] Argi esi kada nors \u012f\u017eeng\u0119s \u012f sniego sand\u0117lius ir mat\u0119s kru\u0161os i\u0161teklius? […] Kaip rasti, i\u0161 kur sklinda \u0161viesa ir i\u0161 kur rytys plinta \u017eem\u0117je? Kas i\u0161kirto griov\u012f lietaus srautams ir keli\u0173 perk\u016bnijos debesiui, kad palyt\u0173 \u017eem\u0117je, kur niekas negyvena, dykumoje, kur n\u0117ra jokio \u017emogaus, kad pagirdyt\u0173 vieni\u0161us tyrus ir \u017eem\u0117 i\u0161\u017eeldint\u0173 \u017eol\u0119? Argi gali suri\u0161ti Sietyno grandines ar atri\u0161ti \u0160ienpjovi\u0173 virves, ar i\u0161vesti laiku Zodiak\u0105, ar parodyti keli\u0105 Gr\u012f\u017eulo Ratams ir palydai?\u00bb (Jobo 38, 4-27; 38, 31.32)<\/em><\/p>\n\n\n\n

Skaitydami pavasario apra\u0161ym\u0105 i\u0161 Giesmi\u0173 giesm\u0117s, atkreipkite d\u0117mes\u012f j i\u0161rai\u0161kos gro\u017e\u012f:<\/p>\n\n\n\n

\u201eJuk \u017eiema jau pasibaig\u0117, liet\u016bs pra\u0117jo ir nu\u0161\u010diuvo. G\u0117l\u0117s pra\u017eydo \u017eem\u0117je, at\u0117jo metas vynmed\u017eius gen\u0117ti, ir purplelis jau burkuoja m\u016bs\u0173 \u0161alyje. Figmedis nokina \u017ealius vaisius, <\/em>[185]<\/strong> ir vynmed\u017ei\u0173 \u017eiedai tvinsta maloniais kvapais. Kelkis, mano meile, mano gra\u017eioji, eik\u0161!\u00bb (Giesmi\u0173 giesm\u0117s 2, 11\u201413)<\/em><\/p>\n\n\n\n

Ne ma\u017eiau gra\u017ei, nors ne jo valia i\u0161tarta, Bileamo prana\u0161yst\u0117 apie Izraelio palaiminimus:<\/p>\n\n\n\n

\u201eBalakas atved\u0117 mane i\u0161 Aramo, Moabo karalius i\u0161 Ryt\u0173 kaln\u0173: Ateik, prakeik man Jok\u016bb\u0105; ateik, pasmerk Izrael\u012f!’ Kaip a\u0161 galiu prakeikti, ko Dievas neprakeik\u0117? Kaip a\u0161 galiu pasmerkti tuos, kuri\u0173 Vie\u0161pats nepasmerk\u0117? Net nuo uol\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117s a\u0161 juos matau, nuo kalv\u0173 juos stebiu. \u0160tai tauta, atskirai gyvenanti, ji atokiai laikosi nuo kit\u0173 taut\u0173! <\/em>[…] \u017di\u016br\u0117k, a\u0161 gavau \u012fsakym\u0105 palaiminti: kai Jis palaimina, a\u0161 negaliu to pakeisti. Negresia pavojus Jok\u016bbui, nematyti nelaim\u0117s Izraelyje. Vie\u0161pats, j\u0173 Dievas, yra su jais; su jais j\u0173 Karaliaus pergal\u0117j <\/em>[…] \u017di\u016br\u0117k! Tikrai n\u0117ra ker\u0173 prie\u0161 Jok\u016bb\u0173, n\u0117ra burt\u0173 prie\u0161 Izrael\u012f. N\u016bnai bus sakoma apie Jok\u016bb\u0173 ir Izrael\u012f: \u017di\u016br\u0117k, k\u0105 padar\u0117 Dievas!’ <\/em>[186]<\/strong> \u017dodis girdin\u010dio Dievo \u017eod\u017eius, matan\u010dio reg\u0117jim\u0105 i\u0161 Visagalio, parpuolusio kni\u016bbs\u010dio, bet atmerktomis akimis. Kokios puikios tavo palapin\u0117s, Jok\u016bbai, tavo buvein\u0117s, Izraeli! Tarsi toli besit\u0119siantys palmi\u0173 mi\u0161keliai, tarsi sodai prie up\u0117s, tarsi Vie\u0161paties pasodintas alavijas, tarsi kedrai prie vandens!<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u017dodis girdin\u010dio Dievo \u017eod\u017eius, gaunan\u010dio \u017einojim\u0105 i\u0161 Auk\u0161\u010diausiojo <\/em>[…]. Matau j\u012f, bet ne dabartyje, stebiu, bet ne i\u0161 arti: \u017evaig\u017ed\u0117 patek\u0117s i\u0161 Jok\u016bbo, skeptras pakils i\u0161 Izraelio, <\/em>[…] I\u0161 Jok\u016bbo kils valdovas\u00bb (Skai\u010di\u0173<\/em> 23, 7-23; 24, 4-6; 24, 16-19).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160lovinimo melodija sukuria Dangaus aplink\u0105, ir kai Dangus susilie\u010dia su \u017deme, suskamba muzika ir giesm\u0117: \u201ePad\u0117kos giesmi\u0173 ir muzikos skambesio \u010dia pilna\u00bb (Izaijo 51, 3).<\/p>\n\n\n\n

Vir\u0161 naujai sukurtosios \u017dem\u0117s, \u0161viesios ir nesuteptos, po Dievo \u0161ypsena, \u201edrauge giedojo rytmetin\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s ir visos dangi\u0161kosios b\u016btyb\u0117s \u0161auk\u0117 i\u0161 d\u017eiaugsmo\u00bb (Jobo 38, 7). Taigi \u017emoni\u0173 \u0161irdys kartu su Dangumi atsiliep\u0117 \u012f Dievo gerum\u0105 \u0161lovinimo gaidomis. Daugelis \u017emonijos istorijos \u012fvyki\u0173 susij\u0119[187]<\/strong> su giesme. Seniausia Biblijoje u\u017era\u0161yta giesm\u0117, sklidusi i\u0161 \u017emoni\u0173 l\u016bp\u0173, buvo \u0161lovingai pratr\u016bkusios gausyb\u0117s izraelit\u0173 pad\u0117kos prie Raudonosios j\u016bros:<\/p>\n\n\n\n

\u201eA\u0161 giedosiu Vie\u0161pa\u010diui, nes Jis \u0161lovingai nugal\u0117jo, nugramzdino \u012f j\u016br\u0105 \u017eirg\u0105 ir ve\u017e\u0117j\u0105. Vie\u0161pats mano j\u0117ga ir giesm\u0117 \u2013 Jis mane i\u0161gelb\u0117jo! A\u0161 J\u012f garbinsiu, Jis \u2013 mano Dievas! A\u0161 J\u012f auk\u0161tinsiu, Jis \u2013 mano t\u0117vo Dievas!<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tavo de\u0161in\u0117, Vie\u0161patie, nuostabi savo j\u0117ga, Tavo de\u0161in\u0117 ranka, Vie\u0161patie, triu\u0161kina prie\u0161us! […] Kas tarp diev\u0173 Tau lygus, Vie\u0161patie? Kas, kaip Tu, nuostabus \u0161ventumu? Baisus darb\u0173 \u0161love, darantis stebuklus.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Vie\u0161pats karaliaus per am\u017ei\u0173 am\u017eius, <\/em>[…] Giedokite Vie\u0161pa\u010diui, nes Jis \u0161lovingai nugal\u0117jo\u00bb (I\u0161\u0117jimo 15, 1.2. 6-11. 18-21).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u017dmon\u0117ms tenka did\u017eiuliai palaiminimai, kaip atsakymai \u012f j\u0173 \u0161lovinimo giesmes. Vos keli [188]<\/strong> \u017eod\u017eiai, apib\u016bdinantys tuos i\u0161gyvenimus, kuriuos izraelitai patyr\u0117 keliaudami per dykum\u0105, verti m\u016bs\u0173 apm\u0105stymo: \u201eJie keliavo Beero link, tai yra prie to sulinio, apie kur\u012f Vie\u0161pats kalb\u0117jo Mozei: ‘Su\u0161auk \u017emones, duosiu A\u0161 jiems vandens’\u00ab (Skai\u010di\u0173 21, 16). \u201eIzraelitai giedojo giesm\u0119:<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

‘Prasiver\u017ek, \u0161uliny! \u2013 giedokite Jam! \u2013 \u0160ulinys, kur\u012f i\u0161kas\u0117 vadai, kur\u012f i\u0161raus\u0117 tautos did\u017ei\u016bnai skeptru, savo lazdomis\u00bb (Skai\u010di\u0173 21, 17.18).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kaip da\u017enai \u0161i istorija kartojasi dvasiniame gyvenime! Kaip da\u017enai \u0161ventos giesm\u0117s \u017eod\u017eiais sieloje atveriami atgailos ir tik\u0117jimo, vilties, meil\u0117s ir d\u017eiaugsmo \u0161altiniai!<\/p>\n\n\n\n

B\u016btent su \u0161lovinimo giesm\u0117mis Izraelio pulkai \u017eeng\u0117 \u012f did\u012fj\u012f i\u0161sivadavim\u0105, vedami Juozapato. Buvo paskelbta \u017einia: \u201e’Didel\u0117 kariauna ateina prie\u0161 tave i\u0160 Edomo, i\u0161 anapus j\u016bros \u2013 moabitai, amonitai ir drauge su jais b\u016btys meun\u0173’ […]. Baim\u0117s apimtas Juozapatas skub\u0117jo pra\u0161yti Vie\u0161paties pagalbos ir visam Judui paskelb\u0117 pasnink\u0173. Judas susirinko pra\u0161yti Vie\u0161paties pagalbos; ie\u0161koti Vie\u0161paties \u017emon\u0117s su\u0117jo i\u0161 kiekvieno Judo miesto”. Juozapatas, stov\u0117damas \u0161ventyklos kieme prie\u0161 savo taut\u0105, i\u0161liejo siel\u0105 maldoje, meld\u0117 Diev\u0105 \u012fvykdyti [189]<\/strong> pa\u017ead\u0105 ir i\u0161pa\u017eino Izraelio bej\u0117gi\u0161kum\u0105. \u201eMes bej\u0117giai prie\u0161 \u0161i\u0105 pulti ateinan\u010di\u0105 did\u017eiul\u0119 kariaun\u0105’. Mes ne\u017einome, k\u0105 daryti, bet m\u016bs\u0173 akys \u017evelgia \u012f Tave\u00bb <\/em>(2 Metra\u0161\u010di\u0173 20, 2.1.3.4.12).<\/p>\n\n\n\n

\u201eTada Vie\u0161paties Dvasia <\/em>[…] nusileido ant <\/em>[…] Jahazielio, vieno kvito<\/em>[…]. Jis tar\u0117: ‘D\u0117mesio, visas Judai ir Jeruzal\u0117s gyventojai, ir karaliau Juozapatai! Vie\u0161pats taip jums kalb\u0117jo: Nebijokite ir nedreb\u0117kite d\u0117l \u0161ios did\u017eiul\u0117s kariaunos, nes m\u016b\u0161is Dievo, o ne j\u016bs\u0173. […] Ne jums kovoti \u0161iame m\u016b\u0161yje! B\u016bkite pasiruo\u0161\u0119, laukite ir liudykite pergal\u0119 Vie\u0161paties, kuris yra su jumis, Judai ir Jeruzale! Nebijokite ir nedreb\u0117kite! I\u0161eikite prie\u0161 juos rytoj! Vie\u0161pats bus su jumis!’ […] Kit\u0105 ryt\u0105 anksti jie pakilo ir i\u0161skub\u0117jo \u012f <\/em>Tekojos tyrus\u00bb <\/em>(2 Metra\u0161\u010di\u0173 20, 14-17-20).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Prie\u0161ais kariuomen\u0119 \u017eygiavo giesmininkai, kurie k\u0117l\u0117 savo balsus, \u0161lovindami Diev\u0105 u\u017e pa\u017ead\u0117t\u0105j\u0105 pergal\u0119. Ketvirt\u0105j\u0105 dien\u0105 kariuomen\u0117 gr\u012f\u017eo \u012f Jeruzal\u0119, ne\u0161ina karo grobiu ir \u0161lovindama Diev\u0105 u\u017e laim\u0117t\u0105 pergal\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Giesm\u0117mis su Dangumi bendravo ir Dovydas, bla\u0161komas savo permainingo gyvenimo. Kokie jo malon\u016bs prisiminimai apie tuos laikus, kai jis buvo piemen\u0117lis, atsispindi \u0161iuose \u017eod\u017eiuose:<\/p>\n\n\n\n

\u201eVie\u0161pats \u2013 mano Ganytojas, man nieko netr\u016bksta. \u017daliose pievose Jis mane guldo, prie rami\u0173 vanden\u0173 gano. […]<\/em><\/p>\n\n\n\n

[190]<\/strong> Nors einu per tamsiausi\u0105 sl\u0117n\u012f, nebijau jokio pavojaus, nes Tu su manimi. Tavo Ganytojo lazda ir v\u0117zdas apgins mane\u00bb <\/em>(Psalmyno 23, 1-4).<\/p>\n\n\n\n

Jau b\u016bdamas brandaus am\u017eiaus ir persekiojamas kaip b\u0117glys, slapstydamasis dykviet\u0117je tarp uol\u0173 bei urvuose, jis ra\u0161\u0117:<\/p>\n\n\n\n

\u201eDieve, Tu mano Dievas, Tav\u0119s a\u0161 ie\u0161kau, \u2013 mano siela Tav\u0119s ilgisi, mano k\u016bnas Tav\u0119s trok\u0161ta kaip sausa, pavargusi ir perd\u017ei\u016bvusi \u017eem\u0117. <\/em>[…] Tu mano pagalba, ir Tavo sparn\u0173 \u016bksm\u0117je kryk\u0161tauju i\u0161 d\u017eiaugsmo.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l tu tokia li\u016bdna, mano \u0161irdie? Kod\u0117l taip nerimsti kr\u016btin\u0117je? Tur\u0117k vilt\u012f Dieve! Juk a\u0161 dar \u0161lovinsiu J\u012f, savo Gelb\u0117toj\u0173, savo Diev\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Vie\u0161pats mano \u0161viesa ir i\u0161gelb\u0117jimas, tad ko tur\u0117\u010diau bijotis? Vie\u0161pats mano gyvenimo tvirtov\u0117, tad prie\u0161 k\u0105 tur\u0117\u010diau dreb\u0117ti? <\/em>(Psalmyno 63, 2-8; 42, 12; 27, 1)<\/em><\/p>\n\n\n\n

[191]<\/strong> Tuo pa\u010diu pasitik\u0117jimu dvelkia \u017eod\u017eiai, u\u017era\u0161yti, kai netek\u0119s sosto ir nuvainikuotas karalius Dovydas, Ab\u0161alomui sukilus, b\u0117go i\u0161 Jeruzal\u0117s. Pavarg\u0119s ir kupinas \u0161irdg\u0117los, jis su savo bendra\u017eygiais prie Jordano kelioms valandoms sustojo pails\u0117ti. Dovyd\u0105 pa\u017eadino raginimas tu\u010dtuojau b\u0117gti. Tamsoje, per gili\u0105, srauni\u0105 up\u0119 tur\u0117jo perplaukti vyrai, moterys ir ma\u017ei vaikai; mat juos jau vijosi i\u0161daviko s\u016bnaus paj\u0117gos. T\u0105 tamsiausi\u0105 i\u0161bandym\u0173 valand\u0105 Dovydas giedojo:<\/p>\n\n\n\n

\u201eBalsu \u0161aukiuosi Vie\u0161paties; Jis i\u0161klauso mane Savo \u0161ventajame kalne. Kol guluosi ils\u0117tis ir u\u017emiegu, kol atsibundu, vis\u0105 nakt\u012f Vie\u0161pats mane saugo. Nebijau n\u0117 de\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 prie\u0161\u0173, puolan\u010di\u0173 mane i\u0161 vis\u0173  pusi\u0173\u00bb (Psalmyno 3, 5.6).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Po savo did\u017eiosios nuod\u0117m\u0117s, atgailaudamas ir pasibais\u0117j\u0119s savimi, Dovydas vis d\u0117lto gr\u0119\u017e\u0117si \u012f Diev\u0105, kaip \u012f savo geriausi\u0105 draug\u0105:<\/p>\n\n\n\n

\u201ePasigail\u0117k man\u0119s, Dieve, i\u0161 Savo gerumo; i\u0161 Savo begalinio gailestingumo sunaikink mano mai\u0161tingus darbus. <\/em>[…] Nuplauk mane, ir b\u016bsiu baltesnis u\u017e snieg\u0105\u00bb <\/em>(Psalmyno 51, 3-9).<\/p>\n\n\n\n

[192]<\/strong> Per savo ilg\u0105 gyvenim\u0105 Dovydas nerado \u017dem\u0117je ramyb\u0117s. \u201eJuk Tavo akivaizdoje mes tik praeiviai, \u2013 <\/em>kalb\u0117jo jis, \u2014 tik Tavo sve\u010diai, kaip ir visi m\u016bs\u0173 t\u0117vai. M\u016bs\u0173 dienos<\/em> \u017eem\u0117je \u2013 tarsi \u0161e\u0161\u0117lis, i\u0161nykstantis be vilties\u00bb (1 Metra\u0161\u010di\u0173 29, 15).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eDievas \u2013 m\u016bs\u0173 prieglauda ir stipryb\u0117, visada artima pagalba varguose. Tod\u0117l nebijome, nors \u017eem\u0117 sverd\u0117t\u0173, nors kalnai gri\u016bt\u0173 \u012f j\u016br\u0173 gelm\u0119.<\/em><\/p>\n\n\n\n

 Up\u0117s srov\u0117s linksmina Dievo miest\u0173, \u0161vent\u0173j\u0173 Auk\u0161\u010diausiojo buvein\u0119. Dievas jame, jis nebus sunaikintas; rytui au\u0161tant, Dievas ateis jam \u012e pagalb\u0173. […] Su mumis Galybi\u0173 Vie\u0161pats, Jok\u016bbo Dievas \u2013 m\u016bs\u0173 tvirtov\u0117!<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160is Dievas \u2013 m\u016bs\u0173 Dievas per am\u017ei\u0173 am\u017eius. Jis ves mus am\u017einai\u00bb (Psalmyno 46, 2.3; 46, 5-8; 48, 15).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Su giesme \u017eemi\u0161kajame gyvenime pagundas pasitiko ir J\u0117zus. Da\u017enai, kai nuskamb\u0117davo pikti, geliantys \u017eod\u017eiai, da\u017enai, kai J\u012f supdavo ni\u016bri, nepasitenkinimo, nepasitik\u0117jimo ar slogios baim\u0117s kupina aplinka, pasigirsdavo J\u0117zaus tik\u0117jimo ir \u0161vento d\u017eiaugsmo giesm\u0117. T\u0105 paskutin\u012f li\u016bdn\u0105 Velyk\u0173 vakar\u0105, prie\u0161 tai, kai Jis buvo i\u0161duotas ir nukry\u017eiuotas, J\u0117zus giedojo psalm\u0119:<\/p>\n\n\n\n

[193]<\/strong> \u201eTeb\u016bna Jo vardas \u0161lovinamas dabar ir per am\u017eius. Nuo saul\u0117tekio iki saul\u0117lyd\u017eio teb\u016bna \u0161lovinamas Vie\u0161paties vardas.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Myliu Vie\u0161pat\u012f, nes Jis girdi ir klausosi Mano maldavim\u0173. Jis girdi Mane, tad \u0161auksiuosi Jo, kol tik b\u016bsiu gyvas. Mirties kilpos apraizg\u0117 Mane, \u0160eolo kan\u010dios ap\u0117m\u0117, buvau pilnas sielvarto ir nerimo. Tada \u0161aukiausi Vie\u0161paties vardu: ‘O Vie\u0161patie, maldauju Tave, gelb\u0117k Mano gyvast\u012f!’ Vie\u0161pats maloningas ir teisus, m\u016bs\u0173 Dievas gailestingas. Vie\u0161pats gina bej\u0117gius; kai buvau pavojuje, Jis mane i\u0161gelb\u0117jo. Nusiramink, Mano \u0161irdie, nes Dievas buvo Man geras. Jis i\u0161gelb\u0117jo Mane nuo mirties, nu\u0161luost\u0117 Man a\u0161aras, neleido Mano kojoms paslysti\u00bb <\/em>(Psalmyno 113, 2-5; 116, 1-8.)<\/p>\n\n\n\n

Paskutiniosios did\u017eiosios \u017dem\u0117s kriz\u0117s juod\u017eiausiuose \u0161e\u0161\u0117liuose Dievo \u0161viesa spind\u0117s ry\u0161kiausiai, o vilties ir pasitik\u0117jimo giesm\u0117 skamb\u0117s ai\u0161kiausiomis ir didingiausiomis gaidomis.<\/p>\n\n\n\n

[194]<\/strong> \u201eT\u0105 dien\u0105 Judo \u0161alyje bus giedama giesm\u0117: Tvirtas m\u016bs\u0173 miestas! M\u016bs\u0173 apsaugai pastat\u0117 Jis m\u016brus ir pylim\u0105! Atverkite vartus! Te\u012feina teisioji tauta, kuri lieka i\u0161tikima. Nesvyruojantiems duodi ramyb\u0119 ir teiki gerov\u0119, nes jie Tavimi pasitiki’. Pasitik\u0117kite Vie\u0161pa\u010diu am\u017eiais, nes Vie\u0161pats \u2013 am\u017eiais tverianti Uola!\u00bb (Izaijo 26, 1-4)<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eKuriuos Vie\u0161pats i\u0161laisvino, tie sugr\u012f\u0161 ir \u012f\u017eengs \u012f Sion\u0105 su giesme, vainikuoti am\u017einu d\u017eiaugsmu. Linksmumas ir d\u017eiaugsmas juos pasitiks, pasibaigs vargas ir li\u016bdesys\u00bb (Izaijo 35, 10).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eJie ateis ir d\u017ei\u016bgaus ant Siono auk\u0161tum\u0173, suplauks prie Vie\u0161paties dovan\u0173 <\/em>[…]. Patys jie bus kaip gerai laistomas sodas ir tur\u0117s visko, ko jiems reikia\u00bb (Jeremijo 31, 12).<\/em>,<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

<\/a>Giesm\u0117s j\u0117ga<\/strong><\/a><\/h2>\n\n\n\n

Biblijos giesmi\u0173 istorija kupina pavyzd\u017ei\u0173, kokia naudinga muzika ir giesm\u0117s. Muzika da\u017enai i\u0161kraipoma, kad tarnaut\u0173 blogiems tikslams, tod\u0117l tampa viena i\u0161 stipriausi\u0173 pagund\u0173. Ta\u010diau teisingai panaudojama, ji yra brangi Dievo dovana, skirta nukreipti mintis \u012f auk\u0161tas ir kilnias temas, \u012fkv\u0117pti ir pakyl\u0117ti siel\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[195]<\/strong> Kaip kad Izraelio vaikus, keliaujan\u010dius per dykum\u0105, d\u017eiugiai nuteikdavo \u0161vent\u0173 giesmi\u0173 melodijos, Dievas nori, kad \u0161iandien Jo vaikai taip nuskaidrint\u0173 savo piligrimyst\u0117s keli\u0105. Nedaug esama veiksmingesni\u0173 priemoni\u0173 \u012ftvirtinti Jo \u017eod\u017eius atminty, kaip kartojant juos giesm\u0117je. Tokia giesm\u0117 turi nuostabi\u0105 j\u0117g\u0105. Ji turi j\u0117g\u0105 pajungti primityvios ir nei\u0161lavintos prigimties polinkius; j\u0117g\u0105 suaktyvinti m\u0105stym\u0105 ir pa\u017eadinti u\u017euojaut\u0105, palaikyti veiksm\u0173 derm\u0119 ir i\u0161vyti tams\u0105 ir blogas nuojautas, kurios pakerta dr\u0105s\u0105 ir susilpnina pastangas.<\/p>\n\n\n\n

Giesm\u0117 yra viena i\u0161 veiksmingiausi\u0173 b\u016bd\u0173 diegti \u0161irdyje dvasin\u0119 ties\u0105. Kaip da\u017enai prisl\u0117gtai ir \u012f nevilt\u012f bepuolan\u010diai sielai atmintis i\u0161kelia kok\u012f nors dievi\u0161k\u0105 \u017eod\u012f \u2013 galb\u016bt seniai u\u017emir\u0161t\u0105, i\u0161 vaikyst\u0117s giesm\u0117s, ir pagunda praranda j\u0117g\u0105, gyvenimas \u012fgyja nauj\u0105 prasm\u0119, atsiranda nauj\u0173 u\u017emoj\u0173, ir dr\u0105sa bei d\u017eiugesys spinduliuoja \u012f kitus \u017emones!<\/p>\n\n\n\n

Niekada nedera u\u017emir\u0161ti ir to, kokia vertinga giesm\u0117 yra ir kaip ugdymo priemon\u0117. Tegul j\u016bs\u0173 namuose bus giedamos malonios ir gra\u017eios giesm\u0117s, tada ma\u017eiau laiko liks smerkimui, o daugiau padr\u0105sinimo, vilties ir d\u017eiaugsmo \u017eod\u017eiams. Giedokite mokykloje \u2013 tai suartina mokinius, sujungia su mokytoju ir priartina prie Dievo.<\/p>\n\n\n\n

Kaip religinio tarnavimo elementas, giedojimas kaip ir malda yra neatsiejama pamald\u0173 dalis. [196]<\/strong> Daugelis giesmi\u0173 i\u0161 esm\u0117s yra maldos. Jeigu vaikas bus i\u0161mokytas tai suprasti, jis daugiau m\u0105stys apie \u017eod\u017ei\u0173, kuriuos taria giedodamas, reik\u0161m\u0119, ir labiau atsivers j\u0173 j\u0117gai.<\/p>\n\n\n\n

M\u016bs\u0173 Atpirk\u0117jui vedant mus am\u017einyb\u0117s slenks\u010dio link, mes, apgaubti Dievo \u0161lov\u0117s, galime prisijungti prie dangi\u0161kojo choro, giedan\u010dio aplink sost\u0105, \u0161lovinimo ir pad\u0117kos; ir kai angel\u0173 giesm\u0117s aidas atsilieps m\u016bs\u0173 \u017eemi\u0161kuose namuose, \u0161irdys priart\u0117s prie Dangaus giesminink\u0173. Dangi\u0161kasis bendravimas prasideda \u017dem\u0117je. \u010cia mes i\u0161mokstame pagrindines \u0161lovinimo gaidas.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[197]<\/strong><\/a> Biblijos paslaptys<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eArgi gali suvokti Dievo paslapt\u012f?”<\/em><\/p>\n\n\n\n

Joks ribotas protas negali iki galo suvokti Begalinio charakterio ir darb\u0173. Mes negalime rasti Dievo, eidami mokslo keliais. Ir skvarbiausiems bei labiausiai i\u0161lavintiems protams, ir tamsiausiems bei ma\u017eiausiai i\u0161manantiems \u0161ventoji Esyb\u0117 i\u0161lieka apgaubta paslapties. \u201eJ\u012f gaubia debesys ir tamsa, ant teisumo ir teisingumo stovi Jo sostas\u00bb (Psalmyno 97, 2). Mes galime suvokti Dievo santyk\u012f su mumis tiek, kiek \u012f\u017evelgiame begalin\u0117s malon\u0117s ir berib\u0117s j\u0117gos jungt\u012f. I\u0161 dalies mes paj\u0117g\u016bs suprasti Jo u\u017emojus; o kai d\u0117l to, kas anapus m\u016bs\u0173 suvokimo, \u2013 turime pasitik\u0117ti ta Visagale ranka, ta meil\u0117s sklidina \u0161irdimi.<\/p>\n\n\n\n

Dievo \u017dodyje, kaip ir jo Autoriaus charakteryje, esama paslap\u010di\u0173, kuri\u0173 ribotos b\u016btyb\u0117s niekada iki galo nesuvoks. Ta\u010diau Dievas \u0160ventajame Ra\u0161te pateik\u0117 pakankamai Ra\u0161to dievi\u0161kojo \u012fkv\u0117pimo \u012frodym\u0173. Vie\u0161paties egzistencij\u0105, Jo charakter\u012f, Jo \u017dod\u017eio teisingum\u0105 atskleid\u017eia liudijimas, besibeld\u017eiantis \u012f m\u016bs\u0173 prot\u0105; ir \u0161io liudijimo gausu. Taip, Jis nepanaikino abejoni\u0173 galimyb\u0117s; tik\u0117jimas turi remtis \u012frodymais, o ne pavir\u0161utini\u0161kumu; tie, kurie nori abejoti, turi tam galimyb\u0119; ta\u010diau tie, [198]<\/strong> kurie trok\u0161ta su\u017einoti ties\u0105, atranda tvirt\u0105 pagrind\u0105 tik\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

Tai, kad mes ne\u012fstengiame suprasti Apvaizdos paslap\u010di\u0173, n\u0117ra prie\u017eastis netik\u0117ti Jo \u017dod\u017eiu. Gamtos pasaulyje mus nuolatos supa mums nesuvokiami stebuklai. Taigi ar tur\u0117tume steb\u0117tis ir dvasiniame pasaulyje aptik\u0119 paslap\u010di\u0173? Visa problema \u2013 tik \u017emogaus proto silpnumas ir siauras m\u0105stymas.<\/p>\n\n\n\n

Biblijos paslaptys \u2013 anaiptol ne argumentas prie\u0161 j\u0105, o ry\u0161kiausi jos dievi\u0161ko \u012fkv\u0117pimo pavyzd\u017eiai. Jeigu Biblijoje b\u016bt\u0173 kalbama ne apie Diev\u0105, o apie mums suprantamesnius dalykus; jeigu Jo didyb\u0119 gal\u0117t\u0173 apr\u0117pti riboti protai, \u0160ventasis Ra\u0161tas nepateikt\u0173, kaip dabar, neabejotin\u0173 dievi\u0161kumo \u012frodym\u0173. Jo tem\u0173 didyb\u0117 turi \u012fkv\u0117pti tik\u0117jim\u0105 juo kaip Dievo \u017dod\u017eiu.<\/p>\n\n\n\n

Tiesa \u0160ventajame Ra\u0161te ai\u0161kinama taip paprastai ir pritaikytai prie \u017emoni\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 poreiki\u0173 ir tro\u0161kim\u0173, jog tai stulbino bei \u017eav\u0117jo ir labiausiai i\u0161lavintus protus, o paprastiesiems ir tamsiesiems taip pat rod\u0117 gyvenimo keli\u0105. \u201eI\u0161tvirk\u0117liai nesuklaidins t\u0173, kurie juo \u017eengia\u00bb (Izaijo 35, 8). Joks vaikas nepasiklys tame kely. Joks nedr\u0105sus ie\u0161kotojas nesuklups tyroje ir \u0161ventoje \u0161viesoje. Ta\u010diau papras\u010diausiai i\u0161d\u0117stytos tiesos apima pakyl\u0117tas, toli siekian\u010dias, \u017emogaus suvokimo gali\u0105 pranokstan\u010dias temas \u2013 paslaptis, kuriose slypi Jo \u0161lov\u0117, paslaptis, kurios u\u017evaldo jas tyrin\u0117jant\u012f prot\u0105 ir [199]<\/strong> \u012fkvepia nuo\u0161ird\u017eiam tiesos ie\u0161kotojui pagarb\u0105 ir tik\u0117jim\u0105. Juo daugiau tyrin\u0117jame Biblij\u0105, juo labiau \u012fsitikinam, kad ji \u2013 gyvojo Dievo \u017dodis, tod\u0117l \u017emogaus protas nusilenkia prie\u0161 dievi\u0161kojo aprei\u0161kimo didyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Dievas nori, kad uoliam ie\u0161kotojui Jo \u017dod\u017eio tiesos atsiskleist\u0173 be paliovos. \u201eTai, kas apreik\u0161ta, am\u017einai yra mums ir m\u016bs\u0173 vaikams\u00bb (Pakartoto \u012estatymo 29, 28). Nuomon\u0117, jog tam tikros Biblijos vietos negali b\u016bti suprastos, paskatino ignoruoti kai kurias svarbiausias jos tiesas. Reikia akcentuoti ir da\u017enai kartoti t\u0105 fakt\u0105, jog Biblijoje esama paslap\u010di\u0173 ne d\u0117l to, kad Dievas b\u016bt\u0173 nor\u0117j\u0119s pasl\u0117pti ties\u0105, o tod\u0117l, kad mes nesugebame jos suvokti ar \u012fvertinti d\u0117l savo pa\u010di\u0173 silpnumo ar tamsumo. Ribotas m\u0105stymas \u2013 ne Dievo tikslas, o m\u016bs\u0173 bruo\u017eas. Dievas trok\u0161ta, kad mes suvoktume tiek, kiek tik m\u016bs\u0173 protas gali priimti tas \u0160ventojo Ra\u0161to vietas, kurios da\u017enai praver\u010diamos, kaip nesuprantamos. \u201eVisas Ra\u0161tas yra Dievo \u012fkv\u0117ptas”, kad mes b\u016btume pasireng\u0119 \u201ekiekvienam geram darbui\u00bb (2 Timotiejui 3, 16.17). Jokio \u017emogaus protas negali visi\u0161kai suprasti bent vienos Biblijos tiesos ar pa\u017eado. Vienas \u012f\u017evelgia \u0161lov\u0119 vienu po\u017ei\u016briu, kitas \u2013 kitu; vis d\u0117lto mes galime matyti tik atspind\u017eius. Visas \u0161vyt\u0117jimas yra anapus m\u016bs\u0173 reg\u0117jimo.<\/p>\n\n\n\n

M\u0105stydami apie did\u017ei\u0105sias Dievo \u017dod\u017eio tiesas, mes \u017evelgiame \u012f versm\u0119, kuri m\u016bs\u0173 akyse plat\u0117ja ir gil\u0117ja. Jos plotis ir gylis pranoksta m\u016bs\u0173 [200]<\/strong> pa\u017einim\u0105. Mums \u017evelgiant, m\u016bs\u0173 reg\u0117jimo laukas ple\u010diasi \u2013 ir \u0161tai mums prie\u0161 akis bekra\u0161t\u0117, krant\u0173 neturinti j\u016br\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Toks tyrin\u0117jimas atgaivina. Protas ir \u0161irdis \u012fgauna nauj\u0173 j\u0117g\u0173, naujos gyvyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

\u0160is i\u0161gyvenimas yra svarbiausias \u012frodymas, jog Biblijos Autorius \u2014 Dievas. Mes priimame Dievo \u017dod\u012f kaip pen\u0105 sielai, kaip kad valgome duon\u0105 \u2013 maist\u0105 k\u016bnui. Duona patenkina m\u016bs\u0173 prigimties poreik\u012f; i\u0161 patirties \u017einome, kad ji turi element\u0173, b\u016btin\u0173 kraujui, kaulams ir smegenims. Lygiai taip pat i\u0161m\u0117ginkite Biblij\u0105. Kas bus, kai jos principai taps m\u016bs\u0173 b\u016bdo sud\u0117tin\u0117mis dalimis? Kokie pasikeitimai \u012fvyks gyvenime? \u201eKas buvo sena, pra\u0117jo, \u0161tai atsirado nauja\u00bb (2 Korintie\u010diams 5, 17). Su jos galybe vyrai ir moterys sutrauko nuod\u0117ming\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 grandines. Jie atsi\u017eada savanaudi\u0161kumo. Bedieviai tampa dievobaimingi, girtuokliai \u2013 blaivininkai, ne\u0161vank\u0117liai \u2013 tyri. Sielos, kurios buvo pana\u0161ios \u012f \u0161\u0117ton\u0105, pasikei\u010dia ir \u012fgauna Dievo atvaizd\u0105. \u0160is pasikeitimas pats savaime jau yra stebukl\u0173 stebuklas. Pasikeitimas, \u012fvyk\u0119s per \u017dod\u012f, \u2013 viena i\u0161 did\u017eiausi\u0173 to \u017dod\u017eio paslap\u010di\u0173. Mes to negalime suprasti, galime tik tik\u0117ti, kaip pasakyta \u0160ventajame Ra\u0161te: \u201eKristus jumyse \u2013 garb\u0117s viltis\u00bb (Kolosie\u010diams 1, 27).<\/p>\n\n\n\n

\u0160ios paslapties \u017einojimas suteikia rakt\u0105 \u012f visas kitas. Jis atveria sielai Visatos lobynus, begalinio tobul\u0117jimo galimybes.<\/p>\n\n\n\n

[201]<\/strong> O tobul\u0117jame mes vis geriau pa\u017eindami Dievo charakter\u012f \u2013 ra\u0161ytinio \u017dod\u017eio \u0161lov\u0119 ir paslapt\u012f. Jeigu mes sugeb\u0117tume visi\u0161kai suprasti Diev\u0105 ir Jo \u017dod\u012f, daugiau nebereik\u0117t\u0173 ie\u0161koti tiesos, siekti didesnio pa\u017einimo ar tobul\u0117jimo. Dievas nebeb\u016bt\u0173 auk\u0161\u010diau visko, o \u017emogus nustot\u0173 \u017eeng\u0119s \u012f priek\u012f. D\u0117kui Dievui, kad taip n\u0117ra. Kadangi Dievas begalinis, ir Jame gl\u016bdi visi i\u0161minties lobiai, mes galime per vis\u0105 am\u017einyb\u0119 nuolatos ie\u0161koti, mokytis ir vis tiek niekada nei\u0161semti Jo i\u0161minties, Jo gerumo, Jo galyb\u0117s turt\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[202]<\/strong><\/a> Istorija ir prana\u0161yst\u0117s<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eKas i\u0161 anksto tai paskelb\u0117? […]<\/em><\/p>\n\n\n\n

 Argi ne A\u0161, Vie\u0161pats, be kurio n\u0117ra kito dievo?”<\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n

Biblija yra seniausia ir i\u0161samiausia istorija, koki\u0105 turi \u017emogus. Ji kilo i\u0161 am\u017einosios tiesos versm\u0117s, ir per \u0161imtme\u010dius dievi\u0161koji ranka i\u0161saugojo jos tyrum\u0105. Ji nu\u0161vie\u010dia tolim\u0105 ateit\u012f, \u012f kuri\u0105 veltui stengiasi prasiskverbti \u017emoni\u0173 tyrin\u0117jimai. Tik Dievo \u017dodyje mes regime j\u0117g\u0105, kuri pad\u0117jo \u017dem\u0117s pamatus ir i\u0161ties\u0117 dang\u0173. Tik \u010dia randame teising\u0105 pasakojim\u0105 apie taut\u0173 kilm\u0119. Tik \u010dia pateikta \u017emonijos istorija, neatmie\u0161ta \u017emogi\u0161ko i\u0161didumo ar prietar\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Skaitant \u017emoni\u0173 istorijos analus, atrodo, kad taut\u0173 augim\u0105, imperij\u0173 i\u0161kilim\u0105 ir gri\u016bt\u012f l\u0117m\u0117 \u017emogaus valia ir narsa. Regis, kad \u012fvyki\u0173 t\u0117km\u0117 did\u017eia dalimi priklauso nuo jo gali\u0173, ambicij\u0173 ar u\u017egaid\u0173. Ta\u010diau Dievo \u017dodis \u0161i\u0105 u\u017edang\u0105 atitraukia, ir mes visame \u017emoni\u0173 interes\u0173, gali\u0173 bei aistr\u0173 verpete, anapus j\u0173 bei vir\u0161um j\u0173 i\u0161vystame Gailestingojo veikim\u0105, tylius, kantrius Jo valios patarimus.<\/p>\n\n\n\n

Biblija atskleid\u017eia tikr\u0105j\u0105 istorijos filosofij\u0105. \u0160iuose neprilygstamo gro\u017eio bei \u0161velnumo apa\u0161talo Pauliaus \u017eod\u017eiuose, kuriuos jis i\u0161tar\u0117 At\u0117n\u0173 [203]<\/strong> i\u0161min\u010diams, atskleistas Dievo tikslas kuriant pasaul\u012f bei rasi\u0173 ir taut\u0173 paskirstymas: \u201eI\u0161 vienos \u0161aknies Jis i\u0161ved\u0117 vis\u0105 \u017emoni\u0173 gimin\u0119, kuri gyvena visoje \u017eem\u0117je. Tai Jis nustat\u0117 apr\u0117\u017etus laikus ir apsigyvenimo ribas, kad \u017emon\u0117s ie\u0161kot\u0173 Dievo ir tarytum ap\u010diuopomis J\u012f atrast\u0173, nes Jis visi\u0161kai netoli nuo kiekvieno i\u0160 m\u016bs\u0173\u00bb (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 17, 26.27). Dievas skelbia, kad kiekvienas gali \u012feiti \u201e\u012f Sandoros ry\u0161ius\u00bb (Ezechielio 20, 37). Kurdamas pasaul\u012f, Jis siek\u0117, kad \u017dem\u0117je gyvent\u0173 b\u016btyb\u0117s, kuri\u0173 egzistencija palaimint\u0173 jas pa\u010dias, kitus \u017emones ir pagarbint\u0173 j\u0173 K\u016br\u0117j\u0105. Visi, kurie nori, gali prisijungti siekti \u0161io tikslo. Apie \u017emonij\u0105 pasakyta: \u201eJie \u2013 tauta, kuri\u0173 Sau suk\u016briau, kad skelbt\u0173 Mano \u0161lov\u0119\u00bb (Izaijo 43, 21).<\/p>\n\n\n\n

Dievas Savo \u012estatyme atskleid\u0117 principus, kurie yra viso tikrojo ir taut\u0173, ir pavieni\u0173 asmen\u0173 klest\u0117jimo pamatas. \u201eTai parodys tautoms j\u016bs\u0173 i\u0161mint\u012f ir protingum\u0173”, \u2013 pasak\u0117 Moz\u0117 izraelitams apie Dievo \u012estatym\u0105. \u201eTai ne tu\u0161ti \u017eod\u017eiai, bet pati j\u016bs\u0173 gyvastis\u00bb (Pakartoto \u012estatymo 4, 6; 32, 47). Taigi Izraeliui u\u017etikrinti palaiminimai tomis pa\u010diomis s\u0105lygomis ir tokio pat dyd\u017eio, kaip kiekvienai kitai tautai ir kiekvienam \u017emogui po pla\u010diu dangumi.<\/p>\n\n\n\n

Kiekvienam \u017eem\u0117s valdovui vald\u017ei\u0105 suteikia Dangus; ir nuo to, kaip jis panaudos \u0161i\u0105 suteikt\u0105j\u0105 vald\u017ei\u0105, priklauso jo s\u0117km\u0117. Kiekvienam skirtas [204]<\/strong> dievi\u0161kojo Bud\u0117tojo \u017eodis: \u201eA\u0161 \u2013 Tas, kuris tave apginkluoja, nors tu Man\u0119s ir nepa\u017e\u012fsti\u00bb <\/em>(Izatjo 45, 5). Ir kadaise Nebukadnecarui i\u0161tarti \u017eod\u017eiai yra gyvenimo pamoka kiekvienam: \u201eI\u0161pirk savo nuod\u0117mes teisumo darbais, o savo nusikaltimus \u2013 gailestingumu varg\u0161ams. Tuomet tavo gerov\u0117 bus patvari\u00bb <\/em>(Danieliaus 4, 27).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Suprasti \u0161iuo dalykus \u2013 suprasti, kad \u201eteisumas i\u0161auk\u0161tina taut\u0105”,<\/em> kad \u201esostas tvirt\u0117ja teisumu\u00bb <\/em>ir \u201egerumas ir i\u0161tikimyb\u0117 apsaugo karali\u0173, o jo sostas palaikomas teisumo\u00bb (Patarli\u0173<\/em> 14, 34; 16, 12; 20, 28);<\/em> pripa\u017einti \u0161i\u0173 princip\u0173 veikim\u0105 j\u0117goje To, kuris \u201epa\u0161alina ir \u012f sost\u0105 pasodina karalius\u00bb (Danieliaus <\/em>2, 21),<\/em> \u2013 vadinasi, suprasti istorijos filosofij\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tai ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styta tik Dievo \u017dodyje. \u010cia atskleista, kad taut\u0173, kaip ir pavieni\u0173 \u017emoni\u0173, j\u0117g\u0105 lemia ne galimyb\u0117s ar privalumai, d\u0117l kuri\u0173 jie atrodo nenugalimi; tai lemia ne j\u0173 i\u0161girtoji didyb\u0117. Tai matuojama i\u0161tikimybe, su kuria jie \u012fgyvendina Dievo u\u017emoj\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i\u0105 ties\u0105 iliustruoja senov\u0117s Babilono istorija. Karaliui Nebukadnecarui tikrasis tautos valdymo tikslas buvo atskleistas pasitelkus did\u017eiulio med\u017eio \u012fvaizd\u012f: \u201eMedis augo vis auk\u0161tesnis ir tvirtesnis, o jo vir\u0161\u016bn\u0117 pasiek\u0117 dangt\u012f. Jis buvo matomas i\u0161 vis\u0173 \u017eem\u0117s pakra\u0161\u010di\u0173. Jo lapai buvo gra\u017e\u016bs pa\u017ei\u016br\u0117ti, vaisiai gaus\u016bs, ir maisto jame buvo visiems\u00bb (Danieliaus 4, 8.9). Po jo \u0161akomis gyveno lauk\u0173 \u017ev\u0117rys, o \u0161akose \u2013 padangi\u0173 pauk\u0161\u010diai. \u0160is \u012fvaizdis atspindi [205]<\/strong> Dievo tiksl\u0105 \u012fgyvendinan\u010dios vald\u017eios pob\u016bd\u012f \u2013 vald\u017eios, kuri saugo ir stiprina taut\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Dievas i\u0161auk\u0161tino Babilon\u0105, kad jis \u012fvykdyt\u0173 \u0161\u012f u\u017emoj\u012f. Klest\u0117jimas lyd\u0117jo taut\u0105, kol ji pasiek\u0117 turt\u0173 ir vald\u017eios auk\u0161tumas, koki\u0173 dar niekas nebuvo pasiek\u0119s, \u2013 \u0160ventajame Ra\u0161te jos taikliai apib\u016bdintos \u012fkv\u0117ptu simboliu \u2014 \u201eaukso galva\u00bb (Danieliaus 2, 38).<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau karalius nesugeb\u0117jo pripa\u017einti j\u012f i\u0161auk\u0161tinusios galyb\u0117s. I\u0161did\u017eios \u0161irdies Nebukadnecaras parei\u0161k\u0117: \u201eArgi ne \u0161aunus tas Babilonas, kur\u012f pasista\u010diau didele galybe kaip karali\u0161k\u0105 buvein\u0119 savo didenyb\u0117s garbei?\u00bb <\/em>(Danieliaus 4, 27) U\u017euot gyn\u0119s \u017emones, Babilonas tapo i\u0161didus ir \u017eiaurus eng\u0117jas. \u012ekv\u0117pimo \u017eod\u017eiai, vaizduojantys Izraelio valdov\u0173 \u017eiaurum\u0105 bei godum\u0105, atskleid\u017eia Babilono ir daugelio kit\u0173 karalys\u010di\u0173 nuo pat pasaulio prad\u017eios \u017elugimo paslapt\u012f: \u201eJ\u016bs valgote riebalus, rengiat\u0117s vilna ir skerd\u017eiate penimas avis, bet avil\u012f nemaitinate. Silpn\u0173j\u0173 j\u016bs nestiprinote, sergan\u010di\u0173j\u0173 negyd\u0117te, su\u017eeist\u0173j\u0173 netvarst\u0117te, paklydusi\u0173j\u0173 ir pra\u017euvusi\u0173j\u0173 neie\u0161kojote, bet vald\u0117te jas j\u0117ga, net \u0161iurk\u0161tumu\u00bb <\/em>(Ezechielio 34, 3-4).<\/p>\n\n\n\n

Babilono valdovui nuskamb\u0117jo dievi\u0161kojo Bud\u0117tojo nuosprendis: \u201eSakoma tau, karaliau Nebukadnecarai: atimta i\u0161 tav\u0119s karalyst\u0117!\u00bb (Danieliaus 4, 28)<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eLipk \u017eemyn, s\u0117skis dulk\u0117se, mergele, Babilono dukterie! <\/em>[206]<\/strong> Tau neb\u0117ra sosto. […] S\u0117d\u0117k tyli, pasitrauk \u012f patams\u012f, chald\u0117j\u0173 dukterie! Karalys\u010di\u0173 vie\u0161pate neb\u016bsi daugiau vadinama\u00bb (Izaijo 47, 1-5).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201e’Tau, kuri gyveni prie galing\u0173 vanden\u0173 ir esi paskendusi turtuose, at\u0117jo galas, tavo gyvenimo si\u016blas nutrauktas.<\/em><\/p>\n\n\n\n

 Babilonas, karalys\u010di\u0173 pa\u017eiba, chald\u0117j\u0173 \u0161lov\u0117 ir pasidid\u017eiavimas, bus Dievo sunaikintas kaip Sodoma ir Gomora.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Paversiu<\/em> j\u012f e\u017ei\u0173 valda, pa\u017eliugusia bala, nu\u0161luosiu<\/em> j\u012f pra\u017e\u016bties \u0161luota!’ \u2013 kalba Galybi\u0173 Vie\u0161pats\u00bb <\/em>(Jeremijo 51, 13; Izaijo 13, 19; 14, 23).<\/p>\n\n\n\n

Kiekvienai rautai, kuri imdavosi veiksm\u0173, b\u016bdavo leista u\u017eimti tam tikr\u0105 viet\u0105 \u017eem\u0117je, kad b\u016bt\u0173 ai\u0161ku, ar ji sieks \u201eBud\u0117tojo ir \u0160ventojo\u00bb tikslo. Prana\u0161yst\u0117se kalbama apie did\u017eiausi\u0173 pasaulio imperij\u0173 i\u0161kilim\u0105 ir \u017e\u016bt\u012f \u2013 Babilono, Medo-Persijos, Graikijos ir Romos. Kiekvienos i\u0161 j\u0173, kaip ir ne toki\u0173 galing\u0173 taut\u0173, istorija kartojosi. Kiekviena tur\u0117jo i\u0161bandym\u0173 laikotarp\u012f, patirdavo nes\u0117km\u0119, jos \u0161lov\u0117 i\u0161bl\u0117sdavo, j\u0117ga nunykdavo, ir jos viet\u0105 u\u017eimdavo kita.<\/p>\n\n\n\n

[207]<\/strong> Tautoms atmetant Dievo principus ir taip nulemiant savo pa\u010di\u0173 pra\u017e\u016bt\u012f, tai tik liudijo, kad dievi\u0161kasis, visa lemiantis tikslas pasirei\u0161kia kiekviename j\u0173 \u017eingsnyje.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i\u0105 pamok\u0105 i\u0161d\u0117sto nuostab\u016bs simboliai, pateikti prana\u0161ui Ezechieliui jo tremties chald\u0117j\u0173 kra\u0161te metu. Reg\u0117jimas prana\u0161\u0105 aplank\u0117 tada, kai j\u012f sl\u0117g\u0117 li\u016bdni prisiminimai ir blogos nuojautos. Jo t\u0117v\u0173 \u017eem\u0117 buvo nusiaubta. Jeruzal\u0117 i\u0161tu\u0161t\u0117jusi. Pats prana\u0161as jaut\u0117si svetimas \u0161alyje, kur vie\u0161patavo ambicijos ir \u017eiaurumas. Kur pa\u017evelgdavo, jis mat\u0117 tironij\u0105 ir blog\u012f, jo siela buvo prisl\u0117gta, jis li\u016bd\u0117jo dien\u0105 nakt\u012f. Ta\u010diau jam atskleistieji simboliai liudijo apie j\u0117g\u0105, kuri yra auk\u0161\u010diau \u017eemi\u0161k\u0173 valdov\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ant Kebaro up\u0117s kranto Ezechielis i\u0161vydo, kaip i\u0161 \u0161iaur\u0117s art\u0117ja viesulas, \u201edid\u017eiulis debesis, kurio viduryje ugnies \u0161erdyje spind\u0117jo lyg gintaras”. Keturi gyv\u016bnai ried\u0117jo ant rat\u0173, kurie atrod\u0117, tarsi b\u016bt\u0173 vienas kito viduje. Auk\u0161tai vir\u0161 j\u0173 \u201ebuvo matyti lyg sosto pavidalas, pana\u0161us \u012f safyr\u0105. Auk\u0161tai vir\u0161um sosto pavidalo s\u0117d\u0117jo \u012f \u017emog\u0173 pana\u0161i b\u016btyb\u0117, […] Po kerub\u0173 sparnais buvo matyti ranka kaip \u017emogaus\u00bb (Ezechielio 1, 4.26; 10, 8). Ratai buvo i\u0161sid\u0117st\u0119 taip sud\u0117tingai, kad atrod\u0117, jog susipainios, ta\u010diau jie jud\u0117jo absoliu\u010diai harmoningai. \u0160iuos ratus var\u0117 dangi\u0161kos b\u016btyb\u0117s, palaikomos ir vedamos rankos, esan\u010dios po kerub\u0173 sparnais; vir\u0161 j\u0173, safyro soste s\u0117d\u0117jo Am\u017einasis, o sost\u0105 juos\u0117 vaivoryk\u0161t\u0117 \u2013 dievi\u0161kosios malon\u0117s simbolis.<\/p>\n\n\n\n

[208]<\/strong> Kaip sud\u0117tinguosius ratus ved\u0117 ranka po kerub\u0173 sparnais, taip ir sud\u0117tingus \u012fvykius \u017emoni\u0173 gyvenime valdo Dievas. Verdant taut\u0173 nesantaikai ir sumai\u0161\u010diai, Tas, kuris s\u0117di vir\u0161 kerub\u0173, vis dar vadovauja \u012fvykiams \u017dem\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

Istorija taut\u0173, kurios viena po kitos u\u017e\u0117m\u0117 joms skirt\u0105j\u012f laik\u0105 ir viet\u0105 pasaulyje, nes\u0105moningai liudydavo ties\u0105, kurios prasm\u0117s jos pa\u010dios ne\u017einojo, kalba ir mums. Kiekvienai \u0161iandieninei tautai ir \u017emogui Dievas turi paskyr\u0119s viet\u0105 Savo did\u017eiajame plane. \u0160iuolaikiniai \u017emon\u0117s ir tautos sveriami svarstykl\u0117mis rankoje To, kuris neklysta. Visi patys, savo pasirinkimu nulemia savo likim\u0105, o Dievas vadovauja viskam, kad pasiekt\u0173 Savo tiksl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Istorija, kuri\u0105 didysis A\u0161 Esu pa\u017eenklino Savo \u017dodyje, grandis po grandies prana\u0161i\u0161koje grandin\u0117je, nuo am\u017einyb\u0117s praeity iki am\u017einyb\u0117s ateity, pasakoja mums, kuriame am\u017ei\u0173 virtin\u0117s ta\u0161ke \u0161iandien esame ir ko galima tik\u0117tis ateity. Viskas, kas lig \u0161iol i\u0161prana\u0161auta, u\u017efiksuota istorijos puslapiuose, tod\u0117l galime b\u016bti tikri, kad viskas, kas dar turi \u012fvykti, savo laiku ir \u012fvyks.<\/p>\n\n\n\n

Tiesos \u017dodyje ai\u0161kiai i\u0161prana\u0161autas paskutinis vis\u0173 \u017eemi\u0161k\u0173 vald\u017ei\u0173 \u017elugimas. Prana\u0161yst\u0117je, kuri buvo pasakyta tada, kai Dievas paskelb\u0117 nuosprend\u012f paskutiniajam Izraelio karaliui, skaitome: \u201eTaip kalb\u0117jo Vie\u0161pats Dievas. \u2013 Nusiimk turban\u0105, [209]<\/strong> nukelk nuo galvos kar\u016bn\u0105! […<\/em>] Kas \u017eema, tas bus i\u0161auk\u0161tinta, kas auk\u0161ta, tas bus pa\u017eeminta! Griuv\u0117siai, griuv\u0117siai! Taip, paversiu miest\u0105 griuv\u0117siais! Bet tai ne\u012fvyks, kol neateis Tas, kur\u012f i\u0161sirinkau miestui nubausti; Jam j\u012f atiduosiu\u00bb <\/em>(Ezechielio 21, 3132).<\/p>\n\n\n\n

Nuo Izraelio nuimta kar\u016bna atiteko Babilono, paskui Medo \u2014 Persijos, Graikijos ir pagaliau Romos karalyst\u0117ms. Dievas pasak\u0117: \u201eBet tai ne\u012fvyks, kol neateis Tas, kur\u012f i\u0161sirinkau miestui nubausti; Jam j\u012f atiduosiu<\/p>\n\n\n\n

Tas metas jau arti. \u0160iandien laiko \u017eenklai liudija, kad stovime ant dideli\u0173 ir svarbi\u0173 \u012fvyki\u0173 slenks\u010dio. Visas pasaulis neramiai kunkuliuoja. M\u016bs\u0173 akyse pildosi Gelb\u0117tojo prana\u0161yst\u0117 apie \u012fvykius prie\u0161 Jo at\u0117jim\u0105: \u201eGird\u0117site apie karus ir kam gandus, […] Tauta sukils prie\u0161 taut\u0105 ir karalyst\u0117 prie\u0161 karalyst\u0119. Vietomis bus badme\u010di\u0173 ir \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173\u00bb (Mato24, 6.7).<\/p>\n\n\n\n

\u0160is laikotarpis be galo reik\u0161mingas visiems \u017eem\u0117s gyventojams. Valdovai ir politikai, auk\u0161tus vald\u017eios postus u\u017eimantys \u017emon\u0117s, vis\u0173 klasi\u0173 m\u0105stantys vyrai ir moterys \u012fd\u0117miai stebi aplink mus verdan\u010dius \u012fvykius. Jie seka \u012ftemptus, neramius santykius tarp taut\u0173. Jie mato, kaip tai \u012ftraukia kiekvien\u0105 \u017dem\u0117s element\u0105, ir pripa\u017e\u012fsta, jog \u012fvyks ka\u017ekas didinga ir lemtinga \u2013 jog pasaulis atsid\u016br\u0117 ant stulbinan\u010dios kriz\u0117s slenks\u010dio.<\/p>\n\n\n\n

Angelai sulaiko nesantaikos v\u0117jus, kad \u0161ie nep\u016bst\u0173, kol pasaulis nebus persp\u0117tas, kas jo laukia; [210]<\/strong> ta\u010diau \u017dem\u0117je kaupiasi audra, kuri tuoj pratr\u016bks; ir kai Dievas lieps Savo angelams paleisti v\u0117jus, kils tokia nesantaika, kokios negali apra\u0161yti jokia plunksna.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ie dalykai teisingai pavaizduoti Biblijoje, ir tik Biblijoje. \u010cia atskleistos did\u017eiosios paskutin\u0117s m\u016bs\u0173 pasaulio istorijos scenos, \u012fvykiai, kurie jau meta savo \u0161e\u0161\u0117lius ir nuo kuri\u0173 art\u0117jimo garso jau dreba \u017dem\u0117 bei g\u016b\u017eiasi i\u0161 siaubo \u017emoni\u0173 \u0161irdys.<\/p>\n\n\n\n

\u201e\u0160tai Vie\u0161pats niokoja \u017eem\u0119 ir daro j\u0105 dyk\u0105, apver\u010dia auk\u0161tyn kojomis ir i\u0161bla\u0161ko jos gyventojus, <\/em>[…] Jie nesilaik\u0117 \u012fstatym\u0173, pa\u017eeid\u0117 \u012fstatus, sulau\u017e\u0117 am\u017ein\u0105j\u0105 Sandor\u0105. Tod\u0117l ryja \u017eem\u0119 prakeiksmas, jos gyventojai ken\u010dia bausm\u0119 u\u017e savo kaltes. […<\/em>] Smagus b\u016bgn\u0173 dundesys paliov\u0117, l\u0117bautoj\u0173 triuk\u0161mas nu\u0161\u010diuvo, \u017eavintys arfos garsai nutilo\u00bb (Izaijo 24, 1-8).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eAk, ta diena! \u2014 Vie\u0161paties diena arti, ji ateina kaip sunaikinimas i\u0161 Visagalio. […] S\u0117klos sud\u017ei\u016bva po grumstais, sand\u0117liai i\u0161tu\u0161tinti; svirnai nugriauti, nes n\u0117ra gr\u016bd\u0173. Kaip ken\u010dia gyvuliai! Galvij\u0173 bandos klajoja suglumusios, nes n\u0117ra ganyklos; net avi\u0173 kaimen\u0117s apstulbintos, <\/em>[…] Vynmedis vysta, figmedis svyra. Granatmedis, palm\u0117 ir obelis, visi lauk\u0173 med\u017eiai nuvyt\u0119. Ir \u017emoni\u0173 d\u017eiaugsmas dingsta\u00bb <\/em>(Joelio 1, 15-18.12).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eMano \u0161irdie! Mano \u0161irdie! Raitausi i\u0161 skausmo! […] Man ply\u0161ta \u0161irdis, negaliu tyl\u0117ti, nes gird\u017eiu rago garsus, m\u016b\u0161io \u0161auksmus. ‘Nelaim\u0117 vejasi <\/em>[211] nelaim\u0119’, \u2013 prane\u0161ama. Visas kra\u0161tas niokojamas. […] Pa\u017ei\u016br\u0117jau \u012f \u017eem\u0119, ir \u0161tai ji nualinta ir dyka! \u017dvelgiau \u012f dang\u0173, ir nebuvo jame \u0161viesos! Pa\u017ei\u016br\u0117jau \u012f kalnus, ir \u0161tai jie dreb\u0117jo, o visos kalvos svyravo priekin ir atgal! \u017dvalgiausi, ir \u0161tai nebuvo \u017emoni\u0173; net padangi\u0173 pauk\u0161\u010diai buvo i\u0161skrid\u0119! Pa\u017ei\u016br\u0117jau, ir \u0161tai derlinga \u017eem\u0117 buvo tapusi dykuma, visi jos miestai \u2013 griuv\u0117siai\u00bb (Jeremijo 4. i9.20.25-26).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eNelaim\u0117! Toji diena tokia didinga, kad jokia kita jai neprilygs! Ji \u2013 nelaim\u0117s metas Jok\u016bbui, ta\u010diau nuo jos bus jis i\u0161gelb\u0117tas\u00bb (Jeremijo 30, 7). \u201eKelkis, Mano tauta, eik \u012f savo kambarius ir u\u017eskl\u0119sk paskui save duris. Valand\u0117l\u0119 pat\u016bnok, kol praeis pyktis \u00ab (Izaijo 26, 20).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eTu pasirinkai Vie\u0161pat\u012f savo prieglauda, Auk\u0161\u010diausi\u0105j\u012f savo u\u017euov\u0117ja, tod\u0117l nei\u0161tiks tav\u0119s \u017eala, nepalies tavo palapin\u0117s nelaim\u0117 „. <\/em>(Psalmyno 91, 9.10)<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eDievas, Vie\u0161pats Dievas, kalba, Jis su\u0161aukia vis\u0173 \u017eem\u0119 nuo Ryt\u0173 ligi Vakar\u0173. I\u0161 Siono, gro\u017eio vir\u0161\u016bn\u0117s, Dievas \u0161vyti.<\/em><\/p>\n\n\n\n

M\u016bs\u0173 Dievas ateina, bet ne tyliai. Jis pasi\u0161aukia dang\u0173 ir \u017eem\u0119 Savo tautos teismui.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[212]<\/strong> ‘Atveskite Man i\u0161tikimuosius, kurie, atna\u0161audami auk\u0105, sudar\u0117 Sandor\u0105 su Manimi!’<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tada dangtis skelbia Jo teisum\u0105, nes pats Dievas yra teis\u0117jas\u00bb <\/em>(Psalmyno 50, 1-3; 50, 4-6).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201e[…] Siono dukterie, […] Vie\u0161pats i\u0161pirks tave i\u0161 tavo prie\u0161\u0105 rank\u0105. Tikrai daug taut\u0173 susirinko prie\u0161 tave, sakydamos: ‘Teb\u016bna ji i\u0161niekinta, Siono griuv\u0117siuose tesigano m\u016bs\u0173 akys!’ Bet jos ne\u017eino Vie\u0161paties min\u010di\u0173, nesuvokia Jo u\u017emojo. […] nors jie ir vadino tave ‘Atmest\u0105ja’, ‘Sionu, kuris niekam ner\u016bpi’, […] gr\u0105\u017einsiu tau sveikat\u0105, tavo \u017eaizdas u\u017egydysiu, \u2013 tai Vie\u0161paties \u017eodis. […] Atstatysiu Jok\u016bbo palapines, pasigail\u0117siu jo trob\u0173\u00bb <\/em>(Mich\u0117jo 4, 10-l2; Jeremijo 30, 17.18).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201e T\u0105 dien\u0105 bus sakoma: ‘\u0160tai m\u016bs\u0173 Dievas!<\/em><\/p>\n\n\n\n

Juo mes pasitik\u0117jome, ir Jis mus i\u0161gelb\u0117jo! \u0160tai Vie\u0161pats! Juo mes pasitik\u0117jome! D\u017ei\u016bgaukime ir linksminkim\u0117s, kad Jis mus i\u0161gan\u0117!<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eJis visiems laikams sunaikins mirt\u012f. […<\/em>] Savo tautos g\u0117d\u0105 Jis pa\u0161alins visur \u017eem\u0117je. Tikrai tai \u012fvyks, nes taip kalb\u0117jo Vie\u0161pats!\u00bb (Izaijo 25, 9.8)<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201ePa\u017evelki \u012f Sion\u0105, m\u016bs\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 miest\u0105! Temato tavo akys Jeruzal\u0119 kaip saugi\u0105 buvein\u0119, nejudam\u0105<\/em><\/p>\n\n\n\n

[213]<\/strong> palapin\u0119, <\/em>[…] Vie\u0161pats m\u016bs\u0173 karalius\u00bb (Izaijo 33, <\/em>20-22).<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201ePagal teisum\u0173 Jis teis varg\u0161us, ne\u0161ali\u0161kai spr\u0119s kra\u0161to vargdieni\u0173 bylas\u00bb (Izaijo 11, 4).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tada bus pasiektas Dievo tikslas; Jo Karalyst\u0117s principus gerbs kiekvienas po saule.<\/p>\n\n\n\n

\u201eNebebus gird\u0117ti nei apie smurt\u0173 tavo \u0161alyje, nei apie niokojim\u0173 ar griovim\u0173 tavo valdose. Savo m\u016brus tu vadinsi ‘I\u0161ganymu’, o savo vartus \u2013 \u0160love’.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tu b\u016bsi pagr\u012fsta teisumu, toli nuo priespaudos \u2013 jos nebereik\u0117s bijoti, toli nuo pra\u017e\u016bties \u2013 ji prie tav\u0119s nesiartins\u00bb (Izaijo 60, 18; 54, 14).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Prana\u0161ai, kuriems buvo apreik\u0161tos \u0161ios did\u017eiosios scenos, tro\u0161ko suvokti j\u0173 svarb\u0105. Jie \u201eie\u0161kojo ir j\u012f tyrin\u0117jo […], kur\u012f ir kok\u012f laik\u0173 nurod\u0117 juose veikianti Kristaus Dvasia. […] Jiems buvo apreik\u0161ta, kad jie ne sau, bet jums tarnauja tuo, k\u0105 dabar jums atskleid\u0117 Evangelijos skelb\u0117jai […]. \u012e tuos dalykus i geid\u017eia pa\u017evelgti net angelai\u00bb (1 Petro 1,10-12).<\/p>\n\n\n\n

Mums, stovintiems ant \u0161i\u0173 \u012fvyki\u0173 slenks\u010dio, koks svarbus ir jaudinantis yra j\u0173 apib\u016bdinimas \u2013 \u012fvyki\u0173, kuriuos steb\u0117jo ir kuri\u0173 lauk\u0117, kuri\u0173 ilg\u0117josi ir kuri\u0173 meld\u0117 Dievo vaikai nuo pat to meto, kai j\u0173 prot\u0117viai i\u0161\u0117jo i\u0161 Edeno!<\/p>\n\n\n\n

[214]<\/strong> \u0160iuo metu, prie\u0161 paskutin\u0119 did\u017ei\u0105j\u0105 kriz\u0119, \u017emon\u0117s yra pasin\u0117r\u0119 j k\u016bni\u0161kus malonumus. Vis\u0105 d\u0117mes\u012f sutelk\u0119 \u012f regimus ir praeinan\u010dius dalykus, jie nebemato neregim\u0173j\u0173 ir am\u017ein\u0173j\u0173. D\u0117l pra\u017e\u016bvan- \u010di\u0173 dalyk\u0173 jie aukoja ne\u017e\u016bvan\u010dius lobius. J\u0173 prot\u0105 reikia pakyl\u0117ti, po\u017ei\u016br\u012f \u012f gyvenim\u0105 \u2013 prapl\u0117sti. Juos reikia pri\u017eadinti i\u0161 pasaulietinio miego s\u0105stingio.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 taut\u0173 i\u0161kilim\u0173 ir nuopuoli\u0173, kurie taip ai\u0161kiai apra\u0161yti \u0160ventojo Ra\u0161to puslapiuose, \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 suprasti, kokia bevert\u0117 yra vien i\u0161orin\u0117 ir pasaulietin\u0117 \u0161lov\u0117. I\u0161 Babilono su visa jo galybe ir didybe, kurios m\u016bs\u0173 pasaulis nuo tada nebereg\u0117jo ir kuri to meto \u017emon\u0117ms atrod\u0117 tokia stabili bei am\u017eina, nebeliko ni\u010dnieko! Jis pranyko kaip \u201e\u017eolynas”. Taip pra\u017e\u016bva visa, ko pagrindas n\u0117ra Dievas. I\u0161likti gali tik tai ir tie, kurie siekia Jo tikslo ir i\u0161rei\u0161kia Jo charakter\u012f. Jo principai yra vienintelis stabilus dalykas, kur\u012f pa\u017e\u012fsta m\u016bs\u0173 pasaulis.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ias did\u017ei\u0105sias tiesas turi su\u017einoti ir jaunas, ir senas. Mes turime tyrin\u0117ti, kaip buvo \u012fgyvendinamas Dievo u\u017emojis taut\u0173 istorijoje ir b\u016bsim\u0173j\u0173 dalyk\u0173 aprei\u0161kime, kad gal\u0117tume suprasti tikr\u0105 regim\u0173 ir neregim\u0173 dalyk\u0173 vert\u0119; kad suvoktume, koks yra tikrasis gyvenimo tikslas; kad, \u017evelgdami \u012f laikinus dalykus am\u017einyb\u0117s \u0161viesoje, panaudotume juos teisingiausiai ir kilniausiai. Taigi, su\u017einoj\u0119 Dievo karalyst\u0117s principus ir tap\u0119 jos pavaldiniais ir pilie\u010diais, galime rengtis Jam at\u0117jus kartu su Juo \u012f\u017eengti \u012f jos lobynus.<\/p>\n\n\n\n

[215]<\/strong> Toji diena jau arti. Pamokoms, kurios turi b\u016bti i\u0161moktos, darbui, kuris turi b\u016bti atliktas, charakterio pasikeitimui, kuris turi \u012fsitvirtinti, lik\u0119s laikas \u2013 tik trumpas mirksnis.<\/p>\n\n\n\n

\u201e\u017dmogau, Izraelio namai sako: ‘Reg\u0117jimas, kur\u012f jis mato, yra u\u017e daugelio met\u0173, jis prana\u0161auja tolim\u0173 ateit\u012f’. Tod\u0117l sakyk jiems: ‘Taip kalba Vie\u0161pats Dievas. N\u0117 vienas i\u0161 Mano \u017eod\u017ei\u0173 nebebus daugiau atid\u0117tas, bet kiekvienas \u017eodis, kur\u012f i\u0161tarsiu, bus \u012fvykdytas’, \u2013 tai Vie\u0161paties Dievo \u017eodis\u00bb <\/em>(Ezechielio 12, 27.28).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[216]<\/strong><\/a> Biblijos mokymas ir tyrin\u0117jimas<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201ePalenksi aus\u012f klausytis i\u0161minties, […] ie\u0161kosi jo tarsi pasl\u0117pt\u0173 turt\u0173”.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

J\u0117zus tyrin\u0117jo Ra\u0161tus ir vaikyst\u0117je, ir jaunyst\u0117je, ir suaug\u0119s. Dar ma\u017eas berniukas, s\u0117d\u0117damas ant mamos keli\u0173, Jis kasdien buvo mokomas i\u0161 prana\u0161ys\u010di\u0173 ritini\u0173. Jaunyst\u0117je ankstyv\u0105 rytmet\u012f ar vakaro prieblandoje Jis da\u017enai ramiai leisdavo valandas kalno at\u0161lait\u0117je ar mi\u0161ke melsdamasis ir tyrin\u0117damas Dievo \u017dod\u012f., Tai, jog J\u0117zus puikiai i\u0161man\u0117 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 tarnavimo metais, liudija, kad jis buvo uoliai tyrin\u0117jamas. Vie\u0161paties \u012fgytas pa\u017einimas, \u2013 kuris prieinamas ir mums, \u2013 Jo nuostabi proto ir Dvasios j\u0117ga liudija, kokia vertinga yra Biblija kaip ugdymo priemon\u0117.<\/p>\n\n\n\n

 M\u016bs\u0173 dangi\u0161kasis T\u0117vas, duodamas Savo \u017dod\u012f, neu\u017emir\u0161o vaik\u0173. Ar visuose \u017emoni\u0173 ra\u0161tuose galima rasti k\u0105 nors, kas taip jaudint\u0173 \u0161ird\u012f ir taip tikt\u0173 \u017eadinti ma\u017e\u0173j\u0173 susidom\u0117jim\u0105, kaip Biblijos pasakojimai?<\/p>\n\n\n\n

\u0160ios paprastos istorijos ai\u0161kiai i\u0161d\u0117sto did\u017eiuosius Dievo \u012estatymo principus. Pavyzd\u017ei\u0173, kurie puikiausiai pritaikyti ir suprantami vaikui, pagalba t\u0117vai ir mokytojai gali labai anksti prad\u0117ti vykdyti Vie\u0161paties nurodym\u0105: \u201e\u012ediek juos savo [217]<\/strong> vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi\u00bb (Pakartoto \u012estatymo 6, 7).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Ai\u0161kinant \u0161ias painokas ir \u012ftvirtinant jas atminty, galima panaudoti klas\u0117s lentas, \u017eem\u0117lapius ir paveiksl\u0117lius. T\u0117vai ir mokytojai tur\u0117t\u0173 nuolat ie\u0161koti vis geresni\u0173 b\u016bd\u0173. Biblijos mokymui tur\u0117t\u0173 b\u016bti skirtos m\u016bs\u0173 geriausios id\u0117jos, pa\u017eangiausi metodai ir nuo\u0161ird\u017eiausios pastangos.<\/p>\n\n\n\n

Tai, kaip pavyks pa\u017eadinti ir ugdyti meil\u0119 Biblijos tyrin\u0117jimui, labai priklauso nuo to, kaip bus pravesta maldos valanda. Rytin\u0117s ir vakarin\u0117s maldos valanda turi b\u016bti maloniausias ir naudingiausias dienos metas. Turime suvokti, jog \u0161i\u0173 valand\u0173 neturi drumsti jokie r\u016bpes\u010diai ir negeros mintys; kad t\u0117vai ir vaikai susiburia susitikti su J\u0117zumi ir pakviesti j savo namus \u0161ventuosius angelus. Tegul pamaldos b\u016bna trumpos, bet pilnos gyvyb\u0117s, pritaikytos prie situacijos kartkart\u0117mis kei\u010diamos. Tegul visi prisijungia prie Biblijos skaitymo bei tyrin\u0117jimo ir da\u017enai kartoja Dievo \u012estatym\u0105. Vaikams bus \u012fdomiau, jeigu kartais jiems bus leista patiems pasirinkti, k\u0105 skaityti. Paklausin\u0117kite juos apie perskaityt\u0105 tekst\u0105 ir skatinkite juos pa\u010dius u\u017edavin\u0117ti klausimus. Raskite pavyzd\u017ei\u0173, kurie iliustruot\u0173 perskaityt\u0105 Biblijos viet\u0105. Kai pamaldos pernelyg neu\u017esit\u0119sia, leiskite ma\u017eiesiems dalyvauti maldoje ir prisijungti prie giesm\u0117s; net jeigu tai yra tik viena eilut\u0117. Rengiantis tokioms pamaldoms, visk\u0105 reikia apgalvoti [218]<\/strong> i\u0161 anksto. T\u0117vai tur\u0117t\u0173 kasdien skirti laiko Biblijai skaityti su savo vaikais. Be abejo, tai pareikalaus pastang\u0173, planavimo ir tam tikros aukos, ta\u010diau u\u017e pastangas bus dosniai atlyginta.<\/p>\n\n\n\n

T\u0117vams, kurie rengiasi mokyti savo vaikus Dievo \u012fsakym\u0173, Jis liepia pasl\u0117pti juos savo pa\u010di\u0173 \u0161irdyse. \u201ePaimk \u012f \u0161ird\u012f \u0161iuos \u017eod\u017eius, kuriuos tau \u0161iandien \u012fsakau, \u2013 kalb\u0117jo Jis. -\u012ediek juos savo vaikams\u00bb (Pakartoto \u012estatymo 6, 6.7). Kad sudomintume savo vaikus Biblija, mes patys turime ja dom\u0117tis. Kad pa\u017eadintume juose pom\u0117g\u012f j\u0105 tyrin\u0117ti, patys turime tai m\u0117gti. M\u016bs\u0173 mokymas bus veiksmingas, jei gr\u012fsime j\u012f savo pa\u010di\u0173 pavyzd\u017eiu ir dvasia.<\/p>\n\n\n\n

Dievas pa\u0161auk\u0117 Abraom\u0105 b\u016bti Jo \u017dod\u017eio mokytoju, i\u0161sirinko j\u012f did\u017eiul\u0117s tautos t\u0117vu, nes mat\u0117, kad Abraomas i\u0161mokys savo vaikus bei nami\u0161kius Dievo \u012estatymo princip\u0173. J\u0117g\u0105 Abraomo mokymui suteik\u0117 jo paties gyvenimo daroma \u012ftaka. Jo did\u017eiul\u0119 \u0161eimyn\u0105 sudar\u0117 daugiau kaip t\u016bkstantis \u017emoni\u0173; daugelis i\u0161 j\u0173 buvo savo \u0161eim\u0173 galvos ir nema\u017eai buvo neseniai atsivert\u0119 i\u0161 pagonyb\u0117s. Toki\u0105 \u0161eimyn\u0105 reik\u0117jo valdyti tvirta ranka. Silpn\u0173, nery\u017eting\u0173 metod\u0173 nepakako. Apie Abraom\u0105 Dievas pasak\u0117: \u201eJuk i\u0161rinkau j\u012f, kad gal\u0117t\u0173. pamokyti savo vaikus ir savo b\u016bsim\u0105 \u0161eim\u0105\u00bb (Prad\u017eios 18, 19). Ta\u010diau jo autoritetas buvo panaudojamas su tokia i\u0161mintimi bei \u0161velnumu, jog buvo laimimos \u0161irdys. Dievi\u0161kasis Bud\u0117tojas liudijo, kad jie ims laikytis \u201eVie\u0161paties kelio, darant kas teisu ir teisinga\u00bb [219]<\/strong> (Prad\u017eios 18, 19). Ir Abraomo \u012ftaka per\u017eeng\u0117 jo \u0161eimynos ribas. Kur jis pasistatydavo palapin\u0119, \u0161alia i\u0161kildavo aukuras Dievo garbinimui ir aukojimui. I\u0161ard\u017eius palapin\u0119, aukuras likdavo. Ir daugelis klajokli\u0173 kanaanie\u010di\u0173, kurie \u017einojo apie Diev\u0105 i\u0161 Jo tarno Abraomo gyvenimo, skub\u0117davo prie to aukuro aukoti Jehovai.<\/p>\n\n\n\n

Ne ma\u017eiau veiksmingas Dievo \u017dod\u017eio mokymas bus ir \u0161iandien, jeigu jis atsispind\u0117s mokytojo gyvenime.<\/p>\n\n\n\n

Neu\u017etenka \u017einoti, k\u0105 kiti man\u0117 apie Biblij\u0105 ar ko i\u0161 jos i\u0161moko. Teismo dien\u0105 kiekvienas tur\u0117s duoti Dievui apyskait\u0105 apie save, ir \u0161iandien kiekvienas turi pats i\u0161siai\u0161kinti, kas yra tiesa. Ta\u010diau, kad mokymasis b\u016bt\u0173 naudingas, turi b\u016bti pa\u017eadintas mokinio susidom\u0117jimas. \u012e tai turi atkreipti d\u0117mes\u012f ypa\u010d tas, kuris dirba su labai skirting\u0173 charakteri\u0173, i\u0161silavinimo bei \u012fpro\u010di\u0173 m\u0105styti vaikais ir jaunimu. Ai\u0161kindami vaikams apie Biblij\u0105, mes patys galime daug su\u017einoti, steb\u0117dami j\u0173 min\u010di\u0173 vingius, tai, kas juos sudomina, \u017eadindami j\u0173 \u017eingeidum\u0105 ir \u017ei\u016br\u0117dami, k\u0105 Biblij\u0105 kalba apie tuos dalykus. Tas, kuris suk\u016br\u0117 mus tokius skirtingus, Savo \u017dod\u017eiu turi k\u0105 pasakyti kiekvienam. Kai mokiniai supras, jog Biblijos pamokos tinka j\u0173 asmeniniam gyvenimui, i\u0161mokykite juos laikyti j\u0105 savo patar\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

Be to, pad\u0117kite jiems \u012fvertinti jos nuostab\u0173 gro\u017e\u012f. Rekomenduojama ar bent jau leid\u017eiama [220]<\/strong> skaityti daugyb\u0117 niekam tikusi\u0173, aistras kurstan\u010di\u0173 ir sveikatai nenauding\u0173 knyg\u0173 d\u0117l j\u0173 tariamos literat\u016brin\u0117s vert\u0117s. Kod\u0117l mes tur\u0117tume liepti savo vaikams gerti i\u0161 \u0161i\u0173 u\u017eter\u0161t\u0173 pelki\u0173, kai galime laisvai prieiti prie tyro Dievo \u017dod\u017eio \u0161altinio? Biblijoje slypi pilnatv\u0117, j\u0117ga, gili, nei\u0161semiama prasm\u0117. Skatinkite vaikus ir jaunim\u0105 ie\u0161koti jos i\u0161minties bei i\u0161rai\u0161kos lobi\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kai \u0161i\u0173 brangenybi\u0173 gro\u017eis pavilios vaik\u0173 protus, \u0161velni, sudrausminanti j\u0117ga palyt\u0117s j\u0173 \u0161irdis. Juos ims traukti prie To, kuris \u0161itaip jiems apsirei\u0161k\u0117. Ir nedaug bus toki\u0173, kurie nenor\u0117t\u0173 daugiau su\u017einoti apie Jo darbus bei kelius.<\/p>\n\n\n\n

Biblijos tyrin\u0117tojas turi b\u016bti pratinamas artintis prie jos su mokinio dvasia. Mes turime gilintis \u012f jos puslapius ne tam, kad rastume kuo pagr\u012fsti savo nuomon\u0119, o kad su\u017einotume, k\u0105 sako Dievas.<\/p>\n\n\n\n

Tikras Biblijos pa\u017einimas gali b\u016bti \u012fgytas tik padedant Dvasiai, per kuri\u0105 tas \u017dodis buvo u\u017era\u0161ytas. O kad \u012fgytume t\u0105 pa\u017einim\u0105, turime gyventi pagal j\u012f. Mes privalome paklusti viskam, k\u0105 \u012fsako Dievo \u017dodis. Ir galime pretenduoti \u012f visk\u0105, k\u0105 jis \u017eada. Per Dievo \u017dod\u017eio j\u0117g\u0105 mes turime gyventi gyvenim\u0105, kurio kupinas Jis pats. Tik taip \u017evelgiant \u012f Biblij\u0105, galima j\u0105 tyrin\u0117ti veiksmingai.<\/p>\n\n\n\n

Biblijos tyrin\u0117jimas reikalauja did\u017eiausi\u0173 pastang\u0173 ir i\u0161tvermingo m\u0105stymo. Kaip kalnakasys rausia \u017eem\u0119, ie\u0161kodamas aukso, taip ir mes uoliai, atkakliai turime ie\u0161koti Dievo \u017dod\u017eio lobio.<\/p>\n\n\n\n

[221]<\/strong> Kasdien mokantis da\u017enai naudingiausias Biblijos tyrin\u0117jimo b\u016bdas yra skaityti j\u0105 eilut\u0117 po eilut\u0117s. Perskait\u0119s vien\u0105 eilut\u0119, tegul mokinys susitelkia \u012f tai, k\u0105 Dievas nor\u0117jo tais \u017eod\u017eiais jam pasakyti, o paskui dar kur\u012f laik\u0105 m\u0105sto apie juos, kol jie tampa savi. \u0160itaip i\u0161tyrin\u0117ta viena pastraipa, kol tampa ai\u0161ki jos prasm\u0117, duoda daugiau naudos, negu perskaityti keli skyriai, neturint ai\u0161kaus tikslo ir nepriimant pozityvaus mokymo.<\/p>\n\n\n\n

Viena i\u0161 pagrindini\u0173 neveiksmingo m\u0105stymo ir dorovinio nusilpimo prie\u017eas\u010di\u0173 yra nepakankamas susitelkimas \u012f vertingas i\u0161vadas. Mes did\u017eiuojam\u0117s pla\u010diai paplitusia literat\u016bra; ta\u010diau knyg\u0173 dauginimas, net jeigu tos knygos pa\u010dios savaime n\u0117ra \u017ealingos, gali b\u016bti tikra blogyb\u0117. U\u017egriuvus tokiai lavinai spausdintos literat\u016bros, ir jauni, ir seni \u012fpranta skaityti greitai ir pavir\u0161utini\u0161kai, tod\u0117l protas praranda geb\u0117jim\u0105 rasti s\u0105sajas bei \u012fsigilinti. Be to, didel\u0117 dalis periodini\u0173 leidini\u0173 ir knyg\u0173 ne tik u\u017etvind\u0117 kra\u0161t\u0105 kaip Egipto varl\u0117s, ne tik yra banalios, tu\u0161\u010dios bei sekinan\u010dios j\u0117gas, bet ir netyros, vedan\u010dios \u012f nuod\u0117m\u0119. J\u0173 poveikis ne tik u\u017eter\u0161ia bei \u017elugdo prot\u0105, bet ir gadina bei \u017eudo siel\u0105. Protas ir \u0161irdis, kurie yra vang\u016bs, neturi tikslo, tampa lengvomis blogio aukomis. Ant ligot\u0173, gyvyb\u0119 praradusi\u0173 organizm\u0173 ima \u0161aknytis grybai. B\u016btent dykin\u0117jan\u010diame prote darbuojasi velnias. Tad nukreipkite mintis \u012f i\u0161auk\u0161tintus, \u0161ventus idealus, tegul m\u016bs\u0173 gyvenimas turi kilni\u0173 [222]<\/strong> sieki\u0173, visa apimant\u012f tiksl\u0105, ir blogyb\u0117s nepastos kelio.<\/p>\n\n\n\n

Taigi mokykime jaunim\u0105 gilintis \u012f Dievo \u017dod\u012f. Priimtas \u012f siel\u0105, jis taps galinga u\u017etvara nuo pagund\u0173. Psalmi\u0173 giedotojas sako: \u201eBranginu \u0161irdyje Tavo \u017eod\u012f, kad Tau nenusid\u0117\u010diau. […] Branginau \u017eod\u012f i\u0160 Tavo l\u016bp\u0173 ir i\u0161vengiau smurto keli\u0173\u00bb (Psalmyno 119, 11; 17, 4).<\/p>\n\n\n\n

Biblija ai\u0161kina pati save. Vienos Ra\u0161to vietos turi b\u016bti lyginamos su kitomis. Mokinys tur\u0117t\u0173 i\u0161mokti \u017ei\u016br\u0117ti \u012f \u017dod\u012f kaip \u012f visum\u0105 ir pasteb\u0117ti ry\u0161\u012f tarp atskir\u0173 jo dali\u0173. Jis turi \u017einoti, kokia pagrindin\u0117 Biblijos tema, koks buvo pirminis Dievo tikslas pasauliui, kaip kilo did\u017eioji kova ir kaip buvo atliktas atpirkimo darbas. Jis tur\u0117t\u0173 suprasti dviej\u0173 tarpusavyje besivar\u017ean\u010di\u0173 princip\u0173 esm\u0119 bei pasekti, kaip jie veik\u0117 istoriniuose ra\u0161tuose ir prana\u0161yst\u0117se iki pat did\u017eiojo sunaikinimo. Jis turi matyti, kaip \u0161i kova \u012fsiver\u017eia \u012f kiekvien\u0105 \u017emogaus gyvenimo etap\u0105; kaip kiekvienu savo poelgiu jis pats i\u0161rei\u0161kia vien\u0105 ar kit\u0105 i\u0161 dviej\u0173 prie\u0161i\u0161k\u0173 motyv\u0173; ir kaip, suprasdamas tai ar ne, \u0161i\u0105 pat akimirk\u0105 jis nusprend\u017eia, kurioje kovos pus\u0117je bus rastas.<\/p>\n\n\n\n

Kiekviena Biblijos dalis yra \u012fkv\u0117pta Dievo ir naudinga. Senasis Testamentas tur\u0117t\u0173 sulaukti ne ma\u017eesnio d\u0117mesio nei Naujasis. Tyrin\u0117dami Sen\u0105j\u012f Testament\u0105, mes atrasime kunkuliuojan\u010dias [223]<\/strong> gyv\u0105sias versmes ten, kur ned\u0117mesingas skaitytojas mato tik dykum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ypa\u010d verta pasigilinti \u012f Aprei\u0161kimo knyg\u0105, lyginant j\u0105 su Danieliaus knyga. Tegul kiekvienas dievobaimingas mokytojas pagalvoja, kaip ai\u0161kiausiai suvokti ir i\u0161d\u0117styti Evangelijos ties\u0105, kad m\u016bs\u0173 I\u0161gelb\u0117tojas asmeni\u0161kai prisistat\u0117 Savo tarnui Jonui: \u201eJ\u0117zaus Kristaus Aprei\u0161kimas, kur\u012f Dievas Jam dav\u0117, kad Jis atskleist\u0173 Jo tarnams, kas turi greitai \u012fvykti\u00bb (Aprei\u0161kimo 1, 1).<\/em> Tyrin\u0117jant Aprei\u0161kimo knyg\u0105, nieko netur\u0117t\u0173 trikdyti jos tariami mistiniai simboliai. \u201eJei kuriam i\u0161 j\u016bs\u0173 tr\u016bksta i\u0161minties, tepra\u0161o Diev\u0105, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekai\u0161tauja, ir jam bus suteikta\u00bb (Jok\u016bbo 1, 5). \u201ePalaiminti prana\u0161yst\u0117s \u017eod\u017ei\u0173 skaitytojas ir klausytojai, tie, kurie laikosi, kas joje para\u0161yta, nes laikas jau arti”(Aprei\u0161kimo l, 3).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kai prabus tikra meil\u0117 \u0160ventajam Ra\u0161tui ir mokinys prad\u0117s suvokti, koks platus tai laukas ir koks brangus jo lobis, jis noriai i\u0161naudos kiekvien\u0105 prog\u0105 susipa\u017einti su Dievo \u017dod\u017eiu. Biblijos tyrin\u0117jimo neapribos nei laikas, nei vieta. \u0160is nuolatinis mokymasis yra vienas i\u0161 geriausi\u0173 b\u016bd\u0173 ugdyti meil\u0119 \u0160ventajam Ra\u0161tui. Tegul mokinys visada ne\u0161iojasi su savim Biblij\u0105. Esant galimybei, paskaitykite tekst\u0105 ir apm\u0105stykite j\u012f. Eidami gatve, laukdami traukinio gele\u017einkelio stotyje ar prie\u0161 kok\u012f nors susitikim\u0105 i\u0161naudokite prog\u0105 rasti koki\u0105 nors brangi\u0105 mint\u012f tiesos lobyne.<\/p>\n\n\n\n

[224]<\/strong> Did\u017eiosios siel\u0105 motyvuojan\u010dios j\u0117gos yra tik\u0117jimas, viltis ir meil\u0117; b\u016btent apie jas kalbama Biblijoje, teisingai j\u0105 suprantant. I\u0161orinis Biblijos gro\u017eis, jos vaizdingumo ir i\u0161rai\u0161kos gro\u017eis yra tik jos tikrojo lobio \u2013 \u0161ventumo gro\u017eio \u2013 fonas. Jos pasakojimuose apie \u017emones, kurie gyveno su Dievu, galime \u012f\u017evelgti Jo \u0161lov\u0117s at\u0161vaitus. Mylimajame mes regime T\u0105, kur\u012f tik blausiai atspindi visas dangaus ir \u017eem\u0117s gro\u017eis. \u201eO A\u0161, kai b\u016bsiu pakeltas nuo \u017eem\u0117s, visus trauksiu prie Sav\u0119s”, \u2013 pasak\u0117 Jis (Jono 12, 32). Kai Biblijos mokinys \u017evelgia \u012f Atpirk\u0117j\u0105, jo sieloje prabunda paslaptinga tik\u0117jimo, garbinimo ir meil\u0117s j\u0117ga. \u017dmogus nebegali nuleisti aki\u0173 nuo Kristaus ir darosi pana\u0161us \u012f T\u0105, kur\u012f garbina. Apa\u0161talo Pauliaus \u017eod\u017eiai tampa sielos kalba: \u201eA\u0161 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus J\u0117zaus, mano Vie\u0161paties, pa\u017einimo didybe. […] Trok\u0161tu pa\u017einti J\u012f, Jo prisik\u0117limo galyb\u0119 ir bendravim\u0105 Jo kent\u0117jimuose\u00bb (Filipie\u010diams 3. 8-10).<\/p>\n\n\n\n

Dangi\u0161kos ramyb\u0117s ir d\u017eiaugsmo versm\u0117s, kurias i\u0161laisvina sieloje \u012ekv\u0117pimo \u017eod\u017eiai, taps galinga upe, kuri palaimins visus, ateisian\u010dius prie jos. Tegul \u0161iandieninis jaunimas, augantis su \u0160ventuoju Ra\u0161tu rankose, tampa jos gyvyb\u0119 teikian\u010dios energijos pri\u0117m\u0117jais ir skleid\u0117jais, tuomet kokios palaiminim\u0173 versm\u0117s pl\u016bstels \u012f pasaul\u012f! J\u0173 gydan\u010dios ir paguod\u017eian\u010dios j\u0117gos mes net negalime suvokti. Tai gyvojo vandens up\u0117s, versm\u0117s \u201evandens, tryk\u0161tan\u010dio \u012e am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105”.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[225]<\/strong> FIZIN\u0116 KULT\u016aRA<\/a><\/h1>\n\n\n\n

[226]<\/strong> \u201eMielasis, linkiu, kad viskas tau taip gerai sekt\u0173si ir b\u016btum sveikas, kaip sekasi tavo sielai”.<\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n

[227]<\/strong> Fiziologijos analiz\u0117<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eEsu nuostabiai padarytas”.<\/em><\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n

Kadangi protas ir siela pasirei\u0161kia per k\u016bn\u0105, protinis ir dvasinis gyvybingumas labai riklauso nuo fizini\u0173 j\u0117g\u0173 ir aktyvumo; tai, kas gerina fizin\u0119 sveikat\u0105, naudinga ir ugdant \u012f\u017evalg\u0173 prot\u0105 ir puikiai subalansuot\u0105 charakter\u012f. Kai sveikata prasta, niekas negali gerai suprasti ar visi\u0161kai \u012fvykdyti \u012fsipareigojimus sau, savo artimui ar savo K\u016br\u0117jui. Taigi sveikata turi b\u016bti saugoma taip pat r\u016bpestingai, kaip ir charakteris. Fiziologijos ir higienos \u017einios turi sudaryti bet kokio ugdymo pagrind\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Nors fiziologij\u0105 \u0161iais laikais visi i\u0161mano puikiai, nerim\u0105 kelia abejingumas sveikatos princip\u0173 at\u017evilgiu. Net i\u0161 t\u0173, kurie juos \u017eino, tik nedaugelis praktikuoja. Polinkiais ar impulsais vadovaujamasi taip aklai, tarsi gyvenim\u0105 valdyt\u0173 atsitiktinumas, o ne konkret\u016bs ir nekintantys d\u0117sniai.<\/p>\n\n\n\n

Jaunuoliai beveik nesupranta, kokia vertinga i\u0161 j\u0173 tryk\u0161tanti energija. Ji brangesn\u0117 u\u017e auks\u0105, svarbesn\u0117 pa\u017eangai u\u017e i\u0161silavinim\u0105, pad\u0117t\u012f ar turtus. O kaip ji netausojama, kaip lengvab\u016bdi\u0161kai \u0161vaistoma! Kaip da\u017enai \u017emogus, aukodamas sveikat\u0105 kovoje d\u0117l turt\u0173 ar vald\u017eios ir jau beveik pasiek\u0119s savo geid\u017eiam\u0105 tiksl\u0105, krenta bej\u0117gis, o [228]<\/strong> kitas, fizi\u0161kai prana\u0161esnis, su\u010diumpa ilgai trok\u0161t\u0105j\u012f laimik\u012f! Ignoruodami sveikatos d\u0117snius, daugelis praktikuoja blogus dalykus, aukodami visas \u0161io ir busimojo pasaulio viltis.<\/p>\n\n\n\n

Studijuojant fiziologij\u0105, mokini\u0173 d\u0117mesys turi b\u016bti atkreiptas \u012f fizin\u0119 energij\u0105 bei tai, kaip ji gali b\u016bti i\u0161saugoma ir ugdoma, kad b\u016bt\u0173 maksimaliai i\u0161naudota did\u017eiosios gyvenimo kovos pergalei.<\/p>\n\n\n\n

Vaikams nuo ma\u017eens turi b\u016bti d\u0117stomos paprastos, lengvos pamok\u0117l\u0117s apie fiziologijos ir higienos pradmenis. \u0160is darbas namuose tur\u0117t\u0173 b\u016bti prad\u0117tas motinos ir i\u0161tikimai t\u0119siamas mokykloje. Mokiniams augant, \u0161is mokymo kursas tur\u0117t\u0173 b\u016bti t\u0119siamas, kol jie i\u0161moks patys pasir\u016bpinti savo namais, kuriuose gyvena. Jie turi suprasti, kaip svarbu saugoti nuo lig\u0173 kiekvien\u0105 organ\u0105 ir mok\u0117ti \u012fveikti da\u017eniausias ligas ar atsigauti po nelaiming\u0173 atsitikim\u0173. Visose mokyklose tur\u0117t\u0173 b\u016bti d\u0117stomos fiziologijos ir higienos pamokos; jose tur\u0117t\u0173 b\u016bti kuo daugiau priemoni\u0173, iliustruojan\u010di\u0173 k\u016bno strukt\u016br\u0105, panaudojim\u0105 ir prie\u017ei\u016br\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Reik\u0117t\u0173 atsi\u017evelgti \u012f kai kuriuos dalykus, kurie, studijuojant fiziologij\u0105, paprastai ne\u012ftraukiami \u2013 mokiniams tai kur kas svarbesn\u0117s \u017einios nei daugelis technini\u0173 fakt\u0173, kuri\u0173 prigr\u016bstos j\u0173 galvos. Visokeriopo ugdymo \u0161ioje srityje pagrindas yra tai, kad gamtos d\u0117sniai yra Dievo sukurti d\u0117sniai \u2013 tokie pat dievi\u0161ki, kaip ir De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173. M\u016bs\u0173 fizin\u012f organizm\u0105 valdan\u010dius [229]<\/strong> d\u0117snius Dievas \u012fra\u0161\u0117 kiekviename nerve, raumeny, k\u016bno skaiduloje. Kiekvienas ner\u016bpestingas ar s\u0105moningas \u0161i\u0173 d\u0117sni\u0173 pa\u017eeidimas yra nuod\u0117m\u0117 prie\u0161 m\u016bs\u0173 K\u016br\u0117j\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, kaip svarbu i\u0161samiai i\u0161ai\u0161kinti \u0161iuos d\u0117snius! Dietai taikomi higienos principai, mank\u0161ta, vaik\u0173 prie\u017ei\u016bra, ligoni\u0173 slaugymas ir pana\u0161\u016bs dalykai tur\u0117t\u0173 susilaukti kur kas daugiau d\u0117mesio nei \u012fprastai. Tur\u0117t\u0173 b\u016bti akcentuojama min\u010di\u0173 \u012ftaka k\u016bnui ir k\u016bno \u2013 mintims. Smegen\u0173 elektrin\u012f aktyvum\u0105 stiprinantis protinis darbas suteikia gyvybingumo visam organizmui, tod\u0117l yra ne\u012fkainojama pagalba prie\u0161inantis ligoms. Tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161ai\u0161kinta. Be to, tur\u0117t\u0173 b\u016bti atskleista, koki\u0105 gali\u0105 turi valia, kaip svarbu i\u0161mokti sant\u016brumo, ir kad pyktis, nepasitenkinimas, savanaudi\u0161kumas ir netyrumas labai prislegia ir net \u017eudo, ir, kita vertus, koki\u0105 nuostabi\u0105 gyvyb\u0117s j\u0117g\u0105 teikia gera nuotaika, nesavanaudi\u0161kumas ir d\u0117kingumas.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ventajame Ra\u0161te i\u0161sakyta viena tiesa apie m\u016bs\u0173 fiziologij\u0105 \u2013 tiesa, kuri\u0105 der\u0117t\u0173 apm\u0105styti: \u201eLinksma \u0161irdis \u2014 geras vaistas\u00bb (Patarli\u0173 17, 22).<\/em> Dievas sako: \u201eNeu\u017emir\u0161k Mano mokymo, ir tebrangina tavo \u0161irdis Mano \u012fsakymus, nes jie tau suteiks daug dien\u0173 bei gyvenimo met\u0173 ir gerov\u0117s. […] Juk juos turintiems jie yra gyvenimas ir j\u0173 k\u016bno sveikata”. <\/em>\u0160ventasis Ra\u0161tas skelbia, kad \u201etaikl\u016bs \u017eod\u017eiai\u00bb <\/em>yra <\/em>kaip medaus korys, ne tik \u201esaldus gomuriui”,<\/em> bet ir \u201esveikas k\u016bnui\u00bb (Patarli\u0173 3, 12; 4, 22; 16, 24).<\/em><\/p>\n\n\n\n

[230]<\/strong> Jaunimas turi suprasti esmin\u0119 ties\u0105, kuria pagr\u012fstas Biblijos teiginys, kad Dievas yra \u201egyvenimo \u0160altinis\u00bb (Psalmyno 36, 10). Jis ne tik visa ko K\u016br\u0117jas, bet ir vis\u0173 gyv\u0173 b\u016btybi\u0173 gyvyb\u0117. Tai Jo gyvyb\u0119 mes gauname, b\u016bdami saul\u0117kaitoje, tyrame, gryname ore ir valgydami maist\u0105, kuris stiprina m\u016bs\u0173 k\u016bnus ir palaiko m\u016bs\u0173 j\u0117gas. B\u016btent d\u0117l Jo gyvyb\u0117s mes egzistuojame \u2013 kiekvien\u0105 dien\u0105, kiekvien\u0105 akimirk\u0105. Jei nei\u0161kraipytos nuod\u0117m\u0117s, visos Jo dovanos kupinos gyvyb\u0117s, sveikatos ir d\u017eiaugsmo. \u201eVisa, k\u0105 Jis daro, tinkama tam laikui\u00bb (Mokytojo 3, 11), tod\u0117l tikrasis gro\u017eis bus i\u0161saugotas ne sudarkant Dievo darb\u0105, o prisiderinant prie d\u0117sni\u0173 To, kuris visk\u0105 suk\u016br\u0117 ir kuris m\u0117gaujasi Savo k\u016brini\u0173 gro\u017eiu bei tobulybe.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161studijavus k\u016bno veikim\u0105, d\u0117mesys tur\u0117t\u0173 b\u016bti nukreiptas \u012f tai, kaip nuostabiai suderintos priemon\u0117s ir tikslai, kaip harmoningai veikia bei s\u0105veikauja \u012fvair\u016bs organai. Taip su\u017eadinus mokinio susidom\u0117jim\u0105 ir jam suvokus fizin\u0117s kult\u016bros svarb\u0105, mokytojas gali daug nuveikti, u\u017etikrindamas tinkam\u0105 vystym\u0105si ir gerus \u012fpro\u010dius.<\/p>\n\n\n\n

Vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 tiksl\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161mokyti jaunuol\u012f taisyklingos laikysenos \u2013 ir s\u0117dint, ir stovint. Dievas suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173 ties\u0173 ir nori, kad \u0161is gerai jaust\u0173si ne tik fizi\u0161kai, bet ir proti\u0161kai bei dorovi\u0161kai, kad patirt\u0173 malon\u0119, b\u016bt\u0173 orus ir susitvardantis, dr\u0105sus ir pasitikintis savimi, o b\u016btent taip jaustis skatina taisyklinga laikysena. [231]<\/strong> Tegul mokytojas moko \u0161ito ir savo pavyzd\u017eiu, ir \u017eod\u017eiu. Parodykite, kokia yra taisyklinga laikysena, ir reikalaukite j\u0105 i\u0161saugoti.<\/p>\n\n\n\n

Ne ma\u017eiau svarb\u016bs u\u017e taisykling\u0105 laikysen\u0105 yra ir kv\u0117pavimas ir balso kult\u016bra. Tik\u0117tina, jog tas, kuris s\u0117di bei stovi tiesiai, ir kv\u0117puos taisyklingai. Vis d\u0117lto mokytojas turi i\u0161ai\u0161kinti savo mokiniams, kaip svarbu giliai kv\u0117puoti. Atskleiskite, kaip gera sveik\u0173 kv\u0117pavimo organ\u0173 veikla aktyvina kraujo apytak\u0105, gaivina vis\u0105 organizm\u0105, \u017eadina apetit\u0105, gerina vir\u0161kinim\u0105 bei padeda giliai, sald\u017eiai i\u0161simiegoti, taip ne tik atnaujindama k\u016bno j\u0117gas, bet ir ramindama prot\u0105. Suvokus gilaus kv\u0117pavimo svarb\u0105, der\u0117t\u0173 pasipraktikuoti. Atlikite gilaus kv\u0117pavimo pratimus ir steb\u0117kite, kaip \u012fsitvirtina \u0161is \u012fprotis.<\/p>\n\n\n\n

Svarbi\u0105 viet\u0105 fizin\u0117je kult\u016broje u\u017eima balso lavinimas, nes tai i\u0161ple\u010dia bei stiprina plau\u010dius ir taip apsaugo nuo lig\u0173. Kad skaitant ir kalbant j\u016bs\u0173 balsas skamb\u0117t\u0173 teisingai, stenkit\u0117s, kad kv\u0117puojant maksimaliai dalyvaut\u0173 pilvo raumenys, o kv\u0117pavimo organai neb\u016bt\u0173 suvar\u017eyti. Tegul ver\u010diau labiau b\u016bna \u012ftempti pilvo raumenys negu gerkl\u0117s. Taip galima i\u0161vengti did\u017eiulio nuovargio ir gerkl\u0117s bei plau\u010di\u0173 lig\u0173. Didelis d\u0117mesys tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriamas rai\u0161kiai tar\u010diai, \u0161velniems, melodingiems tonams, reik\u0117t\u0173 stengtis kalb\u0117ti ne pernelyg greitai. Tai ne tik naudinga sveikatai, bet ir mokinio darbas taps kur kas malonesnis bei veiksmingesnis.<\/p>\n\n\n\n

[232]<\/strong> Mokant \u0161i\u0173 dalyk\u0173, yra puiki proga atskleisti, kokie kenksmingi sveikatai aptempti drabu\u017eiai ir visi kiti dalykai, var\u017eantys gyvybines funkcijas. Netinkama apranga sukelia i\u0161tis\u0105 virtin\u0119 lig\u0173, ir tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti r\u016bpestingai aptarta. Atskleiskite mokiniams t\u0105 pavoj\u0173, kur\u012f kelia klubus slegiantys ar bet kurj k\u016bno organ\u0105 spaud\u017eiantys drabu\u017eiai. Apranga turi b\u016bti tokia, kad \u017emogus gal\u0117t\u0173 laisvai kv\u0117puoti ir nesunku b\u016bt\u0173 i\u0161kelti rankas vir\u0161 galvos. Plau\u010di\u0173 suvar\u017eymas trukdo ne tik vystytis jiems, bet ir vir\u0161kinimui bei kraujo apytakai, taigi silpnina vis\u0105 organizm\u0105. Visi tokie netinkami dalykai suma\u017eina fizinius ir protinius geb\u0117jimus, trukdo mokiniui daryti pa\u017eang\u0105, tod\u0117l da\u017enai jo pastangos b\u016bna nes\u0117kmingos.<\/p>\n\n\n\n

Studijuojant higien\u0105, uolus mokytojas i\u0161naudos kiekvien\u0105 galimyb\u0119 parodyti, kokia b\u016btina absoliuti \u0161vara \u2013 ir k\u016bno, ir aplinkos. Tur\u0117t\u0173 b\u016bti akcentuojama, jog kasdieninis prausimasis naudingas sveikatai ir stimuliuoja proto veikl\u0105. Der\u0117t\u0173 skirti d\u0117mesio ir saul\u0117s \u0161viesai bei v\u0117dinimui, miegamojo kambario ir virtuv\u0117s \u0161varai. Ai\u0161kinkite mokiniams, jog sveika aplinka miegamajame, \u0161vari virtuv\u0117 ir skoningai visaver\u010diu maistu padengtas stalas daug svarbiau \u0161eimos laimei ir kiekvienam i\u0161mintingam sve\u010diui negu brang\u016bs baldai svetain\u0117je. \u017dod\u017eiai \u201egyvyb\u0117 svarbesn\u0117 u\u017e maist\u0105, o k\u016bnas u\u017e drabu\u017e\u012f\u00bb (Luko 12, 23) \u0161iandien yra tokia pat reikalinga pamoka, kaip ir [233]<\/strong> prie\u0161 t\u016bkstant\u012f a\u0161tuonis \u0161imtus met\u0173, kai juos i\u0161tar\u0117 dievi\u0161kasis Mokytojas*.(*\u0160is teogimys pirm\u0105 kart\u0105 publikuotas1903m).<\/p>\n\n\n\n

Fiziologij\u0105 studijuojantis mokinys tur\u0117t\u0173 suprasti, kad jo studij\u0173 tikslas yra ne tik su\u017einoti faktus bei principus. Vien tai ma\u017eai teatne\u0161 naudos. Jis gali suprasti, kaip svarbu v\u0117dinti patalpas, jo kambary gali b\u016bti tyras oras, ta\u010diau jeigu jis nemok\u0117s taisyklingai t\u0105 or\u0105 \u012fkv\u0117pti, pasekm\u0117s bus li\u016bdnos. Taigi \u0161varos svarb\u0105 galima suprasti, ir reikiamos priemon\u0117s gali b\u016bti surastos; ta\u010diau visa tai nueis perniek, jei bus nenaudojama. Didysis reikalavimas mokant \u0161i\u0173 princip\u0173 yra atskleisti mokiniui j\u0173 svarb\u0105, kad jis s\u0105moningai taikyt\u0173 juos prakti\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n

Dievo \u017dodis nuostabiausiu ir \u012fsp\u016bdingiausiu palyginimu parodo Jo po\u017ei\u016br\u012f \u012f m\u016bs\u0173 fizin\u012f organizm\u0105 bei mums tekusi\u0105 pareig\u0105 i\u0161saugoti kuo geresn\u0119 jo b\u016bkl\u0119: \u201eAr ne\u017einote, kad j\u016bs\u0173 k\u016bnas yra \u0161ventykla jumyse gyvenan\u010dios \u0160ventosios Dvasios, kuri\u0105 gavote i\u0161 Dievo, ir kad j\u016bs nebepriklausote patys sau? […] Jei kas Dievo \u0161ventykl\u0105 niokoja, t\u0105 Dievas suniokos, nes Dievo \u0161ventykla \u0161venta, ir toji \u0161ventykla \u2013 tai j\u016bs!\u00bb <\/em>(1 Korintie\u010diams 6, 19; 3, 17)<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tesujaudina mokin\u012f ta mintis, jog k\u016bnas yra \u0161ventykla, kurioje nori gyventi Dievas, ir tod\u0117l ji turi b\u016bti laikoma \u0161vari, kaip vieta, kur apsistoja [234]<\/strong> tik auk\u0161tos ir kilnios mintys. Kai studijuojant fiziologij\u0105 jis suvoks, kad yra \u201enuostabiai padarytas\u00bb (Psalmyno 139,14), kils pagarba savo k\u016bnui. U\u017euot bjauroj\u0119s Dievo rank\u0173 darb\u0105, jis pan\u016bs maksimaliai i\u0161naudoti save, kad \u012fgyvendint\u0173 \u0161loving\u0105j\u012f K\u016br\u0117jo plan\u0105. Taip \u012f sveikatos d\u0117snius jis prad\u0117s \u017ei\u016br\u0117ti ne kaip \u012f aukojim\u0105si ar sav\u0119s i\u0161si\u017ead\u0117jim\u0105, o kaip \u012f tai, kas jie i\u0161 ties\u0173 ir yra \u2013 ne\u012fkainojam\u0105 privilegij\u0105 ir palaiminim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[235]<\/strong> Susilaikymas ir dieta<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eKiekvienas var\u017eyb\u0173 dalyvis nuo visko susilaiko”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kekvienas mokinys turi suprasti ry\u0161\u012f tarp paprasto gyvenimo b\u016bdo ir tauri\u0173 min\u010di\u0173. Tik mes patys galime nuspr\u0119sti, kas valdys m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105 \u2013 protas ar k\u016bnas. Pats jaunuolis turi pasirinkti, kas formuos jo gyvenim\u0105; taigi jam \u017e\u016btb\u016bt tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161ai\u0161kinta, su kokiomis j\u0117gomis teks susidurti ir kokios \u012ftakos formuos jo charakter\u012f bei likim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Svaigal\u0173 vartojimas yra prie\u0161as, kurio tur\u0117t\u0173 saugotis kiekvienas. Spar\u010diai tarpstanti \u0161i blogyb\u0117 tur\u0117t\u0173 paskatinti pakilti \u012f kov\u0105 su ja kiekvien\u0105, kuris myli \u017emonij\u0105. Mokyklose ugdoma blaivyb\u0117 yra \u017eingsnis teisinga linkme. \u0160ito tur\u0117t\u0173 b\u016bti mokoma kiekvienoje mokykloje ir kiekvienuose namuose. Vaikai ir jaunimas tur\u0117t\u0173 suprasti, jog tabakas, alkoholis ir kiti pana\u0161\u016bs nuodai \u017eudo k\u016bn\u0105, aptemdo prot\u0105 ir \u017eadina sielos aistras. Jiems turi b\u016bti ai\u0161ku, kad n\u0117 vienas, kuris svaiginasi, ilgai nesid\u017eiaugs savo fizini\u0173, protini\u0173 ir dorovini\u0173 geb\u0117jim\u0173 pilnatve.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau, kad i\u0161siai\u0161kintume nesusilaikymo prie\u017eastis, mes turime \u017evelgti ne vien \u012f girtavim\u0105 ir [236]<\/strong> r\u016bkym\u0105. \u012e netinkam\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105 gali past\u016bm\u0117ti dykin\u0117jimas, tikslo nebuvimas, blogi draugai. Alkoholiniai g\u0117rimai da\u017enai atsiduria ant stalo ir tose \u0161eimose, kurios laiko save tikromis blaivinink\u0117mis. Viskas, kas sutrikdo vir\u0161kinim\u0105, bereikalingai \u012faudrina prot\u0105 ar kaip nors pakerta organizmo j\u0117gas, sugriauna protini\u0173 ir fizini\u0173 j\u0117g\u0173 pusiausvyr\u0105, susilpnina proto vald\u017ei\u0105 k\u016bno at\u017evilgiu, veda \u012f neblaiv\u0173 gyvenimo b\u016bd\u0105. Da\u017eno daug \u017ead\u0117jusio jaunuolio nuopuolis prasideda nuo nevisavert\u0117s dietos sukelto nenat\u016bralaus apetito.<\/p>\n\n\n\n

Arbata ir kava, saldainiai, pyragai\u010diai ir a\u0161tr\u016bs prieskoniai \u2013 visa tai trikdo vir\u0161kinim\u0105. Kenkia ir m\u0117sa. Kadangi ji stimuliuoja organizm\u0105, tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti pakankamas argumentas prie\u0161 jos vartojim\u0105; o be to, daugelis gyvuli\u0173 kuo nors serga, taigi m\u0117sa tuo labiau nepatartinas vartoti produktas. Ji \u012faudrina nervus ir kursto aistras, taip nukreipdama subalansuot\u0105 j\u0117g\u0105 \u012f \u017eemuosius polinkius.<\/p>\n\n\n\n

Pripratusieji prie riebios, stimuliuojan\u010dios dietos po kurio laiko pajunta, jog skrand\u017eiui nebeu\u017etenka paprasto maisto. Jis ima reikalauti vis a\u0161tresni\u0173, s\u016bresni\u0173 ir labiau stimuliuojan\u010di\u0173 valgi\u0173. Pakrikus nervams ir nusilpus organizmui, \u017emogus nebeturi valios atsispirti nenat\u016braliems \u012fgeid\u017eiams. \u0160velni skrand\u017eio danga sudirgsta, prasideda u\u017edegimas, kol pagaliau ima nebetenkinti ir labiausiai stimuliuojantys valgiai. Atsiranda tro\u0161kulys, kur\u012f gali numal\u0161inti tik stiprieji g\u0117rimai.<\/p>\n\n\n\n

[237]<\/strong> Taip prasideda blogyb\u0117s, kuri\u0173 reik\u0117t\u0173 saugotis. Mokant jaunim\u0105, reik\u0117t\u0173 itin ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styti, kokios b\u016bna net, atrodyt\u0173, nedideli\u0173 nuklydim\u0173 pasekm\u0117s. Jie tur\u0117t\u0173 i\u0161mokti vertinti paprast\u0105, sveik\u0105 diet\u0105 be joki\u0173 nenat\u016brali\u0173 stimuliatori\u0173. Tegul kuo anks\u010diau susiformuoja \u012fprotis susivaldyti. Teimponuoja jaunuolius mintis, kad jie turi b\u016bti ne vergai, o \u0161eimininkai. Dievas paskyr\u0117 juos valdyti karalyst\u0119, kuri yra j\u0173 viduje, ir jie turi panaudoti Dangaus suteiktus \u012fgaliojimus. Uoliai to mokant, rezultatai bus akivaizd\u016bs ne tik tarp mokini\u0173. Bus i\u0161gelb\u0117ta t\u016bkstan\u010diai vyr\u0173 ir moter\u0173, kurie balansuoja ant pra\u017e\u016bties ribos.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Dieta ir protinis vystymasis<\/a><\/h2>\n\n\n\n

Kur kas daugiau d\u0117mesio tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriama s\u0105ry\u0161iui tarp dietos ir intelektualinio vystymosi. Neteisingos dietos pasekm\u0117 neretai b\u016bna m\u0105stymo sumai\u0161tis ir protinis atsilikimas.<\/p>\n\n\n\n

Da\u017enai sakoma, kad renkantis maist\u0105 reikia vadovautis apetitu. Jei visada b\u016bt\u0173 laikomasi sveikatos d\u0117sni\u0173, tada tai b\u016bt\u0173 tiesa. Ta\u010diau blogi \u012fpro\u010diai, kurie t\u0119siasi i\u0161 kartos \u012f kart\u0105, taip i\u0161kraipo apetit\u0105, jog jis nuolatos geid\u017eia kokio nors \u017ealingo patenkinimo. Taigi jis prastas vadovas.<\/p>\n\n\n\n

Studijuojant higien\u0105, mokiniams der\u0117t\u0173 i\u0161d\u0117styti \u012fvairi\u0173 produkt\u0173 maistin\u0119 vert\u0119. Tur\u0117t\u0173 b\u016bti apib\u016bdinamas koncentruotos ir stimuliuojan\u010dios [238]<\/strong> dietos poveikis, \u012fvardyti produktai, stokojantys maisting\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Arbata ir kava, smulki\u0173 milt\u0173 duona, raugintos ir marinuotos dar\u017eov\u0117s, saldainiai, pyragai\u010diai, prieskoniai n\u0117ra tinkamas maistas. Ne vienas mokinys sugadino sveikat\u0105 d\u0117l tokios mitybos. Skurd\u017eios dietos aukomis da\u017enai tampa ma\u017ei vaikai; jie negali energingai m\u0105styti ir pilnaverti\u0161kai vystytis. Visas geriausias maisto med\u017eiagas turi kruopos, vaisiai, dar\u017eov\u0117s, rie\u0161utai; deramai paruo\u0161ti ir tinkamai derinami, \u0161ie produktai sukuria diet\u0105, kuri geriausiai palaiko ir fizines, ir protines j\u0117gas.<\/p>\n\n\n\n

Pravartu aptarti ne tik produkt\u0173 savybes, bet ir j\u0173 pritaikym\u0105 valgytojui. Juk tie, kurie dirba daugiausia protin\u012f darb\u0105, tur\u0117t\u0173 vengti maisto, kur\u012f laisvai valgo dirbantys fizin\u012f darb\u0105. Tur\u0117t\u0173 b\u016bti atkreiptas d\u0117mesys ir \u012f tinkam\u0105 produkt\u0173 derinim\u0105. Tie, kurie dirba protin\u012f ar s\u0117dim\u0105 darb\u0105, gali valgyti tik kelet\u0105 skirting\u0173 produkt\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Der\u0117t\u0173 vengti persivalgyti, net jeigu maistas itin naudingas. Organizmas gali sunaudoti ne daugiau, negu reikia \u012fvairi\u0173 organ\u0173 funkcionavimui palaikyti, o perteklius u\u017ekem\u0161a sistem\u0105. Da\u017enai atrodo, jog koks nors mokinys pervarg\u0119s, nes per daug mok\u0117si, o i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jis papras\u010diausiai persivalg\u0119s. Kai skiriamas tinkamas d\u0117mesys sveikatos d\u0117sniams, nekyla protini\u0173 sutrikim\u0173 pavojus; ta\u010diau daugeliu atvej\u0173 vadinamasis protinis [239]<\/strong> pervargimas t\u0117ra skrand\u017eio apsunkinimas, kuris vargina k\u016bn\u0105 ir silpnina prot\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Paprastai geriau valgyti ne tris kartus per dien\u0105, o du. Jei vakarien\u0119 valgysite anksti, prie\u0161 tai suvalgytas maistas dar nebus suvir\u0161kintas. Jei v\u0117lai, ji pati nebus suvir\u0161kinta iki miego. Taigi tinkamai nepails\u0117s skrandis. Miegosite neramiai, protas ir nervai ryt\u0105 bus pavarg\u0119, apetito per pusry\u010dius netur\u0117sit, visas organizmas jausis nepails\u0117j\u0119s ir nepasireng\u0119s dienos darbams.<\/p>\n\n\n\n

Netur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017emir\u0161ta ir tai, kaip svarbu maitintis bei miegoti reguliariai. Kadangi k\u016bnas auga b\u016btent poilsio valandomis, labai svarbu, ypa\u010d ma\u017eiems vaikams, reguliariai ir daug ils\u0117tis.<\/p>\n\n\n\n

Kiek \u012fmanoma, tur\u0117tume vengti skub\u0117ti valgant. Juo ma\u017eiau yra laiko pavalgyti, juo ma\u017eiau turime suvalgyti. Geriau i\u0161vis nevalgyti, negu valgyti gerai nesukramtant.<\/p>\n\n\n\n

Valgymo laikas turi b\u016bti skirtas ir pabendravimui, ir poilsiui. Prie stalo turi nelikti nieko, kas prislegia ar erzina. Teb\u016bna puosel\u0117jamas pasitik\u0117jimas, gerumas bei d\u0117kingumas vis\u0173 g\u0117rybi\u0173 Dav\u0117jui, ir pokalbis bus d\u017eiugi maloni\u0173 min\u010di\u0173 t\u0117km\u0117, kuri, u\u017euot nuvarginusi, pakyl\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Susilaikymo ir saikingumo laikymasis visame kame turi nuostabi\u0105 j\u0117g\u0105. Palaikant \u0161velnum\u0105 bei ramyb\u0119, kurie tokie svarb\u016bs lyginant gyvenimo keli\u0105, tai rei\u0161kia kur kas daugiau negu aplinkyb\u0117s ar \u012fgimti sugeb\u0117jimai. Kartu \u0161itaip i\u0161siugdytas [240]<\/strong> geb\u0117jimas valdytis bus vienas i\u0161 did\u017eiausi\u0173 pagalbinink\u0173 s\u0117kmingai atliekant sunkias pareigas, kurios laukia kiekvieno \u017emogaus. I\u0161minties \u201ekeliai malon\u016bs, o visi takai ram\u016bs\u00bb (Patarli\u0173 3, 17). Tegul kiekvienas m\u016bs\u0173 \u0161alies jaunuolis, kuriam veriasi geresnis likimas nei kar\u016bnuot\u0173 karali\u0173, apsvarsto pamok\u0105, kuri\u0105 perteikia i\u0161min\u010diaus \u017eod\u017eiai: \u201eLaiminga tu, \u0161alie, […] kurios did\u017ei\u016bnai puotauja tinkamu laiku, sant\u016briai, o ne kaip girtuokliai!\u00bb (Mokytojo 10, 17)<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[241]<\/strong><\/a> Poilsis<\/a><\/h2>\n\n\n\n

„Viskam yra metas”.<\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n

Yra skirtumas tarp poilsio ir pasilinksminim\u0173. Aktyvus poilsis sustiprina ir atnaujina j\u0117gas. Atitrauk\u0119s mus nuo kasdienini\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173 bei darb\u0173, jis teikia atgaiv\u0105 protui bei k\u016bnui, taigi \u012fgalina mus gr\u012f\u017eti prie darb\u0173 su nauja energija. Kita vertus, pasilinksminimai, orientuoti \u012f malonumus, da\u017enai per\u017eengia visas ribas; jie eikvoja energij\u0105, reikaling\u0105 naudingam darbui, taigi tampa kli\u016btis siekiant tikrosios gyvenimo s\u0117km\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Visas k\u016bnas sukurtas taip, kad ka\u017ek\u0105 veikt\u0173. Ir jeigu aktyvia mank\u0161ta nepalaikomos fizin\u0117s galios, neilgai gal\u0117site maksimaliai i\u0161naudoti ir savo protin\u012f paj\u0117gum\u0105. Fizinis neveiklumas, kuris mokyklos klas\u0117je atrodo kone nei\u0161vengiamas, \u2013 kartu su kitomis sveikatai nepalankiomis s\u0105lygomis \u2013 vaikams b\u016bna kenksmingas, ypa\u010d tiems, kurie i\u0161 prigimties yra silpni. Da\u017enai nepakankamai v\u0117dinamos ir patalpos. D\u0117l neteisingos formos k\u0117d\u017ei\u0173 atsiranda nenat\u016brali laikysena, tod\u0117l suvar\u017eomas plau\u010di\u0173 ir \u0161irdies darbas. \u010cia ma\u017ei vaikai turi kasdien praleisti tris-penkias valandas, kv\u0117puodami ne\u0161varumais ir galb\u016bt net lig\u0173 bakterij\u0173 u\u017eter\u0161tu oru. Taigi nieko nuostabaus, kad b\u016btent mokykloje da\u017enai prasideda chroni\u0161kos, vis\u0105 gyvenim\u0105 [242]<\/strong> trunkan\u010dios ligos. Labiausiai nuken\u010dia smegenys, subtiliausias i\u0161 vis\u0173 fizini\u0173 organ\u0173, i\u0161 kurio semiasi energijos visos sistemos nervai. Priverstas pirma laiko ir per daug dirbti, ir dar sveikatai \u017ealingomis s\u0105lygomis, jis nusilpsta, ir da\u017enai li\u016bdnos pasekm\u0117s b\u016bna nebeat\u0161aukiamos.<\/p>\n\n\n\n

Kol nebus pad\u0117tas geras pagrindas fiziniam vystymuisi, vaikai netur\u0117t\u0173 b\u016bti ilgai laikomi u\u017edarose patalpose ir netur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161 j\u0173 reikalaujama intensyviai studijuoti. Pirmuosius a\u0161tuonerius ar de\u0161imt vaiko gyvenimo met\u0173 geriausia mokykla yra laukas ar sodas, geriausia mokytoja \u2013 mama, geriausias vadov\u0117lis \u2013 gamta. Net kai vaikas jau pakankamai \u016bgtel\u0117j\u0119s, kad gal\u0117t\u0173 lankyti mokykl\u0105, jo sveikata tur\u0117t\u0173 b\u016bti svarbiau u\u017e bet kokias \u017einias i\u0161 knyg\u0173. Jis tur\u0117t\u0173 augti tokiomis s\u0105lygomis, kurios palankiausios ir fiziniam, ir protiniam vystymuisi.<\/p>\n\n\n\n

Oro ir mank\u0161tos tr\u016bkumas gresia ne tik ma\u017eiems vaikams. \u0160ie sveikatai b\u016btini dalykai pernelyg da\u017enai u\u017emir\u0161tami ir vyresn\u0117se mokyklos klas\u0117se. Da\u017enas mokinys kiekvien\u0105 dien\u0105 s\u0117di u\u017edaroje patalpoje palink\u0119s prie knyg\u0173, jo kr\u016btin\u0117 \u2013 u\u017espausta, jis negali giliai \u012fkv\u0117pti, kraujo apytaka sul\u0117t\u0117ja, \u0161\u0105la kojos, kaista galva. K\u016bnas nepakankamai gauna maisting\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173, raumenys silpsta, visas organizmas nuvargsta ir suserga. Tokie mokiniai neretai visam gyvenimui lieka ne\u012fgal\u016bs. Jie b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119 pabaigti mokykl\u0105 [243]<\/strong> tur\u0117dami daugiau fizini\u0173 ir protini\u0173 j\u0117g\u0173, jeigu pamokos b\u016bt\u0173 vykusios tinkamomis s\u0105lygomis, reguliariai mank\u0161tinantis saul\u0117je ir gryname ore.<\/p>\n\n\n\n

Mokinys, kuris turi ma\u017eai laiko ir ne per geriausias priemones, bet siekia i\u0161silavinimo, tur\u0117t\u0173 suprasti, kad mank\u0161ta \u2013 tai ne tu\u0161\u010dias laiko \u0161vaistymas. Tas, kuris nuolatos kni\u016bbso prie knyg\u0173, po kurio laiko pasteb\u0117s, kad protas jau ne toks \u017evitrus. Tie, kurie skiria atitinkam\u0105 d\u0117mes\u012f fiziniam vystymuisi, darys didesn\u0119 pa\u017eang\u0105 literat\u016broje, negu tie, kurie vis\u0105 laik\u0105 pasin\u0117r\u0119 \u012f mokslus.<\/p>\n\n\n\n

Jei protas sutelkiamas \u012f vien\u0105 vienintel\u0119 mint\u012f, da\u017enai praranda pusiausvyr\u0105. Ta\u010diau vienodai i\u0161naudojant fizines ir protines galias bei kaitaliojant apm\u0105stymo temas, galima i\u0161saugoti visus savo sugeb\u0117jimus.<\/p>\n\n\n\n

Fizinis neveiklumas suma\u017eina ne tik proto, bet ir dorov\u0117s j\u0117g\u0105. Smegen\u0173 nervai, susisiekiantys su visu organizmu, yra terp\u0117, per kuri\u0105 Dangus bendrauja su \u017emogumi ir veikia jo vidin\u012f pasaul\u012f. Kiekviena kli\u016btis, trukdanti elektros srovi\u0173 cirkuliacijai nerv\u0173 sistemoje ir tod\u0117l silpninanti gyvybines galias bei pakertanti proto imlum\u0105, apsunkina ir dorov\u0117s ugdym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Be to, pernelyg intensyvios studijos, skatinan\u010dios kraujo pritek\u0117jim\u0105 \u012f smegenis, sukelia nesveik\u0105 susijaudinim\u0105, kuris pakerta sugeb\u0117jim\u0105 valdytis, tod\u0117l pernelyg da\u017enai \u012fsisi\u016bbuoja impulsai bei tu\u0161\u010dios u\u017egaidos. Taip atidaromos durys [244]<\/strong> netyrumui. Neteisingas fizini\u0173 gali\u0173 panaudojimas arba visi\u0161kai j\u0173 nenaudojimas did\u017eia dalimi lemia blogio plitim\u0105 pasaulyje. \u012e\u017e\u016blus i\u0161didumas, duonos perteklius ir lengvas gyvenimas (\u017er. Ezechielio 16, 49) yra tokie pat mirtini \u017emoni\u0173 pa\u017eangos prie\u0161ai \u0161ioje kartoje, kaip ir tada, kai jie pra\u017eud\u0117 Sodom\u0105. Mokytojai tur\u0117t\u0173 suprasti \u0161iuos dalykus ir atkreipti mokini\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161ias eilutes. Jie tur\u0117t\u0173 ai\u0161kinti, kad teisingas gyvenimas priklauso nuo teisingo m\u0105stymo, o kad mintys b\u016bt\u0173 tyros, b\u016btinas fizinis aktyvumas.<\/p>\n\n\n\n

Mokytojams da\u017enai sunku atsakyti \u012f klausim\u0105, kaip mokiniai tur\u0117t\u0173 tinkamai aktyviai ils\u0117tis. Daugelyje mokykl\u0173 fizinio lavinimo pamokos duoda naudos, ta\u010diau r\u016bpestingai nepri\u017ei\u016brimi mokiniai link\u0119 per daug \u012fsismarkauti. Bandydami j\u0117gas sporto sal\u0117je, jaunuoliai da\u017enai pakenkia sau visam gyvenimui.<\/p>\n\n\n\n

Fizin\u0117 mank\u0161ta sporto sal\u0117je, kad ir kaip gerai pravedama, neatstos aktyvaus poilsio gryname ore, ir tam m\u016bs\u0173 mokyklos tur\u0117t\u0173 sudaryti geresnes s\u0105lygas. Mokiniai turi aktyviai mank\u0161tintis. Nedaug esama blogybi\u0173, kuri\u0173 reik\u0117t\u0173 taip saugotis, kaip tinginyst\u0117 ir betikslis dykin\u0117jimas. Ir vis d\u0117lto polinkis \u012f itin aktyvias sporto \u0161akas kelia nerim\u0105 tiems, kurie r\u016bpinasi jaunimo gerove. Koki\u0105 \u012ftak\u0105 \u0161ios sporto \u0161akos tur\u0117s mokini\u0173 pa\u017eangai mokykloje ir s\u0117kmingam tolimesniam gyvenimui? \u017daidimai, u\u017eimantys tiek daug [245]<\/strong> mokinio laiko, nukreipia jo mintis nuo moksl\u0173. Jie nepadeda parengti jaunuol\u012f praktiniam, uoliam darbui gyvenime. J\u0173 \u012ftaka neugdo mandagumo, dosnumo ar tikro vyri\u0161kumo.<\/p>\n\n\n\n

Kai kurie i\u0161 populiariausi\u0173 \u017eaidim\u0173, kaip futbolas ir boksas, virto brutalumo mokyklomis. Jie ugdo tas pa\u010dias savybes, kaip ir senov\u0117s Romos \u017eaidimai. Noras dominuoti, pasidid\u017eiavimas brutalia j\u0117ga, neatsakingas po\u017ei\u016bris \u012f gyvenim\u0105 skatina jaunuolius demonstruoti tai, kas pasibais\u0117tina.<\/p>\n\n\n\n

Kiti atletiniai \u017eaidimai, nors ir ne tokie brutal\u016bs, vargu ar ma\u017eiau abejotini, nes pernelyg azarti\u0161ki. Jie stimuliuoja malonum\u0173 ir aistr\u0173 pom\u0117g\u012f, taigi skatina vengti naudingo darbo, i\u0161sisukin\u0117ti nuo praktini\u0173 pareig\u0173 bei atsakomyb\u0117s. Jie neleid\u017eia tenkintis blaivia gyvenimo realybe bei ramiais jo d\u017eiaugsmais. Taigi atsiveria durys tu\u0161\u010diam j\u0117g\u0173 eikvojimui ir palaidam gyvenimo b\u016bdui su visomis siaubingomis j\u0173 pasekm\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

Kad ir kaip tvarkingai vedami, pasilinksminim\u0173 vakar\u0117liai taip pat stabdo tikr\u0105j\u012f \u2013 ir proto, ir charakterio \u2013 tobul\u0117jim\u0105. Pavir\u0161utini\u0161kas bendravimas, polinkis \u012f ekstravagancij\u0105, malonum\u0173 ie\u0161kojimas ir pernelyg da\u017enai tu\u0161\u010dias j\u0117g\u0173 \u0161vaistymas kreipia vis\u0105 gyvenim\u0105 \u012f blogio pus\u0119. Tokio pasilinksminimo vietose gali gerokai pasidarbuoti t\u0117vai bei mokytojai, pasir\u016bpindami prasmingomis ir gyvyb\u0119 teikian\u010diomis pramogomis. Ir \u0161iuose, ir visuose kituose su m\u016bs\u0173 gerove susijusiuose dalykuose \u012ekv\u0117pimas yra [246]<\/strong> nurod\u0119s keli\u0105. Senov\u0117je Dievo vedam\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimas buvo paprastas. Jie gyveno gamtos prieglobsty. J\u0173 vaikai pad\u0117davo jiems nudirbti darbus bei tyrin\u0117jo gamtos lobyno gro\u017ej ir paslaptis. Lauk\u0173 ir giri\u0173 tyloje jie apm\u0105stydavo tas galingas tiesas, kurios kaip \u0161ventas paveldas buvo perduodamos i\u0161 kartos \u012f kart\u0105. \u0160itaip ugdomi i\u0161augdavo stipr\u016bs \u017emon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iais laikais gyvenimas tapo dirbtinis, o \u017emon\u0117s degradavo. Nors mes gal ir negalime visi\u0161kai gr\u012f\u017eti prie paprast\u0173 an\u0173 laik\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, galime i\u0161 j\u0173 pasimokyti to, kas m\u016bs\u0173 poilsio laik\u0105 pavers tikra atgaiva k\u016bnui, protui bei sielai.<\/p>\n\n\n\n

Su aktyvaus poilsio klausimu glaud\u017eiai susijusi nam\u0173 ir mokyklos aplinka. Renkantis, kur statyti nam\u0105 ar mokykl\u0105, \u012f \u0161iuos dalykus tur\u0117t\u0173 b\u016bti atsi\u017evelgta. Tiems, kuriems protin\u0117 ir fizin\u0117 gerov\u0117 yra svarbiau u\u017e pinigus ar visuomen\u0117s reikalavimus ir papro\u010dius, tur\u0117t\u0173 siekti, kad j\u0173 vaikai mokyt\u0173si i\u0161 gamtos ir aktyviai ils\u0117t\u0173si jos prieglobstyje. Jeigu kiekviena mokykla b\u016bt\u0173 pastatyta ten, kur mokiniai gal\u0117t\u0173 dirbti \u017eem\u0119, i\u0161eiti \u012f laukus ir mi\u0161k\u0105, tai b\u016bt\u0173 did\u017eiul\u0117 pagalba ugdymo darbe.<\/p>\n\n\n\n

Aktyvus mokini\u0173 poilsis geriausi\u0173 rezultat\u0173 duos tada, kai bus asmeni\u0161kai bendradarbiaujama su mokytoju. Tikras mokytojas nedaug gali suteikti savo mokiniams toki\u0173 verting\u0173 dovan\u0173, kaip savo paties draugyst\u0119. Tik pamil\u0119 kit\u0105 \u017emog\u0173, mes galime j\u012f suprasti, o suprasti reikia, kad [247]<\/strong> gal\u0117tume kuo veiksmingiau pasitarnauti. Tai tinka ir vyrams, ir moteris, o dar labiau \u2013 vaikams ir jaunimui. Siekiant stiprinti abipus\u0119 mokytojo ir mokinio simpatij\u0105, vienas i\u0161 maloniausi\u0173 b\u016bd\u0173 yra bendrauti u\u017e mokyklos rib\u0173. Kai kuriose mokyklose mokytojas visada b\u016bna su savo mokiniais, kai \u0161ie aktyviai ilsisi. Jis prisijungia prie j\u0173 sieki\u0173, lydi juos i\u0161vykose ir, atrodo, susitapatina su jais. B\u016bt\u0173 puiku, jeigu tai b\u016bt\u0173 da\u017eniau praktikuojama m\u016bs\u0173 mokyklose. Mokytojo auka b\u016bt\u0173 did\u017eiul\u0117, ta\u010diau jam b\u016bt\u0173 ir gausiai atlyginta.<\/p>\n\n\n\n

Joks aktyvus poilsis nebus vaikams ir jaunimui toks palaiminimas, kaip pagalba kitiems. I\u0161 prigimties entuziastingi bei iml\u016bs \u012fsp\u016bd\u017eiams, jaunuoliai mielai priima pasi\u016blymus. Planuodamas sodinti augalus, mokytojas gal\u0117t\u0173 paskatinti gra\u017einti mokyklos aplink\u0105 bei klases. Tai b\u016bt\u0173 dviguba nauda. To, k\u0105 mokiniai stengsis pagra\u017einti, jie niekada nebenor\u0117s sugadinti ar sudarkyti. Be to, bus lavinamas skonis, tvarkingumas, r\u016bpestingumas, o draugyst\u0117s ir bendradarbiavimo dvasia laimins mokinius vis\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Darbu sode ar i\u0161kyla \u012f laukus ar mi\u0161k\u0105 galima sudominti dar labiau, jei mokiniai bus paskatinti papasakoti savo \u012fsp\u016bd\u017eius, patirtus stebint gamtos gro\u017e\u012f, tiems, kurie negali aplankyti \u0161i\u0173 maloni\u0173 viet\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Pastabus mokytojas ras daugyb\u0119 prog\u0173 nukreipti mokinius ten, kur reikalinga j\u0173 pagalba. [248]<\/strong> Ypa\u010d ma\u017ei vaikai \u012f mokytoj\u0105 \u017ei\u016bri su did\u017eiausiu pasitik\u0117jimu ir pagarba. Kad ir kuo jie gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti pad\u0117dami namuose, i\u0161tikimai atlikdami savo kasdienines pareigas, patarnaudami ligoniams ar varg\u0161ams, \u2013 visa tai duos vaisi\u0173. Ir v\u0117lgi bus u\u017etikrinta dviguba nauda. Malonus pasi\u016blymas suteiks pasitenkinimo ir jo autoriui. T\u0117v\u0173 d\u0117kingumas ir bendradarbiavimas palengvint\u0173 mokytojo na\u0161t\u0105 ir pragiedrint\u0173 jo keli\u0105.<\/p>\n\n\n\n

D\u0117mesys aktyviam poilsiui ir fizinei kult\u016brai kartkart\u0117m, be abejo, suardys \u012fprastin\u0119 mokyklos darbo rutin\u0105, ta\u010diau \u0161i pertrauka netaps jokia kli\u016btim. Gaivinant k\u016bn\u0105 ir prot\u0105, stiprinant nesavanaudi\u0161kumo dvasi\u0105, susaistant mokytoj\u0105 ir mokin\u012f bendr\u0173 interes\u0173 bei draugyst\u0117s ry\u0161iais, u\u017e sugai\u0161t\u0105 laik\u0105 bei pastangas bus atlyginta \u0161imteriopai. Tas energijos perteklius, kuris jaunuoliams da\u017enai sukelia daug pavoj\u0173, bus panaudotas palaimintai. Saugantis blogio, proto u\u017e\u0117mimas geromis id\u0117jomis yra kur kas naudingesnis u\u017e nesuskai\u010diuojamus \u012fstatym\u0173 bei drausm\u0117s suvar\u017eymus.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[249] <\/strong><\/a>Darbinis ugdymas<\/a><\/h2>\n\n\n\n

Stenkis […] darbuotis savo rankomis”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Suk\u016brus pasaul\u012f, darbas buvo skirtas kaip palaiminimas. Jis rei\u0161k\u0117 tobul\u0117jim\u0105, j\u0117g\u0105, laim\u0119. D\u0117l nuod\u0117m\u0117s prakeikimo pasikeitusi \u017dem\u0117s pad\u0117tis pakeit\u0117 ir darbo s\u0105lygas; ir vis d\u0117lto, nors dabar lydimas nerimo, nuovargio bei skausm\u0173, jis vis dar yra d\u017eiaugsmo bei tobul\u0117jimo \u0161altinis. Be to, darbas saugo nuo pagund\u0173. Jis drausmina, neleid\u017eia nuolaid\u017eiauti sau, lavina stropum\u0105, tyrum\u0105 ir tvirtum\u0105. Taigi darbas yra Dievo did\u017eiojo plano atgaivinti mus po nuopuolio dalis.<\/p>\n\n\n\n

Jaunimas tur\u0117t\u0173 suvokti, kaip kilnu yra dirbti. Paai\u0161kinkite jiems, kad Dievas irgi nuolatos dirba. Gamtoje viskas atlieka savo darb\u0105. Visoje k\u016brinijoje verda veikla, ir, kad atliktume savo misij\u0105, mes taip pat turim b\u016bti aktyv\u016bs.<\/p>\n\n\n\n

Dirbdami mes turime bendradarbiauti su Dievu. Jis atidav\u0117 mums \u017dem\u0119 su visais jos lobiais, ta\u010diau mes turim pritaikyti juos savo reikm\u0117m bei patogumui. Tai Jis priver\u010dia med\u017eius augti, ta\u010diau medien\u0105 paruo\u0161iam ir namus statom mes. Tai Jis pasl\u0117p\u0117 \u017eem\u0117je auks\u0105, sidabr\u0105, gele\u017e\u012f ir angl\u012f; ta\u010diau \u0161ias i\u0161kasenas mes galim i\u0161gauti tik per sunk\u0173 tri\u016bs\u0105. Atskleiskite mokiniams, kad; nors Dievas visk\u0105 suk\u016br\u0117 ir nuolatos vadovauja, Jis suteik\u0117 mums [250]<\/strong> j\u0117g\u0105, kuri per daug nesiskiria nuo Jo. Mums suteikta galia valdyti gamtos j\u0117gas. Kaip Dievas i\u0161 chaoso pa\u0161auk\u0117 \u017dem\u0119 su visu jos gro\u017eiu, taip mes galime i\u0161 sumai\u0161ties sukurti tvark\u0105 bei gro\u017e\u012f. Ir nors dabar viskas sudarkyta blogio, u\u017ebaig\u0119 savo darb\u0105 mes patiriame d\u017eiaugsm\u0105, pana\u0161\u0173 j Dievo, kai, \u017evelgdamas \u012f k\u0105 tik sukurt\u0105 \u017dem\u0119, Jis i\u0161tar\u0117: \u201eLabai gerai”.<\/p>\n\n\n\n

Jaunimui taip reikalinga mank\u0161ta gali b\u016bti siejama su naudingu darbu. Ma\u017eas vaikas ir mokosi, ir vystosi \u017eaisdamas; ir jo u\u017esi\u0117mimai turi b\u016bti tokie, kad skatint\u0173 ne tik fizin\u012f, bet ir protin\u012f bei dvasin\u012f augim\u0105. Kai jis jau pakankamai stiprus ir nuovokus, geriausias aktyvus poilsis yra nukreipiant jo pastangas naudinga linkme. Tai, kas pratina rankas pad\u0117ti ir moko vaik\u0105 ne\u0161ti sav\u0105j\u0105 gyvenimo na\u0161tos dal\u012f, veiksmingiausiai skatina proto ir charakterio lav\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Jaunimas turi b\u016bti mokomas, kad gyvenimas \u2013 tai uolus darbas, atsakomyb\u0117, r\u016bpestingumas. Juos reikia ugdyti taip, kad jie i\u0161augt\u0173 prakti\u0161kais \u017emon\u0117mis \u2013 vyrais ir moterimis, kurie nesutrinka i\u0161kilus sunkumams. Jiems der\u0117t\u0173 ai\u0161kinti, kokia b\u016btina sistemingo, tinkamai vadovaujamo darbo disciplina \u2013 ne tik kaip apsauga nuo gyvenimo netik\u0117tum\u0173, bet ir kaip pagalba visapusi\u0161kai tobul\u0117jant.<\/p>\n\n\n\n

Nepaisant visko, kas buvo pasakyta ir para\u0161yta apie tai, kaip garbinga yra dirbti, vis d\u0117lto vyrauja [251]<\/strong> nuomon\u0117, kad rank\u0173 darbas \u017eemina. Jaunuoliai nori tapti mokytojais, tarnautojais, prekybininkais, gydytojais, teisininkais ar \u012fgyti koki\u0105 nors kit\u0105 profesij\u0105, nereikalaujan\u010di\u0105 fizinio tri\u016bso. Jaunos moterys kratosi nam\u0173 \u016bkio darb\u0173 ir siekia i\u0161silavinimo kitose srityse. Ta\u010diau tokiems \u017emon\u0117ms der\u0117t\u0173 i\u0161ai\u0161kinti, kad s\u0105\u017einingas tri\u016bsas ne\u017eemina jokio vyro ar moters. \u017demina dykin\u0117jimas ir pataikavimas sau. Tinginyst\u0117 skatina nuolaid\u017eiauti savo \u012fgeid\u017eiams, tod\u0117l gyvenimas tampa tu\u0161\u010dias bei nykus, o tokioje dirvoje gali sudygti bet kokia blogyb\u0117. \u201eJeigu \u017eem\u0117 sugeria da\u017en\u0105 liet\u0173 ir i\u0161 jos prasikala \u017eelmenys, naudingi tiems, kurie j\u0105 dirba, tai ji susilaukia Dievo palaimos, bet jeigu ji te\u017eeldo er\u0161k\u0117\u010dius bei usnis, tai ji niekam tikusi, ant jos krinta prakeiksmas, ir galiausiai ji bus i\u0161deginta\u00bb (Hebrajams 6, 7. 8).<\/p>\n\n\n\n

Daugelis studijuojam\u0173 dalyk\u0173, kuriems skiria laiko mokinys, neb\u016btini naudingumui ar laimei; ta\u010diau kiekvienas jaunuolis turi gerai susipa\u017einti su kasdienin\u0117mis pareigomis. Esant reikalui, jauna moteris gali apsieiti be pranc\u016bz\u0173 kalbos \u017eini\u0173 ir algebros ar net mok\u0117jimo skambinti pianinu; ta\u010diau ji privalo mok\u0117ti i\u0161kepti skani\u0105 duon\u0105, pasi\u016bti gra\u017e\u0173 drabu\u017e\u012f ir tinkamai atlikti daugel\u012f nam\u0173 \u016bkio darb\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Visos \u0161eimos sveikatai ir laimei nieko n\u0117ra svarbiau u\u017e \u0161eiminink\u0117s sugeb\u0117jimus ir sumanum\u0105. Jeigu maistas bus neteisingai paruo\u0161tas ar [252]<\/strong> nevisavertis, ji gali trukdyti naudingai darbuotis suaugusiems ar net visi\u0161kai sugadinti j\u0173 sveikat\u0105 ir stabdyti vaik\u0173 vystym\u0105si. Kita vertus, gamindama organizmo reikm\u0117ms pritaikyt\u0105 maist\u0105, kuris kartu yra viliojantis ir gardus, ji gali padaryti tiek pat gera, kiek padaryt\u0173 bloga eidama prie\u0161inga linkme. Taigi daugeliu at\u017evilgi\u0173, gyvenimo laim\u0117 glaud\u017eiai susijusi su i\u0161tikimai atliekamomis kasdienin\u0117mis pareigomis.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi tvarkantis namuose, savo darb\u0173 dal\u012f turi atlikti ir vyrai, ir moterys, supratim\u0105 apie nam\u0173 ruo\u0161os darbus turi \u012fgyti ir berniukai, ir mergait\u0117s. Pasikloti lov\u0105, susitvarkyti kambar\u012f, suplauti indus, gaminti valg\u012f, skalbti, susisi\u016bti drabu\u017e\u012f \u2013 visi \u0161ie darbai jokiam berniukui netur\u0117t\u0173 atrodyti nevyri\u0161ki; jis tur\u0117t\u0173 tik d\u017eiaugtis jais ir jaustis naudingas. Kita vertus, jeigu mergait\u0117s i\u0161moks pasibalnoti ir va\u017eny\u010dioti arkl\u012f, darbuotis su pj\u016bklu ir plaktuku, gr\u0117bliu ir kauptuku, jos tik bus geriau pasirengusios gyvenimo netik\u0117tumams.<\/p>\n\n\n\n

Tegul vaikai ir jaunuoliai su\u017eino i\u0161 Biblijos, kaip Dievas gerb\u0117 kasdienin\u012f darb\u0105. Tepaskaito jie apie \u201eprana\u0161\u0173 mokinius\u00bb (\u017er. 2 Karali\u0173 6, 1-7), kurie patys stat\u0117si sau nam\u0105 ir d\u0117l kuri\u0173 buvo padarytas stebuklas, kad b\u016bt\u0173 i\u0161trauktas i\u0161 vandens pasiskolintas kirvis. Tepaskaito jie apie dailid\u0119 J\u0117z\u0173 ir palapini\u0173 aud\u0117j\u0105 Pauli\u0173, kurie su amatininko tri\u016bsu siejo savo auk\u0161\u010diausi\u0105 tarnavim\u0105 \u2013 ir [253]<\/strong> dievi\u0161k\u0105, ir \u017emogi\u0161k\u0105 tarnavim\u0105. Tepaskaito jie apie berniuk\u0105, kurio penkis duonos kepaliukus panaudojo i\u0161gelb\u0117tojas, padarydamas nuostab\u0173 stebukl\u0105 \u2013 pamaitindamas minias \u017emoni\u0173; apie siuv\u0117j\u0105 Tabit\u0105, kuri buvo prikelta i\u0161 numirusi\u0173, kad toliau si\u016bt\u0173 varg\u0161ams drabu\u017eius; apie i\u0161minting\u0105j\u0105 Patarli\u0173 knygoje apib\u016bdint\u0105 moter\u012f, kuri \u201epasir\u016bpina viln\u0173 bei lin\u0173 ir darbuojasi \u012fgudusiomis rankomis”,<\/em> kuri \u201eduoda maisto namams ir dienos nurodym\u0173 tarnait\u0117ms<\/em>„, kuri \u201ei\u0161 savo rank\u0173 u\u017edarbio \u012fveisia vynuogyn\u0173”,<\/em> ir kurios \u201erankos stiprios”;<\/em> kuri \u201edosniai duoda varg\u0161ui ir i\u0161tiesia rank\u0173 elgetai”,<\/em> kuri \u201eatid\u017eiai pri\u017ei\u016bri savo \u0161eimos elges\u012f, niekada nevalgo dykaduonio duonos\u00bb (Patarli\u0173 31, 13.15-17.20.27).<\/em> Apie toki\u0105 Dievas sako: \u201eMoteris turi b\u016bti giriama u\u017e pagarbi\u0173 Vie\u0161paties baim\u0119. Duokite jai atlyginim\u0173 u\u017ejos tri\u016bs\u0105! Teaidi miesto vartai jos darb\u0173 gyriumi!\u00bb (Patarli\u0173 31, 30.31)<\/em><\/p>\n\n\n\n

Pirmoji amat\u0173 mokykla kiekvienam vaikui turi b\u016bti jo namai. Kiek \u012fmanoma, s\u0105lygos darbiniam ugdymui tur\u0117t\u0173 b\u016bti sukurtos ir kiekvienoje mokykloje. Did\u017eia dalimi toks aukl\u0117jimas gali pakeisti sporto sal\u0119 ir, be to, lavinti verting\u0105 savyb\u0119 \u2013 drausmingum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Darbinis ugdymas vertas kur kas daugiau d\u0117mesio, nei jam skiriama. Mokyklos tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012frengtos taip, kad jose b\u016bt\u0173 ugdoma ne tik kuo geriausia protin\u0117 bei dorovin\u0117 kult\u016bra, bet ir sudarytos puikios s\u0105lygos tobul\u0117ti fizi\u0161kai ir i\u0161mokti [254]<\/strong> amat\u0173. Tur\u0117t\u0173 b\u016bti mokoma kuo daugiau nauding\u0173 amat\u0173, \u017eem\u0117s \u016bkio darb\u0173, skiriamas d\u0117mesys nam\u0173 ekonomikai, sveiko maisto gaminimui, siuvimui, drabu\u017ei\u0173 \u0161varai, ligoni\u0173 prie\u017ei\u016brai ir pana\u0161iems dalykams. Tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fveisti sodai, \u012frengtos dirbtuv\u0117s bei ligoni\u0173 slaugos kambariai, ir darb\u0105 kiekviename bare tur\u0117t\u0173 pri\u017ei\u016br\u0117ti kvalifikuoti mokytojai.<\/p>\n\n\n\n

Dirbant tur\u0117t\u0173 b\u016bti keliamas konkretus tikslas ir darbuotis der\u0117t\u0173 uoliai. Nors kiekvienam naudinga i\u0161manyti bent kelet\u0105 amat\u0173, bent vien\u0105 \u017emogus turi \u012fvaldyti puikiai. Kiekvienas jaunuolis baigdamas mokykl\u0105 tur\u0117t\u0173 mok\u0117ti kok\u012f nors amat\u0105, i\u0161 kurio, esant reikalui, gal\u0117t\u0173 pragyventi.<\/p>\n\n\n\n

Da\u017enai kyla nepasitenkinimas d\u0117l to, kad darbinis ugdymas mokyklose reikalauja pernelyg daug l\u0117\u0161\u0173. Ta\u010diau tikslas, kurio siekiama, vertas tos kainos. N\u0117ra kito tokio svarbaus mums patik\u0117to darbo, kaip jaunimo mokymas, ir, kad ir kiek tai kainuot\u0173, tos l\u0117\u0161os nebus panaudotos veltui.<\/p>\n\n\n\n

Net finansini\u0173 rezultat\u0173 po\u017ei\u016briu, darbiniam ugdymui panaudotos l\u0117\u0161os bus teisingiausia ekonomika. Daugyb\u0117 m\u016bs\u0173 vaikin\u0173 nesi\u0161laistys gatv\u0117mis ir nes\u0117d\u0117s baruose. Skirdami l\u0117\u0161\u0173 sodams \u012fveisti, dirbtuv\u0117ms ir baseinams \u012frengti su kaupu sutaupysime j\u0173 \u2013 ma\u017eiau reik\u0117s ligonini\u0173 ir pataisos nam\u0173. O kokie vertingi visuomenei ir tautai bus patys jaunuoliai, i\u0161mok\u0119 amat\u0105 bei \u012fgud\u0119 dirbti nauding\u0105 darb\u0105!<\/p>\n\n\n\n

[255]<\/strong> Kaip poilsis nuo moksl\u0173, itin naudingi u\u017esi\u0117mimai gryname ore, leid\u017eiantys mank\u0161tintis visam k\u016bnui. Joks darbinis ugdymas taip nei\u0161eina \u012f naud\u0105, kaip \u017eem\u0117s \u016bkio darbai. Taigi tur\u0117t\u0173 b\u016bti dedamos didesn\u0117s pastangos ie\u0161kant galimybi\u0173 j\u0173 imtis bei keliant susidom\u0117jim\u0105 jais. Tegul mokytojas atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f tai, kas apie \u017eem\u0117s \u016bk\u012f pasakyta Biblijoje: jog tai Dievo plano dalis, kad \u017emogus dirbt\u0173 \u017eem\u0119; jog pirmajam \u017emogui, viso pasaulio valdovui, buvo pavesta pri\u017ei\u016br\u0117ti sod\u0105; ir kad daugelis garsiausi\u0173 pasaulio \u017emoni\u0173, jos tiktoji auk\u0161tuomen\u0117, dirbo \u017eem\u0119. Atskleiskite, kokias galimybes atveria toks gyvenimo b\u016bdas. I\u0161min\u010dius pasak\u0117: \u201eKra\u0161tui naudinga, kad dirbam\u0105 \u017eem\u0119 pri\u017ei\u016br\u0117t\u0173 karalius\u00bb (Mokytojo 5, 8). Apie t\u0105, kuris dirba \u017eem\u0119, Biblijoje pasakyta: \u201eJis i\u0161moko atlikti savo darb\u0105, nes Dievas j\u012f pamok\u0117!\u00bb (Izaijo 28, 26) Arba: \u201eKas pri\u017ei\u016bri figmed\u012f, tas valgo jo vaisius\u00bb (Patarli\u0173 27, 18). Tas, kuris u\u017esidirba pragyvenimui \u017eem\u0117s \u016bkio darbais, i\u0161vengia daugyb\u0117s pagund\u0173 ir d\u017eiaugiasi nesuskai\u010diuojamomis privilegijomis ir palaiminimais, kurie neprieinami dirbantiems did\u017eiuosiuose miestuose. \u0160iais mil\u017eini\u0161k\u0173 koncern\u0173 ir verslo konkurencijos laikais nedaug yra \u017emoni\u0173, kurie m\u0117gaujasi tokia tikra nepriklausomybe ir yra tokie tikri, kad jie gaus teising\u0105 atlyg\u012f u\u017e darb\u0105, kaip \u017eemdirbiai.<\/p>\n\n\n\n

Studijuojant \u017eem\u0117s \u016bkio moksl\u0105, mokiniams turi b\u016bti ne tik perteikiamos teorin\u0117s \u017einios, bet [256]<\/strong> ir sudaromos galimyb\u0117s praktikai. Su\u017einoj\u0119 tai, k\u0105 \u0161is mokslas gali atskleisti apie gamt\u0105, dirvo\u017eemio paruo\u0161im\u0105, skirtingus pas\u0117lius ir geriausius j\u0173 auginimo b\u016bdus, tepanaudoja jie \u0161ias \u017einias. Mokytojai tegul darbuojasi kartu su mokiniais ir parodo, k\u0105 galima pasiekti uoliai stengiantis bei sumaniai tri\u016bsiant. Taip galima pa\u017eadinti nuo\u0161ird\u0173 susidom\u0117jim\u0105 bei u\u017emojus kuo geriau atlikti darb\u0105. Tokie u\u017emojai kartu su energijos teikian\u010dia mank\u0161ta, saul\u0117s \u0161viesa ir grynu oru paskatins myl\u0117ti \u017eem\u0117s \u016bkio darbus, ir daugelis jaunuoli\u0173 apsispr\u0119s verstis jais. Taip gali b\u016bti pristabdyta dabar vykstanti intensyvi migracija \u012f did\u017eiuosius miestus. Be to, m\u016bs\u0173 mokyklos gali veiksmingai prisid\u0117ti ma\u017einant bedarbi\u0173 skai\u010di\u0173. T\u016bkstan\u010diai bej\u0117gi\u0173 i\u0161alkusi\u0173 \u017emoni\u0173, i\u0161 kuri\u0173 kasdien nema\u017eai papildo nusikalt\u0117li\u0173 gretas, gal\u0117t\u0173 i\u0161silaikyti ir gyventi laimingai, sveikai bei nepriklausomai, jeigu juos kas nors i\u0161mokyt\u0173 sumaniai bei uoliai dirbti \u017eem\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Darbinis ugdymas gali b\u016bti naudingas ir profesionalams. \u017dmogus gali b\u016bti \u0161viesaus proto, greitai perprantantis naujas id\u0117jas, jo sugeb\u0117jimai ir \u017einios gali pad\u0117ti jam \u012fgyti pasirinkt\u0105 profesij\u0105; ir vis d\u0117lto jis gali dar anaiptol neb\u016bti tinkamas atlikti savo pareigas. I\u0161silavinimas, \u012fgytas daugiausia i\u0161 knyg\u0173, ugdo pavir\u0161utini\u0161k\u0105 m\u0105stym\u0105. O praktinis darbas moko \u012fd\u0117miai steb\u0117ti ir nepriklausomai m\u0105styti. Teisingai atliekamas, [257]<\/strong> jis ugdo t\u0105 praktin\u0119 i\u0161mint\u012f, kuri\u0105 mes vadiname sveiku protu. Jis lavina sugeb\u0117jim\u0105 planuoti bei vykdyti, ugdo dr\u0105s\u0105 bei i\u0161tverm\u0119, skatina b\u016bti takti\u0161kais ir meistri\u0161kai atlikti darb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Gydytojas, kuris \u012fgijo profesini\u0173 \u017eini\u0173 pagrindus slaugydamas ligonius, greitai orientuosis, bus visapusi\u0161kai i\u0161prus\u0119s ir sugeb\u0117s suteikti reikaling\u0105 pagalb\u0105 i\u0161tikus nelaimei \u2013 visas \u0161ias b\u016btinas savybes suteikia tik praktinis ugdymas.<\/p>\n\n\n\n

Tarnautojas, misionierius, mokytojas pasteb\u0117s, kad j\u0173 \u012ftaka \u017emon\u0117ms gerokai sustipr\u0117jo, kai tapo akivaizd\u017eios j\u0173 \u017einios ir sugeb\u0117jimai, reikalingi praktin\u0117ms kasdienyb\u0117s pareigoms atlikti. Ir kaip da\u017enai misionieriaus s\u0117km\u0117, o gal net ir visas gyvenimas, priklauso nuo to, kaip jis i\u0161mano praktinius dalykus. Sugeb\u0117jimas gaminti valg\u012f, \u012fveikti nelaimes bei netik\u0117tumus, gydyti ligas, pasistatyti nam\u0105 ar, jei reikia, ba\u017eny\u010di\u0105 \u2013 b\u016btent tai da\u017enai lemia s\u0117kmingas ar ne bus jo gyvenimo darbas.<\/p>\n\n\n\n

Daugeliui mokini\u0173 kur kas vertingesnis bus \u012fgytas i\u0161silavinimas, jeigu mokydamiesi jie sugeb\u0117s i\u0161silaikyti materialiai. U\u017euot skolin\u0119si ar priklaus\u0119 nuo t\u0117v\u0173, jauni vyrai ir moterys tur\u0117t\u0173 pasikliauti savo j\u0117gomis. Tik tada jie supras pinig\u0173, laiko, j\u0117g\u0173 ir galimybi\u0173 vert\u0119 ir kur kas s\u0117kmingiau atsispirs pagundai dykin\u0117ti ar i\u0161laidauti. Taupumo, darb\u0161tumo, pasiaukojimo, praktinio amato \u012fvaldymo, atkaklumo \u012fg\u016bd\u017eiai siekiant tikslo bus svarbiausias j\u0173 pasirengimas gyvenimo kovai. [258]<\/strong> O mokint\u0173 pratinimas ir mokymas u\u017esidirbti patiems apsaugos \u0161vietimo \u012fstaigas nuo skol\u0173 na\u0161tos, kuri slegia daugel\u012f mokykl\u0173 bei gerokai trukdo joms naudingai darbuotis.<\/p>\n\n\n\n

Jaunuoliai tur\u0117t\u0173 suprasti, kad jie nebus mokomi i\u0161vengti nemaloni\u0173 darb\u0173 bei sunki\u0173 na\u0161t\u0173; kad ugdymo tikslas yra palengvinti darb\u0105, mokant geresni\u0173 metod\u0173 bei diegiant kilnesnius tikslus. Ai\u0161kinkite jiems, kad tikrasis gyvenimo tikslas yra ne siekti kuo didesn\u0117s naudos sau, o pagerbti savo K\u016br\u0117j\u0105, atliekant savo vaidmen\u012f pasaulio darbe bei i\u0161tiesiant pagalbos rank\u0105 silpnesniesiems ir ma\u017eiau \u017einantiems.<\/p>\n\n\n\n

Viena i\u0161 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l niekinamas fizinis darbas, yra tai, kad jis da\u017enai atliekamas aplaid\u017eiai, skubotai, neapgalvotai. \u017dmon\u0117s jo imasi ne d\u0117l to, kad norisi, o tod\u0117l, kad reikia. Darbininkas ne\u012fdeda \u012f \u0161\u012f darb\u0105 \u0161irdies ir nei pats save gerbia d\u0117l to, kad j\u012f atliko, nei susilaukia kit\u0173 pagarbos. Darbinis ugdymas tur\u0117t\u0173 i\u0161taisyti \u0161i\u0105 klaid\u0105. Jis tur\u0117t\u0173 i\u0161lavinti kruop\u0161tum\u0105 bei uolum\u0105. Mokiniai tur\u0117t\u0173 tapti takti\u0161ki ir sistemingi; jie tur\u0117t\u0173 i\u0161mokti taupyti laik\u0105 ir numatyti kiekvien\u0105 savo \u017eingsn\u012f. Jiems reik\u0117t\u0173 ne tik atskleisti kuo geriausius metodus, bet ir \u012fkv\u0117pti tro\u0161kim\u0105 nuolatos tobul\u0117ti. Teb\u016bna j\u0173 tikslas dirbti taip gerai, kaip tik leid\u017eia \u017emogaus protas ir sugeba rankos. Tokio ugdymo d\u0117ka jaunimas taps savo darbo meistrais, o ne vergais. Jis palengvins sunkiai tri\u016bsian\u010diojo [259]<\/strong> dali\u0105 ir sutaurins net kukliausi\u0105 u\u017esi\u0117mim\u0105. Tam, kuris \u017eiuri \u012f darb\u0105 kaip \u012f katorg\u0105, dirba nemok\u0161i\u0161kai ir nesistengia tobul\u0117ti, darbas tikrai bus na\u0161ta. Ta\u010diau tiems, kurie net menkiausiame darbelyje \u012f\u017evelgia pamok\u0105, jis bus kilnus bei gra\u017eus, ir jiems bus malonu gerai bei i\u0161tikimai j\u012f atlikti.<\/p>\n\n\n\n

\u0160itaip i\u0161ugdytas jaunimas, kad ir koks b\u016bt\u0173 jo pa\u0161aukimas gyvenime, jeigu darbuosis s\u0105\u017einingai, bus naudingas ir garbingas.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[261] <\/strong><\/a>CHARAKTERIO FORMAVIMAS<\/h1>\n\n\n\n

[262]<\/strong> \u201e\u017di\u016br\u0117k […], kad visk\u0105 padarytum<\/em><\/p>\n\n\n\n

pagal t\u0105 pavyzd\u012f, kuris tau buvo parodytas ant kalno”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[263]<\/strong> Ugdymas ir charakteris<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eTai, kas jo laikams teikia patvarum\u0105, […] yra i\u0161mintis ir pa\u017einimas”.<\/em><\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n

Tikras ugdymas neignoruoja mokslo \u017eini\u0173 ar literat\u016brini\u0173 sugeb\u0117jim\u0173, ta\u010diau labiau u\u017e informacij\u0105 jis vertina stipryb\u0119, labiau u\u017e stipryb\u0119 \u2013 gerum\u0105, labiau u\u017e intelektualinius pasiekimus \u2013charakter\u012f. Tauraus charakterio \u017emoni\u0173 pasauliui reikia labiau nei did\u017ei\u0173 intelektual\u0173. Jam reikia \u017emoni\u0173, kuri\u0173 sugeb\u0117jimus valdo tvirti principai.<\/p>\n\n\n\n

\u201e\u0160tai i\u0161minties prad\u017eia: \u012fgyk i\u0161minties. […] I\u0161minting\u0173j\u0173 lie\u017euvis dalija i\u0161manym\u0105\u00bb (Patarli\u0173 4, 7; 15, 2). Toki\u0105 i\u0161mint\u012f ir suteikia tikrasis ugdymas. Jis moko, kaip geriausiai panaudoti ne vien\u0105, o visas m\u016bs\u0173 galias ir sugeb\u0117jimus. Taigi jis apima vis\u0105 \u012fsipareigojim\u0173 rat\u0105 \u2013 sau, pasauliui, Dievui.<\/p>\n\n\n\n

Charakterio ugdymas yra svarbiausias i\u0161 kada nors \u017emogui patik\u0117t\u0173 darb\u0173, ir uolus jo studijavimas dar niekada nebuvo toks svarbus kaip dabar. Jokia ankstesn\u0117 karta nebuvo pa\u0161aukta \u012f tokios grandiozin\u0117s svarbos \u012fvyki\u0173 verpet\u0105, dar niekada jauni vyrai ir moterys nesusid\u016br\u0117 su tokiais pavojais, kaip \u0161iandien.<\/p>\n\n\n\n

\u012e k\u0105 orientuotas ugdymas \u0161iais laikais? K\u0105 da\u017eniausiai raginama daryti? Ie\u0161koti sav\u0119s. Dabartinis [264]<\/strong> ugdymas t\u0117ra \u0161io \u017eod\u017eio parodija. Ta\u010diau tikrasis ugdymas moko atsispirti savanaudi\u0161koms ambicijoms, vald\u017eios tro\u0161kimui, jis kovoja su \u017emonijos teisi\u0173 ir poreiki\u0173 nepaisymu, kuris yra m\u016bs\u0173 pasaulio prakeikimas. Dievo sukurtas gyvenimo planas apima kiekvien\u0105 \u017emog\u0173. Kiekvienas turi maksimaliai i\u0161lavinti savo talentus; ir i\u0161tikimai tai darydamas \u2013 nesvarbu, daug ar ma\u017eai turi sugeb\u0117jim\u0173, \u2013 jis pelnys pagarb\u0105. Dievo plane n\u0117ra vietos savanaudi\u0161kam lenktyniavimui. Nei\u0161mintingai elgiasi tie, kurie lygina save su kitais ir sprend\u017eia apie save pagal kitus (plg. 2 Korin- tie\u010diams 10, 12). Kad ir k\u0105 \u017emogus daro, jis turi tarnauti \u201ekaip Dievo apdovanotas j\u0117gomis\u00bb (1 Petro 4, 11). \u201eK\u0105 tik dalytum\u0117te, darykite i\u0161 \u0161irdies, kaip Vie\u0161pa\u010diui, o ne \u017emon\u0117ms, \u017einodami, kad i\u0161 Vie\u0161paties gausite paveld\u0105 kaip atlyginim\u0105. Tarnaukite Vie\u0161pa\u010diui Kristui!\u00bb (Kolosie\u010diams 3, 23.24) Vykdant \u0161iuos principus, bus atlikta brangi tarnyst\u0117 ir \u012fgytas i\u0161silavinimas.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau kaip da\u017enai skiriasi \u0161iuolaikinis ugdymas! Nuo pat pirm\u0173j\u0173 savo gyvenimo met\u0173 vaikai skatinami lenktyniauti ir var\u017eytis tarpusavyje; tai kursto savanaudi\u0161kum\u0105, visokeriopo blogio \u0161akn\u012f. Taip atsiranda noras b\u016bti prana\u0161esniam ir prasideda \u201etrintis”, kuri daugeliu atvej\u0173 sugadina sveikat\u0105 ir netinka naudingumui. Da\u017en\u0105 syk\u012f lenktyniavimas veda \u012f nes\u0105\u017einingum\u0105; o skatindamas ambicijas ir nepasitenkinim\u0105, jis apkartina [265]<\/strong> gyvenim\u0105 ir prisideda pripildant pasaul\u012f tos neramios, mai\u0161tingos dvasios, kuri nuolatos kelia visuomenei gr\u0117sm\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Pavoj\u0173 kelia ne tik metodai, bet ir pats studij\u0173 objektas. \u012e kokius veikalus nuo pat pirm\u0173j\u0173 gyvenimo met\u0173 yra nukreiptos vaik\u0173 ir jaunuoli\u0173 mintys? Studijuojant kalbas ir literat\u016br\u0105, i\u0161 koki\u0173 \u0161altini\u0173 jie pratinami gerti? I\u0161 pagonyb\u0117s \u0161ulini\u0173, i\u0161 u\u017eter\u0161t\u0173 senov\u0117s tik\u0117jim\u0173 pelki\u0173. Jie ver\u010diami studijuoti autorius, kurie, kaip gerai \u017einoma, nesilaik\u0117 dorov\u0117s princip\u0173. T\u0105 pat\u012f b\u016bt\u0173 galima pasakyti apie daugel\u012f \u0161iuolaikini\u0173 ra\u0161ytoj\u0173. Daugelis i\u0161 j\u0173 stebina kalbos grak\u0161tumu bei gro\u017eiu, bet potekst\u0117je u\u017emaskuoja tokius i\u0161kraipytus principus, jog \u0161ie kelia skaitytojui pasibjaur\u0117jim\u0105. Be to, esama daugyb\u0117 gro\u017ein\u0117s literat\u016bros k\u016br\u0117j\u0173, kurie u\u017eli\u016bliuoja maloniomis svajon\u0117mis apie pasak\u0173 r\u016bmus. J\u0173 gal ir negalima apkaltinti amoralumu, bet vis d\u0117lto ir \u0161i\u0173 autori\u0173 k\u016briniai ne ma\u017eiau persmelkti blogio. Jie apipl\u0117\u0161ia t\u016bkstan\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010dius, kurie \u0161ioms knygoms skiria laiko bei energijos ir i\u0161 kuri\u0173 j\u0173 skaitymas pareikalauja savitvardos, taip reikalingos sprend\u017eiant rimtas gyvenimo problemas.<\/p>\n\n\n\n

Studijuojant kok\u012f nors moksl\u0105 tyko ne ma\u017eesni pavojai. Evoliucija su visomis savo klaidomis ai\u0161kinama visose mokymo sistemos lygiuose \u2013 nuo vaik\u0173 dar\u017eelio iki koled\u017eo. Taigi mokslo studijavimas, kuris tur\u0117t\u0173 perteikti Dievo pa\u017einim\u0105, taip [266]<\/strong> sumi\u0161\u0119s su \u017emoni\u0173 samprotavimais bei teorijomis, jog visa tai veda j netik\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Net Biblijos tyrin\u0117jimas, taip da\u017enai vedamas mokyklose, neatskleid\u017eia pasauliui, koks ne\u012fkainojamas yra Dievo \u017dodis. \u201eAuk\u0161tesnioji kritika”, analizuodama, sp\u0117liodama ir rekonstruodama, griauna tik\u0117jim\u0105 Biblija kaip dievi\u0161kuoju aprei\u0161kimu; ji atima i\u0161 Dievo \u017dod\u017eio gali\u0105 valdyti, pakelti ir \u012fkv\u0117pti \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Su kokiais mokymais jaunimas susiduria, i\u0161\u0117j\u0119s \u012f pasaul\u012f, kur vilioja nuod\u0117m\u0117 \u2013 pinig\u0173 aistra, pramogos, pataikavimas savo silpnyb\u0117ms, noras pasipuikuoti, prabangos, ekstravagancijos siekiai, \u2013 kur tarpsta gudravimas, apgavyst\u0117s, pl\u0117\u0161imas ir \u017elugimas?<\/p>\n\n\n\n

Spiritizmas tvirtina, kad \u017emon\u0117s yra nenupuol\u0119 pusdieviai; kad \u201ekiekvienas protas teisia pats save”; kad \u201etikrasis pa\u017einimas i\u0161kelia \u017emones vir\u0161 \u012fstatymo”; kad \u201e\u017emogus nekaltas d\u0117l vis\u0173 savo padaryt\u0173 nuod\u0117mi\u0173”; nes \u201ekad ir kaip b\u016bt\u0173, viskas yra teisinga\u00bb ir \u201eDievas nepasmerks”. Did\u017eiausius nusid\u0117j\u0117lius jis vaizduoja taip, tarsi jie b\u016bt\u0173 danguje, ir labai ten i\u0161auk\u0161tinti. Taigi jis skelbia kiekvienam: \u201eNesvarbu, k\u0105 tu darai. Gyvenk kaip nori \u2013 dangus \u2013 tavo namai”. Taigi daugelis pradeda tik\u0117ti, kad \u012fnoriai yra auk\u0161\u010diausias \u012fstatymas, leidimas yra laisv\u0117, o \u017emogus atsakingas tik pats prie\u0161 save.<\/p>\n\n\n\n

Kai \u017emogus \u0161itaip mokomas nuo ma\u017eens, kai impulsai stipriausi ir itin svarbu i\u0161ugdyti [267]<\/strong> sant\u016brum\u0105 bei tyrum\u0105, kas apsaugos doryb\u0119? Kaip pasauliui netapti antr\u0105ja Sodoma?<\/p>\n\n\n\n

Anarchija siekia panaikinti bet kokius \u012fstatymus ne tik dievi\u0161kuosius, bet ir \u017emogi\u0161kuosius. Turto ir vald\u017eios centralizavimas; mil\u017eini\u0161ki planai, kad pralobt\u0173 saujel\u0117 daugyb\u0117s \u017emoni\u0173 s\u0105skaita; nerimo, mai\u0161to ir kraujo praliejimo dvasia; t\u0173 pa\u010di\u0173 mokym\u0173, kurie suk\u0117l\u0117 Pranc\u016bzijos revoliucij\u0105, paplitimas po vis\u0105 pasaul\u012f \u2013 visa tai veda pasaul\u012f \u012f pana\u0161i\u0105 kov\u0105, kuri sudrebino Pranc\u016bzij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Su tokia \u0161tai \u012ftaka susiduria \u0161iandieninis jaunimas. Kad atsilaikyt\u0173 tokiose suirut\u0117se, jiems jau dabar turi b\u016bti dedami charakterio pagrindai. Teisingasis b\u016bdo formavimo pagrindas toks pat kiekvienoje kartoje ir visose \u0161alyse. Dievi\u0161kasis \u012fstatymas \u201eMyl\u0117k Vie\u0161pat\u012f, savo Diev\u0105, visa \u0161irdimi […], o savo artim\u0105 kaip save pat\u012f\u00bb (Luko 10, 27), didysis m\u016bs\u0173 I\u0161gelb\u0117tojo charakteryje ir gyvenime pasirei\u0161k\u0119s principas, yra vienintelis saugus pamatas ir vienintelis patikimas vedlys.<\/p>\n\n\n\n

\u201eTai, kas jo laikams teikia patvarum\u0105, lobiai, kurie i\u0161gelbsti, yra i\u0161mintis ir pa\u017einimas\u00bb (Izaijo 33, <\/em>6).<\/em> \u0160i\u0105 i\u0161mint\u012f ir pa\u017einim\u0105 gali suteikti tik Dievo \u017dodis.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160iandien tai tinka lygiai taip pat, kaip tada, kai Izraeliui buvo pasakyta apie paklusnum\u0105 Dievo \u012fsakymams: \u201eTai parodys tautoms j\u016bs\u0173 i\u0161mint\u012f ir protingum\u0105”(Pakartoto \u012estatymo 4. 6). Tai \u2013 vienintel\u0117 \u017emogaus vidin\u0117s harmonijos, \u0161eimos tyrumo, [268]<\/strong> visuomen\u0117s gerov\u0117s ar tautos stabilumo apsauga. Tarp vis\u0173 gyveninio problem\u0173, pavoj\u0173 ir prie\u0161taring\u0173 teigini\u0173 vienintel\u0117 saugi ir patikima taisykl\u0117 yra tai, k\u0105 sako Dievas. \u201eVie\u0161paties \u012fsakai yra teisingi\u00bb ir \u201ekas tik taip elgiasi, tas bus saugus per am\u017eius\u00bb (Psalmyno 19, 8; 15, 5).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[269]<\/strong><\/a> Mokymo metodai<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eKad nei\u0161man\u0117liai b\u016bt\u0173 pamokyti sumanumo, o jauni \u017emon\u0117s \u2014 \u017einojimo ir apdairumo „.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Per am\u017eius ugdymas daugiausia buvo susij\u0119s su atmintim. \u0160is geb\u0117jimas buvo vertinamas labiausiai, o kitos proto galios ma\u017eiau lavinamos. Mokiniai leisdavo laik\u0105 uoliai kim\u0161dami \u012f galv\u0105 \u017einias, i\u0161 kuri\u0173 ma\u017eai kas gal\u0117jo b\u016bti panaudota. Toks protas, apsunkintas informacija, kurios jis nesugeba \u012fsisavinti ir perimti, tik silpo; jis dar\u0117si nepaj\u0117gus gyvai, savaranki\u0161kai m\u0105styti ir tenkinosi priklausymu nuo kit\u0173 nuomoni\u0173 bei sprendim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Matydami \u0161io metodo tr\u016bkumus, kai kas puol\u0117 \u012f kit\u0105 kra\u0161tutinum\u0105, j\u0173 po\u017ei\u016briu, \u017emogus turi lavinti tik tai, kas jo viduje. Toks ugdymas skatina mokin\u012f u\u017esidaryti savyje, taigi atskiria j\u012f nuo tikrojo pa\u017einimo bei j\u0117gos \u0161altinio. Ugdymas, pagr\u012fstas tik atminties lavinimu, neskatina savaranki\u0161kai m\u0105styti ir doroviniam tobul\u0117jimui ma\u017eai duoda naudos. Kai mokinys nebetenka sugeb\u0117jimo pats spr\u0119sti bei m\u0105styti, jis nebegali atskirti tiesos nuo klaidos ir tampa lengva apgavik\u0173 auka. Jis lengvai ima laikytis tradicij\u0173 ir papro\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Paklydimas retai atrodo toks, koks jis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra, ta\u010diau \u0161is faktas da\u017enai ignoruojamas, nors tai [270]<\/strong> ir pavojinga. Prisi\u0161liej\u0119s prie tiesos ar susimai\u0161\u0119s su ja, paklydimas regis priimtinas. Kaip nuo g\u0117rio ir blogio pa\u017einimo med\u017eio suvalgytas vaisius pra\u017eud\u0117 m\u016bs\u0173 pirmuosius t\u0117vus, taip \u0161iandien g\u0117rio ir blogio sumai\u0161ymas \u017eudo \u017emones. Protas, kuris pasikliauja kit\u0173 sprendimais, anks\u010diau ar v\u0117liau i\u0161klys i\u0161 kelio.<\/p>\n\n\n\n

Geb\u0117jim\u0105 atskirti g\u0117r\u012f nuo blogio mes galime tur\u0117ti tik asmeni\u0161kai pasitik\u0117dami Dievu. Kiekvienas turi mokytis i\u0161 Dievo per Jo \u017dod\u012f. Geb\u0117jimas m\u0105styti mums suteiktas tam, kad j\u012f naudotume, tod\u0117l Dievas trok\u0161ta, kad lavintume savo prot\u0105. Jis kvie\u010dia mus: \u201eEikite \u0161en, ir drauge pasvarstykime\u00bb (Izaijo 1, 18). Pasitik\u0117dami Juo, mes galime b\u016bti i\u0161mintingi ir \u201eatmesti, kas pikta, ir rinktis, kas gera\u00bb (\u017er. Izaijo 7, 15; Jok\u016bbo 1, 5).<\/p>\n\n\n\n

Bet koks teisingas mokymas turi apimti asmenin\u012f element\u0105. Mokydamas \u017emones, Kristus bendravo su jais asmeni\u0161kai. B\u016btent per asmeni\u0161k\u0105 s\u0105lyt\u012f ir bendravim\u0105 Jis mok\u0117 Dvylika. Savo brang\u0173j\u012f mokym\u0105 Jis perteikdavo akis \u012f ak\u012f, da\u017enai esant vos vienam klausytojui. Garbingajam rabinui naktiniame susitikime ant Alyv\u0173 kalno, paniekintai moteriai prie Sicharo \u0161ulinio Jis atv\u0117r\u0117 gausiausius Savo lobynus; mat \u0161iuose klausytojuose Jis \u012f\u017evelg\u0117 jautri\u0105 \u0161ird\u012f, atvir\u0105 prot\u0105, imli\u0105 dvasi\u0105. Net minia, kuri da\u017enai sekdavo paskui Krist\u0173, Jam nebuvo beveid\u0117 \u017emoni\u0173 mas\u0117. Jis kalb\u0117jo kiekvienam protui ir kreip\u0117si \u012f kiekvien\u0105 \u0161ird\u012f. Jis [271]<\/strong> \u017evelg\u0117 \u012f Savo klausytoj\u0173 veidus, pasteb\u0117davo, kaip jie nu\u0161vinta, bei greitus pritarian\u010dius \u017evilgsnius, liudijan\u010dius, jog skelbiama tiesa pasiek\u0117 siet\u0105; ir Jo \u0161irdyje suvirp\u0117davo atsakantysis d\u017eiaugsmo akordas.<\/p>\n\n\n\n

Kristus \u012f\u017evelg\u0117 galimybes kiekviename \u017emoguje. Jis nenusigr\u0119\u017edavo nuo ma\u017eai k\u0105 \u017eadan\u010dios i\u0161or\u0117s ar nemalonios aplinkos. Mokytis i\u0161 Jo Mat\u0105 Jis pa\u0161auk\u0117 i\u0161 muitin\u0117s, o Petr\u0105 ir jo brolius i\u0161 \u017evej\u0173 valties. Tas pats asmeninis interesas, tas pats d\u0117mesys individualiam tobul\u0117jimui reikalingi ugdymo darbe ir \u0161iandien. Daugelis i\u0161 pirmo \u017evilgsnio negabi\u0173 jaunuoli\u0173 yra gausiai apdovanoti talentais, kurie niekam nenaudojami. J\u0173 sugeb\u0117jimai lieka u\u017esl\u0117pti, nes j\u0173 mokytojams tr\u016bksta \u012f\u017evalgos. Da\u017ename berniuke ar mergait\u0117je, kurie i\u0161ori\u0161kai negra\u017e\u016bs kaip neta\u0161yti akmenys, galima aptikti brangios med\u017eiagos, kuri atlaikys i\u0161bandym\u0105 kar\u0161\u010diu, audra ir spaudimu. Tikras mokytojas, tur\u0117damas prie\u0161 akis tai, kuo gali tapti jo mokiniai, pripa\u017eins, kokia vertinga med\u017eiaga, su kuria jis dirba. Jis asmeni\u0161kai dom\u0117sis kiekvienu mokiniu ir stengsis lavinti visus \u0161io sugeb\u0117jimus. Kad ir kokia netobula, bus skatinama kiekviena pastanga prisiderinti prie teising\u0173 princip\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kiekvienas jaunuolis turi suprasti, kokia galinga j\u0117ga yra stropumas ir koks jis b\u016btinas. Nuo jo s\u0117km\u0117 priklauso kur kas labiau nei nuo genijaus ar talento. Be stropaus darbo ma\u017eai pasiekia [272]<\/strong> ir did\u017eiausias talentas, o teisingai nukreip\u0119s savo pastangas ir visi\u0161kai eilini\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 \u017emogus gali daryti stebuklus. O genijus, kurio pasiekimais mes \u017eavim\u0117s, kone nei\u0161vengiamai b\u016bna nepailstantis, nuolat pastangas dedantis \u017emogus.<\/p>\n\n\n\n

Jaunimas turi b\u016bti mokomas stengtis ugdyti visus savo sugeb\u0117jimus \u2013 ir didesnius, ir ma\u017eesnius. Daugelis yra link\u0119 ma\u017eiau gilintis \u012f tas sritis, kurios jiems artimos i\u0161 prigimties. Tokios klaidos der\u0117t\u0173 saugotis, \u012fgimti polinkiai liudija, koks bus viso gyvenimo darbas, ir, jeigu jie teis\u0117ti, tur\u0117t\u0173 b\u016bti r\u016bpestingai puosel\u0117jami. Kartu reikia tur\u0117ti galvoje, kad gerai subalansuotas charakteris ir veiksmingas darbas bet kurioje srityje did\u017eia dalimi priklauso nuo to simetri\u0161ko vystymosi, kuris yra kruop\u0161taus, visapusi\u0161ko ugdymo vaisius.<\/p>\n\n\n\n

Mokytojas tur\u0117t\u0173 nuolatos siekti paprastumo ir veiksmingumo. Mokydamas jis tur\u0117t\u0173 pateikti kuo daugiau pavyzd\u017ei\u0173 ir net vyresniems mokiniams r\u016bpestingai visk\u0105 i\u0161ai\u0161kinti. Juk daugelis jau \u016bgtel\u0117jusi\u0173 mokini\u0173 savo supratimu vis dar yra ma\u017ei vaikai.<\/p>\n\n\n\n

Svarbus ugdymo darbo elementas yra entuziazmas. \u0160iuo klausimu vienas garsus aktorius yra pasak\u0119s nauding\u0105 pastab\u0105. Kenterberio vyskupas jo paklaus\u0117, kod\u0117l aktoriai taip galingai sujaudina auditorij\u0105 kalb\u0117dami prasimanytus dalykus, o Evangelijos tarnautojai da\u017enai n\u0117 i\u0161 dalies nesugeba to padaryti, nors skelbia tikr\u0105 ties\u0105. [273]<\/strong> \u201eNor\u0117\u010diau su pagarba jums atsakyti, \u2014 tar\u0117 aktorius, \u2013 kad prie\u017eastis visi\u0161kai ai\u0161ki: ji slypi entuziazme. Mes scenoje kalbame apie prasimanytus dalykus taip, tarsi jie b\u016bt\u0173 tikri, o j\u016bs i\u0161 sakyklos kalbate apie tikrus dalykus taip, tarsi jie b\u016bt\u0173 prasimanyti”.<\/p>\n\n\n\n

Mokytojas d\u0117sto tikras tiesas, taigi jis turi kalb\u0117ti apie jas \u012ftikinamai ir su u\u017esidegimu, kur\u012f gali \u012fkv\u0117pti \u017einojimas apie t\u0173 ties\u0173 realum\u0105 bei svarb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kiekvienas mokytojas turi stengtis, kad jo darbas duot\u0173 tam tikrus vaisius. Prie\u0161 prad\u0117damas d\u0117styti koki\u0105 nors tem\u0105, jis turi tur\u0117ti mintyse ai\u0161k\u0173 plan\u0105 ir \u017einoti, k\u0105 nori pasiekti. Jis turi nepasitenkinti vien temos i\u0161d\u0117stymu ir \u012fsitikinti, kad mokinys suprato princip\u0105 bei ties\u0105, apie kuri\u0105 buvo kalb\u0117ta, ir gali ai\u0161kiai \u012fvardyti, ko jis i\u0161moko.<\/p>\n\n\n\n

Turint prie\u0161 akis did\u012fj\u012f ugdymo tiksl\u0105, jaunimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti skatinamas \u017eengti \u012f priek\u012f tiek, kiek leid\u017eia j\u0173 sugeb\u0117jimai. Ta\u010diau prie\u0161 pereidami prie sud\u0117tingesni\u0173 dalyk\u0173, leiskite jiems \u012fsisavinti paprastuosius. Tai pernelyg da\u017enai ignoruojama. Net vyresni\u0173j\u0173 klasi\u0173 ir koled\u017e\u0173 mokiniai labai stokoja elementari\u0173 \u017eini\u0173. Ne vienas i\u0161 j\u0173 studijuoja auk\u0161t\u0105j\u0105 matematik\u0105, nors nesugeba atlikti paprast\u0173 skai\u010diavim\u0173. Daugelis gilinasi \u012f i\u0161kalbos men\u0105, ketindami m\u0117gautis oratorijos malonumais, nors nesugeba net rai\u0161kiai ir vaizdingai skaityti. Yra ir toki\u0173, kurie u\u017ebaig\u0119 retorikos mokslus, nesurezga be klaid\u0173 papras\u010diausio lai\u0161ko.<\/p>\n\n\n\n

[274]<\/strong> Geras \u0161vietimo pagrind\u0173 \u012fsisavinimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne tik s\u0105lyga pereiti \u012f auk\u0161tesn\u0119 klas\u0119, bet ir nuolatinis patikrinimas, ar daroma pa\u017eanga.<\/p>\n\n\n\n

Kiekvienoje \u0161vietimo srityje yra dalyk\u0173, kurie svarbesni u\u017e grynai technin\u012f pa\u017einim\u0105. \u0160tai kad ir kalbos. I\u0161mokti lengvai ir teisingai ra\u0161yti bei kalb\u0117ti savo gimt\u0105ja kalba yra kur kas svarbiau, nei i\u0161mokti u\u017esienio kalb\u0105 \u2013 gyv\u0105 ar mirusi\u0105. Ta\u010diau joks i\u0161silavinimas, \u012fgytas per gramatikos taisykli\u0173 \u017einojim\u0105, savo svarba negali prilygti kalbos studijavimui auk\u0161tesniu po\u017ei\u016briu. Nuo toki\u0173 studij\u0173 did\u017eia dalimi priklauso gyvenimo gerov\u0117 ir vargai.<\/p>\n\n\n\n

Pagrindinis reikalavimas kalbai yra tas, kad ji b\u016bt\u0173 tyra, maloni ir teisinga \u2013 i\u0161orin\u0117 vidin\u0117s malon\u0117s i\u0161rai\u0161ka. Dievas pasak\u0117: \u201eM\u0105stykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, myl\u0117tina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir \u0161lovinga\u00bb (Filipie\u010diams 4, 8). Ir jeigu tokios yra mintys, tokia bus ir j\u0173 i\u0161rai\u0161ka.<\/p>\n\n\n\n

Geriausia mokykla tokioms kalbos studijoms yra namai; bet kadangi darbas namuose da\u017enai nevyksta, b\u016btent mokytojas turi pad\u0117ti mokiniams susiformuoti teisingus kalbos \u012fpro\u010dius.<\/p>\n\n\n\n

Mokytojas gali daug padaryti, i\u0161gyvendindamas vien\u0105 blog\u0105 \u012fprot\u012f, bendruomen\u0117s, kaimyn\u0173 ir \u0161eimos prakeikim\u0105, \u2013 \u012fprot\u012f \u0161mei\u017eti, apkalb\u0117ti, negeranori\u0161kai kritikuoti. Tam netur\u0117t\u0173 b\u016bti gai- lima j\u0117g\u0173. I\u0161ai\u0161kinkite mokiniams, kad \u0161is \u012fprotis parodo kult\u016bros, tyrumo bei tikro gera\u0161irdi\u0161kumo [275]<\/strong> stok\u0105; jis netinkamas nei i\u0161ties kult\u016bring\u0173 ir tauri\u0173 \u017emoni\u0173 visuomenei \u0161iame pasaulyje, nei \u0160vent\u0173j\u0173 bendravimui danguje. Kanibalas, puotaujantis prie dar \u0161ilto ir virpan\u010dio savo aukos k\u016bno, mums kelia siaub\u0105; bet argi ne \u0161ios ydos pasekm\u0117s si\u0105ubingesn\u0117s u\u017e t\u0105 kan\u010di\u0105, kuri\u0105 sukelia neteisingai i\u0161ai\u0161kinti motyvai, apjuodinta reputacija, sukritikuotas charakteris? Tegul vaikai ir jaunimas su\u017eino, k\u0105 Dievas kalba apie \u0161iuos dalykus: \u201eMirtis ir gyvenimas \u2014 lie\u017euvio galioje\u00bb (Patarli\u0173 18, 21).<\/p>\n\n\n\n

\u0160ventajame Ra\u0161te apkalb\u0117tojai priskiriami prie \u201e\u0161mei\u017eik\u0173, Dievo nekent\u0117j\u0173”, \u201ei\u0161rading\u0173 piktadari\u0173”, \u201enei\u0161tikim\u0173, be meil\u0117s, negailesting\u0173”, \u201epiln\u0173 pavydo, \u017eudyni\u0173, nesantaikos, klastingumo, paniekos\u00bb <\/em>ir pasakyta, \u201ejog visa tai darantys verti mirties\u00bb <\/em>(Romie\u010diams 1, 30.31.29.32).<\/em> Tas, kur\u012f Dievas laiko Siono gyventoju, \u201ekalba ties\u0173 i\u0161 grynos \u0161irdies […<\/em>], ne\u0161mei\u017eta n\u0117 vieno lie\u017euviu […], ne juodina kaimyno \u00ab <\/em>(Psalmyno 15, 2.3).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Dievo \u017dodis smerkia ir tas beprasmes frazes ir pertarus, kurie ribojasi su ne\u0161vankyb\u0117mis. Jis smerkia melagingus komplimentus, tiesos i\u0161kraipym\u0105, i\u0161p\u016btim\u0105, neteising\u0105 ai\u0161kinim\u0105, kuri\u0173 apstu visuomen\u0117je ir verslo pasaulyje. \u201eVer\u010diau j\u016bs sakykite: ‘Taip ‘, jei taip, ‘Ne’ jei ne, o kas vir\u0161aus,  tai i\u0161 piktojo\u00bb (Mato 5, 37)- \u201eKaip pami\u0161\u0117lis, svaidantis liepsnojan\u010dius nuod\u0117gulius ir mirtinas str\u0117les, elgiasi \u017emogus, kuris apgauna artim\u0173, o paskui sako: ‘A\u0161 tik pajuokavati! „‘ (Patarli\u0173 26, 18.19)<\/em><\/p>\n\n\n\n

[276]<\/strong> Su apkalbom glaud\u017eiai susij\u0119s slaptas \u0161mei\u017etas, suktos u\u017euominos, per kurias ne\u0161vara \u0161irdyje siekia paskleisti blog\u012f, kurio nedr\u012fsta i\u0161reik\u0161ti atvirai. Jaunimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti mokomas vengti toki\u0173 dalyk\u0173 kaip raups\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Turb\u016bt n\u0117ra kalbos klaidos, \u012f kuri\u0105 lengvab\u016bdi\u0161kiau \u017ei\u016br\u0117t\u0173 ir jauni, ir seni, kaip skubus, nekantrus kalb\u0117jimas. Jie mano, jog u\u017etenka pasiteisinti: \u201eNesusivald\u017eiau, nenor\u0117jau to pasakyti”. <\/em>Ta\u010diau Dievo \u017dodis \u012f tai lengvab\u016bdi\u0161kai ne\u017ei\u016bri. \u0160ventajame Ra\u0161te pasakyta: \u201eAr matei \u017emog\u0173, skubant\u012f neapgalvotai kalb\u0117ti? I\u0161 kvailio galima daugiau tik\u0117tis, negu i\u0161 jo!\u00bb (Patarli\u0173 29, 20) \u201eKaip atviras miestas be apsaugos yra \u017emogus, kuriam tr\u016bksta savitvardos”(Patarli\u0173 25, 28).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Per akimirksn\u012f skubantis, \u012fsikar\u0161\u010diav\u0119s, ner\u016bpestingas lie\u017euvis gali padaryti tiek blogo, jog jo neat\u0161auks viso gyvenimo atgaila. O, kiek \u0161ird\u017ei\u0173 su\u017eeid\u0117, kiek draugys\u010di\u0173 i\u0161ard\u0117, kokiai daugumai gyvenim\u0105 sugriov\u0117 pikti neju\u010dia i\u0161spr\u016bd\u0119 \u017eod\u017eiai t\u0173, kurie gal\u0117jo teikti pagalb\u0105 ir gydyti! \u201eNeapgalvoti \u017eod\u017eiai \u2013 kaip kalavijo sm\u016bgiai, o i\u0161minting\u0173j\u0173 lie\u017euvis gydo\u00bb (Patarli\u0173 12, 18).<\/p>\n\n\n\n

Viena i\u0161 savybi\u0173, kuri tur\u0117t\u0173 b\u016bti ypatingai puosel\u0117jama ir ugdoma kiekvienam vaikui, yra geb\u0117jimas u\u017emir\u0161ti save, suteikiantis gyvenimui nes\u0105moning\u0105 malon\u0119. I\u0161 vis\u0173 ger\u0173j\u0173 charakterio bruo\u017e\u0173 \u0161is yra gra\u017eiausias ir b\u016btiniausias bet kokiam viso gyvenimo darbui.<\/p>\n\n\n\n

[277]<\/strong> Vaikams reikia \u012fvertinimo, pritarimo, padr\u0105sinimo, ta\u010diau reik\u0117t\u0173 ne\u017eadinti jiems noro b\u016bti liaupsinamiems. Nei\u0161mintinga skirti jiems ypating\u0105 d\u0117mes\u012f ar j\u0173 akyse kartoti j\u0173 i\u0161radingus pasakymus. T\u0117vai ir mokytojai, neu\u017emir\u0161rantys tikrojo charakterio idealo bei galimybi\u0173 jo siekti, negali puosel\u0117ti ar skatinti pasitenkinimo savimi. Jie neskatins jaunimo nor\u0117ti ar stengtis parodyti savo sugeb\u0117jimus. Tas, kuris nori pasipuikuoti, bus pa\u017eemintas; o tas, kuriam i\u0161orinis pasirodymas ar \u017emogaus didyb\u0117 ner\u016bpi, pasi\u017eym\u0117s kilnumu.<\/p>\n\n\n\n

B\u016bdo teigiamyb\u0117s lavinamos ne despoti\u0161ko \u012fstatymo ar taisykli\u0173, o gyvenimo tyroje, kilnioje, teisingoje aplinkoje. Kai tyra \u0161irdis bei kilnus charakteris, tai atsiskleis tyruose bei kilniuose poelgiuose ir kalboje. \u201eKas myli tyra \u0161irdimi ir maloniai kalba, tas bi\u010diuliu tur\u0117s karali\u0173\u00bb (Patarli\u0173 22, 11).<\/p>\n\n\n\n

Su visais kitais mokslais yra taip pat, kaip su kalba \u2013 j\u0173 studijos gali stiprinti bei ugdyti charakter\u012f. Ypa\u010d tai pasakytina apie istorij\u0105. Vertinkite j\u0105 Dievo po\u017ei\u016briu. Pernelyg da\u017enai ai\u0161kinama, kad istorija t\u0117ra u\u017era\u0161ai apie karali\u0173 i\u0161kilim\u0105 bei \u017elugim\u0105, intrigas r\u016bmuose, kariuomeni\u0173 pergales ir pralaim\u0117jimus, \u2013 pasakojimas apie ambicijas bei godum\u0105, apgavystes, \u017eiaurum\u0105 ir kraujo praliejim\u0105. Tokio mokymo pasekm\u0117s gali b\u016bti tik \u017ealingos. Nuolatinis nusikaltim\u0173 ir \u017ev\u0117ri\u0161kum\u0173 [278]<\/strong> kartojimas, vaizduojami baisiausi nusikaltimai ir \u017eiaurumas daugelio gyvenime pas\u0117ja s\u0117klas, kurios duoda blogio derli\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kur kas geriau Dievo \u017dod\u017eio \u0161viesoje tyrin\u0117ti prie\u017eastis, kurios l\u0117m\u0117 karalys\u010di\u0173 i\u0161kilim\u0105 bei \u017elugim\u0105. Tegul jaunimas studijuoja tuos \u0161altinius ir mato, kaip tikras taut\u0173 klest\u0117jimas susij\u0119s su dievi\u0161k\u0173j\u0173 princip\u0173 vykdymu. Tesigilina jie \u012f did\u017eiuosius reformacijos jud\u0117jimus ir mato, kaip da\u017enai \u0161ie principai, nors niekinti ir neapk\u0119sti, savo gyn\u0117jus atved\u0119 \u012f po\u017eemi\u0173 kal\u0117jimus ir e\u0161afotus, b\u016btent per \u0161ias aukas triumfavo.<\/p>\n\n\n\n

Tokios studijos prapl\u0117s po\u017ei\u016br\u012f \u012f gyvenim\u0105. Jos pad\u0117s jaunimui suprasti s\u0105ry\u0161ius ir priklausomybes \u2013 kaip nuostabiai mes esame susij\u0119 vieni su kitais did\u017eiojoje visuomen\u0117s ir taut\u0173 brolijoje ir kok\u012f nuostol\u012f visiems gali reik\u0161ti vieno nario priespauda ar nuopuolis.<\/p>\n\n\n\n

Skai\u010di\u0173 moksle daugiau tur\u0117t\u0173 b\u016bti praktikos. Tegul kiekvienas vaikas ir jaunuolis i\u0161moksta spr\u0119sti ne tik \u012fsivaizduojamas problemas, bet ir kruop\u0161\u010diai skai\u010diuoti savo pajamas bei i\u0161laidas. Tei\u0161moksta jis teisingai panaudoti pinigus juos naudodamas. Gav\u0119 j\u0173 i\u0161 t\u0117v\u0173 ar u\u017esidirb\u0119 patys, tegul berniukai ir mergait\u0117s i\u0161moksta i\u0161sirinkti ir patys nusipirkti drabu\u017eius, knygas, kitus b\u016btinus daiktus. Vesdami savo i\u0161laid\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 jie geriausiai supras tikr\u0105j\u0105 pinig\u0173 vert\u0119 ir tai, kaip juos panaudoti. Toks lavinimas pad\u0117s jiems atskirti tikr\u0105j\u0105 [279]<\/strong> ekonomik\u0105 nuo \u0161yk\u0161tumo ar i\u0161laidumo. Nukreiptas teisinga linkme, jis ugdys dosnum\u0105, pad\u0117s jaunimui i\u0161mokti duoti ne impulsyviai, sukilus jausmams, o reguliariai ir sistemingai.<\/p>\n\n\n\n

Taip bet kokios studijos gali pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti did\u017eiausi\u0105 i\u0161 vis\u0173 problem\u0173 \u2013 i\u0161mokyti vyrus ir moteris kuo geriau atlikti savo pareigas.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[280]<\/strong><\/a> Elgsena<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eMeil\u0117 […] nesielgia netinkamai”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Mandagumas dar pernelyg ma\u017eai vertinamas. Daugelis t\u0173, kurie malon\u016bs savo \u0161irdyje, stokoja maloni\u0173 manier\u0173. Daugelis t\u0173, kurie pelno pagarb\u0105 savo nuo\u0161irdumu ir teisingumu, deja, stokoja takti\u0161kumo. \u0160is tr\u016bkumas trukdo ir siekti laim\u0117s sau, ir tarnauti kitiems. Neta\u0161ytieji nepatiria daugyb\u0117s maloniausi\u0173 ir naudingiausi\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 \u2013 da\u017enai vien d\u0117l to, kad apie tai nesusim\u0105sto.<\/p>\n\n\n\n

Linksmum\u0105 ir mandagum\u0105 ypa\u010d tur\u0117t\u0173 rodyti mokytojai ir t\u0117vai. Vis\u0173 j\u0173 veidai gali b\u016bti linksmi, balsas \u0161velnus, manieros malonios, nes \u0161ie dalykai turi j\u0117g\u0105. Vaikus traukia d\u017eiug\u016bs, \u0161vytintys \u017emon\u0117s. B\u016bkite jiems geri bei \u0161veln\u016bs, ir jie ta pa\u010dia dvasia bendraus su jumis bei vieni su kitais.<\/p>\n\n\n\n

Tikrojo mandagumo i\u0161mokstama ne tik praktikuojant etiketo taisykles. Elgsena turi b\u016bti padori visada. Kai neinama j kompromis\u0105, kit\u0173 nuomon\u0117 skatins derintis prie \u012fsigal\u0117jusi\u0173 papro\u010di\u0173, ta\u010diau tikrasis mandagumas nereikalauja aukoti princip\u0173 d\u0117l \u012fprastini\u0173 norm\u0173. Jis ignoruoja kastas. Jis moko pagarbos sau, pagarbos \u017emogaus [281]<\/strong> kaip \u017emogaus orumui, d\u0117mesio kiekvienam didel\u0117s \u017emoni\u0173 brolijos nariui.<\/p>\n\n\n\n

Kyla pavojus prad\u0117ti pernelyg vertinti vien manieras ir formas bei per daug laiko skirti \u0161i\u0173 dalyk\u0173 mokymui. Gyvenimas, reikalaujantis i\u0161 kiekvieno jaunuolio dideli\u0173 pastang\u0173, sunkaus, da\u017enai nemalonaus tri\u016bso atliekant kasdienines pareigas ir dar daug daugiau siekiant palengvinti sunki\u0105 pasaulio tamsumo ir skurdo na\u0161t\u0105 \u2013 visa tai nepalieka vietos \u012fprastin\u0117ms normoms.<\/p>\n\n\n\n

Daugelis t\u0173, kurie labai sureik\u0161mina etiket\u0105, negerbia nieko, kad ir kaip tai b\u016bt\u0173 puiku, jeigu tai neatitinka j\u0173 dirbtinio standarto. Tai neteisingas mokymas. Jis ugdo kriti\u0161kum\u0105, i\u0161didum\u0105 bei i\u0161skirtinumo jausm\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Tikrojo mandagumo esm\u0117 yra d\u0117mesys kitiems. Tikrasis ugdymas, kurio vaisiai i\u0161lieka ilgam, moko b\u016bti gailestingus bei skatina universal\u0173 gerum\u0105. Vadinamoji kult\u016bra, kuri nemoko jaunimo gerbti t\u0117vus, \u012fvertinti j\u0173 ger\u0105sias savybes, pak\u0119sti j\u0173 tr\u016bkumus ir esant reikalui pad\u0117ti, kuri nedaro j\u0173 d\u0117mesing\u0173, \u0161velni\u0173, dosni\u0173, linkusi\u0173 pagelb\u0117ti jauniems, seniems bei nelaimingiems ir paslaugi\u0173 visiems, yra niekam tikusi.<\/p>\n\n\n\n

Tikrojo min\u010di\u0173 ir elgsenos taurumo dievi\u0161kojo Mokytojo mokykloje i\u0161mokstama geriau, negu laikantis bet koki\u0173 taisykli\u0173. Jo meil\u0117, persmelkianti \u0161ird\u012f, apvalo charakter\u012f ir daro j\u012f pana\u0161\u0173 \u012f Jo Paties. Sis ugdymas suteikia dangi\u0161ko orumo [282]<\/strong> ir padorumo jausm\u0105. Jis dovanoja ger\u0105 nuotaik\u0105 bei \u0161velnias manieras, kurioms niekada neprilygs pavir\u0161utini\u0161kas auk\u0161tuomen\u0117s blizgesys.<\/p>\n\n\n\n

Biblija mus skatina b\u016bti mandagius ir pateikia daugyb\u0119 nesavanaudi\u0161kos dvasios, takti\u0161kumo ir patrauklaus temperamento pavyzd\u017ei\u0173, kurie charakterizuoja tikr\u0105j\u012f mandagum\u0105. Ir tai tik Kristaus charakterio atspind\u017eiai. Visas tikrasis \u0161velnumas ir mandagumas pasaulyje, net tarp t\u0173, kurie nepripa\u017e\u012fsta Jo vardo, yra i\u0161 Jo. Tod\u0117l Kristus trok\u0161ta, kad \u0161ios savyb\u0117s tobulai atsispind\u0117t\u0173 Jo vaikuose. Jis siekia, kad mumyse \u017emon\u0117s reg\u0117t\u0173 Jo gro\u017e\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Vertingiausias i\u0161 kada nors para\u0161yt\u0173 traktat\u0173 apie etiket\u0105 yra brang\u016bs m\u016bs\u0173 I\u0161gelb\u0117tojo nurodymai, kuriuos per apa\u0161tal\u0105 Pauli\u0173 i\u0161tar\u0117 \u0160ventoji Dvasia. \u0160ie \u017eod\u017eiai tur\u0117t\u0173 nei\u0161dildomai \u012fstrigti kiekvieno \u017emogaus, jauno ir seno, atminty: \u201eKad j\u016bs vienas kit\u0105 myl\u0117tum\u0117te; kaip A\u0161 jus myl\u0117jau\u00bb (Jono 13, 34).<\/p>\n\n\n\n

\u201eMeil\u0117 kantri, meil\u0117 maloninga, ji nepavydi; meil\u0117 nesidid\u017eiuoja ir nei\u0161puiksta. Ji nesielgia netinkamai, neie\u0161ko sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamir\u0161ta, kas buvo bloga, nesid\u017eiaugia neteisybe, su d\u017eiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, <\/em>[283]<\/strong> viskuo viliasi ir visa i\u0161tveria. Meil\u0117 niekada nesibaigia\u00bb <\/em>(1 Korintie\u010diams 13, 4-8).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kita did\u017eiul\u0117 vertyb\u0117, kuri tur\u0117t\u0173 b\u016bti r\u016bpestingai puosel\u0117jama, yra pagarba. Tikr\u0105 pagarb\u0105 Dievui \u012fkvepia Jo neapr\u0117piama didyb\u0117 bei Jo Artumo suvokimas. \u0160is Neregimojo jutimas turi b\u016bti kiekvieno vaiko \u0161irdyje. Vaikas tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161mokytas maldos ir vie\u0161\u0173 pamald\u0173 valand\u0105 bei viet\u0105 gerbti kaip \u0161ventas, nes ten yra Dievas. Kai pagarb\u0105 i\u0161reik\u0161 ir elgsena, ir i\u0161vaizda, j\u0105 \u012fkvepiantis jausmas vis stipr\u0117s. Ir jaunam, ir senam pravartu b\u016bt\u0173 tyrin\u0117ti, apm\u0105styti bei da\u017enai kartoti tuos \u0160ventojo Ra\u0161to \u017eod\u017eius, kurie atskleid\u017eia, kaip tur\u0117t\u0173 b\u016bti gerbiama ypatinga Dievo buvimo vieta. \u201eNusiauk apav\u0105, nes vieta, kurioje stovi, yra \u0161venta \u017eem\u0117!\u00bb (I\u0161\u0117jimo 3, 5), \u2013 liep\u0117 Dievas Mozei prie degan\u010dio kr\u016bmo. Jok\u016bbas, reg\u0117jime mat\u0119s angelus, su\u0161uko: \u201e’I\u0161 tikr\u0173j\u0173 Vie\u0161pats yra \u0161ioje vietoje, bet a\u0161 to ne\u017einojau! […] Tai ne kas kita kaip Dievo namai ir dangaus vartai’\u00ab (Prad\u017eios 28, 16.17). \u201eVie\u0161pats yra Savo \u0161ventykloje; tenutyla Jo akivaizdoje visa \u017eem\u0117\u00bb (Habakuko 2, 20).<\/p>\n\n\n\n

\u201eJuk Vie\u0161pats \u2013 didis Dievas, galingas Karalius, auk\u0161tesnis u\u017e visus dievus, <\/em>[…] Ateikime, pagarbinkime ir pulkime kni\u016bbsti, klaupkim\u0117s prie\u0161 Vie\u0161pat\u012f, m\u016bs\u0173 K\u016br\u0117j\u0105! <\/em>[284]<\/strong> Jis mus suk\u016br\u0117, ir mes priklausome Jam, mes \u2013 Jo tauta ir Jo kaimen\u0117s avys. D\u0117kodami \u017eenkite pro vartus, \u012f Jo kiemus su \u0161lov\u0117s giesme. D\u0117kokite Jam, \u0161lovinkite Jo vard\u0105\u00bb <\/em>(Psalmyno 95, 3-6; 100, 3-4).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Pagarba tur\u0117t\u0173 b\u016bti rodoma ir Dievo vardui. \u0160is vardas niekada netur\u0117t\u0173 b\u016bti tariamas lengvab\u016bdi\u0161kai ar neapgalvotai. Net maldoje der\u0117t\u0173 vengti j\u012f kartoti da\u017enai ir be reikalo. \u201e\u0160ventas ir \u0161iurpulingas Jo vardas!\u00bb (Psalmyno 111, 9). Angelai, tardami j\u012f, prisidengia veidus. Su kokia pagarba tur\u0117tume tarti \u0161\u012f vard\u0105 mes, nupuol\u0119 ir nuod\u0117mingi!<\/p>\n\n\n\n

Mes tur\u0117tume gerbti Dievo \u017dod\u012f. Tur\u0117tume pagarbiai elgtis ir su pa\u010dia knyga \u2013 niekada nenaudoti jos kokiais nors buitiniais tikslais, nevartyti jos ner\u016bpestingai. \u0160ventasis Ra\u0161tas niekada netur\u0117t\u0173 b\u016bti cituojamas juokais ar perfrazuojamas, kad primint\u0173 kok\u012f nors s\u0105mojing\u0105 posak\u012f. \u201eKiekvienas Dievo \u017eodis ugnimi i\u0161m\u0117gintas! […] Sidabras, grynintas lydykloj\u0119, septynis kartus valytas\u00bb (Patarli\u0173 30, 5; Psalmyno 12, 7).<\/p>\n\n\n\n

Pagaliau tegul vaikai supranta, kad tikr\u0105 pagarb\u0105 liudija paklusnumas. Dievas ne\u012fsak\u0117 nieko, kas yra nesvarbu, ir n\u0117ra kito b\u016bdo parodyti Jam taip patinkan\u010di\u0105 pagarb\u0105, kaip paklusti tam, k\u0105 Jis pasak\u0117.<\/p>\n\n\n\n

[285]<\/strong> Pagarba turi b\u016bti rodoma ir Dievo atstovams \u2013 tarnautojams, mokytojams bei t\u0117vams, kurie yra pa\u0161aukti kalb\u0117ti ir veikti Jo vietoje. Per \u0161iems \u017emon\u0117ms rodom\u0105 pagarb\u0105 pagerbiamas Dievas.<\/p>\n\n\n\n

Diev\u0105 ypa\u010d d\u017eiugina \u0161velni pagarba senoliams. Jis pasak\u0117: \u201e\u017dili plaukai \u2013 garb\u0117s vainikas, laim\u0117tas doru gyvenimu\u00bb (Patarli\u0173 16, 31). Jie liudija apie kovotas kovas ir laim\u0117tas pergales, apie ne\u0161iotas na\u0161tas ir \u012fveiktas pagundas. Jie kalba apie pavargusias kojas, besiartinan\u010dias \u012f poils\u012f, apie viet\u0105, kuri veikiai liks tu\u0161\u010dia. Pad\u0117kite vaikams tai suprasti, ir jie i\u0161lygins senoliams keli\u0105 savo mandagumu ir pagarba, praturtins savo jaun\u0105 gyvenim\u0105 malone ir gro\u017eiu, laikydamiesi \u012fsakymo: \u201eAtsistosi prie\u0161 \u017eilagalv\u012f, pagerbsi sen\u0105 \u017emog\u0173\u00bb (Kunig\u0173 19, 32).<\/p>\n\n\n\n

T\u0117vai, motinos bei mokytojai turi geriau suprasti t\u0105 atsakomyb\u0119 ir garb\u0119, kuri\u0105 jiems patik\u0117jo Dievas, padarydamas juos vaik\u0173 akyse Savo atstovais. Suaugusi\u0173j\u0173 charakteris, su kuriuo kasdieniniame gyvenime susiduria vaikas, vienaip ar kitaip leis jam suprasti \u0161iuos Dievo \u017eod\u017eius: \u201eKaip t\u0117vas gailisi vaik\u0173, taip Vie\u0161pats gailisi pagarbiai Jo bijan\u010di\u0173j\u0173\u00bb (Psalmyno 103, 13). \u201eKaip motina guod\u017eia savo s\u016bn\u0173, taip A\u0161 paguosiu jus\u00bb (Izaijo 66, 13).<\/p>\n\n\n\n

Laimingas yra vaikas, kuriam tokie \u017eod\u017eiai sukelia meil\u0119, d\u0117kingum\u0105 ir pasitik\u0117jim\u0105; vaikas, kuriam t\u0117vo, motinos ir mokytojo \u0161velnumas, teisingumas bei kantryb\u0117 rei\u0161kia Dievo meil\u0119, teisingum\u0105 ir kantryb\u0119; vaikas, kuris pasitik\u0117damas savo [286]<\/strong> \u017eemi\u0161kais gyn\u0117jais, paklusdamas jiems ir gerbdamas juos, mokosi pasitik\u0117ti Dievu, paklusti Jam ir J\u012f gerbti. Tas, kuris suteikia vaikui ar mokiniui toki\u0105 dovan\u0105, apdovanoja j\u012f brangesniu lobiu, negu vis\u0173 laik\u0173 turtai, \u2013 lobiu, kuris i\u0161liks per am\u017einyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[287]<\/strong><\/a> Aprangos ry\u0161ys su ugdymu<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eTrok\u0161tu, kad moterys vilk\u0117t\u0173 padoriai. […] Karalait\u0117 \u2014 r\u016bmuose; kokia ji gra\u017ei!”<\/em><\/p>\n\n\n\n

Joks ugdymas negali b\u016bti visapusi\u0161kas, jeigu jis nemoko teising\u0173 rengimosi princip\u0173. Be tokio mokymo ugdymo darbas da\u017enai vyksta sunkiai ir nes\u0117kmingai. Meil\u0117 drabu\u017eiams, mad\u0173 vaikymasis yra vienas i\u0161 did\u017eiausi\u0173 mokytojo konkurent\u0173 ir veiksmingiausia kli\u016btis.<\/p>\n\n\n\n

Mada \u2013 tai gele\u017eine ranka valdanti ponait\u0117. Jos reikalavimams patenkinti daugelyje nam\u0173 t\u0117vai ir vaikai skiria j\u0117g\u0173, laiko bei d\u0117mesio. Turtingieji lenktyniauja vieni su kitais, taikstydamiesi prie vis kintan\u010di\u0173 mados stili\u0173; vidurinioji ir neturting\u0173j\u0173 klas\u0117s stengiasi bent jau laikytis reikalavim\u0173, nustatyt\u0173 t\u0173, kurie neva auk\u0161\u010diau u\u017e juos. Kai l\u0117\u0161os ar j\u0117gos ribotos, o noras poni\u0161kai atrodyti didelis, \u0161i na\u0161ta tampa kone nepakeliama.<\/p>\n\n\n\n

Kad ir koks tinkamas ar net gra\u017eus b\u016bt\u0173 drabu\u017eis, vos tik pasikei\u010dia mada, daugelis puola jj persiuvin\u0117ti ar tiesiog i\u0161meta. \u0160eimos nariai yra pasmerkti nuolatiniam darbui. Nebelieka laiko mokyti vaikus, melstis ar tyrin\u0117ti Biblij\u0105, laiko pad\u0117ti ma\u017eiesiems susipa\u017einti su Dievu per Jo darbus. Nebelieka nei laiko, nei pinig\u0173 labdarai. O da\u017enai tenka taupyti ir \u0161eimos stalui. Maistas neteisingai [288]<\/strong> parenkamas, ruo\u0161iamas paskubomis, ir j prigimties reikalavimus atsi\u017evelgiama tik i\u0161 dalies. Taip susiformuoja blogi dietos \u012fpro\u010diai, lemiantys ligas ar vedantys \u012f nesaikingum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Noras pasirodyti gimdo ekstravagancij\u0105 ir pra\u017eudo daugelio jaun\u0173 \u017emoni\u0173 kilnesnio gyvenimo siekius. U\u017euot siek\u0119 i\u0161silavinimo, jie anksti imasi kokio nors darbo, kad tur\u0117t\u0173 pinig\u0173 tenkinti savo aistrai puo\u0161tis. O \u0161i aistra su\u017elugd\u0117 ne vien\u0105 mergin\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Daugelyje \u0161eim\u0173 nuolat tr\u016bksta pinig\u0173. T\u0117vui, nesugeban\u010diam tenkinti motinos ir vaik\u0173 poreiki\u0173, kyla pagunda elgtis nes\u0105\u017einingai, ir v\u0117lgi tai u\u017etraukia negarb\u0119 ir pra\u017e\u016bt\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Mada smelkiasi net \u012f pamaldas, kur siekia parodyti savo gali\u0105. Ba\u017eny\u010dia tampa paradu, kur madoms skiriamas didesnis d\u0117mesys nei pamokslui. Varg\u0161ai, ne\u012fstengiantys prisitaikyti prie jos reikalavim\u0173, i\u0161vis pradeda vengti ba\u017eny\u010dios. Poilsio diena praleid\u017eiama dykin\u0117jant, o jaunimas da\u017enai buriasi \u012f amoralias draugijas.<\/p>\n\n\n\n

Mokykloje mergait\u0117s ne\u0161ioja nederamus ir nepatogius drabu\u017eius, kurie netinka nei mokslui, nei poilsiui. J\u0173 mintys u\u017eimtos visai kuo kitu, tod\u0117l mokytojui sunku pa\u017eadinti j\u0173 susidom\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kad sudau\u017eyt\u0173 mados kerus, mokytojui n\u0117ra veiksmingesnio b\u016bdo, kaip bendrauti su gamta. Tegul mokiniai patiria, kaip malonu pabuvoti prie up\u0117s, e\u017eero ar j\u016bros; tegul kopia \u012f kaln\u0105, stebi [289]<\/strong> nuostab\u0173 saul\u0117lyd\u012f, tyrin\u0117ja giri\u0173 ir lauk\u0173 lobynus; tepatiria, kaip smagu auginti g\u0117les ir kitus augalus; ir dar vienas kaspin\u0117lis ar rauktinukas taps nebesvarb\u016bs.<\/p>\n\n\n\n

Pad\u0117kite jaunimui suprasti, kad kilnioms mintims b\u016btinas paprastas gyvenimas; tai taikytina ir aprangai, ir dietai. Atskleiskite jiems, kiek daug ko yra i\u0161mokti ir padaryti, kokios brangios yra jaunyst\u0117s dienos, rengiantis viso gyvenimo darbui. Pad\u0117kite jiems \u012f\u017evelgti tas brangenybes, kurios slypi Dievo \u017dodyje, gamtos knygoje bei kilni\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimo apra\u0161ymuose.<\/p>\n\n\n\n

Tegul j\u0173 mintys b\u016bna nukreiptos \u012f ken\u010dian\u010diuosius, kuriems jie gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti. Tesupranta jie, kad kiekvienas pinigas, i\u0161leistas norint pasirodyti, gali b\u016bti panaudotas visi\u0161kai kitaip: pamaitinant alkan\u0105, aprengiant nuog\u0105 ir paguod\u017eiant li\u016bdint\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Negalima jauniems leisti nei\u0161naudoti \u0161loving\u0173j\u0173 gyvenimo galimybi\u0173, susiaurinti savo m\u0105stym\u0105, sugadinti sveikat\u0105 ir prarasti laim\u0119, vaikantis reikalavim\u0173, kurie nepagr\u012fsti sveiku protu ir nei guod\u017eia, nei puo\u0161ia.<\/p>\n\n\n\n

Kartu jaunimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti mokomas atpa\u017einti gamtos pamok\u0105: \u201eVisa, k\u0105 Jis daro, tinkama tam laikui\u00bb (Mokytojo 3, 11). Pagerbti savo K\u016br\u0117j\u0105 apranga, kaip ir viskuo kitu, \u2013 m\u016bs\u0173 privilegija. Jis trok\u0161ta, kad m\u016bs\u0173 drabu\u017eiai b\u016bt\u0173 ne tik tvarkingi bei sveiki, bet ir pador\u016bs bei tinkami.<\/p>\n\n\n\n

[290]<\/strong> I\u0161 aprangos galima spr\u0119sti apie \u017emogaus charakter\u012f. Paprastas ir kuklus apdaras liudys rafinuot\u0105 skon\u012f bei i\u0161lavint\u0105 prot\u0105. Tyras aprangos paprastumas kartu su kuklia i\u0161vaizda apgaubs jaun\u0105 moter\u012f tuo \u0161ventu sant\u016brumu, kuris taps jai skydu nuo t\u016bkstan\u010dio pavoj\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Teb\u016bna mergait\u0117s mokomos, kad apsirengimo menas apima ir savaranki\u0161k\u0105 drabu\u017ei\u0173 siuvim\u0105. \u0160\u012f sugeb\u0117jim\u0105 tur\u0117t\u0173 lavinti kiekviena mergait\u0117. Tokios galimyb\u0117s tapti naudinga ir nepriklausoma praleisti negalima.<\/p>\n\n\n\n

Myl\u0117ti gro\u017e\u012f ir jo trok\u0161ti yra gerai; ta\u010diau Dievas nori, kad mes myl\u0117tume did\u017eiausi\u0105 gro\u017e\u012f ir pirmiausia ie\u0161kotume jo \u2013 to, kuris nenyksta. Geriausi \u017emoni\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 produktai savo gro\u017eiu neprilygsta tam charakterio gro\u017eiui, kuris Dievo akyse turi didel\u0119 vert\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Tegul ma\u017ei vaikai ir jaunuoliai i\u0161moksta pasirinkti t\u0105 karali\u0161k\u0105, dangaus stakl\u0117mis nuaust\u0105 r\u016bb\u0105 \u2013 \u201espindin\u010di\u0105, tyr\u0105 drob\u0119\u00bb (Aprei\u0161kimo 19, 8), kuri\u0105 ne\u0161ios visi \u017eem\u0117s \u0161ventieji. \u0160is r\u016bbas, paties Kristaus nesuteptas charakteris, dykai si\u016blomas kiekvienam \u017emogui. Bet visi, kurie j\u012f priims, gaus j\u012f ir ne\u0161ios jau \u010dia.<\/p>\n\n\n\n

Ai\u0161kinkite vaikams, jog tuomet, kai jie atveria savo protus tyroms meil\u0117s mintims ir dirba su meile bei teikia pagalb\u0105, jie apsivelka gra\u017e\u0173j\u012f Kristaus charakterio r\u016bb\u0105. \u0160is r\u016bbas papuo\u0161 juos bei padarys mylimais \u010dia, o paskui taps \u017eenklu, [291]<\/strong> d\u0117l kurio jie bus priimti \u012f Karaliaus r\u016bmus. Juk Jis pa\u017ead\u0117jo: \u201eJie vaik\u0161\u010dios su Manimi apsireng\u0119 baitai, nes jie \u0161ito verti\u00bb (Aprei\u0161kimo 3, 4).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[292] <\/strong><\/a>Sabata<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201e\u0160v\u0119skite Mano \u0161abus, idant jie b\u016bt\u0173 \u017eenklas Man ir jums, kad \u017einotum\u0117te, jog A\u0161 esu Vie\u0161pats, j\u016bs\u0173 Dievas”.<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n

Sabatos dienos, kaip ugdymo priemon\u0117s, vert\u0117 \u2013 nei\u0161matuojama. Kad ir ko Dievas i\u0161 m\u016bs\u0173 reikalaut\u0173, Jis gr\u0105\u017eina tai atgal, tik gausiau, kitaip, su Sav\u0105ja \u0161love. De\u0161imtin\u0117, kurios Jis pareikalavo i\u0161 Izraelio, buvo skirta Jo \u0161ventyklos \u0161lovingajam gro\u017eiui i\u0161laikyti tarp \u017emoni\u0173, \u0161ventyklos, kuri buvo Jo dangi\u0161kos \u0161ventyklos modelis, Jo buvimo \u017eem\u0117je \u017eenklas. Taip ir ta laiko dalis, kurios Jis reikalauja, sugr\u012f\u017eta mums \u2013 jau su Jo vardu bei antspaudu. Dievas pasak\u0117: \u201eTai \u017eenklas tarp Man\u0119s ir j\u016bs\u0173 […], kad \u017einotum\u0117te, jog A\u0161, Vie\u0161pats. […] Juk per \u0161e\u0161ias dienas Vie\u0161pats padar\u0117 dang\u0173 ir \u017eem\u0119, j\u016br\u0173 ir visa, kas yra juose, bet septint\u0105j\u0105 dien\u0105 ils\u0117josi. Tod\u0117l Vie\u0161pats septint\u0105j\u0105 dien\u0105 palaimino ir pa\u0161ventino\u00bb (I\u0161\u0117jimo 31, 13; 20, 11). Sabatos diena yra k\u016brybin\u0117s ir atperkan\u010dios j\u0117gos \u017eenklas. Ji rodo \u012f Diev\u0105, kaip gyvyb\u0117s ir pa\u017einimo \u0160altin\u012f, ji primena buvusi\u0105 \u017emogaus \u0161lov\u0119 ir liudija Dievo tiksl\u0105 atkurti mus pagal Savo atvaizd\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ir sabata, ir \u0161eima buvo sukurtos Edene, ir Dievo tiksluose jos neatskiriamai susijusios. \u0160iais [293]<\/strong> laikais, labiau nei bet kada anks\u010diau, mums \u012fmanoma gyventi kaip Edene. Pagal Dievo plan\u0105, \u0161eimos narius tur\u0117jo vienyti darbas ir mokymasis, maldos ir poilsis; t\u0117vas \u0161eimoje tur\u0117jo atlikti kunigo pareigas, o abu t\u0117vai \u2013 b\u016bti savo vaik\u0173 mokytojai ir bendra\u017eygiai. Ta\u010diau nuod\u0117m\u0117s pasekm\u0117s, pakeitusios gyvenimo s\u0105lygas, gerokai suard\u0117 \u0161\u012f bendravim\u0105. Da\u017enai t\u0117vas per vis\u0105 savait\u0119 beveik nemato savo vaik\u0173 veideli\u0173. Jis ma\u017eai turi galimybi\u0173 su jais bendrauti ar juos mokyti. Ta\u010diau Dievo meil\u0117 u\u017ebr\u0117\u017e\u0117 rib\u0105 darbo reikalavimams. Jis u\u017ed\u0117jo Savo gailesting\u0105 rank\u0105 ant sabatos. T\u0105 dien\u0105 Jis i\u0161saugojo \u0161eimai galimyb\u0119 pabendrauti su Juo, su gamta ir vieniems su kitais.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi sabata skina pamin\u0117ti k\u016brybin\u0119 j\u0117g\u0105, b\u016btent \u0161i\u0105 dien\u0105 labiau nei kitomis tur\u0117tume susipa\u017einti su Dievu per Jo darbus. Vaik\u0173 protuose vien mintis apie sabat\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti susijusi su nat\u016brali\u0173 dalyk\u0173 gro\u017eiu. Laiminga ta \u0161eima, kuri sabatos dien\u0105 gali eiti \u012f pamaldas taip, kaip J\u0117zus su Savo mokiniais eidavo \u012f sinagog\u0105 \u2013 per laukus, mi\u0161k\u0105 ar e\u017eero pakrante. Laimingas tas t\u0117vas ir motina, kurie gali mokyti savo vaikus ra\u0161ytinio Dievo \u017dod\u017eio i\u0161 atverst\u0173 gamtos knygos puslapi\u0173; kurie gali susirinkti po \u017ealiais med\u017eiais, tyrame, gryname ore, tyrin\u0117ti \u017dod\u012f ir \u0161lovinti T\u0117v\u0105 auk\u0161tyb\u0117se giesm\u0117mis. Toks bendravimas suartina t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 \u0161irdis, taigi susieja juos su Dievu niekada nenutr\u016bksian\u010diais ry\u0161iais.<\/p>\n\n\n\n

[294]<\/strong> Sabatos, kaip intelektualinio ugdymo priemon\u0117s, galimyb\u0117s ne\u012fkainojamos. Sabatos mokyklos pamoka teb\u016bna i\u0161mokta ne paskubom dirstel\u0117jus \u012f vadov\u0117l\u012f sabatos ryt\u0105, o r\u016bpestingai ap\u017evelgiant b\u016bsim\u0105 savait\u0119 sabatos popiet\u0119 ir paskui kasdien per vis\u0105 savait\u0119 per\u017evelgiant pamok\u0105 ir jos pavyzd\u017eius. Taip pamoka \u012fsitvirtins atminty, ir \u0161is lobis niekada nebus visi\u0161kai prarastas.<\/p>\n\n\n\n

Klausydamiesi pamokslo t\u0117vai ir vaikai tur\u0117t\u0173 pasi\u017eym\u0117ti, kas sakoma, bei cituojamas Ra\u0161to vietas ir, kiek \u012fmanoma, atkartoti tai vieni kitiems namuose. Tai gerokai pad\u0117s \u012fveikti nuovarg\u012f, kuris da\u017enai apima vaikus klausantis pamokslo, bei ugdys ir t\u0117v\u0173, ir vaik\u0173 \u012fprot\u012f d\u0117mesingai, susikaupus klausytis.<\/p>\n\n\n\n

\u0160itaip pateikt\u0173 tem\u0173 apm\u0105stymas atvers mokiniams lobynus, apie kuriuos jie niekada net nesvajojo. Jie patys \u012fsitikins, koks realus \u0160ventajame Ra\u0161te apra\u0161ytas i\u0161gyvenimas: \u201eGav\u0119s Tavo \u017eod\u017eius, juos ryte prarijau; Tavo \u017eodis atne\u0161\u0117 man d\u017eiaugsm\u0105 <\/em>ir \u0161irdies linksmyb\u0119\u00bb <\/em>(Jeremijo 15, 16). \u201eGilinuosi \u012f Tavo \u012fstatus. […] Brangintini labiau u\u017e auks\u0105, net rinktin\u012f auks\u0105 […]. Be to, jie pamoko Tavo tarn\u0105; kas j\u0173 laikosi, tas gauna didel\u012f atlyg\u012f\u00bb <\/em>(Psalmyno 119, 48; 19, 11.12).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[295]<\/strong><\/a> Tik\u0117jimas ir malda<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eTik\u0117jimas laiduoja mums tai, ko viliam\u0117s […]. Tik\u0117kite gausi\u0105, ir tikrai taip bus”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tik\u0117jimas yra pasitik\u0117jimas Dievu, tikint, kad Jis myli mus ir \u017eino, kas mums geriausia. Taigi tik\u0117jimas skatina mus rinktis ne savo, o Jo keli\u0105. Vietoj m\u016bs\u0173 nei\u0161manymo tik\u0117jimas priima Jo i\u0161mint\u012f, vietoj m\u016bs\u0173 silpnumo \u2014 Jo j\u0117g\u0105, vietoj m\u016bs\u0173 nuod\u0117mingumo \u2013 Jo teisum\u0105. M\u016bs\u0173 gyvenimas, mes patys jau priklausome Jam; tik\u0117jimas pripa\u017e\u012fsta J\u012f kaip Savinink\u0105 ir priima Jo palaiminim\u0105. Tiesa, teisingumas, tyrumas yra gyvenimo s\u0117km\u0117s paslaptys. B\u016btent tik\u0117jimas padeda mums \u012fvaldyti \u0161iuos principus.<\/p>\n\n\n\n

Kiekvienas gera paskata ar siekis yra Dievo dovana; tik\u0117jimu priimame i\u0161 Dievo gyvyb\u0119, kuri vienintel\u0117 teikia tikr\u0105 augim\u0105 ir veiksmingum\u0105. Der\u0117t\u0173 labai ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styti, kaip panaudoti tik\u0117jim\u0105. Kiekvienam Dievo pa\u017eadui yra s\u0105lygos. Jei vykdysim Jo vali\u0105, visa Jo stipryb\u0117 bus m\u016bs\u0173. Kad ir koki\u0105 dovan\u0105 Jis \u017eada, ji jau slypi pa\u010diame pa\u017eade. \u201eS\u0117kla yra Dievo \u017eodis\u00bb (Luko 8,11). Kaip gil\u0117je slypi \u0105\u017euolas, taip Dievo pa\u017eade slypi Jo dovana. Jei priimsime pa\u017ead\u0105, gausime dovan\u0105. Tik\u0117jimas, \u012fgalinantis mus priimti Dievo dovan\u0105, jau pats yra dovana, kurios tam tikras kiekis suteikiamas [296]<\/strong> kiekvienam \u017emogui. Tik\u0117jimas auga priklausomai nuo to, kiek pritaikome Dievo \u017dod\u012f. Kad stiprintume tik\u0117jim\u0105, turime da\u017enai j\u012f susieti su \u017dod\u017eiu.<\/p>\n\n\n\n

Tyrin\u0117damas Biblij\u0105, mokinys tur\u0117t\u0173 reg\u0117ti Dievo \u017dod\u017eio j\u0117g\u0105. \u201eJuk Jis tar\u0117, ir pasaulis pasidar\u0117, Jis \u012fsak\u0117, ir visa atsirado”.<\/em> Jis \u201ei\u0161 neb\u016bties pa\u0161aukia b\u016bti daiktus\u00bb <\/em>(Psalmyno 33, 9;<\/em> Romie\u010diams 4, 17).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kaip da\u017enai tie, kurie pasitik\u0117jo Dievo \u017dod\u017eiu, nors patys buvo visi\u0161kai bej\u0117giai, atsispirdavo viso pasaulio galybei: Henochas, tyros \u0161irdies, \u0161ventas gyvenime, tvirtai saugoj\u0119s tik\u0117jim\u0105, siekiant teisingumo pergal\u0117s i\u0161tvirkusioje ir be- sity\u010diojan\u010dioje kartoje; Nojus su savo nami\u0161kiais prie\u0161 savo meto \u017emones \u2013 fizi\u0161kai galingus bei protingus, bet visi\u0161kai amoralius; izraelitai prie Raudonosios j\u016bros, bej\u0117gi\u0173, persigandusi\u0173 verg\u0173 b\u016brys prie\u0161 stipriausi\u0105 galingiausios pasaulio tautos kariuomen\u0119; piemuo Dovydas, kuriam Dievas pa\u017ead\u0117jo sost\u0105, prie\u0161 monarch\u0105 Sauli\u0173, tvirtai savo rankose laikant\u012f vald\u017ei\u0105; \u0160adrachas su savo bendra\u017eygiais liepsnose ir Nebukadnecaras soste; Danielius tarp li\u016bt\u0173 ir jo prie\u0161ai, u\u017eimantys auk\u0161\u010diausius postus karalyst\u0117je; J\u0117zus ant kry\u017eiaus ir \u017eyd\u0173 kunigai bei valdytojai, priver\u010diantys net rom\u0117n\u0105 valdinink\u0105 vykdyti j\u0173 vali\u0105; grandin\u0117mis sukaustytas Paulius, vedamas nu\u017eudyti kaip nusikalt\u0117lis, prie\u0161 Neron\u0105, pasaulin\u0117s imperijos despot\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[297]<\/strong> Toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 yra ne tik Biblijoje. J\u0173 apstu visuose \u017emonijos pa\u017eangos apra\u0161ymuose. Valden- sai ir hugenotai, Viklifas ir Husas, Jeronimas ir Liuteris, Tindalis ir Noksas, Zinzendorfas ir Veslis bei daugyb\u0117 kit\u0173 reg\u0117jo Dievo \u017dod\u017eio j\u0117g\u0105, kuri stojo prie\u0161 \u017emoni\u0173 gali\u0105 ir politik\u0105, remian\u010di\u0105 blog\u012f. Tai tikroji pasaulio auk\u0161tuomen\u0117. Tai Jo karali\u0161koji rikiuot\u0117. \u0160ioje rikiuot\u0117je u\u017eimti savo vietas yra pa\u0161auktas ir \u0161iandieninis jaunimas.<\/p>\n\n\n\n

Gyvenimo smulkmenose tik\u0117jimas reikalingas ne ma\u017eiau nei dideliuose dalykuose. Visuose m\u016bs\u0173 kasdieniniuose interesuose bei u\u017esi\u0117mimuose palaikanti Dievo galyb\u0117 mums tampa reali per i\u0161liekant\u012f pasitik\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u017dmogi\u0161ku po\u017ei\u016briu, gyvenimas visiems yra nei\u0161bandytas kelias. Tai kelias, kuriuo \u2013 giliausiuose i\u0161gyvenimuose \u2013 kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 einame vieni, \u012f m\u016bs\u0173 vidin\u012f pasaul\u012f negali visi\u0161kai \u012f\u017eengti joks \u017emogus. Kai \u012f t\u0105 kelion\u0119 leid\u017eiasi ma\u017eas vaikas, kuris anks\u010diau ar v\u0117liau tur\u0117s pasirinkti savo krypt\u012f ir pats spr\u0119sti su am\u017einybe susijusius gyvenimo klausimus, kaip uoliai tur\u0117t\u0173 b\u016bti stengiamasi sukelti jam pasitik\u0117jim\u0105 tikruoju Vedliu ir I\u0161gelb\u0117toju!<\/p>\n\n\n\n

Jokia kita \u012ftaka negali prilygti Dievo Artumo pajautimui; Jis yra skydas nuo pagundos ir \u012fkv\u0117pimas tyrumui bei tiesai. \u201eVisa yra gryna ir atidengta akims To, kuriam tur\u0117sime duoti apyskait\u0105. […] Tavo akys per \u0161ventos \u017evelgti \u012f pikta, Tu negali <\/em>[298]<\/strong> \u017ei\u016br\u0117ti \u012f nusikaltimus\u00bb (Hebrajams 4, 13; Habakuko 1, 13). \u0160i mintis saugojo Juozap\u0105 nuo Egipte tarpusio i\u0161tvirkimo. \u012e pagund\u0173 viliones jo atsakymas buvo tvirtas: \u201eKaipgi gal\u0117\u010diau taip nedorai pasielgti ir nusid\u0117ti Dievui?\u00bb (Prad\u017eios 39, 9) Puosel\u0117jamas tik\u0117jimas tok\u012f skyd\u0105 suteikia kiekvienai sielai.<\/p>\n\n\n\n

Tik Dievo Artumo poj\u016btis gali i\u0161stumti baim\u0119, kuri droviam vaikui gyvenime b\u016bt\u0173 sunki na\u0161ta. Te\u012fsitvirtina jo atminty pa\u017eadas: \u201eVie\u0161paties angelas saugo tuos, kurie Jo pagarbiai bijo, ir juos i\u0161- gelbsti\u00bb (Psalmyno 34, 8). Teperskaito jis nuostabi\u0105 istorij\u0105 apie Eliziej\u0173 kaln\u0173 mieste, kai tarp jo ir daugyb\u0117s ginkluot\u0173 prie\u0161\u0173 galingai \u012fsisuko Dangaus angelai. Tepaskaito jis, kaip Dievo angelas pasirod\u0117 kalin\u010diam ir mir\u010diai pasmerktam Petrui; kaip angelas i\u0161ved\u0117 Dievo tarn\u0105 ten, kur saugu, pro ginkluotus sargybinius, per masyvias duris ir did\u017eiulius gele\u017einius u\u017eskl\u0119stus vartus. Teperskaito jis t\u0105 scen\u0105, kai j\u016broje audros bla\u0161komiems kareiviams ir j\u016brininkams, i\u0161vargintiems sunkaus darbo, steb\u0117jimo ir bado, belaisvis Paulius, gabenamas \u012f jo teismo ir bausm\u0117s viet\u0105, i\u0161tar\u0117 \u0161iuos didingus dr\u0105sos ir vilties \u017eod\u017eius: \u201ePatariu nenusiminti. Niekas i\u0161 j\u016bs\u0173 ne\u017eus […]. \u0160i\u0173 nakt\u012f man apsirei\u0161k\u0117 angelas Dievo, kuriam a\u0161 priklausau ir tarnauju, ir prane\u0161\u0117: ‘Nebijok, Pauliau! Tu privalai stoti prie\u0161 ciesori\u0173. Tod\u0117l Dievas tau dovanoja visus, kurie su tavimi plaukia”‘. Tik\u0117damas \u0161iuo pa\u017eadu, Paulius u\u017etikrino savo bendrakeleivius: \u201eN\u0117 [299]<\/strong> vienam j\u016bs\u0173 nenukris n\u0117 plaukas nuo galvos!\u00bb Taip ir buvo. Kadangi tame laive buvo vienas \u017emogus, per kur\u012f gal\u0117jo veikti Dievas, buvo i\u0161gelb\u0117ta visa pagoni\u0173 kareivi\u0173 ir j\u016brinink\u0173 \u012fgula. \u201e\u0160itaip visi i\u0161sigelb\u0117jo ir pasiek\u0117 \u017eem\u0119\u00bb (Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 27, 22-24.34.44).<\/p>\n\n\n\n

\u0160ios istorijos u\u017era\u0161ytos ne tik tam, kad mes skaitytume ir steb\u0117tum\u0117s, bet ir tam, kad tas pats tik\u0117jimas, kur\u012f tur\u0117jo Dievo tarnai senov\u0117je, veikt\u0173 ir mumyse. Kaip Dievas veik\u0117 tada, taip Jis darbuosis ir dabar \u2013 tose tikin\u010diose \u0161irdyse, kurios gali perduoti Jo galyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Tegul tie, kurie nepasitiki savimi ir d\u0117l to vengia bet kokios atsakomyb\u0117s, mokosi pasikliauti Dievu. Taip da\u017enas, kuris pasaulyje b\u016bt\u0173 niekas, gal tik bej\u0117g\u0117 na\u0161ta, kartu su apa\u0161talu Paulium gal\u0117s pasakyti: „A\u0161 visa galiu Tame, kuris mane stiprina\u00bb (Filipie\u010diams 4, 13).<\/p>\n\n\n\n

Tik\u0117jimas daug ko i\u0161moko ir vaik\u0105, kuris greitai \u012fsi\u017eeid\u017eia. Nor\u0105 prie\u0161intis blogiui ar ker\u0161yti u\u017e negeroves da\u017enai sukelia tvirtas \u017einojimas, kas yra teisinga, ir aktyvi, energinga dvasia. Tokiam vaikui tur\u0117t\u0173 b\u016bti ai\u0161kinama, kad Dievas yra am\u017einasis jo gyn\u0117jas. Jis \u0161velniai r\u016bpinasi \u017emon\u0117mis, kuriuos taip pamilo, kad atidav\u0117 u\u017e j\u0173 i\u0161gelb\u0117jim\u0105 Savo mylim\u0105j\u012f S\u016bn\u0173. Jis susidoros su kiekvienu nedor\u0117liu.<\/p>\n\n\n\n

\u201eKas tik u\u017egauna jus, tas u\u017egauna Mano akies vyzd\u012f\u00bb (Zacharijo 2, 12).<\/em><\/p>\n\n\n\n

[300]<\/strong> ,,Pavesk Vie\u0161pa\u010diui savo keli\u0105, […] ir Jis tau pad\u0117s. Tavo dorum\u0105 Jis nu\u0161vies kaip dienos \u0161vies\u0105, o tavo teisingum\u0105 padarys kaip vidudien\u012f\u00bb <\/em>(Psalmyno 37, 5.6).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eVie\u0161pats \u2013 nuengt\u0173j\u0173 tvirtov\u0117, tvirtov\u0117 nelaim\u0117s metu! Kas brangina Tavo vard\u0105, pasitiki Tavimi, nes Tu, Vie\u0161patie, niekada neatmeti t\u0173, kurie ie\u0161ko Tavo pagalbos\u00bb (Psalmyno 9, 10.11).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Dievas \u012fpareigojo mus rodyti kitiems t\u0105 u\u017euojaut\u0105, kuri\u0105 Jis rodo mums. Tegul impulsyvieji, patenkinti savimi, ker\u0161tingieji pa\u017evelgia \u012f Nuolank\u0173j\u012f ir \u0160veln\u0173j\u012f, kuris kaip avin\u0117lis buvo vedamas nu\u017eudyti ir nesiprie\u0161ino kaip avis savo skerd\u0117jams. Tepa\u017evelgia jie \u012f T\u0105, kur\u012f perv\u0117r\u0117 m\u016bs\u0173 nuod\u0117m\u0117s ir prisl\u0117g\u0117 m\u016bs\u0173 sielvartas, ir jie i\u0161moks i\u0161tverm\u0117s, kantryb\u0117s bei atlaidumo.<\/p>\n\n\n\n

Per tik\u0117jim\u0105 Kristumi kiekvienas charakterio tr\u016bkumas gali b\u016bti panaikintas, kiekvienas netyrumas i\u0161valytas, kiekviena yda i\u0161taisyta, kiekviena teigiamyb\u0117 ugdoma. \u201eJ\u016bs esate pripildyti Jame\u00bb (Kolosie\u010diams 2, 10).<\/p>\n\n\n\n

Tik\u0117jimas ir malda yra glaud\u017eiai susij\u0119, tad jie tur\u0117t\u0173 b\u016bti tyrin\u0117jami kartu. Tik\u0117jimo maldoje slypi dievi\u0161kasis mokslas; t\u0105 moksl\u0105 turi perprasti kiekvienas, kuris nori, kad jo gyvenimo darbas b\u016bt\u0173 s\u0117kmingas. Kristus pasak\u0117: \u201eKo tik melsdamiesi pra\u0161ote, tik\u0117kite gausi\u0105, ir tikrai taip bus\u00bb (Morkaus 11, 24). Jis ai\u0161kiai leido suprasti, kad m\u016bs\u0173 pra\u0161ymai turi atitikti Dievo vali\u0105; mes[301]<\/strong> turime pra\u0161yti to, k\u0105 Jis pa\u017ead\u0117jo, ir visk\u0105, k\u0105 gauname, turime panaudoti vykdydami Jo vali\u0105. \u012evykd\u017eius s\u0105lygas, pa\u017eadas neabejotinai bus \u012fvykdytas.<\/p>\n\n\n\n

Mes galime pra\u0161yti, kad Jis atleist\u0173 m\u016bs\u0173 nuod\u0117mes, suteikt\u0173 \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105, krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 charakter\u012f, i\u0161minties ir j\u0117g\u0173 Jo darbui atlikti, galime pra\u0161yti bet kokios Jo pa\u017ead\u0117tos dovanos. Paskui turime tik\u0117ti, kad gavome, ir pad\u0117koti Dievui u\u017e tai.<\/p>\n\n\n\n

Nereikia ie\u0161koti joki\u0173 i\u0161orini\u0173 palaiminimo \u012frodym\u0173. Dovana slypi pa\u017eade, tod\u0117l mes galime toliau dirbti savo darb\u0105 b\u016bdami u\u017etikrinti, kad Dievas gal\u0117s \u012fvykdyti tai, k\u0105 pa\u017ead\u0117jo, ir kad dovana, kuri\u0105 mes jau turime, pasireik\u0161, kai to labiausiai reik\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

\u0160itaip gyventi Dievo \u017dod\u017eiu, vadinasi, pavesti Jam vis\u0105 gyvenim\u0105. Mes turime nuolatos jausti priklausomyb\u0119 nuo Dievo, m\u016bs\u0173 \u0161irdis turi linkti prie Jo. Malda \u2013 b\u016btina, nes tai sielos gyvyb\u0117. Svarbi ir \u0161eimos malda, ir vie\u0161a malda, ta\u010diau sielos gyvyb\u0119 palaiko tik bendravimas su Dievu slaptoje.<\/p>\n\n\n\n

B\u016btent ant kalno bendraudamas su Dievu Moz\u0117 i\u0161vydo to nuostabaus pastato, kuris tur\u0117jo tapti Dievo \u0161lov\u0117s Artumo vieta, model\u012f. B\u016btent ant kalno \u2013 bendravimo su Dievu slaptoje \u2013 mes turime apm\u0105styti Jo \u0161loving\u0105j\u012f ideal\u0105 \u017emonijai. Tai \u012fgalins mus taip suformuoti savo charakterio pastat\u0105, kad m\u016bs\u0173 gyvenime i\u0161sipildys Jo pa\u017eadas: [302]<\/strong> \u201eA\u0161 apsigyvensiu tarp j\u0173 ir ten vaik\u0161tin\u0117siu; A\u0161 b\u016bsiu j\u0173 Dievas, o jie bus Manoji tauta\u00bb (2 Korintie\u010diams <\/em>6, 16).<\/p>\n\n\n\n

B\u016btent maldos vienumoje valandomis J\u0117zus Savo \u017eemi\u0161kajame gyvenime gaudavo i\u0161minties ir j\u0117gos. Tegul jaunimas seka Jo pavyzd\u017eiu ir au\u0161tant bei temstant randa laiko ramiam bendravimui su savo dangi\u0161kuoju T\u0117vu. Tepakelia jie savo \u0161irdis \u012f Diev\u0105 ir dienos eigoje. Kiekviename m\u016bs\u0173 \u017eingsnyje Jis sako: \u201eA\u0161, Vie\u0161pats, tavo Dievas, laikau tavo de\u0161in\u0119 […] Nebijok, A\u0161 tau pad\u0117siu!\u00bb (Izaijo 41, 13) Jeigu m\u016bs\u0173 vaikai gal\u0117t\u0173 i\u0161mokti \u0160ias pamokas gyvenimo prie\u0161au\u0161ryje, kokia j\u0117ga ir gaiva, koks d\u017eiaugsmas ir malon\u0117 pl\u016bstelt\u0173 j j\u0173 gyvenim\u0105!<\/p>\n\n\n\n

\u0160ias pamokas gali d\u0117styti tik tas, kuris pats jas i\u0161moko. \u0160ventasis Ra\u0161tas nepadaro didesn\u0117s \u012ftakos jaunimui kaip tik d\u0117l to, kad daugelio t\u0117v\u0173 ir mokytoj\u0173, nors jie sakosi tik\u012f Dievo \u017dod\u017eiu, gyvenimas neigia Jo j\u0117g\u0105. Kartkart\u0117mis jaunimas pajunta \u017dod\u017eio galyb\u0119. Jie mato, kokia brangi Kristaus meil\u0117. Jie i\u0161vysta Jo charakterio gro\u017e\u012f bei galimybes, kurias suteikia tarnavimas Jam. Ta\u010diau \u010dia pat kaip kontrastas i\u0161kyla gyvenimas t\u0173, kurie tvirtina gerbiantys Dievo \u012fsakymus. Kokie teisingi \u017eod\u017eiai, pasakyti prana\u0161ui Ezechieliui: tavo tautie\u010diai \u201esako vieni kitiems: ‘Eime pasiklausyti naujausio \u017eod\u017eio i\u0161 Vie\u0161paties’. Jie ateina pas tave, kaip ateina \u017emon\u0117s, jie s\u0117di prie\u0161 tave, kaip s\u0117di \u017emon\u0117s, [303]<\/strong> ir klausosi tavo \u017eod\u017ei\u0173, bet j\u0173 nevykdo, nes melas j\u0173 l\u016bpose, o j\u0173 \u0161irdys trok\u0161ta tik naudos. Tik\u0117k Manimi, tu jiems lyg meil\u0117s dain\u0173 dainius, turintis gra\u017e\u0173 bals\u0173 ir \u012fgud\u0119s groti; jie girdi tavo \u017eod\u017eius, bet j\u0173 nevykdo\u00bb <\/em>(Ezechielio 33, 30-32).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Laikyti Biblij\u0105 ger\u0173 dorovini\u0173 pamokym\u0173 knyga, kuria galima vadovautis tiek, kiek tai atitinka m\u016bs\u0173 laik\u0173 dvasi\u0105 ir m\u016bs\u0173 pad\u0117t\u012f pasaulyje, yra viena; visai kas kita \u017ei\u016br\u0117ti \u012f j\u0105 toki\u0105, kokia ji i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra, \u2013 kaip \u012f gyvojo Dievo \u017dod\u012f, \u017dod\u012f, kuris yra m\u016bs\u0173 gyvenimas, \u017dod\u012f, kuris turi formuoti m\u016bs\u0173 veiksmus, \u017eod\u017eius ir mintis. Laikyti Dievo \u017dod\u012f ka\u017ekuo menkesniu, nei jis yra, vadinasi, j\u012f atmesti. Ir \u0161is atmetimas t\u0173, kurie tariasi juo tik\u012f, yra viena i\u0161 jaunimo skepticizmo ir nei\u0161tikimyb\u0117s prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Dabar, kaip niekada anks\u010diau, i\u0161ry\u0161k\u0117ja noras u\u017evaldyti pasaul\u012f. Pramogaujant, u\u017edirbant pinigus, grumiantis d\u0117l vald\u017eios \u2013 kiekvienoje kovoje d\u0117l egzistencijos pasirei\u0161kia siaubinga j\u0117ga, u\u017evaldanti k\u016bn\u0105, prot\u0105 ir siel\u0105. \u0160iame beproti\u0161kame l\u0117kime prakalba Dievas. Jis liepia mums pa\u0117j\u0117ti \u012f \u0161al\u012f ir pabendrauti su Juo. \u201eTaikykit\u0117s ir \u017einokite, kad A\u0161 esu Dievas!\u00bb (Psalmyno 46, 11)<\/p>\n\n\n\n

Daugelis net pamald\u0173 metu nesugeba priimti tikros bendravimo su Dievu palaimos. Jie pernelyg skuba. Skubiais \u017eingsniais jie \u012fsiver\u017eia \u012f Kristaus meil\u0117s kupin\u0105 rat\u0105, gal akimirksniui stabteli \u0161ventojoje vietoje, bet nelaukia jokio patarimo. [304]<\/strong> jie neturi laiko pabuvoti su dievi\u0161kuoju Mokytoju, tad taip ir gr\u012f\u017eta su savo na\u0161tomis prie savo darb\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau \u0161ie darbininkai niekada nepasieks didesn\u0117s s\u0117km\u0117s, kol nei\u0161moks pasisemti stipryb\u0117s. Jie turi skirti laiko apm\u0105stymams, maldai, palaukti, kol Dievas atnaujins j\u0173 fizines, protines ir dvasines j\u0117gas. Juos turi pakelti Dievo Dvasia. Visa tai gav\u0119, jie pajus nauj\u0105 gyvyb\u0117s antpl\u016bd\u012f. Pavarg\u0119s k\u016bnas ir nualintas protas atsigaus, prisl\u0117gtai \u0161ird\u017eiai palengv\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Ne minut\u0117lei stabtelti Dievo Artume, o nuolat bendrauti su Kristumi, s\u0117d\u0117ti prie Jo koj\u0173 \u2013 \u0161tai ko mums reikia. Laimingi bus vaikai m\u016bs\u0173 namuose ir mokiniai m\u016bs\u0173 mokyklose, kai t\u0117vai ir mokytojai patys savo gyvenime prad\u0117s praktikuoti brangi\u0105j\u0105 patirt\u012f, pavaizduot\u0105 Giesmi\u0173 giesm\u0117je \u0161iais \u017eod\u017eiais:<\/p>\n\n\n\n

\u201eKaip obelis tarp mi\u0161ko med\u017ei\u0173, mano mylimasis tarp vaikin\u0173. Smagu s\u0117d\u0117ti jo pa\u016bksm\u0117je, o jo vaisiai man sald\u016bs. Mane jis \u012fved\u0117 \u012f pokylio men\u0119, ir jo \u017eenklas vir\u0161um man\u0119s buvo meil\u0117\u00bb (Giesmi\u0173 giesm\u0117s 2, 3-4).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[306]<\/strong><\/a> Viso gyvenimo darbas<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eTik viena tikra”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

S\u0117km\u0117 bet kokioje srityje reikalauja tam tikro tikslo. Tas, kuris nor\u0117t\u0173, kad jo gyvenimas b\u016bt\u0173 tikrai s\u0117kmingas, turi nuolat tur\u0117ti prie\u0161 akis jo pastang\u0173 vert\u0105 tiksl\u0105. Toks tikslas keliamas ir \u0161iandieniniam jaunimui. Dangaus paskirtas tikslas ne\u0161ti pasauliui Evangelij\u0105 \u0161ioje kartoje yra kilniausias i\u0161 vis\u0173 tiksl\u0173, kokie gali b\u016bti keliami \u017emogui. Jis atveria galimybes pasireik\u0161ti kiekvienam, kurio \u0161ird\u012f paliet\u0117 Kristus.<\/p>\n\n\n\n

Dievo tikslas vaikams, kurie auga \u0161alia m\u016bs\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173, yra platesnis, gilesnis bei auk\u0161tesnis, nei gali suvokti m\u016bs\u0173 ribotas protas. Praeity Dievas pa\u0161aukdavo papras\u010diausias, kukliausius, ta\u010diau i\u0161tikimus \u017emones liudyti J\u012f auk\u0161\u010diausiose pasaulio vietose. Taip ir \u0161iandien da\u017enas jaunuolis, augantis kaip Danielius savo jud\u0117ji\u0161kuose namuose, tyrin\u0117jantis Dievo \u017dod\u012f bei Jo darbus ir besimokantis i\u0161tikimai tarnauti, vien\u0105 dien\u0105 stov\u0117s \u012fstatym\u0173 leid\u0117j\u0173 susirinkimuose, teismo sal\u0117se ar karali\u0173 r\u016bmuose ir liudys Karali\u0173 Karali\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 bus pa\u0161aukta platesnei tarnystei. Evangelijai veriasi visas pasaulis. \u012e Diev\u0105 tiesia rankas Etiopija. I\u0161 Japonijos, Kinijos ir Indijos, i\u0161 vis dar tamsi\u0173 m\u016bs\u0173 \u017eemyno kra\u0161t\u0173, i\u0161 [307]<\/strong> kiekvieno \u0161io pasaulio kampelio sklinda nuod\u0117m\u0117s sumaitot\u0173 ir Dievo meil\u0119 pa\u017einti trok\u0161tan\u010di\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 \u0161auksmas. Milijon\u0173 milijonai dar niekada n\u0117ra gird\u0117j\u0119 apie Diev\u0105 ar Jo meil\u0119, atskleist\u0105 Kristuje. Priimti \u0161i\u0105 \u017eini\u0105 \u2013 j\u0173 teis\u0117. Jie, lygiai taip pat kaip mes, gali pretenduoti \u012f Gelb\u0117tojo malon\u0119. Ir m\u016bs\u0173, turin\u010di\u0173 \u0161i\u0105 \u017eini\u0105 bei galin\u010di\u0173 j\u0105 perteikti savo vaikams, pareiga atsiliepti \u012f t\u0105 \u0161auksm\u0105. Kiekvienai \u0161eimai ir kiekvienai mokyklai, kiekvienam t\u0117vui, mokytojui ir vaikui, kuriuos ap\u0161viet\u0117 Evangelijos \u0161viesa, \u0161ioje kriz\u0117je keliamas klausimas, kaip karalienei Esterai did\u017eiosios kriz\u0117s Izraelio istorijoje metu: \u201eKas gali \u017einoti? Galb\u016bt tu pasiekei karali\u0161k\u0105j\u012f sost\u0105 kaip tik tokiam metui, kaip dabar\u00bb (Esteros 4, 14).<\/p>\n\n\n\n

Tie, kurie m\u0105sto, kaip kuo grei\u010diau paskelbti Evangelij\u0105 arba kaip sutrukdyti jai plisti, sieja j\u0105 su savim pa\u010diais ir su pasauliu. Tik nedaugelis sieja j\u0105 su Dievu. Tik nedaugelis pagalvoja, kokias kan\u010dias m\u016bs\u0173 K\u016br\u0117jui suk\u0117l\u0117 nuod\u0117m\u0117. Visas Dangus kent\u0117jo Kristaus agonij\u0105; ta\u010diau toji kan\u010dia neprasid\u0117jo ir nesibaig\u0117 Jo apsirei\u0161kimu \u017emonijai. Kry\u017eius aprei\u0161kia mums, tik i\u0161 dalies galintiems patirti skausm\u0105 savo atbukusiais poj\u016b\u010diais, k\u0105 nuo pat prad\u017ei\u0173 d\u0117l nuod\u0117m\u0117s i\u0161gyveno Dievo \u0161irdis. Kiekvienas i\u0161klydimas i\u0161 teisingo kelio, kiekvienas \u017eiaurus poelgis, kiekviena \u017emogaus nes\u0117km\u0117, siekiant Jo idealo, skaudina Diev\u0105. Kai Izrael\u012f u\u017egriuvo nelaim\u0117s, garantuota nutolimo nuo Dievo [308]<\/strong> pasekm\u0117, \u2013 puol\u0117 prie\u0161ai, siaut\u0117jo \u017eiaurumas ir mirtis, \u2013 yra pasakyta, kad \u201eJam buvo gaila \u017ei\u016br\u0117ti \u012f Izraelio vargus”.<\/em> Jis \u201ed\u0117l vis\u0173 j\u0173 nelaimi\u0173 buvo nelaimingas. […] Jis globojo juos ir ne\u0161\u0117 nuo am\u017ei\u0173 per visas dienas\u00bb <\/em>(Teis\u0117j\u0173 10, 16; Izaijo<\/em> 63, 9).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Dievo Dvasia \u201eu\u017etaria mus nei\u0161sakomais atod\u016bsiais”. Kol \u201evisa k\u016brinija iki \u0161iol tebed\u016bsauja ir tebesikankina\u00bb (Romie\u010diams 8, 26.22), begalinio T\u0117vo \u0161irdis kupina sielvarto ir u\u017euojautos. M\u016bs\u0173 pasaulis yra tarsi did\u017eiuliai raupsuot\u0173j\u0173 namai, kan\u010dios arena, kurios mes net nedr\u012fstame \u012fsivaizduoti. Jeigu mes suprastume, koks jis yra, \u0161i na\u0161ta b\u016bt\u0173 pernelyg siaubinga. Ta\u010diau Dievas visa tai \u017eino. Kad sunaikint\u0173 nuod\u0117m\u0119 bei jos pasekmes, Jis atidav\u0117 Savo Mylimiausi\u0105j\u012f ir \u012fgalino mus bendradarbiaujant su Juo u\u017ebaigti vargus \u0161ioje kan\u010di\u0173 arenoje. \u201eIr bus paskelbta \u0161i karalyst\u0117s Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas\u00bb (Mato 24, 14). Kristus \u012fsak\u0117 Savo sek\u0117jams: \u201eEikite \u012f vis\u0173 pasaul\u012f ir skelbkite Evangelij\u0173 visai k\u016brinijai\u00bb (Morkaus 16, 15). Ne visi gali b\u016bti tarnautojai ar misionieriai tiesiogine to \u017eod\u017eio prasme, ta\u010diau visi gali darbuotis su Juo skelbdami savo artimui ger\u0105j\u0105 naujien\u0105. \u0160is \u012fsakymas duotas visiems \u2013 dideliems ir ma\u017eiems, i\u0161silavinusiems ir tamsuoliams, seniems ir jauniems.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, tur\u0117dami galvoje \u0161\u012f \u012fsakym\u0105, argi galime mes i\u0161ugdyti savo s\u016bnus ir dukteris taip, kad laikyt\u0173si priimt\u0173 norm\u0173, laikyt\u0173 save krik\u0161\u010dionimis, [309]<\/strong> bet stokot\u0173 Jo pasiaukojimo, ir tod\u0117l Tas, kuris yra Tiesa, paskelbt\u0173 nuosprend\u012f: \u201eA\u0161 tav\u0119s nepa\u017e\u012fstu\u201c?<\/p>\n\n\n\n

T\u016bkstan\u010diai gyvena b\u016btent taip. Jie trok\u0161ta savo vaikams Evangelijos privalum\u0173, bet neigia jos dvasi\u0105. Ta\u010diau \u0161itaip netur\u0117t\u0173 b\u016bti. Tie, kurie atmeta privilegij\u0105 bendradarbiauti su Kristum tarnaujant, nepriima vienintelio ugdymo, suteikian\u010dio galimyb\u0119 dalyvauti su Juo Jo \u0161lov\u0117je. Jie atmeta ugdym\u0105, kuris jau \u0161iame gyvenime suteikia j\u0117g\u0173 ir taurumo charakteriui.<\/p>\n\n\n\n

Da\u017enas t\u0117vas ir motina, neleid\u0119 savo vaik\u0173 prie Kristaus kry\u017eiaus, pernelyg v\u0117lai supranta, kad \u0161itaip atidav\u0117 juos Dievo ir \u017emogaus prie\u0161ui. Jie u\u017etikrino j\u0173 pra\u017e\u016bt\u012f ne tik ateity, bet ir dabartiniame gyvenime. Juos \u012fveikia pagundos. Jie i\u0161auga prakeikimu pasauliui, \u0161irdg\u0117la ir g\u0117da tiems, kurie juos augino. Net i\u0161 norin\u010di\u0173j\u0173 pasiruo\u0161ti Dievo tarnystei daugelis nuklysta \u012f \u0161al\u012f d\u0117l neteising\u0173 aukl\u0117jimo metod\u0173. Pernelyg da\u017enai manoma, kad gyvenim\u0105 sudaro atskiri laikotarpiai: laikotarpis mokytis ir laikotarpis dirbti \u2013 ruo\u0161tis ir siekti. Rengiantis tarnavimo gyvenimui, jaunimas siun\u010diamas \u012f mokykl\u0105, kad \u012fgyt\u0173 \u017eini\u0173 studijuodami knygas. Atskirti nuo kasdienio gyvenimo pareig\u0173, jie pasineria \u012f mokslus ir da\u017enai u\u017emir\u0161ta j\u0173 tiksl\u0105. J\u0173 buvusio pasi\u0161ventimo \u012fkar\u0161tis i\u0161bl\u0117sta, ir pernelyg da\u017enas atsiduoda asmenin\u0117ms, savanaudi\u0161koms ambicijoms. Baig\u0119 mokslus, t\u016bkstan\u010diai [310]<\/strong> b\u016bna prarad\u0119 ry\u0161\u012f su gyvenimu. Taip ilgai nar\u0161\u0119 po abstrak\u010dius bei teorinius dalykus ir pagaliau atsid\u016br\u0119 nuo\u017emioje tikro gyvenimo kovoje, jie b\u016bna jai nepasireng\u0119. U\u017euot \u0117m\u0119si kilnaus darbo, kur\u012f ketino atlikti, jie vis\u0105 energij\u0105 atiduoda kovai u\u017e papras\u010diausi\u0105 pragyvenim\u0105. Ne kart\u0105 nusivyl\u0119 s\u0105\u017einingais b\u016bdais u\u017esidirbti pragyvenimui, daugelis nuklysta \u012f abejotin\u0105 ar nusikalstam\u0105 veikl\u0105. Pasaulis netenka tarn\u0173, o Dievas \u2013 siel\u0173, kurias Jis nor\u0117jo pakelti, sutaurinti ir pagerbti kaip Savo atstovus.<\/p>\n\n\n\n

Daugelis t\u0117v\u0173 klysta skirstydami savo vaikus i\u0161silavinimo at\u017evilgiu. Jie pasireng\u0119 visk\u0105 paaukoti, kad u\u017etikrint\u0173 kuo geresnes galimybes gabesniajam, bet nemano, kad tokios pat s\u0105lygos reikalingos ir ma\u017eiau \u017eadantiems vaikams. Manoma, jog kasdieniniams darbams atlikti nereikia beveik jokio i\u0161silavinimo.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau kas gali i\u0161rinkti i\u0161 vienos \u0161eimos vaik\u0173 tuos, kuriems teks svarbiausia atsakomyb\u0117? Kaip da\u017enai \u0161iuo at\u017evilgiu klysta \u017emogaus protas! Prisiminkite Samuelio atvej\u012f, kai jis buvo pasi\u0173stas patepti Izraelio karaliumi vien\u0105 i\u0161 Jes\u0117s s\u016bn\u0173. Pro j\u012f pra\u0117jo septyni kilniai atrodantys jaunuoliai. Pa\u017evelg\u0119s \u012f pirm\u0105j\u012f \u2013 dailaus veido, gra\u017eiai nuaugus\u012f ir karali\u0161kos laikysenos, prana\u0161as su\u0161uko; \u201eTikriausiai Vie\u0161paties pateptasis stovi prie\u0161 Vie\u0161pat\u012f”. Ta\u010diau Dievas atsak\u0117: \u201eNe\u017ei\u016br\u0117k \u012f jo i\u0161vaizd\u0105 ir stuomens auk\u0161t\u012f, nes A\u0161 j\u012f atme\u010diau. Juk Dievas ne [311]<\/strong> taip mato, kaip \u017emogus; \u017emogus mato, kas akimis matoma, o Vie\u0161pats \u017ei\u016bri \u012f \u0161ird\u012f”. Taigi apie visus buvo pasakyta: \u201eN\u0117 vieno i\u0161 j\u0173 nei\u0161sirinko Vie\u0161pats\u00bb (1 Samuelio 16, 6.7.10). Ir kol nuo avi\u0173 kaimen\u0117s nebuvo pakviestas Dovydas, prana\u0161ui nebuvo leista atlikti savo misijos.<\/p>\n\n\n\n

Vyresnieji broliai, kuriuos b\u016bt\u0173 pasirink\u0119s Samuelis, netur\u0117jo t\u0173 savybi\u0173, kurias Dievas laik\u0117 b\u016btinomis valdant Jo taut\u0105. I\u0161did\u016bs, egocentri\u0161ki, pernelyg savimi pasitikintys, jie buvo atmesti ir pasirinktas tas, kurio jie nevertino, tas, kuris buvo i\u0161saugoj\u0119s jaunatvi\u0161k\u0105 paprastum\u0105 bei nuo\u0161irdum\u0105, ir tas, kur\u012f, nors jis buvo menkas savo akyse, Dievas gal\u0117jo i\u0161mokyti atsakomyb\u0117s u\u017e karalyst\u0119. Taip ir \u0161iandien Dievas da\u017enai \u012f\u017evelgia kur kas didesnes to vaiko galimybes, \u012f kur\u012f jo t\u0117vai numoja ranka ir nukreipia d\u0117mes\u012f \u012f kitus, neva daug daugiau \u017eadan\u010dius savo vaikus.<\/p>\n\n\n\n

O kai d\u0117l gyvenimo galimybi\u0173, kas gali nuspr\u0119sti, kas yra daug, o kas ma\u017eai? Juk da\u017enas darbininkas kukliomis gyvenimo s\u0105lygomis tiek padar\u0117 d\u0117l pasaulio palaiminimo, jog gal\u0117t\u0173 pavyd\u0117ti net karaliai! Taigi tegul kiekvienas vaikas b\u016bna ugdomas auk\u0161\u010diausiai tarnystei. \u201eRyt\u0105 s\u0117k savo s\u0117kl\u0105, iki vakaro neleisk savo rankoms ils\u0117tis, nes niekada ne\u017einai, ar \u0161is ar anas darbas pasiseks, o gal abu bus s\u0117kmingi\u00bb (Mokytojo 11, 6).<\/p>\n\n\n\n

Konkre\u010di\u0105 mums skirt\u0105j\u0105 viet\u0105 gyvenime lemia m\u016bs\u0173 sugeb\u0117jimai. Ne visi vienodai i\u0161sivysto [312]<\/strong> ar vienodai gerai atlieka t\u0105 pat\u012f darb\u0105. Dievas nesitiki, kad juoza\u017eol\u0117 i\u0161augs tokia, kaip kedras, ar alyvmedis pasieks palm\u0117s auk\u0161t\u012f. Ta\u010diau kiekvienas tur\u0117t\u0173 siekti taip auk\u0161tai, kaip jam leid\u017eia pasiekti \u017emogi\u0161kos ir dievi\u0161kos j\u0117gos junginys.<\/p>\n\n\n\n

Daugelis netampa tuo, kuo gal\u0117t\u0173, nes nei\u0161naudoja savo turim\u0173 gali\u0173. Jie nesisemia j\u0117g\u0173 i\u0161 Dievo, nors gal\u0117t\u0173. Daugelis i\u0161klysta i\u0161 kelio, kuriame gal\u0117t\u0173 pasiekti tikr\u0105j\u0105 s\u0117km\u0119. Siekdami didesn\u0117s garb\u0117s ar malonesnio darbo, jie griebiasi to, kam n\u0117ra tinkami. Da\u017enas \u017emogus, kurio sugeb\u0117jimai pritaikyti vienai profesijai, \u012fsigyja kit\u0105; taip tie, kurie gal\u0117t\u0173 b\u016bti s\u0117kmingi \u016bkininkai, amatininkai ar slaug\u0117s, u\u017eima visi\u0161kai jiems netinkant\u012f ministro, teisininko ar gydytojo post\u0105. Yra ir toki\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 dirbti atsaking\u0105 darb\u0105, bet stokoja energijos, uolumo bei i\u0161tverm\u0117s, taigi tenkinasi lengvesniu k\u0105sniu.<\/p>\n\n\n\n

Mes tur\u0117tume atid\u017eiau i\u0161studijuoti Dievo plan\u0105 m\u016bs\u0173 gyvenimui. Kuo geriau atlikti mums po ranka esant\u012f darb\u0105, pavesti savo kelius Dievui bei steb\u0117ti Jo apvaizdos \u017eenklus \u2013 \u0161tai taisykl\u0117s, kurios u\u017etikrina saug\u0173 profesijos pasirinkim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Tas, kuris at\u0117jo i\u0161 Dangaus, kad tapt\u0173 mums pavyzd\u017eiu, beveik trisde\u0161imt Savo gyvenimo met\u0173 praleido dirbdamas paprast\u0105, amatininko darb\u0105; ta\u010diau per t\u0105 laik\u0105 Jis tyrin\u0117jo Dievo \u017dod\u012f bei darbus ir pad\u0117jo visiems, mok\u0117 visus, kuriuos gal\u0117jo pasiekti. Kai prasid\u0117jo Jo vie\u0161oji tarnyst\u0117, [313]<\/strong> Jis keliavo gydydamas ligonius, guosdamas prisl\u0117gtuosius ir skelbdamas varg\u0161ams Evangelij\u0105. Toks darbas laukia ir vis\u0173 Jo sek\u0117j\u0173. Kristus pasak\u0117: \u201eKas vyriausias tarp j\u016bs\u0173, teb\u016bnie tarsi ma\u017eiausias, o vir\u0161ininkas teb\u016bnie lyg tarnas, […] O A\u0161 tarp j\u016bs\u0173 esu kaip Tas, kuris patarnauja\u00bb (Luko 22, 26.27).<\/p>\n\n\n\n

Meil\u0117 ir i\u0161tikimyb\u0117 Kristui yra bet kokios tikros tarnyst\u0117s \u0161altinis. Jo meil\u0117s paliestoj \u0161irdy gimsta tro\u0161kimas dirbti Jam. \u0160\u012f tro\u0161kim\u0105 der\u0117t\u0173 puosel\u0117ti ir nukreipti tinkama linkme. Namuose, kaimynyst\u0117je ir mokykloje \u012f varg\u0161us, ligotus, tamsuolius ar nevyk\u0117lius reik\u0117t\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti ne kaip j nelaim\u0119, o kaip \u012f puiki\u0105 galimyb\u0119 pasitarnauti.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iame, kaip ir bet kuriame kitame darbe, sugeb\u0117jimai i\u0161siugdomi bedirbant. B\u016btent atliekant \u012fprastines gyvenimo pareigas ir patarnaujant stokojantiems bei ken\u010diantiems, u\u017etikrinamas m\u016bs\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 veiksmingumas. Be \u0161ito, ir geranori\u0161- kiausios pastangos da\u017enai b\u016bna nenaudingos ar net \u017ealingos. Plaukti \u017emon\u0117s i\u0161moksta ne sausumoj, o vandeny.<\/p>\n\n\n\n

Kita pareiga, kuri\u0105 reik\u0117t\u0173 i\u0161ai\u0161kinti Kristaus reikalavimams pa\u017eadintiems jaunuoliams ir kuri pernelyg da\u017enai traktuojama lengvab\u016bdi\u0161kai, yra pareiga Ba\u017eny\u010diai. Kristaus ir Jo Ba\u017eny\u010dios ry\u0161ys yra itin glaudus ir \u0161ventas: Jis \u2013 jaunikis, Ba\u017eny\u010dia \u2013 nuotaka; Jis \u2013 galva, Ba\u017eny\u010dia \u2013 k\u016bnas. Taigi ry\u0161ys su Kristumi apima ry\u0161\u012f su Jo Ba\u017eny\u010dia.<\/p>\n\n\n\n

[314]<\/strong> Ba\u017eny\u010dia suburta tarnavimui, ir tarnavimo Kristui gyvenime ry\u0161ys su Ba\u017eny\u010dia yra vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 \u017eingsni\u0173. I\u0161tikimyb\u0117 Kristui reikalauja i\u0161tikimai atlikti pareigas Ba\u017eny\u010dioje. Tai svarbi ugdymo dalis; tod\u0117l Ba\u017eny\u010dioje, persmelktoje Mokytojo gyvenimo, toks ugdymas ves tiesiai \u012f pastangas d\u0117l pasaulio, kuriame \u0161ito n\u0117ra.<\/p>\n\n\n\n

Yra daugyb\u0117 sri\u010di\u0173, kuriose jaunimas gali rasti galimybi\u0173 pasitarnauti. Tesiburia jie \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161ko tarnavimo grupeles, tebendradarbiauja tarpusavyje, padeda ir padr\u0105sina vieni kitus. T\u0117vai ir mokytojai, dom\u0117damiesi jaun\u0173 \u017emoni\u0173 darbu, gal\u0117s perteikti jiems savo didesn\u0119 patirt\u012f ir pad\u0117ti, kad j\u0173 pastangos b\u016bt\u0173 naudingesn\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eintis pa\u017eadina u\u017euojaut\u0105, o u\u017euojauta yra veiksmingo tarnavimo \u0161altinis. Kad pa\u017eadintum\u0117te vaik\u0173 bei jaunimo u\u017euojaut\u0105 ir pasiaukojimo d\u0117l ken\u010dian\u010di\u0173 milijon\u0173 kituose regionuose dvasi\u0105, pad\u0117kite jiems susipa\u017einti su tais kra\u0161tais bei j\u0173 \u017emon\u0117mis. \u0160iuo po\u017ei\u016briu daug galima pasiekti m\u016bs\u0173 mokyklose. U\u017euot nagrin\u0117j\u0119 Aleksandr\u0173 ir Napoleon\u0173 karo \u017eygius, tegul mokiniai studijuoja gyvenim\u0105 toki\u0173 \u017emoni\u0173, kaip apa\u0161talas Paulius ir Martynas Liuteris, kaip Mofatas (Moffat), Livingstonas (Livingstone) ir Keri (Ca- rey) bei dabartin\u0119 misionieri\u0161k\u0173 kelioni\u0173 istorij\u0105. U\u017euot apsunkin\u0119 savo atmint\u012f gausybe vard\u0173 bei teorij\u0173, kurios neturi jokios \u012ftakos j\u0173 gyvenimui ir apie kuriuos, i\u0161\u0117j\u0119 i\u0161 mokyklos klas\u0117s, jie retai [315]<\/strong> tepagalvoja, tesidomi jie visais kra\u0161tais i\u0161 misionieri\u0161kos perspektyvos, tesusipa\u017e\u012fsta su tais \u017emon\u0117mis bei j\u0173 poreikiais.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iame baigiamajame Evangelijos darbe dar reikia u\u017eimti did\u017eiul\u012f lauk\u0105; ir labiau nei bet kada \u0161iam darbui reikia pad\u0117j\u0117j\u0173 i\u0161 eilini\u0173 \u017emoni\u0173. I\u0161 lauko, vynuogyno ar dirbtuvi\u0173 bus pa\u0161aukti ir jauni, ir vyresnieji \u2013 Mokytojas i\u0161si\u0173s juos ne\u0161ti Jo \u017eini\u0105. Daugelis i\u0161 t\u0173 \u017emoni\u0173 netur\u0117jo galimyb\u0117s mokytis; ta\u010diau Kristus \u012f\u017evelgia juose savybes, kurios \u012fgalins juos \u012fgyvendinti Jo tiksl\u0105. Jeigu jie i\u0161 visos \u0161irdies darbuosis ir toliau mokysis, Jis padarys juos tinkamus Savo darbui.<\/p>\n\n\n\n

Tas, kuris \u017eino pasaulio kan\u010dios ir nevilties gelmes, \u017eino, ir kokiomis priemon\u0117mis palengvinti jo dali\u0105. J\u0117zus visur mato tamsoje skendin\u010dias \u0161irdis, prisl\u0117gtas nuod\u0117m\u0117s, sielvarto bei skausmo. Ta\u010diau Jis \u012f\u017evelgia ir j\u0173 galimybes; Jis regi, kokias auk\u0161tumas jos gali pasiekti. Nors \u017emon\u0117s piktnaud\u017eiavo jiems suteikt\u0105ja malone, i\u0161\u0161vaist\u0117 savo talentus ir prarado dievi\u0161k\u0105 orum\u0105, K\u016br\u0117jas turi b\u016bti pa\u0161lovintas per j\u0173 atpirkim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Darb\u0173 na\u0161t\u0105 u\u017e \u0161iuos nelaim\u0117lius pasaulio u\u017ekampiuose Kristus u\u017ededa ant t\u0173, kurie gali u\u017ejausti skendin\u010dius tamsoje ir i\u0161klydusius i\u0161 kelio. Jis bus \u0161alia ir pad\u0117s tiems, kuri\u0173 \u0161irdys gailestingos, nors j\u0173 rankos galb\u016bt \u0161iurk\u0161\u010dios ir negabios. J\u0117zus darbuosis per tuos, kurie gali \u012f\u017evelgti malon\u0119 kan\u010dioje ir laim\u0117jim\u0105 praradime. Kai \u0161alia [316]<\/strong> eina pasaulio \u0160viesa, sunkumuose \u012f\u017evelgsime privilegijas, sumai\u0161tyje \u2013 tvark\u0105, tariamoj nes\u0117km\u0117j \u2013 pasisekim\u0105. Negandas laikysime u\u017esl\u0117ptais palaiminimais, o vargus \u2013 malone. I\u0161 paprast\u0173 \u017emoni\u0173 kil\u0119 darbininkai, besidalijantys savo artim\u0173j\u0173 kan\u010diomis, kaip kad j\u0173 Mokytojas dalijosi visos \u017emonijos kan\u010diomis, tik\u0117jimu reg\u0117s J\u012f darbuojantis su jais. \u201eDid\u017eioji Vie\u0161paties diena jau arti, arti ir spar\u010diai art\u0117ja\u00bb (Sofonijo 1, 14). Tod\u0117l pasaulis turi b\u016bti persp\u0117tas.<\/p>\n\n\n\n

Su tokiu pasirengimu, kok\u012f jie gali \u012fgyti, t\u016bkstan\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010diai jaunuoli\u0173 ir vyresni\u0173j\u0173 tur\u0117t\u0173 imtis \u0161io darbo. \u012e Vyriausiojo Darbininko raginim\u0105 jau atsiliep\u0117 daugyb\u0117 \u0161ird\u017ei\u0173, ir j\u0173 skai\u010dius vis did\u0117ja. Tegul kiekvienas krik\u0161\u010dionis \u0161viet\u0117jas moko tokius darbininkus u\u017euojautos ir bendradarbiavimo. Tedr\u0105sina jis savo globojamus jaunuolius ir tepadeda jiems pasirengti \u012fstoti \u012f t\u0173 darbinink\u0173 gretas.<\/p>\n\n\n\n

N\u0117ra kito tokio darb\u0173 baro, kuris jaunimui b\u016bt\u0173 naudingesnis. Visi, prisijung\u0119 prie tarnavimo, tampa Dievo padedan\u010dia ranka. Jie bendradarbiauja su angelais, o tiksliau, jie yra \u017emon\u0117s, per kuriuos angelai atlieka savo misij\u0105. Per j\u0173 bals\u0105 angelai kalba ir j\u0173 rankomis dirba. Bendradarbiaudami su dangi\u0161kosiomis b\u016btyb\u0117mis, \u017emon\u0117s i\u0161 j\u0173 mokosi ir \u012fgyja patirties. Koks universiteto kursas gali tam prilygti?<\/p>\n\n\n\n

Esant tokiai darbinink\u0173 kareivijai, kaip teisingai i\u0161lavintas m\u016bs\u0173 jaunimas, \u017einia apie [317]<\/strong> nukry\u017eiuot\u0105j\u012f, prisik\u0117lus\u012f ir veikiai ateisiant\u012f I\u0161gelb\u0117toj\u0105 apskries vis\u0105 pasaul\u012f! Kaip greitai gali ateiti pabaiga \u2013 kan\u010di\u0173, li\u016bdesio ir nuod\u0117m\u0117s pabaiga! Kaip greitai vietoj \u010dia turimos nuosavyb\u0117s, pa\u017eenklintos nuod\u0117m\u0117s ir kan\u010dios, m\u016bs\u0173 vaikai gali gauti kit\u0105 paveld\u0105, kaip pasakyta: \u201eTeisieji paveld\u0117s kra\u0161t\u0105 ir jame gyvens am\u017einai, […] Nebus ten \u017emogaus, kuris sakyt\u0173: ‘A\u0161 ligotas!’ […] Nebebus joje gird\u0117ti graudaus verksmo\u00bb (Psalmyno 37, 29; Izaijo 33, 24; 65, 19).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[319]<\/strong> MOKYTOJO PAD\u0116J\u0116JAI<\/a><\/h1>\n\n\n\n

[320]<\/strong> „Kaip <\/em>Mane siunt\u0117 T\u0117vas, taip ir A\u0161 jus siun\u010diu”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[321]<\/strong><\/a> Pasirengimas<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eStenkis Dievui pasirodyti tinkamu darbininku<\/em><\/p>\n\n\n\n

Pirmoji vaiko mokytoja yra motina. Did\u017eiausio imlumo ir grei\u010diausio vystymosi laikotarpiu vaikelio aukl\u0117jimas did\u017eia dalimi yra jos rankose. Motinai pirmajai suteikta galimyb\u0117 formuoti ger\u0105 ar blog\u0105 charakter\u012f. Motina tur\u0117t\u0173 suprasti, kokia vertinga tai galimyb\u0117, ir labiau nei bet kuris kitas mokytojas b\u016bti kompetentinga j\u0105 maksimaliai i\u0161naudoti. Vis d\u0117lto n\u0117ra kito tokio \u017emogaus, apie kurio paties mokym\u0105 taip ma\u017eai pagalvojama. Tai, kurios \u012ftaka aukl\u0117jant vaikus yra did\u017eiausia ir toliausiai siekianti, ma\u017eiausiai stengiamasi sistemingai pad\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

Tos, kurioms patik\u0117ta ma\u017eo vaiko prie\u017ei\u016bra, da\u017enai net ne\u017eino apie jo fizinius poreikius; jos beveik nenutuokia sveikatos d\u0117sni\u0173 ar vystymosi princip\u0173. Ne geriau jos pasirengusios pasir\u016bpinti ir vaiko protiniu bei dvasiniu tobul\u0117jimu. Jos gali b\u016bti kvalifikuotos verslo specialist\u0117s ar visuomen\u0117s pa\u017eiba, gali b\u016bti daug pasiekusios literat\u016broje ir moksle, ta\u010diau apie vaiko aukl\u0117jim\u0105 netur\u0117ti jokio supratimo. B\u016btent d\u0117l \u0161i\u0173 \u017eini\u0173 stokos, ypa\u010d d\u0117l nepakankamo motinos d\u0117mesio ankstyvajam [322]<\/strong> fiziniam k\u016bdikio vystymuisi, daugelis mir\u0161ta vos gim\u0119, o tiems, kurie sulaukia brandos, da\u017enai gyvenimas b\u016bna tik na\u0161ta.<\/p>\n\n\n\n

Ir t\u0117vai, ir motinos atsakingi ir u\u017e ankstyv\u0105j\u012f, ir u\u017e v\u0117lesn\u012f vaiko ugdym\u0105, tod\u0117l abu t\u0117vai turi b\u016bti tam r\u016bpestingai bei kruop\u0161\u010diai pasireng\u0119. Prie\u0161 tapdami t\u0117vais ir motinomis, vyrai ir moterys turi susipa\u017einti su fizinio vystymosi d\u0117sniais \u2013 su fiziologija ir higiena, su tuo, kas itin svarbu n\u0117\u0161tumo metu, su paveldimumo d\u0117sniais, sanitarini\u0173 s\u0105lyg\u0173 prie\u017ei\u016bra, apranga, mank\u0161ta bei lig\u0173 gydymu; be to, jie tur\u0117t\u0173 suprasti protinio vystymosi ir dorovinio lavinimo principus.<\/p>\n\n\n\n

\u0160\u012f ugdymo darb\u0105 Am\u017einasis laik\u0117 tokiu svarbiu, kad nuo Jo sosto pas b\u016bsim\u0105 motin\u0105 buvo si\u0173sti pasiuntiniai, kad atsakyt\u0173 \u012f klausim\u0105: \u201eKoks tur\u0117s b\u016bti berniuko gyvenimo b\u016bdas? K\u0105 jis turi daryti?\u00bb (Teis\u0117j\u0173 13, 12) ir pamokyt\u0173 t\u0117v\u0105, kaip aukl\u0117ti pa\u017ead\u0117t\u0105j\u012f s\u016bn\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ugdymas niekada nebus toks veiksmingas, koks gal\u0117t\u0173, kol nebus visi\u0161kai suprasta t\u0117v\u0173 darbo svarba ir jie nebus parengiami savo \u0161ventajai pareigai. Mokytojo parengimo b\u016btinyb\u0119 pripa\u017e\u012fsta visi; ta\u010diau ma\u017eai kas sutinka, kad labai svarbus ir to parengimo pob\u016bdis. Tas, kuris suvokia, kokia atsakomyb\u0117 ugdyti jaunim\u0105, supras ir tai, jog vien mokslinio bei literat\u016brinio parengimo neu\u017etenka. Mokytojas turi b\u016bti labiau i\u0161silavin\u0119s, nei tai gali suteikti knygos. Jo protas turi b\u016bti ne tik stiprus, [323]<\/strong> bet ir gyvas, o \u0161irdis ne tik mylinti, bet ir daug apr\u0117pianti.<\/p>\n\n\n\n

Tas, kuris suk\u016br\u0117 prot\u0105 bei jo veikimo d\u0117snius, puikiai supranta jo poreikius ir gali nukreipti jo ugdym\u0105 tam tikra linkme. Jo duotieji ugdymo principai yra vienintelis saugus vedlys. \u0160i\u0173 princip\u0173 pa\u017einimas bei toks pri\u0117mimas, kad jie tapt\u0173 pagrindine jo gyvenimo j\u0117ga, \u2013 tai kiekvienam mokytojui b\u016btina kvalifikacija.<\/p>\n\n\n\n

Patirtis praktiniame gyvenime nepakei\u010diama. Tvarkingumas, kruop\u0161tumas, punktualumas, savitvarda, linksmas b\u016bdas, stabilus charakteris, pasiaukojimas, s\u0105\u017einingumas ir paslaugumas \u2013 tai b\u016btinos savyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi esama tiek charakterio blogybi\u0173, tiek apsimetin\u0117jimo aplink jaunim\u0105, mokytojo \u017eod\u017eiai, elgesys bei i\u0161vaizda tuo labiau turi atspind\u0117ti tai, kas kilnu ir tikra. Vaikai greitai pastebi dirbtinum\u0105 bei kitas silpnybes ir tr\u016bkumus. Mokini\u0173 pagarb\u0105 mokytojas gali pelnyti tik savo paties charakteriu atskleisdamas tuos principus, kuri\u0173 jis nori juos i\u0161mokyti. Tik darydamas tai kasdieniniame bendravime jis gali visam laikui pakreipti juos \u012f g\u0117rio pus\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Beveik visos kitos savyb\u0117s, kurios prisideda prie s\u0117kmingo mokytojo darbo, did\u017eia dalimi priklauso nuo jo fizinio gyvybingumo. Juo geresn\u0117 jo sveikata, juo geriau jis dirbs. Mokytojo darbas toks sunkus, jog jam reikia ypating\u0173 pastang\u0173, kad [324]<\/strong> i\u0161likt\u0173 gyvybingas ir \u017evalus. Da\u017enai pavargsta ir jo \u0161irdis, ir protas, kyla kone ne\u012fveikiama pagunda pasiduoti depresijai, susierzinti, at\u0161alti. Mokytojo pareiga ne tik atsispirti tokioms nuotaikoms, bet i\u0161vengti net jas sukelian\u010dios prie\u017easties. Jis turi i\u0161saugoti tyr\u0105, mylin\u010di\u0105, pasitikin\u010di\u0105 ir gailesting\u0105 \u0161ird\u012f. Kad mokytojas visada b\u016bt\u0173 tvirtas, ramus ir d\u017eiugus, jo protas ir nervai turi b\u016bti stipr\u016bs.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi mokytojo darbe kokyb\u0117 yra kur kas svarbiau u\u017e kiekyb\u0119, jis turi saugotis nepersidirbti \u2013 neu\u017esimoti pernelyg pla\u010diai savo veiklos bare, nesiimti kit\u0173 pareig\u0173, kurios trukdys tinkamai atlikti savo paties darb\u0105, nepasinerti \u012f pramogas bei visuomeninius pasilinksminimus, kurie veikiau i\u0161sekina, nei padeda atgauti j\u0117gas.<\/p>\n\n\n\n

Mank\u0161ta gryname ore, ypa\u010d naudingai darbuojantis, yra vienas i\u0161 geriausi\u0173 b\u016bd\u0173 atgaivinti k\u016bn\u0105 ir prot\u0105. Be to, mokytojo pavyzdys paskatins mokinius susidom\u0117ti fiziniu darbu bei j\u012f gerbti.<\/p>\n\n\n\n

Kiekvienoje srityje mokytojas tur\u0117t\u0173 skrupulingai laikytis sveikatos princip\u0173. Jis tur\u0117t\u0173 tai daryti ne tik d\u0117l savo, bet ir d\u0117l mokini\u0173 naudos. Visame kame jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti sant\u016brus; dietos, aprangos, darbo, poilsio at\u017evilgiu mokytojui dera rodyti pavyzd\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Su fizine sveikata ir geru charakteriu tur\u0117t\u0173 b\u016bti derinama auk\u0161ta kvalifikacija. Juo daugiau teising\u0173 \u017eini\u0173 turi mokytojas, juo geriau jis atliks savo darb\u0105. Mokykla \u2013 ne vieta pavir\u0161utini\u0161kam [325]<\/strong> darbui. Joks mokytojas, kur\u012f tenkina pavir\u0161utini\u0161kas i\u0161prusimas, nepasieks didelio veiksmingumo.<\/p>\n\n\n\n

Kita vertus, mokytojo naudingumas priklauso ne tiek nuo to, kiek jis turi \u017eini\u0173, kiek nuo to, kokio etalono jis siekia. Tikro mokytojo netenkins apati\u0161kos mintys, tingus protas ar pa\u0161lijusi atmintis. Jis nuolat sieks daugiau ir ie\u0161kos geresni\u0173 metod\u0173. Jo gyvenimas \u2013 tai nuolatinis augimas. Tokio mokytojo darbas pasi\u017eymi gaiva bei stimuliuojan\u010dia j\u0117ga, kuri \u017eadina ir \u012fkvepia mokinius.<\/p>\n\n\n\n

Mokytojas turi b\u016bti tinkamas savo darbui. Jis turi nestokoti i\u0161minties ir takto, reikalingo lavinant protus. Kad ir kokios i\u0161samios b\u016bt\u0173 jo mokslo \u017einios, kad ir koks kvalifikuotas jis b\u016bt\u0173 kitose srityse, jeigu jis nepelnys mokini\u0173 pagarbos ir pasitik\u0117jimo, jo pastangos bus tu\u0161\u010dios.<\/p>\n\n\n\n

Reikalingi tokie mokytojai, kurie greitai pastebi ir i\u0161naudoja kiekvien\u0105 galimyb\u0119 daryti gera; toki\u0173, kuri\u0173 entuziazm\u0105 papildo tikrasis orumas, kurie sugeba valdyti, yra link\u0119 mokyti, sugeba sukelti id\u0117jas, \u017eadinti energij\u0105, suteikti dr\u0105sos ir gyvyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Mokytojo sugeb\u0117jimai gali b\u016bti riboti, jis gali netur\u0117ti tokios auk\u0161tos kvalifikacijos, kaip nor\u0117t\u0173, ta\u010diau, jeigu jis teisingai supranta \u017emogaus prigimt\u012f, jei nuo\u0161ird\u017eiai myli savo darb\u0105, \u012fvertina jo didyb\u0119 ir yra pasiry\u017e\u0119s tobul\u0117ti; jeigu jis nori darbuotis uoliai bei atkakliai, jis supras savo mokini\u0173 poreikius ir savo u\u017ejau\u010dian\u010dia, pa\u017eangia dvasia [326]<\/strong> \u012fkv\u0117ps juos sekti paskui save ir ves juos pirmyn bei auk\u0161tyn.<\/p>\n\n\n\n

Mokytojo globojami vaikai ir jaunuoliai labai skiriasi savo charakteriu, \u012fpro\u010diais bei i\u0161aukl\u0117jimu. Kai kurie neturi jokio konkretaus tikslo ar pastovi\u0173 princip\u0173. Juos reikia paskatinti atlikti savo pareigas ir i\u0161naudoti galimybes. Tik nedaugelis vaik\u0173 teisingai aukl\u0117jami namuose. Kai kurie i\u0161 j\u0173 lepinami, ir visas j\u0173 ugdymas \u2013 pavir\u0161utini\u0161kas. Jiems leid\u017eiama vadovautis savo \u012fgeid\u017eiais, vengti atsakomyb\u0117s ir bet kokios na\u0161tos. Tokie vaikai stokoja stabilumo, atkaklumo, jiems sunku i\u0161si\u017ead\u0117ti sav\u0119s. Drausm\u0117 jiems atrodo nereikalingas suvar\u017eymas. Kitose \u0161eimose vaikai grie\u017etai kontroliuojami ir nuolatos g\u0117dinami. D\u0117l despoti\u0161ko mu\u0161tro ir grubumo jie u\u017esidaro savyje, tampa baik\u0161t\u016bs. Siekiant pataisyti \u0161iuos suluo\u0161intus charakterius, daugeliu atvej\u0173 pasidarbuoti turi mokytojas. Kad darbas b\u016bt\u0173 s\u0117kmingas, jis turi nestokoti u\u017euojautos bei \u012f\u017evalgos, kuri pad\u0117t\u0173 jam i\u0161siai\u0161kinti mokini\u0173 darom\u0173 klaid\u0173 prie\u017eastis. Be to, jis turi b\u016bti takti\u0161kas, gabus, kantrus ir tvirtas, kad gal\u0117t\u0173 kiekvienam pad\u0117ti pagal poreik\u012f \u2013 nery\u017etingiesiems ir m\u0117gstantiems atsipalaiduoti toks padr\u0105sinimas ir pagalba bus stimulas d\u0117ti pastangas; baik\u0161tiesiems u\u017euojauta ir padr\u0105sinantis \u017eodis \u012fkv\u0117ps pasitik\u0117jimo ir j\u0117g\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Mokytojai da\u017enai nepakankamai bendrauja su savo mokiniais, jie pernelyg ma\u017eai rodo [327]<\/strong> gailes- tingumo bei \u0161velnumo ir per daug demonstruoja grie\u017eto teis\u0117jo i\u0161didum\u0105. Nors mokytojas turi b\u016bti tvirtas bei ry\u017etingas, jis neturi b\u016bti \u012fsakmus ar diktatori\u0161kas. B\u016bti grubiam ir priekabiam, atsiriboti nuo mokini\u0173 ar \u017ei\u016br\u0117ti j juos abejingai, vadinasi, u\u017edaryti visus kelius, per kuriuos jis gal\u0117t\u0173 juos teigiamai paveikti.<\/p>\n\n\n\n

Mokytojas jokioj situacijoj netur\u0117t\u0173 b\u016bti \u0161ali\u0161kas. B\u016bdamas palankus gra\u017eiam ir gabiam mokiniui, bet kriti\u0161kas, nekantrus ar negailestingas tiems, kuriems labiausiai reikia padr\u0105sinimo ir pagalbos, jis tik parodo, jog visi\u0161kai nesupranta mokytojo darbo esm\u0117s. Bendraujant b\u016btent su klystan\u010diais, nery\u017etingaisiais patikrinamas charakteris ir atsiskleid\u017eia, ar mokytojas tikrai tinka \u0161iam darbui.<\/p>\n\n\n\n

Did\u017eiul\u0117 atsakomyb\u0117 tenka tiems, kurie imasi vadovauti \u017emogaus sielai. Tikras t\u0117vas ir motina prisiima pareig\u0105, i\u0161 kurios jie niekada visi\u0161kai nei\u0161sivaduos. Vaiko gyvenime, nuo pat jo prad\u017eios iki paskutini\u0173j\u0173 dien\u0173, i\u0161lieka ry\u0161ys su t\u0117v\u0173 \u0161irdimi; t\u0117v\u0173 elgesys, \u017eod\u017eiai, net \u017evilgsnis nuolatos daro vaikui ger\u0105 ar blog\u0105 \u012ftak\u0105. \u0160ia pareiga dalijasi ir mokytojas, kuris turi niekada neu\u017emir\u0161ti, kokia ji \u0161venta, bei visada tur\u0117ti prie\u0161 akis savojo darbo tiksl\u0105. Jis turi ne tik atlikti kasdienines u\u017eduotis, \u012ftikti savo darbdaviams, palaikyti mokyklos reputacij\u0105; jis turi galvoti apie tai, kas naudingiausia jo mokiniams kaip individams, apie pareigas, [328]<\/strong> kurias gyvenimas u\u017ed\u0117s ant j\u0173 pe\u010di\u0173, apie tarnyst\u0119, kurios jos pareikalaus, ir tam b\u016btin\u0105 pasirengim\u0105. Darbas, kur\u012f jis atlieka kiekvien\u0105 dien\u0105, darys jo mokiniams, o perjuos \u2013 ir kitiems, \u012ftak\u0105, kuri t\u0119sis ir stipr\u0117s iki laik\u0173 pabaigos. \u0160io darbo vaisius jis nuskins t\u0105 did\u017ei\u0105j\u0105 dien\u0105, kai Dievas per\u017ei\u016br\u0117s kiekvien\u0105 \u017eod\u012f ir poelg\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Tai suvokiantis mokytojas nemanys, kad jo darbas baigtas, kai pasibaigs kasdienini\u0173 pamok\u0173 rutina ar mokiniai jau nebebus jo pri\u017ei\u016brimi. Jis ne\u0161ios \u0161iuos vaikus ir jaunuolius savo \u0161irdyje ir nuolat ie\u0161kos tauriausi\u0173 jiems keltin\u0173 reikalavim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Tas, kuris supranta savo darbo galimybes ir privilegijas, neleis niekam sutrukdyti jam uoliai stengtis tobul\u0117ti. Jis bet kuria kaina sieks tobulyb\u0117s auk\u0161tum\u0173 ir stengsis tapti toks, kokiais nori matyti savo mokinius.<\/p>\n\n\n\n

Juo didesnis atsakomyb\u0117s jausmas, juo uolesn\u0117s pastangos tobul\u0117ti, juo ai\u0161kiau mokytojas matys ir juo labiau apgailestaus d\u0117l tr\u016bkum\u0173, kurie trukdo jam b\u016bti naudingam. Jam \u017evelgiant \u012f savojo darbo didyb\u0119, jo sunkumus ir galimybes, jo \u0161irdis da\u017enai \u0161auks: \u201eKas yra pakankamas \u0161iems dalykams?”<\/p>\n\n\n\n

Brangus mokytojau, kai susim\u0105stote apie tai, kaip jums reikia stipryb\u0117s ir vedimo \u2013 o \u0161ito poreikio negali patenkinti joks \u017emogus, \u2013 raginu jus prisiminti pa\u017eadus To, kuris yra nuostabusis Patar\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n

[<\/strong>329<\/strong>]<\/strong> \u201e\u0160tai atv\u0117riau prie\u0161 tave duris, ir niekas nebegali j\u0173 u\u017erakinti”,<\/em> \u2013 sako Jis (Aprei\u0161kimo 3. 8).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201e\u0160aukis Man\u0119s, ir A\u0161 atsiliepsiu! […] Mokysiu tave ir rodysiu tau keli\u0173, kuriuo turi eiti; patarsiu tau, lyd\u0117damas tave akimis\u00bb <\/em>(Jeremijo 33, 3;<\/em> Psalmyno 32, 8).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eIr \u0161tai A\u0161 esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos\u00bb (Mato 28, 20).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160ie vis\u0173 mokytoj\u0173 Kunigaik\u0161\u010dio \u017eod\u017eiai, gyvenimas ir metodai yra auk\u0161\u010diausias pasirengimas j\u016bs\u0173 darbui. Pa\u017evelkite \u012f J\u012f \u2013 \u0161tai j\u016bs\u0173 tikrasis idealas. \u017di\u016br\u0117kite \u012f J\u012f, gyvenkite Juo, kol dievi\u0161kojo Mokytojo Dvasia paims j\u016bs\u0173 \u0161ird\u012f ir gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u201eVie\u0161paties \u0161lov\u0119 atspind\u0117dami, darom\u0117s pana\u0161\u016bs \u012f Jo atvaizd\u0105\u00bb (2<\/em> Korintie\u010diams 3, 18).<\/em>
<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tai \u2013 mokytojo \u012ftakos savo mokiniams paslaptis. M\u0105stykite apie J\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[330]<\/strong><\/a> Bendradarbiavimas<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eMes esame vieni kit\u0173 nariai”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Formuojant charakter\u012f, jokia kita \u012ftaka n\u0117ra tokia svarbi, kaip nam\u0173 \u012ftaka. Mokytojo darbas tur\u0117t\u0173 papildyti t\u0117v\u0173 darb\u0105, o ne u\u017eimti jo viet\u0105. Visame kame, kas susij\u0119 su vaiko gerove, t\u0117vai ir mokytojai tur\u0117t\u0173 bendradarbiauti.<\/p>\n\n\n\n

Bendradarbiavimas tur\u0117t\u0173 prasid\u0117ti nuo paties t\u0117vo ir motinos, \u0161eimos gyvenime. Vaik\u0173 ugdymas \u2013 j\u0173 bendra pareiga, ir jie tur\u0117t\u0173 nuolatos stengtis dirbti kartu. Teatsiduoda jie Dievui ir ie\u0161ko Jo pagalbos, kad palaikyt\u0173 vienas kit\u0105. Temoko jie savo vaikus b\u016bti teisingus prie\u0161 Diev\u0105, teisingus principams, o vadinasi, teisingus sau patiems bei visiems, su kuo jie susij\u0119. \u0160itaip aukl\u0117jant vaikus, mokykloje jie nekels r\u016bpes\u010di\u0173 ar nerimo. Jie bus savo mokytoj\u0173 pagalbininkai, pavyzdys ir padr\u0105sinimas kitiems mokiniams.<\/p>\n\n\n\n

\u0160itaip savo vaikus aukl\u0117jantys t\u0117vai niekada nekritikuos mokytojo. Jie supras, kad ir j\u0173 vaik\u0173 interesai, ir teisingumas prie\u0161 mokykl\u0105 reikalauja, jog jie kiek \u012fmanoma palaikyt\u0173 bei gerbt\u0173 tuos, su kuriais dalijasi vaik\u0173 aukl\u0117jimo pareiga.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iuo at\u017evilgiu daugelis t\u0117v\u0173 klysta. J\u0173 skubota, nepagr\u012fsta kritika da\u017enai sugriauna i\u0161tikimo, [331]<\/strong> pasiaukojan\u010dio mokytojo \u012ftak\u0105. Daugelis t\u0117v\u0173, kuri\u0173 vaikai sugadinti lepinimo, palieka mokytojui nemaloni\u0105 u\u017eduot\u012f atitaisyti tai, kas buvo pra\u017ei\u016br\u0117ta; bet \u0161tai d\u0117l j\u0173 pa\u010di\u0173 elgesio \u0161i u\u017eduotis mokytojui tampa beveik ne\u012fmanoma. T\u0117v\u0173 kritika ir priekabiavimas prie mokyklos tvarkos paskatina vaikus dar labiau neklausyti ir \u012ftvirtina j\u0173 blogus \u012fpro\u010dius.<\/p>\n\n\n\n

Jeigu i\u0161 ties\u0173 b\u016btina kritikuoti mokytojo darb\u0105 ar jam k\u0105 nors pasi\u016blyti, tai reik\u0117t\u0173 padaryti akis \u012f ak\u012f. Jei tai neduoda rezultat\u0173, \u0161\u012f klausim\u0105 reik\u0117t\u0173 aptarti su mokyklos vyresnybe. Neder\u0117t\u0173 sakyti ar daryti nieko, kas susilpnint\u0173 vaik\u0173 pagarb\u0105 \u017emogui, nuo kurio taip priklauso j\u0173 gerov\u0117.<\/p>\n\n\n\n

T\u0117vai gerai \u017eino ir savo vaik\u0173 charakter\u012f, ir j\u0173 fizinius ypatumus bei silpnybes, ir, \u0161i\u0105 informacij\u0105 perteikus mokytojui, jam tai b\u016bt\u0173 didel\u0117 pagalba. Deja, nedaugelis tai supranta. Daugelis t\u0117v\u0173 nesistengia nei pasidom\u0117ti mokytojo kvalifikacija, nei bendradarbiauti su juo.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi t\u0117vai taip retai susipa\u017e\u012fsta su mokytoju, labai svarbu, kad pats mokytojas stengt\u0173si susipa\u017einti su t\u0117vais. Jis tur\u0117t\u0173 apsilankyti savo mokini\u0173 namuose ir i\u0161siai\u0161kinti, kokioj aplinkoj jie gyvena bei kokios \u012ftakos yra veikiami. Asmeni\u0161kai susiliet\u0119s su j\u0173 namais ir gyvenimu, jis gali sustiprinti ry\u0161ius, siejan\u010dius j\u012f su mokiniais, bei suvokti, kaip s\u0117kmingiau atsi\u017evelgti \u012f j\u0173 skirtingus polinkius bei temperamentus.<\/p>\n\n\n\n

[332]<\/strong> Mokytojo pasidom\u0117jimas, kaip vaikai aukl\u0117jami namuose, yra naudingas dviem at\u017evilgiais. Daugelis t\u0117v\u0173, pasin\u0117r\u0119 \u012f savo darbus ir r\u016bpes\u010dius, nebepastebi galimybi\u0173 daryti savo vaikams ger\u0105 \u012ftak\u0105. Mokytojas gali daug nuveikti, skatindamas t\u0117vus i\u0161naudoti savo galimybes ir privilegijas. Tiems, kuriems atsakomyb\u0117s na\u0161ta yra per sunki, jis gali \u012f\u017eiebti tro\u0161kim\u0105, kad j\u0173 vaikai u\u017eaugt\u0173 gerais bei naudingais vyrais ir moterimis. Mokytojas da\u017enai gali pad\u0117ti tokiems t\u0117vams ne\u0161ti j\u0173 na\u0161t\u0105. Drauge tardamiesi, mokytojas bei t\u0117vai \u012fgaus dr\u0105sos ir j\u0117g\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ugdant jaunim\u0105 namuose, bendravimo principas tiesiog ne\u012fkainojamas. Nuo pat pirm\u0173j\u0173 savo gyvenimo met\u0173 vaikai turi tvirtai jausti, kad jie yra \u0161eimos dalis. Net patys ma\u017eiausieji turi b\u016bti mokomi dalytis kasdieniniais darbais ir jausti, kad j\u0173 pagalba reikalinga bei vertinama. Vyresnieji tur\u0117t\u0173 b\u016bti t\u0117v\u0173 pagalbininkai, dalyvauti j\u0173 planuose, perimti i\u0161 j\u0173 dal\u012f pareig\u0173 ir na\u0161t\u0173. Tegul t\u0117vai ir motinos skiria laiko pamokyti savo vaikus, teparodo jiems, kad yra d\u0117kingi u\u017e j\u0173 pagalb\u0105, kad trok\u0161ta j\u0173 pasitik\u0117jimo, d\u017eiaugiasi j\u0173 draugija, ir vaikai neu\u017etruks sureaguoti teigiamai. Ne tik palengv\u0117s t\u0117v\u0173 na\u0161ta, o vaikams tai bus ne\u012fkainojamas praktinis lavinimas, bet ir tvirt\u0117s ry\u0161iai tarp \u0161eimos nari\u0173, gil\u0117s charakterio pagrindai.<\/p>\n\n\n\n

Bendradarbiavimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti mokyklos dvasia, jos gyvenimo \u012estatymas. Mokytojui, su kuriuo bendradarbiauja jo mokiniai, u\u017etikrinta [333]<\/strong> ne\u012fkainojama pagalba palaikant tvark\u0105. Da\u017enas berniukas, kuris d\u0117l neramaus b\u016bdo kelia betvark\u0119 ir neklauso, tarnaudamas mokykloje, tur\u0117s kur i\u0161lieti savo energijos pertekli\u0173. Tegul vyresnieji padeda jaunesniesiems, stipresnieji \u2013 silpniesiems; ir, kiek jmanoma, tegul kiekvienas b\u016bna skatinamas daryti ka\u017ek\u0105, kas pad\u0117t\u0173 jam tobul\u0117ti. Tai ugdys savigarb\u0105 bei nor\u0105 b\u016bti naudingiems.<\/p>\n\n\n\n

Ir jaunimui, ir j\u0173 t\u0117vams bei mokytojams b\u016bt\u0173 pravartu patyrin\u0117ti \u0160ventojo Ra\u0161to pamokas apie bendradarbiavim\u0105. Tarp daugyb\u0117s jo pavyzd\u017ei\u0173 atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f \u0161ventyklos statyb\u0105 \u2013 tai svarbi pamoka apie charakterio formavim\u0105, \u2013 kai susivienijo visi, \u201ekuri\u0173 \u0161irdis buvo dosni ir kuriuos skatino j\u0173 dvasia\u00bb (I\u0161\u0117jimo 35, 21). Paskaitykite, kaip sugr\u012f\u017e\u0119 belaisviai skurde, pavojuose ir sunkumuose s\u0117kmingai atstat\u0117 Jeruzal\u0117s sien\u0105, nes \u201ekiekvienas atliko darb\u0173\u00bb (Nehemijo 4, 11). Apsvarstykite, kok\u012f vaidmen\u012f atliko mokiniai I\u0161gelb\u0117tojo stebukle, kai buvo pamaitintos minios. Maist\u0105 padaugino Kristaus rankos, bet mokiniai pa\u0117m\u0117 kepaliukus ir i\u0161dalijo laukian\u010diai miniai. \u201eMes esame vieni kit\u0173 nartai, […] Patarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malon\u0117s prievaizdai sulig kiekvieno gaut\u0105ja malone\u00bb (Efezie\u010diams 4, 25; 1 Petro 4, 10).<\/p>\n\n\n\n

Tegul senov\u0117je stabo statytoj\u0173 u\u017era\u0161yti \u017eod\u017eiai \u0161iandien tampa charakterio formuotoj\u0173 moto, tik siekiant jau geresnio tikslo: \u201eKiekvienas j\u0173 padeda kitiems, kiekvienas dr\u0105sina savo bi\u010diul\u012f\u00bb (Izaijo 4l, 6).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[334]<\/strong><\/a> Drausm\u0117<\/a><\/h2>\n\n\n\n

\u201eMokykite, persp\u0117kite, dr\u0105sinkite, b\u016bkite kantr\u016bs”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Viena i\u0161 pirm\u0173j\u0173 pamok\u0173, kuri\u0105 turi i\u0161mokti vaikas, yra paklusnumo pamoka. Kol jis pakankamai \u016bgtels, kad gal\u0117t\u0173 m\u0105styti, j\u012f galima i\u0161mokyti paklusti. \u0160is \u012fprotis tur\u0117t\u0173 b\u016bti formuojamas \u0161velniai, bet atkakliai. Taip did\u017eia dalimi bus galima i\u0161vengti t\u0173 v\u0117lesni\u0173 konflikt\u0173 tarp valios ir vald\u017eios, kurie sukelia susvetim\u0117jim\u0105 tarp vaik\u0173 ir t\u0117v\u0173 bei mokytoj\u0173, vaik\u0173 kart\u0117l\u012f j\u0173 at\u017evilgiu ir pernelyg da\u017enai lemia prie\u0161i\u0161kum\u0105 bet kokiai vald\u017eiai \u2013 ir \u017emogi\u0161kai, ir dievi\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n

Drausminimo tikslas \u2013 i\u0161mokyti vaik\u0105 savitvardos. Jis turi i\u0161mokti pasitik\u0117ti savimi ir valdytis. Taigi, vos jis pradeda suprasti, jo protas turi b\u016bti lenkiamas paklusnumo pus\u0117n. Bet koks bendravimas su juo tur\u0117t\u0173 b\u016bti toks, kad liudyt\u0173, jog paklusti yra gera ir teisinga. Pad\u0117kite jam suprasti, kad visa pakl\u016bsta \u012fstatymui, o nepaklusnumas galiausiai atveda \u012f nelaim\u0119 bei kan\u010di\u0105. Sakydamas: \u201eNedarysi to ar kito”, Dievas su meile persp\u0117ja mus apie nepaklusnumo pasekmes, kad apsaugot\u0173 nuo nuostoli\u0173 ir praradim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Pad\u0117kite vaikui suprasti, kad t\u0117vai ir mokytojai yra Dievo atstovai ir kad jiems bendradarbiaujant [335]<\/strong> su Dievu, j\u0173 nustatyta tvarka namuose bei mokykloje taip pat yra i\u0161 Dievo. Kaip vaikas turi paklusti t\u0117vams ir mokytojams, taip jie savo ruo\u017etu turi paklusti Dievui.<\/p>\n\n\n\n

Ir t\u0117vai, ir mokytojai tur\u0117t\u0173 ie\u0161koti b\u016bd\u0173, kaip nukreipti vaiko vystym\u0105si tinkama linkme, bet nevar\u017eyti jo nereikalingu mu\u0161tru. Per didelis kontroliavimas yra taip pat blogai, kai ir per menkas. Pastangos palau\u017eti vaiko vali\u0105 yra siaubinga klaida. Protai veikia skirtingai; nors j\u0117ga gali u\u017etikrinti i\u0161orin\u012f paklusnum\u0105, daugelis vaik\u0173 tik dar labiau sukils savo \u0161irdyje. Net jeigu t\u0117vams ar mokytojui pavykt\u0173 suvaldyti vaik\u0105, pasekm\u0117s \u0161iam gali b\u016bti itin \u017ealingos. Protauti prad\u0117jusio \u017emogaus drausminimas tur\u0117t\u0173 skirtis nuo kvailo gyv\u016bno dresavimo. Gyvulys mokomas tik paklusti savo \u0161eimininkui. Jo \u0161eimininkas yra protas, nuovoka ir valia. Sis metodas, kartais taikomas aukl\u0117jant vaikus, padaro juos tik ka\u017ekuo \u0161iek tiek daugiau nei automatai. Prot\u0105, vali\u0105, s\u0105\u017ein\u0119 valdo ka\u017ekas kitas. Dievas nenori, kad \u0161itaip b\u016bt\u0173 valdomas joks protas. Tie, kurie susilpnina ar pra\u017eudo individualyb\u0119, prisiima atsakomyb\u0119, kuri gali baigtis tik blogai. Tramdomi vaikai gali atrodyti kaip gerai i\u0161mu\u0161truoti kareiv\u0117liai; ta\u010diau, kai kontrol\u0117s nebelieka, charakteris ima stokoti j\u0117gos bei stabilumo. Niekada taip ir nei\u0161mok\u0119s valdytis, jaunuolis nepripa\u017e\u012fsta joki\u0173 suvar\u017eym\u0173, i\u0161skyrus t\u0117v\u0173 ir mokytoj\u0173 reikalavimus. Kai j\u0173 [336]<\/strong> nebelieka, jis ne\u017eino, kaip panaudoti savo laisv\u0119 ir da\u017enai ima nuolaid\u017eiauti savo \u012fnoriams bei degraduoti.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi paklusti kai kuriems mokiniams daug sunkiau nei kitiems, mokytojas tur\u0117t\u0173 pasistengti, kad vykdyti jo reikalavimus b\u016bt\u0173 kuo lengviau. Valiai tur\u0117t\u0173 b\u016bti vadovaujama, ji tur\u0117t\u0173 b\u016bti formuojama, o ne ignoruojama ar lau\u017eoma. Saugokite valios stipryb\u0119 \u2013 gyvenimo kovose jos prireiks. Kiekvienas vaikas turi suprasti tikr\u0105j\u0105 valios j\u0117g\u0105. Jis turi suvokti, koki\u0105 did\u017eiul\u0119 atsakomyb\u0119 u\u017ekrauna \u0161i dovana. Valia yra valdanti j\u0117ga \u017emogaus prigimty, j\u0117ga padedanti nuspr\u0119sti, pasirinkti. Kiekvienas protaujantis \u017emogus gali rinktis tai, kas teisinga. Kiekvienoje gyvenimo situacijoje Dievo \u017dodis mums sako: \u201eRinkit\u0117s \u0161iandien, kam tarnausite”(Jozu\u0117s24,15). Kiekvienas gali pakreipti savo vali\u0105 Dievo valios pus\u0117n, apsispr\u0119sti paklusti Jam ir taip susiej\u0119s save su dievi\u0161kosiomis b\u016btyb\u0117mis, jis gali u\u017eimti toki\u0105 pad\u0117t\u012f, kurioje niekas neprivers jo daryti bloga. Kiekviename jaunuolyje, kiekviename vaike slypi j\u0117ga, leid\u017eianti su Dievo pagalba suformuoti s\u0105\u017eining\u0105 charakter\u012f ir gyventi nauding\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

T\u0117vai ar mokytojai, kurie \u0161itaip moko vaik\u0105 savitvardos, atliks itin nauding\u0105 ir visada s\u0117kming\u0105 darb\u0105. Pavir\u0161utini\u0161kam steb\u0117tojui jo darbas gali neatrodyti toks jau d\u0117kingas; jis gali b\u016bti nevertinamas taip, kaip to, kuris absoliu\u010diai vadovauja [337]<\/strong> vaiko protui ir valiai; ta\u010diau po keleri\u0173 met\u0173 i\u0161ry\u0161k\u0117ja geresniojo ugdymo metodo vaisiai.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161mintingas pedagogas bendraudamas su savo mokiniais skatins juos pasitik\u0117ti savimi ir ugdys garb\u0117s jausm\u0105. Vaikams ir jaunuoliams labai naudinga, kai jais pasitikima. Daugelis, net ma\u017ei vaikai, turi stipr\u0173 garb\u0117s jausm\u0105; visi nori, kad jais pasitik\u0117t\u0173 bei juos gerbt\u0173, ir tai j\u0173 teis\u0117. Jie netur\u0117t\u0173 jausti, kad i\u0161eidami i\u0161 nam\u0173 ar sugr\u012f\u017edami yra nuolatos stebimi. \u012etarin\u0117jimai griauna dorov\u0119 ir sukelia tas pa\u010dias blogybes, kuri\u0173 jais stengiamasi i\u0161vengti. U\u017euot nuolatos steb\u0117j\u0119, tarsi \u012ftart\u0173 ka\u017ek\u0105 negera, su savo mokiniais bendraujantys mokytojai atpa\u017eins nerimstan\u010dio proto darbus ir imsis priemoni\u0173, kurios duos atkirt\u012f blogiui. Stenkit\u0117s, kad jaunuoliai jaust\u0173, jog jais pasitikima, ir ma\u017eai atsiras toki\u0173, kurie nenor\u0117s \u012frodyti, kad yra verti to pasitik\u0117jimo.<\/p>\n\n\n\n

Vadovaujantis tuo pa\u010diu principu, geriau pra\u0161yti nei \u012fsakin\u0117ti; tas, \u012f kur\u012f kreipiamasi su pra\u0161ymu, turi galimyb\u0119 parodyti, jog yra i\u0161tikimas teisingiems principams. Jo paklusnumas yra ne prievartos, o pasirinkimo vaisius.<\/p>\n\n\n\n

Mokyklos klas\u0117je galiojan\u010dios taisykl\u0117s, kiek \u012fmanoma, tur\u0117t\u0173 atspind\u0117ti mokyklos veid\u0105. Kiekvienas j\u0173 principas tur\u0117t\u0173 b\u016bti taip i\u0161d\u0117stytas mokiniui, kad \u0161is gal\u0117t\u0173 \u012fsitikinti, jog jis teisingas. Taip jis pajus pareig\u0105 r\u016bpintis, kad b\u016bt\u0173 laikomasi taisykli\u0173, kurias jis pats pad\u0117jo sukurti.<\/p>\n\n\n\n

[338]<\/strong> Taisykli\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti nedaug ir gerai apgalvot\u0173; esam\u0173 taisykli\u0173 laikytis turi b\u016bti privaloma. Protas i\u0161moksta atpa\u017einti tai, ko ne\u012fmanoma pakeisti, ir prie to prisitaikyti; o galimyb\u0117 nuolaid\u017eiauti sau sukelia tro\u0161kimus, viltis, ne\u017einomyb\u0119, o \u0161ie savo ruo\u017etu lemia nerim\u0105, irzlum\u0105, nepaklusnum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Turi b\u016bti gerai i\u0161ai\u0161kinta, kad Dievo vald\u017eia neina \u012f kompromis\u0105 su blogiu.<\/p>\n\n\n\n

Nepaklusnumas netur\u0117t\u0173 b\u016bti toleruojamas nei namuose, nei mokykloje. Joks t\u0117vas ar mokytojas, kuriam r\u016bpi jo globotini\u0173 gerov\u0117, nenuolaid\u017eiaus u\u017esispyr\u0117li\u0161kai savivalei, kuri nepripa\u017e\u012fsta vald\u017eios ir griebiasi gudrys\u010di\u0173 ar i\u0161sisukin\u0117ja, kad nereik\u0117t\u0173 paklusti. Ne meil\u0117, o sentimentai toleruoja tok\u012f blog\u0105 elges\u012f, siekia meilikavimu ar dovan\u0117l\u0117mis i\u0161saugoti gerus santykius ir pagaliau vietoj reikalingo dalyko gauna ka\u017ekok\u012f pakaital\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u201eKvailiai ty\u010diojasi i\u0161 aukos u\u017e nuod\u0117m\u0119\u00bb (Patarli\u0173 14, 9). Mes tur\u0117tume saugotis, kad neprad\u0117tume \u017ei\u016br\u0117ti \u012f nuod\u0117m\u0119 kaip \u012f menkniek\u012f. Jos galia nusid\u0117j\u0117liui siaubinga. \u201eNedor\u0105 \u017emog\u0173 pasivys jo kalt\u0117s, jis bus pagautas savo nuod\u0117m\u0117s pinkl\u0117mis\u00bb (Patarli\u0173 5, 22). Did\u017eiausia blogyb\u0117, kuri\u0105 galima padaryti vaikui ar jaunuoliui, tai leisti jam \u012fklimpti \u012f blog\u0105 \u012fprot\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Jaunuoliai turi \u012fgimt\u0105 laisv\u0117s meil\u0119; jie trok\u0161ta laisv\u0117s, ta\u010diau turi suprasti, kad \u0161iuo ne\u012fkainojamu palaiminimu gali d\u017eiaugtis tik paklusdami Dievo [339]<\/strong> \u012estatymui. \u0160is \u012estatymas yra tikrosios laisv\u0117s saugotojas. Jis parodo ir u\u017edraud\u017eia tuos dalykus, kurie \u017elugdo ir pavergia, taigi paklusn\u0173j\u012f saugo nuo blogio j\u0117gos. Psalmistas sako: \u201eEisiu erdviu keliu, nes ie\u0161kojau Tavo \u012fsak\u0173. […] Tavo \u012fsakai man \u017eav\u016bs, jie man patar\u0117jai”(Psalmyno 119, 45-24).<\/p>\n\n\n\n

Stengdamiesi i\u0161taisyti blogybes, tur\u0117tume vengti polinkio ie\u0161koti yd\u0173 ar smerkti. Nuolatinis smerkimas ne kei\u010dia, o i\u0161mu\u0161a i\u0161 v\u0117\u017ei\u0173. Daugeliui, ypa\u010d jautresni\u0173j\u0173, nuolatin\u0117 negeranori\u0161ka kritika pra\u017eudo bet kok\u012f nor\u0105 d\u0117ti pastangas. Kai pu\u010dia \u017evarbus v\u0117jas, g\u0117l\u0117s nesiskleid\u017eia.<\/p>\n\n\n\n

Vaikas, da\u017enai peikiamas d\u0117l kokios nors ydos, pradeda \u017ei\u016br\u0117ti \u012f j\u0105 kaip \u012f savo charakterio bruo\u017e\u0105 ir n\u0117 nem\u0117gina jos atsikratyti. Po tariamu abejingumu ar demonstratyvia dr\u0105sa slepiasi sutrikimas ir bevilti\u0161kumas.<\/p>\n\n\n\n

Priekai\u0161tas pasiteisina tik tada, kai vaikas supranta savo blogyb\u0119 ir nori j\u0105 i\u0161taisyti. Tai pasiek\u0119, parodykite jam atleidimo ir j\u0117gos \u0161altin\u012f. Pasistenkite apsaugoti vaiko savigarb\u0105 ir \u012fkv\u0117pti jam dr\u0105sos bei vilties.<\/p>\n\n\n\n

\u0160is darbas yra gra\u017eiausias ir sunkiausias i\u0161 kada nors \u017emogui patik\u0117t\u0173j\u0173. Jis reikalauja subtiliausio takto, jautrumo, \u017emogaus prigimties pa\u017einimo, dangi\u0161ko tik\u0117jimo bei kantryb\u0117s, noro dirbti, steb\u0117ti ir laukti. U\u017e \u0161j darb\u0105 nieko n\u0117ra svarbiau.<\/p>\n\n\n\n

Tie, kurie trok\u0161ta valdyti kitus, pirmiausia turi patys i\u0161siugdyti savitvard\u0105. Kar\u0161tako\u0161i\u0161kas elgesys [340]<\/strong> su vaiku ar jaunuoliu tik sukels \u0161io prie\u0161i\u0161kum\u0105. Kai t\u0117vas ar mokytojas praranda kantryb\u0119 ir kyla pavojus, kad jis prikalb\u0117s ko nereikia, ver\u010diau jis tenutyla. Tyl\u0117jimas turi nuostabi\u0105 j\u0117g\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Mokytojas turi tik\u0117tis, jog teks susidurti su blogais polinkiais ir suramb\u0117jusiomis \u0161irdimis. Ta\u010diau, eidamas per tokius sunkumus, jis niekada neturi u\u017emir\u0161ti, kad ka\u017ekada pats buvo vaikas, kur\u012f reik\u0117jo drausminti. Net dabar, nepaisant vis\u0173 jo am\u017eiaus, i\u0161silavinimo ir patirties privalum\u0173, jis vis dar klysta ir yra reikalingas gailestingumo bei atleidimo. Lavindamas jaunim\u0105, jis turi atsi\u017evelgti \u012f tai, jog jie \u2013 tokie patys, kaip ir jis, \u012f blog\u012f link\u0119 \u017emon\u0117s. Jiems dar reikia beveik visko i\u0161mokti, o mokytis sekasi ne visiems. Su blogu mokiniu jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti kantrus, ne peikti u\u017e nemok\u0161i\u0161kum\u0105, o i\u0161naudoti kiekvien\u0105 prog\u0105 j\u012f padr\u0105sinti. Su jautriais, nervingais mokiniais jis tur\u0117t\u0173 elgtis labai \u0161velniai. Savo paties tr\u016bkum\u0173 \u017einojimas tur\u0117t\u0173 paskatinti mokytoj\u0105 visada b\u016bti gailestingam ir atlaid\u017eiam tiems, kurie grumiasi su sunkumais.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161gelb\u0117tojo taisykl\u0117 \u2013 \u201eKaip norite, kad jums daryt\u0173 \u017emon\u0117s, taip ir j\u016bs darykite jiems\u00bb (Luko 6, 31) \u2013 tur\u0117t\u0173 tapti taisykle visiems, kurie imasi ugdyti vaikus ir jaunim\u0105. Jie yra jaunesnieji Vie\u0161paties \u0161eimos nariai, gyvenimo malon\u0117s bendra- paveld\u0117tojai kartu su mumis. Kristaus taisykl\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti kuo \u0161ven\u010diausiai laikomasi, bendraujant su negabiausiais, jauniausiais, did\u017eiausiais [341]<\/strong> nevyk\u0117liais ir net su klystan\u010diais bei mai\u0161tingaisiais. \u0160i taisykl\u0117 pad\u0117s mokytojui, kiek \u012fmanoma, nepavie\u0161inti mokini\u0173 yd\u0173 ir klaid\u0173. Jis stengsis nebarti ir nebausti kit\u0173 akivaizdoje. Jis nei\u0161varys mokinio i\u0161 mokyklos, kol nebus padaryta viskas, kad \u0161is pasikeist\u0173. Ta\u010diau kai taps akivaizdu, kad mokinys nedaro jokios pa\u017eangos, jo nepaklusnumas ir vyresni\u0173j\u0173 ignoravimas kelia gr\u0117sm\u0119 mokyklos vadovybei, o jo \u012ftaka neigiamai veikia kitus, tada jo pa\u0161alinimas i\u0161 mokyklos bus b\u016btinas. Vis d\u0117lto patirta g\u0117da daugel\u012f pa\u0161alint\u0173j\u0173 visi\u0161kai sugniu\u017edys ir pra\u017eudys. Tod\u0117l daugeliu atvej\u0173, kai mokin\u012f b\u016btina pa\u0161alinti i\u0161 mokyklos, gerai \u0161ito nedaryti vie\u0161ai. Mokytojas tai gali padaryti tyliai, pasitar\u0119s ir bendradarbiaudamas su t\u0117vais.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iuo jaunimui ypatingai pavojingu laikotarpiu pavojai tyko visur; i\u0161klysti i\u0161 keiio labai lengva ir reikia did\u017eiuli\u0173 pastang\u0173, norint plaukti prie\u0161 srov\u0119. Kiekviena mokykla gundomam jaunuoliui tur\u0117t\u0173 tapti \u201eprieglobs\u010dio miestu”, vieta, kur su jo ydomis kovojama kantriai ir i\u0161mintingai. Savo atsakomyb\u0119 suprantantys mokytojai pa\u0161alins i\u0161 savo \u0161ird\u017ei\u0173 bei gyvenimo visk\u0105, kas trukdo s\u0117kmingai aukl\u0117ti u\u017esispyr\u0117lius ir nepaklusniuosius. Tegul j\u0173 kalbai visada vadovauja meil\u0117 ir \u0161velnumas, kantryb\u0117 ir savitvarda. Tegul gailestingumas ir u\u017euojauta susijungia su teisingumu. Kai reikia pabarti, kalb\u0117ti der\u0117t\u0173 nuolankiai, neperdedant. Nusikaltusiajam jo klaidos turi b\u016bti i\u0161d\u0117stomos \u0161velniai ir [342]<\/strong> padedama sugr\u012f\u017eti \u012f tiesos keli\u0105. Kiekvienas tikras mokytojas supras, kad jeigu jau lemta jam suklysti, geriau nuklysti \u012f gailestingumo nei \u012f \u017eiaurumo pus\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Da\u017enas jaunuolis, kuris atrodo nepataisomas, savo \u0161irdy ne toks jau u\u017ekiet\u0117j\u0119s. Daugel\u012f t\u0173, kurie laikomi bevilti\u0161ki, gali pataisyti i\u0161mintinga drausm\u0117. Pajut\u0119 gerum\u0105, tokie \u017emon\u0117s paprastai i\u0161tirpsta. Tegul mokytojas \u012fgyja gundomojo pasitik\u0117jim\u0105 ir, \u012e\u017evelg\u0119s geruosius jo charakterio bruo\u017eus bei juos lavindamas, jis daugeliu atvej\u0173 gali atitaisyti blog\u012f net neatkreipdamas \u012f j\u012f d\u0117mesio.<\/p>\n\n\n\n

Dievi\u0161kasis Mokytojas bendrauja su klystan\u010diais, nepaisant vis\u0173 j\u0173 blogybi\u0173. Jo meil\u0117 neat\u0161\u0105la; Jo pastangos laim\u0117ti juos nesiliauja. I\u0161tiestomis rankomis Jis nuolatos laukia ir priima klystan\u010dius, mai\u0161tinguosius ir net atsimet\u0117lius. J\u0117zaus \u0161ird\u012f jaudina grubiai i\u0161naudojamo ma\u017eo vaiko bej\u0117gi\u0161kumas. Jo ausis visada pasiekia ken\u010dian\u010dio \u017emogaus \u0161auksmas. Nors Jo akyse visi brang\u016bs, stor\u017eieviai, u\u017esispyr\u0117liai, paniur\u0117liai susilaukia daugiausia Jo u\u017euojautos ir meil\u0117s, mat Jis mato prie\u017eastis ir pasekmes. Tuo, kur\u012f lengviausia sugundyti ir kuris labiausiai link\u0119s klysti, Jis ypatingai r\u016bpinasi.<\/p>\n\n\n\n

Kiekvienas t\u0117vas, motina ir mokytojas tur\u0117t\u0173 puosel\u0117ti savybes To, kuris r\u016bpinasi sergan\u010diais, ken\u010dian\u010diais ir gundomais. Jis turi \u201eu\u017ejausti ne\u017einan\u010dius ir klystan\u010dius, nes ir pats yra apgaubtas [343]<\/strong> silpnumo\u00bb (Hebrajams 5, 2). J\u0117zus elgiasi su mumis kur kas geriau, nei esame verti; ir kaip Jis elgiasi su mumis, taip ir mes tur\u0117tume elgtis su kitais. Joks t\u0117v\u0173 ar mokytojo kelias nepateisinamas, jeigu pana\u0161iomis aplinkyb\u0117mis juo neit\u0173 I\u0161gelb\u0117tojas.<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Gyvenimo drausm\u0117<\/em><\/strong><\/a><\/em><\/strong><\/h2>\n\n\n\n

Be drausm\u0117s namuose ir mokykloje, visi turi laikytis grie\u017etos gyvenimo drausm\u0117s. Kaip tai daryti i\u0161mintingai \u2013 pamoka, kuri\u0105 reik\u0117t\u0173 i\u0161ai\u0161kinti kiekvienam vaikui ir jaunuoliui. Taip, tai tiesa, kad Dievas mus myli, kad Jis visk\u0105 daro d\u0117l m\u016bs\u0173 laim\u0117s ir kad, jeigu visada b\u016bt\u0173 buv\u0119 laikomasi Jo {statymo, mes neb\u016btume pa\u017ein\u0119 kan\u010dios; ne ma\u017eiau tiesa yra ir tai, kad \u0161iame pasaulyje d\u0117l nuod\u0117m\u0117s \u012f m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105 \u012fsiver\u017eia kan\u010dios, r\u016bpes\u010diai, na\u0161tos. Mes galime padaryti vaikus ir jaunim\u0105 vis\u0105 gyvenim\u0105 laimingus, jei i\u0161mokysime juos dr\u0105siai pasitikti \u0161ias problemas bei sunkumus. Nors tur\u0117tume juos u\u017ejausti, niekada nepuosel\u0117kime savigailos. Jiems reikia to, kas veikiau skatina ir stiprina, o ne ver\u010dia pasijusti silpnais.<\/p>\n\n\n\n

Mokykite juos, kad \u0161is pasaulis yra ne parad\u0173 aik\u0161t\u0117, o m\u016b\u0161io laukas. Visi yra pa\u0161aukti i\u0161tverti sunkumus kaip geri kariai. Jie turi b\u016bti stipr\u016bs ir elgtis kaip vyrai. Ai\u0161kinkite jiems, kad tikrasis charakterio i\u0161bandymas \u2013 tai noras ne\u0161ti na\u0161tas, stoti ten, kur sunku, imtis darbo, kur\u012f reikia atlikti, [344]<\/strong> nors tai ir neatne\u0161a jokio \u017eemi\u0161ko pripa\u017einimo ar atlygio.<\/p>\n\n\n\n

Teisingiausias b\u016bdas \u012fveikti sunkumus n\u0117ra m\u0117ginimas juos apeiti, o veikiau pastangos juos pakeisti. Tai tinka visokeriopai drausmei \u2013 ir ankstesniajai, ir v\u0117lesniajai. D\u0117l aplaidumo ugdant vaik\u0105 pirmaisiais jo gyvenimo metais bei d\u0117l to sustipr\u0117jusi\u0173 blog\u0173 polinki\u0173, v\u0117liau aukl\u0117ti j\u012f b\u016bna sunkiau ir drausminimas da\u017enai tampa itin skausmingu procesu. Skausmingas jis gali b\u016bti \u017eemesniajai prigim\u010diai, kai nukry\u017eiuojami k\u016bno \u012fnoriai bei polinkiai; ta\u010diau pa\u017evelgus \u012f auk\u0161tesn\u012fj\u012f d\u017eiaugsm\u0105, to skausmo nebelieka.<\/p>\n\n\n\n

Tegul kiekvienas vaikas ir jaunuolis suvokia, kad kiekviena klaida, kiekviena yda, kiekvienas sunkumas \u012fveiktas tampa pakopa j geresnius ir auk\u0161tesnius dalykus. B\u016btent per toki\u0105 patirt\u012f visi, kuriems gyvenimas tapo vertas gyventi, pasiek\u0117 s\u0117km\u0119.<\/p>\n\n\n\n

\u201eDid\u017ei\u0173 \u017emoni\u0173 pasiektos auk\u0161tumos \u2013 Pasiektos ne staigiu skryd\u017eiu. Kol j\u0173 bi\u010diuliai sau miegojo, Jie tri\u016bs\u0117 iki v\u0117lumos.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Mus i\u0161kelia tai, kas mums po kojomis; K\u0105 paver\u010diame g\u0117riu, nauda; Pamintas i\u0161didumas ir aistros paaukotos, Nugal\u0117tos blogyb\u0117s, kuri\u0173 pilna kiekviena valanda. <\/em>[345]<\/strong> Visa, kas \u012fprasta, kasdieniai \u012fvykiai, Kuriais prasideda ir baigiasi viltys, M\u016bs malonumai ir nusivylimai \u2013 Tai vis ratai, kuriais galime kilti”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Mes tur\u0117tume \u017ei\u016br\u0117ti ne \u201eto, kas regima, bet kas neregima, nes regimieji dalykai laikini, o neregimieji am\u017eini\u00bb (2 Korintie\u010diams 4, 18). I\u0161si\u017ead\u0117dami savanaudi\u0161k\u0173 tro\u0161kim\u0173 ir polinki\u0173, mes gauname kai k\u0105 mainais \u2013 bever\u010dius ir praeinan\u010dius dalykus pakei\u010dia brang\u016bs ir am\u017eini. Tai ne auka, o did\u017eiulis laim\u0117jimas.<\/p>\n\n\n\n

\u201eKai kas geresnio\u00bb yra ugdymo slapta\u017eodis, tikrojo gyvenimo \u012fstatymas. Kad ir ko Kristus papra\u0161yt\u0173 m\u016bs\u0173 atsi\u017ead\u0117ti, vietoj to Jis duoda kai k\u0105 nepalyginamai geresn\u012f. Da\u017enai jaunuoliai puosel\u0117ja tikslus, siekius ir malonumus, kurie gali neatrodyti blogi, ta\u010diau jie neveda \u012f did\u017eiausi\u0105 g\u0117r\u012f. Jie nukreipia gyvenim\u0105 nuo kilniausio tikslo. Ta\u010diau despoti\u0161kos priemon\u0117s ar tiesiogin\u0117s komandos gali neduoti jokios naudos \u2013 jaunuoliai nenor\u0117s atsisakyti to, kas jiems atrodo brangu. Tesivadovauja jie kai kuo geresniu nei noras pasirodyti, ambicijos ar nuolaid\u017eiavimas sau. Pad\u0117kite jiems susiliesti su tikruoju gro\u017eiu, su didingesniais principais ir kit\u0173 kilnesniu gyvenimu. Te\u017evelgia jie \u012f \u0160veln\u0173j\u012f. Kai \u017evilgsnis nukryps \u012f J\u012f, gyvenime atsiras centras. Jaunimo entuziazmas, nuo\u0161irdus pasi\u0161ventimas bei u\u017esidegimas \u010dia atras tikr\u0105j\u012f [346]<\/strong> tiksl\u0105. Pareiga taps malonumu, o auka \u2013 pasitenkinimu. Pagerbti Krist\u0173, tapti pana\u0161iais \u012f J\u012f, dirbti Jam \u2013 auk\u0161\u010diausias gyvenimo siekis ir did\u017eiausias d\u017eiaugsmas. \u201eKristaus meil\u0117 valdo mus\u00bb (2 Korintie\u010diams 5, 14).<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

[347]<\/strong> AUK\u0160TESNYSIS KURSAS<\/a><\/h1>\n\n\n\n

[348]<\/strong> „Nuo am\u017ei\u0173 n\u0117ra niekas patyr\u0119s, ausis negird\u0117jo, akis nereg\u0117jo, kad be Tav\u0119s b\u016bt\u0173 kitas Dievas, darantis tokius darbus tiems, kurie Juo pasitiki”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[349]<\/strong><\/a> Tolimesn\u0117 mokykla<\/a><\/h2>\n\n\n\n

J<\/p>\n\n\n\n

\u201eJie reg\u0117s Jo veid\u0105, ir j\u0173 kaktose bus Jo vardas”.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Dangus yra mokykla; Visata \u2013 jos studij\u0173 objektas; Am\u017einasis \u2013 jos Mokytojas. \u0160ios mokyklos padalinys buvo \u012fkurtas Edene, ir, kai atpirkimo planas bus \u012fvykdytas, Edeno mokykloje v\u0117l vyks ugdymo darbas.<\/p>\n\n\n\n

\u201eKo akis nereg\u0117jo, ko ausis negird\u0117jo, kas \u017emogui \u012f mint\u012f neat\u0117jo, tai paruo\u0161\u0117 Dievas tiems, kurie J\u012f myli\u00bb (1<\/em> Korintie\u010diams 2, 9).<\/em> \u0160ie dalykai gali b\u016bti pa\u017einti tik per Dievo \u017dod\u012f, ir netgi tai bus tik dalinis aprei\u0161kimas.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Patmo salos prana\u0161as taip apib\u016bdino b\u016bsimosios mokyklos viet\u0105: \u201eA\u0161 reg\u0117jau nauj\u0173 dang\u0173 ir nauj\u0105 \u017eem\u0119, nes pirmasis dangus ir pirmoji \u017eem\u0117 i\u0161nyko […]. Ir a\u0161 i\u0161vydau \u0161vent\u0105j\u012f miest\u0105 \u2013 nauj\u0173j\u0173 Jeruzal\u0119, nu\u017eengian\u010di\u0105 i\u0161 dangaus nuo Dievo; ji buvo i\u0161puo\u0161ta kaip nuotaka savo su\u017ead\u0117tiniui \u00ab (Aprei\u0161kimo 21, 1.2). \u201eMiestui ap\u0161viesti nereikia nei saul\u0117s, nei m\u0117nulio, nes j\u012f ap\u0161vie\u010dia tviskanti Dievo \u0161lov\u0117 ir Jo \u017eiburys yra Avin\u0117lis\u00bb (Aprei\u0161kimo 21, 23).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Tarp Edeno mokyklos ir b\u016bsimosios mokyklos yra visas \u0161io pasaulio istorijos diapazonas \u2013 \u017emogaus nuopuolio ir kan\u010dios, dievi\u0161kos aukos ir pergal\u0117s prie\u0161 mirt\u012f bei nuod\u0117m\u0119 istorijos. Ne visas [350]<\/strong> pirmosios Edeno mokyklos s\u0105lygas rasime b\u016bsimojo gyvenimo mokykloje. Joks g\u0117rio ir blogio pa\u017einimo medis nebesuteiks galimyb\u0117s mus gundyti. Ten nebebus jokio gundytojo ir jokios galimyb\u0117s nusid\u0117ti. Kiekvienas charakteris, atlaik\u0119s i\u0161bandym\u0105 blogiu, nebebus pavaldus jo j\u0117gai.<\/p>\n\n\n\n

Kristus pasak\u0117: \u201eNugal\u0117tojui A\u0161 duosiu valgyti nuo gyvyb\u0117s med\u017eio, esan\u010dio Dievo rojuje!\u00bb (Aprei\u0161kimo 2, 7) Tai, k\u0105 duodavo gyvyb\u0117s medis Edene, buvo s\u0105lygi\u0161ka, o pagaliau ir tai buvo nutraukta. Ta\u010diau ateities gyvenimo dovanos bus am\u017einos ir absoliu\u010dios.<\/p>\n\n\n\n

Prana\u0161as \u017evelgia \u012f \u201egyvyb\u0117s vandens up\u0119, tvaskan\u010di\u0105 tarsi kri\u0161tolas, i\u0161tekan\u010di\u0105 nuo Dievo ir Avin\u0117lio sosto […]. Tarp up\u0117s at\u0161ak\u0173, auga gyvyb\u0117s medis <\/em>[…] Ir nebebus mirties, nebebus li\u016bdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas pra\u0117jo \u00ab (Aprei\u0161kimo 22, l; 22, 2; 21, 4).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eTavo tauta bus vien i\u0161 teisi\u0173j\u0173; jie am\u017einai paveld\u0117s \u017eem\u0119. Jie \u2013 Mano daigyno pumpurai, Mano rank\u0173 k\u016brinys, sukurtas Man papuo\u0161ti”. (Izaijo 60, 21)<\/em><\/p>\n\n\n\n

Sugr\u012f\u017e\u0119s \u012f Dievo Artum\u0105, \u017emogus v\u0117l, kaip ir prad\u017eioje, bus Jo mokomas: \u201eMano tauta patirs Mano \u0161lov\u0119 t\u0105 dien\u0105, nes A\u0160 Tas, kuris tai sako: ‘\u0160tai A\u0161 esu!”‘ (Izaijo 52, 6)<\/em><\/p>\n\n\n\n

[351]<\/strong> \u201e\u0160tai Dievo padangt\u0117 tarp \u017emoni\u0173. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus Jo tauta, o pats Dievas bus su jais \u00ab <\/em>(Aprei\u0161kimo 21, 3).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eJie at\u0117jo i\u0161 did\u017eio sielvarto. Jie i\u0161plov\u0117 savo drabu\u017eius ir juos i\u0161balino Avin\u0117lio krauju. Tod\u0117l jie stovi prie\u0161 Dievo sost\u0173 ir tarnauja Jam dien\u0173 nakt\u012f Jo \u0161ventykloje <\/em>[…]. Jie nebealks, nebetrok\u0161, ne bekepins j\u0173 saul\u0117 nei jokia kaitra, nes Avin\u0117lis, kuris stovi prie\u0161 sost\u0173, juos ganys ir ved\u017eios prie gyvyb\u0117s vandens \u0160altini\u0173\u00bb <\/em>(Aprei\u0161kimo 7, 14-17).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eDabar mes regime lyg veidrodyje, m\u012fslingu pavidalu, o tuomet reg\u0117sime akis \u012f ak\u012f\u00bb (1<\/em> Korintie\u010diams 13, 12). \u201eJie reg\u0117s Jo veid\u0173, ir j\u0173 kaktose bus Jo vardas\u00bb <\/em>(Aprei\u0161kimo 22, 4).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Kokios platyb\u0117s atsivers m\u016bs\u0173 tyrin\u0117jimams, kai nukris m\u016bs\u0173 reg\u0117jim\u0105 temdantis \u0161ydas ir m\u016bs\u0173 akys i\u0161vys t\u0105 gro\u017eio pasaul\u012f, \u012f kur\u012f dabar galime tik dirstel\u0117ti per mikroskop\u0105; kai \u017evelgsime \u012f dangaus \u0161lov\u0119, dabar stebim\u0105 tik i\u0161 toli per teleskop\u0105; kai nebeliks nuod\u0117m\u0117s prakeikimo, visa \u017dem\u0117 pasirodys \u201eVie\u0161paties, m\u016bs\u0173 Dievo, gro\u017eyje”! Tada mokiniai gal\u0117s skaityti apie pasaulio suk\u016brim\u0105 ir neras n\u0117 menkiausios u\u017euominos apie blogio \u012fstatym\u0105. Jie gal\u0117s klausytis gamtos bals\u0173 muzikos ir negird\u0117s n\u0117 menkiausios dejon\u0117s ar li\u016bdesio gaidos. Visuose k\u016briniuose jie matys vienintel\u012f brai\u017e\u0105 \u2013 mil\u017eini\u0161koje Visatoje \u201edidel\u0117mis raid\u0117mis u\u017era\u0161yt\u0105 Dievo vard\u0105”, ir \u017eem\u0117je, j\u016broje bei danguje nebus lik\u0119 n\u0117 vieno blogo \u017eenklo.<\/p>\n\n\n\n

[352]<\/strong> T\u0119sis Edeno gyvenimas, gyvenimas sode ir lauke. \u017dmon\u0117s \u201estatysis namus ir patys juose gyvens, veis vynuogynus ir patys valgys j\u0173 vaisi\u0173. Statysis ne tam, kad kiti gyventi \u012f. j\u0173 namuose, sodins ne tam, kad kiti valgyt\u0173 vaisius. Kaip ilgaam\u017eis b\u016bna medis, taip ilgaam\u017e\u0117 bus Manoji tauta. Mano i\u0161rinktieji ilgai naudosis savo rank\u0173 darbo vaisiais\u00bb (Izaijo 65, 21.22).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201e’Nebebus u\u017egavimo nei sunaikinimo visame Mano \u0161ventajame kalne’, \u2013 sako Vie\u0161pats\u00bb (Izaijo 65, 25). \u017dmogui bus sugr\u0105\u017einta jo prarastoji Karalyst\u0117, o \u017eemesn\u0117s b\u016btyb\u0117s v\u0117l pripa\u017eins jo vald\u017ei\u0105; nuo\u017emus taps \u0161velnus, o baik\u0161tus \u2013 patiklus.<\/p>\n\n\n\n

Mokiniui atsivers neapr\u0117piam\u0173 platybi\u0173 ir neapsakom\u0173 turt\u0173 istorija. \u010cia, i\u0161 patogios Dievo \u017dod\u017eio pozicijos, mokinys gal\u0117s ap\u017evelgti plat\u0173 istorijos lauk\u0105 ir \u0161j t\u0105 su\u017einos apie principus, kurie lemia \u017emonijos kelyje pasitaikan\u010dius \u012fvykius. Ta\u010diau jo reg\u0117jimas vis dar bus aptem\u0119s, o pa\u017einimas \u2013 nepilnas. Tik stov\u0117damas am\u017einyb\u0117s \u0160viesoje jis visk\u0105 i\u0161vys ai\u0161kiai.<\/p>\n\n\n\n

Prie\u0161 jo akis atsivers, kaip vyko did\u017eioji kova, prasid\u0117jusi dar prie\u0161 laik\u0173 prad\u017ei\u0105 ir pasibaigsianti tik tada, kai baigsis laikas. Nuod\u0117m\u0117s plitimo istorija, lemtingasis melas jos klastingame veikime, tiesa, kuri, nenuklydusi nuo tiesaus kelio, sutiko ir \u012fveik\u0117 klaid\u0105 \u2013 visa taps akivaizdu. \u0160ydas, skyr\u0119s regim\u0105j\u012f pasaul\u012f nuo neregimojo, nukris ir atsiskleis nuostab\u016bs dalykai.<\/p>\n\n\n\n

[353]<\/strong> Tik tada, kai Dievo u\u017emojai taps regimi am\u017einyb\u0117s \u0161viesoje, mes suprasime, kaip turime b\u016bti d\u0117kingi u\u017e Jo angel\u0173 r\u016bpest\u012f bei tarpininkavim\u0105. Dangi\u0161kosios b\u016btyb\u0117s aktyviai dalyvauja \u017emoni\u0173 gyvenime. Jos pasirodo kaip \u017eaibas \u0161vytin\u010diu apdaru, jos prieina kaip \u017emon\u0117s, keliaunink\u0173 drabu\u017eiais. Jos priima svetingum\u0105 ir lankosi j\u0173 namuose, jos veda nakties u\u017ekluptus keliautojus. Jos sugriauna piktus k\u0117slus ir nukreipia \u012f \u0161al\u012f \u012ft\u016b\u017eusio jo sm\u016bg\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Nors \u0161io pasaulio valdovai \u0161ito ne\u017eino, angelai da\u017enai kalba j\u0173 susirinkimuose. \u017dmoni\u0173 akys yra \u017evelgusios \u012f juos. \u017dmoni\u0173 ausys yra gird\u0117jusios j\u0173 kreipim\u0105si. Tarybose ir teismo sal\u0117se dangi\u0161kos b\u016btyb\u0117s yra u\u017etarusios persekiojamuosius bei engiamuosius. Jos yra su\u017elugd\u017eiusios nedor\u0117li\u0173 tikslus ir su\u0117musios tuos, kurie nor\u0117jo pakenkti Dievo vaikams. Dangi\u0161kosios mokyklos mokiniams visa tai bus atskleista.<\/p>\n\n\n\n

Kiekvienas atpirktasis supras, kaip angelai tarnavo jo gyvenime. Angelas, kuris saugojo j\u012f nuo pirm\u0173j\u0173 gyvenimo akimirk\u0173; angelas, kuris steb\u0117jo jo \u017eingsnius ir pridengdavo jo galv\u0105, kai i\u0161kildavo pavojus; angelas, kuris buvo su juo mirties sl\u0117nyje, kuris pa\u017eenklino jo poilsio viet\u0105, kuris pirmasis pasveikino j\u012f prisik\u0117limo ryt\u0105 \u2013 kaip bus \u0161aunu pasikalb\u0117ti su juo ir su\u017einoti dievi\u0161kojo dalyvavimo asmeni\u0161kame gyvenime bei dangaus bendradarbiavimo su \u017emonija istorij\u0105!<\/p>\n\n\n\n

[354]<\/strong> Tada taps ai\u0161k\u016bs visi gyvenimo sunkumai. Ten, kur mums reg\u0117josi tik sumai\u0161tis ir nusivylimas, sudu\u017e\u0119 tikslai ir \u017elug\u0119 planai, pasirodys buv\u0119s did\u017eiulis, visa apimantis, pergalingas tikslas, dievi\u0161ka harmonija.<\/p>\n\n\n\n

Visi, kurie dirbo su nesavanaudi\u0161ka dvasia, i\u0161vys savo tri\u016bso vaisi\u0173. Pasimatys kiekvieno teisingo principo ir kilnaus poelgio rezultatas. Dal\u012f to mes jau regime \u010dia. Ta\u010diau kaip ma\u017eai kilniausio pasaulyje darbo rezultat\u0173 \u0161iame gyvenime i\u0161vysta darbininkas! Kiek daug jis nesavanaudi\u0161kai ir nepailstamai tri\u016bsia d\u0117l t\u0173, kuri\u0173 net nepasiekia ir nepa\u017e\u012fsta! T\u0117vai ir mokytojai u\u017emigs mirties miegu, manydami, kad j\u0173 gyvenimo darbas buvo veltui; jie ne\u017eino, jog j\u0173 i\u0161tikimyb\u0117 atv\u0117r\u0117 palaiminim\u0173 versmes, kurios niekada nei\u0161seks; tik tik\u0117jimu jie regi savo aukl\u0117tus vaikus kit\u0173 \u017emoni\u0173 geradariais bei \u012fkv\u0117p\u0117jais, ir \u0161i \u012ftaka kartojasi t\u016bkstan\u010dius kart\u0173. Da\u017enas darbininkas siun\u010dia \u012f pasaul\u012f j\u0117gos, vilties ir dr\u0105sos \u017einias, \u017eod\u017eius, ne\u0161an\u010dius vis\u0173 \u0161ali\u0173 \u0161irdims palaiminim\u0105; ta\u010diau apie rezultatus jis, tri\u016bsiantis vienumoje ir tamsoje, ma\u017eai te\u017eino. Taigi dovanos yra dalijamos, na\u0161tos ne\u0161amos, darbas atliekamas. \u017dmon\u0117s s\u0117ja s\u0117kl\u0105, kuriai sudygus ant j\u0173 kapo, jau kiti pjauna palaimintuosius derlias. Jie sodina med\u017eius, kad kiti gal\u0117t\u0173 valgyti vaisius. Jie gyvena \u010dia, tenkindamiesi \u017einojimu, jog i\u0161judino veiksnius, pakreipsian\u010dius gyvenim\u0105 \u012f ger\u0105j\u0105 pus\u0119. Ateity visi \u0161ie darbai ir j\u0173 vaisiai bus ai\u0161kiai [355]<\/strong> matomi. Apie kiekvien\u0105 Dievo suteikt\u0105j\u0105 dovan\u0105, paskatinan\u010di\u0105 \u017emones nesavanaudi\u0161kai darbuotis, Danguje vedami u\u017era\u0161ai. Paskaityti \u0161ias toli siekian\u010dias eilutes, pa\u017evelgti j tuos, kuriuos pak\u0117l\u0117 ir sutaurino m\u016bs\u0173 pastangos, matyti j\u0173 istorijoje teising\u0173 princip\u0173 veikim\u0105 \u2013 tai bus vienas i\u0161 studijuotin\u0173 dalyk\u0173 ir atpild\u0173 Dangaus mokykloje.<\/p>\n\n\n\n

Ten mes pa\u017einsime taip, kaip patys esame pa\u017einti. Ten meil\u0117 ir u\u017euojauta, kurias Dievas \u012fdieg\u0117 sieloje, pasireik\u0161 teisingiausiai ir pilnatvi\u0161kiausiai. Tyras \u0161vent\u0173j\u0173 bendravimas, darnus visuomeninis gyvenimas tarp palaimint\u0173j\u0173 angel\u0173 ir vis\u0173 laik\u0173 i\u0161tikim\u0173j\u0173, \u0161venta draugyst\u0117, suartinanti \u201evis\u0105 \u0161eim\u0105 danguje ir \u017eem\u0117je”, \u2013 visa tai laukia m\u016bs\u0173 ateity.<\/p>\n\n\n\n

Ten skamb\u0117s tokia muzika ir giesm\u0117s, koki\u0173 jokio mirtingojo protas ne\u012fsivaizdavo ar ausis negird\u0117jo \u2013 nebent Dievo reg\u0117jimuose.<\/p>\n\n\n\n

\u201eIr visi, \u0161okdami i\u0161kilmi\u0173 \u0161ok\u012f, giedos\u00bb (Psalmyno 87, 7).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201e\u0160iepakelia bals\u0173, d\u017eiugiai skelbia Vie\u0161paties didyb\u0119\u00bb (Izaijo 24, 14).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eVie\u0161pats u\u017ejau\u010dia Sion\u0173, visiems jo griuv\u0117siams Jis maloningas. Jo dykum\u0173 Jis paver\u010dia Edenu ir jo tyrlaukius \u2013 Vie\u0161paties sodu. Linksmyb\u0117s ir d\u017eiaugsmo, pad\u0117kos giesmi\u0173 ir muzikos skambesio \u010dia pilna\u00bb (Izaijo 51, 3).<\/em><\/p>\n\n\n\n

Ten visos galios bus ugdomos, kiekvienas sugeb\u0117jimas lavinamas. Bus \u012fgyvendinami did\u017eiausi [356]<\/strong> sumanymai, pasiekiami didingiausi tikslai ir realizuojami auk\u0161\u010diausi u\u017emojai. Ir vis dar i\u0161kils nauj\u0173 auk\u0161tum\u0173 \u012fveikti, nauj\u0173 stebukl\u0173 steb\u0117tis, nauj\u0173 ties\u0173 suvokti, nauj\u0173 dalyk\u0173, pa\u017eadinan\u010di\u0173 k\u016bno, proto ir sielos galias.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Visi Visatos lobiai atsivers Dievo vaik\u0173 tyrin\u0117jimui. Su neapsakomu malonumu mes \u012f\u017eengsime \u012f nenuod\u0117ming\u0173 b\u016btybi\u0173 d\u017eiaugsm\u0105 bei i\u0161mint\u012f. Apm\u0105stydami Dievo rank\u0173 darbus, mes dalysim\u0117s per am\u017ei\u0173 am\u017eius mus pasiekusiais lobiais. O b\u0117gantys am\u017einyb\u0117s merai nepaliaujamai atskleis vis \u0161lovingesnius aprei\u0161kimus. Dievo dovanos am\u017eiams suteiks mums \u201enepalyginti daugiau negu mes pra\u0161ome ar i\u0161manome\u00bb (Efezie\u010diams 3, 20).<\/p>\n\n\n\n

\u201eJo tarnai garbins J\u012f\u00bb (Aprei\u0161kimo 22, 3). Gyvenimas \u017dem\u0117je yra gyvenimo Danguje prad\u017eia; ugdymas \u017dem\u0117je \u2013 tai \u012fvesdinimas \u012f dangi\u0161kuosius principus; viso gyvenimo darbas \u010dia yra rengimasis gyvenimo darbui ten. Tai, kas mes dabar esame, savo charakteriu ir \u0161venta tarnyste, neabejotinai atspindi tai, kuo tapsime.<\/p>\n\n\n\n

,,\u017dmogaus Simus irgi at\u0117jo ne kad Jam tarnaut\u0173, bet Pats tarnauti\u00bb (Mato 20, 28). Kristaus darbas apa\u010dioje yra Jo darbas auk\u0161tyb\u0117se, o m\u016bs\u0173 atlygis u\u017e darb\u0105 su Juo \u0161iame pasaulyje bus didesn\u0117 j\u0117ga bei auk\u0161tesn\u0117 privilegija darbuotis su Juo b\u016bsimajame. \u201eJ\u016bs Mano liudytojai, \u2013 tai Vie\u0161paties \u017dodis. \u2013 A\u0161 esu Dievas\u00bb (Izaijo 43. 12). Liudytojai mes b\u016bsime ir am\u017einyb\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

[357]<\/strong> Kod\u0117l buvo leista did\u017eiajai kovai t\u0119stis per am\u017eius? Kod\u0117l \u0160\u0117tonas nebuvo sunaikintas vos sukil\u0119s? Tam, kad Visata \u012fsitikint\u0173, koks teisingas Dievas, kovodamas su blogiu, ir kad am\u017eiams b\u016bt\u0173 pasmerkta nuod\u0117m\u0117. Atpirkimo plane esama auk\u0161tum\u0173 ir gelmi\u0173, kuri\u0173 am\u017einyb\u0117 niekada nei\u0161sems, stebukl\u0173, \u012f kuriuos trok\u0161ta pa\u017evelgti angelai. Tik atpirktieji i\u0161 vis\u0173 sukurt\u0173 b\u016btybi\u0173 patys patyr\u0117 tikr\u0105j\u0105 kov\u0105 su nuod\u0117me; jie dirbo su Kristumi ir, kaip negal\u0117jo net angelai, kartu su Juo kent\u0117jo. Argi jie netur\u0117s k\u0105 paliudyti apie atpirkimo moksl\u0105 \u2013 nieko, kas b\u016bt\u0173 vertinga nuod\u0117m\u0117s nepa\u017einusioms b\u016btyb\u0117ms?<\/p>\n\n\n\n

Net dabar \u201eper Ba\u017eny\u010di\u0105 […] \u017einoma kunigaik\u0161tyst\u0117ms ir vald\u017eioms danguje daugeriopa Dievo i\u0161mintis”.<\/em> Jis mus \u201eprik\u0117l\u0117 ir pasodino danguje <\/em>[...], kad ateinan\u010diais am\u017eiais berib\u012f Savo malon\u0117s lob\u012f parodytii Savo genimu mums Kristuje J\u0117zuje\u00bb <\/em>(Efe- zie\u010diams 3, 10; 2, 6.7).<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eJo \u0161ventykloje visi \u0161aukia: ‘\u0160lov\u0117!’\u00ab <\/em>(Psalmyno 29, 9)<\/em> Giesm\u0117, kuri\u0105 giedos atpirktieji, \u2013 j\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 giesm\u0117 \u2013 skelbs \u0161lov\u0119 Dievui: \u201eDidingi ir nuostab\u016bs Tavo darbai, Vie\u0161patie, visagali Dieve! Teisingi ir tikri Tavieji keliai, taut\u0173 Valdove! Kas gi nesibijot\u0173, Vie\u0161patie, ir negerbt\u0173 Tavojo vardo?! Juk Tu vienas \u0161ventas!\u00bb <\/em>(Aprei\u0161kimo 15, 3.4)<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u010cia, m\u016bs\u0173 \u017eemi\u0161kajame gyvenime, kad ir koks jis b\u016bt\u0173 suvar\u017eytas nuod\u0117m\u0117s, geriausias ugdymas yra tarnavimas. Did\u017eiausi\u0105 d\u017eiaugsm\u0105 [358]<\/strong> ir auk\u0161\u010diausi\u0105 i\u0161silavinim\u0105 atrasime tarnaudami ir naujojoje ateities b\u016bsenoje, nesuvar\u017eytoje nuod\u0117mingo \u017emogi\u0161kumo apribojim\u0173, \u2013 liudydami ir i\u0161 naujo mokydamiesi, \u201ekokie dideli \u0161io sl\u0117pinio garb\u0117s turtai skirti pagonims, b\u016btent Kristus jumyse \u2013 garb\u0117s viltis”(Kolosie\u010diams 1, 27).<\/p>\n\n\n\n

\u201eDar nepasirod\u0117, kas b\u016bsime. Mes \u017einome, kad kai Jis pasirodys, b\u016bsime pana\u0161\u016bs \u012f J\u012f, nes matysime J\u012f tok\u012f, koks Jis yra\u00bb (1 Jono 3, 2). Tada Kristus i\u0161vys Savojo darbo vaisius \u2013 did\u017eiul\u0119 daugyb\u0119, kurios negal\u0117t\u0173 suskai\u010diuoti joks \u017emogus, nenupuolusi\u0173 ir Jo \u0161lov\u0117s akivaizdon pastatyt\u0173 nesutept\u0173 ir d\u017eiaugsming\u0173 atpirkt\u0173j\u0173 (ir. Jude 24). Tas, kurio kraujas mus atpirko, o gyvenimas mok\u0117, \u201eu\u017e Savo vargus […]matys \u0161vies\u0105 dien\u0173 pilnatv\u0117je\u00bb (Izaijo 53, 11).<\/p>\n\n\n\n

Vait, Elena<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vh-05<\/strong>    Ugdymas \/ Elena Vait; i\u0161 angl\u0173 kalbos vert\u0117 Jolanta Kri\u016bnien\u0117. \u2013 Kaunas: \u201eAm\u017einoji Uola\u201c, 2008. \u2013 360p.<\/p>\n\n\n\n

ISBN 978-9986-495-54-3<\/p>\n\n\n\n

Tarp daugelio knyg\u0173, i\u0161leist\u0173 ugdymo tema, nedaug rasime toki\u0173 kaip \u0161i. \u010cia didelis d\u0117msys skiriamas vertyb\u0117ms, pagr\u012fstoms \u0160ventojo Ra\u0161to i\u0161mintimi. Pasak autor\u0117s, vaik\u0173 ir jaunimo pagarba Kristaus \u017dod\u017eiui, t\u0117vams, senoliams, mokytojams, savitvardos, darb\u0161tumo, gerumo ugdymas, meil\u0117 Dievui ir artimui \u2013 tai vienintel\u0117 \u017emogaus vidin\u0117s harmonijos, \u0161eimos tyrumo, visuomen\u0117s gerov\u0117s ar tautos stabilumo apsauga.<\/p>\n\n\n\n

Knyga skirta t\u0117vams, mokytojams, studentams.<\/p>\n\n\n\n

UDK 37.018<\/p>\n\n\n\n

\n
\u012e prad\u017ei\u0105<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n
\n\n\n\n

[1]<\/a><\/p>\n\n\n\n